METRAŠTIS - Lietuvių katalikų mokslo akademija

*23
Žemaičių vyskupas motiejus valančius – sodininkas
Norint išsiaiškinti sodo vietą valančiaus gyvenime, reikia gerai įsivaizduoti,
kokias reikšmes vyskupas jam teikęs ir kokias funkcijas jis atlikęs.
Nors romantizuotų sodų aprašymų, kaip klementas ir Poška 94 , valančius
nėra palikęs, bet jo pastoracinėje medžiagoje tam tikrų užuominų esama.
vyskupas, gindamas utenos dekaną ir Balninkų kleboną dominyką opulskį
nuo Balninkų parapijiečių skundų, be visų jo nuopelnų, 1867 m. kovo 8 d.
lietuviškame laiške parapijiečiams minėjo: „[d]ar dzekonas opulskis pastatė
kleboniją, klėtis, ledaunę, kluoną ir uždiegė sodną (kursyvas mano, – T. P.)“ 95 .
iš šių vyskupo žodžių galima spręsti, kad Balninkų klebonijos sodo uždiegimą
laikė svarbiu opulskio nuopelnu. Balninkų klebonijos sodą opulskis
tikriausiai pradėjo veisti nuo pirmųjų savo veiklos metų Balninkuose,
į kuriuos apyjaunis 34 metų administratorius buvo paskirtas 1853 m. 96 jo
veiklos rezultatus vyskupas tiesiogiai galėjo įvertinti tik vieną kartą, per
vizitaciją, dar tų pačių metų 1853 m. liepos 29 d. 97 sprendžiant iš vyskupo
Namų užrašų, jis daugiau Balninkuose niekada nesilankė, bet turėjo gerą
nuomonę apie opulskį. kunigą po kurio laiko pakėlė į Balninkų klebonus,
o nuo 1864 m. – ir į utenos dekanus 98 . matyt, vyskupas laiške ne veltui minėjo
Balninkų klebonijos sodą, kurio brandos pats nematė, bet patarimų
sodininkystės tema opulskiui galėjo ir nepašykštėti. tinkamai tvarkomas
sodas charakterizavo gerą ūkio šeimininką.
apie valančiaus apsilankymą viename Lygumų parapijos valstiečio sode
mini jonas ulickas. jis iš Lygumų klebono kun. Prano stanckio buvo girdėjęs,
kad vyskupas per savo apsilankymą vieno valstiečio sode kaip atminimo
ženklą medyje buvo išpjaustęs pirmąją pavardės raidę W. ją ulickis XX a.
94 Brigita speičytė, op. cit., p. 149.
95 motiejaus valančiaus laiškas Balninkų parapijai, kaunas, 1867-03-08, in: motiejus
valančius, Ganytojiški laiškai, parengė vytautas merkys, Birutė vanagienė, (ser. Historiae
Lituaniae Fontes Minores, kn. 2), vilnius: Žara, Lietuvos istorijos institutas, 2000, p. 183.
96 diReCtoRium | HoRaRum CaNoNiCaRum | et | missaRum | pro |
dioeCesi teLseNsi seu samoGiteNsi | in annum domini | m. dCCC. Liv | auctoritate
et mandato | excellentissimi illustrissimi ac reverendissimi | domiNi | matHiae
CasimiRi | WoŁoNCZeWski | dei miseratione et s. apostolice sedis gratia episcopi telsensis
seu samogitiensis | editum. | vilnae. | typis josephi Zawdzki, 1855, 148 p., [1] lent. lap.
97 motiejus valančius, op. cit., p. 729.
98 diReCtoRium | HoRaRum CaNoNiCaRum | et | missaRum | pro
dioeCesi teLseNsi seu samoGiteNsi. | in aNNum domiNi | mdCCCLXv.
| auctoritate et mandato | excellentissimi, illustrissimi ac reverendissimi | domini |
matHiae CasimiRi | WoŁoNCZeWski | dei et s. apostolice sedis gratia episcopi
samogitiensi | editum. | vilnae. | typis josephi Zawdzki, 1864, 142 p., [1] lent. lap.
51