Antras Žingsnis (Second Step) - Paramos vaikams centras

Antras Žingsnis (Second Step)
LIETUVOJE
Socialinių-emocinių įgūdžių lavinimo bei smurto prevencijos
programa

„Antras žingsnis“ (Second Step) Lietuvoje“
Socialinių-emocinių įgūdžių lavinimo bei smurto prevencijos programa
© Paramos vaikams centras, 2009

Turinys
Pratarmė..............................................................................................................4
Kas yra Second Step? .........................................................................................7
Kas yra Paramos vaikams centras?.....................................................................8
Kam skirta „Second Step“ programa? ................................................................9
Kokie programos veikimo principai? ...............................................................10
Pasaulinė praktika.............................................................................................12
Programos veikla Lietuvoje..............................................................................14
Mokyklos/darželiai dalyvaujantys „Antro žingsnio“ programoje (2008 – 2009
m.):....................................................................................................................15
Programos veiksmingumo tyrimai....................................................................18
Atsiliepimai ......................................................................................................20
Geroji praktika..................................................................................................24
Žodynėlis ..........................................................................................................32
Kontaktai ..........................................................................................................32

Pratarmė
„Smurto prevencijos programa ,,Antrasis žingsnis“ atkreipia dėmesį į paprastus,
žemiškus, tačiau nepaprastai svarbius, reikšmingus dalykus, reikalingus bet kurio
amžiaus tarpsnio žmonių tarpusavio bendravimui. Tai – dėmesio, atjautos kitam
parodymas, gebėjimas suprasti ir nuoširdus domėjimasis šalia esančiu, drąsa
užkalbinti, gebėjimas susivaldyti ir kt. Tyrimų duomenys rodo, kad emocinio vaikų
supratingumo didėjimas susijęs ir su mažėjančia jų agresyvaus reagavimo
socialinėse situacijose tikimybe bei didesne akademine sėkme. Be to tyrimais
įrodyta, kad mokomi vaikai išsiugdo tinkamų socialinių įgūdžių, pagerėja jų
socialinis prisitaikymas. Mokytojams programa suteikia puikų įrankį mokyti vaikus,
t.y. nuotraukų – pamokų korteles, kuriose nuosekliai išdėstyti visa pamokėlės eiga.
Taigi, programos vykdymas mokytojui – patogu ir paprasta, vaikams – įdomu ir
naudinga. Vis didėjantis Lietuvos mokytojų susidomėjimas ir noras dirbti ,,Antrojo
žingsnio“ programa rodo, kad ji pasiteisina mūsų mokyklose ir puikiai dera prie
mūsų kultūrinių sąlygų“.
Sigita Kemerienė, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos, Psichologijos
skyriaus vadovė
Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį mokykla pasikeitė. Keitėsi programos,
mokymo metodai, tačiau Mokykla išliko didelių ir svarbių emocijų išgyvenimo
vieta.
Svarbu, kad greta mokomųjų programų mokyklose atsirastų programos, kurios
ugdo vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius. Šių įgūdžių ugdymas padeda
vaikams atrasti tvirtesnį pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimą lydi atsakomybė,
pagarba ir gebėjimai. Viena iš tokių programų yra Second Step programa, kuri
skirta tam, kad iš vaikų gyvenimo būtų išstumtos patyčios, žalingi įpročiai,
mokymosi motyvacijos stoka. Jau ne vienerius metus sėkmingai įgyvendinama
programa šalies mokyklose įnešė ženklų indėlį mokant vaikus tolerancijos,
taikaus konfliktų sprendimo bei ugdant jų vertybines nuostatas.
Linkėčiau, kad smurto prevencija mūsų visuomenėje taptų esminiu demokratinio
pilietiškumo ugdymo aspektu, puoselėjančiu toleranciją, žmogaus teisių užtikrinimą
ir žmogiškąjį orumą.
Ligita Vaicekauskaitė, LR Švietimo ir moksl. ministerijos, Vaikų ir
Jaunimo socializacijos skyriaus vyresnioji specialistė
Apie Antrąjį žingsnį

2004 metais pirmieji šešiolika Vilniaus mokytojų išmoko ir
pradėjo naudoti savo klasėse Antrojo žingsnio programą. Kas pasikeitė?
Šiandien programa naudojama visoje Lietuvoje. Iki 2009
gruodžio paruošta 826 mokytojų iš 267 mokyklų. Išversta, pritaikyta lietuvių
mokykloms ir išspausdinta 1, 2 ir 3 klasės kortos mokytojui, išversta ir paruošta
spausdinti 4 klasės kortos mokytojui bei Mokytojo knyga, išversta ir
išpausdinta 1-3 klasės mokytojo knyga. Paruoštos mokyti Antrojo žingsnio
programos bei pagelbėti mokytojams, dirbantiems su Antrojo žingsnio
programa, 17 vadovių – konsultančių
Nuotraukoje „Antro žingsnio“ programos vadovė Žydrė Arlauskaitė su vadovėmis-konsultantėmis: Jolanta Vasilevskienė, Ingrida
Rimkuvienė, Rasa Blikertienė, Violeta Riaukienė, Lina Mikailienė, Renata Zigmantavičienė, Agnė Petraitienė, Danguolė Danielienė,
Lineta Barkevičienė, Diana Laužadienė, Morta Griciuvienė, Jolanta Sagaitytė, Diana Pavilionienė, Ina Ruminienė, Aušra
Simanavičiūtė, Marytė Jundienė, Rasa Jurgelevičienė.
Daugybė mokytojų, mokyklos vadovų bei tėvų žino apie Antrojo žingsnio
pamokėles, džiaugiasi jomis ir supranta jų prasmę.
Programa skirta vaikų socialiniams – emociniams įgūdžiams
ugdyti bei tobulinti. Žmogus gyvena bendrijoje. Tai reiškia, kad reikia mokytis
būti kartu, suprasti kitą, tinkamai reaguoti, kad ir kitas, ir pats žmogus jaustųsi
gerai. Matome, kad dažnai vaikai ( kaip, beje, ir suaugusieji ), elgiasi

netinkamai, dažnai net agresyviai. Tai yra ne todėl, kad jie tokie gimė.
Priežastys aiškios ir paprastos. Vaikai elgiasi netinkamai arba agresyviai, nes:
neturi pavyzdžio; neturi tinkamo elgesio praktikos; būna pernelyg emociškai
susijaudinę, o tai trukdo tinkamai elgtis; turi netinkamą pavyzdį (agresyvus
tėvas, motina namie, agresyvus vaiko herojus, agresyvūs visuomenės veikėjai);
turi neadekvačią nuostatą apie agresyvumą, pvz, kad vienintelis būdas pasiekti
rezultatą yra kito žmogaus pažeminimas ar nepaisymas; tiki, kad agresyvus
elgesys bus naudingas (tai irgi mato iš aplinkos pavyzdžių); kartais tiesiog
neteisingai suvokia situaciją. Visa tai neleidžia vaikui gerai jaustis ir būti
priimtam kitą.
Antrojo žingsnio pamokėlės išmoko vaiką savęs bei kitų
supratimo, nusiraminimo, impulsų kontrolės, tinkamo sprendimų priėmimo. O
jeigu gerai jautiesi pats, moki nusiraminti, žinai, kaip elgtis ar neįsipainioti į
keblias situacijas - tai ne tik elgesys kinta, bet ir gerėja darbo rezultatai.
Vaikams tai yra mokymasis. Visi psichologai žino, kad socialiniai – emociniai
įgūdžiai tiesiogiai susiję su mokymosi pasiekimais. Tai įrodyta ir moksliniais
tyrimais. Tą patį pasakys mūsų mokytojai, kurie dirba su Antrojo žingsnio
pamokėlėmis ir ugdo šiuos įgūdžius.
Programa paprasta naudoti, įdomi, pritaikyta vaikui (įvairios
veiklos formos), ją lengva naudoti pamokoje (tai didelės kortos – fotografijos
su užrašytu tekstu mokytojui kitoje kortos pusėje). Pastovi ir nuosekli, su
aiškiomis taisyklėmis, palaikanti vaiko tinkamus įgūdžius programa leidžia ne
tik išmokti naujų, gyvenimui būtinų įgūdžių, bet ir sustiprino vaikų savivertę.
Beje, kaip netikėtai išaiškėjo iš mokytojų ir tėvų atsiliepimų, pagerėjo ir jų
pačių socialiniai –emociniai įgūdžiai – jie irgi išmoko tinkamai elgtis! Tai
puiku. Nes vaikai mokosi iš pavyzdžio. O tai reiškia - pirmiausia pradėkime
nuo savęs.
Žydrė Arlauskaitė,
Paramos vaikams centras

Kas yra Second Step?
„Second Step“ arba „Antras
žingsnis“ – daugiau nei smurto
prevencijos programa. Tai
socialinius emocinius įgūdžius
ugdanti bei stiprinanti programa.
Programos tikslas mažinti vaikų
agresyvų elgesį, mokyti vaikus
susitvarkyti su savo jausmais,
atsispirti impulsyviam elgesiui,
spręsti konfliktus, susitvarkyti su
problemomis ir suprasti savo elgesio pasekmes. „Second Step“ mokymo planas
sukurtas ugdyti vaiko socialinę kompetenciją, mokant jį socialinių emocinių
įgūdžių, kurie bus naudingi ir tolimesniame gyvenime. Vaikai yra skatinami
naudotis išmoktais pamokos metu gebėjimais visos dienos metu. Tėvai irgi
turėtų būti aktyvūs šio mokymosi proceso dalyviai. Jie turėtų teigiamai
pastiprinti įgytus gebėjimus ir namie.
Kas dešimtas vaikas kenčia nuo priekabiavimo ir agresyvaus elgesio mokykloje
būdamas arba auka, arba persekiotoju. Agresyvūs vaikai perpildo mokytojų
kantrybės taurę, jie trukdo mokymosi procesą, sutrikdo bendrą klasės
discipliną. Psichologai, analizuodami linkusių agresyviai elgtis vaikų
vystymąsi, pabrėžia keletą požymių, stebimų jau nuo trijų metų amžiaus:
- Nukreiptos verbalinės vaiko reakcijos į patį save: tokie vaikai
pertraukinėja kalbančius, dažnai įsiterpia į pokalbius kalbėdami apie ką nors
neesminio.
- Negatyvus elgesys ir pernelyg didelis reiklumas.
- Tendencija įsipainioti į muštines, pasistumdymus ar kitas destruktyvaus
socialinio elgesio formas.
Vaikams dažnai yra aiškinama kaip reikia elgtis ir jie labai gerai žino tai, tačiau
tam, kad vaikai taip ir elgtųsi, jiems trūksta tokio elgesio patirties, jie neturi
pozityvaus paskatinimo. „Second Step“ pamokėlės yra lengvai integruojamos į
bendrą privalomąjį mokymosi kursą tarp gamtos mokslų, matematikos,
socialinių mokslų, rašymo ar literatūros. Ypatingas dėmesys socialiniams
emociniams įgūdžiams skiriamas kai vaikai užsiima kokia nors veikla ne
pamokos metu.

Programa aprėpia 3 esminius modulius: empatijos, impulsų kontrolės bei
pykčio valdymo. Ugdant empatijos vaikai mokomi tikėtis ir nujausti kitų
emocines būsenas. Vaikai išmoksta pamatyti įvairius dalykus iš kitų žmonių
perspektyvos ir reaguoti į socialiai problematišką situacija jautriai ir tinkamai.
Impulsų kontrolės ugdymas siekia išmokyti spręsti problemas tinkamu elgesiu.
Pykčio valdymo modulis moko vaikus kaip konstruktyviai susitvarkyti su
tokiomis emocijomis kaip pyktis ir įniršis. Mokoma ne nuslopinti emocijas, o
išreikšti jas atitinkamu būdu.
Programa yra puikus įrankis mokytojams: dirbti įdomu tiek vaikams, tiek ir
pačiam mokytojui, naudojamos įvairios veiklos formos (diskusijos, vaizdo
medžiagos peržiūra, vaidmenų žaidimai).
Second Step programa priskiriama universaliai intervencijos kategorijai, kas
reiškia, jog ji tinkama ugdyti visai vaikų klasei, o ne rizikos grupės ar itin
gabiems vaikams. Rezultatas – sveiki ir saugūs vaikai.
Saugi, stipri, sėkminga mokykla su „Second Step“
Kas yra Paramos vaikams centras?
VšĮ Paramos vaikams centras yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas –
užtikrinti vaikų psichinę gerovę, teikiant profesionalią efektyvią kompleksinę
pagalbą vaikams ir šeimoms.
Paramos vaikams centras:
- Teikia psichologinę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir
suaugusiems; įveikiant psichologines krizes ir šalinant emocinius
nesklandumus;
- Vykdo prevencines vaikų prievartos ir psichologinių krizių programas,
smurto prevencinę „Second Step“ programą Lietuvoje; ugdo savanorius,
globojančius vaikus, įgyvendina „Big Brothers Big Sisters“ programą;
- Rengia ir įgyvendina profesinio tobulėjimo ir tarpžinybinio
bendradarbiavimo programas švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir
socialinio darbo specialistams;
- Konsultuoja tėvus ir globėjus, rengia ir įgyvendina švietimo programas,
diegiant efektyvius atsakingos tėvystės, šeimos bendradarbiavimo ir vaikų
ugdymo principus;

- Atstovauja vaikų interesus, diegiant reikalingus įstatymus, užtikrinant
vaiko teisių įgyvendinimą;
PVC įkūrimas rodė didžiulius pasikeitimus sveikatos apsaugos ir švietimo
sistemoje bei socialinėje aplinkoje. Valstybinių institucijų vykdoma pagalba
vaikams buvo labiau nukreipta į materialinę ir socialinę paramą, o psichologinė
pagalba paprastai buvo suteikiama tik tada, kai problema akivaizdžiai
pasireiškia ir yra sunkiai išsprendžiama.
2007 m. PVC išrinktas metų NVO. Centras vienu metu vykdo keletą programų
ir projektų, kurie yra remiami valstybės ir finansuojami iš užsienio fondų.
Bendradarbiaujame su per 30-imt Lietuvos ir daugiau nei 10-ia užsienio
organizacijų.
Daugiau informacijos apie Paramos vaikams centro veiklą: www.pvc.lt
Kam skirta „Second Step“ programa?
„Second Step“ – tyrimais paremta programa skirta pradinių klasių vaikams.
Tyrimais įrodyta, jog akademiškai sėkmingesni yra tie vaikai, kurių socialinių
emocinių įgūdžių lygis yra aukštesnis. Ši programa suteikia įrankį, kuris leidžia
padėti vaikams įgyti tuos įgūdžių, vystyti juos ir mokėti naudotis jais
tolimesniame gyvenime.
Programoje gali dalyvauti visos Lietuvos mokyklos.
„Second Step“ programoje dalyvaujantys mokytojai teigiamus vaikų elgesio
pokyčius pastebi jau po trumpo laiko. Mokytojai pažymi, jog vaikai,
dalyvaujantys programoje ne pirmus metus, žymiai pagerina savo socialinius
įgūdžius, nedraugiškas ar agresyvus elgesys mokyklose sutinkamas daug
rečiau, vaikai yra labiau empatiški, tolerantiški, bendraujantys ir pasiruošę
bendradarbiauti su kitais. Vaikai geba užmegzti ir išvystyti gerus tarpusavio
santykius su savo bendraamžiais ir mokytojais.

Kokie programos veikimo principai?
Programa „Second Step“ moko vaikus nebūti „kenkėjais“. Nes tam tikrų
įgūdžių stoka sudaro smurtavimui ir priekabiavimui palankų pagrindą,
įtraukiant vaikus į smurto rizikos grupę. Mokymosi medžiaga sukurta naudoti
klasėje ir reikalauja minimalaus mokytojo pasiruošimo laiko. Programa suteikia
visą reikalingą medžiagą: mokytojo knygą, vaizdo DVD įrašus, 3 plakatus, bei
A3 formato kortas su nuotraukomis ir tekstu mokytojui kitoje pusėje.
Mokytojas laikydamasis parengto pamokos plano, kuris yra surašytas
atvirkštinėje kiekvienos nuotraukos pusėje, padeda susieti pačių mokinių
emocinę patirtį su tų vaikų, kurie pavaizduoti nuotraukose ar DVD įraše.
Pamokos kortos apima diskusijų, vaidmenų žaidimo ir kitas veiklos rūšis, teikia
pasiūlymus kaip mokytojas gali visos savaitės metu modeliuoti įgūdžius,
išmoktus pamokos metu. Mokymosi programa susideda iš trijų ugdymo dalių:
empatijos, impulsų kontrolės ir pykčio valdymo. Tai itin efektyvi programa bei
puikus įrankis mokytojui, padedantis mokyti socialiai tinkamo elgesio pradinės
mokyklos vaikus.
Kiekvienoje pamokoje naudojamas pasakojimas, kuris formuoja pagrindą
diskusijai, vaidmenų žaidimui ar kitoms veiklos formoms. Tas pats pasakojimas
pateikiamas antroje, trečioje ir ketvirtoje klasėje, tačiau koreguojamas to
pasakojimo turinys, pritaikant atitinkamam vaikų amžiui. Pamokos yra
nuoseklios ir sukurtos taip, kad būtų dėstomos iš eilės.
Programa aprėpia 3 modulius: empatijos, impulsų valdymo ir problemų
sprendimo bei pykčio valdymo.
Empatija. Serija žingsnių, kurių metu vaikai mokosi atpažinti savo ir kitų
žmonių jausmus, pažiūrėti į situaciją iš kito žmogaus perspektyvos, mažinti
„etikečių klijavimą“ ir stereotipizavimą.
Empatija suteikia problemų sprendimo emocinę schemą:
a) Gebėjimas atpažinti ir suprasti savo jausmus.
b) Gebėjimas „skaityti“ kitų jausmus.
c) Gebėjimas pažiūrėti į tam tikrą situaciją iš kito žmogaus perspektyvos.
Impulsų valdymas/ problemų sprendimas. Vaikai supažindinami su problemų
sprendimo procedūromis. Jie mokomi identifikuoti, įvardinti problemą,
sugalvoti jos srendimo būdus, įvertinti tų sprendimo būdų galimą poveikį ir

pasekmę, tinkamai įgyvendinti savo sprendimą ir įvertinti jo pasekmes. Taip
pat, ši dalis pabrėžia ir tarpasmeninio bendravimo įgūdžių lavinimą.
Impulsų valdymas/ problemų sprendimas:
a) Kokia yra problema?
b) Kokie yra galimi šios problemos sprendimai?
c) Paklausk savęs, ar tai saugu? Kaip kiti žmonės gali dėl to jaustis? Ar
tai sąžininga? Ar tai suveiks? Pasirink sprendimą ir įgyvendink jį
d) Jeigu taip – puiku, jeigu ne – ką aš galiu padaryti dabar?
Pykčio valdymas. Jungia elgesio įgūdžių ugdymą su problemų sprendimo
žingsneliais tam, kad suvaldytų pyktį. Čia dėmesio centre - pykčio atpažinimo
požymiai ir būdai kaip teigiamo kalbėjimo ir nusiraminimo būdų pagalba
išvengti pykčio prasiveržimo. Šioje dalyje pateikiamos situacijos, kurios
įprastai sukelia pyktį vaikams, įskaitant situacijas ar veiklą, kai vaikas būna
paliekamas vienas, atstumiamas, yra kritikuojamas, taip pat konfliktai su broliu
ar sese, bendraamžiais ar tėvais.
Pykčio valdymas:
a) Paklausk savęs: kaip jaučiasi mano kūnas?
b) Pabandyk nusiraminti: 3 kartus giliai įkvėpk, lėtai skaičiuok atbuline
tvarka, mąstyk apie ką nors raminančio.
c) Mąstyk garsiai, norėdamas išspręsti problemą.
d) Pamąstyk vėliau. Paklausk savęs: kodėl aš buvau piktas? Ką aš dariau?
Kas suveikė? Kas nedavė jokių rezultatų? Ką turėčiau daryti kitaip? Ar
gerai susitvarkiau?

Pasaulinė praktika
1986 m. Committee for Children (Komitetas vaikams), pedagogų ir psichinės
sveikatos profesionalų komanda sukūrė „Second Step“ programą. Šiandien
programa yra pasiekiama viso pasaulio valstybėms, ji buvo išversta į daugelį
kalbų ir pritaikyta skirtingų šalių kultūroms.
Trečias „Second Step“ (2002) smurto prevencijos mokymo programos leidimas
yra naudojamas 19 pasaulio šalių: Albanijoje, Baltarusijoje, Bosnijoje,
Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Kazachstane, Kirgiztane, Lietuvoje,
Makedonijoje, Moldovijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje,
Ukrainoje, Jugoslavijoje.
Lentelėje nurodytos valstybės turi su Committee for Children
bendradarbiavimo sutartis. Šalys yra išvertusios programą į savo kalbą, taip pat
atliko programos kultūrinį adaptavimą bei bandomąjį įvertinimą. Šalys platina
programą savo valstybės viduje.
ŠALIS
VIETINIS
PAVADINIMAS
PROGRAMOS PARTNERIS
Čilė
Paso Adelante Chile
MEEDUCO
www.meeduco.cl
Danija Trin for Trin
Special-Paedagogisk Forlag (SPF)
www.spf-herning.dk
Suomija Askeleittain
OY AKAT Consulting
www.askeleittain.fi
Prevention Center Heidelberg
Vokietija
Grenlandija
Faustlos
Tulleriit
& Hogrefe-Verlag Publishing Company
www.faustlos.de
Inerisaavik/Pilarsuiffik
www.inerisaavik.gl
Islandija Stig af Stigi
Reynir-radgajafastofa KMM
www.reynismenn.is
Japonija Sekando Suteppu
Committee for Children Japan
www.cfc-j.org
Lietuva Antras Žingsnis
Paramos vaikams centras
Children Support Centre

Norvegija
Slovakija
Švedija
Steg for Steg
Srdce Na Dlani
StegVis
www.pvc.lt
Prososial (& SPF)
www.prososial.no
PROFKREATIS
www.fphil.uniba.sk
Gíslason & Løwenborg
Psychology Group (& CESEL)
www.gislasonlowenborg.com
Šios valstybės vykdo programos vertimą, adaptuoja ją ir atlieka bandomąjį
įvertinimą:
Kurdistanas
(Irakas)
Turkija
Hengaw be Hengaw
Pavadinimas
ruošiamas
www.komak.nu
www.guncedanismanlik.net
Šalys, kuriuose vykdoma „Second Step“ programa anglų arba ispanų kalbomis:
• Australija
• Amerikos Samoa
• Kanada
• Salvadoras
• Gvadelupa
• Meksika
• Naujoji Zelandija
• Puerto Rikas
• Jungtinė Karalystė
• Venesuela

Programos veikla Lietuvoje
Istorija
2004 m. Lietuvos mokyklose pradėta įgyvendinti prevencinė programa „Antras
žingsnis“.
2005 m. Adaptuota ir išleista metodinė priemonė pirmos klasės moksleiviams.
2005 m. balandžio 1d. suorganizuotas Commmittee for Children vadovaujančių
asmenų vizitas į Lietuvą, susitikimai su Švietimo ministerijos atstovais.
2007 m. VšĮ Paramos vaikams centras pasirašė sutartį su „Committee for
Children“ organizacija ir tapo vieninteliu Lietuvoje šios programos savininku.
2007 m. gegužės 10 – 13 dienomis Vilniuje organizuotas 6- asis Tarptautinis
“Antro žingsnio” programos ir socialinio emocinio mokymo konsorciumo
susitikimas. Renginyje dalyvavo bei jį atidarė Jo Ekscelencija Lietuvos
Prezidentas Vladas Adamkus. Susitikime dalyvavo programos vadovai iš 18
šalių.
2008 - 2009 metai buvo labai sėkmingi ,,Antro žingsnio“ programos plėtrai.
Programa įtraukta į Nacionalinę smurto prevencijos programą ir paremta
Švietimo ir mokslo ministerijos.
Nors šį programa vykdoma mūsų šalyje pakankamai neilgai, tačiau jai puikiai
sekasi – per paskutinius porą metų skaičius mokytojų, naudojančių savo klasėse
„Antro žingsnio“ programą, išaugo virš 700.
Mokymai
Mokytojo vaidmuo, padedant mokiniams vystyti savo socialinius emocinius
gebėjimus yra labai svarbus. Todėl Paramos vaikams centras, koordinuojantis
programos įgyvendinimo kokybę, moko pradinių klasių mokytojus dirbti su
programa, suteikia jiems visą reikalingą informaciją, mokymo gaires bei
konsultuoja mokytojus darbo eigoje.
Mokymų trukmė – 24 akademinės valandos.
Metodikos pagrindas – 26 didelės kortos, vaizdo medžiaga, plakatai ir
mokytojo knyga.

Per 2006 - 2007 metus apmokyta 90 mokytojų. 2008 aisiais mokymuose
dalyvavo 289 mokytojai iš visų Lietuvos miestų ir miestelių. Per 2009 m. su
medžiaga dirti išmoko 392 mokytojai iš visos Lietuvos.
Mokyklos/darželiai dalyvaujantys „Antro žingsnio“
programoje (2008 – 2009 m.):

Alytaus „Dainavos" vidurinė mokykla, Alytaus „Dzūkijos" vidurinė mokykla, Alytaus Butrimonių vidurinė
mokykla, Alytaus Likiškėlių vidurinė mokykla, Alytaus raj. Alovės pagrindinė mokykla, Alytaus raj. Daugų
Vlado Mirono vidurinė mokykla, Alytaus raj. Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus vidurinė mokykla,
Alytaus raj. Miroslavo vidurinė mokykla, Alytaus raj. Šaltinių pagrindinė mokykla, Alytaus raj. Ūdrijos
pagrindinė mokykla, Alytaus raj. Vaisodžių pagrindinė mokykla, Alytaus Senamiesčio pradinė mokykla, Alytaus
šv. Benedikto gimnazija, Anykščių Jono Biliūno gimnazija, Druskininkų „Saulės" pagrindinė mokykla, Jonavos
„Neries" pagrindinė mokykla, Jonavos pradinė mokykla, Jonavos Raimundo Samulevičiaus pagrindinė mokykla,
Jonavos raj. Barupės pagrindinė mokykla, Jonavos raj. mokykla - darželis „Šilelis", Joniškio Mato Slančiausko
gimnazija, Joniškio raj. Gasčiūnų pagrindinė mokykla, Joniškio raj. Rudiškių pagrindinė mokykla, Joniškio raj.
Skaistgirio vidurinė mokykla, Kaišiadorių raj. Antakalnio pagrindinė mokykla, Kaišiadorių raj. Paparčių
pagrindinė mokykla, Kaišiadorių raj. Rumšiškių vyskupijos A. Baranausko vidurinė mokykla, Kaišiadorių raj.
Žaslių vidurinė mokykla, Kauno „Ryto" pradinė mokykla, Kauno „Varpelio" pradinė mokykla, Kauno
„Vėtrungės" pradinė mokykla, Kauno „Vyturio" vidurinė mokykla, Kauno darželis - mokykla „Rūtelė", Kauno
humanitarinė pradinė mokykla, Kauno Julijanavos vidurinė mokykla, Kauno Juozo Grušo vidurinė mokykla,
Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla, Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla, Kauno Milikonių vidurinė
mokykla, Kauno Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla, Kauno Palemono vidurinė mokykla, Kauno Panemunės
pradinė mokykla, Kauno Petrašiūnų vidurinė mokykla, Kauno r. Babtų mokykla-darželis, Kauno raj. Akademijos
Ugnės Karvelis gimnazija, Kauno raj. Domeikavos gimnazija, Kauno raj. Girininkų pagrindinė mokykla, Kauno
raj. Linksmakalnio mokykla-darželis, Kauno raj. Mastaičių pagrindinė mokykla, Kauno raj. Raudondvario Anelės
ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis, Kauno raj. Ringaudų pradinė mokykla, Kauno Rokų vidurinė mokykla,
Kauno Romainių pradinė mokykla, Kauno Sargėnų vidurinė mokykla, Kauno Senamiesčio pagrindinė mokykla,
Kauno Vaidoto pagrindinė mokykla, Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla, Kauno Vaižganto vidurinė
mokykla, Kauno Žaliakalnio pagrindinė mokykla, Kėdainių „Atžalyno" vidurinė mokykla, Kėdainių „Aušros"
vidurinė mokykla, Kėdainių „Ryto" vidurinė mokykla, Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla, Kėdainių
Mikalojaus Daukšos pagrindinė mokykla, Kėdainių mokykla-darželis „Aviliukas", Kėdainių mokykla-darželis
„Puriena", Kėdainių mokykla-darželis „Vaikystė", Kėdainių raj. Akademijos mokykla - darželis „Kaštonas",
Kėdainių raj. Akademijos vidurinė mokykla, Kėdainių raj. Dotnuvos pagrindinė mokykla, Kėdainių raj.
Labūnavos pagrindinė mokykla, Kėdainių raj. Lančiūnavos pagrindinė mokykla, Kėdainių raj. Pelėdnagių
mokykla – darželis, Kėdainių raj. Pernaravos pagrindinė mokykla, Kėdainių raj. Surviliškio Vinco Svirskio
pagrindinė mokykla, Kėdainių raj. Vilainių mokykla - darželis „Obelėlė", Kelmės „Aukuro" vidurinė mokykla,

Kelmės raj. Elvyravos pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Gabijos" pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Vaivorykštės
tako" pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Versmės" pagrindinė mokykla, Klaipėdos „Versmės" specialioji mokykladarželis,
Klaipėdos raj. Aguonėnų pagrindinė mokykla, Klaipėdos raj. Drevernos pagrindinė mokykla, Klaipėdos
raj. Endriejavo vidurinė mokykla, Klaipėdos raj. Ketvergių pagrindinė mokykla, Klaipėdos raj. Kretingalės
pagrindinė mokykla, Girkalių sk., Klaipėdos raj. Pašlūžmio pagrindinė mokykla, Klaipėdos Vitės pagrindinė
mokykla, Kretingos raj. Darbėnų vidurinė mokykla, Kretingos raj. Kurmaičių pradinė mokykla, Kretingos Vaikų
dienos centras, Lazdijų darželis - mokykla „Kregždutė", Lazdijų mokykla - darželis „Vyturėlis", Lazdijų raj.
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, Lazdijų raj. Krikštonių pagrindinė mokykla, Lazdijų raj.
Kučiūnų pagrindinė mokykla, Lazdijų raj. Šeštokų vidurinė mokykla, Lazdijų raj. Šventežerio vidurinė mokykla,
Lazdijų raj. Veisėjų vidurinė mokykla, Lazdijų raj. Verstaminų pagrindinė mokykla, Molėtų pradinė mokykla,
Pakruojo „Versmės" pradinė mokykla, Pakruojo raj. Lygumų vidurinė mokykla, Panevėžio „Aušros" vidurinė
mokykla, Panevėžio „Ąžuolo" pagrindinė mokykla, Panevėžio „Nevėžio" pagrindinė mokykla, Panevėžio
„Vilties" vidurinė mokykla, Panevėžio „Vyturio" vidurinė mokykla, Panevėžio 9-oji vidurinė mokykla, Panevėžio
Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, Panevėžio pradinė mokykla, Panevėžio raj. Bernatonių darželis – mokykla,
Panevėžio raj. Piniavos darželis – mokykla, Panevėžio raj. Velžio gimnazija, Panevėžio raj. Žibartonių pagrindinė
mokykla, Panevėžio Senvagės pagrindinė mokykla, Panevėžio Skaistakalnio pagrindinė mokykla, Pasvalio
darželis - mokykla „Liepaitė", Pasvalio raj. Ustukių pagrindinė mokykla, Plungės raj. Platelių gimnazija, Prienų
raj. Stakliškių vidurinė mokykla, Radviliškio Gražinos pagrindinė mokykla, Radviliškio raj. Alksniupių
pagrindinė mokykla, Radviliškio raj. Aukštelkų pagrindinė mokykla, Radviliškio raj. Baisogalos mokykla –
darželis, Radviliškio raj. Pakiršinio mokykla – darželis, Radviliškio raj. Pašušvio pagrindinė mokykla,
Radviliškio raj. Sidabravo vidurinė mokykla, Radviliškio raj. Šaukoto pagrindinė mokykla, Radviliškio raj.
Šeduvos gimnazija, Radviliškio Vaižganto pagrindinė mokykla, Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla,
Rokiškio darželis - mokykla „Ąžuoliukas", Rokiškio darželis - mokykla „Varpelis", Laibgalių skyrius, Rokiškio
pradinė mokykla, Rokiškio raj. Juodupės gimnazija, Rokiškio raj. Jūžintų J. O. Sirvydo vidurinė mokykla,
Rokiškio raj. Kamajų Antano Strazdo gimnazija, Rokiškio raj. Kavoliškio darželis – mokykla, Rokiškio raj.
Kriaunų pagrindinė mokykla, Rokiškio raj. Obelių darželis – mokykla, Santariškių konsultacinis mokymo centras,
Senamiesčio pradinė mokykla, Šiaulių „Juventos" pagrindinė mokykla, Šiaulių „Romuvos" pagrindinė mokykla,
Šiaulių „Sandoros" pagrindinė mokykla, Šiaulių Aukštabalio pradinė mokykla, Šiaulių Centro pradinė mokykla,
Šiaulių Dainų pradinė mokykla, Šiaulių Dubijos pagrindinė mokykla, Šiaulių Gegužių vidurinė mokykla, Šiaulių
Jovaro pagrindinė mokykla, Šiaulių Lieporių pradinė mokykla, Šiaulių Medelyno pagrindinė mokykla, Šiaulių P.
Avižonio regos centras, Šiaulių Ragainės pagrindinė mokykla, Šiaulių raj. Aukštelkės pagrindinė mokykla,
Šiaulių raj. Bubių pagrindinė mokykla, Šiaulių raj. Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla, Šiaulių raj. Kuršėnų
Pavenčių vidurinė mokykla, Šiaulių raj. Šakynos pagrindinė mokykla, Šiaulių raj. Verkūnų pagrindinė mokykla,
Šiaulių Rėkyvos pagrindinė mokykla. Šiaulių Salduvės pagrindinė mokykla, Šiaulių Tėvo B. Andruškos pradinė
mokykla, Šiaulių Vijolių pradinė mokykla, Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla, Šiaulių Zoknių
pagrindinė mokykla, Šilalės raj. Padievyčio pagrindinė mokykla, Šilutės pradinė mokykla, Šilutės raj. Rusnės
pagrindinė mokykla, Širvintų raj. Bartkuškio pagrindinė mokykla, Širvintų raj. Zibolų pagrindinė mokykla,
Lazdijų raj. Šventežerio vidurinė mokykla, Utenos Aukštakalnio pradinė mokykla, Utenos Rapolo Šaltenio
pagrindinė mokykla, Utenos Vyturių pagrindinė mokykla, Varėnos „Ąžuolo" vidurinė mokykla, Varėnos raj.
Liškiavos pagrindinė mokykla, Varėnos raj. Nedzingės pagrindinė mokykla, Vilniaus „Atžalyno" pradinė
mokykla, Vilniaus „Aušros" mokykla-darželis, Vilniaus „Genio" pradinė mokykla, Vilniaus „Pelėdos" pradinė
mokykla, Vilniaus „Sietuvos" vidurinė mokykla, Vilniaus „Šviesos" pradinė mokykla, Vilniaus „Vilnies"
pagrindinė mokykla, Vilniaus „Vyturio" pradinė mokykla, Vilniaus „Žiburio" pradinė mokykla, Vilniaus A.
Kulviečio vidurinė mokykla, Vilniaus A. Vienuolio pagrindinė mokykla, Vilniaus Antakalnio vidurinė mokykla,
Vilniaus Ateities vidurinė mokykla, Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla, Vilniaus Fabijoniškių
vidurinė mokykla, Vilniaus Filaretų pradinė mokykla, Vilniaus Gerosios Vilties vidurinė mokykla, Vilniaus
Jeruzalės vidurinė mokykla, Vilniaus M. Mažvydo vidurinė mokykla, Vilniaus Medeinos pradinė mokykla,
Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla, Vilniaus mokykladarželis
„Dainorėliai", Vilniaus mokykla-darželis „Vilija", Vilniaus Pelėdos pradinė mokykla, Vilniaus Petro
Vileišio pagrindinė mokykla, Vilniaus Pilaitės vidurinė mokykla, Vilniaus Prano Mašioto pradinė mokykla,
Vilniaus raj. Buivydiškių pradinė mokykla, Vilniaus raj. Paberžės „Verdenės" vidurinė mokykla, Vilniaus S.
Stanevičiaus vidurinė mokykla, Vilniaus Saulės privati vidurinė mokykla, Vilniaus Senvagės vidurinė mokykla,
Vilniaus Simono Daukanto pagrindinė mokykla, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus Šv. Kristoforo
vidurinė mokykla, Vilniaus Trakų Vokės vidurinė mokykla, Vilniaus V. Volungės pradinė mokykla, Vilniaus
Vaduvos darželis – mokykla, Vilniaus Valdorfo darželis „Šaltinėlis", Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla,
Vilniaus Žemynos pagrindinė mokykla, Vilniaus Žėručio pradinė mokykla.

Programos veiksmingumo tyrimai
Šiuo metu „Antro žingsnio“ vykdymo efektyvumas gali būti pagrįstas tik
užsienyje atliktais tyrimais – Lietuvoje programos poveikis vaikams dar nebuvo
įvertintas. Tai padaryti svarbu ir siekiant motyvuoti mokytojus bei tėvus
dalyvauti programoje, ir atkreipti visuomenės dėmesį į tokio ugdymo svarbą.
Atsižvelgiant į trūkumus, galima koreguoti pačią programą ar jos vykdymo
ypatumus.
Tyrimo tikslas – įvertinti „Antro žingsnio“ programos efektyvumą.
Tyrime dalyvavo 9 klasės (118 pirmos klasės mokinių: 57 berniukai ir 61
mergaitė). Kontrolinė grupė: 4-ios klasės, kuriuose nebuvo taikoma jokia
intervencija.
Rezultatai. Prieš programos vykdymą tarp grupių socialinių įgūdžių žinių
įverčiai nesiskyrė, o po programos vykdymo (po 6 mėn.) eksperimentinės
grupės mokinių gebėjimai buvo geresni, nei kontrolinės (1 pav.).
1 pav. Socialinių įgūdžių žinių pokytis prieš ir po programos vykdymo
eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse.
Palyginus vaikų socialinių įgūdžių žinias, matyti, kad eksperimentinės grupės
žinios padidėjo ir šio pokyčio efekto dydis vertinamas kaip labai didelis.
Kontrolinės grupės socialinių įgūdžių žinios taip pat didesnės, tačiau pokytis
vertinamas kaip vidutinis.
Tačiau šie rezultatai rodo, kad vaikai tikslingai ugdomi socialinių įgūdžių
pasiekia aukštesnį socialinių įgūdžių žinių lygį nei tokio ugdymo negaunantys
vaikai.

Lyginant su kitomis sritimis, programoje dalyvavusių vaikų pykčio valdymo
žinių srityje pokytis buvo didžiausias (2 pav.). Eksperimentinėje grupėje šis
pokytis labai didelis, o kontrolinėje pykčio valdymo žinios nepakito visai. Tai
rodo, kad vaikai tokias žinias gali gauti tik su specialiu, tikslingu ugdymu.
2 pav. Pykčio valdymo technikų žinių pokytis po programos vykdymo
eksperimentinėje ir kontrolinėje grupėse
Išvados.
• Po programos eksperimentinės grupės vaikų socialinių įgūdžių žinios labai
pagerėjo, ypač pykčio valdymo žinių srityje.
• Lyginant su kontroline grupe, eksperimentinės grupės vaikų socialinių
įgūdžių žinios po dalyvavimo programoje buvo geresnės.
• Didesnių emocinių ir elgesio problemų turintiems vaikams programos
poveikis yra didesnis.
• Eksperimentinės ir kontrolinės grupių vaikų elgesio ir emocinių problemų
lygis ir socialus elgesys ir prieš, ir po programos vykdymo nesiskyrė.
Taigi, galima teigti, kad Antrojo žingsnio programa efektyviai veikia vaikų
socialinių įgūdžių žinias, ypač vaikams turintiems didesnių elgesio ir emocinių
problemų, tačiau jos poveikis elgesiui turėtų būti tyrinėjamas plačiau.

Atsiliepimai
„Su Second Step programa dirbu pirmus
metus. Į šios programos mokymus ėjau
tiesiog kaip į eilinę paskaitėlę, bet daug
nesitikėjau. Mokymai mane maloniai
nustebino, nes sužinojau ir išmokau daug
gerų dalykų, buvo įdomu ir norėjosi kuo
greičiau tai pritaikyti mokykloje savo
mokiniams. Vaikai labai noriai dalyvauja pamokėlėse, laukia jų. Pastebėjau,
kad mokiniai pradėjo stebėti vienas kito nuotaikas, atpažinti jausmus, pradeda
išsakyti tai ką jaučia. Vadinasi programa veikia. Siūlau dalyvauti visoms
mokytojoms“.
Aušra Vidžiūnienė (Šiaulių rajono Bubių pagrindinė mokykla)
„Programa vaikams ne mažiau naudinga ir reikalinga, kaip ir mums
suaugusiems, nes ne visada pasiseka susidoroti su kilusiomis emocijomis ir
problemomis. Tai pripažįsta ir mokinių tėvai ir pritaria šiai programai“.
Regina Urbonienė (Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla)
„Mokykloje dirbu jau 25 metus. Esu iš tų
mokytojų, kurie nori nuolat tobulėti, sužinoti
kažką naujo, kas padėtų darbe su vaikais. Nors
programą vykdome tik nuo šių metų, bet
pastebėjau, kad mažėja fizinė agresija, vaikai
pradėjo sėkmingiau bendrauti su bendraamžiais.
Pamokėlės vaikams labai patinka, jie noriai jose
dalyvauja“.
Arina Jašinskienė (Kretingos rajono Darbėnų vidurinė mokykla)
„Programa naudinga ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, mokytojams. Šiuo metu,
kai aplink gausu agresijos, pavydo, nepakantumo, labai svarbu mokėti
nusiraminti, priimti tinkamą sprendimą.

Vyksta pamoka. Berniukas kalbina mergaitę. O ta primena: „Netrukdyk“. Juk
mokėmės apie trukdžių ignoravimą. Taip pat jie drausmina vieni kitus
naudodami antro žingsnio sąvokas, bando panaudoti problemų sprendimo
strategiją. O tai pravers ateityje. Juk liaudies patarlė sako: „Ką išmoks Jonelis,
mokės ir Jonas...“.
Violeta Riaukienė (Klaipėdos r. Priekulės I. Simonaitytės vid. mokykla)
„Vaikai su džiaugsmu laukia pamokėlių. Tėveliai irgi džiaugiasi šia programa.
Jie juokauja, kad vaikai dabar juos moko įvairių nusiraminimo būdų ir pamoko
kaip spręsti problemas.
Aš džiaugiuosi matydama kaip vaikai taiko
naujai įgytus įgūdžius savo kasdieniniame
gyvenime, įvairiose situacijose. Jie išmoko
padėti draugams spręsti problemas. Situacijų
yra buvę įvairiausių. Mano klasėje yra
sustiprinta muzika, tad vaikams tenka ilgiau
būti mokykloje ir laukti užsiėmimų. Vienas
berniukas grįžęs po individualaus instrumento
pamokos pamatė, kad telefonas išsikrovęs ir jis negali paskambinti mamai.
Žinoma, pradėjo verkti, bet draugai puolė į pagalbą. Pirmiausia pasiūlė nueiti
prie plakato ir prisiminti nusiraminimo būdus. Po to sustoję ratuku siūlė įvairius
variantus ką daryti. Liepė skambinti iš savo telefonų, bet jis mintinai nežinojo
numerio. Tada viena mergaitė pasiūlė nueiti pas pavaduotoją. Pasiuntė vieną
atstovą, kuris pavaduotojai viską paaiškintų kas nutiko. Jiems buvau sakiusi,
kad pavaduotoja turi visus telefonų numerius. Pavaduotoja išklausė, surado
telefono numerį ir liepė pačiam pasiskambint. Aš apie šį nutikimą sužinojau tik
kitą dieną. Buvau nustebinta ir laiminga, nes supratau kokia naudinga, ir kaip
puikiai veikia ši programa. Pavaduotoja taip pat sužavėta buvo mano vaikais, jų
mokėjimu spręsti problemą.
Ingrida Karskienė (Šiaulių "Juventos" pagrindinė mokykla)
„Patiko pats seminaras, įtaigi vedimo forma, nes viską
mokėmės daryti - vesti užsiėmimus pačios. Galėjome

pastebėti sudėtingesnius užsiėmimų etapus ir drauge pasiaiškinti.
Ačiū už programą ir pasiūlytą galimybę labiau pažinti vaikus, mokyti gražaus
bendravimo ir bendradarbiavimo“.
Laima Bytautienė (Kėdainių r. Pernaravos pagrindinė mokykla)
„Pastaruoju metu jaudina mokinių nemokėjimas bendrauti, bendradarbiauti,
mokinių ir jų tėvų šaltas bendravimas (dažnai tai tik fiziologinių poreikių
patenkinimas, šeimos "kompensavimas" materialiais dalykais ir pramogom),
vaikai "nemoka matyti, girdėti šalia esančio"... Kaip patogu tėvams, kurie
išleidžia savo vaiką į mokyklą, kur juo yra visapusiškai pasirūpinta, jis
mokomas, auklėjamas, "girdimas", o jei lanko pailgintos dienos grupę, tai ir
pamaitintas, tėvams belieka tik vakarienę paduoti ir laiku į lovą "pasiųsti", nes
tėvų galvos „plyšta“ nuo kasdienių darbų ir kt. O kur vaikui išmokti ne tik
elementarių, bet palengvinančių adaptaciją visuomenėje socialinių įgūdžių???
Taigi, „Antro žingsnio“ programa ir yra tas šiaudas, kurio galime griebtis
ugdant socialinius įgūdžius, galime išmokyti vaikus pasitikėti savimi, išmokti
spręsti gyvenimiškas problemas, palengvinti adaptaciją visuomenėje, turėti
savo teigiamo elgesio veiksmu planą ir kitų svarbių dalykų“.
Virginija Vitunskaitė (Alytaus "Sakalėlio" pradinė mokykla)
„Man asmeniškai programa suteikia žinių, kaip elgtis sudėtingose konfliktinėse
situacijose, galiu patarti ir tėvams. Ši programa veiksminga, padeda mokytojui
kurti klasės kolektyvą , o mokiniams išmokti spręsti savo problemas. Tai tikrai
vertinga šiuolaikiniame įtemptame mūsų gyvenime“.
Daiva Vaičiulionienė (Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinė
mokykla)
„Man buvo keista, kad vaikai turi tiek patirties, ir neigiamos, ir teigiamos.
Daugumos vaikų elgesys buvo spontaniškas, problemos sprendžiamos puolimu,
netgi agresija. Jau praėjo metai. Aš pastebiu, kaip keičiasi mano vaikų, ypač
konfliktiškų, elgesys. Nors tai vyksta labai lėtai, tačiau man labai smagu girdėti,

kai jie vienas kitam primena Antrojo žingsnio pamokose išmoktas situacijas,
mokymus, frazes.
Man įstrigo vienas liūdnas pokalbis. Kalbėjome apie pyktį. Vienas berniukas
pasakė, pykstąs ant savo tėvų, kad jį dažnai baudžia, neįleidžia į namus, nes jis
blogas. Jis sakė, kad užaugęs būtinai atkeršys tėvams. Tai štai kokius Pykčio
mygtukus man tenka stabdyti. Aš manau, kad panašioje programoje turėtų
dalyvauti kai kurie tėveliai... Mano klasėje yra devyni vaikai iš nedarnių šeimų.
Pastebėjau, kad būtent šie vaikai aktyviausi Antrojo žingsnio pamokėlių metu,
nors jų tėvams neįdomu...
Aš pati labai laukiu šių pamokėlių, ir galiu drąsiai teigti, kad pati mokausi iš
savo mokinių. Mes, suaugę, paprasčiausiai nebematome, KĄ VEIKIA,
negirdime, KĄ SAKO, o svarbiausia - nežinome, KĄ JAUČIA mūsų vaikai.
Noriu palinkėti, kad kuo daugiau mokyklų ir mokytojų dalyvautų Antro
žingsnio programoje.
Lina Mačiulaitienė (Marijampolės Petro Armino vidurinė mokykla)
„Į pirmas klases ateina vis daugiau
netinkamo elgesio mokinių, kurie nuolat
destabilizuoja aplinkinių žmonių emocinę
pusiausvyrą, trikdo darbo pamokose ritmą.
Pavyzdžiui, šiais metais iš 24 pirmaklasių 5
vaikai turi agresyvaus elgesio įpročių.
Pasinaudojus Antro žingsnio
rekomendacijomis jau per porą mėnesių pavyko pasiekti, kad šie ugdytiniai vis
labiau ir labiau ima kontroliuoti savo veiksmus“.
Birutė Jasinskienė (Kauno r. Mastaičių pagrindinė mokykla)

Geroji praktika
„Jau seminaro metu supratau, kad tai man pačiai be galo naudinga. Esu
energinga, skubanti, besinervinanti – vadinasi, išmoksiu kvėpuoti, nusiraminti,
spręsti problemas... ir, aišku, to paties mokysiu savo būsimus pirmokėlius.
Rudenį, spalio mėnesį, netikėtai paskambino Žydrė ir pasiūlė dalyvauti AŽ
konsultantų mokymuose. Taip ir vėl buvau pastūmėta gilyn į AŽ programos
pažinimą. Jau lapkričio mėnesio pabaigoje kartu su kita AŽ konsultante vedžiau
AŽ seminarą respublikos mokytojams. „Užsidegiau ir dabar dar karščiau degu“
tikėjimu, kad AŽ programa labai naudinga ir reikalinga Lietuvos pradinukams.
Dirbant su pirmokais labai gerai
pavyko išmokyti ir laikytis
„mandagaus įsiterpimo“ taisyklių.
Visi pirmokų, ir ne tik, mokytojai
puikiai žino, kaip vaikai tampo už
rankovės, kai nori ką nors
svarbaus, jų manymu, pasakyti
mokytojai. Tai aš savo klasėje jau
pamiršau – vadinasi, pavyko!
Dar vienas įdomus momentas iš
pirmokų gyvenimo. Pirmokas
Karolis namuose mamai pasiūlė
pakvėpuoti, suskaičiuoti nuo
dešimt iki vieno ir pagalvoti apie
ką nors malonaus, kai ši supyko
ant brolio už neatliktus namų
darbus. Reiškia, mokiniai geba
perkelti AŽ pamokėlėse įgytas
žinias, mokėjimus į namų t.y.
kitokią aplinką.
Antroje klasėje, kai pradėjome
kartoti empatijos skyrių – jausmų
apibūdinimą, mokiniai gražiai ir
laisvai demonstravo, kaip jie
jaučiasi skirtingose situacijose:
liūdni, nusiminę, išsigandę,

nustebę, pasišlykštėję, didžiuojasi savimi....
Nuo 2009 m. rugsėjo mano mokykloje AŽ pamokėles pradėjo vesti dar 6
mokytojos. Vadinasi, pavyko „užkrėsti“ tuo AŽ virusu ir savo koleges. Tuo
labai džiaugiuosi!
Manau, AŽ programai apibūdinti tiktų šie būdvardžiai: AKTUALI,
STRUKTŪRUOTA, BŪTINA ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE.
Visi Lietuvos pradinių klasių mokytojai, AŽ (SECOND STEP) programa skirta
Jums ir Jūsų mokinukams. Prisijunkite prie mūsų!!!“
Rasa Blikertienė, Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla
„Šiuo metu (gal būt, dėl didelio tėvų užimtumo ir neturėjimo laiko bendrauti su
savo vaikais) į mokyklą vis dažniau ateina pikti, nemokantys valdyti savo
emocijų vaikai.
Dalyvavau mokymuose ir
nutariau dirbti pagal šią
programą, nes galėjau
naudotis pateikta
medžiaga: paveikslaiskortomis,
filmais. Tai
labai palengvino mano
darbą. Labiausiai, man
patiko, kad galėjau iškart
spręsti iškilusias klasėje
problemas, prisiminti
matytas situacijas,
atkreipti dėmesį į klasėje kabančius plakatus. Ypač tai buvo veiksminga
pirmoje klasėje. Mokiniai mokėjo atpažinti savo jausmus, juos valdyti,
ignoruoti trikdžius. Pasikeitė visų tarpusavio santykiai. Klasėje 20 vaikų, bet
lengva juos valdyti išvykų, renginių metu (vaikai supranta, kaip aš jaučiuosi,
jeigu jie nedrausmingi). Vaikai noriai lanko šį užsiėmimą, tėvai pastebėjo
elgesio pokyčius: mandagiai atsiprašo, jei kažko nori paklausti, sugeba išlaukti,
užjausti.
Juokingiausia situacija - vyko dailės paskutinė mokslo metų pamoka: tylu,
suskambės skambutis ir atsivers durys į vasarą, bet visi piešia, o vienas

erniukas tyliai kviečia kitą. Aš pakeliu akis, o jis į mane žiūri ir man sako: ,,Aš
ignoruoju trikdžius", net neatsiliepė į draugo kvietimą. Sudėtingas situacijas
pavyko išspręsti taikiai“.
Rita Bakšienė (Trakų Vokės vidurinė mokykla)
„Bet kuris žmogus tavo
gyvenime atsiranda, visi tavo
gyvenimo įvykiai įvyksta todėl,
kad tu juos prisišaukei. Pats turi
ir nutarti, ką su jais daryti“ -
Richard Bach „Iliuzijos“.
Baigiantis pirmajam pusmečiui
pastebėjau pirmuosius pokyčius
klasėje. Vaikai, kurie sunkiai
valdė savo emocijas – pradėjo rimti, pertraukų metu rado įdomesnių užsiėmimų
nei lakstymas, rėkimas. Vaikai pasidarė: jautresni, dėmesingesni,
sąmoningesni, savarankiškesni.
Pati išmokau nekreipti dėmesio į siautėjančius. Pastiprinau teigiamą elgesį.
Kartu su mokinukais išmokau greičiau
nusiraminti, kvėpuoti, AŽ pamokėlėse
išmokau nesakyti žodžio TEISINGAI☺.
Klasėje mokėsi du mokiniai, kuriems
reikalinga specializuota pagalba.
2008/2009m.m vieno mokinio tėvai sutiko,
kad berniukas lankytųsi mokyklos
psichologės konsultacijose. 2009/2010m.m.
kito berniuko tėvai sutiko, kad lankytų socialinių įgūdžių grupės užsiėmimus.
Džiugu, kad tėvai priėmė tokius sprendimus“.
Lineta Barkevičienė (Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija)
„Eidama i seminarą apie programą nežinojau beveik nieko. Dirbau su antrokais,
kurie buvo gana įžūlūs. Niekaip negalėjau rasti būdų, kurie padėtų man juos
geriau pažinti, suprasti ką darau ne taip... Išbandžiau visas pedagogines

gudrybes, kurias tik žinojau nuo pat studijų laikų, bet apčiuopiamų rezultatų
nebuvo.
Pradėjus dirbti su „Antro žingsnio“ programa lengva taip pat nebuvo... Vaikai
trukdė, kikeno, žemino vienas kita, varžėsi atlikdami vaidybines situacijas.
Pirmieji rezultatai pradėjo ryškėti po kelių pamokėlių, kai pats didžiausias
neklaužada pasiteiravo: "Kada vėl kalbėsime apie tuos paveikslėlius". Man tik
to ir reikėjo...Kiekvieną dieną, pasitaikius tinkamai situacijai, kartojome, ką
buvome išmokę. Kiekvieną savaitę gvildenome naują temą. Pamažu, žingsnis
po žingsnio ėjome toliau. Dirbti su vaikais tapo lengviau, nes turėjau į ką
atsiremti.
Dauguma mokiniu tėvų šią programą įvertino teigiamai. Įžvelgė pasikeitimus
vaiku elgesyje. Patys sulaukdavo pastabų iš savo vaikų (juk vaikams
nepameluosi...). Bet pagalbos iš tėvų nesulaukiau.
„Antro žingsnio“ programa leidžia vaikams išmokti susivokti savo jausmuose,
leidžia išmokti analizuoti savo poelgius.
Labai norėčiau su „Antro žingsnio“ programa dirbti ir toliau“.
Lina Mikailienė (Kauno Vilijampolės vidurinė mokykla)
„Neretai kuris nors iš mokinukų, pastebėjęs kito vaiko nuotaikas, tai pasako
garsiai: ,,Mokytoja, šiandien Monika linksma, ji labai daug juokiasi“. Arba,
berniukas, pastebėjęs, kad jo draugas blogai jaučiasi, tyliai paklausė:
,,Mokytoja, Gabrielius labai liūdnas, ar jam skauda?“.
Na o sunkiausia yra visą reikiamą pamokos
laiką išlaikyti vaikų dėmesį. Tenka imtis
gudrybių, kiekvieną kartą pamoką pravedinėti
vis kitokioje aplinkoje (susėdant ratuku ant
kėdžių, susėdant ant grindų pasitiesus pledą ir
t.t. ). Mes, pradinių klasių mokytojai, ko gero
ir esam
unikalūs,
kadangi randame išeitis iš daugelio situacijų :)
Mes esame už naujoves, todėl patartumėme ir
kitiems mokytojams susipažinti su Antrojo

Žingsnio programa ir nepabijoti ją išbandyti su savo mokinukais“.
Asta Maslauskienė ir Jolita Sakalauskienė (Kauno Žaliakalnio pagrindinė
mokykla)
pertraukų, užklasinių užsiėmimų metu.
mūsų ratą, kas ankstesnėse pamokose
jai atrodė "nesąmonė": ir ji buvo už
rato. Matau, kad ši programa tikrai
veikia ir neabejoju, kad ji duos gerus
rezultatus. Taip pat žinau, kad tai
nelengvas kasdienis darbas ir , kad
rezultatai ateis ne taip greitai, kaip
man norėtųsi, bet, manau, kad
galutiniai rezultatai tikrai atlygins
pastangas“.
„Metodinė medžiaga yra
tiesiog fantastiška: negaliu
atsidžiaugti - viskas
"pateikta", belieka tik
"sukramtyti". Tikrai,
nuoširdžiai džiaugiuosi,
netikėto atsitiktinumo dėka
papuolusi į Antrą Žingsnį, nes
mano naujieji pirmokai tokie
"audringi", kad juos nuolat
reikia prilaikyti: pamokų,
Su vaikais šias pamokėles vadinam
"Gerumo pamokėlėm", kurių jie tikrai
laukia. Tai ir yra, manau, pirmas
teigiamas dalykas. Yra viena labai
agresyvi mergaitė, kuri kasdien
skriaudžia vaikus. Vaikai po
užsiėmimų ramiau reaguoja į šios
mergaitės "išpuolius". Beje, 3 - oje
pamokoje ji pirmą kartą atsisėdo į

Vija Dilienė (Panevėžio pradinė mokykla)
„Pasaulis pilnas įvairiausių
taisyklių, be kurių mūsų
gyvenimas būtų kupinas
nesusipratimų, nesutarimų,
pykčio... Pamokėlių metu su
mokiniais susitarėme laikytis
trijų pagrindinių ir svarbiausių
taisyklių, kurios suteiks
galimybę ramiai išsakyti savo
nuomonę; išgirsti, ką kalba kiti;
būti
supratingiems,
dėmesingiems vieni kitų atžvilgiu. Kaip senolių išmintis sako: "Elkis su kitu
taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi". Taigi, pagarba, tolerancija,
supratingumas - svarbiausios žmogiškosios vertybės.
Ačiū už galimybę dirbti pagal šias
programas. Dėkoju už parengtą ir
pateiktą mokomąją medžiagą, kuri
lengvai suprantama mokiniams ir
puikus pagalbininkas mokytojui“.
Audronė Šiuipienė (Kuršėnų
Pavenčių vidurinė mokykla)
„Buvau iš tų pirmųjų mokytojų, kurie Lietuvoje pradėjo dirbti su AŽ programa.
Vaikai pamokėlių labai laukdavo, mielai jose dalyvavo. Nustebino, kad vaikai
puikiai suprato angliškai įrašytą kalbą, atsirasdavo ir vertėjų, nors anglų kalbos
tuo metu jie mokykloje dar nesimokė.
Pati dirbdama su vaikais mokiausi to ko mokosi ir jie, tik vaikiškas situacijas
mintyse paversdavau tomis, su kuriomis dažnai susiduriu gyvenime.

(tuomet tikrai būdavo linksma).
Dažnai vaikai
pasidžiaugdavo, kad tai
ko mokėsi per AŽ
pamokėles galėjo
pritaikyti konkrečiose
situacijose
kasdienybėje. Kartais
net man patardavo kaip
elgtis, sakydami, kad
juk aš to juos mokiau
Dirbant labai praversdavo mokytojų susiėjimai-pasitarimai. Su mokytojomis dalinomės
patirtimi, pastebėjimais. Aptardavome pamokėles.
Savo kolegėms jau ne sykį patariau nueiti į mokymus ir dirbti su šia programa. Tą galiu
pasiūlyti ir kitiems mokytojams. Savo mokykloje visiems (ir vyresniųjų klasių )
pedagogams papasakojau apie „Antro žingsnio" programą, tuomet sulaukiau klausimų ar
ta programa bus tęsiama vyresnėse klasėse. Tai rodo, kad mokytojus ji domina, juk
padeda vaikams mokytis tikrai naudingų ir reikalingų dalykų“.
Jurga Razmytė (Vilniaus Emilijos Pliaterytės pagrindinė mokykla)
„Socialiniai įgūdžiai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tai yra “Antrasis
žingsnis”, kurį vaikas išmoksta žengti padedamas tėvų, mokytojų, artimiausios jį
supančios aplinkos, visuomenės požiūrio į vertybes.
Net ir norėdami padėti vaikams šiandien mokytojai susiduria su daugybe
problemų.Pirmiausia sumažintas papildomų valandų skaičius, per kurias mokytojai
turėjo galimybę vykdyti smurto prevencijos programas. Mokymų metu dažnai kyla
pasipriešinimas dėl nepakankamo mokytojų papildomo darbo finansavimo.Ši programa
patinka be išimties visiems mokytojams, tik yra skirtingos jos vykdymo galimybės
atskirose mokyklose. Bet labiausiai visa tai priklauso nuo paties mokytojo.Net ir
negaudamas atlygio už papildomą darbą, mokytojas susidėlioja prioritetus ir atsirenka,
kas yra geriausia jam pačiam ir jo ugdytiniams.
Norėčiau pacituoti jau šešerius metus sėkmingai dirbančios su šia programa Vilniaus
„Vyturio“ pradinės mokyklos mokytojos Neringos Vaškevičiūtės žodžius:
„Antrojo žingsnio prasmingumu negaliu abejoti. Įpusėjus antriesiems programos
taikymo metams, pastebiu, jog mokiniai jau geba mandagiai įsiterpti į pokalbį
(nepertraukia mokytojos, klasės draugų; po truputį tobulėja mokinių tarpusavio
bendravimas – pasiteirauja, kaip jaučiasi kitas; bando padėti liūdinčiam. Tarpusavy
bendraudami problemas stengiasi spręsti ne ginčais, o taikiai – prieš tai
nusiraminę.Smagu, kad programos naudingumą pastebi ir mokinių tėveliai – norėtų, jog

programa būtų taikoma ir toliau – aukštesnėse klasėse. Pastebi, jog vaikai daugiau
kalba apie jausmus – geba pasakyti, kaip jie jaučiasi vienoje ar kitoje situacijoje,
bendraudami yra tolerantiškesni. Džiaugiuosi, kad vaikai laukia „Antrojo žingsnio“
pamokėlių – jiems patinka nagrinėti įvairias situacijas, taikyti problemų sprendimo
žingsnius, mokinius labai sudomina video medžiaga.“
Panašių pasisakymų išgirstu ir iš kitų, tik pradėjusių dirbti su šia programa
mokytojų. Vadinasi, nuomonė, kad mokytojas gali pakeisti visuomenėje
nusistovėjusias klaidingas nuostatas, yra visiškai pagrįsta. Apklausti programoje
dalyvavę vaikai teigė, kad jiems taip pat labai patinka „Antrojo
žingsnio“pamokėlės. Jiems patinka vaidinti, žiūrėti specialiai pamokoms parengtą
video medžiagą. Paklausti, ko išmoko šiose pamokėlėse – išvardija problemų
sprendimo žingsnius, kad išmoko išspręsti problemas nesipykstant. Daugelį
pamokėlėse išmoktų sąvokų vaikai parneša namo. Kasdien bendraudami su savo
tėvais apie tai, ko mokėsi mokykloje, vaikai paaiškina savo tėvams sąvokas, kurių
reikšmės tėvai net nežino. Pvz. :socialiniai įgūdžiai, mandagus įsiterpimas,
trukdžių ignoravimas, pykčio mygtukai.Apibendrinta informacija tėvams
pateikiama „Laiškuose tėvams“.Bendraujant su tėvais apie šią programą, susidaro
įspūdis, kad tai teikia daug žinių ne tik jų vaikams, bet ir jiems patiems.Dauguma
kolegų, mokytojų pastebėjo, kad tėvų nuostatos ir požiūris į asmenybės vertybes
taip pat kinta. Ar turėsime sveiką visuomenę? Tai priklausys tik nuo mūsų.
paguodžiantis, priglaudžiantis bei išklausantis...
Šiandien galime drąsiai
teigti, kad didelė dalis
visuomenės nuostatų į
vertybes tiesiogiai priklauso
nuo mokytojų . Mokytojas
yra šviesos, išminties ir gėrio
nešėjas... Mokytojas - tai
žmogus, kurį prisimena visą
gyvenimą dalijantį save
kitiems, apgaubiantį meile ir
dėmesiu... Mokytojas - ne tik
mokantis, bet ir užjaučiantis,
Kiek daug telpa į žodį - MOKYTOJAS...
Rasa Jurgelevičienė (Vilniaus “Vyturio” pradinė mokykla)

Žodynėlis
Agresija – veikla, nukreiptą prieš kitą žmogų siekiant įskaudinti ar padaryti
jam žalą, pakenkti jam.
Agresyvus elgesys – agresyvių reakcijų visuma, apibūdinanti individo bendravimo
su aplinka ir savimi puolamąjį pobūdį. Agresyvus elgesys išmokstamas, jis būna ir
gynimosi priemonė.
Asocialus elgesys – žmogaus poelgiai ar jų sistema, prieštaraujantys
visuomenės priimtoms teisės ir dorovės normoms.
Emociniai gebėjimai – gebėjimai spręsti, valdyti, reikšti, kontroliuoti savo
emocinę būseną (pyktį, liūdesį, susijaudinimą, nerimą, džiaugsmą).
Empatija – protinis susitapatinimas, sugebėjimas įsivaizduoti save kito
žmogaus vietoje, įsijausti į jo būseną, jausmus.
Konfliktas – priešingų nesuderinamų tendencijų susidūrimas, sukeliantis
stiprius nemalonius išgyvenimus
Socialiniai gebėjimai – gebėjimai, palengvinantys sąveiką ir komunikavimą su
kitais žmonėmis.
Kontaktai
Norėdami daugiau sužinoti apie Paramos vaikams centro veiklą, ar
pamatyti išsamesnį „Antro žingsnio“ programos aprašymą paskambinkite
mums tel.: (8 ~ 5) 2715980, 8 611 43567 arba užeikite į mūsų tinklalapį
www.pvc.lt
www.pvc.lt/second-step
Programos „Antras žingsnis“ vadovė, psichologė psichoterapeutė Žydrė
Arlauskaitė: zydre@pvc.lt