Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Nr. 3 - Lietuvos sporto informacijos centras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
PIRMAJAM KŪNO KULTŪROS ĮSTATYMUI – 75 METAI<br />
...LAIKO RATĄ PASUKUS ATGAL…<br />
Organizuota kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> sistema Lietuvoje pradėjo formuotis tik paskelbus <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomybę 1918 m.<br />
vasario 16 d. Į tėvynę vienas po kito ėmė grįžti užsienyje <strong>sporto</strong> organizavimo patirties įgiję Stepas Garbačiauskas, Elena<br />
Kubiliūnaitė (vėliau – Garbačiauskienė), Karolis ir Viktoras Dineikos, Jonas ir Kęstutis Bulotos, Steponas Darius ir kt.,<br />
kurie ėmėsi iniciatyvos ir būrė jaunimą į visuomenines <strong>sporto</strong> organizacijas bei klubus, rengė jiems įvairias <strong>sporto</strong> varžybas,<br />
šventes. 1919 m. buvo įsteigta pirmoji visuomeninė <strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> organizacija – <strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> sąjunga, kuri, tiesa, gyvavo<br />
neilgai ir jau po metų, 1920-aisiais, ją pakeitė <strong>Lietuvos</strong> fizinio lavinimosi sąjunga. Sporto organizacijų skaičius pamažu<br />
augo – įkurta <strong>Lietuvos</strong> gimnastikos ir <strong>sporto</strong> federacija, Moterų <strong>sporto</strong> ratelis, <strong>Lietuvos</strong> dviratininkų sąjunga ir kt.<br />
Nors trūko <strong>sporto</strong> bazių, lėšų sportiniam darbui, <strong>sporto</strong> sąjūdis plėtėsi: gausėjo <strong>sporto</strong> organizacijų, stiprėjo jų veikla,<br />
šalies sportininkai dalyvavo varžybose, rengiamose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Atsirado poreikis sureguliuoti <strong>sporto</strong><br />
sistemą teisiškai. Taip prieš 70 metų buvo priimtas pirmasis Kūno kultūros įstatymas. Šis įstatymas, pasirašytas <strong>Lietuvos</strong><br />
Respublikos Prezidento Antano Smetonos ir Ministerio Pirmininko Juozo Tūbelio, įsigaliojo 1932 metų liepos 15 dieną<br />
paskelbus jį „Vyriausybės žiniose“.<br />
Kūno kultūros įstatymas buvo bazinis aktas, kurio pagrindu vėliau buvo priimti kiti sportą reguliuojantys dokumentai.<br />
Pirmajame Kūno kultūros įstatyme buvo nustatyta valstybinė <strong>sporto</strong> organizavimo sistema – įkurti Kūno kultūros rūmai,<br />
buvę švietimo ministro žinioje.<br />
Per keletą kitų metų <strong>sporto</strong> teisinė reguliavimo sistema buvo toliau intensyviai kuriama: 1935 m. sausio 16 d. priimta<br />
Kūno kultūros organizacijos santvarkos instrukcija, 1937 m. gruodžio 22 d. priimtos Kūno kultūros organizacijoms tvarkyti<br />
ir registruoti taisyklės, 1936 m. kovo 20 d. patvirtintas Valstybinio kūno kultūros ženklo statutas, 1937 m. gruodžio 28 d.<br />
– Tautinės olimpiados statutas.<br />
Deja, 1940 metais šis aktyvus darbas buvo nutrauktas net penkiasdešimčiai metų. Lietuva pateko Sovietų Sąjungos<br />
„globon“, ir mūsų šalyje buvo taikomi svetimos valstybės įstatymai. Sporto reguliavimo įstatymas buvo pakeistas Komunistų<br />
partijos Centro komiteto ir Ministrų Tarybos nutarimais dėl tolimesnio kūno kultūros masiškumo plėtotės; valstybinėms<br />
<strong>sporto</strong> ir pramogų įmonėms buvo pritaikyti socialistinės valstybinės gamybinės įmonės nuostatai ir t. t. Sovietų Sąjungos<br />
nutarimais buvo ne kartą reorganizuojama <strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> valdymo sistema.<br />
ILGAI LAUKTAS ĮSTATYMAS<br />
1990 m. kovo 11 d. aktu „Dėl <strong>Lietuvos</strong> nepriklausomos valstybės atstatymo“ mūsų valstybei grąžintas valstybingumas.<br />
1991 m. vasario 9 d. referendumo rezultatai dar kartą išreiškė <strong>Lietuvos</strong> žmonių valią gyventi ne pagal svetimos valstybės<br />
smurtu primestą jurisdikciją, o laisviems ir nepriklausomiems vadovautis demokratijos principais.<br />
Nuo 1990 metų vidurio prasidėjo naujų įstatyminių aktų kūrimo periodas. Pirmasis žingsnis atkuriant Nepriklausomos<br />
<strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> valdymo sistemą buvo 1990 m. birželio 8 d. priimtas <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl<br />
kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> departamento prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybės pagrindinių funkcijų ir organizacinių klausimų“.<br />
1992 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl <strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> federacijų (sąjungų,<br />
asociacijų, draugijų) registravimo tvarkos“.<br />
Pasikeitusi istorinė situacija, demokratinių pasaulio šalių patirtis paskatino kurti teisinius nacionalinės <strong>sporto</strong> sistemos<br />
pagrindus. 1993 m. lapkričio 3 d. įvyko <strong>Lietuvos</strong> <strong>sporto</strong> kongresas, kuris apsvarstė ir pritarė Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> įstatymo<br />
pagrindiniams principams.<br />
Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> departamento iniciatyva buvo parengtas ir 1995 m. gruodžio 20 d. priimtas <strong>Lietuvos</strong> Respublikos<br />
kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> įstatymas, kuris tapo <strong>sporto</strong> teisinio reglamentavimo šalyje pagrindu.<br />
Po keliolikos metų Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> įstatymo įgyvendinimo praktikos išryškėjo būtinybė jį pataisyti ir papildyti.<br />
Šiuo metu <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Seime jau įregistruotas naujos įstatymo redakcijos projektas.<br />
Kūno kultūros ir <strong>sporto</strong> departamentas<br />
prie <strong>Lietuvos</strong> Respublikos Vyriausybės<br />
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO AKTUALIJOS, 2007-3<br />
11