TIESA, 2011 m. liepos 21-27, Nr. 116, p. 6-7 - ECTS

More documents

Recommendations

Info

tema 6 2011 m. liepos 21–27, Nr. 116 Lietuvos aukštosios mokyklos užsimojo par Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių trumpesniam ar ilgesniam laikui išvyksta studijuoti į užsienį. Lietuvos aukštosios mokyklos užsimojo juos parsivilioti ir nuo šių metų rugsėjo ketina pereiti prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Viliamasi, kad galimybė be biurokratinių trukdžių tęsti studijas Lietuvoje ne tik padės susigrąžinti lietuvius studentus, bet ir privilios užsieniečių. Goda Jakubauskaitė 2009–2010 metais kitose Europos Sąjungos šalyse studijavo per 7 tūkstančius lietuvių. Tai sudaro 3,5 procento visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Dažniausiai lietuviai studijoms renkasi Jungtinę Karalystę (2325 studentai), Vokietiją (1274), Daniją (911), Lenkiją (692) ir Airiją (412). Palyginti su kitomis ES šalimis, pagal studijuojančiųjų užsienyje dalį Lietuva bendrame kontekste labai neišsiskiria – yra kiek aukščiau ES vidurkio. Lietuvą užsienyje studijuojančiųjų procentais gerokai lenkia tokios šalys kaip Airija, Estija, Graikija, Austrija, Portugalija. Tai, kad lietuviai vis dairosi į užsienio šalių aukštąsias mokyklas, rodo ir nuolat didėjantis dalyvaujančiųjų tarptautinėse mainų programose skaičius. 2005–2006 metais žinias užsienyje gilino 2298 universitetų ir 325 kolegijų studentai, o 2009–2010 metais užsienyje stažavosi 3419 universitetų ir 434 kolegijų studentai. Lietuvių domėjimasis studijomis užsienyje skatina jų pavyzdžiu sekti ir Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pastarosios, kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, nuo šių metų rugsėjo ketina pereiti prie bendros europietiško studijų kredito sampratos (ECTS). Ši sistema pripažįstama dvidešimt keturiose Bolonijos procese dalyvaujančiose šalyse, daugumoje ji įdiegta įstatymu. Labiau orientuosis į studentus Dabar Lietuvos aukštojo mokslo institucijose naudojamas nacionalinis kredi- Švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė sako, kad aukštųjų mokyklų laukia dideli pokyčiai. Užsienio šalių studijų sistema patraukli daugeliui lietuvių. Studijos Lietuvoje taps patrauklesnės Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė „Lietuvos aukštosios mokyklos ruošiasi nuo 2011 metų rugsėjo pereiti prie bendros europietiško studijų kredito sampratos, tai numatyta Mokslo ir studijų įstatyme. Tačiau puikiai suprantame, kad visiškas perėjimas prie naujo kredito yra kelerių metų procesas: turi keistis aukštųjų mokyklų įpročiai, dėstytojų darbo su studentai standartas, pats studijų organizavimas, daugiau skiriama laiko studento individualiam mokymuisi siekiant rezultatų, tačiau drauge aukštoji mokykla turi skirti daug daugiau laiko studijų organizavimui. Perėjimas prie europinės kreditų sistemos nėra vien dalykams skirtų valandų perskaičiavimas – tai nauja studijų organizavimo filosofija, orientuojama į studijų rezultatus ir kompetencijas, kurias turėtų įgyti studentas. Aukštųjų mokyklų laukia dideli pokyčiai. Tai santykių, studijų kultūros pokyčiai, kurie turėtų reikšti pirmiausia dėstytojų mąstymo kaitą, dėstytojų ir studentų santykių pokyčius. Europinio kredito sistema pirmiausia turėtų padaryti daug patrauklesnes studijas Lietuvos studentams bei pritraukti studijuojančiųjų iš užsienio. Nors Lietuvoje iki šiol studijų kreditai buvo skaičiuojami kitaip nei kitose ES šalyse, tai nebuvo kliūtis studentų mainams. Tarptautiniai studentų mainai vykdomi pagal sutartis tarp aukštųjų mokyklų, kuriomis vadovaujantis problemų dėl studijų rezultatų įskaitymo nekyla ir dabar. Žinoma, čia pirmiausia kalbame apie ES erdvę. Valstybių sutarimai dėl studentų mainų bei ES mastu vykdomos studentų ir dėstytojų mainų programos (pirmiausia – ERASMUS) reiškia, kad ES šalys yra radusios būdus, kaip įskaityti kitoje šalyje surinktus balus. Veikia konvertavimo sistemos. Į studentų mainus ir išvykimą dalinėms studijoms į užsienį reikia žiūrėti kaip į labai pozityvų dalyką, nes Lietuvos aukštojoje mokykloje besimokantis studentas turi progą taip pat įgauti ir tarptautinės studijų patirties, plėsti akiratį, ugdyti asmenybę, užmegzti naujus studijų ar tyrimo ryšius, neišvykęs iš Lietuvos pilnoms studijoms. Jei studentas baigė bakalauro studijas užsienyje ir nori studijuoti magistro programoje, jam pretenduoti nėra jokių kliūčių, pagal universiteto nustatytas priėmimo taisykles. Tą patį galima pasakyti ir apie doktorantūros studijas.“
tema 2011 m. liepos 21–27, Nr. 116 sivilioti studentus tas, kuris atitinka vieną darbo savaitę arba 40 studento darbo valandų. Tačiau jis neatlieka savo, kaip vieno iš studijų programų kūrimo įrankio ir net studentų darbo laiko apskaitos mato, funkcijų. Be to, skirtingos aukštojo mokslo institucijos taiko skirtingas kreditų skyrimo metodikas, o studento darbo laikas apskritai nėra skaičiuojamas. Kaip TIESAI sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja Raimonda Markevičienė, naujojo europinio studijų kredito įvedimas artimai siejamas su mokslo ir studijų reforma bei studijų kokybės užtikrinimu. „Europinio kredito įvedimas leis suvienodinti kreditų skyrimo metodiką, pagal kurią bus galima lyginti studentų darbo krūvius programose. Be to, europinis kreditas kalba apie darbo laiką, kurio reikia numatytiems studijų siekiniams pasiekti. Lietuvoje studijų siekinių „kalba“ iki šiol apskritai nebuvo naudojama nei kuriant studijų programas, nei vertinant studentų pasiekimus“, – kalbėjo R. Markevičienė. Didžiausi ECTS sistemos privalumai atsiskleidžia vykdant studentų mainus bei siekiant kokybiškų studijų programų institucijos viduje. Labiausiai diegiant ECTS pažengusios šalys yra flamandiškoji Belgija, Nyderlandai, Airija. Jas sparčiai vejasi visos Skandinavijos šalys. Jungtinė Karalystė turi savo sistemą, kuri dera su ECTS ir atspindi tuos pačius principus. Nesibaimina išvykstančių bangos Šiandien Lietuvos studentai yra labai mobilūs, tačiau daugelį stabdo biurokratiniai trukdžiai: pusmetį pasimokius kitoje šalyje, mokomųjų dalykų vertinimai gali būti neįskaityti Lietuvoje, ir pan. Pasak R. Markevičienės, ECTS reikalauja skaidrios informacijos apie studijų programas ir studento pasiekimus, tai leidžia lengviau lyginti ugdomas studentų kompetencijas bei įsisavintus studijų siekinius. Taikant ECTS reikalavimus mobiliems studentams, studijų užsienyje pripažinimas neturėtų kelti jokių problemų. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete ši problema seniai išspręsta. Pastaraisiais metais jauni žmonės nepaliaujamai emigruoja iš Lietuvos. Paklausus, ar nesibaiminama, kad, Lietuvoje įdiegus europinį studijų kreditą, jaunimui atsivers dar daugiau durų ir gabiausi išvyks laimės ieškoti svetur, R. Markevičienė teigė esanti įsitikinusi, jog bus atvirkščiai. „Lietuvos moksleiviai patikės, kad studijos Lietuvoje tikrai nėra prastesnės nei užsienyje. Jos kiek kitokios, bet taip yra kiekvienoje šalyje. Mūsų aukštosiose mokyklose studentams labiausiai trūksta dėmesio ir asmenybės ugdymo elementų, o ne žinių ar jų kokybės – to mūsų universitetai suteikia su kaupu“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių programų ir ryšių skyriaus vedėja R. Markevičienė. Jei studentas baigia mokslus Anglijoje, būtina, kad išmokti dalykai tiktų ir lietuviškai sistemai. Viliasi sulaukti užsieniečių Lietuva, būdama lygiavertė ES narė, privalo aukštojo mokslo klausimais tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti „ta pačia kalba“, – įsitikinusi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė dr. Žymantė Jankauskienė. Pasak jos, europinio studijų kredito diegimas Lietuvoje prisideda prie studijų programų palyginamumo, suderinamumo ir aukštojo išsilavinimo skaidrumo. Anot pašnekovės, ECTS leidžia derinti aukštojo mokslo sistemų įvairovę ir autonomiją, užtikrina studentų ir dėstytojų akademinį mobilumą, pagerina akademinės bendruomenės ir darbdavių „susikalbėjimą“, pasiekimų pripažinimą visą gyvenimą besimokančioje visuomenėje, prisideda prie įsidarbinimo didinimo vieningoje Europos darbo rinkoje. „Tačiau yra pavojus teiginį „studijų orientacija į studentą“ priimti tiesmukai ir piktintis, kad ir taip studentai yra centrinė figūra, daugeliu atveju žinantys savo teises, bet pamirštantys pareigas. Tačiau šios sistemos esmė yra partnerystė. Kiekvienas partneris aiškiai suvokia savo pareigą ir atsakomybę: studentai – motyvuotai, aktyviai siekti žinių, įgūdžių, formuoti profesines nuostatas, dėstytojai – demonstruoti profesionalumą, taikant inovatyvias aukštojo mokslo technologijas, darbdaviai – aktyviai dalyvauti procese, ne tik išsakant kritiką, bet ir vykdant studentų praktinį mokymą, Vyriausybė – skirdama deramą paramą, kuriant studijoms imlią edukacinę aplinką“, – vardijo Ž. Jankauskienė. Jos manymu, bendro europinio kredito diegimas yra puiki proga Lietuvos aukštajam mokslui „atsistoti nuo galvos ant kojų“, t. y. dėmesį sutelkti nuo pasekmių į priežastis. Viliamasi, jog tai ne tik padės švietimo institucijoms susigrąžinti prestižą lietuvių studentų akyse, bet ir privilioti užsieniečių. Mažiau biurokratinių trukdžių Vilniaus dailės akademijos prorektorius strateginei veiklai doc. dr. Saulius Vengris tvirtina, kad studentams vienas esminių bendro europinio kredito privalumų yra mobilumas. „Studentams labai svarbu, kad jie lengvai, be ypatingų problemų galėtų studijuoti vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje. Pavyzdžiui, pasimokę vieno tipo aukštojoje mokykloje grįžtų į kitos šalies aukštąją mokyklą be ypatingų biurokratinių trukdžių. Arba jei studentas baigia mokslus Anglijoje, būtina, kad tai, ką jis įgyja, būtų suderinta“, – kalbėjo S. Vengris. Pasak jo, Lietuvos aukštosioms mokykloms nuo šiol nepakaks nurodyti temas ir kurso pavadinimą. Bendras europinis kreditas įpareigos aiškiai numatyti, kokiu būdu ir ką studentas turi pasiekti. „Europinio studijų kredito diegimas iš esmės pagerins studijų kokybę. Sutinku, jog informuotumas bei viešumas vargina, bet jis neišvengiamai kelia studijų kokybę: studentai bus geriau informuoti apie tai, ką jie įgys, o dėstytojai – apie tai, ką turi suteikti studentui ir kokį specialistą išleisti“, – privalumus vardijo S. Vengris.
Page 1 and 2: free 2011 m. liepos 21-27, Nr. 116
Page 3 and 4: per Jungtinė Karalystė savaitę 2
Page 5: Pasaulis per savaitę 2011 m. liepo
Page 9 and 10: Skambinkite Lietuv paiais geriausia
Page 11 and 12: kūnui sielai 2011 m. liepos 21-27,
Page 13 and 14: Konkurso finale - trys nuotraukos p
Page 15 and 16: Lietuviai pasaulyje 2011 m. liepos
Page 17 and 18: skelbimai nemokamai www.tiesa.com 2
Page 25 and 26: tv programa 2011 m. liepos 21-27, N
Page 27 and 28: laisvalaikis 2011 m. liepos 21-27,

TIESA, 2011 m. liepos 21-27, Nr. 116, p. 6-7 - ECTS

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?