Plačiau

Patvirtinta
Direktorato posėdyje
2006 12 22
Protokolo Nr.88
Studijų modulis (dalykas): TEISMO MEDICINA
Kreditų skaičius: 2.
Studijų modulio „Teismo medicina“ tikslai: supažindinti teisės krypties mokslus studijuojančius
studentus su teismo medicinos mokslo pagrindais ir perspektyvomis. Suprasti teismo medicinos
ekspertizių ir tyrimų galimybes sprendžiant teisinėje praktikoje iškylančius klausimus.
Numatomi gebėjimai: būsimieji teisininkai išmoks pateikti tikslingus ir logiškus klausimus
skiriant teismo medicinos tyrimus, suprasti ir įvertinti teismo medikų ekspertines išvadas.
Anotacija. Programa parengta aukštųjų mokyklų teisės krypties specialybes studijuojantiems
studentams. Ankstesnė Programa, parengta 2002 metais, nebeatitinka šių dienų reikalavimų.
Teismo medicinos ekspertinėje praktikoje įvyko reikšmingų pasikeitimų, susijusių su teismo
medicinos mokslo vystymųsi, įstatymų pasikeitimu (2003 metais). Be to, išsiplėtė Mykolo
Romerio universiteto Teismo medicinos institute (toliau – Institutas) atliekamų tyrimų spektras,
įdiegtos naujos metodikos, leidžiančios spręsti platesnį teisinėje praktikoje iškylančių klausimų
ratą. Teismo medicinos dalyko objektas yra medicininio ir biologinio turinio klausimų, kylančių
teisinėje praktikoje, sprendimas. Pasitelkdami teismo medikus, teisininkai turi žinoti, kada reikia
skirti vieną ar kitą teismo medicininį tyrimą, mokėti pateikti reikiamus klausimus, suprasti
teismo medicinoje taikomų tyrimo metodų esmę. Teisingam atliktos ekspertizės įvertinimui
teisininkai turi žinoti teisės aktus, reglamentuojančius ekspertinę veiklą, suprasti procesus,
vykstančius organizme, kai jį veikia įvairūs išorės faktoriai, jų poveikio pasekmes, mokėti
įvertinti nustatytus organizmo pokyčius juridiškai. Paskaitose daugiausia pateikiama temos
problematika ir apžvalginiai teiginiai bei apžvelgiami ne tik dalyko pagrindai, bet ir naujienos,
nuolat diegiamos į praktinę ekspertinę veiklą. Seminaruose nagrinėjamos pagrindinės temos,
turinčios reikšmės vėlesniam praktiniam ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno ar teisėjo darbui.
Seminarų metu ypatingas dėmesys skiriamas teisingam užduočių specialistui ar nutarčių
surašymui, logiškam klausimų formulavimui, tinkamam ekspertinio tyrimo objektų paėmimui ir
pateikimui, išdėstomi ekspertinių išvadų vertinimo kriterijų pagrindai.
Temos
1. Teismo medicinos raida Lietuvoje
Esminiai nuostatai dėl smurto prieš asmenį nustatymo II (1566 m.) bei III (1588 m.)
Lietuvos Statutuose. Teismo medicinos raida 1918 m. atgavus Lietuvos
nepriklausomybę. Tuometiniai teismo medicinos tyrimus reglamentuojantys dokumentai.
Teismo medicina Vilniaus ir Kauno universitetuose. Teismo medicina 1991 m. atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę.
2. Įvadas į teismo mediciną
• Paskaitoje pateikiama teismo medicinos sąvoka, įvardijami teismo medicinos tyrimo
objektai. Apibūdinami teismo medicinos tyrimo metodai. Aptariami TMI atliekami
1

tyrimai (ekspertizės) ir jų rūšys. Trumpai supažindinama su pagrindinėmis teismo
medicinos dalyko temomis: tanatologija, traumatologija, šautiniais sužalojimais,
fizinių faktorių poveikiu; mechanine asfiksija, deontologiniais tyrimais, kitais
biologinės kilmės objektų tyrimais.
3. Teismo medicinos organizaciniai ir procesiniai pagrindai
• Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas- struktūra, uždaviniai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas; Lietuvos Respublikos civilinio
proceso kodeksas; Teismo ekspertizės įstatymas; Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymas; Ekspertizių atlikimo ir specialių žinių
panaudojimo TMI nuostatai; Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės;
Lavonų teismo medicinos ekspertizių (tyrimų) darymo taisyklės; Lytinių būklių
teismo medicinos ekspertizių darymo taisyklės; Teismo medicinos laboratorijų darbo
taisyklės; Lavono apžiūros įvykio vietoje taisyklės.
4. Bendros žinios apie žmogaus kūną: anatomijos ir fiziologijos pagrindai
• Žmogaus ontogenezė (biologinis ciklas nuo užuomazgos iki natūralios mirties).
Žmogaus kūno matmenys ir proporcijos. Žmogaus konstitucija. Norma, variacijos,
anomalijos. Orientacinė anatomijos terminologija (ašys, plokštumos,
kryptys).Specialioji anatomija: judamasis aparatas, raumenys, apytakos organai
(širdis, kraujagyslės, kraujotakos ratai), vidaus organai (virškinimo, kvėpavimo,
šlapimo ir lyties organų, endokrininė sistemos), nervų sistema (centrinė, periferinė
nervų sistemos), analizatoriai.
5. Bendros žinios apie išorinių faktorių poveikį žmogui
• Norma, sveikata, liga. Bendroji etiologija. Išorinės aplinkos faktorių patogeninis
veikimas. Ekstremalios būklės (skausmas, stresas, šokas, audinių sutraiškymo
sindromas, koma). Senėjimas. Būdingi patologiniai procesai.
6. Lavono apžiūra įvykio vietoje
• Teisiniai pagrindai, bendrosios nuostatos. Teismo medicinos specialisto (eksperto)
uždaviniai. Pirminiai veiksmai, apžiūrint lavoną. Lavono apžiūra. Veiksmai, baigus
lavono apžiūrą.
7. Teismo medicinos tanatologija
• Tanatologija. Mirimas, mirtis, pagrindinės mirimo stadijos. Mirties faktas, mirties
momentas. Smegenų mirtis. Klinikinė mirtis. Tariama mirtis. Mirties požymiai.
Supravitalinės reakcijos. Tikrieji ir netikrieji mirties požymiai. Ankstyvieji ir
vėlyvieji lavoniniai pokyčiai . Mirties laiko nustatymo kriterijai. Entomologija.
Identifikacija. Mirčių klasifikacija. Mirčių kategorijos – smurtinės ir nesmurtinės
mirtys. Mirčių priežastys tanatogenezės požiūriu.
8. Mirusių žmonių kūnų ir jų dalių tyrimai:tyrimo ypatumai atskirų mirčių rūšių atvejais
• Mirusiųjų teismo medicininio tyrimo tikslingumas. Teisiniai pagrindai. Mirusiojo
tapatybės nustatymo bendrieji pricipai. Teismo medikų veiksmai iki autopsijos
2

pradžios. Išorinis tyrimas. Vidinis tyrimas. Specialios procedūros. Mėginių–
pavyzdžių paėmimas. Kūno atidavimas. Ekspertizės aktas, specialisto išvada.
9. Teismo medicinos traumatologija
• Traumatologija – apibrėžimas, teismo medicininiai aspektai. Žalojantys faktoriai –
apibrėžimas, klasifikacija. Sužalojimas – apibrėžimas, rūšys. Sužalojimai, suardantys
anatominį vientisumą; „funkciniai” sužalojimai. Sužalojimo požymiai. Sužalojimų
klasifikacija: pagal pasekmes, pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo
taisykles, pagal žalojantį faktorių ir traumos pobūdį, pagal sužalojimų vietą ir
skaičių, . Mechaniniai žalojantys faktoriai (ginklai, įrankiai, daiktai). Aštrūs daiktai –
savybės, elementai, jais padaromi sužalojimai. Sužalojimai bukais daiktais.
Sužalojimo mechanizmas. Sužalojimai su anatominės struktūros suardymu (odos
nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda, išnirimas, lūžis, plyšimas, sutraiškymas, kūno
dalių atskyrimas (amputacija). Sužalojimų reikšmė (padarymo laikas, priemonės,
būdas ir kt.). Žaizda, jos elementai, gijimas. Bukais daiktais padarytos žaizdos.
Aštriais daiktais padarytos žaizdos. Šautiniai sužalojimai. Išnirimai, klasifikacija.
Lūžiai – apibrėžimas, rūšys, klasifikacija. Lūžių reikšmė. Plyšimai, sutraiškymai.
Kūno dalių atskyrimas (amputacijos).
10. Gyvų asmenų teismo medicininiai tyrimai
• Gyvų asmenų tyrimų rūšys: : sužalojimų, s jų padarymo priemonių, būdo ir laiko
nustatymas; sveikatos sutrikdymo masto nustatymas; lytinių būklių tyrimai; bendro
darbingumo netekimo nustatymas; sveikatos būklės įvertinimas; amžiaus nustatymas.
Gyvų asmenų tyrimus reglamentuojantys dokumentai (įstatymai, įsakymai, nuostatai,
taisyklės). Sąvokos: sveikatos sutrikdymas, sužalojimas, susargdinimas, bendras
darbingumas, profesinis darbingumas. Sveikatos sutrikdymo būdai. Sužalojimas –
sąvoka. Žalojantys faktoriai- mechaniniai, fiziniai, cheminiai. Susargdinimas. Bendras
darbingumas. Profesinis darbingumas. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijai.
Pavojingi gyvybei sužalojimai. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas mirčių atvejais.
Sveikatos apibrėžimas. Sveikatos sutrikdymo trukmė. Sveikatos sutrikdymo masto
nustatymo būdai (asmens apžiūra, medicininių dokumentų analizė apžiūra ir dokumentų
analizė, stacionarinis/ambulatorinis ištyrimas). Sveikatos būklės nustatymas (galimybė
dalyvauti tardymo veiksmuose, galimybė dalyvauti teismo posėdžiuose, galimybė atlikti
laisvės atėmimo bausmę). Darbingumo netekimo dydžio nustatymas (civilinėse bylose).
Lytinių būklių tyrimai.
11. Teismo medicinos toksikologija
• Toksikologijos apibrėžimas. Toksikologijos kryptys. Nuodo sąvoka. Įvairios nuodų
klasifikacijos. Apsinuodijimai ir jų klasifikacijos. Medžiagų toksiškumas ir jį
įtakojantys veiksniai: nuodų savybės, nuodų kiekis, organizmo savybės, nuodo
patekimo būdai ir kt. TMI toksikologijos laboratorijoje atliekamų tyrimų struktūra.
Toksikologinio tyrimo etapai. Tiriamoji biologinė medžiaga. Autopsinės medžiagos
paėmimas nuodingų medžiagų mirusiųjų organizme nustatymui. Tyrimų metodai.
Tyrimo rezultatų įvertinimas. Apsinuodijimas alkoholiais. Alkoholių nustatymo
organizmo terpėse metodai. Girtumo laipsniai. Neblaivumo nustatymo tvarka. Nauji
transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar
apsvaigimo nustatymą reglamentuojantys dokumentai. Alkoholio surogatai ir jų
3

nustatymas. Narkotinės–psichotropinės medžiagos ir jų nustatymas gyvų asmenų ir
mirusiųjų organizmo terpėse. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų apibrėžimai.
Narkotinių-psichotropinių medžiagų klasifikacijos. Narkotinių medžiagų vartojimo
poveikis. Narkomanijos priežastys. Biologinių mėginių rūšys psichoaktyvių
medžiagų nustatymui gyvų asmenų organizmo terpėse. Biologinio mėginio tyrimo
schema. Narkotinių medžiagų aptikimo įvairiose terpėse trukmė. Nustatomos
narkotinių-psichotropinių medžiagų grupės. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų
nustatymo metodai (pirminiai ir patvirtinantys). Opiatų, psichostimuliatorių, kanapių
produktų ir kt. psichoaktyvių medžiagų vartojimas Lietuvoje.
12. DNR ir serologijos tyrimai teismo medicinoje
• Pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai. Tyrimo objektai: biologinės kilmės medžiagos,
(žmogaus organizmo audiniai, kraujas, sperma, seilės, plaukai, prakaitas). Atliekamų
ekspertizių rūšys: serologinės, citologinės, DNR. Serologinių ir DNR ekspertizių bei
tyrimų užsakovai: ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismai, fiziniai
asmenys.Užduoties, nutarties surašymas: bylos aplinkybės, klausimų formulavimas ir
pagrindinės klaidos juos sudarant.Objektų tyrimų eiliškumas, kai tie patys objektai
tiriami keliose laboratorijose. Tyrimo metodai: serologiniai, citologiniai, DNR. .
Daiktinių įrodymų su dėmėmis panašiomis į kraują, seiles, spermą, ir kt. paėmimas
įvykio vietoje. Nuoplovų darymas. Plaukų surinkimas. Nuorūkų surinkimas.
Daiktinių įrodymų pateikimas laboratorijai. Lyginamųjų kraujo pavyzdžių
pateikimas. Tyrimo eiga, etapai. Kraujo, prakaito, šlapimo, seilių, spermos ir kt.
biologinės kilmės pėdsakų paieškojimas ant daiktų ir nustatymas. Kraujo rūšinė
priklausomybė. Kraujo grupinė priklausomybė. Plaukų tyrimas. DNR tyrimai
(tapatumo nustatymas, identifikaciniai tyrimai). DNR tyrimo etapai( DNR
išskyrimas, DNR sričių amplifikacija, amplifikuotų lokusų tyrimas, tikimybės
įvertinimas} Asmens identifikavimas civilinėse ir baudžiamose bylose: tėvystės
nustatymas, motinystės nustatymas, nežinomų asmenų identifikavimas. Tyrimo
objektų priėmimas, saugojimas ir grąžinimas atlikus tyrimą. Perspektyviniai tyrimai
teismo genetikoje(mitochondrinės DNR tyrimas). Laboratorijos kokybės vertinimas.
13. Teismo medicinos kriminalistikos tyrimai
• Sužalojimų padarymo būdo nustatymas (diferencinė diagnostika) laboratorijos
sąlygomis. Žalojusio įrankio savybių nustatymas. Traumuojančių paviršių savybės,
nustatomos bukais daiktais padarytuose sužalojimuose. Sužalojimai bukais daiktais.
Traumuojančių įrankių savybės, nustatomos aštriais daiktais padarytuose
sužalojimuose. Sužalojimai aštriais daiktais. Įrankio identifikavimas. Trasologinės
identifikacijos pagrindai, identifikacinio tyrimo pagrindinės taisyklės. Išvadų rūšys:
kategoriškos – teigiamos, neigiamos; tikimybinės. Žmogaus dantimis padaryti
sužalojimai. Šautiniai sužalojimai. Apibrėžimas, žalojantys šūvio veiksniai,
sprendžiami klausimai. Tyrimo laboratorijoje galimybės sprogiminių traumų
atvejais. Metalizacijos pėdsakų tyrimas. Situaciniai klausimai. Situacinė ekspertizė.
Situacinės ekspertizės objektai. Ekspertizėms pateikiama medžiaga. Tiriamieji
objektai, jų pateikimas.
Praktiniai užsiėmimai
Seminaro
Tema
4

numeris
1 Mirtis
2 Lavoniniai reiškiniai
3 Lavono apžiūra ir autopsija
4 Bendroji teismo medicinos traumatologija
5 Šautiniai sužalojimai
6 Sužalojimai aštrias daiktais
7 Asfiksija
8 Aukštos ir žemos temperatūros, elektros poveikis
9 Transporto traumos
10 Vaikų mirtys
11 Seksualiniai nusikaltimai
12 Biologinės kilmės objektai
13 Teismo toksikologija
14 Medicinos kriminalistikos tyrimai
Praktinių užsiėmimų turinys
Tanatologija
1. Mirtis
Sąvokos – mirimo etapai; agonijos, klinikinės, smegenų ir biologinės mirties sąvokų
apibrėžimai ir kriterijai; mirties nustatymo kriterijai, tikrieji ir netikrieji mirties požymiai.
Tariama mirtis – apibrėžimas, priežastys. Supravitalinės reakcijos – jų reikšmė mirties laiko
nustatymui. Mirties laikas – nustatymo metodai.
2. Lavoniniai reiškiniai
Ankstyvieji lavoniniai reiškiniai – priežastys, pokyčiai laike, kriminalistinė reikšmė;
lavondėmių, raumenų sustingimo, lavono temperatūros pokyčių ypatybės bei jų priklausomybė
nuo aplinkos veiksnių. Odos pokyčiai – išdžiūvimas, maceracija, gyvūnų poveikis, puvimo
reiškiniai. Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai – autolizė ir puvimas: apibrėžimai, procesų esmė,
pasireiškimas. Lavono užsikonservavimas –atsiradimo sąlygos ir teismo medicininė reikšmė
(suvarškėjimas, mumifikacija)
3. Lavono apžiūra ir autopsija
Gydytojo uždaviniai apžiūrint lavoną – lavono apžiūros esmė ir teisinis reglamentavimas;
lavono apžiūros dokumentavimas; atliekami veiksmai. Mirties priežastis – jos nustatymo
galimybės ir ribos apžiūrint lavoną įvykio vietoje. Mirties rūšis – natūrali mirtis, smurtinė mirtis.
Nužudymas, savižudybė ir nelaimingas atsitikimas. Nenustatyta mirties rūšis. Identifikacija –
procedūros principai (ypač mirusiojo amžiaus ir lyties nustatymas). Autopsija – autopsijų rūšys
(patologijos, teismo medicinos tyrimas); ekshumacija. Staigi mirtis – natūralios vaikų ir
suaugusiųjų staigių mirčių priežastys bei diferencinė staigios ir smurtinės mirčių diagnozė;
epidemiologija.
Teismo medicinos traumatologija
4. Bendroji teismo medicinos traumatologija
5

Mirčių priežastys – pagrindinės mirčių priežastys ir komplikacijos; tanatogenezė –
nukraujavimas, šokas, embolijos, su gyvybe nesuderinami sužalojimai; priežastinio ryšio
nustatymas. Vitalinės reakcijos – vietinės ir bendrinės organizmo reakcijos į pažeidimą ir jų
reikšmė įvykio rekonstrukcijai. Sužalojimo laiko nustatymas – pagrindiniai dėsningumai ir
metodai. Savarankiškų veiksmų galimybė po sužalojimo – įvertinimo principai, priklausomybė
nuo sužalojimo pobūdžio bei mechanizmo. Sužalojimo biomechanika – smūgių „sumavimo“
principas daugybinių sužalojimų atvejais, sukrėtimas, sumušimas; jėgos veikimo pobūdis
(smūgis, suspaudimas, ištempimas). Oda ir minkštieji audiniai – nubrozdinimas, kraujosruva,
žaizda, sutraiškymas, atsluoksniavimas, sutrūkinėjimas (plyšimas). Vidaus organai – sukrėtimas,
sumušimas, plyšimas. Kaulai – lūžių tipai (tiesioginiai, netiesioginiai), atskirų kaulų rūšių lūžių
ypatumai. Smegenys ir smegenų dangalai – sužalojimo mechanizmas (rotacija, sukrėtimas,
deceleracija); sužalojimo pobūdis (sumušimas, hematoma).
5. Šautiniai sužalojimai
Šautinio sužalojimo elementai – įėjimo žaizda, išėjimo žaizda, šūvio kanalas; atskiros šautinių
sužalojimų rūšys. Sužalojimo biomechanika – šūvio faktoriai, jų poveikis.
6. Sužalojimai aštrias daiktais
Sužalojimo biomechanika – dūrimas, pjovimas, kirtis. Sužalojimo morfologija – žaizdų
morfologinės charakteristikos (durtinių, pjautinių, durtinių pjautinių, kirstinių).
7. Asfiksija
Patologinė fiziologija – stadijos, reguliacijos mechanizmų sutrikimas, asfiksijos formos.
Patomorfologija – morfologiniai požymiai mirusių ar gyvų asmenų kūne. Stranguliacija –
stranguliacijos formos (pasikorimas, pasmaugimas); patomechanizmas ir patomorfologija;
diferencinė diagnozė (nužudymas, savižudybė, nelaimingas atsitikimas); refleksinė mirtis.
Prigėrimas, mirtis vandenyje – prigėrimo stadijos, morfologiniai požymiai (priklausomai nuo
vandens sūrumo ir temperatūros); diferencinė diagnozė medicininiu ir teismo medicininiu
požiūriu; kitos mirties vandenyje priežastys; būdingi lavoniniai reiškiniai.
8. Aukštos ir žemos temperatūros poveikis, elektros poveikis
Aukšta temperatūra – aukštos temperatūros poveikio formos, nudegimo laipsniai; suanglėjęs
lavonas, gyvybingumo nustatymas; nedegiminė liga; šiluminis smūgis. Šaltis – atvėsimo sąlygos
ir stadijos; mirtis dėl atvėsimo; suledėjimas. Elektros energija – patofiziologinių procesų
priklausomybė nuo srovės parametrų; elektros žymės (atsiradimas, morfologija, dažniausios
lokalizacijos); aukšta įtampa; žaibas.
9. Transporto traumos
Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, dviračiai, pėstieji – transporto traumų rūšys; sužalojimų
priklausomybė nuo traumos rūšies; įvykio rekonstrukcija.
10. Vaikų mirtys
1.10.1. Apibrėžimai – mirtis gimdymo metu, naujagimio mirtis, naujagimio subrendimas.
1.10.2. Perinatalinis mirtingumas – pagrindinės mirčių priežastys perinataliniu laikotarpiu.
6

1.10.3. Vaikžudystė – klausimai, sprendžiami teismo medicinos tyrimo metu.
11. Seksualiniai nusikaltimai
Sąvokos, rūšys – išžaginimas, seksualinis prievartavimas, tvirkinamieji veiksmai.
Genitalijų sužalojimai, ekstragenitaliniai sužalojimai. Pėdsakai – sperma, kraujas ir kt., jų
paieška rūbuose, ant odos, lyties organuose ir kt. Įtariamojo išžaginimu tyrimas.
12. Biologinės kilmės objektai
Reikšmė – pagrindinės tyrimų kryptys, ryšys su klinikiniais mirusių ir gyvų asmenų tyrimais;
įrodomoji reikšmė. Praktinis užduočių ir nutarčių nagrinėjimas. Išvadų aiškinimas. Daiktų
paėmimo įvykio vietoje klaidų aiškinimas. Biologinės kilmės objektai – kraujas, plaukai, oda;
individualizacijos principai (kraujo ir kitų objektų grupės, DNR tyrimai).
13. Teismo toksikologija
Nuodų patekimo į organizmą keliai, jų pasiskirstymas organizme ir metabolizmo procesai.
Apsinuodijimų klasifikacija pagal kilmę. Toksikologinio tyrimo (ekspertizės) objektai. Tyrimo
objektų priėmimas laboratorijoje, prašymas, saugojimas iki tyrimo ir po tyrimo iki sunaikinimo.
Biologinės medžiagos paruošimas tyrimui. Nuodingų medžiagų išskyrimo iš biologinės
matricos metodai. Nuodingų medžiagų nustatymo metodai. Narkotinės ir psichotropinės
medžiagos. Jų metabolizmas organizme. Įvairių grupių psichoaktyvių medžiagų nustatymo
metodai organizmo terpėse. Alkoholis, jo toksinis poveikis ir metabolizmas organizme. Mėginių
rūšys ir alkoholio nustatymo metodai. Alkoholio kiekio, esančio organizme, apskaičiavimas.
Girtumo (neblaivumo) įvertinimas. Medikamentiniai apsinuodijimai, jų laboratorinė
diagnostika. Apsinuodijimai lakiais nuodais, rūgštimis ir šarmais, anglies monoksidu,
„metaliniais“ ir kitais nuodais, jų nustatymas biologinėje medžiagoje. Toksikologinio tyrimo
rezultatų įvertinimas.
4. Medicinos kriminalistikos tyrimai
Sužalojimo mechanizmo nustatymas – bukais, aštriais daiktais padaryti sužalojimai, šautiniai
sužalojimai ir kt. Žalojusio įrankio savybių nustatymas – bukų daiktų traumuojančių paviršių
klasifikacija ir sužalojimų ypatumai. Įrankio savybių nustatymas pagal aštriais daiktais padarytų
sužalojimų požymius. Įrankio identifikavimas – trasologinė identifikacija; įrankio identifikavimo
galimybių apribojimai. Šautinių sužalojimų tyrimas – sprendžiami klausimai; sužalojimų
sprogmenimis tyrimai. Metalizacijos pėdsakų tyrimas – durtiniuose, muštiniuose, šautiniuose
sužalojimuose, elektros traumų atvejais ir kt. Kompleksiniai teismo medicinos – trasologiniai,
teismo medicinos – balistiniai tyrimai.
Pastaba. Paskaitų ir seminarų skaičius konkrečiam studentų srautui priklauso nuo jam skirto
teismo medicinos dalyko dėstymo valandų skaičiaus.
Mokymo metodai
Paskaitose pateikiama temos problematika ir apžvalginiai teiginiai bei apžvelgiami ne tik dalyko
pagrindai, bet ir naujienos, nuolat diegiamos į praktinę ekspertinę veiklą. Seminarų metu
ypatingas dėmesys skiriamas teisingam užduočių specialistui ar nutarčių surašymui, logiškam
klausimų formulavimui, tinkamam ekspertinio tyrimo objektų paėmimui ir pateikimui, išdėstomi
7

ekspertinių išvadų vertinimo kriterijų pagrindai. Šiais tikslais studentai susipažįsta su jau atliktų
ekspertizių išvadomis ar specialisto išvadomis, esančiomis Instituto archyve, jos aptariamos.
Sprendžiamos situacijos, kurių metu studentai formuluoja savo išvadas pagal sužalojimų
aprašymą, nustato jų padarymo priemones ir būdus, sveikatos sutrikdymo mastą. Kontroliniai
klausimai žodžiu, situacijų sprendimas, užduočių rašymas ir klausimų formulavimas įvairių
ekspertinių tyrimų atvejais, įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolų surašymas padeda
studentams užtvirtinti žinias, gautas paskaitų ir seminarų metu ir, tuo pačiu, yra studentų darbo
kontrolės forma semestro eigoje. Seminarų metu organizuojami studentų apsilankymai Instituto
skyriuose ir laboratorijose, studentai dalyvauja atliekant autopsijas.
Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka: studentų žinių galutinis įvertinimas vyksta įskaitos metu
žodžiu arba raštu.
Koordinuojantys dėstytojai: doc. dr. A.Pauliukevičius, dr. R.Raudys.
Rekomenduojama literatūra
Leidimo Leidinio autoriai ir pavadinimas
metai
Teismo medicinos paskaitos
1996 „Principles of forensic medicine“, Stephen P. Robinson
1998 „Lawyer‘s guide to forensic medicine“, Bernard Knight
1998 „Forensic sciences in clinical medicine. A case study approach“,
William R. Anderson
2000 „Teismo medicina“, A.Garmus, E.Kurapka, A.Cėpla
2004 „Galvos smegenų sužalojimai“, A.Pauliukevičius, P.Petreikis
2002 „Lavono apžiūra įvykio vietoje. Metodiniai nurodymai“, TMI
2004 „Mirusiųjų teismo medicinos ekspertizių ir tyrimų taisyklės“, TMI
2004 „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės“, TMI
2004 „Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizių
atlikimo ir specialiųjų žinių naudojimo nuostatai“, TMI
2005 „Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto statutas“,
TMI
2002 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas“
2003 „Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas“
2003 „Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas“
Įskaitos klausimai
1. Teismo medicinos ekspertinės institucijos reikšmė baudžiamajame procese, teismo
medicinos tyrimų vaidmuo ir reikšmė tiriant nusikaltimus žmogaus, gyvybei, sveikatai,
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
2. Pagrindiniai teismo medicinos tyrimo objektai.
3. Teismo medicinos tyrimų (ekspertizių) skyrimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.
4. Teismo medicinos ekspertinės veiklos organizavimas Lietuvoje, Mykolo Romerio
universiteto Teismo medicinos instituto struktūra.
5. Teismo medicinos ekspertizės (tyrimo) atlikimas ekspertinėje įstaigoje.
6. Ekspertų, specialistų teisės ir pareigos, jų teisinis reglamentavimas.
7. Ekspertizės akto ir Specialisto išvados struktūra.
8

8. Ekspertinė išvada kaip viena įrodymų rūšių baudžiamajame procese. Ekspertinės išvados
vertinimas.
9. Mirtis kaip biologinis reiškinys, mirimo etapai (agonija, klinikinė ir biologinė mirtis).
10. Mirčių klasifikacija pagal kategorijas ir rūšis, staigi mirtis.
11. Pomirtiniai mirusių temperatūros pokyčiai, jų reikšmė ekspertinėje ir teisinėje praktikoje.
12. Lavondėmės – sąvoka, atsiradimo priežastys ir stadijos, teismo medicininė reikšmė.
13. Lavoninis raumenų sustingimas – sąvoka, atsiradimo priežastys ir vystymosi dinamika,
teismo medicininė reikšmė.
14. Lavono puvimas ir irimas.
15. Vabzdžių ir gyvūnų poveikis mirusiojo kūnui, entomologinių tyrimų galimybės.
16. Mumifikacija, jos reikšmė ekspertinėje ir teisinėje praktikoje.
17. Suvarškėjimas jo reikšmė ekspertinėje ir teisinėje praktikoje.
18. Mirties laiko nustatymas ekspertinėje praktikoje.
19. Įvykio vietos ir lavono apžiūra – bendrieji organizaciniai klausimai.
20. Specialisto (gydytojo) vaidmuo apžiūrint lavoną įvykio vietoje.
21. Lavono apžiūros įvykio vietoje metodika.
22. Lavono apžiūros įvykio vietoje procesinis įforminimas.
23. Užduoties specialistui atlikti objektų tyrimą struktūra ir pagrindiniai klausimai, pateikiami
skiriant tyrimą (ekspertizę).
24. Mirusiųjų teismo medicinos tyrimų atlikimo tvarka (metodika), papildomos (specialios)
autopsijos procedūros.
25. Mirusiojo teismo medicinos tyrimo (autopsijos) dokumentavimas ir ekspertinės išvados
vertinimas.
26. Bendros žinios apie žalojančius faktorius ir traumatizmą, sužalojimų klasifikacija pagal
traumuojančių faktorių savybes.
27. Anatominė (morfologinė) sužalojimų klasifikacija.
28. Odos nubrozdinimai – sąvoka, morfologiniai požymiai, atsiradimo mechanizmas ir reikšmė
teisinėje praktikoje.
29. Kraujosruvos - sąvoka, morfologiniai požymiai, atsiradimo mechanizmas ir reikšmė
teisinėje praktikoje.
30. Bukais daiktais padarytų žaizdų požymiai.
31. Aštriais daiktais (duriančiais, pjaunančiais, duriančiais pjaunančiais) padarytų žaizdų
požymiai.
32. Kertančiais daiktais padarytų žaizdų požymiai.
33. Skeleto kaulų sužalojimai teismo medicinos praktikoje.
34. Vidaus organų plyšimai, galūnių amputacijos.
35. Prieš mirtį ir po mirties padaryti sužalojimai, morfologiniai ir laboratorinių tyrimų
duomenys, padedantys nustatyti sužalojimų padarymo laiką (prieš mirtį ar po mirties).
36. Ekspertinės galimybės nustatant sužalojimų padarymo laiką.
37. Sužalojimų pasekmės – pasveikimas, invalidumas, mirtis.
38. Mirčių dėl mechaninių sužalojimų priežastys.
39. Mirtinai sužalotų asmenų aktyvių veiksmų įvertinimo ekspertinės galimybės.
40. Transporto traumos – sąvoka, klasifikacija.
41. Pagrindiniai sužalojimai, padaromi partrenkiant pėstįjį.
42. Pagrindiniai sužalojimai, padaromi pervažiuojant žmogų automobilio ratais.
43. Pagrindiniai klausimai, sprendžiami atliekant teismo medicinos tyrimus transporto traumų
atvejais.
44. Pagrindiniai sužalojimai, padaromi motociklinės traumos atvejais.
45. Sužalojimai, padaromi vandens transporto traumų atvejais.
46. Sužalojimai, padaromi geležinkelio traumų atvejais.
9

47. Sužalojimai, padaromi oro transporto traumų atvejais.
48. Šautiniai sužalojimai, šaunamųjų ginklų klasifikacija ir bendros žinios apie juos.
49. Šūvio mechanizmas, žalojantys šūvio faktoriai.
50. Šautinio sužalojimo morfologinė charakteristika – kulkos įėjimo angos (žaizdos) požymiai.
51. Organų sužalojimai šūvio kanale ir jo aplinkoje, akli ir kiauriniai šautiniai sužalojimai.
52. Kulkos išėjimo angos požymiai.
53. Papildomi šūvio faktoriai ir jų nustatymo metodai kulkos įėjimo angos aplinkoje.
54. Šūvio atstumas, šūvis įrėmus ginklą, šūviai iš arti ir iš toli.
55. Sužalojimų medžiokliniais ginklais ypatumai.
56. Pagrindiniai klausimai, sprendžiami atliekant mirusių dėl šautinių sužalojimų teismo
medicinos tyrimus.
57. Sprogimo metu veikiantys žalojantys faktoriai, sprogmenimis padaryti sužalojimai.
58. Mechaninė asfiksija: sąvoka, klasifikacija.
59. Mirtis dėl mechaninės asfiksijos, bendrieji asfiksijos požymiai.
60. Pasmaugimas kilpa: šios asfiksijos rūšies skirtumai nuo asfiksijos pasikariant.
61. Asfiksijos dėl pasmaugimo rankomis požymiai.
62. Prigėrimas – sąvoka, požymiai. Mirties vandenyje sąvoka ir jos skirtumai nuo prigėrimo.
63. Asmenų, ištrauktų iš vandens, būdingi sužalojimai.
64. Laboratorinių tyrimų galimybės mirties dėl prigėrimo atveju. Planktonas.
65. Bendros žinios apie nuodus, nuodų klasifikacija. Pagrindiniai klausimai, sprendžiami
ekspertinio tyrimo metu įtariant apsinuodijimą.
66. Teismo toksikologiniai tyrimai ir jų rezultatų interpretavimas.
67. Pagrindiniai neblaivumo požymiai ir jų priklausomybė nuo alkoholio koncentracijos
kraujyje.
68. Ūmus apsinuodijimas alkoholiu – mirties priežastys, morfologiniai požymiai.
69. Alkoholio surogatai, jų poveikis organizmui.
70. Narkomanija, toksikomanija.
71. „Narkotinių medžiagų“ sąvokos apibrėžimas.
72. Pagrindinių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, nustatomų Lietuvoje, charakteristika.
73. Mirtis dėl narkotinių medžiagų vartojimo.
74. Gyvų asmenų teismo medicinos tyrimai: teisiniai pagrindai ir tyrimų atlikimo tvarka.
75. Sveikatos sutrikdymas, juridinė sveikatos sutrikdymo klasifikacija.
76. Pagrindiniai klausimai, sprendžiami tiriant gyvus sužalotus (nukentėjusius) asmenis.
77. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijai.
78. Pavojingi gyvybei sužalojimai (sunkus sveikatos sutrikdymas).
79. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas pagal pasekmes (kalbos, klausos ir kt. funkcijų
netekimas, pastovaus bendro darbingumo netekimas).
80. Nepataisomas kūno subjaurojimas.
81. Nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijai.
82. Nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijai.
83. Klausimai, sprendžiami atliekant teismo medicinos tyrimą dėl išžaginimo.
84. Klausimai, sprendžiami atliekant teismo medicinos tyrimą dėl tvirkinamųjų veiksmų.
85. Bendros žinios apie biologinės kilmės objektus ir juridinis jų vertinimas.
86. Klausimai, sprendžiami tiriant objektus, primenančius kraują.
87. Seilių, spermos ir kitų biologinės kilmės objektų teismo medicinos tyrimai.
88. Citologiniai tyrimai teismo medicinoje.
89. DNR tyrimai ir jų reikšmė teisinėje praktikoje.
90. Medicinos kriminalistikos tyrimai teismo medicinoje.
91. Medicininės pagalbos teikimo trūkumų teismo medicininiai tyrimai (deontologinės
ekspertizės).
10