PDF 6 MB - Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

3
Iš hidrometeorologijos istorijos
Lietuvoje pirmieji meteorologiniai stebėjimai atlikti 1770 m. Vilniaus universiteto
astronomijos observatorijoje. Pirmieji vandens lygio stebėjimai – 1810, 1811 metais Rusnėje,
Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose. 1869 - 1897 m. Lietuvoje pradėtos steigti pirmosios
meteorologijos stotys. Iki pirmojo pasaulinio karo Lietuvos teritorija ( išskyrus Klaipėdos kraštą)
įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Meteorologiniai stebėjimai buvo atliekami meteorologijos stotyse,
kurias įkūrė Vyriausioji fizikos observatorija Peterburge. Lietuvoje veikė 36 meteorologijos stotys.
Dalis tų stočių dabar yra už respublikos ribų. Karo metu buvo sunaikintos visos meteorologijos
stotys. Tais laikais, kada visose šalyse plėtojosi kultūrinis gyvenimas, vystėsi mokslas, kada
daugelyje kultūringų šalių buvo sparčiai tyrinėjami gamtos reiškiniai, Lietuva, būdama Rusijos
imperijos sudėtyje, negalėjo šiame darbe dalyvauti. Tapusi nepriklausoma valstybe 1918 metais, ji
tuojau ėmė rūpintis gamtos mokslais. Švietimo ministerija 1921 metais spalio 28 dieną paskelbė
įsakymą apie centrinės ir antraeilių meteorologijos stočių steigimą Lietuvoje. Steigiamos
meteorologijos tikslas - „tirti oro atmainas, teikti žinias apie oro atmainas, skelbti paaiškinimus apie
nepaprastas oro atmainas ir apsireiškimus, rinkti oro atmainų statistikos žinias ir nustatyti jų
periodus“. Pirmoji meteorologijos stotis buvo įsteigta Kaune. Švietimo ministerijos remiama
Centrinė stotis 1924 metais įsteigė nemažai naujų, daugiausiai žemesnės eilės stočių, tarp kurių ir
buvo įkurta Ukmergės stotis.
Ukmergės meteorologijos stotis
U
kmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Kaimynai – Panevėžio, Kėdainių ir
Jonavos rajonai – turtingi pramonės objektų, o iš kitos pusės prisišlieję Anykščių, Molėtų ir
Širvintų – garsūs rekreacinėmis galimybėmis. Ukmergės rajono strateginė padėtis pavydėtinai
dėkinga – iš čia tiesiog ranka pasiekiami didžiausi Lietuvos miestai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys,
Utena. Ties Ukmerge susikerta intensyvaus eismo tarptautiniai keliai, jungiantys trijų Baltijos šalių
sostines – Vilnių, Rygą, Taliną. Per Ukmergę važiuojama ir į Sankt Peterburgą, ir į Varšuvą. Ne
veltui šis miestas vadinamas didžiausia Lietuvos kryžkele.
S
Kraš tovaizdis.
totis įkurta Aukštaičių plynaukštėje, reljefą suformavo Šventosios vidurupio ir Virintos –
Siesarties ledyninės plaštakos. Jų dubumos buvo performuotos prieledyninių baseinų ir
išraižytos gilių senslėnių. Būdingiausias yra stambiai ir lėkštai kalvotasis daubotasis ir įlomėtasis
priemolingas vietovaizdis, susidedą iš didelių kalvų, įlomių, pelkėtų lobų, neretai su
termokarstiniais ežeriukais. Dirvožemiai vietomis priesmėliai, vietomis priemoliai. Gruntiniai
vandenys – giliai. Ukmergės rajonas ne toks miškingas kaip kiti Vilniaus apskrities rajonai – miškai