o_198gifpvo1i2p92e16ra16l91qtua.pdf
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS<br />
MECHANIKOS INŽINERIJOS IR DIZAINO FAKULTETAS<br />
GAMYBOS INŽINERIJOS KATEDRA<br />
T130B031 Elektroninė leidyba<br />
ELEKTRONINIŲ KNYGŲ ISTORIJOS APŽVALGA<br />
Individualus namų darbas<br />
Atliko: DŽR-1 gr. stud. Laura Norbutaitė<br />
Priėmė: dr. Kęstutis Vaitasius<br />
Kaunas, 2014
Turinys<br />
Įvadas .............................................................................................................................................. 3<br />
Elektroninių knygų užuomazgos ..................................................................................................... 4<br />
Gutenbergo projektas ..................................................................................................................... 5<br />
Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai ........................................................................................... 6<br />
Google Book projektas .................................................................................................................... 8<br />
Skaitytuvas su elektroniniu popieriumi .......................................................................................... 9<br />
Amazon ......................................................................................................................................... 10<br />
Nook elektroninis skaitytuvas ....................................................................................................... 11<br />
Svarbios datos ............................................................................................................................... 13<br />
Išvados .......................................................................................................................................... 14<br />
Literatūros sąrašas ........................................................................................................................ 15<br />
2
Įvadas<br />
Elektroninės knygos – tai įvairiomis formomis internete platinamos, publikuojamos ar<br />
parduodamos knygos. Elektroninių knygų privalumai, lyginant su spausdintinėmis, yra mažesnė<br />
kaina (kai kurios elektroninės knygos netgi platinamos nemokamai), galimybė įsigyti ir skaityti<br />
leidinį bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Trūkumai – elektroninėms knygoms skaityti<br />
reikalingi tam tikri įrenginiai (skaitytuvai ar kompiuteriai), be to, iki šioj nerastas patikimas<br />
būdas apsaugoti elektroninius leidinius nuo piratavimo.<br />
Nors elektroniniai leidiniai atsirado gerokai vėliau negu spausdintiniai, jų atsiradimo ir<br />
plėtojimosi istorija ne mažiau įdomi. Mano individualaus darbo tikslas yra – apžvelgti<br />
elektroninių knygų istoriją.<br />
Rašydama darbą sau išsikėliau tokius uždavinius:<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Apžvelgti knygų perkėlimo į elektroninę erdvę užuomazgas;<br />
Peržvelgti kokiomis sąvybėmis pasižymėjo pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai;<br />
Aptarti elektroninių leidinių platinimo internete pradžią;<br />
Aptarti svarbiausias elektroninių knygų istorijos datas.<br />
3
Elektroninių knygų užuomazgos<br />
1945m. inžinierius Vannevar Bush sukuria Memex įrenginį, kurį galima vadinti pirmuoju<br />
elektroninės knygos prototipu. Šiame įrenginyje buvo derinama mikrofilmų skaityklė ir ekranas.<br />
Knygos dar nebuvo saugomos skaitmeninių failų pavidalu, jos buvo fotografuojamos.<br />
1pav. Memex įrenginio schema<br />
1968m. Dynabook išrado nešiojamą skaitymo įrenginį studentams. Dynabook turėjo didelę<br />
klaviatūrą ir pustonių spalvų ekraną, svėrė du svarus (apie 907 gramus) ir galėjo rodyti tik<br />
įrenginio atmintyje išsaugotus dokumentus. Vėliau Toshiba perėmė Dynabook dizainą ir<br />
panaudojo jį kuriant pirmąjį nešiojamąjį kompiuterį. 1<br />
2pav. Skaitymo įrenginys Dynabook<br />
4
Gutenbergo projektas<br />
Gutenbergo projektas startavo 1971m. Ilinojaus Universiteto Medžiagų tyrimo labaratorijoje,<br />
kai Michael‘iui Hart‘ui buvo suteikta Xerox Sigma V kompiuterinė 100 000 000 dolerių vertės<br />
naudotojo sąskaita. Hart‘as nusprendė, kad galimybė kompiuteriu ieškoti ir naudotis<br />
informacija, kurią galima rasti bibliotekose, būtų didelė vertybė. Taigi, jis suvedė į kompiuterį<br />
„Nepriklausomybės Deklaraciją“ ir pabandė ją nusiųsti visiems interneto tinklais. Tai buvo<br />
pirmasis elektronine forma publikuojamas dokumentas.<br />
Gutenbergo Projektas buvo pagrįstas prielaida, kad viskas kas gali būti suvesta į kompiuterį, gali<br />
būti panaudota neribojamai. Tai Hart‘as pavadino „atsikartojamumo technologija“. Šios<br />
technologijos esmė buvo, kad bet kokia knyga ar kitas elementas (įskaitant paveikslėlius, garsus<br />
ar net 3D elementus, kurie gali būti saugomi kompiuteryje) gali turėti neribotą skaičių kopijų ir<br />
būti prieinami. Kiekvienas pasaulyje, ar net ne šiame pasaulyje (pasitelkiant palydovinį<br />
duomenų perdavimą) gali turėti knygos, kuri buvo įrašyta į kompiuterį, kopiją. Gutenbergo<br />
Projekto elektroninių tekstų kodavimui naudojamas ASCII informacijos kodavimas.<br />
Elektroniniai tekstai Gutenbergo projektui parenkami tikintis, kad juos naudos didelė dalis<br />
vartotojų. Pirmąsias elektronines knygas buvo stengiamasi atvaizduoti kuo panašesnes į<br />
spausdintines, t.y. buvo parenkami to paties stiliaus ir dydžio šriftai. 2<br />
Projekto pradžioje elektroninių tekstų failai buvo nedideli, kadangi dar nebuvo laikmenų<br />
galinčių talpinti didelius failus. Savanoriai nedidelėmis dalimis suvedinėjo į kompiuterį Bibliją.<br />
Pats Hart‘as suvedė į kompiuterį Šekspyro kūrinius. Viena pjesė sudarė vieną failą. Deja,<br />
pasikeitus autorinių teisių įstatymui, šie failai taip ir nebuvo išleisti. Kitos Šekspyro kūrinių<br />
versijos pasirodė po kelerių metų.<br />
Didėjant elektroninių knygų skaičiui jos pradėtos skirstyti į atskiras katerogijas.<br />
Gutenbergo Projekto raida:<br />
<br />
<br />
1989m. Rugpjūtį pabaigta dešimtoji knyga – Biblija (abu testamentai).<br />
1990m. Gutenbergo Projektas turėjo 250 000 interneto vartotojų.<br />
5
1991m. Sausį – elektroninė „Alisa Stebuklų šalyje“ versija.<br />
1991m. liepą – elektroninė „Piterio Peno“ versija.<br />
1993m. lapkritį išleista pirmoji interneto naršyklė Mosaic. Tapo lengviau cirkuliuoti<br />
elektroniniais tekstais ir įdarbinti savanorius. Pradėjo sparčiai didėti išleidžiamų<br />
elektroninių knygų skaičius.<br />
1994m. sausį išleista šimtoji Gutenbergo Projekto knyga – Šekspyro darbai.<br />
1997m. rugpjūtį Gutenbergo Projektas turėjo tūkstantį knygų (tūkstantoji – Dante<br />
Alighieri „Dieviškoji komedija“).<br />
2002m. pavasarį Gutenbergo Projekto elektroninės knygos atstovavo 25% visų viešai<br />
internete prieinamų domenų. Įspūdingi rezultatai buvo pasiekti savanoriams skirtingose<br />
šalyse skenuojant ir redaguojant knygas.<br />
2003m. gruodį tūkstantosios knygos išleidimo proga, Gutenbergo Projektas išleido DVD<br />
kompaktinį diską, kuriame įrašyta 9 400 elektroninių knygų (į CD kompaktinius diskus<br />
elektroninės knygos pradėtos įrašinėti anksčiau).<br />
2003m. gruodį buvo 11 tūkstančių skirtingų formatų (ASCII, HTML, PDF – paprastų arba<br />
suspaustų) knygų, kurios užėmė 110 gb vietos.<br />
2003m. rugsėjį pradėtos leisti audio knygos.<br />
2005m. liepą knygos leidžiamos 42 skirtingomis kalbomis. 3<br />
Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai<br />
Pirmieji elektroninių knygų skaitytuvai buvo Rocket eBook ir SoftBook Reader, buvo sukurti<br />
1998m. Šie specialiai pritaikyti elektroniniai skaitytuvai buvo didelio dydžio (dideli ir stori), su<br />
baterija, juodai baltu LCD ekranu ir vidine atmintimi, galinčia talpinti apie 10 knygų. Jie galėjo<br />
prisijungti prie interneto per kompiuterį (Rocket eBook) arba tiesiogiai per įmontuotą modemą<br />
(SoftBook Reader).<br />
Pirmieji skaitytuvai sulaukė daug dėmesio iš specialistų ir visuomenės. Nors nupirkta jų, dėl<br />
milžiniškų kainų (pirmųjų skaitytuvų kaina siekė kelis šimtus dolerių) ir mažo skaitmeniniuose<br />
6
knygynuose randamo knygų pasirinkimo, buvo ganėtinai mažai. Leidėjams tai buvo tik pradžia,<br />
siekiant skaitmeninti savo knygas. Buvo spėliojama kaip reikės juos parduoti ir nerimaujama dėl<br />
piratavimo problemų.<br />
Rocket eBook. Buvo pradėtas gaminti 1998m. kompanijos NuvoMedia kaip pirmasis specialiai<br />
elektroninėms knygoms pritaikytas skaitytuvas. NuvoMedia investuotojai buvo Barnes & Noble<br />
ir Bertelsmann. NuvoMedia siekė tapti elektroninių knygų naudojimo sprendimu, teikdama<br />
tinklų infrastruktūrą leidėjams, mažmenininkams ir naudotojams platinti, pirkti ir skaityti<br />
elektroninį turinį saugiai ir efektyviai. Rocket eBook galėjo prisijungti prie kompiuterio (PC arba<br />
Macintosh) per Rocket eBook Cradle – prietaisą su dviem kabeliais: energijai ir kompiuteriui.<br />
3pav. Elektroniniai skaitytuvai Rocket eBook (kairėje) ir SoftBook Reader (dešinėje)<br />
SoftBook Reader. Neilgai trukus SoftBook Press pradėjo gaminti skaitytuvą SoftBook Reader,<br />
kuriame buvo įmontuota SoftBook Network – internetinio turinio pristatymo programa.<br />
SoftBook Press investuotojai buvo Random House ir Simon & Schuster. Su šiuo skaitytuvu<br />
žmonės galėjo lengvai, greitai ir saugiai atsisiųsti platų knygų ir periodinių leidinių asortimentą,<br />
naudojant įdiegtą interneto ryšį. Įrenginys, priešingai nei kompiuteris, buvo ergonomiškai<br />
suprojektuotas ilgų dokumentų ir knygų skaitymui. 4<br />
7
Google Book projektas<br />
2002m. grupelė Google darbuotojų pradėjo slaptą „knygų“ projektą. Jie pradėjo diskutuoti su<br />
ekspertais apie ateityje laukiančius iššūkius, pradėdami paprastu, bet labai svarbiu klausimu:<br />
kiek laiko užtruktų nuskaityti kiekvieną pasaulio knygą? Pasirodė keista, kad niekas nežinojo,<br />
taigi Google būdingu stiliumi Larry Page nutarė paeksperimentuoti. Jis apskaičiavo, kad reikia<br />
apie 40min nuskenuoti 300 puslapių. Įkvėpta įvairių pasaulyje vykstančių skaitmeninimo<br />
projektų, komanda pradėjo tyrinėti įvairias elektronines bibliotekas, norėdama sužinoti kaip jos<br />
veikia.<br />
2003m. Google komanda suranda būdą knygoms skenuoti, be to, programinės įrangos technikai<br />
išsprendžia nestandartinio formato, neįprastų šritų ir kitų netradicinių sąvybių turinčių knygų<br />
apdorojimo problemą.<br />
2004m. Google komanda apsilankė Oksfordo Universiteto bibliotekoje, kur buvo šiltai sutikti,<br />
jiems parodytos šimtmečių amžiaus knygos, kurios retai išvysta dienos šviesą. Šis įkvėpiantis<br />
apsilankymas ir vėlesni susitikimai tapo oficialia partneryste ir daugiau nei milijono knygų<br />
kolekciją turinčios bibliotekos skaitmeninimo pradžia. Gruodžio mėnesį buvo pradėtas Google<br />
Print bibliotekos projektas, prie kurio prisijungė Harvardo, Mičigano Universitetas, Niujorko<br />
Viešoji Biblioteka, Oksforto ir Stanfordo Universitetai. Taigi, kolekcija kurią buvo planuojama<br />
perkelti į elektroninę erdvę sudarė daugiau nei 15 milijonų knygų.<br />
2005m. Google Print įsigijo partnerių ir iš aštuonių Europos valstybių. Vykdydami pasaulinės<br />
informacijos skaitmeninimo misiją Google skyrė tris milijonus dolerių Kongreso bibliotekai, kuri<br />
sutiko teikti prieigą prie retų ir unikalių leidinių. Programos pavadinimas buvo pakeistas į<br />
Google Books.<br />
2006m. Google tobulino projektą, supaprastino knygų paiešką. Prie projekto veiklos prisijungė<br />
dar daugiau bibliotekų.<br />
2007m. komanda eksperimentavo, ieškodama naujų būdų kaip padidinti interaktyvumą tarp<br />
knygų ir vartotojų. Elektroninėje bibliotekoje įdiegtos naujos funkcijos. Knygų paieškos sąsaja<br />
tapo prieinama daugiau negu 35 kalbomis, Google Book partneriais buvo daugiau negu 10 000<br />
8
leidįjų ir autorių iš daugiau negu šimto pasaulio šalių. Veikloje dalyvavo net septynios<br />
tarptautinės bibliotekos. 5<br />
Skaitytuvas su elektroniniu popieriumi<br />
2004m. kovo 24 dieną Royal Philips Electronics, Sony Corporation ir E Ink Corporation pristatė<br />
pirmąjį pasaulyje vartojimui pritaikytą elektroninių knygų skaitytuvą su elektroninio popieriaus<br />
ekranu. Šis skaitytuvas buvo pavadintas LIBRIE. Buvo planuojama pradėti jį pardavinėti<br />
Japonijoje balandžio pabaigoje. Philips ekranas naudojo revoliucinę elektroninio rašalo<br />
technologiją, kuri iš tiesų priminė popierinę atspausdinto gaminio versiją.<br />
4pav. LIBRIE skaitytuvas<br />
Elektroninio popieriaus ekranas yra atspindintis šviesą ir gali būti lengvai skaitomas ryškioje<br />
saulės šviesoje arba prastai apšviestoje aplinkoje, todėl gali būti vartomas beveik bet kokiu<br />
kampu – taip kaip popierius. Elektroninis rašalas sukuria juodą ir baltą spalvas, o popieriaus<br />
gaunama rezoliucija yra maždaug 170 pikselių colyje, dėl to gaunamas vaizdas panašus į<br />
laikraštinės spaudos. Kadangi ekranas naudoja energiją tik tuomet, kai vaizdas keičiasi,<br />
vartotojas su keturiais AAA šarminiais elementais gali perskaityti daugiau kaip 10 000 puslapių.<br />
9
Unikali technologija lemia kompaktišką ir lengvą formą, paverčiančią įrenginį lengvai nešiojamu<br />
prietaisu.<br />
Sony elektroninis skaitytuvas LIBRIE buvo pirmasis įrenginys, kuriame naudojamas Philips<br />
ekranas. Skaitytuvas pritaikytas patogiam skaitymui, dydžiu ir dizainu panašus į popierinę knygą.<br />
LIBRIE leidžia vartotojams atsisiųsti iš interneto publikuojamą turinį (pvz.: knygas ar komiksus) ir<br />
naudotis juo bet kur ir bet kuriuo metu. Šio skaitytuvo atmintyje telpa apie 500 knygų. 6<br />
Amazon<br />
1995m. Amazon pradėjo spausdintas knygas pardavinėti internetu ir labai greitai pradėjo<br />
dominuoti šioje rinkoje. 7<br />
2007m. lapkričio 19 dieną. Amazon.com visuomenei pristatė įrenginį, kurio tikrai nebuvo<br />
tikimasi iš tuo metu mažmenine prekyba internetu užsiemančios įmonės. Tai buvo pirmasis<br />
tikras elektroninis skaitytuvas Kindle. Skaitytuvas buvo keistos formos, juodai balto ekrano ir iš<br />
dalies priminė skaičiuotuvą. Nepaisant keistos išvaizdos Kindle buvo patogus naudoti ir leido<br />
vartotojams greitai parsisiųsti knygas iš plataus Amazon katalogo, neprijungus įrenginio prie<br />
kompiuterio. Šis įvykis pakeitė Amazon įvaizdį.<br />
Iš pradžių dauguma investuotojų nepakankamai įvertino Kindle. Panašių elektroninių skaitytuvų<br />
jau buvo sukurta ir anksčiau, pvz., Sony Reader, kuris turėjo būti prijungiamas prie kompiuterio,<br />
o elektroninių knygų pasirinkimas buvo ribotas. Kindle buvo „nepriklausomas“ įrenginys, kuris<br />
suteikė vartotojams greitą prieigą prie Amazon katalogo, kuriame buvo apie 90 000 leidinių.<br />
Tačiau daugumos kritikų tai nežavėjo.<br />
Išleidusi elektroninį skaitytuvą Amazon, galima sakyti, pakeitė savo veiklos sritį. Taigi, kompanija<br />
įkūrė dukterinę įmonę, kurią pavadino Lab126. Šios įmonės tikslas buvo plėtoti elektroninį<br />
skaitytuvą. 8<br />
10
Kindle ypatybės:<br />
Naudojamas elektroninio popieriaus ekranas, kuris suteikia ryškumo, didelę skiriamąją<br />
gebą ir yra skaitomas lyg tikras popierius;<br />
Paprasta naudotis;<br />
Belaidis ryšys suteikia galimybę ieškoti, pirkti ar skaityti knygas bet kuriuo metu ir<br />
nesvarbu kur esate;<br />
Galimybė apsipirkinėti Kindle Store parduotuvėje;<br />
Perkama knyga pristatoma per greičiau nei minutę. 9<br />
5pav. Pirmasis Kindle elektroninis skaitytuvas<br />
Nook elektroninis skaitytuvas<br />
2009m. lapkritį Barnes and Noble (B&N) kompanija sukūrė elektroninį skaitytuvą Nook. Jis<br />
kainavo 259 dolerius ir buvo unikalus, dėl pirmą kartą panaudoto elektroninio rašalo ekrano<br />
susieto su spalvotu LCD ekranu. Skaitymas su šiuo įrenginiu buvo panašus kaip su pirmasiais<br />
Sony ar Kindle skaitytuvais. Nook išsiskyrė galimybe naudoti spalvotą sensorinį ekraną naršant<br />
įtaiso meniu. Skaitytuvas palaikė tiek WiFi, tiek 3G ryšį suteikdamas galimybę skaityti knygas ir<br />
įsigyti leidinius nepriklausomai nuo buvimo vietos.<br />
11
Kai B&N pradėjo svarstyti elektroninio skaitytuvo gamybos klausimą, ji pradėjo derybas su<br />
Spring Design. Pastaroji įmonė parūpino reikalingus leidimus dvejopo ekrano gamybai. Tačiau<br />
kai abi įmonės dar buvo ankstyvoje derybų stadijoje B&N vis dėlto nusprendė tęsti skaitytuvo<br />
gamyba viena. Abi kompanijos pagamino beveik identiškus skaitytuvus ir po ilgai trukusių<br />
derybų Spring Design pardavė licencijas B&N.<br />
Pirmaisiais metais po Nook išleidimo B&N daug pastangų skyrė prieigai prie pagrindinių<br />
elektroninių knygų leidėjų duomenų gauti. Jiems pavyko gauti net 20% visos elektroninių knygų<br />
rinkos.<br />
Prieš 2010m. Kalėdas B&N pristatė šešių colių įstrižainės Android operacinę sistemą palaikantį<br />
skaitytuvą Nook Color. Iki švenčių buvo parduoti keli milijonai šių skaitytuvų ir dar milijonas per<br />
pačias Kalėdas. Tai buvo didžiausi pardavimai per visą įmonės gyvavimą. 10<br />
6pav. Spalvotas elektroninis skaitytuvas Nook Color<br />
12
Svarbios datos<br />
1993m. kompanija Digital Book Inc pristato klientams diskelį, kuriame telpa 50<br />
elektroninių knygų, įrašytų .dbf (Digital Book Format) formatu.<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
1999m. keletas internetinių mažmeninių prekybininkų, pvz., eReader.com ir eReads.com<br />
pradėjo pardavinėti elektronines knygas.<br />
2000m. Microsoft išleidžia elektroninių knygų skaitymui skirtą programinę įrangą<br />
Microsoft Reader. Dėl ClearType technologijos, kuri užtikrina vaizdo ryškumą mažuose<br />
įrenginiuose, ji gali būti naudojama Windows arba kišeniniuose kompiuteriuose.<br />
2000m. Stephen King knyga Riding the Bullet yra pirmoji knyga, išleista tik skaitmeniniu<br />
formatu. 7<br />
2008 m. rinkoje pasirodė planšetiniai kompiuteriai. Tai daugiafunkcinis įrenginys, kurio<br />
pagrindinė funkcija nėra skirta elektroninėms knygoms, jo privalumas – internetas,<br />
kompiuteriniai žaidimai, tad skaityti knygą ypatingai saulėtą dieną bus sunku.<br />
2009 m. Prancūzijoje buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad 95% nelegaliai platinamų knygų<br />
niekada nebuvo išleistos elektroniniu pavidalu. 11<br />
2010m. Apple pristatė iPad, kuriame integruota elektroninių knygų skaitymo programinė<br />
įranga.<br />
2010m. Amazon pareiškia, kad elektroninių knygų pardavimai viršija spausdintų knygų<br />
pardavimus. 7<br />
13
Išvados<br />
<br />
<br />
<br />
<br />
Elektroninių knygų pradžia laikomas įrenginio, visiškai neprimenančio šiuolaikinių<br />
elektroninių knygų skaityklių, sukūrimas. Pagrindinė šio įrenginio paskirtis buvo<br />
juostinėje kasetėje įrašytų vaizdinių duomenų atvaizdavimas ekrane.<br />
Pirmieji elektroniniai skaitytuvai buvo juodai balto ekrano ir nedidelės talpos (Rocket<br />
eBook ir SoftBook Reader), kompanijos Sony skaitytuvas LIBRIE buvo pirmasis<br />
skaitytuvas, kurio ekranui panaudotas elektroninis popierius, o pirmasis spalvotas<br />
skaitytuvas – Nook, pagamintas Barnes and Noble.<br />
Pirmoji elektroninė knyga buvo JAV „Nepriklausomybės deklaracija“. Ši knyga siejama su<br />
Gutenbergo projekto pradžia. Gutenbergo projektas – iki šiol veikianti elektroninių<br />
knygų biblioteka.<br />
Nors šiuo metu elektroninių knygų bibliotekų ir knygynų yra be galo daug, istoriškai<br />
svarbų vaidmenį turėjo Gutenbergo ir Google Book projektų atsiradimas.<br />
14
Literatūros sąrašas<br />
1 http://www.databasepublish.com/blog/e-books-how-far-have-we-come [žiūrėta 2014.11.22]<br />
2 https://www.gutenberg.org/wiki/Gutenberg:The_History_and_Philosophy_of_Project_Gutenb<br />
erg_by_Michael_Hart [žiūrėta 2014.11.22]<br />
3 Marie Lebert „A short history of ebooks“ NEF, University of Toronto, 2009<br />
4<br />
http://www.gutenbergnews.org/20110716/ebooks-1998-the-first-ebook-readers/<br />
2014.11.22]<br />
[žiūrėta<br />
5 http://www.google.com/googlebooks/about/history.html [žiūrėta 2014.11.22]<br />
6<br />
http://www.eink.com/press_releases/e_ink_sony_librie_launch_032404.html<br />
2014.11.24]<br />
[žiūrėta<br />
7 http://www.telegraph.co.uk/technology/google/8176510/Google-Editions-a-history-ofebooks.html<br />
[žiūrėta 2014.11.24]<br />
8<br />
http://www.businessweek.com/articles/2012-11-19/five-years-after-the-first-kindle-amazongirds-for-the-digital-fight<br />
[žiūrėta 2014.11.24]<br />
9 http://www.amazon.com/Kindle-Amazons-Original-Wireless-<br />
generation/dp/B000FI73MA/ref=sr_1_1?ie=UTF8&qid=1417008896&sr=8-<br />
1&keywords=kindle+1 [žiūrėta 2014.11.26]<br />
10 http://goodereader.com/blog/electronic-readers/the-history-of-the-barnes-and-noble-nookand-ebook-ecosystem<br />
[žiūrėta 2014.11.26]<br />
11 http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/latlit-projektas/1111-elektronines-knygos-pasaulyje<br />
[žiūrėta 2014.11.26]<br />
15
Change language