Ekonominių

Verslo ir teisės aktualijos / Current Issues of Business and Law, 2011, 6(2), 335–348
Išvados
Investiciniai fondai yra patraukli investavimo priemonė dėl to, kad dėl sukauptų
didelių lėšų sumažėja investavimo sąnaudos ir galima efektyviau valdyti
rizikas; šis investavimo būdas pasižymi rizikos diversifikacija, taip pat ir
tinkamu pelningumu. Taip pat itin aktuali išlieka investicinių fondų vertinimo
problematika, ypač nagrinėjant pereinamojo laikotarpio valstybių, daugiausia naujųjų
ES šalių, finansų sistemos teorinius bei taikomuosius aspektus.
Analizuojant kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicijų pasiskirstymą
pagal finansines priemones nustatyta, kad Lietuvoje įsteigti KIS daugiausia,
t. y. 45,5 %, turto investavo į kitus KIS ir į akcijas, o mažiausiai KIS turto
buvo investuota į indėlius (2,1 %). Investicijos į įmonių skolos vertybinius
popierius, pinigus bei nekilnojamąjį turtą bei išvestines finansines priemones
sudarė nedidelę dalį (11,9 %) bendrajame KIS investiciniame portfelyje.
Vertinant Lietuvoje registruotų akcijų investicinių fondų pajamingumą ir
rizikingumą taikytini pelningumo, standartinio nuokrypio rodikliai, alfa, beta
ir variacijos koeficientai. Vertinant investicijas į finansinių priemonių portfelį
pagrindiniu išlieka Sharpe rodiklis, susiejantis pajamingumą su rizikos parametru.
Konceptualiai vertinant finansines investicijas, taikytinas adaptuotas
adekvačiojo investicinio portfelio modelis.
Išanalizavus mokslinius šaltinius matyti, jog aplinkos veiksniai daro įtaką
investicinių fondų veiklai, todėl į juos būtina atsižvelgti vertinant investicinių
fondų perspektyvas, todėl siūloma taikyti integruotą vertinimą. Nors daugiausia
taikoma kokybinė aplinkos komponentų analizė (PEST), tačiau tikslinga
orientuotis į kiekybinio vertinimo, tarp jų daugiakriterio vertinimo, metodus.
Darbe nagrinėjamu atveju tikslinga taikyti kriterijų reikšmių ir jų reikšmingumų
sandaugų sumavimo metodą (KRRSS), nes šis metodas leidžia skirtingo
pobūdžio indikatorius (tiek kiekybinius, tiek ir kokybinius) sujungti į apibendrinamąjį
dydį, t. y. įvertinti pagal bendrą matą, be to, leidžia atsižvelgti į kiekvieno
indikatoriaus reikšmingumą.
Vertinimas gali būti atliekamas pasiūlytų vertinimo modelių pagrindu pagal
suformuotas adekvačiai konkrečiai situacijai pirminių ekonominių bei socialinių
veiksnių grupes. Kaip rodo preliminarūs tyrimai (atvejo analizė), akcijų,
obligacijų bei mišrių IF atveju siūloma įtraukti šiuos nepriklausomus veiksnius:
BVP, vidutinis metinis užimtųjų skaičius, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis,
perkamosios galios indeksas. Svarbus aspektas yra tai, kad jų prognozes
keletui metų į priekį skelbia Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos finansų
ministerija bei šalies komerciniai bankai. Be to, tikslinga aprėpti ir tokius
345