Ekonominių

I. Jokšienė, A. Žvirblis
Ekonominių ir socialinių veiksnių įtakos investiciniams fondams vertinimo principai
1. Pokyčių Lietuvos investicinių fondų rinkoje tendencijos
Nagrinėjant pastarojo meto pokyčius Lietuvos investicinių fondų rinkoje, pirmiausia
aptartinos KIS skaičiaus augimo tendencijos, kurias atspindi 1 pav.
Kaip matyti, sparčiausiai KIS skaičius augo 2004–2006 m., o vėliau jų augimas
sulėtėjo. Kiekvienas investicinis fondas turi savo investavimo strategiją, pagal
kurią pasirenkamos atitinkamos finansinės priemonės (daugiausia vertybiniai
popieriai), o tai lemia ir investavimo rezultatus. Analizuoti duomenys (2 pav.)
rodo, kad tiesioginės investicijos į akcijas sudarė ketvirtadalį (25,2 %) investicijų
bendrame KIS portfelyje. 2010 m. nuo 18,2 % iki 15,3 % sumažėjo investicijų
į vyriausybės vertybinius popierius dalis. Didžiausią dalį investicijų (45,5
%) sudarė investicijos į kitus KIS (alternatyvūs, pinigų rinkos, akcijų, mišraus
investavimo ir skolos vertybinių popierių KIS).
45
40
35
30
25
20
15
10
5
0
39
34 35 35
28
19
10
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m.
1 pav. KIS skaičiaus dinamika 2004–2010 m.
(šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Vertybinių popierių komisijos duomenimis)
NT, kita ir
išvestinės FP
5,0 %
Akcijos
25,20 %
Kiti KIS
45,50 %
Vyriausybių VP
15,30 %
Indėliai
2,10 %
Įmonių skolos
VP 2,60 %
Pinigai
4,30 %
2 pav. KIS investicijų pasiskirstymas pagal finansines priemones 2010 m.
(šaltinis: Vertybinių popierių komisijos Lietuvos KIS apžvalga)
338