SodininkyStĖ ir darŽininkyStĖ 28(4)

Lietuvos sodininkystĖs ir darŽininkystĖs instituto ir
lietuvos ŽemĖs Ūkio universiteto mokslo darbai
Scientific works of the Lithuanian institute of
horticulture AND lITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE
SodininkystĖ ir darŽininkystĖ
28(4)
Eina nuo 1983 m.
Published since 1983
Babtai 2009

UDK 634/635 (06)
Redaktorių kolegija
Editorial Board
Doc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),
prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),
dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Dobelės sodo augalų selekcijos stotis,
biomedicinos mokslai, biologija),
dr. Aleksandras KMITAS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija),
dr. Laimutis RAUDONIS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),
prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),
prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Varšuvos ŽŪA, biomedicinos mokslai, agronomija),
dr. Audrius SASNAUSKAS (LSDI, biomedicinos mokslai, agronomija),
prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (LŽŪU, biomedicinos mokslai, agronomija).
Redakcinė mokslinė taryba
Editorial Scientific Council
Doc. dr. Česlovas BOBINAS – pirmininkas (Lietuva),
prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija),
dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija),
prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija),
prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. habil. dr. Andrzej SADOWSKI (Lenkija),
dr. Audrius SASNAUSKAS (Lietuva), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina),
prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva),
prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva),
prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija).
Redakcijos adresas:
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas
LT-54333 Babtai, Kauno r.
Tel. (8 37) 55 52 10
Faksas (8 37) 55 51 76
El. paštas institutas@lsdi.lt
Address of the Editorial Office:
Lithuanian Institute of Horticulture
LT-54333 Babtai, Kaunas district, Lithuania
Phone +370 37 55 52 10
Telefax +370 37 55 51 76
E-mail institutas@lsdi.lt
Leidinio adresas internete www.lsdi.lt
Leidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėse
ISSN 0236-4212 © Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2009
© Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2009

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Vainiko formų ir sodinimo schemų įtaka ‘Aldo’ veislės
obelims su žemaūgiais B.396 poskiepiais
Nobertas Uselis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas n.uselis@lsdi.lt
‘Aldo’ veislės obelų su žemaūgiais B.396 poskiepiais vainiko formų ir sodinimo schemų
bandymas įrengtas 2001 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Tyrimai atlikti
2005–2009 m. derančiame sode. Tirti vaismedžiai su paprastosios verpstės formos vainikais,
pasodinti 3 × 1,5 m (2 222 vaism. ha -1 ), 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ), 3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 )
atstumais, laibosios verpstės formos vainikais, pasodinti 3 × 1,5 m (2 222 vaism. ha -1 ),
3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ), 3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 ) ir 3 × 0,75 m (4 444 vaism. ha -1 )
atstumais, laisvai augančios lyderinės formos vainikais, pasodinti 3 × 1,5 m (2 222 vaism. ha -1 )
atstumais, ir superverpstės formos vainikais, pasodinti 3 × 0,75 m (4 444 vaism. ha -1 ) atstumais.
Kompleksiškai įvertinus vaismedžių formą, sodinimo tankį ir sodinukų poreikį ploto
vienetui, nustatyta, kad geriausia ‘Aldo’ veislės vaismedžius su žemaūgiais B.396 poskiepiais
auginti 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ) atstumais, formuojant paprastosios ar laibosios verpstės
vainikais.
Reikšminiai žodžiai: obelys, ‘Aldas’, augumas, B.396, derlius, produktyvumas, sodinimo
schemos, vainikų formos, vidutinė vaisiaus masė.
Įvadas. Desertinių obuolių auginimas – viena iš prioritetinių verslinės sodininkystės
krypčių Lietuvoje. Todėl, atsižvelgiant į šalies klimato ir ekonomines sąlygas,
svarbiausias tikslas yra sukurti technologijas, leidžiančias išauginti optimalų ir
aukštos kokybės desertinių obuolių derlių. Praeitame šimtmetyje buvo pereita nuo
aukštaūgių retai pasodintų sodų prie daug intensyvesnių, tankiai pasodintų pusiau
žemaūgių ir žemaūgių sodų. Tačiau intensyvinant sodininkystę gaunami skirtingi
rezultatai. Įvairiose šalyse ištirta, kad vaisių kokybę ir derlių iš vaismedžio bei ploto
vieneto lemia vaismedžių kiekis hektare. Daugelio autorių nustatyta, kad sutankinus
vaismedžius ploto vienete gaunamas didesnis derlius iš ploto, bet mažesnis iš
vaismedžio (Mika, 1998; Robinson, 2004 b.). Tankius sodus tyrinėjo daugelis mokslininkų,
dirbančių įvairiose šalyse (Callesen, 1995; Widmer, Krebs, 2001). Lakso ir
Robinson (1997) nustatė, kad vaismedžių derlius yra tiesiogiai susijęs su lapų plotu
ir apšvietimu. Nukrypimas nuo genčiai ar net atskirai veislei būtinų specifinių optimalių
fiziologinių sąlygų gali sukelti stresą. Yra daug nuomonių, kad, per daug sutankinus
vaismedžius, dėl nepakankamo apšvietimo labai suprastėja vaisių kokybė
(Widmer ir Krebs, 2001; Sadowski ir kt., 2004). Vadinasi, atsižvelgiant į intensy-

vaus obelų sodo fiziologinius ir ekonominius aspektus, būtina surasti optimalius
poskiepio ir veislės bei tinkamus sodo tankumo ir vainikų formų derinius (Maas ir
Wertheim, 2002; Vercamen, 2004; Robinson ir Alison, 2004; Saior ir kt., 2004).
Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti įvairių ‘Aldo’ veislės obelų su žemaūgiais B.396
poskiepiais vainiko formų ir sodinimo schemų įtaką vaismedžių augumui, derlingumui,
produktyvumui ir vaisių kokybei derančiame sode.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. ‘Aldo’ veislės obelų su žemaūgiais B.396
poskiepiais vainiko formų ir sodinimo schemų bandymas įrengtas 2001 m. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės institute. Tyrimai atlikti 2005–2009 m. derančiame
sode.
Tirti vaismedžiai su paprastosios verpstės formos vainikais, pasodinti 3 × 1,5 m
(2 222 vaism. ha -1 ), 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ), 3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 ) atstumais,
laibosios verpstės formos vainikais, pasodinti 3 × 1,5 m (2 222 vaism. ha -1 ),
3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ), 3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 ) ir 3 × 0,75 m
(4 444 vaism. ha -1 ) atstumais, laisvai augančios lyderinės formos vainikais, pasodinti
3 × 1,5 m (2 222 vaism. ha -1 ) atstumais, ir superverpstės formos vainikais, pasodinti
3 × 0,75 m (4 444 vaism. ha -1 ) atstumais.
Formuojant laisvai augančius lyderinės formos vainikus, šakos visai nelankstomos,
o tik praretinamos. Paprastosios verpstės formos vainikai turi vieną stiprų
vertikalų liemenį, iš kurio auga horizontalios šakos. Apatinės šakos yra ilgiausios, o
aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės. Laibosios verpstės formos vainikui
būdingas liemuo su keletu stipresnių horizontalių šakų apačioje ir vaisinėmis šakutėmis
per visą liemenį. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį,
iš kurio tiek viršuje, tiek ir apačioje auga trumposios šakutės, ir visai nėra ilgesnių
horizontalių šakų.
Visų formų bandomieji vaismedžiai genėti kovo mėnesį. Rugpjūčio mėnesį visų
verpstės formos vaismedžių (išskyrus laisvai augančius lyderinės formos) stiprūs
aukštyn augantys ūgliai pašalinti, tai yra atliktas vasaros genėjimas. Formuojant
vaismedžius paprastosios ir laibosios verpstės formos vainikais, rugpjūčio mėnesį
horizontalių šakų vainikas formuojamas ne tik genint, bet ir atlenkiant į horizontalią
padėtį reikiamą kiekį ūglių.
Tyrimai kartoti keturis kartus, kiekviename laukelyje augo po 5 vaismedžius, iš
kurių 3 – apskaitiniai. Įvertinta: vaismedžių augumas – 0,25 m aukštyje išmatuotas
kamieno skersmuo (cm); derlingumas (kg vaism. -1 ir t ha -1 ); vaismedžių produktyvumas
(kg cm -2 ); vidutinė vaisiaus masė (g).
Tyrimų duomenys įvertinti dispersinės analizės metodu. Tyrimų metu meteorologinių
sąlygų pokyčiai didesnės įtakos tiriamų priemonių efektyvumui neturėjo.
Rezultatai. V a i s m e d ž i ų d e r l i n g u m a s. Daugiamečiai tyrimai parodė,
kad iš esmės gausiausiai derėjo rečiausiai pasodinti ir mažiausiai genėti kovo mėnesį
ir negenėti vasaros metu laisvai augančios lyderinės formos vaismedžiai (1 lentelė).
Nustatyta, kad vaismedžių derlius visai nepriklausė nuo vainiko verpstės formos
modifikacijos. Pastebėta labai aiški tendencija, kad tankinant vaismedžius sode
nuo 2 222 iki 2 667 vaism. ha -1 jų derlingumas išlieka vienodas, o tankinant iki
3 333 ir ypač iki 4 444 vaism. ha -1 kiekvieno vaismedžio derlingumas aiškiai mažėja
(1 lentelė).
4

1 lentelė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Aldo’ veislės obelų su B.396 poskiepiais
derliui
Table 1. Influence of orchard constructions on the yield of apple tree ‘Aldas’ with rootstocks
B.396
Babtai, 2005–2009 m.
Sodo konstrukcija
Orchard construction
Derlius
Yield
kg vaism. -1
kg fruit tree -1 t ha -1
Paprastoji verpstė, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1
10,89 24,2
Simple spindle (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1
10,49 23,3
Slender spindle (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Laisvai auganti lyderinė forma, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1 18,27 40,6
Free-growing leader (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Paprastoji verpstė, 3 × 1,25 m, 2 667 vaism. ha -1
10,69 28,5
Simple spindle (3 × 1.25 m, 2 667 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,25 m, 2 667 vaism. ha -1
10,91 29,1
Slender spindle (3 × 1.25 m, 2 667 fruit tree ha -1 )
Paprastoji verpstė, 3 × 1 m, 3 333 vaism. ha -1]
9,03 30,6
Simple spindle (3 × 1 m 3 333 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1 m, 3 333 vaism. ha -1
9,42 31,4
Slender spindle (3 × 1 m, 3 333 fruit tree ha -1 )
Superverpstė, 3 × 0,75 m, 4 444 vaism. ha -1
8,42 37,4
Superspindle (3 × 0.75 m, 4 444 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,5 m, 4 444 vaism. ha -1
8,42 37,4
Slender spindle (3 × 1.5 m, 4 444 fruit tree ha -1 )
R 05
/ LSD 05
3,51 10,23
Iš esmės didžiausią derlių iš ploto vieneto duoda rečiausiai auginami (3 × 1,5 m,
2 222 vaism. ha -1 ), bet mažai genėti laisvai augančios lyderinės formos ir tankiausiai
auginami (3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1 ) superverpstės ar laibosios verpstės formos
vaismedžiai (1 lentelė). Už juos kiek mažiau derėjo 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ) ir
3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 ) atstumais auginami vaismedžiai, bet skirtumai neesminiai.
Va i s m e d ž i ų a u g u m a s i r p r o d u k t y v u m a s. Pagal kamieno skerspjūvio
plotą augiausi yra rečiausiai auginami vaismedžiai (2 lentelė). Vaismedžiams
tankėjant jų augumas mažėja. Iš esmės silpniausiai auga tankiausiai, 3 × 1 m
(3 333 vaism. ha -1 ) ir 3 × 0,75 m (4 444 vaism. ha -1 ) atstumais, pasodinti vaismedžiai.
Palyginus su kitokių vainiko formų vaismedžiais, matyti, kad daugeliu atvejų iš esmės
mažiausiai augūs buvo tankiausiai pasodinti superverpstės formos vaismedžiai
(2 lentelė).
5

2 lentelė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Aldo’ veislės obelų su B.396 poskiepiais
augumui ir produktyvumui
Table 2. Influence of orchard constructions on growth vigour and productivity of apple
tree ‘Aldas’ with rootstocks B.396
Sodo konstrukcija
Orchard construction
Paprastoji verpstė, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1
Simple spindle (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1
Slender spindle (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Babtai, 2005–2009 m.
Kamieno skerspjūvio
plotas
Trunk cross-section
area, cm -2
Produktyvumas
Productivity,
kg cm -2
46,3 0,94
47,2 0,89
Laisvai auganti lyderinė forma, 3 × 1,5 m, 2 222 vaism. ha -1 48,2 1,52
Free-growing leader (3 × 1.5 m, 2 222 fruit tree ha -1 )
Paprastoji verpstė, 3 × 1,25 m, 2 667 vaism. ha -1
44,0 0,97
Simple spindle (3 × 1.25 m, 2 667 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,25 m, 2 667 vaism. ha -1
44,8 0,97
Slender spindle (3 × 1.25 m, 2 667 fruit tree ha -1 )
Paprastoji verpstė, 3 × 1 m, 3 333 vaism. ha -1]
38,0 0,95
Simple spindle (3 × 1 m 3 333 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1 m, 3 333 vaism. ha -1
40,4 0,93
Slender spindle (3 × 1 m, 3 333 fruit tree ha -1 )
Superverpstė, 3 × 0,75 m, 4 444 vaism. ha -1
33,7 1,00
Superspindle (3 × 0.75 m, 4 444 fruit tree ha -1 )
Laiboji verpstė, 3 × 1,5 m, 4 444 vaism. ha -1
38,0 0,89
Slender spindle (3 × 1.5 m, 4 444 fruit tree ha -1 )
R 05
/ LSD 05
5,60 0,122
Kiek produktyvesni buvo tik tankiausiai pasodinti superverpstės formos vaismedžiai
ir labai produktyvūs – mažai genėti, retai pasodinti laisvai augančios lyderinės
formos vaismedžiai (2 lentelė). Kitų ‘Aldo’ veislės vaismedžių su žemaūgiais B.396
poskiepiais produktyvumas nepriklausė nei nuo vainiko formos, nei nuo sodinimo
atstumo.
Va i s i ų k o k y b ė. Didžiausius vaisius išaugino paprastosios ir laibosios verpstės
formos vaismedžiai, pasodinti 3 × 1,25 m ir 3 × 1,5 m atstumais. Pagal vidutinę vaisiaus
masę nustatyta, kad iš esmės mažiausius vaisius išaugino tankiausiai pasodinti vaismedžiai
su laibosios verpstės ir superverpstės formos vainikais ir rečiausiai pasodinti
vaismedžiai su laisvai augančios lyderinės formos vainikais (3 lentelė).
6

3 lentelė. Sodo konstrukcijų įtaka ‘Aldo’ veislės obelų su B.396 poskiepiais
vaisių kokybei
Table 3. Influence of orchard constructions on fruit quality of apple tree ‘Aldas’ with
rootstocks B.396
Sodo konstrukcija
Orchard construction
Paprastoji verpstė, 3 × 1,5 m
Simple spindle (3 × 1.5 m)
Laiboji verpstė, 3 × 1,5 m
Slender spindle (3 × 1.5 m)
Laisvai auganti lyderinė forma, 3 × 1,5 m
Free-growing leader (3 × 1.5 m)
Paprastoji verpstė, 3 × 1,25 m
Simple spindle (3 × 1.25 m)
Laiboji verpstė, 3 × 1,25 m
Slender spindle (3 × 1.25 m)
Paprastoji verpstė, 3 × 1 m
Simple spindle (3 × 1 m)
Laiboji verpstė, 3 × 1 m
Slender spindle (3 × 1 m)
Superverpstė, 3 × 1,75 m
Super spindle (3 × 0.75 m)
Laiboji verpstė, 3 × 1,75 m
Slender spindle (3 × 0.75 m)
Babtai, 2005–2009 m.
Vidutinė Vaisių kiekis pagal skersmenį
vaisiaus masė Fruit number according to diameter,
Average fruit
weight, g
%
55–65 mm 70–80 mm 85–95 mm
176 4,1 63,0 32,9
176 1,9 62,2 26,9
165 2,7 71,4 25,9
177 2,0 66,0 32,0
177 2,0 61,5 36,5
174 2,7 62,3 35,0
165 1,4 68,0 30,6
166 0,8 61,1 38,1
166 0,6 64,8 34,6
R 05
/ LSD 05
9,8 - - -
Pagal vaisių skersmenį didžiausią procentą stambiausių obuolių išaugino tankiausiai
pasodinti ir labiausiai genimi vaismedžiai su superverpstės formos vainikais, o
mažiausiai stambiausių vaisių išaugino rečiausiai pasodinti laisvai augančios lyderinės
formos vaismedžiai (3 lentelė).
Aptarimas. Optimizuojant verslinių obelų sodų konstrukcijas Lietuvos agroklimato
sąlygomis, labai svarbu ne tik parinkti tinkamus veislės ir poskiepio derinius,
bet ir nustatyti konkrečiam veislės ir poskiepio deriniui tinkamiausią sodinimo
schemą ir vainiko formą. Stipraus augumo ‘Aldo’ veislės obelų su žemaūgiais B.396
poskiepiais tyrimai derančiame sode parodė, kad vaismedžių derlius iš esmės nepriklauso
nuo griežtai suformuotų verpstės formų modifikacijų. Tačiau atliekant šį
bandymą gauta labai aiški tendencija – didėjant vaismedžių tankumui ploto vienete,
jų derlingumas mažėja. Tokia pati tendencija gauta tiriant ‘Auksio’ veislės vaismedžius
su žemaūgiais ir nykštukiniais poskiepiais (Uselis, 2002, 2006.), analogiškus
rezultatus gavo ir kiti tyrėjai (Krzewinska, Mika, 1998; Makosz, 1997; Robinson,
2004 b; Slowinski, Dziuban, 2002).
7

Didžiausią derlių išaugino rečiausiai pasodinti ir vasarą visai negenėti, o pavasarį
mažai genėti laisvai augančios lyderinės formos vaismedžiai. Pasitvirtino taisyklė: kuo
mažiau jauni vaismedžiai genimi, tuo gausiau dera. Paprastai ‘Aldo’ veislės vaismedžiai
yra stipraus augumo ir natūraliai jų šakos intensyviai auga aukštyn, sudarydamos
su liemeniu smailius kampus. Pradžioje šios veislės vaismedžių vainikai būna kūgio
formos, kompaktiški, su ilgom aukštyn besistiebiančiomis šakomis, bet vėliau nuo
vaisių naštos ilgos šakos išlinksta į tarpueilius ir labai trukdo atlikti sodo priežiūros
darbus. Be to, kadangi šakos iš liemens išaugusios smailiu kampu, nuo derliaus naštos
didelė dalis jų išlūžta. Taip suformuotų vaismedžių vainikai būna netvarkingi, o liemenys
dėl išlūžusių šakų būna žaizdoti. Be to, mažai formuoti vaismedžiai sutankėja,
gausiai dera ir jų vaisių kokybė būna iš esmės prastesnė negu net ir tankiau pasodintų,
bet nuolat formuojamų verpstės formos vaismedžių. Panašūs derlingumo ir vaisių
kokybės rezultatai gauti ir palyginus ‘Spartan’, ‘Sinap orlovskij’ ir ‘Auksio’ veislių su
laisvai augančios lyderinės formos vainikais vaismedžius su kitais dažniausiai įvairių
modifikacijų verpstės formų vainukus turinčiais vaismedžiais (Uselis, 2003; Uselis
ir kt., 2006.).
Verslinėje sodininkystėje labai svarbu ne tiek vieno vaismedžio derlius, kiek
derlius iš viso ploto. Didžiausią derlių iš ploto vieneto išaugino tankiausiai auginami
(3 × 0,75 m, 4 444 vaism. ha -1 ) superverpstės ir laibosios verpstės formos ir rečiausiai
pasodinti, bet mažai genėti laisvai augančios lyderinės formos vaismedžiai. Analogiški
rezultatai, kai tankiausiai pasodinti sodai dera gausiausiai, bet veda prastesnės kokybės
vaisius, gauti atliekant ir kitus sodo konstrukcijų bandymus (Uselis ir kt., 2007).
Kiek mažiau, bet taip pat gausiai derėjo 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ) ir 3 × 1 m
(3 333 vaism. ha -1 ) atstumais auginami vaismedžiai.
Kompleksiškai įvertinus vaismedžių formą, sodinimo tankį ir sodinukų poreikį
ploto vienetui, nustatyta, kad geriausia ‘Aldo’ veislės vaismedžius su žemaūgiais B.396
poskiepiais auginti 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ) atstumais, formuojant paprastosios
ar laibosios verpstės vainikais.
Išvados. 1. Iš esmės gausiausiai dera ‘Aldo’ veislės laisvai augančios lyderinės
formos vaismedžiai, pasodinti rečiausiai ir genėti mažiausiai.
2. ‘Aldo’ veislės vaismedžių derlius iš esmės nepriklauso nuo verpstės formos
vainiko modifikacijos, bet išryškėja aiški tendencija, kad tankinant vaismedžius sode
nuo 2 222 iki 2 667 vaism. ha -1 jų derlingumas išlieka vienodas, o tankinant iki 3 333
ir ypač iki 4 444 vaism. ha -1 kiekvieno vaismedžio derlingumas aiškiai mažėja, nors
skirtumai neesminiai.
3. Iš esmės didžiausią derlių iš ploto vieneto duoda rečiausiai auginami (3 × 1,5
m, 2 222 vaism. ha -1 ), bet mažai genėti laisvai augančios lyderinės formos ir tankiausiai
auginami (3 × 0,75 m, 4 444 vaism. ha -1 ) superverpstės ar laibosios verpstės
formos vaismedžiai. 3 × 1,25 m (2 667 vaism. ha -1 ) ir 3 × 1 m (3 333 vaism. ha -1 )
atstumais pasodinto sodo derlingumas buvo kiek mažesnis, bet iš esmės nesiskyrė
nuo tankiausio sodo.
8

4. Pagal kamieno skerspjūvio plotą augiausi yra rečiausiai auginami vaismedžiai,
nesvarbu kokia vainiko forma, o iš esmės mažiausiai augūs tankiausiai pasodinti superverpstės
formos vaismedžiai.
5. Produktyviausi yra retai pasodinti ir mažiausiai genimi laisvai augančios
lyderinės formos vaismedžiai. Kitų vaismedžių produktyvumas nepriklauso nei nuo
sodinimo atstumo, nei nuo vainikų formos.
Gauta 2009 11 23
Parengta spausdinti 2009 12 02
Literatūra
1. Callesen O. 1995. Performance of ‘Discovery’ apple on M.9, M.26 and MM.106
rootstocks at two densities. Journal of Horticultural Science and Biotechnology,
69: 305–313.
2. Krzewinska D., Mika A. 1998. Effect of planting density and canopy form on
yield and fruit quality of cvs. ‘Jonagold’, ‘Gloster’ and ‘Idared’. Proceedings of
XXXVII horticultural conference. Skierniewice, 440–443.
3. Lakso, A. N., Robinson T. L. 1997. Principles of orchard systems management –
optimizing supply, demand and partitioning in apple trees. Acta Horticulturae,
451: 405–415.
4. Makosz E. 1997. Ekonomiczna ocena roznych systemow sadzenia jabloni.
Strategia rozvoju polskiego sadownictwa do 2010 roku. Lublin, 187–190.
5. Mass F. M., Wertheim S. J. 2002. A multisided rootstock trial with ‘Cox Orange
Pippin’ and ‘Jonagold’. First International Symposium Rootstocks for Deciduous
Fruit Tree Species. Abstracts: 2–4.
6. Mika A. 1998. Orchard models of XXI century. Proceedings of the XXXVII
Horticultural Conference. Skierniewice, 75–76.
7. Robinson T. L., Alison M. 2004. An economic comparison of five high density
apple planting systems. Acta Horticulturae, 732: 481–489.
8. Robinson T. L. 2004 b. Effects of tree density and tree shape on apple orchard
performance. Acta Horticulturae, 732: 405–414.
9. Robinson T. L. 2004 a. Recent advances and future direction in orchard planting
systems. Acta Horticulturae, 732: 367–381.
10. Sadowski A., Dziuban R., Jabłoński K. 2004. Growth and cropping of three apple
cultivars on different rootstocks over the 7-year period. Acta Horticulturae,
658: 257–263.
11. Saoir S. M., Harun R., Levelle K. 2004. Millennium planting density trial of
Bramley’s seedling apple (Malius pumila Mill.) on M.9 and M.27 rootstocks –
establishment phase (2000–2003). Acta Horticulturae, 732: 491–494.
12. Slowinski A., Dziuban R. 2002. Growth, cropping and fruit quality of ‘Gloster’
and ‘Elstar’ apple trees at two planting densities. Sodininkystė ir daržininkystė,
21(3): 113–117.
9

13. Uselis N. Duchovskis P., Kviklys D., Šabajevienė G. 2007. Effect of planting
systems and canopy form on apple trees grafted on P 22. Sodininkystė ir daržininkystė,
26(4): 22–29.
14. Uselis N. 2002. Evaluation of orchard constructions in Lithuania. Sodininkystė
ir daržininkystė, 21(3): 98–112.
15. Uselis N. 2006. Influence of planting schemes and crown forms of apple tree on
rootstock P 60 on productivity and fruit quality. Sodininkystė ir daržininkystė,
25(3): 124–132.
16. Uselis N., Šabajevienė G., Duchovskis P. 2006. Influence of planting schemes
and crown forms on productivity and fruit quality of apple trees on rootstock
P 22. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(3): 133–143.
17. Uselis N. 2003. Žemaūgių obelų augumas ir produktyvumas įvairių konstrukcijų
derančiuose soduose. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 3–13.
18. Vercamen J. 2004. Financial results of different apple planting systems with two
strains of ‘Jonagold’. Acta Horticulturae, 732: 415–420.
19. Widmer A., Krebs Ch. 2001. Influence of planting density and tree form on
yield and fruit quality of ‘Golden Delicious’ and ‘Royal Gala’ apples. Acta
Horticulturae, 557: 235–241.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Influence of crown forms and orchard constructions on
the yield of apple tree ‘Aldas’ with dwarf rootstocks B.396
N. Uselis
Summary
The experiment of crown forms and orchard constructions of apple tree cv. ‘Aldas’ was
established at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2001. Investigations were carried
out in orchard, which yielded in 2005–2009. The investigated simple spindle fruit trees were
planted at the distances of 3 × 1.5 m (2 222 fruit tree ha -1 ), 3 × 1.25 m (2 667 fruit tree ha -1 ),
3 × 1 m (3 333 fruit tree ha -1 ); slender spindle fruit trees planted at 3 × 1.5 m (2 222 fruit
tree ha -1 ), 3 × 1.25 m (2 667 fruit tree ha -1 ), 3 × 1 m (3 333 fruit tree ha -1 ) and 3 × 0.75 m
(4 444 fruit tree ha -1 ); free growing leaders planted at 3 × 1.5 m (2 222 fruit tree ha -1 ) and super
spindle fruit trees planted at 3 × 0.75 m (4 444 fruit tree ha -1 ). Complex evaluation of fruit
tree form, planting density and necessary number of planting material for unit of area showed
that apple tree cv. ‘Aldas’ with dwarf rootstocks B.396 is best of all to grow at the distances
of 3 × 1.25 m (2 667 fruit tree ha -1 ) training them as simple spindles or slender spindles.
Key words: apple tree, ‘Aldas’, growth vigour, B.396, yield, productivity, orchard constructions,
crown forms, average fruit weight.
10

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Nokstančių ‘Šampion’ veislės obuolių kokybės rodiklių
dinamika
Nomeda Kviklienė
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas n.kvikliene@lsdi.lt
2004–2006 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta nokstančių
‘Šampion’ veislės obuolių kokybė: vaisiaus masė, spalva, minkštimo kietumas, krakmolo susiskaidymas
ir tirpios sausosios medžiagos. Apskaičiuotas sunokimo indeksas. Vaisių kokybė
pradėta vertinti likus 2–3 savaitėms iki numatomo optimalaus obuolių skynimo laiko ir baigta
praėjus 2–3 savaitėms po jo. Iš viso vaisiai skinti penkis kartus. ‘Šampion’ vaisių biofiziniai
ir biocheminiai kokybės rodikliai nokimo metu priklausė nuo dienų skaičiaus nuo žydėjimo
pabaigos iki skynimo. Praėjus 141–145 dienoms po žydėjimo nuskinti vaisiai buvo geriausios
prekinės išvaizdos, jos pokyčiai, vėlinant skynimo terminus, buvo neesminiai. Daugiausia
tirpių sausųjų medžiagų sukaupė obuoliai, nuskinti praėjus 138–141 dienai po žydėjimo.
Vėlyvesnis skynimas nulėmė intensyvesnius krakmolo hidrolizės procesus ir mažesnį vaisių
minkštimo kietumą.
Reikšminiai žodžiai: krakmolo susiskaidymas, minkštimo kietumas, obuoliai, sunokimo
indeksas, tirpios sausosios medžiagos.
Įvadas. Ilgam geros kokybės obuolių išsilaikymui didžiausios įtakos turi optimalus
skynimo laikas (Vielma ir kt., 2008; Rizzolo ir kt., 2006; Franelli, Casera,
1996; Meresh ir kt., 1996; Streif, 1996). Tiksliai nustatyti vaisių skynimo laiką
galima remiantis vaisių kokybės dinamikos daugiamečiais stebėjimais. Skynimo
brandos vaisiai turi būti veislei būdingo dydžio, svorio, spalvos. Optimalaus dydžio
spalvoti obuoliai yra ne tik geresnės prekinės vertės, bet ir geriau laikosi, yra transportabilesni
(Meresh ir kt., 1996; Skrzynski, 1996). Labai svarbus vaisių kokybės
rodiklis yra minkštimo kietumas. Nokstančių obuolių audiniai minkštėja dėl pektinų
hidrolizės ląstelių sienelėse. Šis rodiklis priklauso nuo vaisiaus dydžio, nusispalvinimo,
padėties medyje, temperatūros ir kitų veiksnių (Bauman, 1998; Ingle ir kt.,
2000). Skynimo brandos vaisių, skirtų ilgai laikyti, minkštimo kietumas turėtų būti
7–9 kg cm -2 (Meresh ir kt., 1996). Dėl pektinų hidrolizės nokdami vaisiai minkštėja,
dėl chlorofilo irimo ir karotinoidų sintezės keičiasi vaisių pagrindinė ir dengiamoji
spalva, dėl aromatinių medžiagų sintezės vaisiai tampa aromatingesni. Iš cheminės
sudėties rodiklių krakmolo kiekis tiksliausiai apibūdina sunokimo lygį. Nokstančių

vaisių sultyse esantis krakmolas skyla ir virsta cukrumi. Per kelerius metus nustatomas
kiekvienos veislės skynimo brandos obuolių krakmolo susiskaidymo laipsnis,
pagal kurį galima patikslinti optimalų skynimo laiką (Peirs ir kt., 2002). Obuoliams
bręstant, vaisių sultyse daugėja tirpių sausųjų medžiagų. Daugiausia jų būna vartojimo
brandos obuolių sultyse. Tačiau negalima remtis kuriuo nors vienu iš minėtų
kriterijų, nes jie priklauso nuo augimo vietos, poskiepio, derėjimo gausumo ir
meteorologinių sąlygų per vegetaciją. Vienas pastoviausių rodiklių, apibūdinančių
vaisių sunokimo brandą, yra Streifo indeksas (Streif, 1996), apskaičiuojamas pagal
formulę remiantis trimis rodikliais: minkštimo kietumu, tirpių sausųjų medžiagų
kiekiu ir krakmolo susiskaidymo laipsniu. Vaisiams nokstant šis rodiklis mažėja.
Optimalus šio rodiklio dydis yra nustatomas kiekvienai veislei, remiantis daugiamečiais
duomenimis. Jis plačiai taikomas daugelyje šalių (Meresh ir kt., 1996; Zude-
Sasse ir kt., 2001)
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2004–2006 m. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės instituto soduose. Tirtos obelys ‘Šampion’ su M.9
poskiepiu. Vaisių kokybė pradėta vertinti likus 2–3 savaitėms iki numatomo optimalaus
obuolių skynimo laiko ir baigta praėjus 2–3 savaitėms po jo. Iš viso vaisiai
skinti penkis kartus (1 lentelė).
1 lentelė. ‘Šampion’ veislės obuolių skynimo laikas ir dienų skaičius nuo žydėjimo
pabaigos
Table 1. Harvest time of apple cv. ‘Sampion’ and days after the end of flowering
Metai
Year
Žydėjimo pabaiga
End of flowering
Skynimai
Harvest
1 2 3 4 5
2004 05-20 123 131 138 145 152
2005 05-11 126 133 141 148 155
2006 05-27 117 124 131 138 145
Kas savaitę buvo analizuota: vaisių spalva – vizualiai, proc.; vidutinė vaisiaus
masė – sveriant 100 vaisių, g; minkštimo kietumas – penetrometru, kg cm -2 ; krakmolo
susiskaidymas – 10 balų skale (1 balas – dar nepradėjęs skaidytis, 10 – visas krakmolas
virtęs cukrumi); tirpios sausosios medžiagos – refraktometru, proc.
Vaisių sunokimo indeksas apskaičiuotas pagal formulę:
F/RS, čia: F – minkštimo kietumas; R – tirpios sausosios medžiagos; S – krakmolo
susiskaidymas.
Bandymo variantai kartoti po keturis kartus. Laboratoriniams matavimams kiekviename
pakartojime nuo 4–5 medžių iš įvairių vainiko pusių nuskinta po 10 vaisių.
Tyrimų rezultatai įvertinti dispersinės analizės metodu.
Rezultatai. Nusispalvinimas. Vidutiniais duomenimis per penkias tyrimų
savaites vaisių spalva pasikeitė 87 procentais. 2004 ir 2005 tyrimų metais ‘Šampion’
veislės obuolių spalvinimosi dinamika vaisiams nokstant buvo panaši (2 lentelė).
12

Tais metais didžiausi spalvos pasikeitimai užfiksuoti trečio ir ketvirto skynimų metu.
Per paskutines tyrimų savaites spalvos pasikeitimai buvo nereikšmingi. 2006 metais
vaisiai tolygiai spalvinosi per visą tiriamąjį laikotarpį ir paskutinio skynimo metu
buvo geriausiai nusispalvinę.
2 lentelė. ‘Šampion’ veislės obuolių spalvinimosi dinamika vaisiams nokstant, %
Table 2. Dynamics of apple cv. ‘Sampion’ fruit blush during ripening (%)
Metai
Years
Skynimai
Harvest
R 05
LSD 05
1 2 3 4 5
2004 44 50 60 69 69 5,13
2005 30 53 70 72 71 6,44
2006 44 54 60 66 79 8,18
Vidutiniškai
Average
39 52 63 69 73 2,84
Vidutinė vaisiaus masė. Vidutiniais duomenimis per penkias tyrimų savaites
‘Šampion’ veislės obuolių masė padidėjo 25 procentais (3 lentelė). Didžiausi
vaisių masės pasikeitimai užfiksuoti antro skynimo metu. Tada vidutiniškai per parą
vaisių masė padidėjo net 2 procentais. Tarp antro ir trečio skynimų reikšmingų vaisių
masės pasikeitimų nenustatyta. Tačiau nuo trečios tyrimų savaitės augimas vėl suintensyvėjo.
Per parą vaisių masė padidėjo 0,85 procento. 2005 ir 2006 tyrimų metais
didžiausi vaisiai buvo paskutinio skynimo metu, o 2004 m. vaisių masė pasiekė maksimumą
jau ketvirtą tyrimų savaitę.
3 lentelė. Vidutinės ‘Šampion’ veislės obuolių masės kitimas vaisiams nokstant, g
Table 3. Dynamics of apple cv. ‘Sampion’ fruit weight during ripening (g)
Skynimai
Metai
R
Harvest
05
Years
LSD
1 2 3 4 5
05
2004 144,2 155,1 169,7 181,4 173,2 13,04
2005 107,9 119,2 121,8 137,3 142,9 23,78
2006 120,6 150,7 140,6 142,5 152,3 16,55
Vidutiniškai
Average
124,1 141,7 144,1 153,2 155,9 6,69
Minkštimo kietumas. Minkščiausi obuoliai buvo 2006 metais (4 lentelė).
Jau pirmo matavimo metu vaisių kietumas buvo mažesnis negu 7 kg cm -2 . Vidutiniais
duomenimis per penkias savaites vaisių minkštimo kietumas sumažėjo 14 proc.
Esminiai vaisių kietumo pasikeitimai buvo fiksuojami kiekvieno skynimo metu. Jau
nuo ketvirto skynimo vaisiai buvo minkštesni negu 7 kg cm -2 .
13

4 lentelė. Minkštimo kietumo dinamika ‘Šampion’ veislės obuoliams nokstant,
kg cm -2
Table 4. Change of flesh firmness during ripening of apples of cv. ‘Sampion’ (kg cm -2 )
Skynimai
Metai
R
Harvest
05
Years
LSD
1 2 3 4 5
05
2004 7,9 7,3 7,8 6,8 6,9 0,24
2005 8,0 7,9 7,4 6,9 6,8 0,36
2006 6,5 6,3 5,9 6,1 5,8 0,12
Vidutiniškai
Average
7,5 7,2 7,0 6,6 6,5 0,15
Krakmolo susiskaidymas. Visais tyrimų metais krakmolo hidrolizė vaisiuose
prasidėjo panašiai (4 lentelė). Tyrimų pradžioje krakmolas vaisiuose buvo tik
pradėjęs hidrolizuotis. Vaisiams nokstant, krakmolo vaisiuose mažėjo tolygiai, tik
skyrėsi intensyvumas.
Intensyviausiai krakmolo hidrolizės procesai vyko 2004 metais, lėčiau –
2005 m.
5 lentelė. Krakmolo hidrolizės dinamika ‘Šampion’ veislės obuoliuose balais
Table 5. Dynamics of starch conversion in the apples of cv. ‘Sampion’, points
Skynimai
Metai
R
Harvest
05
Years
LSD
1 2 3 4 5
05
2004 2,3 3,2 4,3 6,6 8,1 0,461
2005 1,4 2,1 4,5 5,7 6,9 0,888
2006 2,5 4,0 6,2 7,6 7,3 0,66
Vidutiniškai
Average
2,0 3,1 5,3 6,6 7,4 0,522
T i r p i o s s a u s o s i o s m e d ž i a g o s. Šio rodiklio dydis ir dinamika tyrimų
metais buvo skirtingi (1 pav.). Didžiausią tirpių sausųjų medžiagų kiekį vaisiai sukaupė
2006 m. Tais metais šis rodiklis tiesiogiai priklausė nuo skynimo laiko. Mažiau tirpių
sausųjų medžiagų obuoliai sukaupė 2004 m. Tais metais šio rodiklio maksimumas
buvo pasiektas trečio matavimo metu. Suvėlinus skynimą dar dviem savaitėmis, tirpių
sausųjų medžiagų kiekis vaisių sultyse reikšmingai sumažėjo. 2005 m. didžiausias
tirpių sausųjų medžiagų kiekis taip pat buvo nustatytas trečio matavimo metu. Po
savaitės šis rodiklis patikimai sumažėjo, tačiau paskutinio matavimo metu jo reikšmė
vėl išaugo ir iš esmės nesiskyrė nuo trečio matavimo rezultato.
14

1 pav. Tirpių sausųjų medžiagų kiekio kitimas nokstančiuose
‘Šampion’ obuoliuose, %
Fig. 1. Change of soluble solids in ripening apples of cv. ‘Sampion’ (%)
Kas savaitę vaisių sunokimo indekso reikšmė mažėjo (5 lentelė). Visais tyrimų
metais sunokimo indekso dinamika buvo panaši, tik skyrėsi jo dydis. Anksčiausiai
obuoliai pradėjo nokti 2006 m., vėliausiai – 2005 m. Tačiau paskutinio matavimo
metu sunokimo indekso reikšmės atskirais metais mažai skyrėsi.
6 lentelė. ‘Šampion’ veislės obuolių sunokimo indekso dinamika
Table 6. Dynamics of cv. ‘Sampion’ apple fruit maturity index
Skynimai
Metai
R
Harvest
05
Years
LSD
1 2 3 4 5
05
2004 0,33 0,22 0,14 0,09 0,08 0,014
2005 0,54 0,36 0,17 0,11 0,09 0,048
2006 0,23 0,14 0,08 0,07 0,06 0,023
Vidutiniškai
Average
0,37 0,24 0,13 0,09 0,08 0,023
Aptarimas. Vaisiams nokstant, keitėsi jų kokybės rodikliai. Vėliau nuskinti
obuoliai buvo stambesni, geriau nusispalvinę, vaisių sultyse buvo daugiau tirpių
sausųjų medžiagų. Obuolių dydis ir spalva apibūdina vaisių prekinę išvaizdą ir, nors
tai nėra patys svarbiausi kokybės rodikliai brandai apibūdinti, optimalios skynimo
brandos vaisiai turi būti būdingo tai veislei dydžio ir tinkamai nusispalvinę (Casals
ir kt., 2006). Visais tyrimų metais didžiausi ‘Šampion’ vaisių spalvos pasikeitimai
buvo nustatyti praėjus 141–145 dienoms po žydėjimo. Tyrimais nustatyta, kad prastai
nusispalvinę obuoliai yra ne tik blogesnės prekinės išvaizdos, bet ir daug prastesnio
skonio (Ingle ir kt., 2000). Reikšmingiausi vaisių masės pasikeitimai taip pat
užfiksuoti nokimo pabaigoje, praėjus 145–155 dienoms po žydėjimo.
15

Obuolių minkštimo kietumas yra labai svarbus vaisių kokybės rodiklis. Tyrimais
nustatyta, kad sėkmingas vaisių laikymasis labai priklauso nuo minkštimo kietumo skynimo
metu (Ingle ir kt., 2000; Yong Soo ir kt., 1998; Johnston ir kt., 2002; Konopacka,
Plocharski, 2002). Užsienio tyrėjai nurodo, kad skynimo brandą pasiekusių vaisių,
skirtų ilgai laikyti, minkštimo kietumas priklauso nuo veislės ir turėtų būti 7–9 kg cm -2
(Meresh ir kt., 1996, Goffings ir kt., 1996). Mūsų tirti ‘Šampion’ obuoliai minkščiausi
buvo 2006 m. Jau pirmo matavimo metu jų minkštimo kietumas buvo mažesnis nei
7 kg cm -2 . 2004 ir 2005 m. vaisiai buvo minkštesni nei 7 kg cm -2 tik tyrimų pabaigoje,
praėjus 145–148 dienoms po žydėjimo. Turint omenyje, kad vaisių kokybė laikymo
metu labai priklauso nuo jų kokybės skynimo metu, būtina nuolat sekti šį rodiklį.
Literatūroje nurodoma, kad tirpių sausųjų medžiagų kiekiui vaisių sultyse didžiausios
įtakos turi aplinkos sąlygos ir derėjimo gausumas (Braun ir kt., 1995). Mūsų
bandymo duomenys rodo, kad tirpių sausųjų medžiagų kiekis vaisių sultyse tyrimų
metais šiek tiek skyrėsi. Didžiausias jų kiekis buvo 2006 m. Tais metais ‘Šampion’
veislės obuoliai buvo minkščiausi. Ankstesniais tyrimais su ‘Auksio’ veisle buvo
nustatyta vidutinio stiprumo neigiama koreliacija tarp šių rodiklių (Kviklienė ir kt.,
2006). 2005 ir 2004 m. daugiausia tirpių sausųjų medžiagų obuoliai sukaupė praėjus
138–141 dienai po žydėjimo. Kai kurie tyrėjai savo darbuose nurodo, kad vaisiuose,
kuriuose skynimo metu yra daugiausia tirpių sausųjų medžiagų, ir laikymo metu jų
paprastai būna daugiau (Ingle ir kt., 2000). Tačiau kiti tyrėjai nurodo, kad ši teorija
pasitvirtina ne visada (Braun ir kt.,1995; Kviklienė ir kt., 2006; Kviklienė, 2000).
Literatūroje nurodoma, kad krakmolo kiekis vaisiuose yra vienas svarbiausių ir
tiksliausiai vaisių sunokimo lygį apibūdinančių rodiklių (Peirs ir kt., 2002; Brookfield
ir kt., 1997). Mūsų bandymo duomenimis 2005 m. krakmolo hidrolizės procesai
prasidėjo 10–12 dienų vėliau nei kitais tyrimų metais. Tai rodo, kad šiam rodikliui
įtakos turi ir išoriniai veiksniai. Lėtesnė krakmolo hidrolizė nulėmė ir vėlyvesnį vaisių
nokimą.
Išvados. 1. Nokstančių ‘Šampion’ veislės vaisių biofiziniai ir biocheminiai rodikliai
ir jų dinamika priklauso nuo obuolių skynimo laiko ir atskirais metais skiriasi.
2. Nuo nokimo pradžios per penkias savaites ‘Šampion’ veislės obuolių spalva
pasikeičia 87 %, o jų masė padidėja 25 %. Geriausios prekinės išvaizdos būna obuoliai,
nuskinti praėjus 141–145 dienoms po žydėjimo. Daugiausia tirpių sausųjų medžiagų
sukaupia obuoliai, nuskinti praėjus 138–141 dienai po žydėjimo. ‘Šampion’ vaisių,
nuskintų vėliau kaip praėjus 145–148 dienoms po žydėjimo, minkštimo kietumas yra
mažesnis negu 7 kg cm -2 .
3. ‘Šampion’ vaisių brandos lygį tiksliausiai apibūdina sunokimo indeksas. Šio
rodiklio reikšmė labiausiai priklauso nuo krakmolo kiekio vaisių sultyse.
Gauta 2009 11 16
Parengta spausdinti 2009 11 27
16

Literatūra
1. Bauman H. 1998. Decrease of starch to predict the optimum harvest date for
apple storage. Acta Horticulturae, 466: 41–44.
2. Braun H., Brosh B., Ecker P., Krumbock K. 1995. Changes in quality off apples
before, during and after CA-cold storage. Obstau Und Fruchteverwertung,
45(5–6): 143–206.
3. Brookfield P., Murphy P., Harker R., MacRae E. 1997. Starch degradation and
starch pattern indices; interpretation and relation to maturity. Postharvest Biology
and Technology, 11(1): 23–30.
4. Casals M., Bonany J., Carbo J., Alegre S., Iglesias I., Molina D., Casero T.,
Recasens I. 2006. Establishment of a criterion to determine the optimal harvest
date of ‘Gala’ apples based on consumer preferences. Journal of Fruit and
Ornamental Plant Research, 14: 53–63.
5. Franelli K., Casera C. 1996. Influence of harvest date on fruit quality and storability
in the varieties Braeburn and Gala. In: A. de Jager, D. Johanson, E. Hohn
(eds.), The Postharvest Treatment of Fruit and Vegetables. Determination and
Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European
Commission, Luxembourg, 105–115.
6. Goffings G., Herregods M. 1996. The distribution of ripening ‘Jonagold’ and
‘Golden Delicious’ apples within the tree. In: A. de Jager, D. Johanson, E. Hohn
(eds.), The Postharvest Treatment of Fruit and Vegetables. Determination and
Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European
Commission, Luxembourg, 117–125.
7. Ingle M., D’Souza M. C., Townsend E. C. 2000. Fruit characteristics of York
apples during development and after storage. HortScience, 35(1): 95–98.
8. Johnston J. W., Hewett E. W., Hertog M. L., Harker F. R. 2002. Harvest date
and fruit size affect postharvest softening of apple fruit. Journal of Horticultural
Science & Biotechnology, 77(3): 355–360.
9. Konopacka D., Plocharski W. J. 2002. Effect of picking maturity, storage technology
and shelf-life on changes of apple firmness of ‘Elstar’, ‘Jonagold’ and
‘Gloster’ cultivars. J. Fruit Ornam. Plant Res., 10: 11–22.
10. Kviklienė N., Kviklys D., Viskelis P. 2006. Changes in fruit quality during ripening
and storage in the apple cultivar ‘Auksis’. J. Fruit Ornam. Plant Res., 14(2):
195–206.
11. Kviklienė N. 2000. Nokstančių obuolių kokybės kitimas. Sodininkystė ir daržininkystė,
19 (1): 33–42.
12. Meresh P., Sass P., Lovasz T. 1996. Evaluation of harvest indexes of apples
growing in Hungary. In: A. de Jager, D. Johanson, E. Hohn (eds.), The
Postharvest Treatment of Fruit and Vegetables. Determination and Prediction of
Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European Commission,
Luxembourg, 53–60.
13. Peirs A., Scheerlinck N., Perez A. B., Jancsok P., Nicolai B. M. 2002. Uncertainty
analysis and modeling of the starch index during apple fruit maturation.
Postharvest Biology and technology, 26: 199–207.
17

14. Rizzolo A, Grassi M., Zerbini P. E. 2006. Influence of harvest date on ripening
and volatile compounds in the scab-resistant apple cultivar ‘Golden Orange’.
Journal of Horticultural Science & Biotechnology, 81(4): 681–690.
15. Skrzynski J. 1996. Optimum harvest date study of 4 apples cultivars in Southern
Poland. In: A. de Jager, D. Johanson, E. Hohn (eds.), The Postharvest Treatment
of Fruit and Vegetables. Determination and Prediction of Optimum Harvest Date
of Apples and Pears. COST 94. European Commission, Luxembourg, 61–66.
16. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apples cultivars in the
‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johanson, E. Hohn (eds.), The Postharvest
Treatment of Fruit and Vegetables. Determination and Prediction of Optimum
Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European Commission,
Luxembourg, 15–20.
17. Vielma M. S., Matta F. B., Silval J. L. 2008. Optimal harvest time of various apple
cultivars grown in Northern Mississippi. Journal of the American Pomological
Society, 62(1): 13–20.
18. Yong Soo H., Yong-Pil Ch., Yac Chang L. 1998. Influence of harvest date and
postharvest treatments on fruit quality during storage and simulated marketing
in ‘Fuji’ apples. J. of Korean soc. For Hor. Sc., 39(5): 574–578.
19. Zude-Sasse M., Herold B., Geyer M., Huyskens-Keil S. 2001. Influence of maturity
stage on physical properties in apple. Acta Horticulturae, 553(1): 100–109.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Dynamics of apple cv. ‘Sampion’ quality parameters during the ripening
N. Kviklienė
Summary
In 2004–2006 at the Lithuanian Institute of Horticulture changes in fruit quality parameters
– weight, blush, firmness, soluble solids and starch conversion – were determined
in ripening ‘Šampion’ apple. Apples were harvested 5 times at weekly intervals before,
during and after estimated optimum harvest date. The Streif index was calculated at each
picking time. Fruit quality parameters depended on the harvest date. The highest external
fruit quality was reached 141–145 days after full bloom (DAFB) and did not change significantly
at later harvest. Apples accumulated the highest content of soluble solids at 138–141
DAFB. Later harvest caused more intensive starch degradation and lower fruit firmness.
Key words: Malus × domestica, fruit firmness, soluble solids content, starch index,
storage.
18

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF
HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Control of codling moth by “attract and kill”
formulation in Bulgaria
Hristina Kutinkova 1 , Vasiliy Dzhuvinov 1 ,
Radoslav Kostadinov 1 , Veselin Arnaudov 1 , Ivan Terziev 1 ,
Ioan Platon 2 , Smaranda Rosu-Mares 2
1
Fruit Growing Institute, 12 Ostromila, 4004 Plovdiv, Bulgaria,
e-mail kutinkova@abv.bg
2
Fruit Research & Development Station, Drumul Dumitrei Str. no.3 420127
Bistrita, Romania
“Attract and kill” method, using LastCall CM, in form of a viscous paste containing
codlemone to attract male moths and permethrin to kill them, has been recently proposed as
a biological method for controlling codling moth, Cydia pomonella L. The trials were carried
out in a 0.5 ha apple orchard in South-Central Bulgaria, in 2007–2008. LastCall CM was
applied five times per season, at the dosage of 3000 droplets per ha each time. “Attract and
kill” method retained sufficient level of activity for about 30 days. Fruit damage rate in the
trial orchard amounted at harvest only 1.0 % in 2007 and 1.9 % in 2008, whereas in the reference,
conventionally treated orchard it reached 18.7 % and 33.8 %, respectively. It has been
confirmed that LastCall CM shows a high efficacy, regardless of the size of treated area.
The “attract and kill” strategy may present a solution for small size orchards and orchards of
irregular shape.
Key words: “attract & kill method”, Cydia pomonella , diapausing larvae, flight monitoring,
fruit damage, LastCall CM.
Introduction. The codling moth (CM), Cydia pomonella L. (Lepidoptera: Tortricidae),
is a pest of worldwide importance in commercial apple growing (Lösel
et al., 2000). In Bulgaria it causes damage to apple, pear, quince, apricot and walnut
(Andreev, 2007). Currently, codling moth control relies primarily on conventional
spray applications, predominantly of organophosphates and some pyrethroids. The
appearance of CM strains resistant to these groups of insecticides forces to develop
new methods of control compatible with the principles of integrated pest management
(Croft and Riedl, 1991). As an alternative to conventional treatments, new methods
were proposed, as mass trapping and mating disruption. It was reported, however,
that mass trapping is not effective enough for control of codling moth (Charmillot
and Baggiolini, 1975; Proverbs et al., 1975; Madsen et al., 1976; Willson and
Trammel, 1980). Mating disruption has been more widely spread (Thomson, 1997;
19

Waldner, 1997), despite a number of problems associated with this strategy, such
as needed large size of treated plots and high cost of pheromone active ingredients
(Charmillot, 1990: Minsk, 1997)
Another approach based on semiochemicals is the “attract and kill” strategy, involving
the combination of a semiochemical lure with an insecticidal effector (Howse
et al., 1998). The principle has already been applied for control of codling moth. The
“attract and kill” method was first developed by Novartis Crop Protection, Bayer and
IPM Technologies. At the beginning of XXI century two “attract and kill” products for
control of codling moth were distributed: Appeal 04 PA and LastCall CM (Sirene
CM). During the last two years only LastCall CM was available, produced by the
American company APTIV Inc. (formerly IPM Technologies).
This method has been applied with success for control of CM in many countries
(Hofer, Brasel, 1992; Charmillot et al., 1996, 1997; Dickler et al., 1998: Lösel et al.,
1998 a, b, 2000; Ioratti, Agneli, 2002; Pluciennik, Olszak, 2002; Pluciennik et al.,
2006). The aim of this study was to test the efficacy of the “attract and kill” method
for control of codling moth, as an alternative to conventional treatments in integrated
fruit growing in Plovdiv region, South-Central Bulgaria.
Object, methods and conditions. The trial was carried out in isolated young
commercial apple orchard of 0.5 ha, located in the village Markovo, near Plovdiv in
South-Central Bulgaria, in 2007–2008 growing seasons. This orchard was established
in the spring of 2005 with different apple cultivars, as ‘Florina’, ‘Chadel’ and
‘Jonagold’. The first bearing was in 2007.
LastCall CM contains 0.16 % codlemone E-8, E-10 dodecadien-1-ol (E8,E10,-
12:OH) and 6 % permethrin. It comes in an applicator tube, completed with a calibrated
pump that deposits metered droplets of the product. Each droplet is 50 microlitres in
volume. The dosage is 3 000 droplets per ha. Tubes are packed with 150 grams formulation
or 3000 droplets. In our trial, LastCall CM was applied five times during
the entire season; three droplets per tree and 3 000 droplets per ha were put at every
application. Droplets were placed either on the central leader or on branches in the
upper third of the canopy, where codling moths are the most active. The first application
was performed before appearance of the first CM males in the pheromone traps
installed; next they were made at four to five week intervals. Each application required
approximately 3 man-hours per ha.
Another commercial orchard of 1.8 ha located in the same region served as a
conventional reference. 16–18 treatments were applied there during the season to
control CM and other pests.
During the season, sampling of fruit damage has been carried out on 1 000 fruits
in the reference and in the trial plot. Preharvest and harvest checks for damage were
carried out in September and October on 2 000 fruits. In June, 20 corrugated cardboard
band traps were wrapped around tree trunks in the trial plot and 40 band traps in the
reference. They were recovered in autumn and diapausing larvae were counted, in
order to estimate the hibernating population of CM.
Results. In 2007 in the reference commercial orchard in Plovdiv region, the first
flight of CM began on April 10, successively intensified to reach its maximum by
the second decade of the month. The second peak appeared in the second decade of
20

May. Flight of the second generation, which did not overlap the first one, started at
the beginning of July, reached its maximum during the second decade of the month
and then declined. However, another peak of flights appeared in the third decade of
August. The flights finished on the 19 th of September (Fig. 1).
Fig. 1. Dynamics of CM flights in the reference orchard near Plovdiv in 2007
1 pav. Obuolinio vaisėdžio skraidymo dinamika modeliniame
Plovdivo regiono sode 2007 m.
In 2008, the first flight of CM in the reference orchard began on April 12 and successively
intensified to reach the first maximum by the third decade of April (Fig. 2).
The second peak appeared in the first decade of May. Flights of this generation continued,
albeit with a rather low intensity, in June. Flights of the second generation, which
overlapped the first one, started in the third decade of June and reached its maximum
during the second decade of July. However, another peak of flights appeared in the
first decade of August. The flights finished on the 15 th of September.
Fig. 2. Dynamics of CM flights in the reference orchard near Plovdiv in 2008
2 pav. Obuolinio vaisėdžio skraidymo dinamika modeliniame
Plovdivo regiono sode 2008 m.
21

For the whole season, two traps installed in the reference orchard caught 291 moths
in 2007 and 390 in 2008. In the trial plot the pheromone traps caught only 3 moths
during the whole 2007 growing season and 5 moths in 2008. The “attract and kill”
efficacy of LastCall CM remained relatively stable over a period up to four weeks,
after that it began to decrease. In the summertime, mainly in July, few codling moths
appeared in the pheromone traps installed in the trial plot. Then the next application
of LastCall CM was immediately executed, to avoid any damage to fruits.
In 2007, damage rate in the trial plot was nil on June 8 (Table).
Table. Evolution of fruit damage and of the overwintering population of CM in
the trial plot and in the reference orchard in successive years
Lentelė. Peržiemojusios kartos obuolinių vaisėdžių padarytų pažeidimų tendencija bandomuosiuose
ir tradiciniuose soduose vėlesniais metais
Index
Indeksas
Date
Data
Trial
Reference
Bandomieji
Tradiciniai
sodai
sodai
Date
Data
Trial
Bandomieji
sodai
Reference
Tradiciniai
sodai
2007 year / metai 2008 year / metai
Fruit damage June
0 0.3 June
0.0 0.2
Pažeisti vaisiai (%) Birželio 8 d.
Birželio 3 d.
June
0 22.4 June
0.2 1.4
Birželio 26 d.
Birželio 19 d.
July
0.5 0.0 July
0.4 0.8
Liepos 7 d.
Liepos 3 d.
July
0.6 1.9 July
0.5 1.7
Liepos 14 d.
Liepos 17 d.
August
0.7 2.1 August 0.6 2.3
Rugpjūčio 10 d.
Rugpjūčio 13 d.
August
0.8 9.8 August 1.2 4.8
Rugpjūčio 25 d.
Rugpjūčio 27 d.
September 1.0 12.3 September 1.3 26.3
Rugsėjo 3 d.
Rugsėjo 5 d.
October 1.0 18.7 September 1.9 33.8
Spalio 5 d.
Rugsėjo 26 d.
Preharvest
Prieš nuimant
derlių
1.0 12.3 Preharvest
Prieš nuimant
derlių
1.3 26.3
At harvest
Derliaus
nuėmimo metu
1.0 18.7 At harvest
Derliaus
nuėmimo metu
1.9 33.8
Chi-square test Chi-square = 86.124 p = 0.0001 Chi-square = 122.57 p = 0.0001
Larvae per tree After harvest 0.250 7.97 After harvest 0.550 9.82
Lervų ant medžio Nuėmus derlių
Nuėmus derlių
t-test t = 3.612 p = 0.0098 t = 2.988 p = 0.0136
22

Then it reached 0.6 % in the second decade of July and increased slightly – to
0.8 % during the third decade of August; at harvest it reached only 1.0 %. In the reference
orchard near Plovdiv, with conventional treatments, fruit damage progressed
from 0.3 % on June 8 up to 18.7 % at harvest.
In 2008, damage rate in the trial plot was nil on June 3, then it reached 0.5 % in the
second decade of July and increased slightly – to 1.2 % in the third decade of August;
at harvest it reached 1.9 %. In the reference orchard with conventional treatments fruit
damage progressed from 0.2 % on June 3 up to 33.8 % at harvest.
The overwintering population of CM in the trial plot was only 0.250 larvae per
tree in the autumn of 2007. At the same time in the reference orchard located in the
vicinity the overwintering population reached a very high value of 7.97 larvae per tree.
In the autumn of 2008 the overwintering population in the trial plot was 0.550 larvae
per tree, whereas in the reference orchard as much as 9.82 larvae per tree.
Damage rates were significantly different between trial plot and reference already
in late June and thereafter until harvest (Chi-square tests, p < 0.001). The population
sizes of diapausing larvae were significantly different between treated with LastCall
CM plot and the reference orchard over both years of study (t-test, P < 0.05).
Discussion. The “attract and kill” technique using LastCall CM was effectively
protecting apples from infestation by codling moth what was indicated by
scarce flights, low fruit damage and a low level of the hibernating population in
the trial plot. Albeit the overwintering population of CM evolved from 0.250 larvae
per tree in the autumn of 2007 to 0.550 larvae per tree in the autumn of 2008 it still
stayed relatively low. This confirmed the findings of Hofer and Brasel, 1992, Charmillot
et al. 1996, 1997; Dickler et al., 1998; Lösel et al., 1998 a, b, 2000; Pluciennik,
Olszak 2002, 2006. The trial orchard was isolated, so no sources of external moth
infestation were present. According to Charmillot et al., 2000, this is essential for
an acceptable effectiveness of the “attract and kill” strategy. The LastCall CM
treatments nearly completely eliminated catches of male moths in pheromone traps,
and this effect was noticed immediately, starting from the day of application. This
indicates that pheromone droplets quickly and successfully prevent the calling activity
of the CM females. Under conditions of the South-Central Bulgaria the “attract
and kill” method apparently requires, on an average, five applications of LastCall
CM per season. The first application has to be performed when first onset of CM appears
in the reference lot, notwithstanding missing moths in the lot treated with the
“attract and kill” agent. Considering the common beginning of flights in the region,
this must be done in the second decade of April. The second treatment should be
applied after four to five weeks. The dates of the next treatments depend on weather
conditions, but usually should be performed at 4–5 week intervals, too. When these
rules are followed, the treatments are fully effective till the end of the season. The
“attract and kill” method is rather laborious, as in our study it took 3 man-hours per
ha for every application.
The results of two-year experiments do confirm that the “attract and kill” method
may be effective when the population level of Cydia pomonella is medium or low and
when the fruit damage in the preceding year was below 2 % as a result of correct application
of conventional control treatments. The advantage of this method consists in that
23

it may be applied in orchards having non-standard characteristics, as small surface or
irregular shape. In view of the appearance in Bulgaria of CM resistance to pyrethroids,
to which belongs permethrin (Charmillot et al. 2007), it is necessary to consider also
the other alternatives as mating disruption or granulosis virus products.
Nevertheless, the method under study is fully compatible with any IPM strategy.
According to Charmillot et al., 2000, the great advantage of this method is that it
requires less than 1 g of the expensive codlemone per ha during the season. Therefore,
it may present a valuable complement to mating disruption, especially for medium
or small-size plots.
Conclusions. 1. A new “attract and kill” method is a semiochemical approach
that is effective in controlling codling moth and is acceptable for integrated fruit
production.
2. In the fruit region of South-Central Bulgaria, according to the length of codling
moth activity, five applications per season guarantee long protection during season.
3. The “attract and kill” strategy is very suitable to small-size orchards and tot
orchards of irregular shape.
Acknowledgements. The experiments were supported by the project BRS-
5/2007 of the Bulgarian National Science Fund, Ministry of Education and Science.
Last Call was provided by APTIV Inc., Portland, Oregon, USA.
Gauta 2009 06 12
Parengta spausdinti 2009 12 02
References
1. Andreev R. 2007. Agricultural entomology for every one. Computer reference
book on CD. Agricultural University, Plovdiv.
2. Charmillot P. J., Baggiolini M. 1975. Essai de lutte contre le carpocapse
(Laspeyresia pomonella L.) par capture intensive des mâles à l’aide d’attractifs
sexuels synthétiques. La Recherche Agronomique en Suisse, 14: 71–77.
3. Charmillot P. J., Hofer D., Pasquier D. 2000. Attract and kill: a new method for
control of the codling moth Cydia pomonella. Entomologia Experimentalis et
Applicata, 94(2): 211–216.
4. Charmillot P. J., Hofer D., Witzgall P., Arn H. 1997. Control of codling moth
Cydia pomonella L. by attract and kill formulation. Technology transfer in mating
disruption. IOBC/wprs Bull., 20: 139–140.
5. Charmillot P. J. 1990. Mating disruption technique to control codling moth in
Western Switzerland. In: Behaviour-modifying chemicals for insect managements:
Application of pheromones and other attractants. Marcel Dekker, New
York, 165–182.
6. Charmillot P. J., Pasquier D., Salamin Ch., Briand F., Ter-Hovannesyan A.,
Azizian A., Kutinkova H., Peeva P., Velcheva N. 2007. Détection de la résistance
du carpocapse Cydia pomonella. Tests d’insecticides sur des chenilles diapausantes
de Suisse, d’Arménie et de Bulgarie. Revue Suisse Vitic. Arboric. Hortic,
39(6): 385–389.
24

7. Charmillot P. J., Pasquier D., Scalco A., Hofer D. 1996. Studies on control of
the codling moth Cydia pomonella L. using attractant insecticide. Mitt. Schweiz.
Entom. Ges, 69: 431–439.
8. Croft B. A., Riedl H. W. 1991. Chemical control and resistance to pesticides of
the codling moth. In: World Crop. Pests. Vol. 5, Tortricid Pests: Their Biology,
Natural Enemies and Control, 371–387.
9. Dickler E., Wirt J., Bäumer S., Lösel P. M., Elbert A. 1998. Experience with
two consecutive years of attract and kill in two commercial orchards in the
Baden-Württemberg region of Germany in the 1995–1996 growing seasons.
Proceedings of the VI European Congress of Entomology. 23–29 August, Česke
Budejovice, 641.
10. Hofer D., Brassel J. 1992. “Attract and kill” to control Cydia pomonella L. and
Pectinophora gossypiella. IOBC/wprs Bull., 15(5): 36–39.
11. Howse P., Stevens I., Jones O. 1998. Insect pheromones and their use in pest
management. Chapman & Hall, London.
12. Ioratti C., Agneli G. 2002. Control of codling moth by attract and kill. IOBC/
wprs Bull., 25(9): 129–136.
13. Lösel P. M., Ebbinghaus D., Elbert A., Scherkenbeck J. 1998 a. Laboratory
and field studies for the development of an attract and kill strategy to control
the codling moth in apple orchards. Abstracts of the VI European Congress of
Entomology. 23–29 August, Česke Budejovice, 640.
14. Lösel P. M., Penners G., Potting R. P. J., Ebbinghaus D., Elbert A., Scherkenbeck J.
2000. Laboratory and field experiments towards the development of an attract
and kill strategy for the control of codling moth Cydia pomonella. Entomologia
Experimentalis et Applicata, 95: 39–46.
15. Lösel P. M., Potting R. J., Thwaite G. W., Elbert A., Nicoll D., Scherkenbeck J.
1998 b. Field studies on factors affecting the efficacy and mode of action of the
attract and kill strategy for the control of the codling moth. Proceedings of the
VI European Congress of Entomology. 23–29 August, Česke Budejovice, 647.
16. Madsen H. F., Vakenti J. M., Peters F. E. 1976. Codling moth: Suppression by
male removal with sex pheromone traps in an isolated apple orchard. Journal of
Economic Entomology, 69: 597–599.
17. Minks A. K. 1997. Mating disruption of the codling moth. In: Insect Pheromone
Research New Directions. Chapman and Hall, New York, 372–376.
18. Pluciennik Z., Olszak R. W. 2006. Controlling the codling moth (Cydia pomonella
L.) with the “Attract and kill” agent Appeal 04 PA. Journal Fruit Ornamental.
Plant Res., 14(3): 197–201.
19. Pluciennik Z., Olszak R. W., Tworkowska U. 2002. “Attract and kill” as control
method of codling moth Cydia pomonella L. in home gardens and allotments.
Journal Fruit Ornamental. Plant Res., 10: 173–176.
20. Proverbs M. D., Logan D. M., Newton J. R. 1975. A study to suppress codling
moth (Lepidoptera: Olethreutidae) with sex pheromone traps. Canadian
Entomologist, 107: 1 265–1 269.
25

21. Thomson D. 1997. Confusion amongst codling moth fellows continues: a commercial
perspective on the implementation of codling moth mating disruption
in North America. Technology transfer in mating disruption. IOBC/wprs Bull.,
20(1): 57–63.
22. Waldner W. 1997. Three years of large-scale control of codling moth by mating
disruption in the South Tirol, Italy. Technology transfer in mating disruption.
IOBC/wprs Bull., 20 (1): 35–44.
23. Willson H., Trammel K. 1980. Sex pheromone trapping for control of codling
moth, oriental fruit moth, lesser apple worm and three tortricid leaf rollers in a
New York apple orchard. Codling moth: Suppression by male removal with sex
pheromone traps in an isolated apple orchard. Journal of Economic Entomology,
73: 291–295.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. 28(4).
Obuolinių vaisėdžių kontrolė „priviliok ir nužudyk“ metodu Bulgarijoje
H. Kutinkova, V. Dzhuvinov, R. Kostadinov, V. Arnaudov, I. Terziev, I. Platon,
S. Rosu-Mares
Santrauka
Metodas „priviliok ir nužudyk“, panaudojant lipnios pastos pavidalo LastCall CM,
kurio sudėtyje yra kodlemono, priviliojančio vyriškos lyties vaisėdžius, ir juos nužudančio
permetrino, neseniai buvo pasiūlytas kaip biologinė obuolinių vaisėdžių (Cydia pomonella
L.) naikinimo priemonė. 2007–2008 metais atlikti bandymai 0,5 ha obelų sode Pietų ir
Vidurio Bulgarijoje. LastCall CM naudotas penkis kartus per sezoną po 3 000 lašų hektarui.
Metodas „priviliok ir nužudyk“ išliko gana veiksmingas maždaug 30 dienų. Bandomajame
sode nuimant derlių 2007 metais vaisiai buvo pažeisti tik 1,0 %, 2008 metais – 1,9 %, o tradiciniame
sode – atitinkamai 18,7 ir 33,8 %. Buvo patvirtinta, kad LastCall CM yra labai
veiksmingas, nesvarbu koks apdorojamo ploto dydis. „Priviliok ir nužudyk“ metodas gali būti
tinkamas sprendimas naikinti obuolinius vaisėdžius mažuose ir netaisyklingos formos soduose.
Reikšminiai žodžiai: metodas „priviliok ir nužudyk“, Cydia pomonella, diapauzuojančios
lervos, skraidymo valdymas, vaisių pažeidimas, LastCall CM.
26

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Vyšnių žiedų ir vaisių užuomazgų atsparumas
pavasario šalnoms
Inga Stepulaitienė 1 , Vidmantas Stanys 1, 2
1
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas i.stepulaitiene@lsdi.lt
2
Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53067 Akademija, Kauno r.
Siekiant ištirti, kiek vyšnių žiedinius pumpurus pažeidė pavasario šalnos skirtingais
jų vystymosi tarpsniais (pumpuro prieš vegetacijos pradžią, pumpuro vegetacijos pradžioje
(pažaliavimas), pumpuro skleidimosi pradžioje, žiedyno pasirodymo, butonų pabalimo, žydėjimo
ir vaisių užuomazgų), 2009 metų balandžio ir gegužės mėnesiais kontroliuojamomis
laboratorijos sąlygomis (-8–-1 °C temperatūroje) buvo šaldomos vyšnių šakos. Po šaldymo
pagal piestelių ir mezginių pažeidimą įvertintas pašalimas. Taip pat įvertinta, kiek vaisių
užuomazgų yra pažeista. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto
Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje.
Nustatyta, kad skirtingų tarpsnių vyšnių žiedų generatyvinius organus nevienodai
pažeidžia temperatūra, kuriai esant atsiranda pažeidimų, kai augalas pereina iš ramybės
būsenos į žydėjimo tarpsnį. Jautriausi augalai yra žydėjimo ir vaisių užuomazgų susidarymo
metu. Augalo genotipas lemia bendrąjį atsparumo šalčiui lygį. Įvairiems augalų genotipams
yra būdingas savitas fenologinės raidos ritmas, todėl atsiranda galimybė atrinkti genotipus,
kurių tarpsniai, kada augalų žiedai yra jautriausi šalnoms, labai trumpi.
Veislių ‘Notė’, ‘Širpotreb čiornaja’, ‘Biruliovskaja’, ‘Maliga emplore’ augalų žiedai ir
užuomazgos buvo atspariausi pavasario šalnoms.
Reikšminiai žodžiai: pavasario šalnos, piestelių ir mezginių pažeidimas, vyšnios.
Įvadas. Oro temperatūra yra svarbiausias augalų rūšių paplitimą žemėje ir jų
derlių lemiantis veiksnys. Žemų temperatūrų reikšmė žemės ūkyje žinoma nuo tada,
kai augalai pradėti auginti namų ūkiuose. Jau senovės romėnai žinojo, kad neigiamos
temperatūros ir pavasario šalnos yra svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vykdant
augalų selekciją (Rodrigo, 2000).
Sodo augalams svarbiausi šie su aplinkos temperatūra susieti klimato veiksniai: aktyviųjų
temperatūrų suma vegetacijos laikotarpiu, temperatūrų minimumai, jų trukmė,
staigūs svyravimai žiemą ir sniego danga, ankstyvosios rudens ir vėlyvosios pavasario
šalnos. Skirtingais metais įvairūs veiksniai yra nevienodai svarbūs. Vyšnioms, kaip
ir kitiems vaismedžiams, labai svarbios vėlyvos pavasario šalnos. Jos susidaro, kai
vidutinė paros oro temperatūra būna pakilusi aukščiau +10 °C, o giedromis naktimis
temperatūra nukrinta žemiau 0 °C dėl dirvos paviršiaus ir apatinių oro sluoksnių šilumos
27

išspinduliavimo (Nacevičius, 1975). Vyšnios pražysta, kai oras sušyla iki 12–15 °C
šilumos, maždaug balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje. Tada dažnai būna šalnų.
Šaltis gali pažeisti vaismedžius ar jų dalis žiemą, kai augalų būtinoji ir priverstinė
ramybė yra pasibaigusios, pavasarį – prieš žydėjimą, augalams žydint ir formuojantis
užuomazgoms. Žemos neigiamos temperatūros pažeidžia žievę, medieną, šaknis ir
pumpurus, gali žūti ir visas medis (Palonen, Buszard, 1997). Neigiama temperatūra
veikia ląstelės komponentus ir jos metabolizmą (Jan, 2009). Tarp ląstelių susidarę ledo
kristalai gali pažeisti membranas, tačiau, jei augalai yra užsigrūdinę, tarpląstelinis ledas
nėra pavojingas. Ledo kristalai susidaro tik kai kuriuose žiedo audiniuose (Ashworth
ir kt., 1989; Ashworth, 1990; Ashworth, Wisniewski, 1991; Warmund ir kt., 1992;
Flinn, Ashworth, 1994).
Pavasario šalnų padaryti pažeidimai – parudavusios vyšnių piestelės (Strösser,
Anravi, 1982), pašalę vainiklapiai, taurėlapiai ar užuomazgos. Tai veikia vaisių derlių.
Darbo tikslas – ištirti vyšnių veislių piestelių ir mezginių atsparumą pavasario
šalnoms, žiediniam pumpurui esant skirtingų vystymosi tarpsnių.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės
ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje.
2009 metų balandžio ir gegužės mėnesiais buvo šaldytos vyšnių šakos su žiediniais
pumpurais ir įvertinta, kaip šaltis pažeidė piesteles ir mezgines. Tirtos vyšnių veislės
saugomos LSDI kolekcijoje (lentelė).
Lentelė. Vyšnių veislių ir selekcinio numerio kilmė
Table. Country of origin of sour cherry cultivars and hybrid
Veislė
Cultivar
‘Biruliovskaja’
‘Lucyna’
‘Maliga emplore’
M 323
‘Notė’
Kilmė
Origin
Rusija
Russia
Lenkija
Poland
Vengrija
Hungary
Vengrija
Hungary
Lietuva
Lithuania
Veislė
Cultivar
‘Pandi 301’
‘Širpotreb čiornaja’
‘Vietinė rūgščioji’
‘Vytėnų žvaigždė’
Kilmė
Origin
Vengrija
Hungary
Rusija
Russia
Lietuva
Lithuania
Lietuva
Lithuania
Š a l d y m o t e s t a s. 10–20 cm ilgio vyšnių vienametės šakos kirptos iš skirtingų
medžio pusių atskirais žiedinio pumpuro raidos tarpsniais (pumpuro prieš vegetacijos
pradžią, pumpuro vegetacijos pradžioje (pažaliavimas), pumpuro skleidimosi pradžioje,
žiedyno pasirodymo, butonų pabalimo, žydėjimo ir vaisių užuomazgų) (1 pav.).
Kiekvienos veislės medžio šakos buvo sudėtos į polietileno maišelius (į vieną maišelį
dėta po 2 ar 3 kiekvienos veislės šakas) ir maišeliai perkelti į žemų temperatūrų kamerą
SANYO, kurioje buvo 0 °C temperatūra. Atskiri maišeliai su skirtingų veislių vyšnių
šakomis buvo išimami iš kameros po pusės valandos šaldymo -1; -2; -3; -4; -5; -6; -7
28

ir -8 °C temperatūrose. Išimtos šakos buvo sumerktos į vandenį ir 12 valandų laikytos
+4 °C temperatūroje. Po to perkeltos į kambario temperatūrą. Po trijų parų vizualiai
įvertinta, kiek šaldymas pažeidė 30 žiedinių pumpurų. Pažeistais laikyti žiedai su parudavusiomis
ar pajuodavusiomis piestelėmis ir mezginėmis. Kontrolės (be šaldymo)
šakelės buvo laikomos +4 °C temperatūroje.
1 pav. Vyšnios žiedinio pumpuro raidos fenologinės fazės:
a) pumpuras prieš vegetacijos pradžią; b) pumpuras vegetacijos pradžioje
(pažaliavimas); c) pumpuro skleidimosi pradžia; d) žiedyno pasirodymas;
e) butonų atsiskyrimas; f) butonų pabalimas; g) pirmo žiedo prasiskleidimas;
h) žydėjimas; i) vaisių užuomazgos
Fig. 1. Phenologic stages of sour cherry flower bud: a) swollen bud; b) side green;
c) green tip; d) tight cluster; e) open cluster; f) first white; g) first bloom;
h) full bloom; i) fruit ovaries
M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Oro temperatūros svyravimai balandžio ir
gegužės mėnesiais pateikti 2 paveiksle. Balandžio mėnesį vyravo šilti sausi orai.
Mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 10,8 °C (3–5 °C aukštesnė nei daugiamečiai
vidurkiai). Nuo balandžio 3 d. paros vidutinė oro temperatūra jau buvo aukštesnė nei
5 °C (vegetacijos laikotarpis prasidėjo dešimt dienų anksčiau nei vidutiniais daugiamečiais
terminais). Ypač šilta buvo 24 mėnesio diena – oro temperatūra pakilo iki
29

23,1 °C. Tačiau šį mėnesį pasitaikė ir šalnų – balandžio 19–24 dienomis užregistruotos
šalnos iki -3,5 °C (2 pav.).
Gegužės 1–13 dienomis vyravo vidutiniškai šilti orai. Šių dienų vidutinė oro temperatūra
buvo 12,6 °C. Aukščiausia oro temperatūra buvo 19,1 °C, žemiausia – 11 °C.
Šalnų šį mėnesį nebuvo užfiksuota (1 pav.).
Piestelių ir mezginių pažeidimo procentas apskaičiuotas naudojant kompiuterio
programą ,,MS Excel“.
2 pav. Vidutinė paros oro temperatūra (°C) 2009 04 01–05 13 ir
temperatūrų minimumai šalnų metu
Fig. 2. Average day temperature (°C) and minimum temperature during
spring frosts in 04 01 2009–05 13
Rezultatai. Pašaldžius vyšnių žiedinius pumpurus prieš pumpuro vegetacijos
pradžią, vegetacijos pradžioje (pažaliavimas), pumpuro skleidimosi pradžioje
ir žiedynui pasirodžius, pašalusių žiedų nerasta. Tai rodo, kad šiuose tarpsniuose
vyšnių žiediniai pumpurai buvo atsparūs žemoms neigiamoms temperatūroms. Oro
temperatūros nukritimas iki -8 °C vyšnių žiediniams pumpurams buvo nepavojingas.
Žiedyno pasirodymo fenologiniame tarpsnyje, esant -5 °C temperatūrai, beveik
visų šaldytų vyšnių veislių žieduose buvo šalčio pažeistų piestelių, išskyrus veislę
‘Širpotreb čiornaja’ (3 pav.).
Šios veislės augalų piesteles ir mezgines pažeidė žemesnės nei -6 °C temperatūros.
Veislių ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Pandi 301’, ‘Notė’ ir selekcinio numerio M 323
augalų žiedinių pumpurų kritinė neigiama temperatūra, kuriai esant atsiranda žiedų
piestelių pažeidimų, buvo -4 °C. Veislės ‘Biruliovskaja’ augalų kritinė neigiama temperatūra
buvo -2 °C, tačiau šakas pašaldžius net -8 °C temperatūroje, buvo pažeista
tik 16 % žiedinių pumpurų. Kitų vyšnių veislių augalų pašalimas, esant tokiai pat
temperatūrai, svyravo nuo 45 iki 72 %. Veislės ‘Vietinė rūgščioji’ ir selekcinio numerio
M 323 augalų žiediniai pumpurai šiame fenologiniame tarpsnyje buvo labai
neatsparūs -8 °C šalčiui – rasta tik atitinkamai 12 ir 10 % žiedų su sveikomis piestelėmis
ir mezginėmis (2 pav.). Galima manyti, kad vyšnių butono pabalimo fenologinio
tarpsnio žiedpumpuriai pagal fiziologinę būklę turėtų būti skirstomi į dvi grupes,
kurios nevienodai atsparios neigiamoms temperatūroms.
30

3 pav. Žiedinių pumpurų pažeidimas butonų pabalimo fenologiniame tarpsnyje
Fig. 3. Flower bud injury in the phenological stage of first white
Žydėjimo metu veislės ‘Vietinė rūgščioji’ vyšnių žiedus pažeidė -5 °C šaltis, o
kitų veislių augalų, išskyrus veislę ‘Notė’, kritinė neigiama temperatūra buvo -6 °C
(4 pav.). Pašaldžius šakas šioje temperatūroje, atspariausi šalčiui buvo veislės ‘Lucyna’,
neatspariausi – selekcinio numerio M 323 augalų žiedai: su sveikomis piestelėmis ir
mezginėmis rasta atitinkamai 7 ir 60 % žiedų. Veislės ‘Notė’ vyšnių žiedų kritinė neigiama
temperatūra buvo -7 °C šalčio. Neatspariausi -8 °C šalčiui buvo veislės ‘Vietinė
rūgščioji’ vyšnių žiedai – jų pažeista net 93 % (4 pav.).
4 pav. Žiedų pažeidimas žydėjimo metu
Fig. 4. Flower bud injury at the full flowering stage
31

Vaisių užuomazgų fenologiniame tarpsnyje veislių ‘Lucyna’ ir ‘Biruliovskaja’
vyšnių užuomazgos buvo jautrios -1 °C šalčiui – nušalo atitinkamai 11 ir 10 % užuomazgų
(5 pav.).
5 pav. Vaisių užuomazgų pažeidimas
Fig. 5. Damage to fruit ovary
Selekcinio numerio M 323 kritinė neigiama temperatūra buvo -2 °C šalčio. Šiame
tarpsnyje atspariausios šalčiui buvo veislės ‘Širpotreb čiornaja’ vyšnių vaisių užuomazgos.
Esant -8 °C temperatūrai, jų nušalo tik 33 %, o šakas pašaldžius aukštesnėje
temperatūroje pažeistų mezginių ir piestelių neaptikta. Tai rodo, kad veislės ‘Širpotreb
čiornaja’ vyšnių vaisių užuomazgos yra atsparios pavasario šalnoms iki -8 °C (5 pav.).
Vidutiniškai atsparios šalčiui buvo veislės ‘Notė’ vaisių užuomazgos.
Aptarimas. Ramybės būklės vaismedžių žiediniai pumpurai yra atsparūs žemų
temperatūrų poveikiui, bet, kai pavasarį ramybės periodas pasibaigia ir augalai
pradeda augti, atsparumas šalčiui laipsniškai mažėja (Friesen, Stushnoff, 1985).
Jei tada šaltis pažeidžia žiedinius pumpurus arba žiedus, netenkama dalies derliaus
(Proebsting, 1970; Strang ir kt., 1980; Kudo ir kt., 1983).
Vyšnių atsparumo pavasario šalnoms tyrimai parodė, kad žiedai ir užuomazgos
pažeidžiami esant aukštesnei temperatūrai, kai augalas pereina iš ramybės būsenos
į žydėjimo tarpsnį. Jautriausi augalai yra žydėjimo ir vaisių užuomazgų susidarymo
metu (Webster, Looney, 1996; Aygun, San 2005). Atsparumas žemai temperatūrai yra
genetiškai kontroliuojamas procesas, sietinas su metabolizmo persitvarkymu ir genų
raiška augalo ląstelėje (Rodrigo, 2000). Įvairiems augalų genotipams yra būdingas
savitas fenologinės raidos ritmas, todėl atsiranda galimybė atrinkti genotipus, kurių
tarpsniai, kada augalų žiedai yra jautriausi šalnoms, yra labai trumpi. Veislių ‘Lucyna’
ir ‘Vietinė rūgščioji’ vyšnių piestelės ir mezginės neatspariausios pavasario šalnoms
buvo butonų pabalimo fenologiniame tarpsnyje – pažeista atitinkamai 25 ir 27 %
32

žiedinių pumpurų. Kitos tirtos vyšnių veislės buvo jautriausios vaisių užuomazgoms
susidarant. Tolerantiški šalčiui butonų pabalimo tarpsnyje buvo veislių ‘Biruliovskaja’,
‘Širpotreb čiornaja’ ir ‘Notė’ augalų žiediniai pumpurai. Tai sutampa su ankstesnių
tyrimų rezultatais (Stanys, Stanienė, 2007).
Augalo genotipas lemia ir bendrąjį atsparumo šalčiui lygį. Owens (2005) nurodo,
kad jaunos vyšnių užuomazgos ištveria tik apie -1 °C šalnas, tačiau mūsų duomenimis
veislių ‘Vietinė rūgščioji’, ‘Vytėnų žvaigždė’, ‘Širpotreb čiornaja’ ir ‘Notė’ vyšnių
kritinė neigiama temperatūra buvo -5 °C šalčio. Atlikus bandymą nustatyta, kad
atspariausios vėlyvoms pavasario šalnoms buvo veislių ‘Notė’, ‘Širpotreb čiornaja’,
‘Biruliovskaja’, ‘Maliga emplore’ vyšnių žiedai ir vaisių užuomazgos.
Išvados. 1. Kaip vyšnių žiedus ir užuomazgas pažeidžia šaltis, priklausė nuo
žiedo vystymosi tarpsnio šalnų metu ir genotipo.
2. Vyšnių skirtingų tarpsnių generatyvinius organus šaltis pažeidžia nevienodai.
3. Veislių ‘Notė’, ‘Širpotreb čiornaja’, ‘Biruliovskaja’, ‘Maliga emplore’ vyšnių
žiedai ir vaisių užuomazgos buvo atspariausi pavasario šalnoms.
Gauta 2009 11 19
Parengta spausdinti 2009 12 04
Literatūra
1. Aygun A., San B. 2005. The late frost hardiness of some apple varieties at various
stages of flower buds. Tarim bilimleri dergisi, 11(3): 283–285.
2. Ashworth E. N., Davis G. A., Wisniewski M. E. 1989. The formation and distribution
of ice within dormant and deacclimated peach flower buds. Plant Cell
Environ., 12: 521–528.
3. Ashworth E. N. 1990. The formation and distribution of ice within Forsythia
flower buds. Plant physiology, 92: 718–725.
4. Ashworth E. N., Wisniewski M. E. 1991. Response of fruit tree tissues to freezing
temperatures. Horticulturae Scientia, 26: 501–504.
5. Flinn C. L., Ashworth E. N. 1994. Seasonal chantes in ice distribution and
xylem development in blueberry flower buds. Journal American Society for
Horticultural Science, 119: 1 176–1 184.
6. Friesen L. J., Stushnoff C. 1985. Spring frost injury relative to phenophase bud
development in saskatoon berry. Horticulturae Scientia, 20: 744–746.
7. Jan N., Hussain M., Andrabi K. 2009. Cold resistance in plants: A mystery unresolved.
Biotechnologija, 12(3).
8. Kudo K., Nishiyama Y., Kubota T. 1983. A study on the late frost damage of
apples. Critical temperatures for the late frost damage of developing flower buds
and young fruits of apples (in Japanese). Bulletin. Fruit Tree Research Station C
(Kuchinotsu), 10: 23–34.
9. Nacevičius S. 1975. Taikomoji fenologija. Mintis, Vilnius.
10. Owens C. L. 2005. Breeding temperate fruit crops for improved freezing tolerance.
Horticulturae Scientia, 40: 1 950–1 953.
33

11. Palonen P., Buszard D. 1997. Current state of cold hardiness research on fruit
crops. Canadian Journal of Plant Science, 77: 399–420.
12. Proebsting E. L. 1970. Relation of fall and winter temperatures to flower bud
behavior and wood hardiness of deciduous fruit trees. Horticulturae Scientia, 5:
422–424.
13. Rodrigo J. 2000. Spring frosts in deciduous fruit trees – morphological damage
and flower hardiness. Horticulturae Scientia, 85: 155–173.
14. Stanys V., Stanienė G. 2007. Neigiamų temperatūrų poveikis vyšnių generatyvinėms
žiedo dalims. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 116–124.
15. Strang J. G., Lombard P. B., Westwood M. N. 1980. Effects of free vigour and
bloom delay by evaporative cooling on frost hardiness of ‘Bartlett’ pear buds,
flowers and small fruit. Journal American Society for Horticultural Science, 105:
108–110.
16. Strösser R., Anravi S. F. 1982. On the senescence of ovules in cherries.
Horticulturae Scientia, 16: 29–38.
17. Warmund M. R., Takeda F., Davis G. A. 1992. Supercooling and extracellular
ice formation in differentiating buds of eastern thornless blackberry. J. Journal
American Society for Horticultural Science, 117: 941–945.
18. Webster A. D., Looney N. E. 1996. Cherries: Crop physiology, production and
uses. London, UK.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Resistance to spring frost of sour cherry flowers and fruit ovaries
I. Stepulaitienė, V. Stanys
Summary
In order to evaluate damage of spring frosts to sour cherry flower buds at different development
stages (swollen bud, side green, green tip, tight cluster, open cluster, first white, first bloom,
full bloom, fruit ovaries), branches of cherries were frozen in climatic chamber. Damage to pistils
and fruit ovaries was evaluated. Study was conducted in April and May in 2009 at the Department
of Genetics and Biotechnology of Orchard Plants at the Lithuanian Institute of Horticulture.
It was estimated that generative tissues of cherry flowers at different development stages
are damaged by cold unequally. The most sensitive plants are at the stages of flowering and
formation of fruit ovaries. Total resistance to cold level is determined by plant genotype.
Specific phenological rhythm of development is characteristic to each plant genotype. So
there is possibility to choose genotypes with very short flower development stages, when
plant is the most sensitive to spring frosts. Flowers and fruit ovaries of ‘Notė’, ‘Širpotreb
čiornaja’, ‘Biruliovskaja’, ‘Maliga emplore’ cultivars were the most resistant to spring frosts.
Key words: spring frost, damage to pistils and fruit ovaries, sour cherry.
34

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Grūdinimo įtaka termostabilių baltymų kiekiui trešnės
ir paprastosios vyšnios mikroūgliuose in vitro sąlygomis
Vanda Lukoševičiūtė, Rytis Rugienius, Gražina Stanienė,
Vidmantas Stanys, Danas Baniulis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas v.lukoseviciute@lsdi.lt
Vykdant šalčiui atsparių trešnės (Prunus avium L.) ir paprastosios vyšnios (Prunus
cerasus L.) selekciją ir kuriant genetinių išteklių saugojimo in vitro sąlygomis metodus, yra
reikalingos žinios apie užsigrūdinimą sąlygojančius procesus. Sumedėjusiems augalams būdingi
sezoniniai dehidrinų genų raiškos pokyčiai, o dehidrinų kaupimasis audiniuose tiesiogiai
susijęs su atsparumu šalčiui. Atlikus šį darbą buvo įvertinta grūdinimo įtaka termostabilių
baltymų kiekiui trešnės ir paprastosios vyšnios mikroūgliuose, auginamuose in vitro sąlygomis.
Po keturių savaičių grūdinimo laikotarpio daugiausia pagausėjo trešnės 42 kDa ir 51 kDa
molekulinės masės baltymų ir vyšnios 51 kDa baltymo. Galbūt šie baltymai yra analogiški
panašios molekulinės masės dehidrinams, identifikuotiems kituose augaluose. Nustatyta, kad
trešnės 51 kDa baltymo kiekis nuosekliai didėja per keturias grūdinimo savaites, o 42 kDa
baltymo kiekis padidėjo tik po keturių savaičių. Paprastosios vyšnios mikroūgliuose po dviejų
savaičių grūdinimo padidėjo tik 51 kDa baltymo kiekis. Kiekybinė termostabilių baltymų
raiškos analizė atskleidė skirtingų genotipų adaptacijos žemoje temperatūroje dėsningumus.
Tai yra naudingas metodas mikroūglių saugojimo in vitro sąlygoms optimizuoti.
Reikšminiai žodžiai: atsparumas šalčiui, Prunus avium, Prunus cerasus, dehidrinas,
genų raiška.
Įvadas. Trešnė (Prunus avium L.) ir paprastoji vyšnia (Prunus cerasus L.) yra
ekonomiškai reikšmingi kaulavaisiai augalai šiaurinėse Europos ir Kanados srityse.
Šaltą žiemą šie vaismedžiai yra pažeidžiami šalčio. Kai kurių veislių žiediniai pumpurai
žiemą pašąla, dažnai šalnos pažeidžia žiedus ir vaisių užuomazgas (Mathers,
2004; Mathers, 2004). Todėl pasaulyje ir Lietuvoje yra vykdomos šalčiui atsparių
vyšnių ir trešnių selekcijos programos (Lukosevicius, 1995). Selekcijos darbui atlikti
reikalingos žinios apie augalų užsigrūdinimą, apie atsparumą šalčiui lemiančius
veiksnius ir juos kontroliuojančius genus.
Sumedėję vidurinės klimato juostos augalai prieš žiemą užsigrūdina. Šio proceso
metu vyksta genų raiškos pakitimai, užtikrinantys audinių atsparumą žemos temperatūros
poveikiui (apžvalga (Wisniewski, 2003)). Trumpos dienos fotoperiodas ir žema
temperatūra daugelyje augalų aktyvuoja transkripcijos faktorių CBF, kuris reguliuoja
35

su atsparumu šalčiui susijusių genų, taip pat ir dehidrinų, raišką (Thomashow, 2001;
Owens, 2002). Dehidrinai yra augalams būdingi baltymai, kurių kaupimąsi audiniuose
sąlygoja su ląstelių dehidratacija susijęs stresas, sukeliamas šalčio, sausros arba didelės
druskų koncentracijos (Close, 1996). Manoma, kad šių baltymų funkcija yra apsaugoti
ląstelės struktūrinį vientisumą – ląstelių membranų ir makromolekulių struktūrą – nuo
streso sukeliamų pažeidimų.
Užgrūdinto persiko (Prunus persica) žievėje identifikuoti du dehidrinai – 50
ir 60 kDa molekulinės masės baltymai (Arora, Wisniewski, 1994; Artlip, 1997;
Wisniewski, 2006). Dehidrinų genų raiška tirta Prunus mume pumpuruose ir atskleistas
ryšys tarp 65 kDa baltymo kiekio ir skirtingų genotipų atsparumo šalčiui (Yamane,
2006). Tačiau literatūroje nėra duomenų apie trešnės ir paprastosios vyšnios dehidrinus.
Nėra tirta žemos temperatūros įtaka dehidrinų raiškai Prunus genties augaluose
in vitro sąlygomis.
Žinios apie augalų atsparumą stresui žemoje temperatūroje turi ypač didelės reikšmės
panaudojant in vitro metodus genų ištekliams saugoti. Vegetatyviškai dauginami
augalai saugomi ilgalaikio krio-saugojimo sąlygomis arba vidutinio ilgio laikotarpį
mikroūgliai saugomi in vitro augimą slopinančiomis sąlygomis (Shibli, 2006; Shatnawi,
2007). Dažniausiai mikroūglių augimui slopinti naudojama žema temperatūra. Augalai
nevienodai atsparūs žemoms temperatūroms ir užšalimui – tai priklauso nuo genotipo,
todėl in vitro saugojimo metodams parinkti yra reikalingos priemonės, leidžiančios
įvertinti skirtingų genotipų atsparumo šalčiui ypatumus.
Darbo tikslas – įvertinti inkubavimo žemoje temperatūroje in vitro sąlygomis
įtaką termostabilių baltymų frakcijos raiškai trešnės ir paprastosios vyšnios mikroūgliuose.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimui naudoti trešnės veislės ‘Merchant’
ir paprastosios vyšnios veislės ‘Molodežnaja’ mikroūgliai. Jie auginti in vitro
sąlygomis ant MS terpės (Murashige, Skoog, 1962) su 0,75 mg · l -1 benzil-amino
purino, 3,0 % sacharozės, 0,8 % agaro. Po persodinimo ūgliai auginti 10 dienų
22 ± 3 °C temperatūroje, naudojant 50–150 μmol·m -2·s -1 intensyvumo apšvietimą
fluorescencinėmis lempomis 16/8 valandų dienos/nakties fotoperiodu. Tuomet
ūgliai grūdinti dvi ir keturias savaites 4 ± 1 °C temperatūroje, naudojant 25–
50 μmol·m -2·s -1 intensyvumo apšvietimą 16/8 valandų dienos/nakties fotoperiodu.
Kontroliniai mikroūgliai grūdinti nebuvo.
Termostabilių baltymų frakcija išskirta taikant modifikuotą metodą pagal Dhanaraj
(Dhanaraj, 2005). Audiniai homogenizuoti 2 ml·g -1 žalios masės ekstrakcijos tirpalo
(30 mM Tris-HCl, pH–8,5, 25 mM ditiotreitolas, 1 mM fenil-metil-sulfonil-floridas,
5 mM benzamidinas, 5 mM ε-amino-karproinė rūgštis, 5 % polivinil-polipirolidonas)
homogenizatoriumi MM400 (Retsch Ltd.). Ekstraktas centrifuguotas 16 000 × g,
20 min. Supernatantas perkeltas į naują mėgintuvėlį ir kaitintas verdančiame vandenyje
10 min, tuomet centrifuguotas 16 000 × g, 20 min. Supernatantas sumaišytas su trimis
tūriais šalto acetono ir inkubuotas -20 °C temperatūroje per naktį. Baltymų precipitatas
išskirtas centrifuguojant 16 000 × g, 30 min, tuomet išdžiovintas ore. Baltymo
koncentracija įvertinta Bradford metodu (Bradford, 1976) panaudojant RotiQuant
reagentą (Karl-Roth Ltd.). Baltymai buvo ištirpinti Laemmli elektroforezės pavyzdžių
tirpale ir 15 μg baltymo frakcionuota 12 % poliakrilamido gelyje denatūruojančios
36

elektroforezės metodu (Laemmli, 1970) panaudojant Protean Mini sistemą (BioRad
Ltd.). Molekulinei masei nustatyti taikytas PageRuler Unstained Protein Ladder standartas
(UAB „Fermentas“). Gelis dažytas Kumasi briliantinio mėlio G-250 dažikliu.
Gelių densitometrinei analizei atlikti naudota programa „ImageJA“ v. 1. 42.
Nustatytas smailių plotas ir įvertintas santykinis baltymo kiekis – procentinė baltymo
kiekio dalis nuo bendro vertintų baltymų kiekio. Vidurkis ir standartinė vidurkio paklaida
apskaičiuota naudojant ne mažiau kaip keturis matavimų pakartojimus iš dviejų
nepriklausomų eksperimentų.
Rezultatai. Dehidrinai yra labai hidrofiliški ir termostabilūs baltymai (Close,
1989), todėl dažnai jų genų raiškos analizei atlikti yra naudojamos termostabilių
baltymų frakcijos (Dhanaraj, 2005; Bakalova, 2008). Panaudojant elektroforezę frakcionuojant
trešnės ir paprastosios vyšnios mikroūglių termostabilius baltymus buvo
įvertinti keturiolikos būdingų baltymų kiekio pakitimai po dviejų ir keturių savaičių
grūdinimo (1 pav.). Didžiausią termostabilių baltymų frakcijos dalį sudarė 16 kDa
molekulinės masės baltymas – apytiksliai 35 % visų analizuotų termostabilių baltymų
kiekio trešnės ir 40–44 % – vyšnios pavyzdžiuose (2 pav.). Kitų tirtų baltymų
santykinis kiekis buvo nuo 0,4 iki 10,4 % bendro tirtų termostabilių baltymų kiekio.
Lyginant su kontrolės mikroūgliais, grūdintos trešnės mikroūglių termostabilių
baltymų frakcijoje nustatyti septynių baltymų kiekio pakitimai (2A pav). Po dviejų
savaičių grūdinimo padidėjo 51 ir 57 kDa baltymų ir sumažėjo 27 ir 30 kDa baltymų
kiekis. Be šių baltymų, po keturių savaičių grūdinimo reikšmingai padidėjo 42 kDa
baltymo ir sumažėjo 34 ir 37 kDa baltymų kiekis.
37

1 pav. Trešnės ir paprastosios vyšnios mikroūglių termostabilių
baltymų frakcijos analizė elektroforezės poliakrilamidiniame gelyje metodu.
Termostabilių baltymų elektroferograma (A) ir būdingos densitometrinės kreivės
(B). Brūkšnine linija pažymėtos smailės naudotos baltymų kiekio analizei atlikti.
MM – molekulinė masė, S – molekulinės masės standartas.
Fig. 1. Electrophoresis of thermostable protein fraction of sweet and sour cherry.
Electropherogram of thermostable protein fraction (A) and typical results of densitometry
analysis (B). Peaks labeled with dashed line were used for quantitative protein analysis.
MW – molecular weight, S – molecular weight standard.
Vyšnios augalų termostabilių baltymų frakcijoje grūdinimo metu reikšmingai
pakito keturių baltymų kiekis (2B pav.). Po dviejų savaičių grūdinimo padidėjo 51 kDa
baltymo kiekis, o 34 ir 37 kDa baltymų kiekis sumažėjo. Po keturių savaičių grūdinimo
padidėjo 51 kDa baltymo ir sumažėjo 21 ir 37 kDa baltymų kiekis.
Aptarimas. Sumedėjusių augalų užsigrūdinimas yra sudėtingas procesas.
Jį sąlygoja kompleksinė žemos temperatūros ir trumpos dienos poveikio sąveika.
Sumedėjusiems augalams būdingi sezoniniai dehidrinus koduojančių genų raiškos
pokyčiai. Nustatyta, kad dehidrinų kaupimasis ląstelėje tiesiogiai susijęs su atsparumu
šalčiui (Wisniewski, 1996; Sauter, 1999; Wisniewski, Arora, 2000). Vienų dehidrinų
raiškai yra svarbus trumpos dienos fotoperiodo poveikis, kitų dehidrinų raiškos indukcijai
yra svarbesnis žemos temperatūros poveikis (Welling, 2004; Wisniewski,
2006). Nustatyta, kad persiko 60 kDa molekulinės masės dehidriną koduojančio geno
PpDhn1 raiškos indukcijai yra pakankamas žemos temperatūros poveikis ir raiška
nepriklauso nuo fotoperiodo (Wisniewski, 2006). Taip pat nustatyta, kad žemoje
temperatūroje 65 kDa dehidrino kiekis Prunus mume augaluose padidėja (Yamane,
2006). Šiuo darbu buvo tirta žemos temperatūros įtaka termostabilių baltymų raiškai
trešnės ir paprastosios vyšnios augaluose in vitro sąlygomis.
38

2 pav. Termostabilių baltymų kiekio pakitimai trešnės (A) ir paprastosios
vyšnios (B) mikroūgliuose grūdinimo metu. Pateiktas santykinio kiekio
vidurkis ir standartinė vidurkio paklaida gauti panaudojant ne mažiau kaip
keturis pakartojimus iš dviejų nepriklausomų eksperimentų.
Fig. 2. Variation of thermostable protein quantity in sweet (A) and sour cherry (B)
during cold hardening. Data presented as mean and standard error of the
mean represents more than four repeatitions from two separate experiments.
Didžiausias raiškos padidėjimas po keturių savaičių grūdinimo laikotarpio
būdingas trešnės 42 kDa (nuo 5,0 ± 0,26 iki 7,4 ± 0,71 % bendro tirtų baltymų kiekio)
ir 51 kDa (nuo 3,6 ± 0,43 iki 9,0 ± 0,93 %) baltymams ir vyšnios 51 kDa (nuo
4,4 ± 1,12 iki 9,6 ± 1,21 %) baltymui (2 pav.). Galbūt šie baltymai yra analogiški panašios
molekulinės masės dehidrinams, identifikuotiems kituose augaluose: P. persica
50 kDa (Artlip, 1997; Wisniewski, 2006) ir 60 kDa (Arora, Wisniewski, 1994),
P. mume 65 kDa (Yamane, 2006) ir A. thaliana COR47 (Nylander, 2001).
Termostabilių baltymų frakcijose gausiausio 16 kDa baltymo kiekis po
39

keturių savaičių grūdinimo reikšmingai nepakito nei trešnės, nei paprastosios vyšnios
mikroūgliuose. Tačiau reikia pažymėti, kad vienaskilčiams ir dviskilčiams augalams
yra būdingas analogiškos molekulinės masės dehidrinas Dsp16, kurio didelis kiekis
kaupiasi veikiant abscizinei rūgščiai arba dėl ankstyvame etape dehidrataciją sukeliančio
streso, taip pat ir žemos temperatūros sukeliamo streso (Piatkowski, 1990;
Schneider, 1993; Close, 1993). Tyrimu nustatyta didelė pastovi šį baltymo koduojančio
geno raiška trešnės ir paprastosios vyšnios mikroūgliuose galbūt yra auginimo in vitro
sąlygomis sukeliamo streso pasekmė ir inkubavimas žemoje temperatūroje papildomo
poveikio neturi.
Neaiški kitų termostabilių baltymų, kurių kiekis nepakito arba sumažėjo grūdinimo
metu, reikšmė mikroūglių atsparumui šalčiui. Nustatyta, kad kai kurių augalams būdingų
dehidrinų aktyvumas reguliuojamas ne genų raiškos lygmeniu, bet modifikuojant
po transliacijos, t. y. prijungiamos glikozilo arba fosfato grupės (Vilardell, 1990; Levi,
1999). Tokios modifikacijos nekeičia baltymo kiekio ląstelėje, todėl jų reikšmei įvertinti
reikalingos papildomos priemonės, nustatančios baltymų modifikacijas, lokalizaciją
ar funkcinį aktyvumą.
Vegetatyviniu būdu dauginamų augalų genetiniams ištekliams saugoti svarbios
in vitro technologijos (Shibli, 2006; Shatnawi, 2007). Kai saugojimo trukmė vidutinė,
mikroūgliai dažnai auginami žemoje temperatūroje. Tokiomis sąlygomis sulėtėja
jų augimas, todėl žemoje temperatūroje mikroūgliai gali būti laikomi nuo keleto iki
keliasdešimties mėnesių. Augalų gyvybingumas ilgalaikio saugojimo metu priklauso
nuo genotipo (Kovalchuk, 2009), t. y. augalui būdingo atsparumo žemoms temperatūroms
ir sugebėjimo užsigrūdinti. Iki šiol dehidrinų raiška žemoje temperatūroje in
vitro sąlygomis auginamuose Prunus genties augalų mikroūgliuose nebuvo tirta. Šis
tyrimas parodė, kad žemoje temperatūroje mikroūgliuose yra aktyvuojama dehidrinų
raiška, t. y. indukuojami adaptacijos mechanizmai, kurie didina atsparumą streso
veiksniams. Taip pat tyrimas atskleidė genų raiškos kinetikos ypatumus, būdingus
skirtingoms Prunus rūšims. Trešnės 51 kDa baltymo kiekis nuosekliai didėjo per keturias
grūdinimo savaites, 57 kDa baltymo kiekis padidėjo po dviejų savaičių ir toliau
nekito, o 42 kDa baltymo kiekis padidėjo tik po keturių savaičių (2A pav.). Paprastosios
vyšnios mikroūgliuose po dviejų savaičių grūdinimo nustatytas tik 51 kDa baltymo
kiekio padidėjimas, o 42 ir 57 kDa baltymų kiekis nepakito (2B pav.). Šie rezultatai
rodo, kad termostabilių baltymų frakcijos kiekybinė analizė leidžia įvertinti atskiriems
genotipams būdingą užsigrūdinimo proceso eigą ir efektyvumą. Tai yra naudingas
metodas nustatant optimalias mikroūglių saugojimo in vitro sąlygas.
Išvados. 1. Kiekybinė termostabilių baltymų frakcijos analizė parodė, kad po
keturių savaičių grūdinimo in vitro sąlygomis laikotarpio mikroūgliuose daugiausia
pagausėjo trešnės 42 kDa ir 51 kDa baltymų ir paprastosios vyšnios 51 kDa baltymo.
2. Tirtiems baltymams būdinga skirtinga kiekio kitimo kinetika grūdinimo metu.
Nustatyta, kad trešnės 51 kDa baltymo raiška nuosekliai didėjo per keturias grūdinimo
savaites, o 42 kDa baltymo kiekis padidėjo tik po keturių savaičių. Paprastosios vyšnios
mikroūgliuose po dviejų savaičių grūdinimo padaugėjo tik 51 kDa baltymo. Tokie
baltymų kaupimosi dėsningumai atspindi skirtingų genotipų grūdinimo ypatumus ir
gali būti panaudoti augalo užsigrūdinimo efektyvumui kiekybiškai charakterizuoti.
40

Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (projektas
ATSPARUMAS ŠALČIUI, reg. Nr. N-07014).
Gauta 2009 11 19
Parengta spausdinti 2009 12 07
Literatūra
1. Arora R., Wisniewski M. E. 1994. Cold-acclimation in genetically related (sibling)
deciduous and evergreen peach (Prunus-persica (L.) Batsch). 2. A 60-
kilodalton bark protein in cold-acclimated tissues of peach is heat-stable and
related to the dehydrin family of proteins. Plant Physiology, 105(1): 95–101.
2. Artlip T. S., Callahan A. M., Bassett C. L., Wisniewski M. E. 1997. Seasonal
expression of a dehydrin gene in sibling deciduous and evergreen genotypes of
peach (Prunus persica (L.) Batsch). Plant Molecular Biology, 33(1): 61–70.
3. Bakalova S., Nedeva D., McKee J. 2008. Protein profiles in wheat seedlings
subjected to dehydration stress. Applied Ecology and Environmental Research,
6(2): 37–48.
4. Bradford M. M. 1976. A rapid and sensitive method for the quantitation of microgram
quantities of proteins utilizing the principle of dye-binding. Analytical
Biochemistry, 72: 248–254.
5. Close T. J. 1996. Dehydrins: Emergence of a biochemical role of a family of
plant dehydration proteins. Physiologia Plantarum, 97(4): 795–803.
6. Close T. J., Fenton R. D., Yang A., Asghar R., DeMason D. A., Crone D. E.,
Meyer N. C., Moonan F. 1993. Dehydrin: the protein. In: T. J. Close, E. A. Bray
(eds.), Plant responses to cellular dehydration during environmental stress.
American Society of Plant Physiologists, Rockville, MD, 104–118.
7. Close T. J., Kortt A. A., Chandler P. M. 1989. A cDNA-based comparison of
dehydration-induced proteins (dehydrins) in barley and corn. Plant Molecular
Biology, 13(1): 95–108.
8. Dhanaraj A. L., Slovin J. P., Rowland L. J. 2005. Isolation of a cDNA clone and
characterization of expression of the highly abundant, cold acclimation-associated
14 kDa dehydrin of blueberry. Plant Science, 168(4): 949–957.
9. Yamane H., Kashiwa Y., Kakehi E., Yonemori K., Mori H., Hayashi K.,
Iwamoto K., Tao R., Kataoka I. 2006. Differential expression of dehydrin in
flower buds of two Japanese apricot cultivars requiring different chilling requirements
for bud break. Tree Physiology, 26(12): 1 559–1 563.
10. Kovalchuk I., Lyudvikova Y., Volgina M., Reed B. M. 2009. Medium, container
and genotype all influence in vitro cold storage of apple germplasm. Plant Cell
Tissue and Organ Culture, 96(2): 127–136.
11. Laemmli U. K. 1970. Cleavage of structural proteins during the assembly of
head of bacteriophage T4. Nature, 227: 680–685.
12. Levi A., Panta G. R., Parmentier C. M., Muthalif M. M., Arora R., Shanker S.,
Rowland L. J. 1999. Complementary DNA cloning, sequencing and expression
of an unusual dehydrin from blueberry floral buds. Physiologia Plantarum,
107(1): 98–109.
41

13. Lukosevicius A. 1995. Stone fruit breeding in Lithuania. Fruit Varieties Journal,
49(1): 19–21.
14. Mathers H. M. 2004. Supercooling and cold hardiness in sour cherry germplasm:
Flower buds. Journal of the American Society for Horticultural Science, 129(5):
675–681.
15. Mathers H. M. 2004. Supercooling and cold hardiness in sour cherry germplasm:
Vegetative tissue. Journal of the American Society for Horticultural Science,
129(5): 682–689.
16. Murashige T., Skoog F. 1962. A revised medium for rapid growth and bio-assays
with tobacco tissue cultures. Physiologia Plantarum, 15: 473–497.
17. Nylander M., Svensson J., Palva E. T., Welin B. V. 2001. Stress-induced accumulation
and tissue-specific localization of dehydrins in Arabidopsis thaliana.
Plant Molecular Biology, 45(3): 263–279.
18. Owens C. L., Thomashow M. F., Jancock J. F., Iezzoni A. F. 2002. CBF1 orthologs
in sour cherry and strawberry and the heterologous expression of CBF1
in strawberry. Journal of the American Society for Horticultural Science, 127:
489–494.
19. Piatkowski D., Schneider K., Salamini F., Bartels D. 1990. Characterization of
five abscisic acid-responsive cDNA clones isolated from the desiccation-tolerant
plant Craterostigma plantagineum and their relationship to other water stress
genes. Plant Physiology, 94: 1 682–1 688.
20. Sauter J. J., Westphal S., Wisniewski M. 1999. Immunological identification of
dehydrin-related proteins in the wood of five species of Populus and in Salix
caprea L. Journal of Plant Physiology, 154(5–6): 781–788.
21. Schneider K., Wells B., Schmelzer E., Salamini F., Bartels D. 1993. Desiccation
leads to the rapid accumulation of both cytosolic and chloroplastic proteins
in the resurrection plant Craterostigma-plantagineum Hochst. Planta, 189(1):
120–131.
22. Shatnawi M. A., Shibli R., Qrunfleh I., Bataeineh K., Obeidat M. 2007. In vitro
propagation and cryopreservation of Prunus avium using vitrification and encapsulation
dehydration methods. Journal of Food Agriculture and Environment,
5(2): 204–208.
23. Shibli R. A., Shatnawi M. A., Subath W. S., Ajlouni M. M. 2006. In vitro conservation
and cryopreservation of plant genetic resources: A review. World Journal
of Agricultural Sciences, 2(4): 372–382.
24. Thomashow M. F., Gilmour S. J., Stockinger E. J., Jaglo-Ottosen K. R.,
Zarka D. G. 2001. Role of the Arabidopsis CBF transcriptional activators in
cold acclimation. Physiologia Plantarum, 112(2): 171–175.
25. Vilardell J., Goday A., Freire M. A., Torrent M., Martinez M. C., Torne J. M.,
Pages M. 1990. Gene sequence, developmental expression, and protein-phosphorylation
of Rab-17 in maize. Plant Molecular Biology, 14(3): 423–432.
26. Welling A., Rinne P., Vihera-Aarnio A., Kontunen-Soppela S., Heino P.,
Palva E. T. 2004. Photoperiod and temperature differentially regulate the expression
of two dehydrin genes during overwintering of birch (Betula pubescens
Ehrh.). Journal of Experimental Botany, 55(396): 507–516.
42

27. Wisniewski M. E., Arora R. 2000. Structural and biochemical aspects of cold
hardiness in woody plants. In: S. Mohan Jain, S. C. Minocha (eds.), Molecular
Biology of Woody Plants. Kluwer Academic Publishers, New York, 419–437.
28. Wisniewski M., Bassett C., Gusta L. V. 2003. An overview of cold hardiness
in woody plants: Seeing the forest through the trees. HortScience, 38(5):
952–959.
29. Wisniewski M. E., Bassett C. L., Renaut J., Farrell R., Tworkoskii T., Artlip T. S.
2006. Differential regulation of two dehydrin genes from peach (Prunus persica)
by photoperiod, low temperature and water deficit. Tree Physiology, 26(5):
575–584.
30. Wisniewski M., Close T. J., Artlip T., Arora R. 1996. Seasonal patterns of dehydrins
and 70-kDa heat-shock proteins in bark tissues of eight species of woody
plants. Physiologia Plantarum, 96(3): 496–505.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Thermostable protein expression during hardening of sweet and sour cherry
microshoots in vitro
V. Lukoševičiūtė, R. Rugienius, G. Stanienė, V. Stanys, D. Baniulis
Summary
Breeding of cold resistant sweet (Prunus avium L.) and sour cherry (Prunus cerasus L.)
cultivars and development of in vitro storage methods for preservation of genetic resources
requires knowledge of cold hardening processes in plants. Seasonal changes of dehydrin expression
are characteristic to woody plants, and accumulation of dehydrins is linked to cold
resistance. This short note presents results of low temperature induced changes of thermostable
protein expression analysis in sweet and sour cherry microshoots grown in vitro. The largest
increase in relative protein quantity was observed for 42 kDa and 51 kDa molecular weight
proteins in sweet cherry and 51 kDa protein in sour cherry after four weeks of hardening. It is
likely that the identified proteins are analogues of similar molecular weight dehydrins identified
in plants. An expression of the 51 kDa protein gradually increased in sweet cherry microshoots
during four week hardening, while change in the 42 kDa protein quantity was observed
only after four weeks. An increase in 51 kDa protein expression was observed only after two
weeks of hardening in sour cherry. The described quantitative analysis of dehydrin expression
reveal low temperature adaptation features characteristic to different genotypes and demonstrate
potential use of the technique in optimisation of in vitro microshoot storage methods.
Key words: cold hardiness, sour cherry, sweet cherry, dehydrin, gene expression.
43

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Selektyvinių herbicidų tyrimai kaulavaisių medelyne
Darius Kviklys
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas d.kviklys@lsdi.lt
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute kaulavaisių medelyne tirti šie herbicidai:
Lontrelas 300 (klopiralidas, 0,3 l ha -1 ), Agilas (propikvizafopas, 1,5 l ha -1 ), Fiuziladas super
(fluazifopas, 3 l ha -1 ), ir herbicidų kompleksas – Fiuziladas super (2 l ha -1 ) ir Betanalas progresas
(fenmedifamas, desmedifamas ir etofumesatas, 2 l ha -1 ). Herbicidai purkšti rankiniu purkštuvu
ant augalų, nenaudojant apsaugos priemonių, du kartus per vegetaciją – gegužės viduryje ir
birželio pabaigoje. Ištyrus slyvų, vyšnių ir trešnių atsparumą selektyviniams herbicidams, nustatyta,
kad trešnių sodinukai yra jautriausi herbicidams. Herbicidais Lontrelu 300 ir Agilu galima
purkšti visų rūšių kaulavaisių sodinukus bet kuriame augalų augimo tarpsnyje. Nenaudojant
apsaugos priemonių, stipresnės koncentracijos herbicidas Fiuziladas super (3 l ha -1 ) ir tas pats
silpnesnės koncentracijos (2 l ha -1 ) herbicidas, purškiamas kartu su Betanalu progresu AM
(2 l ha -1 ), nudegina kaulavaisių sodinukų lapus ir pristabdo jų augimą.
Reikšminiai žodžiai: herbicidai, slyvos, trešnės, vyšnios, sodinukų kokybė.
Įvadas. Vaismedžių medelynų technologijoje didelę dalį materialinių ir darbo jėgos sąnaudų
sudaro dirvos priežiūra. Medelyno dirva visą laiką turi būti be piktžolių, nes jauniems
medeliams sunku konkuruoti su piktžolėmis dėl maisto medžiagų ir drėgmės. Piktžolėtame
plote suprastėja sodmenų kokybė, žiemą juos gali apgraužti pelės, sudėtingiau sodmenis iškasti.
Vaismedžių medelynuose piktžolės naikinamos mechaniniu būdu ir herbicidais. Daugelį
metų dirviniai herbicidai buvo populiariausia kovos su piktžolėmis priemonė, tačiau dauguma
šių herbicidų yra labai nuodingi natūraliai faunai, ilgai išlieka dirvožemyje ir patenka į gruntinius
vandenis. Tokie herbicidai kaip Simazinas ar Devrinolas jau yra uždrausti daugelyje
šalių, tačiau kai kur vis dar naudojami (Strandberg, Scott-Fordsmann, 2002; Kopytowski ir kt.,
1999; Wycior ir kt., 1999). Ruošiant dirvą medelynui, buvo plačiai taikoma dirvos dezinfekcija
metilo bromidu. Šis preparatas ne tik naikindavo dirvos nuovargio padarinius, bet ir efektyviai
slopindavo piktžolių dygimą, deja, dėl aplinkosaugos reikalavimų jis taip pat uždraustas
(Shrestha ir kt., 2008; Duniway, 2002). Sumažėjus efektyvių, tačiau nesaugių dirvinių herbicidų
spektrui, daugiau dėmesio skiriama selektyviniams herbicidams (Kavaliauskaitė ir kt.,
2008), tačiau iki šiol vaismedžių medelyne jie mažai tirti. Obelų medelyne ištyrus kai kuriuos
selektyvinius herbicidus, nustatytos sąveikos tarp obelų veislės ir herbicidų (Kviklys, 2009),
todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti ir pritaikyti herbicidus kaulavaisių medelyno priežiūrai,
nustatyti herbicidų poveikį kaulavaisinių sodo augalų sodinamosios medžiagos kokybei.
45

Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2001–2002 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės
institute kaulavaisių medelyne tirti šie herbicidai: Lontrelas 300 (veiklioji medžiaga –
klopiralidas, 0,3 l ha -1 ), Agilas (veiklioji medžiaga – propikvizafopas, 1,5 l ha -1 ), Fiuziladas
super (veiklioji medžiaga – fluazifopas, 3 l ha -1 ), ir herbicidų kompleksas – Fiuziladas super
(2 l ha -1 ) ir Betanalas progresas (veikliosios medžiagos – fenmedifamas, desmedifamas ir etofumesatas,
2 l ha -1 ). Kontrolė – ravėjimas rankomis. Herbicidais purkštos ‘Viktorijos’ veislės
slyvos, ‘Vytėnų žvaigždės’ veislės vyšnios ir ‘Vytėnų rožinės’ veislės trešnės.
Vegetacijos metu herbicidai purkšti du kartus – gegužės viduryje ir birželio pabaigoje.
Herbicidai purkšti rankiniu purkštuvu ant augalų nenaudojant apsaugos priemonių. Kontrolinis
variantas ravėtas tuo pačiu metu. Tyrimas kartotas keturis kartus. Kiekviename pakartojime
tirta po 15–20 augalų. Vaismedžių aukštis (cm) matuotas birželio ir liepos pradžioje, praėjus
dviem savaitėms po purškimo herbicidais, ir vegetacijos pabaigoje. Kamieno skersmuo (mm)
matuotas 30 cm aukštyje vegetacijos pabaigoje. Augalų pažeidimai įvertinti ir aprašyti praėjus
dviem savaitėms po purškimo herbicidais. Piktžolėtumas (piktžolių padengto dirvos paviršiaus
procentas) įvertintas prieš kiekvieną purškimą herbicidais ir po jo praėjus dviem savaitėms.
Augalų augimas priklausė nuo vegetacijos sąlygų, tačiau sąveikos tarp herbicidų ir metų nenustatyta,
todėl straipsnyje pateikiami dvejų metų vidutiniai duomenys. Gauti duomenys įvertinti
dispersinės analizės metodais, naudojant ANOVA statistinę programą. Vaismedžių augimo
duomenims palyginti naudotas Fišerio, o piktžolėtumo duomenims palyginti – Duncan testas,
esant 0,5 % tikimybės lygiui.
Rezultatai. Nė vienas iš tirtų herbicidų neturėjo neigiamos įtakos slyvų sodmenims. Ir
po pirmojo, ir po antrojo purškimų herbicidais medelių aukštis visuose variantuose statistiškai
nesiskyrė (1 lentelė). Tiesa, po pirmojo puškimo Fiuziladu super su Betanalu progresu
AM dalis lapų apdegė, tačiau vėliau medelių būklė grįžo į pirmykštę ir jie nesiskyrė nuo kitų
variantų.
1 lentelė. Herbicidų įtaka vienamečių slyvų augimo dinamikai ir kamieno skersmeniui
Table 1. Herbicide impact on the growth dynamics and stem diameter of plum planting
material
Kontrolė
Control
Herbicidas
Herbicide
Aukštis
Height, cm
Kamieno skersmuo
Stem diameter, mm
06-01 07-15 09-20 09-20
60,3 115,3 165,7 15,5
Fiuziladas super 64,1 122,4 178,1 16,2
Agilas 62,6 120,2 175,1 16,1
Fiuziladas super + Betanalas progresas AM 60,1 116,7 166,6 15,5
Lontrelas 300 61,0 118,3 167,8 15,6
R 05
/ LSD 05
5,22 10,35 23,5 0,73
Po pirmojo purškimo herbicidais ‘Vytėnų žvaigždės‘ veislės vyšnių sodinukai iš esmės
silpniau augo tuose variantuose, kuriuose naudotas Fiuziladas super ir šio herbicido mišinys su
Betanalu progresu (2 lentelė). Herbicidų komplekso neigiama įtaka vyšnių sodinukų aukščiui
taip pat išliko ir po antrojo purškimo. Vegetacijos pabaigoje sodinukų kokybės skirtumų tarp
kontrolinio ir herbicidais purkštų variantų nenustatyta.
46

2 lentelė. Herbicidų įtaka vienamečių vyšnių augimo dinamikai ir kamieno skersmeniui
Table 2. Herbicide impact on the growth dynamics and stem diameter of sour cherry planting
material
Herbicidas
Herbicide
Aukštis Kamieno skersmuo
Height, cm Stem diameter, mm
06-01
40,2
07-15
85,2
09-20
130,2
09-20
11,6
Kontrolė
Control
Fiuziladas super 34,5 82,7 133,2 11,9
Agilas 39,2 87,1 135,4 12,1
Fiuziladas super + Betanalas progresas AM 31,4 75,3 124,1 11,1
Lontrelas 300 41,2 91,4 139,8 12,3
R 05
/ LSD 05
5,31 9,24 14,23 0,91
Trešnių sodmenys herbicidams buvo jautriausi (3 lentelė). Pirmą kartą nupurkšti Fiuziladu
super, Agilu ir ypač herbicidų kompleksu medeliai buvo mažesni. Po antrojo purškimo herbicidais
taip pat išliko statistiškai patikimi medelių aukščio skirtumai tarp kontrolinių augalų ir
nupurkštų Fiuziladu super bei herbicidų kompleksu. Herbicidas Lontrelas trešnių sodmenims
neigiamos įtakos neturėjo. Nors nupurkšti herbicidais trešnių sodmenys lėčiau augo, tačiau vėliau
medeliai pradėjo augti intensyviau ir vegetacijos pabaigoje aukščiu ir kamienėlio skersmeniu
nesiskyrė nuo kontrolinio varianto.
3 lentelė. Herbicidų įtaka vienamečių trešnių augimo dinamikai ir kamieno skersmeniui
Table 3. Herbicide impact on the growth dynamics and stem diameter of sweet cherry planting
material
Herbicidas
Herbicide
Aukštis
Height, cm
Kamieno skersmuo
Stem diameter, mm
06-01 07-15 09-20 09-20
42,5 90,3 149,5 12,9
Kontrolė
Control
Fiuziladas super 35,2 81,1 144,9 13,6
Agilas 36,3 86,5 151,9 13,7
Fiuziladas super + Betanalas progresas AM 32,1 79,3 141,6 12,5
Lontrelas 300 41,3 94,6 156,2 14,2
R 05
/ LSD 05
6,1 9,1 15,9 1,6
Herbicidas Fiuziladas super pažeidė jaunus viršūninius sodinukų lapus. Jautriausi buvo
trešnių sodinukai: jie nukentėjo purškiant abiem puškimo terminais, atspariausi – slyvų: jų
lapų pažeidimai pastebėti tik po pirmojo purškimo Fiuziladu super ir Betanalu progresu. Jokių
augalų pažeidimų nepastebėta sodinukus nupuškus Agilu ir Lontrelu.
47

4 lentelė. Kaulavaisių sodinamosios medžiagos pažeidimo purškiant herbicidais įvertinimas
Table 4. Herbicide caused damages on stone fruit tree propagation material
Herbicidas
Herbicide
Slyvos
Plum
Vyšnios
Sour cherry
Trešnės
Sweet cherry
06-01 07-15 06-01 07-15 06-01 07-15
- * - - - - -
Kontrolė
Control
Fiuziladas super - - Apdegę 2–3
lapai
Scorched 2
to 3 leaves
48
- Apdegę 2–4 Apdegę 1–3
lapai lapai
Scorched 2 Scorched 1
to 4 leaves to 3 leaves
Agilas - - - - - -
Fiuziladas super + Apdegę 1–3 - Apdegę 2–5 Apdegę 1–3 Apdegę 3–5 Apdegę 1–3
Betanalas
progresas AM
lapai
Scorched
lapai
Scorched
lapai
Scorched
lapai
Scorched
lapai
Scorched
1 to 3 leaves
2 to 5 leaves 1 to 3 leaves 3 to 5 leaves 1 to 3 leaves
Lontrelas 300 - - - - - -
* pažeidimų nenustatyta / no damages recorded
Aptarimas. Kova su piktžolėmis medelyne išlieka vienas svarbiausių ir imliausių materialinėms
sąnaudoms darbų. Piktžolėtuose medelynuose ne tik nukenčia sodinukų kokybė,
bet ir apsunkinami akiavimo, atžalų valymo ir kiti technologiniai darbai. Kylant energetinių ir
darbo išteklių kainoms, herbicidai lieka bene vienintelė alternatyva naikinant piktžoles medelyne
(Hanson, Schneider, 2008).
Daugelyje šalių medelynuose naudojami tik dirviniai herbicidai. Šiuo metu dėl jų nuodingumo
naudojant net ir mažas dozes (Strandberg, Scott-Fordsmann, 2002) ar dėl per trumpo
veikimo laikotarpio (Rankova ir kt., 2009) stengiamasi išplėsti selektyvinių herbicidų spektrą
(Saratovskikh ir kt., 2007).
Atliekant šį tyrimą herbicidai buvo purkšti tiesiai ant augančių sodinukų, imituojant
mechanizuotą purškimą ir nesaugant, kad chemikalai nepatektų ant augalų. Nors kai kurie
herbicidai nestipriai pažeidė augalus, tačiau tie pakenkimai neturėjo esminės įtakos galutiniam
sodinukų aukščiui ir jų kamieno storiui. Kad nebūtų pakenkta viršūniniams dar nesubrendusiems
lapams, herbicidus reikėtų purkšti bent jau su minimalia apsauga. Kaulavaisių medelyne
daugiausia lapų pažeidimų aptikta naudojant Fiuziladą super (3 l ha -1 ) ir šį herbicidą purškiant
kartu su Betanalu progresu AM (2 l ha -1 ). Tai atitinka kito medelyne atlikto tyrimo su obelaitėmis
rezultatus (Kviklys, 2009). Nors Fiuziladas super naikina tik vienaskiltes piktžoles, tačiau
atliekant tyrimus buvo nustatytas jo neigiamas poveikis ir kitiems sodo augalams (Buskienė,
asm. kontaktai). Panaudojus kitą vienaskiltes piktžoles naikinantį herbicidą – Agilą, jokių
pažeidimų nepastebėta. Dviskiltes piktžoles naikinantis herbicidas Lontrelas 300 visiškai
nepažeidė kaulavaisių sodinukų lapų, nors fitotoksiškas poveikis jaunoms obelaitėms buvo
nustatytas (Kviklys, 2009).
Kadangi tyrimų tikslas buvo ištirti herbicidų poveikį kaulavaisių sodmenims, skirtinguose
variantuose buvo purškiama tik varpines ar dviskiltes žoles naikinančiais herbicidais. Dėl
šios priežasties buvo sunkiau įvertinti piktžolių naikinimo efektyvumą, nes, sunaikinus vienos
rūšies piktžoles, jų vietoje įsigalėdavo kita rūšis. Tačiau net ir nupurškus vienos rūšies herbicidu,
piktžolėtumas po pirmojo purškimo visuose variantuose sumažėjo (duomenys nepateikti).
Praėjus herbicidų veikimo terminui ir nuravėjus visus laukelius, iki antrojo purškimo piktžolės

gausiausiai atžėlė kontroliniame variante: ten jos apaugo net 62 % ploto. Piktžolių kiekis
herbicidais purkštuose variantuose buvo iš esmės mažesnis. Efektyviausiai piktžoles naikino
herbicidų kompleksas ir Lontrelas 300.
Išvados. 1. Nenaudojant apsaugos priemonių, stipresnės koncentracijos herbicidas Fiuziladas
super (3 l ha -1 ) ir tas pats silpnesnės koncentracijos (2 l ha -1 ) herbicidas, purškiamas
kartu su Betanalu progresu AM (2 l ha -1 ), nudegina kaulavaisių sodinukų lapus ir pristabdo jų
augimą.
2. Ištyrus slyvų, vyšnių ir trešnių atsparumą selektyviniams herbicidams, nustatyta, kad
trešnių sodinukai yra jautriausi herbicidams.
3. Herbicidu Lontrelu 300 galima purkšti visų rūšių kaulavaisių sodinukus bet kuriame
augalų augimo tarpsnyje.
4. Herbicidas Agilas yra tinkamiausias varpinėms piktžolėms naikinti vaismedžių medelyne.
Gauta 2009 10 28
Parengta spausdinti 2009 11 26
Literatūra
1. Duniway J. M. 2002. Status of chemical alternatives to methyl bromide for preplant
fumigation of soil. Phytopathology, 92:1 337–1 343.
2. Hanson B. D., Schneider S. A. 2008. Evaluation of weed control and crop safety
with herbicides in open field tree nurseries. Weed Technology, 22(3): 493–498.
3. Kavaliauskaitė D., Dambrauskienė E., Zalatorius V., Viškelis P. 2008. Influence
of herbicides on the productivity and raw material quality of the first year medicinal
thyme. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 253–260.
4. Kopytowski J., Jastrzebska M., Banaszkiewicz T. 1999. Effect of herbicides on
primary and secondary weed infestation of fruit tree nursery. Acta Academiae
Agriculturae ac Technicae Olstenensis, 3: 85–97.
5. Kviklys D. 2009. Tolerance of apple propagation material to herbicides.
Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3): 109–115.
6. Rankova Z., Koumanov K. S., Kolev K., Shilev S. 2009. Herbigation in a cherry
orchard – efficiency of pendimethalin. Acta Horticulturae (ISHS), 825: 459–
464.
7. Saratovskikh E. A., Polyakova O. V., Roshchupkina O. S., Lebedev A. T. 2007.
Products of the photolysis of 3,6-dichloropicolinic acid (the herbicide Lontrel)
in aqueous solutions. Applied Biochemistry and Microbiology, 43(2): 227–231.
8. Shrestha A., Browne G. T., Lampinen B. D., Schneider S., Simon L., Trout
T. 2008. Perennial crop nurseries treated with methyl bromide and alternative
fumigants: Effects on weed seed viability, weed densities, and time required for
hand weeding. Weed Technology, 22: 267–274.
9. Strandberg M. T., Scott-Fordsmand J. J. 2002. Field effects of simazine at lower
trophic levels – a review. The Science of the Total Environment, 296(1–3): 117–
137.
49

10. Wycior S., Kiczorowski P., Wojcik I. 1999. Influence of herbicides on growth of
the apple trees cv. Red Elstar ‘Elshof’ in nursery. Annales-Universitatis-Mariae-
Curie-Sklodowska. Sectio-EEE, Horticultura, 7: 7–13.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Investigation of selective herbicides in stone fruit tree nursery
D. Kviklys
Summary
Investigations were conducted in the commercial nursery of the Lithuanian Institute of
Horticulture. Herbicides Lontrel 300 (0.3 l ha -1 ), Agil (propikvizafop, 1.5 l ha -1 ), Fuzilade
Super (fluazifop, 3 l ha -1 ) and combination of Fuzilade Super (2 l ha -1 ) and Betanal Progress
AM (phenmedipham, desmedipham and ethofumesate, 2 l ha -1 ) were tested in stone fruit tree
nursery. Herbicides were sprayed directly on plants without mechanical protection in the
middle of May and at the end of June. Sweet cherry propagation material was more sensitive to
tested herbicides than plum and sour cherry trees. Herbicides Agil (1.5 l ha -1 ) and Lontrel 300
(0.3 l ha -1 ) are safe to use in stone fruit tree nursery at any stage of tree development. Higher
doses of Fusilade Super (3 l ha -1 ) and lower doses of Fuzilade Super (2 l ha -1 ) in combination
with Betanal Progress AM caused leave damages and had negative influence on tree growth.
Key words: herbicides, plum, sweet cherry, sour cherry, tree quality.
50

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Braškių veislių tyrimas, auginant jas profiliuotoje
dirvoje po priedanga
Nobertas Uselis, Juozas Lanauskas, Alma Valiuškaitė,
Pranas Viškelis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas n.uselis@lsdi.lt
Braškių veislių tyrimas, auginant jas balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse,
panaudojant drėkinimo ir tręšimo sistemą, buvo atliktas Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės
institute 2007–2009 m. Tirtos šios braškių veislės: ‘Honeoye’, ‘Elkat’, ‘Figaro’, ‘Elsanta’,
‘Marmolada’, ‘Darselect’ ir ‘Sonata’. Bandomasis braškynas įveistas sodinant dėžutėse išaugintus
daigus, sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m ( 87 719 vnt. ha -1 ). Žiemos pradžioje
prieš didesnius šalčius, siekiant apsaugoti kerelius nuo pašalimo žiemą ir paankstinti braškių
derėjimą, braškynas uždengtas priedanga. Už standartinę ‘Honeoye’ veislę iš esmės gausiau
derėjo po danga augintos ‘Elkat’, ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ‘Elsantos’ veislių braškės. Iš esmės
stambiausias uogas derėjimo pradžioje išaugino ‘Sonatos’, ‘Darselect’, ‘Elkat’ ir ‘Figaro’
veislių braškės. Visų tirtų veislių braškių uogos yra labai geros išvaizdos ir puikaus skonio.
Tvirčiausias uogas išaugino ‘Sonata’, ‘Darselect’ ir ypač ‘Figaro’, o minkščiausias – ‘Elkat’
veislės braškės. Tyrimo rezultatus įvertinus kompleksiškai nustatyta, kad versliniuose braškynuose
galima pelningai auginti visas tirtas braškių veisles, tačiau perspektyviausios yra
veislės ‘Darselect’, ‘Sonata’ ir ‘Figaro’.
Reikšminiai žodžiai: priedanga, braškės, derlius, rudmargė, šviesmargė, uogų kokybė,
veislės.
Įvadas. Pastaraisiais metais sparčiai didėja kokybiškų desertinių uogų poreikis
ne tik įprastu, bet ir ne sezono metu. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad šių
mėgstamų Lietuvoje išaugintų uogų vartotojai galėtų nusipirkti kuo ilgiau. Ieškoma
būdų, kaip Lietuvos sąlygomis kuo ilgiau pratęsti šviežių desertinių uogų tiekimą į
rinką. Aišku, ne sezono metu galima išsiauginti desertinių braškių uogų šiltnamiuose,
tačiau žiemą jų savikaina bus didesnė negu atvežamų iš pietų kraštų uogų kaina.
Lietuvoje reikia stengtis kuo labiau paankstinti ir suvėlinti braškių derėjimą lauko
sąlygomis ir pasiekti, kad uogų auginimas būtų pelningas. Todėl būtina taikyti tokias
desertinių braškių auginimo technologijas, kurios leistų sumažinti rankų darbo
ir kuro sąnaudas ir užtikrintų gausų geros kokybės, paklausių, nedidelės savikainos
desertinių uogų derlių.
51

Dažnai braškių auginimo technologijoje lemiamos reikšmės turi veislė. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės institute per pastaruosius 15–20 m. ištirta daugiau nei
70 braškių veislių. Iš institute tirtų braškių veislių auginti įvairiais laikotarpiais buvo
pasiūlyta 17 veislių: ‘Senga Sengana’, ‘Venta’, ‘Rubinovyj Kulon’, ‘Redgauntlet’,
‘Nida’, ‘Jaunė’, ‘Holiday’, ‘Rusanovka’, ‘Dukat’, ‘Induka’, ‘Korona’, ‘Polka’, ‘Tenira’,
‘Kama’, ‘Kent’, ‘Roxana’, ‘Pandora’ (Intensyvios....2002; Rugienius ir Sasnauskas,
2005; Rugienius ir Sasnauskas, 2006; Uselis, 2005; Uselis, 2008 a; Uselis ir kt., 2006).
Kaimyninėse šalyse plito ‘Elsanta’, ‘Senga Sengana’, ‘Dukat’, ‘Kama’, ‘Kokinskaya
Raniaya’, ‘Zefyr’, ‘Festivalnaya’, ‘Kulon’, ‘Tenira’, ‘Induka’, ‘Holiday’, ‘Bogota’,
‘Polka’, ‘Korona’, ‘Bounty’, ‘Jewel’, ‘Wega’, ‘Syriusz’ veislių braškės (Kikas ir kt.,
2007; Libek, 2001; Makosz, 1998; Skrivele ir kt., 1998; Žurawicz ir kt., 2000). Šiuo
metu plečiantis braškių verslui ir didėjant uogų eksportui, labai svarbu parinkti kelias
derlingas, geros kokybės ir transportabilias desertines uogas auginančias braškių
veisles. Taip pat tyrimai jau atliekami taikant naujausias desertinių braškių auginimo
technologijas – auginant trieilėse balta plėvele mulčiuotose lašeliniu būdu drėkinamose
ir tręšiamose lysvėse (Uselis, 2008; Uselis ir kt., 2008; Uselis ir kt., 2008 a).
Darbo tikslas – ištirti naujas braškių veisles taikant naują braškių auginimo technologiją
Lietuvoje, t. y. auginant braškes profiliuotoje dirvoje ir derėjimą paankstinant
priedanga.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Braškių veislių bandymas įrengtas
2007 m. rugpjūčio 20 dieną. Buvo tiriamos šios braškių veislės: ‘Honeoye’, ‘Elkat’,
‘Figaro’, ‘Elsanta’, ‘Marmolada’, ‘Darselect’ ir ‘Sonata’.
Braškių veislių tyrimas atliktas taikant Lietuvoje naujausią desertinių braškių auginimo
technologiją – auginant braškes profiliuotoje dirvoje. Braškės buvo auginamos
balta plėvele mulčiuotose žemose trieilėse lysvėse, panaudojant drėkinimo ir tręšimo
sistemą. Bandomasis braškynas įveistas sodinant dėžutėse išaugintus daigus. Braškių
sodinimo schema: 1,0 + 0,35 + 0,35 × 0,2 m ( 87 719 vnt. ha -1 ). Žiemos pradžioje
prieš didesnius šalčius, siekiant apsaugoti kerelius nuo pašalimo žiemą ir paankstinti
braškių derėjimą, braškynas uždengtas priedanga. Danga nuimta tik braškėms pradėjus
žydėti. Jeigu braškėms žydint numatomos šalnos, braškės nakčiai uždengiamos,
o ryte atidengiamos.
Tyrimo metais buvo įvertinta kerelių būklė (10 balų sistema), kiek procentų braškių
lapų pažeidė šviesmargė ir rudmargė ir ligos intensyvumas. Tirtas braškių derlingumas,
skinant uogas du kartus per savaitę, nustatyta vidutinė uogos masė, uogų kietumas ir
jusliniais metodais įvertintas uogų skonis ir išvaizda.
Nuo ligų ir kenkėjų braškės purkštos naujausiais preparatais: fungicidu Signum
334 g kg -1 v. d. g. (1,8 kg ha -1 ) ir insekticidu-akaricidu Envidoru 24 % k. s. (0,4 l ha -1 ).
Purkšta nugariniu purkštuvu „Hardi“ 4 110-12 po vieną kartą prieš pat braškių žydėjimą
ir nuskynus uogas, purškiamo tirpalo kiekis – 1 000 l ha -1 .
Rezultatai. B r a š k i ų k e r e l i ų b ū k l ė i r l i g ų p a s i r e i š k i m a s.
2007 m. vasaros pabaigoje pasodintos braškės iki vegetacijos pabaigos gražiai augo
ir vystėsi. Visų veislių, išskyrus ‘Figaro’, kerelių būklė spalio pabaigoje buvo puiki
(1 lentelė). ‘Figaro’ veislės kerelių būklė buvo kiek prastesnė, nes pasodinti jaunesni
prasčiau įsišakniję daigai.
52

1 lentelė. Braškių kerelių būklė balais
Table 1. State of strawberry shrubs
Babtai, 2007–2009 m.
2007 m. 2008 m. 2009 m.
Veislė
spalis gegužė rugsėjis gegužė rugsėjis
Cultivar
October May September May September
‘Honeoye’ 10,0 9,7 9,5 8,7 8,3
‘Elkat’ 10,0 10,0 10,0 10,0 10,0
‘Figaro’ 8,0 8,5 7,7 8,7 8,7
‘Elsanta’ 10,0 10,0 9,5 7,7 7,7
‘Marmolada’ 10,0 9,7 8,7 8,3 8,0
‘Darselect’ 10,0 10,0 9,7 10,0 9,0
‘Sonata’ 10,0 10,0 9,0 9,3 8,7
Pirmaisiais derėjimo metais ‘Elkat’ veislės kereliai augo vešliausiai ir buvo geriausios
būklės (1 lentelė). Kitų veislių kereliai taip pat buvo labai geros būklės. Kiek
prasčiau atrodė tik ‘Figaro’ veislės kereliai. Antraisiais derėjimo metais daugumos
veislių braškių kerelių būklė buvo taip pat gana gera. Puikios būklės buvo ‘Elkat’
ir ‘Darselect’ braškių kereliai. Prasčiausiai atrodė braškės ‘Elsanta’ ir ‘Marmolada’
(1 lentelė).
Lietuvoje labiausiai paplitusios braškių lapų ligos yra šviesmargė ir rudmargė.
Vidutiniais dvejų metų duomenimis, auginant braškes po priedanga, po derliaus nuėmimo
labiausiai šviesmargė buvo apėmusi ‘Honeoye’ ir ‘Figaro’ veislių braškių lapus,
ligos intensyvumas taip pat buvo didžiausias (2 lentelė). Mažiausiai šviesmarge sirgo
‘Elkat’ ir ‘Darselect’ veislių braškių lapai.
2 lentelė. Braškių šviesmargės ir rudmargės pasireiškimas, %
Table 2. Strawberry leaf spot and leaf scorch (%)
Babtai, 2008–2009 m.
Veislė
Šviesmargės
Leaf spot
Rudmargės
Leaf scorch
Cultivar paplitimas
prevalence
intensyvumas
intensity
paplitimas
prevalence
intensyvumas
intensity
‘Honeoye’ 69,0 25,8 25,9 10,0
‘Elkat’ 54,0 14,0 8,9 2,6
‘Figaro’ 60,6 27,6 15,6 6,1
‘Elsanta’ 51,4 22,4 15,8 5,6
‘Marmolada’ 53,5 22,4 25,0 11,2
‘Darselect’ 54,0 20,8 19,4 5,8
‘Sonata’ 44,4 23,0 41,8 10,4
Vidutiniškai
Average
55,2 22,3 21,8 7,4
53

Po derliaus nuėmimo labiausiai rudmargė buvo išplitusi ant ‘Sonatos’, ‘Honeoye’
ir ‘Marmolada’ veislių braškių lapų (2 lentelė). Mažiausiai rudmarge sirgo ‘Elkat’
veislės braškės.
B r a š k i ų d e r l i u s i r u o g ų k o k y b ė. Iš esmės didžiausią derlių po priedanga
išaugino ‘Elkat’ veislės braškės (36,6 t ha -1 ). Labai gausiai pirmaisiais metais
derėjo ir ‘Sonata’ (26,2 t ha -1 ). Kitų veislių braškės taip pat davė labai didelį – apie
20 t ha -1 – derlių (3 lentelė). Iš esmės prasčiausiai pirmaisiais metais derėjo ‘Figaro’
veislės braškės. Taip, matyt, buvo dėl to, kad buvo pasodinti jaunesni mažiau įsišakniję
daigai.
3 lentelė. Braškių derlius, t ha -1
Table 3. Strawberry yield (t ha -1 )
Babtai, 2008–2009 m
Veislė
Vidutiniškai
2008 m. 2009 m.
Cultivar
Average
‘Honeoye’ 19,8 17,0 18,4
‘Elkat’ 36,6 26,1 31,4
‘Figaro’ 9,0 19,0 14,0
‘Elsanta’ 21,3 28,2 24,8
‘Marmolada’ 17,8 26,3 22,0
‘Darselect’ 21,0 29,2 25,1
‘Sonata’ 26,2 26,4 26,3
Vidutiniškai
21,7 24,6 23,2
Average
R 05
/ LSD 05
4,87 6,80 4,62
Antrasis visų veislių braškių derlius buvo labai geras ir daugeliu atvejų siekė 20 ir
daugiau t ha -1 . Nors standartinės ‘Honeoye’ veislės braškių derlius buvo taip pat geras
(17 t ha -1 ), bet kitų veislių braškės derėjo gausiau. Po priedangomis už standartinę
‘Honeoye’ veislę iš esmės gausiau derėjo visų veislių braškės, išskyrus ‘Figaro’; šių
braškių derliaus skirtumas nuo standartinės veislės buvo neesminis (3 lentelė).
Vidutiniais dvejų metų duomenimis po priedangomis už standartinę ‘Honeoye’
veislę iš esmės gausiau derėjo ‘Elkat’, ‘Sonata’, ‘Darselect’ ir ‘Elsanta’.
Atliktais tyrimais siekėme išsiaiškinti galimybes paankstinti uogų nokimą parenkant
tinkamą braškių veislę. Svarbu įvertinti, kiek įvairių veislių derėjimą paankstina
žiemą, prieš didesnius šalčius, ant braškių uždėta danga. Nustatyta, kad pasirinkus
ankstyvąją ‘Honeoye’ veislę, iki vėlyvųjų veislių braškių derėjimo galima nuskinti iki
77 % uogų, jeigu auginama po priedangomis (4 lentelė). Šiuo laikotarpiu išaugintų
kokybiškų uogų kaina nuolat krinta, tačiau iš esmės būna pati aukščiausia.
Pagal sunokusių uogų derliaus procentą atskirais laikotarpiais tirtas braškių veisles
galima suskirstyti į keturias grupes: standartinę ‘Honeoye’ veislę galima priskirti
prie ankstyvųjų braškių veislių, ‘Elkat’ ir ‘Figaro’ veislės priskirtinos prie vidutinio
ankstyvumo, ‘Elsanta’, ‘Marmolada’ ir ‘Darselect’ – prie vidutinio vėlyvumo, o
‘Sonata’ – prie vėlyvųjų veislių (4 lentelė).
54

4 lentelė. Braškių uogų nokimo dinamika, %
Table 4. Strawberry ripening dynamic (%)
Babtai, 2008–2009 m.
Veislė
Cultivar
06 08–06 25 06 30–07 25
‘Honeoye’ 77 23
‘Elkat’ 65 35
‘Figaro’ 68 32
‘Elsanta’ 52 48
‘Marmolada’ 58 42
‘Darselect’ 60 40
‘Sonata’ 14 86
Vidutiniškai
Average
54 46
Auginant desertines braškių uogas labai svarbu, kad jos užaugtų kuo didesnės.
Tyrimai parodė, kad pirmaisiais metais derėjimo pradžioje iš esmės didesnes už
standartinę ‘Honeoye’ veislę uogas išaugino ‘Sonata’ ir ‘Figaro’, antraisiais metais –
‘Darselect’, ‘Elkat’ ir ‘Figaro’. Antraisiais derėjimo metais (2009 m.) dėl palankių
agroklimato sąlygų daugeliu atvejų braškių uogos išaugo šiek tiek didesnės negu
pirmojo derliaus (5 lentelė).
5 lentelė. Vidutinė braškių uogos masė derėjimo pradžioje, g
Table 5. Average strawberry berry weight in the beginning of yielding (g)
Babtai, 2008–2009 m.
Veislė
Vidutiniškai
2008 m. 2009 m.
Cultivar
Average
‘Honeoye’ 18,5 17,2 17,8
‘Elkat’ 22,6 28,4 25,5
‘Figaro’ 35,6 40,2 37,9
‘Elsanta’ 17,9 20,2 19,0
‘Marmolada’ 20,0 21,6 20,8
‘Darselect’ 21,5 25,6 23,6
‘Sonata’ 25,7 21,1 23,4
Vidutiniškai
23,1 24,9 24,0
Average
R 05
/ LSD 05
5,70 6,32 5,59
Vidutiniais dvejų metų duomenimis iš esmės didžiausias uogas derėjimo pradžioje
išaugino ‘Sonatos’, ‘Darselect’, ‘Elkat’ ir ‘Figaro’ veislių braškės. Visais atvejais ypač
didelės buvo ‘Figaro’ veislės braškės.
Jusliniais tyrimais nustatyta, kad visų tirtų veislių braškių uogos buvo labai geros
išvaizdos ir puikaus skonio. Vis dėlto labiausiai standartinės ‘Honeoye’ veislės uogas
55

išvaizda lenkė ‘Figaro’, ‘Darselect’, ‘Elsanta’ ir ‘Marmolada’, o skoniu – ‘Darselect’
veislės uogos (6 lentelė).
6 lentelė. Braškių uogų kokybė balais
Table 6. Strawberry berry quality (scores)
Babtai, 2008–2009 m.
Veislė
Cultivar
Išvaizda
Appearance
Skonis
Taste
Bendras įvertinimas
General evaluation
‘Honeoye’ 8,9 8,7 8,7
‘Elkat’ 9,0 8,7 8,8
‘Figaro’ 9,3 8,9 9,0
‘Elsanta’ 9,4 8,9 9,1
‘Marmolada’ 9,4 8,9 9,1
‘Darselect’ 9,3 9,1 9,2
‘Sonata’ 9,1 8,9 9,0
Vertinant desertines uogas, labai svarbu nustatyti jų tvirtumą. Tik gana tvirtos
desertinės uogos ilgai išlaiko gerą išvaizdą, tinka transportuoti ir parduoti. Uogų
tvirtumas priklauso nuo meteorologinių sąlygų uogoms augant ir nokstant. Nustatyta,
kad sausesniais 2008 metais visų veislių uogos buvo daug tvirtesnės negu drėgnais
2009 metais (7 lentelė). Tačiau labiausiai uogų tvirtumą lemia veislės ypatybės.
Vidutiniais dvejų metų duomenimis tvirčiausios yra ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ypač
‘Figaro’ veislių uogos, minkščiausios – ‘Elkat’.
7 lentelė. Braškių uogų tvirtumas, N/cm 2
Table 7. Strawberry berry firmness (N/cm 2 )
Babtai, 2008–2009 m.
Veislė
Vidutiniškai
2008 m. 2009 m.
Cultivar
Average
‘Honeoye’ 243 ± 24,8 207 ± 11,4 225
‘Elkat’ 227 ± 16,6 198 ± 20,8 212
‘Figaro’ 353 ± 23,2 257 ± 41,2 305
‘Elsanta’ 251 ± 26,8 216 ± 19,2 234
‘Marmolada’ 245 ± 44,2 252 ± 37,1 248
‘Darselect’ 288 ± 57,7 248 ± 14,7 268
‘Sonata’ 277 ± 29,6 233 ± 24,4 255
Vidutiniškai
Average
269 230 250
Aptarimas. Auginant braškes labai svarbu, kokia yra kerelių būklė braškėms
baigiant žydėti, prieš pat derliaus nuėmimą. Prieš pirmojo derliaus skynimą visų
veislių kerelių būklė buvo labai gera ar puiki. Braškėms baigiant derėti, dažnai augalus
apninka ligos ir kenkėjai ir kerelių būklė daugiau ar mažiau suprastėja. Tačiau
56

svarbiausia, kokia yra jų būklė rugsėjo mėnesį, kai braškės suformuoja naują lapiją,
kereliai baigia augti ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, nuo kurios ir
priklausys ateinančių metų derlius. Nuėmus pirmąjį derlių paaiškėjo, kad daugumos
veislių braškių kerelių būklė buvo labai gera ar puiki. Antraisiais derėjimo metais
daugumos veislių braškių kerelių būklė buvo taip pat gana gera. Tai lėmė ne tik tirtų
veislių braškių gyvybingumas, bet ir purškimas efektyviais pesticidais nuo ligų ir
kenkėjų.
Šie, kaip ir ankstesni, braškių veislių tyrimai parodė, kad auginant braškes trieilėse
plėvele mulčiuotose lysvėse ir drėkinant bei tręšiant jau ateinančiais po pasodinimo
metais jos gali duoti gausų ir aukštos kokybės uogų derlių (Uselis, 2008; Uselis ir
kt., 2008). Dvejų metų duomenimis už standartinę ‘Honeoye’ veislę iš esmės gausiau
derėjo po priedangomis augintos ‘Elkat’, ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ‘Elsantos’ veislių
braškės. Prasčiausiai derėjo ‘Figaro’ veislės braškės, nes buvo pasodinti jaunesni
mažiau įsišakniję daigai. Dėl to pirmųjų metų derlius buvo labai mažas. Žinotina,
kad siekiant gauti kuo didesnį uogų derlių ateinančiais po pasodinimo metais būtina
sodinti kuo geresnius daigus ir kuo anksčiau vasarą.
Kaip ir anksčiau atlikti panašaus pobūdžio tyrimai (Radaewska, Dawor, 1996;
Butler ir kt., 2002; Žurawicz, Masny, 2005; Uselis ir kt., 2008 a), mūsų tyrimas parodė,
kad po plėvelės priedangomis žiemą ir pavasarį susidaręs mikroklimatas teigiamai
veikė tirtų veislių braškių kerelių vystymąsi ir derlingumą. Tai buvo ne atsitiktinis
dalykas, nes šios veislės kilusios iš švelnesnio klimato zonos.
Veisiant verslinius braškynus, labai svarbu desertinių uogų skynimo laikotarpį
pratęsti kuo ilgiau. Būtina ne tik parinkti versliniams braškynams tinkamas veisles,
bet ir panaudoti kitas technologines priemones, kad desertinės uogos kuo anksčiau
sunoktų, nes ankstyvesnes uogas galima daug brangiau parduoti. Arba reikėtų parinkti
tokias veisles ir priemones, kad uogos noktų kuo vėliau, kai jų kaina vėl pakyla. Labai
svarbu pasiekti, kad įprastu metu, kai uogos būna pigiausios, jų užaugintume kuo
mažiau. Atlikti braškių sunokimo laiko tyrimai leido tirtas braškių veisles sugrupuoti į
keturias grupes pagal uogų nokimo laiką. Tyrimai parodė, kad visų tirtų veislių braškių
sunokimą apsimoka paankstinti naudojant plėvelę, išskyrus ‘Sonatos’ veislės braškes.
Šios veislės braškės priskirtinos prie vėlyvųjų ir dera tuo laiku, kaip ir daugumos veislių
braškės. Tuo metu uogų kainos būna pačios žemiausios ir nedidelis šios veislės uogų
sunokimo paankstinimas, panaudojant plėvelę, uogų kainos nepadidintų.
Labai svarbu pasirinkti tokias braškių veisles, kurios išaugina kuo didesnes uogas.
Tyrimais nustatyta, kad iš tirtų veislių iš esmės didžiausias uogas derėjimo pradžioje
išaugino ‘Sonatos’, ‘Darselect’, ‘Elkat’ ir ypač ‘Figaro’ veislių braškės. Taip pat iš
ankstesnių tyrimų žinome, kad senstant braškynui derlingumas būna dar gana geras,
bet uogos žymiai mažesnės negu jauname pirmamečiame braškyne (Uselis, 2008;
Uselis ir kt., 2008; Uselis ir kt., 2008 a). Atliekant šį tyrimą antraisiais derėjimo
metais uogos nebuvo mažesnės už pirmojo derliaus uogas. Tai lėmė labai palankios
agroklimato sąlygos braškėms augant ir nokstant antraisiais derėjimo metais. Tai gana
retas reiškinys.
Auginant desertines uogas labai svarbu jų išvaizda ir skonis. Tyrimai parodė, kad
visų tirtų veislių uogų skonis ir išvaizda buvo gera arba labai gera ir net šiek tiek lenkė
standartinę ‘Honeoye’ veislę. Uogų tvirtumo dvejų metų duomenys buvo tokie: visų
57

tirtų veislių uogos buvo tvirtesnės už standartinės ‘Honeoye’ veislės uogas, išskyrus
‘Elkat’. Dėl uogų minkštumo ‘Elkat’ braškes labiau tinka auginti vietinei rinkai, o kitų
veislių uogas galima ir eksportuoti.
Kompleksiškai įvertinus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad versliniuose braškynuose
galima pelningai auginti visas tirtas braškių veisles, tačiau būtina atkreipti
dėmesį į naujų perspektyvių veislių ‘Darselect’, ‘Sonata’ ir ‘Figaro’ braškių auginimą.
Taip pat žinotina, kad ‘Sonatos’ veislės braškės yra vėlyvos ir jų neverta auginti po
priedangomis, nes tuo metu uogų kainos būna pačios žemiausios.
Išvados. 1. ‘Elkat’ veislės braškių kereliai auga vešliausiai ir yra geriausios
būklės. Kitų veislių kereliai taip pat yra labai geros būklės. Kiek prasčiau atrodo tik
‘Figaro’ veislės kereliai.
2. Labiausiai šviesmargė išplinta ir ligos intensyvumas yra didžiausias ‘Honeoye’
ir ‘Figaro’, o mažiausias – ‘Elkat’ ir ‘Darselect’ veislių braškyne. Labiausiai rudmarge
serga ‘Sonata’, ‘Honeoye’ ir ‘Marmolada’, o mažiausiai – ‘Elkat’ veislės braškės.
3. Pagal uogų sunokimo laiką standartinė ‘Honeoye’ veislė priskirtina prie ankstyvųjų
braškių, ‘Elkat’ ir ‘Figaro’ – prie vidutinio ankstyvumo, ‘Elsanta’, ‘Marmolada’
ir ‘Darselect’ – prie vidutinio vėlyvumo, o ‘Sonata’ – prie vėlyvųjų.
4. Už standartinės ‘Honeoye’ veislės braškes iš esmės gausiau dera po priedangomis
auginamos ‘Elkat’, ‘Sonatos’, ‘Darselect’ ir ‘Elsantos’ veislių braškės.
5. Iš esmės didžiausias uogas derėjimo pradžioje išaugina ‘Sonatos’, ‘Darselect’,
‘Elkat’ ir ‘Figaro’ veislių braškės. Visais atvejais ypač didelės yra ‘Figaro’ veislės
braškės.
6. Visų tirtų veislių braškių uogos yra labai geros išvaizdos ir puikaus skonio.
Standartinės ‘Honeoye’ veislės uogas išvaizda labiausiai lenkia ‘Figaro’, ‘Darselect’,
‘Elsanta’ ir ‘Marmolada’, o skoniu – ‘Darselect’ veislės braškių uogos.
7. Tvirčiausios yra veislių ‘Sonata’, ‘Darselect’ ir ypač ‘Figaro’, o minkščiausios –
‘Elkat’ uogos. Visų tirtų veislių uogos yra tvirtesnės už standartinės veislės ‘Honeoye’
uogas, išskyrus ‘Elkat’.
Gauta 2009 11 17
Parengta spausdinti 2009 12 02
Literatūra
1. Butler l. M., Fernandez G. E., Louws F. J. 2002. Strawberry plant growth parameters
and yield among transplants of different types and from different geographic
sources, grown in a plasticulture system. HortScience, 12(1): 100–103.
2. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis (sudaryt.).
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Babtai, Kauno r.
3. Kikas A., Libek A., Kaldmäe H., Hanni L. 2007. Evaluation of strawberry cultivars
in Estonia. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 131–137.
58

4. Libek A. 2001. Investigation of strawberry cultivars in Estonia. Sodininkystė ir
daržininkystė, 20(3): 245–251.
5. Makosz E. 1998. Strategia rozwoju sadownictwa w Polsce do 2010 roku. In: E.
Makosz (eds.), Strategia rozwoju Polskiego ogrodnictwa do 2010 roka. Lublin,
83–104.
6. Radaewska B., Dewor I. 1996. Yield and mean weight of fruit from six strawberry
cultivars grown under unheated plastic tunnels over three years. Acta
Horticulture, 439: 525–532.
7. Rugienius R., Sasnauskas A. 2005. Braškių veislių ir hibridinių klonų tyrimas.
Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): 34–41.
8. Rugienius R., Sasnauskas A. 2006. Braškių veislių tyrimas Lietuvoje pagal tarptautunę
COST 863 programą. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 43–53.
9. Skrivele A., Ikase L., Kaufmane E. 1998. Horticulture in Latvia. In: Sadownictwo
w krajach Šrodkowo – Wschodnej Europy. Lublin, 205–212.
10. Uselis N. 2005. Braškių veislių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas.
Sodininkystė ir daržininkystė, 24(4): 72–80.
11. Uselis N. 2008 a. ‘Honeoye’ veislės braškių auginimo technologijų agronominis
ir ekonominis įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 19–28.
12. Uselis N. 2008 b. Inovatyvių braškių auginimo technologijų kūrimo ir tobulinimo
raida Lietuvoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): 153–164.
13. Uselis N. 2005. Investigation of strawberry cultivars for commercial growing in
Lithuania. Fruit – growing. Samochvaloviči, 17(2): 314–319.
14. Uselis N., Lanauskas J., Viškelis P., Valiuškaitė A. 2008. Braškių veislių tyrimas
auginant balta plėvele mulčiuotose kapiliariniu būdu laistomose lysvėse.
Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai, 21: 81–88.
15. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A., Urbonavičiūtė
A. 2008 a. Evaluation of the methods of soil cultivation growing dessert strawberries
in beds. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 295–305.
16. Uselis N., Valiuškaitė A., Raudonis L. 2006. Incidence of fungal leaf diseases
and phytophagous mites in different strawberry cultivars. Agronomi Research,
4: 421–426.
17. Žurawich E., Masny A. 2005. Uprawa truskawek w polu i pod oslonami.
Plantpress, Krakow.
18. Žurawicz E., Pluta S., Danek J. 2000. Small fruit breeding at the research institute
of Pomology and Floriculture in Skierniewice. Acta Horticulture, 538:
457–462.
59

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Investigation of strawberry cultivars growing them in profiled soil under
agrofilm
N. Uselis, J. Lanauskas, A. Valiuškaitė, P. Viškelis
Summary
Investigation of strawberry cultivars growing them in low beds of three rows mulched with
white film applying fertigation system was carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture
in 2007–2009. There were investigated these strawberry cultivars: ‘Honeoye’, ‘Elkat’, ‘Figaro’,
‘Elsanta’, ‘Marmolada’, ‘Darselect’ and ‘Sonata’. Experimental strawberry plantation was cultivated
using shoots grown in boxes. Planting scheme: 1.0 + 0.35 + 0.35 × 0.2 m (87 719 unt. ha -1 ).
In the beginning of winter before stronger frosts strawberry plantation was covered with agrofilm
in order to protect shrubs from frostbite in winter and to guarantee earlier strawberry yielding.
Cultivars ‘Elkat’, ‘Sonata’, ‘Darselect’ and ‘Elsantos’ grown under cover produced bigger yield
than the standard one ‘Honeoye’. Essentially biggest berries in the beginning of yielding produced
cultivars ‘Sonata’, ‘Darselect’, ‘Elkat’ and ‘Figaro’. Berries of all the investigated strawberry
cultivars were of very good appearance and excellent taste. ‘Sonata’, ‘Darselect’ and especially
‘Figaro’ produced the firmest berries, ‘Elkat’ – the softest ones. Complex evaluation of investigation
results showed that it is possible to grow profitable in market strawberry plantations all the
investigated strawberry cultivars, but the most perspective are ‘Darselect’, ‘Sonata’ and ‘Figaro’.
Key words: agrocover, strawberry, yield, leaf scorch, leaf spot, berry quality, cultivars.
60

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Penkiolikos aviečių veislių biologinių ir ūkinių savybių
įvertinimas Vidurio Lietuvoje
Loreta Buskienė
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas l.buskiene@lsdi.lt
2002–2005 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo ištirta 15 introdukuotų
aviečių veislių, sukurtų Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir JAV. Pagal derėjimo
pradžios vidutinę datą tirtos aviečių veislės buvo priskirtos ankstyvųjų (‘Novokitajevskaja’,
‘Malling Seedling’, ‘Volnica’) ir vidutinio ankstyvumo (‘Beskid’, ‘Canby’, ‘Dalniaja’, ‘Espe’,
‘Helkal’, ‘Kiržač’, ‘Nagrada’, ‘Nawojka’, ‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Tomo’, ‘Willamette’) veislių
grupėms.
Nustatyta, kad Vidurio Lietuvos agroklimato sąlygomis vidutinio sunkumo ir sunkiuose
priemoliuose derlingiausios buvo aviečių veislės ‘Novokitajevskaja’ (5,77 t ha -1 ),
‘Tomo’ (4,75 t ha -1 ) ir ‘Dalniaja’ (3,94 t ha -1 ). Stambiausias uogas išaugino ‘Willamette’,
‘Obilnaja’ ir ‘Kiržač’ avietės. Ištvermingiausios žiemą buvo aviečių veislės ‘Tomo’ ir
‘Novokitajevskaja’.
Reikšminiai žodžiai: augumas, avietės, derlingumas, fenologinės fazės, ištvermingumas
žiemą, uogos masė, veislės.
Įvadas. Lietuvoje didėja susidomėjimas versliniu aviečių auginimu. Mūsų
šalyje verslinių avietynų plotai siekia daugiau kaip 260 ha (Kviklys, 2006). Aviečių
augintojų verslo sėkmę lemia tinkamai pasirinkta veislė. Akademiko A. Žučenkos
nuomone, augalo derliaus dydis ir kokybė 50–80 % priklauso nuo veislės (Жученко,
2003). Pagrindinis aviečių veislių kūrėjų tikslas – sukurti labai produktyvias
veisles, gerai prisitaikiusias prie nepalankių aplinkos sąlygų ir išauginančias puikios
prekinės išvaizdos bei gero skonio uogas (Kempler, Daubeny, 1999; Heiberg ir kt.,
2002; Легкая, 2006).
Šiuo metu pasaulyje sukurta daugiau kaip 600 aviečių veislių, tačiau versliniuose
uogynuose jų auginama apie 30 (Легкая, 2006). Dauguma produktyvių ir puikios
kokybės uogas išauginančių aviečių veislių, sukurtų šiltesnio klimato šalyse, nėra
labai ištvermingos žiemą (Исачкин ir kt., 2001; Kikas ir kt., 2002; Gwozdecki, 2003;
Leposavić ir kt., 2003; Zornić ir kt., 2003; Евдокименко, 2007). Ši problema aktuali
mūsų šalyje, nes žiemą dažnai atšyla ir po to staiga atšąla, o avietės jautrios temperatūrų
kaitai. Nuo aviečių ištvermingumo žiemą labai priklauso jų derlingumas, nes dėl
stiebų pašalimo neištvermingų veislių avietės gali beveik nederėti (Казаков, 1994;
61

Heiberg ir kt., 2002; Danek, 2004).
Avietėms tinkamiausios purios, humusingos dirvos (Казаков, 1994; Danek, 2004).
Lietuvoje daug avietynų įveista derlingose, sunkios granuliometrinės sudėties dirvose,
todėl labai svarbu įvertinti biologines ir ūkines augalų savybes, auginant avietes
tokiomis agroklimato sąlygomis.
Remiantis literatūros šaltiniais, be pasaulyje paplitusių veislių ‘Willamette’,
‘Canby’, ‘Malling Seedling’, tyrimams pasirinktos ir naujos: Rusijos selekcininko
I. Kazakovo sukurtos aviečių veislės ‘Volnica’, ‘Peresvet’ (Исачкин ir kt., 2001;
Евдокименко, 2007), Lenkijoje J. Daneko išvestos naujos veislės ‘Beskid’, ‘Nawojka’
(Danek, 2004), estiškos avietės ‘Tomo’, ‘Espe’ ir ‘Helkal’ (Kikas ir kt., 2002).
Darbo tikslas – ištirti ir įvertinti introdukuotų aviečių veislių svarbiausias biologines
ir ūkines savybes Lietuvos agroklimato sąlygomis.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2002–2005 m. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentinėje bazėje. Tirta 15 aviečių
veislių, sukurtų Rusijoje, Estijoje, Lenkijoje, Anglijoje ir JAV.
Avietės pasodintos 2000 m. pavasarį 3,0 × 0,5 m atstumais ir augintos pagal
priimtas intensyvias uogynų auginimo technologijas (Uselis, 2002). Augalų juostos
plotis – 50–60 cm, stiebų skaičius nenormuotas. Apskaitinio bandymų laukelio ilgis –
3 m, plotis – 1,5 m, plotas – 4,5 m 2 . Bandymo variantai kartoti po keturis kartus.
Dirvožemis – sekliai karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (RDg4-k1), vidutinio
sunkumo ir sunkus priemolis. Agrocheminė dirvožemio charakteristika: pH – 7,1 (KCl
ištraukoje), humuso – 2,3 %, P 2
O 5
– 290 mg kg -1 , K 2
O – 180 mg kg -1 .
Atliekant bandymą nustatyta: aviečių fenologinių fazių eiga (fiksuota augalų
vegetacijos pradžia ir pabaiga); aviečių vienamečių stiebų skaičius augalų juostos
ilgio metre, jų skersmuo ir aukštis (matuojant po 25 stiebus laukelyje vegetacijos
pabaigoje); stiebų pašalimas po šaltų žiemų (įvertintas 5 balų sistema: 0 – nepašalę,
5 – visai iššalę); uogų derlius (t ha -1 ); vidutinė uogos masė (pirmo, trečio ir paskutinio
skynimo metu, atsitiktine tvarka atrinkus po 100 uogų laukelyje).
Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti taikant dispersinės analizės metodą randomizuotų
pakartojimų blokams.
Meteorologinės sąlygos tyrimų laikotarpiu buvo gana skirtingos ir ne visais metais
palankios avietėms augti. 2002 metai buvo sausringiausi. 2003 m. sausa buvo gegužės
ir birželio mėn. Liepa buvo lietinga, rugpjūtis ir rugsėjis – gana šilti ir sausi. 2004 m.
pavasarį užfiksuotos iki -4,9 °C šalnos. Balandžio mėn. buvo labai sausa – iškrito tik
3,8 mm kritulių (daugiametis vidurkis – 71,8 mm). Liepa buvo sausesnė ir vėsesnė
negu įprastai, rugpjūtis – labai lietingas. 2005 m. buvo labai sausa ir karšta liepa,
rugpjūtis – vėsesnis ir lietingas. 2001–2002 m. ir 2004–2005 m. žiemomis pasireiškė
staigūs oro temperatūros svyravimai, todėl nemažai veislių aviečių stiebų pašalo.
Rezultatai. A u g a l ų f e n o l o g i n i ų f a z i ų e i g a. 2002–2005 m. laikotarpiu
iš tirtų 15 veislių anksčiausiai vegetuoti pradėjo ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Canby’,
vėliausiai – ‘Peresvet’ veislių avietės (1 lentelė). Vidutinė tirtų veislių aviečių vegetacijos
trukmė – 211 dienų. ‘Kiržač’ ir ‘Volnica’ veislių aviečių vegetacijos periodas
buvo trumpiausias (208 d.), ‘Beskid’ – ilgiausias (218 d.).
62

1 lentelė. Skirtingų veislių aviečių vegetacijos eiga
Table 1. Vegetation of different raspberry cultivars
Veislė
Cultivar
Vegetacijos pradžia
(mėnuo, diena)
Beginning of vegetation
(month, day)
Vegetacijos pabaiga
(mėnuo, diena)
End of vegetation
(month, day)
Babtai, 2002–2005 m.
Vidutinė vegetacijos
trukmė dienomis
Average vegetation
duration (days)
‘Novokitajevskaja’ 04–16 11–14 212
(standartinė
standard)
‘Beskid’ 04–20 11–24 218
‘Canby’ 04–18 11–16 212
‘Dalniaja’ 04–24 11–20 210
‘Espe’ 04–26 11–22 210
‘Helkal’ 04–20 11–16 210
‘Kiržač’ 04–20 11–14 208
‘Malling Seedling’ 04–24 11–20 210
‘Nagrada’ 04–26 11–22 210
‘Nawojka’ 04–20 11–18 212
‘Obilnaja’ 04–24 11–20 210
‘Peresvet’ 04–28 11–28 214
‘Tomo’ 04–26 11–22 210
‘Volnica’ 04–20 11–14 208
‘Willamette’ 04–22 11–20 212
Praėjus 40–50 d. nuo vegetacijos pradžios, avietės pradeda žydėti (Misevičiūtė,
1974; Buskienė, 1996). Jos žydi gana vėlai, todėl beveik niekada nenukenčia nuo
pavasario šalnų. Aviečių žydėjimo pradžia kito nuo gegužės 26 d. iki birželio 8 d., o
pabaiga – nuo birželio 12 iki 28 d.: tai priklausė nuo veislės ir meteorologinių sąlygų
(1 pav.). Gausiausiai avietės pražysta praėjus 3–5 d. nuo žydėjimo pradžios. Nustatyta,
kad daugumos tirtų veislių aviečių gausiausias žydėjimas sutapo. Vidutinė tirtų veislių
aviečių žydėjimo trukmė – 18 dienų. Kasmet trumpiausiai žydėdavo ‘Nagrada’ ir
‘Obilnaja’ (14 d.), o ilgiausiai – ‘Beskid’ veislės avietės (27 d.).
Nuo aviečių žydėjimo iki uogų sunokimo praeina 25–30 dienų (Misevičiūtė,
1974; Buskienė, 1996). Tyrimų laikotarpiu kasmet anksčiausiai pradėdavo derėti
‘Novokitajevskaja’, ‘Malling Seedling’, ‘Volnica’, vėliausiai uogas sunokindavo
‘Peresvet’ veislės avietės (2 pav.).
Vidutinė tirtų veislių aviečių derėjimo trukmė – 28 dienos. Trumpiausiai derėjo
‘Nawojka’ (25 d.), o ilgiausiai derėjo ir žydėjo ‘Beskid’ veislės avietės (33 d.). Aviečių
uogos buvo skintos 5–6 kartus per sezoną.
63

Veislė
Cultivar
‘Novokitajevskaja’
(stand. / standard)
‘Beskid’
‘Canby’
‘Dalniaja’
‘Espe’
‘Helkal’
‘Kiržač’
‘Malling Seedling’
‘Nagrada’
‘Nawojka’
‘Obilnaja’
‘Peresvet’
‘Tomo’
‘Volnica’
‘Willamette’
Gegužė
May
Birželis
June
26 28 30 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30
1 pav. Skirtingų veislių aviečių vidutinė žydėjimo trukmė
Fig. 1. Average blooming duration of different raspberry cultivars
Babtai, 2002–2005 m.
Liepa
Rugpjūtis
Veislė
July
August
Cultivar
4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 2 4 6 8 10
‘Novokitajevskaja’
(stand. / standard)
‘Beskid’
‘Canby’
‘Dalniaja’
‘Espe’
‘Helkal’
‘Kiržač’
‘Malling Seedling’
‘Nagrada’
‘Nawojka’
‘Obilnaja’
‘Peresvet’
‘Tomo’
‘Volnica’
‘Willamette’
2 pav. Skirtingų veislių aviečių vidutinė derėjimo trukmė
Fig. 2. Average yielding duration of different raspberry cultivars
Babtai, 2002–2005 m.
64

Remiantis mūsų fenologiniais stebėjimais, pagal derėjimo pradžios vidutinę
datą tirtos aviečių veislės buvo priskirtos ankstyvųjų (‘Novokitajevskaja’, ‘Malling
Seedling’, ‘Volnica’) ir vidutinio ankstyvumo (‘Beskid’, ‘Canby’, ‘Dalniaja’, ‘Espe’,
‘Helkal’, ‘Kiržač’, ‘Nagrada’, ‘Nawojka’, ‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Tomo’, ‘Willamette’)
veislių grupėms.
Av i e č i ų a u g u m a s i r s t i e b ų p a š a l i m a s. Tyrimų laikotarpiu iš esmės
aukštesni nei standartinės veislės ‘Novokitajevskaja’ užaugo ‘Willamette’ (132,8 %),
‘Canby’, ‘Beskid’, ‘Espe’ (118–120 %), ‘Malling Seedling’, ‘Nagrada’ ir ‘Tomo’
(110–112 %) aviečių stiebai, iš esmės žemesni – ‘Volnica’ (87,7 %) (2 lentelė). Visais
tyrimų metais ‘Willamette’ aviečių stiebai užaugo aukščiausi (177,0 cm), o ‘Volnica’ –
žemiausi (116,9 cm). ‘Canby’ veislės augalų stiebai iš kitų išsiskyrė iš esmės didžiausiu
(10,8 mm) skersmeniu (2 lentelė).
2 lentelė. Aviečių augumas ir stiebų pašalimas žiemą
Table 2. Raspberry growth wigour and stem frostbite in winter
Veislė
Cultivar
Stiebo
aukštis
Stem
height,
cm
Stiebo
skersmuo
Stem
diameter,
mm
Stiebų
skaičius,
vnt. m -1
Stem number
(unt. m -1 )
Babtai, 2002–2005 m.
Stiebų pašalimas balais
Stem frostbite
2001–2002 m. 2004–2005 m.
žiemą žiemą
in winter in winter
2001–2002 2004–2005
‘Novokitajevskaja’ 133,2 9,74 35,7 0,9 0,7
(standartinė / standard)
‘Beskid’ 157,4 9,85 25,8 1,1 1,1
‘Canby’ 160,5 10,8 34,4 1,3 2,3
‘Dalniaja’ 131,7 10,5 32,9 3,0 1,7
‘Espe’ 157,5 9,48 28,7 0,9 1,4
‘Helkal’ 126,1 9,97 38,5 1,9 1,3
‘Kiržač’ 130,2 9,67 35,4 2,8 2,5
‘Malling Seedling’ 149,2 10,26 31,4 0,7 1,6
‘Nagrada’ 147,7 10,47 25,4 1,1 1,5
‘Nawojka’ 129,1 9,85 32,6 3,8 3,7
‘Obilnaja’ 123,2 9,46 36,0 3,2 2,8
‘Peresvet’ 121,1 10,18 37,1 1,9 1,7
‘Tomo’ 146,7 9,97 32,8 0,6 0,5
‘Volnica’ 116,9 9,88 29,6 2,3 2,2
‘Willamette’ 177,0 9,68 38,7 2,2 2,1
R 05
/ LSD 05
13,17 0,942 6,88 1,45 0,96
‘Peresvet’, ‘Malling Seedling’, ‘Nagrada’, ‘Espe’ ir ‘Canby’ avietės išaugino didesnio
nei 10 mm skersmens stiebus. Avietės ‘Nagrada’, ‘Beskid’ ir ‘Espe’ suformavo
iš esmės mažiau (20–30 %) vienamečių stiebų ploto vienete negu standartinė veislė
(2 lentelė). Šių trijų ir ‘Volnica’ veislės avietės suformavo iki 30 vnt m -1 , o ‘Kiržač’,
65

‘Novokitajevskaja’, ‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Helkal’ ir ‘Willamette’ – daugiau kaip
35 vnt m -1 stiebų.
Labai svarbi biologinė ir ūkinė aviečių veislės savybė yra ištvermingumas žiemą,
iš dalies lemianti derlingumą. Po 2001–2002 m. žiemos įvertinus aviečių stiebų pašalimą,
nustatyta, kad labiausiai pašalo ‘Nawojka’, ‘Obilnaja’, ‘Dalniaja’ ir ‘Kiržač’
aviečių stiebai (skirtumai esminiai) (2 lentelė). Mažiausiai pašalo ‘Tomo’, ‘Malling
Seedling’, ‘Espe’ ir ‘Novokitajevskaja’ aviečių stiebai (pažeidimai mažesni negu 1
balas). Daugiau aviečių veislių nukentėjo 2004–2005 m. žiemą. Šią žiemą labiausiai
pašalo ‘Willamette’, ‘Nawojka’, ‘Canby’ aviečių stiebai. Ištvermingiausios buvo
‘Tomo’, ‘Dalniaja’, ‘Novokitajevskaja’, ‘Helkal’ ir ‘Beskid’ veislių avietės. Kitų veislių
aviečių stiebai pašalo iš esmės daugiau negu standartinės veislės ‘Novokitajevskaja’.
Per ketverius tyrimų metus ištvermingiausios žiemą buvo aviečių veislės ‘Tomo’ ir
‘Novokitajevskaja’.
D e r l i u s i r u o g o s m a s ė. 2002 m. iš esmės didesnį uogų derlių nei standartinė
veislė išaugino ‘Tomo’ veislės avietės (7,11 t ha -1 ), gana gerai derėjo ir ‘Espe’,
‘Helkal’, ‘Malling Seedling’ avietės (apie 4 t ha -1 ) (3 lentelė).
3 lentelė. Aviečių derlius ir vidutinė uogos masė
Table 3. Raspberry yield and average berry weight
Veislė
Cultivar
‘Novokitajevskaja’
(standartinė /
standard)
Derlius
Yield, t ha -1
Babtai, 2002–2005 m.
Vidutinė
uogos masė
Average berry
weight, g
2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
vidutinis
average
2,57 5,24 5,42 9,83 5,77 1,86
‘Beskid’ 2,10 2,06 2,67 4,88 2,93 2,12
‘Canby’ 2,92 3,84 3,36 3,06 3,30 2,01
‘Dalniaja’ 1,83 2,89 2,37 8,68 3,94 2,07
‘Espe’ 4,24 1,99 0,91 3,31 2,61 2,03
‘Helkal’ 3,6 1,52 2,34 5,38 3,21 2,10
‘Kiržač’ 1,84 1,57 1,75 3,51 2,17 2,42
‘Malling Seedling’ 3,60 3,36 2,38 2,21 2,89 2,20
‘Nagrada’ 2,75 2,85 2,72 4,63 3,24 2,15
‘Nawojka’ 0,47 1,06 0,71 1,13 0,84 1,71
‘Obilnaja’ 1,34 2,63 1,64 3,21 2,21 2,41
‘Peresvet’ 0,88 1,07 0,81 1,58 1,09 1,82
‘Tomo’ 7,11 2,13 2,08 7,68 4,75 2,07
‘Volnica’ 0,54 1,30 1,48 3,01 1,58 1,97
‘Willamette’ 1,98 3,70 2,90 2,41 2,75 2,38
R 05
/ LSD 05
2,137 1,225 1,511 2,903 1,272 0,174
66

2003 m. ‘Canby’, ‘Willamette’ ir ‘Malling Seedling’ veislių aviečių derlingumas
buvo didesnis nei 3 t ha -1 . 2004 m. visų veislių aviečių derlius buvo iš esmės mažesnis
negu standartinės veislės. 2005 m. aviečių derlingumas per tiriamąjį laikotarpį buvo
didžiausias. Per ketverius tyrimų metus iš esmės geriausiai derėjo aviečių veislės
‘Novokitajevskaja’ (5,77 t ha -1 ), ‘Tomo’ (4,75 t ha -1 ) ir ‘Dalniaja’ (3,94 t ha -1 ).
Per tiriamąjį laikotarpį stambesnes uogas, palyginti su standartine veisle, išaugino
‘Kiržač’, ‘Willamette’, ‘Obilnaja’ (125–129 %), taip pat ‘Helkal’, ‘Dalniaja’, ‘Tomo’,
‘Beskid’, ‘Nagrada’, ‘Malling Seedling’ (111–118 %) veislių avietės (3 lentelė).
Smulkiausios išaugo ‘Nawojka’ aviečių uogos (1,71 g).
Aptarimas. Pagal derėjimo pradžios vidutinę datą (Misevičiūtė, 1974; Buskienė,
1996) ir atsižvelgiant į tyrimų metų meteorologines sąlygas Lietuvos sodininkystės
ir daržininkystės institute 15 ištirtų introdukuotų aviečių veislių buvo sugrupuota į
ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo.
Svarbiausia augalų biologinė ir ūkinė savybė yra derlingumas. Aviečių derlingumas
priklauso nuo meteorologinių sąlygų vegetacijos metu, pakankamo stiebų
skaičiaus ploto vienete ir kitų genotipo charakteristikų (Mаксименко ir kt., 2007).
Mūsų tyrimų duomenimis 2002 m. dėl kritulių trūkumo 8 veislių aviečių derlius buvo
mažiausias per visus tyrimų metus. 2003 m. visų veislių avietės derėjo iš esmės prasčiau
už standartinę veislę. Manoma, kad tam turėjo įtakos 2002 m. išaugę ploniausi
10 veislių aviečių vienamečiai stiebai, kurie derėjo 2003 m. Be to, negausų uogų
derlių sąlygojo sausringi periodai gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesiais. 2004 m.
taip pat visų veislių aviečių derlius buvo iš esmės mažesnis negu standartinės veislės.
Dešimt veislių derėjo prasčiau negu 2003 m. Matyt, derliui turėjo įtakos atskiri sausringi
periodai balandžio ir liepos mėnesiais. 2005 m. dauguma aviečių veislių derėjo
gausiausiai per visus tyrimų metus. Nors nemažai aviečių veislių stiebų žiemą pašalo,
tačiau dėl pakankamo kritulių kiekio ir palankaus temperatūros režimo svarbiausiais
augalų augimo tarpsniais uogų derlius buvo geras. Apibendrinus tiriamojo laikotarpio
rezultatus nustatyta, kad geriausią derlių išaugino ‘Novokitajevskaja’ (5,77 t ha -1 ),
‘Tomo’ (4,75 t ha -1 ) ir ‘Dalniaja’ (3,94 t ha -1 ) veislių avietės.
Per ketverius metus ištyrus 15 aviečių veislių nustatyta, kad jų derlingumas nelabai
priklausė nuo stiebų aukščio, skersmens ir jų skaičiaus ploto vienete. Pavyzdžiui,
aviečių veislė ‘Willamette’ išaugino aukščiausius stiebus ir didžiausią jų kiekį ploto
vienete, tačiau jos uogų derlius buvo vidutinis (2,75 t ha -1 ). Gausiausiai derančios
standartinės veislės ‘Novokitajevskaja’ avietės išaugino neaukštus ir vidutinio storio
stiebus. Kaip rodo bandymų duomenys, tirtų aviečių veislių derlingumą labiausiai
veikė stiebų pašalimas žiemą. Tą faktą patvirtina ir ankstesni mūsų tyrimai (Buskienė,
2007). Daugiausia aviečių veislių pašalo 2004–2005 m. žiemą. Nors ši žiema nebuvo
labai šalta, bet oras buvo permainingas ir po dažnų atšilimų vasarį prasidėjo šalčiai.
Per ketverius tyrimų metus ištvermingiausios žiemą buvo ’Novokitajevskaja’ ir ‘Tomo’
veislių avietės. Per šį laikotarpį ‘Novokitajevskaja’, ‘Tomo’ ir ‘Dalniaja’ avietės išaugino
didžiausią derlių. Dėl stipriai pašalusių žiemą stiebų mažiausias buvo ’Nawojka’
veislės aviečių derlius, pašalimas taip pat labai sumažino ‘Obilnaja’, ‘Kiržač’,
‘Volnica’, ‘Willamette’, ‘Peresvet’ aviečių derlių. Šios introdukuotų veislių grupės
avietės buvo produktyvesnės nei anksčiau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės
institute tirtos aviečių veislės (Buskienė, 1999), tačiau jų ištvermingumas žiemą buvo
panašus. Mūsų tyrimų rezultatai sutampa su Estijos mokslininkų nuomone, kad aviečių
derlingumas labiausiai priklauso nuo veislės ištvermingumo žiemą (Kikas ir kt., 2002).
67

Ištvermingiausios žiemą yra tų veislių avietės, kurių gilios ramybės periodas yra ilgas
(Казаков, 1994). Aviečių stiebai pakenčia gana žemas temperatūras, tačiau jie jautrūs
staigiems temperatūrų svyravimams žiemą, ypač jos pabaigoje. Kadangi pastaraisiais
metais mūsų žiemos darosi vis permainingesnės ir po pasikartojančių atšilimų dažnai
prasideda šalčiai, aviečių ištvermingumas žiemą tampa viena pagrindinių biologinių
ir ūkinių veislės savybių. Ištvermingų žiemą veislių sukūrimas selekciniu ir genetiniu
požiūriu visada buvo sudėtinga ir mažiau ištirta sritis, todėl šia prasme labai svarbi
regeneracinė veislės savybė (Кичина, 1984).
Remiantis mūsų tyrimų duomenimis, derlingiausiomis ir ištvermingiausiomis
žiemą aviečių veislėmis pripažintos ‘Novokitajevskaja’ ir ‘Tomo’. Jos gali būti rekomenduotos
auginti versliniuose Lietuvos avietynuose, tačiau dėl smulkokų uogų
labiau tiktų perdirbti negu desertui.
Išvados. 1. Vidurio Lietuvos agroklimato sąlygomis neutralios reakcijos
vidutinio sunkumo ir sunkiuose priemoliuose (RDg4-k1) aukščiausi išauga ‘Willamette’
(177,0 cm), žemiausi – ‘Volnica’ (116,9 cm) veislių aviečių stiebai. Daugiausia
stiebų ploto vienete (daugiau kaip 35 vnt m -1 ) suformuoja ‘Kiržač’, ‘Novokitajevskaja’,
‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Helkal’ ir ‘Willamette’, mažiausiai (ne daugiau kaip
30 vnt. m -1 ) – ‘Nagrada’, ‘Beskid’, ‘Espe’ ir ‘Volnica’ veislių avietės. Didžiausias
skersmuo – ‘Canby’ aviečių stiebų.
2. Pagal derėjimo pradžios vidutinę datą introdukuotos aviečių veislės priskiriamos
ankstyvųjų (‘Novokitajevskaja’, ‘Malling Seedling’, ‘Volnica’) ir vidutinio ankstyvumo
(‘Beskid’, ‘Canby’, ‘Dalniaja’, ‘Espe’, ‘Helkal’, ‘Kiržač’, ‘Nagrada’, ‘Nawojka’,
‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Tomo’, ‘Willamette’) veislių grupėms.
3. Iš ankstyvųjų aviečių veislių derlingiausios yra ‘Novokitajevskaja’ (5,77 t ha -1 ),
iš vidutinio ankstyvumo – ‘Tomo’ (4,75 t ha -1 ) ir ‘Dalniaja’ (3,94 t ha -1 ). ‘Willamette’,
‘Obilnaja’ ir ‘Kiržač’ aviečių uogos išauga stambiausios (2,38–2,42 g). Ištvermingiausios
žiemą aviečių veislės yra ‘Tomo’ ir ‘Novokitajevskaja’.
Gauta 2009 11 19
Parengta spausdinti 2009 12 07
Literatūra
1. Buskienė L. 1999. 13 veislių aviečių biologinis–ūkinis įvertinimas. Sodininkystė
ir daržininkystė, 18(1): 28–37.
2. Buskienė L. 2007. Introdukuotų aviečių veislių biologinės-ūkinės savybės.
Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): 153–161.
3. Danek J. 2004. Uprawa maliny i jeźyny. Hortpress, Warszawa.
4. Gwozdecki J. 2003. Raspberry production in Poland. Proceedings of I Symposium
on Raspberry of Serbia and Montenegro with International Participation. Čačak,
157.
5. Heiberg N., Standal R., Måge F. 2002. Evaluation of red raspberry cultivars in
Norway. Acta Horticulturae, 585: 199–202.
6. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis (sudaryt.).
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Babtai, Kauno r.
7. Kempler C., Daubeny H. A. 1999. Development of fresh market raspberry cultivars.
Acta Horticulturae, 505: 121–128.
68

8. Kikas A., Libek A., Hanni L. 2002. Evaluation of raspberry cultivars in Estonia.
Acta Horticulturae, 585: 203–207.
9. Kviklys D. 2006. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija. Babtai,
Kauno r.
10. Leposavić A., Glišić I., Milošević T. 2003. Modern raspberry assortment and processing.
Proceedings of I Symposium on Raspberry of Serbia and Montenegro
with International Participation. Čačak, 27.
11. Lietuvos pomologija. 1974. Autorių kolektyvas. Mintis, Vilnius.
12. Lietuvos pomologija. 1996. V. Tuinyla, A. Lukoševičius (sudaryt). Mokslo ir
enciklopedijų leidykla, Vilnius.
13. Zornić B., Petrović S., Milošević T., Leposavić A. 2003. Raspberry products in
Europe and the USA. Proceedings of I Symposium on Raspberry of Serbia and
Montenegro with International Participation. Čačak, 153.
14. Евдокименко С. Н. 2007. Современные сорта малины для промышленного и
приусадебного садоводства и технологии их выращивания. Плодоводство,
19: 257–266.
15. Исачкин А. В., Воробьев Б. Н., Аладина О. Н. 2001. Сортовой каталог:
Ягодные культуры. ЭКСМО, Москва.
16. Казаков И. В. 1994. Малина и ежевика. Колос, Москва.
17. Кичина В. В. 1984. Генетика и селекция ягодных культур. Колос, Москва.
18. Легкая Л. В. 2006. Основные направления селекции малины в мире.
Плодоводство, 18(1): 242–249.
19. Максименко М. Г., Зуйкевич О. Г., Легкая Л. В. 2007 Результаты изучения
качественных показателей урожая малины. Плодоводство, 19: 161–167.
20. Жученко А. А. 2003. Экологическая генетика культурных растений.
Самара.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Evaluation of fifteen raspberry cultivars biological and economical properties
in Middle Lithuania
L. Buskienė
Summary
At the Lithuanian Institute of Horticulture in 2002–2005 there was investigated
15 introduced raspberry cultivars, created in Russia, Estonia, Poland, England and USA.
According to the average data of yielding beginning, the investigated raspberry cultivars
were attributed to the early (‘Novokitajevskaja’, ‘Malling Seedling’, ‘Volnica’) and averagely
early (‘Beskid’, ‘Canby’, ‘Dalniaja’, ‘Espe’, ‘Helkal’, ‘Kiržač’, ‘Nagrada’, ‘Nawojka’,
‘Obilnaja’, ‘Peresvet’, ‘Tomo’, ‘Willamette’) cultivar groups. It was established that under
Middle Lithuanian agroclimatic conditions in average hard and hard loam the most
productive raspberry cultivars were ‘Novokitajevskaja’ (5.77 t ha -1 ), ‘Tomo’ (4.75 t ha -1 )
and ‘Dalniaja’ (3.94 t ha -1 ). Cultivars ‘Willamette’, ‘Obilnaja’ and ‘Kiržač’ produced
the biggest berries. Cultivar ‘Tomo’ and ‘Novokitajevskaja’ were the most winterhardy.
Key words: growth wigour, raspberry, productivity, phenological phases, winterhardiness,
berry weight, cultivars.
69

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF
HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Effects of foliar applied fertilizers and removal of
runners on the yield and berry quality of strawberry
cultivar ‘Polka’ on black plastic mulch
Liidia Klaas, Kersti Kahu, Asta-Virve Libek, Hedi Kaldmäe
Estonian University of Life Sciences, Institute of Agricultural and Environmental
Sciences, Polli Horticultural Research Center 69108 Polli, Karksi-Nuia,
Viljandimaa, Estonia, e-mail: liidia.klaas@emu.ee
Experiment was carried out with strawberry cultivar ‘Polka’ at Polli Horticultural
Research Center in 2003–2006 in collaboration with Kemira GrowHow. The objective of
the experiment was to study the influence of foliar fertilization and removal of runners on
yield and fruit quality of cultivar ‘Polka’ on black plastic mulch under conditions of adequate
fertilization of soil. Plants were grown in double rows covered with 1.2 m wide black plastic.
There were 8 variants: 1) non-fertilized without runners (control); 2) non-fertilized with runners;
3) sprayed with Phosfik; 4) sprayed with Ferticare 14-11-25; 5) sprayed with Kemira
strawberry foliar fertilizer; 6) sprayed with Aton AZ; 7) sprayed with Boramin Ca; 8) sprayed
with Maxflow Mg. In all variants with foliar fertilizers, the runners were removed during
picking of fruits.
The results showed that compared to the control (non-fertilized and without runners)
the plants in non-fertilized variant with runners not removed showed yield decrease of 10 %
in first crop year. In three-years average yield, the amount of second grade fruits was higher,
and the share of small fruits was enhanced in this variant. All foliar fertilizers increased the
percentage of first grade fruits in the total yield of the first year for 2.5–4.8 %. Plants treated
with Aton AZ gave a significantly higher yield. Aton AZ gave an increase in average berry
weight over all three years.
Key words: Fragaria × ananassa, foliar fertilization, yield quality, removing of runners.
Introduction. According to Statistics of Estonia, the total strawberry cultivation
area in 2006 was 814 ha and the average yield 2.1t ha -1 . The most widely grown
cultivar in Estonia is ‘Polka’ because of its reasonably good winter-hardiness and
good yield. 64 % of plantations are established on black plastic mulch as this method
suits best under Estonian climate (Lille et al., 2003; Karp et al., 2002; Kikas, Luik,
2002; Kikas, 1997). On black plastic mulch the yield ripens earlier and the berries
remain clean. The mulch also helps to maintain moisture of the soil, prevents weedgrowth
and protects the soil from nutrient loss (Boyce and Reed, 1983; Kasperbauer,
2000; Kivijärvi, 2002). However, there are also drawbacks in using plastic mulch.
71

Soil compaction and insufficient aeration are the major problems. As the plantation
gets older, the uptake of nutrients is restricted and applying of additional fertilizers
may be complicated. The mulch can also be a favourable procreation place for strawberry
mites (Metspalu et al., 2001). This can lead to decreased yields and losses in
berry quality. One possibility of compensating nutrient deficiency is the use of foliar
fertilizers. Foliar application of fertilizers is considered more ecologically sound
than soil fertilization (Lanauskas et al., 2006). Therefore, the number of foliar fertilizers
available on the market has recently increased. The effect of fertilizers depends
on the nutrient content of soil, soil texture, organic matter and pH (Lacertosa et al.,
1999). On soils with high nutrient levels the effect of foliar fertilizers is minute (Latet
et al., 2002; Neuweiler, 1997; Albregts and Howard, 1987). Cultivars react diversely
to fertilization (Michalski, 1997; Klaas, 2001). The objective of our research was to
evaluate the effect of different foliar fertilizers and removing of runners on the yield
and berry quality of strawberry cultivar ‘Polka’ on black plastic mulch under conditions
of adequate fertilization of soil.
Object, methods and conditions. The investigations were carried out at Polli
Horticultural Research Center from 2003 to 2006 in collaboration with sales company
Kemira Grow How, which suggested the list of fertilizers for testing. Soil in
the experimental area was sandy loam. Soil pHkcl was 6.2 and organic C content
was 4.6 %, which is suitable for strawberry production (Matala, 1994). The content
of P and K was high (207 and 242 mg kg -1 , respectively); Ca Mg and Cu levels were
sufficient in the soil (1 850, 121, 5.2 mg kg -1 ). B and Mn content were low (0.69 and
81 mg kg -1 ). The test plot with cultivar ‘Polka’ was established in the spring of 2003.
It was planted in double rows covered with 1.2 m wide black plastic mulch with row
spacing 140 cm and plant spacing 33 cm. The experiment had a complete randomized
block design with four replications of 50 plants per variant. The plot had no
irrigation system, water was provided by rain.
Before blooming time the plants were sprayed with Topas 100 EC and Fastac 50
EC mix; for weed control Basta 150 SL was used between rows.
The composition of fertilizers used in the experiment:
1. Phosfik, NPK 3-12-15, B 0.01 %, Cu 0.02 %, Mn 0.02 %, Mo 0.001 %,
Zn 0.02 %
2. Ferticare 14-11-25, NPK 14-5-21, Mg 1.4 %, S 1.8 %, B 0.02 %, Cu 0.01 %,
Mn 0.1 %, Fe 0.1 %, Mo 0.002 %, Zn 0.01 %, Co 0.001 %
3. Kemira strawberry foliar fertilizer, NPK 6.6-12-21
4. Aton AZ, free amino acids 6 %, CaO 1.2 %, B 0.1 %, Fe 1.1 %, Mn 0.8 %,
Mo 0.1 %, Zn 1.2 %
5. Boramin Ca, free amino acids 6.5 %, CaO 10.4 %, B 0.27 %
6. Maxflow Mg, Mg 55 %
The following variants were used in the experiment:
1. No foliar fertilization, runners were removed (control);
2. No foliar fertilization, runners not removed;
3. Phosfik three times before flowering at the ratio 2 l ha -1 with 1 000 l ha -1 of water;
72

4. Ferticare 14-11-25, three times before flowering, 5 l ha -1 with 500 l ha -1 of water;
5. Kemira strawberry foliar fertilizer, three times during flowering. 5 l ha -1 with
500 l ha -1 of water;
6. Aton AZ, once during flowering 4 l ha -1 with 400 l ha -1 of water;
7. Boramin Ca, three times during the development of berries. 2.5 l ha -1 with
500 l ha -1 of water;
8. Maxflow Mg, once during the development of fruit 4 l ha -1 with 400 l ha -1 of
water.
The interval between sprayings was one week. Runners were removed by hand
alongside with picking of the berries in control variant and in all the variants where
foliar fertilization was applied. Berries were harvested every other day. During harvest
the yield was graded into three groups: grade I (diameter ≥ 2.0 cm), grade II (diameter
< 2.0 cm) and cull berries. Every day during harvesting the mass of 100 berries
was weighed and average berry weight was calculated. After the harvesting period,
old leaves were removed by cutting and they were burned. 7 g of fertilizer (Cropcare
3-11-20 in 2004 and Cropcare 0-12-24 in 2005) was given to each plant through
planting holes. The data were analysed by ‘ANOVA’, the A-factor being the year and
B-factor being the effect of the fertilizer. Mean values to be compared are followed
by the same letter if they are not significantly different at P ≤ 0.05.
We a t h e r c o n d i t i o n s d u r i n g t h e t r i a l. Winters during the trial were
favourable. The snow cover was sufficient to protect the plants from frost.
In April and May of 2003 air temperature was higher than usual (Table 1).
Table 1. Weather conditions during the trial period in 2004–2006: monthly mean
air temperature (°C) and monthly precipitation (mm) as compared to the same
figures of many years (1961–1990) in Estonia
1 lentelė. Oro sąlygos bandymo laikotarpiu 2004–2006 metais: vidutinė mėnesinė oro
temperatūra (°C) ir kritulių kiekis (mm) per mėnesį palyginus su daugiamečiais duomenimis
(1961–1990) Estijoje
Month
Mėnuo
April
Balandis
May
Gegužė
June
Birželis
July
Liepa
August
Rugpjūtis
Air temperature
Oro temperatūra (C°)
2003 2004 2005 2006 average
vidurkis
Precipitation
Krituliai (mm)
average
2003 2004 2005 2006
vidurkis
4.2 6.5 5.4 6.6 3.4 64 4 33 16 34
12.4 11.3 11.7 11.8 9.8 75 39 74 20 40
14.1 14.6 15.3 17.0 14.5 69 125 78 28 51
20.6 17.8 18.7 20.2 16.4 81 75 69 13 73
16.9 18.3 17.4 18.4 15.5 124 61 135 57 78
73

Rainfall exceeded the average by two times. June was chilly with the rainfall being
34 % higher than average. The average air temperature in July of 2003 was highest
compared to other trial years +20.6 °C. Rainfall was a bit above average.
In April and May of 2004 the rainfall was poor but in June it exceeded the average
by 2.5 times and compensated the shortage. Warm summer-like weather in the
end of April and beginning of May was followed by abrupt decrease in temperature
and night frost in mid-May (-4.5 °C on the 13 th of May). The following months were
average in terms of air temperature and rainfall.
The spring of 2005 was rather cool until the end of May. The first half of July
was arid with only 17.4 mm of rainfall in two weeks. Daily air temperature maximum
reached 30 °C. Rain started again during the second half of July and there was 135 mm
of rainfall in August (1.7 times above average).
2006 was the most unfavourable year of the trial. There were major fluctuations
in the amount of rainfall. Starting from April the rainfall was below average. July was
exceptionally arid with no rain at all. The daytime air temperature exceeded 30 °C
during 10 days and maximum air temperature measured in July was 37 °C.
Results. During the first harvest year there was an increase in yield (in comparison
with the control) with treatments of foliar fertilizers Phosfik, Ferticare 14-11-25
and Aton AZ by 61 g, 75 g and 76 g per plant, respectively. The average yield of three
harvests was 321–367 g per plant depending on the variant. Treatment with Aton
AZ resulted in a significant increase of average yield by 43 g per plant (1.5 t ha -1 ).
Other foliar fertilizers did not affect the yield significantly. Non-removal of runners
affected the yield only during the first harvest year, the loss in yield was 1.9 t ha -1
(10 % of yield).
Strawberry yield very varied from year to year. In 2004, the first harvesting
year, the average yield per plant was 603 g (21.1 t ha -1 as calculated on area basis)
(Table 2). During the next years there was constant decrease in yield. In the third year
the yield dropped significantly, yield per plant was 160 g or 5.6 t ha -1 when calculated
on hectare basis.
Average berry weight increased as a result of treatment with Aton AZ in the first
harvest year and as the average over all trial years (Table 2). Other foliar fertilizers
did not have a positive effect on berry weight. Keeping the runners between rows also
had negative effect on berry weight. In three years average, non-removal of runners
caused a decrease in average berry weight by 1.3 g as compared to the control. There
was a remarkable decrease in berry weight in the second and third years of harvest. The
average berry weight was 15.5 g in the first year and only 6.7 g in the third year.
74

Table 2. Average yield per plant (g) and berry weight (g), 2004–2006
2 lentelė. Vidutinis augalo derlius ir uogos masė 2004–2006 metais
Variant
Variantas
Non foliar fertilized
without runners (control)
Netręštos per lapus, be ūsų
(kontrolė)
Non foliar fertilized, with
runners
Netręštos per lapus, su ūsais
Sprayed with
Purkštos Phosfik
Sprayed with
Purkštos Ferticare 14-11-25
Strawberry foliar fertilizer
Tręštos braškių trąšomis,
purškiamomis per lapus
Sprayed with
Purkštos Aton AZ
Sprayed with
Purkštos Boramin Ca
Sprayed with
Purkštos Maxflow Mg
Effect of year
Įtaka per metus
Yield per plant
Augalo derlius (g)
Berry weight
Uogos masė (g)
2004 2005 2006
effect
of fertilization
tręšimo
įtaka
2004 2005 2006
effect
of fertilization
tręšimo
įtaka
572 b 236 a 165 c 324 a 15.3 abc 12.0 c 6.7 bc 11.3 cd
519 a 280 a 166 c 321 a 14.4 a 9.9 a 5.8 a 10.0 a
633 cd 236 a 122 a 330 a 14.9 ab 11.6 bc 6.4 b 11.0 bc
647 cd 269 a 141 ab 352 ab 16.3 cd 11.8 c 6.6 bc 11.6 de
608 bcd 234 a 181 c 341 ab 15.4 abc 10.1 ab 6.9 c 10.8 b
648 d 281 a 172 c 367 b 16.9 d 11.8 c 7.0 c 11.9 e
603 bcd 231 a 160 bc 331 a 15.5 abc 12.1 c 7.1 c 11.6 de
595 bc 258 a 175 c 342 ab 15.6 bc 11.8 c 7.0 c 11.5 de
603 c 253 b 160 a 15.5 c 11.4 b 6.7 a
The share of grade I fruits in the yield decreased with the age of the plantation
(Table 3). In 2004 grade I fruits formed 87.1 %, in 2005 – 75.3 % and in 2006 – 50.6 %
of the total yield. Retaining the runners caused a 4.8 % decrease in the amount of grade
I fruits in the third trial year and 3.8 % on average of all years.
75

Table 3. Share of I and II grade berries in yield (%), 2004–2006
3 lentelė. Pirmos ir antros rūšies uogų kiekis (%) 2004–2006 metais
Variant
Variantas
Non foliar fertilized
without runners
(control)
Netręštos per lapus, be
ūsų (kontrolė)
Non foliar fertilized,
with runners
Netręštos per lapus,
su ūsais
Sprayed with
Purkštos Phosfik
Sprayed with
Purkštos Ferticare
14-11-25
Strawberry foliar
fertilizer
Tręštos braškių trąšomis,
purškiamomis
per lapus
Sprayed with
Purkštos Aton AZ
Sprayed with
Purkštos Boramin Ca
Sprayed with
Purkštos Maxflow Mg
Effect of year
Įtaka per metus
I grade berries (%) in yield
Pirmos rūšies uogų, %
effect of
fertilization
2004 2005 2006
tręšimo
įtaka
84.3 a 77.3 c 51.8 bc 71.1
abcd
II grade berries (%) in yield
Antros rūšies uogų, %
effect of
fertilization
2004 2005 2006
tręšimo
įtaka
6.1 bc 10.6 ab 35.5 ab 17.4 a
84.7 ab 70.4 ab 47.0 a 67.3 a 7.0 c 19.3 c 40.7 b 22.3 b
88.8 c 78.5 c 50.6 abc 72.6 cd 4.5 a 13.1 b 35.7 ab 17.8 a
89.1 c 80.0 c 52.2 c 73.7 d 4.2 a 8.9 a 34.1 a 15.7 a
87.2 c 66.0 a 51.7 bc 68.3 ab 4.7 a 10.2 ab 34.5 a 16.4 a
88.5 c 76.1 bc 47.5 ab 70.7 bc 4.1 a 12.9 b 36.7 ab 17.9 a
86.8 bc 77.8 c 54.7 c 73.1 cd 5.0 ab 10.5 ab 34.2 a 16.6 a
87.8 c 75.8 bc 50.9 abc 71.5 cd 4.5 a 10.8 ab 36.8 ab 17.3 a
87.1 c 75.3 b 50.6 a 5.0 a 12.0 b 36.0 c
The relative importance of grade II fruits significantly increased in the third trial
year forming 36 % of the total yield (Table 3). When runners were left to grow in
the field the share of grade II fruits increased by 8.7 % in the second trial year and
4.9 % as average in the trial. The positive effect of foliar fertilizers (except Boramin
Ca) was expressed only in the first trial year – the share of II grade fruits decreased
by 1.4–2 %.
The amount of cull berries in the yield ranged from 7.9 to 12.9 % (Table 4). All
foliar fertilizers except Boramin Ca and Kemira strawberry foliar fertilizer reduced
the share of cull fruits in the first trial year.
76

Table 4. Share of cull berries in the yield (%), 2004–2006
4 lentelė. Rinktinių uogų dalis derliuje (%) 2004–2006 metais
Variant
Variantas
Non foliar fertilized without runners (control)
Netręštos per lapus, be ūsų (kontrolė)
Non foliar fertilized, with runners
Netręštos per lapus, su ūsais
Sprayed with Phosfik
Purkštos Phosfik
Sprayed with Ferticare 14-11-25
Purkštos Ferticare 14-11-25
Strawberry foliar fertilizer
Tręštos braškių trąšomis, purškiamomis per lapus
Sprayed with Aton AZ
Purkštos Aton AZ
Sprayed with Boramin Ca
Purkštos Boramin Ca
Sprayed with Maxflow Mg
Purkštos Maxflow Mg
Effect of year
Įtaka per metus
Cull berries per plant
Rinktinių uogų ant augalo (g)
effect of
2004 2005 2006 fertilization
tręšimo įtaka
9.7 b 12.1 a 12.7 a 11.5 a
8.3 ab 10.4 a 12.3 a 10.3 a
6.7 a 8.5 a 13.7 a 9.6 a
6.8 a 11.2 a 13.8 a 10.6 a
8.1 ab 23.9 b 11.4 a 14.5 b
7.4 a 11.3 a 15.8 a 11.5 a
8.2 ab 11.7 a 11.1 a 10.4 a
7.8 a 13.5 a 12.3 a 11.2 a
7.9 a 12.8 b 12.9 b
Discussion. Strawberry plant produces runners abundantly especially in the
first growth year. Development of runners demands nutrients and can cause a downtrend
in yields. Keeping of runners can cause a yield loss of 22–46 % (Liias, 1968).
In our investigation remarkable yield losses due to keeping of runners were observed
only in the first year. Keeping of runners did not have any effect on yields during
other trial years, but increased the amount of grade II fruits and reduced the average
berry weight.
In our trial foliar fertilizers affected the yield of strawberry cultivar ‘Polka’ only
in the first growth year. Similar research in Poland on foliar fertilization (Michalski,
2001) also confirmed an increase in yields only in the first harvest year. In the present
investigation the best foliar fertilizer for strawberry cultivar ‘Polka’ was Aton AZ.
Positive effect of Aton AZ on strawberry yields and quality has been confirmed also
by investigations done at the Institute of Agricultural and Environmental Sciences,
Department of Horticulture, Estonian University of Life Sciences (http://www.eau.
ee/~aiandus/teaduspv.html).
Fertilization by means of spraying solution on leaves is not the predominant way
of applying nutrients to plants, but can be considered as an additional opportunity for
nutrient uptake. Weather conditions during flowering, development of berries and yield
formation also play important role in yield and quality of berries. In 2004 obviously
a lot of nutrients were removed from the soil with the high yield and foliar fertilizers
77

failed to compensate the loss in consecutive years. In 2005 and 2006 weather was hot
and arid during the development of berries. This presumably caused the low yield
and low berry weight. Drip irrigation could have been a tool enabling to increase the
yield to some extent but establishing the irrigation system is expensive and not always
economically feasible.
Researchers have not reached a consensus on the effectiveness of yield irrigation.
Research groups of Pires (Pires et al., 2006) and Uselis (Uselis et al., 2008) have stated
that in their trials strawberry irrigation did not influence essentially the productivity.
Parikka (2006) has also pointed out that weather conditions during harvest season and
cultivar had more influence on fruit quality than the irrigation method. On the contrary,
other researchers (Krüger et al., 1999; Krüger et al., 2002) have found that irrigated
plants had significantly higher yields than non-irrigated ones.
Conclusions. 1. For strawberry cultivar ‘Polka’ foliar fertilizer Aton AZ is suitable.
There is an increase in average yields and berry weight.
2. Not removing the runners from plants has negative effect on the total yield in
the first year. On the average over three years, there is a decrease in berry weight and
an increase in the amount of grade II berries. In order to obtain a high quality yield,
runners must be removed during harvest.
3. Foliar fertilizers cannot compensate plant stress caused by extreme weather
condition.
Acknowledgements. Financial support for this study by the national target-financed
project of Ministry of Education and Research of Estonia No 1092711s06 is
gratefully acknowledged. The authors also thank Kemira GrowHow.
Gauta 2009 06 12
Parengta spausdinti 2009 12 07
References
1. Albregts E. E., Howard C. M. 1987 Fertilizer rate and method of application on
fruiting strawberry. Proc. Fla. State Hort. Soc., 100: 198–200.
2. Boyce B. R., Reed R. A. 1983. Effect of bed height and mulch on strawberry
crown temperature and winter injure. Adv. Strawberry Prod., 2: 12–14.
3. Karp K., Starast M., Kaldmäe H. 2002. Influence of the age of plants and foliar
fertilization on the yield of strawberry cultivars ‘Jonsok’ under plastic mulch.
Acta Horticulturae, 567: 459–462.
4. Kasperbauer M. J. 2000. Strawberry yield over red versus black plastic mulch.
Crop Science, 40: 171–174.
5. Kikas A., Luik A. 2002. The influence of different mulches on strawberry yield
and beneficial entomofauna. Acta Horticulturae, 567: 701–704.
6. Kikas A. 1997. Strawberry investigation: the effect of different types of mulches
on the formation of runner plants and berry yield. Modern orchard: achievements
and tendencies. Babtai, 14–117.
78

7. Kivijärvi P. 2002. Cultivation techniques for organic strawberry production in
Finland. Acta Horticulturae, 567: 531–533.
8. Klaas L. 2001. Fertilization of strawberry cultivars ‘Jonsok’ and ‘Bounty’.
Horticulture and vegetable growing, 20(3)–2: 32–37.
9. Krüger E., Schmidt G., Bruckner U. 1999. Scheduling strawberry irrigation based
upon tensiometer measurement and a climatic water balance model. Scientia
horticulturae, 81(4): 409–424.
10. Krüger E., Schmidt S., Rasim S. 2002. Effect of irrigation on yield, fruit size and
firmness of strawberry cv. ‘Elsanta’. Acta Horticulturae, 567: 471–474.
11. Lacertosa G., Lateana V., Montemurro N., Palazzo D., Vanadia S. 1999. Soil fertility
and plant nutritional status of strawberry in the Basilicata Region, Southern
Italy. Developments in Plant and Soil Sciences, 86: 159–162.
12. Lanauskas J., Uselis N., Valiuškaitė A., Viškelis P. 2006. Effect of foliar and soil
applied fertilizers on strawberry healthiness, yield and berry quality. Agronomy
Research, 4: 247–250.
13. Latet G., Meesters P., Bries J. 2002. The influence of different nitrogen (N)
strategies on the yield and leaching in open field strawberry production. Acta
Horticulturae, 567: 455–458.
14. Liias M. 1968. Strawberry. Tallinn (in Estonian).
15. Lille T., Karp K., Värnik R. 2003. Profitability of different technologies of strawberry
cultivation. Agronomy Research, 1: 75–83.
16. Matala V. 1994. Mansikan viljely. Helsinki.
17. Metspalu L., Hiiesaar K., Jõgar K., Kuusik A., Karp K. 2001. The occurrence
of Tetranychus urticae in strawberry plantation depending on the method of cultivation.
Transactions of the Estonian Agricultural University. Agronomy, 212:
173–178 (in Estonian).
18. Michalski P. 1997. The effect of foliar fertilization on strawberry (Fragaria ananassa
Duch.) yielding. Modern orchard: achievements and tendencies. Babtai,
108–113.
19. Michalski P. 2001. The effect of foliar fertilization on the yield and quality of
strawberry fruit. Materials of international scientific-research conference „State
and perspectives of fruit crop breeding“. 21–24 August, Samokhvalovichy,
186–189.
19. Neuweiler R. 1997. Nitrogen fertilization in integrated outdoor strawberry production.
Acta Horticulturae, 439: 747–751.
20. Parikka P. 2006. The effect of irrigation method on the quality and self-life of
strawberry fruit in organic production. Acta Horticulturae, 708: 319–322.
21. Pires R. C. M., Folegatti M. V., Passos F. A., Arruda F. B., Skai E. 2006.
Vegetative growth and yield of strawberry under irrigation and soil mulches for
different cultivation environments. Scientia Agricola, 63(5): 417–425.
22. Technologies of fruit and berry growing. http://www.eau.ee/~aiandus/teaduspv.
html (in Estonian).
23. Uselis N., Lanauskas J., Zalatorius V., Duchovskis P., Brazaitytė A.,
Urbonavičiūtė A. 2008. Evaluation on the methods of soil cultivation growing
dessert strawberries in beds. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(2): 295–305.
79

SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. 28(4).
Tręšimo per lapus ir ūsų pašalinimo įtaka ant juodo plastikinio mulčio
auginamų ‘Polkos’ veislės braškių derliui ir uogų kokybei
L. Klaas, K. Kahu, A. V. Libek, H. Kaldmäe
Santrauka
Bandymas atliktas su braškių veisle ‘Polka’ Polli sodininkystės ir daržininkystės tyrimų
centre 2003–2006 metais bendradarbiaujant su UAB „Kemira GrowHow“. Bandymo
tikslas – ištirti tręšimo per lapus ir ūsų pašalinimo įtaką ant juodo plastikinio mulčio auginamų
‘Polkos’ veislės braškių derliui ir uogų kokybei, kai dirvoje yra pakankamai maisto
medžiagų. Braškės augintos dviem eilėmis, uždengtos 1,2 m pločio juoda plastikine plėvele.
Tirti 8 variantai: 1) netręštos braškės be ūsų (kontrolė); 2) netręštos braškės su ūsais; 3)
purkštos Phosfik; 4) purkštos Ferticare 14-11-25; 5) purkštos Kemira trąšomis per lapus; 6)
purkštos Aton AZ; 7) purkštos Boramin Ca; 8) purkštos Maxflow Mg. Visuose variantuose,
kuriuose braškės tręštos per lapus purškiamomis trąšos, skinant uogas buvo pašalinti ūsai.
Rezultatai parodė, kad, palyginti su kontrole (netręštomis braškėmis be ūsų), netręštų
augalų, kurių ūsai nebuvo pašalinti, derlius pirmaisiais derėjimo metais sumažėjo 10 %. Per
trejus derėjimo metus gausėjo antrarūšių ir mažų uogų kiekis. Visos per lapus purškiamos trąšos
2,5–4,8 % padidino pirmarūšių uogų procentą bendrame pirmųjų metų derliuje. Augalai, apdoroti
Aton AZ, davė kur kas didesnį derlių. Aton AZ per trejus metus padidino vidutinę uogos masę.
Reikšminiai žodžiai: Fragaria × ananassa, tręšimas per lapus, derliaus kokybė, ūsų
pašalinimas.
80

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
„Frigo“ braškių daigų augimo ir derliaus
atsakas į šviesos spektrą
Giedrė Samuolienė 1, 2 , Akvilė Urbonavičiūtė 1, 2 ,
Aušra Brazaitytė 1 , Ramūnas Sirtautas 1 ,
Gintarė Šabajevienė 1 , Nobertas Uselis 1 , Pavelas Duchovskis 1, 2
1
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas g.samuoliene@lsdi.lt
2
Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.
‘Elkat’ veislės aukštos kokybės „frigo“ braškių (Fragaria × ananassa Duch.) daigai
mėnesį auginti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto fitotrono kamerose apšviesti
kietakūnės šviesos, pagrįstos šviesą emituojančių šviestukų (LED) technologija, deriniais: tik
raudona (640 nm) šviesa (R), fotonų srauto tankis (PPFD) ties braškių lapais – 200 µmol m -2 s -1 ;
raudona (640 nm) su mėlyna (455 nm) šviesa (R + M), palaikomas PPFD – atitinkamai 174,5
ir 25,5 µmol m -2 s -1 . Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS),
PPFD – 200 µmol m -2 s -1 . Po 4 savaičių (liepos mėnesį) fitotrone auginti braškių daigai persodinti
į polietileninį šiltnamį, balta plėvele mulčiuotą lysvę. Nustatyta, kad raudonos (640 nm)
LED komponentės poveikis skatino chlorofilų a ir b kaupimąsi lapuose ir turėjo ilgalaikį
išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei ir „frigo“ daigų žiedynstiebių ir lapkočių
elongacijai. Raudonos su mėlyna (640 su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti
kompaktiškus daigus, taip pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Skirtingo spektro
kietakūnė šviesa neturėjo esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus
jas į šiltnamį.
Reikšminiai žodžiai: augimas, braškių daigai, chlorofilai, mėlyna, raudona, LED,
vystymasis.
Įvadas. Labiausiai paplitusi braškių sodinamoji medžiaga yra daigai, tačiau
pastaruoju metu ypač paplito šalčiu apdoroti („frigo“) braškių daigai. Šie daigai yra
fiziologiškai vyresni už paprastus daigus, nes žiedų iniciacija jau yra pasibaigusi
prieš daigus veikiant šalčiu (Daugaard, 1999). Tokių daigų braškių derlius gaunamas
praėjus 40–60 dienų po pasodinimo. Kadangi „frigo“ daigai -2 ± 1 °C temperatūroje
gali būti laikomi ilgą laiką, todėl jie gali būti sodinami bet kuriuo metu, tokiu būdu
pailginant braškių derliaus sezoną (Laugale ir kt., 2009). Kitas svarbus rodiklis yra
uogų derlius, gaunamas pasodinus aukščiausių kategorijų (platūs rageliai ar šakoti
kereliai) „frigo“ daigus (Uselis ir kt., 2007). Daigų, auginamų šiltnamiuose, fotosintezės
aparatui, morfogenezei ir augalo architektūrai didelės įtakos turi ir šviesos kokybė
(Brazaitytė ir kt., 2009). Dažniausiai šiltnamiams apšviesti naudojamos metalo
81

halogeninės ar aukšto slėgio natrio (HPS) lempos, kurių šviesos spektras – nuo 350
iki 750 nm. Pastaruoju metu šį apšvietimą išstumia kietakūnę šviesą emituojantys
diodai (LED). Nors vis dar manoma, kad komerciniams šiltnamiams LED sistemos
yra per brangios, palyginti su HPS lempomis (Hogewoninh ir kt., 2007), tačiau LED
turi kelias sodininkystei ypač svarbias savybes (Tamulaitis ir kt., 2005). Yra žinoma,
kad raudona šviesa svarbi stiebo tįsimui, augalo anatominiams kitimams ir fitochromo
atsakui (Schuerger ir kt., 1997), o mėlyna šviesa svarbi chlorofilų biosintezei,
chloroplastų subrendimui, žiotelių varstymuisi ir fotosintezei (Tibbitts ir kt., 1983).
Mėlynos ir raudonos šviesos diodai plačiai naudojami atliekant fotobiologinius –
fotosintezės (Tennessen ir kt., 1994), chlorofilų sintezės (Triphathy ir Brown, 1995)
ar morfogenezės (Brown ir kt., 1995) – tyrimus. Be šviesos kokybės, nesezoniniam
braškių auginimui šiltnamiuose ypač svarbi geros kokybės sodinamoji medžiaga.
Darbo tikslas – ištirti raudonos ir raudonos su mėlyna šviesos derinių išliekamąjį
efektą aukštos kokybės ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų augimui ir derėjimui.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Bandymai atlikti 2009 metais LSDI fitotrono
komplekse ir gamybiniuose šiltnamiuose. Tirtos ‘Elkat’ veislės aukštos kokybės
„frigo“ braškės (Fragaria × ananassa Duch.). „Frigo“ braškių daigai laikyti
šaldytuve -2 ± 1 °C temperatūroje iki pasodinimo į 0,5 l vegetacinius indus su durpių
substratu, pH ≈ 6,0, PG MIX (NPK 14-16-18; 1,3 kg/m 3 ). Braškių daigai mėnesį auginti
fitotrono kamerose apšviesti kietakūnės šviesos, pagrįstos šviesą emituojančių
šviestukų (LED) technologija, deriniais: tik raudona (640 nm) šviesa (R), fotonų srauto
tankis (PPFD) ties braškių lapais – 200 µmol m -2 s -1 ; raudona (640 nm) su mėlyna
(455 nm) šviesa (R + M), palaikomas PPFD – atitinkamai 174,5 ir 25,5 µmol m -2 s -1 .
Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS) (SON-T Agro,
Philips), PPFD – 200 µmol m -2 s -1 . Fitotrono kamerose palaikomas 16 val. fotoperiodas,
21/16 °C dienos ir nakties temperatūra. Po skirtingo šviesos poveikio braškių
daigai liepos mėnesį persodinti į polietileninį šiltnamį, balta plėvele mulčiuotą
lysvę. Augalai laistyti pagal poreikį.
Po skirtingo šviesos poveikio įvertintas braškių išsivystymo lygis, organogenezės
etapai nustatyti pagal F. Kuperman (Куперман, 1982). Fotosintezės pigmentų
(chlorofilo a ir b bei karotinoidų) kiekis augalų žaliavoje nustatytas spektrofotometru
„Genesys 6“ (ThermoSpectronic, JAV) spektrofotometriniu metodu 100 % acetono
ekstrakte pagal Vetšteiną (Гавриленко, Жыгалова, 2003). Fotosintezės pigmentai
nustatyti ir biometriniai matavimai atlikti iškart po šviesos poveikio, derėjimo pradžioje
ir pabaigoje.
Lentelėse ar grafike pateikiamos biologinių pavyzdžių (n = 6) ar analitinių matavimų
(n = 3) pakartojimų standartinės paklaidos nuo vidurkio (p = 05), apskaičiuotos
„MS Excel“ programa.
Rezultatai. Visų ‘Elkat’ veislės braškių šaldytų daigų generatyvinis vystymasis
po skirtingo šviesos poveikio siekė 100 % (1 pav.). Tačiau raudona (R) šviesa lėmė
dvigubai, o raudonos ir mėlynos (R + M) šviesos komponenčių derinys – 1,6 karto
greitesnį žydėjimą (IX organogenezės etapas) nei HPS šviesa. Nors ir esant įprastiniam
šiltnamių apšvietimu (HPS), sporo- ir gametogenezės procesai (VI–VII organogenezės
etapai) „frigo“ braškių daiguose vyko labai intensyviai.
82

1 pav. ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų išsivystymas
po skirtingo šviesos poveikio (VI–IX organogenezės etapai pagal F. Kuperman)
Fig. 1. The development of ‘Elkat’ strawberry frigo sprout after
different lighting treatment (VI–IX organogenesis stages, according to F. Kuperman)
Tik raudona (R) šviesa švitinti augalai išaugino 1,5–2 kartus ilgesnius žiedynstiebius
ir lapkočius, palyginti su po HPS ir R + M šviesa augintomis braškėmis (1 lentelė).
Todėl veikiant raudonos šviesos komponentei pastebėtas braškių tįsimas. Po raudona
šviesa augintos braškės suformavo truputį daugiau žiedų, tačiau lapų skaičiumi iš
kitaip veiktų braškių neišsiskyrė. Apie 25 % didesnį lapų plotą ir 1,3 karto ilgesnes
šaknis išaugino braškės, švitintos HPS lempomis, todėl ir sausa lapų bei šaknų masė,
esant šiam poveikiui, buvo didžiausia.
1 lentelė. Skirtingo apšvietimo įtaka ‘Elkat’ braškių veislės „frigo“ daigų augimui,
išsivystymui ir produktyvumui (birželio 18 d.)
Table 1. The influence of different lighting on ‘Elkat’ strawberry frigo sprout growth,
development and productivity (18 th of June)
Poveikis
Treatment
Žiedynstiebio
ilgis
Length of
flowering
stem, cm
Augalo
aukštis
Plant
height,
cm
Šaknų
ilgis
Length of
roots, cm
Žiedų
skaičius,
vnt./aug.
Number
of flowers
pcs. per
plant
Lapų
skaičius,
vnt./aug.
Number
of leaves
pcs. per
plant
Dry leaves
mass, g
Sausa Sausa ša-
Lapų plotas
lapų masė
Leaves area,
cm 2
knų masė
Dry root
mass, g
HPS 6,6 ± 0,3 15,1 ± 0,3 20,7 ± 0,6 6,6 ± 0,4 4,2 ± 0,1 378,1 ± 33,6 2,53 ± 0,2 2,87 ± 0,4
R 11,9 ± 0,9 21,4 ± 1,0 16,7 ± 1,1 7,2 ± 0,4 4,5 ± 0,4 261,3 ± 32,7 1,94 ± 0,3 2,21 ± 0,5
R + M 8,4 ± 0,8 15,4 ± 0,9 16,0 ± 0,8 6,4 ± 1,2 3,9 ± 0,3 295,4 ± 38,4 1,44 ± 0,2 2,86 ± 0,6
Braškes persodinus į šiltnamį, prieš derėjimo pradžią nustatytas išliekamasis šviesos
poveikis žiedynstiebio ilgiui, senų lapų ilgiui ir lapų skaičiui. Ilgiausius žiedynstiebius
išaugino ir aukščiausios užaugo raudona šviesa veiktos braškės (2 lentelė), tačiau
nauji jų lapai buvo trumpiausi. Taip pat raudona šviesa veikti braškių uogakrūmiai
prieš derėjimą užmezgė apie 20 % daugiau uogų. Naujų lapų ar ūsų skaičiui skirtingų
83

šviesos komponenčių poveikis įtakos neturėjo. Mažiausiai žiedynų suformavo HPS
švitintos braškės. Raudonos ir mėlynos komponenčių poveikis lėmė intensyvesnį
žiedynų bei ragelių formavimąsi.
2 lentelė. ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų biometriniai rodikliai prieš derėjimą
(liepos 8 d.)
Table 2. ‘Elkat’ strawberry frigo sprout biometric indices before harvesting (8 th of July)
Poveikis
Treatment
Žiedynstiebio
ilgis
Length of
flowering
stem, cm
Senų lapų
ilgis
Length of
old leaves,
cm
Naujų
lapų ilgis
Length of
newleaves,
cm
Lapų
skaičius
vnt./aug.
Number
of leaves
pcs. per
plant
Ūsų skaičius,
vnt./
aug.
Number
of runners,
psc.
per plant
Žiedynų
skaičius,
vnt./aug.
Number
of inflorescence,
psc. per
plant
Ragelių
skaičius,
vnt./aug.
Number
of crown,
psc. per
plant
Uogų
skaičius
vnt./aug.
Number
of berries,
psc. per
plant
HPS 15,6 ± 1,1 14,3 ± 1,8 19,9 ± 2,1 7,6 ± 1,2 1,0 ± 0,5 1,0 ± 0 1,4 ± 0,4 6,8 ± 0,9
R 19,1 ± 1,4 18,6 ± 2,5 18,3 ± 2,7 7,1 ± 0,9 1,0 ± 0,6 1,3 ± 0,4 1,4 ± 0,4 8,6 ± 1,5
R + M 16,4 ± 0,8 15,6 ± 1,6 19,5 ± 1,0 7,4 ± 1,2 1,2 ± 0,3 1,4 ± 0,7 1,6 ± 0,5 6,6 ± 0,9
Derėjimo pabaigoje senų ir naujų lapų ilgis buvo vienodas (3 lentelė). Taip pat
nesiskyrė formuojamų lapų ar ūsų skaičius. Galutiniam bendram derliui šviesos poveikis
išliekamojo efekto neturėjo, tačiau mažiausius vaisius išaugino tik raudona šviesa
švitinti „frigo“ braškių kerai.
3 lentelė. ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų biometriniai rodikliai po derėjimo
(liepos 24 d.)
Table 3. ‘Elkat’ strawberry frigo sprout biometric indices after harvesting (24 th of July)
Poveikis
Treatment
Senų lapų
ilgis
Length of old
leaves, cm
Naujų lapų
ilgis
Length of new
leaves, cm
Lapų skaičius
vnt./aug.
Number of
leaves, pcs.
per plant
Ūsų skaičius
vnt./aug.
Number of
runners, psc.
per plant
Vieno krūmo
vaisių masė
Mass of
berries per
plant, g
Vaisiaus
masė
Mass of
berry, g
HPS 24,5 ± 2,0 21,2 ± 1,6 11,3 ± 2,1 2,9 ± 1,5 49,75 ± 3,3 4,86 ± 0,5
R 24,8 ± 2,4 21,0 ± 2,1 9,3 ± 2,6 2,5 ± 1,2 49,66 ± 9,1 3,17 ± 0,4
R + M 24,1 ± 1,1 22,1 ± 0,6 10,8 ± 2,8 3,1 ± 0,7 50,69 ± 4,1 4,89 ± 0,6
Mažiau fotosintezės pigmentų sukaupta „frigo“ braškių daigus švitinant HPS ir
raudonos su mėlyna (R + M) komponenčių deriniu, daugiausia – švitinant tik raudona
(R) šviesa. Nustatytas mažas karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis; jis nesiskyrė
nuo kitų poveikio derinių (2 A pav.). Stebint išliekamąjį (R) ir (R + M) šviesos derinių
poveikį, nustatyta panaši fotosintezės pigmentų kaupimosi tendencija. Prieš derėjimą
(2 B ir C pav.) ir po derėjimo (2 D ir E pav.) tiek senuose (2 B ir D pav.), tiek naujuose
(2 C ir E pav.) braškių lapuose chlorofilo a ir b sukaupta mažiausiai augalus švitinus
HPS lempomis. Karotinoidų ir chlorofilų a ir b sumos santykis derėjimo pradžioje
84

tiek senuose (2 B ir D pav.), tiek naujuose (2 C ir E pav.) braškių lapuose nesiskyrė.
Derėjimo pabaigoje (2 D ir E pav.), veikiant raudonai šviesai, senuose (2 D pav.) lapuose
šis santykis buvo didžiausias (0,31), o naujuose (2 E pav.) – mažiausias (0,20)
dėl labai suaktyvėjusios chlorofilo b sintezės.
2 pav. Fotosintezės pigmentų kiekis ir santykis po skirtingo šviesos poveikio
(A) derėjimo pradžioje senuose (B) ir naujuose (C) lapuose ir
derėjimo pabaigoje senuose (D) ir naujuose (E) lapuose
Fig. 2. The amount and ratio of photosynthetic pigments after different
lighting treatment (A), before harvesting in old (B) and new (C) leaves,
and after harvesting in old (D) and new (E) leaves
Aptarimas. Mūsų ir kitų autorių (Brown ir kt., 1995) duomenimis aukštos kokybės
„frigo“ braškių daigų žydėjimo tempui teigiamos įtakos turėjo raudonos ir
raudonos su mėlyna LED komponenčių deriniai (1 pav.). Kaip rodo kitų autorių duomenys,
raudona LED šviesa lėmė braškių žiedynstiebių ir lapkočių tįsimą (1 lentelė)
(Hoenecke ir kt., 1992) ir intensyvesnę chlorofilų sintezę (2 pav.) (Tripathy ir Brown,
1995). Shin ir bendraautoriai (2008) gavo kitokį nei mes raudonos ir raudonos su
mėlyna LED komponenčių poveikį chlorofilų sintezei. Taip pat priešingai, nei rodo
Hoenecke duomenys (Hoenecke ir kt., 1992), tik raudona šviesa švitintos braškės suformavo
apie 12 % mažesnį lapų plotą nei raudona su mėlyna šviesa švitintos braškės
(1 lentelė). Nors šaknų ilgis, braškes švitinant tiek tik raudona (R), tiek raudona su
85

mėlyna (R + M) šviesa, nesiskyrė, tačiau veikiant R sausa šaknų masė buvo 23 %
mažesnė nei veikiant R + M (1 lentelė). Brown ir bendaautoriais (1995) teigia, kad
toks sausos šaknų masės sumažėjimas gali būti dėl padidėjusio antžeminės dalies ir
šaknų santykio, veikiant 0,87 R ir 0,50 R + M. Be to, mėlynos šviesos komponentė
sustabdė stiebų tįsimą, augalai buvo kompaktiškesni, formavo mažiau lapų ir didesnį
lapų plotą (1 lentelė) (Nhut ir kt., 2003). Žinoma, kad mėlyna šviesa per receptorius
sąveikauja su fitochromo sistema ir taip sukelia augalo atsaką (Rajapakse ir kt.,
1992). Raudonos ir mėlynos LED komponenčių maksimumai sutampa su chlorofilų
a ir b absorbcijos maksimumais (Nhut ir kt., 2003). Mūsų gauti rezultatai rodo
šviesos spektro kokybės įtaką ir ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų
biosintezei (2 D ir E pav.). Derėjimo pradžioje nustatyta išliekamoji raudonos šviesos
įtaka senų braškių lapų bei žiedynstiebių ilgiui (2 lentelė). Tačiau naujiems lapams
išliekamojo šviesos efekto negauta (2 lentelė). Kaip teigia Brown ir kt. (1995), derėjimo
pradžioje nustatyta teigiama raudonos su mėlyna šviesos įtaka ūsų, žiedynų ir
ragelių formavimuisi (2 lentelė). „Frigo“ daigais padaugintos ‘Elkat’ veislės braškės
baigė derėti praėjus 40 dienų po persodinimo į šiltnamį. Daugaard (1999) duomenimis,
daigus persodinus, braškės dera po 40–60 dienų. Ankstesni duomenys rodo,
kad, daržovių daigus švitinant HPS lempomis ir HPS su 447 nm LED komponente,
išliekamojo poveikio jų derliui nenustatyta (Brazaitytė ir kt., 2009). Galutiniam bendram
„frigo“ daigų braškių derliui šviesos poveikis išliekamojo efekto taip pat neturėjo,
tačiau pastebėta, kad smulkesnius vaisius formavo tik raudona šviesa švitinti
„frigo“ braškių uogakrūmiai (3 lentelė).
Išvados. Raudonos (640 nm) LED komponentės poveikis skatino chlorofilų a ir
b kaupimąsi ir turėjo ilgalaikį išliekamąjį efektą fotosintezės pigmentų biosintezei
ir ‘Elkat’ veislės braškių „frigo“ daigų stiebų elongacijai. Raudonos su mėlyna (640
su 455 nm) LED komponenčių derinys leido išauginti kompaktiškus daigus, taip
pat skatino generatyvinių organų formavimąsi. Kietakūnės šviesos deriniai neturėjo
esminės išliekamosios įtakos vėlesniam braškių derlingumui, persodinus jas į
šiltnamį.
Padėka. Tyrimus rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Aukštųjų
technologijų projektas PHYTOLED (Nr. B24-2007).
Gauta 2009 11 17
Parengta spausdinti 2009 11 26
Literatūra
1. Brazaitytė A., Duchovskis P., Urbonavičiūtė A., Samuolienė G., Jankauskienė J.,
Kasiulevičiūtė-Bonakėrė A., Bliznikas Z., Novičkovas A., Breivė K., Žukauskas
A. 2009. Daržovių daigų auginimas po aukšto slėgio natrio lempomis papildant
šviesos spektrą 447 nm komponente. Sodininkystė ir daržininkystė, 28(2):
121–135.
86

2. Brown C. S., Schuerger A. C., Sager J. C. 1995. Growth and photomorphogenesis
of pepper plants under red light-emitting diodes with supplemental blue
or far-red lighting. Journal of American Society of Horticultural Science, 120:
808–813.
3. Daugaard H. 1999. The effect of flower removal on the yield and vegetative
growth of A + frigo plants of strawberry (Fragaria × ananassa Duch). Scientia
Horticulturae, 82: 153–157.
4. Hoenecke M. E., Bula R. J., Tibbits T. W. 1992. Importance of ‘blue’ photon
levels for lettuce seedlings grown under red light-emitting diodes. HortScience,
27: 427–430.
5. Hogewoning S. W., Trouwborst G., Ruijsch J., van Kooten O. 2007. Plant
physiological acclimation to irradiation by light-emitting diodes (LEDs). Acta
Horticulturae, 761: 183–192.
6. Laugale V., Lepse L., Vilka L., Rancāne R. 2009. Incidence of fruit rot on
strawberries in Latvia, resistance of cultivars and impact of cultural systems.
Sodininkystė ir daržininkystė, 28(3): 125–134.
7. Nhut D. T., Takamura T., Watanabe H., Okamoto K., Tanaka M. 2003. Responses
of strawberry plantlets cultured in vitro under superbright red and blue lightemitting
diodes (LEDs). Plant Cell, 73: 43–42.
8. Rajapakse N. C., Pollock R. K., McMahon M. J., Kelly J. W., Young R. E. 1992.
Interpretation of light quality measurements and plant response in spectral filter
research. HortScience, 27: 1 208–1 211.
9. Schuerger A. C., Brown C. S., Stryjewski E. C. 1997. Anatomical features of
pepper plants (Capsicum annum L.) grown under red light-emitting diodes supplemented
with blue or far-red light. Annual Botany, 79: 273–282.
10. Shin K. S., Murthy H. N., Heo J. W., Hahn E. J., Paek K. Y. 2008. The effect of
light quality and the growth and development on in vitro cultured Doritaenopsis
plants. Acta Physiologica Plantarum, 30: 339–343.
11. Tamulaitis G., Duchovskis P., Bliznikas Z., Breivė K., Ulinskaitė R., Brazaitytė A.,
Novičkovas A., Žukauskas A. 2005. High-power light-emitting diode based facility
for plant cultivation. J. Phys. D: Appl. Phys. 38: 3 182–3 187.
12. Tennesen D. J., Singsaas E. L., Sharkey T. D. 1994. Light emitting diodes as a
light source for photosynthesis research. Photosynthesis Research, 39: 85–92.
13. Tibbits T. W., Morgan D. C., Warrington J. J. 1983. Growth of lettuce, spinach,
mustard and wheat plants under four combinations of high-pressure sodium,
metal halide and tungsten halogen lamps at equal PPFD. Journal of American
Horticultural Science, 108: 622–630.
14. Tripathy B. C., Brown C. S. 1995. Root-shoot interaction in greening of wheat
seedlings grown under red light. Plant Physiology, 107: 407–511.
15. Uselis N., Lanauskas, J., Duchovskis P., Brazaitytė A., Šabajevienė G. 2007. „Frigo“
daigų kokybės įtaka braškių ‘Elsanta’ biologiniams ūkiniams rodikliams auginant
jas nešildomame šiltnamyje. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): 63–70.
16. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. 2003. Большой практикум по фотосинтезу.
Aкaдемия, Москва.
87

17. Куперман Ф. М., Ржанова Е. И., Мурашев В. В., Львова И. Н., Седова Е. А.,
Ахундова В. А., Щербина И. П. 1982. Биология развития культурных
растений. Высшая школа, Москва.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Growth and harvest responses in frigo plants of strawberry to
light spectrum
G. Samuolienė, A. Brazaitytė, A. Urbonavičiūtė, R. Sirtautas,
G. Šabajevienė, N. Uselis, P. Duchovskis
Summary
High quality frigo plants of ‘Elkat’ strawberry (Fragaria × ananassa Duch.) were grown in
phytotron chambers of LIH for a month illuminating with different light-emitting diodes (LED)
combinations: sole red (640 nm) light (R), the photon flux density (PPFD) above strawberry
leaves was 200 µmol m -2 s -1 ; red (640 nm) with blue (455 nm) light, PPFD of red and blue LED
was 174.5 µmol m -2 s -1 and 25.5 µmol m -2 s -1 , respectively. The reference plants were grown
under high-pressure sodium lamps (HPS), PPFD – 200 µmol m -2 s -1 . After treatment of different
lighting strawberry plants were planted into polythene greenhouse with white film mulched bed
(in July). It was determined, that red, 640 nm, LED component stimulated the accumulation of
chlorophyll a and b and made a long-term effect on biosynthesis of photosynthetic pigments,
and on frigo plants of ‘Elkat’ strawberry stem elongation. The combination of red and blue
(640 with 455 nm) LED light allowed growing compact strawberries, and it also promoted the
formation of generative organs. The solid-lighting had no significant effect on further strawberry
harvesting after planting in greenhouse.
Key words: chlorophylls, development, growth, red-blue-LEDs, strawberry.
88

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF
HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Effective non-thermal photosensitization-based
decontamination of strawberries from microorganisms
Eglė Paškevičiūtė, Živilė Lukšienė
Institute of Applied Sciences, Vilnius University, Saulėtekio 10, 10223 Vilnius,
Lithuania, e-mail Zivile.Luksiene@tmi.vu.lt
The methods recently applied for inactivation of food pathogens on the surface of fruits
and vegetables are not always efficient, human and ecologically friendly. In this context photosensitization
might serve as really promising antibacterial tool.
Decontamination of the surface of strawberry from inoculated pathogen Listeria monocytogenes
ATCL3C 7644 by photosensitization diminishes the population of this pathogen
by 98 %. It is important to note that even yeasts and microfungi are susceptible to photosensitization
and their population was reduced by 86 %. High decontamination rate (97 %) was
reached for naturally surface-distributed mesophylic bacteria. The following evaluation of
shelf-life of treated strawberries in comparison with control ones indicate 40 % prolongation.
The examination of nutritional quality of treated strawberries reveals that total antioxidant
activity in treated strawberries increases by 33 %. No significant changes of colour in treated
berries were detected. Certain photosensitization treatment algorithm is particularly interesting
in the respect that it does not involve any thermal effects and does not produce toxic or
volatile compounds.
Key words: inactivation photosensitization, strawberry, Listeria monocytogenes, yeasts,
microfungi.
Introduction. Harmful and pathogenic microorganisms are one of the major
food and food-related surface contamination problems, which reduce the self life of
the product as well as can cause food-born diseases. The methods recently applied
for inactivation of food pathogens (heat treatment, various chemical sanitizers, irradiation)
are not always efficient, human and ecologically friendly. Besides, most
of them often have associated disadvantages, for instance, unfavourable changes of
organoleptic and nutritional characteristics. Moreover, bacterial resistance to most
chemical and physical treatments recently is highly developed (Satin, 1996).
Strawberries (Fragaria ananassa Duch.) are one of the nourishment and popular
fruits worldwide but also remarkably perishable, susceptible to mechanical injury and
contamination during storage. Strawberry fruits have been reported to contain high
phenolic and other antioxidant content (Kähkönen et al., 2001). Additionally they possess
very short ripening and senescence periods, which handicap their selling. The loss
of strawberries can reach 40 % during storage (Satin, 1996). The most widely known
89

postharvest treatments to decrease microbial contamination degree and reduce water
loss and respiration rate are low temperature and modified atmosphere packaging
(Nielsen and Leufven, 2008). However, it has been reported that these procedures have
impact on the quality of strawberries (Ayala-Zavala et al., 2007). Washing alone or
conventional sanitizers have been shown as not enough effective to remove spoilage
and pathogenic bacteria from the surface of product (Yuk et al., 2006)
Photosensitization as novel non-thermal and ecologically friendly treatment
involves the administration of a photoactive compound (photosensitizer) and visible
light. After spraying of photosensitizer, for instance, chlorophyll, on the surface of
fruit or vegetable, most pathogens and harmful bacteria, distributed on the surface of
the fruit are able to accumulate the photosensitizer. First data obtained on inactivation
of food pathogens by photosensitization indicate that following illumination with
visible spectrum of light induces a lot of photocytotoxic reactions and death inside
microorganisms without any harmful effects on environment (Lukšienė et al., 2004;
Lukšienė, 2005).
This study focuses on the possibility to decontaminate pathogens, yeasts, microfungi
and naturally distributed mesophyls from strawberries, by photosensitizationbased
treatment under non-thermal conditions.
Object, methods and conditions. S a m p l e p r e p a r a t i o n. 1. Pure culture
of Listeria monocytogenes. Listeria monocytogenes ATCL3C 7644 was kindly
provided by the National Veterinary Laboratory (Vilnius, Lithuania). The bacterial
strain was cultured at 37 °C on Tryptone Soya Agar supplemented with 0.6 % Yeast
Extract (TSYEA) (Liofilchem, Italy) for 24 h. For bacterial suspension preparation
L. monocytogenes was grown overnight (~ 14 hours) at 37 °C in 20 ml of Tryptone
Soya medium supplemented with 0.6 % Yeast Extract (TSYE) (Liofilchem, Italy),
with aggitation of 120 rpm (Environmental Shaker-Incubator ES–20; Biosan, Latvia).
The overnight bacterial culture grown in TSYE medium was diluted 20 times
by the fresh medium (A = 0.164) and grown at 37 °C to mid-log phase (approx.
1.16 × 10 9 colony forming units/ml (cfu/ml), A = 0.9) in a shaker (120 rpm). Bacterial
optical density was determined in a 10.01 mm glass cuvette at λ = 540 nm (Heλios
Gamma & Delta spectrophotometers; ThermoSpectronic, Great Britain). Afterwards
cells were harvested by centrifugation (20 min, 5 000 g) and resuspended
to ~ 5.8 × 10 9 cfu/ml final concentration in 0.1 M phosphate buffer saline (PBS,
pH = 7.2). This stock suspension was accordingly PBS-diluted to ~ 1 × 107 cfu/ml
and used for the further photosensitization experiments.
2. Inoculation of Listeria monocytogenes onto surface of strawberries. Strawberries
(Fragaria ananassa Dutch.) purchased in a local supermarket were stored at +6 °C
and processed within one day. Prepared inoculum (described above) of L. monocytogenes
was poured over strawberries and left for 30 min at room temperature for cells
attachment.
P h o t o s e n s i t i z a t i o n t r e a t m e n t. After inoculum decant berries were
soaked in 5 × 10 -3 M Na-chl salt solution for 5 min. Dried strawberries were placed in
the treatment chamber in a sterile Petri dish without cover and exposed to light intensity
20 mW/cm 2 at λ = 400 nm for 30 min. Light source necessary for photosensitization
was constructed in the Institute of Applied Sciences of Vilnius University. LED-based
prototype (light emitting diodes) emitted light λ = 400 nm with intensity 20 mW/cm 2
at the surface of samples. Light dose delivered to the surface of sample was calculated
as light intensity multiplied on time.
90

T o t a l a e r o b i c m i c r o o r g a n i s m s c o u n t. Strawberry samples were
analyzed before and after photosensitization. Berries were weighted using sterile
instruments under aseptic conditions. The samples (10–15 g) were soaked in a
1.5 × 10 -3 M of Na-chl salt solution, the control ones – in 0.1 M PBS and kept in the
dark for 5 min. Dried strawberries were placed in the treatment chamber in a sterile
Petri dish without cover and exposed to light intensity 20 mW/cm 2 at λ = 400 nm for
20 min. (Control samples were not illuminated). Treated and not treated samples were
separately mixed with appropriate volume of 0.1 M PBS (1g of sample – 10 ml buffer)
and homogenized in a sterile BagPage bags using a BagMixer (model MiniMix 100
VP, Interscience, France). Total aerobic microorganisms count was obtained by means
of serial dilutions (in 0.9 % NaCl) plated on TSYEA and incubated at 30 °C for 48 h.
The surviving cell populations were enumerated and expressed by log10 (cfu/g) and
afterwards recalculated as percents.
S h e l f - l i f e s t u d i e s. For shelf-life studies one part of strawberries was
soaked in 1.5 × 10 -3 M Na-chl salt solution, the other one – in sterile distillated
water. Samples, treated with Na-chl salt were illuminated for 20 min at 20 mW/cm 2
(λ = 400 nm), dried and stored in refrigerator (+6 °C). The control samples were not
illuminated. Berries were observed until visually detectable spoilage occurred on the
surface.
T e m p e r a t u r e m e a s u r e m e n t. Precision Celsius temperature sensors
(“Deltha Ohm”, Italy) were used for temperature measurements on the surface of
strawberry.
T o t a l a n t i o x i d a n t c a p a c i t y. Total antioxidant capacity of strawberries
was measured by FRAP (ferric reducing ability of plasma) method. Extracts for measurement
were prepared by homogenization of 1 g of fruit with 50 ml 96 % alcohol
(Minimix). FRAP working solution included 0.3 M acetate buffer (pH 3.6), 0.01 M 2,
4, 6-tripyridyl-s-triazine (TPTZ) in 0.04 M HCl and 0.02 M FeCl 3
× 6H 2
O in distilled
water. For measurement of antioxidant activity 1.5 ml FRAP reagent and 50 µl sample
solution were mixed and reading was performed every 30 s up to 5 min at 593 nm,
1 cm light path. Fe (II) standard solution was tested in parallel.
M e a s u r e m e n t o f c o l o u r. Changes of strawberry colour after photosensitization
with Na-chl salt was evaluated from absorption spectrum measuring optical
density (OD) in visible region of spectrum. Samples weighting 10 g of fresh berry
was blended in a food processor for 1minute with 75 ml of a mixture of methanol,
acetic acid, and distilled water (M : A : W) at a ratio of 25 : 1 : 24. Afterwards the
mixture was centrifuged at 12 000 rpm for 20 min and repeated 3 times. All three
collected supernatants were used for following colour measurements. Optical density
(310–650 nm) was measured using 1 cm path length quartz cuvettes. Each sample
was extracted 3 times.
S t a t i s t i c s. The experiments were repeated at least three times. A standard error
was estimated for every experimental point and marked in a figure as an error bar of
mean. Sometimes the bars were too small to be visible. The data were analyzed with
Origin 7.5 software (OriginLab Corporation, Northampton, MA 01060, USA).
Results. The data, depicted in Fig. 1 indicate that the incubation of strawberry
with inoculated Listeria monocytogenes in 5 × 10 -3 M Na-chl salt for 5 min and following
illumination with visible light for 30 min reduces the population of Listeria
by 98 %.
91

Fig. 1. Inactivation of Listeria monocytogenes ATCL3C 7644 on the surface of
strawberries by photosensitization with 5 × 10 -3 M Na-Chlorophyll salt
(incubation time – 5 min, illumination time – 30 min)
1 pav. Listeria monocytogenes ATCL3C 7644 inaktyvacija braškių paviršiuje
fotosensibilizacijos būdu: 5 × 10 -3 M Na-chlorofilo druska
(inkubacijos laikas – 5 min., švitinimo laikas – 30 min.)
Data presented in Fig. 2 indicate that total aerobic mesophyls naturally distributed
on the surface of berries were effectively reduced by 97 % after photosensitization
treatment. Moreover, so harmful microorganisms as yeasts and microfungi are susceptible
to this treatment and can be reduced by 86 %.
Fig. 2. Inactivation of total mesophylls, yeasts and fungi on the surface of
strawberries by photosensitization with 1.5 × 10 -3 M Na-Chlorophyll salt
(incubation time – 5 min, illumination time – 20 min)
2 pav. Mezofilų, mielių ir pelėsinių grybų inaktyvacija braškių paviršiuje
fotosensibilizacijos būdu: 1.5 x 10 -3 M Na-chlorofilo druska
(inkubacijos laikas – 5 min., švitinimo laikas – 20 min.)
92

Data presented in Fig. 3 reveal that some prolongation of strawberries shelf-life
occurred when berries were treated by photosensitization. Thus, it is evident, that the
reduction of all microbial contamination prolongs the shelf-life of berries by 40 %.
Fig. 3. Shelf life of strawberries after photosensitization with
1.5 × 10 -4 M Na-Chlorophyll salt
3 pav. Braškių vartojimo trukmė kontroliniame variante ir taikant fotosensibilizaciją
(1.5 × 10 -4 M Na-chlorofilo druska)
Further investigations were focused on nutritional and organoleptic properties of
strawberries after treatment. As depicted in Fig. 4, no some increase (33 %) of antioxidant
activity was detected in the strawberries immediately after photosensitization
in comparison with control.
Fig. 4. Total antioxidant activity of strawberries after photosensitization
4 pav. Bendras antioksidantinis aktyvumas braškių uogose po fotosensibilizacijos
93

The other important characteristic, which can be influenced by photosensitization,
is appearance of berry, especially colour. For this purpose absorption spectroscopy
was used to analyze the spectrum of berry extract in visible region. As it is depicted in
Fig. 5, no colour changes over all the visible spectrum region were detected in treated
strawberries in comparison with control ones (Fig. 5).
Fig. 5. Absorption spectrum in visible region of control, chlorophyll treated and
photosensitization treated strawberry extract sample
5 pav. Braškės ekstrakto sugerties spektras matomoje dalyje po fotosensibilizacijos
As it was mentioned before, distinguishing feature of photosensitization is its
non-thermal action. Thus, we evaluated the increase of temperature on the surface of
berry during treatment. Data presented in Fig. 6 clearly indicate that photosensitization
is non-thermal treatment, as during all illumination time the temperature increase was
very slow and never exceeded 27 °C.
Fig. 6. The increase of temperature on the surface of strawberries placed in light
emitting diode-based light prototype during 20 min of illumination. Thermometer
(Delta Ohm, Italy) was used for temperature measurements on the surface of berry
6 pav. Temperatūros kitimas braškės paviršiuje per 20 min.
fotosensibilizacinio poveikio metu. Temperatūra matuota „Delta Ohm“ termometru.
94

Discussion. Data obtained in our previous work reveal that photosensitizationbased
treatment can inactivate food pathogens Listeria monocytogenes ATC L3
C
7644 and Bacillus cereus ATCC 12826 by 6 log in vitro (Buchovec et al., 2009;
Luksiene et al., 2009). Moreover, spores of Bacillus cereus as well as biofilms of
Listeria monocytogenes are susceptible to this treatment as well (Buchovec et al.,
2009; Lukšienė et al., 2009). Thus, photosensitization was patented as method to decontaminate
food surface as well as food-related surfaces (Lukšienė and Buchovec,
2009).
These results prompted us to investigate further the susceptibility of pathogen
Listeria, yeasts, microfungi and mesophyls to this treatment when they are distributed
on the surface of strawberry.
According to the data obtained, photosensitization-based treatment can decontaminate
surface of strawberries from inoculated Listeria by 98 %, from naturally
distributed mesophyls by 97 %, from harmful yeasts and microfungi by 86 %. It is
worldwide accepted, that photosensitization efficiency depends on illumination time
and light intensity. Taking it into account the antibacterial efficiency of photosensitization
obtained in Fig. 1 is not ultimate and final result and can be enhanced by the usage
of more powerful light sources (LED) or by increase of illumination time.
It is obvious that most important advantage of any antimicrobial technology is
its ability to prolong the self-life of treated berries. Thus, as depicted in Fig. 3, the
shelf-life of treated strawberries after photosensitization treatment prolonged about
40 % in comparison with control.
Therefore, it might be possible that this treatment modality can affect and make
some negative impact on the nutritional properties of strawberries. Thus, it was necessary
to investigate whether some changes of antioxidant activity take place after
photosensitization in strawberries. According to the obtained results, depicted in Fig. 4,
slight increase of total antioxidant activity was observed in the strawberries after photosensitization
(33 %) in comparison with control not treated ones. Measurements of
berry colour indicate that no remarkable changes in all visible light spectrum were
detected – this means that effects on berry colour are undetectable.
One of the most important characteristics of this treatment is its non-thermal action.
Results presented in Fig. 5 reveal that decontamination of Listeria, mesophyls,
yeasts and microfungi from strawberry can be reached without thermal effects on
strawberry.
Microbial decontamination of strawberries was studied by other authors as
well. For instance, Marquenie et al. (2003) studied combined effect of three physical
methods – high power pulsed light, heat, and UV-C illumination on Botrytis cinerea
decontamination fromstrawberry surface. Their results reveal that pulsed light alone
was ineffective against selected fungus, although combined treatment of all three
techniques reduced visually B. Cinerea mycelia and did not affect fruit firmness. This
technique also prolonged disease-free period, increasing the shelf-life by 1–2 days and
this is comparative with our results.
Allende and others (2007) determined the effect of UV-C light, gaseous O 3
,
superatmospheric O 2
and CO 2
-enriched atmospheres applied individually and in
combination on the shelf-life of strawberries. Individual treatments did not affect
95

the microbial contamination, whereas combination of them reduced the growth of
yeast and microfungi by approximately 1 log for up to 5 days and prolong the storage
period, respectively. The advantage of photosensitization technology is that it can
reduce population of fungi and yeasts on the surface of strawberry by 86 % without
any combination with other treatments in non-thermal and not-chemical way.
Conclusion. Our data obtained in this study clearly indicate that photosensitization
being first time in the history applied for food safety might be useful technology
to decontaminate pathogen Listeria, yeasts, microfungi and mesophyls distributed
on the surface of strawberry without any harmful effect on antioxidant activity or
colour. Moreover, photosensitization prolonged significantly strawberry shelf-life
(40 %). This addresses to the understanding that in some special cases (for instance,
to increase the safety of ready to eat fruits, confectionary, pastry products, etc) photosensitization
might be useful non-thermal and not-chemical antimicrobial tool.
Acknowledgments. This study was financially supported by the European
Commission (FP6 STREP project HighQ RTE, No 023140). Authors are thankful
Dr. V. Gudelis and I. Buchovec for their contribution to this study.
Gauta 2009 10 28
Parengta spausdinti 2009 11 26
References
1. Ayala-Zavala F. J., Shiow W. Y., Chien W. Y., Gonzalez-Aguilar G. A. 2007.
High oxygen treatment increases antioxidant capacity and postharvest life of
strawberry fruit. Food Technology and Biotechnology, 45: 166–173.
2. Allende A., Marin A., Buendia B., Tomas-Barberan F., Gil M. I. 2007. Impact
of combined postharvest treatments (UV-C light, gaseous O 3
, superatmospheric
O 2
and high CO 2
) on health promoting compounds and shelf-life of strawberries.
Postharvest Biology and Technology, 46, 201–211.
3. Buchovec I., Paskeviciute E., Luksiene Z. 2009. Decontamination of food-related
surfaces by photosensitization. Journal on processing and energy in agriculture,
13: 75–78.
4. Kähkönen M. P., Hopia A. I., Heinonen M. 2001. Berry phenolics and their antioxidant
activity. Journal Agricultural Food Chemistry, 49: 4 076–4 082.
5. Luksiene Z., Buchovec I, Paskeviciute I. 2009. Inactivation of food pathogen
Bacillus cereus by photosensitization in vitro and on the surface of packaging
material. Journal of Applied Microbiology, Accepted Manuscript.
6. Luksiene Z., Buchovec I. 2009. Maisto ir su maistu susietų paviršių nukenksminimo
būdas, 5: 567.
7. Luksiene Z. 2005. New approach to inactivate harmful and pathogenic microorganisms:
photosensitization. Food Technology and Biotechnology, 43:
411–120.
96

8. Luksiene Z., Peciulyte D., Jurkoniene S., Puras R. 2004. Inactivation of possible
fungal food contaminants by photosensitization. Food Technology and
Biotechnology, 43: 335–341.
9. Marquenie D., Michiels C. W., Impe J. F., Schrevens E., Nicolaï B. N. 2003.
Pulsed white light in combination with UV-C and heat to reduce storage rot of
strawberry. Postharvest Biology and Technology, 28: 455–461.
10. Nielsen T., Leufven A. 2008. The effect of modified atmosphere packaging
on the quality of ‘Honeoye’ and ‘Korona’ strawberries. Food Chemistry, 107:
1 053–1 063.
11. Satin M. 1996. The prevention of food losses after harvesting. In: Food Irradiation.
Technomic, Lancaster, USA, 81–94.
12. Yuk H., Bartz J., 2006 The effectiveness of sanitizer treatment in inactivation
of Salmonella spp. From bell pepper, cucumber, and strawberry. Journal Food
Science, 71: 95–99.
13. U.S. FDA. 2002. http://www.fda.gov/FDAC/features/2002/502_food.html
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. 28(4).
Neterminis mikroorganizmų sunaikinimas braškių
paviršiuje – fotosensibilizacija
E. Paškevičiūtė, Ž. Lukšienė
Santrauka
Šiuolaikiniai ligų sukėlėjų sunaikinimo metodai, taikomi vaisių ir daržovių
mikrobiologinėje kontrolėje, ne visada efektyvūs ir nekenksmingi žmogui ir aplinkai. Šiuo
požiūriu fotosensibilizacija gali būti tikrai veiksminga ir perspektyvi antimikrobinė priemonė.
Listeria monocytogenes ATCL3C7644, inokuliuotos braškės paviršiuje, populiacija
po fotosensibilizacijos poveikio sumažėjo 98 %. Svarbu pažymėti, kad net mielės
ir pelėsiniai grybai yra jautrūs šiam metodui ir jų gali būti sunaikintą 86 %, o paviršiuje
natūraliai egzistuojančių mezofilų – net 97 %. Mikroorganizmų sunaikinimas fotosensibilizacijos
būdu pailgino braškių vartojimo trukmę 40 % ir padidino bendrą antioksidantinį
aktyvumą 33 %, o braškių spalva visiškai nepakito. Ši technologija ypač vertinga tuo,
kad nesukelia terminio efekto vaisiaus matricoje ir nepalieka cheminių teršalų aplinkoje.
Reikšminiai žodžiai: braškės, mikroorganizmų sunaikinimas, fotosensibilizacija,
Listeria monocytogenes, mielės, grybai.
97

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Ekologiškai augintų morkų veislių
derlingumas ir biocheminė sudėtis
Juozas Pekarskas, Biruta Bartaševičienė
Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.,
el. paštas juozas.pekarskas@lzuu.lt
2004, 2005 ir 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje atlikus ekologiškai
auginamų vidutinio ankstyvumo morkų veislių derlingumo ir biocheminės sudėties
tyrimus nustatyta, kad didžiausi gauti veislės ‘Garduolės 2’ morkų suminis ir prekinis šakniavaisių
derliai (atitinkamai 43,9 ir 28,7 t ha -1 ). Šios veislės morkų suminis šakniavaisių derlius
iš esmės padidėjo, palyginti su veislėmis ‘Perfekcija’ ir ‘Nanto 04’, o prekinis – palyginti tik
su veisle ‘Nanto 04’, bet lyginant su veislės ‘Perfekcija’ morkomis esminių prekinio derliaus
skirtumų negauta. Lyginant vidutinio ankstyvumo morkų veisles tarpusavyje, esminių prekinio
derliaus išeigos skirtumų negauta. Sausųjų medžiagų, karotino, bendro ir redukuoto cukraus
kiekis veislės ‘Perfekcija’ morkų šakniavaisiuose iš esmės padidėjo, bet nitratų kiekis iš esmės
sumažėjo, palyginti su veislėmis ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’.
Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, derlius, ekologinis ūkininkavimas, morkos,
veislės.
Įvadas. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau dėmesio skiriama maisto
produktų kokybei. Tam turi įtakos ir naujas pirkėjų požiūris į maistą, ir žmonių
susirūpinimas didėjančia aplinkos tarša bei įtaka sveikatai, taip pat galimybė pasirinkti
produktus, esant didelei jų gausai ir įvairovei. Be to, daržovės ir jų produktai
yra labai reikšminga žmogaus maisto dalis. Todėl ypač daug dėmesio skiriama ekologiniame
ūkyje pagamintai produkcijai (Narvidas, 2004).
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktais tyrimais nustatyta,
kad morkų derliaus didėjimui tiesioginės įtakos turi šakniavaisių masės (suminio
derliaus r = 0,42, prekinio – r = 0,64) ir ilgio (atitinkamai r = 0,67 ir r = 0,63) didėjimas.
Šakniavaisio skersmuo neturėjo įtakos suminio morkų derliaus didėjimui (r =
0,22), bet vidutiniškai stipriai veikė prekinį derlių (r = 0,54). Nustatyta, kad į aplinkos
sąlygas mažiau reaguoja lietuviškos selekcijos morkos. Jų bendras derlius yra nuo
56,4 iki 60,5 t ha -1 , prekinio derliaus išeiga – 71,87–81,9 % (Bundinienė ir kt., 2006;
99

Karklelienė, 2006 b).
Veislė yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką morkų derlingumui. LSDI
atliktais tyrimais nustatyta, kad, intensyviai auginant morkas, derlingiausi buvo hibridai
‘Champion’ F 1
ir ‘Adige’ F 1
(Karklelienė ir kt., 2007). Didžiausias ir pastoviausias
gautas ‘Vytėnų nanto’ ir ‘Gauduolių’ veislių ekologiškai augintų morkų derlius.
Intensyviai augintų ‘Svalios’ F 1
ir ‘Skalsos’ F 1
veislių morkų suminis derlius buvo
didesnis atitinkamai 19 ir 6,3 t ha -1 negu ekologiškai augintų tų pačių veislių morkų.
Intensyvaus auginimo sąlygomis labiau tiktų auginti morkų hibridus, o ekologiškai –
veisles (Karklelienė, 2006 a).
Morkų šakniavaisių kokybę lemia ne tik genotipas, bet ir augimo sąlygos, tręšimas,
dirvožemis ir kt. Ekologiškai auginant morkas, labai svarbus jų tręšimas. Jei trūksta
maisto medžiagų, išauginamas mažesnis ir prastesnės kokybės šakniavaisių derlius.
Kiekvienos veislės morkos skirtingai reaguoja į augimo sąlygas (Wiebe, 1987; Hogstad
ir kt., 1997; Gaučienė, 2001; Gaučienė, Viškelis, 2001; Salo ir kt., 2001; Zalatorius
ir kt., 2006; Pekarskas, 2008 b).
Vienas pagrindinių morkų kokybės rodiklių yra karotino kiekis. LSDI atliktų
tyrimų duomenimis daugiausia karotino sukaupė ‘Svalia’ F 1
(203 mg kg -1 ) ir ‘Skalsa’
F 1
(192 mg kg -1 ). Iš užsienyje sukurtų veislių karotino kiekiu išsiskyrė ‘Flamanka’ F 1
(173 mg kg -1 ) ir ‘Bersky’ F 1
(171 mg kg -1 ). Mažiausiai karotino susikaupė prancūziškose
‘Valor’ veislės morkose (108 mg kg -1 ) (Karklelienė, 2006 b).
Nitratų kiekis įvairių veislių daržovėse ar hibriduose gali skirtis nuo kelių dešimčių
iki šimto ir daugiau procentų. Nitratų kiekį jaunose morkose galima sumažinti mažinant
į dirvą įterpiamo azoto kiekį, sėjant mažiau nitratų kaupiančias veisles. Daug nitratų
kaupia ankstyvosios morkos. Jų kiekį galima sumažinti parenkant tinkamas veisles,
mažinant tręšimą azotu, o reikalui esant ir vėliau nuimant derlių (Räber, Kocher, 1982;
Wedler, 1985; Staugaitis, 1997; Staugaitis, Lubytė, 1998).
Norvegų mokslininkai, tirdami ekologiniuose ir chemines trąšas naudojančiuose
ūkiuose išaugintų morkų juslines savybes, nustatė, kad vienas svarbiausių veiksnių
yra tręšimas. Morkos, išaugintos netręšiant ar tręšiant organinėmis trąšomis, turėjo
daugiau cukraus, jų skonis ir aromatas buvo intensyvesni, o pH – mažesnis (Hogstad
ir kt., 1997).
Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad skaniausi yra oranžinės spalvos, cilindro
formos, buku galu, turintys neryškią šerdį Lietuvoje išauginti morkų šakniavaisiai
(Galvydis, Gutauskienė, 1996).
Darbo tikslas – įvertinti ekologiškai augintų vidutinio ankstyvumo morkų veislių
derlingumą ir biocheminę sudėtį.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2004, 2005 ir 2008 m.
Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje priemolio sekliai glėjiškame
karbonatingame išplautžemyje IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol – LVg-pw-cc).
2004–2005 m. dirvožemis buvo artimas neutraliam (pH 6,6–6,8), vidutinio
humusingumo (2,10–2,60 %), vidutinio kalingumo (108–130 mg kg -1 ), fosforingas
(154–178 mg kg -1 ), mineralinio azoto rasta 9,12–9,51 mg kg -1 , bendro azoto – 0,120–
0,134 %. 2008 m. bandymų atlikimo vietoje dirvožemis buvo šarmiškas (pH 7,1–7,2),
didelio fosforingumo (206–218 mg kg -1 ), vidutinio kalingumo (110–126 mg kg -1 ),
vidutinio humusingumo (2,28–2,32 %), mineralinio azoto prieš morkų sėją dirvože-
100

myje rasta 8,70–8,92 mg kg -1 , bendro azoto – 0,165–0,170 %.
Dirvožemio ėminiai agrocheminėms savybės nustatyti imti iš trijų bandymo
pakartojimų 0–20 cm, o mineraliniam azotui nustatyti – iš 0–40 cm gylio pavasarį,
prieš įrengiant bandymus. Dirvožemio agrocheminių savybių analizės atliktos
LŽI Agrocheminių tyrimų centre. Dirvožemio pH nustatytas potenciometriniu
(ISO 10390:2005), humusas – sauso deginimo (ISO 10694:1995), judrieji fosforas ir
kalis – A–L (GOST 26208-84), mineralinis azotas – kolorimetriniu, bendras azotas –
Kjeldalio (ISO 11261:1995) metodais.
2004–2005 m. bendras laukelio plotas buvo 6,0 (3,0 × 2,0) m 2 , apskaitinio –
2,6 (2 × 1,3) m 2 , o 2008 m. bendro laukelio dydis buvo 2,25 m 2 (1,5 × 1,5), o apskaitinio
– 1 m 2 (1,0 × 1,0). Laukeliai pakartojimuose išdėstyti atsitiktine tvarka. Morkos
nebuvo tręštos. Augalų apsaugos priemonės nenaudotos. Tyrimai atlikti su vidutinio
ankstyvumo veislių: ‘Nanto 04’, ‘Garduolės 2’ ir ‘Perfekcija’ morkomis.
Dirva rudenį buvo suarta. Pavasarį, dirvai pradžiūvus, du kartus kultivuota ir
akėta. Morkos pasėtos gegužės mėnesį, nukastos spalio pradžioje. 2004 m. priešsėlis
buvo žieminiai rapsai, 2005 m. – juodasis pūdymas, o 2008 m. morkos augo po žieminių
kviečių.
Morkų cheminė sudėtis nustatyta LŽI Agrocheminių tyrimų centre ir LŽŪU
Chemijos katedros laboratorijoje. Sausosios medžiagos nustatytos kaitinant 105 °C
temperatūroje iki nekintamos masės, cukrus – Bertrano, karotinas – molekulinės
spektrinės analizės, o nitratai – jonometriniu metodais.
Duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojant programą
ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
2004 m. gegužės I dešimtadienį oro temperatūra buvo aukštesnė už daugiamečius
vidurkius, tačiau II ir III dešimtadieniais orai labai atšalo, taip pat iškrito mažiau kritulių
už daugiamečius vidurkius. Tai stabdė morkų augimą. Gegužę prasidėjo šalnos. Birželis
ir liepa buvo nelabai palankūs morkoms augti, nes temperatūra buvo atitinkamai 1,3 ir
0,9 °C žemesnė nei daugiametė vidutinė, nors drėgmės ir pakako. Vėlesniais tarpsniais
meteorologinės sąlygos morkoms augti taip pat buvo nepalankios. 2005 m. gegužės
mėnesį iškrito 22,8 mm kritulių daugiau nei daugiametis vidurkis, o temperatūra atitiko
daugiametes reikšmes. Gegužės mėnesio 13 dieną buvo liūtis ir iškrito 16,7 mm
kritulių. Dėl per didelės dirvos drėgmės morkos blogai dygo ir augo. Birželio ir liepos
mėnesiai buvo tinkami morkoms augti. Rūgpjūčio mėnesį vyravo labai lietingi orai:
šio mėnesio 9–10 d. iškrito net 109,7 mm kritulių. Praėjusios liūtys turėjo neigiamos
įtakos morkų augimui. 2008 m. birželio mėnesio pradžioje prasidėjo sausra. Pirmąjį
dešimtadienį visai nelijo. Tai lėtino morkų sudygimą ir blogino jų augimo sąlygas.
Liepos mėnesį vyravo šilti ir mažai lietingi orai. Rugpjūčio mėnesį prasidėję lietūs
suaktyvino morkų augimą, todėl užaugo geras morkų šakniavaisių derlius. Tyrimų
metais meteorologinės sąlygos nebuvo optimalios morkoms augti.
Rezultatai. Tyrimais nustatyta, kad didžiausi gauti vidutinio ankstyvumo veislės
‘Garduolės 2’ morkų suminis ir prekinis šakniavaisių derliai (atitinkamai 43,9
ir 28,7 t ha -1 ). Šios veislės morkų šakniavaisių suminis derlius, palyginti su veislėmis
‘Perfekcija’ ir ‘Nanto 04’, iš esmės padidėjo. Veislės ‘Perfekcija’ morkų suminis
šakniavaisių derlius iš esmės padidėjo, palyginti su veisle ‘Nanto 04’. ‘Garduolių 2’
veislės morkų prekinis derlius, palyginti su veisle ‘Nanto 04’, iš esmės padidėjo,
101

et lyginant su veisle ‘Perfekcija’ negauta esminių prekinio derliaus skirtumų. Didžiausia
prekinio derliaus išeiga gauta veislės ‘Perfekcija’ morkų. Lyginant vidutinio
ankstyvumo morkų veisles tarpusavyje, esminių prekinio derliaus išeigos skirtumų
negauta (1 lentelė).
1 lentelė. Ekologiškai augintų morkų veislių suminis ir prekinis derliai ir prekinio
derliaus išeiga
Table 1. Total and marketable yield of organically grown carrots and output of market
yield
LŽŪU, 2004, 2005 ir 2008 m. vidutiniai duomenys
Average data, Test station at the Lithuanian University of Agriculture, 2004, 2005, 2008
Veislės Suminis derlius Prekinis derlius Prekinio deriaus išeiga
Cultivars Total yield, t ha -1 Marketable yield, t ha -1 Output of marketable yield, %
‘Nanto 04’ 38,6 25,6 66,4
‘Garduolės 2’ 43,9 28,7 65,4
‘Perfekcija’ 41,2 27,8 67,6
R 05
/LSD 05
2,36 2,43 3,26
Daugiausia sausųjų medžiagų (12,03 %) susikaupė veislės ‘Perfekcija’, mažiausiai
(11,45 %) – veislės ‘Nanto 04’ morkų šakniavaisiuose. Sausųjų medžiagų kiekis veislės
‘Perfekcija’ morkų šakniavaisiuose iš esmės padidėjo 0,50–0,58 proc. vnt., palyginti
su veislėmis ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’. Lyginant veisles ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’
tarpusavyje, esminių sausųjų medžiagų kiekio skirtumų nenustatyta (2 lentelė).
2 lentelė. Sausųjų medžiagų, karotino ir nitratų kiekis ekologiškai augintų morkų
veislių šakniavaisiuose
Table 2. Amount of dry matter, carotene and nitrates in root-crops of organically grown
carrot cultivars
LŽŪU, 2004, 2005 ir 2008 m. vidutiniai duomenys
Average data, Test station at the Lithuanian University of Agriculture, 2004, 2005, 2008
Veislės
Cultivars
Sausosios medžiagos
Dry matter, %
Karotinas
Carotene, mg kg -1
Nitratai
Nitrates, mg kg -1
‘Nanto 04’ 11,45 70,1 115,1
‘Garduolės 2’ 11,53 75,6 87,7
‘Perfekcija’ 12,03 85,5 78,6
R 05
/LSD 05
0,26 4,08 6,10
Didžiausias karotino kiekis aptiktas veislės ‘Perfekcija’ morkų šakniavaisiuose,
mažiausias – ‘Nanto 04’ morkose. Karotino kiekis veislės ‘Perfekcija’ morkose iš esmės
padidėjo, palyginti su veislėmis ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’. ‘Garduolių 2’ morkose
karotino nustatyta iš esmės daugiau nei ‘Nanto 04’ morkų šakniavaisiuose.
Daugiausia nitratų susikaupė veislės ‘Nanto 04’, o mažiausiai – ‘Perfekcija’ morkų
102

šakniavaisiuose. Šios veislės morkų šakniavaisiuose nitratų kiekis iš esmės sumažėjo,
palyginti su veislėmis ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’. ‘Garduolių 2’ veislės morkos nitratų
sukaupė iš esmės mažiau nei veislės ‘Nanto 04’ morkos.
Didžiausias bendro ir redukuoto cukrų kiekis nustatytas veislės ‘Perfekcija’, mažiausias
– veislės ‘Garduolės 2’ morkų šakniavaisiuose. Veislės ‘Perfekcija’ morkose
bendro ir redukuoto cukrų kiekis iš esmės padidėjo, palyginti su veislėmis ‘Nanto 04’
ir ‘Garduolės 2’. Veislės ‘Garduolės 2’ morkose bendro cukraus kiekis iš esmės sumažėjo,
palyginti su veisle ‘Nanto 04’, o redukuoto cukraus kiekio esminių skirtumų
negauta (3 lentelė).
3 lentelė. Bendro ir redukuoto cukrų kiekis ekologiškai augintų morkų veislių
šakniavaisiuose
Table 3. Amount of total and reduced sugar in root-crops of organically grown carrot
cultivars
LŽŪU, 2004, 2005 ir 2008 m. vidutiniai duomenys
Average data, Test station at the Lithuanian University of Agriculture, 2004, 2005, 2008
Veislės
Cultivars
Bendras cukrus
Total sugar, %
Redukuotas cukrus
Reduced sugar, %
‘Nanto 04’ 6,29 3,32
‘Garduolės 2’ 5,96 3,21
‘Perfekcija’ 6,63 3,59
R 05
/LSD 05
0,21 0,2
Aptarimas. Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad veislė yra vienas svarbiausių
veiksnių, darančių įtaką morkų derlingumui ir kokybei tiek intensyvioje,
tiek ir ekologinėje žemdirbystės sistemose. Auginant morkas intensyviai, gaunamas
kur kas didesnis derlius nei auginant ekologiškai. Norint išauginti kuo didesnį morkų
derlių, labai svarbu aprūpinti morkas maisto medžiagomis. Kol kas šis klausimas
ekologinėje žemdirbystės sistemoje nėra galutinai išspręstas (Gaučienė, Viškelis,
2001; Karklelienė, 2006 a; Karklelienė ir kt., 2007; Pekarskas, 2008 a). Užsienyje
ir Lietuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad išaugintų morkų kokybė priklauso nuo
meteorologinių sąlygų, veislės, tręšimo, priešsėlių, dirvožemio savybių ir kitų veiksnių
(Wiebe, 1987; Hogstad ir kt., 1997; Salo ir kt., 2001; Bundinienė ir kt., 2006;
Zalatorius ir kt., 2006). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktais
tyrimais nustatyta, kad didžiausią ir pastoviausią derlių išaugino ekologiškai augintos
‘Vytėnų nanto’ ir ‘Garduolių’ veislės morkos (Karklelienė, 2006 a).
Panašius gavome ir LŽŪU bandymų stotyje atliktų tyrimų rezultatus. Tyrimais
nustatėme, kad didžiausius suminį ir prekinį šakniavaisių derlius (atitinkamai 43,9 ir
28,7 t ha -1 ) išaugina vidutinio ankstyvumo veislės ‘Garduolės 2’ morkos, o geriausios
kokybės šakniavaisius išaugina veislė ‘Perfekcija’. Morkų derlingumui ir kokybei
esminės įtakos turėjo veislė.
Išvados. 1. Veislės ‘Garduolės 2’ morkų suminis šakniavaisių derlius iš esmės
padidėjo, palyginti su veislėmis ‘Perfekcija’ ir ‘Nanto 04’, prekinis – palyginti su
veisle ‘Nanto 04’, bet lyginant su veisle ‘Perfekcija’ esminių prekinio derliaus skir-
103

tumų negauta. Lyginant vidutinio ankstyvumo morkų veisles tarpusavyje, esminių
prekinio derliaus išeigos skirtumų negauta.
2. Sausųjų medžiagų, karotino, bendro ir redukuoto cukrų kiekis veislės
‘Perfekcija’ morkose iš esmės padidėjo, bet nitratų kiekis iš esmės sumažėjo, palyginti
su veislėmis ‘Nanto 04’ ir ‘Garduolės 2’.
Gauta 2009 09 16
Parengta spausdinti 2009 11 30
Literatūra
1. Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P. 2006. Įvairių azoto trąšų ir ceolito
įtaka valgomosios morkos produktyvumui ir morfometriniams rodikliams.
Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 211–222.
2. Galvydis J., Gutauskienė I. 1996. Daržininkystės praktika. Vilnius.
3. Gaučienė O. 2001. Morkos. Babtai, Kauno r.
4. Gaučienė O., Viškelis P. 2001. Tinkamiausių Lietuvoje auginti morkų (Daucus
carota L.) derlius ir kokybė. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4): 17–24.
5. Hogstad S., Risvik E., Steinsholt K. 1997. Sensory quality and chemical composition
in carrots: a multivariate study. Acta Agriculture Scandinavica, 47:
253–264.
6. Karklelienė R., Juškevičienė D., Viškelis P. 2007. Productivity and quality of
carrot (Daucus sativus Röhl.) and onion (Allium cepa L.) cultivars and hybrids.
Sodininkystė ir daržininkystė, 26(3): 208–216.
7. Karklelienė R. 2006 a. Morkų ir burokėlių lietuviškų veislių bei hibridų ypatumai
ekologinėje ir intensyvioje daržininkystėje. Sodininkystė ir daržininkystė,
25(4): 193–200.
8. Karklelienė R. 2006 b. Valgomosios morkos ūkinių ir biologinių savybių įvertinimas.
Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 110–115.
9. Narvidas A. 2004. Ekologiniuose ūkiuose išaugintų morkų juslinių savybių vertinimas.
Maisto chemija ir technologija, 38(2): 35–41.
10. Pekarskas J. 2008 a. Biologinių preparatų biojodžio ir „Biokal 1“ įtaka ekologiškai
auginamoms morkoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 133–144.
11. Pekarskas J. 2008 b. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.
12. Räber F., Kocher H. 1982. Der Nitratgehalt von Karotten. Gemüse, 18(4): 156–
158.
13. Salo T., Suojala T., Kallela M. 2001. The effect of fertigation on yield nutrient
uptake of cabbage, carrot and onion. Acta Agriculturae Scandinavica, 51(3):
137–142.
14. Staugaitis G., Lubytė J. 1998. Nitratai šakniavaisėse daržovėse. Žemės ūkio
mokslai, 2: 54–60.
15. Staugaitis G. 1997. Nitratų kiekiai įvairiose daržovių rūšyse ir veiksniai, sąlygojantys
jų kaupimąsi. Žemės ūkio mokslai, 2: 39–45.
104

16. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLAT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
17. Wedler A. 1985. Einfluss der Düngung auf die Qualität von Gemüse. Deutscher
Gartenbau, 13: 642–644.
18. Wiebe H. 1987. Effect of plant densities and nitrogen supply on yield harvest
date and quality of carrots. Acta Horticulturae, 198: 191–198.
19. Zalatorius V., Zalatoriūtė A., Viškelis P. 2006. Optimalaus sėjos ir nuėmimo
laiko įtaka morkų ‘Svalia’ F1 derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė,
25(4): 201–210.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Productivity and biochemical composition of organically grown
carrot cultivars
J. Pekarskas, B. Bartaševičienė
Summary
Investigations of productivity and biochemical composition of organically grown carrots of
moderate earliness were carried out at the Test Station of Lithuanian University of Agriculture in
2004, 2005 and 2008. The greatest total and marketable yield of root-crops (43.9 and 28.7 t ha -1 )
produced carrot cultivar ‘Garduolės 2’. General productivity of ‘Garduolės 2’ was essentially
superior to carrot cultivars ‘Perfekcija’ and ‘Nanto 04’, however, marketable yield was greater
only when compared to ‘Nanto 04’ and no essential differences were found compared to
carrots of ‘Perfekcija’. Comparing carrot cultivars of moderate earliness among themselves,
no essential differences in outlet of marketable yield were found. When cultivar ‘Perfekcija’
was grown, amount of dry matters, carotene, total and reduced sugar increased essentially,
‘Perfekcija’ root-crops contained less nitrates compared to carrots of ‘Nanto 04’ and ‘Garduolės’.
Key words: biochemical composition, cultivars, carrots, organic farming, productivity.
105

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF
HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Production-related and economic conditions of edible
carrot cultivation in Poland
Beata Szwejkowska 1 , Tomasz Winnicki 1 , Pavelas Duchovskis 2
1
Chair of Agrotechnology and Crop Production Management, University of
Warmia and Mazury in Olsztyn, ul. Oczapowskiego 8, 10-719 Olsztyn, Poland,
e-mail tomasz.winnicki@uwm.edu.pl
2
Lithuanian Institute of Horticulture, Kauno 30, LT-54333 Babtai, Kaunas distr.,
Lithuania, e-mail p.duchovskis@lsdi.lt
The issues presented in this paper are connected with the edible carrot production technology
as well as cost calculation, which was based on actual data from a horticultural farm. The
production means employed in the analyzed technology generated measurable profits such as a
satisfying carrot yield. The costs incurred by its production were 20,000 Polish zloty, whereas
the surplus obtained (agricultural profit) was nearly 24,000 PLN. Based on these results, our
analysis shows that the edible carrot production at this farm is profitable. The positive financial
result suggests that this farm can expand the plantation and make investments needful for the
production technology, especially for preparation of the product and its sale.
Key words: carrot production technology, cost analysis, profitability, distribution.
Introduction. Poland is one of the leading carrot producers in the European
Union. Bartczak (2009) reports that in Poland carrot is grown on 33 thousand ha
and the total yield was 935 thousand tons in 2009, with the yields being quite stable
over the years. Poland became a leading producer of this vegetable after its access
to the EU. Considering the size of production, carrots come in the second place
among vegetables, after cabbage. Carrot is a highly valued vegetable owing to its
high nutritive value. It contains much beta-carotene, which is a source of vitamin A,
essential for the growth and development of human organism, especially of children
and young people (Simon, 1992; Barański et al., 2003). In Poland, the main distributors
supplying large urban agglomerations are fruit and vegetable fairs, wholesale
markets, fruit and vegetable markets as well as direct sale to shops, supermarkets
and hypermarkets. It should be noticed that over 90 % of the wholesale of vegetables,
including carrot, takes place on the wholesale market and street markets. Economically
speaking, as Jarugowa et al. (1993) or Czuba (2001) claim, decisions concerning
choice of distribution channels are among the most important ones in marketing.
Distribution channels are of paramount importance as they often share the financial
result obtained. In addition, they contribute to the formation of stable links between
107

producers and market environs. The major suppliers of vegetables to wholesale markets
and street markets are producers, followed by trade intermediaries, who often
set up a company for a season or two. This situation seriously destabilizes the market
and weakens the competitive position of producers among other EU market players.
Distribution, from producer to consumer, most often is two-stage process. Poland
is a country where wholesale is extremely fragmented, which means that the retail
market receives small batches of low quality produce.
The aim. The aim of this study has been to analyze the costs of growing 1 ha of
edible carrot under conditions found at an actual farm.
Object, methods and conditions. The study has taken advantage of primary
and secondary data. The sources of secondary data included mainly:
- references dealing with the issue of the study,
- statistical data bases of the Central Statistical Office in Poland (GUS),
- relevant literature.
The primary data have been gathered based on the authors’ observations and a
face-to-face survey completed by the farmer, who runs a vegetable farm near Elbląg,
a town in Poland. This privately owned farm lies in the delta of the Vistula River, in
an area called Żuławy, which has very good soils that can guarantee high yields. The
soils in Żuławy belong to the best soil complexes, and are mainly alluvial soils. The
area has a drainage network and is suitable for growing high demand crops, particularly
vegetables. The farm lies 5 km north of Elbląg, which is the main market for the farm
vegetables, although not the only one. The farmer also sells vegetables in Tczew and
Gdańsk (located 50 and 60 km away from the farm), which are more attractive than
Elbląg as they can offer higher prices. The farm does not sell vegetables on retail markets,
although it did so in its early day (1992). The farm has a vegetable storage house
with controlled atmosphere, which can hold up to 180 tons of produce, and equipment
for washing and packing root vegetables. The primary data focused on the specific
nature of running the farm, particular elements of the production technology, market
conditions and obtained prices. In addition, it was necessary to gather information on
the basic parameters of the machines and tractors used on the farm. The empirical data
were introduced and processed using Excel spreadsheets.
G u i d e l i n e s f o r t h e c o s t c a l c u l a t i o n s. The analysis of production
costs of growing carrot was based on the actual data from a privately owned farm
covering 45 ha. The calculations included gross prices of production means in 2009.
Particular categories of costs and revenue were determined according to the following
design:
1. Value of production
2. Direct costs
3. Indirect costs
4. Farm income
5. Total costs
6. Direct margin rate
7. Revenue rate
Transport and general costs were not included in the calculation of the cultivation
costs.
108

C o s t s o f t r a c t o r a n d f a r m m a c h i n e r y w o r k. The farm has modern
equipment for soil preparation and cultivation, complex plant protection treatments,
weeding and mechanical harvest of root vegetables. The costs of tractor and machinery
work were established according to the methodology for machinery exploitation costs
suggested by the Institute of Civil Engineering, Mechanization and Electrification in
Agriculture in Warsaw (the IBMER) (Muzalewski, 2007). These costs include costs of
machinery depreciation, insurance, fuel, oils and greases, repairs, maintenance, storing,
etc. The work time of a basic tractor (100 HP) was set at 600 hours a year (for fifteen
years of using the tractor). The cost of one hour of tractor work was then 118.8 PLN.
Other tractors, of 28 HP and 80 HP, were also used for production of carrots. The unit
costs of using tools and machines aggregated with the tractors were also calculated
according to the methods elaborated by the IBMER.
Results. Agrotechnological conclusions for carrot in Poland are very favorable,
thus Poland is recognized as the main production area all over European Union, and
the United Kingdom is a second place producer. Highest production in Poland is due
to highest area occupied by carrot plantations but yields are smallest in EU. The way
to change it is introducing modern technologies in our country (Reid and English,
2000).
Table 1. Carrot production in EU, 2009
1 lentelė. Morkų auginimas Europos Sąjungoje 2009 metais
Country
Šalis
Poland
Lenkija
United Kingdom
Didžioji Britanija
France
Prancūzija
Italy
Italija
Holland
Olandija
Germany
Vokietija
Source: FAOSTAT 2009
Area harvested
Plotai (ha)
Produktion (tonnes)
Išauginta produkcijos
tonomis
Yield
Derlingumas (t ha -1 )
33 000 935 000 28.33
9 883 677 144 68.52
14 980 667 948 44.59
13 454 602 441 44.78
8 800 543 000 61.70
9 858 516 000 52.14
The current tendencies on the Polish market encourage many vegetable producers
to undertake investment projects for packaging, standardization and unit packing of
vegetables. Many of such planned investments have been halted now due to a relatively
high exchange rate of euro, which limits import of equipment for unit packing from
other countries. However, it is expected that unit packing, which requires modern
packing machines, will become more popular when the exchange rate of euro goes
down.
The calculation of costs of growing 1 ha of carrot was completed for cv. ‘Nerac’,
109

produced by the company called Bejo. The soil under carrot belonged to very good
wheat complex, characterized by high abundance in N, P, K and Mg. Carrot was preceded
by winter wheat.
Intensive production, which takes place at the farm presented in this paper, relies
on the most modern equipment, which enables the farmer to carry out all agronomic
treatments quickly and efficiently, including harvest of root vegetables. The structure
of the treatments performed with machines and tractors was dominated by the
mechanical harvest using a one-row combine. The costs breakdown shows that the
highest percentage (46 %) falls to the harvest. This percentage corresponds to about
3.000 PLN. The producer estimates that despite such high costs, mechanical harvest
is less expensive than manual one. The decision he made to purchase a combine for
root vegetable harvesting was stimulated by the shortage of available manual labour
and frequent absenteeism of the hired labour that he encountered. As a result, harvests
were often delayed, which impaired the storability of the vegetables and in extreme
cases the yields were left on the field.
Table 2. Calculation of cultivation, plant protection and harvest costs in vegetable
farm
2 lentelė. Žemės dirbimo, augalų apsaugos ir derliaus nuėmimo išlaidų apskaičiavimas
auginant morkas daržininkystės ūkiuose
Type of treatment
Technologinė
priemonė
Winter ploughing
Arimas
Harrowing
Akėjimas
Fertilization
Tręšimas
Irrigation
Drėkinimas
Ridge formation
Vagų formavimas
Seeding
Sėja
Plant protection
Augalų apsauga
Harvest
Derliaus dorojimas
Transport
Transportavimas
Unit cost of tractor
labour Polish zloty ha -1
Išlaidos, tenkančios
traktoriaus darbo valandai,
Lenkijos zlotai ha -1
Unit cost of machine
labour Polish zloty ha -1
Išlaidos, tenkančios
Number of
working
hours
Value in
Polish zloty
Priemonės
mašinų darbo valandai, Darbo valandų
Lenkijos zlotai ha -1
skaičius
118.8 37.1 2 311.8
vertė Lenkijos
zlotais
37.3 3.2 0.3 12.1
118 55.8 0.5 87.3
118.8 71.1 6 1 139.4
37.2 110.6 3 443.3
118.8 116.8 1.5 353.3
37.2 47.5 1.7 147.9
118.8 130.1 12 2 986.9
79.3 4.2 12 1 002.1
Total / Iš viso 39.1 6 484.2
110

The costs structure (Fig., Table 2) reveals a large share of the costs incurred by
irrigation, which considerably reduced the risk of lowered yields due to dry weather
spells. In contrast to the previous year (2008), when irrigation consisted of several
treatments during the growing season, in 2009 irrigation was performed once during
the emergence of carrot plants. The high costs of plant protection treatments were set
off by both higher yields and better technological quality.
Fig. Cost breakdown of agronomic treatments in vegetable farm
Pav. Agronominių priemonių išlaidų pasiskirstymas auginant morkas
daržininkystės ūkiuose
The presented calculations (Table 3) show that the cultivation of cv. ‘Nerac’
edible carrot was profitable, which is confirmed by the high profitability index (2.2).
Such a high value of the profitability index was attained by the high volume of yields
produced at this farm, which reached 70 t ha -1 . Carrot has a very high yield potential,
but the applied production technology requires technological paths and transport land
strips, which excludes some of the field area from production. For the calculations,
the average annual price for carrot was taken. In the current year, 2009, one kilo of
carrot cost 2.5 PLN at the turn of May and June, but this was an exceptionally high
price, which occurs sporadically. In this case, it had a very positive influence on the
financial results of the farm production. When analyzing the direct costs of carrot
production, it was demonstrated that the cost of seed material purchase had a very
large share, followed by fertilization. The favourable soil conditions meant that the
rates of applied fertilizers were reduced. The good agronomic practice, in turn, which
followed the latest trends in carrot cultivation, brought about high volumes of yield
and good technological quality of carrots.
111

No
Table 3. Cost calculation of 1 ha cv. ‘Nerac’ carrot production
3 lentelė. Išlaidų iš 1 ha gautam ’Nerac‘ veislės morkų derliui išauginti apskaičiavimas
Specification
Specifikacija
Unit of
measure
Vienetai
Quantity
Kiekis
Price PLN Value PLN
Kaina Lenkijos Vertė Lenkijos
zlotais zlotais
1 2 3 4 5 6
A Total production value
PLN - - 43 640.00
Bendra produkcijos vertė
1 Product value
kg 70 000 0.6 42 000.00
Produkcijos vertė
2 Crops direct subsidy
PLN 1 380 380.00
Pasėlių tiesioginis subsidijavimas
3 VAT reimbursement
PLN 1 1 260 1 260.00
PVM kompensavimas
Production costs per 1 ha of plantation
Produkcijos išlaidos, tenkančios 1 ha pasėlio
B Total direct costs
PLN - - 5 545.02
Iš viso tiesioginių išlaidų
1 Seed material
kg 2 1 600 3 200.00
Sėklos
2 Mineral fertilization
PLN 1 510.00
Tręšimas mineralinėmis trąšomis
Ammonium salpetre 34 %:
Amonio salietra:
kg 300 1.2 360.00
Polifoska kg 500 2.3 1 150.00
3 Plant protection:
835.02
Augalų apsauga:
Afalon WP l 1.5 54 81.00
Racer 250 EC l 1 115 105.00
Signum 33 WG l 0.75 256 192.00
Amistar 25 S.C. l 0.8 347 277.60
Nurelle D 550 EC l 0.6 84 50.40
Brawo 500 l 2 54.14 108.28
Fastac 100 EC l 0.1 207.4 20.74
C Direct margin (A-B)
PLN - - 38 094.98
Tiesioginis pelnas
D Total indirect costs
PLN - - 14 249.18
Iš viso netiesioginių išlaidų
1 Tractor and machinery work PLN - - 6 484.18
Traktorių ir mašinų darbas
2 Preparation for sale and packing PLN 15 % of the product value 6 300.00
Prekinis paruošimas ir pakavimas
15 % nuo produktų vertės
3 Agricultural tax
PLN 1 105.00 105.00
Žemės mokestis
4 Labour
Darbas
PLN/hour
valandai
160 8.50 1 360.00
112

Table 2 continued
2 lentelės tęsinys
1 2 3 4 5 6
E Total costs per 1 ha
PLN - - 19 794.20
Iš viso išlaidų 1 ha
F Agricultural profit (A-E)
PLN 23 845.80
Žemės ūkio pajamos
Measures of economic efficiency
Ekonominio efektyvumo rodikliai
G Indirect margin rate
- - 87.29
Netiesioginis pelningumas (%)
H Agricultural profit rate
- - 54.64
Žemės ūkio pajamos (%)
I Total cost/1 kg main product - - 0.28
Iš viso išlaidų 1 kg pagrindinės
produkcijos gauti
J Production value/1 PLN total costs - - 2.20
Produkcijos vertė, tenkanti 1 Lenkijos
zlotui išlaidų
K Agricultural profit/1 hour labour
Žemės ūkio pajamos, tenkančios
1 darbo valandai
- - 149.04
The third largest production cost was generated by the complex plant protection
treatments against weeds, diseases and pests. The plant protection chemicals used by
the farmer belonged to the most effective preparations. Computer-aided determination
of rates of the applied plant protection preparations makes it possible to reduce
the costs of plant spraying treatments to about 15 %. Soil conditions do not always
enable full and effective plant protection, especially during intensive precipitations,
which from May to July 2009 were very high. Under such conditions, diseases and
especially weeds can become a serious problem, and additional weeding treatments
raise production costs considerably.
In the analyzed farm, the total production costs per ha are around 20 thousand
PLN and tend to increase. The producer claimed that in 2008 the total production costs
were about 2,000 PLN lower. In the total production costs per ha, indirect costs are
prevailing, mainly machinery and tractor work. The second largest category of costs
covers preparation for sale, including packing. The producer estimates that these costs
equal about 15 % of the product value. Human labour is another large group of costs.
Organization of work at this farm should be modified so as to improve efficiency. Many
changes attaining this aim have already been introduced, although there are certain
limitations caused by lack of sufficient space. Therefore, the farmer plans to extend
the storage house to add larger rooms, where the product will be prepared for sale.
This will enable optimization of the flow of product during the washing and preparation,
and especially service. In the cost calculation presented in this paper, labour is
a considerable item, but not as expensive as some years before. The labour expenses
also include the work done to prepare the combine for harvest. In the earlier years,
113

labour costs at the farm grew considerably, particularly in 2008. In 2009, however,
due to a very high unemployment rate in Poland, the labour costs decreased, as more
human labour was available.
Cost calculation shows that a unit cost of carrot production was 0.28 PLN, which
gives a margin of 0.32 per kilo, and this is the minimum that was achieved by the
producer.
Discussion. The food model that has until recently prevailed in Poland, based on
meat products, fish and animal fats providing man with highly calorific food, is now
being modified owing to a considerable increase in consumption of plant products,
mainly vegetables. In the USA, it has become a norm to eat fruit and vegetables 5
times a day. The main advantage of fruit and vegetables as a foodstuff is that they
are low in calories and highly nutritious. This trend should obviously be mirrored in
Poland. Vegetables are doubtless a valuable source of fibre, vitamin C, provitamin
A, minerals and oxidants. Simon (1992), Jagosz et al. (2000), Barański et al. (2003)
explains that the high position of Poland among the EU countries as a producer of
vegetables is mainly a result of very large production of the garden beet, cabbage, carrot
and cucumber. Once Poland had accessed the EU, vegetable and flower producers
were among the farmers who most readily adapted to new conditions by introducing
new technologies and production methods. The producers realized that they could and
should grow only those cultivars and varieties, which are demanded on the market.
As a result, they became competitive on foreign markets. What is important, however,
is that production costs and quality expectations grew as Polish farmers had to
adjust their production to the EU norms. In Poland, high changeability in vegetable
yields is mainly caused by insufficient amounts of rainfall during the growing season.
Improvement of water conditions should rely on increasing area of irrigated farmland
by at least 40–50 %. At the examined farm, cultivation of carrot was profitable also
because the field was irrigated twice during the emergence of carrot plants. Prices of
carrots in Germany, the Netherlands and Poland are varied as they depend on a target
market. The average selling price of carrot to be sold on fresh vegetable markets is
much higher than that of carrot for food processing. The average selling price of
carrot obtained at the examined farm was about 0.6 PLN, and was among the lowest
prices in Poland because, practically speaking, the average monthly wholesale price
of carrots in 2007–2009 was never obtained (Stępka, Smoleński 2009). Under such
circumstances, it seems reasonable to look for other, more profitable markets. Elbląg
does not belong to the largest Polish cities and the buying power of its population is
low. Moreover, some residents of the town have gardens where they grow fruit and
vegetables to supply their households.
The positive financial result and easier sale of carrots have stimulated further
increase of carrot cultivation at this farm and increasing specialization of its production.
Newer, better yielding cultivars of carrots and other vegetables are grown, more
efficient production technologies are introduced. Consequently, the profitability of
carrot cultivation increases, the farmer feels some stability and his products are more
competitive. Even more modern technologies of production improve of quality of
product (Rubatzky et al. 1999). Based on the present analysis, it can be concluded
that the rational use of good natural and economic conditions as well as large-scale
114

production of vegetables, particularly field ones, should be based on proper farmstead
management which involves development of professional vegetable storage houses
and the state-of-the-art packaging technologies. Packing vegetables is an economically
viable activity (Szwejskowska, Winnicki, 2008). Cąderek (2005) reports that high
competitiveness on the fruit and vegetables market forces producers to undertake activities,
which will show the best side of their produce. On the market of homogenous
products, it is especially important to be distinguishable and quality values alone may
not suffice. With the today’s consumer awareness, good quality is a basic requirement,
which enables a given product to function on the market. More and more often, buyers
look at packaging and its attributes. The role of packaging of horticultural products
is still neglected in Poland, although it facilitates product turnover and is among the
factors, which condition sales. Thus, good packaging means that product will do well
on the domestic market and will be exportable. Furthermore, large chains of retailers
promote sale of ready-made food products, which forces food producers to invest in
technologies that will enable them to prepare products properly for sale. In western
European countries washing and polishing of carrots before they are put to sale is a
standard procedure, but it is often done by large packaging companies or producer
co-ops. The role of a single producer is to supply them with high quality raw product.
In Poland, this is still the producers’ job.
Conclusions. 1. The analysis of the available relevant literature as well as own
research have enabled us to draw the following final conclusions:
2. The analyzed farm has invested much to specialize in production of root
vegetables, which has a considerable positive effect on the quantity and quality of
products.
3. For production of carrots, an extremely important element of the technology
involved is precise preparation of soil using appropriate equipment for this purpose.
4. The fruit and vegetable wholesale market in Elblag does not offer attractive
prices, therefore the decision to enter other markets (Tczew and Gdańsk) was wellgrounded.
5. The observable market tendencies suggest that sale of fruit and vegetables
sold in unit packaging is increasing. Thus, it becomes necessary to buy packaging
equipment, although the high cost of such purchase should encourage producers to
form groups.
6. Carrot production must include complex plant protection, which has a large
effect on production costs. As much important is that such treatments should be performed
with high precision.
7. Carrot production at the analyzed farm is profitable, which is confirmed by the
value of the profitability index, which reached 2.2.
Gauta 2009 11 16
Parengta spausdinti 2009 11 30
115

Reference
1. Barański R., Grzebelus D., Czeladzka B., Żukowska E., Simon P. W., Michalik B.
2003. Wpływ metody oznaczania na różnice w zawartości karotenów w odmianach
marchwi. Folia Horticulture, 1: 41–43.
2. Cąderek T. 2005. Znaczenie Opakowania owoców i warzyw w handlu detalicznym,
Opakowanie, 9: 28–33.
3. Czuba M. 2001. Marketing usług. Teoria i praktyka. Wydawnictwo TARA,
Katowice, 84–89.
4. FAOSTAT 2009.
5. Jagosz B., Żukowska E., Zabagło A., Czeladzka B., Michalik B. 2000.
Porównanie składu chemicznego korzeni mieszańców F 1
i linii rodzicielskich
marchwi (Daucus carota L.) Zesz. Nauk. AR w Krakowie, 71: 109–112.
6. Jarugowa A., Sobańska J., Sochacka E. 1993. Metody kalkulacji. Koszty. Ceny.
Decyzje. PWE Warszawa, 26–32.
7. Muzalewski A. 2007. Koszty eksploatacji maszyn rolniczych. IBMER Warszawa,
43–47.
8. Reid J. B., English J. M. 2000. Potential Yield in Carrots (Daucus catota):
Theory, Test and an Application. Annals of Botany, 85: 593–605.
9. Rubatzky V. E., Kuros C. F., Simon P. W. 1999. Carrots and related vegetable
Umbeliferae. CABI Pub., 305–309.
10. Simon P. W. 1992. Genetic improvement of vegetable carotene content.
Biotechnology and Nutrition, Third Intl. Symp., 293–300.
11. Stępka G., Smoleński T. 2009. Rynek warzyw. In: Rynek rolny. Analizy.
Tendencje. Oceny. IERiGŻ, 25–33.
12. Szwejkowska B., Winnicki T. 2008. Rola opakowań w kształtowaniu konkurencyjności
przedsiębiorstw ogrodniczych. In: H. Kruk, K. Skrzeszewska (eds.),
Europejskie wymiary przedsiębiorczości. AM Gdynia, 87–93.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. 28(4).
Ūkinė ir ekonominė morkų auginimo būklė Lenkijoje
B. Szwejkowska, T. Winnicki, P. Duchovskis
Santrauka
Šiame darbe nagrinėjami klausimai susiję su valgomųjų morkų auginimo technologija
ir savikainos apskaičiavimais, kurie pagrįsti iš daržininkystės ūkių gautais duomenimis.
Panaudotos technologinės priemonės duoda gana didelę naudą – išauginamas gausus
morkų derlius. Morkų auginimo išlaidos buvo 20 000 Lenkijos zlotų, o gautas pelnas
siekė 24 000 Lenkijos zlotų. Rezultatų analizė parodė, kad auginti morkas šiuose ūkiuose
yra pelninga. Teigiami finansiniai rezultatai rodo, kad šie ūkiai gali didinti pasėlių plotus
ir investuoti į naujas technologijas, ypač prekinį produkcijos paruošimą ir pardavimą.
Reikšminiai žodžiai: morkų auginimo technologija, išlaidų analizė, pelningumas,
skirstymas.
116

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka
svogūnų derliui ir kokybei
Ona Bundinienė 1 , Vytautas Zalatorius 1 , Pranas Viškelis 1 ,
Aldona Cigienė 2 , Romas Mažeika 2
1
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas o.bundiniene@lsdi.lt
2
AB „Achema“, Jonalaukio k., Ruklos sen., Jonavos r.,
el. paštas aldona_c@achema.com
Tyrimai atlikti 2007–2008 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų
laukuose. Dirvožemis – karbonatingasis sekliai glėjiškas priesmėlio ant lengvo priemolio
mažai azotingas, turtingas judriojo fosforo, kalcio ir magnio, vidutinio kalingumo ir kalingas,
mažo humusingumo išplautžemis (IDg8-k (Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc).
Dirvožemio pH 7,2–7,6, armens storis – 20–25 cm.
Tirta kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūnų derlingumui, produkcijos išorinei ir
vidinei kokybei, jų tarpusavio sąveika ir palyginta su biriųjų trąšų – kalcio salietros ir magnio
sulfato – daroma įtaka.
Didžiausias svogūnų ‘Babtų didieji’ ropelių suminis (39,5 t ha -1 ) ir prekinis (36,4 t ha -1 )
derliai gauti tręšiant papildomai kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Prekinio
derliaus išeiga buvo 92,2 %. Ropelės masės (r = 0,87) ir skersmens (r = 0,75) didėjimas turėjo
didelės įtakos standartinio svogūnų ropelių derliaus didėjimui. Kalcio kiekis trąšų tirpaluose
šiek tiek veikė tik ropelės masę (r = 0,34). Magnio kiekio trąšų tirpale didėjimas turėjo nedidelės,
bet teigiamos įtakos ropelės masės (r = 0,37) ir skersmens (r = 0,44) didėjimui. Kalcio
ir magnio kiekio dirvožemyje didėjimas mažino ropelės masę (abiem atvejais r = -0,91) ir
skersmenį (abiem atvejais r = -0,83).
Mažiausi sausųjų medžiagų (14,4 %), tirpių sausųjų medžiagų (12,6 %) ir cukrų (9,8 %)
kiekiai buvo kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu tręštose svogūnų ropelėse.
Papildomas svogūnų tręšimas per lapus azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra kalcio ir magnio,
neturėjo didesnės įtakos vitamino C kiekiui ropelėse.
Tręšiant tirtais tirpalais, nitratų kiekis svogūnų ropelėse buvo mažesnis nei papildomai
netręštų svogūnų ropelėse, tačiau tręšiant kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu nitratų
kiekis buvo didesnis nei tręšiant tirpalais, kuriuose Ca ir Mg santykis 6 : 1. Kalcio kiekis trąšų
tirpale turėjo įtakos tik sausųjų medžiagų kiekiui (r = 0,46).
Reikšminiai žodžiai: biocheminė sudėtis, derlius, kalcio ir magnio nitrato tirpalas,
papildomas tręšimas, svogūnai.
Įvadas. Svogūnams reikia mažiau maisto medžiagų nei kitoms daržovėms,
bet maisto medžiagų pasisavinimo koeficientas yra labai mažas, ypač pirmąsias
60 dienų po sudygimo, nes svogūnų šaknų sistema sekli (Halvorson ir kt., 2008;
Pelter ir kt., 1992). Todėl norint užauginti gausų ir geros kokybės derlių, reikia tręšti
117

papildomai.
Tręšimas per lapus stimuliuoja dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimą
ir aprūpina augalus maisto medžiagomis reikiamu momentu (Charbaji ir kt.,
2008), stiprina augalų atsparumą ligoms (Kolota, Osinska, 2001) ir teigiamai veikia
derliaus kokybės rodiklius (Tiwari ir kt., 2002; Stampar ir kt., 2002). Tręšimas per lapus
kalciu, boru, variu ir cinku, naudojant juos po vieną ar įvairius jų derinius, sustiprina
augalų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų ir paspartina streso pažeistų audinių atkūrimą
(Andrews, 2002). Tręšiant per lapus, sunaudoja gerokai mažiau trąšų, todėl mažiau
kinta dirvožemio struktūra, mažiau užteršiamas dirvožemis ir aplinka (Staugaitis,
Dalangauskienė, 2005). Papildomas tręšimas itin efektyvus, kai netinkamos meteorologinės
sąlygos (sausros arba liūtys) ir prastos dirvožemio savybės (mažas ar per
didelis rūgštumas, smėlis ar priesmėlis) (Andrews, 2002). Per lapus augalui atiduotų
maisto medžiagų efektyvumas priklauso nuo specifinio mitybos elementų judrumo
(Mengel, 2002).
Kalcis dalyvauja maisto medžiagų apytakos procesuose ir teigiamai veikia kitų
katijonų, ypač šarminių, patekimą į augalų šaknis, reguliuodamas jų pasisavinimą ir
šalindamas neigiamą vandenilio jonų poveikį (White ir kt., 2003). Kalcio trūkumas
augaluose – retokas reiškinys ir gali pasireikšti, kai dirvožemio bazėmis pasotinimo
laipsnis yra žemas arba dirvožemiai rūgštūs (McLaughlin, Wimmer, 1999). Magnio
dažniausiai trūksta rūgščiuose, lengvuose dirvožemiuose (Rosen, 2000).
Kalcio trūkumas reproduktyviuose audiniuose blogina kokybę (Grattan, Grieve,
1998; Porro ir kt., 2002).
Darbo tikslas – įvertinti kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaką svogūnų derlingumui,
produkcijos išorinei ir vidinei kokybei, išsiaiškinti jų tarpusavio santykius, palyginti su
biriųjų trąšų – kalcio salietros ir magnio sulfato – įtaka ir nustatyti daržovių poreikius
atitinkantį optimalų kalcio (Ca) ir magnio (Mg) santykį tirpale, rodantį, kokie turi būti
kalcio ir magnio kiekiai naujose gaminamose trąšose.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2007–2008 m. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymų laukuose. Dirvožemis – karbonatingasis
sekliai glėjiškas priesmėlio ant lengvo priemolio išplautžemis (IDg8-k
(Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc), mažo humusingumo, turtingas
judriojo fosforo bei kalcio ir magnio, kalingas ir didelio kalingumo, mažo ir vidutinio
azotingumo (1 lentelė). Armuo – 22–25 cm.
1 lentelė. Dirvožemio agrocheminiai rodikliai prieš įrengiant bandymą
Table 1. Soil agrochemical characteristics before layout of experiment
118
Babtai, 2007–2008 m.
Agrocheminiai rodikliai
Agrochemical indices *
Metai
judrieji / agile
Year
N min.,
humusas
pH (KCl)
P
kg ha -1
2
O 5
K 2
O Ca Mg
humus, %
mg kg -1 dirvožemio / soil
2007 7,6 38,2 401 163 6 400 1280 1,71
2008 7,4 77,3 400 231 3 434 923 1,30
* – Mineralinio azoto kiekis nustatytas 0–50 cm dirvožemio sluoksnyje, kiti rodikliai –
armenyje.
* Mineral nitrogen amount established in soil layer 0–50 cm, others indices – in arable layer.

‘Babtų didžiųjų’ veislės svogūnai auginti lygiame paviršiuje, į hektarą sėta 1 mln.
daigių sėklų. Sėjos schema 62 + 8 cm (70 cm tarpueiliais dviem eilutėmis). Sėta
tikslaus išsėjimo universalia pneumatine daržovių sėjamąja UPDS-2,8, agreguota su
traktoriumi VTZ. Sėklos įterptos 2–3 cm gylyje.
Pradinis svogūnų laukelio plotas – 15 m 2 (ilgis – 5 m, plotis – 3 m), apskaitinis
– 4,2 m 2 (ilgis – 3 m, plotis – 1,4 m). Bendras svogūnų bandymo plotas – 240 m 2 .
Bandymas kartotas keturis kartus.
Dirvos dirbimo ir pasėlių priežiūros darbai atlikti pagal LSDI priimtas intensyvaus
daržovių auginimo technologijas.
B a n d y m o s c h e m a / S c h e m e o f t r i a l:
1. Pagrindinis tręšimas – fonas – F (skiriamos rekomenduojamos NPK trąšų
normos, be Ca ir Mg) / Main fertilization (background – B (using the recommended NPK
ration without Ca and Mg)
2. F / B + kalcio ir magnio nitrato tirpalas / solution of calcium and magnesium,
Ca : Mg 6 : 1, tręšimų skaičius / number of fertilizations – 5 kartai / 5 times
3. F / B + kalcio ir magnio nitrato tirpalas / solution of calcium and magnesium,
Ca : Mg 3 : 1, tręšimų skaičius / number of fertilizations – 5 kartai / 5 times
4. F / B + kalcio salietra / calcium nitre + magnio sulfatas / magnesium sulphate,
Ca : Mg 6 : 1, tręšimų skaičius / number of fertilizations – 5 kartai / 5 times
Prieš sėją svogūnai tręšti N 60
P 60
K 120
. Kaip fosforo trąša buvo naudotas amofosas
(N 12 %, P 2
O 5
49 %), kaip kalio trąša – kalio sulfatas (K 2
O 48 %, S 17 %). Trūkstamas
azoto kiekis (45,3 kg ha -1 ) įterptas su amonio salietra, kurioje yra 34 % N.
Tręšti per lapus naudota: kalcio salietra – 26,6 % CaO arba 18,8 % Ca ir 15,5 % N;
magnio sulfatas – 16,0 % MgO arba 9,6 % Mg ir 13,0 % S; kalcio nitrato tirpalas –
43,18 % gryno kalcio nitrato arba 14,8 % CaO, arba 10,5 % Ca ir magnio nitrato
tirpalas – 37,44 % gryno magnio nitrato arba 10,2 MgO %, arba 6,1 % Mg. Tirpalų
pH – atitinkamai 5,4 ir 7,4.
Per vegetacijos laikotarpį tręšta penkis kartus per lapus. Vienam kartui sunaudota
2 kg ha -1 birios kalcio salietros ir 0,66 kg ha -1 magnio sulfato, tai yra 376 g Ca ir 63,4 g
Mg (Ca : Mg 6 : 1). Kad su tiriamais AB „Achema“ tirpalais būtų įterptas tas pats Ca
ir Mg kiekis, sunaudota 3,58 kg ha -1 kalcio nitrato ir 1,04 kg magnio nitrato tirpalų
(Ca : Mg 6 : 1), o Ca ir Mg santykiui esant 3 : 1 – atitinkamai 3,58 ir 2,08 kg ha -1 minėtų
tirpalų. Kiekvienu atveju naudota 500 l ha -1 vandens. Per vegetacijos laikotarpį,
tręšiant penkis kartus, buvo sunaudota 10 kg ha -1 kalcio salietros, 3,3 kg ha -1 magnio
sulfato, 17,9 kg ha -1 kalcio nitrato tirpalo ir 5,2 (2 var.) bei 10,4 (3 var.) kg ha -1 magnio
nitrato tirpalo.
Imant derlių, kiekviename laukelyje buvo išmatuota ir pasverta po 10 svogūnų
ropelių ir apskaičiuoti vidutiniai ropelės produktyvumo rodikliai (masė, g ir
skersmuo, mm). Taip pat buvo paimti ir pagal variantus sudaryti bandiniai ropelių
biocheminės sudėties tyrimams atlikti. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės
instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje. Nustatyta: sausosios
medžiagos – gravimetriškai, išdžiovinus +105 ± 2 °C temperatūroje iki nekintamos
masės (Food analysis, 1986), tirpios sausosios medžiagos – refraktometru (skaitmeninis
refraktometras ATAGO) (Методы..., 1987), cukrus – AOAC metodu (AOAC,
Official...,1990), vitaminas C – titruojant 2,6-dichlor-fenolindofenolio natrio druskos
119

tirpalu, nitratai – potenciometriniu metodu su jonselektyviniu elektrodu (Metodiniai
nurodymai..., 1990).
Prieš įrengiant bandymus paimti dirvožemio ėminiai agrocheminiams rodikliams
nustatyti. Dirvožemyje nustatyta: pHKCl – ISO 10390:2005 (potenciometriniu metodu);
judrieji P 2
O 5
ir K 2
O – GOST 26208-84 (A-L metodu), humusas – ISO 10694:
1995 (sauso deginimo metodu), kalcis ir magnis – SVP D-06 (atominės absorbcijos
spektrometriniu metodu), mineralinis azotas – 1M KCl ekstrakcija (spektrofotometriniu
metodu MN -1 984). Analizės atliktos Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių
tyrimų centre.
Tyrimų duomenų dispersinė analizė atlikta programa „Anova“, tarpusavio ryšiams
nustatyti naudota programa STAT_ENG (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. 2007 m. vegetacijos laikotarpis buvo vėsus,
bet, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, drėgnas (1 pav.).
1 pav. Meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu.
Babtų agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS prognozavimo sistema.
Fig. 1. Meteorological condition during vegetation period.
Data of Babtai agrometeorological station, iMETOS prognostication system.
Oro temperatūra balandžio–rugsėjo mėnesiais buvo 1,1 °C žemesnė negu daugiametė
vidutinė, o kritulių iškrito 15,0 mm daugiau negu daugiametis vidurkis. Balandžio
mėnuo buvo sausas (iškrito tik 37 % daugiamečio mėnesio kritulių kiekio) ir vėsus (oro
temperatūra buvo 1,2 °C žemesnė už vidutinę daugiametę mėnesio temperatūrą). Vėsus
(šilčiau buvo tik trečiąjį dešimtadienį) ir labai šlapias buvo gegužės mėnuo (kritulių
kiekis daugiau nei du kartus viršijo daugiametę mėnesio normą). Birželio mėnesio oro
temperatūra buvo šiek tiek žemesnė ir kritulių iškrito šiek tiek daugiau nei daugiamečiai
vidutiniai rodikliai. Liepos mėnuo, ypač pirmasis dešimtadienis, buvo kiek vėsesnis
120

nei daugiamečiai mėnesio rodikliai ir lietingas. Per mėnesį iškrito 2,3 karto daugiau
kritulių negu daugiametis vidurkis. Vien tik liepos 7 dieną iškrito 72 mm kritulių, t. y.
41,5 % visos mėnesio normos, arba beveik 6 kartus daugiau negu daugiametė vidutinė
dešimtadienio kritulių norma. Rugpjūčio mėnesio oro temperatūra buvo artima
daugiametei vidutinei ir iškrito 55 % daugiametės mėnesio kritulių normos. Itin sausi
buvo pirmasis ir antrasis dešimtadieniai, kai iškrito tik 9 % daugiametės dešimtadienio
kritulių normos. Sąlygos svogūnams bręsti buvo palankios.
2008 m. viso svogūnų vegetacijos laikotarpio oro temperatūra buvo 1,4 °C žemesnė
už vidutinę daugiametę ir visais mėnesiais, išskyrus liepą, žemesnė nei 2007 m.
(1 pav.). Gegužės, birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais kritulių iškrito mažiau (73 %
daugiametės normos), o rugpjūčio mėnesį – daugiau (26,3 %) nei daugiamečiai
rodikliai. Tačiau praėjęs 2008 m. vegetacijos laikotarpis buvo sausesnis nei rodo
daugiamečiai vidutiniai rodikliai. Per jį iškrito 87 % daugiametės ir 70,2 % 2007 m.
vegetacijos laikotarpio kritulių normos.
Rezultatai. Svogūno ropelė svėrė vidutiniškai 58,9 g ir buvo 46,3 mm skersmens
(2 pav.). Papildomai tręšiant biriųjų trąšų ir AB „Achemos“ tirpalais, ropelės
masė, palyginti su papildomai netręštų ropelių mase, padidėjo vidutiniškai 5,3 g,
skersmuo – 2,8 mm. Didžiausia ropelės masė ir jos skersmuo buvo tręšiant kalcio
ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Ropelės masė, palyginti su papildomai per
lapus netręštų ropelių mase, padidėjo 7,3 g, arba 13,2 %, skersmuo – 5,3 mm, arba
12,0 %. Tręšiant papildomai biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato bei kalcio ir
magnio nitrato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalais, esminių ropelės masės ir skersmens skirtumų
nebuvo.
2 pav. Kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūno ropelės produktyvumo
rodikliams (variantai nurodyti metodinėje dalyje)
Fig. 2. Tnfluence of calcium and magnesium nitrate solution on productivity of
onion bulb (Treatments indicated in the methodical part)
Babtai, 2007–2008 m.
121

Kalcio ir magnio kiekio dirvožemyje didėjimas mažino ropelės masę (abiem
atvejais r = -0,91) ir skersmenį (abiem atvejais r = -0,83). Kalcio kiekis trąšų tirpaluose
silpnai veikė tik ropelės masę (r = 0,34). Magnio kiekio trąšų tirpale didėjimas
turėjo nedidelės, bet teigiamos įtakos ropelės masei (r = 0,37) ir skersmeniui
(r = 0,44). Žymiai didesnės, bet neigiamos įtakos turėjo oro temperatūra ir krituliai:
jiems didėjant, ropelės masė (atitinkamai r t
= -0,92, r k
= - 0,91) ir skersmuo
(r t
= -0,87, r k
= - 0,83) mažėjo.
Svogūno ropelės produktyvumo rodiklių (ropelės masė ir skersmuo) didėjimas
turėjo tiesioginės teigiamos įtakos svogūnų suminio ir prekinio derliaus didėjimui
(2 lentelė). Veikiant visiems tirtiems veiksniams, ropelės masės didėjimo įtaka suminiam
ir prekiniam svogūnų derliui buvo didesnė (atitinkamai 38 ir 41 %), skersmens
didėjimo – mažesnė (atitinkamai 31 ir 36 %).
2 lentelė. Svogūno ropelės produktyvumo rodiklių įtaka derliui
Table 2. The effect of onion bulb productivity indices on yield
Rodiklis
Indicator (y)
Babtai, 2007, 2008 m.
Lygtis
r ± S
Equation
r
t F t
Svogūno ropelės masė
Mass of onion bulb, g (x)
Suminis derlius
21,76 ± 0,26 0,77 ± 0,26 1,79 8,61*
Total yield, t ha -1
Prekinis derlius
12,51 ± 0,37 0,87 ± 0,20 2,90 19,36**
Marketable yield, t ha -1 Svogūno ropelės skersmuo
Diameter of onion bulb, mm (x)
Suminis derlius
21,20 + 0,35 0,63 ± 0,32 1,07 4,02
Total yield, t ha -1
Prekinis derlius
10,73 + 0,50 0,75 ± 0,27 1,69 7,9*
Marketable yield, t ha -1
Sutartiniai ženklai tekste / Used symbols:
r – koreliacijos koeficientas / coefficient of correlation;
S r
– koreliacijos koeficiento paklaida / error of correlation coefficient;
t – Stjudento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus / statistic derived in student
t-test);
F t
– Fišerio kriterijus / variant ratio (Ftest),
* – patikimumas, esant 95 % tikimybės lygiui / data significant at P ≤ 0.05 probability level,
** – esant 99 % tikimybės lygiui / at P ≤ 0.01 probability level.
Svogūnų derliai buvo nedideli, nes augimo sąlygos buvo ne itin palankios svogūnams
augti. Vidutinė vegetacijos laikotarpio oro temperatūra tyrimo metais buvo
žemesnė už vidutinę daugiametę, 2007 m. buvo drėgnesni, o 2008 m. – sausesni nei
rodo vidutiniai daugiamečiai rodikliai. Tyrimo metų vegetacijos laikotarpių temperatūros
kilimas ir kritulių kiekio didėjimas mažino suminį (atitinkamai r = -0,47 ir
r = -0,46) ir prekinį (atitinkamai r = -0,63 ir r = -0,62) derlius.
122

Suminis svogūnų ropelių derlius nuo papildomo tręšimo per lapus kalcio ir magnio
tirpalais, palyginti su papildomai netręštų svogūnų derliumi, padidėjo vidutiniškai
4,3 t ha -1 , arba 12,6 %, standartinis – 4,5 t ha -1 , arba 14,7 %, o standartinio derliaus
išeiga – 1,8 % (3 pav.). Didžiausi suminis ir standartinis derliai gauti tręšiant papildomai
kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Palyginti su derliumi, gautu
tręšiant tokiu pačiu tirpalu, tik Ca ir Mg santykiui esant 6 : 1, suminis derlius padidėjo
1,4 t ha -1 , arba 3,7 %, standartinis – 2,1 t ha -1 , arba 6,1 %, o standartinio derliaus
išeiga – 2,4 %, palyginti su biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1)
tirpalu – atitinkamai 1,7, arba 4,5; 1,4, arba 4,0, o išeiga abiem tręšimo atvejais buvo
panaši. Tręšiant kalcio ir magnio nitrato ir biriųjų kalcio salietros bei magnio sulfato
(Ca : Mg 6 : 1) tirpalais, gauti panašūs suminiai ir standartiniai svogūnų ropelių derliai,
tačiau standartinio derliaus išeiga buvo didesnė tręšiant biriųjų kalcio salietros ir
magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalu (3 pav.).
3 pav. Kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūnų ropelių derliui
(variantai nurodyti metodinėje dalyje)
Fig. 3. Influence of calcium and magnesium nitrate solution on yield of onion bulb
(the treatments indicated in the methodical part)
Babtai, 2007–2008 m.
Didėjantys kalcio (suminiam derliui r = 0,78, prekiniam r = 0,67) ir magnio
(atitinkamai r = 0,79 ir r = 0,70) kiekiai tirtų trąšų tirpaluose ir mineralinio azoto
(atitinkamai r = 0,47 ir r = 0,63) ir judriojo kalio (atitinkamai r = 0,50 ir r = 0,65)
kiekiai dirvožemyje didino suminį ir prekinį svogūnų ropelių derlius, o didėjantys
kalcio (atitinkamai r = -0,46 ir r = -0,62) ir magnio (r = -0,46 ir r = -0,62) kiekiai
dirvožemyje derlių mažino.
Papildomas tręšimas per lapus turėjo įtakos ir svogūnų ropelių vidinei kokybei.
Mažiausias (bet didesnis nei svogūnų papildomai netręšiant per lapus azoto, kalcio ir
magnio turinčiomis trąšomis) sausųjų medžiagų kiekis buvo tręšiant kalcio ir magnio
nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu (4 pav.). Tręšiant kalcio ir magnio nitrato ir biriųjų kalcio
123

salietros ir magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalais, sausųjų medžiagų kiekiai buvo panašūs
ir atitinkamai 1,3 ir 1,0 % mažesni nei tręšiant tirpalu, kuriame Ca ir Mg santykis
3 : 1. Sausųjų medžiagų kiekį didino vegetacijos laikotarpio temperatūros (r = 0,66),
kritulių (r = 0,62) ir kalcio (r = 0,46) kiekio trąšose bei kalcio (r = 0,62) ir magnio (r
= 0,62) kiekio dirvožemyje didėjimas, o didėjantys mineralinio azoto (r = -0,61) ir
judriojo kalio (r = -0,60) kiekiai dirvožemyje sausųjų medžiagų kiekį ropelėse mažino.
Magnio kiekis trąšose neturėjo įtakos ir sudarė tik 1 % kitų minėtų veiksnių visumos.
Kiti minėti veiksniai sudarė atitinkamai 15, 15, 11, 14, 14, 15 ir 15 % visumos.
Taip pat, kaip sausųjų medžiagų kiekiai, kito ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai.
Mažiausias tirpių sausųjų medžiagų kiekis buvo tręšiant kalcio ir magnio nitrato
(Ca : Mg 3 : 1) tirpalu (4 pav.). Tręšiant kalcio ir magnio nitrato bei biriųjų kalcio
salietros ir magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalais tirpių sausųjų medžiagų kiekiai
buvo panašūs ir atitinkamai 0,9 ir 1,0 % mažesni nei tręšiant tirpalu, kuriame Ca ir
Mg santykis 3 : 1. Tirpių sausųjų medžiagų kiekis ropelėse didėjo kylant temperatūrai
(r = 0,85) ir didėjant kritulių kiekiui (r = 0,80) bei kalcio (r = 0,60) ir magnio (r = 0,80)
kiekiams dirvožemyje, o mineralinio azoto (r = -0,80) ir judriojo kalio (r = -0,80) kiekio
didėjimas mažino tirpių sausųjų medžiagų kiekį ropelėse. Kalcio ir magnio trąšų
kiekiai tirpių sausųjų medžiagų kiekiui įtakos neturėjo.
4 pav. Kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūnų ropelių
biocheminei sudėčiai (variantai nurodyti metodinėje dalyje)
Fig. 4. Influence of calcium and magnesium nitrate solution on biochemical
composition of onion bulb (the treatments indicated in the methodical part).
Babtai, 2007–2008 m.
124

Mažiausi cukrų kiekiai buvo kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu tręštose
ropelėse (4 pav.). Palyginti su papildomai netręštų svogūnų ropelėmis, cukrų kiekis
sumažėjo 0,3 %. Tiek pat cukrų kiekis sumažėjo ir patręšus biriųjų kalcio salietros ir
magnio sulfato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalu (skirtumai abiem atvejais neesminiai). Didžiausias
cukrų kiekis buvo kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 6 : 1) tirpalu tręštose ropelėse.
Palyginti su kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu tręštų svogūnų ropelėmis,
cukrų kiekis sumažėjo 0,9 %, o palyginti su biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato
(Ca : Mg 6 : 1) tirpalu tręštų arba papildomai netręštų svogūnų ropelėmis – 0,6 %.
Esant aukštesnei temperatūrai (r = 0,64) ir didesniam kritulių kiekiui (r = 0,63) bei
didesniems kalcio (r = 0,63) ir magnio (r = 0,63) kiekiams dirvožemyje, cukrų kiekiai
ropelėse buvo didesni. Mineralinio azoto (r =-0,63) ir judriojo kalio (r = -0,62) kiekiams
dirvožemyje didėjant, cukrų kiekis ropelėse mažėjo, o kalcio ir magnio kiekiai trąšose
neturėjo įtakos cukrų kiekiui.
Papildomas svogūnų tręšimas per lapus azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra kalcio
ir magnio, neturėjo didesnės įtakos vitamino C kiekiui ropelėse (4 pav.). Vegetacijos
laikotarpio temperatūros (r = -0,88) kilimas ir kritulių (r = -0,90) kiekio bei kalcio
(r = -0,90) ir magnio (r = -0,90) kiekio dirvožemyje didėjimas mažino, o didėjantys
mineralinio azoto (r = 0,90) ir judriojo kalio (r = 0,91) kiekiai didino vitamino C
kiekį ropelėse. Kalcio ir magnio kiekiai trąšose neturėjo įtakos vitamino C kiekiui
ropelėje.
Nitratų kiekis tirtais tirpalais tręštuose svogūnuose buvo mažesnis nei papildomai
netręštuose, tačiau tręšiant kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu nitratų
kiekis buvo didesnis nei tręšiant tirpalais, kuriuose Ca ir Mg santykis 6 : 1 (4 pav.).
Vegetacijos laikotarpio oro temperatūros (r = 0,68) kilimas, kritulių (r = 0,70) kiekio
ir kalcio (r = 0,70) bei magnio (r = 0,70) kiekių dirvožemyje didėjimas didino nitratų
kiekį svogūnų ropelėse, o didėjant mineralinio azoto (r = -0,71) ir judriojo kalio
(r = -0,70) kiekiams nitratų kiekis mažėjo. Kalcio ir magnio kiekio didėjimas trąšose
įtakos nitratų kiekiui neturėjo.
Iš tyrimo duomenų aiškėja, kad optimalus kalcio ir magnio santykis tirpale yra
3 : 1; tai atitinka 376 g kalcio ir 127 g magnio arba 3,58 kg kalcio ir 2,08 kg magnio
nitrato tirpalo.
Aptarimas. Didžiausios ir sunkiausios svogūnų ropelės išauga tada, kai kritulių
kiekis artimas daugiamečiams vidutiniams rodikliams (Ruso, 2008). LSDI atliktų
tyrimų analizė parodė, kad kritulių kiekio didėjimas mažino ropelių masę (r = -0,91)
ir skersmenį (r = -0,83). Nors abiem tyrimo metais oro temperatūra buvo žemesnė
nei vidutiniai daugiamečiai rodikliai, tačiau jos kritimas taip pat neigiamai veikė
ropelės masę (r = -0,92) ir skersmenį (r = -0,87).
Lenkų tyrėjų duomenimis aukštos temperatūros ir nedidelis kritulių kiekis sąlygoja
prastesnį augalų vystymąsi ir didina neprekinių svogūnų derlių, o žemos temperatūros
ir didelis kritulių kiekis užtęsia vegetacijos laikotarpį (Adamicki, 2006). Mūsų atliktų
tyrimų duomenys parodė, kad tyrimo metų vegetacijos laikotarpių temperatūros kilimas
ir kritulių kiekio didėjimas mažino suminį (atitinkamai r = -0,47 ir r = -0,46) ir prekinį
(atitinkamai r = -0,63 ir r = -0,62) derlius.
Japonų tyrėjai teigia, kad kalcio kiekio didėjimas mažino saldžiųjų bulvių vidutinę
šakniavaisio masę (Sulaiman ir kt., 2003; 2004). LSDI atliktų tyrimų duomenų analizė
125

odo, kad kalcio kiekio didėjimas trąšų tirpale turėjo labai nedidelės įtakos ropelės
masei (r = 0,34), tačiau kalcio kiekio dirvožemyje didėjimas mažino ropelės masę
(r = -0,91) ir skersmenį (r = -0,83).
Lenkų tyrimai rodo, kad papildomas svogūnų tręšimas prekinių ropelių derlių
padidino 10,8 % (Kolota, Osinska, 2001). Tyrėjų iš Baltarusijos tyrimų duomenys
rodo, kad papildomai tręšiant svogūnų derlius padidėjo 10,3 % (Autko, Moisevich,
2006). Kitų tyrėjų (Stampar ir kt., 2002) nuomone, papildomas tręšimas per lapus
didina derlių ir derino kokybę. LSDI atlikti tyrimai parodė, kad papildomas svogūnų
tręšimas per lapus azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra kalcio ir magnio, svogūnų ropelių
suminį derlių padidino 12,6 %, prekinį – 14,7 %, palyginti su papildomai netręštų
svogūnų derliumi. Prekinio derliaus išeiga padidėjo 1,8 % (3 pav.). Didėjantys kalcio
ir magnio kiekiai tirtų trąšų tirpaluose bei mineralinio azoto ir judriojo kalio kiekiai
dirvožemyje didino suminį (r Ca
= 0,78, r Mg
= 0,79, r min. N
= 0,47 ir r K
= 0,50) ir prekinį
(r Ca
= 0,63, r Mg
= 0,70, r min. N
= 0,63 ir r K
= 0,65) svogūnų ropelių derlius, o didėjantys
kalcio (atitinkamai r = -0,46 ir r = -0,62) ir magnio (atitinkamai r = -0,46 r = -0,62)
kiekiai dirvožemyje jį mažino.
Tręšiant papildomai per lapus, padidėja kai kurių daržovių derlius, o sausųjų
medžiagų ir cukraus kiekiui toks tręšimas įtakos neturi (Osinska, Kolota, 2002;
Rydz, 2001). Kiti autoriai teigia, kad papildomas tręšimas gerokai padidina bendrąjį
ir prekinį derlius, sumažina sausųjų medžiagų ir cukraus bei vitaminų kiekį, tačiau
padidina nitratų kiekį morkų šakniavaisiuose ir nedaro įtakos karotinoidų, fenolių
ir beta-karotino kiekiams (Elkner, Kaniszewski, 2001; Sady ir kt,. 2005). Japonų
mokslininkai (Sulaiman ir kt., 2003; 2004) nurodo, kad kalcio kiekio didėjimas didina
bendrojo cukraus kiekį. Mūsų tyrimų rezultatai parodė, kad papildomai tręšiant per
lapus azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra kalcio ir magnio, sumažėjo sausųjų ir tirpių
sausųjų medžiagų bei cukrų kiekiai svogūno ropelėje (4 pav.).
Nitratų kiekis svogūnuose nepadidėjo, palyginti su papildomai netręštais svogūnais,
bet didžiausias buvo tręšiant kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu.
Staugaitis ir Dalangauskienė (2005) nurodo, kad daugiau nitratų būna drėgnais metais.
Mūsų tyrimų rezultatai patvirtina šį teiginį. Vegetacijos laikotarpio oro temperatūros
(r = 0,68) kilimas, kritulių (r = 0,70) kiekio ir kalcio (r = 0,70) bei magnio (r = 0,70)
kiekių dirvožemyje didėjimas didino nitratų kiekį svogūnų ropelėse.
Išvados 1. Didžiausia svogūno ropelės masė (62,2 g) ir jos skersmuo (49,5 mm)
gauti tręšiant kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Ropelės masės ir skersmens
didėjimas turėjo teigiamos ir tiesioginės įtakos svogūnų suminio (atitinkamai
r = 0,77 ir r = 0,63) ir prekinio (atitinkamai r = 0,87 ir r = 0,75) derlių didėjimui.
2. Didžiausias svogūnų ropelių suminis (39,5 t ha -1 ) ir prekinis (36,4 t ha -1 ) derliai
gauti tręšiant papildomai kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg 3 : 1) tirpalu. Standartinio
derliaus išeiga buvo 92,2 procento.
3. Mažiausi sausųjų medžiagų (14,4 %), tirpių sausųjų medžiagų (12,6 %) ir cukrų
(9,8 %) kiekiai svogūno ropelėje susikaupė tręšiant kalcio ir magnio nitrato (Ca : Mg
3 : 1) tirpalu. Nitratų kiekis tręšiant visais tirtais tirpalais buvo mažesnis nei auginant
svogūnus be trąšų.
Gauta 2009 11 10
Parengta spausdinti 2009 12 07
126

Literatūra
1. Adamicki F. 2006. Effect of climate conditions on the growth, development,
quality and storage potential of onions. Vegetable Crops Research Bulletin, 64:
163–173.
2. Andrews P. K. 2002. How foliar nutrient affect stresses in perennial fruit plants.
Acta Horticulturae, 594: 49–55.
3. AOAC. Official methods of analysis. 1990. K. Helrich. (Ed.), 15 th ed. Arlington
(Virginia), 35B.
4. Autko A. A., Moisevich N. V. 2006. Technology of mechanized onion production
in Belarus. Vegetable Crops Research Bulletin, 64: 107–115.
5. Charbaji T., Arabi M. I. E., Jawhar M. 2008. Urea foliar fertilization affects
onion weight and nutrient content. International Journal of Vegetable Science,
14(3): 198—204.
6. Elkner K., Kaniszewski S. 2001. The effect of nitrogen fertilization on yield and
quality factors of celery (Apium graveolens L. var. Dulce Mill./Pers.). Vegetable
Crops Research Bulletin, 55: 54–59.
7. Food anаlysis: general techniques, additives, contaminants and composition.
1986. Rome, FAO.
8. Grattan S. R., Grieve C. M. 1998. Salinity-mineral nutrient relations in horticultural
crops. Scientia Horticultural, 78(1–4): 127–157.
9. Halvorson A. D., Bartolo M. E., Reule C. A., Berrada A. 2008. Nitrogen effects
on onion yield under drip and furrow irrigation. Agronomy Journal, 100:
1 062–1 069.
10. Kolota E., Osinska M. 2001. Efficiency of foliar nutrition of field vegetables
grown at different nitrogen rates. Acta Horticulture, 563: 87–91.
11. McLaughlin S. B., Wimmer R. 1999. Calcium physiology and terrestrial ecosystem
processes. New Phytologist, 142: 373–417.
12. Mengel K. 2002. Alternative or complementary role of foliar supply in mineral
nutrition. Acta Horticulturae, 594: 33–47.
13. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje. 1990.
Vilnius.
14. Osinska M., Kolota E. 2002. The effect of foliar applied policompound fertilizers
on yield of iceberg lettuce. Folia Horticultural, 14(1): 171–176.
15. Pelter G. Q., Sorensen E. J., Thornton R. E., Stevens R. 1992. Dry bulb onion
production in the Columbia basin. Bull. EB1693. Washington State Univ. Coop.
Ext., Pullman.
16. Porro D., Dorigatti C., Ramponi M. 2002. Can foliar application modify nutritional
status and improve fruit quality results on apple in northeasten Italy. Acta
Horticulturae, 594: 521–526.
17. Rydz A. 2001. The effect of foliar nutrition with urea on yield quality of boroccoli
CV. Lord F1. Vegetable Crops Research Bulletin, 54: 61–64.
18. Rosen C. J. 2000. Calcium and magnesium management. MN Vegetable IPM
Newsletter, 2(4): 15–22.
127

19. Russo V. M. 2008. Nutrient content and yield in relation to top breakover in
onion developed from greenhouse-grown transplants. Journal of the Science of
Food and Agriculture, 89(5): 815–820.
20. Sady W., Smolen S., Roźek S. 2005. Effect of differianted nitrogen fertilization
and foliar application on yield and biological quality of carrot crop. Sodininkystė
ir daržininkystė, 24(3): 273–281.
21. Stampar F., Hudina M., Usenik V., Sturm K., Veberic R., Veber G. 2002.
Experience with foliar nutrition in apple orchard. Acta Horticulturae, 594:
547–552.
22. Staugaitis G., Dalangauskienė A. 2005. Vienanarių ir kompleksinių trąšų įtaka
raudoniesiems burokėliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(2): 133–144.
23. Sulaiman H., Sasaki O., Shimotashiro T., Chishaki N., Inanaga S. 2003. Effect
of calcium application on the growth of sweet potato (Ipomoea batatas Lam.)
plant. Pakistan Journal of Biological Sciences, 6(17): 1 519–1 531.
24. Sulaiman H., Sasaki O., Shimotashiro T., Chishaki N., Inanaga S. 2004. Effect
of calcium concentration on the shape of sweet potato (Ipomoea batatas Lam.)
tuberous root. Plant Production Science, 7(2): 191–194.
25. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCİJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
26. Tiwari R.S., Sengar S.C., Agarwal A. 2002. Effect of doses and methods of nitrogen
application on growth, bulb yield and quality of ‘Pusa Red’ onion (Allium
cepa). Indian Journal of Agricultural Sciences, 72(1): 23–25.
27. White P. J., Martin R. Broadley M. R. 2003. Calcium in Plants. Annals of Botany,
92: 487–511.
28. Методы биохимического исследования растений. 1987. Под редакцией А.
И. Ермакова. Ленинград.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Influence of calcium and magnesium solution on onion yield and quality
O. Bundinienė, V. Zalatorius, P. Viškelis, A. Cigienė, R. Mažeika
Summary
Investigations were carried out in the experimental fields of the Lithuanian Institute of
Horticulture in 2007–2008. The soil – calcaric epihypogleyic luvisol of sandy loam on light
loam (IDg8-k (Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc) with little amount of nitrogen,
big amount of agile phosphorus, calcium and magnesium, average and big amount of
potassium, little amount of humus in it. Soil pH 7.2–7.6, width of ploughing layer 20–25 cm.
There was investigated influence of calcium and magnesium nitrate solution on
onion productivity, production external and internal quality, their interaction and there
was compared the influence of dry fertilizers – calcium saltpetre and magnesium sulphate.
The biggest onion ‘Babtų didieji’ bulb total (39.5 t ha -1 ) and marketable (36.4 t ha -1 )
128

yield was obtained fertilizing additionally with calcium and magnesium nitrate (Ca : Mg 3 : 1)
solution. Output of marketable yield was 92.2 %. The increase of bulb mass (r = 0.87) and
diameter (r = 0.75) significantly influenced the increase of standard onion bulb yield. Calcium
amount in solution of fertilizers slightly influenced only bulb mass (r = 0.34). The increase of
magnesium amount in solution of fertilizers slightly, but positively influenced the increase of
bulb mass (r = 0.37) and diameter (r = 0.44). The increase of calcium and magnesium amount
in soil decreased bulb mass (in both cases r = -0.91) and diameter (in both cases r = -0.83).
The smallest amounts of dry matter (14.4 %), dry soluble solids (12.6 %) and sugars
(9.8 %) were in onion bulbs fertilized with calcium and magnesium nitrate (Ca : Mg 3 : 1)
solution. Additional onion fertilization through leaves with nitrogen fertilizers enriched
with calcium and magnesium didn’t influence more significantly vitamin C amount in bulbs.
Applying the investigated solutions the amount of nitrates in onion bulbs was
smaller than in onion bulbs, which weren’t fertilized additionally. Nevertheless, fertilizing
with calcium and magnesium nitrate (Ca : Mg 3 : 1) solution amount of nitrates
was bigger than fertilizing with solutions, in which Ca and Mg ratio 6 : 1. The amount
of calcium in fertilizer solution influenced only the amount of dry matter (r = 0.46).
Key words: biochemical composition, yield, calcium and magnesium nitrate solution,
additional fertilization, onion.
129

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Klimato kaitos veiksnių poveikis valgomojo ridikėlio
augimui ir fotosintezės pigmentams
Jurga Sakalauskaitė, Aušra Brazaitytė, Sandra Sakalauskienė,
Akvilė Urbonavičiūtė, Giedrė Samuolienė, Gintarė Šabajevienė,
Pavelas Duchovskis
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas j.sakalauskaite@lsdi.lt
Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos
laboratorijos fitotrono komplekse. Tirtas diferencijuotas ir kompleksinis kintančios temperatūros
ir didėjančios koncentracijos anglies dioksido poveikis valgomajam ridikėliui (Raphanus
sativus L.), veislė – ‘Žara’. Vadovaujantis šiltnamio reiškinį skatinančių dujų emisijų augimo
pagrindiniais scenarijais ir klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC, 2001), fitokamerose
buvo sumodeliuotos augalų augimo sąlygos. Tiriant imituotos klimato kaitos poveikį,
nustatyta, kad padidinta temperatūra, didesnės koncentracijos anglies dioksidas ar šių
veiksnių derinys neturėjo esminio poveikio fotosintezės pigmentų kiekiui ridikėlių lapuose,
palyginti su dabartinės aplinkos sąlygomis (350 ppm CO 2
, T – 21 °C/14 °C dieną/naktį) augintais
augalais. Aukštesnė temperatūra neturėjo esminio poveikio ridikėlių morfologiniams
rodikliams. Valgomasis ridikėlis geriausiai augo aukštesnės koncentracijos anglies dioksido
aplinkoje: išaugino didesnius šakniavaisius, suformavo didesnį biomasės kiekį, fotosintezės
produktyvumas buvo apie du kartus didesnis nei augalų, augintų dabartinio klimato sąlygomis.
Kartu padidinus ir aplinkos temperatūrą, ridikėliai išaugino mažiau biomasės, menkesnis
buvo jų fotosintezės produktyvumas, tačiau šie rodikliai buvo geresni nei dabartinio klimato
sąlygomis augusių augalų.
Reikšminiai žodžiai: valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.), anglies dioksidas (CO 2
),
temperatūra, fotosintezė, biometriniai rodikliai.
Įvadas. Nuo industrinės revoliucijos pradžios anglies dioksido koncentracija
atmosferoje intensyviai didėja. Apie tūkstantį metų iki pramoninės revoliucijos šių
dujų koncentracija buvo pastovi – apie 270 µmol mol -1 , šiandien ji apie 38 % didesnė,
t. y. 372 µmol mol -1 , ir prognozuojama, kad iki šio amžiaus vidurio ji pasieks
550 µmol mol -1 ir viršys 700 µmol mol -1 (Prentice ir kt., 2001). Pagal paskutinius
prognozuojamus klimato pokyčių modelius, padvigubėjus anglies dioksido koncentracijai
aplinkoje, pasaulinė oro temperatūra gali pakilti 1,4–5,8 °C (Hardy, 2003).
Didesnės koncentracijos anglies dioksidas atmosferoje daro tiesioginį ir trumpalaikį
poveikį dviem fiziologiniams procesams augaluose. Pirma, jis padidina lapų
131

fotosintezės intensyvumą dėl didesnės CO 2
koncentracijos tose vietose, kur fermentai
fiksuoja CO 2
. Antra, yra skatinamas dalinis lapų žiotelių užsidarymas, todėl sumažėja
dėl transpiracijos prarandamas vandens kiekis. Didesnės koncentracijos anglies
dioksido poveikis ilgesniam laikotarpiui sumažina arba padidina augalo kvėpavimo
intensyvumą, pasikeičia augalo cheminė sudėtis, lapų morfologija ir anatomija (Poorter,
Pérez-Soba, 2002).
Jau anksčiau nustatyta, kad aukštesnė temperatūra neigiamai veikia augalų augimą
ir derlių (Boyer, 1982). Vegetacijos laikotarpio vidutinės temperatūros padidėjimas
kiekvienu Celsijaus laipsniu augalų derlių gali sumažinti iki 17 % (Lobell, Asner,
2003). Tačiau yra įrodyta, kad optimali augalo augimo temperatūra didėja kartu su
didėjančia anglies dioksido koncentracija aplinkoje. C 3
tipo augalų optimali augimo
temperatūra pakyla maždaug 5 °C, kai CO 2
koncentracija aplinkoje padidėja nuo 350
iki 650 ppm (Kirscbaum, 2004).
Aukštesnė temperatūra ir didesnės koncentracijos anglies dioksidas skirtingai
veikia augalų augimą, vystymąsi, be to, šis atsakas yra labai sudėtingas. Apibendrinant
galima pasakyti, kad, palyginti su įprastomis sąlygomis, didesnės koncentracijos anglies
dioksidas stimuliuoja fotosintezę, angliavandenių akumuliaciją, biomasės augimą ir
sumažina transpiraciją (Morison, Lawlor, 1999; Long ir kt., 2004). Aukštesnė temperatūra
pagreitina augalo organų vystymąsi ir didėjimą, bet jų vystymosi trukmę, todėl
galutinė biomasė, ypač vienamečių augalų, gali sumažėti. Šį sumažėjimą iš dalies
kompensuoja didesnės koncentracijos anglies dioksido sąlygojamas suintensyvėjęs
biomasės kaupimas (Morison, Lawlor, 1999; Fuhrer, 2003).
Teoriniu ir praktiniu požiūriu vienas svarbiausių klausimų, susijusių su CO 2
koncentracijos
didėjimu ir klimato kaita, yra toks: ar dabartinis anglies dioksido kiekis ore
yra augalų augimą ribojantis veiksnys Jei taip, tai didėjant CO 2
koncentracijai ore,
augalai turėtų augti intensyviau. Jei CO 2
nėra ribojantis veiksnys, tai augalų augimo
ir vystymosi pokyčiai labiausiai priklausytų nuo aukštesnės temperatūros.
Anglies dioksidas ir temperatūra yra bene svarbiausi aplinkos kintamieji, kurie
gali skirtingai veikti augalų fiziologinius ir fenologinius procesus, todėl svarbu įvertinti
tiek diferencijuotą, tiek kompleksinį šių veiksnių poveikį augalų augimui ir derliui
(Morison, Lawlor, 1999).
Darbo tikslas – ištirti didėjančios koncentracijos anglies dioksido (CO 2
) ir temperatūros
diferencijuotą bei kompleksinį poveikį valgomajam ridikėliui ir nustatyti
prisitaikymo prie šių veiksnių galimybes.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystės
ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos fitotrono komplekse.
Siekiant išvengti kitų aplinkos veiksnių poveikio, tyrimai daryti kontroliuojamos ir
reguliuojamos aplinkos kamerose. Tyrimui ridikėliai pasėti į 5 l talpos vegetacinius
indus su neutralaus rūgštumo durpių substratu (6–6,5 pH) ir 12 dienų po sudygimo
auginti šiltnamyje. Sunešti į fitokameras augalai buvo paliekami ten dviem paroms,
kad prisitaikytų prie pasikeitusios aplinkos.
Atliekant šį bandymą buvo vadovautasi šiltnamio reiškinį skatinančių dujų emisijų
augimo pagrindiniais scenarijais ir klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC,
2001), pagal kuriuos numatoma, kad iki šio amžiaus pabaigos anglies dioksido koncentracija
ore turėtų padidėti apie du kartus (apytikriai iki 700 ppm), o oro temperatūra
132

mūsų platumose – vidutiniškai 4 °C. Pasirinkti tokie poveikio deriniai:
1. Esama temperatūra ir CO 2
kiekis (21 °C dieną, 14 °C naktį, 350 ppm CO 2
).
2. Aukštesnė temperatūra ir esamas CO 2
kiekis (25 °C dieną, 16 °C naktį, 350 ppm
CO 2
).
3. Esama temperatūra ir dvigubai didesnis CO 2
kiekis (21 °C dieną, 14 °C naktį,
700 ppm CO 2
).
4. Aukštesnė temperatūra ir dvigubai didesnis CO 2
kiekis (25 °C dieną, 16 °C
naktį, 700 ppm CO 2
).
Šiais deriniais augalai buvo veikiami 10 dienų. Tyrimo metu buvo palaikomas
16 val. fotoperiodas. Šviesos šaltinis fitokamerose – Son-T-Agro (PHILIPS) lempos.
Biometriniams rodikliams įvertinti išmatuotas kiekvieno varianto atsitiktinai
parinktų penkių ridikėlių antžeminės dalies aukštis, asimiliacinis plotas, šakniavaisių
skersmuo. Augalų asimiliacinis plotas išmatuotas lapų ploto matuokliu WinDIAS,
Delta-T Devices. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas išdžiovinus augalus 105 °C
temperatūroje iki nekintamos masės.
Fotosintezės pigmentų (chlorofilų a, b ir karotinoidų) kiekis žalioje lapų masėje
nustatytas 100 % acetono ekstrakte spektrofotometriniu metodu (Гавриленко,
Жигалова, 2003) spektrofotometru „Genesys 6“ („ThermoSpectronic“, JAV).
Grynasis fotosintezės produktyvumas apskaičiuotas pagal formulę:
čia:
GFP – grynasis fotosintezės produktyvumas, g m -2 parą -1 ;
M 2
- M 1
– sausos masės prieaugis per tiriamąjį laikotarpį, g;
L 1 , L 2 – lapų paviršiaus plotas laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, m 2 ;
T – laiko trukmė paromis (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008).
Statistinei analizei atlikti apskaičiuoti vidurkiai ir standartinės paklaidos, naudojant
MS EXCEL statistinę programą. Duomenų patikimumui įvertinti naudota statistinė
programa ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Rezultatai. Valgomasis ridikėlis skirtingai reagavo į diferencijuotą temperatūros,
anglies dioksido ir šių veiksnių kompleksinį poveikį. Antžeminės dalies augimui
esminės įtakos turėjo tik aukštesnė temperatūra, kuri skatino ridikėlių tįstamąjį
augimą (1 lentelė).
Ridikėliai, auginti didesnės koncentracijos anglies dioksido ir jo derinio su
aukštesne temperatūra aplinkoje, išaugino panašaus aukščio antžeminę dalį, kaip
ir įprastinėmis sąlygomis (350 ppm CO 2
, T – 21/14 °C dieną/naktį) auginti augalai.
Visų poveikių aplinkoje susiformavo panašus ridikėlių asimiliacinis plotas. Nors
aukštesnė temperatūra ir skatino ridikėlių antžeminės dalies augimą, tačiau neturėjo
esminės įtakos augalų asimiliacinio ploto didėjimui. Didesnės koncentracijos anglies
dioksidas ir kompleksinis jo bei aukštesnės temperatūros poveikis iš esmės skatino
ridikėlių šakniavaisių augimą. Poveikių pabaigoje šių ridikėlių šakniavaisiai buvo
apie du kartus didesni nei dabartinės aplinkos sąlygomis augintų augalų. Aukštesnė
133

temperatūra, kaip jau buvo minėta, skatino ridikėlių antžeminės dalies augimą į aukštį,
tačiau šakniavaisiai išliko tokie patys, kaip ir įprastinėmis sąlygomis augintų augalų.
Dvigubai didesnės koncentracijos nei dabartinis aplinkos anglies dioksidas (700 ppm)
skatino ridikėlių sausųjų medžiagų kaupimąsi. Sausa biomasė iš esmės buvo kaupiama
ridikėlių šakniavaisiuose, o lapuose jos buvo sukaupta beveik tiek pat, kiek ir dabartinėmis
sąlygomis augintų augalų lapuose. Aukštesnė temperatūra neturėjo esminio
poveikio valgomojo ridikėlio sausos biomasės kaupimuisi. Kompleksinis didesnės
koncentracijos anglies dioksido ir aukštesnės temperatūros poveikis paskatino sausųjų
medžiagų kaupimąsi ridikėlių šakniavaisiuose, tačiau jis buvo ne toks intensyvus, kaip
tik didesnės koncentracijos anglies dioksidu veiktų ridikėlių šakniavaisiuose.
Apskaičiavus fotosintezės produktyvumą, gauta, kad ridikėliai, auginti įprastinėmis
aplinkos sąlygomis, per parą susintetino vidutiniškai 0,31 mg cm -2 sausųjų
medžiagų (1 lentelė). Tokį patį kiekį sintetino ir aukštesne temperatūra veikti ridikėliai.
Didesnės koncentracijos anglies dioksidu veiktų ridikėlių fotosintezės produktyvumas
buvo apie du kartus intensyvesnis nei dabartinėmis sąlygomis augintų augalų. Suminis
didėjančios koncentracijos anglies dioksido ir temperatūros poveikis taip pat didino
ridikėlių fotosintezės produktyvumą, tačiau šis padidėjimas buvo mažesnis nei tik
didesnės koncentracijos anglies dioksidu veiktų ridikėlių.
1 lentelė. Valgomojo ridikėlio augimo rodikliai ir fotosintezės produktyvumas
esant skirtingiems temperatūros (T) ir anglies dioksido (CO 2
) deriniams. K – dabartinės
aplinkos sąlygos (350 ppm CO 2
, T – 21/14 °C dieną/naktį); T – 350 ppm
CO 2
, T –25/16 °C dieną/naktį; CO 2
– 700 ppm CO 2
, T – 21/14 °C dieną/naktį;
CO 2
+ T –700 ppm CO 2
, T – 25/16 °C dieną/naktį.
Table 1. Radish growth parameters and photosynthetic productivity under different
temperature (T) and carbon dioxide (CO 2
) combinations. K – reference (350 ppm CO 2
,
T – 21/14 °C day/night); T – 350 ppm CO 2
, T – 25/16 °C day/night; CO 2
– 700 ppm CO 2
,
T – 21/14 °C day/night; CO 2
+ T – 700 ppm CO 2
, T – 25/16 °C day/night.
Poveikis
Treatment
Antžeminės Asimiliacinis Šakniavaisio
dalies aukštis plotas skersmuo
Overground Leaf assimilating
area, cm 2 diameter,
Rhizocarp
part height, cm
cm
Sausos biomasės
pasiskirstymas
Dry biomass
accumulation, mg
lapuose
leaves
šakniavaisyje
rhizocarp
Fotosintezės
produktyvumas,
mg cm -2 parą -1
Photosynthetic
productivity
(mg cm -2 day -1 )
K (kontrolė 18,2 117,9 0,8 259,6 50,6 0,31
control)
T 20,9 107,1 1,0 263,6 56,8 0,34
CO 2
16,3 118,0 1,7 321,2 261,4 0,64
CO 2
+ T 17,9 112,8 1,7 307,2 182,4 0,49
R 05
/ LSD 05
2,4 32,4 0,5 70,6 102,8 0,10
134

Aukštesnė temperatūra, didesnės koncentracijos anglies dioksidas ir suminis
šių veiksnių poveikis didino chlorofilo a kiekį ridikėlių lapuose (1 pav.). Juose buvo
kaupiama iki 35 % daugiau chlorofilo a, palyginti su dabartinės aplinkos sąlygomis
augintais augalais.
1 pav. Chlorofilų a, b kiekis ir jų santykis valgomojo ridikėlio lapuose esant
skirtingiems temperatūros (T) ir anglies dioksido (CO 2
) deriniams
(vidurkis ± Sx, n = 3). K – dabartinės aplinkos sąlygos (350 ppm CO 2
,
T – 21/14 °C dieną/naktį); T – 350 ppm CO 2
, T – 25/16 °C dieną/naktį;
CO 2
– 700 ppm CO 2
, T – 21/14 °C dieną/naktį; CO 2
+ T – 700 ppm CO 2
,
T – 25/16 °C dieną/naktį; ŽM – žalia masė.
Fig. 1. Chlorophyll a, b content and their ratio in radish leaves under different temperature
(T) and carbon dioxide (CO 2
) combinations (mean ± SE, n = 3). K – reference
(350 ppm CO 2
, T – 21/14 °C day/night); T – 350 ppm CO 2
, T – 25/16 °C day/night;
CO 2
– 700 ppm CO 2
, T – 21/14 °C day/night; CO 2
+ T – 700 ppm CO 2
,
T – 25/16 °C day/night. FW – fresh weight.
Chlorofilo b kiekį ridikėlių lapuose labiausiai didino aukštesnė temperatūra:
juose buvo kaupiama iki 36 % daugiau chlorofilo b nei dabartinės aplinkos sąlygomis
augintuose augaluose (1 pav.). Diferencijuotas didesnės koncentracijos anglies dioksido
ir kompleksinis jo poveikis su aukštesne temperatūra neturėjo įtakos chlorofilo b
kiekiui ridikėlių lapuose. Chlorofilo a ir b santykis visų ridikėlių lapuose buvo panašus
(1 pav.).
Diferencijuotas didesnės koncentracijos anglies dioksido ir temperatūros poveikis
skatino kaupti daugiau karotinoidų ridikėlių lapuose nei dabartinės aplinkos sąlygomis
augintuose augaluose (2 pav.). Kompleksinis šių veiksnių poveikis dar šiek tiek
padidino šio fotosintezė pigmento kiekį ridikėlių lapuose.
135

2 pav. Karotinoidų kiekis valgomojo ridikėlio lapuose esant skirtingiems
temperatūros (T) ir anglies dioksido (CO 2
) deriniams (vidurkis ± Sx, n = 3).
K – dabartinės aplinkos sąlygos (350 ppm CO 2
, T – 21/14 °C dieną/naktį);
T – 350 ppm CO 2
, T – 25/16 °C dieną/naktį; CO 2
– 700 ppm CO 2
,
T – 21/14 °C dieną/naktį; CO 2
+ T – 700 ppm CO 2
, T – 25/16 °C dieną/naktį;
ŽM – žalia masė.
Fig. 2. Carotenoid content in radish leaves under different temperature (T) and
carbon dioxide (CO 2
) combinations (mean ± SE, n = 3). K – reference (350 ppm CO 2
,
T – 21/14 °C day/night); T – 350 ppm CO 2
, T – 25/16 °C day/night;
CO 2
– 700 ppm CO 2
, T – 21/14 °C day/night; CO 2
+ T – 700 ppm CO 2
,
T – 25/16 °C day/night. FW – fresh weight.
Aptarimas. Vadovaujantis šiltnamio reiškinį skatinančių dujų emisijos augimo
pagrindiniais scenarijais ir klimato kaitos prognostiniais modeliais (IPCC,
2001), pagal kuriuos numatoma, kad labiausiai tikėtinas klimato pasikeitimo iki šio
amžiaus pabaigos variantas toks: anglies dioksido koncentracija ore turėtų padidėti
apie du kartus (apytikriai iki 700 ppm), o oro temperatūra mūsų platumose pakilti
vidutiniškai 4 °C, buvo sumodeliuotos ridikėlių augimo sąlygos. Imituotas klimato
kaitos poveikis leido preliminariai įvertinti ne tik bendrą galimą klimato kaitos
poveikį valgomajam ridikėliui, bet ir nustatyti, kuris iš jų – anglies dioksido ar
temperatūros – gali būti didesnis. Iš gautų rezultatų galima daryti visadą, kad valgomasis
ridikėlis geriausiai augo didesnės koncentracijos anglies dioksido aplinkoje
arba jam veikiant kartu su aukštesne temperatūra. Veikiant didesnės koncentracijos
anglies dioksidui, ridikėliai išaugino didesnius šakniavaisius, suformavo didesnį
biomasės kiekį. Dvigubai didesnės koncentracijos anglies dioksidas (700 ppm) iki 50
% padidino ridikėlių bendros sausos biomasės kiekį. Fotosintezės metu susintetinti
asimiliatai buvo intensyviai transportuojami į ridikėlių šakniavaisius, o ne naudojami
antžeminei daliai auginti. Literatūroje nurodoma, kad didesnių koncentracijų
anglies dioksidas atmosferoje padidina sausos masės kaupimąsi augaluose (Baxter
ir kt., 1994; Ishizaki ir kt., 2003). Usuda (2006) nustatė, kad didesnės koncentracijos
anglies dioksidas (~ 750 µmol mol -1 ) ridikėlių sausųjų medžiagų kaupimąsi padidino
daugiau nei 27 %, palyginti su augalais, augusiais ~ 400 µmol mol -1 koncentracijos
anglies dioksido aplinkoje. Ridikėlių, paveiktų dvigubai didesnės koncen-
136

tracijos anglies dioksido, fotosintezės produktyvumas buvo apie du kartus didesnis
nei dabartinio klimato sąlygomis augintų augalų. Mokslininkų tyrimai parodė, kad
anglies dioksido koncentracijos padvigubėjimas stimuliuoja daugelio C 3
tipo augalų
fotosintezę. Didesnės koncentracijos anglies dioksidas skatina lapų žiotelių dalinį
užsidarymą, sumažėja transpiracija, vandens eikvojimas ir fotokvėpavimas, todėl
didėja augalų produktyvumas (Poorter ir kt., 1997; Morison, Lawlor, 1999; Fuhrer,
2003; Long ir kt., 2004).
Kai fitokameroje, be didesnės anglies dioksido koncentracijos, buvo padidinta ir
aplinkos temperatūra (dieną +4 °C, naktį +2 °C), ridikėliai išaugino mažesnį biomasės
kiekį, fotosintezės produktyvumas buvo ne toks intensyvus, palyginti su didesnės
koncentracijos anglies dioksido aplinkoje augintais augalais. Sausos biomasės buvo
sukaupta mažiau, bet iki 37 % daugiau, palyginti su įprastinės aplinkos sąlygomis augintais
ridikėliais. Galima teigti, kad, pakilus aplinkos temperatūrai, dalis fotosintezės
metu susintetintų medžiagų buvo sunaudojama intensyvesniam augalų kvėpavimui.
Dėl padidėjusio augalų kvėpavimo ir fotosintezės santykio taip pat galėjo sumažėti
ridikėlių fotosintezės produktyvumas. Kiti autoriai teigia, kad aukštesnė temperatūra
paspartina augalų organų vystymosi ir didėjimo intensyvumą, tačiau sutrumpina biomasės
kaupimo laikotarpį, ypač vienamečių augalų, o didesnės koncentracijos anglies
dioksidas iš dalies kompensuoja aukštos temperatūros sąlygojamą poveikį augalo
biomasės kaupimuisi (Bowes, 1996; Morison, Lawlor, 1999).
Sumodeliuotomis klimato kaitos sąlygomis, kai buvo padidinta temperatūra,
anglies dioksido koncentracija ar derinant abu šiuos veiksnius, ridikėlių lapuose nenustatyta
esminio fotosintezės pigmentų kiekio padidėjimo ar sumažėjimo, palyginti su
dabartinės aplinkos sąlygomis augintais augalais. Nors ir nežymiai padidėjęs chlorofilų
a, b ir karotinoidų kiekis ridikėlių lapuose galėjo sąlygoti intensyvesnį fotosintezės
darbą, dėl to ridikėliai intensyviau augo, sukaupė daugiau biomasės, didesnis buvo
fotosintezės produktyvumas.
Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad aukštesnė temperatūra neturėjo esminio
poveikio ridikėlių morfologiniams ir fiziologiniams rodikliams, o dvigubai didesnės
koncentracijos anglies dioksidas sąlygojo intensyvesnį ridikėlių augimą, fotosintezės
produktyvumą. Aukštesnė temperatūra šiek tiek sumažino didesnės koncentracijos
anglies dioksido poveikį ridikėlių fiziologiniams ir morfologiniams procesams.
Išvados. Tiriant imituotos klimato kaitos poveikį, nustatyta, kad aukštesnė
temperatūra neturi esminio poveikio ridikėlių morfologiniams ir fiziologiniams
rodikliams, o dvigubai didesnės koncentracijos anglies dioksidas (700 ppm) sąlygoja
intensyvesnį ridikėlių augimą, fotosintezės produktyvumą. Didėjant anglies dioksido
kiekiui ir kylant aplinkos temperatūrai, dėl besikeičiančio kvėpavimo ir fotosintezės
procesų santykio sumažėja didesnės koncentracijos anglies dioksido sąlygojamas
poveikis ridikėlių fiziologiniams ir morfologiniams procesams.
Padėka. Už tyrimams atlikti suteiktą finansinę paramą dėkojame Lietuvos
valstybiniam mokslo ir studijų fondui.
137
Gauta 2009 11 11
Parengta spausdinti 2009 12 01

Literatūra
1. Baxter R., Ashenden T. W., Sparks T. H., Farrar J. F. 1994. Effects of elevated
carbon dioxide on three montane species. I. Growth and dry matter partitioning.
Journal of Experimental Botany, 45: 305–315.
2. Boyer J. S. 1982. Plant productivity and environment. Science, 218: 443–448.
3. Bowes G. 1996. Photosynthetic responses to changing atmospheric carbon
dioxide concentration. In: N. R. Baker (ed.), Photosynthesis and Environment.
Kluwer Academic Publishers, Dordrecht, 387–407.
4. Fuhrer J. 2003. Agroecosystem responses to combinations of elevated CO 2
, ozone,
and global climate change. Agriculture, Ecosystems and Environment, 97:
1–20.
5. Hardy J. T. 2003. Climate Change: Causes, Effects and Solutions. John Wiley &
Sons, England.
6. IPCC. 2001. A report of working group I of the Intergovernmental Panel on
Climate Change. htpp://www.icpp.ch
7. Ishizaki S., Hikosaka K., Hirose T. 2003. Increase in leaf mass per area benefits
plant growth at elevated CO 2
concentration. Annals of Botany, 91(7): 905–914.
8. Kirscbaum M. U. F. 2004. Direct and indirect climate change effects on photosynthesis
and transpiration. Plant Biology, 6: 242–253.
9. Lobell D. B., Asner G. P. 2003. Climate and management contributions to recent
trends in US agricultural yields. Science, 299(5 609): 1 032.
10. Long S. P., Ainsworth E. A., Rogers A., Ort D. R. 2004. Rising atmospheric
carbon dioxide: plants FACE the future. Annual Review of Plant Biology, 55:
591–628.
11. Morison J. I. L., Lawlor D. W. 1999. Interactions between increasing CO 2
concentration
and temperature on plant growth. Plant, Cell and Environment, 22:
659–682.
12. Poorter H., Pérez-Soba M. 2002. Plant growth at elevated CO 2
. The earth system:
biological and ecological dimensions of global environmental change.
Encyclopaedia of Global Environmental Change, 489–496.
13. Poorter H., van Berkel Y., Baxter B., Bel M., Den Hertog J., Dijkstra P., Gifford
R. M., Griffin K. L., Roumet C., Wong S. C. 1997. The effect of elevated CO 2
on the chemical composition and construction costs of leaves of 27 C 3
species.
Plant, Cell and Environment, 20: 472–482.
14. Prentice I., Farquhar G., Fasham M., Goulden M., Heinmann M. 2001. The carbon
cycle and atmospheric carbon dioxide. In: J. T. Houghton, Y. Ding, D. J.
Griggs, M. Noguer, P. J., van der Linden et al. (eds.), Climate Change 2001: The
Scientific basis. Contribution of Working group I to the Third Assessment Report
of the Intergovernmental Panel on Climate Change. Cambridge University Press,
Cambridge, UK, 183–238.
15. Šlapakauskas V., Duchovskis P. 2008. Augalų produktyvumas. Akademija,
Kauno r.
138

16. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
17. Usuda H. 2006. Effects of elevated CO 2
on the capacity for photosynthesis
of a single leaf and a whole plant, and on growth in a radish. Plant and Cell
Physiology, 47(2): 262–269.
18. Гавриленко В. Ф., Жигалова Т. В. 2003. Болъшой практикум по фотосинтезу.
Академия, Москва.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Impact of climate change factors on radish growth and photosynthetic
pigments
J. Sakalauskaitė, A. Brazaitytė, S. Sakalauskienė, A. Urbonavičiūtė,
G. Samuolienė, G. Šabajevienė, P. Duchovskis
Summary
Research was carried out in growth chambers of controlled environment at Laboratory of
Plant Physiology, Lithuanian Institute of Horticulture. There was investigated differential and integrated
impact of rising temperature and elevated carbon dioxide on radish plants (Raphanus sativus
L.), cv. ‘Žara’. This investigation followed the main predicted climate change model (IPCC,
2001), which predicts that atmospheric CO 2
concentration is projected to double (700 ppm) by the
middle to late 21 st century and air temperature is likely to increase meanly by 4 °C in our latitude.
Imitating the climate change conditions, it was determined that increased temperature, elevated
carbon dioxide and integrated their impact had no essential impact on photosynthetic pigment
content in radish leaves as compared to plants grown under present environment conditions
(350 ppm CO 2
, T – 21 °C/14 °C day/night). Higher temperature had no essential effect on radish
morphological indices. Double concentration of carbon dioxide (700 ppm) determines the more
intense radish rhizocarp growth, accumulation of biomass and induced photosynthetic productivity
as compared to plants grown under present environment conditions. Integrated increase in CO 2
concentration and temperature reduces the positive effect of sole CO 2
on radish physiological
and morphological processes due to the alterations in the ratio of respiration and photosynthesis.
Key words: radish (Raphanus sativus L.), carbon dioxide (CO 2
), temperature, photosynthesis,
morphological indices.
139

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Substrato tūrio įtaka pavasarinių agurkų
produktyvumui
Julė Jankauskienė, Aušra Brazaitytė
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas j.jankauskiene@lsdi.lt
2007–2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute dviguba polimerine
plėvele dengtuose šiltnamiuose (šonai dengti plastiko lakštais) durpių maišuose auginti agurkų
hibridai ‘Mandy’ ir tirta substrato tūrio įtaka hibrido lapų asimiliaciniam plotui, fotosintezės
pigmentų kiekiui lapuose ir derliui. Agurkai sodinti skirtingo tūrio – 15 litrų, 20 litrų, 25 litrų
– durpių maišuose. Vegetacijos metu nustatytas sausųjų medžiagų kiekis augalų lapuose
ir vaisiuose, matuotas lapų asimiliacinis plotas, atlikta derliaus apskaita. Substrato tūris
neturi didelės įtakos fotosintezės pigmentams agurkų lapuose. Didžiausią lapų asimiliacinį
plotą turėjo agurkai, auginti 25 l talpos durpių maišuose. Substrato tūris turi įtakos agurkų,
auginamų pavasario laikotarpiu, derliaus ankstyvumui ir suminiam derliui. Agurkai, auginti
25 l talpos durpių maišuose, davė didžiausią ankstyvąjį ir suminį derlius. Vidutinė vaisiaus
masė visuose variantuose vienoda.
Reikšminiai žodžiai: agurkai, derlius, fotosintezės pigmentai, lapų asimiliacinis plotas,
sausosios medžiagos, substrato tūris.
Įvadas. Daugumą aplinkos veiksnių, turinčių įtakos augalų augimui ir derliui,
galima reguliuoti (šaknų aplinka, tręšimas, šviesa, temperatūra, drėgmė ir kt.). Substrato
tūris – vienas veiksnių, turinčių įtakos augalų augimui ir vystymuisi, jų derlingumui,
nes nuo jo priklauso šaknų sistemos kokybė. Šaknų tūris veikia daugumą
augale vykstančių fiziologinių ir morfologinių procesų. Maišo ar puodo dydis,
taip pat ir šaknų tūris veikia šaknų ir antžeminės masės augimą, maisto medžiagų
sunaudojimą, augalo vandens balansą, fotosintezę, žydėjimą ir derliaus dydį (Ne-
Smith, Duval, 1998; Yeh, Chiang, 2001).
Puodelių tūris turi įtakos ir juose auginamų daigų kokybei. Didėjant puodo, kuriame
auga daigai, tūriui, didėja augalo lapų plotas, žalia ir šaknų masės (Cantliffe,
1993). Tonutti ir Giulivo (1990) teigia, kad augalų antžeminės ir šaknų masės augimas
yra tarpusavyje susiję.
Šaknų maitinamasis tūris svarbus ne tik daržovių auginimui šiltnamiuose. Atlikti
substrato tūrio įtakos dekoratyvinių augalų, medvilnės, kivi augalų augimui ir derlingumui.
Nustatyta, kad kuo didesnis konteineris, tuo dekoratyviniai augalai didesni
(Biran, Eliassaf, 1980; Titl ir kt., 1987), tačiau jų dydis turi mažesnę įtaką daržovių

augimui (Verlodt, Kamoun, 1981). Substrato tūrio mažėjimas ir augalų tankio didėjimas
neigiamai veikia kivi augalų šaknų augimą: stabdomas šaknų sistemos plitimas,
sumažėja sausa ir drėgna jų masės (Tonutti, Giulivo, 1990). Carmi (1986) duomenimis
medvilnės vegetatyvinį ir generatyvinį augimą veikia tiek augalų tankis, tiek ir šaknų
tūris. Mažėjant šaknų tūriui puoduose nuo 10 iki 2 litrų, mažėjo šaknų ir antžeminės
masės augimas. Pastebėta, kad augalai, augantys mažesnio tūrio puoduose, anksčiau
žydėjo. Autorius teigia, kad šaknų tūrio apribojimas gali paspartinti augalų žydėjimą
ir derėjimą.
Daržovių (agurkų, pomidorų, paprikų) auginimas durpių maišuose yra vienas
plačiai naudojamų augalų auginimo šiltnamiuose būdų. Siekiant gauti kuo didesnį
daržovių derlių, šiltnamiuose svarbu parinkti optimalų substrato kiekį augalui.
Darbo tikslas – nustatyti trumpavaisių agurkų, auginamų pavasario laikotarpiu,
substrato tūrio įtaką augalų augimui ir produktyvumui.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2007–2009 m. Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės instituto dviguba polimerine plėvele dengtame
šiltnamyje (šonai dengti plastiko lakštais). Agurkai auginti durpių maišuose. Sėjos
laikas 2007 metais – vasario mėn. 20 diena, 2008 metais – vasario mėn. 4 diena,
2009 metais – vasario mėn. 13 diena. Agurkų daigai auginti daigyne ant stelažų,
papildomai švitinti, į šiltnamį sodinti 2007-03-23, 2008-03-05, 2009-03-18. Agurkai
tręšti „Nutrifol“ (žalias ir rudas) trąšomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra
pagal augimo tarpsnį. Vandeniui rūgštinti naudota azoto rūgštis. Druskų koncentracija
maitinamajame tirpale – EC 2,5–2,8, rūgštumas – pH 5,5–5,8. Tyrimo objektas
– agurkų hibridas ‘Mandy’. Augalai auginti skirtingo tūrio – 15 litrų, 20 litrų,
25 litrų (7,5 litro, 10 litrų, 12,5 litro augalui) – durpių maišuose. Laukelio plotas –
4,8 m 2 . Variantai kartoti po tris kartus. Laukeliai išdėstyti randomizuotai.
Tyrimo metu atlikti biometriniai stebėjimai (augalus pasodinus, tris kartus per
vegetaciją kas savaitę matuotas augalų aukštis, skaičiuoti lapai), nustatytas sausųjų
medžiagų kiekis lapuose ir vaisiuose (tris kartus per vegetaciją: I matavimas – derėjimo
pradžioje, II matavimas – augalams masiškai derant, III matavimas – antroje
derėjimo pusėje), pigmentų kiekis lapuose augalų derėjimo pradžioje. Matuotas viso
augalo lapų ilgis ir plotis (tris kartus kas dešimt dienų augalus pasodinus), po to lapų
asimiliacinis plotas apskaičiuotas pagal formulę (Коняев, 1970):
y = (-9,8 + 0,676 × x) × n, čia:
y – lapų asimiliacinis plotas, cm -2 ;
x – lapo ilgis, cm × lapo plotis, cm;
n – lapų skaičius, vnt.
Sausosios medžiagos nustatytos išdžiovinus lapus 105 °C temperatūroje iki nekintamos
masės. Pigmentų kiekis žaliuose agurkų lapuose nustatytas 100 % acetono
ekstraktuose sprektrofotometru „Genesis 6“ pagal Vetšteino metodiką (Гавриленко,
Жыгалова, 2003). Tirti visai susiformavę lapai. Atlikta agurkų derliaus apskaita.
Agurkai skinti tris kartus per savaitę ir rūšiuoti į standartinius ir nestandartinius.
Biometriniai ir derliaus duomenys apdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas,
Raudonius, 2003).
Rezultatai. Vegetacijos pradžioje augalai augo vienodai, o vėliau jų aukštis
142

skyrėsi. Trečio matavimo metu (praėjus 3 savaitėms po sodinimo) augalai, auginti
25 l talpos durpių maišuose, buvo aukščiausi (1 lentelė). Jie buvo atitinkamai 6,3 ir
3,3 % aukštesni negu augalai, auginti 15 ir 20 l tūrio durpių maišuose (neesminis
skirtumas). 20 l tūrio durpių maišuose auginti agurkai taip pat buvo aukštesni už 15 l
tūrio durpių maišuose augintus augalus. Skirtingo tūrio durpių maišuose augintų
agurkų lapų skaičius visų matavimų metu buvo beveik vienodas.
1 lentelė. Agurkų, augintų skirtingo tūrio durpių maišuose, aukštis ir lapų skaičius
Table 1. Height and number of leaves of cucumbers grown in peat bags of different
volume
Variantas
Treatment
I matavimas
I measure
augalo
aukštis
plant height,
cm
lapų skaičius,
vnt.
number of
leaves (unit)
II matavimas
II measure
augalo
aukštis
plant height,
lapų skaičius,
vnt.
number of
leaves (unit)
III matavimas
III measure
augalo
aukštis
plant height,
lapų skaičius,
vnt.
number of
leaves (unit)
cm
cm
15 litrų / 15 liters 58,55 7,22 97,95 10,15 135,27 14,06
20 litrų / 20 liters 60,15 6,99 100,67 10,18 139,13 14,38
25 litrai / 25 liters 56,25 7,2 101,62 10,52 143,75 14,58
R 05
/ LSD 05
4,53 0,59 12,21 0,46 13,13 1,05
Substrato tūris turėjo įtakos agurkų lapų asimiliaciniam plotui. Didėjant durpių
tūriui, asimiliacinis plotas didėjo (2 lentelė). Visų matavimų metu didžiausią lapų
asimiliacinį plotą turėjo agurkai, auginti 25 l talpos durpių maišuose. Pirmo matavimo
metu jis buvo 16,6 % didesnis negu 15 l talpos durpių maišuose augintų agurkų, antro
ir trečio matavimo metu atitinkamai 16 ir 34 % didesnis. Agurkų, augintų 20 l talpos
durpių maišuose, lapų asimiliacinis plotas buvo atitinkamai 5,6, 7,4 ir 16 % (priklausomai
nuo matavimo) didesnis negu 15 l talpos durpių maišuose augintų augalų.
2 lentelė. Agurkų, augintų skirtingo tūrio durpių maišuose, lapų asimiliacinis
plotas
Table 2. Leaf assimilation area of cucumbers grown in peat bags of different volume
Lapų asimiliacinis plotas
Variantas
Leaf assimilation area, cm -2
Treatment I matavimas
I measure
II matavimas
II measure
III matavimas
III measure
15 litrų / 15 liters 1 217,437 ab* 2 957,837 ab 4 850,762 ab
20 litrų / 20 liters 1 344,777 ab 3 178,185 ab 5 626,894 ab
25 litrai / 25 liters 1 419,897 b 3 430,107 b 6 499,302 b
* Tomis pačiomis raidėmis stulpeliuose pažymėti skaičiai statistiškai nesiskiria,
kai P ≤ 0,05 / * Values indicated by the same letters within the columns are not statistically
different at P ≤ 0.05
143

Sausųjų medžiagų kiekis agurkų, augintų skirtingo tūrio maišuose, lapuose
vegetacijos metu svyravo ir labiau priklausė nuo augalų augimo tarpsnio, o ne nuo
substrato tūrio. Trijų matavimų vidutiniais duomenimis vegetacijos laikotarpiu daugiausia
sausųjų medžiagų lapuose sukaupė agurkai, auginti 20 l tūrio durpių maišuose
– jų kiekis buvo vidutiniškai 14,57 % (1 pav.). Agurkų, augintų 15 l tūrio durpių
maišuose, lapuose sausųjų medžiagų susikaupė 13,85 %, o agurkų, augintų 25 l tūrio
durpių maišuose, – 13,55 %. Derėjimo pradžioje daugiausia sausųjų medžiagų lapuose
sukaupė agurkai, auginti 15 l tūrio durpių maišuose. Masinio agurkų derėjimo metu
(II matavimas) sausųjų medžiagų kiekis agurkų lapuose didėjo, didėjant durpių kiekiui.
Didelių skirtumų tarp variantų nebuvo, o sausųjų medžiagų kiekis svyravo nuo 12,4
iki 12,7 %. Antroje derėjimo pusėje daugiausia sausųjų medžiagų sukaupė agurkai,
auginti 20 l talpos durpių maišuose. Jų buvo 14,6 % daugiau negu agurkų, augintų
15 l tūrio durpių maišuose, lapuose ir 2,3 % daugiau negu agurkų, augintų 25 l tūrio
durpių maišuose, lapuose, tačiau esminio skirtumo tarp variantų nebuvo. Mažiausiai
sausųjų medžiagų buvo agurkų, augintų 15 l talpos durpių maišuose, lapuose.
1 pav. Sausųjų medžiagų kiekis agurkų, augintų skirtingo tūrio
durpių maišuose, lapuose vegetacijos metu
Fig. 1. Dry matter content in the leaves of cucumbers grown in peat bags of
different volume during vegetation
Sausųjų medžiagų kiekis agurkų vaisiuose kito beveik taip pat, kaip ir lapuose.
Derėjimo pradžioje sausųjų medžiagų kiekis agurkų, augintų 15 ir 20 l talpos durpių
maišuose, vaisiuose buvo vienodas (2 pav.). Masinio agurkų derėjimo metu daugiausia
sausųjų medžiagų vaisiuose sukaupė agurkai, auginti 20 l talpos durpių maišuose, o
derėjimo antroje pusėje – agurkai, auginti 15 l talpos durpių maišuose. Trijų matavimų
vidutiniais duomenimis vegetacijos laikotarpiu mažiausiai sausųjų medžiagų vaisiuose
sukaupė agurkai, auginti 25 l tūrio durpių maišuose, o agurkai, auginti 15 ir 20 l talpos
durpių maišuose, vaisiuose sukaupė vienodą kiekį sausųjų medžiagų.
144

Derėjimo pradžioje didžiausią chlorofilų kiekį lapuose sukaupė agurkai, auginti
25 l talpos durpių maišuose (3 lentelė). Chlorofilų a ir b santykis agurkų, augintų 15
ir 25 l talpos durpių maišuose, lapuose buvo vienodas, o agurkų, augintų 20 l talpos
durpių maišuose, lapuose – šiek tiek mažesnis. Agurkai, auginti 15 ir 25 l talpos durpių
maišuose, lapuose sukaupė vienodą kiekį karotinoidų. Šiek tiek mažiau fotosintetinių
pigmentų buvo 20 l talpos durpių maišuose augintų agurkų lapuose.
2 pav. Sausųjų medžiagų kiekis agurkų, augintų skirtingo tūrio
durpių maišuose, vaisiuose vegetacijos metu
Fig. 2. Dry matter content in the fruits of cucumbers grown in peat bags of
different volume during vegetation
3 lentelė. Fotosintetinių pigmentų kiekis agurkų, augintų skirtingo tūrio durpių
maišuose, lapuose derėjimo pradžioje (mg g -1 žalios masės)
Table 3. Contents of photosynthetic pigments (mg g -1 fresh weight) in the leaves of cucumbers
grown in peat bags of different volume
Chlorofilų kiekis
Variantas
Karotinoidų kiekis
Chlorophyll content
Treatment
Carotenoid content
a b a + b a/b
15 litrų / 15 liters 1,03 ab 0,34 ab 1,37 ab 3,01 ab 0,39 ab
20 litrų / 20 liters 0,97 ab 0,36 ab 1,33 ab 2,76 ab 0,36 ab
25 litrai / 25 liters 1,06 b 0,36 b 1,42 b 3,04 b 0,40 b
Tomis pačiomis raidėmis stulpeliuose pažymėti skaičiai statistiškai nesiskiria,
kai P ≤ 0,05 / Values indicated by the same letters within the columns are not statistically different
at P ≤ 0.05
145

Substrato kiekis turėjo įtakos agurkų derliaus ankstyvumui ir suminiam derliui
(3 pav.). Didėjant durpių kiekiui maišuose, didėjo agurkų derlius. Didžiausią ankstyvąjį
derlių davė 25 l talpos durpių maišuose auginti agurkai. Jų derlius per pirmą derėjimo
mėnesį siekė 5,0 kg m -2 ir buvo atitinkamai 11,1 ir 6,4 % didesnis už ankstyvąjį derlių
agurkų, augintų 15 ir 20 l talpos durpių maišuose (esminis skirtumas). Didžiausias
suminis derlius gautas agurkų, augintų 25 l talpos durpių maišuose – jis buvo atitinkamai
8,7 ir 6,1 % didesnis (neesminis skirtumas) negu augalų, augintų 15 ir 20 l talpos
durpių maišuose. Agurkai, auginti 20 l talpos durpių maišuose, davė 2,4 % didesnį
derlių negu agurkai, auginti 15 l talpos durpių maišuose (neesminis skirtumas).
3 pav. Agurkų, augintų skirtingo tūrio durpių maišuose,
ankstyvasis ir bendras derlius
Fig. 3. Early and total yield of cucumbers grown in
peat bags of different volume
Durpių kiekis neturėjo įtakos vidutinei vaisiaus masei (4 pav.). 15 ir 20 l talpos
durpių maišuose augintų agurkų vidutinė vaisiaus masė buvo tokia pati, t. y. 76,2 g.
25 l talpos durpių maišuose augintų agurkų vidutinė vaisiaus masė buvo 1,3 % didesnė
(neesminis skirtumas) negu agurkų, augintų 15 ir 20 l talpos durpių maišuose.
146

4 pav. Agurkų, augintų skirtingo tūrio durpių maišuose, vidutinė vaisiaus masė
Fig. 4. Average fruit weight of cucumbers grown in peat bags of different volume
Aptarimas. Auginant augalus konteineriuose, pripildytuose substrato, jo
tūris yra svarbiausias veiksnys, turintis įtakos ne tik augalų augimui, bet ir derliui
bei kokybei. Lopez ir kt. duomenimis (2004) substrato tūris ir jo rūšis turi įtakos
pomidorų augalų augimui, bendram ir prekiniam derliams. Bar-Tal ir kt. (1994)
duomenimis, mažėjant pomidorų šaknų tūriui, mažėja augalo sausa masė, vaisių derlius
ir vidutinė vaisiaus masė. Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad durpių tūris neturėjo
didelės įtakos augalų augimui. Vegetacijos pradžioje augalų aukštis nedaug skyrėsi,
o praėjus 3 savaitėms po sodinimo, augalai, auginti 25 l talpos durpių maišuose,
buvo aukštesni už mažesnio tūrio maišuose augintus augalus.
Peterson ir kt. (1991) mokslininkų duomenimis, mažėjant pomidorų šaknų tūriui,
mažėja augalo lapų asimiliacinis plotas ir žalia augalo masė. Kharkina ir kt. (1999)
duomenimis, ribojant agurkų šaknų tūrį, mažėja lapų asimiliacinis plotas. Mūsų tyrimo
duomenimis, didėjant durpių tūriui, didėjo augalų lapų asimiliacinis plotas. Didžiausią
lapų asimiliacinį plotą turėjo agurkai, auginti 25 l talpos durpių maišuose.
Chlorofilai ir karotinoidai aktyviai dalyvauja fotosintetinio aparato veikloje.
Keičiantis augimo sąlygoms, keičiasi ir jų kiekis bei sudėtis lapuose (Gomez ir kt.,
2003). Esant nepalankioms sąlygoms, chlorofilų ir karotinoidų kiekis žaliuose augalų
lapuose mažėja, tačiau kai kuriais atvejais padidėja (Heuvelink, Marcelis, 1989;
Yilmaz, Gebologlu, 2002). Mūsų tyrimų duomenys rodo, kad esminių chlorofilų ir
karotinoidų kiekio skirtumų agurkų, kurių šaknų maitinamasis tūris buvo skirtingas,
lapuose nebuvo.
Vieni autoriai teigia, kad sausųjų medžiagų kiekis agurkuose priklauso nuo maisto
medžiagų kiekio dirvožemyje (Espinola ir kt., 2001). Kitų autorių duomenimis tam
įtakos turi ir kiti veiksniai: auginimo laikotarpis, vaisių kiekis ant augalo, tankis ir kt.
(Heuvelink, Marcelis, 1989; Gomez ir kt., 2003; Marcelis, 1992; Peil, Lopez-Galvez,
2005). Mūsų tyrimo duomenimis substrato tūris neturėjo didelės įtakos sausųjų medžiagų
kaupimuisi lapuose ir vaisiuose. Jo kiekis labiau priklausė nuo augalų augimo
tarpsnio.
147

Atlikta nemažai substrato tūrio ir kitų veiksnių įtakos ne tik pomidorų augimui,
bet ir derliui tyrimų. Guttormsen (1974) duomenimis geriausias efektas gautas, kai
durpių tūris augalui buvo 14 ir 28 dm 3 . Kiti autoriai teigia, kad puodų dydis turėjo
reikšmingos įtakos pomidorų suminiam derliui ir geriausi rezultatai gauti augalus
auginant 16 l puoduose pavasario laikotarpiu (Sirin, Sevgican, 1999). Dar kitų autorių
duomenimis didžiausias pomidorų ankstyvasis derlius gautas augalus auginant 8 l
tūrio substrate, o didžiausias bendras derlius – augalus auginant 12 l tūrio substrate
(Apahidean ir kt., 2002). Urrestarazu ir kitų mokslininkų (2005) duomenimis, auginant
pomidorus ir melionus 19 ir 25 litrų talpos komposto maišuose, esminis derliaus
padidėjimas gautas auginant juos 25 litrų talpos maišuose. Gül (1999) duomenimis
didesnis agurkų derlius gautas juos auginant 8 ir 12 litrų augalui tūrio substrate negu
4 litrų tūrio substrate. Mūsų tyrimo duomenimis durpių kiekis taip pat turėjo įtakos
agurkų ankstyvajam ir suminiam derliams. Didėjant durpių kiekiui, didėjo ir derlius.
Didžiausias suminis derlius gautas agurkų, augintų 25 l talpos durpių maišuose, t. y.
kai durpių kiekis augalui buvo 12,5 litro.
Kai kurių mokslininkų duomenimis, mažėjant šaknų tūriui, mažėja vaisiaus
vidutinė masė (Bar-Tal ir kt., 1994; Tüzel ir kt., 2001). Mūsų tyrimais nustatyta, kad
durpių kiekis neturėjo įtakos vidutinei agurko vaisiaus masei.
Išvados. 1. Substrato tūris turi įtakos agurkų, auginamų pavasario laikotarpiu,
derliaus ankstyvumui ir suminiam derliui. Agurkai, auginti 25 l talpos durpių
maišuose, duoda didžiausią ankstyvąjį ir suminį derlius. Substrato tūris neturi įtakos
vidutinei vaisiaus masei.
2. Didėjant durpių substrato tūriui, didėja agurkų lapų asimiliacinis plotas.
Didžiausią lapų asimiliacinį plotą turėjo agurkai, auginti 25 l talpos durpių maišuose.
3. Substrato tūris neturi įtakos fotosintezės pigmentų kiekiui agurkų lapuose.
Gauta 200911 16
Parengta spausdinti 2009 12 01
Literatūra
1. Apahidean S., Dumitru I., Apahidean M., Ganea R., Danut M. 2002. Research
concerning greenhouse tomatoes grown on organic substratum in Romania.
Journal of Central European Agriculture, 3(1): 31–36.
2. Bar-Tal A., Rylski I., Pressman E. 1994. Root volume and solution NO 3
-N concentration
effects on tomato dry matter production, fruit yield, NO 3
uptake and
transpiration. Acta Horticulturae, 361: 294–301.
3. Biran I., Eliassaf A. 1980. The effect of container size and aeration conditions
on growth of roots and canopy of woody plants. Scientia Horticulturae, 12: 385–
394.
4. Cantliffe D. J. 1993. Pre- and postharvest practices for improved vegetable
transplant quality. HortTechnology, 3: 415–417.
5. Carmi A. 1986. Effects of root zone volume and plant density on the vegetative
and reproductive development of cotton. Field Crops Research, 3: 25–32.
148

6. Espinola H. N. R., Andriolo J. L., Bartz H. R. 2001. Dry matter accumulation
and distribution of pickling cucumber plants under three mineral nutrient levels.
Ciência Rural, 31(3): 387–392.
7. Gomez M. D., Baille A., Gonzalez-Real M. M., Mercader J. M. 2003. Dry matter
partitioning of greenhouse cucumber crops as affected by fruit load. Acta
Horticulturae, 614: 573–578.
8. Gül A. 1999. Investigations on the effects of media and bag volume on cucumber.
Cahiers Options Méditerranéennes, 31: 371–378.
9. Guttormsen G. 1974. Effects of root medium and watering on transpiration,
growth and development of glasshouse crops III. The effect of watering-factor
and volume of root medium on yield and quality of greenhouse tomatoes. Plant
and Soil, 40(3): 479–492.
10. Heuvelink E., Marcelis L. F. M. 1989. Dry matter distribution in tomato and
cucumber. Acta Horticulturae, 260: 149–180.
11. Kharkina T. G., Ottosen C. O., Rosenqvist E. 1999. Effects of root restriction on
the growth and physiology of cucumber plants. Physiologia Plantarum, 105(3):
434–441.
12. Lopez J., Vásquez F., Ramos F. 2004. Effect of substrate culture on growth, yield
and fruit quality of the greenhouse tomato. Acta Horticulturae, 659: 417–424.
13. Marcelis L. F. M. 1992. The dynamics of growth and dry matter distribution in
cucumber. Annals of Botany, 69: 487–492.
14. NeSmith D. S., Duval J. R. 1998. The effect of container size. HortTechnology,
8(4): 495–498.
15. Peil R. M., López-Gálvez J. 2005. Dry-matter partitioning as a determinant of
greenhouse fruit vegetable crops production. Brazilian Journal of Agricultural
Sciences, 11(1): 5–11.
16. Peterson T. A., Reinsel M. D., Krizek D. T. 1991. Tomato (Lycopersicon esculentum
Mill., cv. ‘Better Bush’) plant response to root restriction. Journal of
Experimental Botany, 42(10): 1 233–1 240.
17. Sirin U., Sevgican A. 1999. The effect of pot size and growing media on growth
of tomato in soilless culture. Acta Horticulturae, 491: 343–348.
18. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
19. Titl K. M., Bilderback T. E., Fontano W. C. 1987. Particle size and container size
effects on growth of the ornamental species. Journal of the American Society for
Horticultural Science, 112: 981–984.
20. Tonutti P., Giulivo C. 1990. Effect of available soil volume on growth of young
kiwi plants. Acta Horticulturae, 282: 283–294.
21. Tüzel I. H., Tüzel Y., Gül A., Altunlu H., Eltez R. Z. 2001. Effect of different
irrigation schedules, substrates and substrate volumes on fruit quality and yield
of greenhouse tomato. Acta Horticulturae, 548: 285–292.
149

22. Urrestarazu M., Martínez G. A., del Carmen Salas M. 2005. Almond shell waste:
possible local rockwool substitute in soilless crop culture. Scientia Horticulturae,
103(4): 453–460.
23. Verlodt H., Kamoun S. 1981. Influence du volume des sacs et l′addition de fumier
decompose sur le comportemet d′une culture de tomate en sac boudin a
base d′ une graminee marine “Posidonia oceánica” (L.) Del. Acta Horticulturae,
126: 263–272.
24. Yeh D. M., Chiang H. H. 2001. Growth and flower initiation in hydrangea as
affected by root restriction and defoliation. Scientia Horticulturae, 91(1–2):
123–132.
25. Yilmaz E., Gebologlu N. A 2002. Research on growing of cucumber (Cucumis
sativus L.) and squash (Cucurbita pepo L.) as second crop. Acta Horticulturae,
579: 307–312.
26. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. 2003. Большой практикум по фотосинтезу.
Aкaдемия, Москва.
27. Коняев Н. Ф. 1970. Математический метод определения площади листьев
растений. Доклады ВАСХНИЛ, 9: 5–6.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Influence of substrate volume on spring cucumber productivity
J. Jankauskienė, A. Brazaitytė
Summary
At the Lithuanian Institute of Horticulture in 2007–2009 cucumber hybrid ‘Mandy’
was grown in greenhouse covered with double polymeric film (sides covered with plastic).
The influence of peat substrate volume per plant on dry matter accumulation in leaves and
fruits, on early and total yield was investigated. Cucumber was grown in peat bags of different
volume: 15 liters (7.5 liters per plant), 20 liters (10 liter per plant), 25 liters (12.5 liters
per plant). During investigation there was measured plant height, established leaf assimilation
areas, dry matter content in cucumber leaves and fruits, photosynthetic pigments content
in cucumber leaves. The biggest leaf assimilation areas had cucumbers, which were
grown in peat bags of 25 liters. Substrate volume did not influenced dry matter content in
cucumber leaves and fruits, but influenced the earliness of investigated cucumber hybrid
and affected yield size. Cucumbers, which were grown in peat bags of 25 liters, produced
the biggest early and total yield. Average weight of fruits in all treatment was uniform.
Key words: cucumber, dry matter, yield, leaf assimilation area, photosynthesis pigments,
substrate volume.
150

SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF
HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Analysis of compartmentation of auxin binding
proteins in kidney bean cell mitochondria
Rima Mockevičiūtė, Nijolė Anisimovienė
Laboratory of Plant Physiology, Institute of Botany, Žaliųjų Ežerų 49, LT-08406
Vilnius, Lithuania, e-mail rima.mockeviciute@botanika.lt
The localization of auxin binding sites in mitochondria sub-compartments (matrix –
liquid phase and membranous structures) fractions separately has been investigated for the
first time. The specimens of matrix and membranous structure fraction have been prepared
by osmotic shock and differential centrifugation procedures.
The analysis of IAA-ABP (indole-3-acetic acid-auxin binding protein) complexes formation
in these fractions as well as protein samples derived from matrix by precipitation with
ammonium sulphate and purified on column chromatography (gel-filtration) or solubilized
membranous protein specimens were performed at the circumstance used for IAA-ABP
complexes formation in intact mitochondria.
On the basis of the obtained experimental results the preliminary supposition that the possibility
of ABPs functioning in matrix is doubtful may be suggested. According to preliminary
results, the IAA proteins are possibly localized in membranous structures and auxin binding
activity may be attributed to integral membranous proteins. The possibility of formation of
specifically bound IAA-ABP complexes with solubilized by digitonin membranous proteins at
pH 7.0 having the same or analogous specificity as the IAA-ABP complexes formed in intact
mitochondria has been demonstrated.
Key words: indole-3-acetic acid (IAA), IAA binding sites, IAA-ABP complexes, mitochondria,
kidney bean.
Introduction. According to the current endosymbiotic theory, plant cell organelle
mitochondria as well chloroplast are of endosymbiotic origin (Gray et al.,
1999). Chloroplast comes from photosynthetic green algae – free-living cyanobacteria
(McFadden, 2001), while the mitochondria – from α-proteobacteria, rickettsias
(Gray et al., 1999).
These organelles have their own genetic apparatus – not identical to nucleus,
which during evolution path has been reduced and (or) modified (Gray et al., 1999).
Some bacterial genes from mitochondria ancestors, such as central intermediary
metabolism, cell envelope formation, biosynthesis of cofactors and others, were lost
or transferred to the nucleus (Martin, Herrmann, 1998; Race et al., 1999) or (and)
replenished by introducing chloroplast DNA sequences (Lacoste-Royal, Gibbs, 1985).
Thus mitochondrial genome retained the possibility to respiration, transcription and
151

translation of few own proteins (about 8–16), mostly related with respiratory function
(Igmaberdiev, 2000).
Besides, employing physical-chemical methods of phytohormones analysis
and identification, it was determined that bacteria have the possibility to synthesize,
in contrast to flowering plants, high amount of phytohormone indole-3-acetic acid
(IAA) and to separate it out of the cell into culturall medium (Libbert et al., 1969;
Merkys et al., 1974). At present this feature is confirmed employing modern methods
of phytohormones analysis, such as HPLC, mass spectrometry (Sergeeva et al., 2002;
Karadeniz et al., 2006).
Nevertheless, there are still no suggestions on the possible role of IAA in this
organelle. So far the presence of endogenous IAA was discovered in mitochondria
sub-cellular fraction derived from sunflower leaves by method of gas chromatographic
analysis (Fregeau, Wightman, 1983). According to the data of these investigators the
level of endogenous IAA found in mitochondria is lower in comparison to chloroplast.
The possibility of IAA localization in mitochondria has been also confirmed employing
immunocytochemical method (Ohmiya, Hayashi, 1992). There is only one publication
with experimental evidence on the possibility of IAA synthesis in sub-cellular
mitochondria fraction derived from sunflower leaves from the precursor amino acid
L-trypthopan (Fregeau, Wightman, 1983).
Based on available information that: a) mitochondria is of bacterial origin; b)
the IAA synthesis feature is characteristic for both bacteria and mitochondria; c) this
organelle has its own genetic apparatus and can synthesize several individual proteins,
the investigations of the localization of auxin binding proteins (ABPs) in mitochondria
have been started. The obtained results revealed that one IAA binding site of is functioning
in intact mitochondria (Anisimovienė et al., 2004). Optimal pH for IAA-ABP
complexes formation is 7.0.
The aim of the present investigations here is to determine, in which compartment
of mitochondria matrix or membranes the ABP are functioning.
Object, methods and conditions. Etiolated 4–5-day age kidney bean (Phaseolus
vulgaris L.) hypocotyl segments responding to IAA influence by elongation
growth were used as the test object for the investigation of ABPs localization in plant
cells mitochondria sub-cellular fraction.
The optimal conditions for intact and functional mitochondria sub-cellular fraction
isolation: homogenization and wash medium compositions, differential centrifugation,
purification on a two-step Percoll gradient were carried out according to procedures
described by Jackson et al. (1979), and Fregeau and Wightman (1983) and adjusted
to test object (Anisimovienė et al., 2004) in order to prepare sub-cellular fraction of
mitochondria, which ensured purity and intactness.
The intactness and functionality of the mitochondria sub-cellular fraction was
estimated by measuring the concentration of oxygen using a chamber with a Clark-type
electrode (Jackson et al., 1979). The possible contamination of mitochondria fractions
the other compartments of the cell was verified biochemically. Protein content was
determined by Bradford (1976) method.
For sub-fractionation of intact mitochondria specimens the osmotic shock
procedures by three freeze (at -70 °C) and thaw (at 4 °C) in hypotonic medium
152

10 mM TRIS-HCl, pH 8.0, 10 mM TRIS-HCl, pH 7.0, 1 mM EDTA and 1 mM PMSF
(ratio – 1 : 7) cycles succeeding have been used (Fig. 1).
Separation of both membrane and matrix fractions was achieved by two different
procedures. The membranes and matrix sub-factions were differentiated from each
other by centrifugation for 10 min at 16 000 g (Möller et al, 1993). Or total mitochondria
samples (containing membranes and matrix mixture) obtained after freezing
and thawing procedure were vigorously shaken for 5 min with refined sunflower oil,
then separated into mitochondrial membrane structures containing their own proteins,
aqueous phase enriched with mitochondrial matrix proteins and protein free oil phases
by centrifugation at 20 000 g × 10 min (Hájek et al., 2004).
In order to reveal, in which sub-compartment of mitochondria the phytohormone
IAA binding sites are localized, the prepared membrane and matrix sub-fractions were
used for investigation of IAA with ABPs interaction (Fig. 1).
Fig. 1. The principal scheme of IAA binding activity in
mitochondria sub-compartments analysis
1 pav. Principinė IAR sujungimo aktyvumo mitochondrijų subkompartmentuose
tyrimų schema
IAA binding assays were carried out by common methods used for IAA and ABP
interaction analysis with other compartments of the cell, namely cytosol, plasmalemma,
chloroplast, tonoplast (Merkys et al., 1998; Anismovienė et al., 2000).
153

In such cases identical binding medium as for IAA-ABPs interaction analysis in
intact mitochondria has been used (Anisimovienė et al., 2004). It consists of 50 mM
TRIS-HCl buffer pH 7.0, containing 1 mM KCl, 1 mM MgCl 2
. Exposition time –
30 min. For assessment of total incorporation of exogenous IAA into complexes the
(2 – 14 C) 3-indoleacetic acid (American Radiolabeled Chemicals, Inc. 384) at concentration
of 0.5 µM (0.0005 mM) was used and specificity of forming complexes was
determined by using no-labeled IAA concentration of 0.1 mM. The formed IAA-ABP
complexes were precipitated with trichloracetic acid or by filtration through membrane
filters (0.2 μm, Millipore) (Fig. 1).
The amount of total and specifically bound IAA in complexes was estimated by
measuring the radioactivity of 14 C-IAA cpm (counts per minute) in Bray’s system
with scintillation counter Beckman LS 1801. K D
– by the calculation of unlabelled
IAA concentration needed for 50 % displacement of specifically bound 14 C IAA (Ray
et al., 1977).
Results. Analyzing the possibility of ABP localization and functioning in kidney
bean mitochondria sub-cellular fraction, it was revealed that in intact mitochondria
IAA-ABP complexes are formed at pH optimum 7.0. Specificity of these complexes
is 41.32 ± 3.62 %, amount of 14 C-IAA binding with protein unit 8 346 ± 435
cpm × mg -1 protein. Amount of total and specifically bound IAA with protein unit
about 2 times higher than total and specificity amount of intact chloroplast at pH
7.5, but complexes specificity is similar (Anisimovienė et al., 2004; Merkys et al.,
2004; Mockevičiūtė et al., 2006). Comparison of these and other main characteristics
of IAA-ABP complexes formed in different compartments of cells: KD, number of
IAA binding sites – n, saturation of IAA binding sites (Merkys, Darginavičienė,
1997; Anisimovienė et al., 2000) revealed that IAA-ABP complexes formed in intact
mitochondria are different from IAA-ABP complexes formed in other plant cell
compartments.
In order to estimate the locality of IAA binding sites in mitochondria the derived
intact specimens of these organelles were divided into two primary (basic) sub-compartments
by osmotic shock procedure. Matrix – liquid phase – of organelle, in which
synthesized polypeptides, encoded by mitochondrial DNA (Smeitink, 2003), and
membranous fractions where the translocase machinery of proteins import (Zhang,
Glaser, 2002) and metabolite transporters – import/export (Picault, 2004) are localized
and functioning.
As mentioned above, both isolated mitochondria sub-cellular fractions for IAA
binding tests were applied separately according to procedures commonly used for
IAA-ABP interaction analysis in other compartments of the cell, including intact
mitochondria (Merkys et al., 2004; Anisimovienė et al., 2004), i. e. in optimal for
IAA-ABP complexes formation binding medium and pH 7.0, amount of protein 300 µg
and 0.5 µM IAA in each sample of matrix or membranes.
According to the obtained results (Fig. 2), amount of IAA specifically associated
with ABP unit (cpm × mg -1 protein) in matrix is very low and reaches only ~ 5 %
in comparison with amount of specifically bound IAA to such amount of protein in
intact mitochondria. Specificity of these complexes is faithless, too. It reaches only
about 2–3 %.
154

In order to ascertain if the destruction of organelle has no effect on the value
of optimal pH for IAA and ABPs interaction, the analysis of IAA-ABP complexes
formation possibility in matrix was carried out at different pH from – 4 to 8 every
0.5. In such cases the reliability of specific IAA recognizing proteins residence and
functioning in mitochondria matrix as well as the possibility of specifically bound
IAA-ABP complexes formation in this sub-compartment of tested organelle has not
been supported. The amount of IAA bound with 1 mg of ABP ranges from 1 120 to
2 080 cpm specificity of formed complexes only from 1.8 to 3.5 %.
Tenuous possibility of specific IAA-ABP interaction and auxin recognizing protein
functioning in matrix was confirmed when the IAA binding experiments were
performed employing specimens of this mitochondria sub-compartment proteins precipitated
by ammonium sulphate (up to 80 % saturation) and purified by gel-filtration
on Sephadex G-25 column. Specific binding activity of purified protein specimens
reaches about 6–7 % in comparison with intact mitochondria protein unit.
Fig. 2. Comparison of IAA binding activity in mitochondria sub-fractions
2 pav. IAR sujungimo aktyvumo mitochondrijų subfrakcijose palyginimas
Thus, the obtained results led us to supposition that the possibility of ABP functioning
in matrix is doubtful.
Data of analysis of IAA-ABP complexes formation with crude membranous
structures specimens reveals the possibility of auxin binding sites localization in this
sub-compartment of mitochondria (Fig. 2). Although IAA and ABPs interactions are
weak the amount of IAA bound with protein unit is higher about 2–3 times in comparison
with matrix and reaches 4 162 ± 220 cpm × mg -1 protein. The value of specificity
of formed complexes in membranes exceeds 7–10 %. The results of supplementary
experiments on the effect of different pH (from 4 to 8, every 0.5) confirmed that
the specifically bound IAA-ABP complexes formation in mitochondria membranes
155

specimens is subordinated to pH 7.0. These results allow a supposition that proteins
of mitochondria membrane may be involved into formation of IAA-ABP complexes
in this organelle. This feature was confirmed by results of the experiments when other
methodical approaches have been used for mitochondria sub-fractionation (Hájek
et al., 2004). In this case sub-fractionation of mitochondria into membranes and matrix
fractions was achieved by their distribution between polar and non-polar phases employing
sunflower oil. It is known that under this procedure the membrane structures
are not destroyed (Hájek et al., 2004). In such experiments the amount of IAA bound
with membrane specimens reaches 5 716 ± 390 cpm and complexes specificity 12 %,
i. e. it is higher.
Based on these results the following supposition has been formulated: the
mitochondria’s ABPs are localized and functioning in membranes. Therefore, to deny
or confirm this presumption, the experiments employing solubilized membrane protein
specimens are preferable (Jones, 1999; Anisimovienė, Merkys, 2000; Jodinskienė,
Anisimovienė, 2007). At initial stages of these experiments the non-ionic detergent
Triton X-100, convenient for plasmalemma integral proteins solubilization has been
chosen. The optimal concentration of detergent (from 0.5 to 2.0 %) as well as the
protein and detergent ratio (from 1 : 1 to 1 : 5) have been selected experimentally
by comparison of the main characteristics of IAA-ABP complexes formed in intact
mitochondria (Table).
Table. Comparison of IAA-ABP complexes characteristics
Lentelė. IAR-ASB kompleksų charakteristikų palyginimas
Test object
Testo objektas
Intact mitochondria
Sveikos (funkcionuojančios)
mitochondrijos
Mitochondria membranes specimens
Mitochondrijų membranų preparatai
Mitochondria membranes protein
solubilized with Triton X-100*
Mitochondrijų membranų baltymai,
solubilizuoti Tritonu X-100*
Mitochondria membranes protein
solubilized with Digitonin**
Mitochondrijų membranų baltymai,
solubilizuoti Digitoninu**
Amount of specifically bound
IAA-ABP complexes
14
C-IAA, cpm × mg -1 protein
specificity
Specifinis 14 C-IAR
IAR-ASB kompleksų
prisijungimas
specifiškumas (%)
imp. × min. -1 × mg -1 baltymo
8 346 ± 435 38–41
5 716 ± 390 12
6 254 ± 361 14–15.5
7 499 ± 482 30–40
* Concentration of Triton X-100 1.75 %, detergent and protein ratio 1 : 3
Tritono X-100 koncentracija – 1,75 %, detergento baltymo santykis 1 : 3
**Concentration of digitonin 1.0 %, detergent and protein ratio 1 : 5
Digitonino koncentracija – 1,0 %, detergento baltymo santykis 1 : 5
156

Although under high detergent Triton X-100 concentration and high protein : detergent
ratio implication we did not succeed to achieve the expected results. Apparently,
we did not achieve full solubilization of these membrane integral proteins (Jones,
1999; Anisimovienė, et al., 2000). Because, when for solubilization of these proteins
detergent digitonin (Eubel et al., 2003) 1 % concentration, specific for mitochondria
membranes solubilization was applied, the same or almost the same amount of IAA
specifically bound with ABP unit and specificity of formed complexes have been
determined (Table).
Discussion. During the last two decades auxin binding sites localization on
plasmalemma and cytosol, IAA-protein interaction peculiarities as well as the role
of these complexes in auxin hormonal system action have been widely investigated
(Darginavičienė, 1992; Merkys et al., 1998; Anisimovienė et al., 2004; Zazimalova,
Napier, 2003).
Earlier experiments (Merkys et al., 2003; Anisimovienė et al., 2004; Mockevičiūtė
et al., 2006; Jodinskienė, Anisimovienė, 2007) revealed at least seven different binding
sites functioning in dicot (kidney bean) plant cells. Two of them are functioning in plasmalemma
(optimal pH for IAA-ABP complexes formation 5.5 and 7.5). Two IAA-ABPs
complexes are formed cytosol. The optimal pH for both low affinity (molecular mass
> 67 kDa) and high affinity (≈ 30 kDa) binding sites is 7.8. Two IAA-ABP complexes
(optimal pH 5.5 and 7.5) formed in kidney bean leaves cells chloroplast were also
ascertained (Anisimovienė et al., 2004). Based on experimental data the presumption
that IAA binding sites, which formed IAA-ABP complexes at pH optimal 5.5 are
localized and functioning in stroma, while other formed in chloroplast (optimum pH
for IAA-ABP complexes formation at 7.5) may be related to the proteins localized in
membranous structures (Mockevičiūtė et al., 2006) has been formulated. One binding
site is localized in mitochondria (Anisimovienė et al., 2004).
Presented results support the possibility of ABPs functioning in membranes of this
organelle. These results may be considered as to be in agreement with the date obtained
by other investigators, in which the possibility of IAA synthesis in mitochondria from
amino acid tryptophane has been determined. The occurrence of natural IAA in both
plant cell organelles – chloroplast and mitochondria – in sunflower, barley leaves using
methods of biochemical analysis and in leaf cells of peach using immunocitochemical
analysis (Wighman, Fregeau, 1983; Ohmyia, Hyashi, 1992) has been proved. They may
be also be considered in agreement with data on the possibility of bacteria – according
to endosymbiotic theory progenitors of these organelles in plant cell (Gay, 1999) – to
synthesize high amounts of IAA and segregate this compound out of cell (Libbert et al.,
1969; Merkys et al., 1974; Sergeeva et al., 2002; Karadeniz et al., 2006).
In spite of the discovery of the possible of IAA-ABP complexes formation in
intact and functioning mitochondria (Merkys et al., 2004; Anisimovenė et al., 2004)
and localization of IAA binding sites in their membranes of it, the consideration on
the possible role of these complexes formed in this organelle in IAA system action or
signaling is problematic because these questions are still no investigated.
While the characteristics of IAA-ABP complexes formed in mitochondria of
kidney bean cells differ from ABP-IAA-receptor complex, having the carboxyl group
binding domain /-His-Arg-His-/ and functioning in plasmalemma, it is possible to
157

assume that their role also differs. Characteristics of IAA-ABP complexes formed
in mitochondria membranes are comparable with specifically bound IAA complexes
formed with other cupin family ABP, named ABP19/20, localization of which in mitochondria
of peach leaves cells has been determined immunocitochemically (Ohmyia
et al., 1998). In this ABP IAA carboxyl group binding cluster between two histidines
the redundancy of amino acid threonine is localized. Doubtless, the IAA signaling
and redistribution in the cell involves many proteins, not just IAA-receptors (Teale
et al., 2006). Realization of IAA physiological function in growth and developmental
processes of the plant cells is related not only with interaction of ABP- proteins receptors
but also with other IAA-recognizing proteins, namely IAA-enzymes and IAAtransporters
(Zazimalova, Napier, 2003; Teale et al., 2006). Based on the possibility
of bacteria cell translocation of IAA out of the cell (Merkys et al., 1974; Sergeeva
et al., 2002; Karadeniz et al., 2006), it may be supposed that IAA could be portaged
out of mitochondria into cytosol by amino acids permeases such as ANT1, member
of LAX family transporters having 11 putative transmembrane domains (Chen et al.,
2001; Teale et al., 2006). This feature may be related to structural similarity of IAA
with its precursor amino acid tryptophan and histidine (Zazimalova, Napier, 2003).
IAA transport through organelle (chloroplast and mitochondria) membranes may be
performed by bacterial ancestor permeases – amino acid/auxin permeases characteristic
for plants, animals, yeast and fungi cells (Young et al., 1999) as well.
In spite of that the question on the possible role of IAA-ABP complexes formed
in mitochondria membranes must to be answered in future.
Conclusions. 1. Our results for the first time show that ABP formed complexes
with IAA in intact mitochondria at optimal pH 7.0 may be localized in membrane
structures of this organelle.
2. Because the same or analogous IAA binding activity of ABP in intact mitochondria
has been achieved in specimens of membranes proteins fully solubilized
by digitonin, it is possible to assume that this feature is characteristic for integral
membrane proteins.
3. The possibility of ABPs localization and functioning in matrix remains doubtful.
Acknowledgements. This work was in part supported by Lithuanian State
Science and Studies Foundation.
Gauta 2009 07 15
Parengta spausdinti 2009 12 07
References
1. Anisimovienė N., Merkys A. 2000. Approaches for identification of auxin-binding
proteins in the plasmalemma of dicotyledonous plants. Biologija, 2: 279–282.
2. Anisimovienė N., Merkys A., Jodinskienė M., Mockevičiūtė R. 2000. IAAprotein
complexes in different compartments of dicotyledonous plant cells.
Sodininkystė ir daržininkystė, 19(3): 86–97.
158

3. Anisimovienė N., Mockevičiūtė R., Merkys A. 2004. Investigations of IAA
binding in chloroplast and mitochondria. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(2):
12–22.
4. Bradford M. M. 1976. A rapid and sensitive method for the quantitation of microgram
quantities of protein utilizing the principle of protein-dye binding. Anal
Biochem., 72(1–2): 248–254.
5. Chen L., Otriz-Lopez A., Jung A., Bush D. 2001. ANT1, an aromatic and neutral
amino acid transporter in Arabidopsis. Plant physiology, 125: 1 813–1 820.
6. Darginavičene Ju. V. 1992. Rolj processov transporta i recepcii indoliluksusnoj
kisloty v reguljacii lateraljnopoljarizovannogo rosta pri gravitropizme: diss. na
soisk. uč. st. d-ra biol. nauk. Moskva.
7. Eubel H, Jänsch L., Braun H. P. 2003. New insights into respiratory chain of
plant mitochondria. Supercomplexes and a unique composition of complex II.
Plant Physiology, 133: 274–286.
8. Fregeau J. A., Wightman F. 1983. Natural occurrence and biosynthesis of auxins
in chloroplast and mitochondrial fractions from sunflower leaves. Plant Science
Letters, 32(1-2): 23-34.
9. Gray M. W., Burger G., Lang B. F. 1999. Mitochondrial evolution. Science, 283:
1 476–1 481.
10. Hájek T., Honys D., Čapková V. 2004. New method of plant mitochondria isolation
and sub-fractionation for proteomic analyses. Plant Science, 167: 389–395.
11. Igamberdiev A. U. 2000. Unikal’naja genetičeskaja sistema mitohondrij.
Biologija, 6: 32–36.
12. Jackson C., Dench J. E., Hall D. O., Moore A. L. 1979. Separation of
Mitochondria from Contaminating Subcellular Structures Utilizing Silica Sol
Gradient Centrifugation. Plant Physiology, 64(1): 150–153.
13. Jodinskienė M., Anisimovienė N. 2007. Peculiarities of two different IAA
binding sites functioning in plasmalemma of hypocotyls cells of kidney bean.
Biologija, 18: 8–11.
14. Jones M. N. 1999. Surfactants in membrane solubilisation. International Journal
of Pharmaceutics, 177: 137–159.
15. Karadeniz A., Topeuoglu S. F., Inan S. 2006. Axin, gibberellin, cytokinin and
abscisic acid production in some bacteria. World Journal of Microbiology &
Biotechnology, 22: 1 061–1 064.
16. Lacote-Royal G., Gibbs S. P. 1985. Ochromonas mitochondria contain a specific
chloroplast protein. PNAS, 82: 1 456–1 459.
17. Libbert E., Risch H. 1969. Interaction between plants and epiphytic bacteria
regarding their auxin metabolism. V. Isolation and identification of the IAA producing
and destroying bacteria from pea Plantas. Pfysiol. Plant. 22: 51–58.
18. Martin W., Herrmann R. G. 1998. Gene transfer from organelles to the nucleus:
how much, what happens, and why Plant Physiology, 118: 9–17.
19. McFadden G. I. 2001. Chloroplast origin and integration. Plant Physiology, 125:
50–53.
159

20. Merkys A., Anisimovienė N., Jodinskienė M., Mockevičiūtė R. 2004. Peculiarities
of IAA-binding sites in different compartments of Phaseolus vulgaris L.
cells. Biologija, 2(1): 109–112.
21. Merkys A., Anisimovienė N., Putrimas A. 1974. Comparative study of the IAA
content in systematically different plants. Biochem. Physiol. Pflanzen, 165:
67–81.
22. Merkys A., Darginavičienė J., Maksimov G., Žemėnas J., Jurkonienė S.,
Kazlauskas A., Bareikienė N. 1998. Formation and activity dynamics of indole-
3-acetic acid protein complexes during gravitropic reaction. Biologija, 3: 22–
25.
23. Merkys A., Darginavičienė J. 1997. Plant gravitropic response. Advances in
Space Biology and Medicine, 6: 213–230.
24. Mockevičiūtė R., Anisimovienė N., Merkys A. 2006. Comparison of different
IAA-ABP complexes formed in kidney bean cell chloroplasts and mitochondria.
Biologija, 3: 102–105.
25. Möller I. M., Rasmusson A. G., Fredlund K. M. 1993. NAD(P)H-ubiquinone
oxidoreductases in plant mitochondria. Journal of bioenergetics and biomembranes,
25: 377–384.
26. Ohmiya A., Hayashi T. 1992. Immuno-gold localization of IAA in leaf cells of
Prunus persica at different stages of development. Physiologia Plantarum, 85:
439–445.
27. Ohmiya A., Tanaka Y., Kadowaki K., Hayashi T. 1998. Cloning of genes encoding
auxin-binding proteins (ABP19/20) from peach: significant peptide
sequence similarity with germin-like proteins. Plant and Cell Physiol., 39(5):
492–499.
28. Picault N., Hodges M., Palmieri L., Palmieri F. 2004. The growing family of
mitochondrial carriers in Arabidopsis. Trends in Plant Science 9(3): 138–146.
29. Race H. L., Herrmann R. G., Martin W. 1999. Why have organelles retained
genomes Trends in Genetics, 15: 364–370.
30. Sergeeva E., Liaimer A., Bergman B. 2002. Evidence for production of the phytohormone
indole-3-acetic acid by cyanobacteria. Planta, 215(2): 229–238.
31. Smeitink J. 2003. Distinct Clinical Phenotypes Associated with a Mutation in
the Mitochondrial Translation Elongation Factor EFTs. The American Journal
of Human Genetics, 79(5): 869–877.
32. Teale W. D., Papanov I. A., Palme K. 2006. Auxin in action: signaling, transport
and control of plant growth and development. Molecular cell biology, 7:
847–859.
33. Young G. B., Jack D. L., Smith D. W., Saier M. H. Jr. 1999. The amino acid/auxin:
proton symport permease family. Biochimica et Biophysica Acta, 1 415(2): 306–
322.
34. Zazimalova E., Napier R. M. 2003. Points of regulation of auxin action. Plant
cell reports, 21: 625–634.
160

35. Zhang X. P., Glaser E. 2002. Interaction of plant mitochondrial and chloroplast
signal peptides with the Hsp 70 molecular chaperone. Trends in Plant Science,
7: 14–21.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI. 2009. 28(4).
Auksiną prisijungiančių baltymų kompartmentacijos pupelių ląstelių
mitochondrijose tyrimai
R. Mockevičiūtė, N. Anisimovienė
Santrauka
Pirmą kartą tirta auksino prisijungimo vietų lokalizacija mitochondrijų sub-kompartmentų
(matrikso – skysta fazė ir membranų struktūrų) frakcijose atskirai. Matrikso ir membranų
struktūrų frakcijų preparatai buvo gauti osmotinio šoko ir diferencinio centrifugavimo būdu.
Šiose frakcijose ir matrikso baltymų, išsodintų amonio sulfatu ir išvalytų chromatografinėje
(gel-filtracinėje) kolonėlėje, ar solubilizuotų membranų baltymų pavyzdžiuose IAR-ASB
(indolil-3-acto rūgštis – auksiną prisijungiantys baltymai) kompleksų formavimosi analizė buvo
atlikta tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tiriant IAR-ASB kompleksų formavimąsi intaktinėse
mitochondrijose.
Sukauptų bandymų rezultatų duomenys leido daryti prielaidą, kad ASB funkcionavimo
galimybė matrikse yra abejotina ir galbūt gali būti atmesta.
IAR atpažįstantys baltymai, matyt, yra lokalizuoti membranų struktūrose, o auksino
prisijungimo aktyvumas priskirtinas integraliniams membranų baltymams.
Parodyta specifiškai sujungtų IAR-ASB kompleksų formavimosi galimybė digitoninu
solubilizuotais membranų baltymais, kai terpės pH 7,0. Susiformavę IAR ir mitochondrijų
membranų baltymų kompleksai yra tokio pat arba analogiško specifiškumo, kaip ir IAR-ASB
kompleksai, susiformuojantys intaktinėse mitochondrijose.
Reikšminiai žodžiai: indolil-3-acto rūgštis (IAR), IAR prisijungimo vietos, saitai, IAR-
ASB kompleksai, mitochondrijos, pupelės.
161

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Kadmio poveikis skirtingo vystymosi tarpsnio sėjamojo
žirnio (Pisum sativum L.) fotosintezei ir augimui
Irena Januškaitienė, Austra Dikšaitytė
Vytauto Didžiojo universitetas, Daukanto g. 28, LT-44246 Kaunas,
el. paštas I.Januskaitiene@gmf.vdu.lt
Šio darbo tikslas – ištirti 1 ir 6 mM koncentracijos kadmio poveikį sėjamojo žirnio (Pisum
sativum L.) fotosintezės intensyvumui ir augimui, atsižvelgiant į žirnių vystymosi tarpsnį.
Sėjamieji žirniai buvo sėjami į vegetacinius indus su paruoštu neutralaus rūgštumo durpių
substratu (6,0–6,5 pH), o po sudygimo praėjus 10 ir 17 dienų, t. y. lapų vystymosi ir šoninių
ūglių formavimosi tarpsniais, veikti skirtingos koncentracijos kadmio tirpalais. Esant 1 mM
Cd poveikiui, lapų vystymosi ir šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių vidutinis fotosintezės
intensyvumo skirtumas nuo kontrolinių augalų yra atitinkamai 11,5 ir 8,2 % (p > 0,05),
o esant 6 mM Cd poveikiui, – atitinkamai 29,5 ir 30,7 % (p < 0,05). Lapų vystymosi tarpsnio
žirnių sausa biomasė, esant 6 mM koncentracijos kadmio poveikiui, sumažėja beveik du kartus
daugiau nei šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių, palyginti su kontroliniais augalais.
Žirniai, veikti lapų vystymosi tarpsnio metu, buvo jautresni 6 mM koncentracijos kadmio
poveikiui nei žirniai, kurie kadmiu veikti šoninių ūglių formavimosi tarpsnio metu.
Reikšminiai žodžiai: kadmis, vystymosi tarpsnis, fotosintezės intensyvumas, sausa
biomasė, sėjamasis žirnis, Pisum sativum L.
Įvadas. Nors nemažai sunkiųjų metalų yra būtini augalams augti ir vystytis,
tačiau jų perteklius sukelia toksinius sindromus: stabdo augimą, slopina fotosintezę,
keičia žiotelių veikimą, vandens balansą, slopina medžiagų apykaitą ir sutrikdo
augalų augimą bei vystymąsi (Prasad ir kt., 2001). Keičiantis aplinkos sąlygoms,
augalai stengiasi prisitaikyti ar kitaip įveikti stresą, o jų atsakas į nepalankius
veiksnius priklauso ir nuo augalo vystymosi tarpsnio (Lichtenthaler, 1996; Larcher,
2003). Streso įveikimo mechanizmai pirmiausia ima veikti jaunų augalų lapuose
(Reifenrath, Muller 2007). Tad šiems procesams skiriama labai daug energijos, kuri
galėtų būti panaudota augalo augimui ir vystymuisi. Be abejo, vėlesniais vystymosi
tarpsniais augalai yra sukaupę didesnę augalo masę, tad ir didesnius energijos
išteklius. Taigi aplinkos poveikiui augalai jautriausi juvenaliniame (ankstyvajame)
etape, kuris prasideda sėkloms dygstant ir trunka iki dauginimosi organų susidarymo.
Šis etapas gali trukti ilgokai, ir augalas vėluoja žydėti arba visai nežydi, jeigu
aplinkos sąlygos jam nepalankios (Duchovskis, 1998). Pavyzdžiui, ankstyvaisiais
pupų vystymosi tarpsniais (30 dienų po sudygimo) 56 ir 112 mg/l Cd koncentraci-

jos tirpalai slopino fotosintezės intensyvumą net apie 50 %, o vėlesniais tarpsniais
(70 dienų po sudygimo) jau neturėjo jokios reikšmingos įtakos (Sawhney ir kt.,
1990).
Tyrimais nustatyta, kad Cd sukeltas stresas mažina fotosintezės intensyvumo
tempą augaluose galbūt dėl sumažėjusio chlorofilų kiekio (Molas, 2002; Burzynski
ir Klobus, 2004)arba dėl padidėjusio viduląstelinio CO 2
kiekio lapuose (Dong ir kt.,
2005). Fotosintezės slopinimas vyksta netiesiogiai, kaip sumažėjusio žiotelių laidumo
rezultatas (Sheoran ir kt., 1990). Dar kiti autoriai yra nustatę, kad Cd 2+ jonai slopina
FS II pakeisdami Ca 2+ jonus, kurie taip pat reikalingi elektronų srautui (Ouzounidou
ir kt., 1997). Be to, Cd labai keičia vandens balansą (Barcelo, Poschenrieder, 1990;
Costa, Morel, 1993; Burzynski, Klobus, 2004). Šio nuodingo metalo poveikis gali
sukelti vandens deficito stresą. Patekęs į augalus kadmis keičia transpiracijos procesus,
keisdamas ne tik vandens balansą, bet ir nitratų pasisavinimo galimybes (Hernandez,
Cooke, 1997; Poschenrieder, Barcelo, 1999; Burzynski, Klobus, 2004).
Dėl per didelio kadmio kiekio dirvožemyje sulėtėja daugelio augalų, ypač šaknų,
vystymasis (Weigel, Jager, 1980), mineralinių medžiagų ardymo ir angliavandenių
metabolizmo procesai (Moya ir kt., 1993) ir labai sumažėja augalų biomasės kiekis.
Taigi biomasės sumažėjimas dėl Cd toksiškumo gali būti tiesioginis chlorofilų sintezės
(Padmaja ir kt., 1990) ir fotosintezės slopinimo rezultatas (Bazzaz ir kt., 1975). Tačiau
esama duomenų, kad mažos kadmio, kaip ir būtinų mikroelementų, koncentracijos
skatina augalų augimą: padidėja augalų biomasė, šaknų tankis, lapų plotas (Arduini
ir kt., 1994; Wu ir kt., 2003).
Atliekant minėtus tyrimus, vis dar mažai dėmesio skiriama augalų vystymosi
tarpsnio įtakai nustatyti. Šio darbo tikslas – ištirti 1 ir 6 mM kadmio koncentracijų
poveikį skirtingų vystymosi tarpsnių sėjamojo žirnio (veislė ‛Ilgiai’) fotosintezės
intensyvumui ir antžeminei sausai biomasei.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimams buvo pasirinktas sėjamasis
žirnis (Pisum sativum L., veislė ‘Ilgiai’), labai jautrus sunkiųjų metalų poveikiui.
Siekiant išsiaiškinti kadmio poveikį skirtingo vystymosi tarpsnio sėjamojo žirnio
fotosintezės intensyvumui ir augimui, bandymai buvo atlikti Vytauto Didžiojo universiteto
Aplinkotyros katedros laboratorijoje.
Žirniai buvo sėjami po 20 sėklų į 5 l talpos vegetacinius indus su paruoštu neutralaus
rūgštumo durpių substratu (6,0–6,5 pH). Pasėti augalai bandymo metu buvo
auginami laboratorijoje, esant 14 val. fotoperiodui, 20–25 °C vidutinei temperatūrai ir
60 % santykiniam drėgniui. Apšvietimui naudotos „Philips Master Green Power CG T“
600 W lempos, kurios skleidė 14 000 Lx intensyvumo šviesą.
Siekiant nustatyti Cd įtaką skirtingo vystymosi tarpsnio žirnių fotosintezės intensyvumui
ir augimui, pasėti žirniai buvo padalyti į dvi grupes. Pusė augalų praėjus
10 dienų po sudygimo, t. y. lapų vystymosi tarpsnio metu (Growth stages..., 2001),
buvo palaistyta skirtingos koncentracijos kadmio sulfato tirpalais. Likusieji žirniai
kadmio tirpalais palaistyti po savaitės, t. y. jau formuojantis šoniniams ūgliams (Growth
stages..., 2001). Į 5 l talpos vegetacinį indą su durpių substratu buvo pilamas 1 litras
tirpalo. Tirtas labai silpnos (1 mM) ir vidutinės (6 mM) koncentracijos poveikis. Šios
koncentracijos pasirinktos remiantis ankstesniais Aplinkotyros katedroje atliktais
tyrimais (Januškaitienė ir kt., 2008). Kontroliniai augalai buvo laistomi vandeniu.
164

Pagrindiniai tiriami augalų rodikliai – fotosintezės intensyvumas ir sausa antžeminė
biomasė.
Žirnius palaisčius tam tikros koncentracijos kadmio tirpalu, fotosintezės intensyvumas
(CO 2
asimiliavimo greitis lape) kasdien matuotas nešiojamuoju fotosintezės
įrenginiu LI-6400 (LI-COR, JAV). Antrosios šakelės lapų fotosintezės intensyvumas
registruotas kas 20 sekundžių, matavimas truko 2 valandas. Iš šių duomenų buvo
vedamas tos dienos momentinio fotosintezės intensyvumo vidurkis. Vieno bandymo
trukmė – 5 dienos. Aplinkos sąlygų rodikliai, nustatyti fotosintezės intensyvumo
matavimų metu, pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Aplinkos sąlygų rodikliai bandymo metu
Table 1. Parameters of environment conditions during experiment
Cd koncentracija
tirpale
Cd concentration
in solution,
mM
Oro srauto
greitis
Air flow
rate,
μmol s -1
Bloko ir lapo
temperatūra
Block and leaf
temperature,
°C
CO 2
koncentracija
bandinio kameroje
CO 2
concentration
in sample cell,
μmol CO 2
mol -1
Vidutinis santykinis
drėgnis mėginio
kameroje
Relative humidity
in sample cell, %
Apšviestumas
kvantais
Lightness
in quantum,
μmol m -2 s -1
0 400 25 300–400 25 180
1 400 25 300–400 23 178
6 400 25 350–450 28 165
Sausai biomasei nustatyti bandymų pabaigoje žirnių daigai buvo džiovinami
termostate +60 °C temperatūroje vieną parą. Vieno augalo sausos biomasės vidurkis
apskaičiuotas įvertinus penkis augalus.
Bandymo metu tirtų veiksnių įtakos patikimumas įvertintas dispersinės analizės
metodu „Anova“, apskaičiuojant F kriterijų ir jo p reikšmę, o lyginant du atvejus
apskaičiuota Stjudento t kriterijaus p reikšmė. Skaičiavimai atlikti naudojantis programiniu
paketu „Statistica 6.0“.
Rezultatai. Lapų vystymosi tarpsnio žirnius paveikus silpnos (1 mM) koncentracijos
kadmio tirpalu, pirmąją poveikio dieną jau pastebėtas fotosintezės intensyvumo
sumažėjimas (1 pav.). Kontrolinių augalų fotosintezės intensyvumo vidurkis
yra 4,69 µmol CO 2
m -2 s -1 , o paveiktų 1 mM koncentracijos Cd tirpalu – 3,87 µmol
CO 2
m -2 s -1 (17,5 % mažiau nei kontrolinių augalų). Vidurkiai statistiškai skiriasi
(p < 0,05). Tačiau jau antrąją po poveikio matavimo dieną nustatytas nedidelis lapų
vystymosi tarpsnio žirnių, paveiktų 1 mM koncentracijos Cd tirpalu, fotosintezės
intensyvumo padidėjimas. Jis išlieka ir trečią matavimo dieną, nors ir yra mažesnis
nei kontrolinių augalų. Fotosintezės intensyvumas šiomis dienomis yra atitinkamai
12,2 (p < 0,05) ir 1,1 % (p > 0,05) mažesnis nei kontrolinių augalų. Nuo trečios poveikio
dienos fotosintezės intensyvumas vėl po truputį mažėja ir bandymo pabaigoje
yra apie 17 % mažesnis (p < 0,05) nei kontrolėje.
165

1 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sėjamųjų žirnių fotosintezės intensyvumas,
paveikus 1 mM koncentracijos kadmio tirpalu, palyginti su kontroliniais augalais
(vidurkis ± PI 0,05
)
Fig. 1. Photosynthesis rate of leaf development stage peas under impact of
1 mM Cd concentration compared to reference treatment (mean ± CI 0.05
)
Didesnės (6 mM) koncentracijos Cd tirpalas pirmą poveikio dieną lapų vystymosi
tarpsnio žirnius veikė priešingai – stimuliavo fotosintezės intensyvumą, t. y. jis buvo
9,4 % didesnis nei kontrolinių augalų. Vidurkiai skiriasi iš esmės (p < 0,05) (2 pav.).
2 pav. Lapų vystymosi tarpsnio sėjamųjų žirnių fotosintezės intensyvumas,
paveikus 6 mM koncentracijos kadmio tirpalu, palyginti su kontroliniais augalais
(vidurkis ± PI 0,05
)
Fig. 2. Photosynthesis rate of leaf development stage peas under impact of
6 mM Cd concentration compared to reference treatment (mean ± CI 0.05
)
Antrą po poveikio dieną jau pastebėtas nedidelis fotosintezės intensyvumo
slopinimas, t. y. jis buvo 5,2 % mažesnis nei kontrolinių augalų (p < 0,05). Trečią
matavimo dieną kadmio poveikis dar sustiprėjo – fotosintezės intensyvumas buvo
13,9 % mažesnis nei kontrolinių augalų (p < 0,05), ketvirtą dieną pasiekė minimumą –
1,3 µmol CO 2
m -2 s -1 , o tai net 73 % mažiau nei kontrolinių augalų (p < 0,05). Penktą
matavimo dieną 6 mM koncentracijos Cd tirpalu paveiktų lapų vystymosi tarpsnio
žirnių fotosintezės intensyvumas šiek tiek padidėjo, tačiau slopinimas vis tiek išliko
166

labai stiprus – fotosintezės intensyvumas buvo 65 % mažesnis nei kontroliniuose augaluose,
bet 48 % didesnis nei 1 mM koncentracijos kadmio tirpalu paveiktuose lapų
vystymosi tarpsnio žirniuose. Vidurkiai skiriasi iš esmės (p < 0,05).
Šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnius paveikus 1 mM koncentracijos kadmio
tirpalu, poveikio pradžioje taip pat pastebėtas fotosintezės intensyvumo slopinimas
(p > 0,05) (3 pav.). Antrą dieną po poveikio nustatytas 10,2 % didesnis nei kontrolinių
augalų fotosintezės intensyvumo stimuliavimas (p < 0,05). Trečią matavimo dieną
1 mM koncentracijos Cd tirpalu paveiktų šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių
fotosintezės intensyvumas yra stipriai slopinamas – net 30,3 % mažesnis nei kontrolinių
augalų (p < 0,05), tačiau ketvirtą matavimo dieną fotosintezės intensyvumas šiek tiek
padidėja ir nuo kontrolinių augalų skiriasi tik 5,8 % (p > 0,05).
3 pav. Šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų žirnių fotosintezės intensyvumas,
paveikus 1 mM koncentracijos kadmio tirpalu, palyginti su kontroliniais
augalais (vidurkis ± PI 0,05)
Fig. 3. Photosynthesis rate of lateral shoots formation stage peas under impact of 1 mM Cd
concentration compared to reference treatment (mean ± CI 0.05)
Šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnius veikiant didesnės koncentracijos
kadmio tirpalu, metalo neigiamas poveikis taip pat stiprėja. Tačiau, priešingai nei
veikiant lapų vystymosi tarpsnio žirnius, kai bandymo pradžioje fotosintezės intensyvumas
yra stimuliuojamas, 6 mM koncentracijos Cd tirpalo poveikis šoninių ūglių
formavimosi tarpsnio žirniams jau pirmą dieną 4,2 % slopino fotosintezės intensyvumą
(p < 0,05). Antrą dieną pastebėtas dar stipresnis poveikis, t. y. fotosintezės intensyvumas
buvo 30,6 % (p < 0,05) mažesnis nei kontrolinių augalų (4 pav.). Trečią matavimo
dieną minėtų žirnių fotosintezės intensyvumas padidėja, tačiau vis tiek yra 25 % mažesnis
nei kontrolinių augalų (p < 0,05). Nuo trečios poveikio dienos fotosintezės intensyvumas
nuosekliai mažėja. Bandymo pabaigoje fotosintezės intensyvumas tesiekė
2,12 µmol CO 2
m -2 s -1 , t. y. buvo 56 % mažesnis nei kontrolinių augalų.
1 ir 6 mM koncentracijos kadmio tirpalų poveikio lapų vystymosi ir šoninių ūglių
formavimosi tarpsnių sėjamųjų žirnių sausai biomasei duomenys pateikti 5 a paveiksle.
Esant silpnam (1 mM) kadmio poveikiui, lapų vystymosi tarpsnio žirnių sausa biomasė
padidėja 0,04 g, palyginti su kontroliniais augalais, tačiau vidurkių skirtumai nėra
esminiai (p > 0,05). Tačiau paveikus didesnės (6 mM) koncentracijos kadmio tirpalu,
minėtų žirnių sausa biomasė sumažėja 2,3 karto, palyginti su kontroliniais augalais.
167

4 pav. Šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų žirnių fotosintezės
intensyvumas, paveikus 6 mM koncentracijos kadmio tirpalu,
palyginti su kontroliniais augalais (vidurkis ± PI 0,05
)
Fig. 4. Photosynthesis rate of lateral shoots formation stage peas under impact of
6 mM Cd concentration compared to reference treatment (mean ± CI 0.05
)
5 pav. Lapų vystymosi (a) ir šoninių ūglių formavimosi (b)
tarpsnių sėjamųjų žirnių antžeminės dalies vidutinė vieno augalo sausa biomasė,
esant skirtingam kadmio poveikiui (vidurkis ± PI 0,05
)
Fig. 5. One pea dry overground biomass of leaf development stage (a) and lateral shoots
formation stage (b) under impact of different Cd concentration (mean ± CI 0.05
)
Didėjant kadmio koncentracijai, šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų
žirnių sausa biomasė atitinkamai mažėja (5 b pav.). Veikiant silpnos (1 mM) koncentracijos
Cd tirpalu, šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų žirnių sausa biomasė
sumažėja apie 0,04 g, palyginti su kontroliniais augalais, tačiau vidurkių skirtumai
nėra esminiai (p > 0,05). Veikiant 6 mM koncentracijos kadmio tirpalu, biomasė sumažėja
apie 22 %, palyginti su kontroliniais augalais (2 lentelė). Vidurkiai skiriasi iš
esmės (p < 0,05).
168

2 lentelė. Fotosintezės intensyvumo ir sausos biomasės sumažėjimas, palyginti
su kontroliniais augalais, esant skirtingam žirnių vystymosi tarpsniui ir skirtingų
Cd koncentracijų poveikiui
Table 2. Decrease of photosynthesis intensity and dry biomass in comparison with control
under impact of different Cd concentrations
Rodiklis
Indicator
Cd,
mM
Sumažėjimas, palyginti su kontrolė
Decrease in comparison with control, %
lapų vystymosi šoninių ūglių
tarpsnis formavimosi tarpsnis
leaf development stage lateral shoots stage
Vidutinis fotosintezės intensyvumas 1 6 11,5 29,5* 8,2 30,7*
Average photosynthesis rate
Sausa biomasė
1 6 +17,2 56,1* 6,7 21,9*
Dry biomass
* statistiškai esminis skirtumas, palyginti su kontroliniais augalais, p < 0,05 / * statistically
significant difference from the control, p < 0.05
Aptarimas. Augalų išsivystymo tarpsnis yra labai svarbus veiksnys, tyrinėjant
augalų atsaką į aplinkos veiksnių, ypač antropogeninių, poveikį. Jauni ir seni organizmai
paprastai yra jautresni stresorių poveikiui (Larcher, 2003). Skorzynska-
Polit, Baszynski (1997), tirdami kadmio poveikį vijoklinėms pupelėms (Phaseolus
coccineus) skirtingais jų vystymosi tarpsniais, nustatė, kad augalų atsakas į
stresą priklausė nuo augalo amžiaus ir kadmio poveikio laiko. Kuo jaunesni augalai
buvo veikiami kadmiu, tuo didesni augimo rodiklių pokyčiai buvo aptinkami,
o fotosintezės intensyvumo pokyčių nenustatyta. Vėlesnių vystymosi tarpsnių
augalų fotosintetinio aparato jautrumas kadmiui išaugo, bet augimo rodikliai kito
gerokai mažiau. Mūsų bandymais nustatyta, kad, didėjant kadmio koncentracijai,
stiprėja ir jo neigiamas poveikis sėjamųjų žirnių fotosintezės intensyvumui. Lapų
vystymosi tarpsnio ir šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų žirnių vidutinis
visų matavimų fotosintezės intensyvumo skirtumas nuo kontrolinių augalų, esant
1 mM koncentracijos Cd poveikiui, yra atitinkamai 11,5 ir 8,2 % (p > 0,05), o esant
6 mM koncentracijos Cd poveikiui, – atitinkamai 29,5 ir 30,7 % (p < 0,05) (2 lentelė).
Matyti, kad lapų vystymosi tarpsnio ir šoninių ūglių formavimosi tarpsnio sėjamųjų
žirnių vidutinio fotosintezės intensyvumo skirtumas, esant skirtingoms kadmio
koncentracijoms, viso bandymo metu yra nedidelis. Atliekant faktorinę dispersinę
analizę, nustatyta, kad, veikiant žirnius 1 mM koncentracijos kadmio tirpalu, vysstymosi
tarpsnis, kaip veiksnys, neturėjo statistiškai reikšmingo poveikio (p > 0,05)
fotosintezės intensyvumui visų matavimų metu. Veikiant žirnius 6 mM koncentracijos
kadmio tirpalu, vystymosi tarpsnis statistiškai reikšmingai keitė žirnių
fotosintezės intensyvumą (p < 0,05). Papazoglou ir kt. (2005) taip pat tyrė 0,05–
0,5 mM koncentracijos kadmio poveikį nendrių (Arundo donax L.) fotosintezei ir
augimui. Jie nustatė teigiamą mažų kadmio koncentracijų poveikį fotosintezės eigai
ir augalų augimui, tačiau gauti skirtumai nėra esminiai. Fotosintezės slopinimas ar
oksidacinis stresas taip pat nebuvo nustatyti tiriant 0,1 mM koncentracijos kadmio
poveikį tabako (Nicotia tabacum L.) augalams, o didesnė koncentracija jau neigiamai
veikė ir fotosintezę, ir augalų augimą (Gorinova ir kt., 2007).
169

Įvairiais tyrimais nustatyta, kad mažos kadmio, kaip ir būtinų mikroelementų,
koncentracijos skatina augalų augimą (Arduini ir kt., 1994). Wu ir kt. (2003) yra nustatę,
kad, augalus veikiant labai mažų koncentracijų kadmiu, padidėja augalų biomasė, o
esant didelėms kadmio koncentracijoms, biomasė labai sumažėja ir akivaizdžiai pasikeičia
chlorofilo sudėtis. Tačiau yra ir priešingų duomenų, rodančių, kad slopinantis
kadmio poveikis augalų augimui pasireiškia esant ir mažoms Cd koncentracijoms ir,
stiprėjant neigiamam kadmio poveikiui, augalų sausos biomasės nuostoliai, palyginti
su kontroliniais augalais, atitinkamai didėja (Greger, Ogren, 1991; Januškaitienė ir kt.,
2008). Esant 1 mM koncentracijos kadmio poveikiui, lapų vystymosi tarpsnio sėjamųjų
žirnių sausa biomasė padidėja 17,2 % (p > 0,05), o šoninių ūglių formavimosi tarpsnio
žirnių – jau sumažėja 6,7 % (p > 0,05), palyginti su kontroliniais augalais (2 lentelė).
Esant 6 mM koncentracijos Cd poveikiui, tiek lapų vystymosi tarpsnio, tiek šoninių
ūglių formavimosi tarpsnio žirnių sausa biomasė sumažėja ir nuo kontrolinių augalų
skiriasi iš esmės. 6 mM koncentracijos kadmio poveikis lapų vystymosi tarpsnio žirnių
sausą biomasę sumažina 56,1 %, o šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių biomasė
sumažėja tik 21,9 %, palyginti su kontroliniais augalais. Atliekant faktorinę dispersinę
analizę nustatyta, kad vystymosi tarpsnis, kaip veiksnys, iš esmės (p < 0,05) keitė
sėjamųjų žirnių sausos biomasės kitimą esant tiek 1 mM, tiek ir 6 mM koncentracijos
kadmio poveikiui.
Lyginant sausos biomasės ir fotosintezės intensyvumo nuostolius gauta, kad esant
6 mM koncentracijos kadmio poveikiui lapų vystymosi tarpsnio žirnių fotosintezės
intensyvumo nuostoliai yra mažesni nei sausos biomasės. Šoninių ūglių formavimosi
tarpsnio žirnių atveju kadmis stipriau veikia fotosintezės intensyvumą nei biomasės
prieaugį. Taigi šis dėsningumas taip pat patvirtina pirmiau minėtų tyrimų rezultatus, kai
vėlesnių vystymosi tarpsnių augalų fotosintetinio aparato jautrumas kadmiui išaugo,
o augimo rodikliai kito gerokai mažiau (Skorzynska-Polit, Baszynski, 1997).
Išvados. Lapų vystymosi tarpsnio ir šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių
vidutinis visų matavimų fotosintezės intensyvumo skirtumas nuo kontrolinių augalų,
esant 1 mM Cd poveikiui, yra atitinkamai 11,5 ir 8,2 % (p > 0,05), o esant 6 mM Cd
poveikiui, – atitinkamai 29,5 ir 30,7 % (p < 0,05).
Lapų vystymosi tarpsnio žirnių sausa biomasė, esant 1 mM koncentracijos Cd
poveikiui, palyginti su kontroliniais augalais, 17,2 % padidėja (p > 0,05), tačiau
esant stiprios (6 mM) koncentracijos Cd poveikui, yra 56,1 % (p < 0,05) mažesnė nei
kontrolinių augalų. Šoninių ūglių formavimosi tarpsnio žirnių sausa biomasė, esant
skirtingai kadmio koncentracijai, atitinkamai mažėja ir, esant 1 ir 6 mM koncentracijos
Cd poveikiui, yra atitinkamai 6,7 (p > 0,05) ir 21,9 % (p < 0,05) mažesnė nei
kontrolinių augalų.
Vystymosi tarpsnis iš esmės keitė sėjamojo žirnio fotosintezės intensyvumo ir
augimo pokyčius esant 6 mM kadmio poveikiui. Lapų vystymosi tarpsnio žirniai buvo
jautresni skirtingos koncentracijos kadmio poveikiui nei šoninių ūglių formavimosi
tarpsnio augalai.
Gauta 2009 10 09
Parengta spausdinti 2009 12 01
170

Literatūra
1. Arduini I., Godbold D. L., Onnis A. 1994. Cadmium and copper change root
growth and morphology of Pinus pinea and Pinus pinaster seedlings. Physiologia
Plantarum, 92: 675–680.
2. Barcelo J., Poschenrieder C. 1990. Plant water relation as affected by heavy
metal stress: a review. Journal of Plant Nutrition, 13: 1–17.
3. Bazzaz F. A., Carlson R. W., Rolfe G. L. 1975. Inhibition of corn and sunflower
photosynthesis by lead. Physiologia Plantarum, 34: 326–329.
4. Burzynski M., Klobus G. 2004. Changes of photosynthetic parameters in cucumber
leaves under Cu, Cd, and Pb stress. Photosynthetica, 42(4): 505–510.
5. Costa G., Morel J. L. 1994. Water relations, gas exchange and amino acid content
in Cd-treated lettuce. Plant Physiology and Biochemistry, 32: 561–570.
6. Dong J., Wu F., Zhang G. 2005. Effect of cadmium on growth and photosynthesis
of tomato seedlings. Journal of Zhejiang University Science, 6(10): 974–980.
7. Duchovskis P. 1998. Problems of resistance to abiotic factors of horticultural
plant in Lithuania ant their solution. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(3): 3–11.
8. Gorinova N. M., Nedkovska E., Todorovska L., Simova-Stoilova Z., Stoyanova
K., Georgieva K., Demirevska–Kepova A., Atanassov R., Herzig R. 2007.
Improved phytoaccumulation of cadmium by genetically modified tobacco plants
(Nicotiana tabacum L.). Physiological and biochemical response of the
transformants to cadmium toxicity. Environmental Pollution, 145: 161–170.
9. Greger M., Ogren E. 1991. Direct and indirect effects of Cd 2+ on photosynthesis
in sugar beet (Beta vulgaris). Physiologia Plantarum, 83: 129–135.
10. Growth stages of mono-and dicotyledonous plants. 2001. U. Meier (ed.), BBCH
monograph. German federal Biological Research Center for Agriculture and
Forests, 10–11.
11. Hernanedez L. E., Cooke D. T. 1997. Modification of the plasma membrane
lipid composition of cadmium-treated Pisum savitum. Environmental and
Experimental Botany, 48: 1 375–1 385.
12. Januškaitienė I., Juknys R., Pipiraitė A. 2008. Vasarinių miežių fotosintezės
intensyvumo ir streso fazių pokyčiai esant skirtingam kadmio poveikiui.
Žemdirbystė, 1 (95): 73–85.
13. Larcher W. 2003. Physiological plant ecology. Springer, Berlin.
14. Lichtenthaler H. K. 1996. Vegetation stress: an introduction to the stress concept
in plants. Plant Physiology, 148: 4–46.
15. Moya J. L., Ros R., Picazo I. 1993. Influence of cadmium and nickel on growth,
net photosynthesis and carbohydrate distribution in rice plants. Photosynthesis
Res., 36: 75–80.
16. Molas J. 2002. Changes of chloroplast ultrastructure and total chlorophyll
concentration in cabbage leaves caused by excess of organic Ni(II) complex.
Environmental and Experimental Botany, 47: 115–126.
17. Ouzounidou G., Moustakas M., Eleftheriou E. P. 1997. Physiological and
Ultrastructural Effects of Cadmium on Wheat (Triticum aestivum L.) Leaves.
Archives of environmental contamination ant toxicology, 32: 154–160.
18. Padmaja K., Prasad D. D. K., Prasad A. R. K. 1990. Inhibition of chlorophyll
synthesis in Phaseolus vulgaris Seedlings by cadmium acetate. Photosynthetica,
24: 399–405.
171

19. Papazoglou E. G., Karantounias G. A., Vemmos S. N., Bouranis D. L. 2005.
Photosynthesis and growth responses of giant reed (Arundo donax L.) to the
heavy metals Cd and Ni. Environmental International, 31: 243–249.
20. Poschenrieder C., Barcelo J. 1999. Water relation in heavy metals stressed plants.
In: M. N. V. Prasad, J. Hagemayer (ed.), Heavy metal stress in plants. From
Molecules to Ecosystems. Springer-Verlag, Berlin-Heidelberg-New York, 207–231.
21. Prasad M. N. V., Malec P., Waloszek A., Bojko M., Strzalka K. 2001. Physiological
responses of Lemma trisulca L. to cadmium and copper bioaccumulation. Plant
Science, 161: 881–889.
22. Reifenrath K., Muller C. 2007. Species-specific and leaf-age dependent effects
of ultraviolet radiation on two Brassicaceae. Phytochemistry, 68: 875–885.
23. Sawhney V., Sheoran I. S., Singh R. 1990. Nitrogen fixation, photosynthesis and
enzymes of ammonia assimilation and ureide biogenesis in nodules of mungbean
(Vigna radiata) grown in presence of cadmium. Indian Journal of Experimental
Biology, 28: 883–886.
24. Sheoran I. S., Singal H. R., Singh R. 1990. Effect of cadmium and nickel on
photosynthesis and the enzymes of the photosynthetic carbon reduction cycle in
pigeonpea (Cajanus cajan L.). Photosynthesis Research, 23: 345–351.
25. Skorzynska-Polit E., Baszynski T. 1997. Differences in sensitivity of the photosynthetic
apparatus in cd-stressed runner bean plants in relation to their age.
Plant science, 128(1): 11–12.
26. Weigel H. J., Jager H. J. 1980. Subcellular distribution and chemical forms of
cadmium in bean plants. Plant Physiology, 65: 480–482.
27. Wu F., Zhang G., Dominy P. 2003. Four barely genotypes respond differently to
cadmium: lipid peroxidation and activities of antioxidant capacity. Environmental
and Experimental Botany, 50(1): 67–78.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Cadmium impact on photosynthesis and growth of pea (Pisum sativum L.)
plants at different development stages
I. Januškaitienė, A. Dikšaitytė
Summary
The aim of this work is to investigate the impact of heavy metal cadmium on photosynthesis
rate and growth of pea (Pisum sativum L.) plants at different development stages. Peas
were sown in vegetative pots with prepared peat substrate (6.0–6.5 pH). Ten (leaf development
stage) and seventeen (formation of lateral shoots stage) days after germination the plants
were exposed to different cadmium concentration. Investigated 1 and 6 mM concentrations
decreased photosynthesis rate of pea leaf development stage 11.5 % (p > 0.05) and 29.5 %
(p < 0.05), and lateral shoots formation stage – 8.2 (p > 0.05) and 30.7 % (p < 0.05), respectively.
When cadmium impact was strong (6 mM), dry overground biomass of leaf development
stage of pea plants was nearly 2 times smaller than this during formation of lateral
shoots as compared to reference treatment. Pea plants of leaf development stage were more
sensitive to different cadmium impact intensity than these during formation of lateral shoots.
Key words: cadmium, growth stage, photosynthesis rate, dry biomass, pea, Pisum
sativum L.
172

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Trąšų įtaka rausvažiedės ežiuolės
(Echinacea purpurea (L.) Moench) produktyvumui
Edita Dambrauskienė, Rasa Karklelienė
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas e.dambrauskiene@lsdi.lt
2007–2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti rausvažiedės
ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) tręšimo ekologiškomis ir sintetinėmis trąšomis
tyrimai. Rausvažiedės ežiuolės augintos Echinacea purpurea (L.) Moench) visai netręšiant,
tręšiant ekologiškomis trąšomis „Biokal 01“, kalio magnezija ir biojodžiu ir tręšiant sintetinėmis
trąšomis Cropcare 10 : 10 : 20 ir kalcio salietra.
Tyrimais nustatytas teigiamas trąšų poveikis ežiuolės žolės ir šaknų produktyvumui.
Tręšimas ekologiškomis trąšomis iš esmės didina rausvažiedės ežiuolės žolės derlių, palyginti
su kontroliniu, visai netręštu, variantu. Sintetinėmis trąšomis tręštos antrų ir trečių auginimo
metų ežiuolės davė gausiausią žolės derlių, palyginti su ekologiškomis trąšomis tręštomis ir
visai netręštomis ežiuolėmis. Skirtingas tręšimas turėjo esminės įtakos rausvažiedės ežiuolės
šaknų produktyvumui. Sintetinėmis trąšomis tręštos trečių augimo metų ežiuolės davė gausiausią
(12,8 t ha -1 ) šaknų derlių, palyginti su ekologiškomis trąšomis tręštomis (10,9 t ha -1 )
ir visai netręštomis (8,5 t ha -1 ) ežiuolėmis. Tręšimas ekologiškomis ir sintetinėmis trąšomis
padidino rausvažiedės ežiuolės augalų aukštį, žolės ir šaknų masę, tačiau iš esmės nekeitė
procentinės augalo dalių sudėties.
Reikšminiai žodžiai: ekologiškos ir sintetinės trąšos, rausvažiedė ežiuolė, žolės ir šaknų
derlius.
Įvadas. Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench) – pastaruoju
metu viena paklausiausių vaistažolių, iš kurios žolės ir šaknų gaminami preparatai,
stiprinantys imuninę sistemą. Ežiuolė – daugiametis augalas, kurio stiebai žydėjimo
metu siekia 100 cm ir daugiau, o šaknų keras kasmet užaugina vis naujus ūglius,
taip didindamas augalų biologinę masę. Antžeminė augalo dalis vaistinei žaliavai
pjaunama pradedant antrais augalo augimo metais, o šaknys paprastai kasamos
trečiaisiais (Hobbs, 1989; Ragažinskienė, 1997; Ragažinskienė, 1999; Лапинскене
ir kt.., 1998).
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis
rausvažiedės ežiuolės žolės derlius skirtingais augimo metais kinta nuo 44,2 iki
73,1 t ha -1 , o šaknų derlius – nuo 2,2 iki 5,3 t ha -1 (Dambrauskienė, 2006). Nustatyta,
kad produktyvumui turi įtakos ne tik augalų biologinės savybės (Lapinskienė ir kt.,
1999), sėjos ar sodinimo tankis (Parmentei, Littlejhn,1996). Lemiamas veiksnys yra
173

augalų mityba. Patirtis rodo, kad papildomas tręšimas padidina įvairių vaistažolių
derlingumą (Dambrauskienė, 2008).
Kaip ir daugelio vaistažolių, rausvažiedės ežiuolės žaliava turi atitikti kokybės
reikalavimus. Geriausiu atveju vaistinius augalus tiktų auginti ekologiškai švarioje
aplinkoje, be cheminių trąšų ir pesticidų (Pekarskas ir kt., 1999; Danilčenko ir kt.,
2005). Tačiau ekologinis ūkininkavimas nėra našus, ypač auginant vaistažoles versliniuose
plotuose. Todėl buvo atlikti tyrimai, kuriais mėginta nustatyti, kaip rausvažiedės
ežiuolės produktyvumą veikia tradicinis tręšimas sintetinėmis ir ekologiškomis
(natūralios kilmės) trąšomis.
Kalio magnezija, biojodis, „Biokal 01“ – biologiniai preparatai, skirti ekologiniams
ūkiams (Reikalavimai..., 2007). Manome, kad jie visi gali būti naudojami ir vaistažolių
laukuose, nekenkiant žaliavos kokybei, bet didinant augalų produktyvumą. Pastaraisiais
metais Lietuvoje buvo tirtas ekologiškų trąšų poveikis populiaresnių daržovių – svogūnų,
morkų, burokėlių – derliui, o tyrimų su vaistiniais augalais nėra.
Darbo tikslas – įvertinti ekologiškų ir sintetinių trąšų įtaką rausvažiedės ežiuolės
šaknų ir žolės derliui.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. 2007 m. rausvažiedės ežiuolės daigai pasodinti
į bandymų lauką trečią gegužės dešimtadienį eilėmis, 70 × 30 cm atstumais.
Augalų priešsėlis – juodasis pūdymas. Dirvožemis – priesmėlis ant lengvo priemolio
karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis (IDg 8-k, / Calc(ar)i – Epihypogleyc
Luvisolls – LVg-p w cc) (Buivydaitė ir kt.,2001). Dirvožemis mažai humusingas
(1,6 %), neutralus (pH KCL
7,0), fosforingas (350 mg kg -1 dirvožemio), kalingas (150 mg
kg -1 dirvožemio), kalcingas (4 500 mg kg -1 dirvožemio), mažo azotingumo (0–40 cm
sluoksnyje mineralinio azoto – 55,8 mg kg -1 dirvožemio). Apskaitinio laukelio plotas
– 7,0 m 2 (ilgis – 5 m, plotis – 1,4 m).
T r ę š t a p a g a l s c h e m ą:
1. Netręšta (kontrolė).
2. Tręšta ekologiškomis trąšomis. Pasodinus ežiuolės daigus (gegužės pabaiga),
vieną kartą laistyta „Biokal 01“ – 10 l ha -1 . Birželio – liepos mėn. kas 10 d. tris kartus
laistyta biojodžiu – 3 l ha -1 , liepos viduryje vieną kartą per lapus papildomai laistyta
kalio magnezija – 250 kg ha -1 (ištirpinta vandenyje).
3. Tręšta sintetinėmis trąšomis. Pavasarį tręšta Cropcare 10 : 10 : 20 (600 kg ha -1 )
ir du kartus per vegetaciją papildomai kalcio salietra (N 30
).
Bandymo variantai kartoti po tris kartus.
Meteorologinės sąlygos tyrimų metais šiek tiek skyrėsi, tačiau buvo artimos
vidutiniams daugiamečiams rodikliams ir lemiamos reikšmės tyrimų rezultatams
neturėjo.
Pirmais augimo metais (2007 m.) rausvažiedės ežiuolės užaugino tik lapų skrotelę,
todėl žalios masės derlius (25–40 cm ūgliai masinio žydėjimo metu) nuimtas 2008 ir
2009 m., t. y. antrais ir trečiais auginimo metais. Ežiuolės šaknys nukastos 2009 m.
spalio mėnesį – trečiais augimo metais.
Straipsnyje pateikti šviežios žolės ir šviežių (nedžiovintų) šaknų rodikliai. Tyrimų
duomenys statistiškai įvertinti ANOVA programa (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Rezultatai. Pirmais bandymo metais bandymų lauke tik pavieniai rausvažiedės
ežiuolės augalai suformavo žiedynus, tai sudarė apie 9 % visų augalų. Antrais
(2008 m.) ir trečiais (2009 m.) tyrimų metais žolė nupjauta paskutinį liepos
dešimtadienį.
174

Tyrimų duomenimis antrų augimo metų ežiuolės žolės derlius kito nuo 22,7 iki
29,8 t ha -1 (1 lentelė). Gausiausiai užderėjo sintetinėmis trąšomis tręštos vaistažolės.
Ekologiškomis trąšomis tręšti augalai davė 19,5 % mažesnį žolės derlių, o visai netręšti
augalai – 23,8 % mažesnį derlių. Derliaus skirtumai tarp variantų esminiai, nors
nėra labai dideli.
2009 m. gautas kur kas gausesnis nei 2008 m. ežiuolės žolės derlius, skirtumai
tarp variantų taip pat didesni. Netręštos ežiuolės davė 26,5 t ha -1 , tai reiškia 40,6 %
mažesnį derlių nei sintetinėmis trąšomis tręšti augalai (44,6 t ha -1 ) ir apie 14 % mažesnį
(30,8 t ha -1 ) nei ekologiškomis trąšomis tręštos vaistažolės (1 lentelė). Tręšiant
ekologiškomis trąšomis žolės derlius, palyginti su tręštomis sintetinėmis trąšomis
ežiuolėmis, sumažėjo 31 %.
1 lentelė. Tręšimo įtaka rausvažiedės ežiuolės žolės derliui
Table 1. Influence of fertilizer on eastern purple coneflower grass yield
Variantai
Treatments
Žolės derlius
Grass yield, t ha -1
2008 m. 2009 m.
22,7 26,5
Netręšta
Not fertilized
Tręšta ekologiškomis trąšomis
24,0 30,8
Fertilized with organic fertilizers
Tręšta sintetinėmis trąšomis
29,8 44,6
Fertilized with synthetic fertilizers
R 05
/ LSD 05
1,94 2,15
Skirtingas tręšimas turėjo esminės įtakos rausvažiedės ežiuolės šaknų derliui
(pav.). Procentiniai skirtumai tarp variantų tokie: netręštų ežiuolių produktyvumas
22,0 % mažesnis nei ekologiškai tręštų ir 33,6 % mažesnis už sintetinėmis trąšomis
tręštų augalų. Tarp tręštų variantų gautas 14,8 % skirtumas.
Pav. Tręšimo įtaka rausvažiedės ežiuolės šaknų derliui
Fig. Influence of fertilizer on root yield of eastern purple coneflower
Babtai, 2009 m.
175

Visai netręšti augalai buvo blyškesnių spalvų, mažiau vešlūs, ekologiškai tręštų
ežiuolių žaluma buvo sodresnė, bet nuo netręštųjų aukščiu ir vešlumu skyrėsi nedaug.
Intensyviai žalios lapijos, aukštesni, plačiau išsikeroję augalai užaugo sintetinėmis
trąšomis tręštuose laukeliuose. Atlikus biometrinius matavimus nustatyta, kad sintetinėmis
trąšomis tręšti augalai buvo daug aukštesni (vidutiniškai 105 cm), masyvesni
(vidutiniškai 938 g), stambesnėmis šaknimis (vidutiniškai 269 g) nei netręštus ir
ekologiškai tręšti augalai (2 lentelė).
2 lentelė. Tręšimo įtaka biometriniams rausvažiedės ežiuolės rodikliams derliaus
nuėmimo metu
Table 2. Influence of fertilization on biometrical indices of eastern purple coneflower
during harvesting
Variantai
Treatments
Vidutinis augalo Vidutinė augalo
aukštis žolės masė
Average plant Average grass weight
height, cm from plant, g
Babtai, 2009 m.
Vidutinė šaknies
masė
Average root
weight, g
Netręšta
79 557 179
Not fertilized
Tręšta ekologiškomis trąšomis 81 648 229
Fertilized with organic fertilizers
Tręšta sintetinėmis trąšomis
105 938 269
Fertilized with synthetic fertilizers
R 05
/ LSD 05
3,2 54,0 20,4
Išanalizavus antžeminę ežiuolės žaliavą, nustatyta, kad vidutiniškai 47,3–48,9 %
jos sudaro žiedai, 21,9–22,5 % – lapai, 28,6–30,8 % – stiebai (3 lentelė).
3 lentelė. Rausvažiedės ežiuolės žolės sudėtis derliaus nuėmimo metu
Table 3. The composition of eastern purple coneflower during harvesting
Babtai, 2009 m.
Augalo dalys
Variantai
Plant parts, %
Treatments
žiedai
flowers
lapai
leaves
stiebai
stems
Netręšta
48,1 22,3 29,6
Not fertilized
Tręšta ekologiškomis trąšomis 47,3 21,9 30,8
Fertilized with organic fertilizers
Tręšta sintetinėmis trąšomis
48,9 22,5 28,6
Fertilized with synthetic fertilizers
R 05
/ LSD 05
2,36 0,82 2,24
176

Pastebėta, kad beveik pusę visos žaliavos sudaro masyvūs ežiuolių žiedai, trečdalį
visos masės – stori ir sunkūs ežiuolių stiebai. Lapija išties negausi ir sudaro šiek tiek
daugiau nei 20 % visos antžeminės ežiuolės masės. Skirtingas tręšimas turėjo nedidelės
įtakos antžeminių augalo dalių proporcijoms – skirtumai neesminiai.
Aptarimas. 2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų
tyrimų duomenimis pramoniniu būdu augintų trimečių rausvažiedžių ežiuolių šaknų
derlius buvo 3,4 ± 0,09 t ha -1 , o žolės – 56,7 ± 2,09 t ha -1 (Dambrauskienė, 2006).
Tiesa, tai yra rečiau, 70 × 50 cm atstumais (28 560 vnt. ha -1 augalų), augintų ežiuolių
produktyvumo rodikliai. Atliekant šį bandymą augalų tankis buvo daug didesnis –
47 552 vnt. ha -1 augalų, todėl ir šaknų derlius gausesnis – nuo 8,5 iki 12,8 t ha -1 .
Akivaizdu, kad tankiau (70 × 30 cm) auginamos ežiuolės užaugina menkesnį žolės
derlių negu rečiau (70 × 50 cm) auginami augalai. Tą faktą patvirtina ir kitų autorių
darbai (Parmentei, Littlejhn,1996).
2004–2005 m. Lietuvos žemės ūkio universitete atliktų tyrimų duomenimis kalio
magnezija didino daugiagalvių svogūnų derlių (Bartaševičienė, Pekarskas, 2007), tai
patvirtina ir ankstesni J. Pekarsko tyrimai (Pekarskas, 2008 a). Nustatyta, kad biologinis
preparatas biojodis 11,03–11,7 proc. iš esmės padidino prekinį morkų derlių, tačiau
neturėjo esminės įtakos suminiam derliui (Pekarskas, 2008 b). Trejų metų duomenimis,
tręšiant biojodžiu burokėlius, atitinkamai 9,13–9,29 ir 14,54–16,62 proc. vnt. iš
esmės padidėjo burokėlių suminis ir prekinis derlius, palyginti su netręštais burokėliais
(Pekarskas, 2008 c).
2005–2007 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirta skystų trąšų
„Biokal 01“ ir kalio magnezijos įtaka ekologiškai augintiems ropiniams svogūnams ir
burokėliams. Nustatyta, kad visais tyrimo metais „Biokal 01“ ir kalio magnezija padidino
burokėlių derlingumą, davė svogūnų derliaus priedą, padidino prekinio derliaus
išeigą, pagerino išsilaikymą (Starkutė ir kt., 2009 a; Starkutė ir kt., 2009 b). Mūsų
tyrimų rezultatai rodo, kad rausvažiedės ežiuolės derlingumas analogiškai padidėjo.
Šiame straipsnyje pateikti tyrimų rezultatai, kuriais remiantis galima daryti apibendrinančią
išvadą, kad ir ekologiškos, ir sintetinės trąšos teigiamai veikia rausvažiedės
ežiuolės žaliavos produktyvumą – žolės ir šaknų derlių.
Išvados. 1. Palyginus su kontroliniu variantu matyti, kad tręšimas ekologiškomis
trąšomis iš esmės didina rausvažiedės ežiuolės žolės derlių. Sintetinės trąšos didina
antrų ir trečių metų ežiuolių žolės derlių.
2. Skirtingas tręšimas turėjo esminės įtakos rausvažiedės ežiuolės šaknų masės
derliui. Sintetinėmis trąšomis tręštos trečių metų ežiuolės davė didžiausią (12,8 t ha -1 )
šaknų derlių.
3. Tręšimas ekologiškomis ir sintetinėmis trąšomis padidino rausvažiedės ežiuolės
augalų aukštį, žolės ir šaknų masę, tačiau iš esmės nekeitė procentinės augalo dalių
sudėties.
Gauta 2009 11 16
Parengta spausdinti 2009 12 01
177

Literatūra
1. Bartaševičienė B., Pekarskas J. 2007. Kalio trąšų įtaka ekologiškai auginamų
daržovių derlingumui ir kokybei. Vagos, 74(27): 7–13.
2. Buivydaitė V., Motuzas A., Vaičys M. 2001. Naujoji Lietuvos dirvožemių klasifikacija
(1999). Akademija, Kauno r.
3. Dambrauskienė E. 2008. Aromatinių ir vaistinių augalų biocheminių tyrimų raida
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Sodininkystė ir daržininkystė,
27(3): 327–334.
4. Dambrauskienė E. 2006. Rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.)
Moench) produktyvumas, taikant intensyvias auginimo technologijas.
Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): 316–321.
5. Danilčenko H., Jarienė E., Rutkovienė V. 2004. Ekologinė daržininkystė.
Akademija, Kauno r.
6. Hobbs C. 1989. The Echinacea Handbook. Oregon, Eclectic Med. Publ.
7. Lapinskienė N., Ragažinskienė O., Rimkienė S. 1999. Echinacea purpurea (L.)
Moench fenologija ir biologinis produktyvumas. Botanika Lithuanica, 5(1):
41–59.
8. Parmentei G., Littlejhn R. 1996. Planting density effects on root yield of purple
coneflower (Echinacea purpurea (L.) Moench). N. Zealand Crop Horticult. Sci.,
25(2): 169–175.
9. Pekarskas J. 2008 b. Biologinių preparatų biojodžio ir „Biokal 1“ įtaka ekologiškai
auginamoms morkoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(4): 133–144.
10. Pekarskas J. 2008 c. Biologinių preparatų biojodžio ir „Biokal 1“ įtaka ekologiškai
auginamų burokėlių derliui ir biocheminei sudėčiai. Sodininkystė ir daržininkystė,
27(4): 145–154.
11. Pekarskas J. 2008 a. Kalio sulfato ir kalio magnezijos trąšų įtaka ekologiškai
auginamiems svogūnams. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1): 79–85.
12. Pekarskas J., Kučinskas J., Žekonienė V. 1999. Tręšimo problemos ir jų sprendimo
būdai Lietuvos ekologiniuose ūkiuose. Su ekologiškais produktais į Europą.
Tarptautinio seminaro „Ekologinis ūkis: teorija ir praktika“ pranešimų medžiaga.
Kaunas, 78–91.
13. Ragažinskienė O. 1997. Purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench)
antžeminės ir požeminės dalių vystymasis. Botanika Lithuanica, 3(3): 251–
271.
14. Ragažinskienė O. 1999. Purpurinės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench)
introdukcija Lietuvoje: daktaro disert. santr. Kaunas.
15. Reikalavimai ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui.
2007. EKOAGROS.
16. Starkutė R., Viškelis P., Bundinienė O., Zalatorius V. 2009 a. Ekologiškų trąšų
įtaka svogūnų produktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė,
28(2): 95–104.
17. Starkutė R., Viškelis P., Zalatorius V. Bundinienė O., Kavaliauskaitė D. 2009 b.
Skystų trąšų „Biokal 01“ įtaka ekologiškai auginamų burokėlių derliui ir kokybei.
Sodininkystė ir daržininkystė, 28(1): 95–104.
178

18. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
19. Лапинскене Н., Рагажинскене О., Римкене С. 1998. Характеристика
подземной части эхинацеи пурпурной в условиях интродукции в Литве.
Mатериалы междунар. науч. конф. „Изучение и использование эхинацеи“.
Полтава, 24–26.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Influence of fertilizer on eastern purple coneflower
(Echinacea purpurea (L.) Moench) productivity
E. Dambrauskienė, R. Karklelienė
Summary
There were carried out investigations of eastern purple coneflower (Echinacea purpurea
(L.) Moench) fertilization with ecological and synthetic fertilizers at the Lithuanian
Institute of Horticulture in 2007–2009. Eastern purple coneflowers were grown without
fertilization, fertilizing with ecological fertilizers “Biokal 01”, potassium magnesia and
biojodis and fertilizing with synthetic fertilizers Cropcare 10 : 10 : 20 and calcium saltpetre.
Investigations showed the positive influence of fertilizers on the productivity of eastern purple
coneflower grass and roots. Fertilization with ecological fertilizers essentially increased eastern
purple coneflower grass yield in comparison with not fertilized control variant. Eastern purple
coneflower of second and third year of growth fertilized with synthetic fertilizers produced the biggest
grass yield in comparison with eastern purple coneflower fertilized with ecological fertilizers
and not fertilized at all. Different fertilization significantly influenced eastern purple coneflower
root productivity. Eastern purple coneflower of third year of growth fertilized with synthetic fertilizers
produced the biggest (12.8 t ha -1 ) root yield in comparison with eastern purple coneflower
fertilized with ecological fertilizers (10.9 t ha -1 ) and not fertilized at all (8.5 t ha -1 ). Fertilization
with ecological and synthetic fertilizers increased eastern purple coneflower plant height,
grass and root weight, but essentially didn’t change the percentage composition of plant parts.
Key words: ecological and synthetic fertilizers, eastern purple coneflower, grass and
root yield.
179

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Vaistinio valerijono šaknų žaliavos paruošimo
optimizavimas
Edita Dambrauskienė, Pranas Viškelis, Vytautas Zalatorius,
Airina Šulskienė
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai,
Kauno r., el. paštas e.dambrauskiene@lsdi.lt
2008–2009 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti vaistinių valerijonų
šaknų žaliavos paruošimo tyrimai. Darbo tikslas – optimizuoti problematišką valerijonų
šaknų plovimo, smulkinimo ir džiovinimo procesą, atsižvelgiant į efektyvius, maksimaliai
žaliavos kokybę išsaugančius aspektus.
Tyrimais nustatyta, kad po derliaus nuėmimo vaistinių valerijonų šaknų masėje lieka
trečdalis nereikalingų priemaišų, kurios gali pakenkti žaliavos kokybei. Vaistinių valerijonų
šaknų smulkinimas arba padalijimas į atskiras frakcijas daro teigiamą įtaką džiovinimo procesui
ir nekenkia sausos žaliavos fizinėms savybėms.
Džiovinant valerijonų šaknis natūraliu būdu 15–20 °C temperatūroje, žaliava išdžiūsta per
14 parų. Džiovinant valerijonų šaknis džiovykloje su aktyvia ventiliacija 40 °C temperatūroje
iki reikiamo 14 % drėgnio, žaliava išdžiūsta per 1 ar 2 paras. Džiovinimas specializuotoje
džiovykloje iš esmės nekeitė eterinių aliejų kiekio (0,06–0,12 %) smulkintoje vaistinių valerijonų
šaknų žaliavoje.
Reikšminiai žodžiai: džiovinimas, plovimas, smulkinimas, šaknys, Valeriana officinalis
L., žaliavos kokybė.
Įvadas. Vaistinis valerijonas – vienas seniausių pasaulio augalų, pripažintų
vaistiniais. Tai daugiametis žolinis augalas, pirmais vegetacijos metais išauginantis
tik lapų skrotelę, rudenį ji sunyksta. Antrais ir vėlesniais vegetacijos metais
suželia 1,5–2 m aukščio stiebai su žiedais. Šaknyną sudaro 2–4 cm ilgio vertikalus
šakniastiebis su daugeliu gelsvai baltų 10–25 cm ilgio šaknelių. Vienoje vietoje
valerijonai gali augti kelerius metus, tačiau pramoniniu būdu auginami dvejus.
Valerijonų šaknys kasamos rudenį, vegetacijos pabaigoje, arba anksti pavasarį, prieš
augalų vegetaciją. Geriau, kai augalai auginami lengvesnės mechaninės sudėties
dirvožemyje. Tai palengvina vaistinės žaliavos – šaknų – plovimą. Iš 100 kg žalių
šaknų gaunama 30–35 kg orasausių. Šviežių šaknų derlius – 6–8 t/ha, sausų –
1,5–2 t/ha (Foster, 1990; Intensyvios ..., 2006;).
Daugiausia valerijonų vaistinės žaliavos užauginama ir paruošiama Belgijoje,
Prancūzijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Rusijoje, Kinijoje ir Rytų Europos šalyse.
181

Lietuvoje versliniai vaistinių valerijonų plotai atsirado tik prieš kelerius metus, bet
susidomėjimas jais, kaip vaistažolių verslui tinkamais augalais, vis didėja (Viškelis
ir kt., 2003).
Pasaulio mokslininkai domisi ne tik vaistinių valerijonų auginimo sąlygomis, bet
ir jų produktyvumo didinimu (Douglas ir kt., 1996; Moniuszko, Wisniewski, 2001;
Parmenter ir kt., 1992). Didesnį rūpestį augintojams kelia ne auginimo problemos, bet
pirminis žaliavos paruošimas ir džiovinimo sąlygos. Šaknų kokybė, vertingų medžiagų
džiovintoje žaliavoje išsaugojimas yra galutinis ir svarbiausias darbo tikslas (Wills,
Shohet, 2008; Karlowicz-Bodalska, 2004). Iš vaistinių valerijonų šaknų žaliavoje
esančių vertingų medžiagų ypač reikšmingi yra eteriniai aliejai (Letchamo ir kt., 2004)
ir organinės rūgštys (Wills, Shohet, 2008).
Tinkamas vaistinės žaliavos paruošimas susideda iš kelių etapų. Mažiau problemų
kyla su šviežia vaistažolių žaliava – žiedais, lapais ar visa antžemine augalų dalimi,
paprasčiau vadinama žole. Daugiau rūpesčių sukelia šaknų iškasimas, plovimas, galimas
smulkinimas ir džiovinimas. Tai ypač aktualu ne vieną hektarą vaistinių valerijonų
auginantiems ūkininkams.
Darbo tikslas – optimizuoti problematišką valerijonų šaknų plovimo, smulkinimo
ir džiovinimo procesą, atsižvelgiant į efektyvius, maksimaliai žaliavos kokybę
išsaugančius aspektus.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimo objektas – vaistinio valerijono
(Valeriana officinalis L.) šaknys. Šiame straipsnyje pateikti 2008–2009 m. tyrimų
rezultatai. Bandymams naudotos dvimečių vaistinių valerijonų šaknys, nukastos iš
2007 ir 2008 metų pavasarį daigais sodintų vaistinių valerijonų bandymo laukų.
Šaknys kastos lenkiška bulvių kasamąja Z – 653.
Valerijonų šaknų plovimo, smulkinimo, džiovinimo ir biocheminės sudėties
tyrimai atlikti LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje ir mechanizacijos
sektoriuje. Vidutinį mėginį sudarė 10 vnt. vaistinių valerijonų šaknų, tyrimai kartoti
keturis kartus.
Atliekant bandymus naudota lauke sumontuota šakninių vaistažolių plovimo
linija, sukurta LSDI mechanizacijos sektoriuje, ir cirkuliacinė kombinuota augalinės
žaliavos plovimo mašina „Nilma“ (Italija), skirta dirbti uždarose patalpose.
Valerijonų šaknys džiovintos dviem būdais: natūraliu būdu tamsioje patalpoje be
papildomo šilumos ir ventiliacijos šaltinio, esant 15–20 °C temperatūrai, ir pramoninio
tipo džiovinimo spintoje „Viesmann“ (Vokietija) 40 °C temperatūroje su aktyvia
ventiliacija.
Tiriant vaistinio valerijono žaliavos kokybę, hidrodistiliacijos metodu Clevengerio
tipo aparatu nustatytas eterinių aliejų kiekis šviežiose ir džiovintose valerijonų šaknyse
(AOAC, 1990). Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti ANOVA programa (Tarakanovas,
Raudonius, 2003).
Rezultatai. Vaistinių valerijonų šaknų derlius, kaip priimta, paprastai nustatomas
pasvėrus nukastas augalo šaknis. Tačiau tokiu būdu nustatytas derlingumas
tik apytikslis, nes tarp tankiai susipynusių valerijono šaknų lieka dalis žemių. 1
lentelėje pateikti vidutiniai vienos vaistinio valerijono šaknies rodikliai, vaizdžiai
rodantys pirminio derliaus ir džiovinti paruoštų šaknų masės skirtumus.
Mechanizuotai nukasus ir nukrėtus šaknis, vidutinė vaistinio valerijono šaknis
sveria 270 ± 30,5 g (1 lentelė). Šaknis pervežus ir iškrovus plovimo aikštelėje ar
po laikina priedanga ir dar kartą nukrėtus žemes, vidutinis šaknies svoris sumažėja
182

iki 230 ± 22,4 g – vidutiniškai 40 g. Vaistažolių plovimo linija nuplauta viena valerijono
šaknis sveria 200 ± 18,6 g, o nuplovus dar ir cirkuliacine plovimo mašina –
180 ± 17,1 g. Palyginus pradinį (270 ± 30,5) ir galutinį (180 ± 17,1) vienos vaistinio
valerijono šaknies svorį, gaunamas 90 g skirtumas – lygiai trečdalis pirminio svorio
(1 lentelė).
1 lentelė. Dvimečių valerijonų šaknų derliaus rodikliai
Table 1. Parameters of biannual valerian root yield
Babtai, 2008 m.
Rodikliai
Parameters
Vidutinis mechanizuotai nukastos ir nukrėstos vienos šaknies svoris
Average weight of one root dug up by mechanized means and shaken off
Vidutinis vienos šaknies svoris dar kartą nukrėtus žemes
Average weight of one root after additional soil shake off
Vidutinis šakninių vaistažolių plovimo linija nuplautos vienos šaknies svoris
Average weight of one root washed by medicinal herb washing machine
Vidutinis dar ir cirkuliacine plovimo mašina nuplautos vienos šaknies svoris
Average weight of one root additionally washed by circulating washing machine
Svoris
Weight, g
270 ± 30,5
230 ± 22,4
200 ± 18,6
180 ± 17,1
Tyrimais nustatyta, kad nesmulkintos vaistinių valerijonų šaknys džiūsta kur kas
ilgiau nei smulkintos, ypač jeigu jos džiovinamos natūraliu būdu. Nustatyta, kad esant
15–20 °C temperatūrai nesmulkintos valerijonų šaknys džiūsta 12–14 parų. Padalytas į
dalis šaknis galima šiek tiek greičiau išdžiovinti. Smulkesnių (šoninių) šaknelių džiūvimo
trukmė sutrumpėja iki 7–10 parų. Specializuota džiovykla 40 °C temperatūroje
efektyviai išdžiovina nesmulkintas valerijonų šaknis per 1 ar 2 paras; tai priklauso nuo
šaknų dydžio ir ant sietų paskleistos žaliavos sluoksnio storio. Atskirai džiovinamos
šoninės šaknelės išdžiūsta dar greičiau – per 24–30 valandų (2 lentelė).
2 lentelė. Vaistinių valerijonų šaknų džiovinimo rezultatai
Table 2. Results of medicinal valerian root drying
Džiovinimo būdas
Drying method
Džiovinimo
trukmė
Drying duration
Babtai, 2008 m.
Orasausės
žaliavos išeiga
Output of air-dry
matter, %
1 2 3
Nesmulkintų šaknų džiovinimas natūraliu būdu 12–14 parų 35 ± 1,5
Natural drying of uncut roots
12–14 days
Šakniastiebio džiovinimas natūraliu būdu
10–12 parų 34 ± 1,4
Natural drying of root-stock
10–12 days
Smulkių šoninių šaknų džiovinimas natūraliu būdu
Natural drying of small lateral roots
7–10 parų
7–10 days
32 ± 1,2
183

2 lentelės tęsinys
Table 2 continued
1 2 3
Nesmulkintų šaknų džiovinimas džiovykloje 1–2 paros 32 ± 1,4
Drying of uncut roots in drying room
1–2 days
Šakniastiebio džiovinimas džiovykloje
apie 2 paras 33 ± 1,4
Drying of root-stock in drying room
about 2 days
Smulkių šoninių šaknų džiovinimas džiovykloje
Drying of small lateral roots in drying room
24–30 valandų
24–30 hours
30 ± 1,3
Tiriant žaliavos smulkinimo prieš džiovinimą galimybę, valerijonų šaknys sąlyginai
buvo suskirstytos į tris frakcijas (3 lentelė). Kiekybinė frakcijų dalis pasiskirstė
taip: F-1 sudarė 48,2 ± 0,35 % bendros masės; F-2 – 47,4 ± 0,32 %; F-3 – 4,4 ± 0,19 %.
Nustatyta, kad jų fizinės savybės turi didelės reikšmės džiovinimo procesui.
3 lentelė. Valerijono šaknies suskirstymas į frakcijas
Table 3. Cutting of valerian root into fractions
Smulkintų valerijonų šaknų
frakcijos apibūdinimas
Characterization of the fraction of
cut valerian roots
Šakniastiebis, susmulkintas į 1–1,5 cm dydžio gabalus
Root-stock cut into pieces of 1–1.5 cm
Smulkios 2–5 mm skersmens šoninės šaknys
Small lateral roots (diameter 2–5 cm)
Smulkiausios iki 2 mm skersmens šoninės šaknelės
Smallest lateral roots (diameter up to 2 mm)
Visa šaknis
Entire root
Sąlyginis
žymėjimas
Conditional
marking
Babtai, 2009 m.
Frakcijos kiekybinė
dalis šaknyje
Quantitative part of
fraction in root, %
F-1 48,2 ± 0,35
F-2 47,4 ± 0,32
F-3 4,4 ± 0,19
100
4 lentelė. Sausų smulkintų valerijonų šaknų žaliavos rodikliai
Table 4. Parameters of dry cut valerian root raw matter
Rodikliai
Parameters
Džiovinimo džiovykloje trukmė
Duration of drying in drying room
Sausos žaliavos išeiga
Output of dry raw matter, %
Eterinių aliejų kiekis šviežioje žaliavoje
Amount of essential oils in fresh raw matter, %
Eterinių aliejų kiekis sausoje žaliavoje
Amount of essential oils in dry raw matter, %
Babtai, 2009 m.
Valerijono šaknies frakcijos
Valerian root fractions
F-1 F-2 F-3
2–3 paros apie 2 paras 1–2 paros
2–3 days about 2 days 1–2 days
18–20 ± 2,0 16–18 ± 1,6 14–16 ± 1,4
0,08 ± 0,02 0,12 ± 0,02 0,10 ± 0,03
0,08 ± 0,02 0,11 ± 0,03 0,06 ± 0,02
184

Ilgiausiai (2–3 paras) džiūsta stambiausią ir didžiausią žaliavos dalį sudarančios
frakcijos F-1 valerijono šakniastiebio gabaliukai (4 lentelė). Apie dvi paras tenka
džiovinti F-2 šaknų frakciją, 1–2 paras džioviname F-3 frakcijos valerijono šaknis.
Sausos žaliavos išeiga pagal šaknų frakcijas pasiskirstė nuosekliai mažėjimo tvarka:
18–20 ± 2,0 %; 16–18 ± 1,6 %; 14–16 ± 1,4 %.
Gausiausiai eterinių aliejų nustatyta viduriniosios šaknų frakcijos, kurią sudaro
šoninės 2–5 mm skersmens valerijono šaknelės, šviežioje ir sausoje žaliavoje – atitinkamai
0,12 ± 0,02 % ir 0,11 ± 0,03 %. Apie 0,08 ± 0,02 % eterinių aliejų rasta
šviežiuose ir džiovintuose valerijono šakniastiebiuose, atitinkamai 0,10 ± 0,03 % ir
0,06 ± 0,01 % – smulkiausioje F-3 žaliavos frakcijoje. Vidutinis eterinių aliejų kiekis
valerijonų šaknyse yra apie 0,01 %.
Aptarimas. P l o v i m a s. Nustatyta, kad kruopštus valerijonų šaknų išpurtymas
ir nuplovimas šaknų pirminį produktyvumą sumažina trečdaliu. Auginant verslines
vaistažolių plantacijas, būtina įrengti stacionarias šaknų plovimo aikšteles ar pasinaudoti
pramoninėmis augalinės žaliavos plovimo mašinomis, kurios padėtų tinkamai
paruošti valerijonų šaknis pirminiame žaliavos ruošimo etape.
S m u l k i n i m a s. Vaistinių valerijonų šaknys kuokštinės, tankios, todėl jų džiovinimas
trunka ilgai. Šaknų susmulkinimas į mažesnes frakcijas pagreitintų šį procesą,
tačiau bet kokios žaliavos smulkinimas gali neigiamai paveikti jos kokybę, nes suirs
dalis organinių junginių.
LSDI atliktų ilgalaikių tyrimų duomenimis biocheminė vaistinių augalų žaliavos
kokybė dėl papildomo smulkinimo, ilgalaikio džiovinimo ar laikymo prastėja
(Dambrauskienė, 2008). Australijoje atliktais bandymais nustatyta, kad laikui bėgant
organinių rūgščių kiekis vaistinio valerijono žaliavoje, susmulkintoje į miltelius, sparčiai
mažėja, ypač laikant aukštoje – 30 °C temperatūroje (Wills, Shohet, 2008).
D ž i o v i n i m a s. Auginant verslines vaistinių valerijonų plantacijas ir ruošiant
vaistinę žaliavą iš kelių hektarų ar didesnio ploto, paprastai šaknys nesmulkinamos.
Tuo atveju ilgai trunka žaliavos džiovinimo procesas. Nustatyta, kad valerijonų šaknis
padalijus į dvi ar tris frakcijas, šis procesas paspartėja.
Ankstesniais institute atliktais tyrimais buvo nustatyta, kad aromatinės ir vaistinės
žaliavos kokybę lemia žaliavos nuėmimo laikas ir džiovinimo būdas (Dambrauskienė,
Viškelis, 2003). Kaip parodė mūsų tyrimai, valerijonų šaknų džiovinimas džiovykloje
yra tinkamas ir plačiai naudojamas vaistinės žaliavos ruošimo būdas. Svarbu ne tik
tai, kad žaliava efektyviai išdžiovinama, bet ir tai, kad iš esmės nepakenkiama jos
kokybei.
Eterinių aliejų kiekis yra beveik toks pat, kaip ir kitose šalyse ruošiamoje valerijonų
šaknų žaliavoje (Moniuszko, Wisniewski, 2001; Safaralie ir kt., 2008). Džiovinimas
šildomoje džiovykloje nežymiai sumažino eterinių aliejų kiekį smulkiausios frakcijos
valerijonų šaknyse, kitose frakcijose to nenustatyta.
Išvados. 1. Nustatyta, kad po derliaus nuėmimo vaistinių valerijonų šaknų
masėje lieka trečdalis nereikalingų priemaišų, kurios yra nepageidautinos valerijono
žaliavoje.
2. Vaistinių valerijonų šaknų smulkinimas arba padalijimas į atskiras frakcijas daro
teigiamą įtaką džiovinimo procesui ir nekenkia sausos žaliavos fizinėms savybėms.
185

3. Nustatyta, kad džiovinant vaistinių valerijonų šaknis natūraliu būdu 15–20 °C
temperatūroje, žaliava išdžiūsta per 14 parų. Džiovinant valerijonų šaknis džiovykloje
su aktyvia ventiliacija 40 °C temperatūroje iki reikiamo 14 % drėgnio, žaliava išdžiūsta
per 1 ar 2 paras.
4. Džiovinimas specializuotoje džiovykloje iš esmės nekeitė eterinių aliejų kiekio
(0,06–0,12 %) smulkintoje vaistinių valerijonų šaknų žaliavoje.
Gauta 2009 11 16
Parengta spausdinti 2009 12 01
Literatūra
1. AOAC.1990. Official Methods of Analysis. Arlington, 17: 1 001.
2. Dambrauskienė E. 2008. Aromatinių ir vaistinių augalų biocheminių tyrimų raida
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Sodininkystė ir daržininkystė,
27(3): 327–334.
3. Dambrauskienė E., Viškelis P. 2003. Džiovinimo būdų įtaka aromatinių augalų
žaliavos kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(1): 145–152.
4. Douglas J. A., Follett J. M., Heaney A. J. 1996. The effect of plant density on the
production of valerian root. Acta Hort., 426: 375–379.
5. Foster S. 1990. Valerian. American Botanical Council, Botanical Series, 312.
6. Intensyvios vaistinių augalų auginimo technologijos. 2006. E. Dambrauskienė
(sudaryt.). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Babtai, Kauno r.
7. Karlowicz-Bodalska K. 2004.Ocena Korzenia kozlka lekarskiego (Valeriana officinalis
L.) jako srodka odzialaniu uspokajającym i ulatwiającym zasypianie.
Postępy Fitoterapii, 3: 146–149.
8. Letchamo W., Ward W., Heard B., Heard D. 2004. Essential Oil of Valeriana
officinalis L. Cultivars and Their Antimicrobial Activity As Influenced by
Harvesting Time under Commercial Organic Cultivation. J. Agric. Food Chem.,
52(12): 3 915—3 919.
9. Moniuszko H., Wisniewski J. 2001. Wplyw metody uprawyj i obsady roslin na
plonowanie oraz sklad chemiczny kozlka lekarskiego (Valeriana officinalis L.).
Annales UMCS. 9 (EEE), 107–112.
10. Parmenter G. et al. 1992. Production of the medicinal crops Valerian and
Echinacea in New Zealand. Proceedings of the New Agronomy Society, 22.
11. Safaralie A., Fatemi S., Sefidkon F. 2008. Essential oil composition of Valeriana
officinalis L. roots cultivated in Iran. Comparative analysis between supercritical
CO 2
extraction and hydrodistillation. Journal of Chromatography A, 1 180(1–2):
159–164.
12. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
13. Viškelis P., Bobinas Č., Dambrauskienė E. 2003. Measures for development of
medicinal and spice herbs production in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė,
22(4): 220–224.
186

14. Wills R. B. H., Shohet D. 2008. Changes in valerenic acids content of valerian
root (Valeriana officinalis L.) during long-term storage. Food Chemistry, 115:
250–253.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Optimization of the preparation of medicinal valerian root raw matter
E. Dambrauskienė, P. Viškelis, V. Zalatorius, A. Šulskienė
Summary
There were carried out investigations of the preparation of medicinal valerian root raw matter
at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2008–2009. The aim of the study was to optimize
the problematic process of valerian root washing, cutting and drying taking into account the
effective aspects, which maximally preserve raw matter quality. Investigations showed that after
harvesting there is left in medicinal valerian root mass one third of unnecessary dashes, which
can harm raw matter quality. Cutting or dividing of valerian root into different fractions positively
influences the drying process and does not harm the physical properties of dry raw matter.
Drying valerian roots naturally at the temperature of 15–20 °C raw matter dries
up during 14 days. Drying valerian roots in drying rooms with active ventilation at
the temperature of 40 °C up to the necessary humidity of 14 % raw matter dries up
in 1 or 2 days. Drying in the specialized drying room essentially didn’t change the
amount of essential oils (0.06–0.12 %) in the cut raw matter of medicinal valerian roots.
Key words: drying, washing, cutting, roots, Valeriana officinalis L., quality of raw
matter.
187

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Paprastojo kukurūzo (Zea mays L.), auginto
skirtingomis drėgmės ir temperatūros sąlygomis, fotosintezės
ir biometrinių rodiklių kitimas
Kristina Šliogerytė 1 , Sandra Sakalauskienė 1 , Aušra Brazaitytė 1 ,
Sigitas Lazauskas 3 , Jurga Sakalauskaitė 1 , Ramūnas Sirtautas 1 ,
Pavelas Duchovskis 1, 2
1
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT-5433 Babtai,
Kauno r., el. paštas s.sakalauskiene@lsdi.lt
2
Lietuvos žemės ūkio universitetas, Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r.
3
Lietuvos žemdirbystės institutas, Instituto al. 1, LT-58344 Akademija, Kėdainių r.
Darbo tikslas – nustatyti skirtingų temperatūrų ir drėgmės režimų poveikį paprastojo
kukurūzo biometriniams rodikliams ir fotosintezės produktyvumui. Tyrimai atlikti Lietuvos
sodininkystės ir daržininkystės instituto fitotrono komplekse. Bandymui pasirinktas paprastasis
kukurūzas (Zea mays L.), veislė – ‘Simon’. Kukurūzai, pasiekę VI–VII organogenezės
etapą, 10 dienų auginti taikant skirtingos temperatūros (21/16 °C ir 30/23 °C dieną/naktį)
ir substrato drėgnio (normalus (40–45 %), sausokas (< 10 %)) režimo derinius. Kukurūzų,
augusių sausoko (< 10 %) substrato ir aukštesnės (30/23 °C) temperatūros sąlygomis, aukštis,
santykinis augimo greitis ir grynasis fotosintezės produktyvumas sumažėjo, tačiau augalų,
augusių toje pačioje temperatūroje ir normalaus (40–45 %) drėgnio sąlygomis, šie rodikliai
didėjo. Rezultatai rodo neigiamą aukštesnės temperatūros ir sausoko substrato kompleksinį
poveikį kukurūzų augimui ir fotosintezės rodikliams.
Reikšminiai žodžiai: fotosintezės rodikliai, kukurūzas, sausa masė, sausra, temperatūra.
Įvadas. Globalinė klimato kaita, temperatūros kilimas, besikeičiantis dirvos
drėgnis bus pagrindiniai derlių mažinantys veiksniai artimiausius 50 metų
(Thomson ir kt., 2005). Tarp daugelio abiotinių veiksnių, turinčių įtakos grūdinių
augalų augimui ir derėjimui, ypatingas vaidmuo tenka drėgmės deficitui ir aukštai
temperatūrai. Pastaraisiais metais padidėjus šių stresinių veiksnių poveikiui,
reikšmingai mažėja augalų produktyvumas. Sausros ir karščio sukeltas stresas gali
kartotis skirtingais augalų augimo ir vystymosi etapais (Fabian ir kt., 2008). Sausra
yra vienas dažniausiai pasitaikančių stresinių veiksnių, neigiamai veikiančių augalų
augimą ir produktyvumą. Sumažėjus vandens kiekiui, sutrinka daugybė augalo organizme
vykstančių fiziologinių ir biocheminių procesų. Sutrikus dujų mainams
augalų lapuose, sumažėja anglies asimiliacija, kuri turi įtakos augalų vystymuisi ir
181

ląstelių atsinaujinimui (Singer ir kt., 2003). Per sausrą augalai vandenį vartoja tik
kritiniais augimo tarpsniais, kai jis reikalingiausias (Seghatoleslami ir kt., 2008)
Nelygu koks augalams sukeltas aplinkos stresas, atsakas gali pasireikšti ląstelės
ar molekulės lygmeniu. Koks bus augalo atsakas į vienokį ar kitokį stresą, priklauso
nuo stresoriaus stiprumo, trukmės ir periodiškumo (Beck ir kt., 2007). Dėl augaluose
esančių mechanizmų jie prisitaikę skirtingai reaguoti į sausros sukeltą stresą, gali
toleruoti augimo sąlygas ir prie jų prisitaikyti. Vienas iš prisitaikymo mechanizmų –
sumažėjusi audinių dehidratacija ir vandens potencialo palaikymas audiniuose. Tai
gali būti laikoma minimaliu vandens kiekio praradimu, kai užsiveria lapų žiotelės,
reguliuojami aktyvūs metabolitai ar vandens išlaikymas baltymuose, mažinamas jų
takumas. Kaip atsakas į sausros stresą pasireiškia pakitęs hormonų metabolizmas,
baltymų aktyvumas. Sausros streso metu padidėja abscizo rūgšties sintezė (Vasquez-
Robiner ir kt., 2008), inicijuojanti augalo tolerancinių signalų atsiradimą.
Aukštesnė už optimalią augalams temperatūra gali būti pražūtinga jautrioms augalų
rūšims. Ji neigiamai veikia genų raišką, skatina ląstelės struktūros pasikeitimus
ir silpnina membranos funkcijas (Bensaude ir kt., 1996; Gibson, Palsen, 1999; Bray
ir kt., 2000).
Augalų fotosintezė yra pirmasis procesas, kuris pajunta temperatūros pokyčio
įtaką. Karščio stresas gali sukelti struktūrinius arba funkcinius pažeidimus; tai priklauso
nuo temperatūros lygio. In vitro ir in vivo tyrimai parodė, kad karščio streso poveikis
pastebimas antrosios fotosistemos reakcijų centre (Sabat ir kt., 1991; Havaux, 1993;
Havaux, Gruszecki, 1993).
Kukurūzai pagal auginimo mastą pasaulyje yra treti po kviečių ir ryžių (Rehman
ir kt., 2007). Tai C 4
fotosintezės tipo augalai, išsiskiriantys iš kitų fotosintezės rodikliais.
Šiltėjant klimatui ir didėjant drėgmės deficitui, atsiranda prielaidos plačiau auginti
šiuos augalus ir mūsų geografinėmis sąlygomis.
Dauguma mokslinių tyrimų su kukurūzais atlikta optimaliomis augimo sąlygomis
ir yra nedaug duomenų, kaip šie augalai auga, kai aplinkos sąlygos keičiamos, modeliuojant
galimus klimato veiksnių pasikeitimus. Singh ir kt. atliko tyrimus su kukurūzais
taikydami tris skirtingus drėgmės režimus (optimalus drėgnis, ribotas drėgnis ir sausra)
(Singh ir kt., 2004). Kitų bandymų duomenys rodo, kad sausros sukelto streso metu
augaluose vyksta kiekybiniai ir kokybiniai baltymų pasikeitimai (Mohammadkhani,
2008). Manoma, kad jautriausi drėgmės deficitui yra VI–VII organogenezės etapus
pasiekę augalai (Kуперман ir kt., 1982; Šlapakauskas, Duchovskis, 2008).
Darbo tikslas – įvertinti temperatūros ir drėgmės režimo derinių poveikį kukurūzų
biometriniams ir fotosintezės rodikliams VI–VII organogenezės etapuose.
Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Vegetaciniai bandymai atlikti 2007 m.
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute fitotrono komplekse. Tyrimo
objektas – paprastasis kukurūzas (Zea mays L.), veislė – ‘Simon’. Augalai auginti
5 l vegetaciniuose induose iš durpių (pH 6–6,5) ir smėlio paruoštame substrate,
sumaišius santykiu 3 : 1. Nuo sudygimo iki VI–VII organogenezės etapo augalai
auginti šiltnamyje, kur naudotas natūralus apšvietimas, temperatūra dieną buvo 25–
30 °C, naktį – 15–20 °C, substratas normalaus (40–45 %) drėgnio, vėliau perkelti į
fitotrono kameras, kuriose palaikomas 16 valandų fotoperiodas, apšvietimui naudotos
,,SON-T-Agro“ (,,Philips“) lempos.
182

Bandymo keturi variantai kartoti po penkis kartus, sudarant derinius, kai temperatūros
režimai buvo 21/16 °C ir 30/23 °C dieną/naktį, o substratas – normalus
(40–45 %) ir sausokas (< 10 %). Substrato drėgnis matuotas „Delta-T Devices“ dirvos
drėgmės matuokliu HH2. Po dešimties dienų poveikio augalai perkelti į šiltnamį, kur
buvo palaikomos vienodos auginimo sąlygos: normalaus drėgnio (40–45 %) substratas
ir 25–30/15–20 °C dieną/naktį temperatūra bei natūralus apšvietimas. Regeneracija
stebėta septynias dienas.
Organogenezės etapai nustatyti pagal F. Kuperman (Куперман ir kt., 1982).
Biometriniai rodikliai nustatyti parenkant 5 augalus atsitiktine tvarka.
Lapų plotas išmatuotas lapų ploto matuokliu „WinDIAS“ („Delta-T Devices“).
Augalų sausa masė nustatyta džiovinant kukurūzus 105 °C temperatūroje iki nekintamos
masės.
Grynasis fotosintezės produktyvumas (Fpr) apskaičiuotas pagal formulę:
F pr
= 2(M 2
- M 1
) / (L 1
+ L 2
)T (1), čia:
(M 2
- M 1
) – sausos masės prieaugis per tam tikrą laiką;
L 1
ir L 2
– lapų plotas laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
T – laiko trukmė paromis (Bluzmanas ir kt., 1991).
Santykinis augimo greitis (R) apskaičiuotas pagal formulę:
R = lnW 2
- lnW 1
/ t 2
- t 1
(2), čia:
W 1
ir W 2
– sausa masė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;
t 1
ir t 2
– laikotarpio pradžia ir pabaiga paromis (Coombs ir kt., 1985).
Naudojant „MS Exel“ programą apskaičiuotas tyrimo duomenų vidurkio standartinis
nuokrypis.
Rezultatai. Bandymo duomenys rodo kukurūzų aukščio didėjimo tendenciją,
esant normaliam substrato drėgniui (40–45 %), normaliai (21 °C) ir aukštesnei
(30 °C) temperatūrai (1 pav.).
1 pav. Kukurūzų aukštis esant skirtingoms temperatūros ir
substrato drėgnio režimo kombinacijoms. N – normalaus drėgnio (40–45 %)
substratas, S – sausokas (drėgnis < 10 %) substratas.
Fig. 1. Height of maize at different combination of temperature and moisture regime.
N – substrate of normal moisture (40–45 %), S – dry substrate (< 10 %).
183

Poveikio metu augusių kukurūzų aukščio sumažėjimui įtakos turėjo sausokas
(< 10 %) substratas. Po septynių dienų regeneracijos nustatyta kukurūzų aukščio didėjimo
tendencija (1 pav.). Po regeneracijos normalaus drėgnio (40–45 %) substrate
ir 30 °C temperatūroje augintų kukurūzų aukštis sumažėjo (1 pav.).
Kukurūzų sausos ir žalios masės santykio padidėjimas nustatytas esant sausokam
substratui (< 10 %) ir 30 °C temperatūrai (2 pav.). Po septynių dienų regeneracijos
kukurūzų, augusių sausame substrate (drėgnis < 10 %) ir 21 °C temperatūroje, sausos
ir žalios masės santykis nereikšmingai sumažėjo. Esant sausokam substratui ir 30 °C
temperatūrai, skirtumai reikšmingi. Normalaus drėgnio (40–45 %) substrate augusių
kukurūzų sausos ir žalios masės santykis nereikšmingai padidėjo, nesvarbu kokia
buvo temperatūra (2 pav.).
2 pav. Sausos ir žalios kukurūzų masės santykis esant įvairiems
temperatūros ir substrato drėgnio režimo deriniams. N – normalaus drėgnio
substratas (40–45 %), S – sausokas (drėgnis < 10 %) substratas.
Fig. 2. The ratio of dry and fresh weight affected by different moisture and
temperature regimes. N – substrate of normal moisture (40–45 %), S – dry (< 10 %).
Kukurūzų santykiniam augimo greičiui teigiamos įtakos turėjo normalaus
substrato drėgnio (40–45 %) ir 30 bei 21 °C temperatūrų sukurtos augimo sąlygos
(3 pav.). Sausame substrate (drėgnis < 10 %) augusių kukurūzų santykinis augimo
greitis sumažėjo, nesvarbu kokia buvo temperatūra. Po regeneracijos tų pačių kukurūzų
santykinis augimo greitis padidėjo apie 1,3–1,5 karto. Tam įtakos turėjo sausas
substratas (drėgnis < 10 %), nesvarbu kokios buvo temperatūros. Ypač sumažėjo normalaus
drėgnio (40–45 %) substrate ir 30 bei 21 °C temperatūrose augintų kukurūzų
santykinis augimo greitis (3 pav.).
184

3 pav. Santykinis kukurūzų augimo greitis esant skirtingiems temperatūros ir
substrato drėgnio režimo deriniams. N – normalaus drėgnio (40–45 %)
substratas; S – sausokas (drėgnis < 10 %) substratas.
Fig. 3. Relative growth rate at different temperature and moisture regime.
N – substrate of normal moisture (40–45 %), S – dry substrate (< 10 %).
Po 10 dienų poveikio kukurūzų grynajam fotosintezės produktyvumui neigiamos
įtakos turėjo sausokas (

Aptarimas. Vis dažniau susiduriama su viena svarbiausių problemų visame
pasaulyje – vandens stoka. Jei trūksta vandens augalams augant, sutrinka ląstelių
dalijimasis, todėl mažėja stiebo tįsimas ir bendras lapų plotas (Granier ir Tardieu,
1999; Reymond ir kt., 2003).
Sausra – vienas dažniausiai pasitaikančių gamtos stresorių, turinčių įtakos grūdinių
kultūrų derliaus sumažėjimui. Vandens stoka augalus veikia skirtingai – tai priklauso
nuo intensyvumo, trukmės, augalų augimo tarpsnio ir kitų biologinių mechanizmų.
Pagrindinis vandens trūkumo požymis yra sutrikęs augimas, ląstelių tįsimo inhibicija.
Vandens stoka dirvožemyje gali sumažinti vandens potencialą augalų audiniuose ir
taip sukelti fiziologinių pakitimų, ląstelių išsiplėtimą, karnienos tūrio kitimą ar stabdyti
augimą; tai turi įtakos fotoasimiliacinių medžiagų kiekio sumažėjimui (Clua ir
kt., 2006).
Fotosintezė yra vienas pagrindinių fiziologinių procesų, lemiančių augalų vystymąsi
ir augimą. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad 30 °C temperatūra ir sausas substratas
darė neigiamą poveikį kukurūzų fotosintezės rodikliams. Esant sausokam substratui
ir 30 °C temperatūrai, sausos ir žalios masės santykis buvo didžiausias; tai rodo, kad
mažai susikaupė sausos masės. Normalaus drėgnio (40–45 %) substrate bet kurioje
temperatūroje augusių augalų sausos ir žalios masės santykis po regeneracijos padidėjo
(2 pav.). Kitų autorių atlikti tyrimai su žirniais rodo, kad aukštoje temperatūroje
ir sausros sąlygomis augusių augalų sausųjų medžiagų kaupimasis ir asimiliacinis
plotas sumažėjo (Sakalauskienė ir kt., 2009). Autoriai nurodo, kad sausros sukelto
streso sąlygomis augintų kviečių biomasė sumažėjo 40 %, tam turėjo įtakos streso
metu sulėtėjęs augimas (Villegas ir kt., 2001).
Augalai yra linkę prisitaikyti prie sąlygų ir gali reguliuoti augimo procesus, tai
rodo gauti rezultatai. Aukščiausi užaugo 30 °C temperatūroje ir 40–45 % drėgnio
substrate augę kukurūzai (1 pav.). Poveikio metu vandens trūkumas sulėtino ląstelių
elongaciją, todėl po regeneracijos padidėjo sausokame (drėgnis < 10 %) substrate
augusių kukurūzų aukštis esant bet kokiai temperatūrai. Kiti autoriai taip pat pastebėjo,
kad saulėgrąžos hibridų, augintų vandens streso sąlygomis, sausa masė ir augalų
aukštis sumažėjo (Shamim ir kt., 2009).
Augalai netiesiogiai nukenčia nuo aukštų temperatūrų dėl fotosintezės sulėtėjimo
ir kvėpavimo proceso suintensyvėjimo. Augalas netenka energetinių išteklių ir jame
negali vykti fiziologiniai procesai (Šlapakauskas, 2006). Visi šie procesai turi įtakos
grynajam fotosintezės produktyvumui ir augimo greičiui. Tyrimo rezultatai rodo, kad,
esant 40–45 % drėgnio ir 30 bei 21 °C temperatūrų sąlygoms, apskaičiuotas didžiausias
santykinis augimo greitis ir grynasis fotosintezės produktyvumas, matomas drėgmės
deficito neigiamas poveikis (3, 4 pav.). Kitų autorių tyrimai taip pat rodo, kad sausros
streso sąlygomis sumažėjo braškių fotosintezės produktyvumas (Klamkowski, Treder,
2008).
Išvados. Vandens deficito ir aukštesnės temperatūros sukurtos sąlygos darė
neigiamą poveikį grynajam kukurūzų fotosintezės produktyvumui. Esant normaliam
substrato drėgniui ir aukštesnei temperatūrai, apskaičiuotas didžiausias grynasis
fotosintezės produktyvumas.
Vandens deficitas ir aukštesnė temperatūra mažino kukurūzų aukštį ir lėtino
santykinį jų augimą.
186

Aukštoje temperatūroje ir vandens deficito sąlygomis augusių paveiktų ir regeneravusių
kukurūzų santykinio augimo greičio skirtumas buvo mažiausias.
Padėka. Autoriai dėkingi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui ir Lietuvos
žemės ūkio ministerijai už finansinę paramą vykdant projektą.
Gauta 2009 11 16
Parengta spausdinti 2009 12 02
Literatūra
1. Beck E. H., Fettig S., Knake C., Hartig K., Bhattarai T. 2007. Specific and unspecific
responses of plants to cold and drought stress. Journal of Biosciences,
32(3): 501–510.
2. Bensaude O., Bellier S., Dubois M. F., Giannoni F., Nguyen V. T. 1996. Heatshock
induced protein modifications and modulation of enzyme activities In:
U. Feige, R. Morimoto, I. Yahara, B. Polla (eds.), Stress-Inducible Cellular
Responses. Birkhauser/Springer, 199–219.
3. Bluzmanas P., Borusas S., Dagys J. ir kt. 1991. Auhalų fiziologija. Vilnius.
4. Bray E. A., Bailey-Serres J., Weretilnyk E. 2000. Responses to abiotic stresses.
In: B. Buchanan, W. Gruissem, R. Jones (eds.), Biochemistry and molecular
biology of plants. Rockville, MD: ASPB, 1 158–1 203.
5. Clua A., Fernandez G., Ferro L., Dietrich M. 2006. Drought stress conditions during
seed development of narrowleaf birdsfoot trefoil (Lotus glaber) influences
seed production and subsequent dormancy and germination. Lotus Newsletter,
36(2): 58–63.
6. Coombs J., Hall D. O., Long S. P., Scurlock M. O. 1985. Techniques in bioproductivity
and photosynthesis. Oxford.
7. Fabian A., Jager K., Barnadas B. 2008. Effects of drought and combined drought
and heat stress on germination ability and seminal root growth of wheat (Triticum
aestivum L.) seedlings. Acta Biologica Szegediensis, 52(1): 157–159.
8. Gibson L. R., Paulsen G. M. 1999. Yield components of wheat grown under high
temperature stress during reproductive growth. Crop Science, 39: 1 814–1 846.
9. Granier C., Tardieu F. 1999. Water deficit and spatial pattern of leaf development.
Variability in responses can be simulated using a simple model of leaf
development. Plant Physiology, 119: 609–620.
10. Havaux M. 1993. Characterization of thermal damage to the photosynthetic
electron transport system in potato leaves. Plant Science, 94: 19–33.
11. Havaux M., Gruszecki W. 1993. Heat and light-induced chlorophyll a fluorescence
changes in potato leaves containing high or low levels of the carotenoid
zeaxanthin: indications of a regulatory effect of zeaxanthin on thylakoid membrane
fluidity. Photochemistry and photobiology, 58(4): 607–614.
12. Klamkowski K., Treder W. 2008. Response to drought stress of three strawberry
cultivars grown under greenhouse conditions. Journal of fruit and ornamental
plant research, 16: 179–188.
187

13. Mohammadkhani N., Heidari R. 2008. Effects of drought stress on soluble proteins
in two maize varieties. Turkish Journal of Biology, 32: 23–30.
14. Rehman A. S., Usman S., Subhani G. M. 2007. Correlation and path coefficient
analysis in maize (Zea mays L.). Journal of Agricultural Research, 45(3):
177–183.
15. Reymond M., Muller B., Leonardi A., Charcosset A., Tardieu F. 2003. Combining
quantitative trait loci analysis and an ecophysiological model to analyze the genetic
variability of the responses of leaf growth to temperature and water deficit.
Plant Physiology, 131: 664–675.
16. Sabat S. C., Murthy S. D. S., Mohanty P. 1991. Differential thermal sensitivity
of electron transport through photosystem 2 and 1 and proton uptake in beet
thylakoids. Photosynthetica, 25(1): 75–80.
17. Sakalauskienė S., Brazaitytė A., Šabajevienė G., Lazauskas S., Sakalauskaitė J.,
Urbonavičiūtė A., Samuolienė G. Ir Duchovskis P. 2009. Kompleksinis aplinkos
veiksnių poveikis sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) fiziologiniams rodikliams
organogenezės III–IV etapais. Žemdirbystė-Agriculture, 96(3): 93–101.
18. Seghatoleslami M. J., Kafi M., Majidi E. 2008. Effect of drought stress at different
growth stages on yield and water use efficiency of five proso millet (Panicum
Miliaceum L.) genotypes. Pakistan Journal of Botany, 40(4): 1 427—1 432.
19. Shamim A., Rashid A., Ashraf M. Y., Ashraf M., Waraich E. A. 2009. Sunflower
(Hellanthus Annuus L.) response to drought stress at germination and seedling
growth stages. Pakistan Journal of Botany, 41(2): 647–654.
20. Singer S. M., Helmy Y. I., Karas A. N., Abou-Hadid A. F. 2003. Influences of
different water stress treatments on growth, development and production of snap
bean (Phaseolus vulgaris L.). Acta Horticulturae, 614: 605–611.
21. Singh R. D., Yadav T. P., Bhat J. S. 2004. Character association and grain yield
prediction under different levels of water stress in maize. Plant Archives, 4(1):
65–70.
22. Šlapakauskas V. A. 2006. Augalų ekofiziologija. Kaunas.
23. Šlapakauskas V., Duchovskis P. 2008. Augalų produktyvumas. LŽŪU, Kaunas.
24. Thomson A. M., Brown R. A., Rosenberg N. J., Izaurralde R. C., Benson V.
2005 Climate change impacts for the conterminous USA: an integrated assessment.
Part 3. Dryland production of grain and forage crops. Climate Change,
69: 43–65.
25. Vasquez-Robinet C., Mane Sh. P., Ulanov A.V., Watkinson J. I., Stromberg V.
K., Koeyer D. De., Schafleitner R., Willmot D. B., Bonlerbale M., Bohnert H. J.,
Grene R. 2008. Physiological and molecular adaptations to drought in Andean
potato genotypes. Experimental Botany, 59(8): 2 109–2 123.
26. Villagas D., Aparicio N., Blanco R., Royo C. 2001. Biomass accumulation and
main stem elongation of durum wheat grown under Mediterranean conditions.
Annals of Botany, 88: 617–627.
27. Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В. 2003. Большой практикум по фотосинтезу.
Aкaдемия, Москва.
188

28. Kуперман Ф. М., Ржанова Е. И., Мурашев В. В., Львова И. Н., Седова Е. А.,
Ахундова В. А., Щервина И. П. 1982. Виология развития культурных
растений. Москва.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Response of photosynthetic and biometric indices of maize (Zea mays L.) cultivated
on different water stress and temperature condition
K. Šliogerytė, S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė, S. Lazauskas, J. Sakalauskaitė,
R. Sirtautas, P. Duchovskis
Summary
The main goal of this study was to investigate the effect of temperature and water stress
in maize ‘Simon’ (Zea mays L.). Experiments were carried out at the Lithuanian institute of
Horticulture in phytotron complex in 2007. Maize ‘Simon’ (Zea mays L.) was grown in 5-liter
pots under natural greenhouse conditions till VI–VII organogenesis stages. Then plants were
transferred to a climate chamber at 4 different temperatures (21/16 °C ir 30/23 °C day/night) and
soil moisture regimes where were grown for 10 days effect and later 7 days regeneration period.
Water deficiency had negative effect on plant growth. Relative growth rate and photosynthetic
productivity were the least in dry substrate at temperature of 30 °C and 21 °C . The highest
relative growth and plant height was in substrate of normal moisture and higher temperature.
The result shows negative effect of shortage and high temperature on plat vegetation period.
Key words: photosynthesis indices, drought, maize, temperature, dry mass.
189

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2009. 28(4).
Fosforo ir kalio trąšų įtaka ekologiškai
auginamų bulvių derlingumui ir derliaus kokybei
Juozas Pekarskas, Daiva Šileikienė
Lietuvos žemės ūkio universitetas, LT-53361 Akademija, Kauno r.,
el. paštas juozas.pekarskas@lzuu.lt
Fosforo ir kalio trąšų įtakos ekologiškai auginamų bulvių derlingumui ir derliaus kokybei
tyrimai atlikti 2007–2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje. Nustatyta,
kad bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu ir vien tik kalio trąšomis iš esmės (1,57–2,01
ir 1,26–2,04 t ha -1 ) padidėjo bulvių gumbų suminis ir prekinis derliai, palyginti su tik fosforitmilčiais
tręštomis bulvėmis. Patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu iš esmės padidėjo bulvių
prekinis derlius, palyginti su kalio trąšomis tręštomis bulvėmis, o suminis derlius iš esmės
nepakito. Fosforo ir kalio trąšos neturėjo didesnės įtakos bulvių prekinio derliaus išeigai.
Bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis iš esmės (5,8–7,8 mg kg -1 ) sumažino nitratų kiekį
bulvių gumbuose, bet neturėjo didelės įtakos krakmolo, sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų,
redukuoto cukraus, azoto, fosforo ir kalio kiekiui bulvių gumbuose. Bulves patręšus fosforo
ir kalio trąšų deriniu labai padidėjo bulvių gumbų sulčių pH, palyginti su kalio trąšomis tręštomis
bulvėmis, ir iš esmės padidėjo redokso potencialo reikšmė, palyginti su vien tik kalio
ir fosforo trąšomis tręštomis bulvėmis. Ekologiškai auginamas bulves patręšus kalio trąšomis
Patenkali, iš esmės padidėjo savitojo elektrinio laidumo reikšmės, palyginti su fosforitmilčiais
ir fosforo ir kalio trąšų deriniu tręštomis bulvėmis.
Reikšminiai žodžiai: bulvės, derliaus kokybė, derlingumas, fosforo ir kalio trąšos,
ekologinis ūkininkavimas.
Įvadas. Kaip rodo bandymų duomenys, nuo judriųjų fosforo ir kalio kiekio
dirvožemyje priklauso žemės ūkio augalų derlius ir mineralinių trąšų efektyvumas.
Netręšiant fosforo trąšomis, pasikeitus P 2
O 5
kiekiui dirvožemyje nuo 50 iki
200 mg kg -1 , bulvių gumbų derlius padidėjo nuo 13,8 iki 22,0 t ha -1 . Žemės ūkio
augalų derlius priklauso ir nuo judriojo kalio kiekio dirvožemyje, nors koreliaciniai
ryšiai, palyginti su judriuoju fosforu, nustatyti silpnesni (Mažvila ir kt., 1996).
Optimalus fosforo kiekis sėjomainos augalams yra nevienodas ir priklauso nuo
tręšimo. Tręšiant augalus tik azoto trąšomis, augalai geriau dera, kai dirvoje fosforo
yra daugiau. Tręšiant NPK trąšomis, augalams pakanka mažesnio fosforo kiekio
dirvožemyje (Petraitienė, 1994).
Maisto medžiagų kaupimuisi bulvėse gali turėti įtakos meteorologinės sąlygos, trąšos,
veislės ir kt. veiksniai (Krishnappa, 1989; Jundulas ir kt., 1997; Antanaitis, Švedas,
2000). Bulvėms trąšas ir jų normas geriausia parinkti pagal dirvožemio agrocheminių

analizių rodiklius (Simanavičienė ir kt., 1996; Staugaitis ir kt., 2006).
Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centre atliktais tyrimais nustatyta,
kad didžiausias ekologiškai augintų bulvių suminis derlius gautas jas patręšus
sertifikuotų NPK (Provita, Patenkali ir fosforitmilčiai) trąšų deriniu. Tręšiant šių trąšų
deriniu gautas daug didesnis derlius nei tręšiant tik azoto ir fosforo trąšomis. Tręšimas
azoto trąšomis Provita ir jų deriniais su fosforo ir kalio trąšomis neturėjo didelės įtakos
azoto, fosforo ir kalio kaupimuisi ekologiškų bulvių gumbuose (Pekarskas, Bičius,
2009).
Fosforą bulvės kaupia visą augimo periodą, bet labiausiai – lapams intensyviai
augant. Didelis gumbuose sukaupto fosforo kiekis bulvėms nužydėjus palankiai veikė
krakmolo kaupimąsi. Bulves kasant gumbų sausosiose medžiagose buvo 0,30 %
fosforo (0,7 % P 2
O 5
): tai rodo, kad bulvės pakankamai apsirūpinusios fosforu. Bulvių
keras labai daug pasisavina kalio. Kerams užauginus didžiausią masę, hektaro pasėlis
būna sukaupęs apie 350 kg kalio (420 kg K 2
O). Kasant gumbų sausosiose medžiagose
optimali kalio koncentracija turi būti 1,5, o siekiant didžiausio gumbų derliaus – 2,3 %
(Winkelmann, 1992; Schönberger, Erichsen, 1994).
LŽŪU atliktais tyrimais nustatyta, kad ekologiškai auginant bulves jų suminis
derlius sumažina dirvoje azoto kiekį vidutiniškai 42,57–66,75 kg ha -1 , fosforo –
6,26–10,85 kg ha -1 ir kalio – 37,56–66,75 kg ha -1 . NPK balansas dirvožemyje priklausė
nuo tręšimo sertifikuotomis trąšomis ir suminio bulvių derliaus (Pekarskas, Bičius,
2009).
Lietuvos žemdirbystės institute atliktais tyrimais nustatyta, kad tręšiant tik azoto
trąšomis bulvių derlius dirvoje, kurioje buvo skirtingas fosforo kiekis, užaugo labai
nevienodas. Pirmoje ir antroje rotacijoje tarp dirvos fosforo ir bulvių derliaus koreliacija
buvo stipri (R = 0,966 ir 0,923). Didėjant fosforo kiekiui dirvoje, bulvių derlius
didėjo (Petraitienė, 1994).
Tyrimais intensyvioje žemdirbystės sistemoje nustatyta, kad bulvių gumbų derliui
ir cheminei sudėčiai įtakos turėjo tiek metų meteorologinės sąlygos, tiek ir trąšos. Visos
trąšos sumažino krakmolo kiekį gumbuose, tačiau padidino bendrą cukraus ir nitratų
kiekį: daugiausia jų buvo bulvėse, kurioms skirta didžiausia azoto norma. Didžiausios
kalio trąšų normos mažino sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekį bulvėse (Mašauskienė
ir kt., 1996; Simanavičienė ir kt., 1996; Repšienė, Mineikienė, 2006; Staugaitis ir kt.,
2006; Baniūnienė, Žėkaitė, 2007).
Tiriant kalio trąšų formų įtaką ekologiškai auginamų bulvių derliui nustatyta, kad
didžiausias suminis ir prekinis bulvių gumbų derliai gauti tręšiant kalio magnezija. Ši
trąša ir kalio sulfatas yra lygiavertės trąšos ir vienodai tinka ekologiškai auginamoms
bulvėms tręšti (Pekarskas ir kt., 2003).
Ankstyvųjų veislių bulvės sukaupia mažiau sausųjų medžiagų negu vėlyvųjų
veislių, tačiau taip gali atsitikti ir nukasus ne visai subrendusias bulves. Krakmolas
yra pagrindinis angliavandenių šaltinis bulvėse. 60–80 % sausųjų medžiagų sudaro
krakmolas. Tarp sausųjų medžiagų ir krakmolo yra labai stipri koreliacija. Sausųjų
medžiagų kiekiui įtakos turi gumbų subrendimas, augimo pobūdis, augalo pasisavinamų
mineralinių medžiagų ir drėgmės kiekis. Trūkstant drėgmės mažėja gumbų ir sausųjų
medžiagų derlius (Burton, 1989; Haris, 1992; Kolbe, 1995; Deblonde ir kt., 1999).
Mokslininkų nuomonė apie kalio trąšų įtaką gumbų cheminei sudėčiai yra
192

skirtinga. Vieni teigia, kad bulvių gumbų krakmolingumui teigiamą poveikį turi tinkamas
ir subalansuotas tręšimas kalio trąšomis. Manoma, kad didelės kalio trąšų normos
mažina krakmolo kiekį bulvių gumbuose, o bulvių skonis prastėja. Kalis dalyvauja
krakmolo sintezėje, bet gali sumažinti krakmolo kiekį, ypač padidėjus drėgmės kiekiui
gumbuose. Tyrimais nustatyta, kad iš esmės didžiausias tirpių sausųjų medžiagų
kiekis susikaupė bulves tręšiant kalio magnezija ir kalio chloridu. Sausųjų medžiagų
kiekį iš esmės mažino tręšimas kalio magnezija ir kalio sulfatu, o krakmolo kiekį –
tręšimas kalio chloridu (Mengel, Kirkby, 1987; Allison ir kt., 2001; Lovedeep ir kt.,
2002; Jarienė ir kt., 2008).
Nustatyta, kad kalio trąšos turėjo didelės įtakos ekologiškai auginamų bulvių cheminei
sudėčiai. Patręšus kalio trąšomis, sausųjų medžiagų kiekis gumbuose padidėjo
2,80–3,16 proc.vnt., krakmolo – 2,0–4,6 proc. vnt., askorbo rūgšties – 0,3–0,8 proc. vnt.
(Pekarskas, Pranaitienė, 2004).
Ekologiškų produktų kokybė dažnai vertinama holistiniais metodais. Vienas jų
yra elektrocheminė analizė. Roujon paskelbė bioelektroninę teoriją, kurios pagrindą
sudaro pH vertės, redokso potencialo ir elektrinio laidumo (varžos) įvairiose (organinėse
ir neorganinėse) vandeninėse terpėse matavimai. Naudojantis Nersto formule,
apskaičiuojama produkto energetinė vertė P. pH vertė augaluose parodo protonų aktyvumą
ir atspindi energetinius kitimus. Sveikesniais produktais laikomi tie, kurių pH
vertė yra artimesnė žmogaus kraujo pH. Vandenilio jonų koncentacija keičia ląstelės
aplinką, o nuo to priklausantis redokso potencialas keičia elektrinę ląstelės energiją.
Išmatuotas elektrinis laidumas rodo ląstelės jonų koncentracijas, taip pat ir ląstelės
osmosinio slėgio charakteristikas (Rutkovienė, Nominaitis, 2004).
Tyrimo objektas, metodai, sąlygos. Bulvių tręšimo bandymai atlikti 2007–
2008 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje priemolio sekliai
glėjiškame karbonatingame išplautžemyje – IDg8-k (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol
– LVg-p-w-cc), kuris buvo šarmiškas (pH 7,2–7,3), didelio fosforingumo
(218–274 mg kg -1 ), mažo ir vidutinio kalingumo (80–102 mg kg -1 ), vidutinio humusingumo
(2,60–2,68 %), mineralinio azoto prieš bulvių sodinimą dirvožemyje
rasta 11,22–11,41 mg kg -1 , o bendro azoto – 0,178–0,184 %.
Bulvių bandymo bendro laukelio dydis – 17,5 m 2 (5 × 3,5), apskaitinio – 10 m 2
(4 × 2,5). Bandymų variantai kartoti po keturis kartus. Bulvės augintos po juodojo
pūdymo.
B a n d y m ų s c h e m a: 1) netręšta; 2) tręšta fosforitmilčiais (P 60
); 3) tręšta
Patenkali (K 90
); 4) tręšta fosforitmilčių ir Patenkali trąšų deriniu (P 60
K 90
).
Pagal bandymų schemą mineralinėmis trąšomis Patenkali (kalio magnezija)
ir fosforitmilčiais buvo tręšta prieš bulvių sodinimą. Auginta vokiška bulvių veislė
‘Cosmos’. Augalų apsaugos priemonės nuo kolorado vabalų ir maro nenaudotos.
Dirvožemio ėminiai agrocheminėms savybėms tirti imti iš 0–20 cm gylio iš 8–12
skirtingų vietų, o mineralinio azoto kiekiui nustatyti – iš 0–40 cm gylio 6 skirtingose
laukelio vietose. Dirvožemio ėminiai imti iš kiekvieno varianto trijų pakartojimų.
Mineralinio azoto kiekis nustatytas ir dirvožemio agrocheminių savybių rodiklių analizės
atliktos Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centre. Dirvožemio
pH nustatytas potenciometriniu (ISO 10390:2005), humusas – sauso deginimo
(ISO 10694:1995), judrieji fosforas ir kalis – A-L (GOST 26208-84), mineralinis
193

azotas – kolorimetriniu, o bendras azotas – Kjeldalio (ISO 11261:1995) metodais.
Nukasus bulves, jos buvo surūšiuotos. Prekinėms bulvėms priskirti gumbai, kurių
skersmuo buvo didesnis nei 5,5 cm. Mažesnio skersmens bulvės priskirtos sėklinių ir
pašarinių bulvių kategorijoms. Bulvių cheminė sudėtis nustatyta LŽI Agrocheminių
tyrimų centre. Sausųjų medžiagų kiekis nustatytas kaitinant 105 °C temperatūroje iki
nekintamos masės, krakmolas – pagal lyginamąjį svorį, tirpios sausosios medžiagos –
refraktometru, redukuotas cukrus – Bertrano, o nitratai – jonometriniu metodais.
Bulvių gumbų elektrocheminių savybių tyrimams bulvių gumbai nuplauti, atrinkti
sveiki ir nepradėję gesti. Iš atrinktų mėginių išpjauti ketvirčiai, sulčiaspaude
iš jų išspaustos sultys ir išmatuotas jų pH, redokso potencialas ir savitasis elektrinis
laidumas. Bulvių gumbų sulčių pH reikšmė nustatyta tiesioginės potenciometrijos
metodu jonometru „Metrohm AG CH – 9101“. Redokso potencialas nustatytas tokiu
pat metodu jonometru „Metrohm AG CH – 9101“ su platinos elektrodu. Savitasis
elektrinis laidumas nustatytas konduktometriniu metodu prietaisu „inoLab WTW“.
Duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu naudojant programą
ANOVA (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
2007 m. bulvės pasodintos gegužės pradžioje. Gegužės mėnuo buvo palankus
bulvėms sudygti ir augti. Šio mėnesio temperatūra buvo 1,0 °C aukštesnė už daugiametį
vidurkį, o kritulių iškrito 53,6 mm daugiau negu daugiametis vidurkis. Palankus
buvo ir birželio mėnuo. Liepos mėnesio pirmąjį dešimtadienį vyravo šilti ir lietingi
orai. Gausūs lietūs buvo nepalankūs bulvėms augti, nes vagose telkšojo vanduo. Labai
lietingi orai vyravo rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį – lijo kasdien. Tokie orai buvo labai
nepalankūs bulvėms augti. Vėliau orai buvo ne tokie lietingi ir bulvėms kasti vidutiniškai
palankūs. 2008 m. bulvės buvo pasodintos balandžio pabaigoje, dygti pradėjo tik
gegužės 25–26 dienomis. Tam turėjo įtakos nepalankios meteorologinės sąlygos, nes
buvo dideli dienos ir nakties temperatūrų svyravimai. Naktimis dažnai būdavo šalnos,
bulvėms pradėjus dygti prasidėjo vėlyvosios pavasario šalnos. Tokie orai buvo labai
nepalankūs kolorado vabalams plisti ir dauguma jų žuvo. Per visą bulvių vegetaciją
pastebėta tik keletas kolorado vabalų. Birželio pradžioje prasidėjo sausra. Pirmąjį
dešimtadienį iš viso nelijo. Tai blogino bulvių augimo sąlygas. Liepos mėnuo buvo
palankus bulvėms augti: vyravo šilti ir mažai lietingi orai. Rugpjūčio mėnesio lietingi
orai suaktyvino bulvių augimą. Galima teigti, kad 2008 m. meteorologinės sąlygos
ekologiškoms bulvėms augti buvo palankios.
Rezultatai. Didžiausias ekologiškai augintų bulvių suminis derlius (14,88 t ha -1 )
gautas bulves tręšiant fosforo ir kalio trąšų deriniu. Bulves patręšus šiuo trąšų deriniu
ir vien tik kalio trąšomis, iš esmės padidėjo bulvių gumbų suminis derlius,
palyginti su netręštomis ir fosforitmilčiais tręštomis bulvėmis. Kalio trąšos buvo
daug efektyvesnės nei fosforo. Tręšimas tik fosforitmilčiais šiek tiek didino bulvių
suminį derlių. Palyginus bulvių tręšimą fosforo ir kalio trąšų deriniu ir tik kalio
trąšomis, esminių bulvių suminio derliaus skirtumų nenustatyta (1 lentelė).
Didžiausias ekologiškai auginamų bulvių prekinis derlius (11,24 t ha -1 ) gautas bulves
tręšiant fosforo ir kalio trąšų deriniu. Patręšus šiuo trąšų deriniu ir vien tik kalio
194

trąšomis, iš esmės padidėjo bulvių gumbų prekinis derlius, palyginti su netręštomis
ir fosforitmilčiais tręštomis bulvėmis. Kalio trąšos veikė daug efektyviau nei fosforo.
Tręšimas fosforitmilčiais tik šiek tiek padidino bulvių prekinį derlių. Ekologiškai
auginamas bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu, iš esmės padidėjo bulvių
prekinis derlius, palyginti su kalio trąšomis Patenkali tręštomis bulvėmis.
Didžiausia ekologiškai auginamų bulvių prekinio derliaus išeiga gauta bulves
tręšiant fosforo ir kalio trąšų deriniu. Tręšimas visomis trąšomis didino bulvių prekinio
derliaus išeigą, bet didelių skirtumų, palyginti su netręštomis bulvėmis, negauta.
Nustatytas tik dėsningumas, kad tręšiant fosforo ir kalio trąšomis ar jų deriniu didėja
ekologiškai auginamų bulvių prekinio derliaus išeiga.
Tyrimais nustatyta, kad bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis neturėjo esminės
įtakos krakmolo kaupimuisi ekologiškai augintų bulvių gumbuose nei lyginant su
netręštomis bulvėmis, nei įvairiomis trąšomis tręštas bulves tarpusavyje (2 lentelė).
Bulvių tręšimas vien tik fosforo ir tik kalio trąšomis padidino sausųjų medžiagų
kiekį bulvių gumbuose, o tręšimas fosforo ir kalio trąšų deriniu jų kiekį sumažino.
Ekologiškai auginamų bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis bei jų deriniu neturėjo
didelės įtakos sausųjų medžiagų kiekiui bulvių gumbuose.
1 lentelė. Fosforitmilčių ir Patenkali trąšų įtaka bulvių suminiam ir prekiniam
derliams ir prekinio derliaus išeigai
Table 1. Effect of phosphorus powder and Patenkali fertilizers on potato total and market
productivity and yield marketability
Variantas
Treatment
Netręšta
Unfertilized
LŽŪU, 2007–2008 m. vidutiniai duomenys
Test station at the Lithuanian University of Agriculture, average data of 2007–2008
Suminis derlius Prekinis derlius Prekinio deriaus išeiga
Total productivity, t ha -1 Market productivity, t ha -1 Output of marketable yield, %
12,52 8,92 70,8
P 60
12,87 9,20 70,9
K 90
14,44 10,46 71,7
P 60
K 90
14,88 11,24 75,0
R 05
/ LSD 05
1,00 0,71 4,85
Bulvių tręšimas vien tik fosforo trąšomis bei fosforo ir kalio trąšų deriniu didino
tirpių sausųjų medžiagų kiekį bulvių gumbuose, palyginti su netręštomis bulvėmis.
Patręšus bulves tik kalio trąšomis, tirpių sausųjų medžiagų bulvių gumbuose rasta
mažiau nei netręštose bulvėse. Ekologiškai augintų bulvių tręšimas fosforo ir kalio
trąšomis bei jų deriniu neturėjo didelės įtakos tirpių sausųjų medžiagų kiekiui bulvių
gumbuose.
Bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis didino redukuoto cukraus kiekį bulvių
gumbuose, palyginti su netręštomis bulvėmis. Labiausiai redukuoto cukraus kiekis
padidėjo bulves patręšus tik kalio trąšomis Patenkali.
195

2 lentelė. Fosforitmilčių ir Patenkali trąšų įtaka krakmolo, sausųjų ir tirpių sausųjų
medžiagų kiekiui bulvių gumbuose
Table 2. Effect of phosphorus powder and Patenkali fertilizers on amount of starch, dry
and dry soluble solids in potato tubers
LŽŪU, 2007–2008 m. vidutiniai duomenys
Test station at the Lithuanian University of Agriculture, average data of 2007–2008
Variantas
Treatment
Krakmolas
Starch, %
Sausosios medžiagos
Dry matter, %
Tirpios sausosios medžiagos
Dry soluble solids, %
Netręšta
13,25 20,41 5,7
Unfertilized
P 60
13,40 20,55 5,8
K 90
13,00 20,44 5,6
P 60
K 90
13,10 20,21 5,9
R 05
/ LSD 05
0,51 0,34 0,42
Tręšimas fosforo ir kalio trąšomis neturėjo esminės įtakos redukuoto cukraus
kiekiui bulvių gumbuose. Nustatyta tik tendencija, kad veikiant fosforo ir kalio trąšoms
redukuoto cukraus kiekis bulvių gumbuose didėja (3 lentelė).
Bulves patręšus fosforo ir kalio trąšomis, iš esmės sumažėjo nitratų kiekis bulvių
gumbuose, palyginti su netręštomis bulvėmis. Labiausiai nitratų kiekį bulvių gumbuose
mažino tręšimas fosforitmilčiais. Palyginus fosforo ir kalio trąšomis tręštas bulves
tarpusavyje, esminių nitratų kiekio skirtumų nenustatyta.
3 lentelė. Fosforitmilčių ir Patenkali trąšų įtaka redukuoto cukraus ir nitratų
kiekiui bulvių gumbuose
Table 3. Effect of phosphorus powder and Patenkali fertilizers on amount of reduced
sugar and nitrates in potato tubers
LŽŪU, 2007–2008 m. vidutiniai duomenys
Test station at the Lithuanian University of Agriculture, average data of 2007–2008
Variantas
Treatment
Redukuotas cukrus
Reduced sugar, %
Nitratai
Nitrates, mg kg -1
Netręšta
0,32 32,4
Unfertilized
P 60
0,35 24,6
K 90
0,44 25,6
P 60
K 90
0,40 26,6
R 05
/ LSD 05
0,13 4,07
Ekologiškai augintų bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis bei fosforo ir kalio
trąšų deriniu mažino azoto, bet didino fosforo ir kalio kiekį gumbuose. Didžiausias
azoto, fosforo ir kalio kiekis susikaupė bulves patręšus fosforitmilčiais. Tręšimas
neturėjo esminės įtakos azoto, fosforo ir kalio kiekiui ekologiškai augintų bulvių
gumbuose (4 lentelė).
196

4 lentelė. Fosforitmilčių ir Patenkali trąšų įtaka azoto, fosforo ir kalio kiekiui
bulvių gumbuose
Table 4. Effect of phosphorus powder and Patenkali fertilizers on amount of nitrogen,
phosphorus and potassium in potato tubers
LŽŪU, 2007–2008 m. vidutiniai duomenys
Test station at the Lithuanian University of Agriculture, average data of 2007–2008
Variantas
Treatment
N, % P, % K, %
Netręšta
0,34 0,050 0,30
Unfertilized
P 60
0,32 0,054 0,32
K 90
0,30 0,053 0,31
P 60
K 90
0,31 0,052 0,31
R 05
/ LSD 05
0,05 0,008 0,05
Tyrimais nustatyta, kad bulves patręšus fosforitmilčiais bei fosforitmilčių ir
Patenkali trąšų deriniu iš esmės padidėjo bulvių gumbų sulčių pH reikšmė, palyginti
su netręštomis bulvėmis. Bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu, labai padidėjo
bulvių gumbų sulčių pH reikšmė, palyginti su kalio trąšomis tręštomis bulvėmis, bet
palyginus su fosforo trąšomis tręštomis bulvėmis esminių skirtumų negauta (5 lentelė).
5 lentelė. Fosforitmilčių ir Patenkali trąšų įtaka bulvių gumbų sulčių pH, redokso
potencialui ir savitajam elektriniam laidumui
Table 5. Effect of phosphorus powder and Patenkali fertilizers on pH of potato knob juice,
redox potential and specific electrical conductance.
LŽŪU, 2007–2008 m. vidutiniai duomenys
Test station at the Lithuanian University of Agriculture, average data of 2007–2008
Variantas
Redokso potencialas Savitasis elektrinis laidumas
pH
Treatment
Redox potential, mV Specific electrical conductance, μcm -1
Netręšta
5,86 117,48 10,09
Unfertilized
P 60
5,96 124,31 9,46
K 90
5,88 114,14 10,04
P 60
K 90
5,98 142,41 9,28
R 05
/ LSD 05
0,09 13,24 0,25
Bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu, iš esmės padidėjo redokso potencialo
reikšmės, palyginti su vien tik kalio ir fosforo trąšomis tręštomis bulvėmis. Tarp fosforo
ir kalio trąšomis tręštų bulvių esminių redokso potencialo skirtumų negauta.
Bulvių tręšimas mažino savitojo elektrinio laidumo reikšmes, palyginti su netręštomis
bulvėmis. Ekologiškai auginamas bulves patręšus kalio trąšomis Patenkali
197

iš esmės padidėjo savitojo elektrinio laidumo reikšmės, palyginti su fosforitmilčiais
bei fosforo ir kalio trąšų deriniu tręštomis bulvėmis.
Aptarimas. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų teigimu, intensyviai
ūkininkaujant mineralinių fosforo ir kalio trąšų efektyvumas bulvėms priklauso nuo
judriųjų fosforo ir kalio kiekių dirvožemyje. Bulvėms fosforo trąšos buvo efektyvios
neturtinguose judriojo fosforo dirvožemiuose, o vidutiniškai turtinguose ir turtinguose
dirvožemiuose fosforo trąšos bulvių derliaus nedidino. Kalio trąšos bulvėms
buvo mažai efektyvios (Simanavičienė ir kt., 1996). Ekologiškai ūkininkaujant
negalima tręšti sintetinėmis mineralinėmis trąšomis ir dėl to kyla problemų bulves
aprūpinant visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Tyrimais nustatyta, kad
ekologiškai auginamoms bulvėms optimali kalio trąšų norma – K 90
. Mineralinių
fosforo trąšų įtaka ekologiškai auginamoms bulvėms nėra tirta (Pekarskas, 2008).
Atlikę tyrimus LŽŪU bandymų stotyje nustatėme, kad ekologiškai auginant bulves
didelio fosforingumo dirvožemyje jų tręšimas fosforitmilčiais buvo mažai efektyvus.
Tai patvirtina LŽI mokslininkų teiginius. Tačiau mažo ir vidutinio kalingumo dirvožemyje
augančių bulvių tręšimas kalio trąšomis ir fosforo ir kalio trąšų deriniu iš esmės
didino bulvių gumbų derlių. Tręšimas šiomis trąšomis didesnės įtakos turėjo bulvių
prekiniam nei suminiam derliui.
Lietuvoje intensyvioje žemdirbystės sistemoje atliktais tyrimais nustatyta, kad
visomis trąšomis (NPK) tręštose bulvėse sumažėjo krakmolo, tačiau padaugėjo bendrojo
cukraus ir nitratų: jų daugiausia buvo gausiausiai azotu tręštose bulvėse. Daugiau
cukrų ir mažiau sausųjų medžiagų buvo vienanarėmis trąšomis tręštose ir papildomai
nupurkštose bulvėse. Daugiausia krakmolo ir sausųjų medžiagų rudenį sukaupė mėšlu
tręštos bulvės, mažiausiai – tręštos mineralinėmis trąšomis. Tačiau tyrimams naudotų
trąšų įtaka šiems rodikliams buvo neesminė (Makaravičiūtė, 2003; Staugaitis ir kt.,
2006). Atlikus tyrimus nustatyta, kad ekologiškai auginamų bulvių tręšimas fosforo ir
kalio trąšomis iš esmės sumažino nitratų kiekį, bet neturėjo didelės įtakos krakmolo,
sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų, redukuoto cukraus, azoto, fosforo ir kalio kiekiui
bulvių gumbuose. Tai galima paaiškinti skirtingomis mitybos sąlygomis auginant
bulves ekologiškai ir intensyviai.
Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų atliktais tyrimais nustatyta, kad,
jeigu bulves kasant gumbų sausosiose medžiagose yra 1,5–1,8 % N, 0,24–0,28 % P ir
1,5–1,9 % K, tai rodo, jog bulvės pakankamai apsirūpinusios šiais maisto elementais
(Mašauskienė ir kt., 1996). Ekologiškai auginant bulves ir jas tręšiant fosforo ir kalio
trąšomis, bulvių gumbuose rasta 0,30–0,34 % N, 0,050–0,054 % P ir 0,31–0,32 % K.
Tai rodo, kad ekologiškai auginant bulves jos nebūna pakankamai aprūpintos azotu,
fosforu ir kaliu.
Išvados. 1. Bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu ir vien tik kalio
trąšomis, iš esmės padidėjo bulvių gumbų suminis ir prekinis derliai. Fosforo ir kalio
trąšos neturėjo didelės įtakos bulvių prekinio derliaus išeigai.
2. Bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis iš esmės sumažino nitratų kiekį bulvių
gumbuose, bet neturėjo didelės įtakos krakmolo, sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų,
redukuoto cukraus, azoto, fosforo ir kalio kiekiui bulvių gumbuose.
3. Bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniu, labai padidėjo bulvių gumbų
sulčių pH reikšmė, palyginti su kalio trąšomis tręštomis bulvėmis, ir iš esmės padidėjo
198

edokso potencialo reikšmė, palyginti su vien tik kalio ir fosforo trąšomis tręštomis
bulvėmis. Ekologiškai auginamas bulves patręšus kalio trąšomis Patenkali, iš esmės
padidėjo savitojo elektrinio laidumo reikšmės, palyginti su fosforitmilčiais bei fosforo
ir kalio trąšų deriniu tręštomis bulvėmis.
Gauta 2009 09 16
Parengta spausdinti 2009 12 04
Literatūra
1. Allison M. F., Fowler J. H., Allen J. 2001. Responses of Potato (Solanum
Tuberosum) to potassium fertilizers. Journal of Agricultural Science, 136:
407–426.
2. Antanaitis Š., Švedas A. 2000. Bulvių derliaus ir cheminių elementų koncentracijos
gumbuose ryšys su dirvožemio agrocheminėmis savybėmis. Žemdirbystė,
70: 33–45.
3. Baniūnienė A., Žėkaitė V. 2007. Organinių trąšų įtaka augalams bulvių sideracinėje
grandyje įprastinės ir tausojamosios žemdirbystės sąlygomis. Žemės ūkio
mokslai, 14(2): 1–10.
4. Burton W. G. 1989. The Potato. New York.
5. Deblonde P. M. K., Haverkort A. J., Ledent J. F. 1999. Responses of early and
late potato cultivars to moderate drought conditions: agronomic parameters and
carbon isotope discrimination. European Journal of Agronomy, 11: 91–105.
6. Haris P. 1992. The Potato Crop: the scientific basis for improvement.
7. Jarienė E., Sawicka B., Pranaitienė R., Pekarskas J. 2008. Kalio trąšų įtaka
‘Cosmos’ veislės bulvių gumbų kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(1):
179–186.
8. Jundulas J., Ražukas A., Čeponienė S. 1997. Selekcinių ir elitinių bulvių derlingumo
priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų Pietryčių Lietuvoje. Žemės
ūkio mokslai, 1: 9–12.
9. Kolbe H. 1995. Einflußfaktoren auf die Inhaltsstoffe der Kartoffel. Teil.1:
Trockensubstans und Stärke. Kartoffelbau, 10: 404–411.
10. Krishnappa K. S. 1989. Effect of fertilizer application on dry matter and N, P
and K accumulation in potato at different stages of growth. Mysore journal of
Agriculture Sciences, 23(3): 349–354.
11. Lovedeep K., Narpinder S., Navdeep S. S., Hardeep S. G. 2002. Some properties
of potatoes and their starches. Cooking, textural and rherological properties of
potatoes. Food chemistry, 79: 177–181.
12. Makaravičiūtė A. 2003. Tręšimo įtaka bulvių derliui, krakmolo ir sausųjų medžiagų
kiekiui gumbuose. Žemės ūkio mokslai, 2: 35–42.
13. Mašauskienė A., Mašauskas V., Panamariovienė A., Tamulis T. 1996. Azoto,
fosforo ir kalio trąšų įtaka bulvių kokybei. Žemės ūkio mokslai, 2: 46–52.
14. Mažvila J., Vaišvila Z., Mašauskas V. 1996. Judrieji fosforas ir kalis Lietuvos
dirvožemiuose ir jų įtaka žemės ūkio augalų derliui. Žemės ūkio mokslai, 2:
21–29.
199

15. Mengel K., Kirkby E.A. 1987. Principles of Plant Nutrition. Switzerland.
16. Pekarskas J., Bičius Ž. 2009. Trąšų įtaka ekologiškai auginamų bulvių derlingumui
ir NPK balansui. Žmogaus ir gamtos sauga, 2: 28–31.
17. Pekarskas J., Pranaitienė R. 2004. Ekologiškai auginamų bulvių kokybė ir jos
pagerinimo priemonių tyrimai. Ekologiškos produkcijos kokybė ir jos gerinimas,
59–60.
18. Pekarskas J., Pranaitienė R., Paltanavičius V. 2003. Kalio trąšų įtaka bulvių derliui
ir kokybei ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Žmogaus ir gamtos sauga,
92–94.
19. Pekarskas J. 2008. Tręšimas ekologinės gamybos ūkiuose. Kaunas.
20. Petraitienė V. 1994. Optimalus dirvos fosforo ir kalio kiekis sėjomainos augalams
bei jo kitimas skirtingai tręšiant. Žemės ūkio mokslai, 4: 3–15.
21. Repšienė R., Mineikienė E.V. 2006. Meteorologinių sąlygų ir skirtingų žemdirbystės
sistemų įtaka bulvių ‘Mirta’ gumbų ligotumui bei derlingumui. Žemės
ūkio mokslai, 3:16–25.
22. Rutkovienė V. M., Nominaitis S. 2004. Ekologiškų produktų kokybė. Kaunas.
23. Schönberger H., Erichsen B. 1994. Die Ertragsbildung der Kartoffel. Kartoffelbau,
3: 116–118.
24. Simanavičienė O., Staugaitis G., Antanaitis A. 1996. Dirvožemio agrocheminių
savybių įtaka bulvių ir lauko daržovių derliui bei kokybei. Žemės ūkio mokslai,
2: 60–67.
25. Staugaitis G., Kučinskas J., Petrauskienė R., Dalangauskienė A. 2006. Trąšų įtaka
ankstyvosioms bulvėms. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): 216–227.
26. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinė
analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLAT iš paketo
SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija, Kėdainių r.
27. Winkelmann H.B. 1992. Zur Kaliumdungung der Kartoffeln. Kartoffelbau, 8:
412–418.
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2009. 28(4).
Effect of phosphorus and potassium fertilizers on productivity and
yield quality of organically grown potatoes
J. Pekarskas, D. Šileikienė
Summary
Investigation of the effect of phosphorus and potassium fertilizers on productivity and
yield quality of organically grown potatoes were carried out at Test Station of Lithuanian
University of Agriculture in 2007–2008. It was found that application of phosphorus and
potassium fertilizers and potassium only fertilizers to organically grown potatoes significantly
increased sum and market productivity of potato tubers (1.57–2.01 and 1.26–2.04 t ha -1 )
compared to application of phosphorus powder only. Application of phosphorus and potassium
fertilizer combination essentially increased potato market productivity compared to
200

application of potassium fertilizers: however, it had no effect on sum productivity of potato
tubers. Phosphorus and potassium fertilizers had no visible effect on outlet of potato market
yield. Application of potassium and phosphorus fertilizers essentially decreased amount of
nitrates in potato tubers by 5.8–7.8 mg kg -1 : however, it did not have any significant effect
on amount of starch, dry and soluble dry matters, reduced sugar, nitrogen, phosphorus and
potassium in potato tubers. Application of potassium and phosphorus fertilizer combination
to potatoes significantly increased pH of potato juice compared to application of potassium
fertilizers, besides, value of redox potential greatly increased compared to fertilization with
potassium and phosphorus fertilizers. Application of potassium fertilizers Patenkali to organically
grown potatoes essentially increased values of specific electrical conductance compared
to application of phosphorus powder and combination of phosphorus and potassium fertilizers.
Key words: yield quality, organic farming, potassium and phosphorus fertilizers, potatoes,
productivity.
201

ATMINTINĖ AUTORIAMS, RAŠANTIEMS
Į MOKSLO DARBUS „SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“
Straipsnio rankraščio pateikimo–priėmimo procedūra
Straipsnius redakcijai gali pateikti bet kurie Lietuvos ar užsienio šalies mokslo
darbuotojai bei asmenys, dirbantys mokslinį darbą. Ne mokslo darbuotojo straipsnis
turi būti parašytas kartu su mokslo darbuotoju.
Rankraštis redakcijai siunčiamas paštu dviem egzemplioriais, atspausdintas
kompiuteriu popieriuje, laikantis toliau tekste nurodytų reikalavimų. Pateiktas
straipsnio rankraštis užregistruojamas ir perduodamas redaktorių kolegijos nariui,
kuruojančiam šią sritį. Jis įvertina, ar rankraščio turinys ir forma atitinka
svarbiausius periodiniams straipsniams keliamus reikalavimus. Rankraščiai, kurie
buvo atmesti pirmojo vertinimo metu, su aiškinamuoju raštu grąžinami autoriui.
Jeigu straipsnio tinkamumas nekelia abejonių, redaktorių kolegijos narys skiria
du recenzentus.
Pataisytą rankraštį autorius turi atsiųsti el. paštu arba paštu redakcijai kartu su
elektronine laikmena (diskeliu arba kompaktiniu disku) per dešimt dienų.
Struktūra ir apimtis
Rankraščio reikalavimai
Rankraščio forma turi atitikti periodiniams moksliniams straipsniams keliamus
reikalavimus. Teksto ir jo sudedamųjų dalių seka tokia:
– Straipsnio pavadinimas (ne daugiau kaip 10 žodžių)
Pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Augalų adaptacijos
prie šalčio molekulinio mechanizmo aspektai).
– Autoriaus vardas, pavardė
Vardas, pavardė – mažosiomis raidėmis paryškintu šriftu (Vyktor Sharma).
Jeigu yra keli autoriai, rašoma mažėjančia jų autorystės indėlio tvarka.
– Institucija, adresas, elektroninis paštas
Rašomi mažosiomis raidėmis kursyvu (Italic) (Lietuvos sodininkystės ir
daržininkystės institutas).
Pagrindinis tekstas
– Santrauka (iki 1 400 rašybos ženklų, arba 250 žodžių)
Labai glaustai pateikiami tikslai, sąlygos, svarbiausi rezultatai.
– Reikšminiai žodžiai (ne daugiau kaip 10)
– Įvadas
Trumpai išdėstoma nagrinėjama problema, ankstesni kitų panašių tyrimų
rezultatai, darbo reikalingumas, originalumas. Nurodomas darbo tikslas.
– Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos
203

– Rezultatai
Trumpai išdėstomi tyrimų metu surinkti duomenys, dokumentai (lentelės,
grafikai).
– Aptarimas
Aptariami, bet ne kartojami „Rezultatų“ skyrelyje pateikti duomenys, palyginami
su kitų autorių duomenimis, aiškinamos tirtų reiškinių priežastys, keliamos
naujos idėjos, hipotezės.
– Išvados
– Padėka (neprivaloma)
– Literatūra
Rekomenduojama į sąrašą įtraukti ne mažiau kaip 10 naujausių literatūros
šaltinių rašoma tema.
– Santrauka lietuvių ir anglų kalbomis (600–1 400 sp. ženklų)
Straipsnių, kurie parašyti remiantis netradiciniais bandymų duomenimis ir jų
rezultatais, struktūrinės teksto dalys gali būti ir kitokios.
Straipsnis turi būti ne daugiau kaip 10 puslapių apimties kompiuteriu rinkto
teksto, įskaitant lenteles ir paveikslus (didesnės apimties straipsniai derinami su
redaktorių kolegijos pirmininku).
Teksto parengimas
Straipsnis rašomas lietuvių ir anglų kalbomis ir spausdinamas Microsoft
WORD teksto redaktoriumi Windows 2000, XP ar VISTA operacinėse sistemose.
Tekstas rašomas Times New Roman 12 dydžio šriftu, A4 formato
(210 × 297 mm) lape, atstumas tarp rankraščio eilučių – 1 (single), išlyginamas iš
abiejų pusių. Paraščių plotis: viršuje – 2 cm, apačioje – 2 cm, dešinėje –1,5 cm,
kairėje – 3 cm. Straipsnis pateikiamas elektronine laikmena.
Paryškintai (Bold) rašoma: straipsnio pavadinimas visomis kalbomis, antraštės
bei svarbiausi struktūros elementai (įvadas, tyrimo objektas, metodai ir sąlygos,
rezultatai, aptarimas, išvados, padėka, literatūra, santrauka). Kursyvu (Italic)
rašomi lotyniškieji augalų rūšių, genčių, ligų, kenkėjų, mikroorganizmų ir kitų
biologinių objektų pavadinimai. Augalų veislių pavadinimai rašomi viengubose
kabutėse (pvz., ‘Auksis’).
Cituojamas šaltinis tekste nurodomas lenktiniuose skliaustuose (autoriaus
pavardė, metai).
Lentelės
Lentelėse neturi būti kartojama paveiksluose ar kitose iliustracijose pateikta
informacija.
Lentelių tekstas rašomas lietuvių ir anglų kalbomis Times New Roman
12 dydžio šriftu, jeigu parašyti tekstai talpinami vienoje eilutėje, tarp jų dedamas
ženklas /. Lentelės teksto dalys vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis neatskiriamos.
Horizontaliomis linijomis atskiriamos tik lentelės metrikos dalys ir lentelės
pabaiga. Lentelės padėtis puslapyje tik vertikali (Portrait).
204

Bandymų veiksnių gradacijos lentelėse neturi būti žymimos skaičiais, sudėtingomis
santrumpomis, o pateikiamos visa arba suprantamai sutrumpinta aprašo
forma. Pateikiama santrumpa turi būti paaiškinama pirmosios lentelės (paveikslo)
apraše.
Statistiniai duomenys, skaičiai ir skaitmenys
Pageidautina detaliai aprašyti taikytus tyrimų metodus ir nurodyti jų originalius
šaltinius. Labai svarbi informacija apie lauko, vegetacinių ir kt. bandymų
išdėstymo schemą ir jos pasirinkimo motyvus. Lentelėse ir paveiksluose pateikiami
duomenys privalo būti statistiškai įvertinti. Rodiklių žymėjimo santrumpos turi
būti paaiškintos, jeigu jos neatitinka tarptautinių ISO standartų.
Paveikslai
Visa iliustracinė medžiaga – brėžiniai, grafikai, diagramos, fotografijos, piešiniai
ir kt. – vadinami bendru paveikslų vardu. Tekstas juose rašomas lietuvių ir
anglų kalbomis.
Paveikslai turi būti nespalvoti, padaryti Microsoft Office 2000, 2003, XP,
VISTA paketų elektroninėje lentelėje EXCEL su suderintomis programomis ir
pradine informacija. Redakcija pasilieka teisę keisti jų formatą pagal straipsnio
ar viso leidinio dizainą.
Įrašai ir simboliai paveiksluose turi būti parašyti ne mažesniu kaip 10 dydžio
TIMES NEW ROMAN šriftu. Paveikslų blokų dalys turi būti sužymėtos
raidėmis a, b, c ir t. t.
Literatūra
1.
2.
Į literatūros sąrašą turi būti įtraukiamos tik mokslinės publikacijos.
Citavimo pavyzdžiai:
Vieno autoriaus knyga:
Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,
Kaunas.
Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.
Kelių autorių knyga:
1.
2.
Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.
Wydawnictwo UWM, Olsztyn.
Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.
205

Straipsnis knygoje:
1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the
‘Bodensee’ area. In: A. de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination and
Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94. European
Commission. Luxembourg, 15–20.
2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool and
its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),
Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,
Netherlands, 157–230.
3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:
L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.
Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.
1.
1.
1.
2.
Straipsnis konferencijos medžiagoje:
Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resources
for sustainable production. Proceedings of the International Workshop
on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection of
Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,
Skierniewice, Poland, 147–158.
Vieno autoriaus žurnalo straipsnis:
Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. Hort. Science, 21(1):
41–48.
Žurnalo straipsnis (du ir daugiau autorių):
Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation of
new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė ir
daržininkystė, 21(3): 29–37.
Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.
Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. Acta
Horticulturae, 701: 207–214.
Straipsnis e. žurnale:
1. Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormones
and stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.
isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/
Bio71/Bio_027_030.pdf
Duomenų bazė:
FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/
Disertacijos santrauka:
1. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų ( Allium cepa L.) auginimo iš sėklų
technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.
206

GUIDELINES FOR THE PREPARATION AND SUBMISSION
OF ARTICLES TO THE VOLUMES OF SCIENTIFIC WORKS
“SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ“
Rules for Submission – Acceptance of Papers
Papers can be contributed by any Lithuanian and foreign scientific workers
and persons carrying out scientific research. The latter’s paper will be accepted
only when the co-author is scientific worker.
Manuscripts should be sent by mail typed on computer printed in two copies
on paper taking in account following instructions. The manuscript will be registered
and submitted to the member of the Editorial Board in charge. He (she) will
evaluate if the contents and the form corresponds to the main requirements for
periodical articles. Manuscripts rejected during the first evaluation will be returned
to the author with explanatory remarks. If the article is approved the member of
the Editorial Board appoints two reviewers.
The author must return the corrected manuscript to the Editorial Board in ten
days by e-mail or by mail in a diskette or CD.
Requirements to the manuscript
Structure and length
The form of a manuscript has to correspond to the requirements for periodical
scientific articles. The paper should be organized in the following order:
– Title (should not exceed 10 words)
Title should be written in small letters in bold (Aspects of plant color acclimation
molecular mechanism).
– Author(s)’ name, surname
The name and surname should be written in small letters in bold. If there is
more than one author they are listed according to their input to the paper.
– Institution(s), address, email address
Should be written in small letters in Italic (Lithuanian Institute of
Horticulture).
The main text
– Abstract (should not exceed 1400 characters or 250 words)
Should contain the statement of the aims, methods and main results in
short.
– Key words (should not exceed 10 words)
– Introduction
Should present the investigated subject, results of earlier related research,
reasons of the study, innovation. Should indicate the aim of the investigation.
207

– Object, methods and conditions
– Results
Should present concisely the collected data during investigation, documentation
(tables, figures).
– Discussion
Should not repeat results presented in “Results” but should interpret them
with reference to the results obtained by other authors, explain the reasons of the
investigated phenomena and raise new ideas, hypotheses.
– Conclusions
– Acknowledgements (optional)
– References
Should be kept to a minimum of 10 latest references on this theme.
– Summary in Lithuanian and English (600–1 400 characters)
Articles written based on non-traditional trial data and the obtained results
may have other than traditional structural parts of a paper.
The article should not exceed 10 pages of computer text, tables and figures
included (longer articles are agreed with the chairman of the Editorial Board).
Text preparation
The manuscripts should be submitted in Lithuanian and English, typed on a
PC, used Microsoft WORD for Windows 2000 XP or VISTA word-processor
format. The font to be typed – TIMES NEW ROMAN size 12, on A4 paper
(210 × 297 mm), single spaced, justified. Margins: top – 2 cm, bottom – 2 cm,
right – 1.5 cm, left – 3 cm. Article should be submitted in electronic carrier.
In bold there are written the title of the paper in all languages, headings and all
main structural elements (introduction, object, methods and conditions, results,
discussion, conclusions, acknowledgements, references, abstract). In Italic there
are written Latin names of species, genera, diseases, pests micro-organisms and
other biological objects. Names of plant cultivars should be placed within single
quotation marks (for example, ‘Auksis’).
The quoted reference in the text is indicated in round brackets (author’s surname,
year).
Tables
Information given in figures or other illustrations, should not be repeated in
tables.
Text in tables is written in Lithuanian and English languages. If Lithuanian
and English texts are in one line they are separated by /. Do not use vertical and
horizontal lines to separate parts of the text. A horizontal line separates only headings
of columns and the end of the table. Orientation in a page only vertical
(Portrait).
Trial variants in tables should not be numbered or submitted in complicated
abbreviations. Tables should be self explanatory, and if there are abbreviations,
208

they should be understandable. The used abbreviation should be explained in the
description of first table (figure).
Statistical data, figures, numerals
It is desirable to describe in detail the applied research methods and indicate
their original references. The information on the scheme (design) of field,
vegetative and other trials and motivation of their choice is very important. Data
presented in tables and figures must be statistically processed. Abbreviations
of parameters should be explained if they do not correspond to the international
standard abbreviations (ISO).
Figures
All illustrations – drawings, graphs, diagrams, photographs, pictures, etc. are
considered as figures. The text in them is written in Lithuanian and English.
Figures must be drafted in black colour in Microsoft Office 2000, 2003, XP,
VISTA package, EXCEL electronic table with conformed programs and initial
information. Editorial Board has the right to change their format according to the
design of the article or the whole publication.
Letters and symbols in figures should be not smaller than size 10 TIMES
NEW ROMAN. Block parts of figures should be numbered consecutively by
letters a, b, c, etc.
References
Into references it may be included scientific publications.
Titles of foreign journals, volumes of conference articles, etc., are not abbreviated.
The reference list should be arranged in alphabetical order.
Examples of quotation:
Book of one author:
1.
2.
1.
2.
Brazauskienė M. D. 2004. Agroekologija ir chemija. Naujasis lankas,
Kaunas.
Blažek J. 2001. Pìstujeme jablonì. Nakladatelství Brázda, s. r. o., Praha.
Books of several authors:
Kawecki Z., Łojko R., Pilarek B. 2007. Mało znane rośliny sadownicze.
Wydawnictwo UWM, Olsztyn.
Žemės ir miškų ūkio augalų pesticidų katalogas. 2005. G. Rimavičienė (sudaryt.).
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademija, Kėdainių r.
209

Article in book:
1. Streif J. 1996. Optimum harvest date for different apple cultivar in the
‘Bodensee’ area. In: A.de Jager, D. Johnson, E. Hohn (eds.), Determination
and Prediction of Optimum Harvest Date of Apples and Pears. COST 94.
European Commission. Luxembourg, 15–20.
2. Byme D. H., Sherman W. B., Bacon T. A. 2000. Stone fruit genetic pool and
its exploitation for growing under warm winter conditions. In: A. Erez (ed.),
Temperature Fruit Crops in Warm Climates. Kluwer Academic Publishers,
Netherlands, 157–230.
3. Keller R. R. J. 2002. Cryopreservation of Allium sativum L. (Garlic). In:
L. E. Towill, Y. P. S. Bajas (eds.), Biotechnology in Agriculture and Forestry.
Springer-Verlag, Berlin, Heidelberg, 50: 38–47.
Article in conference material:
1.
1.
2.
3.
1.
Kampuss K., Strautina S. 2004. Evaluation of blackcurrant genetic resources
for sustainable production. Proceedings of the International Workshop
on Protection of Genetic Resources of Pomological Plants and Selection of
Genitors with Traits Valuable for Sustainable Fruit Production. 22–25 August,
Skierniewice, Poland, 147–158.
Article in scientific journal:
Korban S. S. 1986. Interspecific hybridization in Malus. HortScience, 21(1):
41–48.
Sasnauskas A., Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B. 2002. Evaluation of
new scab resistance apple in the first-fifth years in orchard. Sodininkystė ir
daržininkystė, 21(3): 29–37.
Balan V., Oprea M., Drosu S., Chireceanu C., Tudor V., Petrisor C. 2006.
Maintenance of biodiversity of apricot tree phenotypes in Romania. Acta
Horticulturae, 701: 207–214.
Article in e. journal:
Stanys V., Mažeikienė I., Stanienė G., Šikšnianas T. 2007. Effect of phytohormones
and stratification on morphogenesis of Paeonia lactiflora Pall.
isolated embryos. Biologija, 18(1). http://images.katalogas.lt/maleidykla/
Bio71/Bio_027_030.pdf
Database:
FAO Stat Database. 2005. http://faostat.fao.org/faostat/
Thesis abstract:
Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (
1. Allium cepa L.) auginimo iš sėklų
technologijos elementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.
210

Turinys – Contents
N. Uselis
Vainiko formų ir sodinimo schemų įtaka ‘Aldo’ veislės obelims su žemaūgiais
B.396 poskiepiais .......................................................................................................3
Influence of crown forms and orchard constructions on the yield of apple tree ‘Aldas’
with dwarf rootstocks B.396 .....................................................................................10
N. Kviklienė
Nokstančių ‘Šampion’ veislės obuolių kokybės rodiklių dinamika..........................11
Dynamics of apple cv. ‘Sampion’ quality parameters during the ripening...............18
H. Kutinkova, V. Dzhuvinov, R. Kostadinov, V. Arnaudov,
I. Terziev, I. Platon, S. Rosu-Mares
Control of codling moth by “attract and kill” formulation in Bulgaria.....................19
Obuolinių vaisėdžių kontrolė „priviliok ir nužudyk“ metodu Bulgarijoje................26
I. Stepulaitienė, V. Stanys
Vyšnių žiedų ir vaisių užuomazgų atsparumas pavasario šalnoms...........................27
Resistance to spring frost of sour cherry flowers and fruit ovaries ..........................34
V. Lukoševičiūtė, R. Rugienius, G. Stanienė, V. Stanys, D. Baniulis
Grūdinimo įtaka termostabilių baltymų kiekiui trešnės ir paprastosios vyšnios
mikroūgliuose in vitro sąlygomis .............................................................................35
Thermostable protein expression during hardening of sweet and sour cherry
microshoots in vitro...................................................................................................43
D. Kviklys
Selektyvinių herbicidų tyrimai kaulavaisių medelyne .............................................45
Investigation of selective herbicides in stone fruit tree nursery ...............................50
N. Uselis, J. Lanauskas, A. Valiuškaitė, P. Viškelis
Braškių veislių tyrimas, auginant jas profiliuotoje dirvoje po priedanga..................51
Investigation of strawberry cultivars growing them in profiled soil under agrofilm.....
...................................................................................................................................60

L. Buskienė
Penkiolikos aviečių veislių biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas Vidurio
Lietuvoje ...................................................................................................................61
Evaluation of fifteen raspberry cultivars biological and economical properties in
Middle Lithuania.......................................................................................................69
L. Klaas, K. Kahu, A.-V. Libek, H. Kaldmäe
Effects of foliar applied fertilizers and removal of runners on the yield and berry
quality of strawberry cultivar ‘Polka’ on black plastic mulch...................................71
Tręšimo per lapus ir ūsų pašalinimo įtaka ant juodo plastikinio mulčio auginamų
‘Polkos’ veislės braškių derliui ir uogų kokybei.......................................................80
G. Samuolienė, A. Urbonavičiūtė, A. Brazaitytė, R. Sirtautas,
G. Šabajevienė, N. Uselis, P. Duchovskis
„Frigo“ braškių daigų augimo ir derliaus atsakas į šviesos spektrą..........................81
Growth and harvest responses in frigo plants of strawberry to light spectrum ........88
E. Paškevičiūtė, Ž. Lukšienė
Effective non-thermal photosensitization-based decontamination of strawberries
from microorganisms.................................................................................................89
Neterminis mikroorganizmų sunaikinimas braškių paviršiuje – fotosensibilizacija ....
...................................................................................................................................97
J. Pekarskas, B. Bartaševičienė
Ekologiškai augintų morkų veislių derlingumas ir biocheminė sudėtis....................99
Productivity and biochemical composition of organically grown carrot cultivars........
.................................................................................................................................105
B. Szwejkowska, T. Winnicki, P. Duchovskis
Production-related and economic conditions of edible carrot cultivation in Poland.....
.................................................................................................................................107
Ūkinė ir ekonominė morkų auginimo būklė Lenkijoje...........................................116
O. Bundinienė, V. Zalatorius, P. Viškelis, A. Cigienė, R. Mažeika
Kalcio ir magnio nitrato tirpalo įtaka svogūnų derliui ir kokybei...........................117
Influence of calcium and magnesium solution on onion yield and quality.............128

J. Sakalauskaitė, A. Brazaitytė, S. Sakalauskienė, A.
Urbonavičiūtė, G. Samuolienė, G. Šabajevienė, P. Duchovskis
Klimato kaitos veiksnių poveikis valgomojo ridikėlio augimui ir fotosintezės
pigmentams..............................................................................................................131
Impact of climate change factors on radish growth and photosynthetic pigments........
.................................................................................................................................139
J. Jankauskienė, A. Brazaitytė
Substrato tūrio įtaka pavasarinių agurkų produktyvumui .................................141
Influence of substrate volume on spring cucumber productivity............................150
R. Mockevičiūtė, N. Anisimovienė
Analysis of compartmentation of auxin binding proteins in kidney bean cell mitochondria
..................................................................................................................151
Auksiną prisijungiančių baltymų kompartmentacijos pupelių ląstelių mitochondrijose
tyrimai.................................................................................................................161
I. Januškaitienė, A. Dikšaitytė
Kadmio poveikis skirtingo vystymosi tarpsnio sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.)
fotosintezei ir augimui.............................................................................................163
Cadmium impact on photosynthesis and growth of pea (Pisum sativum L.) plants at
different development stages ..................................................................................172
E. Dambrauskienė, R. Karklelienė
Trąšų įtaka rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) produktyvumui...........................................................................................................................173
Influence of fertilizer on eastern purple coneflower (Echinacea purpurea (L.) Moench)
productivity..............................................................................................................179
E. Dambrauskienė, P. Viškelis, V. Zalatorius, A. Šulskienė
Vaistinio valerijono šaknų žaliavos paruošimo optimizavimas...............................181
Optimization of the preparation of medicinal valerian root raw matter..................187
K. Šliogerytė, S. Sakalauskienė, A. Brazaitytė, S. Lazauskas,
J. Sakalauskaitė, R. Sirtautas, P. Duchovskis
Paprastojo kukurūzo (Zea mays L.), auginto skirtingomis drėgmės ir temperatūros
sąlygomis, fotosintezės ir biometrinių rodiklių kitimas..........................................181
Response of photosynthetic and biometric indices of maize (Zea mays L.) cultivated
on different water stress and temperature condition................................................189

J. Pekarskas, D. Šileikienė
Fosforo ir kalio trąšų įtaka ekologiškai auginamų bulvių derlingumui ir derliaus kokybei........................................................................................................................191
Effect of phosphorus and potassium fertilizers on productivity and yield quality of
organically grown potatoes .....................................................................................200
Atmintinė autoriams rašantiems į Mokslo darbus „Sodininkystė ir daržininkystė“ .......... 203
Guidelines for the preparation and submission of articles to the volumes of scentific
works “Sodininkystė ir daržininkystė”....................................................................207

ISSN 0236-4212
Mokslinis leidinys
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir
Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai
Sodininkystė ir daržininkystė. T. 28(4). 1–216.
Redagavo ir skaitė korektūrą Danguolė Vanagaitė, Jolanta Kriūnienė
Kompiuteriu maketavo Larisa Kazlauskienė
SL 1070. 2009 12 21 13,5 sp. l. Tiražas 200 egz.
Išleido Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas,
LT-54333 Babtai, Kauno r.
Spausdino UAB „Spaudos brokeris“ Vytauto pr. 27,
LT-44352 Kaunas
Užsakymo Nr. 9305