Herbicido Betanalo 160 SE efektyvumas jauname braškyne

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTOIR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(1).Herbicido Betanalo 160 SE efektyvumas jaunamebraškyneLoreta Buskienė, Nobertas UselisLietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, LT-54333 Babtai, Kauno r.El. paštas l.buskiene@lsdi.lt2005–2006 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute įvertintas herbicidoBetanalo 160 SE (v. m. fenmedifamas 160 g l -1 ) poveikis piktžolėms jauname braškyne. Tirtostrys herbicido Betanalo 160 SE normos: 2,0 (3 kartai), 3,0 (2 kartai) ir 6,0 l ha -1 . Betanalo 160 SEpoveikis lygintas su standartinio dirvinio herbicido Goltikso 700 SC efektyvumu ir nepurkštuvariantu.Jauname braškyne sudygusias piktžoles skilčialapių tarpsnyje efektyviausiai naikinovienkartinė 6,0 l ha -1 ir po 3,0 l ha -1 per du kartus išpurkšta herbicido Betanalo 160 SE norma.Išpurškiant Betanalo 160 SE 2,0 l ha -1 normą per tris kartus, herbicido efektyvumas mažėjo,bet ir ši norma piktžoles naikino žymiai geriau negu standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC(norma – 5,0 l ha -1 ).Mažiausią trikerčių žvaginių (Capsella bursa-pastoris L.) žalia masė buvo purškiantvienkartinę 6,0 l ha -1 herbicido Betanalo 160 SE normа, baltųjų balandų (Chenopodiumalbum L.) ir smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora Cav.) – vienkartinę 6,0 l ha -1normа ir po 3,0 l ha -1 per du kartus. Standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC iš esmės nenaikinosmulkiažiedžių galinsogų.Purškiant herbicidais, fitotoksiškumo braškėms nepastebėta.Reikšminiai žodžiai: braškynas, herbicidai, piktžolių kiekis, piktžolių žalia masė.Įvadas. Lietuvoje verslinių braškynų yra daugiau kaip 750 ha (Kviklys, 2006).Viena pagrindinių problemų, su kuria dažniausiai susiduria braškių augintojai, yradidelis uogynų piktžolėtumas. Pastaraisiais metais labai sumažėjus darbingų žmoniųskaičiui ir pabrangus rankų darbui, braškių augintojams būtina taikyti intensyviasauginimo technologijas. Rankų darbo poreikį galima sumažinti, naudojant uogynuoseefektyvesnius herbicidus. Prieš veisiant braškynа, reikia stengtis kuo daugiau piktžoliųsunaikinti mechaniniu dirvos dirbimu ir purškiant herbicidais. Šiam tikslui dažniausiainaudojami glifosato pagrindu pagaminti herbicidai: Raundapas 360 SL, Avansas 480 SL(Lisek, 1995b; Lisek, Chlebowska, 1993; Pasek, Kawecki, 1991). Uogynuose, beminėtų herbicidų, tyrinėjami ir kiti naudojami preparatai: Basta, Reglonas, Tarolas,Starane ir kt. bei įvairūs jų deriniai (Kawecki, Bieniek, 2001; Pasek, Kawecki, 1991).Pažymima, kad ekologiniu požiūriu labiau pageidautini kultūrinius augalus mažiaupažeidžiantys kontaktiniai herbicidai.Braškyne herbicidai purškiami iki piktžolių sudygimo ir joms sudygus (Lisek,2001a). Dirviniai herbicidai vegetacijos pradžioje gan sėkmingai apsaugo kultūriniusaugalus nuo dygstančių piktžolių (Lisek, 1995a). Lietuvos, Lenkijos ir daugelio kitų29

šalių jaunuose bei derančiuose braškynuose, be dirvinio herbicido Goltikso 700 SC,dar naudojamas Betanalas Progresas AM, purškiant tris kartus po 1,5 l ha -1 arbadu kartus po 2,0 l ha -1 (Program ochrony roślin sadowniczych na rok 2006; Lisek,2001 b; Intensyvios uog. augalų auginimo technologijos, 2002). Labai svarbu, kadBetanalo grupės herbicidai gerai sunaikintų kа tik sudygusias piktžoles jaunuosebraškynuose, pasodinus braškes, ir derančiuose braškynuose anksti pavasarį (Uselis,2007). Geri rezultatai gauti, raudonuosius burokėlius purškiant du kartus herbiciduBetanalu Ekspertu po 1 l ha -1 (Kavaliauskaitė, Bobinas, 2005) arba du kartus BetanaloEksperto (po 1–1,5 l ha -1 ) ir Goltikso 700 SC (po 1–1,5 l ha -1 ) mišiniais (Kavaliauskaitė,Bobinas, 2003). Daugiametės vienaskiltės piktžolės braškynuose paprastai naikinamosherbicidais Fiuziladu Super arba Agilu, o kai kurios daugiametės dviskiltės – Lontrelu(Szczygel, Pierzga, 1999; Кurawicz, 2001; Lisek, 1999).Darbo tikslas – įvertinti herbicido Betanalo 160 SE (v. m. fenmedifamas160 g l -1 ) efektyvumа sudygusioms piktžolėms naikinti jauname braškyne.Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos sodininkystėsir daržininkystės institute 2005–2006 m. Braškynas purkštas herbicidais pagal šiąs c h e m ą:1. Nepurkšta (kontrolė)2. Purkšta Betanalu 160 SE (2,0 l ha -1 ) tris kartus, kai piktžolės skilčialapiųtarpsnio3. Purkšta Betanalu 160 SE (3,0 l ha -1 ) du kartus, kai piktžolės skilčialapiųtarpsnio, bet ne vėliau kaip iki pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsnio4. Pukšta Betanalu 160 SE (6,0 l ha -1 ) vieną kartą, kai piktžolės skilčialapiųtarpsnio, bet ne vėliau kaip iki pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsnio5. Pukšta Goltiksu 700 SC (standartas) (5,0 l ha -1 ) vieną kartą iki piktžoliųsudygimoPukšta nugariniu purkštuvu HARDI 4110-12 (slėgis – 3 atmosferos) iki braškiųžydėjimo pradžios. Purškiamo tirpalo kiekis – 200 l ha -1 . Piktžolių apskaitos atliktosprieš kiekvienа purškimа ir praėjus 7–10 dienų po purškimo. Piktžolės skaičiuotosketuriose 0,25 × 1,0 m dydžio bandymų laukelio vietose apskaitinėse juostose. Purškiantdirviniu herbicidu Goltiksu 700 SC iki piktžolių sudygimo, jų apskaita atlikta tikpraėjus 7–10 dienų po purškimo. Betanalu 160 SE (6,0 l ha -1 ) braškynas purkštas, kaidauguma piktžolių turėjo pirmuosius tikruosius lapelius. Piktžolės dygo nevienodaiintensyviai (tai priklausė nuo dirvožemio drėgmės ir oro bei dirvožemio temperatūros),todėl tarp purškimų buvo nevienodas dienų skaičius. Piktžolių žalia masė nustatytavegetacijos viduryje. Apskaičiuotas vidutinis piktžolių skaičius ir jų žalia masė 1 m 2 .Taip pat vizualiai įvertinta, kiek herbicidai pažeidė braškių kerelius.‘Senga Sengana’ ir ‘Honeoye’ veislių braškės pasodintos 2005 m. pavasarį0,8 × 0,3 m atstumais (42 tūkst. vnt. ha -1 ). Priešsėlis – juodasis pūdymas. Trаšų normosprieš sodinimą – N 30P 80K 100. Apskaitinio bandymų laukelio ilgis – 2 m, plotis – 1,6 m,plotas – 3,2 m 2 . Bandymo variantai kartoti po keturis kartus.Dirvožemis – sekliai karbonatingas giliau glėjiškas rudžemis (RDg4-k1),priemolis. Pagrindiniai agrocheminiai dirvožemio rodikliai (0–40 cm gylyje): pH – 7,0(KCL ištraukoje), humuso – 2,3 %, P 2O 5– 290 mg kg -1 , K 2O – 180 mg kg -1 ,30

Ca – 5 600 mg kg -1 , Mg – 1 500 mg kg -1 .2005 m. pavasarį, pasodinus braškes, buvo sausa. Birželis buvo drėgnas ir vėsokas.Ypač sausas ir nepalankus braškėms buvo liepos mėnuo, kai kritulių iškrito tik 3,8 mm(daugiametis vidurkis – 71,8 mm), o temperatūra viršijo vidutinę daugiametę. 2006 m.birželio mėnesį kritulių iškrito net 3,6 karto mažiau nei vidurkis. Liepa taip pat buvosausa (kritulių iškrito 30,2 mm) ir karšta.Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu randomizuotųpakartojimų blokams, duomenis perskaičiuojant pagal formulę log (x + 2).Rezultatai. Piktžoli ų skai č ius. Piktžolių apskaita jauname braškyneprieš herbicidų purškimа tyrimų metais parodė, kad nepurkštame variante irantrajame bei trečiajame variantuose, kur braškės buvo purkštos Betanalu 160 SE(normos – 2,0 ir 3,0 l ha -1 ), piktžolių skaičius ploto vienete buvo panašus. DidžiausiaBetanalo 160 SE norma (6,0 l ha -1 ) buvo išpurkšta vėliau, todėl purškimo metu šiamevariante piktžolių buvo trigubai daugiau ir dauguma jų buvo pirmųjų tikrųjų lapeliųtarpsnio. Anksčiausiai, prieš pat piktžolių sudygimą, buvo pukšta dirviniu herbiciduGoltiksu 700 SC (standartas).Bandomojo braškyno variantai buvo purškiami herbicidais metodikoje nurodytumetu. Geriausiai braškyno piktžolėtumą ir panaudotų herbicidų bei jų normųefektyvumą parodė piktžolių apskaita, atlikta po visų purškimų. Apibendrinant 2005 ir2006 m. tyrimų rezultatus, nustatyta, kad kontroliniame variante, kur herbicidai nebuvonaudoti, per tyrimų laikotarpį piktžolių padaugėjo beveik aštuonis kartus (1 lentelė).Purškiant Betanalu 160 SE (normos – 2,0 ir 3,0 l ha -1 ) 2–3 kartus, piktžolių buvošiek tiek mažiau negu prieš pirmąjį purškimą. Nupurškus gausiai prižėlusį braškynąketvirtajame variante didele vienkartine 6,0 l ha -1 Betanalo 160 SE norma, piktžoliųsumažėjo iki 25 %.1 lentelė. Herbicidų įtaka vidutiniam piktžolių skaičiui jauname braškyneTable 1. Herbicide influence on average weed number in young strawberry plantationBabtai, 2005–2006 m.31

3 lentelė. Herbicidų įtaka trikerčių žvaginių (Capsella bursa-pastoris L.) skaičiuijauname braškyneTable 3. Herbicide influence on shepherd’s purse (Capsella bursa-pastoris L.) numberin young strawberry plantationBabtai, 2005–2006 m.4 lentelė. Herbicidų įtaka smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora Cav.)skaičiui jauname braškyneTable 4. Herbicide influence on gallant soldier (Galinsoga parviflora Cav.) number inyoung strawberry plantationBabtai, 2005–2006 m.33

P i k t žo l i ų ža l i a m a s ė. Piktžolių skaičius ne visada tiksliai parodo herbicidųveiksmingumа, nes kartais herbicidų paveiktos piktžolės nežūva, o būna tik apdegintos,susilpnėja, bet toliau vegetuoja. Todėl ne mažiau svarbus herbicidų efektyvumo rodiklisyra piktžolių žalia masė ploto vienete. Tyrimai parodė, kad pasibaigus purškimųherbicidais laikotarpiui, piktžolių masės duomenys dar ryškiau negu piktžolių skaičiusparodė tirtų skirtingų herbicidų normų efektyvumą (5 ir 6 lentelės).5 lentelė. Herbicidų įtaka vidutinei piktžolių žaliai masei jauname braškyneTable 5. Herbicide influence on average weed fresh weight in young strawberryplantationBabtai, 2005–2006 m.Betanalo 160 SE 6,0 l ha -1 norma piktžolių žaliа masę sumažino 97,2 %, o perdu kartus po 3,0 l ha -1 išpurkšta norma – 93,2 % (5 lentelė). Mažiausiąi veiksmingasbuvo standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC (norma – 5,0 l ha -1 ): jis piktžolių žaliąmasę sumažino 78,5 %.Apibendrinant galima teigti, kad ir vidutinį piktžolių skaičių, ir jų žaliąmasę efektyviausiai mažino didžiausia vienkartinė 6,0 l ha -1 ir po 3,0 l ha -1 per du kartusišpurkštos Betanalo 160 SE normos. Silpniau piktžoles veikė Betanalo 160 SE 2,0 l ha -1normos, išpurkštos per tris kartus, tačiau ir šiame variante piktžolėtumas buvo kur kasmažesnis negu nupurškus braškes standartiniu herbicidu Goltiksu 700 SC.Braškyne labiausiai paplitusias baltąsias balandas labai efektyviai naikino visostirtos herbicido Betanalo 160 SE normos: jų žalia masė sumažėjo 98,8–99,9 %. Iš esmėsefektyvus buvo ir standartinis herbicidas Goltiksas 700 SC: jis piktžolių žalią masęsumažino 81,4 %, palyginti su nepurkštu variantu (6 lentelė). Palyginus su standartinioherbicido poveikiu, nustatyta, kad statistiškai patikimai baltąsias balandas naikinodvi didesniosios Betanalo 160 SE normos. Trikertes žvagines efektyviausiai naikinodidžiausia vienkartinė Betanalo 160 SE norma: jų žalia masė sumažėjo 98 %, nors34

labai panašiai veikė ir Goltiksas 700 SC. Smulkiažiedes galinsogas braškyne geriausiainaikino (97,0–97,8 %) vienkartinė 6,0 l ha -1 ir po 3,0 l ha -1 per du kartus išpurkštosBetanalo 160 SE normos. Iš esmės neveiksmingas buvo standartinis herbicidasGoltiksas 700 SC: jis šių piktžolių žaliа masę sumažino tik apie 15 %, palyginti sunepurkštu variantu.6 lentelė. Herbicidų įtaka gausiausiai paplitusių piktžolių žaliai masei jaunamebraškyneTable 6. Herbicide influence on fresh weight of the most spread weed in young strawberryplantationBabtai, 2005–2006 m.Purškiant herbicidais, fitotoksiškumo braškėms nebuvo pastebėta.Aptarimas. Rankų darbo poreikį versliniame braškyne galima sumažinti,naudojant kuo įvairesnius efektyvius herbicidus ne tik nuo daugiamečių, bet irnuo vienamečių dviskilčių piktžolių, kurių visada būna daug net ir gerai uogynuiparuoštame plote. Lenkijos mokslininkai ištyrė, kad herbicidai Saherb 232 EC (v. m.:fenmedifamas 59 g l -1 , desmedifamas 59 g l -1 , etafumezatas 50 g l -1 ir trifluralinas64 g l -1 ), Azot H 01/2000 (v. m.: fenmedifamas 60 g l -1 , desmedifamas 60 g l -1 iretafumezatas 60 g l -1 ) ir tokios pat sudėties Betanalas Progresas AM sausringais2000 m. vienametes dviskiltes piktžoles braškyne naikino labai panašiai (Lisek,2001 b). Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti Betanalo grupėsherbicidų (Betanalo Progreso AM, Betanalo Eksperto ir Betanalo Plius) tyrimaiparodė, kad jauname braškyne tris kartus išpurškus po 1,5 l ha -1 Betanalo Eksperto irBetanalo Plius, sunaikinama atitinkamai 39 ir 35 % piktžolių daugiau, o piktžolių masėsumažinama 54–62 %, palyginti su ta pačia Betanalo Progreso AM norma (Uselis,2007). Derančiuose braškynuose paprastai vyrauja daugiametės piktžolės, todėl būtinanaudoti įvairių herbicidų derinius, nes vien Betanalų grupės herbicidų nepakanka(Kulikauskas, Uselis, 1999; Uselis, Kulikauskas, 2004).35

Remiantis mūsų atliktų tyrimų duomenimis, galima tvirtinti, kad jaunam braškynuiapsaugoti nuo dygstančių ir kа tik sudygusių piktžolių rekomenduojama registruotiir naudoti herbicidа Betanalа 160 SE. Efektyviausia jo norma – po 3,0 l ha -1 per dukartus. Pirmą kartą purškiama, kai piktžolės būna skilčialapių tarpsnio, prieš pasirodantpirmiesiems tikriesiems piktžolių lapeliams. Antrą kartą purškiama, išdygus naujaipiktžolių kartai. Jei braškyne daugiau piktžolių arba dauguma piktžolių turi pirmuosiustikruosius lapelius, rekomenduojama vienkartinė 6,0 l ha -1 herbicido Betanalo160 SEnorma.Išvados. 1. Jauname braškyne sudygusias piktžoles skilčialapių tarpsnyjeefektyviausiai naikina vienkartinė 6,0 l ha -1 ir po 3,0 l ha -1 per du kartus išpurškiamaherbicido Betanalo 160 SE norma.2. Išpurškiant Betanalo 160 SE 2,0 l ha -1 normą per tris kartus, herbicidoefektyvumas mažėja, bet ir ši norma piktžoles naikina žymiai geriau negu standartinisdirvinis herbicidas Goltiksas 700 SC (norma – 5,0 l ha -1 ).3. Mažiausią trikerčių žvaginių (Capsella bursa-pastoris L.) žalia masė yrapurškiant vienkartinę 6,0 l ha -1 herbicido Betanalo 160 SE normą, baltųjų balandų(Chenopodium album L.) ir smulkiažiedžių galinsogų (Galinsoga parviflora Cav.) –vienkartinę 6,0 l ha -1 normą ir po 3,0 l ha -1 per du kartus. Standartinis herbicidasGoltiksas 700 SC iš esmės nenaikina smulkiažiedžių galinsogų.LiteratūraGauta 2008 03 03Parengta spausdinti 2008 03 281. Intensyvios uoginių augalų auginimo technologijos. 2002. N. Uselis (sudaryt.).Lietuvos sodininkystės ir daržininkytės institutas, Babtai, Kauno r.2. Kavaliauskaitė D., Bobinas И. 2005. Dirvos dirbimo prieš sėjа ir herbicidųįtaka raudonųjų burokėlių pasėlio piktžolėtumui ir derlingumui. Sodininkystė irdaržininkystė, 24(4): 120–128.3. Kavaliauskaitė D., Bobinas И. 2003. Effect of herbicides mixtures andcombinations on weed control in beet root crop. Sodininkystė ir daržininkystė,22(3): 460–470.4. Kawecki Z., Bieniek A. 2001. Dandelion (Taraxacum officinale Web.) as apersistent weed, culinary and feeding plant, medicinal, cosmetic and apiarianand recultivating plant. 18th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. of Sciences,Lublin-Olsztyn, Poland, 13–22.5. Kulikauskas L., Uselis N. 1999. Agrobiological and economic comparison ofprotection means against weeds in strawberry plantations. XVII the Meeting of theHerbological Team of the Committee of Horticultural Sciences Polish Academyof Sciences, Skierniewice-Olsztyn, Poland, 130–133.6. Kviklys D. 2006. Lietuvos ir Latvijos sodininkystės verslo studija. Babtai,Kauno r.7. Lisek J., Chlebowska D. 1993. Efficiency of herbicide Avans 480 SL for weedcontrol prior to planting of small fruits and killing old raspberry plants. ActaHorticulture. Sixth International Symposium on Rubus and Ribes. Skierniewice,36

Poland, 579–585.8. Lisek J. 1995 a. Ocena możliwości odchwaszczania sadüw przy użyciu acetochloru.Materialy z XV spotkania zespolu herbologicznego komitetu nauk ogrodniczychPAN. Warszawa-Olsztyn, Poland, 26–35.9. Lisek J. 1999. Ocena przydatności metamitronu stosowanego z adjuwantemdo zwalczania chwastow w truskawce. XVII the Meeting of the HerbologicalTeam of the Committee of Horticultural Sciences Polish Academy of Sciences,Skierniewice-Olsztyn, Poland, 15–19.10. Lisek J. 2001a. Ochrona plantacji truskawek przed chwastami. Intensyfikacjaprodukcji truskawek. Skierniewice, 84–88.11. Lisek J. 1995 b.The evaluation of the new glyphosatetrimesium formulation(Banish) for weed control in orchards. Proc. 15 th Meeting of Herb. Group, PolishAc. of Sciences, Warszawa, Poland, 30–35.12. Lisek J. 2001 b. Zwalczanie chwastow na plantacji truskawek gotowymi do użyciamieszaninami herbicidow zawierajаcymi fenmedifam, desmedifam, etofumezatoraz trifluralinę w warunkach suszy roku 2000. The Meeting of the HerbologicalTeam of the Committee of Horticultural Sciences Polish Academy of Sciences,Lublin-Olsztyn, Poland, 40–44.13. Pasek E., Kawecki Z. 1991. The usefulness of Goal 2 E, Reglone and Roundupin controlling of dispensable sward in the black currants on alluvial salty soils inZulawy. Proc. 13th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. of Sciences, Skierniewice,Poland, 34–36.14. Program ochrony rożlin sadowniczych na rok 2006. 2006. Krakow.15. Szczygiel A., Pierzga K. 1999. Truskawka. Warszawa.16. Uselis N. 2007. Herbicidų betanalo eksperto, betanalo plius ir betanalo progresoAM efektyvumo tyrimai jauname ir derančiame braškyne. Sodininkystė irdaržininkystė, 26(1): 71–80.17. Uselis N., Kulikauskas L. 2004. Braškynų dirvos priežiūros būdų agrobiologinisir ekonominis įvertinimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): 41–52.18. żurawicz E. 2001. Uprawa truskawek. Skierniewice.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2008. 27(1).Efficiency of herbicide Betanal 160 SE in young strawberryplantationL. Buskienė, N. UselisSummaryEfficiency of herbicide Betanal 160 SE (v. m. phenmedipham 160 g l -1 ) on weeds in youngstrawberry plantation was evaluated at the Lithuanian Institute of Horticulture in 2005–2006.There were investigated three herbicide Betanal 160 SE rates: 2.0 (3 times), 3.0 (2 times) and6.0 l ha -1 . The influence of herbicide Betanal 160 SE was compared with the efficiency of the37

standard soil herbicide Goltix 700 SC and untreated variant.Single rate of herbicide Betanal 160 SE sprayed in two times (6.0 l ha -1 and 3.0 l ha -1 )in young strawberry plantation destroyed weeds most effectively. Spraying the rateof Betanal 160 SE in three times, the efficiency of herbicide decreased, but this ratealso destroyed herbicides much better than the standard herbicide Goltix 700 SC, (rate –5.0 l ha -1 ).The smallest fresh weight of shepherd’s purse (Capsella bursa-pastoris L.) was afterspraying single 6.0 l ha -1 rate of herbicide Betanal 160 SE. The smallest fresh weight of lamb’squarters(Chenopodium album L.) and gallant soldier (Galinsoga parviflora Cav.) was afterspraying single 6.0 l ha -1 rate and 3.0 l ha -1 rate in two times. Standard herbicide Goltix 700 SCessentially didn’t destroy gallant soldier. Applying herbicides there wasn’t observed phytotoxiceffect on strawberries.Key words: strawberry plantation, herbicides, amount of weeds, fresh weight of weeds.38