ISTORIJOS EGZAMINO GIDAS - Briedis
ISTORIJOS EGZAMINO GIDAS - Briedis
ISTORIJOS EGZAMINO GIDAS - Briedis
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
I. KAPLERIS, A. MEIŠTAS<br />
<strong>ISTORIJOS</strong><br />
<strong>EGZAMINO</strong><br />
<strong>GIDAS</strong><br />
NAUJA PROGRAMA<br />
NUO A IKI Z
IstorIjos egzamIno gIdas<br />
1. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės<br />
(LdK) visuomenės formavimasis (iki<br />
XV a. pab.)<br />
1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais<br />
2. Kryžiaus žygiai<br />
3. Feodalizmo pagrindiniai bruožai<br />
4. Vakarų Europos luominė visuomenė<br />
5. Miestų savivalda<br />
6. Vienuolynų ir universitetų vaidmuo kultūroje<br />
7. Romaninė ir gotikinė architektūra<br />
8. Lietuvos valstybės sukūrimas<br />
9. Lietuvos krikšto problema XIV a.<br />
10. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. išorinės priežastys<br />
11. Lietuvos visuomenės kaitos XIII–XV a. vidinės priežastys<br />
12. Lietuvos savarankiškumo klausimas XIV a. pab.<br />
13. 1447 m. Kazimiero ir 1492 m. Aleksandro privilegijos<br />
14. Didžiojo kunigaikščio valdžia. Ponų taryba. Miestų<br />
teisės ir valstiečių statuso kaita<br />
15. Etninė ir religinė Lietuvos visuomenės įvairovė XIII–<br />
XV a.<br />
16. Lietuvos kultūra iki krikšto ir po jo<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
2. europos ir Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės<br />
visuomenės kaita XVI–XVII a. vid.<br />
1. Naujųjų amžių laikotarpio Europoje esminiai bruožai<br />
2. Didžiųjų geografinių atradimų reikšmė<br />
3. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai<br />
4. Reformacijos sklaida Europoje<br />
5. Humanizmo ir Renesanso kultūros bruožai<br />
6. J. Gutenbergas, M. Kopernikas, L. da Vinčis, N. Makiavelis<br />
7. Reformacijos ir kontrreformacijos sąjūdžiai LDK<br />
8. A. Kulvietis<br />
9. Pirmosios lietuviškos knygos<br />
10. LDK luomų teisės ir prievolės XVI–XVII a.<br />
11. Valakų reforma<br />
12. Liublino unija<br />
13. Abiejų Tautų Respublikos valdymas<br />
14. Vilniaus universiteto įkūrimas<br />
15. Lietuvos Statutai<br />
16. LDK konfesinės visuomenės struktūros kaita<br />
17. Stepono Batoro nuopelnai LDK<br />
18. XVII a. vidurio LDK karai su Rusija ir Švedija<br />
19. Humanizmo ir Renesanso bruožai LDK<br />
20. P. Skorina, M. Strijkovskis, K. Vijūkas-Kojelavičius,<br />
K. Semenavičius, M. K. Sarbievijus<br />
21 Barokas<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
3. apšvietos europoje laikai ir Lietuvos didžiosios<br />
Kunigaikštystės visuomenės gyvenimo<br />
pokyčiai<br />
1. Svarbiausios Apšvietos filosofijos idėjos<br />
2. Apšvietos idėjos Prancūzijos politiniame gyvenime<br />
3. 1789 m. Prancūzijos revoliucija<br />
4. Napoleonas Bonapartas<br />
5. 1815 m. Vienos kongresas<br />
6. Klasicizmas<br />
7. LDK gyventojų ir ūkio pokyčiai XVII a. vid.–XVIII a.<br />
8. Užsienio valstybių kišimasis į ATR reikalus<br />
9. Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata<br />
10. Mėginimai reformuoti Abiejų Tautų Respubliką<br />
11. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai<br />
12. 1794 m. sukilimas<br />
13. Klasicizmas Lietuvoje<br />
14. Edukacinės komisijos veikla<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
4. Lietuvos visuomenė europos ir pasaulio pokyčių<br />
XIX–XX a. pr. aplinkoje<br />
1. Pramonės perversmo esmė ir raida<br />
2. Pramonės perversmo įtaka visuomenei<br />
3. Liberalizmas, socializmas, konservatizmas<br />
4. Nacionalizmas Europoje<br />
5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją<br />
6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos imperijoje<br />
7. Pirmasis pasaulinis karas<br />
8. Bolševikų diktatūra Rusijoje<br />
9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje<br />
10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos<br />
11. 1830–1831 m. sukilimas<br />
12. 1861 m. baudžiavos panaikinimas<br />
13. 1863–1864 m. sukilimas<br />
14. Z. Sierakausko, K. Kalinausko, A. Mackevičius<br />
15. Spaudos draudimo laikotarpis (1864–1904 m.)<br />
16. J. Bielinis<br />
17. Lietuvių moderniosios tautos formavimasis<br />
18. J. Basanavičius, V. Kudirka ir J. Tumas Vaižgantas<br />
19. Politinių partijų Lietuvoje kūrimasis<br />
20. Didysis Vilniaus Seimas<br />
21. Vokietijos okupacija Lietuvoje<br />
22. Lietuvių politiniai siekiai pasaulinio karo metais<br />
23. Vilniaus konferencijos nutarimai<br />
24. Lietuvos valstybės atkūrimas<br />
25. A. Mickevičius, S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris,<br />
J. Mačiulis Maironis, L. Ivinskis, P. Vileišis, M. K. Čiurlionis<br />
26. Lietuvių mokslo draugija.<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
5. Visuomenė tarpukario ir antrojo pasaulinio<br />
karo epochoje (1919–1945 m.)<br />
1. Europos politinio žemėlapio kaita<br />
2. Vudro Vilsono 14 punktų esminės idėjos<br />
3. Paryžiaus taikos konferencija<br />
4. Demokratijos krizė Rytų Europos šalyse<br />
5. Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos raida<br />
6. Fašizmo ideologijos svarbiausios idėjos<br />
7. 1929 m. Didžioji ekonominė krizė<br />
8. Nacistinės Vokietijos raida<br />
9. Totalitariniai režimai<br />
10. V. Leninas, J. Stalinas, A. Hitleris<br />
11. Tarptautinių santykių aštrėjimas 4 dešimtmetyje<br />
12. Antrojo pasaulinio karo priežastys<br />
13. Antrojo pasaulinio karo pabaiga<br />
14. Antrojo pasaulinio karo padariniai<br />
15. V. Čerčilio, F. Ruzvelto, J. Stalino veikla<br />
16. Lietuvos nepriklausomybės kovos<br />
17. Lietuvos tarptautinio pripažinimo problematika<br />
18. Vilniaus praradimas ir Klaipėdos krašto prisijungimas<br />
19. Steigiamojo seimo reformos<br />
20. Svarbiausios Lietuvos užsienio politikos problemos<br />
21. Lietuvos raida parlamentinio valdymo metais<br />
22. 1926 m. gruodžio perversmas Lietuvoje<br />
23. Lietuvos raida autoritarinio valdymo metais<br />
24. LR prezidentai A. Smetona, A. Stulginskis ir K. Grinius<br />
25. 1922 m ir 1938 m. Konstitucijų esminiai skirtumai<br />
26. Tautinių mažumų padėtis tarpukario Lietuvoje<br />
27. Lietuvos tarptautinės padėties blogėjimas<br />
28. Lietuvos nepriklausomybės praradimas<br />
29. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija<br />
30. 1941 birželio sukilimas<br />
31. Lietuva nacių okupacijos metais<br />
32. Svarbiausi Lietuvos XX a. I pusės kultūros pasiekimai<br />
33. Svarbiausių pasikeitimų kultūroje apibūdinimas<br />
34. Lietuvos kultūros raidos pagrindiniai bruožai Antrojo<br />
pasaulinio karo metais<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
6. Visuomenė Šaltojo karo ir komunizmo žlugimo<br />
europoje laikais<br />
1. Teritoriniai ir politiniai pokyčiai Europoje<br />
2. Šaltojo karo priežastys ir reiškimosi formos<br />
3. Trumeno doktrina ir Maršalo planas<br />
4. Komunistinių režimų Rytų Europoje įsitvirtinimas<br />
5. Berlyno blokada ir jos pasekmės<br />
6. NATO ir Varšuvos sutarties organizacijos<br />
7. JTO tikslai ir pagrindinės institucijos<br />
8. Pasipriešinimas komunistiniam režimui<br />
9. Europos Ekonominės Bendrijos įkūrimas<br />
10. Įtampos augimas šaltojo karo metais<br />
11. Lokaliniai karai Korėjoje, Vietname ir Afganistane<br />
12. „Atšilimas“ ir stagnacija SSRS<br />
13. 1975 m. Helsinkio konferencijos Baigiamasis aktas<br />
14. Michailo Gorbačiovo Pertvarkos ir viešumo politika<br />
15. SSRS ir komunizmo sistemos žlugimas<br />
16. Berlyno sienos griūtis ir Vokietijos susvienijimas<br />
17. Šaltojo karo padariniai<br />
18. Lietuvos sovietizacija ir represijos<br />
19. Ginkluota rezistencija<br />
20. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis<br />
21. Antano Sniečkaus valdymo bruožai<br />
22. Disidentinio judėjimo tikslai ir rezultatai<br />
23. Helsinkio grupės susikūrimas ir jos veikla<br />
24. Laisvės Lygos įkūrimas<br />
25. Lietuvos Katalikiškas pasipriešinimas sovietizacijai<br />
26. Sovietinės Lietuvos ekonominė ir socialinė raida<br />
27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas<br />
28. Baltijos kelio reikšmė<br />
29. V. Landsbergio ir A. Brazausko požiūriai į Lietuvos<br />
valstybės atkūrimą<br />
30. 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės<br />
atkūrimas<br />
31. 1991 m. sausio 13 d. įvykiai<br />
32. Lietuvos XX a. antros pusės kultūra<br />
33. Svarbiausių pasiekimų kultūroje apibūdinimas remiantis<br />
pasirinktais pavyzdžiais<br />
34. Išeivijos reikšmė Lietuvai<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
7. Šiuolaikinės visuomenės gyvenimas ir Lietuvos<br />
visuomenės kaita nepriklausomoje<br />
valstybėje<br />
1. Europos politinio žemėlapio kaita XX a. pabaigoje<br />
2. Politinės santvarkos ir ekonomikos kaita Vidurio ir Rytų<br />
Europos šalyse<br />
3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra<br />
4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenėje<br />
5. Lietuvos integracija į JTO, NATO ir Europos Sąjungą<br />
6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės gyvenime<br />
7. Pagrindinės demokratijos formos<br />
8. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos principai<br />
9. Politinės partijos bruožai ir rinkimų sistemos<br />
10. Partijų ryšys su partine sistema<br />
11. Lietuvos politinė raida po nepriklausomybės<br />
12. LR Konstitucijos pamatiniai principai<br />
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta valstybės<br />
valdžios sistema<br />
14. Naujos sąlygos mokslininkams ir meno kūrėjams po<br />
Nepriklausomybės atkūrimo<br />
15. Dabartinės ir sovietinių laikų Lietuvos švietimo sistemos<br />
skirtumai<br />
Pasitikrink žinias ir gebėjimus<br />
2<br />
3
1<br />
; 1.1. Krikščionybės plitimas Europoje viduramžiais: frankų (V a.), slavų<br />
(Kijevo Rusia, Lenkija – X a.) christianizacija. Krikščionybės skilimo XI a. į<br />
Vakarų ir Rytų bažnyčias priežastys ir padariniai. Katalikų bažnyčios įtaka<br />
Europos politiniam ir socialiniam gyvenimui. Vienuolynų vaidmuo visuomenės<br />
gyvenime.<br />
ü<br />
(VI a.)<br />
Roma<br />
V I D<br />
inougrai<br />
ai<br />
i<br />
r a<br />
i<br />
r y t ø s<br />
i<br />
a<br />
l a v<br />
i<br />
rytø slavai<br />
(X a.)<br />
krikðèionybës<br />
priëmimo data<br />
rm<br />
r ënai<br />
h Trumpai<br />
Krikðèionybës iðplitimas:<br />
iki 325 m.<br />
iki 451 m.<br />
iki 800 m.<br />
iki 1054 m.<br />
popieþiaus ir<br />
patriarcho rezidencijos<br />
riba, skyrusi katalikus<br />
ir staèiatikius,<br />
1054 m. skilimas<br />
islamo átakos<br />
ðiaurinë riba X a.<br />
• IV a. valstybine Romos imperijos religija tapusi krikščionybė išliko ir po V. Romos imperijos<br />
žlugimo.<br />
• Rytuose ji suklestėjo R. Romos imperijoje – Bizantijoje. Vakaruose ją priėmė su buvusios<br />
imperijos gyventojais susimaišiusios barbarų germanų gentys. Krikštas sujungė germanų ir<br />
antikinę kultūras ir sudarė sąlygas susikurti krikščioniškai viduramžių Europos civilizacijai.<br />
• VIII a. vid. dabartinės Italijos teritorijoje padedant frankų karaliams buvo įkurta teokratinė<br />
popiežiaus valstybė.<br />
• Popiežius 800 m. frankų karalių Karolį vainikavo Romos imperatoriumi. Šiuo aktu buvo<br />
galutinai sutvirtinta Katalikų bažnyčios ir frankų valdovų sąjunga.<br />
• Tiek ginklu per Karolio Didžiojo karo žygius, tiek taikių misionierių pastangomis<br />
krikščionybė pamažu plito pagoniškuose Europos kraštuose.<br />
• Dauguma rytų ir pietų slavų tautų krikštijosi skatinamos bizantiečių misionierių. Todėl čia<br />
plito Bizantijos kultūra ir stačiatikybė.<br />
• Vakaruose krikščionybę platino popiežiui pavaldus misionieriai todėl čia plito katalikybė<br />
ir lotynų kalbą.<br />
• Dažniausia valstybės tapimą krikščioniška reiškė valdovo krikštas. Pavaldiniai privalėjo<br />
besąlygiškai vykdyti jo valią. Priėmusį krikštą popiežiaus vardu karūnavo – skelbė karaliumi.<br />
• Dėl religinių skirtumų krikščioniškoje Europos civilizacijoje išsiskyrė bizantiškosios ir<br />
lotynų kultūrinės sritys.<br />
• Papročių ir tradicijų skirtumai, Bažnyčios vadovų ir pasaulietinių valdovų vaidai dėl įtakos<br />
krikščionims paskatino krikščionių bažnyčios schizmą. 1054 m. Vakaruose atsirado Katalikų,<br />
Rytuose – Stačiatikių bažnyčios.<br />
• Svarbią reikšmę viduramžių Europoje suvaidino nuo VI a. pradėję plisti vienuolynai.<br />
Pamaldūs žmonės vienuolynams užrašydavo palikimą. Diduomenė dovanodavo žemių.<br />
Dalis vienuolynų labai praturtėjo<br />
6<br />
U R Þ E M I<br />
Kijevas<br />
(X a.)<br />
A<br />
O D O J Û R U J I J<br />
Konstantinopolis<br />
(IV a.)<br />
• Vienuoliai gerokai patobulino žemės ūkį, sodininkystę, išrado kulinarinių receptų bei<br />
medicinos naujovių.<br />
• X a. dauguma Europos šalių tapo krikščioniškomis. Vienos tautos priėmė krikštą verčiamos<br />
savo valdovų, kitos savanoriškai. Krikščionybė sujungė politiniu ir kalbiniu požiūriu<br />
nevieningą Europą.<br />
• Šalis priėmusi krikščionybę, tapdavo krikščioniškos Europos civilizacijos dalimi. Su<br />
krikščionybe plito lotynų kalba, raštas, mokslas ir menas, krikščioniškoji pasaulėžiūra ir<br />
moralė, net valstybių valdymo tradicijos.<br />
• Tikėjimas buvo viduramžių visuomenės pagrindas. Juo rėmėsi įstatymai, tradicijos, žmonių<br />
pasaulėžiūra.<br />
Asmenybės<br />
Benediktas Nursietis (~ 480–547 m.) – vienuolių<br />
pagrindinių gyvenimo įstatymų vakaruose<br />
kūrėjas. Paskelbtas šventuoju. Pagrindiniu<br />
benediktinų ordino šūkiu tapo lotyniškas posakis<br />
„Ora et Labora!“ (liet. – melskis ir dirbk!).<br />
Grigalius I Didysis (540–604 m.) – popiežius<br />
590–604 m. Vienas iš įtakingiausių Bažnyčios<br />
mokytojų galutinai įtvirtinęs popiežiaus autoritetą.<br />
Paskelbtas šventuoju.<br />
Karolis Didysis (742–814 m.) – Frankų valstybės<br />
karalius ir imperatorius (nuo 800 m.). Sukūrė<br />
galingiausią ankstyvųjų viduramžių Europos<br />
valstybe. Laikytas krikščioniško valdovo idealu.<br />
Kirilas (827–869 m.) ir Metodijus (815–<br />
855 m.) bizantiečių vienuoliai, misionieriai.<br />
Pakrikštijo rytų ir pietų slavų tautas, sukūrė<br />
kirilicą. Paskelbti šventaisiais.<br />
Jėzus Kristus (apie 6-4 m. iki Kr. – 29-33 m.)<br />
– krikščionybės pradininkas, krikščionių tikėjime<br />
laikomas Dievo sūnumi ir tiesiog Dievu.<br />
16<br />
1<br />
O J Û R A<br />
Jeruzalë<br />
1<br />
Krikščionybės plitimas Europoje I–XI a.<br />
1 Sąvokos<br />
Abatas(-ė) (aram. abba – tėvas) – vienuolyno<br />
viršininkas (-ė).<br />
Bizantija (Rytų Romos imperija) – IV<br />
a.–1453 m. gyvavusi valstybė su sostine Konstantinopoliu.<br />
Atsirado 395 m. skilus Romos<br />
imperijai. Suklestėjo valdant Justinianui. Žlugo,<br />
kai Osmanų imperija nukariavo Konstantinopolį<br />
1453 m.<br />
Celibatas (lot. caelibatus – viengungystė) –<br />
draudimas tuoktis katalikų dvasininkams.<br />
Frankai – germanų gentis. V a. apsikrikštijo ir<br />
sukūrė savo valstybę.<br />
Kardinolas (lot. cardinalis – svarbiausias) –<br />
katalikų dvasininkas, rangu žemesnis tik už<br />
popiežių.<br />
Katalikybė (lot. catholicus – visuotinis) – Romos<br />
popiežiaus vadovaujamos Vakarų krikščionių<br />
bažnyčios tikėjimas; labiausiai paplitusi<br />
krikščionybės kryptis.<br />
Kijevo Rusia – švedų vikingų įkurta rytų slavų<br />
valstybė gyvavusi IX–XII a.<br />
Krikščionybė – I a. atsiradusi, IV a. pab. Romos<br />
imperijos valstybine religija tapusi, viena<br />
iš didžiausių pasaulio monoteistinių religijų.<br />
Krikščionybė remiasi Jėzaus Kristaus mokymu<br />
ir gyvenimu, kuris aprašytas Naujajame<br />
Testamente.<br />
Kristianizacija – krikščionėjimas,<br />
krikščionybės plitimas.<br />
7<br />
Lenkija – X a. pab. vakarų slavų genčių sukurta<br />
Vidurio Europos valstybė, Lietuvos kaimynė.<br />
Sostinė Varšuva.<br />
Misionierius (lot. missio – siuntimas) – kitatikiams<br />
platinantis krikščionybę dvasininkas.<br />
Ordinas (lot. ordo – tvarka) – centralizuota,<br />
turinti savo nuostatus katalikų vienuolių bendruomenė.<br />
Pagonybė (lot. paganus – kaimietis) – terminas<br />
pirmykščiams tikėjimams ir kultams apibūdinti.<br />
Kilo iš lotyniško žodžio paganus, reiškiančio<br />
kaimietį, nes iš pradžių krikščionybė plito daugiausia<br />
miestuose.<br />
Popiežius (lot. papa – tėvas, mokytojas) –<br />
Ròmos vyskupas, Katalikų bažnyčios vadovas.<br />
Regula (lot. regula – taisyklė) – vienuolių elgsenos<br />
normos, kurias nustato jų ordino steigėjas<br />
ir patvirtina bažnyčios vadovybė.<br />
Schizma (gr. schisma – skilimas) – organizacinis<br />
Bažnyčios skilimas.<br />
Stačiatikybė – Rytų ir Pietų Europoje paplitusi<br />
krikščionybės kryptis.<br />
Vienuolynas (gr. monos – vienas) – gyvenamųjų<br />
bei kitokių statinių, kuriuose gyvena,<br />
dirba, meldžiasi vienuoliai, visuma.<br />
Vyskupas (gr. episkopos – prižiūrėtojas) – krikščionių<br />
dvasininkas, turintis aukščiausio laipsnio<br />
šventimus, aukščiausią valdžią vyskupijoje ir<br />
išimtinę teisę teikti ne kuriuos sakramentus.
£<br />
Stačiatikiai<br />
392 m.<br />
Katalikai<br />
Bažnyčios vadovas<br />
patriarchas<br />
popiežius<br />
Dvasininkai<br />
popai<br />
kunigai<br />
Maldos namai<br />
cerkvės<br />
bažnyčios<br />
Ar dvasininkai gali turėti šeimą?<br />
taip<br />
ne<br />
Apeigų kalba<br />
graikų<br />
lotynų<br />
Naudojamas kalendorius<br />
Julijaus<br />
Grigaliaus<br />
Per mišias pasauliečiai gauna<br />
duonos ir vyno tik duonos<br />
Žegnojasi<br />
3 pirštais 5 pirštais<br />
2<br />
Katalikų ir Stačiatikių bažnyčių skirtumai.<br />
(atsirado po XI a. Kliuni reformos)<br />
Pasaulietinė dvasininkija<br />
(gyvena pasauliečių<br />
rūpesčiais tarp žmonių)<br />
d<br />
v<br />
a<br />
si<br />
n<br />
i<br />
n<br />
kai<br />
vyskupas<br />
klebonas<br />
Popiežius<br />
Kardinolai<br />
vyskupija<br />
parapija<br />
Reguliarioji dvasininkija<br />
(gyvena atsiskyrusi nuo pasauliečių,<br />
paklūsta griežtoms<br />
taisyklėms – regulai)<br />
vieta<br />
renka<br />
vienuolynas<br />
abatas (-ė)<br />
vienuolis (-ė)<br />
pasauliečiai<br />
6<br />
Katalikų bažnyčios organizacijos struktūra viduramžiais.<br />
krikščionybė tampa Romos<br />
imperijos valstybine religija<br />
496 m. Frankų krikštas<br />
529 m.<br />
įkuriamas benediktinų ordinas<br />
3<br />
Vienuolyno vaidmuo viduramžių visuomenės gyvenime.<br />
Krikštas<br />
Frankai Lenkija Kijevo Rusia<br />
Kada įvyko? 496 m. 966 m. 988 m.<br />
Koks valdovas<br />
krikštijosi?<br />
Chlodvigas Mieško I Vladimiras<br />
Kokia krikščionybės<br />
kryptis įsitvirtino?<br />
katalikybė katalikybė stačiatikybė<br />
4<br />
Frankų, Lenkijos ir Kijevo Rusios krikštas.<br />
d<br />
vasininkai<br />
8<br />
Kultūra<br />
Vienuolynai – svarbiausi<br />
kultūros židiniai ankstyvaisiais<br />
viduramžiais. Pirmososios<br />
mokyklos. Antikos palikimo<br />
išsaugojimas. Menas susijęs<br />
su tikėjimu. Dauguma<br />
raštingų žmonių –<br />
dvasininkai.<br />
Ekonomika<br />
Didžiausias ir turtingiausias<br />
Europos feodalas. Mokesčiai<br />
už bažnytines apeigas, aukos,<br />
dešimtinė.<br />
Vientisa<br />
krikščionių<br />
bažnyčia<br />
(vad. Romos<br />
popiežius)<br />
1054 m.<br />
schizma<br />
Politika<br />
Gyvuoja Popiežiaus<br />
valstybė. Kova su<br />
Šv. Romos imperijos<br />
imperatoriumi dėl nybės. Šventojo sosto<br />
virševasalais<br />
pripažįsta save<br />
daugumos Europos<br />
KatalIKų<br />
šalių monarchai.<br />
BažnyčIoS<br />
įtaKa<br />
Visuomenė<br />
Krikščionių tikėjimas<br />
vienija visuomenę.<br />
Dvasininkija – privilegijuotas<br />
luomas. Slauga ir<br />
rūpinimasis ligoniais.<br />
5 Katalikų bažnyčios įtaka viduramžių Europai.<br />
Katalikų bažnyčia<br />
(vad. Romos popiežius)<br />
7<br />
Krikščionių bažnyčios organizacinis<br />
skilimas 1054 m. ir krikšto misijos.<br />
pagonys<br />
krikštas<br />
krikštas<br />
Stačiatikių bažnyčia<br />
(vad. Konstantinopolio<br />
patriarchas)<br />
¦ Datos<br />
754 m. vid.<br />
įkuriama popiežiaus valstybė<br />
Karolis Didysis vainikuojamas imperatoriumi<br />
I a.<br />
krikščionybės atsiradimas ir plitimas 800 m.<br />
Milano ediktas dėl tikėjimo laisvės<br />
313 m.<br />
966 m. Lenkijos krikštas<br />
Romos imperijoje<br />
988 m. Kijevo Rusios krikštas<br />
X a.<br />
1054 m.<br />
dauguma Europos šalių tampa<br />
krikščioniškomis<br />
Krikščionių bažnyčios skilimas į<br />
stačiatikių ir katalikų<br />
© Šaltiniai<br />
a<br />
Ištrauka iš frankų Karališkojo metraščio IX a.<br />
„[…] Ir jis atšventė Viešpaties Gimimą Romoje, ir<br />
pasikeitė metai, ir jų skaičius tapo 801. Šią didžiai<br />
šventą Viešpaties gimimo diena, kai prieš mišias<br />
karalius, pasimeldęs palaimintajam apaštalui<br />
Petrui, atsistojo, popiežius Leonas uždėjo jam ant<br />
galvos karūną, ir visa romėnų tauta jį sveikino:<br />
„Karolį Augustai, Dievo karūnuotas didžiu ir taikingu<br />
romėnų imperatoriumi, gyvuok ir nugalėk“.<br />
Po pamaldų apaštalų įpėdinis jį pagarbino pagal<br />
senųjų principų tradiciją; ir jau vietoj buvusio<br />
patricijaus titulo jis buvo pavadintas imperatoriumi<br />
ir Augustu.[…]“<br />
D<br />
B<br />
Iš Grigaliaus Tūrinčio metraščio. VI a.<br />
„[…] Tačiau karalienė nesiliovė spyrusi jį pripažinti<br />
Tikrąjį Dievą ir atsisakyti stabų. Bet jis<br />
vis tiek niekaip neatsivertė, kol galų gale syki<br />
nepradėjo kariauti su alemanais. Tada bėda<br />
privertė jį išpažinti, ko jo širdis iki tol nepripažino.<br />
Kai abi kariuomenės stojo į mūšį, prasidėjo baisios<br />
skerdynės, ir Chlodvigo kariams kilo pavojus, kad<br />
juos sumals į miltus. Tai matydamas Chlodvigas<br />
prabilo: „Jėzau Kristau, Klotilda sako, kad Tu esi<br />
Gyvojo Dievo sūnus; sako, kad Tu teiki pagalbą<br />
ištiktiems nelaimės, atneši pergalę tiems, kurie tiki<br />
Tavimi. Jei padėsi man dabar įveikti šiuos priešus<br />
ir jei patirsiu tą galią, kurią sakosi patyrę tau atsidavę<br />
žmonės, tai aš įtikėsiu Tave ir pasikrikštysiu<br />
Tavo Vardan.[…]“<br />
C<br />
Ištraukos iš Benedikto Nursiečio regulos. VI a.<br />
„[…] Aukščiausia nuolankumo pakopa yra besąlygiškas paklusnumas. Juo pasižymi tie, kuriems Kristaus<br />
meilė yra aukščiau visko. Dėl šventos tarnystės, kurią jie pasirinko, iš pragaro baimės ar dėl Amžinojo<br />
Gyvenimo palaimos jie nedelsdami vykdys vyresnybės įsakymą.<br />
Abatas turi visokiais būdais globoti prasižengusius brolius, nes juk gydytojo pagalbos reikia ne sveikiesiems,<br />
bet ligoniams.<br />
Tegu jis (abatas) vengia pykčio ir myli savo brolius. Jei reikia ką sudrausminti , tegu elgiasi protingai ir<br />
niekuomet neperžengia ribų, nes indas gali įskilti jei nuo jo pernelyg uoliai valysi rudis.<br />
Be abato leidimo vienuoliui nevalia nieko atiduoti, priimti ar laikyti savo žinioje, ničnieko – nei knygos,<br />
nei rašymo lentelės, nei rašiklio. Viskas tebūnie bendra, kaip rašte pasakyta, ir nė vienam nevalia turėti ką<br />
nors sava nei naudotis kokiu daiktu kaip savo nuosavybe.<br />
Tinginystė yra didžiausias dvasios priešas. Nustatytu laiku vienuoliais turi skaityti šventuosius raštus.<br />
Jiems privalu laukytis kruopščiai sudarytos dienotvarkės, kurioje pakaitomis skiriamas laikas susikaupimui,<br />
maldai ir darbui.[…]“<br />
Iš Nestoro metraščio „Senųjų laikų pasakojimas“.<br />
XII a.<br />
„[…] Atvykęs į Kijevą Vladimiras sunaikino<br />
stabus. Tada pažindino miesto žmones su tikėjimu:<br />
„Kiekvienas, kuris neateis ant upės kranto,<br />
bus mano priešas“. Kitą dieną Vladimiras su<br />
imperatoriaus šventikais nuvyko ant upės kranto.<br />
Susirinko daug žmonių. Rankose laikydamas savo<br />
vaikus, jis įbrido į vandenį. Šventikas meldėsi ir<br />
krikštijo. Džiugu buvo matyti sielų išganymą ir<br />
tapimą krikščionimis.[…]“<br />
? Klausimai<br />
? Apibūdink Lenkijos, Kijevo Rusios ir Frankų christianizaciją<br />
4 . Kada įvyko, kurią krikščionybės kryptį<br />
priėmė?<br />
? Įvardink priežastis skatinusias krikščionybės plitimą<br />
Europoje viduramžiais. Kokią įtaką Katalikų bažnyčios<br />
turėjo šio laikotarpio Europos politiniam ir socialiniam<br />
gyvenimui 5 ?<br />
? Apie kurių valstybių ir kurių valdovų krikštą rašoma<br />
B ir D? Kokios krikšto priežastys ir aplinkybės nurodomos?<br />
Įvertink jas kritiškai.<br />
9<br />
E<br />
Kardinolo Humberto raštas. 1054 m.<br />
„[…] Bet mes negalime pakęsti tokio negirdėto<br />
Apaštališkojo Sosto šmeižto ir įžeidinėjimų ir taip<br />
grindžiame atskyrimą: Mykolas, patriarchas per<br />
prievartą, iš tiesų naujokas, vienuolio drabužį<br />
apsivilkęs tik iš žmogiškos baimės, dabar sutepęs jį<br />
daugeliu didžiulių nusikaltimų, ir visi jo sekėjai,<br />
taip pat klystantys, nuo šiol prakeikiami sykiu<br />
su visais eretikais, su velniu ir jo angelais, jeigu<br />
neateis į protą.[…]“<br />
? Remkis C ir nurodyk kuo vienuolio gyvenimas skyrėsi<br />
nuo kitų dvasininkų ir pasauliečių. Apibūdink vienuolyno<br />
vaidmenį to meto visuomenės gyvenime.<br />
? Kurio viduramžių valdovo vainikavimas aprašomas<br />
A? Kodėl jis tapatinamas su Romos imperatoriumi?<br />
? Kokį ir tarp ko vykusį krikščionybės konfliktą atspindi<br />
E? Įvardink jo priežastis. Kokių padarinių krikščionybei<br />
jis turėjo?<br />
16<br />
1
Parengtas pagal naują istorijos egzamino programą<br />
Mokykis tą ką reikia: 160 temų 100 % atitinka egzamino turinį<br />
2011 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministras patvirtino naują istorijos<br />
egzamino programą, kuri atnešė reikšmingų pokyčių tiek jo turinyje, tiek<br />
metodologijoje. Nebeliko priešistorės, senųjų civilizacijų ir antikos, sumažėjo<br />
politologijos. Kita vertus, turinys pasipildė naujais ir iki tol egzamine<br />
neakcentuotais dalykais, naujomis istorijos asmenybėmis bei užduočių<br />
tipais, tokiais, kaip istorinių problemų sprendimas. Pagal naują programą<br />
parengtas egzaminas įvyks jau 2013 m. Leidykla „<strong>Briedis</strong>“ atsižvelgdama į<br />
istorijos mokytojų ir abiturientų pageidavimus parengė ir netrukus pasiūlys<br />
itin novatorišką, analogų Lietuvoje neturintį, išsamų ir patogų pagalbininką<br />
pasirengti egzaminui – <strong>ISTORIJOS</strong> <strong>EGZAMINO</strong> GIDĄ.<br />
Kuo jis iš esmės skiriasi nuo kitų<br />
panašaus pobūdžio mokymo priemonių?<br />
• Konspektas, žodynas, atlasas ir pratybų sąsiuvinis<br />
vienoje knygoje<br />
• Istorinių asmenybių biografijos, sąvokos<br />
• Žemėlapiai, schemos, datos, laiko juostos<br />
• Ne tik žinių įsisavinimas, bet ir gebėjimų ugdymas<br />
• Rašytinių ir vaizdinių šaltinių nagrinėjimo užduotys<br />
• Istorinių problemų sprendimo užduotys<br />
• Žinių ir gebėjimų įsisavinimo patikros užduotys<br />
kiekvieno skyriaus gale
Change language