ka turime zinoti (knyga 2014) sk56

36CIVILINĖ SAUGA TAIKOS IR KARO METUReikia žinoti, kad, patekus į užterštą ir netinkamą žmonėms gyventiteritoriją, net ir puikiai įrengtoje slėptuvėje ilgai išbūti yraneįmanoma, o štai gerai parinktas ir įrengtas kolektyvinės apsaugosstatinys gali tam tikrą laiką apsaugoti gyventojus nuo pavojingųveiksnių. Norint užtikrinti tikrą gyventojų apsaugą, reikia neslėpti, o evakuoti gyventojus iš netinkamų gyventi teritorijų.Tai įdomuISTORINIAI FAKTAI APIE CIVILINĘ SAUGĄ• Pirmojo pasaulinio karo metu, pradėjus plačiau naudotiaviaciją (dirižablius ir vėliau – strateginius bombonešius),bombardavimo objektais tapo ne tik karinė infrastruktūra –karinės bazės, gynybinės pozicijos, tvirtovės, bet ir pramonėsįmonės bei civilių gyvenami miestai. Pagal italų karoteoretiko Giulio Douhet doktriną, miestų bombardavimaspalaužia valstybės valią priešintis, užpulta valstybė kapituliuojair tereikia nedidelių sausumos pajėgų pasiektamrezultatui įtvirtinti. Šios doktrinos nuostatos buvo labaipopuliarios 1920–1939 metų Europoje ir Jungtinėse AmerikosValstijose. Tuometės valstybės didelį dėmesį skyrėsavo gyventojų apsaugai: jau taikos metu buvo statomosindividualios ir grupinės slėptuvės, įrengiama kita svarbiinfrastruktūra, apmokomi specialistai.• 1918–1940 m. Lietuvos urbanizacijos lygis nebuvo aukštas.Dauguma gyventojų turėjo kur slėptis kaimuose, kaip irbuvo rekomenduojama karinėje spaudoje. Tai daryti buvoįprasta Pirmojo pasaulinio karo metais, kai buvo susidurtasu maisto trūkumu, ypač Vilniuje. Antrojo pasaulinio karometais, artėjant frontui, nedidelės slėptuvės – bunkeriai –buvo įrengiamos pamiškėse ar tiesiog prie visų pagrindiniųsodybų; jos išgelbėjo ne vieną Lietuvos kaimo gyventoją.