Straipsnyje detaliau aprašyti tik tie vandens c<strong>ir</strong>kuliacijos atvejai, kurie geriausiaiparodo gėlo <strong>ir</strong> druskingo vandens c<strong>ir</strong>kuliacijos būdingus tipus. Stebėjimų metu dažnaisusiduriama su aprašytų tipų įva<strong>ir</strong>iais tarpiniais variantais, kurie, p<strong>ir</strong>miausia, pasižymituo, kad Klaipėdos sąsiauriu c<strong>ir</strong>kuliuoja įva<strong>ir</strong>iomis proporcijomis susimaišęs nevienododruskingumo vanduo (1–5 ‰). Mišrios genezės apdruskėjusio vandens tėkmės pasižymitiek greičio, tiek tekėjimo krypties kaitumu: 1 m gylyje (3,5 ‰) – 47 cm/s <strong>ir</strong> 24°; 5 m (4 ‰)– 26 cm/s <strong>ir</strong> 358°; 10 m (5,4 ‰) – 19 cm/s <strong>ir</strong> 278° (1 st., 2005-06-02). Autoriaus tyrimais,maišantis jūrinės <strong>ir</strong> kontinentinės kilmės vandens masėms tarpinio druskingumo vanduosu maždaug vienodomis druskingumo reikšmėmis įsivyrauja tik nedideliuose arealuose<strong>ir</strong> neilgai. Tokio vandens druskingumas greitai kinta tiek laike, tiek erdvėje. Dėl šiospriežasties <strong>ir</strong> dėl nepakankamo matavimų dažnio nedaug prasmės turi operavimastokiais rodikliais, kaip vidurkinis Kuršių marių šiaurinės dalies ar Klaipėdos sąsiauriovandens druskingumas.Remiantis visais tyrimų etapais, įva<strong>ir</strong>aus ilgio sąsiaurio atkarpoje priedugniohorizontuose vyravo druskingas jūros vanduo (2005 m. tyrimuose tokių atvejų buvo 100 %,kitais metais – 60–80 %) <strong>ir</strong> šis vanduo dažniau teka į marias: 2001 m. – 70 % visų atvejų, 2002 m.<strong>ir</strong> 2005 m. – po 67 %, 2006 m. – 75 %. Besiskverbiančio į marias didelio druskingumo(6–7,2 ‰) vandens sluoksnis dažniausiai būna gana plonas (1–2 m), o v<strong>ir</strong>š jo vyraujakiek mažesnio (kartais – tokio pat) druskingumo į jūrą grįžtantis vanduo. Pav<strong>ir</strong>šiniaihorizontai būna iš gėlo ar beveik gėlo į jūrą tekančio vandens. Tokį apibendrintą vandensc<strong>ir</strong>kuliacijos Klaipėdos sąsiauriu vaizdą (6 pav.) per 37 lauko tyrimų tarpsnius teko stebėtidažniausiai. Be abejo, nuolat kito 6 paveiksle parodytų sluoksnių apimtys <strong>ir</strong> druskingobei gėlo (ar kiek apdruskėjusio) vandens rodikliai. Priedugniu į marias besiskverbiančiovandens tėkmės greitis visada buvo mažesnis už grįžtančio jūron druskingo vandenstėkmės greitį.6 pav. Gėlo <strong>ir</strong> druskingo vandens būdingos c<strong>ir</strong>kuliacijos Klaipėdos sąsiauryje principinė schemaFig.6. Principal scheme of typical fresh and saline water c<strong>ir</strong>culation paern in the Klaipėda StraitNustačius, kad Klaipėdos sąsiauriui būdinga sudėtinga <strong>ir</strong> labai nepastovi vandensc<strong>ir</strong>kuliacija, nebuvo labai netikėta tai, kad skaičiuojant neaptikta patikimų koreliaciniųryšių tarp vėjo krypties <strong>ir</strong> greičio, vandens lygio, vandens druskingumo, vandens tėkmėskrypties <strong>ir</strong> greičio nei koreliacijų skaičiavimams naudojant vidurkines sąsiauriui, neidetalizuotas vandens tėkmę bei druskingumą aprašančias reikšmes.Kuršių marių tyrinėtojus, gamtosaugininkus, žvejus labai domina klausimas:kaip toli į marias prasiskverbia druskingas jūros vanduo? LR Aplinkos ministerijosJūrinių tyrimų centro atliekami pav<strong>ir</strong>šinio vandens kasdieniai stebėjimaiKlaipėdos, Juodkrantės, Nidos <strong>ir</strong> Ventės postuose parodė, kad marių vandensdruskingumas per paskutinius dešimtmečius turi tendenciją didėti (Dailidienė, 2005),tačiau druskingo vandens sklaidos dinamika dar beveik netyrinėta.10
Kuršių marių Lietuvos akvatorijos druskingumas t<strong>ir</strong>tas keturiose ekspedicijose, iškurių dviejose (2001-07-09–11; 2002-04-10–11) visose mariose vyravo gėlas (7 ‰) vanduotyrimų metu buvo pasklidęs priedugniu (>7 m gylyje ties sąsiaurio žiotimis, >9 m gylyjepietinėje sąsiaurio dalyje) per visą Klaipėdos sąsiaurį, o v<strong>ir</strong>šutinėje vandens storymėsdalyje (1–4 m gylyje) vyravo gerokai apgėlėjęs vanduo (1–4 ‰). Didelis sk<strong>ir</strong>tumastarp vandens druskingumo reikšmių v<strong>ir</strong>šutiniame <strong>ir</strong> apatiniame horizontuose išliko <strong>ir</strong>Kuršių marių giliavandenėje įduboje: 1 m gylyje – 0,4–1 ‰, 4–6 m – 5,4–5,8 ‰. Kadangididelio druskingumo vanduo buvo pasklidęs tik priedugnyje, jis neįveikė Kuršių mariųgiliavandenės įdubos šlaitų <strong>ir</strong> praktiškai nepateko į sekliavandenę sritį. Ties Juodkrantevidurkinis vandens storymės druskingumas siekė vos 0,1 ‰ (8 pav.).11