EnErgy world - NORCOUS Academia - Raidla Lejins & Norcous

Nr. 3 (10) 201131besivystančiomis „švarios anglies“, vėjobei saulės energetikos technologijomis.Šiuo metu yra nemaža tikimybė, kadnaujų reguliavimo taisyklių patvirtinimasir taikymas privers uždaryti kai kuriasjėgaines. Branduolinio reguliavimosugriežtinimas saugumo sumetimais,gali būti dar viena banga (po Černobylioir Fukušimos), galutinai užliesianti branduoliniorenesanso svajonę.Japonijos Nacionalinės politikos ministrasKoichiro Gemba rugpjūčio mėnesįžurnalui The Wall Street Journal pristatėnacionalinės strategijos pakeitimus.Naujos kartos mažieji branduoliniai reaktoriaiko gero ir bus tas atsakas į šalįapėmusią energetinę bei socialinę krizępo kovo mėnesio įvykių Fukušimoje.Japonijos branduolinių reaktorių gamintojai– Hitachi Ltd., Mitsubishi HeavyIndustries Ltd. ir Toshiba Corp. – aktyviaidirba mažųjų branduolinių reaktorių vystymostrityje. Manoma, kad dar šį dešimtmetįjie pasirodys rinkoje. Kita naujovėJaponijos energetinėje strategijoje yraperėjimas prie mažos ir vidutinės galiosgeneruojančių šaltinių diegimo, juospriartinant prie vartotojų. Kitaip tariant,tai - perėjimas prie daugiau decentralizuotosenergetinės sistemos, kuri yrapriešingybė dabar Japonijoje egzistuojančiaicentralizuotai sistemai.Vietnamas, planuojantis statyti rusiškostechnologijos branduolinę jėganę PietųKinijos jūros pakrantėje, kuri nutolusinuo tektoninio lūžio vietos tik apie100 km, taip pat nutarė nuodugniai ištirtivisas grėsmes, susijusias su branduolineenergetika. Tyrimas bus baigtas2013 m. (Reuters informacija). Pagal turimąinformaciją Vietnamas vis dar darnėra pasirašęs sutarties su Rosatom, kuriir ketina statyti minėtą jėgainę.Prancūzijos Energetikos ministras ErikasBesonas (Eric Besson) neseniai paskelbėenergetinės perspektyvos studijos akcentus,kur teigiama, kad apie 2040 m.Prancūzija galimai visai nustos naudotibranduolinę energiją. „Mes studijuosimevisus pasiūlytus scenarijus ir taibus atlikta objektyviai bei skaidriai,“ –pareiškė ministras. Nuomonių tyrimasPrancūzijoje dėl energetinės perspektyvosjau yra nepalankus branduolineienergetikai – net du trečdaliai gyventojųnorėtų, kad palaipsniui būtų atsisakytabranduolinių jėgainių paslaugų (Reutersinfo), nors dabar apie 74 proc. elektrosenergijos pagaminama kaip tik šiosejėgainėse. Energetikos perspektyvų tyrėjaimano, kad Prancūzijos energetinėpolitika dabar visiškai priklauso nuo artėjančiųšalies prezidento rinkimų, įvyksiančių2012 metų gegužę.Tuo tarpu Vokietija dar šių metų gegužępareiškė, kad 2022 metais baigs eksploatuotisavo branduolines jėgaines ir šiuometu ruošia plačią energijos taupymoir alternatyviosios energetikos vystymoprogramą. Apie branduolinės energijosatsisakymą yra pareiškusios ir kitos tankiaiapgyvendintos šalys – Italija, Šveicarija,Danija ir kitos. Tokiame konteksteLietuvos Vyriausybės sprendimai dėlbranduolinės energetikos ateities yramažų mažiausiai kontraversiški.Apie 2006 metus buvo pradėta taip vadinama„branduolinės energetikos renesanso“kampanija, kuriai pradžią davėJAV laikračio apžvalgininkas, pareiškęs,kad „branduolinė energija yra žalia!“(angl. Nukes Are Green!). Taip gudriaibuvo pradėta viešųjų ryšių kampanija,kuri jaukė ir dar ilgai jauks mūsų protus.Vertinant jau veikiančią branduolinę jėgainętikrai gali susidaryti įspūdis, kad taiaplinkos neteršiantis energijos šaltinis,tačiau įvertinus visų jos įrenginių gamybąir ypač branduolinio kuro gamybą, otaip pat kylančius pavojus eksploatacijos