Kaip tai mato Bilas (201 – 250 puslapiai)

205Dorybė ir saviapgaulęBūdavo, mane paguosdavo perdėtas tikėjimasmano paties sąžiningumu. Mano giminaičiai išNaujosios Anglijos mane buvo išmokę gerbti visusverslo įsipareigojimus bei sandėrius sakydami:„vyro duotas žodis jį įpareigoja“. Kadangi šitaipbuvau išauklėtas, sąžiningumą verslo reikaluosevėliau visuomet be vargo taikydavau; iš tiesų niekoniekuomet nesu apsukęs.Vis dėlto šis lengvai įgytos dorybės trupinėlisišugdė kelis įdomius neigiamus polinkius.Nuolatos jausdavau panieką Volstritoverslininkams, mėgstantiems apgaudinėti savopirkėjus. Mano laikysena jų atžvilgiu buvopakankamai išdidi, bet iš jos kilusi saviapgaulėvėliau pasirodė esanti dar baisesnis dalykas.Mano branginamasis verslo sąžiningumas ištikrųjų tebuvo patogi priedanga, leidžianti mannuslėpti kitose gyvenimo srityse esančius gausiusrimtus trūkumus. Būdamas tikras turįs šiąvienintelę dorybę, įsivaizdavau turįs jas visas.Metų metais šita klaidinga išvada trukdydavogeriau save pažinti.GRAPEVINE, 1961, RUGPJŪTIS.

206Malda už kitusNet ir nuoširdžiai melsdamiesi, galime pasiduotipagundai. Mums atrodo, kad žinome, kokia yraDievo valia kitiems žmonėms. Patys sau sakome:„Šį žmogų reikia išgydyti nuo jo mirtinos ligos“,arba „reikia išvaduoti šį žmogų iš jo dvasiniųkančių“, ir meldžiamės, kad išsipildytų šiekonkretūs prašymai.Tokios maldos, žinoma, iš esmės yra geras darbas,bet jos dažnai pagrįstos prielaida, jog mes žinomeDievo valią tam žmogui, už kurį meldžiamės. Taireiškia, kad mūsų nuoširdžioje maldoje slypi kiekakiplėšiškumo ir puikybės.Anoniminių alkoholikų patirtis įrodo, jog šiaisatvejais kaip tik privalėtume melstis, kad tiek kitųžmonių, tiek ir mūsų pačių atžvilgiu išsipildytųbūtent Dievo valia, kad ir kokia ji būtų.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 101.

207Draugijos ateitis„Man atrodo, kad Anoniminiu Alkoholikų draugijajau įrodė, jog sugeba bet kur ir bet kokiomissąlygomis pati savo dviem kojom vaikščioti. Jiišaugo bet kokį priklausomumą, kokį tik kadaisegalėjo turėti, nuo kelių senesnių narių, kaip aš,asmenybių bei pastangų. Naujų, gabių, pajėgiųžmonių vis atsiranda tada, kada reikia. Beto,Anoniminių Alkoholikų draugija yra pakankamaidvasiškai subrendusi, kad galėtų suvokti, jog jinaigalų gale priklauso nuo Dievo.“Savaime aišku, kad norėdami užtikrintiAnoniminių Alkoholikų draugijos ateitį, visųpirmiausia privalome išlaikyti tai, ką dabar turime.Tam būtinai reikalingas mūsų kuo budriausiasrūpestingumas. Saugokimės, kad mus visurlydintis garsas bei pasisekimas mūsų niekuometneužliūliuotų, sukeldamas perdėtą pasitenkinimąsavimi. Pasiduodami šiai klastingai pagundai,galėtume šiandien sutingti, o rytoj jau iširti irnebebūti. Mes visuomet sugebėdavome pakelti irįveikti visokiausias nesėkmes. Sunkumai mussavotiškai pastūmėdavo, skatindavo veikti. Arpavyks mums lygiai taip pat gerai ir sėkmęišgyventi?1. LAIŠKAS, 1940.2. A.A. TODAY, P. 106.

208Protas - tiltas į tikėjimąSusidūrėme akis į akį su tikėjimo klausimu.Nebegalėjome išsisukinėti. Kai kas iš mūsų jau ėjoproto tiltu link geidžiamo tikėjimo kranto, kurdraugiškos rankos buvo ištiestos pasveikinti irpasitikti. Buvome dėkingi, kad protas mus taip tolinuvedė. Bet vis dar negalėjome pereiti į tikėjimokrantą. Galbūt toje paskutinėje kelio atkarpoje perdaug rėmėmės protu ir bijojome netekti šioramsčio.Nors to nežinodami, ar neatsiradome prie to krantokažkokio tikėjimo vedami? Argi netikėjome savoprotu? Argi nepasitikėjome savo gebėjimumąstyti? Argi tai ne tikėjimo rūšis? Taip, mesbuvome tikintys, aklai ištikimi Proto dievui. Tastikėjimas, vėliau sužinojome, vienokiu ar kitokiubūdu mus visą laiką veikė.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 45.

209Daugiau niekad nebebus toks patsPastebėjome, jog kai vienam alkoholikui pavykstapakišti kitam mintį apie tikrąją jo ligos prigimtį, šisantrasis jau nebegalės galvoti kaip iki tol. Pokiekvieno užgėrimo sau pasakys: „O gal tieanoniminiai alkoholikai ne tokie jau ir neteisus?“Keletą, kartų taip atsitikus, dažnai dar gerokai priešprasidedant rimtiems sunkumams, jisai grįš pasmus jau įsitikinąs mūsų teisumu.Patys pirmieji iš mūsų, kurie išsiblaivėAnoniminių Alkoholikų draugijoje, buvo sunkūs,beviltiški ligoniai. Tačiau vėliau mums pradėjosektis ir su ne tokiais sunkiais ligoniais, netgi sukai kuriais pradinės stadijos alkoholikais. Atsiradojaunesnių žmonių, ir nemažai žmonių, tebeturinčiųdarbus, namus, sveikatą, netgi gerą visuomeninępadėtį.Žinoma, šiems naujokams reikėjo jausmaispasiekti dugną. Tačiau jiems nereikėjo visusįmanomus dugnus pasiekti, idant galėtųprisipažinti pralaimėję prieš alkoholį.1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 24.2. A.A. COMES OF AGE, P. 199.

210IšsivadavęŽengdami Trečiąjį žingsnį, tarėme savo Sutvėrėjui,kaip mes Jį tuomet supratome: „Dieve, pavedusave Tau, idant padarytumei iš manęs ir su manimikaip Tau geriau tinka. Išlaisvink mane iš savimylospančių, idant geriau galėčiau vykdyti Tavąją valią.Pašalink mano sunkumus, idant galėčiau liudytitiems, kuriems norėčiau pagelbėti, Tavo jėgą, Tavomeilę, Tavo gyvenimo būdą. Leisk man nuolatosvykdyti Tavo valią!“Prieš žengdami šį žingsnį, daug mąstėme, ar ištikrųjų mes tam pasiruošę?Tada galėjome pradėti visiškai atsiduoti Jam.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 54.

211Siekiant nuolankumoSupratome, jog nebūtina mus lazda mušti, kadišmoktumėm nuolankumo. Nuolankumo galimasavanoriškai siekti, lygiai kaip ir galimanepaliaujama kančia įgyti.„Iš pradžių siekiame nors kiek nuolankumožinodami, kad be jo numirsime nuo alkoholizmo.Praėjus kiek laiko, nors gal vis dar šiek tiekpriešindamiesi, pradedame nuolankiai elgtis, nestaip elgtis teisinga. Vėliau, galų gale išsilaisvinęnuo noro priešintis, gyvename nuolankiai dėl to,kad iš visos širdies trokštame taip gyventi.“1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 75.2. LAIŠKAS, 1966.

212Tikėjimas ir veiklaJūsiškio kandidato išsilavinimas tikybos dalykuosegali būti aukštesnis negu jūsų. Tokiu atvejusuabejos, ar jūs galėsite jam ką nors naujopasakyti, ko jisai dar nežino.Tačiau jam bus įdomu žinoti, kodėl jam jo patiesįsitikinimai nepadeda, ir kodėl jums jūsųįsitikinimai taip puikiai padeda? Jisai galbūt yragyvas pavyzdys, kad vien tikėjimo nepakanka.Gyvą tikėjimą turi lydėti pasiaukojimas irnesavanaudiški, kūrybingi veiksmai.Pripažinkite, kad tikėjimo dalykuose jis tikriausiaidaugiau išmano negu jūs, tačiau atkreipkite jodėmesį į tai, jog gilus tikėjimas ir išsamios žinios,matyt, nelabai gerai jam pasitarnavę, kitaipneprašytų jūsų pagalbos.Daktarui Bobui nebuvau reikalingas kaip dvasiniųdalykų dėstytojas. Jisai jau tada daugiau apiedvasinius dalykus nusimanė negu aš. Tada, kaimudu su daktaru Bobu susipažinome, jam iš tiesųreikėjo to savo asmens nureikšminimo beisupratimo, kurį alkoholikui tegali duoti kitasalkoholikas. O man tuomet reikėjo nuolankumo,kuris atsiranda užmiršus save, ir bendravimo sutokiu pačiu žmogumi, koks esu aš.

1. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 81.2. A.A. TODAY, P. 10.213Namus išsivalyti iki galoNaujieji nariai ne kartą stengdavosi neatskleistivisos tiesos apie savo gyvenimą. VengdamiPenktojo žingsnio žeminančios patirties,bandydavo eiti lengvesniu keliu. Beveik visuomettokie užgerdavo. Įvykdę visą likusią programosdalį, stebėdavosi, kodėl vėl suklupo.Mūsų nuomone, taip atsitiko dėl to, kad ne ligigalui „iššlavė savo namus“. O taip, jie peržiūrėjosavo gyvenimą, tačiau neišmetė lauk viso netikusiošlamšto. Jiems tiktai atrodė, kad atsikratėsavanaudiškumo ir baimės; jiems tiktai atrodė, kadįgavo nuolankumo. Iš tiesų jie kaip reikiantnesuprato, kas tai yra nuolankumas, drąsa,sąžiningumas - mūsų reikalui reikalinga prasme -tol, kol kuriam nors kitam žmogui nepapasakojovisos savo gyvenimo istorijos.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 62, 63.

214Tiktai bandykitePaauglystėje turėjau tapti atletu, dėl to, kadatletiškas nebuvau. Turėjau tapti muziku, dėl to,kad klausos neturėjau. Mokykloje turėjau taptiklasės seniūnu. Visame kame turėjau pirmauti, dėlto kad širdies gilumoje jaučiausi esąs patsmenkiausias iš visų Dievo kūrinių. Negalėdamaskitaip susidoroti su šiuo giliai įsišaknijusiumenkavertystės jausmu, stengiausi tapti beisbolokomandos kapitonu, be to, dar ir smuiku griežtiišmokau. Žūt būt privalėjau vadovauti. Kaip tikšitas reikalavimas – „arba viskas, arba nieko“ -vėliau mane ir sužlugdė.„Džiaugiuosi, kad tą naują darbą išbandysi. Tikžiūrėk, kad tiktai „bandytum“. Jeigu Tavo požiūrisbus „privalau laimėti, neprivalau, negaliu leisti,kad nepasisektų“, tai Tu užsitikrinsi nesėkmę, kurisavo ruožtu užtikrins atkrytį į gėrimą. Tačiau jeigužiūrėsi į šį užmojį tiktai kaip į kūrybingą bandymą,tada viskas turėtų kuo puikiausiai sektis“.1. A.A. COMES OF AGE, P. 53.2. LAIŠKAS, 1958.

215KūrybingumasAnoniminių Alkoholikų draugijoje yra tokių,kuriuos vadiname „griaunančiais“ kritikais. Jie -valdžios ištroškę „politikieriai“; kitus kaltinasiekdami savų tikslų - ir, žinoma, viską daroanoniminių alkoholikų labui. Mes tačiau priėjomeišvadą, kad šitie veikėjai nebūtinai turi tikraigriauti.Privalėtume atidžiai klausyti, ką mums sako.Kartais visą tiesą sako. Kartais dalį tiesos. O jeigųjų žodžiai taikomi mums, tada visiška tiesa, dalinėtiesa arba visiška netiesa galėtų vienodai mussuerzinti. Jeigu jie visišką tiesą arba netgi dalįtiesos tiktai kalba, tai mes turėtume jiems už taipadėkoti ir, iš naujo įvertinę save, prisipažintiklydę. Jeigu nesąmones šneka, galėtumėm į juosvisai nekreipti dėmesio arba bandyti juos įtikinti.Šitam nepavykus, galėtumėm juos užjausti, jog jieper daug dar nesveiki, kad galėtų klausyti; paskuigalėtume visą reikalą užmiršti.Niekas kitas taip dažnai nesuteikia mums tiek gerųprogų save peržiūrėti bei daugiau kantrybės įgytikaip šitie gero linkintys - bet nepastovūs - nariai.TWELVE CONCEPTS, P. 40.

218Laimingi - kuomet laisviDaugumai normaliai geriančių žmonių alkoholisreiškia išsilaisvinimą iš kasdienių rūpesčių,nuobodulio ar nerimo. Tai - džiugus bendravimassu draugais, pojūtis, kad gyvenimas puikus.Mums paskutiniais alkoholizmo metais reikalaiklostėsi visiškai kitaip. Malonumai seniai jau buvodingę. Nors primygtinai trokšdavome džiaugtisgyvenimu kaip pirmiau, ir širdį draskydavo tuščiaviltis, kad per kažkokį naują stebuklą galėsimevaldyti savo gėrimą ir juo džiaugtis, tačiau kad irkiek stengdavomės, nė karto nepavykdavo. Visnauja pastanga - vis nauja nesėkmė.Esame tikri, kad Dievas nori mus matyti linksmus,laisvus ir laimingus. Nepritariame tvirtinimui, kadšis pasaulis turi būti ašarų pakalnė, nors daugeliuiiš mūsų jis kaip tik toks ir buvo. Paaiškėjo, kadvargą dažniausiai patys susikurdavome.1. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 127.2. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 116.

219Pasiruošę tikėtiNeleiskite, kad išankstiniai nusistatymai priešdvasines sąvokas jums sutrukdytų sąžiningai savęspaklausti, ką jos jums galėtų reikšti. Pradžioje šitomums pakako, kad prasidėtų dvasinis augimas, kadatsirastų pirmasis sąmoningas ryšys su Dievu, kaipmes Jį suprantame. Vėliau pastebėjome, kad patysjau sutinkame su daugeliu mums anksčiau visainesuprantamų teiginių. Tai jau buvo dvasinisaugimas. Norint augti, reikia nuo kažko pradėti.Todėl iš pradžių naudojomės savo pačių, kad irribota, samprata apie Dievą.Taigi mums tereikėjo save paklausti: „Ar aš dabartikiu, arba bent noriu tikėti už mane patį galingesneJėga?“ Kuomet žmogus galės tvirtinti, kad tiki norskiek, arba kad yra pasiruošęs tikėti, mes tokįžmogų pabrėžtinai užtikriname, kad jis jau einateisingu keliu.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 39, 40.

220Bendraujant su kitaisDvasiškai tobulėdami, pagaliau supratome, kadnorėdami jaustis saugiai [tarp suaugusių žmonių],privalėsime laikytis dėsnio „duodi – gauni“.Reikės ugdyti lygiateisiškumo bei broliškumojausmą bendraujant su visais. Supratome, kadnuolatos turėsime kitiems duoti, nesitikėdami jokioužmokesčio. Šitaip elgdamiesi, po kiek laikopastebėjome, jog žmonės mielai bendrauja sumumis, daug mieliau negu pirmiau. Ir net tuomet,kai jie mus apvildavo, sugebėdavome juossuprasti, nesijausdami per daug įskaudinti.Anoniminių alkoholikų vienybė, veiksmingumas,netgi likimas visuomet priklausys nuo mūsųnuolatinio pasiryžimo bendro saugumo bei gerovėsdėlei atsisakyti kai kurių asmeninių siekių beinorų. Kaip pasiaukojimas paskiram alkoholikuiužtikrina išlikimą, taip ir grupei bei visaiAnoniminių Alkoholikų draugijai užtikrinavienybę bei išlikimą.1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 114.2. A.A. COMES OF AGE, P. 287, 288.

221Dievas mūsų neapleis„Mane pasiekė žinia, kad Tu nelaimėje nuostabiaitvirtai laikaisi, o ta nelaimė - tai Tavo sveikatosbūklė. Tai suteikia man progą išreikšti Tau padėkąuž Tavo gijimą Anoniminių Alkoholikų draugijoje,ypač už mums visiems dabar rodomą įkvepiantįjosios nuostatų taikymo pavyzdį.Tave pamalonins žinia, kad anoniminiaialkoholikai šituo atžvilgiu labai tvirtai laikosi. Taipyra, manau, dėl to, kad esame tvirtai įsitikinę, jogDievas nelaimėje mūsų neapleis. Beje, Dievasmūsų neapleido tada, kada gėrėme. Tai ir visąlikusį gyvenimą turėtų mūsų neapleisti.Žinoma, Dievas neketina mus nuo visų įmanomųbėdų ir nelaimių apsaugoti. Nei Jisai išgelbės musnuo vadinamosios mirties, nes mirtis tėra vartai įnaująjį gyvenimą drauge su Juo. Rašydamas šituosžodžius neabejoju, kad Tavo tikėjimas -nepaprastai tvirtas ir viltingas.“LAIŠKAS, 1966.

222Kas kaltas?Ketvirtąjį žingsnį darydami, ryžtingai ieškojomesavo pačių klaidų. Kur pasielgėme savanaudiškai,nesąžiningai, bailiai? Deja, jeigu vienur ar kiturbūdavome kalti ne vien tik mes, dažnaistengdavomės visą kaltę kitam suversti.Tačiau galų gale supratome, kad turime sudarytitik savo, o ne kurio nors kito asmens trūkumųsąrašą. Tada sąžiningai prisipažinome klydę irpasiryžome tas klaidas atitaisyti.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 58

223Viena draugija - daug tikėjimųMūsų Draugija niekados neturėtų taip išpuikti, kadpradėtų įsivaizduoti išradusi naują tikėjimą.Norėkime nuolankiai prisipažinti paėmę kiekvienąiš anoniminių alkoholikų nuostatų iš senųjųšaltinių.Iš Tailando mums parašė dvasininkas:„Anoniminių alkoholikų Dvylika žingsniųatnešėme į didžiausią šios provincijos budistųvienuolyną. Vyriausiasis vienuolis pareiškė: „Nagi,šie Žingsniai - tiesiog puikūs! Mums, budistams,būtų šiek tiek priimtinesnis žodis 'gėris' vietojejūsų Žingsniuose vartojamo žodžio 'Dievas'. Visdėlto rašote apie Dievą, kaip jūs Jį suprantate, o į tąsąvoką tikrai įeina gėris. Be abejo, anoniminiųalkoholikų Dvylika žingsnių čionykščiai budistaitikrai be vargo priims“.Sent Luiso miesto senbuviai prisimena, kaip tėvasEdvardas Daulingas padėjo įkurti jų grupę, kuriąvėliau didžia dalimi sudarė protestantai. Tačiau taijam nė kiek netrukdė.1. A.A. COMES OF AGE, P. 231.2. A.A. COMES OF AGE, P. 81.3. A.A. COMES OF AGE, P. 37.

224A.A. vadovybėNėra visuomenės ar draugijos, kuri galėtą tinkamaitvarkytis be vadovavimo visuose lygmenyse.Anoniminių Alkoholikų draugija - ne išimtis. Mes,anoniminiai alkoholikai, kartais įsivaizduojamegalintys visai be asmeniško vadovavimo apsieiti.Esame linkę tiek iškraipyti tradicijos mintį –„nuostatos svarbiau už asmenybes“, kad mumsgresia vadovavimas be jokių „asmenybių“ išvis.Tokie vadovai būtų beveidžiai, visiemsbesistengiantys įtikti, robotai.Anoniminių Alkoholikų draugijai tarnaujantisasmuo - tai vyras (arba moteris), sugebantis taippasišventusiai ir veiksmingai taikyti nuostatas,įgyvendinti sumanymus, nustatyti veiklos gaires,kad visi kiti savaime nori tokį vadovą palaikyti beipadėti jam pavestus uždavinius vykdyti. Priešsavavaliaujantį, valdžios ištroškusį vadovą messukylame. Iš kitos pusės, vadovas, kuris iš perdėtokuklumo leidžiasi visų šokdinamas ir niekad savosnuomonės nereiškia - nagi, toks iš jo ir vadovas.TWELVE CONCEPTS, P. 38, 39.

225Veidrodyje atsakymasKol mes dar gerdavome, buvome tikri, kad mūsųprotas, paremtas valia, galės išmintingai valdytimūsų vidaus gyvenimą ir užtikrinti mūsų sėkmętame pasaulyje, kuriame gyvename. Šis šaunusįsitikinimas, leidžiantis kiekvienam pasijustiDievu, gražiai atrodė, tačiau vis dėlto turėjo būtipatikrintas atsakant į klausimą: ar jis veiksmingasiš tikrųjų? Kiekvienam iš mūsų pakako žvilgterėtiveidrodin, kad atsakymas būtų aiškus.Mane dvasinis atsibudimas žaibo greitumupritrenkė ir visiškai įtikino. Staiga tapau Dievoteisingumo bei meilės valdomos visatos dalimi -kad ir mažyte dalele. O šioji tiesa išliko tiesa,nepaisant mano paties arba mano bendrakeleiviųšioje žemėje savivalės bei nežinojimo pasekmių.Toks buvo mano naujas teigiamas įsitikinimas,kuris manęs po šiai dienai dar neapleido.1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 37.2. GRAPEVINE, 1962, SAUSIS.

226Ir draugijai nuolankumas reikalingasMes, Anoniminių Alkoholikų nariai, kartaismėgstame girti draugijos dorybes. Neužmirškime,kad mažai šių dorybių iš tikrųjų priskirtina mūsųnuopelnams. Iš pradžių mus čaižiusis alkoholizmobotagas privertė jas taikyti. Galų gale jaspasisavinome, ne dėl to, kad norėjome, bet dėl to,kad privalėjome.Paskui, laikui patvirtinus mūsų pagrindiniųnuostatų teisingumą, pradėjome jas taikyti dėl to,kad taip daryti teisinga. Kai kurie iš mūsų, tarp jųir aš pats, net ir tada nenoromis prisitaikė.Tačiau galiausiai priėjo prie to, kad tapomepasirengę noriai taikyti tas nuostatas, kurių patirtis,Dievo malonei padedant, mus išmokė.A.A. COMES OF AGE, P. 224

227Ar užtenka vien blaivybės?Alkoholikas kaip viesulas smarkiai nusiaubia kitųgyvenimus. Širdys dūžta. Švelnūs tarpusaviosantykiai vysta. Meilė išraunama su šaknimis.Savanaudiški bei kitų nepaisantys įpročiai metųmetais verčia aukštyn kojomis namus.Tad mes manome, kad žmogus, sakydamas jogjam užteks vien laikytis blaivybės, tiesiognepagalvoja. Jis mums primena ūkininką, išlipusįiš rūsio po praūžusio viesulo, radusį sugriautą savonamą ir sakantį žmonai: „Nieko tokio, pupyt. Arginenuostabu, kad vėjas jau nurimo!“Savęs klausiame, ką turime omenyje sakydami –„įžeidėme“ kitus žmones? Ir apskritai - kokiaisbūdais „įžeidžiame“ vieni kitus? Apibūdindamižodį „įžeidimas“, galime sakyti, kad tai instinktųsusidūrimas, nuo kurio aplinkiniai patiria kūno,proto, jausmų ir dvasios žalą.1. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 71.2. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 80.

228Tikrosios dvasinės giminystės pradžiaAtėjus pas anoniminius alkoholikus ir pirmą kartągyvenime atsidūrus tarp žmonių, kurie, atrodo,mus supranta, bendrumo jausmas svaigino.Manėme, kad atsiskyrėliškumo reikalas išspręstas.Tačiau netrukus supratome, kad nors nebūnamevisuomenėje vieniši, mus vis dar ištinkasusvetimėjimo priepuoliai. Kol mes nebuvomevisiškai nuoširdžiai išsikalbėję su kuo nors apiesavo vidinius prieštaravimus ir nebuvome išklausętokios pat kalbos, tol negalėjome pritapti.Penktajame žingsnyje buvo atsakymas. Šį žingsnįžengę, pradėjome iš tikrųjų suartėti su žmonėmis irDievu.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 57, 58.

229Sugrįžtuvių diena„Kaip atskiram nariui ilgą gyvenimą ir laimęužtikrina blaivybė, taip mūsų draugijai, kaip nariųvisumai, lygiai tą pat užtikrina vienybė. Vieningiišliksime gyvi; atsiskyrę pražūsime.“„Privalome rimtai susimąstyti apie visussergančiuosius, ateisiančius pas anoniminiusalkoholikus. Norime, kad jie, bandydami sugrįžti įtikėjimą bei gyvenimą, Anoniminių Alkoholikųdraugijoje rastų visa tai, ką patys radome, ir dardaugiau, jeigu tai įmanoma. Siekdami būtipasiruošę sugrįžtuvių dieną juos sutikti, turėsime išanksto nuolatos rūpintis ir budėti, visaip stengtisanoniminių alkoholikų stabilų veiksmingumą beidvasinę stiprybę išlaikyti.“1. LAIŠKAS, 1949.2. KALBA, 1959.

230Ar visus reikia mylėti?Mažai kas gali nuoširdžiai tvirtinti, kad myli visus.Daugelis iš mūsų turime prisipažinti mylėję tikkeletą žmonių, o daugumai buvę abejingi. Kitųmes tiesiog nemėgome arba net neapkentėme.Nors tokie santykiai tarp žmonių gana įprasti, mes,Anoniminių Alkoholikų nariai, suprantame, jogmums reikia kažko daugiau, kad išlaikytumėmdvasinę pusiausvyrą. Laikui bėgant turėsime norspo truputį atprasti nuo minties, kad galima kai kąmylėti kaip savo nuosavybę, kad galima daugeliuilikti abejingiems, kad galima toliau ko nors bijotiarba nepakęsti.Galime bandyti liautis reikalavę neįmanomųdalykų iš tų, kuriuos mylime. Galime būti malonūsir paslaugūs ten, kur anksčiau tokie nebūdavome.Galime mažiausiai būti teisingi ir mandagūs sutais, kurių nemėgstame, kartais netgi stengdamiesijuos suprasti ir jiems padėti.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 90.

231Turime ypatingą galimybę bendrautiKiekvienas sutiks, kad mes, anoniminiaialkoholikai, esame neįtikėtinai laimingi žmonės;laimingi tiek daug iškentėję; laimingi galėdamipažinti, suprasti, mylėti vieni kitus ikiaukščiausiojo laipsnio.Šios savybės bei dorybės toli gražu ne mūsųnuopelnas. Dauguma mūsų jas puikiai suvokiaesant retas dovanas, kurias mums padovanojodvasinė giminystė, atsiradusi iš mus suartinusiosbendros kentėjimo bei išsilaisvinimo per Dievomalonę patirties.Taigi turime ypatingą galimybę bendrauti vieni sukitais iki tokio laipsnio ir tokiu būdu, kurį retaiviršija aplinkui gyvenantys mūsų draugainealkoholikai.„Kadangi gėdydavausi savo būklės, apie jąnešnekėdavau. Dabar nesivaržydamas prisipažįstuesąs prislėgtos dvasinės būsenos; tokiu būdupritraukiu kitus depresijos kankinamus žmonesprie savęs. O bendravimas su jais man nemažai yrapadėjęs.“*1. GRAPEVINE, 1959, SPALIS.2. LAIŠKAS, 1954.* Bilas vėliau pridūrė, kad nuo 1955 metų daugiau neteko patirtidepresijos.

232Žmogiškosios valios vertėNemažai naujokėlių, nuolat jausdami kaip mažėjajų „aš“, vis labiau įsitikina, kad žmogaus valiaišvis yra bevertė. Jie įsitikino, kartais teisingai, kadne tik alkoholizmo klausimo, bet ir daugybės kitųklausimų neįmanoma išspręsti puolant kaktomuša,pasitikint vien tik savo jėgomis.Vis dėlto kai kuriuos dalykus įmanoma pačiamįvykdyti. Pats vienas, atsižvelgdamas į savoasmenines aplinkybes, turi pasiryžti veikti. Kaipasiryžimas atsiras, tik pats žmogus galėsapsispręsti veikti pasirinkta linkme. Bandymas taippadaryti – jo paties valios veiksmas. Taip teisingainaudojama valia.Iš tiesų visi anoniminių alkoholikų Dvylikažingsnių reikalauja nuolatinių asmeninių pastangų,kad vykdytume tai, kas juose numatyta, ir, kaipmanome, Dievo valią.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 40.

233Kasdienis gyvenimasAnoniminiai alkoholikai ypatingai pabrėžiaasmeninio vertinimo būtinybę todėl, kad daugelismūsų taip ir neišmoko tiksliai vertinti savopoelgių.Jeigu žmogus išmoksta šitai daryti, savianalizėtampa įdomi ir naudinga, o jai paaukotas laikasatsiperka dešimteriopai. Tos minutės, kartais irvalandos, paaukotos savo elgesio vertinimui,gyvenimui suteikia džiaugsmo ir laimės. Ilgainiuitoks vertinimas tampa būtina mūsų kasdieniogyvenimo dalimi, visai nepanašus į kažkokiąneįprastą arba išskirtinę veiklą.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 89, 90.

234Išvaduoti kaliniaiLaiškas kalėjime esančiai grupei:„Kiekvienas anoniminių alkoholikų narys tamtikra prasme yra buvęs kalinys. Kiekvienas išmūsų buvo nuo visuomenės atskirtas; kiekvienamteko patirti visuomenės pasmerkimą. Jūsų likimasdar sunkesnis: visuomenė aplink Jus dar ir mūruspastatė. Tačiau iš tikrųjų nėra jokio esminioskirtumo - šią tiesą beveik visi anoniminiaialkoholikai dabar suvokia.Todėl kuomet Jūs ateisite pas anoniminiusalkoholikus už kalėjimo ribų, galėsite būti tikri, jogvisiems bus nusispjauti į tai, kad sėdėjote. Mumsneturi reikšmės kuo buvote; mums svarbu tik tai,kuo stengiatės tapti.“„Kartais protinius bei jausminius sunkumus labaisunkiai pakeliame, kai tuo pačiu metu stengiamėsir blaivūs išlikti. Vis dėlto ilgainiui suvokiame, kadkaip tik tokius sunkumus įveikdami įrodomeanoniminių alkoholikų gyvenimo būdo tikrumą.Nesėkmė daug daugiau suteikia progų augti, negupatogus gyvenimas arba sėkmė.“1. LAIŠKAS, 1949.2. LAIŠKAS, 1964.

235Prarasto tikėjimo beieškantNe vienas anoniminių alkoholikų narys galėtųpasakyti: „Gyvenimas atitraukė mane nuovaikystės tikėjimo. Patirdamas pradžioje sėkmę,pasijutau tarsi laimintis gyvenimo žaidimą. Taiman galvą apsuko, ir pasijutau laimingas.Ko gi man kvaršinti galvą dėl kažkokių nerealiųteologinių sąvokų ir bažnytinių prievolių arba dėlto, kas bus su mano siela dabar ir po mirties?Noras laimėti padės man ir toliau.Bet štai alkoholis ėmė mane valdyti. O kaipagaliau suvokiau, jog visos mano pergalės virtoriestainio skyle, jog dar vienas smūgis galės visamlaikui išmušti mane iš žaidimo, buvau priverstasieškoti prarastojo tikėjimo. Aš jį atradauAnoniminių Alkoholikų draugijoje“.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 29.

236Tobulumas - tai tik siekisMes, žmonės, niekados nebūsime tobulainuolankūs. Geriausiu atveju tegalėsime žvilgtelėti įtokio tobulo idealo prasmę ir spindesį. VienasDievas tegali tobulai reikštis; mes, žmonės,privalome gyventi ir augti atsižvelgdami į ribotasmūsų prigimties galimybes.Taigi siekiame būti kiek galėdami nuolankesnišiandieną.Tik nedaugelis iš mūsų sugeba greitai arba lengvaipasiruošti nors svarstyti dvasiško ir doroviniotobulėjimo klausimą. Paprastai pasitenkinamežemiausiu dvasinio vystymosi lygiu, be kurioneįmanoma apsieiti; o tai, žinoma, priklauso nuoįvairiausių kiekvieno iš mūsų įsivaizdavimų, kiekto dvasinio vystymosi būtinai reikia. Tačiauklystame siekdami savo pačių nustatyto tikslo; ištikrųjų turėtume siekti tobulo, Dievo nustatytotikslo.1. GRAPEVINE, 1961, BIRŽELIS.2. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 68.

237Jokių, įsakymų neduodaNei A.A. Generalinės tarnybos konferencija, neijos patikėtinių taryba, nei kukliausias grupėskomitetas negali išleisti nė vieno nurodymo, kurįanoniminių alkoholikų nariai privalėtų vykdyti, juolabiau negali ką nors nubausti. Ne vieną kartąbandėme taip daryti, bet kiekvienas toks bandymasvisuomet baigdavosi nesėkmingai.Buvo grupių, mėginusių pašalinti narius, tačiaupašalintieji grįždavo atgal ir susirinkimuosekartodavo: „Čia mūsų gyvenimas; neturite teisėsmūsų atstumti“. Ne vienam anoniminių alkoholikųnariui įvairūs komitetai nurodydavo liautisdarbuotis su beviltiškais atkritėliais. O atsakymasbūdavo paprastas: „Dvyliktojo žingsnio veikla - taimano reikalas. O kas gi jūs tokie, kad drįstatemane teisti?“Tai dar nereiškia, kad anoniminių alkoholikų nariainepriima kitų, labiau prityrusių narių, patarimų beipasiūlymų. Tačiau įsakinėti jiems negalima.DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 171.

238Verksmingas kankinimasis„Savęs gailėjimasis - tai vienas is nelaimingiausiųmums žinomų trūkumų. Jis žmogų graužia išvidaus ir trukdo dvasiškai augti. Savęsgailėdamiesi, galime prarasti visus tikrus ryšius sukitais žmonėmis, nes juos atstumia mūsųnenuosaikūs dėmesio bei užuojautos reikalavimai.Ar yra vaistas? Nagi susipažinkime iki galo patyssu savimi, o paskui dar su anoniminių alkoholikųDvylika sveikimo žingsnių. Kai sužinosime, kiekmūsiškių iš Anoniminių Alkoholikų yra sėkmingainaudojęsi Žingsniais dideliam skausmui beinegandai įveikti, patys būsime įkvėpti bandyti sautaikyti šias gyvybę teikiančias nuostatas.“LAIŠKAS, 1966.

239Kada ir kaip duotiŽmogus, kuris maldauja pastogės ir pinigų,statydamas blaivybei sąlygą, yra neteisingamekelyje. Ir vis dėlto mes kartais padedamenaujokėliui susitvarkyti su buitiniais reikalais, kadaaišku, jog jam labiausiai rūpi sveikimas.Neklausiame ar duoti, bet kaip ir kada duoti?Kuomet paverčiame savo veiklą buitinės pagalbosteikimu, alkoholikas pradeda remtis neAukštesniąja Jėga ir anoniminių alkoholikų grupe,o mūsų duodama išmalda. Jis toliau aiškina, kadpotraukio alkoholiui negalės įveikti, nepatenkinęssavo buitinių reikmių.Niekai! Kai kuriems iš mūsų teko pakelti daugybęsunkių smūgių, kad suprastume šią tiesą: dirbantysar be darbo, vedę ar be žmonos, mes nesiliovėmegėrę, kol labiau priklausomi buvome nuo žmoniųteikiamos buitinės pagalbos negu nuo Dievo.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 85, 86.

240Būkime sau reiklūs, o kitiems dėmesingiSavo žmonoms ar tėvams negalime atverti nieko,kas juos žeistų ar padarytų nelaimingus. Neturimeteisės kito žmogaus sąskaita gelbėti savo kailį.Skaudžius praeities įvykius geriau papasakosimežmogui, kuris mus supras, bet kurio mūsųišpažintis nežeis. Taisyklė tokia: visados privalomebūti reiklūs sau, bet kitiems dėmesingi.Sveika nuovoka patars neskubėti atlyginti šeimaiuž padarytas skriaudas. Galėtų būti neišmintinga išpat pradžių kitiems priminti tam tikrus siaubingusįvykius. Net jeigu būtume pasiruošę papasakotiapie tai kas baisiausia, privalome nepamiršti, kadnegalime siekti savo dvasinės ramybės kitųkančios sąskaita.1. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 64.2. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 64.

241Vidurio kelias„Kai kurios anoniminių alkoholikų grupės labaipabrėžia anonimiškumą. Tokių grupių nariai taipmenkai vieni kitus pažįsta, kad net nežino vienikitų pavardžių bei gyvenamųjų vietų. Jos panašiosį pogrindžio celes.Kitos grupės pasižymi priešingu kraštutinumu. Kaikuriuos anoniminių alkoholikų narius sunkusulaikyti, kad per garsiai nerėkautų viešose vietose,kad nerengtų spektaklį primenančių keliaujančiųpaskaitų, norėdami vaidinti dideles „šiškas“.Vis dėlto žinau, kad iš šių dviejų kraštutinumųpamažu atsiras aukso vidurys. Dauguma paskaitasskaitančių narių ilgainiui apsiramins, o perdėtaianonimiški nariai su laiku išlįs iš savo slėptuvių,nebejausdami reikalo slėptis nuo draugų išAnoniminių Alkoholikų draugijos, bendradarbių irpanašių asmenų. Manau, kad ilgainiui įsigalėsvidurio kelias - kur mes tikriausiai ir turėtumebūti.“LAIŠKAS, 1959.

242Kol jų neatsisakėme visiškaiMan nepavykus nė vieno alkoholiko išblaivinti,daktaras Silkvortas priminė profesoriaus ViljamoDžeimso pastebėjimą, kad tikri asmenybękeičiantys dvasiniai išgyvenimai beveik visuometremiasi neganda bei žlugimu. „Liaukispamokslavęs, - patarė daktaras Silkvortas, -pirmiausia pateik jiems grubius medicininiusfaktus, kurie galbūt juos taip giliai sukrės, kadpasiryš bet ką daryti, kad tik sveiktų. Tada galbūtpriims tavo tas dvasines sąvokas ir netAukštesniąją Jėgą“.Mes jus maldaujame: bukite nuo pat pradžiųdrąsūs ir nuoseklūs. Kai kurie iš mūsų bandėvadovautis senaisiais įsitikinimais, tačiau niekoneišėjo tol, kol jų neatsisakėme visiškai.1. A.A. COMES OF AGE, P. 13.2. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 49.

243Rytmetinės mintysAtsibudę galvojame apie būsimą parą. PrašomeDievą vadovauti mūsų mintims, apsaugoti musnuo gailesčio sau, nesąžiningumo,savanaudiškumo. Laisvas nuo neteisingų veikimopagrindų, protas bus patikimas naudotis. Dievasjuk tam ir davė protą, kad juo naudotumės. Mūsųmąstymas vyks aukštesnėje plotmėje, kai iš jo buspašalintos nekilnios mintys.Jeigu būtinai turime pasirinkti vieną iš dviejųveikimo krypčių, prašome Dievą įkvėpti beiapšviesti. Atsipalaiduojame ir nurimstame. Po tamtikro laiko mus neretai nustebina nelauktai atėjęsteisingas sprendimas.Apmąstymus paprastai užbaigiame malda, kuriojeprašome, kad per visą dieną būtų aiškus kitas mūsųžingsnis. Labai prašome išlaisvinti mus nuožalingos savivalės.ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 75.

244Brandos linkNemažai senbuvių, rimtai ir sėkmingaiišbandžiusių mūsų anoniminių alkoholikų siūlomą„gydymo nuo šnapso būdą“, vis dar atranda, kadjiems dažnai trūksta jausmų blaivumo. Norėdamisiekti jausmų blaivumo, privalome bręsti ir įgytitikrą pusiausvyrą (kitaip tariant, nuolankumo)mūsų santykiuose su savimi, su kitais žmonėmis irsu Dievu.Neleiskime niekuomet, kad AnoniminiųAlkoholikų draugija taptų tarsi „uždaroji akcinėbendrovė“; neatsisakykime dalytis savo patirtimi,kad ir kokia jos vertė, su aplinkiniu pasauliu. Tegulmūsų draugijos nariai atsiliepia kiekvienosžmogiškųjų pastangų srities šauksmui. Tegul įnešaanoniminių alkoholikų patirtį bei dvasią į visus šiogyvenimo reikalus, siekdami kur įmanoma geradaryti. Juk mus ne tiktai nuo alkoholizmo išgelbėjoDievas; mums savo pilietybę iš naujo suteikėpasaulis.1. GRAPEVINE, 1958, SAUSIS.2. A.A. COMES OF AGE, P. 232, 233.

245DvikovaTik nedaugelis, žiauraus kankintojo alkoholiopuolami, įstengė be pašalinės pagalbos dvikovąlaimėti. Statistika rodo, kad alkoholikai beveikniekados nepasveiksta, kol pasikliauja vien savopačių jėgomis.Toli Aliaskos šiaurėje du aukso ieškotojai susiradotrobelę ir dėžę škotiško viskio. Orai subjuro -temperatūra nukrito iki penkiasdešimties laipsniųšalčio. O juodu pasigėrė iki tokio laipsnio, kadlaužui užgesti leido. Visa laimė, kad vienas iš jųlaiku atsibudęs laužą iš naujo užkūrė, kitaip nuošalčio būtų mirę. Tasai pats lauke kuroieškodamas, aptiko tuščią tepalinę, pilną užšalusiovandens. Iš arčiau pasižiūrėjęs, apledėjusiamedugne pastebėjo rausvai geltoną daiktą. Atšaldžiuspaaiškėjo, kad tai anoniminių alkoholikų knyga.Vienas iš jų knygą perskaitęs išblaivėjo ir esą įkūrėvieną iš šiauriausių mūsų grupių.1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 22.2. A.A. COMES OF AGE, P. 82, 83.

246Įgimtas noras gyventiKai vyrai ir moterys vartoja tiek alkoholio, kadgriauna savo gyvenimą, jie elgiasi tiesiog priešgamtą. Atrodytų, kad nepaisydami įgimtosavisaugos jausmo, jie atkakliai siekia susinaikinti,veikia prieš stipriausią prigimties instinktą.Tik griaunančiai alkoholio jėgai vis labiau juosžeminant, galės Dievo malonę įsileisti, juosišgelbėsiančią nuo įkyraus potraukio gerti. Tuometgalingasis jų prigimtinis noras gyventi pagaliauvisiškai sutaps su Kūrėjo noru suteikti jiems naujągyvenimą.„Dvasinis patyrimas labiausiai pasižymi tuo, kad jįpatyrusiajam duoda naują, tikresnį veikimopagrindą, smarkai pralenkiantį tai, ko galimatikėtis is bet kokios drausmės, įsitikinimo artikėjimo.Šie dvasiniai patyrimai negali mus iš kartopadaryti sveikus; jie mus prikelia, suteikdaminaują, tikrą, palankią galimybę.“1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 64.2. LAIŠKAS, 1965.

247Ar esi mėginęs?„Kadangi atviros pažiūros ir eksperimentaitariamai yra mūsų „moksliškos“ civilizacijosprivalomos savybės, atrodo keista, kad tiek daugmokslininkų nenori asmeniškai išbandyti teiginį,jog pirmiau buvo Dievas, o tik paskui atsiradožmogus. Tokie mokslininkai bevelija tikėti žmogųatsitiktinai išsivysčius iš žemesnių padarų, o DievoSutvėrėjo išvis nesant.Galiu tik tiek pranešti, kad abu teiginius esuišbandęs, kad mano atveju tinkamesniu gyvenimopagrindu pasitvirtino esąs teiginys, jog visatąsutvėrė ir valdo Dievas, o ne teiginys, kad visatąvaldo žmogus.Vis dėlto pirmąja ginčiau Tavo teisę manyti kaipnori. Baigdamas norėčiau užduoti paprastąklausimą: per savo gyvenimą ar kada nors esi tikraimėginęs mąstyti ir veikti, tarsi Dievas galėtų būti?Ar esi kada nors daręs šį bandymą?“LAIŠKAS, 1950.

248Mums reikia pagalbos iš šaliesSuprantame, kad vieną kartą save vertinti ir taippripažinti savo trūkumus aiškiai per maža. Jeigutikrai norime žinoti ir pripažinti teisybę apie save,reikia pagalbos iš šalies: Dievo ir kito žmogauspagalbos.Tiktai kitam žmogui atsivėrę, nieko neslėpdami,tiktai būdami pasiruošę priimti jo patarimus beivadovavimą, galėsime eiti protingų svarstymų,tikro sąžiningumo ir nuoširdaus nuolankumo keliu.Prityręs patarėjas gali mikliai suprasti, ar messavęs neapgaudinėjame. Ir kol jisai mumssumaniai padeda atsisakyti klaidingųįsivaizdavimų, mes tuo tarpu stebimės, kaip mažaibebandome nuo nemalonių tiesų apsisaugoti. Jokiukitu būdu negali taip lengvai pasitraukti baimė,puikybė, nežinojimas. Po kiek laiko suvokiametvirtai stovintys ant naujutėlio sveikimo pagrindo,už kurį dėkingi liekame mums kelią parodžiusiemsglobėjams.1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 59.2. GRAPEVINE, 1961, RUGPJŪTIS.

249Dievo dovanosMatome, kad saulė niekados nenusileidžiaAnoniminių Alkoholikų draugijai; kad daugiaunegu trys šimtai penkiasdešimt tūkstančiųmūsiškių jau sveiksta nuo šios mūsų ligos; kadvisur pradėjome įveikti sunkiai įveikiamas rasės,tikėjimo, tautybės sienas. Žinojimas, kad tiek daugmūsų sugebėjo vykdyti įsipareigojimus blaivybei,augimui ir veiksmingumui šiame vargųsuspaustame pasaulyje, kuriame gyvename,neabejotinai pripildys mus tikriausio džiaugsmobei pasitenkinimo.Vis dėlto būdami žmonės, kuriems beveikvisuomet reikėdavo savo kailiu patirti, kad ką norsišmoktumėm, savęs tikrai nepasveikinsime.Laikysime šias teigiamas ypatybes Dievodovanomis, už kurias atsidėkodami stengsimėsnorėti vis geriau pažinti ir vykdyti Jo valią mums.GRAPEVINE, 1965, LIEPA.

250Malda esant prislėgtamJausdamasis prislėgtas, ilgiau pasivaikščioju negušiaip kasdien įpratęs. O vaikščiodamas ritmiškaikartoju mūsų Ramybės maldą, į taktą su savožingsniais ir kvėpavimu.Jeigu man atrodo, kad mano širdgėlą iš daliessukėlė kiti žmonės, mėginu kartoti: „Dieve, suteikman ramybę mylėti tai, kas juose geriausia, irniekados nebijoti to, kas juose blogiausia“. Šispaprastas gydymo būdas, kurį kartais reikia dienųdienas kartoti kol suveiks, beveik visuomet atkuriabent pakenčiamą savijautą ir ateities vaizdą.GRAPEVINE, 1962, KOVAS.