2 www.dzukuzinios.ltNr. 37 / 2013 09 12 / ketvirtadienisAlgimantas MIKELIONISLietuvą smaugia kontrabandoshidra. Kas trečia šalyjesurūkoma cigaretė yra nupirktanelegaliai, o 60 proc.gyventojų šią nusikalstamąveiklą pateisina. Tokiu būdubiudžetas netenka šimtų milijonųlitų kasmet.Neseniai išrinkta valdžiasu premjeru A. Butkevičiumipriešakyje irgi pažadėjo kovotisu šia problema, bet kolkas tik trypčiojama vietoje,ir susidaro įspūdis, kad nežinoma,nuo ko pradėti arbaplanas dar tik rengiamas. Vienameinterviu, praėjus kuriamlaikui po rinkimų, premjeras,paklaustas apie kontrabandą,atsakė, kad ji automatiškai sumažės,kai žmonės pradės geriaugyventi. Suprask, nereikiačia laužyti iečių ir per daugtikėtis iš valdžios. Vėliau (neretasA. Butkevičiui reiškinys)jo nuomonė pasikeitė. Niekonuostabaus, juk premjeroSavaitės komentaras: kontrabanda – lazda su dviem galaisnuomonė tuo pačiu klausimuneretai skiriasi ryte, po pietųir vakare. Dabar rengiamasipasirašyti sutartį su šveicarųfirma, kurios kovos su kontrabandametodai mažų mažiausiaiabejotini. Šios firmospaslaugų kai kurios valstybėsatsisakė, o tose, kur jai tekopadirbėti, kontrabanda ne tiknesumažėjo, bet net padidėjo.Kai kas šveicarų firmos veikląskubiai nutraukė. Dabar jiebando savo nepigias paslaugasprastumti Lietuvai, kurikartais neatsispiria pagundaipašvaistyti lėšų abejotinomsužsienio firmelėms.Jeigu kas galvoja, kad kontrabandinescigaretes rūko tikneturtingi žmonės, stipriai apsirinka.Jas mielai perka ir vidutines,ir net didesnes pajamasgaunantys piliečiai. Norstie keliasdešimt ar šimtas litų,sutaupytų per mėnesį, jų gyvenimokokybei jokios įtakos neturi,bet žmonės neatsispiriapagundai cigarečių nusipirktipigiau. Dabar yra gaudomi irbaudžiami tie, kurie nelegaliaigabena cigaretes per sienąar jomis prekiauja. O gallaikas pagalvoti apie žmonių,rūkančių kontrabandines cigaretes,baudimą? Juk ne tikgabenantis ir parduodantis,bet ir perkantis tokias prekesapiplėšia valstybę. Kai kaspasakys, kad tik pora litų, betKai pagalvoji – bambėti nevertaVaidotas MorkūnasSavo bambėjimu, niurzgimu, kad tas ar anas negerai, mes tiknuodijame savo gyvenimą“, – sako man kaimynas ir aš su tuosutinku. Per daug kalbam, o patys nedarom nieko, net pirštonepajudinam, kad gyventume gražiau ir išradingiau. „Juk kaidirbi, nelieka laiko niurzgėti ir krimstis. Mintis turi nukreiptitinkama optimistine linkme ir galvoti, kad viskas bus gerai“, –moko mane gyventi kaimynas.Iš tiesų tai jis teisus. Nėra čiako krimstis. Vasara buvo šilta, oruduo irgi gražus. Dar nešalta,dar galime pasidžiaugti gamta,pasilepinti saulės spinduliais, atliktivisus darbus, nukasti bulves,pagrybauti ir t. t. Na ir kas, kadkartais palyja, gi ruduo. „Bus grybų“,– taip per lietų sako dzūkai.Ir jie teisūs. Tikrai miške buvau irjų prisirinkau pilnus kibirus. Ne,nesu toks užkietėjęs grybautojas,toks asas kaip Robertas, kuris Varėnojedalyvauja grybavimo čempionate,tačiau grybų randu. Na,aišku, smagu jų rasti, tačiau miškedar ir relaksaciją patiri, smegenisnuo visokių šiukšlių, neigiamybiųišvalai. Ir grįžti po grybavimo apsivalęs,pailsėjęs. Tokia atgaiva.Ruduo iš tikrųjų suteikiadaug džiaugsmo, gražių akimirkųne tik grybaujant miške. Rudenįmes turim kuo pasidžiaugti:gražia vasara, geru derliumi irkrepšiniu... O kaip gi be šio žaidimo?Juk dabar Europos čempionatasir renkasi lazdijiečiaižiūrėti rungtynių į Lazdijų sportocentro salę. Galima pašūkauti,pasirgti už savo rinktinę. Nors irsunku mūsų vyrams, daug nervųląstelių sudegina, bet jie tempiatą atsakomybės naštą, parodydami,kad mes galim. Nėra ko netabejoti, galim, kai labai norim,daug ką pasiekti. Ir stengiamės.Štai tokia graži rudens pradžia.Ir gamta mus dar palepina.Laukiame ir gražios šventės„Lazdijų ruduo“, kur susirinkęgalėsime parodyti sau ir kitiems,kad ne tik dirbti, bet ir linksmintisgalime kultūringai. Turimekur susirinkti, todėl reikia išnaudotitokiais galimybes. Gražuolishipodromas priims visus,varžybos turėtų būti čia neeilinės.„Kad daugiau tokių“, – sakoman lazdijiečiai ir tikisi, kad šiarena bus panaudojama dažniau.Beje, Lazdijų parke taip patsparčiai vykdomi darbai, tad turėsimkur pasivaikščioti, pailsėtiir svečiams parodyti, kaip išgražėjomūsų Lazdijai. Jau dabar nevienas svečias, atvykęs turistasdžiaugiasi, kad pasienio miesteliskeičia savo veidą, tampa patrauklesnis,vis daugiau sutvarkytųerdvių atsiveria akiai.Taigi, galime pasidžiaugtituo, ką turim, ir pasvarstyti, kaipvisa tai išsaugoti...viską susumavus susidaro tikraiįspūdingos sumos.Kuriant ekonominę šaliesgerovę, turi prisidėti kiekvienasžmogus, o gabenantys,parduodantys ir perkantyskontrabandines prekes to nedaro.Biudžetas netenka pajamųir automatiškai mažiaufinansuojama sveikatos apsauga,švietimas, infrastruktūrair t. t. Gydytojas jus šiektiek prasčiau gydo: ligoninėjeprastesnė aparatūra, nes geresneipritrūko lėšų, ir jumslaiku nenustatoma pavojingosligos pradžia ar neužbėgamajai už akių. Mokytojas kiekprasčiau moko jūsų vaikus.Pastarieji turi pasitenkintimenkesne išsilavinimo kokybe.Įstoję į aukštąją mokyklą,kuri gauna šiek tiek mažiaupinigėlių, irgi įgyja prastesnękvalifikaciją, nes geriausidėstytojai išėjo dirbti į privatųsektorių, kur didesnis atlyginimas.Jaunas žmogus, gavęsdiplomą ir šiek tiek mažiau žinių,bus prastesnis specialistasir uždirbs mažiau. Biudžetuisurinkus mažiau pinigų,mažiau jų skiriama remontuotikeliams, ir vairuotojai, važinėdamiprastesniais keliaisnei galėtų, laužo automobilius,kurių remontas nemažaikainuoja. Ir jūs dar teigsite,kad vartodami kontrabandinesprekes sutaupote?Kučiūnų šventėse – permainų vėjaiLazdijų rajone įsikūrusiameKučiūnų kaime gyvenimasteka ramia, įprasta vaga. Kiekdaugiau judesio ir šurmuliočia būna tik per šventes, kaivisi gyventojai – nuo vaikų ikisenolių – trumpam pamirštakasdienius rūpesčius, susirenkapabūti kartu, užtraukiadzūkiškas dainas ir pasitikrinakojų miklumą. Deja, kasmetpanašios kaimo šventės jaunimuitampa nuobodžios ir nebeįdomios.Kučiūnų pagrindinėsmokyklos mokiniai nusprendėkurti naujas tradicijas ir šiemetPadėkos šventę surengė kitokiąnei įprastai.„Vertiname per daugelįmetų susiformavusias tradicijas,tačiau jaunoji karta norišvęsti linksmiau, jaunatviškiauir turi idėjų, kaip tai daryti,– pasakoja Linas Janulionis,projekto „Pilietiškumas arčiaunei manai, arba kas tie Kučiūnai?“koordinatorius. – ŠiemetPadėkos šventėje, be tradiciniokoncerto, surengėme orientacinįžaidimą, kuris leido mūsųir aplinkinių gyvenviečių jaunimuiiš naujo atrasti ir geriaupažinti Kučiūnus.“Anot jo, daugeliui atrodo,kad maži miesteliai yra nykūsir niekam neįdomūs. Vietos gyventojaiįsitikinę, kad apie juosviską žino, tačiau nesiryžta pažvelgtigiliau, atrasti tai, ko išpirmo žvilgsnio nepamatysi.„Kai atrasime ir išmoksimebranginti kiekvieną valstybėsKol žmonių galvoje neįvykslemiamas lūžis ir nemažadalis mūsų nenustos mąstytikategorijomis: čia valdiška, očia jau mano, ir trumparegiškaisieks sutaupyti porą litųpirkdamas pakelį cigarečių arlopinėlį – net ir atokias, daugelioprimirštas gyvenvietes, iš naujopamilsime savo šalį“, – sako L.Janulionis.Orientacinio žaidimo metuKučiūnų pagrindinės mokyklos,Lazdijų Motiejaus Gustaičiogimnazijos, Veisiejų technologijosir verslo mokyklos jaunuoliaiieškojo bažnyčios šventoriujepaslėpto lobio. Atlikdamilinksmas užduotis, susipažino suugniagesių komandos darbu, mokėsilietuvių liaudies šokių. Kučiūnai– žemės ūkio kraštas, todėlkiekvienam teko pasukti galvą iratpažinti skirtingus grūdus: rugius,kviečius, miežius ir avižas.Netrūko ir įvairių kitų užduočių.„Žaidimo dalyviai ir organizatoriaigerai praleido laiką, pasisėmėteigiamų emocijų, praturtinosavo žinias, – džiaugiasi L.Janulionis. – Pirmasis bandymasįnešti permainų į Padėkos šventębuvo sėkmingas. Tikiu, kadateityje mūsų mokiniai drąsiauir aktyviau imsis panašių iniciatyvų,į kurias pamažu įtrauks irvyresnės kartos atstovus.“Anot jo, mažoms kaimo mokyklomsitin svarbūs ryšiai sukitomis ugdymo įstaigomis. Mokiniaiitin džiaugiasi suradę bendraminčiųir ateityje tikisi kartukitų nelegalių prekių, tol mūsųgyvenime neįvyks esminis kokybinisšuolis, skiriantis musnuo šimtametes demokratijostradicijas turinčių valstybių.Tuomet iš tiesų pradėsime gyventigeriau.surengti dar ne vieną šventę.Kučiūnų pagrindinės mokyklosjaunimo sumanymaskurti naujas švenčių tradicijasyra viena didžiausio Lietuvojepilietiškumo ugdymo projekto„Kuriame Respubliką:visuomenės pilietinio veikimokompetencijų ugdymas“ iniciatyvų.Jame iš viso dalyvauja120 švietimo įstaigų – bendrojolavinimo ir profesiniųmokyklų, kolegijų – iš 30-iessavivaldybių.Projektą „Kuriame Respubliką“vykdo VšĮ „Pilietinėsvisuomenės institutas“ kartu supartneriais: Ateitininkų federacija,Lietuvos Švietimo centrųdarbuotojų asociacija, VšĮ„Pilietiškumo, demokratijos irteisės programų centras“, VšĮ„Mes Darom“ ir kitais. Jį finansuojaEuropos socialinis fondaspagal Žmogiškųjų išteklių plėtrosveiksmų programos 2 prioriteto„Mokymasis visą gyvenimą“priemonę „Neformaliojošvietimo paslaugų plėtra“.Daugiau informacijos apieprojektą rasite interneto svetainėjewww.kuriamerespublika.lt ir socialinio tinklo „Facebook“puslapyje www.facebook.com/KuriameRespublika.
Nr. 37 / 2013 09 12 / ketvirtadienisDaina BaranauskaitėĮ „Dzūkų žinias“ kreipėsi Teizų seniūnijos gyventoja V. M.(vardas ir pavardė redakcijai žinomi), pasipiktinusi antstoliųveikla. Esą visos varžytynės įvyksta kone paslapčia, nėra aiškumo,juo labiau kaimo žmogui sunku susigaudyti, mat skelbimaiapie varžytynes talpinami internete.Tuo tarpu antstoliai atkerta, jog kaimo žmonės patys visiškainesidomi savo ir savo artimųjų reikalais, neseka skelbimų laikraščiuosebei internete. Be to, apie visus su varžytynėmis susijusiusprocesus žmonės būna informuojami registruotu laišku.Antstoliai kaimo žmonėms kelia siaubąBūtų patys nupirkęžemę, automobilįĮ redakciją besikreipusi Teizųseniūnijos gyventoja pasakojo,jog jos brolis savo buvusiai gyvenimodraugei yra nesumokėjęsdalies alimentų vaiko išlaikymui.Visai neseniai ją, dar vieną seserįir brolį šokiravo žinia, jog iš varžytyniųjau parduotas 1 hektarasžemės ir automobilis „Audi 80“,kurie buvo registruoti alimentųnesumokėjusio brolio vardu.„Mums buvo šokas, kai į kiemąįvažiavo žmonės ir pranešė,kad Petravičių kaime jie įsigijomūsų brolio vardu registruotąhektarą žemės varžytynėse. Jieturėjo visus dokumentus. Niekaipnesuprantu, kodėl antstoliainepraneša giminėms, artimiesiems,kad išpirktų žemę, o netyliai, ramiai svetimi žmonės.Mūsų šeimai tai buvo didelisšokas. Juk pagal įstatymą turėtųbūti, kad giminėms suteikiamapirmenybė išpirkti turtą“, – suirzusikalbėjo moteris.Ji teigė sužinojusi, kad antstoliaipataria žiūrėti skelbimuslaikraščiuose, internete, tačiaukaimo žmogus tam laiko tikraineturi. „Mes juk kaimo žmonės,turim aibę lauko darbų. Mansako, kad žiūrėčiau internete.Nesąmonė. Mums turi pranešti.Dabar mes kvailių vietoje. Būtumėmsavi nupirkę. O dabar užjuokingus pinigus kažkas kaipdovanai žemę gavo. Gal ir broliskaltas kiek, turėjo gauti registruotąlaišką. Bet tos paštininkėsirgi... Neranda namie, paliekakaimynams... Ir užburtas ratas“,– piktinosi pašnekovė.Ji teigė, kad iš pradžių brolissavo sugyventinei buvo skolingas6 tūkstančius litų, tačiaupo antstolių išieškojimų skolaišaugo iki 14 tūkstančių litų.„Manau, kad antstoliai pelnisiiš žmonių vargo. Niekas neaiškuir nesuprantama, ką jie daro irkodėl. Grobia tą paprastą žmogų,kuris ne taip gerai susigaudoteisės aktuose. Mūsų bėdos jauniekas neišspręs, tačiau norisi,kad kiti būtų budrūs, nes labaiapmaudu“, – sakė moteris.Beje, iš varžytynių turi būtiparduotas ir automobilis „Audi80“. Tačiau transporto priemonėesą jau parduota, tik iki šiolregistruota moters brolio vardu.Dabar pirkėjas, kuris įsigijo mašiną,nežino, ką bedaryti. Planuojaautomobilį parduoti bentį metalo laužą, kad atsiimtų dalįinvesticijų.Žmonės per mažaidomisiKaip teigė antstolė AngelėKvaraciejienė, tą istoriją su Teizųseniūnijos gyventoju geraipamenanti. „Tam žmogui buvoišsiųstas registruotas laiškas,jame išdėstyta visa informacija.Pagal teisės aktus, skolininkasgali siūlyti pirkėją ir jam būnasuteikiama pirmenybė. Šiuoatveju, skolininkas visiškai nereagavo,tad buvo surengtosvaržytynės. Be to, LR Civilinioproceso kodekse aiškiai parašyta,kad skolininkas pats aktyviaituri domėtis savo reikalais“, –komentavo antstolė.Ji tvirtino, jog minėtu konkrečiuatveju apie varžytynesbuvo informuota vietos laikraštyje,informacija skelbta internete.„Aš suprantu, kad kaimowww.dzukuzinios.lt„Mums buvo šokas, kai į kiemą įvažiavo žmonės ir pranešė, kadPetravičių kaime jie įsigijo mūsų brolio vardu registruotą žemę varžytynėse.Jie turėjo visus dokumentus“, – suirzusi kalbėjo moteris.žmonėms sudėtinga užsiprenumeruotilaikraščius ar stebėtisituaciją internete. Be to, nuosausio mėnesio jau nebūtinadėti skelbimų į laikraščius. Apievaržytynes informacija skelbiamainterneto puslapyje“, – sakėpašnekovė.Dėl žymiai išaugančių sumųA. Kvaraciejienė paaiškino, kad,pagal Vyriausybės nutarimą, alimentaiindeksuojami. „Tai reiškia,kad alimentai indeksuojami,suma padidėja, tačiau ji atitenkane antstoliui, bet skolos išieškotojui.Šiuo atveju – to vyriškiovaiko motinai. O sutikite, kadvaiko išlaikymu tėvas privalorūpintis, tad nėra ko pykti. Dėl3šio konkretaus atvejo galiu pasakyti,kad vyriškis galėtų patsbūti aktyvesnis. Jeigu nesutinkasu sumomis, gali pas mus atvykti,atvežti kvitus, kitus įrodymus,jeigu pinigų vaiko motinai yrapervedęs“, – sakė antstolė.Beje, pašnekovė atkreipė dėmesį,kad žmonės patys turėtųlabiau rūpintis savo reikalais.„Antstolius gyventojai piešiakaip siaubūnus. Mūsų bijoti tikrainereikia. Bent jau aš visada,jeigu žmogus ateina, bandauieškoti išeičių. Mes irgi žmonės,mes jautriai reaguojame į žmoniųsunkumus. Reikia kalbėtis, one vengti mūsų nereaguojant“, –sakė antstolė A. Kvaraciejienė.
Change language