Bronius Breneizeris. p. 192-193. - Lietuvos mokslų akademijos ...

192 IN MEMORIAMBRONIUS BRENEIZERIS* 1935 04 22,f2005 1128Yra žmonių, kurie atėję į naują darbovietę, labai greitaitampa savais, taip suauga su įstaiga, joje dirbančiais žmonėmis,kad, tarkim, mūsų bibliotekos ateitis, o ir mūsų pačiųbuvimas joje be tokio žmogaus būtų neįsivaizduojami - tarsipaveikslas netektų svarbaus fragmento ir joks restauratorius negalėtųjo atkurti. Toks buvo ir Bronius Breneizeris, greitai tapęs„mūsų Broniumi".B. Breneizeris gimė 1935 m. balandžio 22 d. Vilkaviškioapskrities Vištyčio valsčiaus Stirniškių kaime. 1946 m.pradėjo lankyti mokyklą, ir tais pačiais metais persikėlė į Vištytį, kur gyveno iki 1951 m., vėliau persikėlėį Marijampolę. 1954 m. baigė septynias klases ir buvo pašauktas į karinę tarnybą. Tarnaudamasarmijoje B. Breneizeris baigė aviacijos mechanikų mokyklą, 1955 m. buvo sužeistas, todėl ir paleistasiš kariuomenės.1958 m. B. Breneizeris pirmą kartą savo likimą susiejo su Lietuvos mokslų akademija,pradėjo dirbti Biologijos instituto Hidrobiologijos sektoriaus laborantu, o vėliau, kelis institutus reorganizavus,iki I960 m. dirbo Zoologijos ir parazitologijos instituto Hidrobiologijos sektoriaus vyr.laborantu.1960 m. spalio mėn. su kelialapiu išvyko į komjaunuolišką statybą Kazachijoje, Temirtau,ten dirbo statybos valdyboje „Pramstroj". 1963 m. sukūrė šeimą, į Lietuvą grįžo 1965 m.Sugrįžęs į Vilnių, B. Breneizeris įsidarbino Skaičiavimo mašinų gamykloje frezuotoju, vėliauperėjo dirbti į Techninės kontrolės skyrių, gamykloje dirbo iki 1978 m. Neatsitraukdamas nuogamybos, 1967 m. buvo įstojęs mokytis į Elektromechanikos technikumą, bet, pablogėjus sveikatai,po kelerių metų mokslus nutraukė.1978 m. spalio 19 d. B. Breneizeris grįžo į Lietuvos mokslų akademiją, buvo paskirtas LMAbibliotekos Reprografijos skyriaus vedėju ir dirbo iki 2001 vasario 28 d.Per dvidešimt trejus nepriekaištingo darbo bibliotekoje metus B. Breneizeris tapo tikrakolektyvo siela. Nagingas žmogus sugebėjo dirbti daugybę darbų: remontavo visus skyriuje esančiuselektros prietaisus, sudėtingus knygrišyklos, dauginimo, kopijavimo ir kituose darbo baruose naudojamusmechanizmus. Rūpinosi skyriaus inventoriumi, medžiagomis. Reprografijos skyrius atlikdavo netik bibliotekos, jos skaitytojų užsakymus įvairiems darbams, bet praktiškai aptarnavo visus Lietuvosmokslų akademijos sistemoje esančius institutus, o ypač daug skubių ir svarbių darbų pateikdavo MAPrezidiumas. B. Breneizeriui teko sumaniai organizuoti skyriaus veiklą taip, kad visi užsakymai būtųlaiku ir kokybiškai atliekami.B. Breneizeris buvo aktyvus bibliotekos visuomeniniame gyvenime. Jis buvo paskirtas Civilinėsgynybos štabo viršininku, vadovavo Savanorių gaisrininkų draugijai, buvo renkamas bibliotekosprofsąjungos komiteto nariu, taip pat buvo Tarpžinybinės bibliotekų tarybos Bibliotekų statybos irorgtechnikos komisijos narys.

193Bronius leidosi įtraukiamas į bibliotekos meno saviveiklos renginius, noriai talkindavo rengiantmeno programas konferencijose „Bibliopolis" su kolegomis iš Estijos ir Latvijos, o su baltarusiais- „Iitbelpolis".Dažnai tekdavo priimti svečius, atvykusius į biblioteką iš giminingų šalies ir užsienio kolektyvų,Bronius visuomet padėdavo juos sutikti ir palydėti, nesvarbu, koks bebūtų paros metas.B. Breneizeris buvo labai jautrios, romantiškos sielos žmogus, ištikus nelaimei, žmonėsgalėdavo drąsiai į jį kreiptis žinodami, kad jis supras ir padės. Moteriškame kolektyve dirbdamas Broniusneatsisakydavo bendradarbėms suremontuoti buitinius prietaisus, įrankius, net papuošalus, o jeireikėdavo - padėdavo persikraustyti į kitą būstą. Tuo pačiu Bronius visuomet buvo laukiamas visosešventėse bibliotekoje, jį žmonės kviesdavo ir į asmenines šventes.Visi Bronių labai mylėjome, tačiau jaunystėje patirtos traumos, sužeidimai metams bėgantatsiliepė jo sveikatai, juolab kad jis savęs netausojo, dalijo kitiems. Graudu buvo 2001 m. žiemą B. Breneizerįišlydėti į pensiją.Dažnai Broniui paskambindavome, bet palaipsniui jo nuotaika darėsi vis niūresnė, nes ligosnepaleisdavo jo iš savo gniaužtų net trumpam.2005 m. gilų rudenį Broniaus netekome, palydėjome jį į amžiną poilsio vietą Rokantiškiųkalvelėse, atgulė jis šalia savo mamos.Dažnai prisimename mūsų Bronių tokį - Hnksmą, gyvybingą, tarsi vis dar esantį čia, bibliotekoje.Leokadija Kairelienė