12.07.2015 Views

Pirmosios vagos šventė Veisiejuose – tradicija ... - Dzūkų žinios

Pirmosios vagos šventė Veisiejuose – tradicija ... - Dzūkų žinios

Pirmosios vagos šventė Veisiejuose – tradicija ... - Dzūkų žinios

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

4 www.dzukuzinios.ltNr. 18 / 2012 05 03 / ketvirtadienisTylėjimas smurto ir patyčių problemų nesprendžiaEdita SAMOŠKAITĖSmurtą ir patyčias patiriantiemsžmonėms kalbėti apie tainėra drąsu. Bet rinktis tylą – neišeitis. Atvirumas ir viešumasyra vienas iš svarbių ginklų priešsmurtaujančius ar besityčiojančiusasmenis. Itin pažeidžiamišiuo klausimu vaikai. Kaip jiemsjaustis saugiais namuose, mokykloj?Kaip užauginti saugią visuomenę?Apie tai diskutuojamatėvų ir pedagogų rate. Nagrinėtismurto ir patyčių klausimą įsitraukiapsichologai, pareigūnaiir kiti specialistai. Akivaizdu,kad norint laiku pastebėti ir išspręstismurto ir patyčių problemą,reikalingos visos visuomenėspastangos. Tik šių problemųaiškus netoleravimas bus stiprusatkirtis asmenims, kurie savosilpnumą demonstruoja smurtuir patyčiomis prieš artimą.PROJEKTAS ,,SAUGIMOKYKLA“ – SMURTO IRPATYČIŲ PREVENCIJOSĮGYVENDINIMASLazdijų rajono savivaldybėsadministracijos Švietimo, kultūrosir sporto skyrius, LazdijųMotiejaus Gustaičio gimnazija,Lazdijų švietimo centras ir Lazdijųpedagoginė psichologinėtarnyba bei partneriai iš TurkijosSamsuno miesto 2010–2012metais įgyvendina ComeniusRegio partnerysčių projektą„Saugi mokykla“. Šio projektometu buvo aiškinamasi, kas lemiamokinių smurtą ir patyčiasmokykloje bei kaip tam užkirstikelią.2010 metais buvo atliktastyrimas „Smurtas ir patyčiosmokykloje“. Pagal jį sukurtaprevencinė programa „Kuriamesaugią mokyklą“, kurios tikslas– sutelkti visą mokyklos bendruomenęšiltesniam, gražesniambendravimui be smurto irpatyčių. Prevencinės programosRita KRUŠINSKAITĖIškilo nauja ir itin netikėtagrėsmė į Lietuvos raudonąjąknygą įrašytiems baliniamsvėžliams. Vos išsiritusius jųjauniklius ėmė naikinti skruzdėlės.Jau ne vienerius metus visojeEuropoje retų balinių vėžliųpopuliacijos išsaugojimu besirūpinantysMetelių regioninioparko darbuotojai susidūrė sunauja problema. Vos iš kiaušiniolukšto spėjusius išsivaduotibalinius vėžliukus naikina miškoskruzdėlės. „Iki šiol vėžliųjauniklius saugojome nuo lapių,usūrinių šunų, šernų ir gandrų,bet ne nuo skruzdžių”, – stebėjosiMetelių regioninio parkodirektorius Ramūnas Krugelis.Anot jo, ekologai, tikrindamidėtis, iš kurių atšilus oramspradėjo ristis vėžliukai, buvošokiruoti. Iš devynių vėžliukų,intuityviai ropojusių vandenstelkinio link, net penkis užpuolėir suėdė skruzdėlės. Laimė, kadkitos vados nuo skruzdėlių nukentėjomažiau. Gamtininkamspavyko išgelbėti 45 „geležinesveiklą koordinuoja Smurto irpatyčių prevencijos bei mokiniųsavanorių Tolerancijos komandos.Jos organizuoja patyčiųprevencijos renginius, teikiapagalbą nuo smurto ir patyčiųkenčiantiems mokyklos bendruomenėsnariams. Mokyklojevyko mokymai visai mokyklosbendruomenei – mokiniams,mokytojams, tėvams ir kitampersonalui (valytojams, virėjams)– kaip elgtis, kai matomokykloje patyčias, ką daryti,kad jų mažėtų, kaip kurti saugiąmokyklos aplinką.Lazdijų pedagoginės psichologinėstarnybos pakartotinai2012 metais atlikto tyrimo„Smurtas ir patyčios mokykloje“duomenimis, 2 proc. daugiaumokinių mokykloje jaučiasisaugiau nei 2010 metais. Taippat galima teigti, kad palyginus2010 ir 2012 metų tyrimų, atliktųLazdijų Motiejaus Gustaičiogimnazijoje, duomenis vaikaisupranta „saugios mokyklos“reikšmę; 4 proc. daugiau mokiniųteigia, kad nei Jie, nei IšJų nesityčiojama; mokinių patyčiosemažiau fizinio smurto;žymiai daugiau mokinių pamatępatyčias skuba ieškoti pagalbospas suaugusiuosius, draugus;mokytojai, vaikų nuomone, dažniaupastebi patyčias ir jas sustabdo.Po šių dviejų ComeniusRegio partnerysčių projekto„Saugi mokykla“ metų LazdijųMotiejaus Gustaičio gimnazijosmokiniai mokykloje jaučiasisaugesni.PROJEKTAS ,,SAUGIMOKYKLA” –TARPTAUTINIŲ RYŠIŲSTIPRINIMASDvejus metus trukęs projektasartėja į pabaigą. Įgyvendinantprojekto veiklas ne kartą lietuviaiir turkai dalinosi savo patirtimivizitų metu į Turkiją ir Lietuvą.Šių metų gegužės 6–13 dienomisPirmojo vizito į Turkiją metu.projekto „Saugi mokykla“ 10žmonių darbo grupė iš Lazdijųrajono savivaldybės administracijosŠvietimo, kultūros ir sportoskyriaus, Lazdijų Motiejaus Gustaičiogimnazijos, Lazdijų pedagoginėspsichologinės tarnybos,Lazdijų švietimo centro lankysisTurkijoje, Samsuno mieste.Vizito metu bus aptarti projektorezultatai. Vyks konferencija,kurioje bus pristatoma LazdijųMotiejaus Gustaičio gimnazijojeįgyvendinama prevencinėprograma „Kuriame saugią mokyklą“bei šioje gimnazijoje atliktųsmurto ir patyčių paplitimotyrimų rezultatai bei kiti aktualūsklausimai. Bus lankomasi Turkijospartnerių įstaigose, aptariamagalimybė tęsti bendradarbiavimąbei keistis gerąja patirtimipo projekto įgyvendinimo. Šiomėnesio pabaigoje planuojamapaskutinė projekto konferencijaLazdijuose, kur dar kartą susitiksprojekto dalyviai, kurie vietosbendruomenei pristatys ComeniusRegio partnerysčių projekto„Saugi mokykla“ rezultatus.Pasak projekto „Saugi mokykla“vadovės Auksės Stirbienės,,,bendradarbiaudami kartusu partneriais iš Turkijos, siekėmesustiprinti saugią mokymosiaplinką bei sprendėme aktualiąabiems šalims patyčių problemą.Comenius Regio partnerysčiųprojekto „Saugi mokykla“veikla suteikė mums visiemsnaujas galimybes kitaip dirbti,bendradarbiauti, būti aktyviais,Skruzdėlės nusitaikė į vėžliukussiekti naujovių. Galima teigti,kad mokykla yra tik vienas išveiksnių, formuojančių kiekvienąvaiką. Kartu su šeima mokyklamokinio asmenybės formavimuisituri didžiausią įtaką.Didžiausios sėkmės mažinantprievartą, patyčias ir smurtą galimatikėtis, kai bendradarbiaujaįvairios institucijos. Svarbuįtraukti mokinius į prevenciniųprogramų diegimą mokyklose.Mokiniai turi prisidėti prie savogerovės užtikrinimo. Suteikiantmokiniams daugiau galių priimtisprendimus savo mokyklojepadedama geriau suprasti, kadjie yra mokyklos bendruomenėsdalis, kad už tai, kokia busmokykla, yra atsakingi ir jie patys“.Nuo šiol gamtininkams tenka vėžliukus saugoti ir nuo skruzdėlių.(Metelių regioninio parko nuotr.)varles” (taip Dzūkijoje vietosgyventojai vadina balinius vėžlius)Juodabalės, Kučiuliškėsherpetologiniuose draustiniuoseir Paserninkų kaime. Visimažyliai buvo saugiai nuneštiiki vandens telkinių ir taip išgelbėtinuo galimos žūties.Lietuvoje priskaičiuojamaapie 300 balinių vėžlių. Pavieniųšių labai retų ir itin saugomųroplių aptinkama visojekrašto teritorijoje. Gausesnėjų populiacija gyvena Lazdijųrajone, mat čia išliko melioracijosnepažeistų vietovių,kuriose yra vėžliams gyventitinkamų seklių bei šiltų balų,taip pat smėlėtų šlaitų kiaušiniųdėtims.Metelių regioninio parkodarbuotojai dėl skruzdėlių grėsmėsvėžliukams konsultavosisu Vokietijos ekspertais, tačiaukolegos vokiečiai tik gūžčiojopečiais. Jie savo šalyje su tokiaisfaktais nebuvo susidūrę.R. Krugelio nuomone, vienagalimų priežasčių, kodėl vėžliukaitampa skruzdėlių grobiu– miškinių skruzdėlių buveiniųpriartėjimas prie vėžlių lizdaviečių.„Prieš 20–30 metų tosevietose buvo pasodinti miškaiir jiems bręstant susiformavoatitinkama ekosistema, pamažuapimanti vėžlių lizdavietes”,– aiškino Metelių regioninioparko vadovas. Anot R. Krugelio,tikrosios šios problemospriežastys bus įvardytos atlikusstebėjimus. Jeigu dabariškeltos prielaidos pasitvirtins,teks apsispręsti, kam teikti pirmenybęrūpintis – visame pasaulyjesaugomiems baliniamsvėžliams ar miškinėms skruzdėlėmsir medžiams.Gegužės pabaigoje – birželiopradžioje Metelių regioninioparko specialistų lauksnaujas su balinių vėžlių išsaugojimususijęs darbymetis. Tuometu vėžlių patelės pradės dėtikiaušinius. Daugiametė patirtisrodo, kad tuo metu bene pavojingiausiosbūna lapės. Jos neretai„palydi” vėžlę į lizdavietęir ima šveisti ką tik padėtuskiaušinius. Pasmaguriauti kiaušiniųneatsisako ir usūriniai šunys.R. Krugeliui nerimą keliair Kučiuliškės miške padidėjęsšernų aktyvumas. „Jei jie aptiktųdėtis, negelbėtų nė metaliniotinklo apsauga”, – nuogąstavojis.Pernai vėžlių globėjai išLietuvos gamtos fondo išbandėnaują kiaušinių apsaugos būdą– liūtų išmatas. Tikėtasi, kad jųtvaikas atbaidys vietos plėšrūnus.Tačiau eksperimentas nepasitvirtino.„Tikriausiai todėl,kad lapės ir usūriniai šunys neiliūtų kvapo, nei jų keliamosgrėsmės nežino”, – svarstė R.Krugelis. Jo įsitikinimu, veiksmingesnės,ko gero, būtų vilkųišmatos.Šį sezoną gamtininkai, pasikvietęį talką savanorius irstudentus ekologus, vėžlių dėtissaugos senais patikimaisbūdais. Aštuoniose pagrindinėsedėtavietėse budės dienąir naktį, kad galėtų iš karto jasuždengti metaliniais tinklais.www.lzinios.lt

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!