Pirmosios vagos šventė Veisiejuose – tradicija ... - Dzūkų žinios

Nr. 18 / 2012 05 03 / ketvirtadieniswww.dzukuzinios.ltPo Lazdijų bibliotekos skliautais – Juozo Girdvainio knygos„Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ pristatymasIgnas JakimavičiusPraėjusį ketvirtadienį Lazdijųrajono viešojoje bibliotekojevyko žurnalisto Juozo Girdvainioknygos „Dainuojanti revoliucijaVilniaus barikadose“ pristatymas.Renginį organizavo knygąišleidusi VšĮ „Versmė“ kartusu Lazdijų rajono savivaldybėsviešąja biblioteka. Šis renginysbuvo skirtas 12-tai Nacionalineibibliotekų savaitei, jį vedė Lietuvoskariuomenės atsargos pulkininkasArūnas Dudavičius. Įrenginį atvyko patsai knygos autoriusJuozas Girdvainis, taip patLietuvos šaulių sąjungos Druskininkųšaulių kuopos nariai,Lazdijų generolo Adolfo Ramanausko-Vanago4-osios kuoposšaulių vadas, kovų už laisvędalyvis Gediminas Karauskas,Krašto apsaugos savanorių pajėgųDainavos apygardos 1-osrinktinės Lazdijų kuopos savanoriai,vieno iš žuvusiųjų prie televizijosbokšto, Tito Masiulio,mama Vitalija Krivickienė beidaugelis kitų svečių.Renginio pradžioje pulkininkasArūnas Dudavičius visuspakvietė atsistoti ir sugiedotiLietuvos valstybės himną, poto tylos minute buvo pagerbtos1991 metų sausio 13 dienos aukos.Kad renginys nepabostų, patriotinėmisdainomis bei šokiaisvisus linksmino muzikos bei šokiųgrupė „Kareiviškas tango“ išJonavos miesto. Kuo jaunimuireikšminga sausio 13-oji, bandėpaaiškinti svečias iš Kauno – VytautoDidžiojo universiteto 3 kursostudentas Simonas Jezavita.Jis pateikė romėnų patarlę, kadtautos balsas – tai Dievo balsas.Susirinkusi minia prie Seimorūmų reikalavo laisvės ir šio balsonesugebėjo perrėkti nei sovietųkareivių keiksmai, nei automatųkulkų kalenimas. Tautą Simonaspalygino su šluota, kurios vienąstagarą perlaužti lengva, bet visųkartu – neįmanoma. Pasak jo,Lietuva tądien ypatingai susitelkėir parodė begalinį patriotiškumą,Vakaronė sostinėje2012 m. balandžio 26 d. Vilniausmokytojų namų didžiojojesalėje vyko vakaronė „PažinkimeKapčiamiesčio grožį“.Mažojoje salėje eksponuota fotografųEugenijaus Šidlausko,Vytauto Babkausko, TeisučioTargausko, Jono Morkevičiausnuotraukų paroda „Kapčiamiesčiogyvoji gamta“.Vakaronėje dalyvavo VĮVeisiejų miškų urėdijos Kapčiamiesčiomiškininkų ir mokyklosfolklorinis ansamblis „Atgaiva“.Vakaronės dalyviams apieKapčiamiestį pasakojo seniūnasVidmantas Dambrauskas, miškininkasVytautas Stacevičius.Džiugu, kad mus papildė žemiečiaiprofesoriai Vytautas Valentair Linas Janulevičius.Renginyje dalyvavę liaudiesdainų dainininkė Veronika Povilionienėir Mokytojų namų projektųvadovas Juozas Žitkauskaspapildė mus pasakodami apiesavo gimtinės, Kapčiamiesčioapylinkių, grožį, žmones. Dėkingiesame Veronikai, kad šiamevakare ji buvo mūsų ansambliodalyvė, ansamblio siela. Ačiū jaiuž kartu padainuotas dainas, užpalaikymą ir padrąsinimą.Kraštiečius savo apsilankymupagerbė ir Lietuvos radijo laidųvedėja Gema Padribonienė.Malonu buvo matyti, kaipužgrojus ansamblio armonikininkuiJurgiui Valentai sukositiek ansamblio dalyviai, tiekžiūrovai.Gražiai mus įvertino filologasdaktaras Antanas Balašaitis,kuris mūsų kraštą pažinodalyvaudamas ekspedicijose,ruošiant „Didįjį lietuvių kalbosžodyną“.Vykstant namo, gera buvogirdėti žodžius: „Atvažiuokite,lauksime“.Pasitikime pavasarį su„Dzūkų žiniomis“. Nepraleiskite progos,prenumeruokite.1 mėn. – 4,80 Lt,3 mėn. – 14,40 Lt,6 mėn. – 28,80 Lt.Žurnalisto Juozo Girdvainio knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniausbarikadose“ pristatymas. (S. Petrausko nuotr.)5suduodama lemiamą smūgį visaiSovietų imperijai, ką pripažino irpats jos vadovas Michailas Gorbačiovas.„Ilgą laiką Lietuva nelygiojekovoje kovėsi su Sovietųimperija kaip legendinis karaliusDovydas su milžinu Galijotu iršįkart Galijotas vėl suklupo priešDovydą“, – savo pranešime teigėSimonas. Ką tuo metu kūrė Lietuvosjaunimas bei kokios mintyssukosi jų galvose, skaitė Lazdijų,Seirijų bei Veisiejų miestų gimnazistai.Už tai, kad be ginklorankose Lietuvos laisvę apgynėpaprasti žmonės, jiems nuoširdžiąpadėką rajono mero ArtūroMargelio vardu išreiškė jam tądienatstovavęs Lazdijų rajonosavivaldybės Švietimo, kultūrosir sporto skyriaus vedėjas JonasGudžiauskas.Trumpai savo knygą bei savepristatė ir pats Juozas Girdvainis.Žurnalistas ilgą laiką dirboLietuvos radijuje, kelių laikraščiųredakcijose. Knygos autoriuspadėkojo leidyklai „Versmė“ irjos vadovui Petrui Jonušui užknygos išleidimą. Šiuo metu P.Jonušui rūpi atkurti kiekvienoLietuvos valsčiaus istoriją, todėlleidykla laukia visų, kuriegali padėti surinkti medžiagąapie Lazdijų kraštą. Mintis įknygos pavadinimą įdėti žodį„dainuojanti“, kaip teigė J. Girdvainis,jam kilo neatsitiktinai,ištakos yra mūsų krašte. Lazdijųsąjūdžio pradininke laikomadabartinė Seirijų miestelio bibliotekininkėNijolė Lepeškienėkalbėdama apie sąjūdžio laikusteigė, kad Lazdijų krašte sąjūdisprasidėjo būtent su tautinėmisdainomis. „Kai tada pradėjomedainuoti, tai dar ir ligi šiolei dainuojame“,– sako Nijolė. Būtentšie mūsų krašto sąjūdietės žodžiaiįkvėpė autorių revoliucijąpavadinti dainuojančia.Šioje knygoje Juozas Girdvainissudėjo 192 žmonių pasakojimus,kuriuos iššifravo iružrašė iš magnetofono juostelės.Įvykiai apima 1988–1993 metųlaikotarpį: nuo sąjūdžio Lietuvojeužuomazgų iki paskutiniorusų tanko iš Lietuvos išvedimo.Savo kalboje Juozas Girdvainisįvardijo ir kai kurias kraupiausiasknygos detales apie sausio13-osios dienos įvykius. Sovietųkariai buvo negailestingi: tankaisiš visų pusių supę žmones, ragindamiišsisklaidyti, tačiau žmonėsglaudėsi vieni prie kitų ir nepraleidotankų prie rūmų. „Vilniaustelevizijos bokštą apjuosė 8-9kartus gyva už rankų susikibusiųžmonių grandinė, juos akinodidžiuliais prožektoriais, mėtėgranatas, metalinėmis lazdomisdaužė per galvas. Vienas tankasprivažiavo taip arti minios, kadnuo jo paleistos minų salvės išišgąsčio ant žemės parkrito apiepusantro tūkstančio žmonių išmaždaug 12 tūkstančių susirinkusiųjų.Man tuo metu fotoaparatasiškrito iš rankų“, – praeitįbandė atkurti žurnalistas, matęsto meto įvykius savo akimis.Matydamas salėje susirinkusįgausų būrį jaunimo, J. Girdvainisjais pasidžiaugė ir kartu prisiminėtragiškai žuvusį Vilniausmiesto dvyliktos klasės mokinįIgną Šimulionį: „Septynios kulkospakirto jaunuolį, viena kliudėgalvą, kitos pasklido po visąkūną, negana to, dar jaunuoliuišautuvais suknežino ir galvą“,– apie rusų karių žiaurumą pasakojoknygos autorius.Knygos meninę vertę bandėapibrėžti ir Vytauto Didžiojo universitetodėstytojas, NepriklausomybėsAkto stipendininkas daktarasKęstutis Bartkevičius. Šiknyga, jo nuomone, yra žodinėsistorijos paveldas: „Kiekvienaknyga, atspindinti dar gyvus tautosprisiminimus, visuomet vertadėmesio“, – teigė svečias. Liaupsiųknygai negailėjo ir bibliotekosdirektorė Renata Rudienė.Jos manymu, knygoje istorija irliteratūra susipina į viena.Renginio pabaigoje kalbėjožuvusio prie televizijos bokšto28 metų Tito Masiulio mamaVitalija. Jos teigimu, Titas buvęsgamtos vaikas ir labai taikus, jismėgęs tyrinėti gamtą, labai žingeidus.Tą vakarą prieš mirtį jisbuvo ypač neramus, vis prašydavęstėvų išeiti kartu su juo į gatvę,bet tėvai nėję kartu. „Mama, kosėdit prie televizoriaus, čia viskąmeluoja, geriau eikit ir pasiklausykit,ką žmonės kalba gatvėse“,– sakydavo Titas. Mama įtarusikažką bloga ir liepusi Titui neititą vakarą prie televizijos bokšto,pasilikti namie, bet Titas nepaklausęs.Bloga nuojauta mamosneapgavo: tą vakarą Titukas,kaip mama jį vadino ir savo kalboje,taip ir nesugrįžo namo.Renginį pabaigė pulkininkasArūnas Dudavičius, išdalindamaspaskutiniuosius knygos egzemplioriusį renginį kviestiemssvečiams. Po renginio autoriusdalijo autografus ir pasirašinėjokiekvienam norinčiam.