LŠTA parengtą leidinį "ŽINGSNIS Į PRIEKĮ: NUO IŠKASTINIO KURO ...

ŽINGSNIS Į PRIEKĮ: NUO IŠKASTINIOKURO PRIE ATSINAUJINANČIŲRESURSŲLietuvos šilumos tiekėjų asociacijai – 15 metų1998–2013 m.

normativo si completa con una revisione dei poteri di Eurojust (art. 85 TFUE) esoprattutto con la possibilità di creare in futuro l’Ufficio del Pubblico MinisteroEuropeo (art. 86 TFUE).Nel campo della tutela degli interessi finanziari della UE il Trattato di Lisbona èstato, allo stesso modo, prodigo di novità. La più rilevante è quella rappresentata dalfatto che la nuova base legale per l’adozione di strumenti legislativi in questo campo,l’art. 325 TFUE, non contiene più l’inciso del precedente articolo 280 secondo cui talimisure non avrebbero comunque interessato il diritto penale degli Stati membri.Se a ciò si aggiunge che, invece, l’art. 325 TFUE continua a ribadire la necessitàper la UE di adottare misure “dissuasive” e “tali da permettere una protezioneefficace” delle proprie finanze, la conclusione che – allo stato – si potrebbe trarre da talequadro è che oggi anche in tale settore la UE sia dotata di una potestà normativapenale autonoma e che la stessa, in mancanza di un vincolo sullo strumento formalema anzi con la necessità che tali norme siano particolarmente incisive, possamanifestarsi anche attraverso regolamenti, quindi direttamente applicabili negli Statimembri.La proposta legislativa in questione, adottata nel campo della protezione degliinteressi finanziari della UE, si inserisce quindi proprio nel contesto dell’art. 325 TFUEsebbene, come si può notare, non abbia la forma – teoricamente possibile secondoquanto detto sopra – del regolamento, bensì quella della direttiva.Non vi e’ dubbio, infatti, che una proposta di regolamento avrebbe comportatodei problemi che ne avrebbero reso il cammino per l’approvazione ancora piùcomplicato di quello che ci si può aspettare in sede di prossime negoziazioni alConsiglio della UE e al Parlamento Europeo. Oltre alle questioni di carattere “politico”sulla introduzione, per la prima volta, di norme penali direttamente negli ordinamentinazionali senza necessità di normativa di attuazione, l’adozione di un regolamento indiritto penale sostanziale pone, in linea generale, alcuni problemi di carattereeminentemente pratico, forse non irrisolvibili, ma che meritano però delle riflessioni.Una questione problematica potrebbe essere, per esempio, quella relativa alle sanzioni.Per essere immediatamente applicabile negli stati membri come regolamento, l’attodovrebbe contenere non tanto una indicazione di soglie sanzionatorie alle quali gli Statimembri dovrebbero adattare le proprie normative nazionali, sempre con un certomargine di autonomia, quanto l’indicazione specifica e precisa del tipo di sanzione edella sua quantificazione – seppure sempre entro un limite minimo e massimo -,esattamente come avviene per le norme del codice penale interno. Ciò potrebbecomportare anche dei problemi linguistici in sede di traduzione – e non trasposizione,trattandosi di norme che sarebbero direttamente applicabili – di tali disposizioni.L’adozione di norme penali con regolamento è certamente un obiettivoambizioso e rappresenterà un passo fondamentale nel cammino di unificazioneeuropea, ma ad esso si arriverà probabilmente con maggiore gradualità.2. Scopi e contenuto.4

................................................................................................................................Laimėjimų metas.Laimėjimų metasDrauge dirbame jau 15 metų. Žvelgiant į asociacijos veiklą iš laiko perspektyvos apima dviprasmiškijausmai. Viena vertus, įveiktas ilgas kelias, kuris leidžia kiekvienam šilumininkui didžiuotisatliktu darbu ir pasiekimais. Kita vertus, nerimą kelia šilumos ūkio politizavimas, dėlkurio šilumos įmonių veikla piktavališkai menkinama.Konstatuokime: mūsų pastangomis valstybė šiandien turi ne tik išplėtotus, bet ir modernius,renovuotus šilumos tinklus, kurie efektyvumu prilygsta pažangiausių Vakarų valstybių pavyzdžiams.Per pastaruosius 10 metų nuostolius šilumos perdavimo tinkluose sumažinomevidutiniškai nuo 32 iki 15 proc. Tai – didžiulis pasiekimas.Nors radikaliai sumažinome kuro sąnaudas šilumos gamyboje, galutinės šilumos kainos išliekaaukštos. Trasose sutaupyta šiluma vėjais paleidžiama pro kiauras daugiabučių sienas ir stogus.Valstybė per pastaruosius 20 metų nepadarė nieko, kad ypač reikalingas senos statybosnamų renovacijos procesas pajudėtų į priekį. Gyventojai ir visas energetikos sektorius šiuometu yra neracionalios valstybės politikos įkaitai. Lietuva nevykdo išsivysčiusiai valstybeibūtinos kryptingos energetikos strategijos, kuri leistų siekti pagrindinio tikslo – racionalauskompromiso tarp energetikos efektyvumo ir patikimumo.Didžiausiu iššūkiu, kaip ir didžiausia problema, lieka šilumos ūkio politizavimas. Jaučiamenuolatinę kritikos naštą, psichologinį spaudimą, negatyvų žiniasklaidos požiūrį, ir juos generuojane šilumininkų darbo brokas, bet įvairios interesų grupės bei politikai. Esu tikras – politinėmsmanipuliacijoms nebeliks vietos tą pačią akimirką, kai šilumos sąskaitos taps mažos:pradėjus plačiai naudoti biokurą ir pagaliau renovavus senus daugiabučius.Mes dirbame svarbų ir teisingą darbą. Mūsų laukia pergalės, kuriomis dar po 15 metų galėsimetik didžiuotis.Andrius Janukonis,LŠTA tarybos pirmininkas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos taryba..............................................................................................................................Andrius JanukonisLŠTA tarybos pirmininkas,UAB „Vilniaus energija“ irUAB „Litesko“ valdybos narysRimantas BakasLŠTA tarybos narys,AB „Kauno energija“generalinis direktoriusJonas JurkusLŠTA tarybos narys,UAB Mažeikių šilumos tinklųgeneralinis direktoriusAlfredas SadzevičiusLŠTA tarybos narys,AB Jonavos šilumos tinklųdirektoriusLinas SamuolisLŠTA tarybos narys,UAB „Vilniaus energija“prezidentasVytautas ŠidlauskasLŠTA tarybos narys,AB „Panevėžio energija“generalinis direktoriusVytautas ValutisLŠTA tarybos narys,AB „Klaipėdos energija“generalinis direktorius

................................................................................................................................

..............................................................................................................................Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narių sąrašasNr. Įmonės pavadinimas Adresas Telefono Nr. Fakso Nr. Puslapis1UAB „Anykščių šiluma“Vairuotojų g. 11,Gen. dir. Virgilijus VaičiulisLT-29107 Anykščiai(8 381) 59 165 (8 381) 59 441 122UAB „Birštono šiluma“B. Sruogos g. 27,Dir. Albertas Jurgis KandrotasLT-59209 Birštonas(8 319) 65 801 (8 319) 65 801 143UAB „E energija“Jogailos g. 4,Gen. dir. Virginijus StriogaLT-01116 Vilnius(8 5) 268 5989 (8 5) 268 5988 16UAB „Miesto energija“Vasario 16-osios g. 27,Gen. dir. Artūras StravinskasLT-20131 Ukmergė(8 340) 65 454 (8 340) 65 455 17UAB „Akmenės energija“Nepriklausomybės al. 1A,Dir. Albertas ValančiusLT-85126 Naujoji Akmenė(8 425) 56 493 (8 425) 56 950 17UAB „Prienų energija“Statybininkų g. 6,Dir. Vaidas PovilėnasLT-59131 Prienai(8 319) 60 235 (8 319) 60 235 174UAB Elektrėnų komunalinis ūkisElektrinės g. 8,Dir. Ričardas LeckasLT-26108 Elektrėnai(8 528) 58 081 (8 528) 58 092 185UAB „Fortum Joniškio energija“Bažnyčios g. 4,Gen. dir. Dainius MuižysLT-84139 Joniškis(8 426) 53 488 (8 426) 52 201 206789101112131415UAB „Fortum Švenčionių energija“Gen. dir. Vaclovas PapinigisUAB Ignalinos šilumos tinklaiGen. dir. Leonas CijūnėlisUAB “Izobara”Gen. dir. Juozas ArmanavičiusAB Jonavos šilumos tinklaiDir. Alfredas SadzevičiusUAB „Kaišiadorių šiluma“Dir. Gintautas PaulauskasAB „Kauno energija“Gen. dir. Rimantas BakasJurbarko šilumos tinklaiDir. Petras ButkusAB „Klaipėdos energija“Gen. dir. Vytautas ValutisUAB Komunalinių paslaugų centrasDir. Gediminas RušasUAB „Lazdijų šiluma“Dir. Virgaudas ŠerėnasUAB „Litesko“Gen. dir. Linas Samuolis„Alytaus energija“Dir. Vytautas ČeponisVilniaus g. 16A,LT-18123 ŠvenčionysVasario 16-osios g. 41,LT-30112 IgnalinaLinų g. 44, LT-20173UkmergėKlaipėdos g. 8,LT-55169 JonavaJ. Basanavičiaus g. 42,LT-56135 KaišiadorysRaudondvario pl. 84LT-47179 KaunasV. Kudirkos g. 11,LT-74148 JurbarkasDanės g. 8,LT-92109 KlaipėdaVytauto g. 71, Garliavos m.,Garliavos sen.,LT-53258 Kauno r.Gėlyno g. 10,LT-67129 LazdijaiJočionių g. 13,LT-02300 VilniusPramonės g. 9,LT-62351 Alytus(8 387) 51 593 (8 387) 51 762 22(8 386) 52 701 (8 386) 52 917 24(8 340) 60 040 (8 340) 60 041 —(8 349) 52 189 (8 349) 52 189 26(8 346) 51 139 (8 346) 51 139 28(8 37) 30 56 50 (8 37) 30 56 22 30(8 447) 51 178 (8 447) 52 951 35(8 46) 41 08 50 (8 46) 41 08 70 36(8 37) 39 30 78 (8 37) 39 30 78 40(8 318) 51 839 (8 318) 51 787 42(8 5) 266 7500 (8 5) 266 7510 44(8 315) 77 270,(8 315) 71 816(8 315) 77 270 46„Biržų šiluma“Komercijos direktorė, laikinai einantidirektorės pareigas Janina KrūminienėRotušės g. 20A,LT-41137 Biržai(8 450) 31 466 (8 450) 31 033 48„Druskininkų šiluma“Dir. Remigijus Aleksandras ViniarskasPramonės g. 7,LT-66181 Druskininkai(8 313) 51 670,(8 313) 51 072(8 313) 57 146 50...........................................................

................................................................................................................................Nr. Įmonės pavadinimas Adresas Telefono Nr. Fakso Nr. Puslapis„Kelmės šiluma“A. Mackevičiaus g. 10,Dir. Adolfas StongvilasLT-86135 Kelmė(8 427) 61 252 (8 427) 61 439 52„Marijampolės šiluma“Gamyklų g. 8,Dir. Juozas BartaškevičiusLT-68500 Marijampolė(8 343) 71 764 (8 343) 76 434 54„Palangos šiluma“Klaipėdos pl. 63,Dir. Rimantas KregždėLT-00148 Palanga(8 460) 51 431 (8 460) 52 382 56„Telšių šiluma“Lygumų g. 69,Dir. Alfredas MiltenisLT-87145 Telšiai(8 444) 78 561 (8 444) 78 561 581617181920212223242526272829303132„Vilkaviškio šiluma“Dir. Juozas BartaškevičiusUAB Mažeikių šilumos tinklaiGen. dir. Jonas JurkusUAB „Molėtų šiluma“Dir. Juozas KuliešiusUAB „Pakruojo šiluma“Dir. Jonas BumelisAB „Panevėžio energija“Gen. dir. Vytautas ŠidlauskasKėdainių šilumos tinklų rajonasVirš. Algimantas MižutavičiusKupiškio šilumos tinklų rajonasVirš. Saulius ŽilinskasPasvalio šilumos tinklų rajonasVirš. Mykolas GabriūnasRokiškio šilumos tinklų rajonasVirš. Rimvydas PovilavičiusZarasų šilumos tinklų rajonasVirš. Aloyzas StakėnasUAB Plungės šilumos tinklaiGen. dir. Petras PiekusUAB Radviliškio šilumaDir. Pranas MickaitisUAB Raseinių šilumos tinklaiDir. Stanislovas BartkusUAB Šakių šilumos tinklaiGen. dir. Laimutis KasparavičiusUAB Šalčininkų šilumos tinklaiDir. Artur DanulevičAB „Šiaulių energija“Gen. dir. Česlovas KasputisUAB Šilalės šilumos tinklaiDir. Algirdas ŠniepisUAB Šilutės šilumos tinklaiDir. Algis Mykolas ŠaulysUAB „Širvintų šiluma“Dir. Sigitas JozonisUAB Tauragės šilumos tinklaiDir. Vaclovas KarbauskisUAB Utenos šilumos tinklaiDir. Gintaras DiržauskasUAB „Varėnos šiluma“Dir. Virginijus GuogaUAB „Vilniaus energija“Prezidentas Linas SamuolisBirutės g. 8A,LT-70145 VilkaviškisMontuotojų g. 10,LT-98101 MažeikiaiMechanizatorių g. 7,LT-33114 MolėtaiSaulėtekio g. 34,LT-83133 PakruojisSenamiesčio g. 113,LT-35114 PanevėžysJ. Basanavičiaus g. 97,LT-57352 KėdainiaiVytauto g. 32B,LT-40115 KupiškisGėlių g. 7,LT-39137 PasvalysPramonės g. 7,LT-42150 RokiškisSavanorių g. 14,LT-32111 ZarasaiV. Mačernio g. 19,LT-90142 PlungėŽironų g. 3,LT-82143 RadviliškisPieninės g. 2,LT-60133 RaseiniaiGimnazijos g. 22/2,LT-71116 ŠakiaiPramonės g. 2a LT-17102ŠalčininkaiPramonės g. 10,LT-78502 ŠiauliaiMaironio g. 20B,LT-75137 ŠilalėKlaipėdos g. 6A,LT-99116 ŠilutėVilniaus g. 49,LT-19118 ŠirvintosPaberžių g. 16,LT-72324 TauragėPramonės g. 11,LT-28216 UtenaJ. Basanavičiaus g. 56,LT-65210 VarėnaJočionių g. 13,LT-02300 Vilnius(8 342) 52 109,(8 342) 52 431(8 342) 52 196 60(8 443) 98 171 (8 443) 98 193 62(8 383) 51 962 (8 383) 51 698 64(8 421) 61 139,(8 421) 61 458(8 421) 61 139 66(8 45) 46 35 25 (8 45) 50 10 85 68(8 347) 53 953 (8 347) 53 958 72(8 459) 35 426 (8 459) 54 292 74(8 451) 51 726 (8 451) 51 726 75(8 458) 71 461 (8 458) 52 643 76(8 385) 52 284 (8 385) 53 566 77(8 448) 72 077 (8 448) 51 854 78(8 422) 60 872 (8 422) 60 873 80(8 428) 51 951 (8 428) 54 150 82(8 345) 60 585 (8 345) 60 587 84(8 380) 53 645(8 380) 52 538 —(8 41) 59 12 00 (8 41) 54 03 07 86(8 449) 74 491 (8 449) 74 491 92(8 441) 62 144 (8 441) 62 145 94(8 382) 51 831 (8 382) 53 192 96(8 446) 62 860 (8 446) 72 357 98(8 389) 63 641 (8 389) 63 640 100(8 310) 31 029 (8 310) 31 029 102(8 5) 266 7207 (8 5) 266 7339 104

Nr. Įmonės pavadinimas Adresas Tel. Nr. Fakso. Nr. Puslapis1 SIA2 UAB3 UAB4 UAB5 UAB6 SIA7 UAB8 UAB9 VšĮ10 AB11„Alfa Laval“ filialasDir. Valdas Gylys„Axis Technologies“Gen. dir. Giedrius Vaitkevičius„ENG“Dir. Romualdas Rutka„Fortum Heat Lietuva“Gen. dir. Vitalijus Žuta„Gandras Energoefektas“Gen. dir. Dmitrij Podčernin„Grundfos Pumps Baltic“Lietuvos filialasPrek. vad. Andrius Kareniauskas„Logstor“Dir. Gintautas Barila„Nepriklausomos energijospaslaugos“Dir. Vytautas ŠapalasTechnikos priežiūros tarnybaGen. dir. Jonas ŠimkūnasVilniaus šilumos tinklaiGen. dir. Arūnas KeserauskasLietuvos techninės izoliacijosįmonių asociacijaPrezidentas Eugenijus SližysLvovo g. 25,LT-09320 VilniusKulautuvos g. 45A,LT-47190 KaunasKęstučio g. 86 / I. Kanto 18,LT-44296 KaunasJ.Jasinskio g. 16B,LT-01112 Vilnius,Veteranų g. 5,LT-31114 VisaginasSmolensko g. 6,LT-03201 VilniusGedimino g. 5-2,LT-44332 KaunasTaikos pr. 149,LT-52119 KaunasNaugarduko g. 41,LT-03227 VilniusKudirkos g. 14,LT-03105 VilniusRinguvos g. 65A,LT-45245 Kaunas(8 5) 215 0091(8 5) 215 0092(8 5) 215 0093 110(8 37) 42 45 14 (8 37) 42 45 16 112(8 37) 40 86 27 (8 37) 40 86 28 114(8 5) 243 0043 (8 5) 278 8221 —(8 386) 70 424(8 386) 71 481116(8 5) 239 5430 (8 5) 239 5431 118(8 37) 40 94 40 (8 37) 40 94 41 120(8 37) 47 40 02 (8 37) 47 38 05 122(8 5) 213 1330(8 5) 216 2155(8 5) 264 7150 124(8 5) 210 7430 (8 5) 210 7430 126(8 37) 34 08 40 (8 37) 34 00 29 128...........................................................

................................................................................................................................

LŠTA narių pristatymas

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Birštono šiluma“B. Sruogos g. 27,LT-59209 BirštonasTel. (8 319) 65 801Asociacijos narys nuo 2005 m.Centralizuoto šilumos tiekimo pradžia Birštonomieste yra 1981 metų spalio 1-oji, kai buvoįsteigta Birštono miesto Jungtinių katilinių ir šilumostinklų direkcija, pavaldi tuomečiam miestokomunalinių įmonių kombinatui ir Gamybineikuro valdybai prie Komunalinio ūkio ministerijos.Miestui šiluma buvo tiekiama iš 3 kvartaliniųkatilinių, kurui naudojusių akmens anglį bei krosniųkurą.Dabartinę miesto rajoninę katilinę 1981 metųrudenį pastatė ir kitų metų vasarą į šilumos tiekimoįmonės balansą perdavė Kauno „Ragučio“alaus darykla, kurios filialas Birštone išpilstydavomineralinį vandenį. Jau 1985 metais buvo nutiestosnaujos šilumos tiekimo trasos, likviduotoskvartalinės katilinės bei apie 20 smulkių, kūrenamųanglimi, krosnių kuru, dyzelinu. Šiluma miestuicentralizuotai pradėta tiekti iš dabartinės rajoninėskatilinės. Birštono gyventojams ir kurortosvečiams tapo lengviau kvėpuoti – jie liovėsi matęnuo kuro taršos pajuodusį sniegą, parudavusiąžolę, pageltusius želdinius. Toks centralizacijos lygisišlikęs iki šiol, išskyrus keletą nedidelių objektų,šildymui naudojančių gamtines dujas.Laikui bėgant daug kartų keitėsi įmonės pavadinimas.Paskutinė reforma atlikta 2000 metųbalandį – reorganizuojant Alytaus šilumos tinklusįsteigta specialiosios paskirties įmonė „Birštonošiluma“. Pagrindiniu akcininku tapo Birštonosavivaldybė – jai priklauso 99,93 proc. akcijų,likusias turi 2 privatūs asmenys.Birštono katilinė nuo 1982 iki 2003 metų pabaigoskurui naudojo tik gamtines dujas. Tada jųUAB „Birštono šiluma“direktoriusAlbertas Jurgis Kandrotas.kaina buvo nedidelė. Pradėjus brangti dujoms,2004-aisiais įmonė įrengė du po 2 MW galios vandensšildymo katilus, kūrenamus medžio drožlėmis.Nors visą gamybos ciklą teko šiek tiek kitaipperrikiuoti, ši technologinė naujovė iš karto davėnemažą ekonominę naudą. Iš pradžių medienosbuvo naudojama apie 60 proc., o gamtiniųdujų – apie 40 proc. Šiandien mediena „Birštonošilumos“ kuro balanse sudaro daugiau kaip 80proc., o gamtinėms dujoms tenka mažiau kaip 20proc. Ateityje įmonė numato dar labiau mažintigamtinių dujų naudojimą, modernizuodamaesamus medienos kūrenimo įrenginius, panaudodamaišmetamų dūmų šilumą.Prieš 20 metų termofikacinio, karšto vandensbei garo tinklų ilgis sudarė apie 19 km. Šios šilumostrasos buvo paklotos naudojant senas sovietinestechnologijas. Apie 18 proc. vamzdynųpakloti 1971–1980 metais, 65 proc. – 1981–1990metais, tinklų laidumas projektuotas su dideleperspektyva, dėl to dabar trasose patiriami nuostoliai.Daugumos tinklų diametrai yra per dideli,tad nemaži ir nuostoliai tinkluose, tačiau kasmetjie mažinami. 1999 metais technologiniai šilumostinklų nuostoliai sudarė beveik 31 proc., o 2012-aisiais – apie 18 proc......................................................... 14

Prieš keletą metų bendrovė likvidavo paskutinesgrupines katilines ir dabar eksploatuoja apie9 km termofikacinio vandens tinklų. Birštone jaurekonstruota apie 2 km pagrindinių magistraliniųtinklų vamzdynų, įrengta šilumos trasų slėgiokontrolės sistema. Šilumos tinklų rekonstrukcijaibuvo panaudotos „Birštono šilumos“ lėšos beiEuropos Sąjungos struktūrinių fondų parama.Atlikus darbus katilinėje, šilumos perdavimotinkluose, šilumos punktų renovaciją, šilumosvartotojai sulaukė rezultato – palygintimažos šilumos kainos. Jau keletą metų įmonės„Birštono šiluma“ gaminamos šilumos kainaįsitvirtinusi mažiausių Lietuvoje šilumos kainųdešimtuke.2011 metų spalį „Birštono šiluma“ atšventė30 metų veiklos sukaktį. Bendrovėje dirba nedaugdarbuotojų, tačiau dėl jų sukauptos patirties,kvalifikacijos, darbo įgūdžių „Birštonošiluma“ tapo svarbi ir perspektyvi centralizuotošilumos tiekimo įmonė, sugebanti aprūpinti vartotojuskokybiška šilumos energija.15...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „E energija“Jogailos g. 4, LT-01116 VilniusTel. (8 5) 268 5989Faks. (8 5) 268 5988Asociacijos narys nuo 2002 m.UAB „E energija“gen. direktoriusVirginijus Strioga.„E energija“ – energetikos įmonių grupė, investuojantiį tvarius ir pažangius energetinius projektus.1994 metais vienos pirmųjų pradėjusios veikląprivačios energetikos rinkoje Baltijos šalyse, „Eenergija“ grupės įmonės gamina ir centralizuotaitiekia šilumą bei karštą vandenį gyventojams, įstaigoms,organizacijoms Lietuvoje, Latvijoje beiUkrainoje. Prižiūrimuose miestuose jos renovuojasenas šilumos tiekimo sistemas ir investuoja įprojektus, leisiančius efektyviai, taupiai, tausojantaplinką gaminti ir tiekti šilumos energiją.„E energija“ grupės įmonės įgyvendina projektuscentralizuoto šilumos tiekimo, nepriklausomosenergijos gamybos srityse, siūlo inžinerinius sprendimusgamybinių įmonių poreikiams, gamina šilumosenergiją verslo klientams, nuosekliai didinaenerginių įrenginių darbo efektyvumą ir žaliosiosenergijos dalį pagaminamos energijos balanse.Kaip energijos gamintojas, „E energija“ naudojanaujausias technologijas savo veiklos efektyvumuididinti, aplinkos taršai mažinti, plėtoja technologiškaipažangius kompleksinius projektus, leisiančiustaupyti energinius resursus ir efektyvinti energijosgamybą.Lietuvoje „E energija“ grupės įmonės gamina irtiekia šilumą Akmenės, Prienų bei Trakų rajonuose.Pavyzdiniu „E energija“ grupės šilumos gamybosprojektu, be abejo, galima vadinti nuo 2000 metųnuoseklias investicijas renovuojant ir modernizuojantAkmenės rajono šilumos ūkį. Privačios bendrovėsgebėjimą puikiai organizuoti bene seniausioLietuvoje centralizuoto šilumos ūkio modernizavimoir pertvarkos darbus patvirtina smarkiai sumažėjętechniniai nuostoliai – nuo kone 45 proc. bendrovėsveiklos pradžioje iki 8,8 proc. Šilumos ūkioefektyvumu Akmenės rajonas pasivijo, o atskiraisparametrais ir aplenkė tvarios, efektyvios energetikoslyderius – Skandinavijos miestus.Tai patvirtina ir bendrovės pelnytas tarptautinėsorganizacijos „Euroheat & Power“ apdovanojimaskategorijoje „Centralizuoto šilumos tiekimo schemosmodernizavimas“. Šitaip tarptautiniu mastupažymėta daugiau kaip 10 metų Akmenės rajonošilumos ūkį modernizuojančios UAB „Akmenėsenergija“ kompetencija ir įvertinti puikūs šilumosūkio efektyvumo rodikliai. Papildomai įgyvendinusEuropos Sąjungos paramos lėšomis iš daliesfinansuotą projektą, pritaikant Naujosios Akmenėskatilinę naudoti biokurą, investicijos sukūrė puikųsocialinį efektą – šilumos kaina gyventojams gerokaisumažėjo.Galima drąsiai teigti, kad Akmenės rajono šilumosūkio modernizavimas – tai šaunus viešojo beiprivataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys ir„E energija“ grupės specialistų kompetencijos rezultatas.Sėkmingas Akmenės rajono šilumos ūkiomodernizavimo modelis ir bendrovės patirtis galibūti pritaikyti Lietuvos bei kitų šalių analogiškasšilumos tiekimo gamybos ir tiekimo schemas naudojantiemsmiestams......................................................... 16

UAB „Miesto energija“Vasario 16-osios g. 27,LT-20131 UkmergėTel. (8 340) 65 454Faks. (8 340) 65 455UAB „Miesto energija“gen. direktoriusArtūras Stravinskas.UAB „Akmenės energija“Nepriklausomybės al. 1A,LT-85126 Naujoji AkmenėTel. (8 425) 56 493Faks. (8 425) 56 950UAB „Prienų energija“Statybininkų g. 6,LT-59131 PrienaiTel. (8 319) 60 235Faks. (8 319) 60 235UAB „Akmenės energija“direktoriusAlbertas Valančius.UAB „Prienų energija“direktorius Vaidas Povilėnas.17...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Elektrėnų komunalinis ūkisElektrinės g. 8,LT-26108 ElektrėnaiTel. (8 528) 58 081Asociacijos narys nuo 2006 m.Elektrėnų miestas atsirado tuo pat metu, kaišalia buvo statoma didžiausia elektrinė Lietuvoje.Pirmieji gyvenamieji namai Elektrėnuoseiškilo 1960-ųjų gruodį. Pastatytus namus reikėjotvarkyti, prižiūrėti, apgyvendinti, teikti komunalinespaslaugas. Todėl buvo nutiestos pirmosšilumos trasos nuo pirmųjų pastatytų tuometėselektrinės blokų į gyvenamuosius namus. DabartinėUAB Elektrėnų komunalinis ūkis įkurta kaipLietuvos VRE padalinys, kuris plečiantis miestuibuvo pavadintas Komunalinių įmonių kombinatu.Susikūrus Elektrėnų savivaldybei, 2000 metųrugpjūčio 1 dienos AB „Lietuvos energija“ sprendimuKomunalinių įmonių kombinatas buvoatskirtas nuo Lietuvos elektrinės ir pavadintasUAB Elektrėnų komunaliniu ūkiu. Pagrindinis irvienintelis akcininkas yra Elektrėnų savivaldybėstaryba.UAB Elektrėnų komunalinis ūkis, nuosavybėsteise valdydama šilumos perdavimo tinklą, atlikdamašio tinklo eksploatavimą, šilumos pirkimą irtiekimą vartotojams, yra vienintelis licencijuotasšilumos tiekėjas Elektrėnų miestui ir Kareivoniųkaimui. Nuo pat įmonės įkūrimo iki šių dienų elektrėniškiaisiekia turėti vieną moderniausių šilumostiekimo sistemų.1992–1993 metais visos senojo mikrorajono šilumostrasos buvo pakeistos naujais vakarietiškastechnologijas atitinkančiais vamzdynais. Pagrindinisbendrovės uždavinys tuo metu buvo mažintišilumos perdavimo nuostolius, laikytis teisingoskainų formavimo politikos, atnaujinti ir renovuotiUAB Elektrėnų komunalinioūkio direktoriusRičardas Leckas.susidėvėjusias šilumos trasas. Bendrovė, įvertinusigrupinių karšto vandens ruošimo įrenginių darboneefektyvumą, pradėjo modernizuoti ir atnaujintiindividualius daugiabučių namų šilumos punktus.2004 metais grupinių karšto vandens ruošimoįrenginių buvo visiškai atsisakyta.2006 metais pradėta įgyvendinti kompleksinėšilumos nuostolių mažinimo programa. Pirmaisiaisprogramos įgyvendinimo metais buvo atnaujintaapie 0,5 km šilumos perdavimo tinklo. 2007-aisiais – apie 0,4 km šilumos perdavimo tinklo.2008–2011 metais buvo pakeista maždaug 354 mšilumos perdavimo vamzdyno. Savomis lėšomisįgyvendinus pirmąjį šilumos nuostolių mažinimoprogramos etapą, juos perdavimo tinkluose pavykosumažinti apie 4 proc.2008 metais buvo visiškai modernizuoti iratnaujinti 146-i daugiabučių namų šilumospunktai su nuotoliniu valdymu – tai Elektrėnųkomunalinis ūkis padarė vienas pirmųjų šalyje.Bendrovės investicijos siekė apie 1,5 mln. litų.2010 metais pradėtas antras šilumos nuostoliųmažinimo programos etapas, pritraukiant EuroposSąjungos (ES) paramos lėšas. Atskirais etapaissuma į šilumos tiekimo tinklo atnaujinimodarbus iš viso sieks apie 4,5 mln. litų, iš kurių iš ESfondų skirta 1,9 mln. litų. Įvairiose miesto gatvėse........................................................ 18

us atnaujinta beveik 2,98 km šilumos trasų. Jaušiuo metu įvertinus tik dalį atliktų investicijų, šilumosperdavimo nuostoliai 2011 metais sudarė13,5 tūkst. MWh, arba 19,0 proc. Palyginimui: 2002metais šilumos perdavimo nuostoliai siekė 20,8tūkst. MWh, arba 28,8 proc. Planuojama, kad ateityjejie mažės iki 15 proc.UAB Elektrėnų komunalinis ūkis 2010 metaisįdiegė programos „Pastatų ūkio valdymas“ modulį,skirtą įmonės teikiamų paslaugų, taip pat šilumosūkio, defektų ir gedimų apskaitai. Kiekvienasdefektas ar gedimas užregistruojamas programoje,o tai leidžia efektyviai ir reikiamu metu organizuotidarbus, greitai reaguoti ir pašalinti juos pertrumpiausią laiką. Be to, programa automatiškaipaskirsto kiekvieno veiklos padalinio sąnaudaspagal atliktus darbus.2012 metų pabaigoje Elektrėnų savivaldybėpriėmė sprendimą prijungti UAB „Gelvita“ prieUAB Elektrėnų komunalinio ūkio. Tad Elektrėnųbendrovė aptarnaus ir teiks komunalines paslaugasne tik Elektrėnų, bet ir Vievio miestui, bus atsakingauž kokybišką visų komunalinių paslaugųteikimą, kainų mažinimo politiką, efektyvų investicijųnaudojimą prižiūrimoje teritorijoje.Metinė UAB Elektrėnų komunalinio ūkio teikiamųpaslaugų apyvarta siekia apie 19 mln. litų, iš jųšilumos ūkio veiklai tenka apie 9 mln. litų. Vienassvarbiausių bendrovės tikslų – užtikrinti paslaugųprieinamumą vartotojams dirbant ne tik efektyviai,bet ir pelningai.Bendrovė skatina savo darbuotojus tobulėti,siekti žinių, mokytis. Įmonėje juos sujungia populiaribendravimo priemonė – sportas. Bendrovėturi gerų sportininkų komandą, ji dalyvaujaenergetikos profsąjungos rengiamose varžybose,kitose sporto šakų renginiuose. Visi stengiasine tik gerai dirbti, bet ir turiningai praleisti laisvalaikį.Tad visada judame tik į priekį.19...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Fortum Joniškio energija“Bažnyčios g. 4,LT-84139 JoniškisTel. (8 426) 53 488Asociacijos narys nuo 2006 m.UAB „Fortum Joniškio energija“ įregistruota2000 metų spalio 30 dieną. Įmonėssteigėjai – UAB „Fortum Heat Lietuva“ ir SP UABJoniškio šilumos tinklai. UAB „Fortum Heat Lietuva“valdo 66,2 proc. įmonės akcijų, Joniškiorajono savivaldybės taryba – 33,8 proc. Priešįsteigiant bendrovę Joniškio mieste ir rajone, šilumosenergiją gamino ir tiekė SP UAB Joniškiošilumos tinklai.Pagrindinė „Fortum Joniškio energijos“ veiklossritis – šilumos energijos gamyba ir paskirstymasgyventojams, įmonėms bei organizacijomsJoniškyje, Žagarėje ir Gataučių kaime.Įmonėje dirba 21 darbuotojas. Šiuo metu eksploatuojamosšešios katilinės – keturios Joniškioir viena Žagarės miestuose bei viena Gataučiųkaime. Visų katilinių įrengta galia – 23 MW.2000–2006 metais į Joniškio šilumos ūkįinvestuota apie 12 mln. litų. Šios investicijosbuvo skirtos centralizuoto šilumos tiekimotinklui tiesti, katilams ir šilumos punktamsmodernizuoti. 2000–2004 metais atlikus katiliniųrekonstrukciją ir sumažinus darbuotojųskaičių šilumos energijos tarifas smuko iki15 centų už kilovatvalandę. 2005 metais UAB„Fortum Joniškio energija“ rekonstravo Žagarėskatilinę. Iki tol deginta skalūnų alyva pakeistabiokuru.Gavus paramą pagal Lietuvos aplinkos apsaugosinvesticijų fondo programas 2006metais Centrinėje ir Melioratorių katilinėseįrengti kondensaciniai ekonomaizeriai, atlikta Gataučiųkatilinės rekonstrukcija ir dujofikavimas.UAB „Fortum Joniškioenergija“ direktoriusDainius Muižys.Vykdant investicinį planą, 2011 metais Melioratoriųkatilinėje 1995-aisiais pagamintas VK-21 markės2 MW galingumo vandens šildymo katilas pakeistas1,25 MW galingumo dujiniu vandens šildymokatilu su moduliaciniu degikliu ir ekonomaizeriu.UAB „Fortum Joniškio energija“, norėdama išlaikytišilumos ūkio konkurencingumą ir aukštąvartotojams tiekiamos paslaugos kokybę bei patikimumą,investavo į centralizuoto šilumos tiekimosistemos vamzdynų modernizavimą. 2006–2007 metais savo lėšomis rekonstruota 2,5 kmtermofikacinių tinklų: senos kanalinės šilumostiekimo sistemos pakeistos bekanalėmis.2009–2011 metais UAB „Fortum Joniškioenergija“ įgyvendino Europos Sąjungos struktūriniųfondų ir įmonės lėšomis finansuojamąprojektą „Joniškio miesto centralizuoto šilumostiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikinestechnologijas“. Jo metu Joniškio miesterekonstruota 2,85 km šilumos trasų. Viso projektovertė – 1,83 mln. litų. Europos regioninėsplėtros fondo parama – 0,903 mln. litų, dar tiekpat investavo pati įmonė.Renovavus šilumos trasas sumažėjo šilumosnuostoliai jose, avarijų tikimybė, užtikrintas šilumostiekimo patikimumas. Šilumos nuostoliai trasose2007 metais sudarė 19 proc., o 2011-aisiais jie........................................................ 20

sumažinti 12,4 proc. 2005 metais atlikta 64 gyvenamųjųnamų renovacija įrengiant juose šilumospunktus. Tokiu būdu atsisakyta 5,5 km blogosbūklės karšto vandens trasų. 2006–2007 metaisrenovuoti 7 gyvenamųjų namų šilumos punktaiŽagarės ir 2 gyvenamųjų namų šilumos punktaiGataučių kaime.2007 metais „Fortum Joniškio energija“ buvosertifikuota pagal kokybės, aplinkos apsaugosbei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemosstandartus LST EN ISO 9001:2008, LSTEN ISO 14001:2005, LST 1977:2008 (BSI-OHSAS18001:2007). 2009–2012 metais buvo atliekamasišorinis šių standartų įmonės auditas.Bendrovės darbuotojai nuolatos kelia kvalifikaciją,dalyvauja mokymuose, seminaruose.Techninis personalas buvo apmokomas ir instruktuojamasDSS, ISO sertifikavimo ir aplinkosaugossrityse. Spręsdami tarpusavio darbopatirties mainų, operatyvinio gamybos valdymo,darbuotojų saugos bei sveikatos klausimus„Fortum Joniškio energija“ padalinių vadovaidalyvauja susitikimuose Klaipėdoje, Helsinkyje(Suomija), Jelgavoje (Latvija).21...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Fortum Švenčionių energija“Vilniaus g. 16A,LT-18123 ŠvenčionysTel. (8 387) 51 593Asociacijos narys nuo 2001 m.Švenčionių mieste šiluma pradėta centralizuotaitiekti apie 1970 metus. Iki 1980-ųjų centralizuotošilumos tiekimo katilines eksploatavoŠvenčionių komunalinių įmonių kombinatas.Nuo 1980 metų kovo 1 dienos buvo įsteigta SPUAB Švenčionių rajono šilumos tinklai, kuri podvejų metų buvo prijungta prie Vilniaus šilumostinklų. 2000-aisiais Švenčionių rajono tarybossprendimu Švenčionių šilumos ūkis atskirtas nuoVilniaus šilumos tinklų ir pradėjo veikti kaip atskiraįmonė, kurios visos akcijos priklausė Švenčioniųrajono savivaldybės tarybai.2001 metų vasario 6 dieną įsteigta UAB „Švenčioniųenergija“. Tų pačių metų vasario 15 dienąji perėmė šilumos tiekimo veiklą iš SP UAB Švenčioniųšilumos tinklų. Naujai įsteigtos įmonėsakcininkai buvo du: UAB „Suomijos energija“, valdžiusi50 proc. akcijų, ir SP UAB Švenčionių šilumostinklai, kuriai priklausė kita pusė akcijų. 2005metais likvidavus SP UAB Švenčionių šilumos tinklus,šias akcijas perėmė Švenčionių rajono savivaldybėstaryba.Pasikeitus UAB „Suomijos energija“ akcininkams,pasikeitė ir pavadinimas – įmonė virto UAB„Fortum Heat Lietuva“. Dėl to nuo 2006 metųUAB „Švenčionių energija“ pakeitė pavadinimą įUAB „Fortum Švenčionių energija“. Akcininkais irtoliau liko UAB „Fortum Heat Lietuva“ (50 proc.akcijų) bei Švenčionių rajono savivaldybės administracija(irgi 50 proc. akcijų).2001 metais bendrovės lėšomis Švenčionėliųmieste buvo pastatyta nauja katilinė su 4 MW galiosUAB „Fortum Švenčioniųenergija“ direktoriusVaclovas Papinigis.biokuro katilu. Iki tol šiluma Švenčionėlių miestuibuvo perkama iš AB „Keramika“. 2003 metais Švenčioniųmieste rekonstruotos dvi katilinės. Krosniųkuru kūrenta katilinė Stoties gatvėje rekonstruotaį 4,5 MW galios biokuro katilinę, o mazutu kūrentakatilinė Vilniaus gatvėje rekonstruota į kūrenamąkrosnių kuru ir visiškai automatizuotą. Bendrovėšilumos energijos gamybai nustojo naudoti daugsieros turintį mazutą.2006 metais Pabradės miestelyje pastatytanauja gamtinėmis dujomis kūrenama 3,2 MWgalios katilinė su moderniais kompanijos „Viessmann“katilais. Kitoje katilinėje pastatytas naujaskondensacinis 0,6 MW galios „Viessmann“ katilas.Sumažėjo kuro sąnaudos: 2001 metais jos sudarė102,6 kg/MWh, o 2011-aisiais – 95,1 kg/MWh.Sumažėjo ir metiniai teršalų kiekiai: sieros anhidridoišmetimas 2001 metais siekė 100,538 tonos, o2011-aisiais – 0,005 tonos; vanadžio pentoksidoišmetimas 2001 metais sudarė 397 tonas, o 2011-aisiais šių teršalų nebeliko; kietosios dalelės 2001metais sudarė 3,793 tonos, o 2011-aisiais – 2,551tonos. Bendrovė per 12 veiklos metų į katilines investavo12,055 mln. litų nuosavų lėšų.Šilumos nuostoliai tinkluose 2001 metais sudarė25,88 proc., o 2011-aisiais jie sumažinti iki11,04 proc. Šie rezultatai pasiekti įrengus naujas........................................................ 22

ir atnaujinus senas trasas – iš viso 14,41 km. Iš jųbekanalės trasos sudaro 9,29 km. Į šilumines trasaspasinaudojant Europos Sąjungos parama per12 veiklos metų investuota 4,178 mln. litų.Švenčionių rajone panaikinti visi grupiniaikaršto vandens ruošimo įrenginiai bei akumuliacinėskaršto vandens talpos katilinėse. Visuosedaugiabučiuose namuose įrengta 117 automatizuotųšilumos punktų. 2000 metais Pabradėsmiestelyje prie katilinės Nr. 5 ir Švenčionių miesteįrengti individualūs šilumos punktai, dar 5 šilumospunktai prie katilinės Nr. 7 Pabradės miestelyjesumontuoti 2005 metais. Švenčionėliuose 2007-aisiais įrengti 32 automatizuoti šilumos punktai.2012 metais Švenčionių mieste panaudojant radijoryšį įrengta nuotolinė 87 šilumos apskaitosprietaisų stebėjimo sistema. Tai leidžia geriaukontroliuoti šilumnešio parametrus ir išvengtiklaidų fiksuojant šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.Projekto kaina – 50 tūkst. litų.Taip pat buvo panaikinti karšto vandens tinklai– sumažėjo karšto vandens nuostoliai, jistapo kokybiškesnis.Į šilumos punktus investuota daugiau kaip960 tūkst. litų bendrovės lėšų.23...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Ignalinos šilumos tinklaiVasario 16-osios g. 41,LT-30112 IgnalinaTel. (8 386) 52 701Asociacijos narys nuo 2001 m.Ši įmonė kaip atskiras vienetas buvo įkurta1980 metų sausio mėnesį ir pavadinta Jungtiniųkatilinių ir šiluminių tinklų direkcija. 1990 metaisji buvo priskirta gamybiniam susivienijimui „Šiluma“,jungiančiam rajoninius šilumos tinklus.1993 metais Ignalinos rajoniniai šilumostinklai prijungti prie SP UAB Vilniaus šilumostinklų. 2000-aisiais įmonė reorganizuota įSP UAB Ignalinos šilumos tinklus. Bendrovės steigėjas– Ignalinos rajono savivaldybė, ji valdo 99,9proc. akcijų. 2003 metais įmonė perregistruota įUAB Ignalinos šilumos tinklus.Šiuo metu bendrovėje dirba 60 darbuotojų.Eksploatuojamos dvi katilinės Ignalinos mieste,taip pat Dūkšte, Vidiškių gyvenvietėje. Pagrindinėbendrovės veikla – šilumos ir karštovandens gamyba bei tiekimas. Tinklų ilgis sudaro19,8 km. Šiluma tiekiama 180 vartotojų(pastatų). Gyventojams pagaminamos šilumostiekiama 71 proc., kitiems vartotojams– 29 proc. Vartotojų skaičius pastaraisiais metaiskeitėsi nežymiai, nes dauguma nuo 1994metų prisijungė prie centralizuotos šildymosistemos. Šiuo metu šilumos energija tiekiama1856 abonentams Ignalinoje, 272 – Vidiškėse,70 – Dūkšto mieste.Iki 1997 metų pagrindinis kuras šilumos gamybaibuvo krosnių kuras ir mazutas, šilumossavikaina sudarė 31,17 ct už kWh. Siekdama šilumągaminti ir perduoti efektyviau bei ekonomiškiau,UAB Ignalinos šilumos tinklai nuosekliaiUAB Ignalinos šilumos tinklųdirektoriusLeonas Cijūnėlis.planuoja modernizavimo procesą ir investuoja įšilumos ūkį. Nuo 2004 metų biokuras bendrovėskuro balanse sudaro 99 proc.1993-iaisiais Ignalinos rajono savivaldybė pradėjomiesto katilinės statybą, kuri buvo finansuojamasavivaldybės biudžeto lėšomis. 1994 metųrugpjūtį nebaigtos katilinės statyba perduota SPUAB Vilniaus šilumos tinklams – ji toliau vykdėstatybos bei montavimo darbus. Iškilo katilinėspastatas, sumontuotas kaminas, mazuto siurblinė,priėmimo talpa, skystojo kuro talpos, valymoįrenginiai, lauko vandentiekis, lietaus ir fekalinėkanalizacija. Iš viso investuota 3,355 mln. litų.1999 metais Ignalinos rajono savivaldybė už suteiktągarantą rekonstravo 30 šilumos punktų iratliko tinklų sujungimo I etapą už 1,47 mln. litų.1998 metais iš Švedijos nacionalinės energetikosagentūros (STEM) gauta 6,5 mln. litų paskola.Ignalinos mieste buvo pradėtas įgyvendintiprojektas, kurio metu uždarytos dvi katilinės, ošiluma vartotojams imta tiekti iš vienos centrinėskatilinės. Pagrindinė kuro rūšis joje – medžio skiedrosir pjuvenos. Buvo sumontuota 7 MW pakurasu katilu biokurui ir 6,0 MW katilas mazuto kurui.2000 metais Ignalinos centrinė katilinė Europojebiokurą naudojančių katilinių apžiūroje laimėjo1 vietą......................................................... 24

2001-ųjų vasarį įvyko reorganizacija – prijungtaVidiškių gyvenvietės katilinė, naudojanti tikmazutą. 2001 metų vasarą atlikta katilinės rekonstrukcija:sumontuotas mediena kūrenamaskatilas UT-500, kuriuo ruošiamas karštas vanduoir šildomas mazutas.Tais pat metais buvo pradėtas investicinisVidiškių gyvenvietės šilumos ūkio modernizavimoprojektas (baigtas 2002-ųjų pradžioje). Jometu rekonstruota katilinė (pereita prie biokuronaudojimo šilumos gamybai), decentralizuotaskaršto vandens tiekimas įrengiant individualiusšilumos punktus ir atlikta dalinė šilumos tiekimotrasų rekonstrukcija.2003 metais Ignalinos miesto centrinėje katilinėjeatliktas šilumos šaltinių modernizavimo IIetapas atliekant kuro konversiją iš mazuto į vietoskurą. Buvo sumontuoti 2,8 ir 4,5 MW galioskatilai, pastatytas naujas kuro sandėlis, dūmtraukisir sumontuoti visi katilų darbą užtikrinantysįrengimai.2007–2008 metais įgyvendintas projektas„Ekologiškai švarių technologijų diegimas šiluminėsenergijos gamybų ir dūmų valymuiUAB Ignalinos šilumos tinklų katilinėje“. Jometu Ignalinos katilinėje įrengtas kondensacinisdūmų ekonomaizeris, decentralizuotas karštovandens tiekimas, įrengiant 109 naujus autonominiusšilumos punktus ir atsisakant apie 5 kmkaršto vandens tiekimo trasų. Investicijos siekė4,939 mln. litų. Europos regioninės plėtros fondoparama projektui – 2,999 mln. litų.Kartu su Ignalinos rajono savivaldybe įmonėįgyvendino novatorišką projektą „Saulėskolektorių įrengimas Dūkšto katilinėje šilumosgamybai“. Jo vertė – 358,7 tūkst. litų. Įrengta117 m 2 ploto saulės kolektorių sistema, kuriabus gaminama apie 84 MWh šilumos per metus,t. y. 5,8 proc. metinio katilinėje gaminamo šilumoskiekio.25...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB Jonavos šilumos tinklaiKlaipėdos g. 8,LT-55169 JonavaTel. (8 349) 52 189Asociacijos narys nuo 1998 m.Jonavos centralizuoto šildymo istorija skaičiuojamanuo 1964 metų, kai buvo pastatyta rajoninėkatilinė miesto centre. 1973-iaisiais šiaurėsrytinėje miesto dalyje iškilo Girelės rajoninėkatilinė. Šilumos šaltiniai buvo sujungti į bendrątinklą. Nuolatinė centralizuoto šilumos tiekimoplėtra augant miesto pramonei ir plečiantis miestuitapo pagrindiniu tuometės šilumos tiekimoįmonės uždaviniu.AB Jonavos šilumos tinklai įsteigta 1997 metųrugpjūčio 19 dieną reorganizavus AB „Lietuvosenergija“. Bendrovės savininkas – Jonavos rajonosavivaldybė, kuriai priklauso 100 proc. visų bendrovėsakcijų. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys– šilumos gamyba ir tiekimas, karšto vandensruošimas ir tiekimas. Kita veikla – atsiskaitomųjųkaršto vandens apskaitos prietaisų, techninė vartotojųpastatų šildymo ir karšto vandens sistemųpriežiūra.Jonavos šilumos tinklai yra vienintelis centralizuotosšilumos energijos tiekėjas Jonavos rajone.Bendrovė šiluma aprūpina 31 įmonę bei įstaigą,46 biudžetines organizacijas ir daugiau kaip 13,9tūkst. buitinių vartotojų. 2011 metais bendrovėį tinklus patiekė 151,8 GWh šilumos energijos,parduotos šilumos kiekis siekė 120,8 GWh, taippat savo reikmėms pagaminta 960 MWh elektrosenergijos, kurią Jonavos šilumos tinklai gaminakogeneracinių jėgainių komplekse, 2003 metaisįrengtame pagrindinėje Jonavos rajoninėje katilinėje.AB Jonavos šilumos tinklai eksploatuoja7 katilines: Jonavos rajoninę, Girelės rajoninę, Ru-AB Jonavos šilumostinklų direktoriusAlfredas Sadzevičius.klos, Kuigalių, Miškų ūkio gyvenvietės katilines,Geležinkelio ruožo katilinę, buitinę katilinę Šilųkaime. Bendra jų galia – 139,5 MW.2011 metų gegužės 17 dieną pagrindinėjeJonavos katilinėje perkirpta simbolinė juostelė– taip pažymėta rekonstrukcijos pabaiga šiojekatilinėje. Vietoj senojo kapitališkai remontuotinokatilo įrengtas naujas 18 MW šiluminėsgalios vandens šildymo katilas, skirtas dirbti sugamtinėmis dujomis ir mazutu. Tam, kad iš katiloišmetami dūmai būtų panaudojami efektyviai,įrengtas kondensacinis 1,8 MW našumo dūmųekonomaizeris, pritaikytas darbui su tokios galiosvandens šildymo katilu. Pasitelkiant šį ekonomaizerįper metus iš dūmų bus pagaminama iki 15tūkst. MWh šilumos energijos, iškastinio kuro poreikissumažės beveik 2000 tūkst. nm 3 per metus,mažės ir aplinkos tarša anglies dvideginiu.2008 metais pagrindinėje miesto katilinėjesumontuotas 10 MW galios vandens šildymokatilas su dviem integruotais kondensaciniaisekonomaizeriais. 2007-aisiais čia įrengtas 5 t/hnašumo garo katilas GX 3000 su integruotuII laipsnio ekonomaizeriu.2007 metais Girelės rajoninėje katilinėje sumontuotas4,5 t/h našumo garo katilas, 2009-aisiais Ruklos katilinėje – naujas vandens šildy-........................................................ 26

mo katilas, mažose katilinėse prie katilų įrengtikondensaciniai ekonomaizeriai.2012 metų spalio 5 dieną Girelės katilinėje,toje vietoje, kur stovės naujasis biokuro katilas,įmūryta simbolinė kapsulė. AB Jonavos šilumostinklai pradeda naujo medienos kurą naudojančiokatilo statybą Girelės katilinėje. Tai buspirmasis katilas Jonavoje, kuris šilumą gaminsiš atsinaujinančių energijos išteklių. 2013 metųkovą šis katilas jau turėtų pradėti gaminti šilumąjonaviečiams. Vasarą iš biokuro gaunamosenergijos bus gaminama šiluma karštam vandeniuiruošti. Į šį projektą bus investuota 10,6mln. litų.Vienas pagrindinių elementų centralizuotošilumos tiekimo sistemoje yra šilumos perdavimotinklai. 2007 metais AB Jonavos šilumostinklai modernizavo 941 m magistralinių centralizuotaitiekiamos šilumos trasų. Bendra projektovertė – 1,760 mln. litų. 2011-ųjų lapkričio pradžiojebaigti įgyvendinti centralizuoto šilumostiekimo sistemos modernizavimo projektai. Jieįgyvendinti dviem etapais. Bendra projektų vertė– 8,6 mln. litų, už kuriuos buvo rekonstruotaapie 3,6 km centralizuoto šilumos energijos tiekimosistemos magistralinių tinklų. Projektamsfinansuoti gauta Europos Sąjungos struktūriniųfondų parama.Iš viso iki 2012 metų rangos ir ūkio būdu pakeista18,1 km, arba 45,4 proc., bendrovės valdomųšilumos energijos perdavimo tinklų.27...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Kaišiadorių šiluma“J. Basanavičiaus g. 42,LT-56135 KaišiadorysTel. (8 346) 51 139Asociacijos narys nuo 2001 m.1976 metų rugpjūčio 1 dieną Kaišiadoriųmiesto katilinės buvo atskirtos nuo Komunaliniųįmonių kombinato bei Kaišiadorių paukštyno irįsteigtas atskiras padalinys – Jungtinių katiliniųir šiluminių tinklų direkcija. Tuo metu Kaišiadoriųmiesto katilinė turėjo 2 mazuto garo katilus,šilumos tinklų ilgis siekė 6,75 km, įmonėje dirbo34 darbuotojai. 1978 metais Kaišiadorių miestokatilinė pradėta kūrenti gamtinėmis dujomis.Didėjant šilumos poreikiams daugėjo galingesnėsįrangos. 1980 metais katilinėje įrengtasir pradėtas eksploatuoti trečias garo katilasDKVR 10-13. Nuo 1984-ųjų įmonė tapo pavaldi Respublikiniamšiluminės energijos tiekimo susivienijimui.1985 metais prie jos prijungta Rumšiškių gyvenvietėskatilinė. 1987-aisiais Kaišiadorių katilinėjeįrengtas 23 MW vandens šildymo katilas.1993 metais prie įmonės buvo prijungta labaiapleista Gudienos gyvenvietės katilinė. Kelis kartuskeitusi pavaldumą bei pavadinimą bendrovė1994 metais tapo Vilniaus šilumos tinklų padaliniu,o 2000-aisiais buvo atskirta ir perduota Kaišiadoriųrajono savivaldybei. Tais pat metais įsteigta SPUAB „Kaišiadorių šiluma“. 2003 metais įregistruotasįmonės pavadinimas UAB „Kaišiadorių šiluma“. Pagrindinisakcininkas yra Kaišiadorių rajono savivaldybė,ji turi 99,9 proc. akcijų.Šiuo metu bendrovės pagaminta šilumos energijatiekiama Kaišiadorių ir Žiežmarių miestų, Rumšiškiųbei Stasiūnų gyvenviečių vartotojams ir Gudienosmokyklai-darželiui „Rugelis“. Įmonė prižiūri 15katilinių, iš kurių 13 kūrenamos gamtinėmis dujomis,UAB „Kaišiadorių šiluma“direktoriusGintautas Paulauskas.1 – biokuru, 1 – biokuru ir gamtinėmis dujomis. Bendraįrengta katilinių galia – 58,7 MW. UAB „Kaišiadoriųšiluma“ Kaišiadorių rajone šilumos energija aprūpina3069 vartotojus.2006 metais baigti Kaišiadorių miesto katilinėskatilo DKVR 10-13 pervedimo į vandens šildymorežimą darbai. Bendras šiluminis katilo sunauju degikliu našumas – 7 MW.Tai trečias – paskutinis – DKVR tipo katilasmiesto katilinėje, pervestas darbui iš garo gamybosį ekonomiškesnį vandens šildymo režimą.Šiuo metu eksploatuojamų tinklų ilgis siekia16,6 km. UAB „Kaišiadorių šiluma“ šilumos perdavimotinklus tvarkė pirmiausia decentralizuodamagrupinius šilumokaičius, keitė ir keičia susidėvėjusiusvamzdynus naujais. Dalis jų panaikinta,kai kur šilumos ruošimas decentralizuotas, pastatuoseįdiegta šilumos apskaita. Per pastaruosius5 metus bendrovė nuosavomis lėšomis,už 779 tūkst. litų, pramoniniu būdu izoliuotaisvamzdžiais pakeitė 1,5 km ilgio šiluminių trasų.Bendras termofikacinio vandens tinklų ilgis mažėja,dažniausiai įrengiami mažesnio skersmens,geresnės izoliacijos vamzdynai. Šiomis pastangomisšilumos perdavimo nuostoliai sumažintibeveik pusantro karto......................................................... 28

2006 metais įmonė pradėjo gaminti elektrosenergiją savo reikmėms. Įrengta 50 kW elektrinėsgalios ir 97 kW šiluminės galios kogeneracinė jėgainė.Tais pat metais bendrovė gavo 2,19 mln. litų EuroposSąjungos struktūrinių fondų paramos projektui„UAB „Kaišiadorių šiluma“ katilinės atnaujinimasir pritaikymas naudoti vietines bei atsinaujinančiaskuro rūšis“ įgyvendinti.2008 metų rugpjūčio 1 dieną Kaišiadorių miestokatilinėje įrengta 5 MW galios biokuro katilinė,kurioje šilumos energija gaminama kūrenantsmulkintą medieną. Šilumos gamybai naudojantvietos kurą, kuris viso naudojamo kuro balanse sudaroapie 70 proc., bendrovė tapo ne taip smarkiaipriklausoma nuo importuojamo iškastinio kuro.2012 metais „Kaišiadorių šilumai“ skirtas dalinis2,25 mln. litų finansavimas projektui „Biokurukūrenamo vandens šildymo katilo įrengimas Kaišiadoriųmiesto katilinėje“ įgyvendinti. 2013 metaisKaišiadorių miesto katilinėje bus įrengtas darvienas 5 MW galingumo vandens šildymo katilassu kondensaciniu ekonomaizeriu ir kitais priklausiniais– nuo 2014 metų jis bendrovei leis miestokatilinėje beveik 100 proc. būtinos šilumos energijosporeikio pagaminti naudojant biokurą.2006 metų rugpjūčio 1 dieną UAB „Kaišiadoriųšiluma“ minėjo 30 metų veiklos sukaktį. Tais patmetais bendrovė buvo pripažinta populiariausianeprivataus kapitalo įmone Kaišiadorių rajone,jai įteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės diplomas.29...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Kauno energija“Raudondvario pl. 84,LT-47179 KaunasTel. (8 37) 30 56 50Faks. (8 37) 30 56 22Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)AB „Kauno energija“ švenčia solidų savo veiklosjubiliejų – šių metų rugpjūčio 20 dieną sukankalygiai 50 metų nuo tada, kai buvo įsteigtaKauno šiluminių tinklų įmonė. Ji buvo įkurtaPetrašiūnų elektrinėje veikusio šiluminių tinklųcecho pagrindu (šis įsteigtas 1958 metais).Su Kaunu ir Petrašiūnų elektrine yra siejama ircentralizuoto šilumos tiekimo Lietuvoje pradžia.Ja laikoma 1947 metų birželio 7-oji, kai Kaune iš6,4 MW Petrašiūnų šiluminės elektrinės, statytos1930 metais, buvo pradėtas tiekti garas Kaunopopieriaus fabrikui.Augant miestui, plečiantis pramonei didėjoir elektros bei šilumos poreikis – jo Petrašiūnųelektrinė jau nebegalėjo patenkinti. Todėl 1971metais buvo pradėta statyti nauja 160 MW galiosKauno termofikacinė elektrinė. Ji tapo pagrindiniušilumos ir elektros gamybos šaltiniu Kaunomieste.Elektrinėje buvo pagaminama daugiau kaip90 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos. Elektrinėiki šiol yra pagrindinis šilumos gamybos šaltinisKaune, tiesa, keitėsi jos pavaldumas, įranga,galia. 1992 metais, pradėjus mažėti pramoniniųbei buitinių vartotojų skaičiui ir brangti energijosištekliams, ėmė mažėti ir šilumos naudojimas.Dabar jis siekia apie 1700 MWh per metus,panašiai kaip ir 1968 metais. Nors naudojimassmuko daugiau nei du kartus, šilumos tiekimovamzdynų ilgis išliko panašus, kaip ir 1988-aisiais– 452,6 km.AB „Kauno energija“gen. direktoriusRimantas Bakas.Šilumos gamybaBendrovė „Kauno energija“ eksploatuoja Petrašiūnųelektrinę, integruoto tinklo „Pergalės“,„Šilko“ ir „Inkaro“ katilines, Kauno rajone veikiančiasGarliavos, Noreikiškių, Raudondvario,Domeikavos, Girionių, Ežerėlio ir Neveronių katilines,Jurbarko katilinę, Kauno izoliuoto tinklokatilines (14 vidutinio ir mažo galingumo katilinių,esančių Aleksoto, Šančių, Panemunės rajonuose)bei 33 buitines dujofikuotas vietos katilinesKauno mieste......................................................... 30

Integruoto tinklo gamybos šaltiniuose pagaminamaapie 6,3 proc. visos šiame tinkle sunaudojamosšilumos. Bendras AB „Kauno energija“priklausančių šilumos šaltinių galingumas yra504,83 MW. Bendrovė šilumos gamybos šaltiniuskasmet planingai modernizuoja. Jau modernizuotair visiškai automatizuota 22 iš 25 mieste irrajone veikiančių katilinių.Didžiausios bendrovės modernizuotos katilinėsyra šios: „Pergalės“, Plento, Antanavos, Raudondvario,Domeikavos, Garliavos, Jurbarko,Ežerėlio, Girionių bei Petrašiūnų elektrinė.Katilinėse sumontuoti nauji vandens šildymokatilai, kondensaciniai ekonomaizeriai, dūmtraukiai,automatizuoti šilumos gamybos procesai,sudarytos sąlygos atsisakyti mazuto kaiprezervinio kuro. Atlikus rekonstrukciją ir pasiekusgeresnį eksploatavimo režimą vien 2010metais sutaupyta apie 257 tūkst. m 3 dujų, arbaapie 302 tūkst. litų (vidutinė dujų kaina – 1160 Lttūkst. m 3 ). Į gamybos šaltinių modernizaciją bendrovėnuo 2002 metų investavo 48,626 mln. litų.Siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautiniųįsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijosišteklių naudojimą energijos gamyboje, mažintiLietuvos priklausymą nuo importuojamo iškastiniokuro ir pasirūpinti konkurencinga šilumosenergijos kaina, bendrovė inicijavo katilinių rekonstrukcijos,pritaikant jas darbui medienosbiokuru, projektus:• „Šilko“ katilinės rezervinio kuro ūkioįrengimas ir garo katilo DKVR 10/13pritaikymas darbui biokuru“;• „Inkaro“ katilinės rekonstrukcija, įrengiantbiokuru kūrenamą 16 MW galios vandensšildymo katilą“;• „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija,įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galiosvandens šildymo katilą“;• „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiantbiokuru kūrenamą 3,45 MW galios vandensšildymo katilą“;• „Biomasės deginimo katilo iki 50 MWsu 16 MW garo turbina projektavimas irrekonstravimas Petrašiūnų elektrinėje“.31...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiPetrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektuiįgyvendinti AB „Kauno energija“, bendradarbiaudamasu AB „Lietuvos energija“, planuojaįsteigti bendrą įmonę. Pagal šį projektą AB „Kaunoenergija“ ketina panaudoti esamus pastatus,įrenginius, infrastruktūrą, o AB „Lietuvos energija“– finansuoti projekto įgyvendinimą.Petrašiūnų elektrinėje siekiama per metuspagaminti apie 428,3 GWh šilumos, įvertinantkondensaciniame ekonomaizeryje gaunamąšilumos energiją, ir apie 116,1 GWh elektrosenergijos, kurios gamybai būtų naudojama apie257,5 tūkst. tonų medienos kuro kasmet. Numatomašilumos gamybos apimtis – iki 20 proc. integruototinklo poreikio.Įgyvendinus „Inkaro“ katilinės rekonstrukcijosprojektą, numatoma šilumos gamybos apimtis– iki 11 proc. tinklo poreikio. Tikimasi, kadgalutinė vartotojams tiekiamos šilumos kainabus mažesnė nei ribinė ir apie 7 ct už kWh mažesnėnei Kauno termofikacijos elektrinės gaminamosšilumos kaina. Vartotojai sutaupytųiki 3,3 mln. litų per metus.„Šilko“ katilinėje numatoma šilumos gamybosapimtis – iki 5 proc. tinklo poreikio. Tai vartotojamsleistų sutaupyti iki 1,95 mln. litų permetus. Įgyvendinus Ežerėlio katilinės rekonstrukciją,numatoma šilumos gamybos apimtis – iki6710 MWh per metus, vartotojai sutaupytų iki0,3 mln. litų per metus. Rekonstravus Noreikiškiųkatilinę ketinama pagaminti apie 16 500MWh šilumos.2012 metais šiems biokuro projektams įgyvendintibendrovė jau panaudojo 0,22 mln. litų,iš kurių 0,069 mln. litų – Europos Sąjungos (ES)struktūrinių fondų lėšos. Šių projektų įgyvendinimas2013 metais pareikalaus 35,10 mln. litųinvesticijų. 2013 metų sausio mėnesį pasirašytosfinansavimo sutartys, kuriomis vadovaujantisiš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondoEžerėlio katilinės rekonstrukcijai suteikiamas1,79mln. litų, o Noreikiškių – 2,29 mln. litų.AB „Kauno energija“ priklausančioje Garliavoskatilinėje 2012 metais pradėjo veikti 5,2MW bendros galios biokuro katilas su kondensaciniu1,3 MW galios ekonomaizeriu. Tai vienaspirmųjų biokuro įrenginių Lietuvoje, kuriostatyba finansuota pagal Energetikos paslaugųbendrovės (EPB) finansavimo modelį. Bendrojinaujosios biokuru kūrenamos katilinės galia –6,5 MW. Be katilo įrenginių, dar pastatytas naujasbiokuro kuro sandėlis, įrengta kuro padavimo,pelenų šalinimo sistema ir kiti įrenginiai.Per metus naujoji katilinė iš biokuro pagaminsapie 25 000 MWh šilumos. Tai leis sutaupyti apie2,6 mln. m 3 šiuo metu katilinėje deginamų dujųper metus......................................................... 32

2012 metais potencialiems nepriklausomiemsšilumos gamintojams bendrovėje buvo pristatytasAB „Kauno energija“ iniciatyva sukurtas Centralizuotaitiekiamos šilumos supirkimo tvarkosįgyvendinimo taisyklių projektas. Tai pirmasistokio pobūdžio teorinis dokumentas, skirtas šilumostiekimo sistemoms ne tik Lietuvoje, betir Europoje. Vienareikšmis reglamentavimas sudarytųsąlygas konkurencijai šilumos gamybossektoriuje atsirasti ir šilumos, tiekiamos vartotojams,kainai mažinti. 2012 metais buvo pasirašytosšilumos pirkimo–pardavimo sutartys tarpbendrovės ir nepriklausomų šilumos gamintojų:UAB „GECO Kaunas“ ir UAB „Lorizon energy“.Šilumos tiekimasAB „Kauno energija“ eksploatuojamų šilumostiekimo tinklų ilgis sudaro 452,6 km, iš jųKaune – 406,5 km, Kauno rajone – 33,4 km, Jurbarke– 12,7 km. Šių tinklų amžius siekia 20–35metus, todėl bendrovė, siekdama mažinti šilumostiekimo nuostolius ir išvengti avarijų rizikos,nuolat deda dideles pastangas šiems tinklamsatnaujinti naudojant modernius putų poliuretanuizoliuotus vamzdžius.2011 metais, pasinaudodama 18,529 mln. litųES struktūrinių fondų parama, bendrovė įgyvendinopenkis šilumos tinklų rekonstrukcijos projektus:• „Kauno m. centralizuotų šilumos tiekimotinklų atnaujinimas diegiant šiuolaikinestechnologijas (šilumos tiekimo tinklųrekonstravimas V. Krėvės pr. 82A... 118H,Kaunas)“;• „Kauno m. magistralinių šilumos tiekimotinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g.tarp NA-7 ir NA-9, bei tinklų po tiltu per Nerįautomagistralėje Vilnius–Klaipėda ties Kaunukompleksinis rekonstravimas patikimumuididinti, diegiant šiuolaikines technologijas“;• „Centralizuoto šilumos tiekimo plėtrastatant naują šilumos tiekimo trasą (šilumostiekimo tinklai nuo A. Juozapavičiaus pr. 23Aiki A. Juozapavičiaus pr. 90)“;• „Kauno m. integruoto tinklo Centromagistralės (4T) rekonstravimas“;• „Kauno m. integruoto tinklo Žaliakalniomagistralės (4Ž) rekonstravimas“.Pagal šiuos projektus iš viso pakeista 6,57km įvairaus skersmens šilumos tiekimotinklų. Tai leido šilumos tiekimo nuostoliusrekonstruotuose tinkluose sumažinti apie60,8 proc.2012 metais, pasinaudodama 3,49 mln. litųES struktūrinių fondų skirta parama, bendrovėįgyvendino du šilumos tiekimo tinklų projektus:„Kauno m. integruoto tinklo Pramonės r. magistralės(1Ž) modernizavimas“ ir „Kauno m. integruototinklo Dainavos mikrorajono magistralės(1T) modernizavimas“, kurių metu atitinkamairekonstruotos 578,31 m ir 495,97 m ilgio šilumostiekimo magistralių atkarpos. Įgyvendinus abuprojektus skaičiuotini šilumos nuostoliai tinkluosevidutiniškai sumažėjo 67,8 proc.Taip pat bendrovei skirta 2,21 mln. litų ESstruktūrinių fondų parama dar dviem investiciniamsprojektams: „Kauno m. integruoto tinkloAukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas“ir „Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolėsšilumos tinklų (9K) rekonstravimas nuo Inkarokatilinės iki Šilainių mikrorajono“, kuriuos bendrovėįgyvendins 2013 metais. Pagal pirmąjįprojektą bus rekonstruota 924,7 m ilgio šilumostiekimo magistralės atkarpa, pagal antrąjį – 814m. Įgyvendinus abu projektus skaičiuotini šilumosnuostoliai rekonstruotuose tinkluose suma-33...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaižės vidutiniškai 56 proc. per metus palyginti suesamais nuostoliais.2000–2012 metais bendrovė iš viso modernizavo91,1 km šilumos tiekimo vamzdynų, vidutiniškai– po 7,5 km per metus. Technologiniainuostoliai tinkluose sumažėjo nuo 30 iki18 proc.Bendrovės iniciatyva pagal 2012 metais suLietuvos energetikos institutu pasirašytą bendradarbiavimosutartį specialistai sukurs ir bendrovėsvaldomame šilumos tiekimo tinkle įdiegstermohidraulinių parametrų stebėsenos, avarijųanalizės ir prevencijos sistemą. Sistema veiksnuotoliniu termohidraulinių parametrų nuskaitymobei analizės principu – ji suteiks galimybęoperatyviai reaguojant į avarijas ar kitokį tinklosutrikdymą mažinti nuostolius ir užtikrinti patikimąšilumos tiekimą.Įmonės veikla siekiant didinti šilumosnaudojimo efektyvumą pastatuose2011 metais bendrovė uždarė paskutinius8 grupinius Kauno miesto šilumos punktus, iškurių buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduodaugiabučiams namams. Tuo buvo baigta įgyvendintišilumos punktų renovavimo programa,nacionaliniu mastu patvirtinta dar 1996 metaisir vykdyta visoje Lietuvoje. Įgyvendindama šiąprogramą bendrovė iš viso uždarė 123 Kaunomieste ir Kauno rajone veikusius grupinius šilumospunktus, o vietoj jų įrengė daugiau nei 1300modernių automatizuotų šilumos punktų daugiabučiuosenamuose. Nuo 1997 iki 2011 metų įgrupinių šilumos punktų uždarymą ir individualiųšilumos punktų įrengimą bendrovė investavo61,252 mln. litų.2001 metais pradėta diegti, 2002 metais papildytair nuo 2005 metų toliau plėtojama nuotoliniošilumos apskaitos prietaisų duomenųperdavimo į centralizuotą duomenų bazę sistema.Parengtas verslo planas nuotolinio šilumosapskaitos prietaisų duomenų perdavimo sistemaidiegti ir jo pagrindu pateikta paraiška ESstruktūrinių fondų finansavimui gauti.Naudojant šią sistemą sumažėjo šilumos tiekimobei pardavimo nuostoliai, kurių atsirandadėl skaitiklių gedimų, vartotojų nesąžiningumo,duomenų pateikimo klaidų.2010 metais vartotojų patogumui ir informacijosprieinamumui bei viešumui užtikrintibendrovės darbuotojų pastangomis pirmąkartšalyje sukurta ir įdiegta daugiabučių gyvenamųjųnamų įvadinių šilumos apskaitos prietaisųrodmenų tikrinimo sistema „Nuo... iki“. Jiveikia bendrovės interneto svetainėje www.kaunoenergija.lt......................................................... 34Įmonės statuso, pavaldumo irsudėties kitimas1994–1995 metais prie Kauno šilumos tinklųprijungti Šakių šilumos tinklai ir Jurbarkošilumos tinklai. 1995 metais įkurta savivaldybėsenergetikos įmonė. 1997-aisiais ji reorganizuotaį specialiosios paskirties akcinę bendrovę „Kaunoenergetika“.1997 metais reorganizavus SP AB „Lietuvosenergija“, jos filialų Kauno elektrinės ir Kauno

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Klaipėdos energija“Danės g. 8,LT-92109 KlaipėdaTel. (8 46) 41 08 50Asociacijos narys nuo 1998 m.1923 metais Klaipėdos kraštą prijungus prieLietuvos, viena pirmųjų valstybės investicijų į uostoir miesto pramonės plėtrą buvo naujos elektrinėspastatymas. Augančiam Klaipėdos miestuireikėjo daug elektros energijos, nes per Klaipėdosuostą vyko 80 proc. viso Lietuvos ūkio eksporto irimporto. Elektrinė buvo pastatyta per itin trumpąlaiką – vienus metus, tačiau atitiko aukščiausiusto laikotarpio ekonomiškumo ir galingumo reikalavimus.Dėl nepakankamai tvirto grunto elektrinėiškilo ant 20 tūkst. ilginių metrų ąžuolinių rąstųpolių. Statyboje vienu metu dirbo apie 400 darbininkų.Projektavimo darbus atliko Vokietijosmiesto Frankfurto prie Maino kompanija EAG.Štai kaip tuomet, 1928-aisiais, vietos spaudojebuvo atspindėti miesto gyventojų lūkesčiai:„Tegu ši nauja elektrinė, kurios statyba vykstane pačiu geriausiu ekonominiu požiūriu metu,kaip šviesos ir energijos dovanotoja būna pranašingasženklas geresnei senosios Klaipėdos– jūrų uosto ir prekybos miesto – ateičiai. TeguAB „Klaipėdos energija“gen. direktoriusVytautas Valutis.ji būna palaiminta ir ja didžiuojamasi.“ Šie lūkesčiaitapo tarsi istoriniu priesaku būsimomsdar 1929 metų birželio 17 dieną pradėjusiosveikti šiluminės elektrinės darbuotojų kartoms.Miesto termofikacija1959 metais, pastačius 110 kV elektros perdavimoliniją ir sujungus Klaipėdą su bendraLietuvos energetikos sistema, nuo elektros gamybospereita prie šilumos gamybos – šilumosmagistralės nusidriekė į skirtingas miesto dalis,ir Klaipėdoje nebeliko neekonomiškų, taršių vietoskatilinių. Septintajame dešimtmetyje sparčiaiplėtojamai miesto pramonei ir besiplečiančiaigyvenamųjų namų statybai reikėjo daugiaušilumos energijos. 1965 metais pietinėje miesto........................................................ 36

................................................................................................................................asociacijos nariaišildymo trasų ir sistemų priežiūra, naujovės irinvesticijos – tai pagrindinės AB „Klaipėdos energija“veiklos sritys, reikalaujančios ne vien sprendimų,susijusiu su šiandiena, bet ir atidaus, profesionalausžvilgsnio į ateitį.AB ,,Klaipėdos energija“ 2012 metų pabaigojecentralizuotai tiekė šilumos energiją Klaipėdosmiestui ir Klaipėdos rajono Gargždų miestui. Šilumabuvo tiekiama iš vienos elektrinės, dviejųrajoninių, penkių kvartalinių ir keturiolikos vietoskatilinių. Bendrovės disponuojama visų šilumosšaltinių šilumos galia yra 812,2 MW. Eksploatuojami9 garo katilai, 63 vandens šildymo katilai,2 turbogeneratoriai ir 2 kogeneracinės jėgainės.Šiuo metu įmonė ne tik gamina šilumos energiją,bet ir apie 30 proc. jos superka iš nepriklausomųšilumos gamintojų, energiją paskirsto irparduoda vartotojams. Visuose AB „Klaipėdosenergija“ šilumos šaltiniuose 2012 metaisbuvo pagaminta 681,41 tūkst. MWh šilumos, išnepriklausomų gamintojų – UAB ,,Geoterma“,UAB ,,Pramonės energija“, UAB ,,Izobara“, AB„Klaipėdos baldai“ ir UAB ,,Baltijos elektrinių investicijos“– supirkta 284,7 tūkst. MWh šilumos.Bendrovės centralizuotai šildomas gyvenamasisplotas Klaipėdoje – daugiau kaip 3,6 mln.m 2 . Įmonė šiluma aprūpina apie 80 proc. šilumosvartotojų: 49 pramonės objektus, 1195 biudžetinesir valstybines organizacijas, 2363 verslo irviešąsias įstaigas, daugiau kaip 69 tūkst. buitiniųvartotojų.2004 metais įkurtas Klientų aptarnavimo centras.Šio padalinio tikslas – padėti šilumos vartotojamsvisais jiems rūpimais klausimais. Efektyvusšilumos naudojimas, šilumos pirkimo sutarčiųsudarymas, šilumos paskirstymo ir sąskaitų neaiškumai,mokėjimo už šilumą galimybės, vartotojųšilumos įrenginių eksploatavimas ir kitų problemųsprendimas – Klientų aptarnavimo centro specialistųkasdienybė.Dėmesys šilumos ūkio efektyvumuiŠilumos ūkio modernizavimo projektai įgyvendinaminenutrūkstamai: montuojami modernūsautomatizuoti vandens šildymo katilai,atnaujinti pagrindinių šilumos šaltinių kontrolėsir matavimo prietaisai. Nuolatinis dėmesysskiriamas šilumos tinklų ir įvadų įrengimui naujiemsvartotojams, šilumos apskaitos prietaisamsdiegti, vartotojų šilumos tinklų rekonstrukcijai.Klaipėdos miesto šilumos tinklų infrastruktūra,palyginti su kitų Lietuvos miestų, yra viena iš optimaliųir gerai išplėtota.Bendrovė šiuo metu eksploatuoja 233,8 kmilgio šilumos tinklų, įskaitant 221,2 km termofikaciniovandens, 3,7 km karšto vandens ir 8,9km garo tinklų. Tinklams prižiūrėti ir atnaujintiskiriamas nuolatinis dėmesys, vidutinis šilumostinklų amžius jau keletą metų yra apie20 metų.Nuo 1997 iki 2013 metų rekonstruota ir nutiesta70,23 km magistralinių bei skirstomųjųšilumos tinklų naujiems vartotojams prijungti.Juos rekonstruojant buvo įdiegiama šiuo metupažangiausia šilumos perdavimo technologija:seni šilumos energijos tiekimo vamzdynaipakeisti naujais pramoniniu būdu poliuretanoizoliacija apšiltintais vamzdynais, kuriuos naudojantpatiriami mažesni šilumos nuostoliai irkuriems nereikia įrengti kamerų. Naujos technologijosvamzdžiai labai efektyvūs žemiausiojemiesto dalyje – senamiestyje, kur šilumos trasosdėl potvynių ir liūčių buvo dažnai apsemiamos.2012 metais Klaipėdos ir Gargždų miestuosebuvo pakeista 5,9 km termofikacinių tinklų......................................................... 38

Gargždų mieste iki 2013 metų rekonstruota 56,7proc. bendrovės balanse esančių termofikaciniovandens tinklų.Didelės investicijos šilumos tinklams atnaujintiduoda teigiamų rezultatų. Klaipėdos miestejau seniai nėra įvykę didelių avarijų ar sutrikimų,dėl kurių būtų tekę ilgesniam laikui atjungtišilumos tiekimą. Miesto šilumos tinkluosesumažėjo šilumos nuostoliai. Tam didelęįtaką turėjo temperatūros grafiko su žemesnešilumnešio temperatūra įdiegimas ir vandenskiekio tinklams papildyti sumažėjimas. Paklojusnaujos technologijos vamzdynus, vidutiniainorminiai metiniai šilumos nuostoliai 2009metais rekonstruotuose Klaipėdos miesto šilumostinkluose sumažėjo apie 5,256 MWh, 2010-aisiais – apie 2,253 MWh, o 2011 metais – apie4,255 MWh, iš viso – 11,764 MWh.Įdiegta automatizuoto dispečerinio valdymosistema suteikia galimybę kontroliuoti irvaldyti šilumos šaltinių apkrovas, parametrus,šilumos tinklų darbo režimus.Siekiant efektyviau valdyti šilumos tiekimą,2010 metais Klaipėdoje šimtui vartotojųbuvo įdiegta eksperimentinė šilumos mazgųrežimo ir šilumos apskaitos prietaisų kontrolėssistema.Investicijos ir įgyvendinami projektaiBendrovė yra ištikima savo ilgametei tradicijaiinvestuoti į šilumos ūkio modernizavimąbei infrastruktūrą. 2009–2011 metais į AB „Klaipėdosenergija“ ūkį bei ilgalaikio turto įsigijimąinvestuota 36 mln. litų, iš kurių 24,8 mln.litų sudarė įmonės lėšos, 11,2 mln. litų – EuroposSąjungos (ES) struktūrinių fondų parama.2012–2014 metais numatoma 48,2 mln. litų investicijų.2005–2012 metų laikotarpiu AB „Klaipėdosenergija“ parengė ir įgyvendino devynis infrastruktūrosmodernizavimo projektus Klaipėdojebei Gargžduose. Jiems buvo suteikta finansinėįvairių išorinių šaltinių parama – ES struktūriniųfondų, Lietuvos aplinkos apsaugos investicijųfondo programos ir kitos lėšos. Įgyvendintųprojektų vertė iš viso sudaro apie 52 mln. litų.Gautos projektų finansinės paramos lėšos – 21mln. litų.Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė„Klaipėdos energijos“ 2012–2014 metų investicijųplanui, pagal kurį būtų rekonstruota Klaipėdosrajoninė katilinė ir joje įrengtas naujas 16 MWgalios biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu.Priėmus sprendimą rekonstruoti rajoninękatilinę ir įrengti joje biokuro katilą, ,,Klaipėdosenergija“ kasmet sutaupytų apie 20 mln. litų, kurieskiriami kurui pirkti, ir apie 6,5 mln. litų, kurieišleidžiami šilumai iš nepriklausomų gamintojųįsigyti. Jei pavyktų pasiekti tokį ekonominįefektą, šilumos kainos galėtų stabilizuotis ir netmažėti. Per metus naujuose įrenginiuose planuojamasukūrenti apie 72,8 tūkst. tonų medienos,iš kurios būtų pagaminama apie 152,8 GWhšilumos energijos. Bendra planuojama projektovertė – apie 16 mln. litų.39...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Komunalinių paslaugų centrasVytauto g. 71, Garliava,LT-53258 Kauno r.Tel. (8 37) 39 30 78,(8 37) 43 05 83,(8 687) 37 488UAB Komunalinių paslaugų centras įsteigta2008 metų rugpjūčio 21 dieną atskyrus UAB „Giraitėsvandenys“ dalį. Nuo 2008-ųjų rugsėjo 4 dienosKomunalinių paslaugų centras yra priskirtųpagal atskyrimo sąlygas dalies turto, teisių ir pareigųperėmėjas. Visų bendrovės akcijų valdytojas– Kauno rajono savivaldybė.Įmonė eksploatuoja 21 katilinę: 1 katilinė kūrenamabiokuru, 12 – gamtinėmis dujomis, 5 –suskystintomis naftos dujomis, 3 – akmens anglimi.Šiuo metu eksploatuojamų katilinių įrengtasgalingumas – 19,6 MW, iš viso veikia 47 šildymokatilai.UAB Komunalinių paslaugų centras 2010metais baigė projekto „Babtų miestelio katilinėsir šilumos tinklų renovacija“, kurio bendra vertė– 1,746 mln. litų, įgyvendinimo darbus. Projektusiekta sumažinti atmosferos taršą ir energijosgamybai naudoti atsinaujinančius energijosišteklius. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijųfondas jam suteikė 690 tūkst. litų paramą. Likusiądalį investavo pati įmonė pasiėmusi iš bankokreditą.Įgyvendinus projektą padidintas šilumos gamybosefektyvumas, sumažintos kuro sąnaudos,šilumos trasų nuostoliai, šilumos gamybainaudojamas biokuras, sumažintas į atmosferąišmetamų teršalų kiekis. Tokiu būdu šilumoskainos stabilizuotos ir ėmė mažėti.Įgyvendinant projektą vietoj trijų vandensšildymo katilų, kūrentų mazutu, įrengtas au-UAB Komunalinių paslaugųcentro direktoriusGediminas Rušas.tomatizuotas 2 MW galios biokuro katilas CSA2000 su ciklonu ir ekonomaizeriu. Du iš buvusiųkatilų palikti kaip rezerviniai. Taip pat renovuota481,53 m šilumos tiekimo trasų.Įgyvendinus projektą beveik atsisakyta iškastiniokuro. Anksčiau per metus buvo sunaudojama440 t mazuto, o dabar sudeginama2,2 tūkst. kietmetrių medžio skiedrų. Į atmosferąišmetamų teršalų (NOx, CO, KD, SO 2, V 2O 5)kiekis sumažėjo apie 13 t per metus, o CO 2–1359 t.Trijose gyvenvietėse: Babtų miestelyje, KarmėlavosII kaime ir Vandžiogalos miestelyje,įmonė eksploatuoja šilumos tiekimo trasas, kuriųbendras ilgis siekia 4,813 km. Visos trasos atnaujintos.Paskutinis atnaujinimo etapas baigtas2012 metais. Kauno rajone įgyvendinant projektą„Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklomodernizacija Babtų miestelyje“ atnaujintasšilumos energijos tiekimo tinklas – rekonstruotaapie 961,48 m susidėvėjusių trasų. Bendra projektovertė – 758,8 tūkst. litų.Jį įgyvendinus padidėjo šilumos tiekimopatikimumas bei kokybė, bendras išmetamųteršalų kiekis sumažėjo apie 1 t per metus......................................................... 40

Vien anglies monoksido išmetimas sumažintas0,65 t per metus.Visiškai baigtas 1999 metais pradėtas Babtųmiestelio šilumos tiekimo trasų atnaujinimoprocesas – buvo rekonstruota 100 proc. centralizuotošilumos tiekimo sistemos Babtų miestelyje.Po dviejų šilumos tiekimo trasų renovacijosetapų šiame miestelyje šilumos tiekimo nuostoliaitrasose sumažėjo nuo 27 iki 19 proc. Dar 1999metais renovuotose Karmėlavos ir Vandžiogalosmiestelių trasose nuostoliai siekia atitinkamai 13ir 19 proc.Optimizuodama sąnaudas įmonė pradėjodiegti atskirų katilinių automatizavimo ir nuotoliniostebėjimo sistemas – telemetriją, atsisakantbudinčio personalo. Taip mažinamospastoviosios sąnaudos ir atsiranda galimybėnedidinti galutinės šilumos kainos vartotojams.Sistema jau įdiegta keturiose katilinėse.2013 metais telemetriją planuojama įdiegti dar7 objektuose.UAB Komunalinių paslaugų centras šiais darbaisneapsiriboja. Įvairiems fondams pateiktosparaiškos dvylikai katilinių pereiti prie pigausatsinaujinančio kuro – biokuro. Vieno projektofinansavimas jau patvirtintas, šiuo metu vykstaparengiamieji įgyvendinimo darbai.Įmonėje dirba nedaug darbuotojų, jų kaitanėra didelė. Todėl sukaupta patirtis, kvalifikacijair darbo įgūdžiai leidžia stabilizuoti šilumos kainąir toliau judėti įmonės modernizavimo keliu.41...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Lazdijų šiluma“Gėlyno g. 10,LT-67129 LazdijaiTel. (8 318) 51 839Faks. (8 318) 51 787Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)Įmonės istorijos pradžia – 1981 metų lapkritis,kai nauja Lazdijų rajoninė katilinė pradėjo tiektišilumą statomai Lazdijų centrinei ligoninei. Nuopirmosios katilinės dienos iki šiol daug kartų keitėsiįmonės pavadinimas ir pavaldumas. Pirmiejikatilinės darbuotojai priimti dirbti į Lazdijų komunaliniųįmonių kombinatą, kurio darbas tuo metubuvo naujos Lazdijų katilinės statyba.1982 metų sausio 2 dieną įkurta nauja įmonėLazdijų rajono Jungtinė katilinių ir šilumos tinklųdirekcija, priklausiusi tam pačiam Komunaliniųįmonių kombinatui. Šis pavaldumas išliko iki 1984metų sausio 1 dienos – tuomet įmonė reorganizuotair tapo Respublikinio gamybinio šiluminėsenergijos tiekimo susivienijimo dalimi. Šiam susivienijimuijau priklausė didžioji dalis panašiųšilumos tiekimo įmonių, esančių visoje Lietuvoje,išskyrus didžiųjų miestų šilumos tinklus.1994 metų balandį reorganizuotas visos Lietuvosšilumos ūkis, likviduota valstybės įmonė„Šiluma“, ir visos jai priklausiusios bendrovės prijungtosprie regioninių šilumos tinklų arba galėjopradėti dirbti savarankiškai. Lazdijų šilumos ūkioįmonė tapo pavaldi Alytaus šilumos tinklams.1997 metų rugpjūtį, Lazdijų rajono savivaldybeipareiškus norą perimti šilumos tiekimo valdymą,įkurta savarankiška įmonė SP AB Lazdijų šilumostinklai. Pagrindinis jos akcininkas buvo Lazdijųrajono savivaldybės taryba. 2003 metų kovą bendrovėdar kartą pakeitė savo pavadinimą ir tapoUAB „Lazdijų šiluma“.UAB „Lazdijų šiluma“direktoriusVirgaudas Šerėnas.Pradėjusi veiklą UAB „Lazdijų šiluma“ turėjotik vieną Lazdijų katilinę, kurioje buvo pastatytidu mazutu kūrenami garo katilai DKVR-6,5-13.Vėliau katilinių skaičius kelis kartus keitėsi. Jis taiišaugdavo prijungus kitoms organizacijoms priklausančiaskatilines, tai sumažėdavo šias katilineslikvidavus ar plėtojant centralizuotus miestošilumos tiekimo tinklus.Šiuo metu bendrovei „Lazdijų šiluma“ priklausotrys katilinės. Be Lazdijų ir Veisiejų rajoniniųkatilinių, dar yra nedidelė Radvilų gatvėskatilinė Veisiejuose, kurioje sumontuoti dumalkomis kūrenami vandens šildymo katilaiU-150 ir U-70. Iš viso Lazdijuose ir Veisiejuose šilumatiekiama 1050 butų, 93 gyvenamiesiems beivisuomeniniams pastatams. Įmonė eksploatuoja7,9 km termofikacinių šilumos tinklų.1997 metais bendrovei pradėjus dirbti savarankiškai,buvo imtasi priemonių siekiant modernizuotišilumos ūkio sistemas. Sumontuotikatilinių elektros variklių dažnio keitikliai, pakeistiseni nepatikimi reguliatoriai, modernizuotosautomatikos sistemos. Tačiau pradėjusbrangti mazutui ekonominė ir finansinė įmonėspadėtis ėmė blogėti – siekiant ją stabilizuoti,nutarta atsisakyti mazuto ir pereiti prie medienoskuro......................................................... 42

2002 metais katilinės modernizuotos: Lazdijųkatilinėje sumontuoti du medienos skiedras deginantysvandens šildymo katilai KV-Rm-3 ir vienastoks pat katilas Veisiejų katilinėje Nr. 1. Kartu sukatilais pastatyti nauji medžio drožlių sandėliai,automatinės kuro padavimo sistemos, rezerviniaiskystojo kuro ūkiai, įsigyti traktoriniai krautuvai,miškavežis, medienos smulkinimo įrenginiai. Tuometu ši rekonstrukcija leido įmonei išlaidas sumažintibeveik milijonu litų. 2003 metais Radvilųgatvės katilinėje pastačius naujus katilus vietojskystojo kuro pradėtos kūrenti malkos. Šiuo metuvisose įmonės katilinėse kūrenamas tik medienoskuras.Siekiant, kad bendrovė ir toliau dirbtų patikimai,pradėta likviduoti grupinius vandens šildymoįrenginius ir modernizuoti šilumos tinklus. 2004metais modernizuoti Veisiejų šilumos naudojimoįrenginiai: paklota 300 m naujų iš anksto izoliuotųšilumos tinklų, sumontuoti 26 automatizuoti šilumospunktai. Tai leido likviduoti 800 m senų neekonomiškųtermofikacinių šilumos tinklų ir 1367m karšto vandens vamzdynų. Atlikus modernizavimodarbus, nuostoliai lauko šilumos tinkluosesumažėjo 880 MWh.2007 metais Lazdijuose likviduoti trys grupiniaivandens šildymo įrenginiai, sumontuoti8 automatizuoti šilumos punktai, 200 m sumažėjokaršto vandens tinklų. Likę du grupiniai karštovandens ruošimo įrenginiai likviduoti 2008 metais.Sumontavus dar 7 automatizuotus nepriklausomusšilumos punktus, grupinių karšto vandensruošimo įrenginių įmonėje nebeliko. 2012-aisiaissumontuota 15 naujų šilumos punktų ir likviduotivisi seni elevatoriniai šilumos punktai.2007 metais pradėti šilumos tinklų modernizavimodarbai. 2006-ųjų gruodį buvo pasirašytaparamos teikimo sutartis, kurioje numatyta,kad UAB „Lazdijų šiluma“ šiems darbamsiš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gausbeveik 3,6 mln. litų paramą. 2008 metų spalįbaigtas įgyvendinti projektas „Lazdijų ir Veisiejųmiestų centralizuoto šilumos tiekimo tinklųmodernizavimas diegiant naujas technologijas“.Iš viso darbai kainavo 6,7 mln. litų. Pakeista6047,91 m lauko šilumos tinklų: 4981,5 m – Lazdijuoseir 1066,41 m – Veisiejuose. Atlikus šilumostinklų rekonstrukciją, nuostoliai lauko šilumos tinkluosesumažėjo 1600 MWh.Baigusi šiuos didelius projektus, įmonė planuojair toliau rekonstruoti atskiras šilumos ūkiosistemas: modernizuoti katilines, montuoti kondensaciniusekonomaizerius, kompiuterizuoti katiliniųįrenginių darbo parametrų rinkimą ir analizę,diegti nuotolinio apskaitos duomenų rinkimoiš vartotojų šildymo ir karšto vandens apskaitosprietaisų sistemas. Visos šios priemonės leis darekonomiškiau, efektyviau gaminti ir tiekti vartotojamsšilumos energiją, gerinti jos apskaitos,šilumos naudojimo įrenginių priežiūros kokybę,efektyviai ir patikimai tiekti šilumą Lazdijų rajonocentralizuotos šilumos vartotojams.43...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“Jočionių g. 13,LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7500Asociacijos narys nuo 2000 m.UAB „Litesko“ įkurta 1998 metų gruodžio mėnesį.Bendrovė 15 metų ir ilgesniam laikotarpiuiyra išsinuomojusi įvairių Lietuvos miestų bei gyvenviečiųcentralizuoto šildymo sistemas. Sujungusiaštuonis filialus UAB „Litesko“ tiekia šilumosenergiją bei karštą vandenį Alytuje, Marijampolėje,Kazlų Rūdoje, Sargėnuose (Kauno m.), Palangoje,Telšiuose, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Biržuose,Kelmėje bei šių savivaldybių miesto tipogyvenvietėse.UAB „Litesko“ priklauso didžiausiai Europojeenergetikos paslaugų kompanijų grupei „Dalkia“ irsavo veikloje vadovaujasi jos principais bei patirtimi.„Dalkia“ grupė turi daugiau kaip 52 tūkst. darbuotojų42 pasaulio šalyse. „Dalkia“ iš viso prižiūriper 5,8 mln. vartotojų ūkių, daugiau kaip 800 centralizuotųšildymo ir vėsinimo sistemų, valdo 118tūkst. energetikos objektų. Sėkmingai perėmusipasaulinę įmonių grupės „Dalkia“ praktiką, UAB„Litesko“ nuolat investuoja į nuomojamus šilumosūkius. Iki 2013 metų ji Lietuvoje jau investavo339 mln. litų. Išsinuomojusi miestų centralizuotošildymo sistemas, UAB „Litesko“ aktyviai dalyvavosprendžiant šilumos ūkių skolų padengimą.Pagrindinė UAB „Litesko“ veikla – šilumos irelektros energijos gamyba, šilumos energijos paskirstymas,pardavimas klientams. Bendrovėjeiš viso dirba 516 darbuotojų, eksploatuojamos58 katilinės, jose sumontuoti 178 įvairaus tipošilumos energijos gamybos įrenginiai: 20 garo,158 vandens šildymo katilų. Bendras katilų našu-UAB „Litesko“gen. direktoriusLinas Samuolis.mas – 1026 MW. Apie 99,7 proc. šilumos gaminamanuosavuose šilumos generavimo šaltiniuose,0,03 proc. superkama iš kitų šilumos gamintojų.UAB „Litesko“ savo veikloje ypatingą dėmesįskiria aplinkos apsaugai. Taikydama pažangiasšilumos ir elektros energijos gamybos technologijas,modernizuodama perdavimo tinklus,įmonė nuolatos mažina daromą neigiamąpoveikį aplinkai. UAB „Litesko“ rūpinasi, kadaplinka, kurioje gyvename ir dirbame, būtųkuo švaresnė.Kasmet vidutiniškai į tinklus patiekiamaapie 845 tūkst. MWh šilumos energijos. Jos tiekimastermofikaciniu vandeniu sudaro 100proc. Šiluma nuo šilumos šaltinių iki vartotojųtiekiama 331 km ilgio šilumos tinklais. Bendrovėtiekia šilumą daugiau kaip 62,8 tūkst.vartotojų. Didžiausia centralizuotos šilumos vartotojųgrupė yra gyventojai (61 tūkst.). Tiekiamosšilumos pasiskirstymas pagal grupes: gyventojai– 74 proc., kiti vartotojai – 26 proc.Bendrovės eksploatuojamų elektros energijosgamybos šaltinių įrengta elektros galia –17,9 MW. Nuo 2002 iki 2011 metų elektros energijabuvo gaminama Druskininkų miesto katilinėje,nuo 2007-ųjų – Alytaus miesto katilinėje,o nuo 2008 metų – ir Marijampolės miesto........................................................ 44

katilinėje. Dalis pagamintos elektros energijosnaudojama savo reikmėms, didžioji dalis parduodama.UAB „Litesko“ yra socialiai atsakinga įmonė, įsipareigojusiremti, gerbti žmogaus teisių apsaugąir neprisidėti prie jų pažeidimų. Bendrovės vadovybė,gerbdama kiekvieną žmogų, jo idėjas, siūlymus,teises ir suprasdama, kad įmonės stiprybė yradarbuotojai, jų žinios, patirtis, užsidegimas veikti ireiti į priekį, taip pat siekdama darnios organizacijosplėtros, aukštos valdymo kultūros, įgyvendinosocialinio atsakingumo vadybos sistemą pagaltarptautinio SA8000 standarto reikalavimusirnuolat gerina jos rezultatyvumą.Apie vykdomą veiklą bei pažangą socialinėsatsakomybės srityje, pasitelkdama įvairias informavimopriemones: interneto svetainę, vidinįbendrovės tinklalapį, skelbimų lentas bei kitusinformavimo kanalus, bendrovė informuoja akcininkus,darbuotojus, profsąjungas, klientus, tiekėjus,asociacijas ir tarptautinius investuotojus.UAB „Litesko“ veikla daro žymų poveikį aplinkai.Siekiant mažinti jį, 2011 metais visoje bendrovėjeįdiegta ir sertifikuota Aplinkos vadybossistema pagal EN ISO 14001:2004 reikalavimus.Įmonė nuolat ieško galimybių ir diegia naujastechnologijas, inžinerinius sprendimus, susijusiussu galimo poveikio aplinkai mažinimu: kartusu biokuro katilais montuojami kondensaciniaidūmų ekonomaizeriai, leidžiantys gauti papildomąšilumą iš kuro degimo produktų, taip mažinanttaršą ir bendrą sunaudojamo kuro kiekįtam pačiam energijos kiekiui pagaminti. Be šioekonominio bei aplinkos apsaugos efekto, ekonomaizeriaipapildomai į aplinką išmetamuosedūmuose mažina kietųjų dalelių kiekį.Įgyvendindama pažangias technologijas irplėtodama naujas verslo plėtros kryptis, bendrovėsiekia prisiimti atsakomybę už trumpalaikiusbei ilgalaikius savo veiklos padarinius,realizuoti socialinį atsakingumą keturiose svarbiausiosesrityse: versle, aplinkos apsaugoje,santykiuose su darbuotojais ir visuomene.45...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Alytaus energija“Pramonės g. 9,LT-62351 AlytusTel. (8 315) 77 270,(8 315) 71 816Faks. (8 315) 77 270Šilumai tiekti stambesniems Pietryčių Lietuvosmiestams, šilumos ūkio eksploatavimo bei plėtrosproblemoms spręsti 1970 metų sausio 27 dienąįkurta Alytaus šilumos tinklų įmonė. Veiklos pradžiojejos darbo apimtis buvo nedidelė – čia dirbo102 darbuotojai. Buvo prižiūrimos Alytaus, Marijampolės,Druskininkų, Varėnos rajoninės katilinėsir 31 km šilumos tinklų. Per metus vartotojamsbuvo tiekiama 361 451 MWh šilumos.Sprendžiant šilumos ūkio plėtros, patikimošilumos tiekimo klausimus, darbo apimtys gerokaiišaugo. Nuo 1994 metų įmonė jau prižiūrėjoir Lazdijų, Vilkaviškio, Birštono, Prienų, Varėnosmiestų bei rajonų katilines. 1997 metų sausio1 dieną jau rūpintasi 44 katilinėmis, 333,9 km šilumosir karšto vandens tiekimo tinklų. Vartotojamstiekiamas šilumos kiekis viršijo 1 627 111 MWh.Decentralizuojant šalies šilumos ūkį, 1997-ųjųrugpjūčio 15 dieną įvykęs visuotinis akcininkų susirinkimas,vadovaudamasis tų metų balandžio 8dienos Vyriausybės įstatymu ir nutarimu „Dėl specialiospaskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“reorganizavimo“, nutarė įsteigti naują bendrovę– SP AB Alytaus šilumos tinklus. 1997 metų rugpjūčio21 dieną SP AB Alytaus šilumos tinklai užregistruotaAlytaus miesto savivaldybėje.Po reorganizavimo bendrovė prižiūrėjo 27 katilines,jos balanse buvo 267,9 km šilumos ir karštovandens tiekimo tinklų Alytaus bei Marijampolėsmiestuose ir rajonuose, Birštono mieste,Varėnos bei Vilkaviškio rajonuose.Nuo SP AB „Lietuvos energija“ buvusio filialoAlytaus šilumos tinklų atskirtos SP AB Druskinin-„Alytaus energijos“direktoriusVytautas Čeponis.kų šilumos tinklai, Lazdijų šilumos tinklai ir Prienųšilumos tinklai.Alytaus šilumos tinklų regioną iki 2000 metųkovo 31 dienos sudarė administraciniai Alytaus,Varėnos, Marijampolės, Vilkaviškio rajonai ir Alytaus,Marijampolės, Birštono miestai. 2000 metųkovo 31 dieną atlikta reorganizacija, kurios metuatskirti Marijampolės, Varėnos, Vilkaviškio, Birštonomiestų šilumos ūkiai ir įkurtos UAB Alytausšilumos tinklai, Marijampolės šilumos tinklai, Varėnosšilumos tinklai, Vilkaviškio šilumos tinklai,Birštono šilumos tinklai, Marijampolės rajono šilumostinklai. Alytaus šilumos tinklai tiekė šilumątik Alytaus miestui, o rajono šilumos ūkis perduotasAlytaus rajono savivaldybei.2001 metų rugpjūčio 1 dieną pasirašyta sutartistarp UAB „Litesko“ ir Alytaus šilumos tinklų. Ši dienalaikoma UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ įkūrimodata. 2001 metų rugpjūčio 2 dieną pasirašytanuomos sutartis 15 metų laikotarpiui. 2005 metų birželįnuomos sutartis pratęsta dar 10 metų.Nuo pat UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“įkūrimo pradžios įmonė investuoja į šilumosūkio atnaujinimą. 2001–2012 metais pagrindinėsinvesticijos sudarė daugiau kaip 53,344 mln. litų,papildomos – per 106,46 mln. litų. Investicijų tikslas– įmonės procesų optimizavimas, šilumos........................................................ 46

nuostolių mažinimas, šilumos energijos tiekimoreguliavimas, klientų aptarnavimo kokybės gerinimasbei šilumos gamybos ir perdavimo savikainosmažinimas. Per 2001–2012 metų laikotarpįpakeista 16,505 km ir pastatyta 2,415 km naujųšilumos tiekimo tinklų. Alytaus rajoninėje katilinėjeatlikti katilų modernizavimo ir automatizavimodarbai, sumontuoti modernūs visiškai automatizuotivandens šildymo katilo Nr. 2 ir garo katilo Nr.7 degikliai, įrengti šiuolaikiniai chemiškai valytovandens ruošimo, elektros ir kuro ūkiai.2008 metais Alytaus rajoninėje katilinėje sumontuotasir prie tinklo prijungtas 9,2 MW galiosturbogeneratorius. 2010-aisiais pradėta statyti5,4 MW galios Alytaus rajoninės katilinėskogeneracinė biomasės elektrinė, 2012 metaisji prijungta prie tinklo. Pastatytas 20,2 MW galiosgaro katilas, 4,9 MW galios ekonomaizeris,5,4 MW galios turbina su generatoriumi ir biokurosandėlis. Pastačius jėgainę daugiau kaip 45 proc.šilumos gaminama iš biokuro.Šiuo metu UAB „Litesko“ filiale „Alytaus energija“dirba 89 darbuotojai, jie eksploatuoja penkiaskatilines: Alytaus rajoninę (įrengta galia269,2 MW), Pramonės (0,1 MW), Sodžiaus (0,344MW), Alyčio (6,1 MW), mobiliąją (3,49 MW). Šilumostinklų ilgis – 91 km. Pastaraisiais metais katilinėsepagaminta 245 000 MWh šilumos ir 38000 MWh elektros energijos. Šiluma tiekiama 78biudžetinėms įstaigoms, 19 419 gyvenamųjų patalpųir 327 įmonėms bei organizacijoms. 2012metais realizuota 204 000 MWh šilumos, iš jos82 proc. gyventojams.47...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“Rotušės g. 20A,LT-41137 BiržaiTel. (8 450) 36 389Faks. (8 450) 31 033Biržų miesto ir Rinkuškių gyvenvietės šilumosūkį nuo 1994 metų eksploatavo Panevėžio šilumostinklų įmonė (dabar – AB „Panevėžio energija“).1997 metais Biržų rajono savivaldybėssprendimu nuo regioninės šilumos tiekimo įmonėsbuvo atskirtas Biržų filialas ir įsteigta SP UABBiržų šilumos tinklai. 2003 metais Biržų šilumosūkį išsinuomojus UAB „Litesko“, įregistruotas filialas„Biržų šiluma“.Filialas eksploatuoja dešimt katilinių: Rotušėskatilinę, kūrenamą medienos granulėmis ir dujomis(rezervinis kuras – dyzelinas), Kaštonų katilinę,kūrenamą medienos drožlėmis, Nemunėlio Radviliškiokatilinę, kūrenamą pjuvenomis, ir septynisdujinius modulius Rinkuškių gyvenvietėje. Biržaiyra vienintelis iš „Litesko“ filialų, kuriame dvi katilinės(Rotušės ir Kaštonų) naudoja skirtingas kurorūšis (biokurą, medienos granules, gamtines dujas,dyzeliną) ir vienu metu dirba bendrame integruotamešilumos tiekimo tinkle.Filiale dirba 45 darbuotojai (2003 metais jųbuvo 75). Technikė chemikė Virginija Strumskienėdirba nuo 1982 metų, Kaštonų katilinės priežiūrostechnikė Marija Kubilienė – nuo 1984-ųjų, specialistaselektrikas Ričardas Venslovas – nuo 1985metų.Biržų miesto Rotušės katilinė šilumos energijątiekia Biržų miesto gyventojams. Ne taip seniaitiektas garas technologiniams pramonės įmoniųporeikiams. Katilinė buvo statoma dideliems šilumosenergijos poreikiams tenkinti, buvo sumontuotididelio galingumo garo ir vandens šildymokatilai. Šiuo metu garo vartotojų nėra, o daugia-„Biržų šilumos“komercijos direktorė, laikinaieinanti direktorės pareigasJanina Krūminienė.bučiuose namuose ir įmonėse įrengus apskaitosprietaisus bei automatizuotus šilumos punktussumažėjo šilumos energijos poreikiai.2006 metais atlikta Rotušės katilinės rekonstrukcija:demontuoti garo katilai ir sumontuotidu nauji vandens šildymo katilai, kurių bendragalia – 17,8 MW. Jie turi moduliacinius degikliusir yra pritaikyti deginti gamtines dujas bei skystąjįkurą. Rotušės katilinės valdymas visiškai automatizuotas.Cheminiam vandeniui paruošti ir šilumos trasomspapildyti sumontuotas naujas deaeratorius,papildomai pastatytas cheminių reagentųdozavimo įrenginys technologinio vandens kokybeigerinti.2007 metais atlikta Rotušės katilinės katilųKVGM-10 saugaus uždegimo sistemos rekonstrukcija.2010-aisiais Rotušės katilinėje įrengtas biokurokatilas, kūrenamas granulėmis. Tais pat metaisoptimizuotos tiekiamos į miestą šilumos energijosapskaitos sistemos Biržų miesto katilinėse,kad būtų užtikrinta tiksli šilumos apskaita, tiekiamamiesto vartotojams.2012 metais Kaštonų katilinės garo katilasrekonstruotas į vandens šildymo katilą. Automatizavuspaduodamo į tinklus vandens tem-........................................................ 48

peratūros ir slėgio palaikymą, abi katilinės dirbabendrame tinkle be padalijimo sekcinėmis sklendėmisį zonas.„Biržų šiluma“ eksploatuoja 14,6 km šilumosperdavimo tinklų – kai kurių jų amžius siekė 35metus. Sumažėjus šilumos energijos naudojimui,pasikeitus miesto plėtros planui, tapo nebereikalingididelio skersmens (300–400 mm) vamzdynai.Nuo 2006 metų iki šiol naujais bekanaliaisvamzdynais pakeista 6,28 km tinklų. Kai kurioseatkarpose vamzdyno skersmuo sumažėjo nuo400 iki 150 mm. Po rekonstrukcijos šilumos tinklųnuostoliai sumažėjo nuo 31 proc. 2003 metais iki18,5 proc. 2012 metais.Biržuose UAB „Litesko“ įrengė 113 automatizuotųšilumos punktų šilumos vartotojų pastatuose,viename daugiabučiame gyvenamajamename sumontavo daliklinę individualaus šilumosreguliavimo sistemą su galimybe nuskaitytiduomenis nuotoliniu būdu.49...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Druskininkų šiluma“Pramonės g. 7,LT-66181 DruskininkaiTel. (8 313) 51 670,(8 313) 53 772Faks. (8 313) 57 146„Druskininkų šilumos“direktorius RemigijusAleksandras Viniarskas.Druskininkus centralizuotai tiekiama šilumaaprūpinanti įmonė, 1966 metais pastačius „Melnyčėlės“katilinę, įsteigta kaip Alytaus šilumostinklų padalinys. 1997-aisiais ji įregistruota kaipsavarankiška įmonė, kuriai priklausė „Melnyčėlės“ir Druskininkų rajoninė katilinės. Pastarojipastatyta 1978 metais, o 1984-aisiais išplėstasumontavus vandens šildymo katilą Nr. 1 ir garokatilą Nr. 5. To reikėjo, nes išaugo pieno, mėsos,duonos kombinatų ir statybos valdybos gelžbetoniocecho garo poreikis. Nuo 2001 metųįmonei priklauso Leipalingio katilinė, o nuo 2002-ųjų – ir Viečiūnų.2003 metų spalio mėnesį šilumos tiekimo įmonęDruskininkų savivaldybė 30 metų išnuomojoUAB „Litesko“, ir ši ten įkūrė filialą „Druskininkųšiluma“. Jis eksploatuoja tris katilines: Druskininkųrajoninę, Leipalingio ir Viečiūnų konteinerinę.Druskininkų rajoninėje katilinėje veikia šeši katilai,kurių bendra įrengta galia siekia 94,2 MW,Leipalingio katilinėje – trys katilai, kurių bendragalia – 6,39 MW, o Viečiūnų konteinerinėje katilinėjeveikia trys katilai, kurių bendra galia –3,725 MW.Nuo nuomos pradžios UAB „Litesko“ investuojaį šilumos ūkį, modernizuoja katilines, rekonstruojašilumos tinklus. Iki 2012 metų pabaigos „Litesko“į Druskininkų šilumos ūkį investavo 17,808 mln.litų. Druskininkų rajoninėje katilinėje įrengti dunauji vandens šildymo katilai po 15 MW galios sukondensaciniais dūmų ekonomaizeriais. Taip patrekonstruotas cheminio vandens ruošimo ūkis,pastatytas naujas vakuuminis deaeratorius, visiškairekonstruota Druskininkų katilinės elektrosskirstykla. Visos šios investicijos leido sumažintikuro, elektros ir vandens sąnaudas, katilinė ėmėdirbti efektyviau ir patikimiau. O svarbiausia – dėlto šilumos kaina vartotojams tapo mažesnė.2006 metais UAB „Litesko“ rekonstravo Leipalingiokatilinę – ji pritaikyta šilumos energijai tiektinešildymo sezonu. Prie Leipalingio katilinės pastatytaspriestatas, ir jame sumontuotas biokurukūrenamas vandens šildymo katilas. Nominalusšio katilo našumas – 190 kW. Naujai sumontuotovandens šildymo katilo našumas visiškai patenkinaLeipalingio miestelio šilumos energijos poreikįnešildymo sezono metu. Naujam vandens šildymokatilui skirti nauji dūmų valymo įrenginiai iratskiras nerūdijančiojo plieno dūmtraukis.Viečiūnų kaime UAB „Litesko“ pastatė naująkonteinerinę visiškai automatizuotą katilinę,galinčią dirbti be aptarnaujamojo personalo. Taileido atsisakyti senos tekstilės pramonės garogamybai skirtos katilinės, kurioje veikė seni perdidelio našumo garo katilai. Senoji katilinė dirboneekonomiškai, teršė aplinką, joje buvo deginamas2,35 proc. sieros turintis mazutas. Naujojekatilinėje sumontuoti trys šiuolaikiški kompanijos„Viessmann“ vandens šildymo katilai, naujasmetalinis dūmtraukis, kuro talpa. Ši investicija........................................................ 50

leido tiekti šilumos energiją karštam vandeniuiruošti ir nešildymo sezono metu.2004–2012 metais UAB „Litesko“ filiale „Druskininkųšiluma“ buvo rekonstruota ir naujai pastatyta4,585 km šilumos trasų. 40 senų riebokšliniųkompensatorių pakeista naujais šiuolaikiškaislinziniais kompensatoriais.UAB „Litesko“, norėdama mažinti tiekiamosšilumos kainas, toliau investuoja į Druskininkųšilumos ūkį. 2012 metais pradėta naujo vandensšildymo katilo, kūrenamo biokuru, statyba: busįrengtas 10 MW galios katilas su kondensaciniudūmų ekonomaizeriu, dūmams valyti numatytasumontuoti elektrostatinį dūmų filtrą. Planuojama,kad naujas vandens šildymo katilas pradėsveikti 2013 metų pabaigoje.UAB „Litesko“, perėmusi pasaulinę kompanijųgrupės „Dalkia“ praktiką, sėkmingai pertvarkonuomojamą ir modernizuojamą Druskininkų savivaldybėsšilumos ūkį. Per 9 veiklos metus Druskininkuose„Litesko“ miesto šilumos ūkį prikėlėnaujam gyvenimui. Šiandien šį miestą šildantibendrovė dirba kur kas efektyviau nei nuomospradžioje. Gamybos efektyvumas padidėjo nuo88 iki 96 proc., šilumos tinklų papildymas sumažėjonuo 38 192 iki 10 157 m 3 , o šilumos nuostoliaitinkluose sumažėjo nuo 31 530 iki 21 972 MWh.Modernus ir efektyviai veikiantis UAB „Litesko“filialas „Druskininkų šiluma“ šiandien yra 100proc. pasirengęs naujiems energiniams iššūkiams,visų pirma – šilumos gamybos iš atsinaujinančiųenergijos šaltinių plėtrai.51...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „kelmės šiluma“A. Mackevičiaus g. 10,LT-86135 KelmėTel. (8 427) 61 252Faks. (8 427) 61 439Kelmėje centralizuotam šilumos tiekimui1970 metais buvo pastatyta Raseinių gatvėskvartalo katilinė. Pastatuose veikusios vietoskatilinės buvo naikinamos – jungiamos prie šilumostiekimo tinklų. Šilumos tiekimo veikląvykdė Kelmės komunalinių įmonių kombinatas.Pradėjus statyti daugiabučius gyvenamuosiusnamus ir socialinės paskirties objektus, naujameKelmės miesto kvartale, A. Mackevičiausgatvėje, 1982 metais pastatyta ir pradėjo veiktikvartalinė katilinė, o 1986 metais perduota eksploatuotiKelmės ligoninės katilinė.1984-aisiais Kelmės komunalinių įmonių kombinatokuruotas šilumos ūkis perduotas Respublikiniamgamybiniam šilumos energijos tiekimosusivienijimui, kuris 1988 metais pervadintas gamybiniususivienijimu „Šiluma“. 1990 metais jistapo valstybės įmone „Šiluma“, o Kelmės miestošilumos ūkis – katilinės bei tinklai – Kelmės šilumostinklais.1994 metais Kelmės šilumos tinklai perduotiregioninei SP AB „Šiaulių energija“. 1998-aisiaisreorganizuojant regionines įmones, Kelmės padalinysperduotas Kelmės rajono savivaldybei. Tuometbuvo įsteigta SP UAB Kelmės šilumos tinklai.2000 metais bendrovei perduotos eksploatuotiTytuvėnų miesto daugiabučių gyvenamųjų namųMaironio gatvės Nr. 4A ir Nr. 5B katilinės, Kelmėsmiesto Vilties gatvės katilinė, Kelmės ligoninės šilumostiekimo tinklai.Iki 2001-ųjų šilumos energija Kelmės miestuibuvo tiekiama iš A. Mackevičiaus ir Raseinių gatviųkvartalinių katilinių, o šešiems miesto ligoninės„Kelmės šilumos“direktoriusAdolfas Stongvilas.pastatams – iš Nepriklausomybės gatvės katilinės.Visos trys katilinės buvo kūrenamos skystuoju kuru,kurio metinis poreikis buvo 3 tūkst. tonų.Be šių pagrindinių katilinių, mieste veikė dar kelios.Jose šilumos gamybos bei valdymo technologijabuvo sena, įranga susidėvėjusi. Nenuostabu, kadtuo metu Kelmės šilumos kaina buvo viena didžiausiųLietuvoje – 17,44 cento už kilovatvalandę.Buvo atlikta galimybių studija dėl šilumos ūkiopertvarkymo. Paaiškėjo, kad jam tuometėmis kainomisreikėjo per 5 mln. litų. Tokia suma buvo perdidelė našta savivaldybei, todėl nuspręsta ieškotioperatoriaus, kuris savo lėšomis rekonstruotų miestošilumos ūkį ir patikimai jį eksploatuotų.2000 metų rugsėjį Kelmės rajono savivaldybė 15metų laikotarpiui pasirašė nuomos sutartį su bendrove„Litesko“. Operatoriui buvo perduotos visossavivaldybei priklausiusios katilinės, o šilumos kainasumažinta iki 15 centų už kilovatvalandę. Šilumostiekimo veiklai vykdyti įkurtas UAB „Litesko“ filialas„Kelmės šiluma“.2001 metais UAB „Litesko“ atliko kompleksinįKelmės miesto šilumos ūkio pertvarkymą. AtsisakytaRaseinių gatvės kvartalinės katilinės, abu miestokvartalai prijungti prie bendro tinklo. Prie miesto šilumostinklų prišlieti šeši Kelmės statybininkų mokyklospastatai......................................................... 52

A. Mackevičiaus gatvės katilinėje buvo paliktitrys VK-21 katilai ir papildomai sumontuoti kompanijų„Viessmann“ (1,8 MW galingumo), „CochranClansman“ (3,5 MW galingumo) bei „Cochran Thermax“(5 MW galingumo). Taip pat pastatytas priestatasir sumontuotas 5 MW galingumo biokuro katilas,įrengta biokuro saugykla, naujos skystojo kurotalpyklos, nauji įrengimai skystojo kuro siurblinėje.Kūrenant biokurą skalūnų alyvos naudojimas sumažėjo85 proc.Kelmės šilumos energijos gamyboje pradėjusnaudoti biokurą, metinis skystojo kuro poreikis sumažėjonuo 3 tūkst. iki 600 tonų. Ligoninės katilinėjepanaikinta garo gamyba – garo katilas E-1/9 pakeistasvandens šildymo katilu. Taip pat sumontuotidu nauji 130 KW ir 410 KW galingumo kompanijos„Viessmann“ katilai, o patalpoje – dvi naujos po 10m 3 talpos skalūnų alyvos cisternos, kuro priėmimoaikštelė, nauji siurbliai. Katilinė automatizuota, į tinklustiekiamo termofikacinio vandens temperatūraautomatiškai reguliuojama pagal temperatūrosgrafiką priklausomai nuo lauko oro temperatūros.Įdiegta technologinių duomenų stebėjimo ir kontrolėssistema leidžia prognozuoti ir valdyti avarinessituacijas.Pertvarkius ir atnaujinus Kelmės katilines, pakeitusjų darbo parametrus mieste panaikinta keturvamzdėšilumos ir karšto vandens tiekimo sistema. Visuose92 centralizuotai šildomuose objektuose įrengti automatizuotišilumos punktai, pritaikyti ruošti karštąvandenį pastatų viduje. Šilumos poreikis patalpomsšildyti ir karštam vandeniui ruošti reguliuojamas automatiškaipagal temperatūros grafikus ir gyventojųpasirinktą režimą.Iki 2012 metų rekonstruota ir naujai įrengta5,750 km (69 proc. visų tinklų ilgio) šilumos tiekimotrasų su bekanaliais pramoniniu būdu izoliuotaisvamzdžiais. Šilumos nuostoliai tinkluosesumažėjo nuo 28 iki 13 proc., termofikacinio vandens– 9 kartus.Nuo 2001 iki 2013 metų „Litesko“ į Kelmės šilumosūkį investavo 10,5 mln. litų nuosavų lėšų. Investicijosskirtos katilinėms modernizuoti, šilumostinklams renovuoti, atsinaujinančių energijos šaltiniųplėtrai, naujiems klientams prijungti ir moderniomsinformacinėms technologijoms diegti. Nuopat darbo Kelmėje pradžios „Litesko“ visus finansiniusir investicinius įsipareigojimus vykdo tiksliaipagal šilumos ūkio nuomos sutartyje numatytągrafiką.Filiale „Kelmės šiluma“ dirba 30 darbuotojų, bendraseksploatuojamų katilinių galingumas siekia22,8 MW.53...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“Gamyklų g. 8LT-68500 MarijampolėTel. (8 343) 71 764Faks. (8 343) 76 434Marijampolėje šiluma centralizuotai pradėtatiekti 1962 metais iš Maisto pramonės automatųgamyklos katilinės. Čia buvo sumontuoti 5 garokatilai DKVR-10-13. Katilinė ne tik gamino garągamyklos poreikiams, bet ir aprūpindavo šilumosenergija miesto vartotojus. Pirmieji vartotojaibuvo šios gamyklos pastatyti daugiabučiai gyvenamiejinamai Draugystės gatvėje. 1970 metaiskatilinė perduota Kauno šilumos tinklams, kiekvėliau – Alytaus šilumos tinklams.Plečiantis miestui ir pramonei, 1974 metais kartusu Putliųjų verpalų fabriku pastatyta Marijampolėskatilinė Nr. 2, tapusi pagrindine. Miesto poreikiamstenkinti nutiesta magistralinė 500 mm diametro šilumostrasa. Naujoje katilinėje sumontuoti du garokatilai GM-50-13/250 ir du vandens šildymo katilaiPTVM-50, visiškai tenkinę miesto poreikius.Rajoninė katilinė Nr. 1 tapo rezervine. Pastarąjįkartą ji remontuota 1980 metais. Kadangi beveiknebuvo naudojama, nebuvo ir remontuojama.1998 metais, panaikinus mazuto ūkį, katilinė buvolikviduota. Plečiama buvo tik katilinė Nr. 2: čia pastatytasdar vienas garo katilas GM-50-13/250, vėliau– vandens šildymo katilas KVGM-50.Augant energijos poreikiams, vadovaujantisperspektyviniais 1979 ir 1988 metų Marijampolėsmiesto šilumos tinklų plėtros projektais, pietinėjemiesto dalyje, netoli cukraus fabriko, numatytapastatyti katilinę Nr. 3, o cukraus fabriko katilinę– nebeeksploatuoti. Tačiau 1990 metais, pasikeituspolitinei situacijai Lietuvoje, Marijampolėsmieste sustojo daugumos pramonės įmonių darbas.Šilumos naudojimas smuko apie tris kartus.„Marijampolės šilumos“direktoriusJuozas Bartaškevičius.Todėl buvo sustabdytas rajoninės katilinės Nr. 2išplėtimo projektas, nebereikalinga tapo ir katilinėsNr. 3 statyba.Esami 700 mm diametro šilumos tinklai dirbopuse pajėgumo, nebuvo techninės būtinybėsplėtoti šilumos tinklus. Taip pat daugelis pramonėsįmonių nustojo tiekti šilumos energiją gyventojams.Todėl, remiantis tuomečio energetikosministro įsakymu, visas katilines, kurių įrengtagalia viršijo 3 MW, turėjo perimti viena įmonė. Taibuvo bene didžiausia filialo plėtra geografiškai,nes perimtos Kazlų Rūdos, Buktos, Baraginės irJusevičių gyvenviečių katilinės. Visos jos buvo labaiprastos būklės, įmonei jas teko atkurti savolėšomis.Kitas plėtros etapas vyko 2000 metais, vykdantadministracijos paskirstymo reformą. Jos metubuvo panaikinta Marijampolės rajono savivaldybėskatilinė, o aplinkinės Kumelionių, Meškučių,Patašinės ir Triobiškių katilinės prijungtos prieMarijampolės miesto. Tačiau jau 2002 metais, sumažėjusvartotojų skaičiui, nustotas tiekti garas.Susiklosčiusi situacija lėmė, kad šiuo metu Marijampolėsmiestui šilumą tiekia viena katilinė,eksploatuojama viena magistralinė šilumos tinklųlinija. Pastaroji filialo plėtra vyko 2008 metais prijunguseksploatuoti Palių katilinę......................................................... 54

Šiuo metu filialui priklauso 17 katilinių, kurioseyra 51 katilas, o jų bendroji įrengta galia yra 350MW. Katilai kūrenami mediena, dujomis, durpėmis,mazutu, skalūnų alyva. Pagal poreikį remontometu naudojama mobilioji katilinė, kūrenamadyzeliu. Kasmet vidutiniškai pagaminama 12 000MWh elektros energijos, į tinklus patiekiama 198260 MWh šilumos energijos. Ši vartotojus pasiekiavamzdynais, kurių bendras ilgis filiale siekia 79 km,o diametras – nuo 25 iki 700 mm. Filialo tiekiamašilumos energija aprūpinama 14 800 vartotojų.Nuo 2000 metų Marijampolės savivaldybėšilumos ūkį išnuomojo UAB „Litesko“, kuri nedelsiantpasinaudodama pasauline kompanijųgrupės „Dalkia“ praktika ėmėsi ūkio atnaujinimodarbų. Nuo veiklos pradžios, kai didžiąją darbodalį sudarė avarijų likvidavimas ir investiciniųprojektų (jų vertė 2012 metų pabaigoje siekėdaugiau kaip 71 mln. litų) rengimas, atsidavusiųdarbuotojų dėka ne tik pereita prie visai kitokiosdarbo kultūros, bet ir sukurtos saugios darbo vietos,sumažinta aplinkos tarša, užtikrinta, kad ištekliaibūtų naudojami ekonomiškai.Viena didžiausią įtaką turėjusių investicijų įMarijampolės rajoninę katilinę – 2004 metaispradėta biokuro katilo KE-25-24-350C (galingumas– 16 MW) su verdančio sluoksnio pakura ir2,5 MW galios garo turbina statyba. Šio investicinioprojekto vertė – daugiau kaip 11,528 mln.litų. Darbai baigti 2006 metų gruodį, ir katilaspradėtas eksploatuoti. Siekiant vis geresnių rezultatų,jau 2009-aisiais pradėti 4,5 MW galioskondensacinio dūmų ekonomaizerio garo katiluiKE-25-24-350C statybos darbai. Jų vertė – per6,244 mln. litų. 2010 metų gruodį ekonomaizerispradėtas eksploatuoti.Bendrai įmonė į filialo eksploatuojamas katilinesiki 2012 metų pabaigos investavo daugiaukaip 35,658 mln. litų. Tokiu būdu 2012 metaisMarijampolės mieste gamyba biokuru sudarė54,5 proc. visos gamybos, o šiltnamio efektą sukeliančiųCO 2dujų emisija į atmosferą, palyginti2011 metus su 2005-aisiais, sumažėjo 18 625 tper metus, arba 51,49 proc.Buvo investuojama ir į šilumos tinklus: nuolatrekonstruojami tinklai, keičiami kompensatoriai,tiesiami nauji tinklai. Iki 2012 metų pabaigos rekonstruotabeveik 21 km ir naujai nutiesta beveik2 km tinklų. Bendra investicijų vertė į šilumos tinklussiekė 24,306 mln. litų.Siekdama užtikrinti paslaugų kokybę ir efektyvųtiekimą, įmonė nuolat investavo į šilumospaskirstymą vietoj grupinių karšto vandens ruošimoįrenginių statydama naujus šilumos punktusir renovuodama senus. Bendra investicijų vertė įšilumos paskirstymą – 11,133 mln. litų.55...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Palangos šiluma“Klaipėdos pl. 63,LT-00148 PalangaTel. (8 460) 51 431Faks. (8 460) 52 382Centralizuotai šildyti Palangos miestą ir Šventosiosgyvenvietę pradėta 1958–1963 metaispastačius pirmuosius daugiabučius namus tuometu dislokuotų Sovietų Sąjungos karinių pajėgųkarininkams. Šiluma šildymui buvo tiekiamaiš grupinių katilinių, kūrenamų anglimis. Tai buvomažos katilinės keliems namams.Intensyvi daugiabučių namų statyba pradėta1969 metais. Tuomet šiluma į namus buvo tiekiamaiš grupinių katilinių, kūrenamų anglimis.1972-aisiais į Palangos miestą nutiesus gamtiniųdujų vamzdynus, visos mažos katilinės buvo dujofikuotos.1976 metais pastatyta rajoninė katilinė, iškurios šilumos tinklai buvo tiesiami į naujai statomusgyvenamuosius kvartalus ir poilsio beigydymo kompleksus. Šią katilinę eksploatavoKlaipėdos VRE.Miestų ir rajonų savivaldybių pageidavimureorganizavimo metu iš regioninių šilumos tiekimoįmonių buvo atskiriami konkrečios savivaldybėsteritorijoje esantys regioniniai padaliniai. SPUAB Palangos šilumos tinklai įregistruota 1998metais, netrukus ji reorganizuota į UAB Palangosšilumos tinklus. Įmonėje dirbo 120 darbuotojų.2000 metų gruodį šilumos tiekimo įmonę Palangosmiesto savivaldybė 15 metų išnuomojoUAB „Litesko“, kuri priklauso didžiausiai Europojeenergetikos paslaugų kompanijai „Dalkia“. Šiįmonė įkūrė filialą „Palangos šiluma“, eksploatuojantįšilumos ūkį Palangos mieste ir Šventosios„Palangos šilumos“direktoriusRimantas Kregždė.gyvenvietėje. Išnuomojus šilumos ūkį, šilumątiekė Palangos rajoninė katilinė ir 13 mažesniogalingumo katilinių. Trys mažo galingumo katilinėspertvarkytos į atskirus grupinius vandensšildymo įrenginius, ir jie šilumos tiekimo tinklaisprijungti prie rajoninės katilinės. Likusios mažogalingumo katilinės visiškai automatizuotos, taigigali dirbti be aptarnaujamojo personalo.Nuo nuomos pradžios UAB „Litesko“ investuojaį šilumos ūkį, rekonstruoja šilumos tinklus.Bendrovė daugiausia investicijų skyrė katilinėmsmodernizuoti, šilumos trasų ir punktų renovacijai,atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai,naujiems klientams prijungti ir modernioms informacinėmstechnologijoms diegti.2002 metais Palangoje rekonstruojant rajoninękatilinę įrengtas 6 MW galios biokuro katilas,kuriuo pagaminama visa miestui reikalingašiluma vasaros sezono metu. Žiemą papildomaideginamos gamtinės dujos. Šilumos gamybainaudojamas vietos biokuras (smulkintos malkos,medienos atliekos), perkamas iš medienos perdirbimoįmonių. Šiandien šiluma pigiausia tuoseLietuvos miestuose, kur plačiai naudojamas daugiaunei dukart už dujas pigesnis biokuras.2002 metais įrengti vandens šildymo katilų Nr.3 ir Nr. 4 dūmų rekuperatoriai – jie katilų efekty-........................................................ 56

vumą padidino iki 94 proc. 2004-aisiais rekonstruotakatilinė Šventosios gyvenvietėje: ji visiškaiautomatizuota ir valdoma iš Palangos rajoninėskatilinės valdymo pulto. Šventosios gyvenvietėjerenovuoti visi šilumos punktai, todėl pereitaprie dvivamzdės šilumos tiekimo sistemos. Dėlto smarkiai sumažinti šilumos tinklų nuostoliai ireksploatavimo sąnaudos.2007 metais rajoninėje katilinėje vienas garokatilas DKVR-10/13 (veikęs nuo katilinės pastatymo)pakeistas 7,8 MW galios vandens šildymokatilu su moduliuotu dujiniu degikliu, taip patįrengtas kondensacinis biokuro katilo ekonomaizeris.Bendras biokuro katilo su ekonomaizeriuefektyvumas padidėjo iki 94 proc., sumažėjoaplinkos tarša kietosiomis dalelėmis. Siekiantmažinti šilumos gamybos sąnaudas, investuota įelektros energijos taupymo priemones. 2011 metaisįrengti vandens šildymo katilo dažnio keitikliaiventiliatoriams ir cirkuliaciniams siurbliams.Senus šilumos tinklus pradėta atnaujinti 2007metais – pakeista 205 m magistralinių tinklų.2011-aisiais pakeista 2,8 km senų šildymo tinklųgyvenamuosiuose kvartaluose (10 proc. visų šilumostinklų).Filialas „Palangos šiluma“ Palangos mieste irŠventosios gyvenvietėje renovavo 205 šilumospunktus, įrengė nuotolinio stebėjimo įrangą 203šilumos punktuose. Tai leido ne tik smarkiai sumažintinuostolius šilumos perdavimo tinkle, pagerintipastatų šildymo kokybės paslaugas, betir užtikrinti aukštesnės kokybės paslaugas klientams– šiandien šildymo režimą gali pasirinkti visųrenovuotų šilumos punktų pastatų vartotojai.Šiuo metu Palangoje ir Šventojoje veikia11 katilinių, kurių bendra įrengta galia yra 97,4MW, iš jų didžiausia – Palangos rajoninė katilinė(90,8 MW galios). Filialas „Palangos šiluma“eksploatuoja 34,8 km šilumos tinklų, šilumatiekiama į 332 objektus, įmonėje dirba41 darbuotojas.57...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“Lygumų g. 69,LT-87145 TelšiaiTel. (8 444) 78 561Faks. (8 444) 78 561Reorganizavus SP AB „Lietuvos energija“,1997 metų rugpjūčio 15 dieną buvo įregistruotaSP AB Telšių šilumos tinklai. Tuo metu Telšiuoseveikė 6 kvartalinės katilinės. Birutės–Sedosgatvių katilinėje 1976 metais buvo atliekamaskompleksinis kapitalinis remontas. Kietąjį kurąnorėta pakeisti skystuoju. Projektas parengtasremiantis projektavimo užduotimi ir skystojokuro aikštelės parinkimo aktu. Kūrenimui turėjobūti naudojamas skystasis krosnių kuras – destiliatas,pristatomas autocisternomis. Kuro saugyklanumatyta viršžeminė, susidedanti iš šešiųplieninių cisternų, kurių talpa – po 50 m 3 . Kurasį katilinę turėjo patekti savitekiu. Destiliatui supiltiiš autocisternų į rezervuarus jungiamojojekatilinės pastatų dalyje suprojektuota siurblinėsu supylimo filtru.Iki tol katilinėje buvo deginamas kietasis kuras.Esami kietojo kuro katilai ir vamzdynai buvodemontuojami. Gyvenamiesiems namams šildytipastatyti 9 katilai „Universal-6“, kurių kiekvieno šildymopaviršiaus plotas – 46,2 m 2 , o karštam vandeniuitiekti buvo naudojami tokie pat šeši katilaiir du lygiagrečiai sujungti greitaeigiai šildytuvai– keturių sekcijų, 200 mm diametro ir 4 m ilgio.Termofikaciniam vandeniui papildyti buvo statomiNa- katijoniniai filtrai, o šaltas vanduo, priešpatekdamas į greitaeigį šildytuvą, buvo suminkštinamaselektromagnetiniame filtre EMA-15. Katilineivėdinti ant stogo buvo pastatyti deflektoriai,o avariniam vėdinimui – stoginiai ventiliatoriai.„Telšių šilumos“direktoriusAlfredas Miltenis.Žemaitės kvartalinė katilinė pastatyta 1977metais. 1984-aisiais joje sumontuoti keturiDKVR-2,5/13 tipo katilai, iš kurių du dirbo nuolat.Pagrindinis naudojamas kuras buvo dujos, o rezervinis– skystasis kuras. 1990 metais Žemaitėskatilinėje sumontuota saugumo ir reguliavimoautomatika, kuri užtikrino saugų gamtinėmisdujomis dirbančių katilų eksploatavimą, o signalizacijainformuodavo apie kontroliuojamų parametrųnukrypimą nuo leistinų ribų.1992 metais Telšių energetiniuose įrenginiuosepanaudoti ultragarsiniai įrenginiai, saugantysvandens ruošimo įrenginius ir vandensšildymo katilus nuo nuovirų susidarymo ant jųelementų paviršiaus. Vandens ruošimo įrenginiaine visada užtikrindavo ilgalaikį ir patikimągaro bei vandens šildymo katilų eksploatavimą.Tuo metu ne visada buvo įmanoma tinkamaiapsirūpinti cheminiais reagentais, trūko kvalifikuotopersonalo. Dėl šių priežasčių energetiniaiįrenginiai buvo eksploatuojami nepatenkinamai.Kartu su cheminiais vandens ruošimo metodaissėkmingai buvo pradėti naudoti ir fiziniai, saugantysšilumos mainų įrenginius nuo nuovirų susidarymo.Ypač efektyvus buvo ultragarsinis metodas......................................................... 58

SP AB Telšių šilumos tinklai veikė neefektyviai,buvo įklimpusi į didžiules skolas, jau nebeturėjolėšų atsiskaityti su tiekėjais už kurą. Telšiuosevasaros metu gyventojams nebebuvo tiekiamaskarštas vanduo. Todėl Telšių rajono savivaldybėstaryba priėmė sprendimą Telšių miesto šilumosūkį išnuomoti 15 metų.2000 metų rugsėjo 28 dieną Telšių rajonosavivaldybė ir UAB „Litesko“ pasirašė sutartį dėlTelšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo.Taip 2001 metais šiame mieste darbąpradėjo UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“. 2002metais rekonstruojant Luokės kvartalinę katilinępastatytas ir įrengtas 5 MW galios biokuro katilas.Dėl šios technologijos įdiegimo net 44 proc.sumažėjo gamtinių dujų naudojimas Telšiuose.Per 10 pastarųjų metų modernizuoti 194 šilumospunktai – jie leido smarkiai sumažinti nuostoliusšilumos perdavimo tinkluose. 2001 metaisnuostoliai šilumos trasose sudarė 26 proc., o šiuometu neviršija 14 proc.Nuo 2001 iki 2013 metų bendrovė „Litesko“į Žemaitijos sostinės šilumos ūkį investavo 21,3mln. litų nuosavų lėšų. Bendrovė daugiausia lėšųskyrė katilinėms modernizuoti, šilumos trasomsrenovuoti, atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai,naujiems klientams prijungti ir moderniomsinformacinėms technologijoms diegti. Nuo patdarbo pradžios įmonė visus finansinius įsipareigojimusvykdo pagal šilumos ūkio nuomos sutartyjenumatytą grafiką.59...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“Birutės g. 8A,LT-70145 VilkaviškisTel. (8 342) 52 109Faks. (8 342) 52 196Šilumos tiekimas Vilkaviškyje pradėtas 1964metais. Katilinėje sumontuoti 3 kietojo kuro katilai„Universal 5“. Pirmieji vartotojai – daugiabučiainamai Vilniaus ir Gedimino gatvėse. Plečiantisdaugiabučių namų statybai Kęstučio ir Maironiogatvėse didėjo šilumos gamybos ir aprūpinimošilumos energija poreikis naujiems vartotojams.Todėl buvo sumontuoti dar 8 kietojo kuro katilai„Universal 5“. Katilinę eksploatavo Vilkaviškiomiesto vandens tiekimo įmonė.Iki 1971 metų Vilkaviškio mieste veikė 28 vietoskietojo kuro katilinės. Tais pat metais Vilkaviškiorajoninė katilinė buvo perduota Vilkaviškio komunaliniųįmonių kombinatui ir pradėta rekonstruoti.Pastatytas mazuto talpyklos pastatas, katilinėskaminas, sumontuoti du garo katilai DKVR-6,5,vienas užkurtas. 1971 metų lapkritį užkurtas ir antrasgaro katilas. Trečias sumontuotas ir užkurtas1975-aisiais. Toliau plečiantis daugiabučių namųstatybai, sumontuotos ir nutiestos trasos iki Birutės,Gedimino ir Statybininkų gatvių. Pradėtasnaujas etapas – šilumos energiją bei karštą vandenįtiekiant centralizuotai ir gaminant garo katilais.1973 metų rugsėjį, susikūrus Jungtinių katiliniųir šilumos tinklų direkcijai, į ją buvo priimtiVilkaviškio, Ukmergės ir Biržų šilumos tiekėjai.1983-iaisiais direkcija reorganizuota į valstybėsįmonę „Šiluma“, o katilinė – į valstybės įmonęVilkaviškio miesto šilumos tinklus.1985 metais sumontuotas ketvirtas garo katilasDE-25. Tais metais prie Vilkaviškio miesto šilumostinklų prijungta Virbalio miesto katilinė.„Vilkaviškio šilumos“direktoriusJuozas Bartaškevičius.1994 metais smulkieji šilumos energijos gamybosvienetai sujungti į vieningą Lietuvos energetikossistemą, Vilkaviškio šilumos tinklai prijungtiprie Alytaus šilumos tinklų. 1990 metais Vilkaviškiorajoninėje katilinėje sumontuotas penktas garokatilas DE-25.1993-iaisiais prie Vilkaviškio šilumos tinklų prišlietaKybartų katilinė, o 2000 metais – Pilviškiųbei Paežerių katilinės.Tais pat metais Vilkaviškio šilumos ūkį išsinuomojusUAB „Litesko“, įregistruotas filialas„Vilkaviškio šiluma“. Šiuo metu čia dirba 46darbuotojai. Priežiūros technikė Vidutė Narbutavičienėdarbuojasi nuo 1972 metų, inžinieriusVytautas Senkus bei RŠT ir kt. darbų grupės viršininkasValdemaras Grigaitis – nuo 1979-ųjų.Vyresnioji klientų vadybininkė Regina Brokienė iršilumos specialistas koordinatorius Vytautas Ragaišisdirba nuo 1986 metų.Jau rekonstruotos Vilkaviškio, Kybartų, Virbalio,Paežerių ir Pilviškių katilinės. Virbalio katilinė atlikusrekonstravimo darbus visiškai automatizuota,taigi dirba be nuolatinio personalo ir yra valdomaper nuotolį iš Vilkaviškio rajoninės katilinės. Paežeriųir Pilviškių katilinės demontuotos, pastatytosnaujai ir automatizuotos, dirba be nuolatinio personaloir yra valdomos nuotoliniu būdu......................................................... 60

2002 metais Kybartuose už 1,5 mln. litų sumontuotas1,5 MW galios visiškai automatizuotasbiokuro katilas su kuro padavimo ir pelenų šalinimosistemomis bei kuro sandėliu. 2004-aisiais Vilkaviškiokatilinėje Nr. 1 demontuotas garo katilasDKVR, kuris buvo pritaikytas kūrenti tik mazutą– vietoj jo pastatytas 2,5 MW galios biokuro katilas.Tais pat metais pastatyti du vandens šildymokatilai, įrengti mažų katilų kuro rezervuaraiir siurblinė. 2007 metais pastatytas rezervinis 2MW galios skystojo kuro katilas ir optimizuotakatilinės vamzdynų bei įrengimų schema. Katilinėsgalia padidinta iki 7,013 MW. 2008 metaiskatilinės garo katilas pervestas dirbti vandensrežimu.Vilkaviškio rajoninėje katilinėje sumontuotinauji įrengimai: katilas DEV-25-14 su degikliu„Petro“, karo katilas BHP-1000, vandens šildymokatilai VK-21, automatinė nepertraukiamoveikimo vandens ruošimo įranga. Naujai sumontuotasdūmsiurblio dažnio keitiklis, šilumostinkle įrengta parametrų monitoringo sistema,atlikti kiti darbai. Rekonstruotos senosir pastatytos naujos šilumos trasos. Iš viso Vilkaviškiofiliale naujo tipo bekanaliais šilumostinklais pakeista apie 7 tūkst. m nusidėvėjusiųsenų kanalinių šilumos trasų. Automatizuotišilumos punktai, modernizuoti daugiabučiųnamų šilumos punktai, įrengti automatizuotišilumos mazgai, užtikrintos kokybiškesnės paslaugos.Filialas paslaugas teikia 261 vartotojui. Iš jų62 – individualieji namai. 104 daugiabučiamstiekiama šilumos energija ir karštas vanduo.2000–2001 metais renovuoti 98 šilumos mazgai.Šiuo metu jų renovuota jau 109. Sumontuotos65 nuotolinio nuskaitymo sistemos su valdikliaisRUBISAFE. Įrengus elektroninius karštovandens skaitiklius su galimybe duomenis nuskaitytiper nuotolį, vartotojai pajuto akivaizdžiąekonominę naudą.61...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Mažeikių šilumos tinklaiMontuotojų g. 10,LT-98101 MažeikiaiTel. (8 443) 98 171Asociacijos narys nuo 1999 m.Mažeikių gyventojams iki 1974 metų šilumabuvo tiekiama iš įvairiausių šaltinių: Mažeikiųelektrotechnikos gamyklos, Mažeikių kompresoriųgamyklos, kvartalinės katilinės, laikinosiosstatybos tresto katilinės.1974 metais pastačius Mažeikių katilinę ir nutiesusmagistralę, namai buvo prijungti prie naujosioskatilinės. Nuo 1975-ųjų Mažeikių katilinę ir šilumostinklus iš naftos perdirbimo įmonės perėmėŠiaulių Rėkyvos VRE. Vėliau ši buvo reorganizuota irtapo Šiaulių ŠT. Mažeikių šilumos ūkis tuomet vadinosiŠiaulių ŠT katilų ūkio tarnyba Nr. 4.1993 metų gegužės 1 dieną Mažeikių katilinėprijungta prie Lietuvos valstybinės energetikos sistemosfilialo Mažeikių termofikacinės elektrinės.1997 metų liepos 1 dieną įsteigta specialiosiospaskirties akcinė bendrovė Mažeikių šilumostinklai. 2003 metais jos statusas pakeistas į uždarosiosakcinės bendrovės. Pagrindinis akcininkas– Mažeikių rajono savivaldybė, valdanti 99,9proc. visų akcijų.2001 metais Reivyčių katilinėje 2 mazuto katilaibuvo pakeisti 1,5–2,5 MW galios biokurokatilais. 2002-aisiais modernizuota ir Mažeikiųkatilinė. Buvo praplėsta centrinė katilinė ir sumontuotasvienas 10 MW galios biokuro katilasDE25-14 su kuro sandėliais ir kitais pagalbiniaisįrenginiais. 2003 metais demontuotas senas garokatilas, jo vietoje įrengtas 12 MW galios biokurukūrenamas garo katilas DE25-14.2005 metais sumontuoti tinklo siurblių dažniokeitikliai su filtrais 160 kW galingumo ben-UAB Mažeikių šilumostinklų gen. direktoriusJonas Jurkus.drovei leido elektros energijos poreikį sumažintiapie 15 proc. Investicija buvo įgyvendinta gavussubsidiją iš Švedijos nacionalinės energetikosagentūros (SIDA).2006 metų gegužės 19 dieną paleistas kondensacinisekonomaizeris, kurio maksimali šilumosgalia – 6 MW. Investicija į ekonomaizerį siekė3 mln. litų. Dalį lėšų skyrė Lietuvos aplinkos apsaugosinvesticijų fondas, likusi dalis – Mažeikiųrajono savivaldybės ir pačios bendrovės pinigai.2007 metais bendrovė demontavo du PTVM-30M mazutu kūrenamus vandens šildymo katilus– jų vietoje įrengti kompanijos „Thermax“ 30MW ir 16 MW galios dujiniai vandens šildymokatilai. Abu sumontuoti bendrovei gavus ESstruktūrinių fondų paramą – 3,3 mln. litų. Katilinėjeįdiegtas kompiuterizuotas katilų valdymas,užtikrinantis įrengimų ir personalo darbo operatyvumąbei saugumą. 2007 metais sumontuotas0,68 MW galios vandens šildymo katilasVŠK-31, kūrenamas biokuru rezervinėje ligoninėskatilinėje.Bendrovė taip pat renovavo vandens ruošimoūkį – dabar vandens sunaudojama apietris kartus mažiau. Chemijos ceche senieji vandensruošimo filtrai demontuoti ir naudojamikaip atsarginės vandens laikymo talpos. 2008........................................................ 62

metais įgyvendintas dūmtakio projektas, kurisleidžia į ekonomaizerį nukreipti ir dujinių katilųdūmus.2008 metų spalio mėnesį perimta Viekšniųmiestelio katilinė su šilumos tinklais. 2009-aisiaisjoje atliktas kapitalinis katilo VŠKP-2, kūrenamobiokuru, remontas. Katilinėje kaip pagrindiniskuras naudojamas biokuras. 2010 metais Mažeikiųkatilinėje sumontuotas 8 MW galios biokurukūrenamas vandens šildymo katilas AK-8000K.2011-aisiais Mažeikių katilinėje atlikta mazutokuro ūkio rekonstrukcija, pritaikant kūrenti krosniųkurą (E klasės dyzeliną). Tais pat metais čiasumontuoti du giluminiai arteziniai gręžiniai gamybiniamvandeniui ruošti. Jų našumas – po 12m 3 /val.2010–2011 metais Mažeikių mieste atlikta magistralinėsšilumos tiekimo trasos nuo Mažeikiųkatilinės iki Ventos gatvės rekonstrukcija, kuriosinvesticija sudarė 9,1 mln. litų. Projektui gauta ESstruktūrinių fondų parama. Buvo pakeista 1939m magistralinės šilumos tiekimo trasos, taip patvamzdyno atšaka Montuotojų gatvėje, kurios ilgissiekia 413 metrų.2011 metais bendrovė į šilumos ūkio modernizavimąinvestavo 6,8 mln. litų. Visos šiospriemonės užtikrino, kad UAB Mažeikių šilumostinklų katilinės šiuo metu atitinka ES nustatytusstandartus.Šiuo metu įmonė įgyvendina projektą „2 po5 MW biokuru kūrenamų katilų su pagalbiniaisįrenginiais statyba“, kuriam gauta Aplinkos ministerijosparama – 4,78 mln. litų. Projektą planuojamaįgyvendinti 2013 metų IV ketvirtyje.2012 metais 85 proc. šiluminės energijos pagaminamabiokuru, o tai leidžia išlaikyti vienąmažiausių šilumos kainų Lietuvoje. Svarbiausia,kad naudojant biokurą mažiau teršiama aplinka,sumažėjo mokesčiai už aplinkos taršą, gaunamospajamos už nepanaudotus apyvartiniustaršos leidimus. Juos galima parduoti kitomsįmonėms, o gautas lėšas panaudoti gamybaimodernizuoti.UAB Mažeikių šilumos tinklų parduodamas šilumoskiekis – apie 140 tūkst. MWh kasmet. Šiuometu bendrovė turi per 14 tūkst. abonentų. Daugiaukaip 90 proc. jų – daugiabučių namų gyventojai.63...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Molėtų šiluma“Mechanizatorių g. 7,LT-33114 MolėtaiTel. (8 383) 51 962Asociacijos narys nuo 2004 m. (steigėjas)UAB „Molėtų šiluma“ kūrėsi ir plėtėsi buvusiogamybinio susivienijimo „Lietuvos žemės ūkiotechnika“ katilinės bazėje. 1988–1989 metaisbaigti tiesti centrinio šilumos tiekimo tinklai, pastatytigrupiniai karšto vandens ruošimo įrenginiai,pakloti karšto vandens tiekimo vamzdynai,uždarytos paskutinės tuo metu Molėtų miesteveikusios akmens anglimi kūrenamos katilinės,šilumą gaminusios įstaigoms bei daugiabučiųnamų gyventojams.„Molėtų šiluma“ kaip uždaroji akcinė bendrovėpradėta steigti 2000 metų gegužės 31 dienąreorganizavus SP AB Vilniaus šilumos tinklus.Tuo metu nutarta įkurti SP UAB Molėtų šilumostinklus. 2003 metų balandžio 14 dieną visuotiniameakcininkų susirinkime pakeistas įmonėsstatusas ir pavadinimas – ji tapo UAB „Molėtų šiluma“.Bendrovės savininkai yra 15 akcininkų, iškurių 14 – fiziniai asmenys, 1 – juridinis asmuo,t. y. rajono savivaldybės taryba, valdanti 99,99proc. akcijų paketą.Šiuo metu šiluma ir karštas vanduo tiekiamasMolėtų miesto ir Giedraičių bei Naujasodžiogyvenvietėms: 1768 butams (99 daugiabučiamsnamams), 18 individualiųjų gyvenamųjųnamų ir 48 įstaigoms bei organizacijoms.Molėtų miesto katilinėje veikia trysDKVR-6,5 mazutu (vienas garo ir du vandensšildymo) ir du biokuru kūrenami katilai.Vienas pirmųjų Lietuvoje 1994 metaispastatytas danų gamybos GVB-11 markės4 MW galios biokuro vandens šildymo katilas,2001 metų lapkritį pradėtas eksploatuotiUAB „Molėtų šiluma“direktorius Juozas Kuliešius.5 MW galios UAB „Kazlų Rūda“ suprojektuotasir įrengtas katilas DE-10. Bendras projektinisMolėtų miesto katilinės galingumas – 24MW. Bendrovė, be Molėtų miesto, gaminair tiekia šilumą Giedraičių miestelio, Naujasodžiogyvenvietės gyventojams, šių gyvenviečiųmokykloms bei vaikų darželiams.Įmonėje per metus pagaminama ir parduodamaapie 25–28 tūkst. MWh šilumos energijos.Bendras eksploatuojamų termofikaciniovandens tinklų ilgis yra 12,716 km, iš jų299 m – Giedraičių miestelyje, 418 m – Naujasodžiogyvenvietėje.Didelis dėmesys skiriamas šilumos energijaitaupyti ir šilumos nuostoliams tinkluose mažinti.2001 metais šilumos nuostoliai tinkluose siekėapie 28 proc., dabar jie smuko iki 15–16 proc.Apie 10 proc. šilumos nuostolių sumažėjo panaikinusgrupinius karšto vandens ruošimo įrenginiusir karšto vandens trasas, šilumą pradėjustiekti dvivamzde sistema, rekonstravus termofikaciniovandens trasas. Šilumos gamybos įrangaiir energijos perdavimo tinklams modernizuotibendrovė kasmet vidutiniškai investuoja apiemilijoną litų.Apie 70 proc. susidėvėjusių tinklų pakeistanaujais bekanaliu būdu paklotais vamzdžiais......................................................... 64

Panaikinti grupiniai karšto vandens ruošimoįrenginiai ir nuolatinė karšto vandens skaitikliųpatikra vien karšto vandens ruošimo ir tiekimoišlaidas sumažino 60–70 proc.Bendrovėje didelis dėmesys skiriamas šilumosgamybos efektyvumui didinti ir darbo stabilumuiužtikrinti. 2007 metų pradžioje nutarta statytikondensacinį 1,7 MW galios ekonomaizerį. Kondensacinioekonomaizerio statyba, į kurią investuota2,3 mln. litų, jau baigta. Šis įrenginys, kurįnaudojant dūmų išvalymo koeficientas padidėjoiki 98 proc., pradėtas eksploatuoti 2008 metų balandžio23 dieną.Siekiant didinti katilų darbo bei šilumos energijosgamybos efektyvumą, prie Molėtų miestokatilinėje eksploatuojamų smulkinta medienakūrenamų 5 MW galios DE-10 ir 4 MW galiosGVB-11 katilų 2008 metais papildomai pastatytas1,7 MW galios kondensacinis ekonomaizeris.Ši įranga su pagalbiniais įrengimais sumontuotasiekiant išnaudoti kondensacinę vandensšildymo katilų DE-10 ir GVB-11 dūmų šilumą irgerokai sumažinti į atmosferą išmetamų teršalųkiekį.AB „Molėtų šiluma“ siekia, kad šilumos energijoskaina būtų žemesnė net tuomet, kai energetikosresursai – mazutas, gamtinės dujos – nuolatbrangsta. Gamtinių dujų kainų šuolis netiesioginęįtaką padarė ir Molėtams, nes kartu brango irbiokuras, o mazuto kainų augimo padarinių pavykoišvengti perėjus prie biokuro. Jį deginantgaunama beveik visa miestui reikalinga šilumosenergija. Mazutu dirbantys katilai įjungiami labairetai, tik dėl gedimų stabdant biokurą naudojantįkatilą.Siekiant užtikrinti termofikacinio vandenstinklo siurblių darbą Molėtų miesto katilinėjesutrikus elektros energijos tiekimui, 2007 metaispastatyta 60 kW galios dyzelinė elektrosstotis, veikianti automatiniu režimu.Analizuojant kuro naudojimą pagal rūšis, pagrindinisbendrame kuro balanse yra biokuras(98–100 proc.), likusi dalis yra mazutas ir krosniųkuras.65...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Pakruojo šiluma“Saulėtekio g. 34,LT-83133 PakruojisTel. (8 421) 61 139,(8 421) 61 458Asociacijos narys nuo 2003 m.Iki 1981 metų Pakruojo šilumos tiekimo ūkispriklausė šio rajono Komunalinių įmonių kombinatui.1981 metų spalio 1 dieną ūkis nuokombinato buvo atskirtas ir perduotas naujaisusikūrusiai įmonei, kuri vadinosi Jungtinių katiliniųir šiluminių tinklų direkcija. Ši priklausėKomunalinio ūkio ministerijos Respublikiniamgamybiniam šiluminės energijos tiekimo susivienijimui.1984 metais, persiskirstant ministerijoms, pasikeitėįmonės pavadinimas – ji tapo Pakruojo rajonokatilinės ir šilumos tinklais. 1989 metais Respublikinisgamybinis šiluminės energijos tiekimosusivienijimas virto gamybiniu susivienijimu „Šiluma“,o 1990 metų lapkričio mėnesį – valstybėsįmone „Šiluma“.1994 metų balandžio 1 dieną likviduojant„Šilumą“ įmonės turtas perduotas AB „Lietuvosenergija“ Šiaulių šilumos tinklams. Tuomet bendrovėspavadinimas tapo toks: „Šiaulių šilumostinklų Pakruojo šilumos tinklų rajonas“.Dar po kelių reorganizacijų 1999 metų gruodžio8 dieną įsteigta UAB „Pakruojo šiluma“.Vienintelis bendrovės akcininkas (100 proc.akcijų) – Pakruojo rajono savivaldybė. 2006 metųspalio 1 dieną UAB ,,Pakruojo šiluma“ minėjo 25metų sukaktį.Pagrindinė bendrovės veikla – šilumos energijostiekimas. Pagrindiniai vartotojai – gyventojai(73 proc.), 17 proc. vartotojų yra savivaldybės įmonės,10 proc. – kitos Pakruojo rajone veikiančiosįmonės bei organizacijos.UAB „Pakruojo šiluma“direktorius Jonas Bumelis.Iki 2000 metų UAB „Pakruojo šiluma“ eksploatavo13 katilinių, kūrenamų skystuoju kuru. Jų galingumasbuvo nuo 22,5 MW iki 100 kW.2000 metais katilinėse įrengti elektroniniaivaldikliai „Elfatherm E6“ ir telemetrinis duomenųperdavimo radijo tinklas. Katilinės pradėtoseksploatuoti automatiniu režimu, todėl aptarnaujamojopersonalo sumažėjo nuo 41 iki 16žmonių. Pakruojo rajoninėje katilinėje garo katilaiDE-10-14 GM perdirbti į vandens šildymokatilus, šilumos punktuose sumontuoti karštovandens ruošimo įrenginiai. Keturvamzdė termofikacinioir karšto vandens sistema pakeistadvivamzde. 2001 metais įrengti 36 automatizuotišilumos punktai. Tais pat metais, į Pakruojomiestą nutiesus gamtinių dujų dujotiekį, buvodujofikuotos Pakruojo rajoninė ir Ligoninėskvartalinė katilinės. 2005 metais dujofikuotosDvaro, Knygyno ir Buitinio katilinės.2006-aisiais į Pakruojo rajoninės katilinėstechnologinės įrangos rekonstravimą „Pakruojošiluma“ investavo 687,3 tūkst. litų. Rekonstrukcijosmetu Pakruojo rajoninėje katilinėje pakeistassusidėvėjęs katilas, įrengtas automatizuotasdujinis 5,7 MW galios katilas su kondensaciniuekonomaizeriu, rekonstruota elektros ir automatizavimoįranga......................................................... 66

Siekdama mažinti gaminamos šilumos energijossavikainą ir priklausymą nuo importuojamokuro, taip pat neigiamą poveikį aplinkai, 2009 metaisbendrovė investavo 980 tūkst. litų į Pakruojorajoninės katilinės 2 MW galios biokuru kūrenamovandens šildymo katilo su pagalbiniais įrenginiaisstatybą. Naudojamas kuras – standartizuotos medienosskiedros ir biokuro granulės. Rekonstrukcijosmetu įrengtas biokuro sandėlis, kuro padavimoįrenginiai, vidinis katilo ciklas su plokšteliniušilumokaičiu, dūmų valymo ciklonas, dūmsiurbė,cirkuliaciniai siurbliai.Siekdama atgaivinti neefektyvius, avaringusir didelių šilumos tiekimo nuostolių patiriančiusšilumos perdavimo tinklus, 2012 metais bendrovėmodernizavo 3006 m centralizuoto šilumostiekimo sistemos trasų. Susidėvėję vamzdžiaibuvo pakeisti poliuretanu gamykloje izoliuotaisvamzdžiais, šie buvo klojami bekanaliu ar oriniubūdu. Klojant naujus vamzdynus bekanaliu būdukamerose buvo keičiamos sklendės ir kita senareguliuojamoji bei uždaromoji armatūra. Modernizuojamišilumos tinklai buvo klojami naudojantismonitoringo sistema, kuri leidžia kontroliuotivamzdžių būklę. Projekto sąmatos vertė – 2,3 mln.litų, 50 proc. sumos finansuota iš Europos Sąjungosstruktūrinių fondų, likusi projektui reikalingųpinigų dalis – skolintos lėšos.Šilumos nuostoliai renovuotuose tinkluose sumažėjo1525 MWh per metus. Sumažėjus nuostoliamsvamzdynuose, sumažėjo ir naudojamo kuro,taip pat išmetamų į aplinką teršalų kiekis.67...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Panevėžio energija“Senamiesčio g. 113,LT-35114 PanevėžysTel. (8 45) 46 35 25Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)IstorijaPrieš penkiasdešimt metų, 1963 metų rugpjūčio2 dieną, buvo įsteigta Panevėžio rajoninių katiliniųir šilumos tinklų įmonė. Panevėžio šilumostinklų įmonės plėtra priklausė nuo Aukštaitijosregiono pramonės augimo. Kuo daugiau buvostatoma stambių gamyklų, gyvenamųjų namųkvartalų, tuo sparčiau augo šilumos poreikis – kartuplėtėsi šilumos gamybos ir tiekimo ūkis. Kasmetįmonėje buvo paklojama 2–4 km šilumostinklų, kas 2–4 metus pastatoma po naują garo irvandens šildymo katilą.Įmonė plėtėsi į savo šilumos ūkį priimdamamažesnius gamyklų ir rajonų šilumos tinklus.1964 metais Panevėžyje iš „Ekrano“ ir „Panevėžio stiklo“fabrikų buvo priimtos dvi rajoninės katilinės,1966 metais – Kėdainių „Smilgos“ katilinė, 1968metais – Rokiškio katilinė ir šilumos tinklai, 1969metais – „Utenos trikotažo“ katilinė ir šilumos tinklai,1978 metais – Utenos mėsos kombinato katilinė,1985 metais – Kėdainių katilinė ir šilumostinklai.Tarp svarbiausių įmonės istorijos įvykių visuometbus minimas 1965 metų sausis, kai buvopradėta tiekti šiluma Panevėžio „Ekrano“ gamyklai– tai buvo pirmoji garo produkcija. Tų pačiųmetų balandį Panevėžio katilinėje (Pušaloto g.)buvo užkurtas pirmasis garo katilas, o rugsėjį pradėtatiekti šiluma J. Janonio gatvėje veikiančiomsįmonėms.1967 metais imta eksploatuoti pirmąjį 50Gcal/val. galios vandens šildymo katilą Panevėžiokatilinėje (Senamiesčio g.).Lietuvos ūkio permainos, susijusios su nepriklausomybėsatkūrimu, iš esmės paveikė tuometęPanevėžio įmonę. Per labai trumpą laiką dalisstambių pramonės bendrovių, kurioms Panevėžiošilumos tinklų įmonė tiekė šilumą, sumažinogamybos apimtis, dėl to smuko gaminamos šilumosporeikis, kartu tapo nebereikalingi didelionašumo šilumos šaltiniai, kilometrai garo vamzdynų,kuriais į gamyklas tekėjo šiluma. Vis dėltobendrovė ekonominius ir materialinius reformųpadarinius ilgainiui sugebėjo amortizuoti.1992 metais Panevėžio šilumos tinklai perėmėeksploatuoti Kėdainių rajono Vilainių gyvenvietėskatilines ir šilumos tinklus, o 1994 metais– Panevėžio rajono Liūdynės, Biržų miesto irRinkuškių gyvenvietės, Rokiškio rajono BajorųAB „Panevėžio energija“ vadovai (iš kairės): įmonės technikosdirektorius Petras Diksa, įmonės generalinis direktoriusVytautas Šidlauskas, finansų direktorė Rita Morozovienė irgamybos direktorius Rolandas Bitcheris......................................................... 68

gyvenvietės, Zarasų miesto ir Užtiltės gyvenvietės,taip pat Kupiškio, Pasvalio miestų ir Subačiaus,Noriūnų, Joniškėlio gyvenviečių katilinesbei šilumos tinklus. 1997 metais į bendrovėssudėtį buvo priimtos Kėdainių rajono Josvainių,Krakių, Kunionių, Vainikų, Tiskūnų bei Pagiriųgyvenviečių katilinės ir šilumos tinklai, 2000-aisiais – Pasvalio rajono Narteikių gyvenvietėskatilinė ir šilumos tinklai.Svarbūs įmonės istorijai buvo 1997 metai.Nuo SP AB „Lietuvos energija“ buvo atskirtas Panevėžioregioninis šilumos tiekimo filialas. Miestųir rajonų savivaldybių pageidavimu reorganizavimometu iš regioninių šilumos tiekimo filialųbuvo atskirti konkrečios savivaldybės teritorijojeesantys regioninio filialo padaliniai. Utenos irBiržų rajono savivaldybėms pageidaujant filialopadaliniai buvo atskirti, įsteigtos atskiros bendrovės.Likusios regiono savivaldybės priėmėsprendimus likti regioninės bendrovės sudėtyje.Vietoj Panevėžio regioninio šilumos tiekimofilialo įsteigta SP AB Panevėžio šilumos tinklai.Ūkio ministerija neatlygintinai perdavė naujaiįkurtos bendrovės akcijas Panevėžio miesto irKėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Zarasų beiPanevėžio rajonų savivaldybėms. Jos šias akcijasturi iki šiol ir kaip akcininkai valdo bendrovę.Panevėžio miesto savivaldybė valdo 60 proc.akcijų, Kėdainių – 13 proc., Rokiškio – 7 proc.,Kupiškio – 6 proc., Pasvalio – 6 proc., Zarasų –5 proc., Panevėžio rajono – apie 2 proc. Mažoji dalisakcijų priklauso privatiems akcininkams. 2002metais AB Panevėžio šilumos tinklų pavadinimaspakeistas į AB „Panevėžio energija“.AB „Panevėžio energija“ šiandienTai viena stambiausių energetikos įmonių šalyje,gaminanti ir tiekianti šilumą Panevėžio, Rokiškio,Kėdainių, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų miestamsbei rajonams, gaminanti ir tiekianti elektrosenergiją į šalies elektros energijos perdavimo tinklą,atliekanti šildymo ir karšto vandens sistemųpriežiūrą, teikianti įvairias kitas paslaugas vartotojams.Regioninė bendrovė visiems regiono šilumosvartotojams taiko vienodą kainą – ji yra viena žemiausiųLietuvoje. Eksploatuojamose katilinėsešilumos gamybai naudojamos įvairios kuro rūšys,superkama šiluma iš nepriklausomų gamintojų,todėl bendrovė kainas išlaiko stabilias visiems vartotojamsvisose savivaldybėse, yra sudariusi sąlygasmažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimąir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.AB „Panevėžio energija“ iš viso dirba 596 darbuotojai,eksploatuojamos 37 katilinės, jose sumontuoti107 įvairaus tipo šilumos energijosgamybos įrenginiai: 17 garo, 90 vandens šildymokatilų. Bendras katilų našumas – 581 MW. Apie82 proc. šilumos gaminama nuosavuose šilumosgeneravimo šaltiniuose, 18 proc. superkama iškitų gamintojų.69...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiKasmet į tinklus vidutiniškai patiekiama apie800 tūkst. MWh šilumos energijos. Jos tiekimastermofikaciniu vandeniu sudaro 93 proc.,garo – 7 proc. Šiluma nuo šilumos šaltinių ikivartotojų tiekiama 361 km ilgio tinklais. Bendrovėtiekia šilumą daugiau kaip 62 tūkst. vartotojų.Didžiausia centralizuotos šilumos vartotojųgrupė yra gyventojai, kurie sudaro 69 proc. visųvartotojų. Pramonės įmonės sudaro 10 proc.visų vartotojų, kiti vartotojai – 21 proc.Bendrovės eksploatuojamų elektros energijosgamybos šaltinių įrengta elektros galia – 38MW. Nuo 2001 metų elektros energija gaminamaPanevėžio katilinėje (Pušaloto g.), o nuo 2008-ųjų – ir Panevėžio elektrinėje. Pagaminta elektrosenergija naudojama savo reikmėms, tiekiama įbendrovės katilines kituose rajonuose. Didžiojidalis elektros energijos yra parduodama.Nuo 2000 metų pradėtas eksploatuoti vartotojųšilumos ūkis. Šiuo metu AB „Panevėžio energija“eksploatuoja daugiau kaip 440 vartotojų šilumospunktų ir vidaus sistemas Panevėžyje, Pasvalyje,Zarasuose. Prižiūrimas ir gyvenamųjų namų, irnegyvenamosios paskirties objektų šilumos ūkis.Nuolat kontroliuojami šilumnešio parametrai irįvaduose, ir vidaus sistemose, prižiūrimi ir prireikusremontuojami šilumą naudojantys įrengimai.Šilumą naudojančių sistemų darbo režimas nustatomasir palaikomas atsižvelgiant į vartotojų pageidavimus.Didelis dėmesys skiriamas visų šilumosvartotojų švietimui, teikiamos konsultacijos,kaip ekonomiškai naudoti šilumą.Panevėžio mieste įdiegta atsiskaitomųjų šilumosapskaitos prietaisų, įrengtų vartotojųpastatų šilumos punktuose, nuotolinio duomenųnuskaitymo sistema. Jos įranga sumontuota1065 vartotojų pastatų šilumos punktuose. Pasitelkiantją vienu metu galima nuskaityti apskaitosprietaisų rodmenis ir juos naudoti šilumossąskaitoms išrašyti. Be to, duomenis galima nuskaitytipasirinktu periodiškumu per visą mėnesį,taigi įmanoma stebėti ir kontroliuoti šilumosskaitiklių darbą, analizuoti vartotojams tiekiamo........................................................ 70šilumnešio parametrus, vartotojų pastatuosenaudojamos šilumos sąnaudas ir net išsiaiškintišilumos grobstymo atvejus.Siekdama mažinti šilumos gamybos sąnaudasbei aplinkos taršą, bendrovė nuolat didelį dėmesįskiria investicinei politikai. Katilinėse atliekamosrekonstrukcijos, teršiantis aplinką kurasir brangios gamtinės dujos keičiami biokuru. AB„Panevėžio energija“ naudojamo kuro struktūrojebiokuras šiuo metu sudaro apie 41 proc.Įdiegtas kombinuotas elektros ir šilumos gamybosciklas Panevėžio elektrinėje padeda mažintibendras energijos sąnaudas ir kenksmingųteršalų išmetimą. Dėl termofikacinės elektrinėsstatybos Panevėžio mieste ne tik pagerėjo elektrosenergijos pardavimo veiklos rezultatai, bet irteikiama nauda visiems šilumos vartotojams. Uždirbtaspelnas iš parduodamos elektros energijosnaudojamas ne tik energetiniams projektamsįgyvendinti, bet ir šilumos kainai visuose bendrovėsprižiūrimuose regionuose mažinti.Vykdant AB „Panevėžio energija“ investicijųplanus, nuo 1998 iki 2012 metų jos į visų rajonųšilumos ūkį sudarė apie 330 mln. litų. Iš jų nuo2007-ųjų bendrovės modernizuojamų šilumostrasų, katilinių ir Panevėžio elektrinės projektamsįgyvendinti gauta 56,6 mln. litų Europos Sąjungos(ES) struktūrinių fondų paramos.PanevėžysPanevėžio miesto šilumos ūkis yra didžiausiasbendrovėje. Darbuotojų skaičius – 299, maksimalikatilinių galia – 308 MW, šilumos tinklųilgis – 174 km.1999 metais atsisakant neekonomiškos katilinėsLiūdynės gyvenvietėje Panevėžio rajone,buvo pastatyta automatizuota konteinerinė katilinė(nereikia personalo).2000 metais Panevėžio miesto taryba patvirtinoPanevėžio miesto šilumos tinklų strateginįplaną, kuriame numatyta pereiti prie uždaroskaršto vandens tiekimo sistemos ir pradėti vartotojųšilumos punktų renovaciją. Šiuo metu pa-

nevėžiečiams apie 70 proc. karšto vandens jauruošiama individualiuose bendrojo naudojimošilumokaičiuose. 2001 metais Panevėžio katilinėje(Pušaloto g.) pradėta elektros energijos gamyba,pastatyti du garo turbogeneratoriai, kuriųgalingumas – 2,5 MW.2003 metais, mažinant nuostolius garo tinkluose,įrengta vietos dujinė katilinė AB „Vilniausduona“. 2004-aisiais Panevėžio katilinėje (Pušalotog.) modernizuoti cheminio vandens valymoįrenginiai, panaudotos pažangios automatizuotovandens cheminio ir mechaninio valymo technologijos.2005 metais čia sumontuotas naujas16 MW galios vandens šildymo katilas.AB „Panevėžio energija“ sėkmingai įgyvendino130 mln. litų vertės pirmosios Lietuvojemodernios termofikacinės elektrinės statybosprojektą Panevėžyje. 2008 metais Panevėžioelektrinės statybai suteikta iki 20 mln. litų paramosiš ES struktūrinių fondų, Danijos vyriausybėprojektui įgyvendinti skyrė 12 mln. litų. Dujomiskūrenama 35 MW galios kombinuotojo ciklo Panevėžioelektrinė per metus gali pagaminti apie230 GWh šilumos ir apie 220 GWh elektros energijos.Įgyvendinant technines priemones tam, kadkuras šilumai gaminti būtų naudojamas efektyviai,2009 metais Panevėžio katilinėje (Senamiesčiog.) sumontuoti du nauji modernūs, efektyvūs po4 t/h garo katilai. Siekiant taupyti kokybišką požeminįgeriamąjį vandenį ir mažinti paviršiniųvandens telkinių užterštumą, sumontuota modernicheminio vandens ruošimo šilumai gamintiir termofikaciniams tinklams papildyti sistema.Modernizavus cheminį vandens ruošimą, į lietauskanalizaciją patenka mažiau vandens nuotekų,mažiau reikia ir vandens, nebenaudojama sierosrūgštis.Išanalizavusi pagrindines prielaidas, kodėl būtinaieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kuriekompensuotų importuojamų energijos šaltinių– gamtinių dujų, mazuto – kainų augimą,bendrovė 2010 metais pradėjo Panevėžio katilinės(Pušaloto g.) modernizavimo projektą. 2012-aisiais sumontuoti du nauji 16 MW bendros galiosgaro katilai, 4 MW galios kondensacinis ekonomaizeris,dalis katilinėje naudojamo brangauskuro (gamtinės dujos, mazutas) pakeista biokuru.Bendra investicijų suma sudarė 19 mln. litų, išjų 9,5 mln. litų skirta iš ES struktūrinių fondų.AB „Panevėžio energija“ toliau siekia mažintipriklausomumą nuo didėjančių gamtinių dujųkainų ir tuo pačiu išvengti vartotojams parduodamosšilumos kainų augimo, todėl plečia biokuronaudojimą šilumai gaminti. 2013 metaisplanuojama įgyvendinti dar vieną projektą Panevėžiokatilinėje (Pušaloto g.), kurio metu buspastatytas dar vienas katilas, kūrenamas biokuru,sumontuota reikalinga technologinė įranga,dūmų valymo ir šalinimo sistemos, įrengta dengtabiokuro sandėliavimo aikštelė. Bendra projektoinvesticijų suma sudarys apie 12 mln. litų, iš jųiki 6 mln. litų – ES parama.2007–2012 metais Panevėžyje buvo modernizuota3,6 km šilumos tinklų.71...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Panevėžio energija“ Kėdainių šilumos tinklų rajonasJ. Basanavičiaus g. 97,LT-57352 KėdainiaiTel. (8 347) 53 953Faks. (8 347) 53 958Kėdainių šilumos tinklųviršininkas AlgimantasMižutavičius.AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumą Kėdainiųmiesto ir rajono vartotojams. Bendrovė eksploatuojašilumos ūkį Vilainių, Gudžiūnų, Tiskūnų,Josvainių, Akademijos, Šlapaberžės ir Kapliųgyvenvietėse, Gudžiūnų, Truskavos, Šėtos mokyklųkatilinėse. Čia šilumos gamybai naudojamosįvairios kuro rūšys: gamtinės dujos, šiaudai,skalūnų alyva, malkos. Didžiajai daliai Kėdainiųmiesto pastatams šildyti naudojama AB „Lifosa“technologinio proceso metu išsiskirianti šiluma.Kėdainių rajono šilumos ūkyje dirba 101 darbuotojas,maksimali katilinių galia – 82 MW, šilumostinklų ilgis – 53 km.AB „Lifosa“ šilumai panaudoti 1998 metaisKėdainių rajono savivaldybės iniciatyva buvoįgyvendintas investicinis projektas: nutiesta 4,6km trasa šilumai perduoti į miesto tinklus. Visoprojekto vertė siekė 20 mln. litų.Technologinės šilumos naudojimas leidžia racionaliaiaprūpinti Kėdainių miestą šiluma, tačiauji turi būti tiekiama reikiamais kiekiais, reikiamųparametrų ir nenutrūkstamai. Naudojant vien AB„Lifosa“ technologinio proceso metu išsiskiriančiąšilumą, tai užtikrinti nėra galimybės vertinantir miestui reikalingą šilumos tiekimo galią, ir jopatikimumą. Todėl miesto katilinės (J. Basanavičiausg.) įrengimai ir personalas visada turi būtipasiruošę perimti šilumos gamybą bei tiekimąvartotojams.Kėdainių rajono katilinėse įgyvendinami investiciniaiprojektai, kurių pagrindinis tikslas – mažintišilumos gamybos sąnaudas modernizuojantšilumos tinklus ir katilines.1999 metais neekonomiškai dirbanti katilinėJosvainių gyvenvietėje buvo pakeista dujinekonteinerine katiline. Siekiant didesnio ekonomiškumo,sumontuoti du vandens šildymo katilai,kūrenami dujomis, ir atsisakyta garo katilų,kūrenamų mazutu.2008–2012 metais pasinaudojus Europos Sąjungos(ES) parama modernizuotos šilumos trasosKėdainiuose, Akademijos, Šlapaberžės, Kaplių, Vilainiųgyvenvietėse. Iš viso modernizuotų ir naujaipaklotų vamzdynų ilgis sudarė apie 9 km. 2008metais rekonstruotos Kėdainių rajono Akademijos,Šlapaberžės gyvenviečių katilinės. Įrengtinauji katilai su pagalbiniais įrenginiais. Didesnęžalą aplinkai darantis kuras (skalūnų alyva) pakeistasvietos kuru: šiaudais, malkomis.Kėdainių mieste ir rajone modernizuotų šilumostinklų ilgis sudaro 21 km – 44 proc. viso tinklų ilgio.Panaudojant ES paramą 2007–2012 metais įKėdainių miesto ir rajono gyvenviečių šilumos trasasbei katilines investuota 15,5 mln. litų, iš jų 6,6mln. litų – ES parama. Modernizuoti seni susidėvėjęcentralizuoto šilumos tiekimo trasų vamzdynai, katilinėsepastatyti nauji katilai, kūrenantys biokurą.Gauta įgyvendintų projektų nauda akivaizdi: efek-........................................................ 72

tyviau naudojami energiniai ištekliai, sumažinti šilumosnuostoliai tinkluose, aplinkos tarša, šilumapatikimai tiekiama vartotojams.2012 metais AB „Panevėžio energija“ ėmėsi irnaujų šilumos trasų statybos, kad prie Kėdainiųmiesto šilumos tiekimo sistemos būtų prijungtosLiepų katilinės Kėdainių mieste ir Vilainių gyvenvietėskatilinės. Kartu bus prijungtas ir naujasvartotojas – daugiafunkcis kompleksas Kėdainiųsporto arena.Sujungus trasas, nutiesus daugiau kaip dviejųkilometrų ilgio vamzdynus, bendroje miestošilumos tiekimo sistemoje daugiau atliekinėsšilumos bus panaudojama iš AB „Lifosa. Prijungiantšilumos vartotojus reikės atlikti papildomusdarbus ir miesto katilinėje: bus montuojamascirkuliacinis siurblys, rekonstruojamišilumos tinklai Žemaitės, Lukšio gatvėse, statomanauja termofikacinio vandens pakėlimostotis. Tiekiant šilumą centralizuotai miesto šilumostinklais, mažės AB „Panevėžio energija“ šilumosgamybos sąnaudos, nes Vilainių gyvenvietėskatilinė ir Aušros g. esanti Liepų katilinėKėdainių mieste bus uždarytos. Viso projektovertė – apie 4 mln. litų.1998–2012 metais į Kėdainių miesto ir rajonošilumos ūkį AB „Panevėžio energija“ investavoapie 47 mln. litų, remonto darbų per tą patį laikotarpįatlikta už 6 mln. litų.73...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Panevėžio energija“ Kupiškio šilumos tinklų rajonasVytauto g. 32B,LT-40115 KupiškisTel. (8 459) 35 426Faks. (8 459) 54 292Šiuo metu AB „Panevėžio energija“ eksploatuojaKupiškio rajono Subačiaus, Šepetos, Noriūnųgyvenviečių katilines. Kupiškio miestovartotojams šiluma tiekiama iš AB „Simega“. Iššios įmonės šilumos energija perkama kaip išnepriklausomo gamintojo. Šiuo metu Kupiškiošilumos ūkyje dirba 34 darbuotojai, maksimalieksploatuojamų katilinių galia – 9,5 MW, šilumostinklų ilgis – 30 km.1997 metais Noriūnų katilinėje atlikta rekonstrukcija.Akmens anglimi kūrenamas garo katilaspritaikytas kūrenti biokuru. 2010 metais katilinėrekonstruota, pastatyti du nauji katilai, kūrenamibiokuru. 1997 metais Kupiškio miesto Pergalėsgatvėje vietoj buvusios anglimi ir krosnių kurukūrenamos katilinės pastatyta nauja, kūrenamasuskystintomis dujomis ir dirbanti be nuolatiniopersonalo. 2007-aisiais ji uždaryta, o šiluma vartotojamspradėta tiekti miesto tinklais.2001 metais rekonstruojant Subačiaus katilinęsumontuotas vandens šildymo katilas. Iki toldeginta skalūnų alyva pakeista biokuru. 2008-aisiaissumontuotas dar vienas vandens šildymokatilas, pritaikytas kūrenti biokuru.2011 metais Kupiškio miesto šilumos tiekimosistemai modernizuoti skirta iki 0,7 mln. litųEuropos Sąjungos paramos. Dar apie 2 mln. litųį miesto šilumos ūkį investavo AB „Panevėžioenergija“.Projekto metu modernizuoti seni susidėvėjęšilumos tiekimo trasos vamzdynai, panaikintasgrupinis karšto vandens ruošimo įrenginys,pastatyti 26 šilumos punktai vartotojams. IšKupiškio šilumos tinklųviršininkas Saulius Žilinskas.viso modernizuota 0,9 km šilumos tiekimotinklų. Visi šie darbai tikrai prisidės prie šilumostiekimo efektyvumo ir užtikrins patikimątiekimo procesą vartotojams Kupiškiomieste.Nuo 1998 metų į Kupiškio šilumos tinklus investuotadaugiau kaip 6,5 mln. litų, o remontodarbų suma viršija 1,2 mln. litų......................................................... 74

AB „Panevėžio energija“ Pasvalio šilumos tinklų rajonasGėlių g. 7,LT-39137 PasvalysTel. (8 451) 51 726Faks. (8 451) 51 726Šiuo metu Pasvalio rajone eksploatuojamos7 katilinės: Pasvalio katilinė (Mūšos g.), „Ąžuolyno“katilinė Vienkiemių kaime, Pasvalio rajonoPajiešmenių, Mikoliškio, Narteikių gyvenviečiųbei Joniškėlio ir Joniškėlio mokyklos katilinės.Pasvalio rajono šilumos ūkyje dirba 44 darbuotojai,maksimali eksploatuojamų katilinių galia– 47 MW, šilumos tinklų ilgis – 35 km.Eksploatuojant katilines, 1997 metais Joniškėlioir Joniškėlio mokyklos katilinėse atliktosrekonstrukcijos. Kurui naudota akmens anglispakeista malkomis. Praėjus daugiau kaip dešimtmečiuikatilinių rekonstrukcija atlikta dar kartą:įrengti nauji malkomis kūrenami katilai. 1997metais Mikoliškio katilinė rekonstruota. Vietojneekonomiškai dirbančio garo katilo, kūrenamogamtinėmis dujomis, sumontuoti du vandensšildymo katilai. Jie leido sumažinti sąlyginio kuronaudojimą. 1999 metais Pasvalio katilinėje sumontuotasvandens šildymo katilas, irgi mažinantisgamtinių dujų sąnaudas.2010–2011 metais AB „Panevėžio energija“įgyvendino Pasvalio miesto šilumos tiekimo sistemosmodernizavimo projektą. Į šilumos ūkįinvestuota 3,95 mln. litų. Projektui įgyvendintiskirta 1,94 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramos.Pasvalio šilumos tiekimo sistema buvo modernizuojamaatsisakant keturvamzdės šilumosir karšto vandens tiekimo sistemos nuo Gėlių gatvėjeesančios grupinės karšto vandens ruošimokatilinės iki vartotojų šilumos punktų. Kartu buvomodernizuojamos ir šilumos trasos. AB „Panevėžioenergija“, įgyvendinusi šį projektą, pakeitėPasvalio šilumos tinklųviršininkas Mykolas Gabriūnas.900 m šilumos vamzdynų, modernizavo 114 šilumospunktų. Dėl to sumažėjo šilumos nuostoliaitrasose, padidėjo šilumos tiekimo efektyvumas,sumažintas deginamo kuro kiekis ir į aplinką išmetamųteršalų kiekis. Per metus šilumos sutaupomaapie 1530 MWh.2011 metais modernizuotos Mikoliškio kaimošilumos tiekimo sistemos. Projekto metu atnaujinta190 m šilumos tiekimo vamzdynų, panaikintasgrupinis karšto vandens ruošimo įrenginysir pastatyta 14 šilumos punktų vartotojams.Projekto vertė – 0,4 mln. litų. Mikoliškio kaimošilumos tiekimo sistemai modernizuoti gauta160,7 tūkst. litų ES parama.Nuo 1998 metų AB „Panevėžio energija“, panaudodamair ES lėšas, į Kupiškio rajono šilumosūkį investavo apie 8 mln. litų, remonto darbų atliktauž 2 mln. litų.75...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Panevėžio energija“ Rokiškio šilumos tinklų rajonasPramonės g. 7,LT-42150 RokiškisTel. (8 458) 71 461Faks. (8 458) 52 643Rokiškio rajono šilumos ūkyje dirba 62 žmonės,maksimali eksploatuojamų katilinių galia – 101MW, šilumos tinklų ilgis – 37 km.Eksploatuojant Rokiškio ir Bajorų katilines, AB„Panevėžio energija“, modernizuodama esamaskatilines ir rekonstruodama šilumos tinklus, į rajonošilumos ūkį nuo 1998 metų investavo apie20 mln. litų, remontas atsiėjo apie 6 mln. litų. Visiprojektai įgyvendinami siekiant užtikrinti patikimąenergijos tiekimą vartotojams. Keičiant senuscentralizuoto šilumos tiekimo tinklus mažėja šilumosnuostoliai, kartu mažinama avarijų tikimybė,patiriamos mažesnės elektros, vandens, kurosąnaudos.1998 metais Rokiškio rajono Bajorų gyvenvietėskatilinėje rekonstruoti katilai – jie pritaikytinaudoti biokurą.2001 metais atlikta Rokiškio katilinės rekonstrukcija,pradėtas kūrenti biokuras. 2003-iaisiaisrekonstruotas dar vienas garo katilas, pritaikytaskūrenti biokuru.2008 metais įgyvendintas Rokiškio katilinėsrekonstrukcijos projektas, kurio vertė sudarėdaugiau nei 4 mln. litų, iš jų 2 mln. litų – EuroposSąjungos (ES) parama. Rekonstrukcijos metuesamas garo katilas, kūrenamas mazutu, buvopritaikytas naudoti biokurą, išplėstas kuro ūkis,įrengti nauji garo bei vandens šilumokaičiai, leidžiantysbiokuro katiluose pagamintą šilumątiekti vartotojams.2012 metais AB „Panevėžio energija“ baigėmodernizuoti Rokiškio rajono Bajorų kaimo šilumostiekimo sistemą. Projekto tikslas – moderni-Rokiškio šilumos tinklųviršininkas Rimvydas Povilavičius.zuoti šilumos trasas ir panaikinti grupinį karštovandens ruošimo įrenginį, pastatant automatizuotusšilumos punktus vartotojams. Iš viso pakeista1,8 km ilgio vamzdynų. Įgyvendinus projektąmažėja šilumos nuostoliai, didėja šilumostiekimo efektyvumas, užtikrintas patikimas šilumostiekimas 53 vartotojams Bajorų kaime. 1,8mln. litų vertės projektui įgyvendinti skirta iki 0,7mln. litų ES paramos.2012 metais Rokiškio mieste seni ir susidėvėjęšilumos tiekimo vamzdynai pakeisti naujais– dėl atnaujintos 0,8 km šilumos tiekimotrasos nuostoliai sumažės iki 47 proc.Šiam šilumos trasų modernizavimo projektuigauta 0,59 mln. litų ES parama. Bendra projektovertė – 1,6 mln. litų......................................................... 76

AB „Panevėžio energija“ Zarasų šilumos tinklų rajonasSavanorių g. 14,LT-32111 ZarasaiTel. (8 385) 52 284Faks. (8 385) 53 566AB „Panevėžio energija“ Zarasų rajono šilumosūkį valdo nuo 1994 metų. Šiuo metu jamedirba 47 žmonės, maksimali eksploatuojamųkatilinių galia – 32 MW, šilumos tinklų ilgis –31 km.Zarasų mieste šiluma buvo gaminama keturiosekatilinėse deginant mazutą, mažų katilų kurą.Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas,Zarasų katilinėje Nr. 1 brangus kuras buvo pakeistaspigesniu – mazutu. 2001 metais Zarasųrajono Užtiltės gyvenvietės katilinėje pastatytasnaujas katilas, mazutas pakeistas mediena.Šilumos ūkio modernizavimo programa Zarasųmieste pradėta įgyvendinti 2001 metais.Atlikus studiją buvo išnagrinėti galimi šilumosūkio plėtros variantai. Nuspręsta sujungti visųmiesto katilinių centralizuoto šilumos tiekimosistemas, modernizuoti miesto katilinę ir gyvenamųjųnamų šilumos punktus.2003 metais AB „Panevėžio energija“, atlikusiZarasų katilinės Nr. 4 rekonstrukciją, pastatėnaują 4 MW galios vandens šildymo katilą, dalisbrangaus kuro – mazuto – pakeista biokuru.2005 metais atskiros centralizuoto šilumos tiekimosistemos buvo sujungtos, o rekonstruojantšilumos tinklus dalis vamzdynų pakeistanaujais. Trys buvusios katilinės Zarasų miesteuždarytos, visa gamyba sutelkta Zarasų katilinėje.2012 metais įgyvendintas Zarasų katilinėsmodernizavimo projektas. Siekiant naudotibiokurą pastatytas naujas 4 MW galios vandensZarasų šilumos tinklųviršininkas Aloyzas Stakėnas.šildymo katilas ir kondensacinis 1,3 MW galiosekonomaizeris. Be gamybos procesui technologiškaibūtinų įrenginių, rekonstruotas ir kurosandėlis. Pagrindiniu kuru tapo biokuras (medienosskiedros ir pjuvenos), o mazutas deginamastik esant žemai lauko temperatūrai, kaivartotojams reikia tiekti didelį šilumos kiekį.2012 metais AB „Panevėžio energija“ pradėjoir Zarasų miesto šilumos tiekimo sistemos modernizavimą,jis bus baigtas 2013-aisiais. Seni šilumostiekimo vamzdynai Neries, Šiaulių, Širviogatvėse bus pakeisti naujais.Iš viso bus modernizuota 814 m šilumos vamzdynų,sumontuota 130 šilumos punktų, pakeistaketurvamzdė šilumos ir karšto vandens tiekimosistema. Taip pat bus panaikinti 3 grupiniai karštovandens ruošimo įrenginiai. Atlikti rekonstrukcijosdarbai leis sumažinti šilumos nuostolius tinkluose,kuro išlaidas, į aplinką išmetamų teršalųkiekį.Bendros abiejų projektų investicijos siekiadaugiau nei 9 mln. litų, iš jų per 4 mln. litų – EuroposSąjungos parama. Likusios lėšos yra AB„Panevėžio energija“ investicija. Nuo 1998 metų įZarasų rajono šilumos ūkį ši bendrovė investavodaugiau kaip 17 mln. litų.77...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Plungės šilumos tinklaiV. Mačernio g. 19,LT-90142 PlungėTel. (8 448) 72 077Asociacijos narys nuo 1999 m. (steigėjas)Plungės miestą centralizuotai pradėjo šildytiPlungės komunalinių įmonių kombinatas.Jis turėjo keletą katilinių, kurios buvo kūrenamosanglimi ir malkomis. 1977 metais įsteigtaPlungės šilumos tinklų direkcija. Ji valdė keletąkatilinių, kurios po 1978–1980 metais atliktosrekonstrukcijos buvo kūrenamos skystuojukrosnių kuru. Plečiantis miestui ir brangstantkrosnių kurui buvo ieškoma naujų techniniųsprendimų.Kai Plungę pasiekė dujų trasa, pradėti ir katiliniųdujofikacijos darbai. 1982 metais V. Mačerniogatvėje esanti katilinė buvo rekonstruota,pastatyti du vandens šildymo katilai TVG-8ir vienas KVG-6,5, kūrenami dujomis. Mažosioskatilinės buvo likviduotos, sumažėjo šilumosenergijos gamybos išlaidos, efektyviau panaudotiįrengimai, pagerėjo gyventojų aprūpinimasšiluma.1988 metais Lietuvos energetikos sistemojeįsteigus gamybinį susivienijimą „Šiluma“, jam pavaldustapo ir Plungės šilumos ūkis. 1994 metais„Šilumą“ reorganizavus, Plungės šilumos ūkisperduotas Klaipėdos šilumos tinklams kaip filialas.Įmonė įpareigota organizuoti centralizuotąšilumos tiekimą ir Rietavo miestui.Siekdami mažinti šilumos nuostolius, 1998metais Plungės šilumos tinklai pradėjo kvartaliniųvandens šildymo įrenginių naikinimoir šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuosenamuose programą. Plungėje, kitaip negu kituosemiestuose, tai buvo atliekama įmonėsUAB Plungės šilumos tinklųgen. direktoriusPetras Piekus.lėšomis, iš gyventojų nerinkti jokie papildomimokesčiai. Tais pat metais SP UAB Plungės šilumostinklai buvo atskirta nuo Klaipėdos šilumostinklų ir tapo viena iš savivaldybei priklausančiųįmonių. 2002 metų liepos 26 dienąbuvo panaikintas specialiosios paskirties įmonėsstatusas.Bendrovės kuro balanse 2010 metais gamtinėsdujos sudarė 75 proc., biokuras – 23,9 proc.,1,1 proc. – akmens anglis bei dyzelinas. 2010 metaisįgyvendintas investicinis bendrovės projektas– įsigyta biokuro katilinė Plungėje, Lentpjūvėsgatvėje. Tai turėjo įtakos 2012 metų Plungėsšilumos tinklų naudojamo kuro struktūros pokyčiams.Pradėjus naudoti biokuro katilinę, gamtiniųdujų dalis visame kuro balanse sumažėjo iki36,4 proc.Bendrame šilumos gamybos procese 70proc. šilumos perkama iš bendrovės „Plungėsbioenergija“, kūrenančios tik biokurą. Plungėsšilumos tinklams priklausančios katilinės gaminadaugiau kaip 22 tūkst. MWh šilumos energijos,iš jų 60 proc. – naudodamos biokurą. Todėltarp šilumos tiekimo įmonių Plungės šilumostinklai vartotojams siūlo žemą šilumos kainą.2012 metais šilumos kaina vidutiniškai sumažėjo13 proc. Palyginimui: 2012-ųjų sausį ji buvo 25,10........................................................ 78

cento už kilovatvalandę, 2013-ųjų sausį – 21,85cento už kilovatvalandę (be PVM).Daug dirbama gerinant šilumos vartotojų aptarnavimokokybę, panaudojant informacinestechnologijas. Sudarytos galimybės kontroliuotišilumos apskaitos prietaisų rodmenis.Iš viso nuo 2007 metų į šilumos ūkį Plungėsšilumos tinklai investavo per 7,5 mln. litų. Daugiaukaip 61 proc. visų investicijų skirta šilumosgamybos veiklai modernizuoti, daugiau kaip38 proc. – šilumos perdavimo tinklams atnaujinti.79...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Radviliškio šiluma“Žironų g. 3,LT-82143 RadviliškisTel. (8 422) 60 872Asociacijos narys nuo 1999 m.Radviliškio miesto katilinė įkurta rekonstruojantir plečiant Radviliškio žemės ūkio mašinųgamyklą. Išaugus šilumos energijos poreikiuinuspręsta statyti garo katilinę šildymui ir technologinėmsreikmėms. Vieta katilinei parinktapramoninėje miesto dalyje prie Panevėžiostiklo fabriko Radviliškio cecho, nes čia jaubuvo nutiesta geležinkelio atšaka iš Radviliškiomiesto geležinkelio stoties.Katilinė pradėta statyti 1961 metais, o 1963-iaisiais – eksploatuoti. Garas buvo tiekiamas Radviliškyjeveikiančioms įmonėms bei centriniammiesto karšto vandens ruošimo įrenginiui. Gyventojaiiš šio įrenginio gaudavo centralizuotąšilumą.Plečiantis miestui 1969 metais nuspręstakatilinės eksploatavimą perduoti energetikams– Rėkyvos VRE. Tuo metu išplėsta katilinė– įrengtas dar vienas 10 t/h garo katilas. Tęsiantrekonstrukciją 1972–1974 metais sumontuotas20 t/h garo katilas, katilų valdymas automatizuotaspasitelkiant centrinio valdymo pultą,pastatytas gamybinis ir administracinis pastatas,iškilo naujas 80 m aukščio kaminas.1977 metais įkurta regioninė šilumos tiekimoįmonė Šiaulių šilumos tinklai, kuriai priklausė ir Radviliškiomiesto šilumos ūkis. 1978 metais imtastatyti 36 MW galios vandens šildymo katilą ir įmiestą tiesti 400 mm diametro antžeminį termofikaciniovandens vamzdyną. Šis pradėtas eksploatuoti1980 metais, o katilas – 1983-iųjų rudenį. Nuo1991 metų šilumos gamybai naudojamos gamtinėsdujos, pakeitusios sieringą mazutą.UAB „Radviliškio šiluma“direktorius Pranas Mickaitis.Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šiauliųšilumos tinklai tapo AB „Lietuvos energija“ dalimi,o 1994 metais reorganizuoti į SP AB „Šiauliųenergija“. 1997 metais SP AB „Šiaulių energija“atskirta nuo AB „Lietuvos energijos“ ir perduotasavivaldybių žinion. 1998 metų gruodžio 23 dienąSP UAB „Radviliškio šiluma“ atsiskyrė nuo SPAB „Šiaulių energija“ ir tapo savarankiška įmone.2002 metais SP UAB „Radviliškio šiluma“ reorganizuotaį UAB „Radviliškio šiluma“.Bendrovė centralizuotai gamina ir tiekia šilumosenergiją vartotojams Radviliškio, Šeduvosmiestuose, Linkaičių ir Raudondvario kaimuose.Kogeneracinėje jėgainėje pagaminama58 proc. elektros energijos, kuri naudojama šilumaigaminti ir perduoti.Šiuo metu įrengta katilinių galia siekia 50 MW.Prie šilumos perdavimo tinklų, kurių ilgis sudaro25 km, prijungti 197 gyvenamieji pastatai ir 82verslo įmonės, biudžetinės įstaigos bei kiti šildomipastatai. Bendrovė į tinklą tiekia apie 63,9tūkst. MWh šilumos energijos.2005 metais LAAIF Gamtosaugos gerinimofondo ir „Radviliškio šilumos“ lėšomis atlikta Šeduvos„Lelijos“ katilinės rekonstrukcija – dujofikavimas.Pastatyti du po 870 KW našumo katilaiVŠK ECOMAX N 870 2F su ekonomaizeriais TO-........................................................ 80

TALECO Nr. 7. Įrengta šios katilinės automatizuotovaldymo (nereikia nuolatinio personalo)ir telemetrinė duomenų kaupimo bei perdavimosistema. Nuo 2005–2006 metų šildymo sezonopradžios šilumos gamybai naudojamosgamtinės dujos, o pati katilinė eksploatuojamabe nuolatinio aptarnaujamojo personalo.2004 metais rekonstruoti Šeduvos centrinėskatilinės įrengimai ir vamzdynai, prie biokuro pakurosDG-1,5 sumontuotas naujas 3,1 MW galiosvandens šildymo katilas VK-22.2006 metais katilinės pastatas kapitališkairemontuotas, rekonstruota įranga – atliktas dujofikavimas:pastatytas trečias 870 kW galiosvandens šildymo katilas ECOMAX NC 870 su ekonomaizeriuTOTALECO Nr. 7.2006–2007 metais Linkaičių katilinėje demontuotasvandens šildymo katilas „Universal-5“. Jovietoje įrengtas skystuoju kuru kūrenamas 760KW galios vandens šildymo katilas „Wirbex G-760“ ir rekonstruota skystojo kuro ūkio sistema.Taip pat įdiegta katilinės valdymo ir telemetrinioduomenų kaupimo bei perdavimo sistema.2006–2008 metais atnaujinta 7,018 km Radviliškiomiesto šilumos tinklų. Bendra projekto vertėsiekia 6,7 mln. litų, paramos suma – 2,9 mln. litų.2009-aisiais pradėta Radviliškio miesto biokurokatilinės su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kogeneraciniuįrenginiu statyba. Projektas baigtas 2010metų kovo mėnesį. Pastatyti katilinės, kondensacinioekonomaizerio ir kuro ūkio pastatai, įrengtas mechanizuotaskuro ūkis, rekonstruotas elektros ūkis irautomatinio valdymo sistema, sutvarkyta infrastruktūra.Katilinėje sumontuoti du 5 MW galios vandensšildymo katilai su ardyninėmis biokuro pakuromis,taip pat 3,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris,4 MW galios pikinis vandens šildymo katilas su kondensaciniuekonomaizeriu, 150 kW elektros galiosir 190 kW šilumos galios kogeneracinis įrenginys,bateriniai multiciklonai. Bendra biokuro katilinėsstatybų vertė – 9,59 mln. litų, paramos suma –4,3 mln. litų.Strateginis bendrovės tikslas – šilumos iš biokurogamybos plėtimas, nes nuo to tiesiogiai priklausošilumos energijos kaina, šilumos gamybospatikimumas bei veiklos efektyvumas.81...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Raseinių šilumos tinklaiPieninės g. 2,LT-60133 RaseiniaiTel. (8 428) 51 951Asociacijos narys nuo 1999 m.UAB Raseinių šilumos tinklai – vieninteliscentralizuotos šilumos tiekėjas Raseinių rajone.Raseinių kvartalinė katilinė pradėta statyti1971 metais, o 1973-iaisiais – eksploatuoti. Tuometu ji priklausė Raseinių rajono komunaliniųįmonių kombinatui. Raseinių kvartalinės katilinėssudėtyje buvo keturios mažesnės katilinės,esančios Pieninės, Dubysos, Komunarų ir Kudirkosgatvėse.1979 metais katilinė atskirta nuo Raseiniųrajono komunalinių įmonių kombinato ir įkurtaJungtinių katilinių ir šilumos tinklų direkcija,kurios aukštesnė organizacija – Gamybinė kurovaldyba prie Komunalinio ūkio ministerijos.1984 metais pakeistas pavadinimas – įmonėtapo Raseinių katiline ir šilumos tinklais.1994 metais po reorganizacijos bendrovėperduota Šiaulių šilumos tinklams ir pavadintaRaseinių šilumos tinklų rajonu. Bėgant metamskeitėsi ir įmonės pavaldumas, ir pavadinimas.Nuo 1997-ųjų bendrovė iš Šiaulių šilumos tinklųbuvo perduota Raseinių rajono savivaldybeiir jai priklauso iki šiol.Didžiausias bendrovės padalinys – 28,62 MWgalios Raseinių katilinė, kurioje po beveik dvejusmetus trukusios rekonstrukcijos 2007 metųvasarą pradėjo veikti 3 bei 7 MW galios verdančiosluoksnio biokatilai. Katilinės rekonstrukcijaiišleista 7,8 mln. litų, iš jų 4,2 mln. litų – parama išEuropos Sąjungos struktūrinių fondų.Antra pagal dydį yra Ariogalos katilinė. Čiasumontuoti du 1,5 MW galios vandens šildymokatilai, nuo 2004 metų eksploatuojamas ir 1,5UAB Raseinių šilumos tinklųdirektoriusStanislovas Bartkus.MW galios biokuro katilas. Mažiausia yra Viduklėskatilinė – čia sumontuoti du 0,8 MW galiosvandens šildymo katilai.Iki 2004 metų pabaigos kūrenti buvo naudojamasmazutas ir kitoks kuras (išskyrus Viduklę).Tais metais Ariogalos katilinėje buvosumontuotas ir pradėtas eksploatuoti 1,5 MWšilumos galios vandens šildymo biokatilas. Jauseptynerius metus Raseinių katilinėje eksploatuojamidu 3 ir 7 MW galingumo verdančiosluoksnio biokuro katilai – apie 80 proc. energijospagaminama biokuru.Šilumos tiekimo vamzdynas – ypač svarbicentralizuotai tiekiamos šilumos tinklo dalis.UAB Raseinių šilumos tinklų trasų ilgis siekia20,6 km. Šilumos nuostoliai vamzdynuosepastaraisiais metais buvo vieni didžiausių Lietuvoje.Todėl parengtas investicinis projektasRaseinių rajono centralizuoto šilumos tiekimotinklams modernizuoti diegiant šiuolaikinestechnologijas. Pagal šį projektą seni susidėvėjęcentralizuoto šilumos tiekimo trasos vamzdynaikeičiami naujais pramoniniu būdu izoliuotaisvamzdžiais. 2010–2011 metais bendrovėpakeitė apie 4,7 km senų centralizuoto šilumostiekimo sistemos vamzdynų Raseinių ir Ariogalostrasose......................................................... 82

Renovuotose trasose smarkiai sumažėjo šilumosnuostoliai – apie 1187 MWh per metus,arba 39 proc., palyginti su patirtais senose trasose.Tęsdami šilumos trasų pertvarką Raseiniųšilumos tinklai 2011–2012 metais įgyvendinoprojektą, pagal kurį atnaujino dar 4,2 km centralizuotosšilumos tiekimo sistemos vamzdynų.Jau gautos lėšos naujam 5 MW biokurokatilui su kondensaciniu dūmų ekonomaizeriuRaseinių katilinėje statyti – sumontavus šiąįrangą šilumos iš biokuro bus pagaminama95 proc.2012 metais Raseiniuose sumontuoti automatiniaišilumos punktai, kurių valdymo įrangaleidžia užprogramuoti šilumos energijos ir karštovandens parametrus atskirais paros periodais.Taigi gyventojai gali gauti pageidaujamą energijoskiekį norimu laiku. Ariogaloje ir Viduklėje šilumospunktus numatoma keisti 2013 metais.Technologijų diegimas šilumos generavimošaltinių, perdavimo tinkluose leido sumažintigamybos savikainą, tuo pačiu ir šilumos kainąvartotojams. 2000–2005 metais įmonė buvoviena tų, kurios paslaugų kaina buvo didžiausia,o šiuo metu Raseinių šilumos tinklai yratarp mažiausią kainą siūlančių įmonių.Bendrovės administracija rūpinasi darbuotojųkvalifikacijos kėlimu, atsižvelgdama į darborezultatus juos įvairiai skatina. UAB Raseinių šilumostinklų kolektyvas yra sumanus, darbštus,susitelkęs į naujus darbus bei naujoves.83...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Šakių šilumos tinklaiGimnazijos g. 22/2,LT-71116 ŠakiaiTel. (8 345) 60 585Faks. (8 345) 60 587Asociacijos narys nuo 2003 m.Šakių mieste centralizuoto šilumos tiekimoužuomazga reikėtų laikyti 1963–1964 metus.Tais metais mieste pastatyta universalinė parduotuvėsu priblokuotu restorano pastatu. Kartusu šiais objektais pastatyta ir katilinė. Ji tiekėšiems pastatams šilumą bei karštą vandenį. Vėliau(apie 1966 metus) centralizuotą šildymą pradėjustiekti netoli esantiems ir naujai statomiemsdaugiabučiams namams, katilinę perduota eksploatuotiKomunalinių įmonių kombinatui. Tądatą ir reikėtų laikyti centralizuoto šilumos tiekimoŠakių mieste pradžia.Nors šilumos tiekimo įmonė buvo tiesiogiaipavaldi Komunalinių įmonių kombinatui, ji darbusorganizavo kaip atskiras vienetas. 1980-aisiais įkurta Jungtinių katilinių ir šilumos tinklųdirekcija. 1981 metais įsteigta valstybės įmonė„Šiluma“, kuriai išliko pavaldūs mažųjų rajonų šilumosūkiai, tarp jų ir Šakių. Tokia struktūra veikėiki 1994 metų.1997-aisiais, reorganizuojant bendrovę „Lietuvosenergija“, filialas Kauno šilumos tinklaiatskirtas ir įsteigta savarankiška SP AB „Kaunoenergija“, o vietoj atskiro struktūrinio padalinioŠakių šilumos tinklų įkurtas SP AB „Kauno energija“filialas Šakių šilumos tinklai.2000 metų spalį Šakių rajono savivaldybės tarybosposėdyje priimtas sprendimas įsteigti naująsavarankišką uždarąją akcinę bendrovę. Taip Šakiųšilumos tinklai atskirti nuo „Kauno energijos“ir sukurta UAB Šakių šilumos tinklai. 100 proc. josakcijų valdo Šakių rajono savivaldybė.UAB Šakių šilumos tinklųgen. direktoriusLaimutis Kasparavičius.Atskyrus bendrovę nuo „Kauno energijos“,atsirado faktorių, privertusių rimtai pamąstytiapie dujinio kuro pakeitimą pigesniu. 2002metais priėmus Gamtinių dujų įstatymą ir vėlšoktelėjus gamtinių dujų kainai, buvo aišku, kadbūtina kuo greičiau statyti katilus, kūrenamusbiokuru. Negavusi Europos Sąjungos paramosir valstybės lėšų šių objektų statybai, bendrovėsavo lėšomis 2003 metais sugebėjo pastatyti2 MW galios biokuru kūrenamą katilą V. Kudirkosgatvėje esančioje katilinėje. Šildymo sezonometu šiuo katilu buvo tiekiama šiluma tam tikraidaliai miesto, o nešildymo sezono metu juo buvogaminama šiluma ir ruošiamas karštas vanduovisam Šakių miestui. Nors biokuru kūrenamaskatilas ir yra nedidelio galingumo, naudojantisjuo jau 10 metų vartotojams šiluma tiekiamamažesne kaina, negu ji būtų gaminama kūrenanttik gamtines dujas.Įsimintinas įvykis – centralizuoto šilumos tiekimoatgaivinimas Gelgaudiškio miestelyje. Norsperimtas iš seniūnijos 2002 metais Gelgaudiškiomiestelis šildytas kūrenant katilus malkomis, jisbuvo neefektyvus dėl didelių darbo sąnaudų, šildymokatilai buvo įrengti kiekvieno pastato rūsyje.2007 metais bendrovei gavus 2,2 mln. litųparamą iš valstybės biudžeto ir pasiskolinus dar........................................................ 84

2,3 mln. litų, atlikta Gelgaudiškio miesto šilumosūkio renovacija, kainavusi 5,2 mln. litų. Šiandiengalima tik pasidžiaugti, kad pastaraisiais metaisšilumos savikaina Gelgaudiškio centralizuoto šilumostiekimo sistemoje – išties įspūdingai maža.Ji 2010 metais sudarė 19,92 ct už kWh, 2011 metais– 17,18 ct, 2012 metais – 17,59 ct.Gelgaudiškyje atgaivintas centralizuotasšildymas – visi daugiabučiai namai, vidurinė irspecialioji mokyklos bei ambulatorija šilumągauna per modernizuotus šilumos punktus,į kuriuos termofikatas tiekiamas poliuretanuizoliuotais vamzdžiais, kurių ilgis sudaro 1992m. Pažymėtina, kad įdiegus centralizuotą šildymąGelgaudiškyje šilumos nuostoliai trasosesudaro tik 5–6 proc., vietoj buvusių 19 kūrikųdabar dirba tik 4. Šilumos savikaina šiamepadalinyje yra mažiausia, bendrovėje dirbamapelningai.Šakiuose šilumą gamina nepriklausomas šilumosgamintojas. 2008 metais sudaryta sutartissu nepriklausomu šilumos tiekėju UAB „Baisiogalosbioenergija“ dėl šilumos, pagamintos biokuru,pirkimo dešimčiai metų, kasmet po 5000MWh. Ši veikla vykdoma ir šiuo metu, panašus šilumoskiekis iš šios įmonės nuperkamas kasmet.Siekdama visiškai atsisakyti gamtinių dujų naudojimošilumai gaminti, bendrovė užsakė projektąbiokuru kūrenamam katilui (5 MW galios)pastatyti Gimnazijos gatvės katilinėje. Šio katilostatyba vyks 2013 metais. Projekto vertė – 6mln. litų, finansinė parama iš Lietuvos aplinkosapsaugos investicijų fondo – beveik 2,5 mln. litų.Apie 3,5–4 mln. bus skolinamasi iš banko. Ateityješioje katilinėje planuojama dar pastatyti 2 MWgalios biokuru kūrenamą katilą. Tokiu būdu artimiausiaismetais šilumos gamybai iš viso nebusnaudojamos gamtinės dujos, o visa šiluma busgaminama naudojant vietos kurą.2000 metais šilumos nuostoliai trasose siekėbeveik 28 proc. Pradedant 1998-aisiais, kasmetsavo jėgomis ir lėšomis įmonė senas šilumostrasas keitė poliuretanu izoliuotais vamzdžiais,buvo mažinamas vamzdynų diametras. Šakiuoseiš viso yra 6332 m šilumos vamzdynų,3951,5 m jau pakeista naujais. Tokiu būdu 2012metais šilumos nuostoliai sumažinti 15,4 proc.Įmonė siekia didinti šilumos naudojimo efektyvumąpastatuose. 2001 metais susitarta suUAB „Katra“, kuri savo jėgomis ir lėšomis pusėjeŠakių miesto daugiabučių namų (27 pastatuose)įrengs naujus šilumos punktus su individualiaisšilumokaičiais. Tuo tikslu 2005 metais panaikintasantras mieste esantis grupinis karštovandens ruošimo įrenginys ir įrengti nauji šilumospunktai likusiuose Šakių miesto daugiabučiuosenamuose.Modernizavus šilumos punktus Šakių ir Gelgaudiškiomiestų daugiabučiuose namuose, atsiradogalimybė visiems vartotojams tiekti šilumąį pastatą pagal jų pageidavimus, atsižvelgiant įlauko oro temperatūrą ir sudarytą temperatūrosgrafiką, nepažeidžiant nustatytų higienos normų.Tai padarė nemažą įtaką mažinant šilumosnaudojimą. 2000 metais Šakių mieste šilumospagaminta 23 230 MWh, o 2011-aisiais – 22 850MWh, esant didesniam šildomam plotui. Šilumospunktuose įdiegus kompiuterinę valdymo sistemą,atsirado galimybė stebėti daugiabučiamsnamams tiekiamus šilumos bei karšto vandensparametrus, nustatyti sutrikimus ir skubiai juospašalinti.85...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB „Šiaulių energija“Pramonės g. 10,LT-78502 ŠiauliaiTel. (8 41) 59 12 00Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)Šiemet rudenį veiklos devyniasdešimtmetįpažymėsianti AB „Šiaulių energija“ – vienadidžiausių Šiaulių miesto įmonių. Pagrindinėjos veiklos sritis – šilumos energijosgamyba ir centralizuotas jos tiekimas pastatamsšildyti, karštam vandens ruošti ir elektros energijaigaminti. Bendrovės turtas – daugiau kaip193 mln. litų, įmonėje dirba 275 darbuotojai.Per karą nenukentėjoAB „Šiaulių energija“ savo veiklos metusskaičiuoja nuo 1923 metų lapkričio. Tuometpradėjo veikti Bačiūnų elektrinė. 6 kV įtamposelektros tiekimo linija pasiekė Šiaulius energijaaprūpindama pagrindines miesto pramonėsįmones: Chaimo Frenkelio odų fabriką,„Gubernijos“ alaus daryklą, „Rūtos“ saldainiųfabriką ir kitas. Tai buvo pirmoji aukštos įtamposlinija Lietuvoje, nuo kurios pradėta kurtienergetinę visos šalies sistemą.Bačiūnuose pradėta gaminti elektra netrukuspasiekė Radviliškį ir Panevėžį. 1932metais vien Šiaulių miesto gatvių apšvietimotinklai siekė 35 km. Tais pat metais bankrutavusAmerikos lietuvių bendrovei, elektrinėssavininku tapo Šiaulių savivaldybė. Energijoskainų mažinimas paskatino vartojimą, tuo pačiu– viso miesto ekonomikos plėtrą. Pradėtagalvoti apie galingesnės elektrinės statybą.Rėkyvos elektrinė buvo pirmoji, pastatytalietuvišku kapitalu ir jėgomis. Pirmoji srovėėmė tekėti 1940 metų pabaigoje. Ši elektrinėbuvo baigta likus vos trims dienoms iki AntrojoAB „Šiaulių energija“gen. direktoriusČeslovas Kasputis.pasaulinio karo pradžios. Nuo naujosios jėgainėsį Panevėžį nutiestoje elektros perdavimolinijoje sumontuoti pirmieji Lietuvoje energijospaskirstymo įrenginiai ir pastotės. Juoskaro metu pavyko išsaugoti nesusprogdintus.Tik praūžus karo audroms, Bačiūnų ir Rėkyvoselektrinės ėmė tiekti srovę, kurios labai reikėjobeveik visiškai sugriautam miestui.Centralizuotos termofikacijos pradžiaIki Antrojo pasaulinio karo elektrinėse gamintašiluma pastatams šildyti nebuvo naudojama.1950 metais Rėkyvos elektrinėje sumontuotasnaujas 5200 kW generatorius, 1951-aisiaispastatytas naujas 35 t/h garo galios katilas ir6000 kW turbina. 1952 metais pradėjo dirbti5600 kV pastotė, įjungta pirmoji 35 kV elektrosperdavimo linija Rėkyva–Akmenė. Jos tiekiamaenergija naudojosi statomas Akmenės cementokombinatas.1953 metais Rėkyvoje pradėtas eksploatuotidar vienas 12 t/h našumo garo katilas ir 2500kW galios turbogeneratorius. Bendras elektrinėsgalingumas išaugo iki 11 MW.1955 metais iš elektrinės nutiesta 0,8 km 89mm diametro šilumos trasa į Rėkyvos gyvenvietę,kurios šilumos vartotojų įrengta galia sie-........................................................ 86

kė vos 600 kW. Tačiau tai buvo centralizuotostermofikacijos pradžia. 1956-aisiais, nutiesuselektros energijos tiekimo liniją Petrašiūnai–Panevėžys–Rėkyva, o Kauno ir Šiaulių elektrinessujungus lygiagrečiam darbui, prasidėjoLietuvos energetikos sistemos kūrimas.Šilumos gamyba – į vienas rankasEnergijos poreikis Šiauliuose nuolat augo.1955 metais miestui pakako 17 GWh, o 1960-aisiais prireikė jau 43,6 GWh, dar po penkerių metų– 96,4 GWh elektros energijos. Nebetekusireikšmės Bačiūnų elektrinė 1957 metais buvolikviduota, o pati įmonė pavadinta Rėkyvosvalstybine rajonine elektrine.1961 metais buvo pastatyta 330 kV įtamposlinija (tuo metu veikė 110 kV įtampa) Šiauliai–Jelgava, kuria Lietuvos energetinė sistema buvoprijungta prie Šiaurės Vakarų jungtinės energetinėssistemos.Pastačius Kauno HES ir Lietuvos VRE netrukussumažėjo ir Rėkyvos vaidmuo krašto elektrosenergijos balanse. 1958 metais Šiauliuosepradėjus veikti „Vairo“ dviračių gamyklai ir stakliųgamyklai, 1961-aisiais pastačius televizoriųgamyklą, o 1963-iaisiais – padangų remonto gamykląRėkyvoje, vien 1959–1963 metais miestuiišaugus nuo 59 iki 70 tūkst. gyventojų, vis daugiaudėmesio buvo skiriama šilumos energijosgamybai. Naujoms įmonėms reikėjo daug darborankų, todėl mieste prasidėjo ištisų gyvenamųjųkvartalų statyba.1963 metais įmonei buvo perduota „Elnio“odų ir avalynės kombinato katilinė. Nutiesta425 mm diametro šilumos trasa į miesto centrą.Pirmieji centralizuotai šilumą gavo Šiaulių Draugystėsprospekto namai – apie 150 butų. 1966metų pradžioje mieste jau buvo 10 km šilumosir 1,3 km garo tiekimo trasų, prie jų prijungti 164vartotojai.Iki tol bendrovės naudojamas kuras buvomazutas. Šiaulius pasiekus dujų trasai, pradėti irkatilinių dujofikacijos darbai. Plečiantis gyvenamiesiemsmiesto rajonams, pradėta statyti nau-87...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaija katilinė Pramonės gatvėje. Pirmasis 25 t/h našumogaro katilas čia pradėjo veikti 1966 metųlapkritį. 1967-aisiais pastatytas dar vienas tokskatilas, o 1968 ir 1969 metais imti eksploatuotidu vandens šildymo katilai. 1969 metais iš Pietinėskatilinės nutiesta nauja 1,7 km ilgio šilumostrasa į miesto centrą, „Elnio“ ir Pietinė katilinėssujungtos, ir netrukus pagrindine įmonės veiklatapo šilumos gamyba.Įmonė plėtėsi ir geografiškai. 1969 metaisjai buvo perduota Radviliškio katilinė, 1974-aisiais šiauliečiai pradėjo šildyti ir Mažeikius.1977 metais Rėkyvos valstybinė rajoninėelektrinė reorganizuota į Šiaulių šilumos tinklųįmonę.Nepriklausomybės metaiAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šiauliųšilumos tinklai tapo Lietuvos valstybinės energetikossistemos „Lietuvos energija“ dalimi.Tačiau netrukus prasidėjusi ekonomikos griūtisskaudžiai atsiliepė įmonei. Vien 1993 metaisvartotojų įrengta galia sumažėjo nuo 1365iki 661 MW, o maksimalus įrenginių apkrovimas– nuo 748 iki 219 MW.1992 metais paleidus Šiaurinę katilinę, šilumosšaltinių galia įmonėje pasiekė 1030 MW,nors, žlugus daugeliui energijai imlių gamybossričių, miesto poreikiams pakako apie 30 proc......................................................... 88katilinių pajėgumo. Šilumos gamyba 2000 metais,palyginti su 1991-aisiais, sumažėjo 8 kartus.Gyventojų naudojamos šilumos dalis išaugonuo 26 iki 77 proc. Nebeliko naudingiausiosįmonei garo gamybos poreikio.AB „Šiaulių energija“ pirmoji šalyje pradėjokvartalinių karšto vandens ruošimo įrenginiųnaikinimo ir šilumos punktų įrengimo gyvenamuosiuosenamuose programą.1994 metais tapusi specialiosios paskirtiesakcine bendrove, „Šiaulių energija“ į savobalansą perėmė aplinkinių rajonų: Akmenės,Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Raseinių, Šiauliųrajono ir Telšių – šilumos tinklus bei katilines.1994 metų rugpjūtį bendrovė pirmą kartąpanaudojo izoliuotus ABB firmos vamzdžius.Nauja technologija leido atsisakyti gelžbetoniolovių, drenažo sistemos ir įprastų kompensatorių,o tai atpigino trasos montavimą ir prailginojos amžių.1997 metais „Šiaulių energija“ atskirta nuo„Lietuvos energijos“ ir perduota Šiaulių miestosavivaldybei. Per kitus dvejus metus nuoįmonės atskirti rajonai, liko tik Šiaulių, Kuršėnųmiestų bei Šiaulių rajono šilumos tinklai.Miesto ir rajono savivaldybės liko pagrindiniaisįmonės akcininkais.2001 metų pabaigoje įvyko pasikeitimųįmonės vadovybėje. Generaliniu direktoriumipaskirtas Česlovas Kasputis, technikos direktoriumi– Virgilijus Pavlavičius, komercijos direktoriumi– Gintautas Šablinskas, finansų irekonomikos direktore – Nijolė Milašienė. Šiaikomandai teko didžiausi įmonės istorijoje rekonstrukcijosdarbai bei įmonės pertvarkymasdarbui rinkos sąlygomis.2002 metais panaikintas specialiosios paskirtiesįmonės statusas. 2003 metais nutraukta„Elnio“ katilinės veikla.AB „Šiaulių energija“ buvo pirmoji šalyje,savo lėšomis visuose gyvenamuosiuose namuoseįrengusi modernius šilumos punktus.Gyventojams buvo suteikta galimybė regu-

liuoti šilumą pagal savo poreikius. Už šilumospunktų įrengimą iš gyventojų, kitaip negu kituoseLietuvos miestuose, nebuvo renkamosjokios papildomos įmokos. Darbai atlikti bendrovėspelno sąskaita.Naują impulsą energetikos plėtrai davė 2003metais priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kuriamenumatyta skatinti kogeneracinę šilumos irelektros energijos gamybą. Energetikams vėlbuvo grąžinta pastatų vidaus tinklų priežiūra.Pradėdama devintąjį dešimtmetį įmonėgrįžo prie savo ištakų – 2004 metais pastatyta3 MW galios elektros stotis, elektros energijaaprūpinanti Pietinę katilinę. Dalis elektros parduodamaakcinei bendrovei LESTO. 2003–2008metais automatizuotos ir darbui be personalopritaikytos visos mažosios šilumą gaminančioskatilinės. 2010 metais reorganizavus bendrovę,panaikintas AB „Šiaulių energija“ Kuršėnų filialas– jis tapo Kuršėnų šilumos tinklų tarnyba.Dabartis2012 metais visos „Šiaulių energijos“ tiekiamosšilumos naudojimas pagal grupes buvo toks: 77,3proc. – gyventojai, 13,1 proc. – biudžetinės organizacijos,9,6 proc. – kitos įstaigos, organizacijosir bendrovės. Pernai bendrovė šilumą tiekė 1007daugiabučiams ir 49 individualiesiems gyvenamiesiemsnamams, 165 biudžetinėms organizacijomsir 790 kitų įstaigų, organizacijų bei bendrovių.Šiuo metu 95,3 proc. bendrovės akcijų valdoŠiaulių miesto savivaldybė, 4,61 proc. – Šiaulių rajonosavivaldybė, 0,09 proc. – privačių akcininkųgrupė.Prieš dešimtmetį bendrovei išduota šilumostiekimo licencija, suteikianti teisę vykdyti licen-89...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiIki 2012 metų liepos bendrovės gamybosprocese naudojama pagrindinė kuro rūšis buvogamtinės dujos, rezervinė – mazutas. Kadangiper pastaruosius septynerius metus iškastiniskuras nuolat brango, siekiant apriboti šilumostarifo augimą nutarta panaudoti pigesnį vietosir atsinaujinantį kurą.Pernai Šiaulių miesto Pietinės katilinės teritorijojeatidaryta per pustrečių metų pastatyta naujabiokuro mišinį naudojanti termofikacinė jėgainė.Šiuo metu biokuras sudaro apie 38 proc. visometinio bendrovės šilumos energijos gamybojenaudojamo kuro, elektros energija dabar gaminama100 proc. naudojant biokurą.cijuojamą šilumos tiekimo veiklą Šiaulių miestosavivaldybėje – Šiaulių miesto teritorijoje,Šiaulių rajono savivaldybėje – Kuršėnų miesto,Kairių, Kužių miestelių, Aukštelkės, Daugėlių,Pavenčių bei Ginkūnų kaimų teritorijoje.Šiuo metu AB „Šiaulių energija“ eksploatuoja15 katilinių, iš kurių tik Pietinė dirba nuolat aptarnaujamapersonalo.Bendra nominali katilinių galia siekia 358,16MW. Iš jų šiluma tiekiama centralizuotais šilumostiekimo tinklais, kurių bendras ilgis siekia148,5 km (277 km perskaičiuotu Ds100 sutartiniudiametru). 2012 metais bendrovė pagamino475,52 GWh šilumos, 18,23 GWh pirkta išnepriklausomų tiekėjų. Vartotojams parduota403,96 GWh šilumos. Elektros energijos pagaminta23,29 GWh, parduota – 17,93 GWh.Investicijos leidžia modernėtiIki šių metų bendrovė sėkmingai įgyvendinošiuos investicinius šilumos gamybos šaltiniųmodernizavimo projektus: pastatė automatizuotaskatilines Sodo, Papilės, Stumbro gatvėseir Ginkūnuose, sumontavo 6,5 MW galios visiškaiautomatizuotą katilinę Zokniuose, buvusiamekvartaliniame karšto vandens ruošimo įrenginyje.Kužių miestelyje pastatyta 2 MW galiosdujinė katilinė, 4 MW galios – Rėkyvoje, rekonstruotaTilvyčio katilinė Kuršėnuose ir įrengtasnaujas 5 MW galios vandens šildymo katilas sukondensaciniu ekonomaizeriu. Buvo rekonstruotasir Kuršėnų miesto Daugėlių šilumosūkis, pastatant naują 4,93 MW galios dujų kurokatilinę su kondensaciniais ekonomaizeriais, oPietinėje katilinėje įrengtas 10 MW kondensacinisekonomaizeris trims bendros 200 MW galiosvandens šildymo katilams.Sėkmingai įgyvendinusi 2010 metų vasarįpradėtą projektą „Šiaulių termofikacinėselektrinės projektavimas ir statyba“, pernaibendrovė prisijungė prie Lietuvos miestų, kuriųšilumos ūkyje naudojamas biokuras. Šioprojekto naudą pajuto ir bendrovės vartotojai– šilumos energijos kaina 2012 metų spalįbuvo sumažinta net 16,6 proc. Toks šilumos kainosmažėjimas vartotojams leis sutaupyti apie........................................................ 90

20 mln. litų per metus priklausomai nuo perkamokuro kainos pokyčių.Bendrovė nuolat investuoja į centralizuoto šilumostiekimo sistemos vamzdynų rekonstrukciją.Šiuo metu dauguma bendrovei priklausančiųvamzdynų (apie 82 proc.) yra požeminiai,pakloti sunkiai prieinamuose gelžbetonio kanaluoseir izoliuoti stiklo vatos šilumos izoliacija.Apie 60 proc. šių vamzdynų yra pakloti 1963–1982 metais.2004 metais AB „Šiaulių energija“ pasinaudojoEuropos Sąjungos (ES) struktūrinių fondųteikiama parama ir ėmėsi esminės šilumos tinklųrekonstrukcijos, keičiant vamzdynus pramoniniubūdu izoliuotais bekanaliais vamzdžiais.Iš viso 2004–2012 metais rekonstruota 43 km(15,5 proc. visų turimų) šilumos tiekimo sistemosvamzdynų.Rekonstrukcija leidžia padidinti šilumos tiekimoefektyvumą, sumažinti jos perdavimonuostolius ir užtikrinti patikimą tiekimą vartotojams.Šiuolaikinių ir kokybiškų vamzdžių naudojimasleidžia apie 50–60 proc. sumažinti šilumosnuostolius.2001–2012 metais bendrovė investavoapie 185,77 mln. litų, iš kurių apie 154,27 mln.litų sudaro savos ir skolintos lėšos. Nuo 2007metų bendrovė savo tikslams pasiekti reikalingomsinvesticijoms sėkmingai panaudoja irES struktūrinių fondų paramą bei kitas subsidijas,kurios nuo 2007–2012 metų sudaro apie31,50 mln. litų.AB „Šiaulių energija“ investicijos 2012 metais,palyginti su 2000-aisiais, sumažino bendruspirminių energijos išteklių, skaičiuojamų pagalžemutinį kuro kaloringumą – kuro ir elektrosenergijos – nuostolius šilumos gamyboje nuo81,05 iki 0,6 GWh ir padidino energinį šilumosgamybos efektyvumą 13,23 proc. (nuo 86,90 iki100,13 proc.). Taip pat sumažėjo šilumos nuostoliaibei elektros energijos sąnaudos perduodantir paskirstant šilumą nuo 148,06 iki 93,78GWh, padidėjo ir šilumos perdavimo bei paskirstymoefektyvumas – 8,26 proc. (nuo 72,95iki 81,21 proc.). Įmonė sumažino bendrus pirminiųenergijos išteklių kuro ir elektros energijosnuostolius šilumai gaminti ir tiekti daugiaunei dukart – nuo 229,11 iki 93,18 GWh, bendrasenerginis šilumos gamybos ir tiekimo vartotojamsefektyvumas padidėjo 17,77 proc. (nuo63,54 iki 81,31 proc.).Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamamekonkurse „Lietuvos metų gaminys2012“ AB „Šiaulių energija“ pelnė auksomedalį už projektą ekologijos ir aplinkosauginėspramonės grupėje „Šilumos ir elektrosenergijos gamyba ir tiekimas panaudojanttermofikaciją ir vietinius atsinaujinančius išteklius“.Naujausias bendrovės projektas – Pietinėskatilinės rekonstrukcija įrengiant 20 MW galiosbiokuro katilinę. Į ją žadama investuoti 20 mln.litų. Kūrybinė specialistų iniciatyva ir darbuotojųprofesionalumas, inžineriškai ir ekonomiškaipasverta mintis neleidžia bendrovei stovėti vietoje.AB „Šiaulių energija“ žengia koja kojon sulaikotarpiu.91...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Šilalės šilumos tinklaiMaironio g. 20BLT-75137 ŠilalėTel. (8 449) 74 491Asociacijos narys nuo 2004 m.UAB Šilalės šilumos tinklai savarankiškos veiklosmetus skaičiuoja nuo 1998 metų rugsėjo.Tuomet reorganizuota AB „Lietuvos energija“, kuriaibuvo pavaldi ir SP AB „Klaipėdos energija“, oŠilalės šilumos ūkis buvo šios įmonės filialas. UABŠilalės šilumos tinklų steigėjas – Šilalės rajonosavivaldybės taryba, jai priklauso visos įmonėsakcijos.1998 metais UAB Šilalės šilumos tinklai eksploatavoketurias katilines ir du grupiniuskaršto vandens ruošimo įrenginius. Bendrakatilinėse įrengta galia – 31,48 MW. Šilumostinklų ilgis siekia 12,7 km, karšto vandens –9,8 km.Sparčiai augant kuro, šilumos energijos gamybossąnaudoms bei kainai, katilinėse esantyskuro katilai buvo rekonstruoti, investuota į šilumostrasų atnaujinimą. 2005 metais Šilalės šilumostinklai eksploatavo dvi katilines: Vingininkųkaime, kurios bendras galingumas – 17,7 MW, irŠilalėje, kurios bendras galingumas – 5,58 MW.Bendras šildomas plotas – 123 622 m 2. Šilumosvartotojus su katilinėmis jungė 10,16 km termofikaciniųir 7,54 km karšto vandens tinklų.2006 metais parengti ir įgyvendinti investiciniaiŠilalės miesto šilumos ūkio atnaujinimoprojektai už 3,79 mln. litų (be PVM). Atlikta3,1 km magistralinių šilumos trasų, pramoniniubūdu izoliuotų bekanaliais vamzdžiais, renovacija– ji atsiėjo 2,935 mln. litų. Už 942,5 tūkst.litų naujai pagaminti ir įrengti 63 automatizuotišilumos punktai su nuotolinio valdymo, duome-UAB Šilalės šilumos tinklųdirektorius Algirdas Šniepis.nų kaupimo sistema, atnaujinti 8 seni punktai.Rangovas – UAB „Axis Industries“.2009 metų uždaviniai ir priemonės buvo siejamisu realiomis bendrovės veiklos galimybėmis.Siekiant, kad šilumos savikaina išliktų stabili,o šilumai gaminti būtų naudojamas pigiausiaskuras – vietos žaliavos, tais metais katilinėje Vingininkųkaime pakeistas nauju vienas iš dviejų3 MW galios vandens šildymo katilų VK-31.2011 metais pasirašyta finansavimo ir administravimosutartis dėl projekto, kurio suma siekėbeveik 6,165 mln. litų, įgyvendinimo. Pusę reikalingųpinigų projektui skirta iš Europos Sąjungosstruktūrinių fondų.Iki 2011–2012 metų šildymo sezono pradžiosbuvo rekonstruotos Ligoninės kvartalo, Maironio,Žemaitės gatvėse esančios šilumos trasos,naujai sumontuota šilumos tinklų jungtis tarpVingininkų kaime bei Šilalėje veikiančių katilinių.Bendrovė, centralizuotai tiekdama karštąvandenį Kvėdarnos miestelio šilumos vartotojams,butuose pakeitė 345 iš 427 karšto vandensapskaitos prietaisų.2012 metais visiškai įvykdyta 2010 metaispasirašyta rangos sutartis su UAB „Klaipėdos inžineriniųtinklų statyba“, įgyvendinant projektą„Šilumos tiekimo trasų modernizavimas Šilalės........................................................ 92

mieste“. Jis kainavo 6,55 mln. litų (be PVM). Buvoatnaujinta 6,78 km magistralinių šilumos trasų,susidėvėję seni vamzdžiai pakeisti naujais bekanaliais,izoliuotais pramoniniu būdu.Šiuo metu UAB Šilalės šilumos tinklai Šilalėsmieste eksploatuoja 10,117 m centrinės katilinėstinklų. Bendras energinis katilinės pajėgumas– 17,5 MW. Bendras energinis antrosios katilinėspajėgumas yra 2,96 MW, jai priklauso 856 mšilumos trasų. Kvėdarnos miestelyje katilinęsu šilumos vartotojais jungia 3632 m tinklų, katilųgalia – 3,8 MW. Pajūrio miestelyje nutiesta 171m šilumos perdavimo tinklų, bendra katilinės,kuri eksploatuojama tik šildymo sezono metu,galia – 0,4 MW. Bendras Šilalės šilumos tinklųeksploatuojamų tinklų ilgis – 14,776 km, bendrakatilų galia – 24,66 MW.Centralizuotai tiekiamos šilumos energijągaunančių pastatų skaičius – 148, iš viso šilumosmazgų – 160. Bendras šildomas plotas siekia 162574 m 2 , 95 246 m 2 jo sudaro gyvenamasis sektorius,likusį plotą – 67 328 m 2 – įmonių, įstaigų beiorganizacijų patalpos.Bendrovė per metus pagamina 29–33 tūkst.MWh šilumos, o vartotojams parduoda 23–26MWh. Šilumos gamybai per metus sunaudojama3–4 tūkst. tonų naftos sąlyginio kuro ekvivalentais.93...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Šilutės šilumos tinklaiKlaipėdos g. 6A,LT-99116 ŠilutėTel. (8 441) 62 144Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)Šilumą tiekianti įmonė Šilutėje įkurta 1978metų kovo 1 dieną ir pavadinta Šilutės rajonoJungtinių katilinių ir šiluminių tinklų direkcija.Nuo 1984 metų ji reorganizuota į įmonę Šilutėsrajono katilinės ir šilumos tinklus. Ši buvo pavaldiKomunalinio ūkio ministerijos Respublikiniogamybinio šiluminės energijos tiekimo susivienijimui.Šiluma buvo tiekiama tik Šilutės miestogyventojams, prijungtiems prie centralizuotaitiekiamos šilumos tinklų. Įmonė turėjo 5 kvartalineskatilines, kūrenamas skystuoju krosnių kuru.1983 metais pradėta eksploatuoti mazutu kūrenamą50 MW įrengtos galios Šilutės rajoninękatilinę. Šilutės mieste buvusios penkios kvartalinėskatilinės liko veikti kaip vandens šildymoįrenginiai (1999 metais jos panaikintos). 1994-aisiaisįmonė prijungta prie AB „Lietuvos energija“filialo Klaipėdos šilumos tinklų.Nuo 1997 metų restruktūrizavus AB „Lietuvosenergija“, Šilutės šilumos tinklai tapo savarankiškaįmone. 1998 metais jai perduotos Rusnės,Juknaičių ir Kintų katilinės, taip pat esanti ŠilutėsTilžės gatvėje. Nuo 2007 metų Šilutės šilumostinklai pradėjo eksploatuoti Švėkšnos miesteliomokyklų katilines.Pagrindinis įmonės akcininkas yra Šilutės rajonosavivaldybė, turinti 99,9 proc. bendrovėsakcijų. Šilutės šilumos tinklai yra pelningai dirbantiįmonė, kuri neturi uždelstų įsipareigojimųvalstybės pinigų fondams bei kreditoriams. Visiilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai vykdomipagal susitarimą su kreditoriais. PagrindinisUAB Šilutės šilumos tinklųdirektorius Algis Mykolas Šaulys.įmonės turtas – jos darbuotojai, kurių daugumayra sukaupę didelę patirtį.Norėdama pasiekti užsibrėžtus tikslus, įmonėinvestuoja į šilumos gamybos įrenginius, kurienaudoja biokurą, priemones, kurios didina energijosgamybos įrenginių efektyvumą, sąnaudųmažinimą, įrenginių darbo patikimumą, avarijųbei sutrikimų prevenciją, šilumos tiekimo vamzdynųatnaujinimą, žalos aplinkai mažinimą.1997–2012 metais pakeisti vamzdynaimagistraliniuose ir skirstomuosiuose šilumostinkluose Šilutės Dariaus ir Girėno, H. Šojaus,Cintjoniškių, Gluosnių, Birutės gatvėse, taippat Kintuose bei Rusnėje. 2003 metais Šilutėsrajoninėje katilinėje įrengtas pirmasis biokurokatilas (4,5 MW galios), 2004-aisiais – biokurokatilas (1,5 MW galios) Traksėdžių katilinėje.2006 metais atlikta hidraulinė Šilutės miestocentralizuoto šilumos tiekimo tinklo analizėir skersmenų optimizavimas, kurio pagrindušilumos tiekimo tinklai toliau atnaujinami irmodernizuojami.2008 metais Šilutės rajoninėje katilinėjeįrengti dar 2 biokuro katilai (3 MW ir 6 MW galios),2009-aisiais rekonstruota Švėkšnos katilinėNr. 2 – įrengtas biokuro katilas (0,3 MW galios),kūrenamas medienos granulėmis. Tais pat me-........................................................ 94

tais pastatytas antras biokuro sandėlis Šilutėsrajoninėje katilinėje. 2011 metais čia įrengtaskondensacinis ekonomaizeris, pritaikytas23,5 MW galios biokuro katilams, prie Šilutėsmiesto centralizuoto šilumos tiekimo tinkloprijungtas Šilutės ligoninės pastatų kompleksas.2012 metais, norint užtikrinti patikimą irnepertraukiamą tiekimą, įrengta Ligoninės rezervinėkatilinė.Visoms didesnėms investicijoms vykdytibuvo pasinaudota Europos Sąjungos struktūriniųfondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijųfondo parama. Šiuo metu bendrovė turi51 km šilumos tinklų, kuriuos eksploatuoja,atnaujina ir modernizuoja. Iš jų 15 km jau pakeistanaujais vamzdynais. Modernizuojant šilumostiekimo trasas, techniniai šilumos nuostoliaitinkluose sumažėjo nuo 25 iki 17 proc. Tainuolatinių investicijų į šilumos trasų renovavimąrezultatas.Įmonėje biokuras pradėtas naudoti 2000 metais,kai Šilutės rajono savivaldybės perduota Juknaičiųelektrodinė katilinė buvo rekonstruotair pritaikyta naudoti biokurą. Čia įrengti 4 šiaudųritiniais kūrenami katilai Ri-340 (kiekvienas po 340kW galios). Mažesnė kaina paskatino įmonę plėstišilumos gamybą iš biokuro. Šilutės rajoninėje katilinėjevienas po kito šilumą iš smulkintos medienospradėjo gaminti 4,5 MW bei 6 MW galios vandensšildymo katilai, 5 t/h našumo garo katilas. Traksėdžiųgyvenvietė, įrengus 1,5 MW galios smulkintamediena kūrenamą katilą, pradėta šildyti naudojanttik biokurą. Švėkšnos katilinėje Nr. 2 atlikta rekonstrukcija– atsisakyta naudoti skystąjį kurą. Čiaįrengtas 0,3 MW galios čekiškas medienos granulesdeginantis katilas CATfire 300.Šiuo metu įmonė pradeda įgyvendinti projektą„Šilutės rajoninės katilinės rekonstrukcija,įrengiant 10 MW galios vandens šildymo katilą,kūrenamą biokuru, ir biokuro sandėliavimo statinius“.Artimiausiais metais, atlikus rekonstrukciją,tikimasi visiškai atsisakyti brangaus ir taršausiškastinio kuro (mazuto) naudojimo Šilutėsrajoninėje katilinėje. Įgyvendinus projektą maksimalikatilinės šilumos gamybos iš biokuro galiasieks 28,5 MW (pasitelkiant ir turimą kondensacinįekonomaizerį). Tai leis įmonei atsisakytibrangaus mazuto ir sumažinti dideles sąnaudasmazuto ūkiui prižiūrėti.Šilutės šilumos tinklų vizija – atsakingai tiektišilumą ir maksimaliai tenkinti šilumos vartotojųporeikius. Pagrindinis tikslas – mažinti šilumosgamybos ir tiekimo sąnaudas, nuostolius, užtikrintišilumos gamybos efektyvumą, tiekimopatikimumą, pereiti prie šilumos gamybos iš atsinaujinančiųenergijos šaltinių, sudaryti sąlygasvartotojams naudotis centralizuotai tiekiama šilumauž kuo mažesnę kainą.95...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Širvintų šiluma“Vilniaus g. 49,LT-19118 ŠirvintosTel. (8 382) 51 831Asociacijos narys nuo 2004 m.1983 metų vasario 28 dieną tuometės Komunalinioūkio ministerijos įsakymu įsteigtaŠirvintų rajono Jungtinė katilinių ir šilumostinklų direkcija. Nuo 1983 metų balandžio1 dienos ją sudarė tik miesto kvartalinė katilinėNr. 1. Organizacijoje dirbo 17 žmonių. Direkcijabuvo pavaldi Širvintų komunalinių įmonių kombinatuiir Vilniaus gamybinei kuro valdybai. Pastaroji1984-aisiais reorganizuota į Respublikinįgamybinį šiluminės energijos tiekimo susivienijimą,o Širvintų direkcija pavadinta Širvintų katilinėsir šilumos tinklais.1984 metais į organizacijos balansą perduotacentrinės ligoninės katilinė. 1986-aisiais į šilumostinklų balansą iš Širvintų Melioracijos statybos valdybosperduota dar viena katilinė, pavadinta katilineNr. 3. Tais pat metais aukštesnioji įstaiga reorganizuotaį gamybinį susivienijimą „Šiluma“. Šilumosgamybos apimtys išaugo daugiau kaip du kartus.Nuo 1990 metų organizacijoje keletą metų didesniųstruktūrinių pakitimų nebuvo, išskyrus tai,kad keletą kartų keitėsi įmonės pavadinimas, o nuo1994-ųjų liepos Širvintų rajono šilumos tinklai tapoVilniaus šilumos tinklų filialu.Paskutinė reorganizacija įmonėje įvyko 2000metais, atskyrus filialą Širvintų šilumos tinklusnuo SP AB Vilniaus šilumos tinklų. Tuomet pasikeitėįmonės valdymo pareigų schema. SP UAB„Širvintų šiluma“ perėmė filialo Širvintų šilumostinklų funkcijas, turtą, vartotojus. Įmonės vadovainepasikeitė. Pagrindinis įmonės akcininkas –Širvintų rajono savivaldybė, kuriai priklauso 99,9proc. akcijų.UAB „Širvintų šiluma“direktorius Sigitas Jozonis.SP UAB „Širvintų šiluma“ eksploatavo katilinęNr. 1, esančią miesto centre, ir katilinę Nr. 3 miestopakraštyje. Katilinė Nr. 2, 1997 metais atlikus tinklųsujungimą, neveikė. Šiluma buvusiems jos vartotojamstiekta iš katilinės Nr. 1. Šilumos energijos gamybainaudotas kuras – dujos.2001 metais pagal panaudos sutartį UAB „Širvintųšiluma“ perduota nedidelė katilinė Širvintų kaime,o 2003-iaisiais pagal panaudos sutartį pradėtaeksploatuoti Čiobiškio katilinė.2002 metų balandžio mėnesį Širvintų tarybossprendimu pagal parengtą planą buvo numatytašilumos ūkį renovuoti trimis etapais. Pirmu etapunutarta sujungti katilinių Nr. 1 ir Nr. 3 šilumos tinklus,sumontuoti dvi biokuru kūrenamas katilines irvakarinėje miesto dalyje įrengti 16 automatizuotųpunktų gyvenamuosiuose namuose bei įmonėse.Visi šie darbai, kuriems išleista 3,024 mln. litų, atliktiper nepaprastai trumpą laiką – jau 2002 metų lapkritįužkurtas biokuro katilas.Antru etapu 2003 metais į šilumos ūkį investuota507 tūkst. litų. Likviduoti du grupiniai vandens šildymoįrenginiai, panaikinta 1,4 km karšto vandenstrasų, vietoj 430 m seno tipo šilumos trasų naujaipaklota 180 m, modernizuoti 22 šilumos punktai.Trečiu etapu 2004 metais investuota 525 tūkst.litų. Pagrindiniai atlikti darbai – modernizuota 17 ši-........................................................ 96

lumos punktų UAB „Širvintų šiluma“ lėšomis ir 11 šilumospunktų įmonėms ir organizacijoms jų pačiųlėšomis. Dėl to Širvintų mieste visiškai likviduotaketurvamzdė šilumos tiekimo sistema, suremontuotakatilinė Nr. 4, gelžbetonio poligonas, skirtasmedienos kurui sandėliuoti, stogas, atlikti kiti darbai.Iš viso rekonstrukcija atsiėjo 4,056 mln. litų, išjų kuro rūšiai pakeisti skirta 2,879 mln. litų, šilumospunktams įrengti – 708 tūkst. litų, trasoms pertvarkyti– 413 tūkst. litų.Užbaigus katilinės Nr. 3 rekonstrukciją, 2006metais pradėti šilumos trasų keitimo darbai: savojėgomis pakeista 200 m pagrindinės šilumos magistralėsir 400 m įvairaus diametro šilumos trasų,taip pat pateikta paraiška finansinei paramai išEuropos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gauti.Projekto vertė siekė 1,9 mln. litų, paramos gauta1,2 mln. litų. Projektas įgyvendintas 2008 metais.Iš viso pakeista 1200 m magistralinės trasos ir888,32 m kvartalinių trasų.Tų pačių metų pabaigoje suderintos investicijos– 3,9 mln. litų – projektui „Širvintų miestocentralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimasdiegiant šiuolaikines technologijas“įgyvendinti. 2009 metų vasarį pateikta darviena paraiška šilumos tinklams modernizuoti.Visiems projektams buvo gauta ES fondų parama.Šiuo metu „Širvintų šiluma“ turi 95 proc. atnaujintųtrasų, nuostoliai jose sumažėjo nuo 30,3 proc.2001 metais iki 11,6 proc. 2012-aisiais. Pastaruosiustrejus metus centralizuotai tiekiama šiluma UAB „Širvintųšiluma“ yra viena pigiausių Lietuvoje.97...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Tauragės šilumos tinklaiPaberžių g. 16,LT-72324 TauragėTel. (8 446) 62 863Asociacijos narys nuo 1999 m.Pirmoji anglimi kūrenama katilinė, tiekusi šilumągyventojams Tauragės mieste, pastatytapokario metais. Ji priklausė vietos komunaliniųįmonių kombinatui. Augant miestui centralizuotosšilumos poreikis vis didėjo, todėl 1965 metaispastatyta tais laikais moderni mazutu kūrenamakatilinė su vienu DKVR tipo 6,5 MW galingumogaro katilu.1966 metais katilinėje pradėjo veikti antrasanalogiškas katilas. 1968-aisiais Tauragės rajoninėkatilinė buvo priimta į tuometės KlaipėdosVRE balansą. Ji gamtosaugos požiūriu iškilo nelabaigeroje vietoje – miesto centre, taigi smarkiai jįteršė. Katilinės kuras visą laiką buvo tik mazutas.1985 metais atlikta studija, kurioje numatytaplėsti Beržės rajoninę katilinę ir sujungti ją suTauragės rajonine katiline. 1995 metais Tauragėsmiesto katilinė dėl smarkios taršos mieste turėjobūti panaikinta. Vis dėlto ji nebuvo uždaryta, nesnebuvo atlikta nei sujungimo, nei rekonstrukcijos.Beržės rajoninė katilinė išplėsta 1997 metais,pastatant vieną 55 MW galios vandens šildymokatilą. Tačiau dėl per didelio galingumo jis beveiknebuvo eksploatuojamas.1998 metais reorganizuojant SP AB „Klaipėdosenergija“, Tauragėje įkurta SP UAB Tauragės šilumostinklai, kurios pagrindiniu akcininku tapoTauragės rajono savivaldybė. Nuo 2000-ųjų įmonėpradėjo ruoštis rekonstruoti Beržės rajoninękatilinę – buvo siekiama pritaikyti deginti biokurą.2003 metais ėmus eksploatuoti 8 MW galiosbiokuru kūrenamą vandens šildymo katilą, atsi-UAB Tauragės šilumos tinklųdirektoriusVaclovas Karbauskis.rado galimybė Tauragės miestui tiekti šilumą išvieno šaltinio – Beržės rajoninės katilinės, kuriosgalingumas siekė 98,5 MW. Tada ir buvo sustabdytanebeeksploatuojama Tauragės miesto rajoninėkatilinė.Beržės katilinės galingumas Tauragės miestuibuvo per didelis, todėl 2006 metais 55 MWgalios mazutu kūrenamas vandens šildymo katilasbuvo išmontuotas ir vietoj jo pastatytas 12MW galios biokuru kūrenamas garo katilas. Šiuometu Beržės rajoninės katilinės galingumas yra63,5 MW. Čia veikia du garo katilai DKVR-20-13,kūrenami mazutu, vienas garo katilas DE-25-14,irgi kūrenamas mazutu, vienas vandens šildymokatilas DE-16V su pakura DG-9, kūrenamas biokuru,ir vienas garo katilas DE-25/225 su dalinegaro perkaita, kūrenamas biokuru.Pradėjus eksploatuoti 8 ir 12 MW galingumobiokuru kūrenamus katilus ir iš Lietuvos aplinkosapsaugos investicinio fondo gavus 350 tūkst. litųsubsidijų, 2007 metų kovą, kad katilai dirbtų ekonomiškiau,Beržės rajoninėje katilinėje pastatytaskondensacinis 7 MW galingumo ekonomaizeris.Dėl to šalčiausiu žiemos metu biokuru kūrenamųdviejų 20 MW galios katilų galingumas išauga iki25 MW. Taip mazuto naudojimas per metus sumažėjodešimt kartų – iki 500 tonų vietoj 5 tūkst......................................................... 98

tonų (tiek sukūrenta 2004 metais). Be to, į atmosferąišmetama gerokai mažiau kenksmingo sierosanchidrido ir vanadžio pentoksido.Kondensacinis ekonomaizeris sulaiko iki 95 proc.kietųjų dalelių, kurių išsiskiria kartu su išmetamaisdūmais. Įdiegusi šias priemones įmonė šalyje pirmavotarp daugiausia oro taršą sumažinusių bendroviųir iškovojo „Krištolinio kamino“ prizą.Statant 12 MW galingumo biokuru kūrenamągaro katilą DE-25-225, specialiai buvo numatytadalinė garo perkaita iki 225ºC, kad pagamintągarą būtų galima panaudoti turbogeneratoriui,kuris gamintų elektros energiją. Todėl kartu buvoprojektuojamas ir statomas 750 KW galingumoturbogeneratorius, kuris šildymo sezono metu80–100 proc. padengia elektros energijos poreikiussavo reikmėms.Tauragės šilumos tinklai eksploatuoja 35 kmįvairaus diametro šilumos tinklų. Jų laidumas projektuotassu didele perspektyva, dėl to trasosebuvo patiriami didesni nuostoliai. 2010–2011 ir2012 metais gauta 4,8 mln. litų subsidija šilumostiekimo infrastruktūrai modernizuoti Tauragėsmieste. Renovuota ir naujai paklota 4,5 km šilumostrasų. Nuo 2008 iki 2012 metų įmonė savo lėšomisrenovavo ir paklojo 1,2 km naujų bekanalių tinklų.Šiuo metu renovuota 21 proc. šilumos perdavimotrasų. Per pastaruosius 10 metų technologiniainuostoliai sumažėjo nuo 27 iki 19 proc.Šilumos kaina UAB Tauragės šilumos tinklų valdomameūkyje kilo nesmarkiai – nuo 13,14 centouž kilovatvalandę 2004 metais iki 19,12 cento užkilovatvalandę 2012 metais (be PVM).99...........................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB Utenos šilumos tinklaiPramonės g. 11,LT-28216 UtenaTel. (8 389) 63 641Asociacijos narys nuo 1999 m.1997 metais reorganizavus AB „Lietuvos energija“,Utenos rajono savivaldybė nusprendė kurtiatskirą šilumos tiekimo įmonę Utenoje. Taip 1997metų liepos 1 dieną įkurta UAB Utenos šilumostinklai. Pagrindinis įmonės akcininkas – Utenosrajono savivaldybė, kuriai priklauso 99,6 proc.akcijų.UAB Utenos šilumos tinklai yra pagrindinis šilumosenergijos tiekėjas Utenos mieste. Bendrovėtiekia šilumą ir karštą vandenį Utenos miestogyvenamiesiems namams, biudžetinėms įstaigomsbei verslo įmonėms, taip pat turi konkurencinįvartotoją – UAB „Švyturys–Utenos alus“,kuriam pagal gamybos poreikius tiekiamas sausasissotusis garas. Centralizuotu šilumos tiekimunaudojasi apie 75 proc. gyventojų. Pagrindiniaimiesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklai išplėtotinuo rajoninės katilinės ir šiuo metu sudaroapie 50 km.Bendrovei tapus savarankiška, 1998 metaisbuvo pradėtas rengti investicinis šilumos ūkiopertvarkymo projektas. Juo labiau kad į Utenąbuvo atvestos gamtinės dujos ir reikėjo pritaikytikatilinę jomis kūrenti. 1999–2000 metais dujofikuotacentrinė katilinė ir pastatytos septynios autonominėskatilinės atokiausiems vartotojams.Pradėjus brangti mazutui ir gamtinėms dujoms,2002 metais nuspręsta investuoti į medienoskuru kūrenamą katilą. Kadangi projektasbuvo aplinkosauginis, jį sutiko finansuoti ir negrąžintinąparamą jam suteikti Šiaurės aplinkosfinansų korporacija (NEFCO). Įrengta medienosdeginimo pakura su garo katilu, kuro sandėlis irUAB Utenos šilumos tinklųdirektorius Gintaras Diržauskas.stumdymo technika. Vėliau vietoj senų KVGM irPTM-30 katilų sumontuoti du efektyvūs vandensšildymo katilai po 14 MW galios, kūrenami dujomisir mazutu.Investicija į vietos kuro naudojimą gaminantšilumos energiją pasiteisino, pagerėjo ekonominiaiįmonės rodikliai, sumažėjo kuro išlaidos,aplinkos teršimo mokesčiai.2004 metų pabaigoje bendrovė viena pirmųjųLietuvoje savo katilinėje įdiegė kondensacinįdūmų ekonomaizerį – naudojant iš biokuru kūrenamogaro katilo dūmų šilumą, papildomai pagaminamaapie 10 proc. šilumos energijos. Eksploatuojamaskondensacinis ekonomaizeris per metuspagamina apie 18 tūkst. MWh šilumos.Įdiegti šią technologinę naujovę padėjoLietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.Jis taip pat skyrė paramą kogeneracineijėgainei įrengti. Joje pagaminama apie50 proc. bendrovėje sunaudojamos elektrosenergijos.2005 metais įmonė pradėjo įgyvendinti projektą,kurio metu ėmė renovuoti šilumos tiekimotrasas, kad sumažėtų šilumos energijosnuostoliai tinkluose ir energija vartotojamsbūtų tiekiama patikimai. Projektas sėkmingaibaigtas įgyvendinti 2007 metais, jo vertė –........................................................ 100

7 mln. 80 tūkst. litų. Iš jų Europos Sąjungos (ES)struktūrinių fondų parama siekė 3 mln. 533 tūkst.litų. Įgyvendindama projektą bendrovė pakeitė irįrengė 9,5 km naujų šilumos trasų. 2007 metaistechnologiniai šilumos tinklų nuostoliai sudarėapie 18 proc.Siekiant ir toliau didinti šilumos tiekimomiesto vartotojams patikimumą ir mažinti šilumosnuostolius centralizuoto šilumos tiekimotinkluose, pradėtas įgyvendinti projektas, pagalkurį 2011–2013 metais Utenos mieste modernizuotaapie 910 m susidėvėjusių šilumostiekimo tinklų. 2011 metais pagal projektąrenovuota apie 0,4 km šilumos tiekimo trasų,naudojant bekanalius pramoniniu būdu izoliuotusvamzdžius. Iki 2011 metų atnaujinta apie36 proc. miesto šilumos tiekimo tinklų. Tais patmetais technologiniai šilumos tinklų nuostoliaisudarė apie 17 proc.2011 metais, smarkiai pabrangus gamtinėmsdujoms ir siekiant mažinti šilumos kainųaugimą, priimtas sprendimas įrengti dar vienąbiokuru kūrenamą 8 MW galios vandens šildymokatilą. Investicijos vertė – 2,4 mln. litų (nuosavosbendrovės lėšos). 2011 metų lapkričiopabaigoje įrengus naują katilą, biokuro dalisbendrame kuro balanse padidėjo nuo 40 iki 60proc., tai leido šilumos kainą sumažinti apie 10proc.2009 metų spalio 27 dieną pasirašyta projekto„Termofikacinės elektrinės statyba Utenoje“finansavimo ir administravimo sutartis su Ūkioministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra.Projekto vertė – 31 mln. litų, iš jų 15,5 mln. litų – ESstruktūrinių fondų lėšos. Šis projektas pradėtasįgyvendinti 2011 metais, baigtas 2012-ųjų spalį.Projekto metu įdiegtas biokuru kūrenamas10,7 MW našumo garo katilas ir 2,5 MW elektrosgalios garo turbina, sumontuotas dar vienaskondensacinis ekonomaizeris ir kiti įrengimai.Naujoji termofikacinė jėgainė gamina 53,2GWh šilumos ir 13,0 GWh elektros energijos permetus. Dabar Utenos miesto gyventojai galidžiaugtis viena mažiausių Lietuvoje centralizuotaitiekiamos šilumos energijos kaina............................................................101

..........................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Varėnos šiluma“J. Basanavičiaus g. 56,LT-65210 VarėnaTel. (8 310) 31 031Asociacijos narys nuo 1997 m. (steigėjas)Prieš 150 metų nutiesus Sankt Peterburgogeležinkelį, atsirado Varėnos geležinkelio stotis.Tai buvo pradžia Varėnos miestui kurtis. Nuo1950 metų Varėna yra rajono centras. Miestuiplečiantis, reikėjo statyti infrastruktūros objektusir spręsti centralizuoto šildymo problemą.Pirmųjų centralizuoto šildymo užuomazgųatsirado apie 1960 metus pastačius savivaldybėspastatą, vidurinę mokyklą bei pirmuosiusdaugiabučius namus. Dabartinė katilinė iškilo1971 metais. Iš pradžių buvo pastatyti trysgaro katilai, kūrenami mazutu. Vėliau – dar duvandens šildymo katilai. Varėnos šilumos ūkistuo metu priklausė Alytaus šilumos tinklams.Šilumos tinklas buvo plečiamas, prijungti NaujųjųValkininkų šilumos vartotojai.Alytaus šilumos tinklai reorganizuoti 2000metais, tuomet ir įkurta UAB „Varėnos šiluma“.Ši bendrovė perėmė ir Matuizų kaimo aprūpinimąšiluma. Pagrindinis akcininkas yra Varėnosrajono savivaldybė, valdanti daugiau kaip99,5 proc. akcijų.Šiuo metu UAB „Varėnos šiluma“ yra moderniįmonė, gaminanti apie 50 GWh šilumos permetus. Ji patenka į šalies įmonių, tiekiančių pigiausiąšilumą Lietuvoje, dešimtuką. „Varėnosšiluma“ vertina komandinį darbą, greitą ir kokybiškąvartotojų aptarnavimą. Nuolatinis dėmesysskiriamas nuostoliams šilumos tinkluosemažinti, racionaliam išteklių naudojimui, veiklaiplanuoti. Įmonėje diegiamos naujovės, darbuotojainuolat tobulinasi.UAB „Varėnos šiluma“direktorius Virginijus Guoga.UAB „Varėnos šiluma“ reguliariai investuojanuosavas bei Europos Sąjungos (ES) struktūriniųfondų lėšas. Per pastaruosius penkeriusmetus įgyvendintas ne vienas projektas. Nuosavomislėšomis įrengtas modernus membraninisdeaeracinis įrenginys, sumontuotossvarstyklės gaunamam kuro kiekiui nustatyti,lokalaus mazuto šildymo sistema, leisianti sutaupytidaug energijos rezerviniam kurui šildyti.Pasitelkus ES struktūrinių fondų paramąrekonstruota Varėnos katilinė, atnaujinti pagrindiniaiVarėnos miesto šilumos tinklai,rekonstruota biokuru kūrenamo katilo pakuraVarėnoje. Pagal Klimato kaitos programą,panaudojant LAAIF lėšas, 2006 metaisrekonstruota Naujųjų Valkininkų katilinė.ES fondų parama siekė per 5 mln. litų. Gauta610 tūkst. litų LAAIF paramos. Artimiausiumetu Varėnos mieste numatyta pastatyti4 MW galios biokuru kūrenamą katilą sukondensaciniu ekonomaizeriu, o NaujuosiuoseValkininkuose – du 600 kW galios katilus.Taip UAB „Varėnos šiluma“ visą šilumos kiekį,reikalingą vartotojų šilumos poreikiams padengti,gamins tik biokuru kūrenamais katilais......................................................... 102

Varėnos katilinė viena pirmųjų pradėjo naudotibiokurą šilumai gaminti. 1996 metais sumontuotasgaro katilas su biokuru kūrenamapakura. 2005-aisiais pastačius dar vieną biokurukūrenamą 7 MW galios vandens šildymokatilą, naudojamo biokuro kiekis viso kuro balansepadidėjo nuo 54 iki 94 proc.UAB „Varėnos šiluma“ bendrasis finansiniopajėgumo rodiklis yra vienas geriausių tarpšilumos tiekimo įmonių. Dirbdama pelningaiįmonė kasmet suteikia paslaugų už beveik 10mln. litų. Per pastaruosius septynerius metusfaktiniai nuostoliai šilumos perdavimotrasose sumažinti nuo 38 iki 15 proc., karštovandens perdavimo nuostoliai – nuo 31 iki8,5 proc. Smarkiai sumažėjo ir elektros sąnaudosgamybai. UAB „Varėnos šiluma“ stengiasi,kad visos investicijos duotų teigiamą ekonominįefektą, o šilumos kaina vartotojams būtųkuo mažesnė.Bendrovės administracija skiria nemažai dėmesioir lėšų darbuotojų darbo bei buitinėmssąlygoms gerinti, kvalifikacijai kelti. Šiuo metuketinama teigti paraišką paramai pagal priemonę„Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmo-103nėse“ gauti. Dalyvaudami šioje priemonėje visiįmonės darbuotojai turės galimybę kelti kvalifikaciją.UAB „Varėnos šiluma“ kolektyvas nusiteikęsoptimistiškai ir tikisi susidoroti su visais šilumostiekėjams iškilusiais iššūkiais............................................................

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Vilniaus energija“Jočionių g. 13,LT-02300 VilniusTel. (8 5) 266 7199Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)IstorijaPo karo daug dėmesio buvo skiriama Vilniui– šalies sostinei – atkurti. Miestas turėjo taptididžiausiu Lietuvos pramonės centru. Tokių užmojųturintis miestas negalėjo progresuoti bereikiamos energetikos bazės. Šalies vyriausybė,suprasdama energetikos svarbą, dar griaudėjantkarui ėmė rūpintis naujos Vilniaus elektrinės statyba.Remiantis tuometės LTSR liaudies komisarųtarybos 1945 metų liepos 17 dienos potvarkiuNr. 820, pietvakarinėje Vilniaus dalyje skirtas 318tūkst. kvadratinių metrų ploto žemės sklypasnaujai elektrinei statyti. Numatyta, kad iškils antrojitermofikacinė elektrinė (VE-2).Ją projektavo šiluminių elektrinių projektavimoinstituto „Teploelektroprojekt“ Lvovo skyrius. Pagalprojektą elektrinė turėjo naudoti vietos kurą: frezerinesdurpes, tačiau vėliau, jau po statybų, tekonaudoti net durpes iš Baltarusijos durpynų. Elektrinėsvisos sąmatos vertė siekė 16 mln. rublių.1948 metais pradėta statyti Vilniaus termofikacinėelektrinė. Svarbiausius darbus atliko tuometėTSRS Statybos ministerijos termofikacinių elektriniųstatybos ir montavimo valdyba „TEC stroj“. Statybosedirbo karo belaisviai vokiečiai.1951 metų rugsėjo 27 dieną srovę ėmė tiektipirmasis 2 MW galios turboagregatas. Jis energinęVilniaus miesto galią padidino du kartus ir leido atsisakytinemažai eksploatavimo sunkumų keliančiųtraukinių. Abiejų Vilniaus elektrinių (pirmosios elektrinės(šiuo metu – Technikos muziejus) ir VE-2) elektrosgalia buvo didesnė nei 20 MW.UAB „Vilniaus energija“prezidentas Linas Samuolis.To meto sąlygomis tai buvo gera termofikacinėelektrinė. Ji aprūpino Vilnių elektros energija, o nuo1955 metų pradėjo tiekti pramonei ir šilumą. Nuo1957-ųjų lapkričio elektrinė centralizuotai tiekė šilumąmiesto gyvenamiesiems namams. Pirmasisbuitinis vartotojas, prijungtas prie miesto šilumostinklų, buvo 10 numeriu pažymėtas namas Vyteniogatvėje.Augant naujiems gyvenamiesiems sostinėsrajonams paaiškėjo, kad artimoje ateityje termofikacinėselektrinės jau nesugebės miesto pakankamaiaprūpinti šiluma. Nuo 1965 metų įjungtipapildomi septyni vandens šildymo katilai. Jųreikmėms buvo išplėstas mazuto ūkis su keliolikostūkstančių tonų talpos mazuto sandėliu. KaiVilnių pasiekė gamtinės dujos, elektrinės katilaipritaikyti deginti šias dujas. Jų naudojimas prisidėjoprie miesto atmosferos gryninimo ir aplinkosšvaros.Miestui augant atitinkamai didėjo ir jo elektrosbei šilumos poreikiai. Išnagrinėjęs šilumos energijosporeikių perspektyvą, instituto „Promenergoprojekt“Minsko skyrius 1970 metais parengė Vilniausšilumos tiekimo schemą, kurioje įrodyta, kadbūtina statyti naują termofikacinę elektrinę (VE-3,kairiajame Neries krante, Jočionių kaimo teritorijoje).Elektrinės visos sąmatos vertė 1984 metų kaino-........................................................ 104

mis sudarė 76,9 mln. rublių, iš jų įrenginiai atsiėjo24,6 mln. rublių.1981 metų rugsėjo 16 dieną paklota pirmojipamatų plokštė. 1983 metų gruodžio 29 dieną 22val. 15 min. garo vamzdžiams prapūsti užkurtaspirmasis TGME-206 tipo garo katilas. Praėjus lygiai80 metų, kai buvo pastatyta pirmoji Vilniaus centrinėelektrinė, pietvakariniame miesto pakraštyjedarbą pradėjo nauja termofikacinė elektrinė. Šilumąmiestui ji pradėjo tiekti 1985 metų sausio 18dieną (iki to laiko ji gamino tik elektrą).VE-3 elektrinė gali dirbti kondensaciniu ar termofikaciniurežimu. Jeigu energiniai blokai dirbatermofikaciniu režimu, tai vienu metu gaminama iršiluma, ir elektros energija. Jeigu kondensaciniu režimu– gaminama tik elektros energija. Termofikacinisrežimas yra kur kas ekonomiškesnis, nes turbinoseatidirbęs garas šildo tinklų vandenį, ir tik nedidelisgaro kiekis patenka į kondensatorių. Šiuo metu VE-3 dirba termofikaciniu režimu, kai turbinoje atidirbęsgaras šildo šilumos tinklų vandenį.Gaminant energiją pagrindiniai naudojami ištekliaiyra vanduo, oras ir kuras – gamtinės dujosar mazutas.Efektyvi šilumos ūkio renovacijaUAB „Vilniaus energija“ centralizuotai aprūpinašiluma daugiau kaip 195 tūkst. butų Vilniaus mieste,Grigiškėse, Salininkuose ir Trakų Vokėje. Šilumatiekiama ne tik daugumai Vilniaus gyventojų, betir tūkstančiams sostinėje įsikūrusių privačių įmonių,organizacijų bei valdžios įstaigų.2002 metų vasario 1 dieną Vilniaus centralizuotošildymo sistemos 15 metų laikotarpiuibuvo išnuomotos UAB „Vilniaus energija“, kuripriklauso didžiausiai Europoje energetikospaslaugų kompanijų grupei „Dalkia“. Ši grupėvienija daugiau kaip 52 tūkst. darbuotojų 42pasaulio šalyse. „Dalkia“ iš viso prižiūri daugiaukaip 5,8 mln. vartotojų ūkių, per 800 centralizuotųšildymo ir vėsinimo sistemų, valdo 118tūkst. energetikos objektų. Pagrindinė UAB„Vilniaus energija“ veikla – šilumos gamyba,perdavimas ir pardavimas, taip pat elektrosenergijos gamyba.Prižiūrimoje teritorijoje šiluma tiekiama termofikaciniuvandeniu 736 km ilgio dvivamzdžiais tinklais,kuriais šiluma aprūpinami daugiau kaip 182tūkst. vartotojų, iš kurių 97,1 proc. yra gyventojai,naudojantys 70,5 proc. visos parduotos šilumos.98,6 proc. vartotojų patiektos šilumos UAB„Vilniaus energija“ gamina savo šaltiniuose. Pagrindiniaišilumos šaltiniai yra termofikacinėselektrinės VE-2, VE-3 ir rajoninė katilinė Nr. 8(Ateities g. 12, Baltupiai). Bendra termofikaciniųelektrinių šilumos galia yra 1532 MW, elektros –384 MW. Bendrovė taip pat prižiūri 39 kvartalinesir individualias katilines............................................................105

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Vilniaus energija“, perėmusi pasaulinękompanijų grupės „Dalkia“ praktiką, sėkmingaipertvarko nuomojamą ir modernizuojamą Vilniausmiesto šilumos ūkį. Per 11 veiklos sostinėjemetų UAB „Vilniaus energija“ miesto šilumosūkį prikėlė naujam gyvenimui. Šiandien Vilniųšildanti bendrovė dirba du kartus efektyviau nei2002 metais.UAB „Vilniaus energija“ vykdydama nuomossutartį likvidavo 177 neefektyvius grupinius karštovandens ruošimo įrenginius. Vietoj jų įrengtas3151 automatizuotas šilumos punktas, naujiemsvartotojams įdiegti 266 punktai. Punktų renovacijosir įrengimų kaina siekia 131,3 mln. litų.Bendrovė taip pat pakeitė ar naujai sumontavo6645 įvadinius šilumos skaitiklius už 10,326 mln.litų. „Vilniaus energija“ investavo per 1,3 mln. litųį mobiliąją katilinę, skirtą naudoti kaip rezervinįenergijos šaltinį sutrikus šilumos tiekimui.Įmonė nuostolius miesto šilumos tinkluoseper 11 metų sumažino nuo 22,68 iki 12,2 proc.Vilnius šiais parametrais priartėjo prie moderniausiųEuropoje šilumos ūkių, kurių trasoseprarandama 8–12 proc. šilumos energijos. Kadpasiektų tokius rezultatus, senų šilumos trasų renovacijaiUAB „Vilniaus energija“ skyrė 185,4 mln.litų, iš Europos Sąjungos (ES) fondų gauta 15,19mln. litų paramos. Iš viso sostinėje atnaujinta 67,2km susidėvėjusių trasų, dar 63,5 km trasų įrengtanaujiems klientams. Termofikacinėms elektrinėmsmodernizuoti iš viso įmonė skyrė 201,4mln. litų, dar 7,3 mln. litų gauta iš ES fondų......................................................... 106Vidutinis karšto vandens atjungimo gyventojamslaikas, kai bendrovė atlieka hidraulinius bandymusprieš šildymo sezoną, sutrumpintas nuo100 iki 33 valandų. Nuostoliai termofikaciniamvandeniui papildyti šilumos tinkluose sumažintinuo 150 iki 30 kubinių metrų per valandą. „Vilniausenergijos“ darbuotojų skaičius sumažintas trečdaliu– nuo 1,5 tūkst. iki mažiau nei 1 tūkst.2006 metais UAB „Vilniaus energija“ skyrė 47,5mln. litų didžiausio Lietuvoje ir Baltijos šalyse katilo,kūrenamo lietuvišku biokuru, statyboms. Šiinvesticija leido mažinti taršą Vilniuje ir didintiLietuvos energetinį nepriklausomumą nuo brangausimportuojamo iškastinio kuro. Biokuro katilinė,esanti VE-2 elektrinėje, gali pagaminti 10proc. sostinės šilumos poreikio žiemą ir 50 proc.karšto vandens nešildymo sezono metu. Šiamekatile kasmet sukūrenama apie 200 tūkst. tonųbiokuro ir 96 tūkst. tonų sumažinamas į aplinkąišmetamo CO 2kiekis. Lietuvos aplinkos apsaugosinvesticijų fondas 2008 metais už taršos mažinimąUAB „Vilniaus energija“ skyrė „Krištolinio kamino“apdovanojimą.2011-aisiais UAB „Vilniaus energija“ baigė15,3 mln. litų kainavusį (7,3 mln. litų gauta iš ESfondų) Naujosios Vilnios rajoninės katilinės modernizavimą– pritaikė ją kūrenti biokuru. Du po6 MW galios biokuro katilai leido Vilniuje pagaminamosšilumos dalį iš biokuro padidinti nuo10 iki 13,4 proc. Katilinėje kasmet bus sunaudojamadaugiau kaip 40 tūkst. tonų biokuro ir iki 22tūkst. tonų sumažinamas į aplinką išmetamo CO 2kiekis. Centralizuotas šilumos tiekimas iš bendrųšilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių– tai visų pirma modernios visuomenės, kurirūpinasi aplinka, bruožas.UAB „Vilniaus energija“, siekdama įgyvendintiprieinamiausius gamybos būdus, termofikacinėjeelektrinėje VE-3 įdiegė modernius degiklius irsistemas, leidžiančias NOx bei CO emisijas sumažintidaugiau nei 50 proc.Įgyvendinusi visapusišką sostinės šilumos ūkiorenovacijos programą ir šilumą miestui tiekian-

čios bendrovės „Vilniaus energija“ reorganizaciją,„Dalkia“ vilniečiams užtikrino naują aptarnavimokokybę. Sėkminga „Dalkia“ veikla Vilniuje per 11metų leido miestui sutaupyti ne vieną dešimtį milijonųlitų. Jei efektyvi šilumos ūkio renovacija nebūtųbuvusi įgyvendinta, šiandien, kaip ir prieš 11metų, Vilniui tektų ieškoti lėšų neveiksmingai šilumostiekimo įmonės veiklai subsidijuoti. Moderniir efektyviai veikianti „Vilniaus energija“ šiuo metuyra 100 proc. pasirengusi naujiems su energija susijusiemsiššūkiams, visų pirma šilumos gamybosiš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai.Klientų aptarnavimasVadovaudamasi ilgamete kompanijos „Dalkia“patirtimi, „Vilniaus energija“ ypatingą dėmesį skiriaaptarnavimui gerinti ir naujų klientų paieškai.Nuo 2002 iki 2013 metų „Vilniaus energijos“klientų skaičius augo: prie centralizuotų šilumostinklų sostinėje buvo prijungta daugiau kaip 2,8mln. kvadratinių metrų ploto.Tik pradėjusi darbą sostinėje, „Vilniaus energija“visiems prižiūrimiems namams skyrė po šilumininkąvadybininką. Kiekvieno daugiabučio namospecifiką puikiai išmanantys atsakingi specialistaipadeda vilniečiams sudaryti sutartis, informuojaapie naujienas, pataria šilumos taupymo klausimaisir sprendžia visas su šilumos tiekimu susijusiasproblemas. Siekdama efektyviau bendrauti suklientais, sutrumpinti prašymų vykdymo, siūlymųįdiegimo bei kitų klausimų ir problemų sprendimoterminus, „Vilniaus energija“ anksčiau veikusį vienintelįklientų aptarnavimo centrą išplėtė – dabar jųyra trys. Aplinkinių rajonų šilumos ūkio problemasišmanantys centrų darbuotojai padeda efektyviaispręsti visus su šilumos ir karšto vandens tiekimususijusius klausimus.Telefonu 1899 pasiekiamas „Vilniaus energijos“skambučių centras teikia informaciją apie paslaugas,kainas, sąskaitas, apskaičiuotus mokesčius užšildymą, karštą vandenį, jų skaičiavimo bei mokėjimotvarką, skolas, permokas, kompensacijas,sutarčių sudarymą, plano PASTOVUS užsakymą.Skambučių centre taip pat registruojami prašymaiir siūlymai.Patogioje „Vilniaus energijos“ interneto svetainėjeteikiamos šilumos ūkio naujienos ir visainformacija, naudinga centralizuotai besišildantiemsvilniečiams. Prie elektroninio aptarnavimocentro prisijungę klientai gali internetu peržiūrėtinaujausią sąskaitą, susipažinti su juos aptarnaujančiu„Vilniaus energijos“ šilumininku vadybininku,užsisakyti planą PASTOVUS. Per mėnesį internetosvetainė sulaukia apie 50 tūkst. lankytojų.„Vilniaus energija“ įsteigė 20 mln. litų Efektyvausenergijos vartojimo fondą, kuris padengė vilniečiamsper 75 proc. sąnaudų individualaus šilumosreguliavimo ir apskaitos sistemoms įrengti. Šios sistemosbuvo įdiegtos 188 sostinės daugiabučiuosenamuose, fondo lėšomis pasinaudojo daugiau kaip10 tūkst. Vilniaus butų savininkų.Kasmet „Vilniaus energijos“ rengiamuose susitikimuosesu gyventojais, kurių metu aptariamiaktualiausi šilumos ir karšto vandens tiekimoklausimai, dalyvauja po kelis tūkstančius vilniečių.Specialiai susitikimams bendrovė gamina irkasmet atnaujina stendus bei lankstinukus, atkreipiančiusdėmesį į pagrindines šilumos ūkioproblemas.2005 metais startavo „Vilniaus energijos“ pažintinėsekskursijos moksleiviams. Jų metu siūlomasusipažinti su elektros ir šilumos gamybosprincipais. Kasmet ši bendrovės iniciatyva suburiadaugiau kaip 4 tūkst. moksleivių iš įvairių Vilniausmokyklų – ekskursijoms suteikiamas nemokamastransportas............................................................107

................................................................................................................................asociacijos nariai„Vilniaus energijos“ pastangos gerinti klientų aptarnavimąneliko nepastebėtos sostinės gyventojų.Per 11 metų pagrįstų skundų šildymo paslaugomisskaičius sumažėjo dukart. 2009 metais bendrovės„TNS Gallup“ atliktos reprezentatyvios apklausosduomenimis, net 79 proc. centralizuotai besišildančiųvilniečių pirkdami naują butą pirmenybę teiktųcentriniam šildymui naudojantis individualaus šildymoreguliavimo sistema.Socialiai atsakinga įmonėŠiuolaikinėje verslo aplinkoje gerus veiklosrezultatus pasiekti ir nuolat juos gerinti gali tosbendrovės, kurios aiškiai identifikuoja savo kryptį,orientuojasi į prioritetinius tikslus ir strategijosįgyvendinimą. Tai viena verslo sėkmės sąlygų.Tačiau ar pagrindinė? Ar užtenka organizacijaiišsiskirti stipriais strateginiais gebėjimais,ištekliais, novatoriškomis technologijomis ir eitipasirinkta kryptimi, jei nuolat susiduriama suiššūkiais ir kliūtimis įvairių projektų, naujoviųdiegimo ar kitų gyvybiškai svarbių permainųsrityje?„Vilniaus energija“ išdrįso patikėti savimi irnekeisti nuostatų bei įsitikinimų. Įmonė niekadanesirinko plaukimo pasroviui strategijos, nepalaikėbaimės rizikuoti, nelaukė, kol viskas tapsaišku, kaip keistis ir kokius technologinius procesusdiegti. Nuo pirmųjų žingsnių aiškiai suprasta,kad įmonės stiprybė yra jos darbuotojai, jų žinios,........................................................ 108patirtis, užsidegimas veikti ir eiti į priekį. Tik išsilavinęir motyvuoti žmonės yra vertybinis konkurenciniopranašumo, organizacijos unikalumoir gyvybingumo šaltinis. Todėl čia gerbiamaskiekvienas žmogus, jo idėjos, siūlymai, teisės. Nestai – įmonės dalis, veržlumo, išskirtinumo ir stabilumogarantas.Bendrovės vadovybė, siekdama darnios organizacijosplėtros ir aukštos valdymo kultūros, priėmėsprendimą įgyvendinti ir plėtoti socialinio atsakingumovadybos sistemą pagal tarptautinio SA8000standarto reikalavimus, nuolat gerinti jos rezultatyvumą.2012 metų sausį pasirašyta trišalė sutartissu Jungtinių Tautų vystymo programa ir Lietuvosverslo darbdavių konfederacija dėl socialinio atsakingumovadybos sistemos pagal tarptautinioSA8000 standarto reikalavimus diegimo UAB „Vilniausenergija“.Pasitelkdama įvairias informavimo priemones:interneto svetainę, vidinį bendrovės tinklalapį,skelbimų lentas bei kitus informavimo kanalus– bendrovė apie vykdomą veiklą bei pažangąsocialinės atsakomybės srityje informuoja akcininkus,darbuotojus, profsąjungas, klientus, tiekėjus,asociacijas, tarptautinius investuotojus.„Vilniaus energija“ yra tvirtai įsipareigojusiremti ir gerbti žmogaus teisių apsaugą, neprisidėtiprie žmogaus teisių pažeidimų. Kiekvienamdarbuotojui yra sudarytos saugios ir sveikos darbosąlygos, taikomos visos prevencinės priemonės,skirtos darbingumui, sveikatai ir gyvybeidarbe tausoti.Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą,bendrovėje įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatostarnyba. Jos darbuotojų pareiga – koordinuotiprevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugainuo traumų ir profesinių ligų, įgyvendinimą.Puoselėdama vidinę dalijimosi žiniomis kultūrą,bendrovė įgyvendina vidinių mokymų projektą„Dalkia academia“. Pagrindinė šio projekto misija– mokyti ir tobulinti bendrovės darbuotojus,ketinančius realizuoti savo ambicijas ir karjeros lūkesčiusįmonės veikloje.

2012-aisiais dvejus metus trunkančią ugdymoprogramą baigė jau antroji darbuotojų grupė.Mokymų metu semiamasi žinių ir stiprinamipraktiniai gebėjimai vadovavimo padaliniui, ugdomojovadovavimo, ekonomikos, finansų, teisinės,asmenybės pažinimo srityse.Plėtodama socialinę partnerystę bendrovėnuolat bendradarbiauja su Vilniaus Gediminotechnikos universitetu, Kauno technologijosuniversitetu, Vilniaus universitetubei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija.Efektyvūs informaciniai reikalingųžinių, technologijų ir veiklos metodų mainaiyra naudingi abiem pusėms. Mokslo institucijoms– studentų mokslo tiriamiesiems, bakalauro,magistro darbams bei daktaro disertacijomsrengti, bendrovei – analitinei, inžinerinei, tiriamajai,projektinei, edukacinei veiklai. Be to, bendraudamasu akademine bendruomene bendrovėteikia pagalbą studijų procese.Aplinkos apsaugaUAB „Vilniaus energija“ veikla – šilumos, elektrosenergijos gamyba ir šilumos tiekimas vartotojams– daro didelį poveikį aplinkai. Gamybosproceso metu šiluma ir elektros energijayra gaminama naudojant iškastinį kurą aratsinaujinančius energijos išteklius.Siekdama mažinti vykdomos veiklos poveikįaplinkai, „Vilniaus energija“ 2006 metais Vilniaustermofikacinėje elektrinėje VE-3, o 2007-aisiais visojebendrovėje įdiegė ir sertifikavo aplinkos vadybossistemą pagal EN ISO 14001:2004 reikalavimus.Įmonė ne tik laikosi ir vykdo aplinkosaugosnorminių teisės aktų, standartų reikalavimus, betir inicijuoja, įgyvendina įvairius socialinio atsakingumoprojektus. Organizuojama jau tradicinėtapusi aplinkos švarinimo akcija „Šluota“, kuriosmetu balandžio mėnesį tvarkomos šalia bendrovėseksploatuojamų šilumos gamybos ir perdavimoįrenginių esančios teritorijos. Kasmet grupėaktyvių įmonės darbuotojų su savo šeimos nariaisatsodina apie 1,5 ha (apie 9000 medelių) vėtrų išverstomiško.„Vilniaus energija“ nuolat ieško galimybių ir diegianaujas technologijas, inžinerinius sprendimus,susijusius su galimo poveikio aplinkai mažinimu.Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 įrengta uždaraapytakinė vandens sistema, leidžianti surinktąlietaus vandenį naudoti šilumos tinklų vandenspapildymo gamybai ir kitoms technologinėms reikmėms,neeikvojant upių vandens išteklių.Kartu su naujai statomais biokuro katilais įrengiamikondensaciniai dūmų ekonomaizeriai, leidžiantysgauti papildomą šilumą iš kuro degimoproduktų – taip mažinamas bendras kuro naudojimastam pačiam energijos kiekiui pagaminti ir tarša.Be šio ekonominio ir aplinkos apsaugos efekto,ekonomaizeriai papildomai mažina į aplinką kartusu išmetamais dūmais patenkančių kietųjų daleliųkiekį. Bendrovė plačiai taiko ir kitas geriausiusgamybos būdus atitinkančias taršos mažinimopriemones: elektrostatinius kietųjų dalelių filtrus,azoto oksidų mažinimo technologijas, mažų NOxemisijų degiklius.Įgyvendindama pažangias technologijas ir naujasverslo plėtros kryptis, „Vilniaus energija“ siekia prisiimtiatsakomybę už trumpalaikius ir ilgalaikius savoveiklos padarinius, būti socialiai atsakinga keturiosesvarbiausiose srityse: versle, saugant aplinką, bendraujantsu darbuotojais ir visuomene.„Tvirtai žinome, kad ir ateityje liksime ištikimisavo vertybėms. Toliau eisime pasirinkta žaliosiosenergetikos kryptimi nesidairydami į skeptikų, dujųpramonės ar branduolinės energetikos šalininkųgretas. Pasirinkome sudėtingesnį, bet socialiai atsakingąir teisingą kelią. Ir toliau ieškosime galimybių,diegsime naujas technologijas, inžinerinius techniniussprendimus, mažindami kuro naudojimą energijosgamybai, šiltnamio efektą sukeliančių dujųišmetimą, taikydami geriausius gamybos būdus atitinkančiastaršos mažinimo priemones. Kiekvienasmūsų pasiekimas, sėkmingai įgyvendintas didelis armažas projektas įkvepia dar didesniems iššūkiams,kad ne tik pateisintume lyderio savo veiklos srityjevardą, bet ir reikšmingais darbais prisidėtume priepasaulinio susitarimo reikalavimų laikymosi, tvariosLietuvos energetikos plėtros“, – teigia „Vilniausenergijos“ vadovai............................................................109

................................................................................................................................asociacijos nariaiSIA „Alfa Laval“ filialasLvovo g. 25,LT-09320 VilniusTel. (8 5) 215 0091,(8 5) 215 0092Asociacijos narys nuo 2002 m.„Alfa Laval“ – tai pasaulyje pirmaujantis specializuotųproduktų ir inžinerijos sprendimų tiekėjas.Kompanijos įranga, sistemos ir paslaugos yraskirtos padėti optimizuoti procesų našumą. „AlfaLaval“ padeda klientams šildyti, aušinti, separuotiir transportuoti produktus, pavyzdžiui, naftą,vandenį, chemikalus, gėrimus, maisto produktus,krakmolą ir farmacijos gaminius.Visame pasaulyje veikianti organizacija artimaibendradarbiauja su klientais iš beveik 100 šalių.„Alfa Laval“ veikla apima tris pagrindines technologijųsritis: šilumos perdavimą, separaciją ir skysčiųtvarkymą.Šilumos perdavimasŠildymas ir šaldymas – pagrindinės daugeliopramoninių procesų dalys. Šios funkcijos turibūti atliekamos taupant energiją ir naudojantitin veiksmingus šilumos perdavimo sprendimus.„Alfa Laval“ žiniomis šilumos technologijų srityjepasitikima visame pasaulyje. Įmonė tiekia platųšilumokaičių, skirtų šildymo, aušinimo, garinimoir kondensavimo darbams, asortimentą. Taiplokštelinių, vamzdelinių, orinių ir spiraliniųšilumokaičių lyderis pasaulyje, siūlantis didžiausiąšaldymo įrangos pasirinkimą rinkoje.Pastatai šildomi ir vėdinami naudojant „AlfaLaval“ šilumokaičius. Pagrindiniai jų naudotojai –chemijos ir apdirbimo pramonės įmonės, taip patšaldymo kompresorinės ir mechaninės inžinerijospramonės šakos. Bendrovė gamina ir stambiusšilumokaičius, skirtus laivininkystės ir energijosgavybos pramonės šakoms. Laivuose šilumokai-SIA „Alfa Laval“ filialodirektorius Valdas Gylys.čiai naudojami įvairioms paskirtims: nuo dyzeliniųvariklių aušinimo iki oro kondicionavimo.Separacija„Alfa Laval“ – lyderis separavimo technologijųsrityje nuo pat bendrovės įkūrimo 1883 metais,kai imtas eksploatuoti Gustafo de Lavalio revoliucinisišradimas – grietinėlės separatorius. Nuotada kompanija nuolat kuria naują separavimoįrangą ir su tuo susijusius sprendimus, kurie tapoypač svarbūs daugelyje pramonės šakų. „Alfa Laval“– stambiausias pasaulyje separavimo sprendimųteikėjas, valdantis didelę rinkos dalį įvairiosepramonės šakose.Tarp įmonės gaminių – greitaeigiai separatoriai,dekanteriai ir filtrai, kurių funkcija – atskirtiskysčius vienus nuo kitų arba iš skysčių pašalintikietąsias daleles. Šie gaminiai maisto ir kitokiųproduktų apdirbimo pramonėje naudojami įvairiomsfunkcijoms atlikti: laivuose pasitelkiamikurui ir alyvai gryninti, naftos gavybos platformose– naftai ir vandeniui atskirti, gamybos pramonėje– pramoniniams skysčiams bei nutekamiesiemsvandenims valyti.Skysčių valdymasMaisto, biochemijos ir farmacijos pramonėsšakose nustatyti griežti saugos ir higienos reikalavimai.Čia itin svarbu saugiai bei veiksmingai........................................................ 110

transportuoti ir nukreipti skysčius. Patikimi siurbliaiir vožtuvai privalo užtikrinti, kad tam tikriskysčiai pasiektų reikiamus apdorojimo įrenginiuskonkrečiu laiku.„Alfa Laval“ – pasaulinis higieninių skysčiųvaldymo įrangos gamybos lyderis. Įmonė gaminaįvairius siurblius, vožtuvus ir jungtis. Siurbliaitinka skysčiams, pasižymintiems įvairiuklampumo lygiu ir dalelių dydžiu, o vožtuvai irjungtys atitinka griežtus higienos bei tikslumoreikalavimus, nesvarbu, ar galutinis produktas– gėrimai, klampūs maisto produktai, losjonas,plazma, baltyminis tirpalas, tabletės............................................................111

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB ,,Axis Technologies“Kulautuvos g. 45A,LT-47190 KaunasTel. (8 37) 42 45 14Faks. (8 37) 42 45 16UAB ,,Axis Technologies“ – alternatyviosiosenergetikos pradininkė Lietuvoje biokuro srityje.Kompanijos veiklos pradžia – 1993 metai, kaibuvo pastatyta pirmoji biokuro pakura Kazlų Rūdoje.Šiuo metu įmonėje dirba daugiau kaip 120darbuotojų.Pagrindinės veiklos sritys:• biokuro (medienos atliekų, pjuvenų, durpių,šiaudų, granulių ir kt.) katilinių statyba;• dujinių ir skystojo kuro katilinių statyba;• kogeneracinių jėgainių (biokuro, dujinių) statyba;• katilinių rekonstrukcija ir modernizavimas;• energiją taupančių technologijų diegimas;• katilinių priežiūros paslaugos.UAB „Axis Technologies“ įgyvendina įvairausgalingumo katilinių projektus – nuo mažų keliųšimtų kilovatų galios konteinerinių katilinių,naudojamų gyvenamosioms, gamybinėms patalpomsšildyti, iki keliasdešimties megavatų galioskatilinių, kurios šilumą gamina didelių miestųcentralizuoto šildymo sistemoms. Turėdamailgametę patirtį biokuro srityje, kompanija yraįgyvendinusi daugiau kaip 200 biokuro energetikosprojektų Lietuvoje ir užsienio šalyse (Baltarusijoje,Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir kt.).Bendrovėje „Axis Technologies“ įdiegta integruotavadybos sistema, apimanti:• kokybės vadybos sistemą, atitinkančią ISO9001:2000 standarto reikalavimus;• aplinkos apsaugos vadybos sistemą, atitinkančiąISO 14001:2004 standarto reikalavimus;• darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos siste-UAB ,,Axis Technologies“gen. direktoriusGiedrius Vaitkevičius.mą, atitinkančią BS OHSAS 18001:2007 standartoreikalavimus.Be to, UAB „Axis Technologies“ yra gavusi:• Aplinkos ministerijos atestatą, suteikiantį teisęatlikti statinio ir statinio dalies statybos darbus;• Valstybinės energetikos inspekcijos atestatus,suteikiančius teisę eksploatuoti šilumos įrenginiusir turbinas, suskystintų naftos dujų įrenginius,naftos bei naftos produktų, elektros, gamtiniųdujų įrenginius.UAB „Axis Technologies“ bendradarbiauja sudaugeliu pasaulio katilinių įrangos gamintojų,todėl gali pasiūlyti geriausius ir moderniausiusproduktus bei sprendimus. Vienas svarbiausių„Axis Technologies“ veiklos privalumų – kompleksinisdarbų atlikimas – nuo techninės objektoekspertizės ir projektavimo darbų iki pateiktosįrangos įdiegimo bei priežiūros.UAB „Axis Technologies“ stato:• biokuro katilines iki 60 MW galios ir daugiau,pritaikytas deginti medienos atliekas, pjuvenas,žievę, durpes, šiaudus ir kitas biokuro rūšis;• kogeneracines jėgaines iki 10 MW galios ir daugiau;• dujines ir skystojo kuro katilines iki 30 MW galiosir daugiau......................................................... 112

Atliekant šiuos darbus teikiamos kompleksinėspaslaugos:• projektavimo darbai;• įrangos tiekimas ir montavimas;• įrangos paleidimas ir derinimas;• įrengimų automatizavimo darbai;• techninė objektų priežiūra.UAB „Axis Technologies“ tiekia:• biokuro katilinių įrangą (biokuro sandėlių, kurotransportavimo ir rūšiavimo įrangą, pakuras, katilus,kondensacinius ekonomaizerius, dūmų irpelenų šalinimo, įrengimų automatizavimo įrangąir kt.);• dujinių ir skystojo kuro katilinių įrangą (garo irvandens šildymo katilus, degiklius, kondensaciniusekonomaizerius, vandens ruošimo įrangą,uždaromąją ir reguliuojamąją armatūrą, redukciniusir apsauginius vožtuvus, siurblius, techninędruską, įrengimų automatizavimo įrangąir kt.).Bendrovės specialistai atlieka ir įrangos projektavimo,montavimo, paleidimo bei derinimodarbus, garantinę ir pogarantinę priežiūrą, tiekiaatsargines dalis.UAB „Axis Technologies“ yra sukaupusi ilgametępatirtį katilinių ir kogeneracinių jėgainiųstatybos srityje, todėl gali kiekvienam klientuipasiūlyti optimalių sprendimų kompleksą, geriausiaiatitinkantį poreikius. UAB „Axis Technologies“tikslas – kad klientai gautų ne tik kokybiškusproduktus, bet ir profesionalias jų priežiūrospaslaugas............................................................113

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „ENG“Kęstučio g. 86 / I. Kanto g. 18,LT-44296 KaunasTel. (8 37) 40 86 27Faks. (8 37) 40 86 28Bendrovė, įsteigta 2003 metais, savo veikląpradėjo investicijų į nekilnojamojo turto objektussrityje. Ilgainiui, keičiantis situacijai rinkose,keitėsi įmonės strateginė veiklos kryptis – 2008metais pagrindinėmis veiklos sritimis tapo investiciniųenergetikos projektų rengimas, įgyvendinimasir valdymas.Šiuo metu UAB „ENG“ savo veiklą koncentruojaį energijos generavimo sritį ir ieško įvairių investiciniųgalimybių energetikos sektoriuje Lietuvojeir kitose Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Įmonėdeklaruoja siekius tapti vienu kogeneracinių jėgainiųtinklo plėtotojų, mažinti aplinkos taršą įgyvendinantdraugiškus aplinkai energetikos projektusir skatinti atsinaujinančių energijos ištekliųnaudojimą generuojant energiją. Iki šiol šių tikslųsėkmingai siekiama. Nuo 2008 metų įgyvendintitrys projektai, kurių bendra investicijų su EuroposSąjungos (ES) struktūrinių fondų parama vertėsiekia 23 mln. litų. Nuo projektų įgyvendinimopradžios pagaminta daugiau kaip 16 000 MWhelektros energijos kogeneracinėje elektrinėjeir panaudojant hidro išteklius bei daugiau kaip46 tūkst. MWh šilumos energijos, veikiant kaipnepriklausomam šilumos gamintojui Pasvalio irGarliavos miestuose.Nuo projektų įgyvendinimo pradžios pagamintadaugiau kaip 16 tūkst. MWh elektros energijoskogeneracinėje elektrinėje, o panaudojanthidroišteklius – daugiau kaip 46 tūkst. MWh šilumosenergijos, veikiant kaip nepriklausomam šilumosgamintojui Pasvalio mieste, Kauno rajonoGarliavos miestelyje. UAB „ENG“ turi nepriklauso-UAB „ENG“ direktoriusRomualdas Rutka.mo elektros energijos tiekėjo licenciją, vykdo šilumostiekėjo veiklą teritorijoje tarp Elektrėnų irVievio. Dalyvaujama ir asociacijų veikloje – UAB„ENG“ yra Lietuvos hidroenergetikų asociacijos,Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos narė.Pasvalio kogeneracinė elektrinė2009 metais UAB „ENG“ gavo 1,73 mln. litųES struktūrinių fondų paramą projektui „Didelioefektyvumo termofikacinės elektrinės įrengimasPasvalio RK, Mūšos g. 16, Pasvalys“ įgyvendinti.Naujai pastatytoje didelio efektyvumo termofikacinėjeelektrinėje veikia vienas vidaus degimovariklis su elektros generatoriumi, kurio elektrosgalia yra 1000 kW, šilumos galia – 1100 kW. Bendraskogeneracijos įrenginio energijos gamybosefektyvumas siekia iki 90 proc.UAB „ENG“ kogeneracinėje elektrinėje įdiegtatechnologija pripažįstama viena švariausiųaplinkosaugiškai remiantis Europos Parlamentoir Tarybos direktyva dėl termofikacijos skatinimo.Pasvalyje įgyvendintas projektas atitinka šiuosNacionalinės darnaus vystymosi strategijos nustatytusLietuvos darnios plėtros prioritetus: pagrindiniųūkio šakų poveikio aplinkai mažinimas,pavojaus žmonių sveikatai mažinimas, pasaulioklimato kaitos ir jos padarinių švelninimas......................................................... 114

Šiluma Vievio gyventojamsUAB „ENG“ įgyvendino projektą „Atliekinėsšilumos panaudojimas Vievio miesto šildymuisujungiant Elektrėnų ir Vievio centralizuotošilumos tiekimo tinklus“, kurio pagrindinis tikslas– didinti centralizuoto šilumos energijostiekimo efektyvumą bei patikimumą Vievyje,sujungiant Elektrėnų ir Vievio centralizuotošilumos tiekimo sistemas. Nuo 2010 metųpabaigos Vievio gyventojams pradėta tiektiatliekinė šilumos energija iš Elektrėnuoseesančios Lietuvos elektrinės. Šiluma Vievįpasiekia naujai nutiesta 9 km ilgio bekanalešilumos tinklų trasa, leidusia ne tik efektyviaupanaudoti iškastinį kurą, bet ir sumažinti šilumoskainą Vievio gyventojams. Iš ES struktūriniųfondų šilumos tiekimo trasai nuo Elektrėnų ikiVievio tiesti skirta 6 mln. litų parama, UAB „ENG“tokią pat sumą investavo pati.Garliavos miesto katilinės rekonstrukcijaŠilumos gamybos efektyvumą UAB „ENG“ siejasu biokuro naudojimu. 2012 metų kovo mėnesįbendrovė baigė įgyvendinti projektą „Garliavosmiesto rajoninės katilinės rekonstrukcija,įrengiant biokurą deginančius šilumos gamybostechnologinius įrenginius“, kurio vertė sudarėapytiksliai 6 mln. litų.Projekto metu Garliavos rajoninėje katilinėjedemontuoti du vandens šildymo katilai ir sumontuotas5,2 MW galios biokuro vandens šildymokatilas su kondensaciniu 1,3 MW galios dūmųekonomaizeriu, katilinės teritorijoje pastatytasnaujas 25 m aukščio dūmtraukis. Bendras biokurokatilinės šilumos galingumas siekia apie 6,5 MW.Buvusio Garliavos rajoninės katilinės cheminiovandens ruošimo pastate įrengtas kuro padavimosandėlis, iš kurio grandikliniais transporteriais biokurastiekiamas į biokuro katilinės pakurą.Biokurą deginantys įrenginiai Garliavoje yravieni pirmųjų Lietuvoje, kurių statyba finansuotapagal Energetikos paslaugų bendrovės (EPB) finansavimomodelį – įrenginių statybą finansuojaEPB, nustatytą laikotarpį ji bus atsakinga ir už jųeksploatavimą. Pritaikius EPB finansavimo modelį,gaunama triguba nauda: šilumai gaminti katilepasitelkiamas biokuras, kurį naudoti įpareigojaES direktyvos bei Nacionalinė atsinaujinančiųenergetikos išteklių strategija ir kuris šiuo metuyra gerokai pigesnis nei gamtinės dujos, katilegaminama šiluma parduodama AB „Kauno energija“mažesne kaina nei šios bendrovės šilumosgamybos savikaina šilumos gamybai naudojantgamtines dujas, o investuojanti bendrovė gaunapajamas už biokuru pagamintą šilumą.Šiuo metu UAB „ENG“ dirba 10 darbuotojų.Bendrovės sėkmės garantas – profesionalūs ir iniciatyvūsvadybos, finansų, inžinerijos specialistai,turintys patirtį energetikos, nekilnojamojo turto,verslo konsultavimo, plėtros bei kitose srityse............................................................115

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Gandras Energoefektas“Veteranų g. 5,LT-31114 VisaginasTel. (8 386) 70 424,(8 386) 71 481Asociacijos narys nuo 2006 m.Energetinis sprendimas – kiekvienam pagalporeikius ir galimybes. Tokia idėja savo veiklojevadovaujasi Visagine įsikūrusi jau daugiau kaipdvidešimt metų dirbanti bendrovė „GandrasEnergoefektas“, užsiimanti energetinės įrangosprojektavimu, tiekimu bei įrengimu. Bendrovėsgeneralinis direktorius Dmitrij Podčernin sako,kad sukaupta patirtis leidžia klientams siūlyti geriausiussprendimus, nes juk ne visuomet būtinanaudoti pačią brangiausią įrangą.„Siekiame naudoti pigesnes, bet kartu ir kokybiškasmedžiagas, kad sutaupytume užsakovolėšų, tačiau pasiektume tokią kokybę, kokia galipasigirti vokiška ar amerikietiška įranga“, – savoveiklos principus dėstė „Gandro Energoefekto“vadovas. Jis sako žinąs atvejų, kai bendrovės renkasilabai brangią, kokybišką įrangą, tačiau apskaičiavuspaaiškėja, kad tokia neatsiperka. O juk visisprendimai turėtų būti pagrįsti ekonomiškai.„Kartais įvertinus situaciją akivaizdu, kad nebūtinastatyti brangų vokišką katilą – pakankapigesnio, pagaminto besivystančiose šalyse irturinčio vokišką automatiką. Rezultatas bus tokspat, o lėšų bus išleista kur kas mažiau“, – svarstėįmonės generalinis direktorius.Bendrovė bendradarbiauja su gamintojais ne tikAmerikoje, Šveicarijoje ar Vokietijoje, bet ir Kinijoje,Turkijoje. Bendrovės „Gandras Energoefektas“ strategija– ne gauti maksimalų pelną, o nuolat turėtidarbo. Pastaruoju metu įmonė įgyvendino nemažaiprojektų, susijusių su katilinių atnaujinimu, naujųkatilų tiekimu bei įrengimu, taip pat sprendimais,koks šilumos gamybos būdas yra efektyvesnis. Re-UAB „Gandras Energoefektas“gen. direktoriusDmitrij Podčernin.kordas – sutaupyta 70 proc. energijos. Toks rezultataspasiektas pertvarkius katilinę Latvijos Daugpiliomieste. Čia mazutu kūrenamas katilas pakeistastrimis 400 kW galios vandens šildymo katilais, sukurtaautomatinė kuro priėmimo, sandėliavimo irtiekimo į katilus sistema.Lietuvoje ir Latvijoje ne vienus metus dirbantibendrovė gali pasigirti ir sėkmingais projektaisLietuvoje. Vienas tokių – Mažeikių šilumos tinklųkatilinės atnaujinimas. Čia įrengtas biokuru kūrenamaskatilas.Bendrovė „Gandras Energoefektas“ energetiniussprendimus siūlo ne tik įmonėms, bet ir fiziniamsasmenims, tiesa, su tokiais dirba rečiau.Tiekiami, įrengiami ne tik katilai, bet ir garo ardujų turbinos. „Gandro Energoefekto“ įrengtosturbinos veikia Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje.Bendrovę „Gandras Energoefektas“ grupėbendraminčių įkūrė dar 1989 metais, kai buvonutraukta Ignalinos atominės elektrinės III blokostatyba ir ten dirbę specialistai neteko darbo.Tuomet ėmęsi naujos veiklos, dabar jie galipasigirti sukaupta patirtimi ir reputacija, kuriąlabai brangina. Nuolatiniai bendrovės užsakovaiyra žinomos bendrovės: „Anykščių vynas“,„Kalnapilis“, „Klaipėdos energija“, „Panevėžioenergija“, „Šiaulių energija“, „Žemaitijos pienas“,........................................................ 116

„Rokiškio sūris“, „Visagino energija“, „Utenos trikotažas“,„Utenos–Švyturio alus“, „Ventbunkers“,„Ventspils Terminals“, „Parventas Siltums“, „Daugavpilssiltums“, Kaliningrado uosto naftos bazėir kitos.Įmonėje šiuo metu dirba per 40 žmonių, didžiojijų dalis – inžinieriai, kvalifikuoti specialistai.Montuotojų bendrovė neturi, nes objektaigali būti skirtingose Lietuvos ar Latvijos vietose,todėl montuotojus paprasčiau samdyti projektovietoje. Tačiau įmonės vadovas pripažino, kadkvalifikuotų specialistų labai trūksta – Lietuvojejų parengiama labai nedaug, o įmonėje išmokytineretai darbui pasirenka kitas šalis.Vienas naujausių įmonės įgyvendintųprojektų – 44 MW galios biokuru kūrenamaskogeneracinis blokas šilumos centralėje„Ziepniekkalns“. „Gandras Energoefektas“dalyvavo tiekiant garo katilą (gamintojas– įmonė „Wellons“, JAV), taip pat tiekė tokiusstoties komponentus kaip deaeratorius, kondensatošildytuvas, išplėtimo indas (garo separatorius),redukcinis aušinimo įrenginys, trijųeigų dūmų kanalų uždoris, triukšmo slopintuvas,uždardamoji bei reguliuojamoji armatūra irkitus.Kitas bendrovės „Gandras Energoefektas“ neseniaiįgyvendintas projektas – bendrovėje „Ventspilssiltums“ (Latvija) atlikti anglimi kūrenamo katiloКЕ 25-14-250 ir jo ekonomaizerio kaitinamojopaviršiaus valymo sistemos projektavimo, tiekimobei montavimo darbai. Katilo ir jo ekonomaizeriovalymo sistemos įrengimo tikslas – pelenų ir kietųjųdalelių nuosėdų ant šilumos mainų paviršių,konstrukcijų ir visų kitų komponentų prevencija.Katilinėje sumontuota valymo ir suspausto oropadavimo sistema – ji yra visiškai automatizuota.„Gandras Energoefektas“ taip pat atliko 15 MWdujinio katilo su pagalbiniais įrenginiais projektavimoir montavimo darbus bendrovėje „Daugavpilssilumtikli“ Latvijoje. Šioje įmonėje rekonstruotair lokali katilinė „Kalkuni“, pakeičiant mazutągranulių kuru............................................................117

................................................................................................................................asociacijos nariai„SIA GRUNDFOS PUMPS BALTIC“ Lietuvos filialasSmolensko g. 6,LT-03201 VilniusTel. (8 5) 239 5430Faks. (8 5) 239 5431Asociacijos narys nuo 2001 m.Kompanijos „Grundfos“ įkūrėjui Poului DueJensenui 2012 metų gegužės 19 dieną būtų suėję100 metų. Vargingas gyvenimas ir ankstyvatėvų netektis išmokė jį vertinti atsakomybę beižmogiškumą. Ši patirtis P. D. Jenseno neatbaidėnuo iššūkių – palikęs darbą gamykloje, jis įkūrėįmonę. Įsitvirtinti tuo metu neišnaudotoje siurbliųrinkoje P. D. Jenseną įkvėpė pirmas jo sukurtassiurblys „Foss“. Po „Grundfos“ įkūrėjo mirties1977 metais vadovavimą kompanijai perėmė josūnus Nielsas Due Jensenas. Jis bendrovės veikląvis labiau orientavo į „Grundfos“ grupės tvarumąir globalizaciją. Tačiau P. D. Jenseno vertybės– ekonominis nepriklausymas, socialinėatsakomybė, ambicingi siekiai – išliko. Šios vertybėsyra „Grundfos“ grupės verslo pagrindas.Pasaulyje jau daugiau nei 60 metų gyvuojantissiurblių gamintojas „Grundfos“ savo veiklą Lietuvojepradėjo 2000-aisiais. „SIA Grundfos PumpsBaltic“ Lietuvos filialas yra didžiausias siurbliųtiekėjas Lietuvoje. Bendrovė siūlo plačiausią gaminiųasortimentą, teikia su siurbliais susijusiussprendimus ir gyvenamiesiems namams, ir centralizuotošilumos tiekimo sistemoms. PadalinioLietuvoje veikla neatsiejama nuo „Grundfos“grupės pasiekimų pasauliniu mastu ir pamatiniųvertybių, kurios gyvuoja nuo pat įmonės įkūrimo1945 metais.Šiuo metu „Grundfos“ cirkuliaciniai siurbliaiveikia didžiojoje dalyje Lietuvos miestų. Jie nau-„SIA Grundfos Pumps Baltic“Lietuvos filialoprekybos vadovasAndrius Kareniauskas.dojami gyvenamųjų pastatų šilumos punktuoseir yra vienas pagrindinių šilumos tiekimo sistemoselementų – pasitelkiant „Grundfos“ cirkuliaciniussiurblius vyksta šilumos apykaita. Taip patcirkuliaciniai siurbliai naudojami visuomeniniųpastatų šilumos tiekimo, vėdinimo bei oro kondicionavimosistemose, o pramonėje – technologiniuoseprocesuose, gamyklų priežiūrai ir kaipsvarbūs kitų įrengimų mazgai.„Grundfos“ padalinys Lietuvoje rengia nuolatiniusmokymus įrangos pardavėjams, projektuotojams,montuotojams bei pramonės įmonėms,taip pat bendrus seminarus su kitais įrangosgamintojais. Siekdama ugdyti jaunąją kartą irpagerinti jaunųjų inžinierių įsiliejimo į darbo rinkągalimybes „Grundfos“ bendradarbiauja su VilniausGedimino technikos universitetu (VGTU),Kauno technologijos universitetu bei Vilniauskolegija. Pasauline įmonių grupės patirtimi beiefektyviomis idėjomis „Grundfos Pumps Baltic“filialas Lietuvoje dalijasi publikuodamas straipsniusspecializuotuose leidiniuose, rengdamasseminarus, taip pat bendradarbiaudamas su Lietuvosšilumos tiekėjų asociacija (LŠTA).Siekdami užtikrinti nepriekaištingą teikiamųpaslaugų kokybę, „Grundfos“ darbuotojai nuolatkelia kvalifikaciją Poulo Due Jenseno akademijoje......................................................... 118

Kompanijos „Grundfos“ įkūrėjas Poulas Due Jensenas.„Grundfos“ veikla Lietuvoje ir Baltijos šalysesusijusi su ne vienu svarbiu įvykiu bei faktu. Štaikeletas jų.• 2001 metais „Grundfos“ tapo LŠTA nare;• 2004 metais padovanojo VGTU laboratorinėsįrangos stendus;• 2005 metais įvedus siurblių energijosnaudojimo klasifikavimo sistemą, „Grundfos“netrukus pristatė pirmąjį buitinį cirkuliacinįA klasės siurblį „Alpha“, o „Magna“ siurblys jau atitikoA klasės siurbliams keliamus reikalavimus;• 2009 metais, siekiant pagerinti garantinėsbei pogarantinės priežiūros kokybę ir būti arčiauklientų, „Grundfos“ priežiūros tarnybą praplėtėnuolatos audituojami įgaliotieji techninės priežiūrospartneriai;• 2010 metais, sujungus Baltijos šalyse veikiančiasbendroves, UAB „Grundfos Pumps“ tapo „SIAGrundfos Pumps Baltic“ Lietuvos filialu;• 2010 metų pabaigoje keturiose Lietuvosšilumos tiekimo bendrovėse buvo atliktasenerginis siurblių auditas. Jo metu įvertintasnaudojamų siurblių veikimo efektyvumas,pasiūlyti smarkiai energiją taupantys sprendimai;• 2011 metų gegužės mėnesį LŠTA surengtameseminare „Grundfos“ pristatė sėkmingus siurbliųprojektus centralizuoto šilumos tiekimosistemoms ir pasidalijo patirtimi apie Lietuvosšilumos ūkyje įgyvendintus didžiųjų siurblių TP,NK, HS sprendimus;• 2012 metų pavasarį „Grundfos“ minėjo savoįkūrėjo P. D. Jenseno 100-ąsias gimimo metines;• 2012 metais Baltijos šalių apyvarta siekė šiektiek daugiau nei 12 mln. eurų.2011 metais „Grundfos“ tapo didžiausiu pasaulyjesiurblių gamintoju, užimančiu maždaug50 proc. pasaulinės cirkuliacinių siurblių rinkos.„Grundfos“ grupei priklauso daugiau kaip 80įmonių, veikiančių 55 šalyse. Pagrindiniai „Grundfos“produktai – tai ne tik šildymo ir oro kondicionavimosistemoms skirti cirkuliaciniai siurbliai,bet ir pramonei, vandeniui tiekti, nuotekomsvalyti sukurti išcentriniai siurbliai, dozavimo siurbliaibei siurbliai gaisrų gesinimo sistemoms. Besiurblių, „Grundfos“ gamina standartinius ir panardinamuosiusvariklius bei modernią siurbliųstebėjimo ir valdymo elektroniką............................................................119

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Logstor“Gedimino g. 5-2,LT-44332 KaunasTel. (8 37) 40 94 40Faks. (8 37) 40 94 41Asociacijos narys nuo 2002 m.Įmonės veikla Lietuvoje pradėta koncernui„Asea Brown Boveri“, kurio sudėtyje tuo metubuvo ir Danijos Karalystės įmonė „ABB I.C.Møller“A/S – viena iš pasaulinių lyderių tarp iš ankstopramoniniu būdu izoliuotų vamzdžių gamintojų– įsteigus savo atstovybę Vilniuje. Besiplečiantįmonės veiklos sritims, 1992 metais Kaune įsteigtasatskiras padalinys, besispecializuojantis tiektivamzdynus šilumos trasoms. Tais pat metaisbuvo pradėtas montuoti pirmasis įmonės projektas– bekanalė DS350 šilumos trasa Vilniuje,Saulėtekio gatvėje.Įmonė sėkmingai dalyvavo Europos rekonstrukcijosir plėtros banko finansuojamuose projektuose,o 1994 metais pradėjo tiekti medžiagasšilumos trasų rekonstrukcijai Vilniuje, Kaune,Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei kituoseLietuvos miestuose. Taip pat 1994 metais, padedantkompanijos „ABB Finance“ Danijos padaliniui,gautos lengvatinės beprocentės paskolosir pradėtos montuoti DS800 bei DS600 trasos susiurbline Vilniuje ir DS600 rezervinė trasa Šiauliuose.Kitas ir iki šiol stambiausias įmonės Lietuvojeįgyvendintas projektas – 1996 metais Vilniujepradėta ir 1997-aisiais baigta statyti 3,7 kmilgio DS800 magistralinė trasa su DS500 jungtimi.Iki 2000 metų pabaigos pardavimai ir statybaLietuvoje buvo vykdomi ABB UAB Centralizuotošilumos tiekimo skyriaus vardu. Vykdant koncernųABB ir ALSTOM sunkiosios energetikos segmentųsujungimo procesą, 2000 metų lapkritįABB UAB Centralizuoto šilumos tiekimo skyriusUAB „Logstor“direktoriusGintautas Barila.reorganizuotas į įmonę „ALSTOM Power UAB“.Netrukus įregistruota UAB „ALSTOM Power“, kuriossavininkai – Nyderlandų įmonė ALSTOMN.V.2002 metų rugpjūčio 1 dieną įmonės pavadinimaspakeistas į UAB „ALSTOM Lietuva“. Tolesnisžingsnis įmonės istorijoje žengtas 2005metais, „ALSTOM Power FlowSystems A/S“ įmonėsakcijas nusipirkus Danijos investiciniamsfondams, prieš tai valdžiusiems ir kitą rinkoslyderį – Danijos įmonę „Løgstør Rør A/S“. Sujungusabi įmones sukurta naujoji LOGSTOR A/Stapo didžiausiu pasaulyje pramoniniu būdu izoliuotųvamzdynų gamintoju ir technologijų kūrėju.Lietuviškos bendrovės pavadinimas pakeistasį UAB „Logstor“. Vieninteliu įmonės akcininkutapo Danijos įmonė „Logstor Holdings A/S“ – UAB„Logstor“ tapo vienos didžiausių energetikoskompanijų atstovu Lietuvoje. Šiuo metu „Logstor“grupę sudaro 8 gamybos įmonės Danijoje,Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje, 14pardavimo įmonių Danijoje, Švedijoje, Suomijoje,Lenkijoje, Lietuvoje, Vokietijoje, Olandijoje,Prancūzijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, 4bendros įmonės Pietų Korėjoje, Kinijoje, JungtiniuoseArabų Emyratuose ir Rusijoje......................................................... 120

„Logstor“ įmonė Danijoje nuo 1960 metųgamina centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynusir sudėtines jų dalis. Per daugiau kaip50 praktinės veiklos ir nuolatinio tobulinimosimetų „Logstor“ įmonių grupė sukaupė milžiniškąpatirtį gamindama centralizuoto šilumostiekimo vamzdynus ir sudėtines jų dalis. Per170 tūkst. kilometrų visame pasaulyje sumontuotųvamzdynų liudija, kad „Logstor“ sistemosyra ypač patikimos ir atsparios. Visi sistemos komponentaiyra paprasti ir patikimi, užtikrina atsparumąbet kokiam aplinkos poveikiui. Montuojant„Logstor“ sistemą taupomos sąnaudos – vamzdynaisumontuojami greitai, lengvai, juos paprastanaudoti. Skaičiuojamas sistemos tarnavimo laikasyra mažiausiai 30 metų.Kiekvienas naujai sukurtas komponentas yrakruopščiai testuojamas, kad būtų galima įsitikintijo ilgaamžiškumu ir patvarumu. Vamzdynuoseintegruota gedimų kontrolės sistema leidžianuolat prižiūrėti vamzdyno būklę ir informuotiapie galimus pažeidimus. Tai suteikia galimybęišvengti rimtų gedimų ir milžiniškų nuostolių.Bet kokio pobūdžio vamzdynų sistemos remontas– lengvas, greitas ir efektyvus darbas. „Logstor“vamzdynų izoliacija pasižymi aukšta kokybe,yra ilgaamžė, maksimalus gaminių šilumoslaidumo koeficientas tesiekia 0,023 W/mK.Izoliacija yra apsaugota difuziniu barjeru irpolietileno apvalkalu, taigi energijos nuostoliaisumažinami iki minimumo, tausojami energijosištekliai, saugoma aplinka. Centralizuoto šilumostiekimo vamzdynų sistemos gali būti naudojamosir centralizuotam aušinimui. Šildymo ir vėdinimosistema yra labai patogi ir gana paprastaiatnaujinama.Per UAB „Logstor“ gyvavimo metus Lietuvojesumontuota apie 750 km įvairaus diametro„Logstor“ sistemos vamzdynų. Naudojant juosįgyvendinti vamzdynų renovacijos projektai Klaipėdoje,Kelmėje, Telšiuose, Biržuose, Palangoje,Vilniuje, Utenoje, Ignalinoje, Marijampolėje, Alytuje,Kaune, Elektrėnuose bei kituose Lietuvosmiestuose. Pagrindiniai įmonės klientai – šilumostiekimo įmonės, ypač didelį dėmesį skiriančiosgaminių kokybei ir, žinoma, atsižvelgiančiosį gaminio kainą.Nuo pat įmonės įkūrimo pradžios čia dirbo irtebedirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Jieyra labai novatoriški, sugeba greitai ir kokybiškaiatlikti užduotis, išspręsti susidariusias problemas.Darbuotojų žinios plečiamos dalyvaujantseminaruose, mokymuose, lankant kitas „Logstor“grupės įmones. Darbuotojai ne tik dirbakaip vieninga komanda, bet ir kartu pramogauja,smagiai leidžia laiką............................................................121

................................................................................................................................asociacijos nariaiUAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (NEP)Taikos pr. 149,LT-52119 KaunasTel. (8 37) 47 40 02Faks. (8 37) 47 38 05NEP – tai specializuota įmonė, pramoniniubūdu standžiomis poliuretano putomis (PUR)izoliuojanti plieninius vamzdžius ir sisteminiusvamzdynų elementus. Produkcijos paskirtis– inžinerinės komunikacijos: požeminiai irantžeminiai šilumotiekiai, šaltnešiai, garotiekiai,produktotiekiai. Be to, NEP yra atestuotas šilumostrasų montuotojas, atlieka planinį vamzdynųremontą, likviduoja avarijas.Dabartinės UAB „Nepriklausomos energijospaslaugos“ pradžia – kūrybingų ir iniciatyviųtuomečių „Kauno energijos“ vadovų bei specialistųsumanymas patiems pradėti gaminti termofikaciniuspoliuretaninės izoliacijos vamzdynus.Šiuo tikslu 1997 metais buvo pastatyta modernivamzdžių izoliavimo gamykla, veiklą pradėjusikaip SP AB „Kauno energija“ filialas „Naujasodžioenergija“. Čia gamintos izoliuotų vamzdžių sistemos(IVS) per keletą metų tapo paklausios ne tikKauno regione, bet ir visoje šalyje.2001 metais pradėta serijinė magistraliniųIVS (DN 400 ir DN 500) vamzdžių gamyba.Bendradarbiaujant su vienu didžiausiųSkandinavijos centralizuotos šilumos (vėsumos)energijos tiekimo sistemų gamintojų „Powerpipe“2002 metais pradėta vieno apvalkalo dvivamzdžiųsistemų gamyba. 1999 ir 2001 metaisgamyklos produkcija pelnė konkurso „GeriausiasLietuvos metų gaminys“ aukso medalį.2005 metais AB „Kauno energija“ filialas „Naujasodžioenergija“, kaip perspektyvios izoliuotųvamzdžių sistemų gamybos padalinys, tačiau........................................................ 122

ūdamas antraeilis pagrindinei AB „Kauno energija“veiklai, buvo privatizuotas – taip įkurta UAB„Nepriklausomos energijos paslaugos“.Kompetencijų palaikymas ir plėtojimas, personalokvalifikacijos kėlimas, naujų, pažangesniųdarbo metodų diegimas tapo nuolatiniu NEPvadovų rūpesčiu. Nuo 2006 metų bendrovėjesukurta, palaikoma ir plėtojama integruota kokybėssistema ISO 9001:2008 bei aplinkos apsaugosvadybos sistema ISO 14001:2005. 2010 metaisįmonė sertifikuota pagal darbuotojų saugosbei sveikatos standartą BS-OHSAS 18001:2007.2011-aisiais NEP kaip šilumos tiekimo vamzdžiųbei vamzdžių jungiamųjų elementų gamintojassertifikuota Statybos produkcijos sertifikavimocentro atitikties sertifikatais Nr. SPSC-9021 ir Nr.SPSC-9057. Vadovaujantis nustatytomis kokybėspatikros procedūromis NEP produkcija reguliariaitikrinama Lietuvos energetikos instituto Medžiagųtyrimo ir bandymo laboratorijoje, o nuo2012 metų – ir Švedijos institute „SP TechnicalResearch“.Įmonėje mechaniniais ir suvirinimo būdais apdorojamasmetalas bei plastikas. Naudojant polimerinesmedžiagas pramoniniu būdu izoliuojamiplieniniai vamzdžiai ir jungiamieji elementai,konstruojama šiluminė įranga, kuriamos ir bandomosnaujos izoliuotų vamzdžių sistemos. Rangosdarbų specialistai atlieka inžinerinių laukotinklų montavimo ir remonto darbus.Atsižvelgdama į šilumos tiekėjų bei kitų produkcijosvartotojų poreikius bendrovė nuolatbando naujus gaminius bei technologijas. Antai2012 metais patobulinus technologinius sprendimuspradėta serijinė izoliuotų silfoninių kompensatoriųbei slankiųjų atramų gamyba. Pastaruojumetu išaugo izoliuojamų ir sistemos skalėjeįvairinamų šaltnešio vamzdynų paklausa. Visiškaipasiruošta vykdyti vamzdyninių garotiekio sistemų,naudojant mineralinės vatos ir kompozicinępoliuretano putų izoliaciją, užsakymus.Įdiegusi optimizavimo priemones, pradėjusinaudoti LEAN modelį, 5S vertinimo sistemą, sutrumpinusiužsakymų realizavimo trukmę, NEPįgijo papildomų pajėgumų, todėl gali lanksčiaiorganizuoti gamybą, greitai vykdyti nestandartiniusužsakymus. Be to, NEP kaip vietosgamintojas rinkoje išsiskiria konkurenciniaispranašumais – per trumpiausią laiką gali pristatytimedžiagas planiniam bei avariniam šilumostinklų remontui, rekonstrukcijoms. Bendrovėaktyviai dalyvauja šalies šilumos tiekėjų skelbiamuosešilumos trasų modernizavimo projektųįgyvendinimo konkursuose. Pastaruoju metuNEP specialistai modernizavo šilumos trasasUkmergės, Rietavo, Jonavos, Kauno ir kituosemiestuose.2012 metų spalio 25 dieną NEP iškilmingaipaminėjo savo veiklos 15 metų jubiliejų. Realu tikėtis,kad kompleksinis ir dinamiškas bendrovėsmodernizavimas, rinkos pokyčių analizė, paklausiųgaminių asortimento ir paslaugų masto plėtraartimiausioje ateityje suteiks galimybę NEPtapti vienu iš lyderių Lietuvoje aprūpinant šilumosūkio sektorių pramoniniu būdu izoliuotomisvamzdžių sistemomis............................................................123

................................................................................................................................asociacijos nariaiTechnikos priežiūros tarnybaNaugarduko g. 41,LT-03227 VilniusTel. (8 5) 213 1330,(8 5) 216 2155Asociacijos narys nuo 2002 m.Technikos priežiūros tarnyba už 2012 metųveiklos rezultatus gavo Vilniaus regiono Didžiojokunigaikščio Gedimino apdovanojimą už socialinębei ekonominę plėtrą. Prieš du dešimtmečiusVyriausybė reorganizavo Darbų saugos departamentąir įsteigė Technikos priežiūros tarnybą.Taip buvo pratęsta tarpukariu veikusios institucijos– 1924 metais įsteigtos Technikos inspekcijos– veikla. Sovietmečiu institucija veikė kaipPramonės ir kalnakasybos darbų saugumo valstybinėspriežiūros komitetas, kuriame dirbo nemažaidabartinių tarnybos specialistų.2000 metų gruodžio 4 dieną Vyriausybės nutarimubiudžetinė įstaiga Technikos priežiūrostarnyba reorganizuota į viešąją potencialiai pavojingųįrenginių, kuriuos naudojant kyla pavojusdarbuotojų ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai,aplinkai ar turtui, techninės būklės tikrinimo įstaigą.Jos steigėju tapo Socialinės apsaugos ir darboministerija. Šiai tarnybai nuo pirmųjų atkurtos nepriklausomybėsmetų vadovauja ekspertas JonasŠimkūnas.Technikos priežiūros tarnyba vadovaujasi Potencialiaipavojingų įrenginių priežiūros įstatymu,kuris numato norminių aktų taikymą, tikrinanttechninę šių grupių įrenginių: garo ir vandens šildymokatilų, slėginių indų, pavojingųjų medžiagųslėginių vamzdynų, slėginių garotiekių ir karštovandens vamzdynų, pavojingųjų medžiagų talpyklų,liftų, lynų kelių, funikulierių, eskalatorių,kėlimo įrenginių, pramoninių įrenginių, degiąsiasdujas naudojančių pramoninių įrenginių, besiūliųTechnikos priežiūros tarnybosgen. direktoriusJonas Šimkūnas.ir virintų balionų – būklę. Po techninės būklės tikrinimųtarnybos specialistai ekspertai teikia išvadasįrenginių savininkams.Pagrindinės tarnybos teikiamos paslaugos yratechninės įrenginių būklės tikrinimas bei priežiūra,jų atitikties vertinimas, suvirintojų, lituotojų irsuvirinimo operatorių sertifikavimas, įrenginių,metalinių konstrukcijų, metalo, suvirintų ir lituotųsujungimų bandymai bei tyrimai, dalyvavimastiriant avarijas ir atestuojant įrenginius prižiūrintįpersonalą, energinio pastatų naudingumo vertinimas.Potencialiai pavojingų įrenginių tikrinimo periodiškumasnumatytas šalies teisės aktuose. Pavyzdžiui,liftus, kranus privalu tikrinti kas metus, slėginiusindus – kas dvejus. Jeigu Technikos priežiūrostarnybos ekspertas nustato, kad įrenginys netvarkingasir gali kilti avarija, apie tai turi informuotiValstybinę darbo inspekciją ir savininką.Tarnyba turi Bandymų ir tyrimų laboratoriją,kurią įkūrė prieš dešimtmetį. Ji akredituota pagalstandarto LST EN ISO/IEC 17025 reikalavimus atliktipotencialiai pavojingų įrenginių ir metalinių konstrukcijųbei metalo, suvirintų ir lituotų sujungimųbandymus neardomaisiais ir ardomaisiais metodais.Naudodama metalų smūginio tąsumo bandymųįrenginį tarnyba nustato pastatų, kranų, tiltų........................................................ 124

metalo konstrukcijų stiprumą bei atsparumą esantnulinei ir žemesnei temperatūrai.Per metus institucija patikrina apie 17 tūkst.įrenginių. Atlikdami techninės įrenginių būklėstikrinimus ir atitikties vertinimą, Technikos priežiūrostarnybos specialistai naudoja naujausiasmatavimo bei regimosios apžiūros priemones(endoskopus, ultragarsinius metalo storio matuoklius,lazerines matavimo priemones ir kt.).Laboratorijoje yra visa naujausia reikiama įranga(optinės emisijos analizės prietaisas, mikroskopas,makroskopas, rentgeno aparatas, magnetinių daleliųdefektoskopas ir kt.) neardomiesiems ir ardomiesiemsbandymams atlikti. Kiekvienam kontrolėsveiksmui patvirtinta speciali metodika, kuriaspecialistas privalo vadovautis.Tarnyba turi penkis padalinius: Vilniaus, Kauno,Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardas, ir nuolatiniųdarbuotojų didžiuosiuose pramonės objektuose.Naftos gamykloje „Orlen Lietuva“ dirba duspecialistai, nes čia įrengta daug potencialiai pavojingųįrenginių, kuriuos reikia nuolat prižiūrėti.Daugiausia potencialiai pavojingų įrenginių,kurių techninės būklės tikrinimus atlieka tarnybosspecialistai, yra naftos perdirbimo ir chemijos,energetikos įmonėse, Klaipėdos jūrų uoste įsikūrusiosekompanijose, bendrovėje „Lietuvos dujos“,statybos, transporto bei kitose įmonėse. DaugelioLietuvoje esančių potencialiai pavojingų įrenginiųamžius viršija 30 metų. Jie naudojami, kol susiduriamasu eksploatavimo termino pratęsimo problemomis.Tačiau pastaraisiais metais įrenginiųkokybė gerėja.Kasdienė Technikos priežiūros tarnybos darboužduotis – kad potencialiai pavojingas įrenginysbūtų techniškai tvarkingas ir garantuotų žmoniųbei aplinkos saugą............................................................125

................................................................................................................................asociacijos nariaiAB Vilniaus šilumos tinklaiV. Kudirkos g. 14,LT-03105 VilniusTel. / faks. (8 5) 210 7430Asociacijos narys nuo 1998 m. (steigėjas)1903 metų vasario 14 dieną pradėjo veiktiVilniaus viešoji centrinė elektrinė, kurios pastatuosebuvo įrengta pirmoji centrinio šildymo sistemaVilniuje. 1948 metais pradėta statyti antrojiVilniaus elektrinė (VE-2). 1951-ųjų rugsėjo 27dieną užkurta pirmoji naujosios Vilniaus termofikacinėselektrinės (VE-2) turbina, kurios galiasiekė 12 000 kW. 1955 metais Vilniaus šilumostinklai pradėjo tiekti šilumos energiją pramoneiir pirmiesiems 5 gyvenamiesiems namams beivaikų darželiui, esantiems šalia elektrinės (Savanoriųprospekte). 1957 metų lapkritį pradėtatiekti centralizuota šiluma pirmajam daugiabučiamgyvenamajam namui Vilniaus mieste, Vyteniogatvėje.1958-aisiais įsteigta Šilumos tinklų direkcija.Ji vėliau reorganizuota į įmonę Vilniaus šilumostinklus, tokiu būdu pradėta plėtoti šilumos tinklųinfrastruktūra. VE-2 šilumos pajėgumas siekė48 Gcal/val. Prie 5 km šilumos trasos prijungtas41 abonentas. Atskirose miesto dalyse pastatytosrajoninės katilinės. 1961 metais Vilniaus senamiesčiuišiluma pradėta tiekti centralizuotai.1962–1965 metais įrengti grupiniai šilumospunktai ir pereita prie keturvamzdžių sistemųmontavimo. 1968 metų lapkričio 20 dieną Vilniausšilumos tinklai pradėjo realizuoti šilumosenergiją. 1980-aisiais pradėta trečiosios termofikacinėselektrinės (VE-3) statyba, o 1984 metaisėmė veikti pirmasis energijos gamybos blokas.Antrąjį energijos gamybos bloką pradėta eks-AB Vilniaus šilumos tinklųgen. direktoriusArūnas Keserauskas.ploatuoti 1986 metais. 1985 metų sausio 18 dienąimta eksploatuoti jungiamoji VE-2–VE-3 magistralėNr. 1, kurios ilgis siekė 5,5 km, vamzdžiųskersmuo – 1000 mm. VE-3 pradėjo tiekti šilumąmiestui.1986 metų spalio 15 dieną į miesto butų ūkiobalansą perduoti 48 grupiniai šilumos punktaisu kolektoriais. 1988-ųjų sausio 18 dieną pradėtaeksploatuoti jungiamoji magistralė VE-2–VE-3Nr. 2 su komunikaciniu tiltu per Nerį. 1993 metųbalandį gyvenamuosiuose pastatuose bei įmonėsesumontuoti šilumos energijos apskaitosprietaisai.1995 metų sausio 16–17 dienomis pirmą kartąLietuvos energetikos istorijoje veikiančioje ir neatjungtojemagistralėje (skersmuo – 1200 mm)atliktas remontas – jo metu, lauko temperatūraiesant -10°C, įpjauti 108 mm skersmens trasosvamzdžiai. Darbus atliko AB „Šilda“ darbuotojaikartu su Danijos specialistais.1997 metų liepą Vilniaus šilumos tinklų įmonėreorganizuota į SP AB Vilniaus šilumos tinklus.Bendrovei, be bazinės Vilniaus miesto šilumostinklų įmonės, priklausė 9 filialai: Vilniaus elektrinė(VE-2 ir VE-3), Ignalinos, Kaišiadorių, Molėtų,Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų ir Ukmergėsšilumos tinklai......................................................... 126

Reorganizavus Lietuvos šilumos ūkį, 1997 metųrugpjūčio 21 dieną Vilniaus miesto elektrinės ircentralizuoto šilumos tiekimo ūkis atskirtas nuoAB „Lietuvos energija“ – valdymas perduotas Vilniausmiesto savivaldybei. Vilniaus elektrinė (VE-2ir VE-3) kaip filialas atiteko SP AB Vilniaus šilumostinklams.2000 metais antro šilumos ūkio decentralizavimoetapo metu išskaidžius SP AB Vilniausšilumos tinklus, įkurtos 8 rajoninės įmonės: Ignalinos,Kaišiadorių, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų,Švenčionių, Trakų, Ukmergės šilumos tinklai.2001-aisiais visų eksploatuojamų šilumos tinklų(be karšto vandens) ilgis siekė 489 km, o šilumosšaltinių galingumas buvo 2432 MW. Šilumosenergijos vartotojams patiekta 2385,3 tūkst.MWh, iš jų gyventojams – 1702,2 tūkst. MWh.Gyvenamojo ploto, aprūpinamo centralizuotušilumos tiekimu, plotas siekė 8676 tūkst. m 2 . Vilniausmieste prie centralizuoto šilumos tiekimoiš viso prijungta beveik 90 proc. pastatų.2002 metų balandžio 1 dieną SP AB Vilniausšilumos tinklai, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB„Vilniaus energija“ ir Prancūzijos įmonė „Dalkia“(vienintelis bendrovės akcininkas) sudarė nuomossutartį. Vadovaujantis joje numatytomissąlygomis UAB „Vilniaus energija“ 15 metų perėmėvaldyti SP AB Vilniaus šilumos tinklų turtą,įsipareigojo vykdyti jos prievoles pagal sutartissu šilumos vartotojais, užtikrinti reguliarų, patikimągaro, šilumos energijos šildymui ir karštamvandeniui ruošti tiekimą, plėtoti, modernizuotišildymo, karšto vandens tiekimo sistemasir montuoti daugiabučiuose gyvenamuosiuosenamuose šiuolaikinius individualius šilumospunktus............................................................127

................................................................................................................................asociacijos nariaiLietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacijaRinguvos g. 65A,LT-45245 KaunasTel. (8 37) 34 08 40Faks. (8 37) 34 00 29Lietuvos techninės izoliacijos įmonių asociacija(LTIĮA) įsteigta 2005 metų gegužės 11 dieną.Ji atstovauja techninės izoliacijos rangovams beiprekybininkams Lietuvoje. Šiuo metu asociacijavienija penkias Lietuvos įmones: KAEFER, „Rockwool“,„Paroc“, „Manonas“ ir „Izola“. Nuo 2006metų ši asociacija yra Lietuvos šilumos tiekėjųasociacijos (LŠTA) narė. LTIĮA yra ir Europos techninėsizoliacijos rangovų asociacijos (FESI) narė.Su abiem asociacijomis nuolat palaikomas ryšys,keičiamasi informacija. LTIĮA prezidentas yra EugenijusSližys.UAB Lietuvos techninėsizoliacijos įmonių asociacijosprezidentas Eugenijus Sližys.Asociacijos tikslai – atstovauti asociacijos nariųinteresams ir juos ginti valstybės, savivaldybiųinstitucijose, visuomeninėse organizacijose,taip pat už šalies ribų.Vienas keliamų tikslų – dalytis iš kitų Lietuvosir Europos asociacijų gaunama informacija apienaujausias technologijas techninės izoliacijos,........................................................ 128

pastatų šiltinimo srityse, kurios leidžia smarkiaimažinti šilumos nuostolius ir kenksmingų atliekųpatekimą į aplinką. Taip pat siekiama skatintitechninės izoliacijos naudojimą kaip vieną efektyviausiųsąnaudų atžvilgiu ir tvariausią būdąenergijai saugoti.Asociacijos uždaviniai – teikti siūlymus LietuvosRespublikos valdžios ir valdymo organamsdėl veiklos, susijusios su technine izoliacija,rengti projektus paramai iš Europos Sąjungosstruktūrinių fondų gauti, taip pat keistis informacijair patirtimi, analizuoti izoliavimo darbųrinką, plėtoti specialistų ir darbininkų mokymobei kvalifikacijos kėlimo programas.Vienas uždavinių – konsultuoti asociacijosnarius, teikti jiems metodinę pagalbą, užmegztiir plėtoti ryšius su tarptautinėmis organizacijomis............................................................129

Šilumos ūkio sektoriausapžvalga iki 2012 metų

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaĮvadasCentralizuotas šilumos tiekimas (CŠT), kaipparodė daugelio Vakarų Europos šalių patirtis,yra gyventojams priimtiniausias aprūpinimo šilumabūdas, išrastas JAV ir pradėtas taikyti nuo1877 metų. Vadovaujantis medžiaga, pateikta„Ecoheatcool and Euroheat & Power“ ataskaitoje„Possibilities with more district heating in Europe“,parengtoje 2005–2006 metais, pirmosiossistemos, pradėjusios centralizuotai tiekti garąLokporto mieste, sėkmė paskatino plėtoti CŠTsistemas kitose JAV vietovėse.Europoje pirmosios CŠT sistemos įrengtos paskutiniameXIX amžiaus dešimtmetyje – Vokietijosmiesto Hamburgo rotušėje 1893 metais ir Berlynotechnikos universitete 1894 metais.Centralizuoto šildymo statistika Europoje1900-aisiais CŠT įrengtas Drezdene (Vokietija).Tai nebuvo tipinis komercinis projektas. Jis buvoskirtas 11 pastatų, kuriuose nuo gaisro pavojaussaugotos surinktos neįkainojamos meno vertybės,apšildyti. Taip pirmą kartą įvertintas vienasCŠT privalumų – saugumas. Vėliau, pradedanttrečiu XX amžiaus dešimtmečiu, jos pradėtossparčiai diegti kituose Vokietijos miestuose ir kitoseEuropos šalyse: Danijoje, Olandijoje, Šveicarijoje,Švedijoje, Suomijoje. Tokios sistemos buvodiegiamos ir plėtojamos komerciniais tikslais.CŠT plėtra buvusioje Sovietų Sąjungoje vykdytavadovaujantis valstybiniu planavimu. Remiantisplanine ekonomika, taip elgtasi ir Centrinės beiRytų Europos šalyse.............................................................. 132

Lietuvoje CŠT pradžia laikoma 1947 metųbirželio 7 diena, kai Kaune iš Petrašiūnų šiluminėselektrinės buvo pradėtas tiekti garas popieriausfabrikui. 1948 metais iš šios elektrinėsimtas tiekti ir karštas vanduo gyvenamiesiemsnamams, esantiems Tunelio gatvėje (dabar K.Baršausko g.), šildyti. 1949–1955 metais pradėtosnaudoti pirmosios CŠT sistemos Vilniuje,Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vėliau CŠTLietuvoje buvo sparčiai plėtojamas, ir, galimasakyti, jau 1990 metais buvo pasiektas lygis,kokį turime dabar.Komerciniais tikslais ar planinės ekonomikospagrindu plėtojamas CŠT labai plačiai paplitęsšaltesnio klimato šalyse: Skandinavijoje, Rytųir Vidurio Europoje, Rusijoje. Tokį populiarumągalima paaiškinti CŠT privalumais – palygintisu kitais šilumos apsirūpinimo būdais – tai saugumas,patikimumus ir mažiausia šilumos kWhkaina.Pirmiausia, kaip jau minėta, naudojant CŠTvisiškai eliminuojamas gaisrų pavojus dėl šildymosistemų, o to negalima pasakyti apie kitusšildymo būdus, kai pastate deginamas kitokskuras. Deginti dujas – dar pavojingiau, nesjos gali sukelti ne tik gaisrą, bet ir visą pastatąsunaikinsiantį sprogimą. Net ir elektrinis šildymaskelia potencialaus gaisro pavojų. Ne mažiausvarbūs ir kiti privalumai: patogumas (gyventojamsnereikia rūpintis kuru, eksploatuotišildymo įrenginių, dėl to patalpos neteršiamos,nekyla galimo gaisro ar sprogimo pavojų), naudingasispatalpų plotas neužkraunamas kurodeginimo įrenginiais, mažesnės kapitalinės investicijosį patalpų šildymo įrangą.Čia paminėti privalumai svarbūs gyventojams,kurie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamosšilumos vartotojai. Lietuvoje 2012 metaisjie sunaudojo beveik 73 proc. patiektos šilumos,buvo apšildoma per 63 proc. viso miestuoseesamo gyvenamojo ploto. Verta pabrėžti, kadSkandinavijos šalyse, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje,Olandijoje centralizuotai tiekiama šilumaapšildoma apie 90 proc. viso miestuose esamogyvenamojo ploto. Vis dėlto šie duomenys nėravisiškai tikslūs, nes dar yra trečia, tarpinė, grupėgyvenamųjų namų, esančių priemiesčiuose. Jieį statistinius duomenis atskirai neįtraukiami irpriskiriami miestams ar kaimams.Būtina pakomentuoti duomenis apie centralizuotaiapšildomą gyvenamąjį plotą – jie rodojo tendenciją iki 2000 metų mažėti. Faktiškai taipnutiko dėl to, kad 1990–1996 metais duomenysbuvo paimti iš AB „Lietuvos energija“ priklausiusiųįmonių rezultatų. Šios bendrovės tiekė šilumądidiesiems miestams ir neapėmė kai kurių mažesniųmiestų, kuriuose centralizuotai tiekiamašiluma buvo aprūpinamas iš dalies mažesnis gyvenamasisplotas, skaičiuojant procentais. Nuo1997 metų, kai šilumos tiekimo įmonės perduotosmiestų savivaldybėms, duomenis iš šilumostiekimo įmonių rinko Lietuvos šilumos tiekėjųasociacija, tačiau tik iš tų, kurios buvo jos narės.Asociacija iki 2000 metų išaugo, ir jos nariai taismetais pateikė 90 proc. visos centralizuotai tiekiamosšilumos duomenų, o 2012-aisiais – jau 99proc. Todėl galima sakyti, kad šiuo metu turimainformacija apima visus vartotojus.CŠT svarba valstybiniu požiūriu – dar didesnė,ir jo privalumai didesni. Juos galima paverstirimtais svertais, darančiais didelę įtaką valstybėsūkiui. Privalumai:• Termofikacinėse elektrinėse kartugaminant elektrą ir šilumą daug efektyviaupanaudojamas kuras ir mažiau išmetamateršalų.• Galima efektyviai panaudoti žemarūšį kurąir įvairias atliekas.• Įmanoma pasitelkti geoterminę ir atliekinępramoninių procesų šilumą.• Reikia mažiau aptarnaujamojo personalo.• Pastatuose nereikia skirti ploto katilinėms,todėl jis gali būti panaudojamas kitomsreikmėms.• Centralizuotai gaminamos šilumos šaltiniųteršalus daug lengviau kontroliuoti nei išindividualių šilumos šaltinių ir efektyviaipašalinti iš degimo produktų.133..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalga• CŠT sistemos yra gana lanksčios, todėlatsižvelgiant į aplinkos veiksnius nesunkiaigalima keisti jų režimą.Apibendrinant būtina paminėti vieną labaisvarbią aplinkybę: CŠT, kai jam naudojama šilumagaunama kogeneraciniame cikle arba kaipasitelkiamas žemarūšis vietos kuras, buitinėsatliekos, atliekinė pramoninių procesų šiluma,geoterminė šiluma, leidžia akivaizdžiai mažintiimportuojamo kuro kiekį, o kartu ir priklausomumąnuo šalių, iš kurių tas kuras importuojamas.Be to, taip sutaupoma ir nemažai lėšų, kuriosbūtų išleidžiamos importuojamam kurui pirkti.Juolab tai svarbu ir todėl, kad potencialas antrineišilumai gauti yra labai didelis.Mažesnę centralizuotai tiekiamos šilumoskWh kainą lemiantys veiksniai, palygintisu decentralizuotai gaminama šiluma:• Šilumos gamybos šaltiniuose galimanaudoti daug pigesnį žemarūšį kurą(biomasę, pramonės medienos atliekas),kitaip negu miestų daugiabučius šildantindividualiai.• Šilumos gamybos šaltiniuose galima įrengtikondensacinius įrenginius, kurie panaudojakure išgarinamą drėgmės šilumą. Šildantindividualiai ši šiluma prarandama su dūmaispro kaminą (kai naudojamos gamtinės dujos,kondensacinius katilus galima įrengti irindividualaus šildymo sistemose).• Centralizuotos šilumos gamybos šaltiniuosekatilai gali dirbti optimaliu režimu,taip išvengiant papildomų kuro sąnaudų dėlneefektyvaus veikimo.• Šilumos gamybos šaltiniuose šilumą galimagaminti kogeneraciniu būdu (kartu gaminamašiluma ir elektra). Individualiuose šilumosšaltiniuose sudėtinga suderinti kogeneracijąsu elektros ir šilumos poreikiais. Paprastai tokiešaltiniai turi būti prijungiami prie elektros tinklo,kuris balansuoja elektros poreikius ir gamybą.• To paties kuro kiekio pristatymas į dideleskatilines kainuoja pigiau negu į palyginti mažusdecentralizuotos šilumos gamybos šaltinius.Tai atspindi dujų kainų skirtumas dideliemsir mažiems (buitiniams) vartotojams, taip patmedienos kainos.• Investicijos tos pačios šilumos gamybosgaliai įrengti mažuose individualiuose šaltiniuose– keleriopai didesnės negu didelėsgalios centralizuoto šildymo šaltiniuose.• Šilumos tinklai leidžia naudingai panaudotiatliekinę elektros gamybos šiluminėsejėgainėse ir pramonės procesų šilumą, kurikitu atveju būtų išmetama į aplinką.Orientuojantis į Vakarų Europos šalis, kuriųklimatas yra panašus į Lietuvos, ir sekant jų pavyzdžiu,būtina plėsti CŠT diegiant pažangiausiastechnologijas, pradedant šilumos šaltiniais,baigiant šilumą naudojančiais įrenginiais.Ypač svarbu kuo daugiau dėmesio skirti gyventojųbūsto ir jį šildančių bei karštu vandeniuaprūpinančių sistemų būklei gerinti.Šilumos kainų palyginimas Vilniaus mieste (2013 m. kovo 1 d.)UAB „Vilniaus energija“28,86 ct už kWhsu 9 % PVM(centralizuotas šilumos tiekimas)............................................................. 134UAB „Balterma ir Ko“30,23 ct už kWhsu 9% PVM(šiluma gaminama pastate kūrenantgamtines dujas)

Teisinė ir reguliuojamoji aplinka, kurioje veikėšilumos tiekimo įmonės 1997–2012 metais1997 metais Lietuvos centralizuoto šilumostiekimo (CŠT) sektorius buvo radikaliai reformuotas– pagrindinio turto nuosavybė iš valstybinės(SP AB „Lietuvos energija“) buvo perduotasavivaldybėms, kartu pridedant įvairaus dydžiofinansinių įsipareigojimų naštą. Perduoti šilumosūkio valdymą savivaldybėms siūlė Pasauliobanko bei Tarptautinio valiutos fondo ekspertai.Reikalavimą perduoti šilumos ūkį savivaldybėmssavo pareiškimuose kėlė Didžiųjų miestų sąjungabei Savivaldybių asociacija.SP AB „Lietuvos energija“ šilumos ūkio eksploatavimasbuvo organizuotas regioniniu principupasitelkiant Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžioir Alytaus šilumos tiekimo filialus, prižiūrinčiusį kiekvieną regioną įeinančių savivaldybiųteritorijoje esantį šilumos ūkį. Šių filialų centruosebuvo sutelktos remonto bazės, regioną prižiūrinčiosinžinerinės tarnybos. Vertinant istoriškai susiformavusiąsituaciją ir siekiant užtikrinti, kad poreorganizacijos vartotojams šiluma būtų tiekiamanepertraukiamai, taip pat tai, kad ne visos savivaldybėsyra pasiruošusios savarankiškai valdyti savoteritorijoje esantį šilumos ūkį, buvo planuojama šilumosūkio valdymo decentralizavimą vykdyti regioniniuprincipu.Savivaldybėms tapus CŠT ūkio šeimininkais,šiame sektoriuje prasidėjo didelių ir įvairių pertvarkų.Regioninės CŠT bendrovės imtos skaidyti(tik AB „Panevėžio energija“ iki šiol valdo kelių savivaldybiųCŠT ūkį), vienos įmonės buvo išnuomotosar parduotos investuotojams, kitos tvarkėsisavarankiškai.Po reformos žemas šilumos kainas, kurios ikitol buvo dotuojamos SP AB „Lietuvos energija“,reikėjo gerokai padidinti, kad būtų padengtosšilumos tiekimo sąnaudos. Žinoma, tai buvo nepopuliarusžingsnis – dalis savivaldybių nesiryžoto daryti stabdydamos šilumos tiekimo įmoniųatnaujinimo procesus. Siekiant užtikrinti ekonominįenergetikos sektoriaus gyvybingumą, 1997metais buvo įsteigta Valstybinė kainų ir energetikoskontrolės komisija – jai buvo pavesta prižiūrėtiCŠT ekonomiką, organizuoti kainodarą ir atlikti kitasenergetikos reguliavimo funkcijas.Vadovaujantis SP AB „Lietuvos energija“ reorganizavimoįstatymu ir vėlesniais atskyrimais, miestųaprūpinimo šiluma ūkinės veiklos valdymas buvoperduotas vietos savivaldybėms. Vis dėlto šiamžingsniui nebuvo deramai pasiruošta. Tuomečiaimiestų ir rajonų savivaldybių biudžetai buvo maži,trūko kompetencijos, todėl savivaldybės, ypačmažosios, negalėjo tinkamai suvaldyti naujo turto:trūko energetikos specialistų, įmonės negalėjoderamai apsirūpinti kuru, kilo kitų problemų. ReorganizavusSP AB „Lietuvos energija“, CŠT įmonėmsatiteko neišspręstos problemos ir skolos. Daugeliuisavivaldybių šilumos tiekimas tapo nepakeliamanašta. Be to, tuo metu nebuvo teikiama valstybėsparama, ir dažnai nebuvo aišku, ką iš viso daryti sumerdinčiu šilumos tiekimo ūkiu.Formuodamos savarankišką politiką, savivaldybėspasirinko nevienodus kelius. Vienos mažuosemiesteliuose decentralizavo šilumos gamybą,uždarė nuostolingas centralizuotos šilumos gamyboskatilines bei sistemas, o buvusiems vartotojamsbutuose padėjo įsirengti individualiusgamtinių dujų katilus. Kitos finansavo karšto vandensruošimo įrenginių įsigijimą ir atsisakė centralizuotoskaršto vandens ruošimo veiklos. Ignalinos,Lazdijų, Molėtų, Šilutės ir kitos savivaldybės,neturinčios priėjimo prie dujotiekių, pirmos ėmėįsirengti mediena ar šiaudais kūrenamas katilines.Šilumos tiekimo įmonių veikla tiesiogiai priklausėnuo finansinės savivaldybių padėties ir politiniųsprendimų valios. Tačiau daugumos savivaldybiųekonominė šilumos ūkių būklė buvo sunki, o jiemsatnaujinti reikėjo didelių investicijų. Dalis savivaldybių,nematydamos išeities iš sunkios padėtiesir nesiryždamos priimti nepopuliarių sprendimų,nusprendė savo valdomas CŠT sistemas išnuomotiar parduoti privatiems operatoriams.135..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalga135Centralizuoto šilumos tiekimo palyginimas su individualiu.............................................................. 1362000 metais maždaug penktadalis šalies savivaldybiųsudarė savo valdomų CŠT bendrovių ilgalaikėsnuomos sutartis, patikėdamos valdymąprivataus kapitalo kompanijoms. Į Lietuvos CŠTrinką atėjo užsienio ir vietos kapitalo operatoriai:„Dalkia“, „E energija“ ir „Fortum Heat“.CŠT sektorius buvusiose socialistinėse šalysesusiformavo esant socialistinei santvarkai, kai šipaslauga buvo suvokiama kaip viešoji ir dotuojamaiš biudžeto ar kitų šaltinių. Perėjimas iš planinėsekonomikos į rinkos sąlygas – gana sudėtingasprocesas. Todėl daugelyje šalių jis vyko lėtai irneryžtingai. Šilumos tiekimo sektorius, suvokiamaskaip viešoji paslauga, kurią subsidijuoja valstybėar savivaldybės, įsitvirtinęs Rusijoje, Baltarusijoje,Ukrainoje, Kinijoje. Dėl investicijų į CŠT ūkioatnaujinimą stokos tokiose šalyse kaip Armėnija,Gruzija, Moldova ir kai kuriose kitose šis ūkis stipriaismukęs arba išvis sunaikintas.Būtina pažymėti, kad praėjus dešimtmečiui, kaiLietuvoje atsirado privataus kapitalo kompanijų,ta pačia strategine kryptimi suka Rusija, Kinija irkitos šalys, kur pastaruoju metu buvo formuojamišilumos ūkio įstatymai bei kita teisinė bazė, reikalingaprivačiam kapitalui į CŠT sektorių pritraukti.Pažymėtina, kad privataus kapitalo atėjimas į LietuvosCŠT rinką stipriai ją pagyvino, išnuomotosbendrovės disponavo finansiniais resursais, ėmėsiryžtingų investicinių sprendimų, pamažu atnaujinoūkį, rūpinosi viso sektoriaus ekonominiu pagrinduir teisine reguliavimo baze.Natūralus privataus kapitalo interesas yra pelnosiekimas, o tai pasirodė nesuprantama kai kuriemspolitikams ir daliai visuomenės. Dėl to šiuoklausimu nuolat kyla įvairių diskusijų ir konfliktųatskirose savivaldybėse. Tarptautinė patirtis rodo,kad, norint efektyviai panaudoti privatų kapitaląviešajame sektoriuje, reikalingos aiškios, skaidrios,stabilios ir visų interesus atitinkančios taisyklės,kurios nukreiptų privačią iniciatyvą racionaliakryptimi. Tai užtikrinančios valstybės institucijosprivalo turėti atitinkamų gebėjimų. Deja, dažniausiaito labai trūksta.2003 metais buvo priimta pirmoji Šilumos ūkioįstatymo (ŠŪĮ) redakcija ir jai įgyvendinti būtinipoįstatyminiai aktai. Jie įteisino ekonominį CŠTsektoriaus egzistavimo pagrindą, sudarė galimybiųintensyviau investuoti į šilumos ūkio atnaujinimą,gauti grąžą ir išnuomotose, ir savivaldybiųvaldomose įmonėse. Įgyvendinant ŠŪĮ įdiegtaskatinamoji ilgalaikių šilumos kainų kainodara,kuri ekonomiškai motyvavo CŠT bendroves skubiaumažinti šilumos tiekimo sąnaudas už tai gaunanttrumpalaikę pelno premiją, o sumažintossąnaudos buvo įvertinamos pagal šilumos kainąnuo kito reguliavimo laikotarpio. Taip buvo derinamaekonominė šilumos tiekėjų motyvacija irvartotojų interesas turėti kuo efektyvesnę šilumostiekimo sistemą bei mažesnes šilumos tiekimosąnaudas. ŠŪĮ yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantisšilumos ūkio organizavimą, šilumosūkio subjektų pareigas bei teises, jų tarpusaviosantykius, atsakomybę. Išsamesnis atskirų CŠTaspektų reglamentavimas suformuotas poįstatyminiuoseaktuose (Šilumos tiekimo taisyklėse, Licencijavimotaisyklėse, Šilumos kainų nustatymometodikoje ir kt.).Valstybės institucija, tiesiogiai atsakinga uženergetikos ir CŠT sektoriaus politiką, iš pradžių

uvo Ūkio ministerija, vėliau – Energetikos ministerija.Ji formuoja pagrindinius valdymo principus,rengia teisės aktų projektus, organizuoja direktyvų,įstatymų įgyvendinimą. Jos žinybai yra pavaldiValstybinė energetikos inspekcija, atsakinga uženergetikos objektų saugumą, patikimumą, efektyvumą.Teritoriniai inspekcijos padaliniai nuolattikrina energetikos objektus, suteikia leidimų juoseksploatuoti, sprendžia tiekėjų ir energijos vartotojųginčus savo kompetencijos srityse. Monopoliniųenergetikos sektoriaus bendrovių licencijavimąir ekonominį reguliavimą atlieka Valstybinėkainų ir energetikos kontrolės komisija. Ši organizacijarengia ekonominio reguliavimo metodikas,atlieka licencijuotos veiklos priežiūrą ir tiesiogiainustato kai kurias energijos kainas bei paslaugųtarifus. Ilgametis komisijos pirmininkas profesoriusVidmantas Jankauskas daug prisidėjo, kadšilumos ūkis atgautų ekonominį pagrindą ir būtųpradėti įgyvendinti techninio atnaujinimo projektaisiekiant, jog šiluma CŠT sistemų vartotojamsbūtų pristatoma patikimai bei efektyviai.CŠT sistemų pilnoji (tinklų) ar dalinė (šilumosgamybos šaltinių) nuosavybė priklauso savivaldybėms.Jos yra tiesiogiai atsakingos už CŠTorganizavimą savo teritorijoje. Savivaldybės,remdamosi šilumos ūkio specialiuoju planu, privaloorganizuoti šilumos tiekimą vartotojams,įkurdamos savo valdomas bendroves ar perduodamosvaldymo teises bendros nuosavybėsįmonėms ar nuomininkams – CŠT sistemų operatoriams.Savivaldybės atlieka svarbų vaidmenįCŠT bendrovių veikloje: formuoja valdymo irpriežiūros organus, derina investicinius šilumostiekėjų planus, tikrina ir derina šilumos kainas,išduoda veiklos licencijas mažosioms CŠT bendrovėms.Viena vertus, savivaldybės taryba gali priimtisvarbiausius sprendimus dėl CŠT politikos savoteritorijoje, gali teikti finansinę paramą CŠT įmonėms,organizuoja socialinę pagalbą remtiniemsšilumos vartotojams, skelbia šildymo sezono pradžiąar pabaigą ir t. t. Kita vertus, šilumos tiekėjųsprendimus ir veiksmus lemia centrinės valdžiospriimami teisės aktai, taisyklės, paramos ar skatinimomechanizmai.Daugybė kitų valstybės, savivaldos ir visuomeniniųorganizacijų daro įtaką CŠT bendrovių veiklai,lemia tiekiamos šilumos ir elektros energijos bei paslaugųkainas. Tai valstybės ir savivaldybių nustatomimokesčiai, rezervinio kuro saugojimo prievolė, aplinkosaugosstandartai ir taršos mažinimo įpareigojimai,priešgaisriniai, higienos, vartotojų informavimo,paslaugų kokybės ir kitokie reikalavimai, kuriuosprivalu vykdyti. Dviejų dešimtmečių patirtis parodė,kad CŠT bendrovės, esant dabartinei administravimosistemai, padarė pažangą ir smarkiai pagerinotechninį bei ekonominį lygį, o senųjų daugiabučiųpastatų ūkis, kuris yra pagrindinis centralizuotos šilumosvartotojas, menkai pasikeitė nuo 1990 metų,daugeliu atvejų – nusidėvėjo.2004 metais Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą(ES), atsirado galimybių investicijoms panaudoti irES struktūrinių bei sanglaudos fondų lėšas. Jų pagrindubuvo suformuotos investicinės subsidijųpriemonės. Iš esmės jos buvo naudojamos dviemtikslams – siekiant iškastinį kurą pakeisti vietosatsinaujinančiu (kietąja biomase) ir pakeisti susidėvėjusiustermofikacinio vandens vamzdynus.Nuo tada, suformavus ekonominio gyvybingumopagrindus ir atsiradus galimybei pasinaudoti kreditaisbei subsidijomis, sumažėjo trečiosios šaliespritraukimo poreikis, todėl CŠT įmonių nuomosprocesai baigėsi.2006 ir vėlesniais metais prasidėjus vadinamajaiantrajai naftos krizei, o iškastiniam kuruipabrangus kelis kartus, vėl kilo diskusijų dėl CŠTįmonių valdymo, reguliavimo ir bendrosios politikosšiame energetikos sektoriuje. O CŠT bendrovėsdėl pavėluoto šilumos kainų perskaičiavimo137..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaVidutinė Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos savikaina, kaina ir sudarytų CŠTįmonių valdymo perdavimo sutarčių skaičiussavikainakainaLietuvos daugiabučių namų vaizdas beveiknesikeičia jau ne vieną dešimtmetį. Atspėkite, kuriaismetais fotografuota: 1981-aisiais ar 2013-aisiais?............................................................. 138patyrė didelių finansinių nuostolių. Jie turėjo būtiįskaičiuoti į vėlesnių metų šilumos kainas kaipkompensacija už patirtas, bet nepadengtas šilumostiekimo sąnaudas.Apibendrinant galima daryti išvadą, kad valstybinisreguliavimas, paveikęs ekonominį LietuvosCŠT sektoriaus gyvybingumą, buvo vienassvarbiausių faktorių, lėmusių politinius atskirųsavivaldybių sprendimus, techninę šilumos įmoniųstrategiją ir galutines šilumos kainas atskirosesavivaldybėse.Nacionalinė energetikos strategija ir CŠTPirmoji Nacionalinė energetikos strategija(NES), priimta dar 1991 metais, numatė šiandieniupožiūriu teisingus tikslus: rekonstruoti ir modernizuotiesamas CŠT sistemas, ekonomiškaipagrįstai diegti šilumos apskaitos prietaisus, mažintišilumos nuostolius, rekonstruoti katilines įtermofikacines elektrines ir kt. Buvo planuojamaatlikti bendrąjį Lietuvos atsinaujinančių energijosišteklių (AEI) potencialo įvertinimą, panaudoti

Teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkį, struktūra / Framework of legal actsregulationg DH sectorLietuvos šilumos ūkis griežtai reglamentuotas nacionaliniais bei Europos Sąjungos teisės aktais (įstatymai, poįstatyminiai aktai,reglamentai, direktyvos ir kt. dokumentai).139..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgavietos kurą, pramonės ir buitines atliekas energijaigaminti. Deja, realūs su tuo susiję darbai pradėtitik geru dešimtmečiu vėliau.1999 metų spalio 5 dieną patvirtintoje NESbuvo daugiau dėmesio skiriama šilumos ūkio valdymopokyčiams, ir jie netrukus buvo įgyvendinti.Pavyzdžiui, pelno šaltinis turėjo būti ne energijosgamybos didinimas, o nuostolių mažinimas, įneštosinvesticijos, efektyvumo didinimas (tai vėliaubuvo įtraukta į kainodarą). Taip pat šilumos ūkįbuvo galima tvarkyti pagal savivaldybių patvirtintusšilumos ūkio plėtros planus, sudaryti sąlygaskonkurencijai tarp šilumos gamintojų ir nustatytišilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų įšilumos tiekimo sistemas tvarką.Deja, daug kitų priemonių, kurios galėjopagerinti šilumos tiekimo paslaugų kokybę,pavyzdžiui, skatinti energetinių paslaugų kompanijųkūrimąsi, maksimaliai panaudoti degiąsiasatliekas bei kitus vietos išteklius, sudarytivartotojams galimybę reguliuoti naudojamosšilumos kiekį ir grafiką savo nuožiūra, dar iki šiolnėra pasitelkiamos praktikoje. Tai byloja, kadSeime priimti strateginiai valstybės tikslai, bent............................................................. 140jau šilumos ūkyje, nebūtinai įgyvendinami. Kritikapaprastai tenka tiems, kurie išrašo sąskaitasuž sunaudotą šilumą.2002 metų spalio 10 dieną priimtoje NES buvonustatyti kone tie patys strateginiai tikslai, susijęsu CŠT:• parengti savivaldybių šilumos ūkio plėtros planus,suderintus su nacionaliniais energetikosprioritetais;• skatinti šilumos gamybą iš vietos ir AEI;• savivaldybių renkamas buitines atliekas panaudotišilumai ir elektrai gaminti, jeigu tai tikslingaekonomiškai ir ekologiškai;• sudaryti sąlygas konkurencijai tarp šilumos gamintojųir nustatyti šilumos supirkimo iš nepriklausomųgamintojų į šilumos tiekimo sistemastvarką;• nustatyti termofikacinių elektrinių gaminamoselektros energijos supirkimo tvarką, kuri skatintųtermofikacinėse elektrinėse pagamintą šilumąnaudoti miestams šildyti.Buvo numatyta, kad 2002 metais NES paminėtitikslai bus pasiekti iki 2020 metų. Šiuo metu iš visųNES tikslų, susijusių su CŠT sektoriaus veikla, tik keli

Biokuro ir komunalinių atliekų deginimo termofikacinėelektrinė Klaipėdoje.yra pasiekti. Buvo parengti savivaldybių šilumosūkio specialieji planai ir nustatyta šilumos supirkimotvarka iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Taippat buvo sukurta šilumos gamybos iš vietos ir AEIskatinimo sistema, epizodiškai suteikiant investicinęparamą (dotaciją) smulkiems projektams. Nuo2002 metų AEI dalis kuro struktūroje kasmet didėja.Tačiau dėl nepakankamo investicijų į AEI plėtrą skatinimoLietuvos CŠT sektorius vis dar priklausomasnuo importuojamo kuro. 2010 metais CŠT sektoriauskuro balanse gamtinės dujos sudarė 75 proc., oAEI – apie 19 proc.Neskiriant pakankamai dėmesio buitines atliekasnaudoti šilumos ir elektros gamybai, iki 2012metų Lietuvoje nebuvo pastatyta nė vienos komunaliniųatliekų deginimo stoties, gaminančios ir šilumą,ir elektrą (kogeneracinių elektrinių),išskyrusbaigiamą statyti „Fortum“ kogeneracinę elekrinęKlaipėdoje. Šie projektai stringa ne tik dėl politinėsvalios ir iniciatyvos stokos, bet ir dėl visuomenėsšvietimo stokos. Gyventojai priešinasi, nes bijo,kad nebus užtikrinti aplinkosaugos reikalavimai.Strategijoje numatyta skatinti kogeneraciją,nustatyti tokią termofikacinių elektrinių elektrosenergijos supirkimo tvarką, kuri skatintų kogeneracinėseelektrinėse pagamintą šilumą naudotišildymui. Supirkimo tvarka nustatyta, bet kasmetmažinamos superkamos elektros energijos kvotos.Dėl nelygiavertės konkurencijos su importuojamaiš Rusijos elektros energija mažėja šilumosgamyba termofikacinėse elektrinėse ir nėra motyvacijosstatyti naujų kogeneracinių elektrinių.Apibendrinant galima teigti, kad NES deklaruojamitikslai atspindėjo esmines šio amžiauspradžios CŠT sektoriaus veiklos kryptis, kuriomisjis turėjo būti plėtojamas. Tačiau dėl neefektyviųpaskatų ir reguliavimo dauguma planų nėra įgyvendinti.Strateginiuose energetikos dokumentuosepaminėtos šilumos ūkio kryptys turėjo lemtiinvesticines pagrindinių įrenginių atnaujinimoir keitimo tendencijas atskirose CŠT sistemose.Deja, dauguma šių tikslų išliko tik gražūs siekiai,nes nebuvo pagrįsti efektyviais administraciniaisįpareigojimais, ekonominiu aprūpinimu ar motyvacija.Iš esmės pagrindiniai strateginiai sprendimaiir investicijos CŠT įmonėse 2000–2010 metaisbuvo daromi atsižvelgiant į šilumos tiekimo kokybėsreikalavimus ir investicijų atsiperkamumą(ekonominę naudą) trumpuoju laikotarpiu, pagalįsipareigojimus, užfiksuotus nuomos sutartyse,siekiant pritraukti skiriamas subsidijas. Tad ir strateginiaitikslai buvo įgyvendinti tiek, kiek jie buvoparemti ekonominėmis galimybėmis, motyvacijair finansiniais ištekliais.Valstybinis CŠT sektoriaus administravimas ir joįtaka investicinei Lietuvos CŠT bendrovių politikaibei galimybėms atnaujinti posovietinį šilumos ūkįbuvo esminis faktorius, lėmęs svarbiausius pokyčiusatskirose savivaldybėse ir galutines kainas,taikomas atsiskaitant už šilumą.Apibendrinant Lietuvos valstybės politiką CŠTsektoriuje ir svarbiausius reguliavimo aplinkosfaktorius, galima suformuluoti pagrindines aplin-141..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgakybes, lėmusias politinius atskirų savivaldybiųsprendimus bei šilumos tiekimo įmonių strategiją,padariusią tiesioginę įtaką šilumos kainomsatskirose savivaldybėse:1. Iki 1997 metų absoliuti dauguma CŠT įmoniųbuvo SP AB „Lietuvos energija“ sudėtyje. Šilumostiekimo kainos nustatomos ir pagrindiniai techniniai–organizaciniaisprendimai CŠT sistemose buvodaromi derinant įmonių administracijos ir centriniųvaldymo organų veiksmus. Šilumos kainos nepadengėsąnaudų, tad susikaupė didelių finansiniųskolų. Jos buvo gana skirtingos atskirų savivaldybiųCŠT bendrovėse. Santykinis skolų dydis ypač priklausėnuo to, kiek naujo turto buvo sukurta nepriklausomybėslaikotarpiu.2. Vadovaujantis SP AB „Lietuvos energija“ reorganizavimoįstatymu, CŠT įmonių turtas buvoperduotas savivaldybių nuosavybei kartu su finansiniaisįsipareigojimais. Jie buvo proporcingaipaskirstyti perduodamam turtui ir pasižymėjonepagrįstai mažomis šilumos kainomis beidecentralizuotu valdymu, kuris mažesnėms bendrovėmsbuvo gana probleminis.3. Iki CŠT sektoriaus perdavimo savivaldybėmsšilumos ūkis buvo smukęs, prarasta daugšilumos vartotojų, smarkiai sumažėjo šilumosapkrova. Situacija kiekvienoje savivaldybėjebuvo skirtinga, vis dėlto sudėtinga ir ekonomiškai,ir techniškai. Savivaldybių valdymoorganai turėjo priimti atsakingus sprendimusdėl tolesnės bendrovių veiklos pasikliaudamitik savo supratimu bei atsakomybe. Centrinėvalstybės administracija nusišalino nuo dalyvavimoformuojant CŠT politiką perdavus nuosavybę.4. 2000–2003 metai – CŠT bendrovių nuomos arprivatizavimo laikotarpis. Šiame procese valdymoteisės buvo perduotos privatiems operatoriams12 savivaldybių, įskaitant Vilnių ir didžiuosiusmiestus.5. 2003–2005 metai – stabilizacijos CŠT sektoriujelaikotarpis. Šilumos kainos nustatytos............................................................. 142objektyviai, kaina – didesnė už savikainą. Prasidėjoišnuomotų (ir ne tik) CŠT įmonių pertvarkymas:buvo atnaujinamas nusidėvėjęs turtas,optimizuojamas darbuotojų skaičius, didinamasšilumos tiekimo efektyvumas, diegiami biokurąnaudojantys įrenginiai.6. 2006–2009 metais drastiškai išaugo iškastiniokuro kainos. Imta ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko,buvo bandomos diegti griežtesnės kontrolėspriemonės ir atsitraukiama nuo ekonominės motyvacijosprincipų šilumos kainodaroje.7. Nuo 2009 metų prasidėjo vadinamųjų atradimųir populiarių sprendimų laikotarpis. Siūlymaibuvo grindžiami ne ekonominiais skaičiavimais artarptautine praktika, bet epizodiniais šilumos ūkiopertvarkymais, kurie jaukia teisinę bei ekonominęsistemą. Kilo teisinių ginčų, bet buvo menkaisprendžiamos esminės aprūpinimo šiluma problemos.8. Nuo 2013 metų turėtų prasidėti naujų procesųšilumos ūkyje dėl ES politinių tikslų energetikoje,kuriais siekiama iki 2020 metų 20 proc. padidintiAEI dalį, sumažinti anglies dvideginio išmetimąir didinti energijos naudojimo efektyvumą.9. Netolimoje ateityje CŠT sistemų parametrusir šilumos tiekimo verslą turėtų stipriai paveiktinaujausios ES direktyvos, įpareigojančiosgerokai sumažinti energijos naudojimą pastatuose,plėtoti kogeneraciją, suteikti vartotojamsgalimybę individualiai reguliuoti šilumos naudojimąir t. t.Kadangi Lietuvos šilumos ūkis ypač priklausonuo valstybės ir savivaldos reguliavimo bei sprendimų,siekiant išvengti Lietuvos piliečiams ir visaišalies ekonomikai brangiai kainuojančių klaidų,valstybinis CŠT sektoriaus valdymas turėtų būtiparemtas nuolatiniu, sisteminiu ir kompleksiniuprocesų, vykstančių jame ir susijusiose srityse,analizavimu, taip pat kvalifikuotų rekomendacijųrengimu įstatymų leidimo ir vykdomajai valdžiai.Deja, šiandien neturime tokios institucijos, kurigalėtų tai padaryti.

Lietuvos CŠT sektoriaus ekonomika 1997–2012 metaisCentralizuotai tiekiamos šilumosrinka LietuvojePrasidėjus radikaliems pokyčiams Lietuvosekonomikoje, po 1990 metų ėmė sparčiai mažėticentralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemomistiekiamos energijos kiekis. 1990 metais į CŠT tinklusbuvo patiekta 21,2 TWh šilumos, 1996 metais– 15,2 TWh, o 2006-aisiais – tik 10,2 TWh. Šismažėjimas daugiausia susijęs su verslo įmonių,kaip vartotojų, praradimu, kurį lėmė nereguliuojamasatsijungimas, įmonių bankrotai ir įvairioskitos priežastys.Daugiabučių gyvenamųjų namų naudojamosšilumos kiekis kito nežymiai. 1990–1994 metais,kai dar nebuvo tikslios įvadinės apskaitos, daugiabučiaiper metus sunaudodavo 7–9,7 TWhšilumos, o įrengus įvadinius šilumos skaitikliusfaktinis parduodamos šilumos kiekis 2000–2006metais sumažėjo ir svyravo nuo 5,8 iki 6 TWh šilumosper metus – t. y. buvo gana stabilus. Taigalima paaiškinti tuo, kad atsijungimas nuo CŠTsistemų buitiniame sektoriuje buvo nežymus,pastatų renovacija iki šiol vyksta vangiai, o sutaupytąšilumą dėl langų keitimo ar panašių priemoniųkompensuoja naujų vartotojų prijungimas.Lietuvoje pasiekta, kad įvadinė šilumos apskaita,kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), būtųįdiegta beveik visuose daugiabučiuose pastatuose.Ji patikima, nuolat prižiūrima, tiksliai rodo,kiek pastate sunaudojama energijos, ir yra visuotinaitaikoma atsiskaitymui su daugiabučių namųvartotojais. Čia baigiasi reali monopolinė CŠT sistemosveikla. Šilumos paskirstymas, taupymas,šildymo ir karšto vandens tiekimo režimai ar sukomfortu susijusios aplinkybės yra pagrįsti konkurencineveikla. Daugiabučių gyventojai turiteisę patys spręsti, kaip apsirūpinti šilumos energija.Norėdami gauti kokybiškiausią, ekonomiškiausiąpaslaugą, pastato bendrasavininkiai galiįkurti bendriją ir tokiu būdu tvarkyti bendrosiosnuosavybės reikalus, taip pat gali pasirinkti ar pakeistinamą prižiūrinčias, administruojančias bendroves,karšto vandens tiekėją ir t. t. Deja, trūkstaaktyvumo, namai administruojami neefektyviai,bendrijos – silpnos, todėl vartotojams atstovaujamaprastai, o konkurencijos mechanizmai prižiūrintdaugiabučius naudojami menkai. Dėl tokyla daug nepasitenkinimo, nesprendžiamos senospastatų problemos, stringa renovacija.Nors per pastarąjį dešimtmetį plėtėsi miestai iratsirado naujų šilumos vartotojų, šilumos pardavimasnežymiai mažėjo. Ši tendencija pastebima beveikvisose Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Vilnių.Jeigu šilumos tiekimas esamu ir toliau naudojamuŠilumos gamybos ir pardavimo kitimasLietuvoje 1996–2011 metaiswww.danielius.net nuotr.Šildant daugiabučius malkomis, užimamas plotas kurosandėliavimui, o pro katilinių kaminus teršiamas oras gyventojųbutuose ir kiemuose, suodžiais nuklojami langai, palangės.143..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaTechnologiniai šilumos nuostoliai tinkluose, %šilumos perdavimo vamzdynu, kuris liko toks pat,mažėja, visos jam eksploatuoti būtinos sąnaudostenka mažesniam parduodamam šilumos kiekiui,dėl to auga šilumos vieneto kaina.Pažymėtina, kad CŠT vamzdynų eksploatavimosąnaudos (taip pat šilumos pardavimo nuostoliai)yra pastovios. Tad šilumos naudojimo mažėjimas– labai svarbus veiksnys, lemiantis ekonominiusCŠT bendrovių rodiklius. 1996–2011 metaisšilumos pardavimo apimtims daugiausia įtakosturėjo vartotojų atsijungimas bei prisijungimas,automatizuotų šilumos punktų įrengimas, langųkeitimas ir panašios aplinkybės, nes kompleksinėspastatų renovacijos mastai iki 2010 metųbuvo nereikšmingi.Atskirose savivaldybėse šilumos pardavimaskrito skirtingai, pavyzdžiui, Alytuje jis sumažėjonet 50 proc., Biržuose – apie 40 proc., Kaune – 22proc., o Vilniuje išaugo apie 1,4 proc. Pastebėtina,............................................................. 144kad daugiausia šilumos vartotojų nuo CŠT atsijungė1990–1996 metais, tačiau dėl duomenųtrūkumo išsami to laikotarpio šilumos pardavimokitimo analizė negalima. Tad realus 1990–2010metų laikotarpio šilumos pardavimo mažėjimasbūtų kur kas didesnis.Kritus šilumos realizacijai, smuko ir šilumosūkio efektyvumas. Sumažėjus šilumos gamybosapimtims CŠT įmonių įranga (pavyzdžiui, katilai,šilumos trasos) tampa perteklinės galios (skersmens),įrenginiai naudojami tik iš dalies, mažėjajų efektyvumas. Didžiulių ir brangiai kainuojančiųvamzdynų greitai nepakeisi, tad šilumostiekėjams posovietiniu laikotarpiu reikėjo daugpastangų, kad CŠT infrastruktūra ne tik būtų pritaikytanaujiems šilumos vartotojų poreikiams,bet ir smarkiai pagerėtų jos techninės, ekonominėscharakteristikos, būtų taupomas vis brangstantiskuras bei medžiagos.

Lyginamosios kuro sąnaudos šilumossektoriuje 1996 - 2011 ir 2012 prognozėŠilumos vartotojų įsiskolinimųstruktūra 2011 metaisNepaisant mažėjančių šilumos naudojimoapimčių bendras CŠT vartotojų skaičius pastaraisiaismetais auga stabiliai. CŠT vartotojaistampa didieji prekybos centrai, nauji biurų pastatai,viešbučiai, gyvenamieji namai ir kitos paskirtiesobjektai. Dėl prastos ekonominės būklėsdalis CŠT vartotojų vis dar vėluoja atsiskaitytiuž sunaudotą šilumą. Vidutiniškai iki 20 proc. jųpavėluotai atsiskaito už suteiktas paslaugas, dėlto didėja šilumos tiekimo sąnaudos, nes tenkadaugiau skolintis pinigų srautams subalansuoti,įdarbinti papildomai žmonių skoloms administruoti.Nepaisant įvairių sunkumų Lietuvos šilumostiekimo sektoriuje pastaruosius 15 metų buvonuolat gerinami eksploataciniai naudojamo turtorodikliai, diegtos naujos technologijos, ir taiatspindėjo šilumos tiekimo savikaina.Vartotojų įsiskolinimas už šilumą 2002–2011 metais145..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaŠilumos vartotojų augimo dinamika 2001–2011 metaisPigesnių kuro rūšių šilumai gaminti paieškaPagrindinių kuro rūšių, naudojamų LietuvosCŠT sektoriuje, kainos turėjo tiesioginę įtakąformuojant investicinę CŠT bendrovių šilumosgamybos šaltinių politiką. Šiuo požiūriu galimaskirti kelis periodus, kurie lėmė CŠT sektoriujepasirinktą kuro balanso struktūrą ir investicinęstrategiją.Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje dideliosieringumo mazutas M100 Lietuvos rinkojebuvo pigesnis už gamtines dujas. Šis kuras CŠTbendrovių kuro balanse sudarė net iki 40 proc.ir stambesnėse šilumos tiekimo įmonėse realiaikonkuravo su gamtinėmis dujomis. Problemųkeliantis didelio klampumo mazutas buvonenaudojamas tik mažuose katiluose (mažoseįmonėse ir mažuose katiluose), tad čia jis buvokeičiamas gamtinėmis dujomis (jeigu šios buvoprieinamos) ar kitomis lengvesnėmis skystojokuro rūšimis: krosnių kuru, suskystintomis naftos............................................................. 146dujomis, skalūnų alyva. Privatizavus AB „Lietuvosdujos“ ir dujas pradėjus tiekti pagal sutartąkainą, mazutas tapo brangesnis už dujas. Be to,Lietuvai įstojus į ES paaiškėjo, kad ateityje sieringomazuto iš viso nebus galima deginti neturintdūmų valymo įrenginių. Mazutas tapo nepatraukluskuras, taigi šilumos tiekėjai jam pradėjo ieškotialternatyvų.Kadangi lengvieji naftos produktai buvo darbrangesni už mazutą, mažosios CŠT bendrovės,kurios neturėjo gamtinių dujų įvadų, susirūpinoalternatyvomis. Tuo metu jų buvo dvi: siekti, kadbūtų paklotas gamtinių dujų vamzdynas iki katilinių,ir naudoti gamtines dujas ar įsirengti medienoskuro katilus ir pereiti prie biokuro.Tuo metu atrodė, kad gamtinių dujų kainayra gana stabili, o kuras tiekiamas patikimai. Taddalis savivaldybių priėmė sprendimą investuotiį dujotiekių vamzdynų klojimą iki miestų armiestelių, kuriuose CŠT sistemos buvo nedidelės.

Vidutinių kuro kainų CŠT sektoriuje kitimas 1996–2010 metaisLt už tneDėl įvairių priežasčių kai kuriuos miestusdujofikavo bendrovė „Lietuvos dujos“, ir juose užgamtinių dujų paskirstymą buvo mokama visaiLietuvai nustatytu skirstymo paslaugos tarifu.Keli miestai buvo dujofikuoti kitų bendrovių,ir šiems dujų vartotojams (taip pat CŠT bendrovėms)teko mokėti individualų, gerokai didesnį,dujų skirstymo mokestį, kuris turėjo padengtišių vartotojų naudojamo naujojo dujotiekioįrengimo bei eksploatavimo sąnaudas.Dėl šios priežasties, nors gamtinės dujos importuojamoskone iš vieno šaltinio, galutinėkaina vartotojams naujai ne AB „Lietuvos dujos“dujofikuotuose miestuose, tokiuose kaip Druskininkai,Joniškis, Mažeikiai, yra kur kas didesnė neikituose miestuose, kur dujotiekiai buvo paveldėtiiš sovietinių laikų ar įrengti AB „Lietuvos dujos“.Taip dėl Lietuvos valstybės dujofikavimo politikosatskirose savivaldybėse atsirado gana ryškiųgamtinių dujų kainų skirtumų. Tai atspindėjo ircentralizuotai tiekiamos šilumos kainos.Savivaldybės, kurios neturėjo ar neieškojo galimybiųkloti gamtinių dujų vamzdynus, pradėjodujos mazutas biokuras2011 metais dujos kainavo 1532 Lt už tne, mazutas – 1189 Lt už tne, biokuras – 784 Lt už tne.diegti pirmuosius smulkinta mediena kūrenamusvandens šildymo ir garo katilus. Taip atsiradopirmieji biokurą naudojantys didesnės galiosįrenginiai Ignalinos, Lazdijų, Molėtų, Varėnos irkai kuriose kitose šilumos tiekimo įmonėse, kuriosneturėjo galimybės naudotis gamtinėmisdujomis. Pažymėtina, kad dauguma pirmųjų biokurąnaudojančių katilinių buvo statomos paremiantSkandinavijos šalims ar gaunant kitokiąparamą – taip sumažėjo jų įsigijimo sąnaudos.Anksčiausiai įrengtos biokuro katilinės galėjo apsirūpintiiš dalies pigiu kuru, o po kelerių metų,grąžinus paskolas, bendrovės savo klientams jaugalėjo pasiūlyti mažesnes šilumos kainas. Vėlesnėstatistika parodė, kad savivaldybės, kurios buvopriverstos atsisakyti brangaus skystojo kuro ir neturėjodujofikavimo galimybių, laimėjo. Kadangijos anksti pradėjo naudoti vietos kurą – biokurą,šiuo metu siūlo vienas mažiausių šilumos kainųLietuvoje. Tarp tokių įmonių paminėtini šilumostiekėjai Ignalinoje, Molėtuose ar kitose vėliau dujofikuotosesavivaldybėse.Pirmajame šio šimtmečio dešimtmetyje šilu-147..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaAplinkybės lėmė alternatyvų pasirinkimą: šilumą gaminti naudojant gamtines dujas arba įsirengti biokuro katilines.mos kainas ėmus nustatyti Valstybinei kainų ir operatoriai, tad atsirado realių galimybių investuotididesnes daugeliui sumas šilumos į CŠT tiekimo sistemų įmonių, atnaujinimą. kurioskuro energetikos rūšį rinktis? kontrolės komisijai (VKEKK), stabilizavosiGamtinių CŠT įmonių dujų kaina ekonomika. iki 2005 Apie metų pusę išliko Lietu-sta-galėjo Svarstant rinktis su šilumos dujinį ar šaltiniais kitą kurą. susijusias Biokuro kainos, inves-palankibili, vos modernios CŠT rinkos valdė automatizuotos finansiškai pajėgūs dujinės katilinės privatūs augant ticijų kryptis, jo paklausai, iškilo pagrindinis didėjo, o investicijos klausimas: į biokurokatilines buvo nuo 5 iki 10 kartų didesnės neikuriąatsiėjo iš dalies nebrangiai, eksploatacinės sąnaudosbuvo minimalios. Taigi ši kryptis buvo labai į dujines, priežiūros išlaidos irgi gerokai išaugo.Kuro balanso struktūros kitimas Lietuvos CŠT sektoriuje............................................................. 148

Lt už tneTodėl kai kurios CŠT bendrovės pasirinko dujinįGamtinių dujų kaina iki 2005 metų išliko stabili,modernios automatizuotos dujinės katilinės atsiėjoiš dalies nebrangiai, eksploatacinės sąnaudosbuvo minimalios. Taigi ši kryptis buvo labaipalanki daugeliui šilumos tiekimo įmonių, kuriosgalėjo rinktis dujinį ar kitą kurą. Biokuro kainos,augant jo paklausai, didėjo, o investicijos į biokurokatilines buvo nuo 5 iki 10 kartų didesnės neiį dujines, priežiūros išlaidos irgi gerokai išaugo.Todėl kai kurios CŠT bendrovės pasirinko dujinįplėtros kelią, kuris atrodė saugus, kol neprasidėjoantroji pasaulinė naftos krizė (2006 metais).Vėlesni įvykiai parodė, kad šilumos bendrovėsir jų investicijas derinančios savivaldybės prašovėpro šalį pagrindiniu kuru pasirinkusios gamtinesdujas. Jos dėl globaliųjų procesų (ir nuo 2005metų pasikeitus AB „Lietuvos dujų“ kainodarai)pabrango net kelis kartus, o centralizuotai tiekiamašiluma šiose dujas naudojančiose savivaldybėse(ypač mažose) tapo nepakeliamai brangi.Deja, šio gamtinių dujų ir kitų iškastinio kuro kainųšuolio niekas nenumatė, ir tai didžiąja dalimilėmė šiuo metu aukštas šilumos kainas Akmenėje,Anykščiuose, Joniškyje, Trakuose, Ukmergėjeir kai kuriose kitose savivaldybėse.Lietuva už dujas moka brangiau palyginti su kitomisEuropos Sąjungos šalimis.Atnaujinti vamzdynai ar kitos efektyvinimopriemonės negalėjo sustabdyti drastiškodujų brangimo. Vėliau, dešimtmečio pabaigoje,pradėti įrengti biokuro katilai šiose savivaldybėserodė, kad vartotojai išleistų gamtinėmsdujoms pinigų vis tiek nebesusigrąžins, o irdujinių, ir naujų biokuro katilinių įrengimo išlaidasreikės apmokėti tiems patiems šilumosGamtinių dujų (su transportavimu ir galios mokesčiu) ir biokuro vidutiniųkainų dinamika (Lt už tne be PVM)Gamtinės dujosBiokuras2007 m. I pusm.2007 m. I pusm.2008 m. I pusm.2008 m. rugpjūtis2008 m. rugsėjis2008 m. spalis2008 m. lapkritis2008 m. gruodis2009 m. sausis2009 m. vasaris2009 m. kovas2009 m. balandis2009 m. gegužė2009 m. birželis2009 m. liepa2009 m. rugpjūtis2009 m. rugsėjis2009 m. spalis2009 m. lapkritis2009 m. gruodis2010 m. sausis2010 m. vasaris2010 m. kovas2010 m. balandis2010 m. gegužė2010 m. birželis2010 m. liepa2010 m. rugpjūtis2010 m. rugsėjis2010 m. spalis2010 m. lapkritis2010 m. gruodis2011 m. sausis2011 m. vasaris2011 m. kovas2011 m. balandis2011 m. gegužė2011 m. birželis2011 m. liepa2011 m. rugpjūtis2011 m. rugsėjis2011 m. spalis2011 m. lapkritis2011 m. gruodis2012 m. sausis2012 m. vasaris2012 m. kovas2012 m. balandis2012 m. gegužė2012 m. birželis2012 m. liepa2012 m. rugpjūtis2012 m. rugsėjis2012 m. spalis2012 m. lapkritis2012 m. gruodis2013 m. sausis*- Įvertintas suskystintų gamtinių dujų terminalo mokestį, jo infrastruktūros, ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms padengti, kuris įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Naujasis terminalo mokestis siekia 47,00 Lt/tne.149..........................................................

ct už kWh...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgavartotojams. Reikia tikėtis, kad valstybės ir savivaldybiųpolitikai, atsakingi valdininkai pasimokėir ateityje nebekartos klaidų. Juolab kad šiuometu Lietuva už dujas moka brangiausiai, palygintisu kaimyninėmis ES šalimis.Realų (ne deklaruojamą) signalą savivaldybėmsir šilumos tiekimo įmonėms pereiti nuo iškastiniokuro prie atsinaujinančio vietos biokurovalstybė nusiuntė tik skirdama finansinių paramospriemonių šio tipo projektams. Lietuvos aplinkosapsaugos investicijų fondas (LAAIF) pradėjosubsidijuoti iki 0,7 mln. litų atsinaujinančiusišteklius naudojančius projektus. O svarbiausiaspostūmis buvo ES 2004–2006 metų finansinėsperspektyvos paramos priemonės, skirtos katili-1. Sąnaudos šilumos gamybos šaltiniamsnuo iškastinio kuro priebiokuro pereiti – apie 2 mlrd. Lt2. 2012 m. šilumos tiekimo įmonėsrusijai už gamtines dujas sumokėjo1,2 mlrd. Lt3. Jeigu kūrentumėme biokurą, išlaidoskurui būtų 0,5 mlrd. Lt, ir šie pinigailiktų LietuvojeMedienos drožlių kainų (ct už kWh) kitimo tendencijos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse............................................................. 150

Vykdant ES direktyvos 2009/28/EB įsipareigojimus, bendrą biokurokatilinių šilumos galią papildomaireikia padidinti apie1100 MWnių konversijai nuo iškastinio kuro pradėti kūrentiatsinaujinantį. Kadangi buvo sudaryta kofinansavimogalimybė, įrengti nauji katilai. Taip biokuronaudojimas Lietuvos CŠT sektoriuje dešimtmečiopabaigoje pasiekė beveik 20 proc. CŠT sektoriujebuvo sparčiai diegiami biokuro katilai, kurių bendragalia viršijo 400 MW.Biokuro katilai projektuoti galvojant apie dabartiniusšilumos naudojimo poreikius, todėl jųnaudojimo laipsnis yra daug geresnis nei senųjųkatilų ir siekia 30–40 proc. (vidutinis metinis palygintisu maksimaliu). Biokuro katilų charakteristikostokios, kad jie galėtų dirbti ištisus metus ir gamintimaksimalų šilumos kiekį. Tuomet atsiperkaiš dalies brangios investicijos, o šilumos vartotojaigauna didesnį ekonominį efektą.Dėl netolygaus metinio šilumos tiekimo biokurokatilų galia vasarą ir žiemą turi būti skirtinga.Tam reikia kelių biokuro katilų arba šildymoporeikiams šaltuoju metų laiku papildomai naudotidujinius ar kitokio kuro katilus. Skaičiavimairodo, kad galutinė šilumos kaina vartotojams(palyginti su dabartinėmis gamtinių dujų kainomisir nesant išorinės finansinės paramos) yramažinama tada, kai biokuro dalis bendrame kurobalanse yra ne didesnė kaip 40 proc., t. y. kai šieCentralizuotai tiekiamos šilumos gamyba pagal kuro rūšis151..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaBiokuro naudojimas ir potencialas LietuvojeBiokuro naudojimas ne CŠTįmonėse (pramonė, individualūsnamų ūkiai)KtneBiokuro naudojimas šilumos irelektros gamybai ne CŠT įmonėseBiokuro naudojimas šilumos irelektros gamybai CŠT įmonėseMetinių investicijų apimtys Lietuvos CŠT sektoriuje............................................................. 152

katilai dirba daline apkrova vasarą ir visu našumužiemą. Piko metu užkuriami biokuro katilai,dirbantys tik 1000–3000 valandų per metus. Jiegamina nedidelį šilumos kiekį, tad tokiems katilamsįrengti labai reikalinga investicinė parama,kad vartotojai galėtų realiai pajusti pigesnio kuronaudą. Bet kuriuo atveju dujų keitimas biokuru– didelė nauda ir visai valstybei, nes į biudžetągaunama papildomų pajamų. Tad tokius projektusįprasta remti savotiškai grąžinant dalį jų sukuriamosnaudos šalies ekonomikai.Nagrinėjant šilumos kainų skirtumus atskirosesavivaldybėse, svarbi aplinkybė yra 2004–2006 metų finansinės paramos skyrimo LietuvosCŠT sektoriui rezultatai. Reikšmingos dotacijosšiuo laikotarpiu iš esmės buvo skirtos tik savivaldybiųvaldomoms įmonėms. O privačių operatoriųvaldomose CŠT sistemose biokuro plėtraturėjo būti finansuojama nuosavomis lėšomisar pasitelkiant komercines paskolas. Pažymėtina,kad, vadovaujantis šilumos kainų nustatymometodika, nuo dotuotos sumos į šilumos kainąneįskaičiuojamos nusidėvėjimo ir amortizacijossąnaudos, o nuo šiomis lėšomis sukurto turto– norminis pelnas CŠT bendrovėms. Į biokuroplėtrą investuojant komercines lėšas, didėja netik amortizacijos sąnaudos, bet ir priskaičiuojamasnorminis pelnas (ir papildoma pelno premija)nuo įsigyto turto.Be to, atsiranda paskolų palūkanų, kurias turiapmokėti šilumos vartotojai. Visa tai lemia, kaddotacijų naudojimas pigesnio biokuro plėtrai yra2007-2013 metų ES struktūrinė parama atsinaujinančių energijos ištekliųpanaudojimui energijos gamybai CŠT sektoriujeBiodujųprojektamsCŠT įmoniųprojektasNepriklausomųšilumosgamintojųir pramonėsįmoniųprojektamsIš viso AEI pramonei numatytaES fondų lėšų sumaSkirta ES fondųlėšų suma projektųįgyvendinimuiPaskelbtas antrasiskvietimas teiktiparaiškasPateiktų paraiškųfinansavimuireikalinga ES parama153..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgalabai svarbus faktorius, atspindintis tokių investicijųnaudą šilumos vartotojams. Minėta CŠT bendroviųdiferenciacija pagal valdymo tipą sukėlėatskirose savivaldybėse papildomų šilumos kainųskirtumų, susijusių ir su biokuro plėtros apimtimis,ir tempu, ir įtaka galutinei šilumos kainai.Nors Lietuvos rinkoje medienos kuras, palygintisu 2000 metais, pabrango daugiau kaip dukart,vis tiek išlieka kur kas pigesnis (2–3 kartus)nei gamtinės dujos, mazutas ar juolab lengviejinaftos produktai ir skalūnų alyva, kurių kaina seniaiperkopė 1000 litų ribą už toną naftos ekvivalento(tne). Sieringo mazuto deginimą ribojaES direktyva, kuri draudžia naudoti šį kurą didesnėsekatilinėse neturint įrenginių, šalinančių išdūmų sierą. Šių procesų padarinys – pasikeitusiCŠT įmonių kuro balanso struktūra. Pagrindiniskuras išlieka gamtinės dujos, tačiau biokuro dalisjau siekia 20 proc., vis daugiau naudojama medžiogranulių, šiaudų ir kitų alternatyvių kuro rūšių.Deja, situacija atskirose Lietuvos CŠT bendrovėsedėl minėtų priežasčių yra gana skirtinga.Pažymėtina, kad biokuro kainų didėjimas irvienodėjimas Baltijos bei Šiaurės šalių rinkoserodo, kad ši kuro rūšis transportuojama vis toliau,nes pervežimo sąnaudos, augant parduodamokuro kainoms, sudaro vis mažesnę galutinėssavikainos dalį. Lietuvos rinkoje medienoskuro kainos artimos kaimyninių šalių kainoms,o biokuras tampa regioninės rinkos produktu.Pažymėtina, kad kietąją biomasę deginantyskatilai, įrengiami esamose katilinėse, yra kelisBiokuro rinkos plėtrai CŠT įmonėse ir vandentvarkos projektams iš ESfondų Lietuvoje 2004–2012 metais skirta:mlrd. LtBiokuro plėtrai............................................................. 154Vandentvarkos projektams

kartus brangesni už dujinius atitinkamos galioskatilus. Tad, nors patiriamos mažesnės išlaidosbiokurui, didelės investicijos kartais tampa kliūtimibiokuro plėtrai ekonomiškai silpnose CŠTbendrovėse. Jos tokius planus atideda ateičiai,prarasdamos galimybę atpiginti šilumą jau dabar.Kadangi biokuro naudojimas duoda didelęmakroekonominę naudą valstybei, dažnaiES šalyse dalis sugeneruotos fiskalinės naudosgrąžinama į energetikos sektorių tolesnei vietoskuro naudojimo plėtrai. Investicinių kapitalosąnaudų mažinimas padeda tuoj pat mažintikainas energijos vartotojams, dėl to vietos kurastampa patrauklesnis.Apibendrinant kuro kainų įtaką šilumoskainoms galima konstatuoti, kad nesant aiškausir racionalaus valstybės reguliavimo, susijusiosu kuro pasirinkimu, atskiros savivaldybės ir jųveikiamos šilumos tiekimo įmonės formavo ganaskirtingas investicines strategijas, vėliau lėmusiasdidelius šilumos kainų skirtumus.Statistiniai Lietuvos duomenys rodo, kad palygintididelis malkinės medienos kiekis seniainaudojamas individualiesiems namams šildytikaimo vietovėse, miestų kvartaluose, kurie nėradujofikuoti, vietos šildymo katilinėse ir pan. Šiskiekis jau dabar vertinamas apie 740 tūkst. tneper metus. CŠT įmonės kartu su nepriklausomaisšilumos gamintojais 2011 metais sudegino apie257 tūkst. tne iš kone tik smulkintos medienos(drožlių, skiedrų, pjuvenų).Kasmet augantys ir niekur daugiau kaip energijosgamybai nenaudojami biokuro ištekliai Lietuvojesiekia apie 2 mln. tne. Tai skatina šį kurą plačiaunaudoti Lietuvos CŠT sektoriuje. Planuojama,kad 2020 metais šilumos gamybai naudojant apieŠilumos energijos tiekimo įmonių investicijų šaltiniai, mln. Lt, 2007–2011 metai155..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalga60 proc. biokuro (papildomai ir elektros gamybaikogeneracinėse elektrinėse), bendras jo poreikisLietuvoje bus apie 1,5 mln. tne per metus. Kasmetsusidarantis įvairaus iškastinio ir atsinaujinančiokuro kiekis Lietuvoje gerokai viršija 2 mln. tne. Iššio potencialo kol kas plačiausiai naudojama tikmalkinė mediena ir jos atliekos. Didžiuliai atliekamišiaudų kiekiai, komunalinės atliekos, durpės,galima sakyti, kol kas net nepradėti naudoti.Svarbu pažymėti, kad biokuro rinka jau senokaitapo tarptautine, prekyba smulkinta ir granuliuotamediena intensyviai vyksta Baltijos jūrosregione. Kol kas šis kuras iš Lietuvos daugiausiaišvyksta. Pas mus dominuoja brangios gamtinėsdujos, tad trūkstant biokurą naudojančiųįrenginių jo paklausa yra kur kas mažesnė negu,pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse. Dėl kokių norspriežasčių nepanaudotas Lietuvoje pigus biokuras,matyt, šildys kaimynus, o ten jo naudojimasauga didžiuliais mastais.Investicijos ir dotacijosatnaujinant šilumos tiekimo ūkįCŠT sektoriaus specifika yra tokia, kad dalisinvesticijų mažina šilumos tiekimo sąnaudas.Tačiau kita dalis, kuri būtina saugumui, patikimumui,ilgaamžiškumui ir aplinkosaugos reikalavimamsužtikrinti, priešingai – gali netgi didintišilumos tiekimo sąnaudas. Dėl investicijųį šilumos gamybos šaltinius, atsipirkus kapitaloEkonominis efektasŠilumos nuostoliai tinkluose1996 2011Lyginamosios kuro sąnaudos CŠT sektoriuje1996 2011Biokuro panaudojimas šilumos gamybai CŠT sektoriuje1996 2011IŠ viso: kasmetinis sutaupymas~530 mln. Lt(2011 metų šilumos tiekėjų pajamos – apie 1,7 mlrd. Lt)............................................................. 156

sąnaudoms, šilumos kainos galutiniams vartotojamspaprastai mažėja. O atnaujinus vamzdynusir taikant aplinkosaugos priemones šilumos tiekimastampa patikimesnis, saugesnis, tačiau dėlto gali padidėti jo kainos. Atlikti tyrimai šilumostiekimo bendrovėse rodo, kad nėra tiesioginioryšio tarp investicijų intensyvumo ir šilumos tiekimokainos. Galutinei šilumos kainai įtaką turiinvesticijų pobūdis, finansavimo šaltinis, kurorūšis ir kiti faktoriai, formuojantys ją atskirose savivaldybėse.Statistika rodo, kad Lietuvos CŠT sektoriauslaukia gana didelės investicijos, susijusios suTIPK aplinkosaugos direktyvos įgyvendinimu.Tokios priemonės neduoda tiesioginio ekonominioefekto, tad turėtų būti derinamos su iškastiniokuro keitimu į atsinaujinantį vietos kurą, taipstabilizuojant šilumos tiekimo kainas.Vertinant Lietuvos CŠT sektoriaus, kaip ir kitųenergetikos sektorių, kainodarą, vadovaujamasinuostata, kad jeigu turtas licencijuotai veiklaivykdyti sukuriamas dėl išorinių negrąžinamų dotacijų,tai šio turto nusidėvėjimo ir amortizacijossąnaudos neįskaičiuojamos į šilumos savikainą.Papildomai norminis pelnas skaičiuojamas nuoreguliuojamoje veikloje naudojamo turto, tačiaujeigu šis turtas (jo dalis) buvo įsigytas dotacijųsąskaita, tai pelnas nuo jo arba pelno premija (dėlatsinaujinančiųjų energijos išteklių įdiegimo) neskaičiuojamiir neįtraukiami į šilumos kainą.Komercinėmis lėšomis įsigytas turtas visiškaiįvertinamas formuojant pelną ir šilumos savikainą.Šiam turtui paimtų kreditų palūkanos didinašilumos tiekimo sąnaudas. Dėl šių aplinkybiųreguliuojamų CŠT tiekimo kainų dydžiui didelęįtaką turi negrąžinamų dotacijų naudojimas investicinėmsprogramoms finansuoti. Kadangišilumos tiekimo bendrovės labai skiriasi dydžiu(taigi ir investiciniais poreikiais), nedidelės fiksuotodydžio dotacijos labai pagelbėjo ir sumaži-Visos investicijos 1996–2012 metaisŠilumos ūkiui modernizuotikasmet skiriamos didelėsinvesticijos- 2012 m. apie 325 mln. Lt*- 2011 m. apie 297 mln. Lt- 2010 m. apie 222 mln. Lt- 2009 m. apie 110 mln. Lt- 2008 m. per 190 mln. Lt- 2007 m. per 307 mln. Lt- 2006 m. per 211 mln. Lt- 2005 m. apie 184 mln. LtPastaba: * neaudituoti duomenysIš viso nuo 1996 iki 2012 metų į šilumosgamybos šaltinius ir trasas investuotaapie 2,26 mlrd. Lt157..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgano šilumos tiekimo sąnaudas mažose savivaldybėse.Didžiuosiuose miestuose tokios dotacijosnereikšmingos, todėl investicijos dažniausiai finansuojamospasitelkiant komercines paskolas.Tai vėliau atspindi šilumos kainų skirtumai, kuriųsusidaro atskirose savivaldybėse.Iki įstojimo į ES Lietuvos CŠT sektorius galėjopasinaudoti tik atskirų savivaldybių skiriamomisdotacijomis, maža Lietuvos fondų (LAAIF) ar kitųšalių, daugiausia Skandinavijos, parama biokurokatilams įsigyti arba panašiems pilotiniams projektamsįgyvendinti. Kartu su naryste ES LietuvosCŠT bendrovėms atsirado galimybė pasinaudotiir struktūrinių bei sanglaudos fondų parama šilumosūkiui modernizuoti. ES struktūrinių fondųparama Lietuvai 2004–2006 metais buvo teikiamapagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjįprogramavimo dokumentą, patvirtintą mūsų šaliesVyriausybės ir Europos Komisijos. 2007–2013metų ES struktūrinė parama Lietuvai skiriamapagal konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimoprioritetus. Šilumos gamybosįmonių teikiami projektai ES paramai gauti dažniausiaifinansuojami iš Sanglaudos fondo.Reikia pripažinti gana didelius dotacijų intensyvumoskirtumus atskirose savivaldybėse.2004–2009 metais, kai buvo intensyviai atnaujinamosCŠT sistemos ir investuojamos didelėslėšos, vieni šilumos tiekėjai iš viso negavo paramos,o kitose įmonėse daugiau kaip pusęvisų investuotų lėšų sudarė dotacijos. Pažymėtina,kad paramos santykinės apimtys mažos dideliuosemiestuose. Nors visa šilumos kaina priklausonuo daugelio kitų faktorių, galima matytiryšį: kuo daugiau paramos gauta, tuo mažesnėšilumos kaina.Labai svarbi aplinkybė yra tai, kad išnuomotosCŠT įmonės dar iki 2004 metų (t. y. iki įstojimo įES) iš dalies daug investavo (vykdė nuomos sutarčiųįsipareigojimus) naudodamos komercineslėšas. Privatūs operatoriai perėmė prastos būklėsCŠT sistemas, o privačiam kapitalui disponuo-Investicijų į šilumos ūkį apimtys ir jų vykdymas 2004–2011 metais............................................................. 158

jant dideliais investiciniais resursais išnuomotųbendrovių šilumos ūkis buvo skubiai tvarkomasir radikaliai mažinami energiniai bei komerciniai(apskaitos) nuostoliai jame.VKEKK duomenimis, į 2001 metais išnuomotasšilumos tinklų bendroves ir įsteigtas bendrasįmones per 15 metų numatoma investuoti apie241,4 mln. litų (į UAB „Litesko“ – 180,2 mln. litų,į UAB Energijos taupymo centrą – 35,2 mln. litų,į UAB „Suomijos energija“ – 25 mln. litų). 2001metų pabaigoje jau investuota 50 mln. litų (atitinkamaiį UAB „Litesko“ – 27,92 mln. litų, UABEnergijos taupymo centrą – 9 mln. litų, į UAB„Suomijos energija“ – 13,1 mln. litų). Taigi iki2004 metų privataus kapitalo investicijos buvovisiškai įskaičiuotos į šilumos kainas.Pradėjus teikti ES paramą, 2004–2006 metųfinansinės perspektyvos lėšos iš esmės buvo skiriamostik savivaldybių įmonėms, nes laikytasinuostatos, kad nuomininkai ir taip finansiškai pajėgūsišsilaikyti. Todėl kapitalo sąnaudos savivaldybiųįmonėse (ypač mažose, kurios gavo dotacijas)gerokai atpigo. Nuo 2007 metų ES paramosdalis buvo skirta ir privataus kapitalo įmonėms,nes paaiškėjo, kad komercinės paskolos smarkiaididina galutinę šilumos kainą vartotojams. Dotacijųir komercinių kreditų santykis atskirose CŠTbendrovėse lėmė veiklai naudojamo turto vertę,atitinkamai amortizacijos ir nusidėvėjimo sąnaudas,palūkanų dydžius, norminio pelno dydį irkitus rodiklius, kurie formuoja galutinę šilumoskainą atskirose savivaldybėse.Kai kuriose įmonėse gautos dotacijos ilgalaikęšilumos kainą tiesiogiai sumažina apie 1 ctuž kWh. Kadangi dotacijos dydžio investicijomsnereikia imti kreditinių paskolų, nuo dotuototurto dalies neskaičiuojamas norminis pelnas.Sudėjus šiuos trumpalaikės šilumos kainos (3–5metų laikotarpiu) komponentus, ji sumažėtųapie 2–3 ct už kWh, o tai gana reikšminga. Deja,dotacijų pritraukimo apimtys atskirose CŠTbendrovėse yra nevienodos. Vienose jos sudaroper 40 proc. viso investuoto kapitalo, kitose nesiekiair 10 proc.Pažymėtina, kad dotacijų gavimo galimybėskatina greičiau priimti investicinius sprendimusir spartina biokuro diegimą, vamzdynų keitimąar kitas modernizavimo priemones. Priešingai– epizodinės nereguliarios dotacijos tik atidedainvesticines programas neapibrėžtam laikui,dėl to prarandama galimybė mažinti išlaidas.Investicijos į Lietuvos CŠT sektorių daugiausiabuvo nukreiptos katilų parkams atnaujinti,šilumos šaltinių darbui automatizuoti ir efektyvinti,biokurą deginantiems įrenginiamsdiegti. Sunkiai atsiperkančios investicijos įvamzdynų keitimą labiau derinamos su fiziniu jųnusidėvėjimu, todėl keičiami tik blogiausi ruožai.Dalis investicijų, nors ir šilumos tiekėjui greitaineatsiperka, šilumos vartotojams duoda didžiulęnaudą. Pavyzdžiui, šilumos vartotojai kasmetsutaupo apie 10 mln. litų dėl geriau reguliuojamošildymo. Todėl kone kiekviename daugiabutyjeįrengti automatiniai šilumos punktai, padedantysmažinti šilumos nuostolius. Statistiniaiduomenys atspindi, kiek vartotojai moka mažiauuž šilumos energiją atnaujinus vamzdynus, pasitelkusefektyvias šilumos gamybos šaltinių technologijasir šilumai gaminti naudojant pigesnįkurą.Kitaip negu kiti Lietuvos energetikos sektoriai,šilumos ūkis daugiausia finansuojamaskreditinėmis paskolomis, nes amortizacijos sąnaudos,įskaičiuotos į šilumos kainas, yra perpusmažesnės negu reikalingos investicinėslėšos. Vadinasi, šilumos įmonės, norėdamos įgyvendintiinvesticinius planus, turi dirbti rentabiliai.Bankai jomis turi pasitikėti, taigi šilumostiekimas turi būti pelninga veikla, o reguliatoriaus– VKEKK – misija – sukurti tokią reguliavimosistemą, kuri subalansuotų mažiausias šilumoskainas ir užtikrintų investicinius resursus šiamūkiui atnaujinti ir modernizuoti. Deja, investiciniaiplanai dažnai ir lieka planais, o investicinėsCŠT bendrovių galimybės bei poreikiai kol kasmenkai įvertinami taikomoje kainodaroje. Laikuįneštos ir kryptingos investicijos galėtų radikaliautaupyti šilumos vartotojų negrįžtamai su159..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaįvairiais nuostoliais prarandamas lėšas. Tačiautam reikia glaudaus VKEKK, savivaldybių ir pačiųšilumos tiekėjų bendradarbiavimo, o to dažnaipasigendama.Šilumos tiekimo sąnaudos,kainos, pelningumasNuo 2000 metų, kai daugumai Lietuvos CŠTbendrovių buvo nustatytos sąnaudas padengiančiosšilumos kainos, sektorius pradėjo dirbtirentabiliai, šilumos rinka ir ekonomika stabilizavosi.Pasitikėjimą Lietuvos šilumos ūkio ateitimi patvirtinoir investuotojų susidomėjimas. Prasidėjošilumos tiekimo įmonių nuomos ir pardavimoprocesai, kuriuose aktyviausiai dalyvavo Prancūzijoskoncernas „Dalkia“.Šilumos ūkis pradėtas atnaujinti gana intensyviai,ėmė mažėti šilumos tiekimo sąnaudos, daugumaįmonių tapo rentabilios. Nepaisant infliacijos,paslaugų ir darbo užmokesčio brangimo, 2000–2005 metais pastoviosios sąnaudos sudarė 5,16–5,4ct už kWh ir buvo gana stabilios ar mažėjo. Tai ne tiktaupymo, bet ir vis efektyvesnio darbo CŠT sektoriujepožymis. Deja, šilumos ūkį sutrikdė 2005–2006metais smarkiai išaugusios visų rūšių kuro kainos.Beveik visos šilumos įmonės 2006 metus baigėnuostolingai arba sukaupusios nežymų pelną. Dalissu tuo susijusių nuostolių palikta praryti pačiomsįmonėms, taip amortizuojant šilumos kainų šuolį.Šilumos sąnaudų struktūra ir vidutinė kaina, ct už kWh be PVM, 2007–2011 metai............................................................. 160

Vidutinis šilumos tiekimo įmonių darbuotojų skaičius 2001–2011 metaisDarbuotojų skaičius Lietuvos CŠT sektoriuje.Tačiau įmonės buvo priverstos daugiau skolintis, oskolas su palūkanomis turėjo grąžinti tie patys vartotojai.Pagerėjus ekonominei padėčiai, pradėjusinvestuoti ir atnaujinti šilumos ūkį, eksploataciniairodikliai, priklausantys nuo pačių šilumostiekėjų, nuolat gerėjo. Tam padėjo ir nuo 2003metų imta taikyti ilgalaikių bazinių kainų metodologija,kuri skatina mažinti sąnaudas ir uždirbtąpelną pasidalyti su šilumos vartotojais.To pavyzdys galėtų būti darbuotojų skaičiausmažėjimas Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse.Bendrovės ėmė skaičiuoti, kas geriau – išlaikytineapkrautą personalą ar daugiau paslaugų pirktikonkurencinėje rinkoje.Šilumos tiekimo įmonių pelno/nuostolio dinamika161..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaPerkamo kuro kainą į sąnaudas įtraukia VKEKK.Mažėjant sektoriaus nuostolingumui buvo irmažiau skolinamasi – palūkanos smuko daugiaukaip keturis kartus. Bendri ilgalaikiai CŠT įmoniųįsipareigojimai 2005 metų pabaigoje buvo 240mln. litų, o trumpalaikiai – 312 mln. litų. Žinant,kad 2006-aisiais šilumos kainos stipriai atsilikonuo kuro brangimo tempų, nenuostabu, kadįmonių skolos gerokai išaugo.Pastaba:* - šilumos ir karšto vandens verslo nuostolis** - Pelnas (nuostolis) iš šilumos ir karšto vandens verslo be kompensacijos už šilumos tiekėjų bei gamintojų patirtas, bet nepadengtas sąnaudas,susidariusias dėl kuro faktinių ir nustatant šilumos kainas įvertintų kainų skirtumo.¹- Duomenys pateikti įvertinus ir kitų šilumos tiekimo įmonių rezultatus (ne LŠTA narių)²- Tik LŠTA narių duomenys³-Santykinį šilumos nuostolių padidėjimą lėmė didelis (apie 1 TWh) šilumos vartojimo sumažėjimas (dėl klimatinių sąlygų ir šilumos taupymopriemonių), palyginti su šilumos nuostolių sumažinimu (dėl efektyvesnės šilumos izoliacijos dalyje vamzdynų įrengimo), įgyvendinus šilumos tiekimoįmonių patvirtintas investicines programas.⁴-Vidutinė šilumos savikaina yra be kompensacijos už šilumos tiekėjų bei gamintojų patirtas, bet nepadengtas sąnaudas, susidariusias dėl kurofaktinių ir nustatant šilumos kainas įvertintų kainų skirtumo. Įvertinus kompensaciją, vidutinė šilumos savikaina yra 23,64 ct/kWh be PVM.............................................................. 162

Lt už tneSiekdama greičiau reaguoti į sparčiai augančiasimportuojamo kuro kainas, VKEKK pradėjodažniau koreguoti šilumos kainas – tai padėjogeriau subalansuoti finansinius srautus, mažiaureikėjo skolintis apyvartinėms lėšoms suformuoti.Tačiau išaugusios šilumos kainos nuo 2007metų užgulė šilumos vartotojų pečius, nes nevykopastatų renovacijos, o ekonominę gyventojųpadėtį papildomai apsunkino ekonominė krizė.Tai lėmė labai išaugusius šilumos vartotojų įsiskolinimus.Didelės gyventojų ir kai kur dar ir savivaldybiųvaldomų įstaigų skolos verčia dažnai imtikomercines paskolas, už kurias vėl tenka mokėtidideles palūkanas. Kadangi šių palūkanųVKEKK neleidžia traukti į sąnaudas, jos suvalgopelną arba didina bendrovių nuostolius. Šilumostiekėjai dėl ekonominio nuosmukio valstybėjetapo savotiškais atpirkimo ožiais. Rentabilumomažėjimas stabdo investicijas, lėčiauįsisavinamas biokuras, ir tai kitu lazdos galuatsigręžia į vartotojus.Šilumos kainos augimo kaita didėjant gamtinių dujų kainaict už kWhKuras (kintamosios sąnaudos) Šilumos tiekimo pastoviosios sąnaudos Iškastinio kuro kaina (gamtinių dujų) su transportavimo ir galios mokesčiu163..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaSuvestiniai ekonominiai CŠT sektoriaus rodikliaiper pastarąjį laikotarpį akivaizdžiai rodo:nors šilumos perdavimo nuostoliai sumažėjo, okuras naudojamas efektyviau, drastiškai padidėjusiųšilumos kainų lygį daugiausia lėmė užaugusividutinė kuro kaina – ji per dešimtmetįšoktelėjo net apie 3 kartus.Per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugusiosšilumos kainos rodo, kad jų šuolį lėmėišlaidos kurui. O pačių šilumos tiekėjų gaunamapajamų dalis, būtina eksploataciniams poreikiamstenkinti, vidutiniškai sudaro apie 6 ct už kWh.Aukštos šilumos kainos – tai ne tik šilumosvartotojų problema ar vien šilumos tiekėjųreikalas. Didelė dalis vartotojų gauna mažaspajamas ir yra remtini. Todėl jiems mokamoskompensacijos už šildymo ir karšto vandensruošimo išlaidas, taigi tai reiškia didesnes išmokasiš biudžeto. Dėl lengvatinio PVM tarifo,taikomo buitiniams šilumos vartotojams, valstybėnegauna atitinkamo kiekio pajamų. Visatai iliustruoja, kad ir valstybė turi būti suinteresuotakuo skubiau šiltinti pastatus, taupytienergiją ir išnaudoti visas galimybes šilumostiekimo sąnaudoms mažinti. Kad tokių rezervųyra, patvirtina šilumos kainų struktūra atskiroseLietuvos savivaldybėse.Šilumos kainų palyginimas atskirose Lietuvossavivaldybėse akivaizdžiai iliustruoja, kadmažosios savivaldybės, kurios anksti ir pasi-Kompensacijos už šilumą ir karštą vandenį mažas pajamas gaunančioms šeimomsMetinės išmokos socialiai remtiniems šilumos ir karšto vandens vartotojams.............................................................. 164

telkdamos įvairias dotacijas perėjo prie biokuronaudojimo, šiandien gali džiaugtis pačiomismažiausiomis šilumos tiekimo kainomis (išimtis– Biržai, kur naudojamos palyginti brangiosmedienos granulės). O miestuose, kuriuose visdar dominuoja gamtinės dujos, šilumos kainosyra didžiausios. Pažymėtina, kad kuo aukštesnėšilumos kaina, tuo daugiau prideda PVMmokestis, o tai ją galutiniams vartotojams darodar didesnę, be to, auga ir su šilumos kaina susijęskirtumai tarp atskirų savivaldybių.Šilumos kainos struktūros palyginimas rodo,kad miestuose, kuriuose naudojamas pigusbiokuras, didesnę šilumos kainos dalį sudaroeksploatacinės sąnaudos ir PVM mokestis.Tačiau šios pajamos iš esmės lieka Lietuvoje.O miestuose, kuriuose deginamos gamtinėsdujos, didžiausia pajamų už šilumą dalis skiriamasumokėti už importuojamas gamtinesdujas – vadinasi, iškeliauja pas kaimynus. Tadkelias, kaip mažinti šilumos kainas – lyg ir akivaizdus,tačiau tam reikia daugiau ryžto.Šilumos kainos Lietuvos miestuose* 2013 metų kovo mėn., ct už kWh su PVM*Skaičiai prie miesto pavadinimo rodo, kokią dalį procentais kuro struktūroje sudaro biokuras (žaliai pažymėtuose kuro dedamosiosstulpeliuose biokuro dalis šilumos gamybos kuro struktūroje yra didesnė kaip 50 proc.).165..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaTechnologinis šilumos ūkioatnaujinimas 1997–2012 metaisLietuvos centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT)sektorių smarkiai paveikė 1990–2000 metais posovietinėsešalyse vykę procesai: buvo prarastistambūs vartotojai, turtas nudėvėtas ir neatnaujinamas,kuras – brangstantis, įranga ir medžiagos– perkami rinkos kainomis, atskirų įmonių veiklabuvo nuostolinga, ir stigo pinigų investicijoms.Be to, dar sovietmečiu įrengtos CŠT sistemosturėjo įvairių technologinių trūkumų ir skyrėsivienos nuo kitų. Pavyzdžiui, vienuose miestuosejau buvo suformuoti stambūs integruoti vamzdynųtinklai, o kituose tebuvo atskiri smulkūstinklai su daug mažų katilinių. Vienose didelėseCŠT sistemose buvo įrengtos poreikius tenkinančiostermofikacinės elektrinės, o kitose jųnebuvo (pavyzdžiui, Šiauliuose, Panevėžyje). Įvienus miestus jau buvo atvesti dujotiekiai, okituose ir dabar jų nėra. Kai kuriuose miestuosebuvo planuojama sunaudoti didelį šilumos kiekį,nes norėta statyti didelius pramoninius rajonus.Tam buvo įrengti didelio laidumo vamzdynai argarotiekiai, kurie vėliau, pasikeitus aplinkybėms,nebuvo panaudoti. Panevėžyje ir Visagine įrengtosatvirojo tipo karšto vandens sistemos (buičiainaudojamam karštam vandeniui buvo tiesiogimamas šildymo vanduo), kurios pasižymi technologinioproceso ypatumais, o visur kitur buvouždarosios sistemos.Šie ir kiti istoriniai faktoriai lėmė gana skirtingąsituaciją atskirų savivaldybių perimtose CŠTbendrovėse. 1997 metais išskaidžius šilumos ūkįir jį perdavus savivaldybėms, kiekvieną jų prislėgėįvairios techninės bei ekonominės problemos.Nepajėgdamos jų išspręsti vienos savivaldybėssavo įmones išnuomojo ar pardavė patyrusiemsoperatoriams (kompanijoms „Dalkia“, „Fortum“).Kitos bandė ieškoti išeičių savarankiškai. Betkuriuo atveju pirmiausia reikėjo subalansuotišilumos tiekimo pajamas ir sąnaudas, pritrauktiinvesticinių kreditų ir pradėti aktyviai atnaujintišilumos tiekimo sistemas, kad šios atitiktų pasikeitusiassąlygas ir naujus vartotojų poreikius.Šilumos gamybos šaltinių atnaujinimasKuriantis Lietuvoje CŠT sistemoms, iš pradžiųpagrindinis kuras buvo įvežamas iš kaimyniniųšalių – tai durpės, akmens anglis ir mazutas. Nuo1961 metų pradėtas spartus Lietuvos dujofikavimas,prie daugelio energetikos objektų buvopakloti gamtinių dujų vamzdynai. Ilgainiui CŠTŠiaulių miesto Pietinės katilinės ūlos rekonstrukcija įrengiant kondensacinį dūmų ekonomaizerį.............................................................. 166

9536.54379.63839.03711.03549.93770.23747.32730.42784.12837.72496.43123.13430.53526.03234.5Katilų bendra galia ir jos panaudojimas šilumos tiekimo įmonėse 1997–2011 metais. 2007–2011 metais įvertinta irKauno termofikacinės elektrinės šilumos galia.sektoriuje buvo atsisakyta kietojo kuro, katilaiir kita įranga pritaikyti gamtinėms dujoms beiskystajam kurui deginti. Šis kuras tapo pagrindinisdujofikuotuose regionuose, o ten, kur nebuvogamtinių dujų tinklų, dažniausiai buvo naudojamasmazutas, krosnių kuras, suskystintos naftosdujos (propano ir butano mišiniai). Kai kuriosenedidelėse katilinėse buvo deginama akmensanglis, durpės, spaliai ir kitosretesnės kuro rūšys.Technologiškai gamtinesdujas deginti yra nepalyginamaipaprasčiau ir geriau neguskystąjį ar juolab kietąjį kurą.Sovietmečiu, vyraujant dirbtinaimažoms gamtinių dujųkainoms, kiekvienas miestasar gyvenvietė aktyviai siekėprisijungti prie dujotiekių irtaip apsirūpinti labai patogiu,švariu, pigiu dujiniu kuru. Šilumosūkyje dominuojantisdujinis kuras tuo metu buvodidelis privalumas, tačiau vėliau, atkūrus Lietuvosnepriklausomybę ir už dujas pradėjus mokėtilabai aukštas pasaulinės rinkos kainas, dujinis kurastapo didžiuliu trūkumu.Nepriklausomybės laikotarpiu sparčiai brangoir mazutas bei kitos naftos kuro rūšys. Tai vertėieškoti alternatyvių kuro rūšių, siekiant mažinti šilumosgamybos sąnaudas. Lietuvos kuro rinkojeŠilumos generavimo galių įrengimas Lietuvos CŠT sektoriuje.167..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaatsirado skalūnų alyva, įvairių netradicinių naftosperdirbimo produktų, pradėtos naudoti ir vietosatsinaujinančios kuro rūšys: medienos drožlės,pjuvenos, granulės, šiaudai, biodujos ir kita. Kaikuriuose miestuose šildymo poreikiams naudojamaatliekinė pramonės įmonių šiluma (pavyzdžiui,Kėdainius tokiu būdu šiluma aprūpina AB„Lifosa“). Ketinant išbandyti Lietuvos žemės gelmiųšilumą, Klaipėdoje pastatyta pirmoji mūsųšalyje stambi geoterminė jėgainė. Joje geoterminiovandens, paimto iš kilometro gylio gręžinių,šiluma transformuojama į šilumos energiją, tinkamąCŠT poreikiams tenkinti.Žinoma, jeigu šilumos tiekėjai nesirūpintųpigesne šiluma, kaip dažnai teigiama, degintųdujas ir neieškotų bent mažiausios galimybėsjų atsisakyti. Techniškai ir aplinkosaugiškai taipatogiausias kuras. Deja, CŠT sistemos sukurtostam, kad šiluma, pagaminta deginant sunkiąsiaskuro rūšis, arba atliekinė šiluma iš elektriniųbūtų vamzdynais perduodama ir panaudojamapigiam pastatų šildymui. Jeigu CŠT sistemoje deginamosbrangios dujos, vadinasi, nepanaudojamaspagrindinis technologinis tolimojo šilumosperdavimo privalumas.Decentralizavus SP AB „Lietuvos energija“,nuo 1997 metų buvo prarasta duomenų bazė,tad tolesnė informacija teikiama pagal Lietuvosšilumos tiekėjų asociacijos duomenis. Savivaldybėmsperėmus šilumos ūkius ir pradėjus diegtiModernūs deaeratoriai, šiuo metu naudojami CŠT įmonėse.tikslią sunaudojamos šilumos pastatuose apskaitąpaaiškėjo, kad iš esamų įrengtų 12 000 MW galioskatilų šalčių metu panaudojama tik apie 4000MW. Drastiškai sumažėjus šilumos poreikiams irgaminant mažai elektros energijos termofikacinėseelektrinėse, vienas svarbiausių uždaviniųbuvo esamą katilų parką pritaikyti radikaliai pasikeitusiemsšilumos vartotojų poreikiams.Katilų parkas Lietuvos šilumos tiekimo įmonėsebuvo įrengtas 1960–1984 metais. Suprantama,tuomečiai kokybės standartai, efektyvumas,reguliavimo charakteristikos nelabai atitiko šiuolaikiniusporeikius. Šilumos gamybai daugiausiabuvo naudojami standartizuoti šildymo ir garoVandens vamzdžių katilai plačiai naudoti Lietuvos šilumostiekimo įmonėse.............................................................. 168Dūmavamzdis automatizuotas garo katilas.

Blokinis automatinis dujų bei mazuto degiklis naudojamasįvairiuose katiluose.katilai. Jie smarkiai susidėvėję, ypač tuose rajonuose,kur nėra gamtinių dujų. Sovietinių laikųįrangos komplektavimas, automatizavimo lygisir eksploatacinės charakteristikos atsilieka nuošiuolaikinių technologijų teikiamų galimybių.Lietuvos CŠT bendrovių katilinėse ir elektrinėsedaugiausia buvo sumontuoti įvairaus galingumovandens vamzdžių tipo Rusijoje gamintišildymo (KVGM, PTVM serijos) ir garo (DKVR, DE,E serijų) katilai. Didelės galios katilai, naudojamididžiuosiuose miestuose, buvo montuojamistambiose rajoninėse katilinėse ar elektrinėse.Jose buvo deginamos gamtinės dujos ir mazutas.Didesnės galios šildymo ir garo katilai buvosurenkami montavimo vietoje iš atskirų blokųbei vamzdžių. Tokių katilų paviršius reikėjo iš išorėsizoliuoti, sumontuoti degiklius, įrengti būtinusprietaisus, sujungti su komunikacijomis,atlikti kitus darbus, taigi montavimas trukdavoilgai ir buvo gana sudėtingas procesas.Šildomieji mažos galios (paprastai iki 20 MW)katilų paviršiai dažnai buvo gaminami suvirintųvamzdynų blokais, kurie yra ir katilo karkasas.Vandens vamzdžių katilai, dominavę Lietuvosšilumos ūkyje, išsiskiria tuo, kad jų šildomiejipaviršiai suformuoti iš nedidelio skersmensvamzdžių, kuriais cirkuliuoja šildomas vanduo,Dūmų kondensacinis ekonomaizeris.garas ar garo vandens mišinys. Vamzdžiai, kuriešilumą gauna spinduliavimo būdu tiesiogiainuo fakelo, vadinami ekraniniais. Jie turi būtiypač gerai aušinami, kitaip greitai perkaista irtampa netinkami naudoti. Šio tipo katilų ypatybė– reikalingas nuolatinis ir patikimas kokybiškovandens (garo) cirkuliavimas, kuris užtikrintųpatikimą paviršių darbą. Net dėl nedideliokalkių sluoksnio blogėja šilumos perdavimasir kartu vamzdžių aušinimas, todėl šie gali perkaisti.Dėl to pakinta plieno struktūra, vamzdispraranda mechaninį atsparumą, neatlaiko slėgioir prakiūra. Šio tipo katilai dažniausiai buvovaldomi rankomis, tad reikėjo didelio skaičiausnuolatinio aptarnaujamojo personalo. Sandarintivandens vamzdžius – gana problemiška,169..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaKondensacinis ekonomaizeris ir jo montavimasbiokuro katilinėje.prisiurbiama daug perteklinio oro, dėl to mažėjaefektyvumas. Degimo ir kitų technologiniųprocesų automatizavimas – gana sudėtingas,tad darbo kokybė ypač priklausė nuo operatorių(kūrikų) patirties ir kruopštumo.Dauguma šilumos tiekimo įmonių, praradusiųgaro vartotojus, perdarė savo garo katilus irpritaikė juos tiesiog vandeniui šildyti. Taip buvosmarkiai sumažintos energijos sąnaudos savoporeikiams, technologiniai procesai tapo paprastesni,atpigo šilumos gamybos sąnaudos.Vėliau dar labiau sumažėjus bendriems šilumosporeikiams, Lietuvos šilumos tiekimoįmonėse senieji katilai sparčiai pradėti keisti dūmavamzdžiaisšildymo ir garo katilais. Pigesniautomatizuoti dūmavamzdžiai katilai yra efektyvesni,patikimesni, juos patogu prižiūrėti, tad jiegreitai išpopuliarėjo. Ypač tokie katilai pravertėmažinant didelių katilinių galią ir gaminant šilumąvasaros metu.Vienos pirmųjų dūmavamzdžius šilumos katiluspradėjo naudoti UAB „Litesko“ valdomos šilumostiekimo įmonės, Utenos šilumos tinklai ir kaikurios kitos. Pastaruoju metu kur tik įmanomašilumos tiekimo įmonėse įrengiami dūmavamzdžiaišildymo ar garo katilai. Pagrindinė jų ypatybėyra tai, kad degimo produktai (dūmai) tekavamzdžių vidumi, o jų išorėje yra aušinantis vanduo– dėl to toks ir pavadinimas. Šio tipo katilųpagrindą sudaro dvi rėtinės, tarp kurių sumontuojamišilumos perdavimo vamzdžiai ir viena ardvi degimo kameros (kūryklos). Visa ši konstruk-Iki 2012 metų Lietuvoje įrengtiekonomaizeriai leidžia sutaupyti tiekšilumos, kiek pakanka Šiaulių miestuiapšildytiLietuvos CŠT sektoriaus bendrosioselektros ir vandens išlaidos............................................................. 170

cija įrengiama cilindre, kuris pripildomas šildomovandens. Slėgį atlaikantis cilindras kartu atliekair katilo karkaso vaidmenį: ant jo sumontuojamidegikliai, siurbliai, apsauginiai vožtuvai ir visi kitijam eksploatuoti būtini prietaisai.Dūmavamzdžiai katilai yra patikimesni, nes jųšildymo paviršių supa vanduo. Vamzdžius lengvavalyti nuo suodžių, pelenų ir keisti remontuojant.Dūmavamzdžiai katilai dažniausiai gaminamiir visiškai sukomplektuojami gamykloje, todėlį eksploatavimo vietą pristatomi kaip paruoštidarbui blokai – jie tik prijungiami prie vietos komunikacijųir jau gali būti pradedami naudoti.Šio tipo katilų gamintojų Europos Sąjungos (ES)šalyse (taip pat Lietuvoje) yra gana daug, tad irkainos – gana konkurencingos. Didžiausias šiotipo vienetinės galios šildymo katilas sumontuotasMažeikių šilumos tinkluose – jo nominali galiaviršija 30 MW.Šilumos gamybos šaltinių pertvarka 1997–2012 metais buvo susijusi ne tik su katilų parkokeitimu. Daug investuota į pagalbinį ūkį, kuristuri didelę įtaką šilumos gamybos sąnaudoms.Praradus pramoninius garo vartotojus daugelyjeįmonių buvo atsisakyta garo gamybos. Vadinasi,mazutui šildyti teko pritaikyti karštą vandenį,atitinkamai pakeisti didelę dalį infrastruktūros,tačiau dėl to smarkiai sumažėjo eksploatavimosąnaudos. Vamzdynai pritaikyti dirbti žemesnėstemperatūros režimu, ir taip akivaizdžiai smukošilumos nuostoliai. Negaminant garo ir atsisakiusgaro deaeratorių, tinklams papildyti reikalingasvanduo buvo pradėtas ruošti naudojant kitastechnologijas. Taip šilumos įmonėse atsirado vakuuminiųir membraninių deaeratorių, pradėtinaudoti cheminiai reagentai deguoniui šalinti irkitiems vandens parametrams užtikrinti.Senieji katilai tobulinami juos sandarinantnaujomis medžiagomis, diegiant novatoriškusautomatinius degiklius ir automatizuojant jųdarbą. Oro pūtimo ir dūmų siurbimo ventiliatoriaidabar valdomi pasitelkus dažnio keitiklius,degimo procesui kontroliuoti dažnai įrengiamispecialūs prietaisai, skirti deguonies ir angliesmonoksido koncentracijai dūmuose matuoti.Šiuo metu netgi senieji katilai užtikrina gana optimalųšilumos gamybos procesą.Išaugus gamtinių dujų kainoms, nuo 2005metų tapo ekonomiškai tikslinga katilinėse diegtiatsiperkančius papildomus dūmų aušinimošilumokaičius – kondensacinius ekonomaizerius(rekuperatorius). Šiuose įrenginiuose dujųVisose šilumos tiekimo įmonėse dirbama moderniakompiuterine technika.171..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaBiokurą naudojanti jėgainė įrengta senosios katilinės bazėje(UAB Utenos šilumos tinklai).Biokuro katilinės technologinis procesas atvaizduojamas irvaldomas kompiuteryje.............................................................. 172ar biokuro dūmai ataušinami tiek, kad čia esantysvandens garai kondensuojasi ir taip atgaunamas(rekuperuojamas) didelis šilumos kiekis,kuris įprastai būtų išmetamas į kaminą. Dirbantdujomis tokiu įtaisu papildomai atgaunama iki14 proc. katile pagamintos šilumos, o deginantdrėgną medieną šis energijos kiekis gali pasiektinet 25 proc. Žinoma, tokie įrenginiai ganabrangūs – reikia perdaryti dūmų traktą, įrengtinaujus kaminus arba specialiai paruošti senuosius.Tačiau dabar jau sunku rasti didesnę šilumostiekimo įmonę, kurioje nebūtų naudojamosšios technologijos. Pirmieji didelės galios dujiniaikondensaciniai ekonomaizeriai buvo sumontuotiAlytuje (UAB „Litesko“), Šiauliuose, Jurbarke (AB„Kauno energija“).Plintant biokuro katilams Lietuvoje didesnėsekatilinėse (paprastai daugiau kaip 4 MW galios)pradėti diegti kondensaciniai ekonomaizeriai,skirti darbui su užterštais dūmų srautais. Norsšie įrenginiai sudėtingesni ir kur kas brangesniuž dujinius ekonomaizerius, esant dabartinėmsbiokuro kainoms greitai atsiperka dėl nemokamosšilumos, rekuperuojamos iš dūmų. Pirmųjųtokio tipo įrenginių atsirado Utenoje, Mažeikiuose,Tauragėje, Rokiškyje (AB „Panevėžio energija),UAB „Litesko“ filialuose. Dabar jie jau tapo įprastatechnologija, kuri įrengiama visose biokurą naudojančiosekatilinėse bei elektrinėse. Kondensacinisdidžiausios galios ekonomaizeris sumontuotas2-ojoje UAB „Vilniaus energija“ elektrinėje,ir čia iš dūmų išgaunama apie 20 MW šilumos.Utenoje ir Mažeikiuose šie įrenginiai Lietuvosinžinierių pastangomis suprojektuoti ir įrengtitaip, kad dirbant bet kuriam katilų komplektuivisi dūmai pereitų bendrą ekonomaizerį – šiuoatveju jis vadintinas rekuperatoriumi. Tokiu būdusutaupoma iki 15–25 proc. kuro šilumos vienetuipagaminti.Svarbu pažymėti, kad pirmieji kondensaciniaiekonomaizeriai buvo tik importiniai – dabar juosgamina ir Lietuvos bendrovės. Pirmuosius tokiusįrenginius Utenoje ir Mažeikiuose įdiegė UAB„Ekotermija“, o pastaruoju metu jų rinkoje dominuojaUAB „Enerstena“ bei UAB „Axis industry“.Katilinių pertvarkymo projektus dažniausiai rengiaUAB „Bioprojektas“ ir UAB „Energetikos linijos“.Aprašytų technologijų diegimas kartu su kitomismažesnėmis priemonėmis leidžia nuolat mažintikuro sąnaudas šilumos gamyboje. Pagrindinis rodiklis,kiek kilogramų ekvivalentinio naftai kurosunaudojama vienai MWh šilumos pagaminti,Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse nuolat gerėjair mažai skiriasi nuo tokio rodiklio Skandinavijosšalyse.CŠT įmonės šilumos gamybai naudoja paly-

Biokuras nesunkiai iš sandėlio paduodamas į katilą (naujabiokogeneracinė elektrinė Šiauliuose).Turbina ir generatorius Šiaulių miesto biokogeneracinėjeelektrinėje.ginti didelius elektros energijos ir šalto vandenskiekius. Siekiant mažinti su tuo susijusias išlaidas,šilumos įmonėse buvo masiškai diegiami dažniokeitikliai, kuriuos pasitelkus reguliuojamas siurbliųbei ventiliatorių darbas ir taip mažinamaselektros poreikis. Dideli pagalbiniai įrenginiaikeičiami optimaliais, automatizuojami ir optimizuojamišilumos gamybos procesai, diegiamosnaujos technologijos (ypač kuro ūkyje, vandenruošoje),kurios padeda racionaliau naudoti elektros,vandens ir kitus išteklius šilumos šaltiniuose.Išlaidas elektrai įsigyti mažina ir mažosios kogeneracinėsjėgainės, įrengtos daugelyje katilinių.Taip pasigaminama pigesnės elektros ir mažėjasąnaudos šilumos gamybai. Radikaliai mažinamasveikiančių įrenginių skaičius, mažėja aptarnaujamojopersonalo.Katilinių ir elektrinių ūkį sudaro ne tik technologiniaiįrenginiai, bet ir visa susijusi infrastruktūra:pastatai, privažiavimo keliai, geležinkeliai,vandens, elektros ir gamtinių dujų atvedimokomunikacijos bei įrenginiai, kuro saugyklos,sandėliai ir kita. Kiekvienas energetinis objektaspriklausomai nuo savo paskirties, gaminamosenergijos parametrų, technologinės schemos,kuro rūšies yra unikalus. Lietuvos energetikai būdinga,kad senieji objektai intensyviai modernizuojami,kad čia reikia suderinti bemaž istoriniupaveldu tapusią įrangą ir modernias technologijas.Tam reikia būti išradingam ir kompetentin-Smulkinto kuro gamyba iš medienos atliekų.173..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaBiokuro padavimo iš sandėlio į katilinę transporteris.gam, priimti perspektyvius ir optimalius sprendimus.Dėl diegiamos automatizavimo sistemosir patikimesnės technikos smarkiai sumažėjodarbuotojų skaičius katilinėse ir elektrinėse. Šilumosgamybos šaltiniai pertvarkomi atsižvelgiantne tik į vartotojų poreikius, bet ir į naujus reikalavimus,susijusius su ES direktyvų įgyvendinimu.Visa tai reikalauja ne tik didelių inžinerinių pastangų,bet ir atitinkamų investicinių lėšų, o šiosne visada įvertinamos reguliuojančiųjų organų.Biokuro skvarba šilumos gamybos šaltiniuoseKiti faktoriai, padarę didelę įtaką CŠT šilumosšaltinių evoliucijai pastaruoju metu – tai pokyčiaikuro rinkoje ir aplinkosaugos reikalavimai. Norspastaraisiais metais Lietuvos rinkoje medienoskuras, palyginti su 2000 metais, pabrango daugiaukaip du kartus, jis vis tiek išlieka kelis kartuspigesnis už iškastinį. Įstojus į ES Lietuvos teritorijojeįsigaliojo griežtesni aplinkosaugos reikalavimai.Pradėjo veikti atmosferos taršos leidimų,ribojančių anglies dvideginio išmetimą, sistema.Visa tai skatina atsisakyti iškastinio kuro, pirmiausiamazuto, naudojimo ir diegti atsinaujinančiusenergijos išteklius. Šios aplinkybės lėmė,kad CŠT sektoriuje sparčiai diegiami biokuro katilai.Bendra jų galia 2012 metų gale pasiekė 500MW ribą. Pažymėtina, kad bendra nuosavuoseCŠT šaltiniuose įrengta galia sudaro apie 8000MW, o maksimali faktinė panaudojama galia šalčiausiumetu siekia apie 3200 MW. Biokuro katilai,projektuoti dabartiniams šilumos poreikiams,ir jų naudojimo laipsnis – daug geresni už kitųkuro rūšių. Esama katilinių infrastruktūra sudaropuikias sąlygas biokurui naudoti. Deja, neracionalusenergetikos ūkio reguliavimas nekuria tamsąlygų, o valstybės politika labiau skatina statytinaujas mažas katilines, kurių įtaka šilumos kainoms– menka.2012 metais iš biokuro CŠT sektoriuje buvopagaminta daugiau kaip 20 proc. šilumos, tamsunaudota apie 200 tūkst. tonų biokuro naftosekvivalentu. Kad būtų įgyvendinti Lietuvos prisiimtitarptautiniai įsipareigojimai, iki 2020 metųLietuvos CŠT sektoriuje atsinaujinančių energijosŠiaudų panaudojimas šilumos gamybai modernizuotoje Panevėžio RK-1 katilinėje.............................................................. 174

Nr.Šilumos tiekimo įmonėĮrengta biokuro katilų galiaMWĮrengta kondensaciniųekonomaizerių galia1. UAB „Vilniaus energija“ 62,4 18,32. AB „Kauno energija“ 14,8 4,53. UAB „Litesko“ 73,1 6,44. AB „Panevėžio energija“ 45,5 5,35. AB „Šiaulių energija“ 27,0 8,26. UAB Utenos šilumos tinklai 18,0 2,57. UAB „E energija“ 11,5 3,28. UAB Mažeikių šilumos tinklai 36,0 69. AB Jonavos šilumos tinklai 3,1 2,810. UAB Šilutės šilumos tinklai 19,5 2,711. UAB Tauragės šilumos tinklai 22,7 712. UAB Plungės šilumos tinklai 7,813. UAB „Radviliškio šiluma“ 14,2 3,914. UAB „Varėnos šiluma“ 19,115. UAB „Izobara“ 23,616. UAB Raseinių šilumos tinklai 14,817. UAB „Kaišiadorių šiluma“ 6,518. UAB „Fortum Švenčionių energija“ 8,519. UAB „Anykščių šiluma“ 1,420. UAB Ignalinos šilumos tinklai 17,9 1,721. UAB „Fortum Joniškio energija“ 1,0 1,222. UAB „Širvintų šiluma“ 7,7 2,423. UAB „Molėtų šiluma“ 11,7 1,724. UAB „Birštono šiluma“ 4,025. UAB Šakių šilumos tinklai 3,826. UAB Šilalės šilumos tinklai 11,327. UAB „Pakruojo šiluma“ 2,3 0,628. UAB „Lazdijų šiluma“ 9,629.Biokuro šilumos įrenginių galingumas 2012 metų rugsėjo 1 d.UAB Komunalinių paslaugųcentras2,0MWIš viso 501,0 78,4175..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaišteklių dalis turės siekti ne mažiau kaip 60 proc.– tuomet per metus bus sunaudojama apie 560tūkst. tne biokuro ar kitų atsinaujinančių išteklių.Įdomu, kad ir dabar Lietuvoje didžiulius malkinėsmedienos kiekius (apie 0,5 mln. tne) per metussunaudoja individualaus (vietos) šildymo katilinės.Kad būtų pasiekta numatyta biokuro naudojimoplėtra, reikėtų įrengti dar apie 1000 MWgalios įrenginių, naudojančių įvairias atsinaujinančiaskuro rūšis.Šiuolaikinių efektyvių biokuro katilinių atsiradimuLietuvoje ypač rūpinasi įvairios bendrovės:šių įrenginių projektuotojai, gamintojai ir montuotojai.Šioje srityje daug nusipelnė bendrovės„Bioprojektas“, „Energetikos linijos“, „Axis industry“,„Enerstena“, Energijos taupymo centras,„Gandras“ ir kai kurios kitos. Kartu dirba daugstatybinių bendrovių, automatizuoto valdymo,kitų specialistų. Taip mūsų šalyje susikūrė biokurokatilinių, elektrinių gamybos ir statybos pramonė,kuri savo paslaugas siūlo ne tik Lietuvos,bet ir kaimyninių šalių rinkoms.Stambios biokuro katilinės šiais laikais labaiištobulėjo, jose naudojamos šiuolaikinės technologijos,distancinio valdymo sistemos, nuolatkontroliuojama išmetamų teršalų koncentracijadūmuose. Žinoma, to negalima pasakyti apievietos šildymo katilines, kuriose dažnai deginamosne tik malkos, bet ir įvairios neleistinos priemaišos,o tarša nekontroliuojama.Biokuro naudojimas – tai ne tik nauji įrenginiai,bet ir pajamos Lietuvos miškų savininkams, bioku-Biokogeneracija šilumos tiekimo įmonėse2012 m. rugsėjo 1 d.Nr. Įmonės pavadinimas Elektrinės pavadinimas1 UAB „Litesko“Marijampolės rajoninėkatilinėElektrosgalia, MWŠilumos galia, MW Kogeneracijos tipas Kuras2,5 16 garo turbina biokuras2 UAB „Litesko” Alytaus miesto katilinė 5,4 20,2 garo turbina biokuras3 AB „Kauno energija”4 AB „Kauno energija”Domeikavos rajoninėkatilinėNoreikiškių rajoninėskatilinės elektrinė1,2 1,5 biodujos0,75 1,05vidaus degimovariklisbiodujos/gamt. dujos5 UAB „Vilniaus energija” UAB „Vilniaus energija” 29 72 garo turbina biokuras6 AB „Šiaulių energija”7UAB Utenos šilumostinklaiŠiaulių termofikacinėelektrinė11 27 biokurasTermofikacinė elektrinė 2,5 10 biokurasIš viso 52,35 147,75Iš viso elektros galios 52,35 MW.Iš viso šilumos galios 147,75 MW.............................................................. 176

Vidaus degimo variklių technologija paremtakogeneracinė jėgainė.ro tiekimo grandinės dalyviams. Lietuvoje nupirktobiokuro lėšos skatina Lietuvos ekonomiką, kurianaujų darbo vietų, pildo biudžetą. Keliasdešimtveikiančių biokuro tiekimo įmonių konkurencingomiskainomis aprūpina šilumos tiekėjus biokuru.Keliasdešimt Lietuvos biokuro tiekėjų susibūrėį asociaciją LITBIOMA, kuri dalyvauja kuriant valstybėspolitiką šioje srityje.Nors Lietuvos CŠT sektoriuje ateityje, matyt,dominuos įvairios atliekinės medienos kuro rūšys,mūsų valstybėje yra ir kitokių energijos išteklių.Šalyje jau dabar susidaro apie 2 mln. tonų atliekiniųšiaudų – jie nereikalingi dirvai rekultivuotiir žemės ūkyje galėtų būti panaudojami kitaip.Tai puikus kuras šilumos ir elektros gamybai (taiįtikinamai iliustruoja Skandinavijos šalių patirtis).Lietuvoje jau senokai pradėta įsisavinti šį kurą.Daug Lietuvos gyvenviečių jau ne vienus metuscentralizuotai apšildo katilinės, kuriose deginamišiaudai – tai Juknaičiai, Dotnuva, Gelgaudiškis irkai kurios kitos. Šilumos tiekėjai laukia valstybinioreguliavimo signalų, skatinančių naudoti šį kurą,nes tam turi būti pasitelkiama speciali brangesnėįranga. Ateityje, matyt, bus plačiau naudojamašiaudų granulių ir briketų gamybos technologija,o toks kuras – biodulkių pavidalu – galėtų būtideginamas iš esmės bet kuriame katile. Utenojeįsikūrusi bendrovė „Umega“ jau ne vienus metusgamina katilus, skirtus šiaudams deginti. Deja,tokia produkcija kol kas reikalingesnė užsienyje,o ne Lietuvoje.Kartu bandomos ir pradedamos naudoti kitospirminės energijos rūšys, kurios galėtų pakeistibrangiąsias dujas. Bendrovėje „Kauno energija“naudojamos iš vandenvalos įmonės gaunamosbiodujos. Kai kuriose mažesnėse gyvenvietėsepradėtos naudoti sąvartynuose išgaunamos dujos.Klaipėdoje ne vienus metus šilumos gamybaibandoma pasitelkti karštus geoterminius vandenis.Naują technologinį etapą Lietuvos energetikojepradeda bendrovės „Fortum“ Klaipėdojepastatyta ir pradedama naudoti komunalinesatliekas deginanti šilumos ir elektros kogeneracijosjėgainė. Šis objektas universalus, nes energijosgamybai įvairiais kiekiais gali naudoti ir biokurą,ir durpes ar kitas kuro rūšis. Tokie objektaigali būti lanksčiai pritaikomi prie rinkos sąlygų irateityje turėtų būti plačiau naudojami Lietuvosenergetikoje.Elektros gamyba Lietuvos CŠT bendrovėseVienas svarbiausių CŠT sistemų privalumų yratai, kad jas naudojant įprastai šilumos elektrinėseišmetama į aplinką šiluma gali būti perduodamanutolusiems pastatams šildyti. Vadinasi,elektrą gaminant kartu su šiluma sutaupomaapie 30–60 proc. pirminio kuro. Tuo tikslu didžiuosiuoseLietuvos miestuose buvo pastatytostermofikacinės elektrinės, kuriose susida-AB „Panevėžio energija“ pastatyta kogeneracinė jėgainė.177..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaPanevėžyje esančios kogeneracinės elektrinės vaizdas iš vidaus.ranti atliekinė šiluma atiduodama į CŠT tinklus.Deja, smarkiai pabrangus gamtinėms dujoms irmazutui šių elektrinių gaminama elektra kol kasvargiai gali konkuruoti su importuojama pigiaelektra iš užsienio. Dėl to senosios termofikacinėselektrinės dirba minimaliai, o naujų didesniųdujinių kogeneracinių elektrinių per pastaruosius15 metų pastatyta nedaug. Daugiausiatai smulkūs kogeneraciniai vidaus degimo varikliai,naudojantys gamtines dujas ir generuojantys0,2–2 MW elektros energijos. Taip gaminamaelektra turi būti superkama didesniais tarifais arpanaudojama savo poreikiams. Ne vienoje šilumosįmonėje įrengti kogeneraciniai dujiniaiblokai ir dirba tokiu režimu.Išskirtinė naujausiomis technologijomis irgamtines dujas naudojanti kombinuotojo ciklokogeneracinė jėgainė prieš keletą metų pastatytaPanevėžyje. Šiame objekte pirmą kartą Lietuvosšilumos ūkyje buvo panaudotos dujų turbinos,garo katilai utilizatoriai ir kitos naujovės. Tokiajėgainė didesnę dalį kuro energijos gali transformuotiį elektros energiją, o likusi šiluma panaudojamaPanevėžio miestui šildyti. Šiuo metuenerginis šios elektrinės, dirbančios gamtinėmis............................................................. 178dujomis, efektyvumas yra didžiausias Lietuvoje.Kaip pilotiniam demonstraciniam projektui šiaijėgainei buvo suteikta negrąžintina finansinė Danijosir Lietuvos vyriausybių parama.ES orientuojant energetikos politiką į plates-Naujoji biokogeneracinė jėgainė Šiauliuose (AB „Šiauliųenergija“).

Centralizuoto šilumos tiekimo tinklas, jungiantis daugybę vartotojų ir įvairiusenergijos šaltinius bei gamintojusPaskirstymoinfrastruktūranį atsinaujinančių išteklių naudojimą, šiuo keliueina ir Lietuva. Atsinaujinančių energijos ištekliųplėtros strategija bei Atsinaujinančių ištekliųenergetikos įstatymas numato, kad iki 2020metų Lietuvoje turėtų būti įrengta apie 350 MWgalios atsinaujinančius išteklius naudojančių šilumoselektrinių. Tai sudaro teisinį pagrindą plėtotišios technologijos objektus ir Lietuvos CŠTsektoriuje. Pirmoji didesnė ir būdingų parametrųbiokogeneracinė jėgainė sumontuota ir pradėjoveikti UAB „Litesko“ filiale Marijampolėje. Patsdidžiausias iki šiol biokogeneracinės jėgainėsblokas įrengtas rekonstruojant ir biokurui pritaikantdujų bei mazuto katilą Vilniaus 2-ojoje elektrinėje(UAB „Vilniaus energija“). Pakeitus turbogeneratoriųšiuolaikiniu MAN firmos (Vokietija)įrenginiu, čia pasiekiama žaliosios elektros generavimogalia iki 17 MW. Kartu pagaminama apie43 MW šilumos, kuri tiekiama Vilniaus miestovartotojams.2011 metų pabaigoje Lietuvoje buvo eksploatuojamosbiokogeneracinės jėgainės, kuriųelektros galia iš viso sudarė 34 MW. 2012-aisiais baigtos statyti ir pradėtos eksploatuotinaujos kogeneracinės jėgainės Alytuje („Litesko“),Klaipėdoje („Fortum“), Šiauliuose („Šiauliųenergija“), Utenoje (Utenos šilumos tinklai).Pažymėtina, kad su biokogeneracinių elektriniųstatyba į Lietuvą atėjo visiškai naujostechnologijos. Jos greitai plinta visame šilumosūkyje. Tarp jų galima paminėti tokius įrenginiuskaip vadinamosios verdančio sluoksniokūryklos, elektrostatiniai dūmų filtrai, įvairūskondensaciniai ekonomaizeriai, kuro ruošimo irapdorojimo įrenginiai, šlapiesiems darbams pritaikytikaminai, dūmų kondensato apdorojimo179..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgasistemos, naujoviškos garo turbinos, automatiniovaldymo ir kitokios sistemos. Su kiekvienuobjektu auga šilumos ūkyje ir rangovų organizacijosedirbančių žmonių kvalifikacija, kaupiamapatirtis.Ne veltui Lietuvos CŠT ūkio atnaujinimopasiekimai gerai vertinami užsienio ekspertų.Lietuvos konsultantai darbuojasi įvairioseposovietinėse valstybėse, įrangos gamintojaiir montuotojai gauna užsakymų kaimyninėsevalstybėse.Šilumos gamybos šaltinių situacijaatskirose savivaldybėseVertinant Lietuvos CŠT sektoriaus šilumosgamybos šaltinių atnaujinimo ir modernizavimopasiekimus reikia atsižvelgti, kad situacijaatskirose įmonėse yra nevienoda. CŠT įmoniųkatilinių skaičius, sistemoje įrengta ir naudojamagalia yra reikšmingas istorinis palikimas, darantisįtaką galutinei šilumos kainai, nes tai labai susijęsu eksploatavimo sąnaudomis ir renovacijosĮrengta galia ir katilinių skaičius Lietuvos savivaldybėse............................................................. 180

1997–2012 metais šilumos tiekimo įmonės intensyviai bandėpereiti nuo brangių gamtinių dujų prie beveik 3 kartus pigesniobiokuro. Viena tokių – UAB „Litesko“ valdomas filialas „Alytausenergija“. Biokogeneracinės elektrinės atidarymo progasusirinko aukšti šalies pareigūnai, garbingi svečiai.išlaidomis. Kuo daugiau smulkių CŠT sistemų irkatilinių savivaldybėje, tuo šios sąnaudos didesnės.Šilumos kainos formuojamos pagal sąnaudas,susidarančias atskirose savivaldybėse (išskyrusAB „Panevėžio energija“), nes jos paveldėjoskirtingos būklės bei charakteristikų CŠT sistemas,todėl ir sąnaudos smarkiai skiriasi. Duomenysrodo, kad ir pastaruoju metu (2009–2010 metais)katilinių skaičius atskirose savivaldybėse buvolabai skirtingas. Nepalankiausia šiuo požiūriusituacija susiklosčiusi Kretingoje, Plungėje irŠalčininkuose, kur iš dalies mažos CŠT bendrovėsturi aptarnauti 16–20 katilinių, išsibarsčiusių posavivaldybės teritoriją. Anykščių mieste didelėkatilinė buvo išskaidyta į daug mažų dujiniųkatilinių, ir dabar savivaldybėje jų veikia 20. Kaunedirba 63 atskiros katilinės, o Vilniuje – tik 46. Norsšių katilinių galia nedidelė, jų skaičius atspindibendrą situaciją atskirose savivaldybėse.CŠT sistemų ir katilinių skaičiaus atskirose savivaldybėsesvyravimas, skirtingas katilų dydisir tipai, kuro balanso įvairovė ir kiti dalykai rodo,kad šilumos gamybos sąnaudos irgi skiriasi. Jeigudujinės katilinės dirba nuolat neprižiūrimospersonalo, beveik neįmanoma deginti medžiodrožlių, nes tam reikia operatorių pagalbos. Paprastaimažosios atskiros CŠT sistemos ir jas apšildančioskatilinės yra nutolusios viena nuo kitos,jas sujungti į integruotą sistemą dažnai sunkiaiįmanoma arba ekonomiškai neatsiperka. Daugsmulkių CŠT sistemų ir katilinių reiškia, kad josenaudojamas brangesnis kuras, šilumos perdavimonuostolių vieneto kaina didelė ir atitinkamaišilumos tiekimo sąnaudos dažnai yra didžiausios(pavyzdžiui, Anykščiuose).Anksčiau buvo parodyta, kad ir Lietuvos katilinėse,ir elektrinėse gaminamos šilumos kiekisper pastaruosius 15 metų smarkiai sumažėjo. Taipaskatino tam tikrus pokyčius bei problemas CŠTsistemos šilumos šaltiniuose, ir jas reikėjo spręsti.Šios problemos – tai per dideli katilai ir pagalbinėįranga, kurios naudojimo laipsnis siekia tik 11–15proc., įrangos darbas neprojektiniu režimu. Taisukelia technologinių problemų: mažas katiliniųnaudingumo koeficientas, dėl didelių sąnaudųvadinamiesiems saviems reikalams atsirandantivandens garų kondensacija dūmų traktuose beikaminuose. Praradus garo vartotojus, neretaiobjektuose garo katilai ir jų įranga tapo nebereikalingi,kai kurios katilinės užkonservuotos arbaimtos naudoti kaip rezervinės, vandens šildymokatilai ir pagalbinis ūkis dažnai buvo per dideli, ojų eksploatavimas didino šilumos savikainą.Lietuvos šilumos tiekėjai telkė didžiules pastangasir investavo šilumos vartotojų lėšas į šilumosgamybos šaltinius, kad jie atitiktų šiuolaikiniusporeikius. Deja, šias galimybes dažniausiai ribojavalstybės nustatomos šilumos kainos, neapibrėžtaenergetikos politika, o pastaruoju metu pertvarkątrikdo kartais neracionali laukinė konkurencija sunepriklausomais šilumos gamintojais.Priėmus Šilumos ūkio įstatymą, CŠT įmonėsprivalo pirkti šilumą iš nepriklausomų gamintojų,jeigu dėl to mažėja bendros šilumos tiekimosąnaudos. Kai kurios bendrovės taip sumažinošilumos savikainą apsirūpindamos pigesnešiluma iš šalies. Klaipėdoje nuperkamaiki 30 proc. visos į tinklus tiekiamos šilumos.Daug jos perkama iš nepriklausomų gamintojųKaune, Kėdainiuose, Plungėje, kituosemiestuose. Siekiant didesnio pelningumo irsudarius nevienodas reguliuojamąsias sąlygasnepriklausomiems šilumos gamintojams bei181..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgašilumos tiekėjams, pastebimi pirmieji neracionalioskonkurencijos rezultatai, kurie šilumosvartotojams nieko gera nežada. Neapgalvota irnekonstruktyvi konkurencija gali padidinti investicijas,dėl to gali išaugti šilumos gamybossąnaudos, o jau įgyvendintos investicijos taptibeprasmėmis. Už visa tai turės sumokėti šilumosvartotojai.Šilumos perdavimo tinklųatnaujinimas ir modernizavimasŠilumos perdavimui CŠT tinklais sumažėjusdu ar daugiau kartų, suprantama, itin išaugo santykiniaitechnologiniai šilumos perdavimo nuostoliai.Faktinis šilumos nuostolių dydis paaiškėjotik tuomet, kai katilinėse bei elektrinėse ir vartotojamsbuvo įrengti šilumos apskaitos prietaisai.Jų rodmenys rodė, kad skirtumas tarp patiekto įtinklus ir vartotojų nupirkto šilumos kiekio 1996metais sudarė net 4877 MWh, arba 32,3 proc. visoį tinklus patiekto šilumos kiekio. Dalis šių nuostoliųsusidarė dėl apskaitos ir šilumos paskirstymoproblemų (komerciniai nuostoliai dėl neapmokestinamosnormas viršijančios sunaudotos šilumoskonkrečiame pastate).Prarasta šiluma kainavo net 372 mln. litųper metus. Savarankiškai pradėjusios dirbtišilumos tiekimo įmonės skubiai ėmė mažintišilumos nuostolius CŠT sistemose. Tam tiksluibuvo keičiami prasčiausi tinklų ruožai, kaikurie vartotojai atjungiami įrengiant vietosšildymo sistemas, vamzdynų sistemos buvoGrupinių šilumokaitinių decentralizavimas CŠT sistemose.............................................................. 182

Šilumos tiekimo magistralių atnaujinimas Vilniuje (Gariūnų tiltas).sandarinamos siekiant mažesnio vandenspapildymo, optimizuojami vamzdynų diametrai,tobulinamos šilumos tiekimo schemos,keičiami riebokšliniai kompensatoriai ir daromadaug kitų patobulinimų. Jau 2001 metaisvisa tai šilumos nuostolius tinkluose sumažinoiki 23,7 proc. Didelį efektą davė grupiniųvandens šildymo įrenginių decentralizavimasir automatinių šilumos punktų įrengimas pastatuose.Dėl šios rekonstrukcijos panaikintoskaršto vandens trasos, apie 15 proc. mažiauŠilumos trasų atnaujinimo darbai Šiauliuose.šilumos naudojama pastatuose tiksliau reguliuojantšildymą.Pakeisti prasčiausi vamzdynų ruožai, tačiautoliau juos keisti norint tik sutaupyti energijosneapsimoka, nes įrengti vamzdynus – labaibrangi investicija. Dėl to atnaujinimas vykstagana lėtai, tik kartu atkuriant susidėvėjusiasatkarpas – per metus pakeičiama tik 1–2 proc.visų vamzdynų ir vidutiniškai iki 1 proc. įrengiamanaujiems vartotojams prijungti. Bendrastermofikacinio vandens tinklų ilgis mažė-Seni susidėvėję šilumos tinklai keičiami naujais.183..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaVamzdynų keitimo ir naujų įrengimo apimtys Lietuvos CŠT sektoriuje............................................................. 184ja, dažniausiai įrengiami mažesnio diametro irkur kas geresnės izoliacijos vamzdynai. Pastaruojumetu jie keičiami derinant kelis tikslus:galvojant, kaip sutaupyti šilumos, dėl to, kadyra nusidėvėję, siekiant užtikrinti patikimumą(rezervavimą), optimizuoti tinklų konfigūracijąir didinti laidumą.Svarbus faktorius – galimybė pasinaudoti ESfondų skiriamomis lėšomis vamzdynams atnaujinti.Deja, lėšos kol kas nedidelės ir teikiamosnereguliariai. Vamzdynų keitimas pasitelkus komerciniuskreditus dažnai didina šilumos kainas,tad jie keičiami tik jei būtina, kad šiluma būtų tiekiamapatikimai.Senuosius vamzdžius, paprastai paklotusnepraeinamuose kanaluose, keičia iš ankstosandariai izoliuoti vamzdynai. Jie tiesiami tiesiaižemėje, jų izoliacijoje įrengti specialūs jutikliniailaideliai, signalizuojantys, jei į ją patenkavandens. Tai leidžia naujuosius vamzdynuseksploatuoti kokybiškai, juos sumontuoti yrapaprasčiau, o šilumos nuteka kur kas mažiau,negu naudojant senuosius vamzdžius.Pažymėtina, kad Lietuvos CŠT sektoriujeatskirose įmonėse 1997–2012 metais įdiegtadaug kitų technologinių priemonių, kurios padedaaptikti termofikacinio vandens nutekėjimą,nustatyti prasčiausios izoliacijos ruožus irtaip mažinti šilumos nuostolius. Šiuo požiūriudaug naujovių įdiegė kompanijos „Dalkia“ valdomosCŠT įmonės. Jų vamzdynuose įrengtosinformacinių technologijų sistemos, padedančiosoperatyviai nustatyti nesandarias vamzdynųvietas, diagnozuoti avarines situacijas

Novatoriški iš anksto izoliuoti vamzdžiai, naudojamiCŠT sistemose.tinkle, nuolat matuoti korozijos greitį vamzdyneir atlikti kitas funkcijas.Didelę įtaką mažinant šilumos nuostoliusdaugumoje šilumos įmonių padarė pakeistasšilumos tiekimo reguliavimas: iš seno kokybinio(keičiama tiekiamo vandens temperatūra)jis tapo kiekybiniu bei kokybiniu, kai pagallauko oro temperatūrą keičiama tiekiamo šilumnešiotemperatūra, o pagal vartotojų poreikius– cirkuliuojančio vandens debitas. Žemesnėstemperatūros vandens cirkuliavimasvamzdynuose akivaizdžiai mažina šilumosnuostolius.Šilumos trasų būklei kontroliuoti naudojamiįvairūs termovizoriai. Didžiuosiuose miestuosenaudoti specialūs lėktuvai – juos pasitelkusbuvo daromos vadinamosios šiluminės nuotraukossiekiant rasti prastos šilumos izoliacijosvamzdynų ruožus, pratekėjimus ir skubiai juospašalinti. Šios ir kitos priemonės lėmė šilumosnuostolių perdavimo vamzdynuose mažėjimąLietuvos CŠT sektoriuje. Pažymėtina – netgipakeitus visus vamzdynus, šilumos perdavimonuostoliai siekia 10–12 proc. Tai rodo Skandinavijosšalių patirtis. Tad technologinė pažanga,padaryta CŠT trasose per 15 metų, yra akivaizdi,o šilumos perdavimo nuostoliai esantdabartinėms galimybėms nėra dideli. Svarbuįvertinti, kad kuo mažiau perduodama šilumosenergijos vamzdynais, tuo santykiniai šilumosperdavimo nuostoliai yra didesni. Šilumos tiekėjairuošiasi tolesniam šilumos perdavimoŠilumos perdavimo nuostoliai tinkluose Lietuvos CŠT sektoriuje185..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaVilniaus m. šilumos tiekimo schemamažėjimui, kuris gali būti susijęs su masinepastatų renovacija.Miestai – tarsi gyvas organizmas. Po žemedriekiasi jų gyvavimą užtikrinantys kitų žinybųinžineriniai tinklai: vandentiekio, dujotiekioir nuotekų vamzdynai, elektros, telefono irkabelinės televizijos kabeliai bei įvairios kitos............................................................. 186komunikacijos. Šilumos vamzdynai paprastaiyra didžiausia savo matmenimis komunikacijųdalis, todėl turi būti nutiesti taip, kad nekenktųkelio dangai, pastatams ar kitų vartotojųtinklams. Dėl šių ir kitų priežasčių atskiroseCŠT įmonėse šilumos perdavimo nuostoliaiskiriasi. Tai lemia sovietmečio tinklų dydžio

Šilumos perdavimo nuostoliai, %UAB„Alytaus energija“AB „Klaipėdos energija“UAB Šalčininkų šilumos tinklaiUAB „Lazdijų šiluma“SĮ „Skuodo šiluma“AB „Panevėžio energija“UAB Utenos šilumos tinklaiUAB „Vilkaviškio šiluma“UAB „Druskininkų šiluma“UAB „Marijampolės šiluma“UAB „Radviliškio šiluma“AB „Šiaulių energija“UAB Šilutės šilumos tinklaiUAB „Širvintų šiluma“UAB „Fortum Švenčionių energija“UAB „Vilniaus energija“UAB Kretingos šilumos tinklaiUAB Plungės šilumos tinklaiUAB „Palangos šiluma“UAB „Kelmės šiluma“UAB Šakių šilumos tinklaiUAB „Molėtų šiluma“UAB „Kaišiadorių šiluma“UAB Mažeikių šilumos tinklaiAB „Kauno energija“UAB Raseinių šilumos tinklaiUAB „Prienų energija“UAB „Kazlų Rūdos šiluma“UAB „Telšių šiluma“UAB „Biržų šiluma“UAB Šilalės šilumos tinklaiUAB „Birštono šiluma“AB Jonavos šilumos tinklaiUAB Tauragės tinklaiUAB „Anykščių šiluma“UAB „Prienų energija“ Trakų...UAB Ignalinos šilumos tinklaiUAB „Pakruojo šiluma“UAB „Fortum Joniškio energija“UAB „Akmenės energija“Šilumos perdavimo nuostolių pokytis atskirose CŠT bendrovėse 2000–2010 metais2000 m. šilumos perdavimo nuostoliai, %2010 m. šilumos perdavimo nuostoliai, %ir konfigūracijos palikimas, stambių vartotojųatsijungimas, renovacijos mastai. Vis dėltoakivaizdi pažanga padaryta iš esmės visoseCŠT bendrovėse.Lietuvos CŠT sektorius diegia naujoves – perpastaruosius 15 metų pritaikyta daug naujųtechnologijų, atnaujinti ir optimizuoti pagrindiniaišilumos gamybos šaltiniai bei vamzdynųtinklai, pastatyta naujų efektyvių energetikosobjektų. Deja, dažnai paviršutiniškas politikų,valdininkų požiūris į šilumos ūkio specifiką irklaidingi sprendimai trukdo dar geriau išnaudotišilumos ūkį, norint šalį aprūpinti šiluma ir elektrosenergija. Šilumos tiekėjų galimybes ir sprendimuslemia reguliuojamieji valstybės institucijųsprendimai, finansinės paramos apimtys, kryptysir savivaldybių veiksmai. Lietuvos šilumos tiekėjųasociacija daug pastangų telkė tobulindama šilumosūkio valdymą, siekdama sudaryti sąlygasatnaujinti ir modernizuoti CŠT sistemas. Deja, tai,kad net jei šiluma pagaminama efektyviausiai,tačiau iššvaistoma kiauruose daugiabučiuose,mažai guodžia šilumos vartotojus. Tai didžiausiasiššūkis, laukiantis šilumos tiekėjų.187..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaŠilumos suvar tojimo sektoriaus (ne)pažanga1997–2012 metaisDauguma gyventojų gyvena sovietinės statybos nešiltintuosenamuose.Dalis gyventojų gyvena senamiestyje, kur namai šilumossunaudoja dar daugiau nei masinės statybos blokiniai namai.Oficiali valstybinių institucijų renkama statistikair pačių šilumos tiekėjų duomenys akivaizdžiairodo didelę pažangą, padarytą per pastaruosius15 metų centralizuotai tiekiant šilumą iki pastatųįvadų. Žinoma, dideles šilumos kainas dujas šilumaigaminti deginančiuose Lietuvos miestuoselemia naudojamas brangus kuras, tačiau tai labiaupolitinė, o ne techninė problema. Patiekus šilumąį pastatą iš esmės baigiasi monopolinė šilumostiekimo veikla, ir jau toliau pastato savininkų arŠilumos tiekėjo veikla baigiasi ties namo įvadu............................................................. 188

Pagrindiniai centralizuotai tiekiamosšilumos vartotojai yra gyventojaiKiti CŠT vartotojai: viešbučiai, prekybos centrai, sanatorijos,ligoninės ir t. t.bendrasavininkių ir ypač daugiabučių gyvenamųjųnamų butų bei kitų patalpų savininkų reikalas,kaip tą šilumą naudoti, taupyti, o gal tiesiog švaistyti.Juk visuotinai pripažinta, kad šilumos energiją,sunaudotą pastate, tiksliai galima išmatuotitik įvadiniu skaitikliu, o toliau jos paskirstymas irapskaita yra tik sutartinis vartotojų reikalas.Gyventojai, neprisijungę prie CŠT, teršia aplinką mieste.Deja, žinant prastą Lietuvos pastatų, ypačdaugiabučių gyvenamųjų namų, eksploatavimopatirtį, sunkiai priimamus kolektyvinius sprendimusir jų įgyvendinimą, iki šiol buvo bandomaįvairias pastato problemas spręsti pasinaudojantvandens, šilumos, karšto vandens tiekėjo, bendrosiosdalinės nuosavybės valdytojo (bendrijų,administratorių), vidaus sistemų prižiūrėtojo irkitokių subjektų pagalba. Kaip čia neprisiminsipriežodžio: „Devynios auklės, vaikas be galvos.“Prastą visuomeninės paskirties ir ypač daugiabučiųpastatų eksploatavimo organizavimą patvirtinaiki šiol apgailėtinais tempais vykusi pastatųrenovacija, didelis vandens ir šilumos energijosgrobstymas, abejingumas energijos taupymopriemonėms. Kadangi šildymo sąskaitą tenkapateikti šilumos tiekėjams, tad ir nepatenkintųvartotojų, ypač buitinių, kritika dažniausiai būnanukreipta į juos. Ar tikrai dėl visko kalti tik šilumostiekėjai ir kokia pažanga padaryta šilumos naudojimosektoriuje per pastaruosius 15 metų?Išsami statistika apie centralizuotai Lietuvoješildomus pastatus rodo, kad iš 26 636 aprūpinamųšiluma net 19 357 yra daugiabučiai namai,kuriuose šilumos pardavimas sudaro apie73 proc. viso parduoto šilumos energijos kiekio.2011 metais iš gyvenamiesiems pastatams patiektos5,3 TWh šilumos apie 3,5 TWh sunaudota189..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaDidžioji dalis gyventojų gyvena neefektyviai šilumą naudojančiuose daugiabučiuose.šildymui, likusi dalis – karštam vandeniui ruoštiir jo temperatūrai palaikyti. Lietuvos gyventojaituri 1,3 mln. būstų individualiuosiuose ir daugiabučiuosepastatuose, iš jų apie 51 proc. šildomicentralizuotai.Šilumos pardavimas nebuitiniams vartotojamsnesukelia didesnių problemų, nes pastatosavininkas, nusipirkęs šilumos energijos, toliau jąnaudoja savo nuožiūra, o daugiabučiuose įvairiųskundų dėl nepakankamo ar per didelio šildymo,išaugusių sąskaitų, šilumos paskirstymo, žinoma,netrūksta. Reaguodami į vartotojų nepasitenkinimąpolitikai priima įvairias šilumos tiekimoreglamentavimo pataisas, deja, situacija per 15Daugiabučių gyvenamųjų namųatnaujinimo padėtis Lietuvojemetų mažai pasikeitė, kai kur net suprastėjo.Užuot kūrę ir įgyvendinę efektyvią daugiabučiųpastatų administravimo sistemą ir reikiamuspastatui išteklius (taip pat šilumą) pirkę pastatųįvaduose, kaip tai vyksta civilizuotame pasaulyje,Lietuvos šilumos tiekėjai priversti sudarytisutartis su butų savininkais. Šilumos tiekėjai lygir atsakingi už šildymą, tačiau dažnai neturi galimybių(teisės) prižiūrėti vidaus sistemas, nevaldošilumos punktų pastatuose. Tokia paini ir vispainesne tampanti šilumos tiekimo schema, atrodo,nebetenkina nei tiekėjų, nei vartotojų. Tačiaušios problemos iš esmės nesprendžiamos irdažnai kelia centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT)Šilumos naudojimą daugiabučiams namams ir kitiemspastatams šildyti lemia pastatų būklė. Lietuvoje daugiabučiaipagal suvartojamos šilumos kiekį (kWh m 3 per mėnesį)sąlygiškai skirstomi į 4 kategorijas:~35 kWh m2(senos statyboslabai prastosizoliacijosnamai) 22,4 %~8 kWh m 2(naujos statybos,kokybiški namai)17,3 %~15 kWh m2 (naujosstatybos ir kažkiektaupantys šilumą) 17,3 %~25 kWh m2 (senosstatybos nerenovuotinamai 55,7 %............................................................. 190

vartotojų nusivylimą. Visos valstybės problema,o ne CŠT technologijos trūkumas, kad žmonėsnegali daryti įtakos didžiuliam sunaudojamosšilumos kiekiui pastatuose ir kad jų pajamos neadekvačiosišlaidoms.Po 1997 metų Lietuvos CŠT sektoriaus reformųmūsų šalies Vyriausybės nutarimais kiekvienamepastate buvo gana sparčiai įdiegtašilumos apskaita, ir tapo akivaizdu, kaip kiekvienasnamas naudoja šilumą. Manyta, kad prasčiausiuosepastatuose bus tuoj pat diegiamosenergiją taupančios priemonės ir mažinamosšildymo sąskaitos. Deja, iki šiol kompleksiškai irefektyviai renovuotas tik vienas kitas procentasdaugiabučių pastatų, tad bendrasis energijosnaudojimas šiame sektoriuje pasikeitė nedaug.Lyginant bendrąjį (šildymas ir karštas vanduo)vidutinį šilumos vartojimą gyvenamuosiuosepastatuose, EUROHEAT (Europos šilumos tiekėjųkonfederacijos) duomenimis, Lietuva naudojabeveik dukart daugiau energijos negu mūsų kaimynaiŠiaurės šalyse.Vertinant, kad šalių sąlygos panašios, tai rodoenergijos taupymo potencialą, kurį galima pa-Mokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose* (2012–2013 m. šildymo sezonas)Vidutinė šilumos kaina 31,0 ct už kWh su PVM* Šilumos gamybos šaltiniuose pagrindinis kuras – gamtinės dujosŠilumosnaudojimasšildymuiVidutinėšilumos kainagyventojams(su PVM)Mokėjimai užšilumą 1 m 2 plotošildymui(su PVM)Mokėjimai užšilumą 60 m 2 plotobuto šildymui (suPVM)Tokiųpastatų dalisLietuvojeI. Daugiabučiainaudojantys mažiausiaišilumos (naujosstatybos, kokybiškinamai)10 kWh m 260 m 2 plotobutui:600 kWh31,0 ct už kWh10 x 31,0 = 3,10 3,00 x 60 = 186,0Lt m 2 Lt32 tūkst. butų, 0,09 mln. gyventojų4,6 %II. Daugiabučiainaudojantys mažai arbavidutiniškai šilumos(naujos statybos irkiti šiek tiek šilumątaupantys namai)15 kWh m 260 m 2 plotobutui:900 kWh31,0 ct už kWh 15 x 31,0 = 4,65 4,50 x 60 = 279,0Lt m 2 Lt121 tūkst. butų, 0,36 mln. gyventojų17,3 %III. Daugiabučiainaudojantys daugšilumos (senos statybosnerenovuoti namai)25 kWh m 260 m 2 plotobutui:1500 kWh31,0 ct už kWh 25 x 31,0 = 7,75 7,50 x 60 = 465,0Lt m 2 Lt390 tūkst. butų, 1,17 mln. gyventojų55,7 %IV. Daugiabučiainaudojantys labai daugšilumos (senos statybos,labai prastos šiluminėsizoliacijos namai)35 kWh m 260 m 2 plotobutui:2100 kWh31,0 ct už kWh 35 x 31,0 = 10,85 10,50 x 60 = 651,0Lt m 2 Lt157 tūkst. butų, 0,47 mln. gyventojų22,4%191..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgasiekti daugiabučiuose šiuos normaliai sutvarkius.Lietuvoje, kaip ir kitur, pastatai skiriasi. Jųįvairovė lemia ir skirtingus energinius poreikius.Duomenys rodo, kad jau ne vienus metus didžiausiabuitinių vartotojų dalis (apie 56 proc.)gyvena pastatuose, kur per mėnesį vidutiniškaisunaudojama 25–35 kWh m 2 šilumos, o dar22 proc. gyventojų sunaudoja per 35 kWh m 2 šilumosšildymo reikmėms. Kokybiškiems naujosstatybos ir renovuotiems pastatams pakanka nedaugiau kaip 10 kWh m 2 per mėnesį. Deja, tokiųpastatų skaičius nesiekia ir 5 proc. Esant vidutineišilumos kainai – 30 ct už kWh, šildymo sąskaitosuž 60 m 2 ploto buto šildymą dėl skirtingo energijosnaudojimo atskirose grupėse vidutiniškaiskiriasi 3,5 karto. Nors šilumos energijos vienetokaina yra vienoda, tokio pat dydžio buto, betMokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose* (2012–2013 m. šildymo sezonas)Vidutinė šilumos kaina 21,0 ct už kWh su PVM* Šilumos gamybos šaltiniuose pagrindinis kuras – biokurasŠilumosnaudojimasšildymuiVidutinėšilumos kainagyventojams(su PVM)Mokėjimai užšilumą 1 m 2 plotošildymui(su PVM)Mokėjimai užšilumą 60 m 2ploto butošildymui (su PVM)Tokių pastatųdalis LietuvojeI. Daugiabučiainaudojantys mažiausiaišilumos (naujos statybos,kokybiški namai)10 kWh m 260 m 2 plotobutui:600 kWhPataisysiu21,0 ct už kWh10 x 21,0 = 2,20 2,20 x 60 = 126,0Lt m 2 Lt32 tūkst. butų, 0,09 mln. gyventojų4,6 %II. Daugiabučiainaudojantys mažai arbavidutiniškai šilumos(naujos statybos ir kitišiek tiek šilumą taupantysnamai)15 kWh m 260 m 2 plotobutui:900 kWh21,0 ct už kWh 15 x 21,0 = 3,30 3,30 x 60 = 189,0Lt m 2 Lt121 tūkst. butų, 0,36 mln. gyventojų17,3 %III. Daugiabučiainaudojantys daugšilumos (senos statybosnerenovuoti namai)25 kWh m 260 m 2 plotobutui:1500 kWh21,0 ct už kWh 25 x 21,0 = 5,50 5,50 x 60 = 315,0Lt m 2 Lt390 tūkst. butų, 1,17 mln. gyventojų55,7 %IV. Daugiabučiainaudojantys labai daugšilumos (senos statybos,labai prastos šiluminėsizoliacijos namai)35 kWh m 260 m 2 plotobutui:2100 kWh21,0 ct už kWh 35 x 21,0 = 7,70 7,70 x 60 = 441,0Lt m 2 Lt22,4 %157 tūkst. butų, 0,47 mln. gyventojų............................................................. 192

Šilumos kainų palyginimas Anykščių ir Molėtų miestuose2013 m. sausio 1 d.giau kaip 2 kartus. Turėtų nekilti klausimų, kas lemia,kad šildymo sąskaitos yra didžiausios, tačiaudažniausiai būna kaltas tas, kas pateikė sąskaitą.Teikia vilčių, kad naujoji mūsų šalies Vyriausybėketina aktyviai skatinti pirmiausia prasčiausiųpastatų, kur šildymo sąskaitos – nepakeliamaiaukštos, renovaciją.Gal Lietuvos šilumos tiekėjai suinteresuoti kuodaugiau parduoti šilumos, kaip kartais teigiama?Priešingai – jau ne vienus metus jų viešai skelbiamainformacija apie energijos naudojimą atskiruosepastatuose turėtų būti postūmis ją taupyti. Deja,viską stabdo neefektyvus daugiabučių pastatų valdymasir vartotojų motyvacijos nebuvimas.1997–2012 metais Lietuvos šilumos tiekėjaiaktyviai rūpinosi ir investavo į grupinių šilumouab„Anykščių šiluma“93 % iškastinis kurasPastovi Kintama (kuras) Kompensacija PVM 9 %uab „Molėtų šiluma“100 % biokurasskirtinguose pastatuose šildymo išlaidos (energijoskiekis, sunaudotas pastate ir priskirtas butui)skiriasi iki 6–10 kartų. Akivaizdu, čia yra didžiausi,tačiau kol kas menkai panaudojami rezervaididžiausioms šildymo sąskaitoms mažinti.Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) kasmėnesį skelbia šilumos naudojimo duomenis iršildymo sąskaitų dydį atskiruose Lietuvos miestuoseir blogiausiuose bei geriausiuose pastatuose.2012 metų gruodį geriausi namai sunaudojoapie 5 kWh m 2 šilumos, o prasčiausiemspastatams neužteko ir 50 kWh m 2 . Akivaizdu,energijos naudojimo (kurį lemia pastatas) skirtumasyra daugiau kaip 10 kartų. Šilumos energijosvieneto kainos atskiruose mietuose (už kurį atsakingišilumos tiekėjai) tą mėnesį skyrėsi ne dau-193..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaSenos statybos neapšiltinti daugiabučiaigyvenamieji namai, daug naudojantys šilumosKiekviena šilumos tiekimo įmonė nuoširdžiai bendrauja suvartotojais ir stengiasi išspręsti visas iškilusias dėl mokėjimų užšildymą problemas.Lietuvos daugiabučių nuosavybės padariniai.kaitinių decentralizavimą. 1997-aisiais grupiniųšilumokaitinių buvo apie 600 vienetų, o dabarnelikę nė dešimties. Tai leido panaikinti karštovandens trasas, atitinkamai sumažėjo šilumosperdavimo nuostoliai, smuko vamzdynų remontosąnaudos. Vartotojams suteikta galimybė (jeigutik naudojasi) patiems reguliuoti savo pastatošildymo režimą. Pažymėtina, kad apie 44 proc.visų šilumos punktų yra pačių šilumos vartotojųnuosavybė. Pastatuose įrengti automatiniai šilumospunktai daug tiksliau reguliuoja šildymąatskirame pastate, tad butai neperšildomi pavasarįir rudenį, kaip būdavo anksčiau. Dėl šiosrekonstrukcijos šilumos vartotojai sutaupo apie5–15 proc. šilumos energijos ir ne vieną milijonąlitų per metus.Lietuvos CŠT sektoriuje taikoma kainodaraneleidžia gauti pelno iš didesnio šilumos pardavimo.Bet koks parduodamo šilumos kiekio padidėjimas,pavyzdžiui, dėl šaltos žiemos, kitais metaisperskaičiuojamas, ir taip gautos papildomosTokią pat centralizuotai tiekiamą šilumą, kurios kWh kaina yrairgi vienoda, naudoja šalia stovintys naujas ir senas namai, tačiaujųdviejų mokėjimai už šilumą skiriasi kelis kartus............................................................. 194

Gyventojų išlaidos už elektrą(0,45 Lt už kWh) Lietuvoje2011 m. siekė~1,155 mlrd. Lt (sunaudota ~2,6 TWh,iš viso ~9,46 TWh)Gyventojų išlaidos už dujas(~2 Lt už m 2 ) Lietuvoje 2011 m. siekė~0,360 mlrd. Lt (sunaudota ~180mln. m 2 , iš viso ~3,4 mlrd. m 2 )Gyventojų išlaidos už būsto šildymą(~0,256 Lt už kWh)Lietuvoje 2011 m. siekė~2,5 mlrd. Lt (iš viso sunaudota~10 TWh, sk. 5,3 TWh CŠT)Lietuvos gyventojų išlaidos energinėms reikmėms.pajamos grąžinamos vartotojams. Šilumos tiekėjųleistinas gauti reguliuojamas pelnas susietastik su investuotu turtu.Lietuvos gyventojai šildymui išleidžia didžiausiądalį iš visų sąnaudų energinėms reikmėms.Daugiabučių gyventojai dažniausiai neturi techniniųgalimybių reguliuoti šilumos naudojimą,tad valstybė taiko lengvatinį PVM mokesčio tarifąšildymui, socialiai remtini gyventojai gauna šildymoir karšto vandens išlaidų kompensacijas.Atrodo, ir šilumos tiekėjų, ir vartotojų, ir valstybėsinteresas būtų racionaliau naudoti šilumądiegiant įvairias efektyvinimo priemones pastatuose.Deja, dėl nepriklausomybės pradžiojepadarytos klaidos, kai buvo privatizuoti atskiributai, o ne visas pastatas, šiuo metu pastataineturi rūpestingų šeimininkų, taigi nepriimamiir neįgyvendinami svarbūs sprendimai, susiję subendros nuosavybės priežiūra. Dalis gyventojųsavo butą suvokia kaip vien privačią nuosavybęir elgiasi nepaisydami pastato bendrasavininkiųinteresų. Neteisėtai rekonstruojamos šildymosistemos, įsirengiami neprojektiniai šildymo paviršiai,išbalansuojama hidraulinė sistema. Visatai turi įtakos bendram šilumos naudojimui, užkurį galiausiai moka visi namo gyventojai. O kaikurie pastatai ne tik švaisto šilumą, bet ir pradedagriūti. Lietuvos šilumos tiekėjai daug kartų ir žo-195..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaMokėjimai už šilumą III kategorijos name, taikant skirtingus scenarijusDabartinė namo būklė:~25,00 kWh m 2 /mėn.Kuras: biokuras 20 %, iškastinis 80 %Vidutinė šilumos kaina 2011–2012 šildymosezonu ~ 30 ct už kWhDabartinė namo būklė, perėjus į biokurą:~25,00 kWh m 2 /mėn.Kuras: biokuras 80 %, iškastinis 20 %Vidutinė šilumos kaina 2011–2012 šildymosezonu ~ 22 ct/kWhMokėjimai už šilumą 60 m 2 ploto butošildymui: 25,00*60*30,00= ~450 Lt but./mėn.Mokėjimai už šilumą 60 m 2 ploto butošildymui: 25,00*60*22,00= ~330 Lt but./mėn.Perėjus į biokurą ir atnaujinus namą:~10,00 kWh m 2 /mėn.Kuras: biokuras 80 %, iškastinis 20 %Vidutinė šilumos kaina 2011–2012šildymo sezonu ~ 22 ct už kWhMokėjimai už šilumą 60 m 2 ploto butošildymui:10,00*60*22,00= ~132 Lt but./mėn.Galima biokuro platesnio naudojimo ir pastatų šiltinimo įtaka vidutinei šildymo sąskaitai.............................................................. 196

džiu, ir raštu kėlė pastatų priežiūros problemas,siūlė įvairių būdų jas spręsti, tačiau retai buvo išgirstami.O kas gi nori turėti nuolat nepatenkintusklientus?LŠTA daug kartų akcentavo ir skatino valdžiosįstaigas aktyviau dirbti dviem kryptimis,kurios gali sumažinti vartotojų šildymo sąskaitasir pagerinti gyvenimo kokybę daugiabučiuose.Tai platesnis pigaus biokuro naudojimasir energijos taupymas renovuojantpastatus.Lietuvos šilumos ūkyje susiklostė paradoksalisituacija: atnaujinti šilumos gamybos šaltiniai iršilumos tiekimo sistemos, didėja pigaus biokuronaudojimas, pastatuose įrengti modernūs automatiniaišilumos punktai, šilumos naudojimoduomenys dažnai prieinami internete, tačiauefektyvi pastatų renovacija per 15 metų iš esmėsnepradėta. Ir tai lemia aukštas šildymo sąskaitasdidesnei gyventojų daliai. Atskirų butų savininkųpastangos, pavyzdžiui, keičiant langus, tačiaunerenovuojant pastato inžinerinės infrastruktūroskaip visumos, tik iš dalies sprendžia šią problemą.Tikimasi, kad sumažėjusios išlaidos šildymui ir pagerėjusi gyvenimo kokybė įtikins kitų daugiabučių gyventojus pasekti kaimynų pavyzdžiu.197..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaLietuvos šilumos ūkis tarptautiniame konteksteEsminiai pokyčiai buvusių planinėsekonomikos šalių šilumos ūkyjePraėjusiame dešimtmetyje prasidėjusios permainosplaninės ekonomikos šalyse stipriai paveikėdaugelį gyvenimo sričių. Ypač sudėtingasituacija susiklostė centralizuoto šilumos tiekimo(CŠT) sektoriuje, kuris buvo gana reikšmingasšiaurinių platumų valstybėse: Rusijoje, Baltarusijoje,Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose. Šios šalyspaveldėjo gana išplėtotas CŠT sistemas, kuriosaprūpino šiluma ir karštu vandeniu daugumągyventojų, įstaigas bei ūkinius subjektus.Pažymėtina, kad planinio valdymo sąlygomisšis ūkis buvo dotuojamas, ir vartotojai padengdavotik dalį išlaidų, susijusių su realiomis šilumostiekimo sąnaudomis. Tokiomis sąlygomisnebuvo reikalinga tiksli sunaudotos šilumos apskaita,šildymo išlaidos sudarė iš dalies mažą naštąvartotojams ir nekėlė daug socialinių rūpesčių.Dominuojant dirbtinėms kainoms ir lengvaiprieinamiems energiniams ištekliams, daugumojeCŠT sistemų buvo naudojamos gamtinėsdujos – tai buvo labai patogus ir mažai aplinkąteršiantis kuras.Situacija iš esmės pasikeitė, kai buvusiai SovietųSąjungai priklausiusios valstybės pradėjokurti laisvosios rinkos pagrindais valdomą ūkį,perėjo prie tikrųjų tarptautinės rinkos kainų irėmė naikinti kryžminį subsidijavimą. Tuomet paaiškėjo,kiek iš tikrųjų kainuoja energija, koks yrapastatų ir energijos tiekimo sistemų efektyvumas.CŠT sektoriuje padėtį dar labiau apsunkinopramoninių vartotojų praradimas dėl bankroto,atsijungimo nuo sistemų ir taupymo priemonių.Viso to padarinys – daugelis CŠT sistemų tapoper didelės, neatitinkančios naujų šilumos naudojimoporeikių, o likusiam ir mažėjančiam vartotojųskaičiui teko apmokėti vis didėjančias CŠTsistemų išlaikymo išlaidas. Tokia padėtis sukėlėdidžiulę socialinę bei ekonominę įtampą, nes šildymopaslauga tapo ekonomiškai sunkiai prieinama,o absoliuti dauguma vartotojų neturėjogalimybės reguliuoti šilumos naudojimo.Prasidėjo įvairūs procesai, susiję su šilumosūkio pertvarkymu. Kai kurios pereinamosiosekonomikos šalys dėl įvairių priežasčių nesugebėjosuvaldyti šių procesų, ir CŠT sistemos buvotiesiog sunaikintos. Labiausiai dėl vartotojų ne-Lietuva iš Rusijos paveldėjo gerai išplėtotas CŠT sistemas(Vilniaus VE-2 statyba).............................................................. 198Vilniaus VE-3 turbinų salė.

Vilniaus 3-ioji termofikacinė elektrinė.Valstybės, kurios atsisakė CŠT, susiduria su didelėmisaplinkosaugos problemomis.mokumo CŠT 2004-aisiais nebeliko Armėnijoje.Dabar čia vėl montuojamos nedidelės tik dujasnaudojančios CŠT sistemos naujos statybos kvartalamsaprūpinti šiluma. Moldovoje iš 40 centralizuotaišildomų miestų teliko 16. Dabar sistemosatkuriamos iš naujo, šilumos rinką siekiamapanaudoti kogeneracijos plėtrai. Gruzijos CŠTsugriovė 1993 metais nutrauktas gamtinių dujųtiekimas. JAV bando padėti atkurti CŠT bent šiosšalies sostinėje Tbilisyje, kur tokiu būdu buvo šildomaper 0,8 mln. gyventojų. Apskaičiuota, kadtam reikėtų atseikėti apie 1,7 mlrd. JAV dolerių.Panaši situacija susiklostė ir kitose posovietinėsešalyse, kuriose nebuvo stipraus centrinėsvaldžios reguliavimo pereinamųjų reformų laikotarpiu.Dėl federalinės valdžios priežiūros kiekgeresnė padėtis – Baltarusijos, Kazachstano, Rusijosir Uzbekistano šilumos ūkyje.Kur kas palankesnė šilumos ūkio situacija – buvusioseplaninės ekonomikos šalyse, kurios įstojoį Europos Sąjungą (ES) ir kur valstybinės institucijosstengėsi suvaldyti pereinamojo laikotarpioprocesus. Jos nepaliko šilumos ūkio merdėti, reguliavojį atsakingiau ir sudarė sąlygas pamažu jįatnaujinti. Situacija atskirų šalių ūkyje, pristatomaįvairiuose tarptautiniuose renginiuose ir leidiniuose,leidžia teigti, kad Baltijos šalys, Čekija,Lenkija, Slovakija, kai kurios kitos Centrinės Europosvalstybės išsaugojo šį energetikos sektorių, jįmodernizuoja ir kuria didžiulius planus atsinaujinantiemsištekliams naudoti, kogeneracijos plėtrai,komunalinėms atliekoms utilizuoti ir kitomstechnologijoms įsisavinti. Tam pagrindą sudarokartais labai nepopuliarūs, tačiau ilgalaikiamstikslams pasiekti būtini sprendimai. Daugelį jųtam tikru laiku priėmė ir Lietuva.Šilumos ūkio reformos, darytoskeičiant planinę ekonomikąrinkos santykiaisBūtina pažymėti, kad posovietinėse šalyseCŠT sektoriaus reformos, pradėtos 1990 metais,buvo beprecedentės ne tik dėl tokios patirtiesnebuvimo, bet ir dėl to, kad šilumos ūkis buvodrastiškai paveiktas bendrojo ekonomikos nuosmukio,vartotojų praradimo, kuro kainų šuolio irkitų aplinkybių. Tolesnis šio ūkio valdymas kiekvienaivalstybei buvo didžiulis iššūkis ir neaiškiaisprendžiamas uždavinys.CŠT vieta Lietuvos energetikoje buvo ir yraypač svarbi dar ir dėl to, kad šis sektorius pagaminadaugiau šilumos, negu šalyje sunaudojamaelektros, ir ja aprūpina didžiausią dalį gyventojųpalyginti su kitomis ES šalimis. Centralizuotaskiaurų daugiabučių šildymas, dažnai naudojantpatį brangiausią kurą – dujas, kelia gyventojams199..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalga............................................................. 200Energijos naudojimo kryptys, %šildymaskaršto vandens ruošimasmaisto gaminimaskiti poreikiai (apšvietimas ir kitųelektros prietaisų naudojimas)Lietuvoje daugiausia energijos naudojama šildymui.Priežastis – nusidėvėję ir neapšiltinti daugiabučiai.pagrįstą nepasitenkinimą, ir tuo ne visuomet sąžiningainaudojasi kai kurie politikai ar kiti suinteresuotiasmenys.Žlugus planinei ekonomikai daugelyje posovietiniųšalių pradėtos vykdyti šilumos ūkio reformos.Pagrindinis jų tikslas buvo sukurti CŠTsektorių, kuris efektyviai veiktų rinkos sąlygomis,vartotojai gautų kokybiškas paslaugas, patys užjas mokėtų, o šilumos ūkis įsikomponuotų į nacionalinęenergetikos sistemą. Šiems uždaviniamsspręsti dažniausiai buvo taikomos šios priemonės:• Šilumos ūkio veikla iš administracinio valdymopervedama į ekonominės motyvacijos pagrindaisveikiantį ūkį.• Spartesniam šilumos ūkio atnaujinimui bei plėtraipritraukiami privatūs rinkodaros bei finansiniairesursai.• Stabilus ir prognozuojamas ūkio administravimas,minimizuojant riziką vartotojams ir investuotojams.• Socialinė parama grindžiama tik individualiospagalbos principu – naikinamos bendrojo pobūdžiosubsidijos ir dotacijos.• Sukuriama ekonominio skatinimo motyvacijair derinama su paslaugų kokybės bei techniniųstandartų užtikrinimu.• Pelnas turi būti uždirbamas didinant veiklosefektyvumą ir racionaliai investuojant.• Sukuriama priežiūros sistema, apsauganti vartotojusnuo monopolinio piktnaudžiavimo.Šioms priemonėms įgyvendinti reikia sukurtiteisinę bazę, kuri nustatytų šilumos tiekėjų irvartotojų teises bei pareigas, įteisintų ekonominįūkio pagrindą, socialinės paramos formas ir kitusūkiui funkcionuoti būtinus dalykus. Šilumosūkio reformos principai, gera praktika daug kartųbuvo aptariami tarptautiniuose renginiuose,atlikta gausybė tyrimų, studijų. Rekomendacijasbuvusioms sovietinėms valstybėms ne kartąteikė Pasaulio banko, Tarptautinės energetikosagentūros, Pasaulio energetikos tarybos ir kitųautoritetingų institucijų ekspertai. Žinoma, kiekvienašalis rinkosi savo kelią, o faktiniai reformųrezultatai jau gali būti įvertinami lyginant CŠTsektoriaus būklę atskirose valstybėse, kur buvokeičiama ekonominė sistema.Apžvelgiant Lietuvos šilumos ūkį nepriklausomybėslaikotarpiu, smagu paminėti pasiekimus.Tačiau dar dažnai atskirus sprendimus tenka vertintikaip nebaigtus arba kaip blaškymąsi ir nenuoseklumą.Pasiekimai:• Lietuva viena pirmųjų šalių ES pastatuose įdiegėįvadinę šilumos apskaitą, ir tai turėjo taptipostūmiu pradėti taupyti šilumą prasčiausiosbūklės pastatuose. Deja, iki šiol kompleksiškairenovuota tik apie 1 proc. daugiabučių pastatų.Vis dar ieškoma būdų, kaip išvengti sumokėti užvisą į pastatą patekusios šilumos kiekį.• ES CŠT įmonės yra privačios, jas valdo vartotojųsusivienijimai ar savivaldybės. Lietuvoje vis darkeliamas klausimas, susijęs su šilumos sektoriaussuvalstybinimu ar nacionalizavimu.• Nors šilumos tiekimas įstatymais įtvirtintas kaipveikla siekiant pelno, atskiri politikai vis bandoįdiegti planinei ekonomikai būdingą vadinamąjįpolicinį, bet ne skatinamąjį reguliavimą.• Individualių šilumos punktų įrengimas pastatuosesudaro galimybių efektyviai reguliuotišildymą, taupyti šilumą, pasitelkiant nuotolinį

duomenų perdavimą aptikti avarijas, nuskaitytiskaitiklių rodmenis. Deja, šios modernios technologijosnepanaudojamos, neaiškiai atskirtašilumos tiekėjų ir pastatų infrastruktūra, teisės iratsakomybė.• Nors tiesioginės dotacijos šilumos ūkyje panaikintos,lengvatinis PVM tarifas reiškia, kad labiausubsidijuojami didelių ir neekonomiškų butų savininkai.• Be išlygų taikoma finansinė parama socialiairemtiniems vartotojams daro juos nemotyvuotusdalyvauti renovacijos projektuose.• Šilumos ūkio reguliuotojas – Valstybinė kainųir energetikos kontrolės komisija – turėtų kompetentingaiformuoti santykius šilumos rinkoje,tačiau dažniausiai tik glaisto padarinius.Šie ir panašūs pavyzdžiai rodo, kad nors Lietuvojesukurta teisinė bazė dar 2003 metais padėjoekonominius pagrindus CŠT sektoriaus veiklai,taisytinų ar tobulintinų vietų – dar pakankamai.Deja, į tarptautinę patirtį Lietuva ne visuometatsižvelgia. Šilumos ūkis šiaurinėse vadinamosiospereinamosios ekonomikos šalyse yra labaijautrus socialiniu požiūriu, nes daro poveikį dideleidaliai gyventojų. Mokėjimai už šilumą yra išdalies dideli, o vartotojai turi menkas galimybesreguliuoti jos naudojimą. Dėl to kyla daug socialinėsįtampos, kuria kartais naudojasi politinėsjėgos siekdamos neadekvačių tikslų.CŠT yra natūralus monopolinis verslas, ir vartotojaituri būti apsaugoti nuo šilumos tiekėjųpiktnaudžiavimo, kartu turėtų būti užtikrinama,kad šilumos ūkis būtų eksploatuojamas ir atnaujinamasobjektyviai. Tai nėra paprasta, ir tokiemsuždaviniams spręsti reikia rimtos kompetencijosbei atsakomybės. Lietuvos nepriklausomybėslaikotarpio patirtis rodo, kad šilumos ūkio politikaiįtaką dažnai daro atskiros politikų ar kitokiųsocialinių sluoksnių grupės, kurios šį ūkį labiaupažįsta iš šildymo sąskaitų, o ne iš tarptautinėspatirties.Apibendrintai centralizuoto šilumos ūkio organizavimąįvairiose valstybėse pagal svarbiausiusjo bruožus galima suskirstyti į tris pagrindiniustipus: valstybinio valdymo, ekonominioreguliavimo ir rinkos savireguliavimo. Lietuvoje,kaip ir daugumoje pereinamosios ekonomikosšalių, kurios sparčiai integruojasi į ekonominęlaisvosios rinkos erdvę, iš esmės įgyvendintasekonominio reguliavimo modelis. Iš senųjų ESšalių šiam reguliavimo tipui bene ryškiausiaiatstovauja Danija – čia CŠT sistemų (perdavimotinklų) savininkai daugiausia yra savivaldybės arvartotojų bendrijos, šilumos perdavimas laikomasnekomercine veikla ir sukurta gana unikalienergetikos sektoriaus valstybinės priežiūros beireguliavimo sistema. Šiam administravimo tipuibūdinga planinė šilumos ūkio infrastruktūrosplėtra, reguliuojamas prisijungimas ir atsijungimasnuo šilumos tiekimo sistemų, šilumos kainasprižiūri valstybinis reguliuotojas, santykiaitarp šilumos tiekėjų ir vartotojų išsamiai reglamentuojamiteisės aktais.Nereguliuojamas centralizuotas aprūpinimasšiluma taikomas ten, kur jis nėra labai reikšmingasarba kur gali lengvai konkuruoti su kitaisšildymo būdais. Šiuo atveju dažniausiai vyraujalaisvosios rinkos principai, santykiai tarp šilumostiekėjų ir vartotojų formuojami daugiausiasutartiniais pagrindais. Iš Šiaurės valstybių, kuriomsbūdingas tokio administravimo pavyzdys,paminėtinos Suomija ir Švedija. Ten suformuotasgana konkurentabilus ir pelningas CŠT sektorius– jis patrauklus vartotojams, ir alternatyvų jamnėra daug.Nereguliavimo arba savireguliavimo modelįpritaikius pereinamosios ekonomikos šalyse,kur tam nėra objektyvaus pagrindo – padariniaigali būti liūdni. Yra pavyzdžių, kai valstybėse, kurCŠT buvo paliktas vien savivaldybėms, nesugebėjusiomstinkamai administruoti ūkio, jis taponevaldomas arba valdomas pasitelkiant politinioreguliavimo priemones. Paprastai tariant,tuomet šilumos kainos palaikomos dirbtinaiper mažos, trūksta kreditinių išteklių, todėl ūkisnepajėgus atsinaujinti ir nugyvenamas, įmonėssukaupia didžiulių įsiskolinimų, o visi nepritekliaidangstomi savivaldybių biudžetais. Tokio valdymopavyzdžiai iki šiol yra Ukraina, Moldova ir kaikurios kitos buvusios sovietinės valstybės.Akivaizdu, pasirinkus ekonominio reguliavimomodelį Lietuvos šilumos ūkyje, tai reikėtų201..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaŠilumos nuostoliai tinkluose............................................................. 202nuosekliai ir kvalifikuotai plėtoti. Deja, dažnai perpastarąjį dešimtmetį matėme bandymų Lietuvosšilumos ūkį reformuoti kraštutiniais būdais: taiperduodant nuosavybę valstybei, tai visiškai jį liberalizuojant.Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija(LŠTA) ir kitos organizacijos per pastaruosius 15metų dėjo daug pastangų siekdamos šviesti visuomenęir informuoti politikus bei valdininkusapie tarptautinę šilumos ūkio valdymo patirtį,sudėtingus procesus, kurie sieja šilumos ūkį netik su visa energetika, bet ir šalies bei tarptautineekonomika.Administravimo poreikis CŠT ūkyje labiausiaipriklauso nuo jo konkurentabilumo kitų šildymobūdų atžvilgiu ir patrauklumo vartotojams. Pereinamosiosekonomikos šalyse, kuriose konkurencinesCŠT sektoriaus ypatybes apsunkina paveldėtosir reformų laikotarpiu sukurtos problemos,neišvengiamai tenka jį reguliuoti siekiant išsaugotigyvybingumą ir pritraukti investicijų, būtinųmodernizavimui. Neracionali konkurencijadažnai padaro daugiau žalos, negu duoda naudos.Po dviejų dešimtmečių, praėjusių nuo socialistinėssistemos griuvimo, galima matyti labaiskirtingus šilumos ūkio pertvarkos rezultatus:nuo visiško CŠT sistemų sunaikinimo atskiruosemiestuose ar net šalyse (Moldova, Armėnija, Gruzija)iki jų modernizavimo, pertvarkant šilumostiekimą į šiuolaikinį ūkį (Čekija, Lenkija, Estija).Prie pastarųjų šalių priskiriama ir Lietuva.Lietuvos šilumos ūkio rodikliaipalyginti su kitomis šalimisPagrindinis šilumos tiekimo rodiklis, už kurįgaliausiai atsakingas šilumos tiekėjas – tai šilumoskaina. Žinoma, šis dydis priklauso ne tiknuo valstybinės politikos, bet ir susiklosčiusiossituacijos atskiruose miestuose, nuo tarptautiniųbei vietos kuro rinkų, vartotojų skaičiaus, struktūrosir kitų dydžių. Atskiruose šalies miestuose

šilumos kaina gali labai skirtis: Šiaurės šalyse irLietuvoje jos skirtumas dažniausiai siekia ikidviejų kartų, o Rusijoje ir Kinijoje – keliasdešimtkartų. Taigi lyginant šilumos kainas atskirose šalysereikia įvertinti, ar tai aritmetinis vidurkis, arsvertinis, ar dar kitoks. Šilumos vieneto kaina pateikiamabe PVM mokesčio ar su juo (kai kuriosešalyse taikomas lengvatinis PVM tarifas). Betkuriuo atveju turi būti taikoma ta pati metodologija.Šiuo požiūriu gana patikimi „Euroheat &Power“ konfederacijos renkami duomenys iš ESšalių. Korektiškas kainų palyginimas rodo, kadvidutinė Lietuvos CŠT sektoriaus šilumos kainanedaug skiriasi nuo kaimyninių šalių.Aukščiausios kainos yra Danijoje – ten taikomispecialūs energetiniai iškastinio kuro mokesčiai,šilumos tiekėjai savivaldybių nustatytose teritorijoseturi planingai įrengti CŠT tinklus. Lietuvojeir Latvijoje šilumos kainos šokinėja dėl didelėsgamtinių dujų dalies kuro balanse, o dujos susietossu tarptautinėmis naftos kainomis.Palyginę, kiek per metus sunaudojama šilumosploto vienetui apšildyti, matytume, kad šisdydis Lietuvoje yra apie du kartus didesnis negukaimyninėse Šiaurės šalyse. Dar didesnis skirtumassusidarytų, jeigu palygintume buitiniųvartotojų pajamų dalį, išleidžiamą šildymo poreikiams.Pavyzdžiui, nors vidutinis Lietuvos gy-203..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaKomunalinių atliekų tvarkymas Europoje. Iki 2013 metų, kai Klaipėdoje pradėjo veikti pirmoji energiją iš atliekų išgaunantikogeneracinė elektrinė, beveik 90 proc. Lietuvoje surenkamų komunalinių atliekų buvo kaupiama sąvartynuose. Europoje šisresursas dažnai panaudojamas šilumos ir elektros energijai gaminti. Žemėlapyje pavaizduotos šalys, kuriose deginant atliekasišgaunama šilumos ir elektros energija.ventojų būstas yra apie du kartus mažesnis neiDanijoje, Lietuvoje statistinis namų ūkis šildymuiišleidžia apie keturis kartus didesnę dalį pajamų.Tačiau netaupūs pastatai ir mažos gyventojųpajamos – tai ne tik šilumos tiekėjų, bet ir visosvalstybės problema.Įdomu palyginti atskirų pereinamosios ekonomikosšalių pasiekimus šilumos ūkyje, nors sunku............................................................. 204rasti tikslius statistinius duomenis. Vidutinį šilumosgamybos efektyvumą (kuro energijos konversija įšilumą) daugiausia lemia kuro rūšis ir naudojamatechnologinė įranga. Lietuva šiuo požiūriu mažaiskiriasi nuo kaimyninių šalių, kur šis rodiklis svyruojaapie 90 proc. Daugiau duomenų pateikiamaapie santykinius šilumos perdavimo nuostoliusvamzdynuose. Pereinamosios ekonomikos ša-

Centralizuotos šilumos gamybos kuro balansailių CŠT sistemose juos lemia šilumos naudojimomažėjimas ir vamzdynų atnaujinimo apimtys. Pažymėtina,kad net modernių CŠT vamzdynų sistemosešilumos perdavimo nuostoliai retai būnamažesni kaip 10–12 proc., nes tai priklauso ne tiknuo vamzdynų būklės, bet ir transportuojamošilumos kiekio. Lietuvoje šis rodiklis 2012 metaisvidutiniškai svyravo apie 16 proc.Mažinant šilumos perdavimo nuostolius didelęreikšmę Lietuvos CŠT sektoriuje turėjo grupiniųšilumokaitinių decentralizavimas įrengiantindividualius šilumos punktus pastatuose. Mažaposovietinių šalių, kurios galėtų pasigirti tokiapažanga. Štai Baltarusijos prezidentas iškėlė tiksląšilumos perdavimo nuostolius sumažinti iki 17proc. Kai nėra visuotinės šilumos apskaitos, toks205..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaLietuvos CŠT sektoriaus kuro balansas, 2011 metaiŠvedijos CŠT sektoriaus kuro balansas, 2010 metaiLietuvos CŠT sektoriaus kuro balanso dinamikaŠvedijos CŠT sektoriaus kuro balanso dinamikatikslas gali būti įgyvendintas nebent popieriuje.Didelę įtaką šilumos kainai turi naudojamokuro balanso struktūra ir kainos, kurios atskirosešalyse bei regionuose skiriasi. Lietuva ir Latvijaypatingos tuo, kad šilumos gamybai naudojadaug gamtinių dujų (apie 80 proc.). Kitos šalysvietoj jų pasitelkia daug pigesnes ir įvairesneskuro rūšis. Pavyzdžiui, Lenkijoje net 70 proc. šilumosgaminama deginant anglis. Šiaurės šalyse............................................................. 206gamtinės dujos kuro balanse sudaro ne daugiaukaip trečdalį – kita dalis šilumos gaminama išbiokuro, komunalinių atliekų, anglies, durpių.2012 metais atsinaujinantys ištekliai LietuvosCŠT sektoriaus balanse jau siekė 22 proc. – išposovietinių šalių didesnę dalį turi tik Estija. Taiirgi rodo pažangą, padarytą Lietuvoje keičiantimportuojamas gamtines dujas į atsinaujinantįvietos kurą.

Šilumos tiekėjai pagal nuosavybės valdytoją, 2011 metaiŽlugus socialistinei santvarkai daugelyje buvusiųsovietinių valstybių CŠT sektorius taponeefektyvus ir ekonomiškai nepatrauklus dėlprarastų vartotojų (sistemos tapo per didelės),staiga išaugusių kuro kainų ir atsiradusių alternatyvų.Reikėjo didelių investicijų šiam ūkiuimodernizuoti ir pritaikyti prie pakitusių sąlygų.Vienos šalys modernizavimą bandė vykdyti viešojosektoriaus jėgomis ir finansuoti tik šilumosvartotojų mokėjimų sąskaita (Rusija, Baltarusija,Ukraina), o kitos sukūrė teisines bei ekonominessąlygas šiuose procesuose dalyvauti privačiamkapitalui (Lenkija, Čekija, Estija, Lietuva).Pavyzdžiui, Lenkijoje privataus kapitalo bendrovėsužima 81 proc. šilumos rinkos, Lietuvoješis skaičius yra apie 44 proc., o Latvijoje, kur CŠTsektoriaus pertvarka akivaizdžiai vėluoja, privatuskapitalas valdo tik 8 proc. rinkos. Estijoje privatauskapitalo bendrovių pagaminta šiluma sudaronet apie 97 proc. centralizuotai pagamintosšilumos kiekio. Nors privataus kapitalo dalyvavimasLietuvos šilumos ūkyje vertinamas nevienareikšmiškai,bendra patirtis posovietinėse šalyseleidžia daryti išvadą, kad šis procesas atnešėdaug naudos viso šilumos ūkio pertvarkai.Atėjus privačiam kapitalui šilumos ūkiosektoriuje intensyvėja reikšmingos permainos.Šių struktūrų atstovai, siekdami pelno irdisponuodami dideliais finansiniais ištekliais,ryžtingiau investuoja į pagrindinių gamybospriemonių atnaujinimą, didina efektyvumąir optimizuoja valdymą. Stengiamasi sukurtiekonominius pagrindus komercinei veiklaiCŠT sektoriuje. Privatūs operatoriai dažnai pirmiejipademonstravo naujas technologijas irvaldymo metodus. Tai leido pagerinti viso CŠTsektoriaus pelningumą, patikimumą ir sudarėgeresnes sąlygas jo plėtrai visose savivaldybėse.Šilumos tiekimo bendrovėms sustiprėjusekonomiškai ir esant normalioms veiklos sąlygoms,privataus kapitalo poreikis Lietuvosšilumos ūkyje sumažėjo.UAB „E energija“ filialas. UAB „Akmenės energija“ naujabiokuro katilinė.Vilniaus VE-2 biokuro padavimo sistema įbiokuro katilą.207..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaŠilumos perdavimo tinklų atnaujinimo laipsnis (2005 metų būklė)Į CŠT sektorių atėjęs privatus kapitalas ryžtingai investavo į įrangos atnaujinimą. Vėliau ekonomiškai sustiprėjusios viešokapitalo įmonės ir į sektorių nukreiptos ES lėšos investicijų mastus suvienodino.............................................................. 208

Lietuvoje tokie tipiniai nerenovuoti namai sudaro didžiąją dalįviso gyvenamojo ploto.Beveik visose posovietinėse šalyse kuriamossąlygos privačiam kapitalui pritraukti į CŠT. Netgitokiose valstybėse kaip Rusija, Kinija, Ukraina,kur šiuo metu priimti ar formuojami šilumos ūkioįstatymai, įvedama skatinamoji kainodara ir rengiamakitokia teisinė bei ekonominė bazė, reikalingaprivačiam kapitalui funkcionuoti.Apibendrinant Lietuvos CŠT sektoriaus palyginimąsu kitomis buvusiomis sovietinėmisir socialistinėmis planinės ekonomikos šalimisgalima užtikrintai teigti, kad Lietuvos šilumosūkyje jau įgyvendintos pagrindinės reformos,bent minimaliai užtikrinančios ekonominį gyvybingumą,investicijų grąžą ir tolesnes plėtrosgalimybes.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,kaip nepriklausomas energetikos reguliuotojas,išsami teisinė bazė ir skatinamosioskainodaros elementai laikomi vienu geriausiųšilumos ūkio reformų pavyzdžių posovietinėsešalyse.Stabilizavosi šilumos rinka, todėl CŠT bendrovėsgali prisitaikyti prie naujos vartotojų struktū-Daugiabučių namų renovacija Lenkijoje vyksta dideliaistempais.1992–2012 metais šioje šalyje renovuota jau apie70 proc. visų daugiabučių namų, dėl to šilumos naudojimasšildymui pastatuose sumažėjo perpus.ros ir poreikių. Kaimyninių šalių šilumos kainosyra panašios, o tolesnis sąnaudų mažinimas siejamassu platesniu biokuro, komunalinių atliekųir kito nekaloringo kuro naudojimu.Lietuva – viena pirmųjų posovietinių šalių,įdiegusi visą įvadinę šilumos apskaitą ir suteikiantivartotojams išsamią informaciją apie šilumossąnaudas bei paskirstymą. Bene išsamiausiES duomenys apie atskirų šilumos tiekimo bendroviųveiklą viešai prieinami LŠTA tinklalapyje irpadeda užtikrinti reguliuojamos veiklos skaidrumąṪechnologiniai daugumos Lietuvos šilumostiekimo įmonių rodikliai, kaip ir viso sektoriaus,yra vieni geriausių tarp posovietinių šalių ir priartėjoprie Šiaurės šalių lygio. Labiausiai Lietuvaatsilieka nuo kaimyninių šalių pagal daugiabučiųpastatų renovacijos apimtis, pagal santykinįšilumos naudojimą šildymui ir išsiskiria pernelygdidele gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamyboje,dalimi.209..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaCentralizuoto šilumos tiekimo ateitis Europoje ir LietuvojePastaraisiais metais centralizuoto šilumos skelbiama, kad vartotojams turi būti suteikiamadaugiau galimybių kontroliuoti energijostiekimo (CŠT) technologija, kaip vienas apsirūpinimoenergija būdų, tampa ypač svarbi EuroposSąjungos (ES) politikoje. Tai susiję su ener-ES yra dvi pagrindinės sritys, turinčios di-naudojimą.getikos strategija, formuojama iki 2020 metų ir džiausią potencialą taupyti energiją. Tai pastatųtolesnei perspektyvai – iki 2050-ųjų. ES ir atitinkamaikiekviena valstybė narė iškėlė labai elektrinėse. Pagrindinis elektros generavimošildymas (vėsinimas) ir elektros gamyba šilumoskonkrečius skaičiais įvertinamus tikslus, kurie šaltinis ES – kondensacinės šilumos elektrinės,skelbia, kad iki 2020 metų 20 proc. turi sumažėtianglies dvideginio išmetimas į atmosferą ir išmetama į aplinką. Šių nuostolių dydis priklausokuriose apie 45–70 proc. kuro energijos tiesiogprivalu pasiekti, kad iki tų metų 20 proc. galutinioenergijos naudojimo sudarytų atsinaujiskaičiuota:jeigu šį didžiulį išmetamos energijosnuo naudojamų technologijų ir kuro rūšies. Apnantysištekliai, o pati energija būtų naudojama kiekį panaudojus naudingai, ES kuro iš viso nereikėtųimportuoti.bent 20 proc. efektyviau nei 2005 metais. Kartugriežtinami aplinkosaugos reikalavimai kurą Akivaizdu, paprasčiausias būdas šilumosdeginantiems energetikos objektams, siekiama elektrinių išmetamą šilumą naudoti prasmingiau– pašildyti elektrinėse vandenį ar garą irmažinti importuojamų energijos išteklių dalį– stiprinamas energetinis nepriklausomumas, vamzdynais perduoti vartotojams. Deja, įreng-VISI TRYS TIKSLAI „20–20–20” 2020-aisiais YRA NEATIDĖLIOTINI............................................................. 210

Parengta studija:„Europos šilumos veiksmų planas“(angl. „Heat Roadmap Europe“)Šiame veiksmų plane išsamiai išnagrinėta numatoma didelė CŠT plėtradabartinėse 27 ES valstybėse narėse iki 2050 metų. Numatoma, kad CŠT iki2030 metų išaugs iki 2,1 karto ir apie 3,3 karto iki 2050 metų.ti vamzdynų sistemą šiuolaikiniuose užstatytuosemiestuose – gana sudėtingas ir brangusuždavinys. Šiaurės ir Baltijos valstybėse CŠTpatenkina apie 50 proc. ir daugiau šilumosenergijos poreikių. Tačiau didžiojoje ES dalyjeCŠT rinkos dalis vidutiniškai užima tik apie 13proc. šilumos rinkos.Maždaug 80 proc. ES centralizuotai tiekiamosšilumos energijos pagaminama iš atsinaujinančiųišteklių, arba tai yra šiluma, gaunamakaip atliekinė iš veikiančių šilumos elektrinių arpramonės įmonių. Palyginus atskirų šalių CŠTsektoriaus balansą akivaizdu, kad jame deginamosgamtinės dujos ar brangus skystasis kuras211..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaCentralizuotas šilumos tiekimasCŠT leidžia panaudoti daugelį šilumos gamybos šaltinių.sudaro nedidelę dalį. Pavyzdžiui, Vokietijos CŠTsektoriuje atliekinė šiluma sudaro net 90 proc.,Danijoje apie 40 proc. šilumos pagaminama išbiokuro ir komunalinių atliekų, Lenkijoje apie70 proc. – iš anglies, Islandijoje beveik visa šiluma– geoterminė. Kitose šalyse naudojama nemažaidurpių, skalūnų, anglies ir kitokio kuro.Taigi CŠT sistemos leidžia panaudoti bet kokiassudėtingas, tačiau pigesnes pirminės energijosrūšis ir taip sumažinti priklausymą nuo globaliosgamtinių dujų rinkos ar elektros. Žinoma, ESprioritetą teikia atsinaujinantiems energijos ištekliams.Atlikti tyrimai rodo, kad siekiant įgyvendintiES energinius tikslus pats ekonomiškiausiaskelias – įrengti ir maždaug 60 proc. Europos didžiųjųmiestų šilumos poreikio patenkinti pasitelkusCŠT sistemas. Deja, tai padaryti nelengva.............................................................. 212Tam trukdo privačios nuosavybės apsauga, reikalingisudėtingi techniniai sprendimai ir didelėsinvesticijos, infrastruktūrai įrengti privalu atliktiįvairias planavimo bei derinimo procedūras.Vis dėlto ne viena ES šalis taiko įvairias paramosformas siekdama didinti CŠT apimtis. Šiame konteksteverta paminėti, kad Lietuvoje išsaugotasplačiai išplėtotas CŠT sektorius sudaro palankiassąlygas naudotis šiuolaikinės energetikos modernizavimopriemonėmis.Strateginiams tikslams įgyvendinti patvirtintosatskiros ES direktyvos, kurios numato konkrečiusįsipareigojimus kiekvienai valstybei narei irpriemones, kaip to bus siekiama. Štai direktyvoje2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųišteklių energiją“ teigiama: Lietuvai nustatytasteisiškai privalomas tikslas, kad 2020 metais

Sonderborgo mieste (Danija) įgyvendintas projektas „Projec-Zero“,t. y. iki 2029 metų bus visiškai atsisakyta naudoti iškastinį kurą, o energijaigaminti bus naudojami tik atsinaujinantys gamtos ištekliaiatsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniamesunaudotos energijos balanse sudarytų nemažiau kaip 23 proc. Šis įsipareigojimas perkeltasį Nacionalinę atsinaujinančių energijos ištekliųplėtros strategiją, kuri numato, kad 2020 metaisCŠT sektoriuje bent 50 proc. šilumos turi būti pagaminamaiš atsinaujinančių energijos išteklių.Taip pat iki tų metų turi būti įrengtos biomasėselektrinės, kurių bendroji galia siektų 224 MW, ometinė gamybos apimtis būtų 1223 GWh.Dar ambicingesni tikslai išsikelti Atsinaujinančiųišteklių energetikos įstatyme, kuris numato,kad centralizuotai tiekiamos šilumos energijos,pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,dalį šilumos energijos balanse reikia padidintine mažiau kaip iki 60 proc., o biokuro elektrinių,prijungtų prie elektros tinklų, įrengtą suminęgalią – iki 355 MW. Kad šiuos tikslus būtų galimaįgyvendinti, Lietuvos CŠT sektoriuje iki 2020metų būtina įrengti apie 1500 MW galios šilumąPrognozuojamos šilumos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiesiogiai sunaudojamų atsinaujinančių energijos ištekliųšildymo ir vėsinimo sektoriuje apimtis 2010–2020 metais (Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija).213..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaAEI dalis galutinėje energijos naudojimo struktūroje 2020 metais(nacionaliniai planai)50 %45 %40 %35 %30 %25 %20 %15 %10 %5 %0 %generuojančių įrenginių – t. y. suminę dabartiniųbiokurą naudojančių įrenginių galią maždaugpadvigubinti.Daug dėmesio centralizuotam šilumos ir vėsumostiekimui skiria naujoji Energijos vartojimoefektyvumo direktyva (2012/27/ES), priimta2012 metų spalio mėnesį. Ji įpareigoja, kad ESvalstybės narės ne vėliau kaip iki 2015 metųgruodžio 31 dienos turi atlikti ir Europos Komisijaipateikti išsamų didelio naudingumo kogeneracijosbei efektyvaus centralizuoto šilumosir vėsumos tiekimo taikymo galimybių vertinimą.ES valstybių narių politika turi skatinti, kadir vietos, ir regiono lygiu būtų tinkamai atsižvelgiamaį efektyvaus šildymo ir vėsinimo sistemų,visų pirma tų, kuriose naudojama didelio naudingumokogeneracija, naudojimo galimybes.Direktyvoje siūloma įgyvendinti konkrečias............................................................. 214priemones, skatinančias CŠT ir efektyvios kogeneracijosplėtrą.Europos CŠT politikai didelę įtaką turi ne tikasociacijų pasiūlymai, bet ir atskirų valstybiųgeros praktikos pavyzdžiai. Šiuo požiūriu įdomusDanijos, kuri tradiciškai šilumos ir elektrosūkį plėtoja gerai pasverdama ir planuodamatolimos ateities perspektyvas, patyrimas. Neseniaišioje šalyje paskelbtas Šilumos ūkio planas(studija) iki 2050 metų. Nors Danijos politikaturi tam tikrų nacionalinių ypatumų, jos energetikossektorius ir susijusi pramonė daug kamkelia pavydą ir laikomi beveik pavyzdiniais. Planuojamitikslai paremti dabartine energetineinfrastruktūra, ES įsipareigojimais ir globaliaenergetikos politika. Keliamas tikslas – iki 2030metų šilumos ūkyje pasiekti energijos gamybąbeveik neišmetant anglies dvideginio. Planas

Vykdant ES direktyvos 2009/28/EB įsipareigojimus iki2020 metų reikia papildomai Lietuvoje padidinti biokurokatilinių bendrą šiluminę galią maždaug 1057 MW, t. y.kasmet galią didinti apie 110 MWES Energetikos tarybos, Parlamento ir kitų institucijų veiksmai, skatinantyskogeneracijos ir CŠT plėtrą EuropojeAtsinaujinančių energijos ištekliųDirektyva 2009/28/EB ir centralizuotasšilumos tiekimas bei vėsinimasgrindžiamas integruotu kompleksiniu požiūriuį energetikos plėtrą:• Pirmiausia turi būti siekiama bent 25 proc. mažintienergijos naudojimą.• Šildymo sistemos turėtų dirbti kuo žemesnėstemperatūros srautais – grąžinamo vandenstemperatūra turėtų būti ne daugiau kaip 35°C.• CŠT turi patenkinti bent 75 proc. šalies šilumosporeikių.• Šilumos gamyboje turi būti kuo plačiau ir efektyviaunaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai.• Individualiam šildymui turi būti naudojami šilumossiurbliai, saulės kolektoriai ir biokuro granulės.• CŠT sistemose turi būti įrengtos didelės ir mažoskogeneracinės jėgainės, elektriniai katilai, šilumossiurbliai bei šilumos akumuliatoriai.215..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaES Energetikos tarybos, Parlamento ir kitų institucijų veiksmai,skatinantys kogeneracijos ir CŠT plėtrą EuropojePagrindiniai direktyvos nuostatai, susiję su CŠT sektoriumi13 straipsnisAdministracinės procedūros, reglamentai ir kodeksai3. Valstybės narės ragina visus subjektus, visų pirma vietos bei regionines administracines įstaigas, planuojant,projektuojant, statant ir atnaujinant pramoninius ar gyvenamuosius rajonus, užtikrinti, kad būtų įdiegtiįrenginiai ir sistemos, skirti elektros energijos, šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui,taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos tiekimui. Prireikus valstybės narės visų pirma skatina vietosir regionines administracines įstaigas įtraukti šildymo ir aušinimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimąį miestų infrastruktūros planavimą.5. Valstybės narės užtikrina, kad visiems atitinkamiems subjektams, visų pirma projektuotojams ir architektams,būtų pateiktos gairės, kad planuodami, projektuodami, statydami ir rekonstruodami pramoninius argyvenamuosius rajonus jie galėtų tinkamai apsvarstyti, kaip būtų galima optimaliai suderinti atsinaujinančiusenergijos išteklius, didelio efektyvumo technologijas ir centralizuotą šilumos bei vėsumos tiekimą.ES Energetikos tarybos, Parlamento ir kitų institucijų veiksmai,skatinantys kogeneracijos ir CŠT plėtrą Europoje16 straipsnisPrieiga prie tinklų ir jų eksploatavimas11. Savo nacionaliniuose atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planuose valstybės narės įvertina, ar būtinastatyti naują infrastruktūrą centralizuotam šilumos ir vėsumos, pagamintų iš atsinaujinančių energijosišteklių, tiekimui, kad būtų galima įgyvendinti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą 2020 m. nacionalinį planinį rodiklį.Vadovaudamosi tuo įvertinimu valstybės narės prireikus imasi veiksmų, kad plėtotų centralizuoto šilumostiekimo infrastruktūrą, siekdamos sudaryti sąlygas šildymo ir aušinimo gamybai didelėse biomasės, saulės irgeoterminėse jėgainėse.22 straipsnisValstybių narių ataskaitų teikimasKiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus, Komisijai pateikiaataskaitą apie pažangą skatinant ir naudojant atsinaujinančių išteklių energiją...3. Savo pirmojoje ataskaitoje valstybė narė nurodo, ar ji ketina:c) nurodyti geografines vietoves, kuriose galima naudoti atsinaujinančių išteklių energiją pagal žemės paskirtiesplanus ir diegti centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą.............................................................. 216

CŠT – švari aplinka: a) didelis oro užterštumas individualiai gaminantis šilumą;b) CŠT vartotojai nedidina aplinkos taršos.• CŠT sistemos ir kogeneracinės elektrinės kartusu vėjo jėgainėmis, kurios gamins apie 70 proc.šalies elektros poreikio, turi tapti vieningu energetikoskompleksu.• Kogeneracinės komunalinių atliekų utilizavimojėgainės turi būti įrengtos didžiosiose CŠT sistemose,o jų efektyvumas panaudojant kondensaciniusekonomaizerius turi padidėti iki 100 proc.• Žemės ūkio atliekos turi būti kuo plačiau naudojamosbiodujų gamybai. Atliekos turi būti išvalomosir gamtinių dujų vamzdynais tiekiamosį šilumos gamybos įrenginius vietoj gamtiniųdujų.• Geoterminės jėgainės didelėse CŠT sistemoseturi būti komplektuojamos su biomasės katilais.• CŠT sistemose siūloma įrengti didžiulius saulėsenergijos kolektorius, kurie panaudojami 6kartus geriau, negu juos įsirengiant individualiai.• Sudėtingos kuro rūšys (pavyzdžiui, šiaudai)turi būti naudojamos tik dideliuose katiluose,kur galima užtikrinti, kad jos bus sudegintoskokybiškai.• Kietos medienos kuras turi būti naudojamastik kokybiškai dideliuose katiluose su kondensaciniaisekonomaizeriais, kur pasiekiamas dukartdidesnis energinis efektyvumas ir šimtuskartų mažiau teršiama aplinka, negu deginantmedieną individualiuose katiluose.• CŠT sistemos turi tapti kuo didesnės – turi būtisujungtos artimų rajonų ar miestų CŠT sistemos.• Gamtinių dujų vartotojai turi būti prijungti prieCŠT tinklų.• Nauji pastatai turi būti suderinti su energetineinfrastruktūra: statomi arčiau CŠT tinklų, di-217..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaEsminiai akcentai energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje2012/27/ES „Dėl energijos vartojimo efektyvumo“ (1)Ši Direktyva skiria dėmesį visai energinei grandinei – nuo galutinio vartotojo iki generavimo. Energijos tiekimobendrovės įpareigojamos ne mažiau kaip 1,5% kasmet sumažinti energijos pardavimus galutiniams vartotojams– pramonei, paslaugoms, namų ūkiams. To jos siekia ne bet kaip, o teikdamos techninę pagalbąšiems vartotojams.Nustatoma 3% kasmetinė renovacijos norma viešiesiems pastatams, „kurie priklauso ar jais naudojasi centrinėvaldžia”. Ta renovacija suprantama ne kaip ištaigingas remontas, bet ženklus energijos vartojimo efektyvumopagerėjimas, kurį galima pasitikrinti pateiktoje skaičiuoklėje.Kiekviena šalis parengia veiksmų planą visam pastatų sektoriui (paslaugų, viešųjų ir privačių namų ūkių) energijosvartojimo efektyvumui pagerinti iki 2050.Akcentuojama vartotojų teisė žinoti, kiek energijos jie suvartoja, todėl suformuluoti reikalavimai moderniaiapskaitai ir sąskaitoms.CŠT ir priežiūros įm. pasirengti techninei pagalbai, pvz., sistemų inventorizacijaiLaiku įvertinti į(si)pareigojimų mastą ir suplanuoti dėl „3%”Dalykiškas ŪM, AM, EM bendradarbiavimas rengiant planą „visam pastatų sektoriui“Esminiai akcentai energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje2012/27/ES „Dėl energijos vartojimo efektyvumo” (2)Direktyva apima papildomas priemones dėl energijos vartojimo audito ir energijos poreikių valdymo didelėmsįmonėms, viešuosius pirkimus, sąnaudų ir naudos analizę diegiant bendrą šilumos ir elektros energijosgamybą – kogeneraciją.2013 metų balandžiui šalys turėtų pateikti savo nacionalines vartojimo efektyvumo programas ir apskaičiuoti,kokių tikslų jos pasieks. Europos Komisija tuomet juos įvertins.Jei šių energijos taupymo planų analizė parodys, kad ES nepavyks pasiekti 20% energijos sutaupymo tikslo,bus numatomos papildomos privalomos priemonės, užpildančios šią spragą. Jei šalys netaikys papildomųpriemonių ir vis dar nebus tikslus atitinkančiame kelyje, tai Europos Komisija pasiūlys privalomus tikslus.Sutaupyti kiekiai bus skaičiuojami nuo 2014 metų, o 2016 metais direktyva bus persvarstoma.deli energijos vartotojai – arčiau kogeneraciniųjėgainių, šildymas turi būti grindinis ir žemostemperatūros, o ta pati sistema panaudojama irvėsinimui.• CŠT sektoriuje planuojama ilgainiui atsisakytiiškastinio kuro, jį visiškai pakeičiant biokuru iratliekomis. Iš jų ne mažiau kaip 70 proc. bus panaudojamakogeneracinėse jėgainėse.............................................................. 218Žinoma, techniškai visiškai logiškus ir racionaliusplanus galima traktuoti tik kaip gražią siekiamybę,tačiau žinant Danijos pažangą energetikojeir valstybės sugebėjimą atsirinkti optimaliussprendimus visai realu, kad šie planai bus įgyvendinti.Danija ir Lietuva savo klimato sąlygomis irenergijos ištekliais gana panašios. Lietuvos CŠTsektoriuje iki šiol panaudota daug techninių ir

organizacinių priemonių, sukurtų arba išbandytųDanijoje. Verta atidžiai įvertinti danų planus,nes visai realu, kad ir mes eisime tuo pačiu keliu,tik, kaip rodo patirtis, vėluodami. Įdomu ir tai,kaip Danijoje traktuojamas CŠT ir jo vieta šiuolaikinėjeenergetikoje bei visuomenėje:• Energetikos sprendimai turi būti priimamikompleksiškai, įvertinant energines pastatųcharakteristikas, infrastruktūrą, esamas ir būsimasšilumos bei elektros tiekimo sistemas.• Centralizuotas šilumos ir vėsumos tiekimas yranatūrali šiuolaikinių miestų infrastruktūros dalis.• CŠT sistemos yra puiki infrastruktūra efektyviam,ekonomiškam ir lanksčiam atsinaujinančiųišteklių naudojimui, šilumos ir elektroskogeneracijai, atliekoms utilizuoti, energijaiakumuliuoti.• Stabili ilgalaikė energetikos politika ir planingamiestų plėtra būtinos optimaliai energetinės infrastruktūrosplėtrai.Kažkodėl Lietuvoje šilumos ūkis traktuojamaspriešingai – nereguliuojama konkurencijaturi išspręsti bet kokias problemas. O gal tai tikskraistė, pridengianti nekompetenciją ar nenorąrimtai dirbti?Strateginiams energetikos tikslams įgyvendintibūtini ne tik finansiniai kelių milijardųlitų resursai, bet ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojai:konsultantai planuotojai, projektuotojai,įrangos gamintojai, montuotojai bei kitispecialistai, reikalingi tokių energetikos objektųstatybai. Žinoma, šiais laikais viską galimaįsigyti Europos ar pasaulinėje rinkoje, tačiautuomet sunkiai uždirbti energijos vartotojųpinigai irgi iškeliautų į kitas šalis. Nepriklausomybėslaikotarpiu pastatyti gana sudėtingiGalutiniam naudojimui pateiktos šilumos vienetui sunaudotas kuras irkogeneracijos dalis Danijoje219..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaenergetikos objektai parodė, kad Lietuvoje jauyra novatoriškų bendrovių, kurioms nesvetimosnaujausios technologijos. Tokius energetikosobjektus kaip biokurą naudojančias katilines,Alytaus, Šiaulių bei kitų miestų biokogeneracinesar kitokias elektrines projektuoja ir statolietuviškos kompanijos. Taip mūsų šalyje formuojamanauja energetinių technologijų pramonė,o jos atstovai plečia veiklą ir įgyvendinaanalogiškų objektų statybas ir kaimyninėse šalyse.Deja, Lietuvos politikai ir valdininkai dažniausiaineįvertina kompleksinio energetikospoveikio valstybės ekonomikai, ir tuomet priimamisprendimai ne tik nepadeda, bet ir dažnaitrukdo racionaliai plėtrai.Kaip įvykdyti uždavinį mažesnėmissąnaudomis?Lietuvoje yra net keletas biokuro katilinių įrangos gamintojų:„Axis Industries“, „Enerstena“, „Kalvis“, „Umega“ ir kiti;geriausias kokybės ir kainos santykis visoje Europoje;labiau pritaikyta nestabilios kokybės lietuviškam kurui;lietuviškai įrangai – operatyvesnė priežiūra;pasiektas aukštas įrenginių efektyvumas ir patikimumas;tipinių, standartizuotų katilinių statyba – optimizuojama kaina.Šilumos poreikis pagal šilumos šaltinius Danijoje............................................................. 220

Centralizuoto šilumos tiekimo šaltiniai DanijojeKartu su naujų sudėtingų energetikosobjektų statybomis Lietuvos CŠT sektoriujeauga ir šilumos ūkyje dirbančių specialistųkvalifikacija. Tapo įprasta šilumos bendrovėmsaktyviai domėtis kitų pastatytais įrenginiais,mokytis, perimti patyrimą, o tai padeda planuotiir statyti vis geresnės kokybės objektus.Šiuo požiūriu labai reikšmingą darbą daro Lietuvosšilumos tiekėjų asociacija: ji telkia beveikvisas CŠT bendroves ir nuolat organizuoja įvairiuskvalifikaciją keliančius renginius, mokymoprogramas ir kitaip prisideda prie spartaus šilumosūkio atnaujinimo.Lietuvoje kadaise buvo naujiena automatizuotasšilumos punktas ar visiškai automatinisgaro katilas. Dabar mūsų specialistai dažnaikuria labai originalias sistemas, pavyzdžiui, į sovietiniotipo katilines ir trasas įkomponuojaminaujoviški technologiniai įrenginiai ar atskirosjų dalys. Taip šilumos ūkis pamažu atnaujinamas.Lietuvos CŠT sistemos iki pastatų įvadų jaumaža kuo skiriasi nuo Skandinavijos šalių. Deja,pastatų būklė iki šiol apgailėtina ir menkai pasikeitusi.Didžiulis sunaudojamos energijos kiekisatskiruose pastatuose ir žemas dalies vartotojųpragyvenimo lygis pastangas tiekti kokybišką irprieinamą centralizuoto šildymo paslaugą paverčiavėjais.Lietuvos šilumos tiekimo įmonėse pamažuatnaujinami šilumos gamybos šaltiniai, šilumosperdavimo nuostoliai maža kuo skiriasi nuokaimyninių Šiaurės šalių. Biokuro dalis CŠT sek-221..........................................................

...............................................................................................................................Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo apžvalgaCentralizuotas šildymas Kopenhagoje (Danija) užtikrina švarią aplinką.............................................................. 222toriuje pasiekė 25 proc., tiesa, jo vis dar mažainaudojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose.Specialistams aišku, kad čia turi būti įrengiamoskogeneracinės jėgainės, kurių statybai būtinareguliuojama aplinka, užtikrinanti didžiulių investicijųgrąžą. Deja, to iki šiol valstybės institucijosnegali sureguliuoti.O kas laukia CŠT sektoriuje dirbančių ir sutuo susijusių žmonių? Šalia darbų, kurie jau virtorutina, įvertinant kitų šalių planus bei Europosenergetikos politiką ir esant racionaliai Lietuvosšilumos ūkio politikai, galima numatyti šiuosveiksmus:• Prasidėjus masinei renovacijai, matyt, dabartinesCŠT sistemas teks suderinti su 10–30 proc.mažėsiančiu šilumos pardavimu.• Šilumos šaltiniuose reikės deginti ne tik kokybiškąsmulkintą medieną, bet ir kitas sunkiojokuro rūšis.• Šilumos gamybai teks panaudoti naujas energijosrūšis ir technologijas, pavyzdžiui, šilumossiurblius, saulės kolektorius.• Jeigu įgyvendinant ES direktyvas butuose busįrengtos šildymo reguliavimo sistemos, energijosnaudojimas taps dar nepastovesnis. Norintprie to prisitaikyti, reikės priimti naujus technologiniussprendimus.• Smarkiai kintant elektros kainoms rinkoje, gali

22Visos šilumos gamybos ir grindų ploto vienetuitenkančios CO 2emisijos Danijojeatsirasti poreikis panaudoti pigią elektrą šilumaigaminti ir akumuliuoti.• Kelių dienų ar sezoninis šilumos akumuliavimasateityje gali tapti rentabilia CŠT sektoriaustechnologija šalia kogeneracinių jėgainių, jeigutoliau bus plėtojama elektros rinka smarkiai svyruojantkainoms.• Manoma, kad ateityje CŠT sistemos taps išmaniaisiaistinklais, kuriuos pasitelkdami šilumosvartotojai keisis pertekline energija su šilumosgamintojais.Šias ar kitas tendencijas gali pakoreguotiįvairūs faktoriai, tik svarbu neaukoti ilgalaikiųsprendimų dėl vienadienio intereso. Europospatirtis rodo, kad šilumos tiekimas, kaip ir kitaenergetikos infrastruktūra, yra labai brangus irnederėtų neracionaliai švaistyti ribotų investiciniųresursų. Kompleksinė sistemų plėtra,pavyzdžiui, kombinuotas šilumos, vėsumos irvandentiekio vamzdynų tiesimas ar elektrosgeneravimo kombinavimas su šilumos gamyba,smarkiai mažina energijos vartotojų ir mokesčiųmokėtojų išlaidas. Deja, kad tai būtų suprastair tinkamai organizuota, valstybėje turibūti įsteigta labai kompetentinga planavimo irreguliavimo institucija.223..........................................................

................................................................................................................................

LŠTA veikos apžvalga

Asociacijos veikla............................................................................................................................................................................................ 226Šiluma, šildymas visada buvo, yra ir bus reikalingi Lietuvos žmonėms.Todėl šilumos ūkis – vienas svarbiausių energetikos sektorių Lietuvoje. Joveikla glaudžiai susijusi su kitomis energetikos sritimis: elektros, dujų, naftos,atsinaujinančių energijos išteklių.Centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT), kaip parodė daugelio VakarųEuropos šalių patirtis, yra gyventojams priimtiniausias aprūpinimo šilumabūdas. Ne tik galime didžiuotis, bet ir privalome atsakingai elgtissu didžiuliu turtu – visuose Lietuvos miestuose ir daugelyje gyvenviečiųįrengtomis CŠT sistemomis. Šiuo metu CŠT ir individualus šildymas mūsųšalyje sudaro maždaug po 50 proc. Toks santykis išlaikomas daugelyjekaimyninių šalių, kurių klimato sąlygos yra panašios į Lietuvos ir kuriosešildymo sezonas trunka 6–7 mėnesius per metus. Centralizuotai šilumamūsų šalyje tiekiama gerai, rimtų sutrikimų nėra. Už tai turime dėkotišilumos tiekimo įmonių darbuotojams, vadovams ir visiems tiems, kuriedirba šilumos ūkyje.Per 23 nepriklausomybės metus, pereinant nuo sovietinių prie rinkosekonomikos darbo metodų, CŠT ūkis patyrė daug permainų. Pereinamuojulaikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė būti sunaikintam, kaip taiįvyko kai kuriose posovietinėse šalyse. Mūsų valstybės, savivaldybių valdymoinstitucijų, specialistų pastangos ir teigiamas Skandinavijos šaliųpavyzdys bei parama – esminiai faktoriai, lėmę, kad CŠT Lietuvoje būtųišsaugotas. Dabar tarp dešimties naujų ES narių Lietuva laikoma pavyzdžiu,kaip turinti gerai tvarkomą CŠT ūkį, galinti jį modernizuoti ir pasiektiVakarų Europos lygį.Per pastaruosius du dešimtmečius visose CŠT sektoriaus grandyse atliktadaug darbų, smarkiai sumažėjo šilumos nuostoliai tinkluose, pagerėjošilumos gamybos ir perdavimo grandžių efektyvumo rodikliai. Bene didžiausiasenergijos naudojimo efektyvumo didinimo rezultatas pasiektasšilumos naudojimo srityje, panaikinus grupinius karšto vandens ruošimoįrenginius, atlikus kitus modernizavimo darbus, įdiegus šiuolaikines technologinesnaudojamos šilumos apskaitos ir valdymo priemones, vartotojųnaudai pastatuose įrengus automatinius šilumos punktus (didžiąja dalimišilumos tiekimo įmonių iniciatyva bei lėšomis), kurie palaiko reikiamą temperatūrąšildomose patalpose nepriklausomai nuo lauko oro temperatūrospasikeitimo, o tai itin svarbu pavasarį ir rudenį – pereinamuoju laikotarpiu.Pastatai dabar neperšildomi, vartotojai pagal poreikius visą šildymo sezonągali palaikyti optimalią patalpų temperatūrą.Lietuvoje susidarė didžiulė disproporcija tarp technologinės šilumostiekimo sistemų modernizavimo pažangos (pasiektas technologinis lygisjau artimas Skandinavijos šalių lygiui) ir daugiabučių gyvenamųjų namųbei jų inžinerinių sistemų modernizavimo (renovavimo) būklės. Vartotojaipikti: kiauri namai, netvarkingos vidaus sistemos, sunaudojamos šilumos

kiekis milžiniškas, mokėjimai dideli. Vis dėlto džiugina, kad CŠT privalumus ir tikrąsiasdidelių mokėjimų už šilumą priežastis pradėjo suvokti ir vartotojai. Anksčiau jieprašydavo atsijungti, o dabar nori prisijungti.Lietuvos energetikos politika ir strategija numato CŠT išsaugoti ir plėtoti. Sėkmingaipereinama prie vietos kuro šilumos gamyboje, didinami biokurą naudojančiųkatilinių ir kogeneracinių įrengimų pajėgumai, atliekami kiti modernizavimodarbai. Viso to rezultatas – mažesnis kuro naudojimas energijos gamybai. Platesnisatsinaujinančių energijos išteklių, visų pirma biokuro, vietos kuro, komunaliniųatliekų, naudojimas šilumos gamybai, kogeneracinių biokuro jėgainių įrengimas,šilumos perdavimo tinklų, pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas,taip pat pačių pastatų šiltinimas leis mažinti šilumos naudojimą irkartu mokestį gyventojams.Asociacija per 15 veiklos metų, atstovaudama savo narių interesams, aktyviaidalyvaudama teisėkūros procesuose, šviesdama visuomenę, prisidėjo sprendžiantCŠT sistemų išsaugojimo, efektyvumo didinimo bei plėtros uždavinius. Džiaugiamės,kad tiek daug pasiekta. Ateityje ir toliau stengsimės tęsti veiklą numatyta kryptimi– kad Lietuvos šilumos ūkis taptų geresnis ir modernesnis.PagarbiaiVytautas Stasiūnas,Lietuvos šilumos tiekėjųasociacijos prezidentas227..........................................................

Asociacijos veikla............................................................................................................................................................................................ 228Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos įsteigimofaktai ir trumpa istorijaAtkūrus Lietuvos nepriklausomybę šilumosgamybos įmonės, išskyrus kai kurias išimtis,priklausė bendrai šalies energetikos sistemai.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 metųvasario 22 dienos nutarimu Nr. 75 (Žin., 1991,Nr. 8-238) patvirtintas specialiosios paskirtiesvalstybės įmonių sąrašas, jų nuostatai, o pačiosįmonės priskirtos atitinkamų institucijų reguliavimosferai.Šilumą gaminančios įmonės priskirtos Energetikosministerijai, kuri pagal nuostatus tapo ir jųsteigėju. Šiame nutarime įrašytų šilumą gaminančiųregioninių įmonių sąrašas buvo toks:1. Vilniaus valstybinė termofikacinė elektrinė;2. Kauno valstybinė termofikacinė elektrinė;3. Valstybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai;4. Valstybės įmonė Kauno šilumos tinklai;5. Valstybės įmonė Klaipėdos šilumos tinklai;6. Valstybės įmonė Šiaulių šilumos tinklai;7. Valstybės įmonė Panevėžio šilumos tinklai;8. Valstybės įmonė Alytaus šilumos tinklai;9. Valstybės įmonė „Šiluma“.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 metųbirželio 28 dieną priimtas nutarimas Nr. 478 (Žin.,1993, 26-613) „Dėl miestų ir gyvenviečių šilumostiekimo ūkio valdymo tobulinimo“ tapo postūmiudecentralizuoti centralizuoto šilumos tiekimo(CŠT) įmonių valdymą. Šis nutarimas įpareigojoEnergetikos ministeriją savivaldybėmspageidaujant perduoti jų žinion šilumos tiekimoįmones ir šilumos tinklus.Šalies energetikos sektoriuje pokyčiai vykolabai intensyviai, todėl atsižvelgdama į tendencijas1994 metų balandžio 19 dienos nutarimuNr. 288 (Žin., 1994, Nr. 30-545) „Dėl Nacionalinėsenergetikos komplekso pertvarkymo programos“(Nacionalinės energetikos strategijos) Vyriausybėnutarė pritarti Energetikos ministerijosparengtai Nacionalinei energetikos kompleksopertvarkymo programai (Nacionalinei energetikosstrategijai) ir pagrindinėms Nacionalinėsenergetikos strategijos kryptims.Jose buvo numatyta racionaliai centralizuotaiir decentralizuotai tiekti šilumą, rekonstruoti irmodernizuoti esamas CŠT sistemas, ekonomiškaipagrįstai diegti šilumos apskaitos prietaisus(naudoti jų gamybai Lietuvos prietaisų pramonėspajėgumus), mažinti šilumos nuostolius, jeiguekonomiškai apsimoka, rekonstruoti katilines įtermofikacines elektrines ir siekti, kad kiekvienasšilumos tiekimo šaltinis turėtų rezervinį kurą.Iškilus daugybei problemų, susijusių su šilumosūkiu, ir iš dalies reaguodama į 1994 metųbalandžio 19 dieną patvirtintą Nacionalinę energetikosstrategiją, Vyriausybė 1994-ųjų rugpjūčio11 dieną priėmė nutarimą Nr. 726 (Žin., 1994, Nr.63-1236) „Dėl šilumos ūkio ir inžinerinių tinklųeksploatavimo tobulinimo“.Šiuo nutarimu nurodyta perduoti į valstybėsįmonės „Lietuvos valstybinė energetikos sistema“balansą visus grupinius karšto vandens ruošimoįrenginius, šilumos tinklus iki išorinės gyvenamojonamo sienos, karšto vandens tinklusnuo grupinių karšto vandens ruošimo įrenginių irpereinamuosius kolektorius. Taip pat nutarimasįpareigojo savivaldybes nustatyti neperduotų įvalstybės įmonės „Lietuvos valstybinė energetikossistema“ balansą karšto vandens tinklų irgrupinių karšto vandens ruošimo įrenginių, vidausšildymo ir karšto vandens sistemų, šilumosmazgų bei individualių karšto vandens ruošimoįrenginių eksploatavimo tvarką. Buvo nustatyta,kad už nurodytų įrenginių priežiūrą gyventojaimoka šiuos įrenginius eksploatuojančioms organizacijoms.Be to, buvo reglamentuoti savivaldybiųir valstybės įmonės „Lietuvos valstybinėenergetikos sistema“ tarpusavio santykiai.Šalies CŠT įmonės iki 1997 metų buvo pavaldžiosSP AB „Lietuvos energija“. Lietuvos Seimui1997 metų balandžio 8 dieną priėmus įstatymądėl SP AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo beišilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldy-

ėms (Žin., 1997, Nr.33-814), šilumos ūkis decentralizuotas.Įvertinant istoriškai susiformavusią situaciją irsiekiant užtikrinti, kad po reorganizacijos vartotojamsšiluma būtų tiekiama nepertraukiamai irtai, kad ne visos savivaldybės yra pasiruošusiossavarankiškai valdyti jų teritorijoje esantį šilumosūkį, tikslinga šilumos ūkio valdymą decentralizuotiregioniniu principu. Miestų ir rajonų (išskyrusšilumos tiekimo regiono centrų) savivaldybėms,kurios pasiruošusios ir nori valdyti šilumosūkį savarankiškai, tikslinga suteikti teisę atsiskirtinuo regioninių šilumos tiekimo bendrovių. Šilumostiekimo centrų savivaldybėms neleidžiamaatsiskirti nuo regiono dėl to, kad šiuose centruosesutelktos regionų remonto bazės, inžinerinėstarnybos. Joms atsisakius dalyvauti eksploatuojantšilumos ūkį, dalis savivaldybių galėjo atsidurtilabai sunkioje padėtyje.Decentralizavus šilumos ūkį, įvairius klausimusįmonėms teko spręsti savarankiškai. Tam,kad tai būtų galima padaryti lengviau, šilumostiekimo įmonės nutarė jungtis į asociaciją. 1998metų vasario 24 dieną įkurta Lietuvos šilumostiekėjų asociacija (LŠTA) – savanoriška šilumosūkyje veikiančių juridinių asmenų organizacija,kurios pagrindinis tikslas – koordinuoti narių veikląir atstovauti jų interesams.Asociacija įkurta kaip paramos priemonė šilumostiekimo įmonėms jungtis į asocijuotąstruktūrą, kai 1997 metais reorganizuojant SP AB„Lietuvos energija“ ir perduodant šilumos ūkį savivaldybiųnuosavybėn šilumos tiekimo įmonėsatsidūrė sunkioje padėtyje.9. SP AB Šilutės šilumos tinklai;10. SP AB Telšių šilumos tinklai;11. SP AB Utenos šilumos tinklai;12. SP AB Lazdijų šilumos tinklai;13. SP AB Vilniaus rajono šilumos tinklai;14. UAB Šilumos ūkio servisas;15. SP UAB Biržų šilumos tinklai;16. SP UAB „Anykščių šiluma“.Pirmoji asociacijos taryba:• Raimundas Babilas (SP AB Druskininkųšilumos tinklų direktorius);• Romualdas Pocius (SP AB Vilniaus šilumostinklų technikos direktoriaus pavaduotojasgamybai);• Romualdas Skabickas (AB „Kaunoenergija“ generalinio direktoriaus pirmasispavaduotojas);• Vytautas Šidlauskas (SP AB Panevėžiošilumos tinklų generalinis direktorius);• Alfredas Sadzevičius (SP AB Jonavos šilumostinklų direktorius).Pirmasis asociacijos prezidentas – RomualdasPocius, vadovavęs iki 2000 metų. Nuo tada ikišiol LŠTA vadovauja Vytautas Stasiūnas.Asociacijos valdymo organai: visuotinis nariųsusirinkimas; asociacijos taryba; asociacijos vadovas– asociacijos prezidentas.LŠTA veikia Rinkodaros, Technikos ir Mokymokomitetai, kurie rūpinasi aktualiais šilumos tiekimoįmonėms klausimais.Asociacijos steigėjai:1. SP AB Vilniaus šilumos tinklai;2. SP AB „Kauno energija“;3. SP AB „Klaipėdos energija“;4. SP AB „Šiaulių energija“;5. SP AB Panevėžio šilumos tinklai;6. SP AB Alytaus šilumos tinklai;7. SP AB Druskininkų šilumos tinklai;8. SP AB Jonavos šilumos tinklai;229..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklos apžvalgaĮžangaLietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA), atstovaudamasavo narių interesams, vadovaudamasisavo įstatais ir šilumos ūkio sektorių reglamentuojančiųteisės aktų nuostatais, spręsdamašilumos ūkio sektoriaus centralizuoto šilumostiekimo sistemų išsaugojimo, plėtros problemasbei asociacijos narių keliamus uždavinius, savoveiklą įgyvendina tokiomis pagrindinėmis kryptimis:• teisės aktų harmonizavimas;• technologijų, teisinio reglamentavimo,centralizuoto šilumos tiekimo sistemų energinioefektyvumo bei patikimumo analizė ir geriausiospraktikos taikymas (įvairių studijų rengimas);• vartotojų informavimas ir švietimas;• bendradarbiavimas su valstybės, savivaldybiųinstitucijų, mokslo, mokymo įstaigų ir konsultaciniųfirmų ekspertais;• informacinė ir konsultacinė pagalba asociacijosnariams, panaudojant Europos Sąjungos(ES) struktūrinių ir kitų fondų lėšas;• edukacinių, profesinių, techninių, informaciniųir bendradarbiavimo renginių (mokymų,seminarų, konferencijų) organizavimas.Teisės aktų harmonizavimasLŠTA, teisės aktuose nustatyta tvarka gindamair atstovaudama savo narių interesams teisėkūrosprocesuose Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje,Energetikos, Aplinkos, Ūkio ir kitoseministerijose, Valstybinėje kainų ir energetikoskontrolės komisijoje, Valstybinėje energetikosinspekcijoje, Valstybinėje vartotojų teisių apsaugostarnyboje bei kitose valstybės ir savivaldybiųinstitucijose, vienu iš pagrindinių savo veiklostikslų bei uždavinių laiko teisės aktų, reglamentuojančiųšilumos ūkio sektorių, harmonizavimą,nes:............................................................. 2302012 metais priimti 257 teisės aktai,reglamentuojantys šilumos ūkio sektorių.• šilumos tiekimo įmonių gamybos ir perdavimoiki pastatų įvadų veikla yra glaudžiai susijusisu kitais energetikos sektoriais (elektros,gamtinių dujų, naftos, atsinaujinančių energijosišteklių ir vandens), su pačiais pastatais ir ypač sudaugiabučiais gyvenamaisiais namais;• centralizuoto šilumos tiekimo ir panašiųenergetikos sektorių veikla yra griežtai reglamentuotaįstatymais (kurių yra daugiau kaip 100)ir jų įgyvendinimą numatančiais poįstatyminiaisteisės aktais (jų yra per 1000);• visi energetikos sektoriai yra atskaitingivalstybės institucijoms, kurios kuruoja ir reguliuojakiekvieną sektorių atskirai. Valstybės ins-

titucijų rengiami įstatymai, poįstatyminiai teisėsaktai bei jų pakeitimai, papildymai pirmiausiaderinami su kiekvieno energetikos sektoriausatstovais, įmonėmis bei įvairiomis vartotojus ginančiomisorganizacijomis.Vidutiniškai per metus pateikiama ir apsvarstomaapie 600 teisės aktų projektų, priimama per200 teisės aktų, kuriuos šilumos tiekimo įmonėsprivalo vykdyti.Teisės aktų harmonizavimo veiklosprincipai ir kryptysAsociacija įtvirtino praktiką, kad kiekvienąsavaitę vyktų Šilumos ūkio įstatymo ir su juosusijusių teisės aktų darbo grupių, asociacijosnarių, ekspertų, valstybės valdymo bei vartotojųinteresams atstovaujančių institucijų atstovųsusitikimai. Juose svarstomi su energetikos (šilumos,elektros, dujų ir vandens) veikla susijusiųįstatymų ir jų įgyvendinimą numatančių teisėsaktų projektai, su teisės aktų harmonizavimoproblemomis ir jų įgyvendinimo praktika susijęklausimai.LŠTA administracija rengia ir valstybės institucijomsteikia su asociacijos nariais suderintaspastabas bei siūlymus teisės aktų projektams,teikia paklausimus dėl teisės aktų taikymo praktikos.LŠTA administracijos ir jos narių atstovai231..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................dalyvauja visuose Seimo komitetų ir kitų valstybėsinstitucijų posėdžiuose bei pasitarimuose,kuriuose svarstomi projektai. Asociacijos nariainuolat informuojami apie projektų svarstymoeigą, nariams išsiunčiami dokumentai.Rengiant siūlymus ir išvadas dėl teisės aktųprojektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių,vadovautasi prioritetiniais nuostatais siekiant,kad:• šilumos gamybai maksimaliai būtų naudojamiatsinaujinantys energijos ištekliai, atliekosir vietos kuras – taip mažinamas brangausimportuojamo iškastinio kuro (mazuto, dujų)naudojimas;• didėtų energijos gamybos, perdavimoir naudojimo sistemų efektyvumas – įgyvendinamosjų atkūrimo, plėtros, modernizavimo,renovavimo (įskaitant vartotojų pastatus ir inžinerinessistemas) programos, tobulinamas teisinisšių procesų reglamentavimas ir ekonominioskatinimo (paramos) mechanizmai;• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens)ūkio veiklą reglamentuojantys įstatymaibei jų įgyvendinimą numatantys teisės aktaiaiškiai reglamentuotų energetikos ūkio sektoriuoseveikiančių natūralių monopolijų veiklą,atsakomybę ir valstybinį monopolinių energijospaslaugų apskaitos bei pardavimo vartotojamskainų reguliavimą iki jiems nuosavybės teisepriklausančių energijos perdavimo ar skirstymoįrenginių ribos;• energetikos (elektros, dujų, šilumos, vandens)ūkio sektoriuose veikiančių ūkio subjektųveikla nuo vartotojams nuosavybės (buitiniamsvartotojams – bendrosios dalinės nuosavybės)teise priklausančių energijos perdavimo ar skirstymoįrenginių ribos, energijos pristatymas įnaudojimo vietą, energijos naudojimo sistemųpriežiūra (eksploatavimas), energinio efektyvumodidinimas būtų traktuojami kaip paslauga.Šią veiklą turi reglamentuoti kiti teisės aktai.Valstybė turi nustatyti minimalias šių paslaugų............................................................. 232apimtis, kokybės reikalavimus ir reguliuoti maksimaliaskainas. Taip pat ji turi skatinti, kad šiaveikla užsiimantys ūkio subjektai veiktų konkurencijossąlygomis, o galutinę teikiamų paslaugųkainą reguliuotų rinka;• įvertinus aprūpinimo šiluma sistemų plėtrosir eksploatavimo sąnaudų specifiką, šilumoskainos būtų dvinarės: pastovioji dalis padengtųsistemų plėtros, eksploatavimo sąnaudas ir būtųvartotojų apmokama proporcingai naudojimoar rezervo galiai, o kintamoji dalis apimtų kurosąnaudas šilumos gamybai – ji būtų vartotojųapmokama pagal proporcingai sunaudotos šilumoskiekį;• vartotojams (ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuosenamuose) būtų netrukdomaisuteikta galimybė apsirūpinti karštu vandeniupigiausiu būdu be tarpininko: šilumą karšto vandensporeikiams perkant iš šilumos tiekėjo, o geriamąjįvandenį – iš vandens tiekėjo.Rengiant siūlymus ir išvadas dėl teisės aktųprojektų, reglamentuojančių šilumos ūkio sektorių,tokiais principais vadovautasi ir įgyvendinantkelias veiklos kryptis.Viešumas. Asociacijos ir kitų institucijų organizuojamųsusitikimų, pasitarimų, darbo grupiųprotokolai, aptariami teisės aktų projektai, jiemsteikiamų pastabų, siūlymų projektai ir susiję dokumentaioperatyviai pateikiami asociacijos nariamsbei suinteresuotiems susitikimų dalyviamsir įkeliami į viešai prieinamą asociacijos internetosvetainę.Informacijos sklaida. Asociacija, vykdydama teisėsaktų harmonizavimo veiklą, jos rezultatus,priimtus sprendimus bei nuostatus tiesiogiaiteikia kompetentingoms valstybės valdymo irsavivaldybių institucijoms, vartotojų interesusatstovaujančioms organizacijoms, skelbia viešaiprieinamoje asociacijos interneto svetainėje,rengia ir platina viešus pranešimus žiniasklaidai,dalyvauja jos organizuojamose teminėse priemonėse(straipsniai spaudoje bei interneto por-

taluose, televizijos ir radijo laidos), skaito pranešimusšalies ir užsienio institucijų rengiamoseteminėse konferencijose.Kompetencija. Asociacija, vykdydama teisėsaktų harmonizavimo veiklą ir rengdama teikiamųpastabų, siūlymų projektus, vadovaujasikompetentingų ekspertų atliekamos analizės,rekomendacijų išvadomis bei siūlymais. Stengiamasisusipažinti su viešai prieinamomis teminėmisvalstybės valdymo, mokslo ir mokymoįstaigų parengtomis studijomis, specialistų išvadomisir rekomendacijomis. Asociacija tiesiogiaibendrauja su kompetentingais mokslo, mokymoįstaigų bei asocijuotais ekspertais, užsako tam tikrųprobleminių klausimų sprendimo paieškosir rekomendacijų parengimo studijas, analitinespažymas ar konsultacijas.Bendradarbiavimas. Asociacijos administracija,vykdydama teisės aktų harmonizavimo veiklą,rengdama teikiamų pastabų, siūlymų projektus,tiesiogiai bendradarbiauja su kompetentingomisvalstybės valdymo ir savivaldybių institucijomis,vartotojų interesams atstovaujančiomis organizacijomis,susijusiomis šalies ir užsienio asociacijomis,įmonių specialistais, mokslo ir mokymo įstaigųekspertais, kompetentingais specialistais.Švietimas ir specialistų mokymai. Asociacijos administracija,vykdydama teisės aktų harmonizavimoveiklą, didelį dėmesį skiria teisės aktų taikymopraktikai, įgyvendinimo priemonių problemųanalizei. Ji pati rengia probleminių klausimųteisės aktų taikymo praktikoje komentarus, prireikuspasitelkia specialistus ar ekspertus. Asociacijosspecialistai dalyvauja organizuojant irvykdant teisės aktų taikymo praktikos mokymusasociacijos narių ir vartotojų sistemas aptarnaujantiemsspecialistams.Ypatingas dėmesys šiuo aspektu skirtas Šilumosūkio įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimąnumatančių teisės aktų projektų rengimo irsvarstymo valstybės institucijose procedūroms,įstatymo įgyvendinimą numatančių teisės aktųprojektų analizei, su šilumos ūkio sektoriumi susijusiemsnuostatams. LŠTA atitinkamoms institucijomspateikė su asociacijos nariais suderintussiūlymus bei pastabas. Tenka apgailestauti, kadnepaisant dedamų pastangų tik nedidelė dalisteisės aktams harmonizuoti asociacijos pateiktųpastabų ir siūlymų įvertinti valstybės institucijųpatvirtintuose įstatymo įgyvendinimą numatančiuoseteisės aktuose.Pastaraisiais metais sutartinius šilumos tiekėjų,daugiabučių namų valdytojų (administratorių),prižiūrėtojų ir buitinių vartotojų santykius smarkiaipablogino energetikos ministro patvirtintosgalbūt teisinei sistemai prieštaraujančios naujosredakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimą numatančiųteisės aktų pataisos, 15-osios Vyriausybės irEnergetikos ministerijos organizuotos viešųjųryšių akcijos, Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos priimtos rekomenduojamųšilumos paskirstymo metodų pataisos.Nepaisydama trukdžių ir kai kurių valstybėsvaldymo institucijų pozicijos, LŠTA administracija,vykdydama teisės aktų harmonizavimoveiklą, aktyviai bendradarbiauja ir ateityjekonstruktyviai bendradarbiaus su teisės aktųprojektus rengiančiomis darbo grupėmis, valstybėsinstitucijų, kuruojančių projektus, atstovais,ekspertais bei specialistais, vartotojų interesamsatstovaujančiomis organizacijomis,rengs ir teiks teisės aktų pakeitimo bei papildymoprojektų variantus.2004 metais Lietuvai įstojus į ES ir tapus josnare, mūsų šalies teisės aktai, reglamentuojantysšilumos sektoriuose veikiančių ūkio subjektųtarpusavio santykius ir ypač santykius tarp tiekėjųbei vartotojų, turėjo būti harmonizuoti su ESdirektyvų ir kitų teisės aktų reikalavimais, kuriųprivalo laikytis visi energetikos sektoriai.Studijų rengimas ir išvadų panaudojimasPer 15 metų LŠTA užsakymu atliktos 78 studijosįvairiais probleminiais šilumos ūkio sektoriausklausimais. Visos studijų ataskaitos skelbiamosasociacijos interneto svetainėje www.lsta.lt. Studijosepateikti naujų teisės aktų projektai bei ga-233..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................liojančių teisės aktų pataisų, papildymų projektaibuvo svarstomi asociacijos organizuojamuosedarbo grupių susitikimuose su asociacijos narių,valstybės institucijų bei vartotojų interesamsatstovaujančių organizacijų atstovais. Svarstymorezultatai pateikti susitikimų protokoluose, kurieskelbiami asociacijos interneto svetainėje. Studijosepateikti naujų teisės aktų projektai bei galiojančiųteisės aktų pataisų, papildymų projektaiteisės aktuose nustatyta tvarka pateikti valstybėsinstitucijoms pagal kompetenciją. Apie vykusiasjų derinimo ir priėmimo procedūras asociacijosnariai buvo nuolat informuojami.Viena pirmųjų LŠTA užsakymu atliktų studijų– Lietuvos energetikos instituto Regionų energetikosplėtros laboratorijos 2001 metais atliktasdarbas „Valstybinės ekonominės politikos, įgalinančiosišvesti šalies ūkį iš finansinės krizės, pagrindimas“.Šio darbo vadovas – prof. habil. dr.Matas Tamonis. Darbas skirtas ekonominei valstybėspolitikai, kuri išvestų šalies ūkį iš finansinėskrizės, ir apėmė rekomendacijų teisinei šilumosūkio bazei formulavimą, jų pagrindimą, centralizuotoir decentralizuoto šilumos tiekimo konkurencingumopraradimo priežasčių analizę irinformacinės sistemos sprendimų valstybės politikoslygiu pagrindimui sukūrimą.LŠTA administracija nuolatos domisi kylančiomisaktualiomis šilumos tiekimo įmonių veiklosproblemomis ir pagal galimybes reaguojaį jų sprendimą. Tam buvo užsakoma atlikti tiriamuosiusdarbus – jie tapdavo pagrindu atitinkamomsinstitucijoms rengti tam tikrus norminiusdokumentus.Pavyzdžiui, 2004 metais buvo labai aktualunustatyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrostarifus. Sprendžiant šią problemą atliktasdarbas „Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemospriežiūros maksimalių tarifų skaičiavimopavyzdžiai“ (rengėjas UAB „Sistela“). Šilumos tiekimoįmonėms ne mažiau aktualu buvo tinkamaipasiruošti gauti šiltnamio efektą sukeliančiųdujų taršos leidimus. Tam buvo atliktas darbas............................................................. 234„Rengiamas Nacionalinis šiltnamio efektą sukeliančiųdujų taršos leidimų paskirstymo planas.Ataskaita apie pravestas konsultacijas“ (rengė M.Nagevičiaus įmonė „Ekostrategija“).Studijos buvo rengiamos ir esamiems ar naujairengiamiems įstatymams tobulinti, pavyzdžiui,„Teisinis tyrimas LR Gamtinių dujų įstatymo 14str.“ (rengė Teisės projektų ir tyrimo centras). Tyrimusiekta įvertinti LŠTA Seimui siūlytą ir nepriimtąGamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymoįstatymo projektą. Parengtos studijos Ūkioministerijai – jos tapo atitinkamomis taisyklėmis.Tai Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės(Žin., 2005, Nr. 85-3175) ir Šilumos tinklų iršilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos)taisyklės (Žin., 2005, Nr. 100-3735).2005 metų pradžioje iš savo narių LŠTA gavoesminių pastabų dėl Slėginių vamzdynų naudojimotaisyklių (Žin., 2003, Nr. 97-4363), nes jomisnustatyti reikalavimai garo bei karšto vandensvamzdynams eksploatuoti ir remontuoti neadekvatūstų vamzdynų keliamam potencialiampavojui. 2005 metų sausio 12 dieną LŠTA organizavoįmonių atstovų susitikimą, į kurį buvopakviestas ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovas.Suformulavusi pastabas 2005 metų rugpjūtįLŠTA kreipėsi į Ūkio ministeriją prašydama pakoreguotiSlėginių vamzdynų naudojimo taisykles.Ūkio ministerija pritarė šiam siūlymui ir įpareigojoasociaciją rengti visus klausimus, susijusius sugaro bei karšto vandens vamzdynams taikomųreikalavimų keitimu ir papildymu. Šiems klausimamsspręsti LŠTA 2005 metų spalio pabaigojesudarė darbo grupę. Pagal asociacijos pateiktussiūlymus vėliau taisyklės buvo papildytos.Brangstant iškastiniam kurui vis aktualesnistampa biokuro naudojimas. Todėl ir atliekamosstudijos buvo kreipiamos šia linkme. Vienatokių – „Pirminės energijos kuro diversifikacijoslaipsnio įtaka Lietuvos centralizuoto šilumostiekimo sektoriaus techninei, ekonomineiir aplinkosauginei aplinkai“ (rengė UAB „Ekomodus“).

LŠTA taip pat aktyviai dalyvavo teikiant Ūkioministerijai kitus siūlymus mokslinių tyrimų darbams,numatytiems Nacionalinės energetikosstrategijos įgyvendinimo programos 2005 metųplane. Iš patvirtintų 33 studijų 15 tiesiogiai susijusiossu šilumos ūkiu. Asociacijos administracijasurinko ir įkėlė šiuos darbus į savo internetosvetainę, kad nariai galėtų su jais susipažinti irnaudotis.Įvykus avarijai Telšių miesto šilumos ūkyje, irtechniškai, ir pasitelkiant teisinį reguliavimą suskubtanumatyti prevencines priemones, kadtokie įvykiai nepasikartotų. Atliktas mokslo projektas„Ištirti ir įvertinti daugiabučių gyvenamųjųnamų patalpų temperatūros kitimą atjungus šildymą,įvertinant eksploatacines atitvarų šiluminessavybes ir sandarumą, ir pateikti rekomendacijaspastatų šildymo sistemų apsaugojimui“.Kartu buvo sprendžiami klausimai, susiję su šilumosatpiginimu ir sunaudotos šilumos kiekiomažinimu. Šias tendencijas atspindėjo darbai„Kogeneracijos plėtros įtaka šilumos ir elektroskainoms“ bei „Lietuvos renovuotų daugiabučiųgyvenamųjų namų grupės šilumos suvartojimomonitoringas ir išvados“.Dėl avarijos Telšiuose inicijuota studija „Šilumosperdavimo tinklų ir pastatų vidaus šildymo,karšto vandens sistemų optimalių, saugių, efektyviųdarbo režimų ir priemonių jiems įdiegtianalizė bei rekomendacijų dėl šios srities teisinioreglamentavimo tobulinimo parengimas“. Numatytųrengti studijų temas (2006 metais asociacijosadministracija didžiausią dėmesį planavoskirti tolesniam šilumos ūkį reglamentuojančių,ypač technologijų reikalavimus, teisės aktų harmonizavimui)didele dalimi paskatino avarijaTelšiuose, taip pat nevienareikšmiškas šio įvykiotyrime dalyvavusių institucijų galiojančių teisėsaktų atskirų nuostatų vertinimas ir išryškėję teisėsaktų trūkumai reglamentuojant ekstremaliosesituacijose visų šilumos ūkio subjektų veiksmųkoordinavimą, pareigas, teises ir atsakomybę.LŠTA administracija, sudarydama darbo ir autorinessutartis su studijų pagal patvirtintas temasrengėjais, kėlė uždavinius apibendrinti galiojančiųteisės aktų, reglamentuojančių sistemų(gamybos šaltinių, perdavimo sistemų, pastatųšildymo ir karšto vandens sistemų) įrengimą beieksploatavimą ir suformuluoti studijoms reikalavimus,susijusius su avaringumo prevencija beiavarijų sukeliamų padarinių minimizavimu.Galiojantys teisės aktai turi būti iš dalies keičiami,nes jau sukurta nauja šilumos perdavimotinklų įranga ir medžiagos, diegiami nauji statybosbūdai. Todėl turi būti taikomas juos atitinkantisdarbo režimas, diagnostika, prevencinėsbandymų, patikimumo užtikrinimo priemonės – atsižvelgiantį sukauptą patirtį visa tai būtina teisiškaireglamentuoti.Teisės aktuose turi būti reglamentuoti techniniaireikalavimai, susiję su šilumos perdavimotinklų projektavimu bei įrengimu, leistina temperatūrair norminiai leistini šilumos srautai. Išteisės aktų turi būti pašalintos esamos nuorodosį negaliojančius teisės dokumentus, peržiūrėti irpakeisti taikymo, įrengimo požiūriu pasenę reikalavimai,atsižvelgiant į griežtesnius energijostiekimo patikimumo, taupymo bei aplinkosaugosreikalavimus.Būtina atlikti pastatų šildymo ir karšto vandenstiekimo sistemų apsaugos esant avarineisituacijai šilumos perdavimo tinkluose taikomųpriemonių analizę ir parengti rekomendacijas dėlšių priemonių taikymo teisinio reglamentavimo.Galiojantys teisės aktai turi būti papildyti priedaisbei nuostatais, kurie ekstremaliomis klimatosąlygomis, įvykus sutrikimams ar avarijoms, užtikrintųsaugų šilumos perdavimo tinklų ir pastatųvidaus šildymo, karšto vandens tiekimo sistemųdarbo režimą, taikant šiuolaikinius įrenginių diagnostikosmetodus ir priemones, griežtinantpasiruošimo ekstremalioms darbo sąlygomsreikalavimus bei kontrolę, harmonizuojant norminiusir eksploatavimą reglamentuojančius teisėsaktus – juose turi būti aiškiai nustatytos visųšilumos ūkio sektoriuje veikiančių ūkio subjektųteisės, pareigos ir atsakomybė už sutrikimų, avarijųprevenciją bei veiksmus juos lokalizuojant,235..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................likviduojant, taip pat išsaugant turtą nuo sugadinimo.Reikia atlikti šilumos gamybos, perdavimo irnaudojimo teisinio reguliavimo klausimų, susijusiųsu ES teisės aktų nuostatų perkėlimu į šaliesteisės aktus, bei Šilumos ūkio įstatymo ir joįgyvendinimą numatančių teisės aktų taikymopraktikos analizę, išanalizuoti esamą situaciją irpateikti pagrindinių šių teisės aktų harmonizavimosu kitais teisės aktais nuostatų rekomendacijas.LŠTA administracija, sudarydama darbo ir autorinessutartis su studijų pagal patvirtintas temasrengėjais, pasiūlė iš dalies keisti šiuos teisėsaktus:• Saugos taisyklės eksploatuojant šilumosįrenginius (Žin., 1999, Nr. 80-2372);• Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimotaisyklės (Žin., 2002, Nr. 6-252);• Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės(Žin., 2003, Nr. 97-4363);• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginiųpriežiūros (eksploatacijos) taisyklės (Žin.,2005, Nr. 100-3735);• Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimųtyrimo ir apskaitos nuostatai (Žin., 2001, Nr. 110-4010);• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemospriežiūros tvarka (Žin., 2003, Nr. 70-3194);• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės(Žin., 2003, Nr. 70-3193);• Statybos techninis reglamentas STR1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005,Nr. 4-80);• Statybos techninis reglamentas STR1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamaisnaudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475);• Statybos techninis reglamentas STR2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“(Žin., 2005, Nr. 75-2729).Rengiant studijas, pagal pateiktas užduotisatlikus teisės aktų analizę, nustatyta, kad papildomaiiš dalies keistini šie teisės aktai:............................................................. 236• Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemųpriežiūros sutarčių standartinės sąlygos (Žin.,2003, Nr. 70-3195);• Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčiųstandartinės sąlygos (Žin., 2003, Nr. 70-3195);• Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių subuitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos(Žin., 2003, Nr. 70-3201);• Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktųįrengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 30-945).Įvertindama didžiules numatomas norminiųdokumentų korekcijas, LŠTA administracija aktyviaibendradarbiavo su studijas rengiančiomisdarbo grupėmis, ypač aptariant pagal pateiktasužduotis teisės aktų pakeitimo ir papildymo projektųvariantus. Aptarimas vyko asociacijos organizuojamuosedarbo grupių susitikimuose suįmonių atstovais. Informacija probleminiais klausimaisapie pateiktus tarpinius projektus buvosiunčiama įmonėms. Ypač aktualiems specifiniamsklausimams aptarti buvo kviečiami vadovaujamiejiįmonių specialistai: technikos direktoriai,įmonių rinkodaros darbuotojai ir specialistai.Planuodama 2007 metų veiklą LŠTA administracijadidžiausią dėmesį numatė skirti šilumosūkį reglamentuojantiems, ypač technologijų reikalavimustenkinantiems, teisės aktams, kurie dideledalimi lėmė aplinkosaugos bei visų šilumosūkio subjektų veiksmų koordinavimą, harmonizuoti.Buvo tęsiamas pasiruošimas naudoti biokurą.Tuo tikslu atlikta galimybių studija „Pelenų,susidarančių šilumos tiekimo įmonėse, deginantmedieną panaudojimas“.Atlikta šilumos gamybos, perdavimo ir naudojimoteisinio reguliavimo klausimų, susijusių suES teisės aktų nuostatų perkėlimu į šalies teisėsaktus, bei Šilumos ūkio įstatymo ir jo įgyvendinimąnumatančių teisės aktų taikymo praktikosistoriniu aspektu analizė, pateiktos pagrindinėsteisės aktų harmonizavimo su kitais teisės aktaisnuostatų rekomendacijos.2008 metais atlikta naujos redakcijos Šilumosūkio įstatymo nuostatų dėl šilumos ūkio sekto-

iuje veikiančių ūkio subjektų apskritai ir konkrečiaišilumos tiekėjų, karšto vandens tiekėjųir šilumos bei karšto vandens vartotojų santykiųkoncepcinių priemonių ir nuostatų lyginamojianalizė. Surinktų ir išanalizuotų teisės aktų duomenųpagrindu parengtos rekomendacijos dėlŠilumos ūkio įstatymo nuostatų teikėjų ir vartotojųsantykių koncepcinių priemonių reglamentavimobei nuostatų harmonizavimo įstatymąįgyvendinančiuose teisės aktuose apskritai irūkio ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo irvartojimo taisyklėse konkrečiai. Šios analizės pagrinduLŠTA Ūkio ministerijai pateikė pastabų irsiūlymų. Didelė dalis jų buvo įgyvendinta ūkioministro patvirtintose naujos redakcijos Šilumostiekimo ir vartojimo taisyklėse.Atlikta su naujos redakcijos Šilumos ūkio įstatymopakeitimo įstatymu susijusių teisės aktųnuostatų, reglamentuojančių pastato šildymo,karšto vandens sistemos priežiūros ir specialiųjųšilumos ūkio planų rengimo tvarką, analizė.Surinktų ir išanalizuotų teisės aktų duomenų pagrinduparengtos rekomendacijos dėl Šilumosūkio įstatymo nuostatų teikėjų, daugiabučiųnamų valdytojų (administratorių), pastato šildymobei karšto vandens sistemų prižiūrėtojų irvartotojų santykių koncepcinių priemonių pastatošildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrosorganizavimo reglamentavimo ir nuostatųharmonizavimo įstatymą įgyvendinančiuose teisėsaktuose apskritai ir konkrečiai ūkio ministrotvirtinamos tvarkos taisyklėse. Surinktų ir išanalizuotųteisės aktų duomenų pagrindu parengtosrekomendacijos dėl Šilumos ūkio įstatymonuostatų rengiant specialiuosius savivaldybiųšilumos ūkio planus reglamentavimo ir nuostatųharmonizavimo įstatymą įgyvendinančiuoseteisės aktuose apskritai bei aplinkos ir konkrečiaiūkio ministro tvirtinamose taisyklėse. Šios analizėspagrindu LŠTA Ūkio ministerijai pateikė pastabųir siūlymų.LŠTA užsakymu 2009 metais atlikti du ir pradėtidar du tiriamieji darbai-studijos. Darbo „Biokogeneracijosskatinimo Lietuvoje įvertinimas irpasiūlymai rėmimo bei kainodaros mechanizmųtobulinimui“ tikslas – parengti kainodaros metodikąbiokogeneracinėms jėgainėms, numatantsupirkimo tarifų skaičiavimo principus ir jų koregavimąpagal rinkos faktorius. Darbo uždaviniai– surinkti ir išanalizuoti ES taikomus skatinimomechanizmus, palyginti juos su veikiančiaisLietuvoje, išanalizuoti taikomas technologijas irjų eksploatavimo duomenis, įvertinti investicijasį biokogeneracines jėgaines, išanalizuoti kliūtisbiokogeneracijos plėtrai ir pateikti siūlymų. Taippat visa tai įvertinti kainodaros metodikoje, kurileistų prognozuoti supirkimo kainas ir būtinasinvesticijų grąžos sąlygas, išanalizuoti kitas kliūtisbiokogeneracijos plėtrai ir pateikti esminiussiūlymus problemoms spręsti.Kitas darbas – „Europos šalių CŠT vystymositendencijų ir perspektyvos analizė ir Lietuvosšilumos ūkio plėtros strateginių nuostatų pagrindimas“– parengtas vadovaujantis „Euroheat& Power“ 34-ojo kongreso, vykusio 2009 metųgegužės 25–26 dienomis Venecijoje (Italija), pranešimųmedžiaga. Čia analizuojamos problemosir galimybės įgyvendinti biokurą bei kitus vietosenergijos išteklius naudojančių įrengimų plėtrąšilumos ūkyje, pateikiamos rekomenduojamosatsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą skatinančiospriemonės planuojamoms šaltinių naudojimoapimtims pasiekti.LŠTA taip pat aktyviai dalyvavo rengiantLietuvos energetikos instituto atliekamą tiriamąjįmokslinį darbą „Šalies savivaldybėse esamųatsinaujinančių energijos išteklių (biokuro,hidroenergijos, saulės energijos, geoterminėsenergijos) ir komunalinių atliekų panaudojimasenergijai gaminti“, kurį užsakė Energetikos ministerija.Pagrindiniai šio darbo, kuris apėmė šilumos,elektros ir transporto sektorius, tikslai – įvertintibiokuro potencialą šalyje, išanalizuoti biokurogamybos, naudojimo galimybes ir pateikti rekomendacijasdėl tikslingos biokuro naudojimoplėtros. Taip pat – parengti mokslinės bei inžinerinėspraktikos studiją, kurios nuostatais galėtų237..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................būti įgyvendinama darni trumpalaikė bei ilgalaikėLietuvos regioninė atsinaujinančių energijosišteklių bei komunalinių atliekų naudojimoplėtra energetikoje – Nacionalinės energetikosstrategijos, Nacionalinės energijos vartojimoefektyvumo didinimo programos, Kogeneracijosplėtros plano pagrindais.Paaiškėjus, kad didžioji dalis šilumos ir karštovandens vartotojų ne iki galo suvokia su šildymususijusias problemas, 2009 metais nuspręstaparengti jiems skirtą leidinį „Šilumos vartotojovadovas“. Tai informacinis metodinis leidinys sušilumos ūkiu susijusiems subjektams apie efektyviusšilumos gamybos, perdavimo, naudojimoprocesus ir esmines teisinio reguliavimo ypatybes.Šį beveik 300 puslapių leidinį parengė bendraautoriųkolektyvas: dr. doc. Juozas Gudzinskas,dr. doc. Valdas Lukoševičius, habil. dr. prof.Vytautas Martinaitis, dr. doc. Edvardas Tuomas.Šis leidinys skirtas daugiabučių gyvenamųjųnamų gyventojams, pastatų savininkams, daugiabučiųnamų valdytojams ar administratoriams,pastatų šildymo ir karšto vandens sistemųprižiūrėtojams bei visiems fiziniams, juridiniamsasmenims, susijusiems su šilumos tiekimo organizavimu.2010 metais LŠTA užsakymu atlikta eilė studijų-tiriamųjųmokslinių darbų, kur analizuojamaatsinaujinančių energijos išteklių naudojimo,plėtros ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemųtema, daugiabučių namų šildymo bei karšto vandenssistemos. Paminėtinos kelios Lietuvos energetikoskonsultantų asociacijos atliktos studijos:• „Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrosLietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sistemoseprograma“. Darbo tikslas – išanalizuoti esamusįrengtus Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimosistemų šilumos bei elektros gamybos įrenginius,jų techninius parametrus, susidėvėjimo laipsniusir atnaujinimo poreikius. Taip pat studijoje nagrinėjamassistemų apkrovimo režimas, būsimišilumos naudojimo pokyčiai, galimos atsinaujinančiųenergijos išteklių plėtros galimybės;............................................................. 238• „Dėl „mažiausių kaštų“ principo taikymo Lietuvosatsinaujinančių energijos išteklių plėtrosstrategijoje“. Darbo tikslas – patikrinti, ar 2010metų birželio 21 dieną Vyriausybės nutarimu Nr.789 priimta Nacionalinė atsinaujinančių energijosišteklių plėtros strategija neprieštarauja pagrindiniamES direktyvos 2009/28/EB ir strategijosprincipui – siekti įgyvendinti atsinaujinančiųenergijos išteklių plėtrą mažiausiomis sąnaudomisir kuriant didžiausią pridėtinę vertę. Tuo tiksluatliktas strategijoje numatytų technologiniųžaliosios elektros gamybos būdų palyginimasmažiausių sąnaudų aspektu, pasitelkiant keliasekonominio vertinimo metodikas;• „Atsinaujinančių energijos išteklių plėtracentralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje“. Darbotikslas – nustatyti, kokias žaliosios šilumos irelektros energijos apimtis iš atsinaujinančių ištekliųir kokiomis sąnaudomis būtų galima realiaigaminti Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimosektoriuje, šilumą ir elektrą bendrai gaminantkogeneraciniuose įrenginiuose. Maksimali atsinaujinančiųišteklių plėtra Lietuvos centralizuotošilumos tiekimo sektoriuje smarkiai prisidėtųprie Lietuvos energetinio nepriklausymosiekio, stiprintų šalies ekonomiką ir kurtų svariąsu aplinkosauga susijusią naudą. Siekta pateiktianalitinę medžiagą ir išvadas, kurios galėtų būtinaudojamos Nacionaliniam atsinaujinančių ištekliųenergijos veiksmų planui, Nacionalinėsatsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijaiatnaujinti, naujajam Atsinaujinančių ištekliųenergetikos įstatymui bei Nacionalinės energetikosnepriklausomybės strategijos projektamstobulinti. Numatyta įvertinti, kaip mažiausiųsąnaudų principą atitinka Lietuvos valdininkųparengtas ir patvirtintas Nacionalinis atsinaujinančiųišteklių energijos veiksmų planas, ir atliktianalizę pasitelkiant kelias skirtingas ekonominiovertinimo metodikas;• „Dėl CŠT sektoriaus teisinių, ekonominių beitechninių rodiklių Lietuvoje ir kitose pereinamosiosekonomikos šalyse“. Studijos tikslas – įver-

tinti Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo padėtįkaimyninių valstybių ir ES kontekste. Darbeišanalizuoti šilumos tiekimo sektoriai atskirosevalstybėse, palygintos pagrindinės jų charakteristikos,objektyviai įvertinta Lietuvos centralizuotošilumos tiekimo sektoriaus būklė įgyvendinuspagrindines ekonomikos reformas;• „Dėl atskiro buto atsijungimo nuo daugiabučionamo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos“.Darbo tikslas – apžvelgti centralizuotošilumos tiekimo specifiką Lietuvoje. Įvardytosskirtingo šilumos naudojimo priežastys pastatuoseir šilumos kainai įtaką darantys veiksniaiskirtingose šilumos tiekimo įmonėse. Įvertintaatskiro buto daugiabutyje atjungimo nuo pastatošildymo sistemos tvarka pagal Lietuvoje galiojančiusteisės aktus. Taip pat atliktas ekonominisatskiro buto šildymo gamtinėmis dujomis ir centralizuotaitiekiama šiluma palyginimas, nustatytitokio atsijungimo padariniai likusiems vartotojamsir visai šildymo sistemai. Suformuluotosišvados ir siūlymai.Pastaraisiais metais ne tik plėtėsi šilumos gamintojųbei tiekėjų darbai, bet ir vis dažniau atsirasdavoatskirų šilumos vartotojų ar jų grupiųbandymų vienaip ar kitaip mažinti išlaidas patalpomsšildyti ir karštam vandeniui. LŠTA, siekdamaskleisti gerą patirtį ar norėdama apsaugotinuo nepagrįstai reklamuojamų iniciatyvų, sudarančiųtik apgaulingą gero sprendimo įspūdį,2011 metais užsakė atlikti novatoriškų sprendimųstudijas. Iš tokių paminėtina „Šilumos siurbliopanaudojimo Alytaus daugiabučiame nameanalizė“. Ši studija aktuali tuo, kad daugiabučiųnamų modernizavimas Lietuvoje šiuo metu yralabai plačiai paplitusi tema. Žiūrint iš šalies galimadaryti išvadą, kad kol kas tai tik ir lieka kalbosnesiimant konkrečių darbų. Tačiau labai puiku,kad, nors ir retai, vis dėlto atsiranda iniciatyviųdaugiabučių namų savininkų, kurie sugeba susitartitarpusavyje ir bando savo būste taikyti priemones,lengvinančias gyvenimą ateityje.Šios analizės objektas – daugiabutis namasAlytaus mieste – vienas pavyzdžių, kai savininkaisusikūrė mišrią šilumos šaltinio sistemą panaudodamidalį atsinaujinančiosios energijos.Kitam objektui išanalizuoti skirtas darbas„Daugiabučio namo centralizuoto šilumostiekimo alternatyvų analizė“. Išnagrinėtas vienodaugiabučio namo Panevėžio mieste atsijungimonuo centralizuoto šilumos tiekimotinklo tikslingumas. Atliktoje techninėje beiekonominėje analizėje išnagrinėti du atvejai. Pirmas– be projekto, t. y. nieko nekeičiant, paliekantbuvusią situaciją. Antras variantas – daugiabučionamo šilumos tiekimo decentralizavimasrekonstruojant šildymo sistemą ir įrengiantgamtinių dujų deginimo katilinę. Papildomainagrinėtas saulės kolektorių sistemos integravimasį dujinę katilinę.Pagal gautus faktinius šilumos tiekimo įmonėsduomenis apskaičiuoti norminiai 3 šildymosezonų šilumos poreikiai nagrinėjamam daugiabučiui.Vadovaujantis modernizavimo investicijųdydžiu, energijos kainomis ir prognozuojama jųdinamika, apskaičiuoti pinigų srautai 20 metųlaikotarpiui. Gauta grynoji dabartinė vertė atsijungusyra gerokai neigiama, negu pasirenkantvariantą be projekto.2011 metais LŠTA užsakymu baigta didelėsapimties studija „2011–2020 metų kompleksinėsinvesticinės programos centralizuoto šilumos tiekimosektoriuje parengimas ir įgyvendinimo priemoniųsukūrimas“. Studija pradėta 2010 metais, jąatliko Lietuvos energetikos instituto, Kauno technologijosuniversiteto mokslininkai ir Lietuvosenergetikos konsultantų asociacijos specialistai.Kompleksinė investicinė centralizuoto šilumostiekimo sektoriaus programa – tai dokumentas,numatantis racionalią sektoriaus plėtrą2011–2020 metų laikotarpiu ir įvertinantisinvesticinių lėšų poreikį. Centralizuoto šilumostiekimo sektorius plėtrą charakterizuoja centralizuotaitiekiamos šilumos gamybos technologijųkitimo dinamika 2011–2020 metais (įrengtosgalios, technologijų įvedimo į eksploatavimą arišvedimo iš jos dinamika, šilumos gamybos apimtyspagal atskiras technologijų grupes, nau-239..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................dojamo kuro apimtys ir t. t.). Šilumos gamybostechnologijų kitimo dinamika įvertina prognozuojamuscentralizuotai tiekiamos šilumos poreikius,centralizuoto šilumos tiekimo sektoriausryšius su kitais sektoriais (elektros gamybos, kurotiekimo ir kt.), teisinę ir normatyvinę aplinką, kuriąlemia studijoje apžvelgtos ES direktyvos, nacionaliniaidokumentai ir kuri atitinka minimaliųšalies energetikos ūkio raidos sąnaudų kriterijų.Tokiu būdu kompleksinė investicinė programaatspindi tas centralizuoto šilumos tiekimosektoriaus investicijų apimtis, kurias lemia aprašytasektoriaus plėtra. Kompleksinė investicinėprograma apima investicijas centralizuoto šilumostiekimo sektoriaus generuojančių galių plėtrai,sektoriaus šilumos tiekimo sistemos plėtrai,jam modernizuoti ir atkurti, taip pat investicijasgamtosaugos priemonėms įgyvendinti.Asociacija savo nariams išplatino ir viešai peržiūraiį interneto svetainę www.lsta.lt įkėlė užsienioinstitucijų užsakymu atliktas studijas:• „Regulatory Implications of District Heating:Capacity Building for Sustainable EnergyRegulation in Eastern Europe and Central Asia“(vienas autorių – dr. Valdas Lukoševičius);• „Regulatory Implications of EnergyEfficiency Policies: Capacity Building forSustainable Energy Regulation in EasternEurope and Central Asia“;• „Renewable Energy Regulation: CapacityBuilding for Sustainable Energy Regulation inEastern Europe and Central Asia“;• „Vulnerable Customers and PossibleSupport Schemes: Capacity Building forSustainable Energy Regulation in EasternEurope and Central Asia“;• „Heat Roadmap Europe. First initial prestudyfor expansion of district heating in EU27“.Asociacijos gaunami ir rengiami raštai,kreipimaisiVisi teisės aktų projektai, asociacijos rengiamiraštai ar derinti gauti institucijų raštai, susiję su............................................................. 240šilumos tiekimo įmonių veikla, ir kita ypač aktualibei svarbi informacija siunčiama įmonėmsderinti, su ja susipažįstama kasdien. Vidutiniškaiper metus išsiunčiama per 700 įvairių pranešimųįmonėms aktualiais klausimais ir apie 200 su asociacijosnariais suderintų raštų dėl šilumos ūkiosektoriuje veikiančių subjektų ir vartotojų interesųatstovavimo, adresuojamų valstybės institucijoms.Šilumos tiekimo įmonėms inicijuojant, LŠTAkartu su panašiomis asociacijomis rengia kreipimusisį valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas,kuriuose prašoma atkreipti dėmesį įšilumos ūkio sektoriuje kylančius probleminiusklausimus. Paminėtini šie svarbesni LŠTA atskiraiar bendrai su kitomis asociacijomis kreipimaisi įvalstybės institucijas:• 2001 metų gegužės 25 dieną LŠTA, Estijoselektros ir šilumos asociacija bei Latvijos centralizuotošilumos tiekimo įmonių asociacija atvirulaišku kreipėsi į Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybesdėl tolesnio centralizuoto šilumos tiekimoir kogeneracijos plėtros;• 2005 metų spalio 3 dieną išplatintas bendrasLietuvos elektros energetikos asociacijos, Lietuvosvandens tiekėjų asociacijos ir LŠTA kreipima-

sis į Seimą bei Vyriausybę „Dėl šalies teisės aktų,reglamentuojančių energetikos (elektros, dujų,šilumos, vandens) ūkio veiklą, tobulinimo“;• 2006 metų sausio 5 dieną išplatintas LŠTAkreipimasis į Lietuvos Respublikos Ministrą PirmininkąAlgirdą Mykolą Brazauską „Dėl gamtiniųdujų kainų įtakos centralizuotai tiekiamos šilumoskainoms“;• 2006 metų vasario 7 dieną išplatintas bendrasLietuvos savivaldybių asociacijos, LŠTA, Lietuvosvartotojų asociacijos, asociacijos Lietuvosbutų ūkio ir Lietuvos daugiabučių namų savininkųbendrijų federacijos kreipimasis į Seimą ir Vyriausybę„Dėl padėties šilumos ūkyje“;• 2006 metų rugsėjo 12 dieną LŠTA išplatinokreipimąsi į Lietuvos Respublikos Ministrą PirmininkąGediminą Kirkilą „Dėl didėjančių centralizuotaitiekiamos šilumos kainų“;• 2008 metų liepos 15 dieną priimtas bendrasRespublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų,Lietuvos miško savininkų asociacijos, Lietuvoskomunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos,LŠTA ir asociacijos LITBIOMA kreipimasis į šaliesPrezidentą Valdą Adamkų, Seimo PirmininkąČeslovą Juršėną ir Ministrą Pirmininką GediminąKirkilą, kuriuo raginama atkreipti dėmesį į gresiančiąenergetikos krizę;• 2008 metų gruodžio15 dieną išplatintas LŠTAkreipimasis į visas politines partijas „Dėl susidariusioskrizinės situacijos Lietuvos šilumos ūkyje“;• 2009 metų gruodžio 1 dieną išsiųstas bendrasLŠTA ir Lietuvos elektros energijos gamintojųasociacijos raštas energetikos ministrui ArvyduiSekmokui „Dėl galimybės sumažinti elektrosenergijos kainą 2010 metais“. Rašto kopija išsiųstašalies Prezidento kanceliarijai, Vyriausybei,Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei, Seimo Ekonomikoskomitetui, Valstybinei kainų ir energetikoskontrolės komisijai, Lietuvos Respublikosvalstybės kontrolei;241..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................• 2011 metų kovo 15 dieną išsiųstas LŠTAraštas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolėskomisijai „Dėl viešai paskelbtos informacijosapie Lietuvos šilumos tiekėjų veiklą pagrįstumotyrimo“. Rašto kopija nusiųsta Ministro Pirmininkokancleriui, Energetikos, Teisingumo, Aplinkosministerijoms, Valstybės kontrolei, Valstybineienergetikos inspekcijai, Lietuvos metrologijosinspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugostarnybai, Generalinei prokuratūrai, Specialiųjųtyrimų tarnybai;• 2011 metų rugpjūčio 17 dieną LŠTA išplatinokreipimąsi į AB SEB banko prezidento patarėjąGitaną Nausėdą „Dėl viešai paskleistos tikrovėsneatitinkančios informacijos paneigimo“;• 2012 metų gegužės 29 dieną, 2012 metųbirželio 26 dieną ir 2012 metų rugpjūčio 8 dienąišsiųsti LŠTA raštai ir kreipimasis į valstybėsinstitucijas „Dėl viešai skelbiamos šilumos ūkiopertvarkos“;• 2012 metų liepos 12 dieną išsiųstas LŠTAraštas Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvosmiestų ir rajonų savivaldybių merams, Lietuvosmiestų ir rajonų savivaldybių tarybų nariams „Dėlgalimybės nedelsiant sumažinti šilumos kainasvisoje Lietuvoje“;• 2012 metų rugsėjo 11 dieną išplatintas LŠTAtarybos pirmininko Andriaus Janukonio kreipimasisį Seimo bei Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybiųtarybų narius, kuriuo raginama palaikytiiniciatyvą, skirtą Lietuvos miestų žmonesišvaduoti nuo didžiulių mokėjimų už šilumą.Visi LŠTA rengti raštai ir bendri kreipimaisi įvalstybės institucijas nuolatos derinami su asociacijosnariais, o galutiniai raštų variantai persiunčiamisusipažinti.bei vartotojų interesams atstovaujančių institucijųatstovų susitikimai (pirmadieniais – energetikosekspertų, penktadieniais – darbo grupių dėlŠilumos ūkio įstatymo poįstatyminių teisės aktųįgyvendinimo). Susitikimuose svarstomi su energetikos(šilumos, elektros, dujų ir vandens) veiklasusijusių įstatymų ir jų įgyvendinimą numatančiųteisės aktų projektai, su teisės aktų harmonizavimoproblemomis ir jų įgyvendinimo praktikasusiję klausimai. Į susitikimus aktualiausiaisklausimais nuolatos kviečiami įmonių vadovai,technikos direktoriai, vadovaujamieji rinkodarosdarbuotojai ir specialistai.Energetikos ekspertų susitikimaiKiekvieną pirmadienį LŠTA būstinėje vykstaenergetikos ekspertų pasitarimai. Nuo pirmojotokio pasitarimo 2009 metais jau įvyko per 200susitikimų. Jų metu aptariami aktualiausi šilumosūkio sektoriaus klausimai ir ieškoma geriausiųsprendimų iškilusioms problemoms spręsti.Per metus vidutiniškai įvyksta per 50 tokių energetikosekspertų susitikimų su valstybės institucijų,nepriklausomų ekspertų, įmonių atstovais.Juose analizuojamos LŠTA ir valstybės institucijųužsakymu atliekamų šilumos ūkio plėtros ir perspektyvųanalizės studijų darbo grupių ataskaitos,Darbo grupių susitikimai, pasitarimaiLŠTA iniciatyva kas savaitę vyksta Šilumosūkio įstatymą, jo įgyvendinimą numatančių ir sujuo susijusių teisės aktų rengimo darbo grupių,asociacijos narių, ekspertų, valstybės valdymo............................................................. 242Kiekvieną pirmadienį LŠTA vyksta energetikosekspertų pasitarimai.

aktualūs ES ir mūsų šalies teisės aktų projektai,probleminiai naujų teisės aktų taikymo praktikosklausimai, inicijuojami nauji teisės aktai,jau galiojančių teisės aktų pakeitimai, priimamisprendimai dėl kreipimųsi į valstybės institucijasįvairiais šilumos ūkio sektoriui ypač svarbiaisklausimais.LŠTA administracija aktyviai bendradarbiaujasu teisės aktų projektus rengiančiomis darbogrupėmis, valstybės institucijų, kuruojančiųprojektus, atstovais, ypač aptariant teisės aktųpakeitimo ir papildymo projektų variantus. Ypatingasdėmesys skiriamas Šilumos ūkio įstatymopakeitimų ir papildymų projektams, šio įstatymoįgyvendinimą numatančių teisės aktų pakeitimų,papildymo projektams.LŠTA administracija aktyviai bendradarbiaujasu studijas ir konsultacines bei analitines pažymasrengiančiomis darbo grupėmis – jos atliekadarbus pagal LŠTA pateiktas užduotis. Šių darbųrezultatai tampa motyvais inicijuoti vienų arkitų teisės aktų pakeitimus, teikti pastabas teisėsaktų projektams, rekomendacijas Vyriausybei,ministerijoms, Seimo nariams, Valstybinei kainųir energetikos kontrolės komisijai bei kitoms institucijoms,dalyvaujančioms šilumos ūkio sektoriausveikloje.Asociacija kiekvienų metų pradžioje rengiamokslininkų ir ekspertų susitikimą šilumos ūkiosektoriaus uždaviniams aptarti. 2013 metų sausio7 dieną vyko kasmetis tokio pobūdžio susitikimas,kuriame dalyvavo beveik 50 šilumos ūkiosektoriaus specialistų. Pranešimus skaitė Lietuvosenergetikos konsultantų asociacijos prezidentasdr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos energetikos institutoatstovas prof. dr. Vaclovas Miškinis, Kaunotechnologijos universiteto atstovas dr. KęstutisBuinevičius, UAB „Cowi Lietuva“ Energetikosskyriaus projektų vadovė Jolanta Žaltkauskienė,Lietuvos energetikos instituto, Regionų energetikosplėtros laboratorijos vadovas dr. VaclovasKveselis ir Vilniaus Gedimino technikos universitetoPastatų energetikos katedros vedėjas prof.dr. Vytautas Martinaitis.Darbo grupės dėl Šilumos ūkio įstatymopoįstatyminių teisės aktųįgyvendinimo susitikimaiNaujai priimtų teisės aktų, jų taikymo praktikos,teisės aktų projektų visose rengimo beisvarstymo institucijose stadijose, asociacijosspecialistų ir narių keliamų probleminių klausimųaptarimas vyksta penktadieniais. Siekiantkuo didesnio viešumo, darbo grupių susitikimuosekviečiami dalyvauti vartotojai, atsakingiejikitų asociacijų interesams atstovaujančiųinstitucijų darbuotojai, o susitikimų protokolai irjų metu aptarti dokumentai įkeliami į asociacijosinterneto svetainę www.lsta.lt. Vidutiniškai permetus tokių susitikimų įvyksta per 50. Nuo pirmojodarbo grupės susitikimo 2002 metų rugsėjo27 dieną, kai pradėtas rengti ir derinti Šilumosūkio įstatymo projektas (vadovas dr. EdvardasTuomas), jau įvyko 474 tokie pasitarimai. Šiuometu susitikimus organizuoja ir juos veda LŠTAviceprezidentas Romaldas Morkvėnas. Apieįvykusius ir būsimus susitikimus nuolatos informuojamiLŠTA nariai. Visų susitikimų protokolainuo 2002 metų skelbiami asociacijos tinklalapyjewww.lsta.lt.2013 metų sausio 7 dieną vyko kasmetis mokslininkų ir ekspertųpasitarimas šilumos ūkio sektoriaus uždaviniams aptarti.243..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Kiekvieną penktadienį vyksta darbo grupių susitikimai sušilumos vartotojus ginančiomis institucijomis.ES struktūrinė paramaPasitelkiant ES struktūrinę paramą nuosekliaimažinami socialiniai bei ekonominiai skirtumaitarp ES šalių narių ar atskirų regionų. Pamatinėsvertybės – tai solidarumas ir sanglauda. Solidarumas– nes paramos tikslas yra padėti palygintisu ES vidurkiu ekonomiškai ir socialiai skurdesniemsregionams. Sanglauda – nes pajamų beiturtinių skirtumų tarp skurdesnių ir turtingesniųregionų mažinimas yra naudingas visiems. Šiaipolitikai skiriama daugiau kaip trečdalis ES biudžeto.ES reglamentai numato, kad kiekvienas struktūrinisfondas gali finansuoti tam tikrus tikslusįgyvendinančias priemones. 2007–2013 metųfinansiniu laikotarpiu ES struktūrinė parama skiriamašiems prioritetams:• konvergencijos prioritetas skirtas ne tokiomsišsivysčiusioms šalims narėms bei regionams.Šiam prioritetui skiriama apie 82 proc. visų ESsanglaudos politikai numatytų lėšų;• regioninio konkurencingumo ir užimtumoprioritetas skirtas labiau išsivysčiusiems regionams,kurie negali gauti paramos pagal konvergencijosprioritetą. Šiam prioritetui siūlomaskirti apie 16 proc. visų ES sanglaudos politikainumatytų lėšų;............................................................. 244• Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetasskirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaussienų ir tarp šalių narių tam tikrose teritorinėsezonose. Šiam prioritetui siūloma skirti apie2,5 proc. visų ES sanglaudos politikai numatytųlėšų. Jis pakeistų INTERREG iniciatyvą.2007–2013 metų ES struktūrinė parama Lietuvaiskiriama pagal konvergencijos ir Europosteritorinio bendradarbiavimo prioritetus.ES struktūriniai fondai:• Europos regioninės plėtros fondas regionamsteikia įvairią finansinę paramą. Jis numatoinvesticijas į gamybą (siekiant kurti ir išsaugoti ilgalaikesdarbo vietas), į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas,energetiką, planuojant centriniusES regionus sujungti su periferiniais), darbovietų kūrimą, paramą smulkiajam ir vidutiniamverslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai,mokslo tyrimai), technologijų plėtrą;• Europos socialinis fondas remia projektus,kuriais sprendžiamos socialinės (pirmiausia užimtumo)problemos, finansuoja švietimą ir profesinįmokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą,mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo,profesinio mokymo sistemų tobulinimą;• Sanglaudos fondas įsteigtas pagal Mastrichtosutartį, įsigaliojusią 1993 metais. Sanglaudosfondo parama skiriama dideliems transporto iraplinkos apsaugos projektams.Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriauskainodaroje, kaip ir kituose energetikossektoriuose, laikomasi nuostatos, kad jeigu turtaslicencijuotai veiklai vykdyti sukuriamas išorinėmisnegrąžinamomis dotacijomis, tai šio turto nusidėvėjimoir amortizacijos sąnaudos neįskaičiuojamosį šilumos savikainą. Papildomai norminis pelnasskaičiuojamas nuo reguliuojamoje veiklojenaudojamo turto. Tačiau jeigu šis turtas (jo dalis)buvo įsigytas dotacijų sąskaita, tai nuo jo pelnasarba pelno premija (dėl atsinaujinančių energijosišteklių įdiegimo) neskaičiuojami ir neįtraukiami įšilumos kainą. Priešingai, komercinėmis lėšomisįsigytas turtas ne tik visiškai įvertinamas šilumos

savikainoje ir formuojant pelną, bet ir jam įsigytipaimtų kreditų palūkanos didina šilumos tiekimosąnaudas. Dėl šių aplinkybių reguliuojamų centralizuotošilumos tiekimo kainų dydžiui didelę įtakąturi negrąžinamų dotacijų naudojimas investicinėmsprogramoms finansuoti. Kadangi šilumostiekimo bendrovės labai skiriasi dydžiu (tad ir investiciniaisporeikiais), nedidelės fiksuoto dydžiodotacijos iš esmės labai pagelbėjo ir sumažino šilumostiekimo sąnaudas mažose savivaldybėse. Odidžiuosiuose miestuose tokios dotacijos nereikšmingos,todėl investicijos dažniausiai finansuojamoskomercinėmis paskolomis. Tai vėliau atspindišilumos kainų skirtumai, kurių susidaro atskirosesavivaldybėse.Iki įstojimo į ES Lietuvos centralizuoto šilumostiekimo sektorius galėjo pasinaudoti tik atskirųsavivaldybių skiriamomis dotacijomis, mažos apimtiesLietuvos (LAAIF fondas) ar kitų šalių, daugiausiaSkandinavijos, parama biokuro katilamsįsigyti arba panašiems pilotiniams projektamsįgyvendinti.2004 metais Lietuvai įstojus į ES atsirado galimybiųinvesticijoms panaudoti ir ES struktūriniųbei sanglaudos fondų lėšas, kurių pagrindu buvosuformuotos investicinės subsidijų priemonės.ES struktūrinių fondų parama Lietuvai 2004–2006 metais buvo teikiama pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą,patvirtintą mūsų šalies Vyriausybės ir EuroposKomisijos. Ši parama naudojama dviem tikslams:iškastiniam kurui keisti atsinaujinančiuvietos kuru (kietąja biomase) ir susidėvėjusiemstermofikacinio vandens vamzdynamskeisti.2007–2013 metais ES struktūrinė parama Lietuvaiskiriama pagal konvergencijos ir Europosteritorinio bendradarbiavimo prioritetus. Šilumosgamybos įmonių teikiami projektai ES paramaigauti dažniausiai finansuojami iš Sanglaudosfondo.Į Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriųįneštos investicijos (apie 2,3 mlrd. litų, iš jųES struktūrinė parama siekia apie 870 mln. litų)buvo daugiausia skirtos katilų parkui atnaujinti,šilumos šaltinių darbui automatizuoti ir efektyvinti,biokurą deginantiems įrenginiams įdiegti.Sunkiai atsiperkančios investicijos į vamzdynųkeitimą labiau derinamos su jų fiziniu susidėvėjimu,todėl keičiami tik blogiausi ruožai. Dalis investicijų,nors šilumos tiekėjo požiūriu greitai irneatsiperka, šilumos vartotojams duoda didžiulęnaudą.Lietuva, būdama ES nare, ne tik gauna itinreikalingą struktūrinę finansinę paramą, bet irteisiškai yra įsipareigojusi įgyvendinti priimtasdirektyvas. Pagrindinės Europos Parlamento direktyvos,reglamentuojančios energetikos sektorių:• pagal direktyvą 2009/28/EB „Dėl skatinimonaudoti atsinaujinančių išteklių energiją“ Lietuvainustatytas teisiškai privalomas tikslas, kad2020 metais atsinaujinančių energijos ištekliųdalis vertinant bendrai sunaudojamos energijoskiekį sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. Tuo tiksluparengtas Nacionalinis atsinaujinančių energijosišteklių plėtros įgyvendinimo planas. Jis oficialiaiįteiktas Europos Komisijai. Planas numatoatsinaujinančiosios energetikos plėtrą Lietuvoje.Plane nurodyta, kad didžiausia atsinaujinančiųenergijos išteklių dalis ir plėtra numatoma šildymosektoriuje;• direktyva 2010/75/ES „Taršos integruotosprevencijos ir kontrolės (TIPK)“, kurią būtinaįgyvendinti pertvarkant šilumos generavimoįrenginius, turės būti visiškai perkelta į nacionalinįreguliavimą. Gali tik skirtis įgyvendinimotempai iki numatyto įvykdymo termino.Vėliausiai TIPK direktyvos reikalavimai turi būtiįgyvendinti iki 2022 metų. Didžiosios elektrinėsVilniuje, Kaune ir Mažeikiuose privalės reikalavimusįgyvendinti ne vėliau kaip iki 2016 metų,nes joms jau buvo atidėtas taršos reikalavimųįdiegimo terminas;• direktyva 2009/29/EB „Nustatanti šiltnamioefektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą“,pagal kurią ES valstybės įpareigotos 20 proc. sumažintianglies dvideginio dujų išmetimą, palyginti su245..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................2005 metų lygiu. Jeigu šis rodiklis nebus pasiektas,atmosferos taršos leidimus reikės pirkti rinkoje, osumažinus rodiklį labiau, negu reikalauja norminis,leidimus bus galima parduoti ir gauti papildomųpajamų. Pagrindinis būdas to siekti – atsinaujinančiųenergijos išteklių plėtra energetikoje;• direktyva 2010/31/ES „Dėl pastatų energinionaudingumo“. Iki 2020 metų energinis efektyvumasES turi padidėti 20 proc. Numatyta, kad nuotų metų pabaigos visi naujai pastatyti gyvenamiejipastatai ES turės būti energiškai efektyvūs(t. y. beveik nereikalaujantys išorinės energijos),o nauji didesni visuomeninės paskirties pastataitokie turės būti jau nuo 2018 metų pabaigos;• direktyva 2012/27/ES „Dėl energijos vartojimoefektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamosdirektyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB“. Šidirektyva įpareigoja didinti santykinį energijosnaudojimo efektyvumą. Nacionalinis energijostaupymo tikslas – per 9 metus (nuo 2008 01 01iki 2016 12 31) sutaupyti 9 proc. galutinės energijos,palyginti su 2005 metų lygiu. Taip pat vadovaudamosišia direktyva ir siekdamos mažintididelius energijos nuostolius (labai daug energijosprarandama šilumos elektrinėse, dirbančiosekondensaciniu režimu) ES valstybės įsipareigojoskatinti kogeneracinių jėgainių plėtrą. Atliekinėšių jėgainių šiluma būtų pasitelkiama šildymoporeikiams, ir būtų kur kas efektyviau panaudojamaspirminis kuras (pavyzdžiui, biokuras).Siekiant ne tik įgyvendinti minėtų direktyvų,įstatymų, kitų strateginių dokumentų nuostatus,įsipareigojimus ir kartu mažinti finansinęnaštą gyventojams už centralizuotai sunaudotąšilumą, Lietuvos šilumos tiekimo įmonėmsiki 2020 metų būtinas investicijų poreikis siekiaapie 5,8 mlrd. litų. Kad vartotojai pajustų šiųinvesticijų naudą (iškart po investavimo imtųmažėti šilumos kainos), parama joms turi siekti2,9–4,7 mlrd. litų (paramos intensyvumas –50–80 proc.)ES finansinė parama projektams įgyvendinti Lietuvos CŠT įmonėse iki 2012 metųIš viso ~ 5,8Iš viso ~ 0,873............................................................. 246

LŠTA aktyviai dalyvavo rengiant įvairius strateginiusdokumentus ES struktūrinės paramospanaudojimo 2007–2013 metais procese: nuolatosdalyvavo ir dalyvauja įvairiuose viešuosiuoseaptarimuose, teikė ir teikia siūlymų valdžios institucijoms,kad būtų skiriamas didesnis dėmesysir atitinkamai parama šilumos ūkio plėtros priemonėmsįgyvendinti. Asociacijos nariai nuolatosinformuojami apie priimtus sprendimus ir naujienas,asociacijos prezidentas dalyvauja energetikosprojektų atrankos administruojant ES struktūriniųfondų lėšas 2004–2006 metais bei stebėsenosrengiantis administruoti ES struktūrinių fondų lėšas2007–2013 metais komitetų darbe.Vietos ir tarptautinis bendradarbiavimasAsociacijos darbo specifika reikalauja nuolatglaudžiai bendradarbiauti vietos ir užsienio institucijoms.Per 15 metų užmegzti dalykiniai ryšiai suužsienio šalių: Danijos, Švedijos, Suomijos, Čekijos,Estijos, Latvijos, Lenkijos ir kitų – šilumos tiekėjųasociacijomis, šilumos tiekimo įmonėmis, aktyviaibendradarbiaujama su valstybinėmis ir vyriausybinėmisįstaigomis, savivaldybėmis, panašiomis asociacijomis,vartotojų organizacijomis, mokslo, mokymoįstaigomis, konsultacinėmis bendrovėmis.Bendradarbiavimas vyksta tarp Lietuvos savivaldybiųasociacijos, Lietuvos energetikos instituto,LŠTA, Lietuvos elektros energetikos asociacijos,Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIO-MA, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos,Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos,Lietuvos biodujų asociacijos, Tarptautinės energetikosagentūros (IEA, www.iea.org), Pasaulio energetikostarybos (WEC, www.worldenergy.org) ir kt.Bendradarbiavimas ir narystė kitoseorganizacijose2001 metų kovo 12 dieną pasirašyta bendradarbiavimosutartis su Lietuvos šiluminėstechnikos inžinierių asociacija dėl bendros žurnalo„Šiluminė technika“ leidybos, pradedantnuo 2001 metų pirmo ketvirčio. Tų metų liepos2 dieną LŠTA priimta į Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komiteto (World Energy Council LithuanianMember Committee) sudėtį.9 pt•LŠTA savo kasdieninėje veikloje bendradarbiauja su atstovais iš valstybiniųir vyriausybinių įstaigų, savivaldybių, giminingų asociacijų, vartotojųorganizacijų, mokslo ir mokymo įstaigų, konsultacinių bendrovių• LR Prezidentūra• LR Seimas• LR Vyriausybė• Ūkio ministerija• Energetikos ministerija• Aplinkos ministerija• Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija• Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba• Valstybinė energetikos inspekcija• VĮ Energetikos agentūra• Lietuvos statistikos departamentasGIMININGOS ASOCIACIJOS:• Lietuvos savivaldybių asociacija• PET Lietuvos komitetas• Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacija• Lietuvos elektros energetikos asociacija• LITBIOMA• Lietuvos energijos konsultantų asociacija• LIŠTIA• Lietuvos vandens tiekėjų asociacija• Lietuvos miško savininkų asociacija• Lietuvos dujų asociacija• Lietuvos pramoninkų konfederacija• Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijaMOKSLO IR MOKYMO ĮSTAIGOS• Lietuvos energetikos institutas• Kauno technologijos universitetas• Vilniaus Gedimino technikos universitetas• VšĮ Respublikinis energetikų mokymo centras• Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijaVARTOTOJŲ ORGANIZACIJOS• Būsto rūmai: LR daugiabučių namų savininkų bendrijų federacija• Buitinių vartotojų sąjunga• Lietuvos vartotojų asociacija• Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija• Nacionalinė pastatų administratorių asociacijaAsociacija “Lietuvos butų ūkis“KONSULTACINĖS BENDROVĖS:UAB “AF-TSP“UAB “COWI Baltic”UAB “AF Terma”UAB “Eksergija”UAB “Ekotermija”Lietuvos laisvosios rinkos institutas247..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................LŠTA ir Lietuvos šilumos tiekimo įmonės ypačglaudžiai bendradarbiauja:MOKSLO IR MOKYMO ĮSTAIGOS:Lietuvos energetikos institutasKauno technologijos universitetasVilniaus Gedimino technikos universitetasKONSULTACINĖS BENDROVĖS:UAB “AF-TSP“UAB “COWI Baltic”UAB “AF Terma”UAB “Eksergija”UAB “Ekotermija”UAB “Energetikos linijos”Pagrindinės užsienio organizacijos• Euroheat&Power (Tarptautinė centralizuotaitiekiamos šilumos, vėsinimo ir kogeneracijosasociacija)• EFIEES (Europos Pažangios • Energetikos EfektyvumoPaslaugų Federacija)• IEA (Tarptautinė energetikos agentūra)• WEC (Pasaulio energetikos taryba)• Latvijos centralizuoto šilumos tiekimo įmoniųasociacija• Estijos elektros ir šilumos asociacija• Lenkijos šilumininkų valstybiniai rūmai• Danijos šilumos tiekėjų asociacija• Danijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba• Čekijos šilumos tiekėjų asociacija• Suomijos energetikos įmonių asociacija• Švedijos šilumos tiekėjų asociacija• Nekomercinės paskirties bendrija „Rusijos šilumostiekimas“;• Vokietijos šilumos ir elektros asociacija............................................................. 248

2006 metų vasario 6 dieną įvyko Pasaulioenergetikos tarybos Lietuvos komiteto tarybosposėdis, kurio metu paminėtas Lietuvos narystėsPasaulio energetikos taryboje 70-metis. PirmasisLietuvos energijos komiteto posėdis įvyko1936 metų balandžio 8 dieną. Dėl sovietų okupacijosmūsų valstybės narystė Pasaulio energetikostaryboje nutrūko 1940 metais. Ir tik 1992-ųjų rugsėjo 18-ąją Madrido kongrese Lietuvosnarystė šioje organizacijoje vėl atkurta. Šventinisrenginys, skirtas Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komiteto 70-mečiui, įvyko 2006 metųbalandžio 22 dieną.2001 metų liepos 23 dieną LŠTA tapo „Euroheat& Power“ (tarptautinė centralizuotošilumos tiekimo, šaldymo ir kombinuotos šilumosbei elektros energijos gamybos asociacija)asocijuota nare, o nuo 2003 metų kovo – visateisenare. Ši narystė atvėrė naujų galimybiųbendradarbiauti su Europos šalių organizacijomisir aktyviai dalyvauti integracijos procesuose.2002 metų gegužės 23 dieną LŠTA pasirašėtrišalę bendradarbiavimo sutartį su Lietuvossavivaldybių asociacija ir Lietuvos energetikosinstitutu.249..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................2002 metų lapkričio 29 dieną įsteigta VšĮLietuvos energetikos muziejus. LŠTA yra vienasmuziejaus įkūrėjų bei dalininkų. 2002 metais pagalMUNEE programą asociacijoje lankėsi ir jospatirtimi domėjosi Armėnijos bei Moldovos šilumostiekimo įmonių, savivaldybių atstovai.2004 metų rugsėjo 14–15 dienomis lankėsiir Maskvos asociacijos, užsiimančios panašiaveikla, vadovai, o 2004 metų gruodžio 7 dienąkolegų iš Švedijos prašymu – Kosovo delegacija.Domėtasi Lietuvos šilumos ūkio sektoriausvaldymo organizavimo bei teisės aktų kūrimo, jųįgyvendinimo klausimais. Svečiai pristatė, kokiapadėtis šiuo aspektu susiklosčiusi Maskvoje irRusijos Federacijoje, taip pat Rusijos šilumos tiekimoįstatymo kūrimo procesą.Laikantis strateginių tikslų nuo 2005 metųypač glaudžiai pradėta bendradarbiauti su panašiaveikla užsiimančia organizacija „Российскоетеплоснабжение“ iš Rusijos.2005 metų spalio 13 dieną LŠTA, Lietuvosmiško savininkų asociacija (LMSA) bei Lietuvosbiokuro gamintojų ir tiekėjų asociacija (LBGTA)pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl biokurogamybos ir naudojimo Lietuvoje skatinimo.Šioje sutartyje numatyta keistis informacija rengiantbendrus susirinkimus bei seminarus, sudarytimedienos biokuro komitetą prie LMSA valdybos,integruoti LBGTA atstovą į LŠTA struktūrą,visapusiškai populiarinti biokuro žaliavos tiekimątarp miško savininkų, informuoti visuomenęapie Lietuvos strateginę biokuro rinką.2002 metais LŠTA lankėsi ir jos patirtimi domėjosi Armėnijos beiMoldovos šilumos tiekimo įmonių, savivaldybių atstovai.............................................................. 2502006 metų rugpjūčio 24 dieną įkurta Nacionalinėsšilumos energetikos technologijų platforma(NŠETP). LŠTA yra šios platformos administruojamasispartneris. NŠETP – tai Lietuvosšilumos energetikos ūkio verslo ir mokslo tiriamojosektoriaus subjektų interesų susivienijimasšilumos energetikos ūkio sektoriuje. DalyvautiNŠETP veikloje sutiko ir partnerystės sutartį pasirašėLŠTA, Vilniaus Gedimino technikos universitetas,Lietuvos energetikos institutas, UAB „Axis

Industries“, Lietuvos energijos konsultantų asociacija,LBGTA.NŠTEP tikslas – naudojant sukurtą technologinęplatformą šilumos energetikos ūkį integruotiį inovacinę ir ūkinę ES erdvę, skatinti Lietuvos šilumosenergetikos ūkio konkurencingumą, ekonominįaugimą ir kelti užimtumo lygį.2006 metų rugpjūčio 22 dieną LŠTA tapoNacionalinės biomasės ir biokuro gamybos irnaudojimo technologijų platformos nare. 2006metų rugsėjo 18 dieną pasirašyta bendradarbiavimosutartis su Vilniaus statybos ir dizaino kolegija.Numatyta palaikyti glaudžius ryšius rengiantaukštos kvalifikacijos šilumos energetikosspecialistus ir atliekant bendrus taikomuosiustyrimus, kurių rezultatai būtų naudojami asociacijosnarių veikloje.2006 metų rugsėjo 19 dieną pasirašytasbendradarbiavimo susitarimas tarp Kaliningrado(Rusija) energijos taupymo asociacijos, Lietukt.),modernizuoti esamas centralizuoto šilumostiekimo sistemas. Taip pat siekta propaguoti irenergetikoje bei pramonėje diegti naujausiastechnologijas, mažinančias energijos naudojimągaminamai produkcijai, taikyti priemones, didinančiaspatikimą energetikos sektoriaus plėtrą irnedarančias žalos supančiai aplinkai, organizuotiir dalyvauti tarpusavio rengiamuose seminaruose,konferencijose, kitose aktualiose priemonėse.Numatyta kviesti susitarimą pasirašiusių asociacijųnarius į seminarus, konferencijas, kitus renginius,tarpusavyje keistis informacija, susieta suprobleminiais energetikos klausimais, tam tiksluipasitelkiant ir žiniasklaidą.2006 metais pradėta aktyviai bendradarbiautisu Ukrainos ambasada, o 2007-aisiais – su Baltarusijosambasados atstovais. Į Ukrainos, o vėliau irį Baltarusijos ambasadorius buvo kreiptasi su prašymutarpininkauti, pasidalyti patirtimi, susijusiasu atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kuriuosperdirbant ir naudojant mažinamas priklausomumasnuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų.2006 metais įvyko keletas Ukrainos atstovų vizitų,o 2007-aisiais dalyvauta trečiajame Lietuvos irBaltarusijos ekonomikos forume Vilniuje.2006 metų rugsėjo 19 dieną pasirašytas bendradarbiavimosusitarimas tarp Kaliningrado energijos taupymo asociacijos,Lietuvos elektros energetikos asociacijos ir LŠTA.vos elektros energetikos asociacijos ir LŠTA. Šiuosusitarimu siekta išplėsti bendradarbiavimą irkooperavimąsi energijos efektyvumo didinimosrityje, maksimaliai išnaudoti turimą energijostaupymo potencialą, kartu sprendžiant aplinkosaugosproblemas, išplėsti vietos ir atsinaujinančiųenergijos šaltinių naudojimą (biokuro, komunaliniųir degiųjų atliekų, vėjo, hidroenergijos ir2007 metų gegužės 11dieną LŠTA tapo Europospažangios energetikosefektyvumo paslaugųfederacijos EFIEES (EuropeanFederation of Intelligent EnergyEfficiency Services) nare.Federacijos tikslas – skatintiefektyvios energijos paslaugas teikiančių įmoniųveiklą ES teritorijoje.2008 metų balandžio 22–24 dienomisLietuvoje viešėjo 22 asmenų delegacija iš Rusijojeveikiančios organizacijos „Российскоетеплоснабжение“. Lietuvos šilumos ūkio plėtradomėjosi dalyviai iš Maskvos, Kazanės, Astanės,Belgorodo, Tūlos ir kitų miestų. Svečiai lankėsiLŠTA, Vilniaus 2-ojoje ir 3-iojoje elektrinėse, UAB„Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“ objektuose,251..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................susitiko su įmonių vadovais, vadovaujamaisiaisspecialistais.2010 metų kovo 8 dieną LŠTA organizavopasitarimą, kurio metu tarp Lietuvos savivaldybiųasociacijos, Lietuvos energetikos instituto,LŠTA, Lietuvos elektros energetikos asociacijos,Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LIT-BIOMA, Lietuvos energijos konsultantų asociacijos,Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijosir Lietuvos biodujų asociacijos pasirašytasbendradarbiavimo susitarimas.Šiuo susitarimu šalys įsipareigojo keistis turimainformacija apie energetikos ūkio būklę, derintirekomendacijas ir siūlymus dėl teisės aktų,susijusių su energetikos sektoriumi tobulinimu,bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant įvairiusprojektus, tyrimus energetikos srityje, keistisinformacija apie jų įgyvendinimą ir gautusrezultatus. Taip pat įsipareigota remti šio susitarimošalių iniciatyvas dalyvauti tarptautiniuoseprojektuose, susijusiuose su šalies ir regionųenergetikos problemomis, prireikus organizuotiseminarus, konferencijas, mokymus energetikosklausimais, taip pat kviesti šio susitarimo šalių atstovusį kitus susitariančių šalių organizuojamusrenginius.Tarpinstitucinį bendradarbiavimą puikiai įrodo2012 metų sausio 3 dieną pasirašytas dokumentas„Už tikrą energetinę Lietuvos nepriklausomybę“.............................................................. 252Energetikos ekspertų apžvalga, pristatymas,pagrindiniai nuopelnai centralizuotošilumos tiekimo sektoriuiLŠTA nuo pat pirmųjų įkūrimo metų glaudžiaibendradarbiauja su Lietuvos energetikos sektoriausekspertais, tyrėjais ir mokslininkais, kurieatstovauja mokslo institucijoms ar konsultacinėmsįmonėms. Palaikant glaudžius santykiustarp institucijų, nesunku rasti ir šilumos ūkio problemųsprendimo būdus ar prireikus paprašytipagalbos sprendžiant bendrus klausimus.Pagrindiniai energetikos ekspertai, tyrėjai,mokslininkai, su kuriais LŠTA bendradarbiaujajau 15 metų: Matas Tamonis, Vytautas Martinaitis,Edvardas Tuomas, Petras Švenčianas, ArvydasGalinis, Vaclovas Kveselis, Vaclovas Miškinis,Kęstutis Buinevičius, Romualdas Škėma, StasysŠinkūnas, Jonas Gylys, Vidmantas Jankauskas,Česlovas Ignatavičius, Valdas Lukoševičius, MartynasNagevičius, Juozas Gudzinskas, Jūratė Karbauskaitė,Vytautas Stankevičius, Egidijus Juodis,Vykintas Šuksteris, Nerijus Rasburskis, GiedriusŠiupšinskas, Šarūnas Prieskienis, Andrius Končius,Inga Valuntienė, Rimantas Zabarauskas, AlgimantasŽiaunys, Vygintas Sidzikauskas, JolantaŽaltkauskienė, Ramūnas Bankauskas, GintvilėŽvirblytė, Darius Biekša, Gintaras Denafas, DonatasJasas, Benediktas Raulušonis, Gintaras Valiukonis,Beata Balaišytė ir kiti. Deja, nėra galimybėssurašyti visų tų, kurie per 15 metų moksliniaisdarbais, patarimais ar žiniomis prisidėjo prie šilumosūkio sektoriaus išsaugojimo. Nuoširdžiaivisiems dėkojame.Nemaža dalis išvardytų ekspertų dirbo rengiantir tobulinant Šilumos ūkio įstatymą bei poįstatyminiusteisės aktus, techninius dokumentus,nuolat teikė pastabų šilumos ūkio sektoriųreglamentuojančių dokumentų projektams. Jieprisidėjo rengiant LŠTA užsakymu atliktas studijas,mokslinius bei tiriamuosius darbus, susijusiussu esama šalies šilumos sektoriaus padėtimi,naujomis technologijų diegimo galimybėmis,

sektoriuje kylančių problemų sprendimo būdaisir pan.LŠTA kasdien šilumos ūkio sektoriaus specialistamssiunčia aktualią medžiagą, nuolat prašoteikti pastabų teisės aktų projektams, informuojaapie renginius, kviečia į kiekvieną pirmadienįvykstančius energetikos ekspertų susitikimus šilumosūkio problemoms spręsti.Organizuojami renginiai, seminarai,konferencijos, LŠTA metiniai bei ataskaitiniaisusirinkimaiLŠTA, nuolat dalyvaudama šalies ir tarptautinėsekonferencijose, skaito pranešimus centralizuotošilumos tiekimo klausimais, organizuojaspecializuotus seminarus.Kiekvienų metų sausį LŠTA rengia šilumos tiekimoįmonių vadovų pasitarimus praėjusių metųveiklos rezultatams bei artėjančių metų veiklosgairėms aptarti. Susitikimuose dalyvauja Lietuvosšilumos tiekimo įmonių vadovai, atstovaiiš Seimo, Energetikos ministerijos, Valstybinėskainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinėsvartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinėsenergetikos inspekcijos, mokslo, mokymoįstaigų, panašių asociacijų bei kitų institucijų arorganizacijų.Nuo 2003 metų energetikai kiekvienų metųbalandžio 17 dieną mini profesinę šventę – Lietuvosenergetikų dieną, kuri buvo patvirtintaūkio ministro 2003 metų sausio 28 dienos įsakymuNr. 4-32. Šios šventės metu pagerbiami irapdovanojami iškiliausi šilumos tiekimo įmoniųdarbuotojai, nusipelnę energetikai, išsiskiriantysiniciatyvumu, kūrybingumu, gebėjimu efektyviaidirbti, sąžiningumu ir atsidavimu savo profesijai.Pažymėtina, kad nuo LŠTA įsteigimo pradžioskasmet ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansiniųmetų pabaigos asociacija rengia veiklosataskaitas. Jos pristatomos visuotinio ataskaitinioasociacijos narių susirinkimo metu, kurisįprastai vyksta balandį ar gegužę. Renginio metupristatoma praėjusių metų veiklos ataskaita,tvirtinama metinė finansinė asociacijos atskaitomybė,LŠTA ateinančių metų veiklos programa,numatomų atlikti studijų, mokslinių bei tiriamųjųdarbų planas, asociacijos veiklos sąnaudos,tikslinių programų sąmatos, nario ir tikslinių mokesčiųdydžiai, jų skaičiavimo metodikos, taippat už iniciatyvas, kūrybingumą, efektyvų darbą,sąžiningumą, atsidavimą savo profesijai pagerbiamiir apdovanojami šilumos tiekimo įmoniųdarbuotojai.Nuo LŠTA įkūrimo pradžios asociacija surengėper 60 seminarų bei konferencijų, dalyvavokituose susitikimuose, renginiuose Lietuvoje iružsienyje. Asociacijos darbuotojai ir narių atstovaiper 15 veiklos metų dalyvavo 750-yje renginių(695 konferencijose, seminaruose, pasitarimuoseLietuvoje, 55 – užsienyje), iš jų 650-yjeskaitė pranešimus. Šie pranešimai ir datos, kadajie buvo skaityti, pateikti kasmetėse asociacijosveiklos ataskaitose bei tinklalapyje www.lsta.lt.Pagrindiniai renginiai, seminarai,konferencijos, kuriuos organizavo arbapadėjo organizuoti LŠTAPirmoji ir viena svarbesnių LŠTA rengtų konferencijųšilumos tiekimo klausimais – „Centralizuotasšilumos tiekimas Lietuvoje ir ES šalyse“.Renginys tuomečio Seimo Pirmininko pavaduotojoČeslovo Juršėno pavedimu įvyko 2001 metųrugsėjo 26 dieną Seime. Jame patirtimi pasidalijoper 200 Lietuvos mokslininkų, valstybės institucijųatstovų, svečiai iš ES asociacijos „Euroheat &Power“, Danijos parlamento, šios šalies energetikosagentūros. Konferencijos metu iniciatyvinėsSeimo narių grupės ir organizacinio komitetovardu priimta rezoliucija.2001 metų gegužės mėnesį Rygoje (Latvija)vyko visų Baltijos šalių šilumos tiekėjų asociacijųvadovų susitikimas, kurio metu aptartosšiam regionui bendros centralizuoto šilumostiekimo problemos. Susitikimo pabaigoje paskelbtasatviras laiškas Estijos, Latvijos ir Lietuvosvyriausybėms dėl lankstaus sprendimo,253..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................užtikrinančio tolesnę centralizuoto šilumostiekimo ir kogeneracijos plėtrą kaip priemonęekonomikai plėtoti.2001 metų rugsėjo 26 dieną Seime įvykokonferencija „Centralizuotas šilumos tiekimasLietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse“, kurioje dalyvavoper 200 dalyvių iš Ūkio, Aplinkos, Vidausreikalų ministerijų, Lietuvos ir užsienio šalių asociacijų,susijusių su šilumos sektoriumi, šilumostiekimo įmonių, savivaldybių, universitetų arkitų organizacijų. Konferencijoje centralizuotošilumos tiekimo problemas, jų sprendimo būdusanalizavo ir pranešimus skaitė atstovai ne tik išLietuvos institucijų, bet ir iš Danijos parlamento,Danijos energetikos agentūros.Olgos Posaškovos nuotr.2004 metų balandžio 16 dieną pirmą kartąiškilmingai paminėta profesinė šventė – Lietuvosenergetikų diena (dabar minima kasmet). Šventėjedalyvavo apie 1000 svečių, tarp jų – Vyriausybės,Seimo atstovai. Energetikų dienos progaišleistas biografijų žinynas „Lietuvos energetikaIII“. Į kasmetį renginį iš visos Lietuvos susirenkavisų Lietuvos energetikos pramonės šakų: elektros,šilumos, dujų, naftos ir atominės energetikos– darbuotojai, kiti svečiai.2004 metų spalio 7–10 dienomis suorganizuotaREHVA generalinė asamblėja, kuri vykokartu su konferencija „Energija pastatams“. Į ren-............................................................. 254ginį suvažiavo kompetentingų organizacijų atstovaiiš 29 Europos šalių. LŠTA aktyviai dalyvavoorganizacinio komiteto veikloje.2005 metų rugsėjo 2–4 dienomis Šventojoje,sveikatingumo centre „Energetikas“, vyko Lietuvosenergetikos jaunimo profesinio meistriškumokonkursas. Jame dalyvavo UAB „Vilniausenergija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Kaunoenergija“ ir AB „Klaipėdos energija“ darbuotojai.Renginį organizavo LŠTA kartu su Lietuvos energetikosdarbuotojų profesinių sąjungų federacijabei Lietuvos elektros energetikos asociacija.2006 metų gegužės 23 dieną surengta konferencija„Avarijos Telšių šilumos ūkyje pamokos“(organizavo LŠTA kartu su Lietuvos savivaldybiųasociacija ir Telšių rajono savivaldybe). Konferencijostikslas – aptarti 2006 metų pradžioje įvykusiosšilumos tinklų avarijos Telšiuose padarinius,pasidalyti nuomone, mintimis ir siūlymais, kaipateityje panašių sutrikimų Lietuvos miestuosebei rajonuose išvengti. Renginyje dalyvavo daugiaukaip 200 dalyvių iš visos Lietuvos.2006 metų birželio 20 dieną surengtas seminaras„Šilumos tiekimo sistemų būklės analizė(auditas), jų įvertinimas dėl sisteminių avarijųtikimybės“. Šis seminaras surengtas tam, kadVyriausybės nutarimu sudaryta komisija galėtųišnagrinėti avarijos, vykusios 2006 metų sausio20 dieną Telšių miesto šilumos ūkyje, priežastis ir

parengti rekomendacijas. Tai buvo įžanginis renginysUAB „Termosistemų projektai“ 2006 metaisrengtam mokslo tiriamajam darbui reikalingųduomenų surinkimui aptarti ir klausimynui pristatyti.2006 metų lapkričio 9–10 dienomis įvyko„Euroheat & Power“ 5-asis gamybos ir paslaugasteikiančių įmonių forumas „Centralizuotaitiekiama šiluma ir vėsinimas: sistemų atnaujinimasir rizikos valdymas“. Renginyje dalyvavodaugiau kaip 150 dalyvių iš Lietuvos, ES šalių,Rusijos. Tai buvo reikšmingas šilumos ūkiui įvykis– pirmą kartą tarptautinės organizacijos „Euroheat& Power“ renginys surengtas Lietuvoje.Forumo tema – centralizuoto šilumos tiekimoplėtra, tiekimo patikimumas, avarijų šilumostinkluose prevencija, veiklos rizikos valdymas,tiekimo sistemų renovacija ir vartotojams teikiamųpaslaugų optimizavimas. Pranešimusskaitė specialistai iš Lietuvos, Danijos, Vokietijos,Švedijos, Belgijos, Austrijos, Čekijos, Serbijosir kitų šalių.2007 metų sausio 24 dieną įvyko LŠTA įmoniųvadovų susitikimas su valstybės, savivaldy-2007 metų liepos 5 dieną LŠTA įmonių atstovamsorganizavo seminarą „2007 m. rengiamųstudijų, susijusių su šilumos ūkio sektoriumi,aptarimas“. Pradėti rengti Ūkio ministerijospatvirtinti 2007 metų taikomieji darbai (studijos).Iš 23 patvirtintų studijų 4 tiesiogiai buvosusijusios su šilumos ūkio sektoriumi. Parengtistudijoms reikalingų duomenų apie techninę,aplinkosauginę, ekonominę šilumos tiekimosistemų būklę klausimynai. Seminaro metubuvo aiškintasi, kaip teisingai pateikti informacijąklausimynuose.2007 metų rugsėjo 14 dieną Vilniuje LŠTA kartusu EFIEES organizavo tarptautinį forumą „Vartotojamspatiekiamos energijos valdymas: kokieveiksmai pagerintų šilumos energijos efektyvumąpastatuose?“. Šis forumas surengtas siekiant pabių,vartotojų ir vartotojus ginančių organizacijųatstovais aktualiems šilumos ūkio klausimamsaptarti (praėjusių metų veiklos rezultatų bei ateinančiųmetų veiklos gairių aptarimas).dėti spręsti Lietuvoje ypač aktualius probleminiuscentralizuotai tiekiamos šilumos naudojimo klausimus– kalbėta apie energijos efektyvumo priemonespastatuose, daugiabučių namų renovacijąir kt. Forumo metu vyko apskritojo stalo diskusija,taip pat surengta ekskursija į Vilniaus 2-ąją biokurotermofikacinę elektrinę. Renginyje dalyvavoper 150 dalyvių. Pranešimus skaitė ir patirtimidalijosi užsienio specialistai iš Europos Komisijos,Pasaulio banko, Tarptautinės energetikos agentūros,Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko.255..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................2008 metų vasario 22 dieną LŠTA paminėjosavo veiklos 10 metų sukaktį (oficiali įkūrimodata – 1998 metų vasario 24 diena). Renginiometu vyko konferencija „Centralizuotas šilumostiekimas – kelias į šalies energetinę nepriklausomybęir švarią aplinką“.energija“ viceprezidentas Linas Samuolis, Lietuvosdujų asociacijos prezidentas RaimundasPaliukas, Lietuvos daugiabučių namų savininkųbendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis,asociacijos LITBIOMA prezidentas RemigijusLapinskas.2008 metų spalio 22 dieną LŠTA organizavokonferenciją „Brangiausias šildymo sezonas. Priežastysir sprendimai“. Pagrindinis renginio tikslasbuvo pristatyti bene opiausią šalies ūkio problemą– šilumos energijos kainų šuolį ir galimybesšią naštą sumažinti.2008 metų rugsėjo 11 dieną Budapešte(Vengrija) įvyko „Euroheat & Power“ išplėstinis2008 metų gegužės 14 dieną įvyko visuotinisataskaitinis asociacijos narių susirinkimas,kuriame dalyvavo 30 asociacijos įmonių vadovaiir daugiau kaip 50 kviestinių svečių. Pranešimus,susijusius su šilumos ūkio padėtimi, skaitė LŠTAtarybos pirmininkas Andrius Janukonis ir LŠTAprezidentas Vytautas Stasiūnas. Renginio metutaip pat kalbėjo Ūkio ministerijos sekretoriusAnicetas Ignotas, Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys,Lietuvos energijos konsultantų asociacijosprezidentas Valdas Lukoševičius, UAB „Vilniaus............................................................. 256energetikos politikos darbo grupės susitikimas,kuriame aptarta šilumos ūkio sektorių padėtisVidurio ir Rytų Europos šalyse. Renginio metupranešimą skaitė LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.2009 metų sausio 23 dieną LŠTA organizavometinį savo narių susirinkimą ir konferencijąaktualiems šilumos ūkio klausimams aptarti.Renginyje dalyvavo apie 150 dalyvių: šilumostiekimo įmonių vadovai, atstovai iš Seimo, Vyriausybės,Ūkio, Energetikos ministerijų, Valstybinėskainų ir energetikos kontrolės komisijos,Valstybinės energetikos inspekcijos, Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir kitų valstybėsinstitucijų, vartotojų organizacijų, moksloįstaigų, panašių asociacijų bei konsultaciniųbendrovių.2009 metų balandžio 17 dieną LŠTA kartusu Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetuir Lietuvos elektros energetikos asociacijaorganizavo Lietuvos energetikos konferenciją„Ekonominiai ir saugumo uždaviniai“. Jos metupaminėta ir Lietuvos energetikų diena. Nusipelniusiemsšalies energetikams įteikti SeimoPirmininko, energetikos ministro, LŠTA tarybos,Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentopadėkos raštai ir Lietuvos energetikų Garbėsženklo apdovanojimai.2009 metų gegužės 15 dieną įvyko visuotinisataskaitinis LŠTA narių susirinkimas, kuriameLietuvos ir Lenkijos delegacija Venecijoje.dalyvavo 33 asociacijos įmonių vadovai, taip patlankėsi svečių iš panašių asociacijų.2009 metų gegužės 25 dieną Venecijoje (Italija)vyko 34-asis Europos šilumininkų kongresas„Pokalbiai apie klimatą. Veiksmai dėl klimato.Centralizuotas šilumos tiekimas – pažangiausiaskelias, vedantis į Kopenhagą“. Renginį organizavoasociacija „Euroheat & Power“. Šiame kongresedalyvavo daugiau kaip 600 dalyvių iš įvairiųEuropos ir kitų pasaulio šalių. Aptartos pastarojolaikotarpio problemos, aktualios išplėtotącentralizuotą šilumos tiekimą turinčiose šalyse.Šiame kongrese iš Lietuvos dalyvavo 6 asmenųdelegacija: LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas,Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetopirmininkas Rymantas Juozaitis, UAB „Vilniausenergija“ prezidentas Linas Samuolis, UAB „Vilniausenergija“ komercijos direktorius RimantasGermanas, UAB „Litesko“ komercijos direktoriusSvajūnas Juodka ir Lietuvos energijos konsultantųasociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.2009 metų rugsėjo 30 dieną LŠTA kartu suPasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetuorganizavo tarptautinę konferenciją „IššūkisLietuvos energetikai: švaistyti galimybes ar pasinaudotiEuropos Sąjungos patirtimi?“. Konferencijojedalyvavo apie 600 asmenų, atstovaujančiųįvairioms energetikos sritims, svečiai išPrezidentūros, Seimo, Vyriausybės, Energetikos,Ūkio, Aplinkos ministerijų ir kitų valstybės insti-257..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................tucijų. Pranešimus skaitė ir specialistai iš ES beikitų valstybių (Danijos, Švedijos, Vokietijos, Austrijos,Šveicarijos). Konferencija buvo skirta pasisemtipatirties iš ES šalių, įgyvendinančių saugią,efektyvią, draugišką aplinkai energetikos plėtrą,ir susipažinti su Lietuvos energetikos pramonėspadėtimi. Konferencijos metu priimtas svarbusdokumentas – rezoliucija.2009 metų lapkričio 4 dieną LŠTA organizavokonferenciją „Šilumos ūkio problemos iraktualūs uždaviniai 2009–2010 metų šildymo sezonui“.Susirinko apie 100 dalyvių: šilumos tiekimoįmonių vadovai, atstovai iš Valstybinės kainųir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinėsenergetikos inspekcijos ir kitų valstybės institucijų,vartotojų organizacijų, mokslo įstaigų, panašiųasociacijų, konsultacinių bendrovių.2010 metų sausio 22 dieną LŠTA surengėmetinį savo narių susirinkimą ir konferenciją „Šilumosūkio aktualių klausimų aptarimas“. Renginyjedalyvavo šilumos tiekimo įmonių vadovai,atstovai iš Seimo, Vyriausybės, Ūkio, Energetikosministerijų, Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos, Valstybinės energetikosinspekcijos ir kitų valstybės institucijų, vartotojųorganizacijų, mokslo įstaigų, panašių asociacijų,konsultacinių bendrovių.2010 metų balandžio 16 dieną Lietuvosenergetikai paminėjo profesinę šventę. Pagerbti irapdovanoti iškiliausi šalies energetikai, išsiskiriantysiniciatyvumu, kūrybingumu, gebėjimu dirbtiefektyviai, sąžiningumu ir atsidavimu savo profesijai.Jiems įteikti Lietuvos energetikų Garbės ženkloapdovanojimai, Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komiteto ir LŠTA tarybos padėkos raštai.2009 m. rugsėjo 30 d. vykusios tarptautinėskonferencijos akimirka ir priimta rezoliucija.............................................................. 258

2010 metų gegužės 14 dieną įvyko visuotinisataskaitinis LŠTA narių susirinkimas, kuriamedalyvavo 30 asociacijos įmonių vadovai. LŠTAprezidentas Vytautas Stasiūnas pristatė ataskaitąapie asociacijos 2009 metų veiklą ir 2010 metųveiklos programą. LŠTA tarybos pirmininkas AndriusJanukonis informavo apie šilumos ūkio padėtįLietuvoje ir pristatė 2010 metų prognozes.2010 metų gegužės 26 dieną Seimo Aplinkosapsaugos komitete įvyko posėdis, kuriamebuvo pristatyta Lietuvos energetikos instituto atliktastudija „Šalies savivaldybėse esamų atsinaujinančiųenergijos išteklių (biokuro, hidroenergijos,saulės energijos, geoterminės energijos)ir komunalinių atliekų panaudojimas energijaigaminti“. LŠTA prezidentas skaitė pranešimą„Biokuro ir komunalinių atliekų panaudojimascentralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje“.2010 metų birželio 2–3 dienomis vyko„Euroheat & Power“ generalinė asamblėja irkonferencija „Kogeneracija ir centralizuotas šilumostiekimas: atsinaujinančių energijos ištekliųpanaudojimas“ („Cogeneration and DistrictHeating: teaming up for energy renewal“). Jąorganizavo asociacija „Euroheat & Power“ kartusu Europos asociacija kogeneracijai skatinti „CO-GEN Europe“. Į renginį susirinko atstovų iš įvairiųEuropos ir kitų pasaulio šalių. Aptartos aktualiospastarojo laikotarpio problemos išplėtotącentralizuotą šilumos tiekimą turinčiose šalyse.Konferencijoje dalyvavo 3 asmenų delegacija išLietuvos: LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas,Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijosprezidentas Algimantas Zaremba ir Pasaulioenergetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkasRymantas Juozaitis.2010 metų rugsėjo 12–16 dienomis Monrealyje(Kanada) vyko Pasaulio energetikos tarybosorganizuotas 21-asis Pasaulio energetikoskongresas, į kurį suvažiavo atstovų ir dalyvių išvisų pasaulio šalių. Kongreso metu įvairių energetikossričių specialistai turėjo galimybę aptartienergetikos problemas bei jų sprendimo būdus.Renginyje dalyvavo ir pranešimą skaitė LŠTA tarybospirmininkas Andrius Janukonis.2010 metų spalio 12–13 dienomis Rygoje (Latvija)įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos šilumos tiekėjųasociacijų susitikimas, kuriame pristatytas kiekvienosšalies šilumos sektorius, nuveikti darbai irkylančios problemos. Susitikime dalyvavo daugelisLietuvos šilumos tiekimo įmonių vadovų. Konferencijojepranešimą skaitė ir LŠTA prezidentas.2011 metų sausio 21 dieną vyko metinis LŠTAnarių susitikimas, kurio metu aptarti praėjusiųmetų nuveikti ir 2011 metais planuojami darbai.2011 metų kovo 16 dieną LŠTA kartu su Latvijosir Estijos šilumos tiekimo asociacijomis Taline(Estija) organizavo tarptautinę konferenciją„Energetikos raida Baltijos šalyse 2011 metais“259..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................(„Energy Developments in Baltic States in 2011“).Čia aptartos pagrindinės šilumos ūkio sektoriausproblemos. Konferencijoje dalyvavo asociacijos„Euroheat & Power“ atstovai, atvyko specialistųiš Suomijos, Danijos, Latvijos, Estijos bei Lietuvos.Pasidalyta patirtimi, kokie sprendimai būtini,kad šilumos tiekimas taptų dar efektyvesnis.Iš Lietuvos šioje konferencijoje dalyvavo ir pranešimusskaitė Lietuvos energetikos konsultantųasociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičiusbei LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.2011 metų gegužės 9–10 dienomis Paryžiuje(Prancūzija) vyko asociacijos „Euroheat & Power“organizuotas 35-asis Europos šilumininkų kongresas,kuriame dalyvavo apie 600 dalyvių iš įvairiųEuropos ir kitų pasaulio šalių. Aptartos pastarojolaikotarpio problemos, aktualios išplėtotą centralizuotąšilumos tiekimą turinčiose šalyse. Kongresedalyvavo 7 asmenų delegacija iš Lietuvos: LŠTAprezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos elektrosenergijos gamintojų asociacijos prezidentas AlgimantasZaremba, Pasaulio energetikos tarybosLietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis,Energetikos ministerijos Energijos išteklių,elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Kęstutis Žilėnas,Lietuvos energetikos konsultantų asociacijosprezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvosenergetikos konsultantų asociacijos direktoriusMartynas Nagevičius ir UAB „Vilniaus energija“inovacijų direktorius Svajūnas Juodka.2011 metų gegužės 20 dieną įvyko visuotinisataskaitinis LŠTA narių susirinkimas, kuriometu pagerbti ir apdovanoti šilumos tiekimoįmonių darbuotojai, išsiskiriantys iniciatyvumu,kūrybingumu, gebėjimu dirbti efektyviai, sąžiningumuir atsidavimu savo profesijai.2011 metų spalio 5 dieną LŠTA kartu su Lietuvossavivaldybių asociacija organizavo energetikoskonferenciją „Kodėl nepinga šildymasLietuvoje“. Jos metu priimta rezoliucija.2011 metų spalio 27 dieną Vokietijos šilumosir elektros energijos asociacija AGFW paminėjo40-ies metų jubiliejų. Minėjime dalyvavoLŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas, asociacijosspecialistas Mantas Paulauskas, UAB Šilutės šilumostinklų direktorius Algis Mykolas Šaulys.2011 metų metų gruodžio 6 dieną LŠTA irLietuvos biomasės energetikos asociacija LIT-............................................................. 260

BIOMA surengė seminarą „Biomasės panaudojimasCŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys josplėtrai“.2012 metų sausio 9 dieną LŠTA organizavopasitarimą projektui „Kietojo biokuro apskaitosenergijos gamybos šaltiniuose taisyklės“aptarti.2012 metų sausio 20 dieną vyko metinisLŠTA narių susitikimas 2011 metų nuveiktiemsir 2012 metų numatomiems darbams aptarti.Renginyje dalyvavo per 60 asmenų: Lietuvosšilumos tiekimo įmonių vadovai, atstovai išSeimo, Energetikos ministerijos, Valstybinėskainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinėsvartotojų teisių apsaugos tarnybos,Valstybinės energetikos inspekcijos, Vilniausmiesto savivaldybės, mokslo, mokymo įstaigų,panašių asociacijų ir kitų institucijų ar organizacijų.2012 metų kovo 14–15 dienomis Lenkijoscentralizuoto šilumos tiekimo prekybos rūmai organizavotarptautinę konferenciją „Centralizuotasšilumos tiekimas 2012“ („District Heating 2012“),kuri vyko Vroclave (Lenkija). Konferencijos šūkis– centralizuoto šilumos tiekimo ateitis atsižvelgiantį ES reglamentus dėl išmetamųjų dujų ir energijosnaudojimo efektyvumo. Konferencijoje iš Lietuvosdalyvavo ir pranešimą skaitė LŠTA prezidentas VytautasStasiūnas.2012 metų kovo 20 dieną LŠTA ir UAB „Radviliškiošiluma“ organizavo išvažiuojamąjį šilumostiekimo įmonių vadovų, specialistų beienergetikos ekspertų pasitarimą „Biokuro pa-2012 metų vasario 15 dieną LŠTA ir Lietuvosbiomasės energetikos asociacija LITBIOMA organizavodar vieną seminarą „Biomasės panaudojimasCŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys josplėtrai“. Jis vyko Klaipėdoje, AB „Klaipėdos energija“patalpose. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 80dalyvių. Renginio siekis – apie projektą informuotigreitai augančių energinių augalų naudojimo rinkosgrandinės atstovus (centralizuoto šilumos tiekimoįmones, ūkininkus, žemės savininkus, mokslininkus,jėgainių projektuotojus, jėgainių statybosinvestuotojus, politikos formuotojus ir kt.).261..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................naudojimas šilumos gamyboje: plėtra ir galimoskliūtys“.2011 metų balandžio 26–27 dienomis asociacija„Euroheat & Power“ Kopenhagoje (Danija)surengė metinę konferenciją „Teamingup for renewable district heating and cooling“.Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apsilankytiSonderborgo mieste (Danija), kur buvo pristatytasprojektas „Projec-Zero“. Jį įgyvendinantiki 2029 metų bus visiškai atsisakyta iškastiniokuro, o energijai gaminti bus pasitelkiami tik atsinaujinantysgamtos ištekliai.2012 metų gegužės 4 dieną LŠTA būstinėjeUAB „BALTPOOL“ pristatė parengtą biokurobiržos veiklos koncepcijos projektą, kuris jaubuvo aptartas su kai kuriais rinkos dalyviais,Energetikos ministerijos, Valstybinės kainų irenergetikos kontrolės komisijos atstovais.2012 metų gegužės 18 dieną UAB „Litesko“filialo „Alytaus energija“ patalpose vyko visuotinisataskaitinis LŠTA narių susirinkimas, kuriame dalyvavo30 asociacijos įmonių vadovai. Po renginiooficialiai atidaryta nauja biokogeneracinė elektrinėAlytuje. Renginyje dalyvavo per 60 kviestiniųsvečių iš Seimo, Energetikos ministerijos, panašiųasociacijų, kitų institucijų ar organizacijų.2012 metų liepos 19 dieną Šiauliuose oficialiaiatidaryta Šiaulių termofikacinė elektrinė.Biokogeneracinės elektrinės atidarymo ceremonija Šiauliuose.Biokogeneracinės elektrinės atidarymo ceremonija Alytuje.............................................................. 262

Elektrinės atidarymo ceremonijoje dalyvavo per50 kviestinių svečių iš Seimo, Energetikos ministerijos,panašių asociacijų, kitų institucijų ar organizacijų.2012 metų rugpjūčio 24 dieną UAB Mažeikiųšilumos tinklai paminėjosavarankiškos veiklos 15-metų sukaktį.2013 metų sausio 25dieną LŠTA vyko metinisasociacijos narių susitikimas2012 metų nuveiktiems ir2013 metų numatomiemsdarbams aptarti.Susitikime dalyvavo LRSeimo Energetikos komisijospirmininkas KęstutisDaukšys, LR energetikos viceministrėRenata Cytacka,Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijospirmininkė Diana Korsakaitė,pirmininko pavaduotojasDanas Janulionis, Valstybinėsenergetikos inspekcijosprie LR energetikos ministerijos viršininkasRimgaudas Špokas, Lietuvos šilumos tiekimoįmonių vadovai, mokslo, mokymo įstaigų, panašiųasociacijų bei kitų institucijų, organizacijųatstovai.263..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Informacinė ir šviečiamoji veiklaInterneto svetainėViena pagrindinių LŠTA informacijos viešinimopriemonių – asociacijos interneto svetainėwww.lsta.lt. Čia publikuojama visa aktuali informacija:renginių pranešimų medžiagos, darbogrupių posėdžių protokolai, informacija apienaujus teisės aktus, studijos, mokslo tiriamiejidarbai, šilumos tiekimo įmonių statistiniai duomenysir kita aktuali informacija, susijusi su centralizuotušilumos tiekimu, daugiabučių namųmodernizavimu, šilumos kainų mažinimu, energijostaupymu ir efektyvumu.Pranešimai spaudai, straipsniai spaudoje,spaudos monitoringas, TV laidosAsociacija nuolat stengiasi visuomenėje formuotigerą šilumos ūkio įvaizdį: dalyvaujamatelevizijos laidose, rengiami pranešimai ir spaudoskonferencijos. Kasdien nariams pateikiamasspaudos monitoringas apie aktualius straipsnius,pasirodžiusius šalies dienraščiuose ir periodinėjespaudoje (kasmet spaudoje publikuojama per............................................................. 2643500 straipsnių, susijusių su šilumos ūkiu). Ypačaktyviai vartotojų informavimu užsiimta nuo2002 metų – 5 mėnesius kiekvieną trečiadienįŽinių radijo laidoje „Kaina“ su specialistais buvodiskutuojama apie šilumos ūkio problemas ir aktualijas.Pastaruoju metu daug pastangų buvo telkiamabiokuro naudojimo, lėtai vykstančio daugiabučiųnamų modernizavimo, pastatų vidausšildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimoprocesams skatinti žiniasklaidos priemonėmis.2011 metais asociacija pasirašė sutartį su VšĮ„Energijos taupymo priemonės“, kuri rengia šviečiamojopobūdžio televizijos reportažus apiecentralizuoto šilumos tiekimo sektorių, jo privalumuspalyginti su kitais apsirūpinimo šilumabūdais.Šiuo metu per „Lietuvos ryto“ televizijos kanaląrodoma laida „Pradėk nuo savęs“ (tai kassavaitę transliuojama reportažinė laida, kuriojeekologines Lietuvos problemas bando spręstivisi – nuo ministro iki moksleivio, nuo mokslųdaktaro iki laukų artojo. Kaip ir rūšiuoti atliekas,susireguliuoti automobilį, užsukti be reikalo tekantįčiaupą netgi neturint skaitiklio, mažinticentralizuotai tiekiamos šilumos kainas ir pan.).Asociacija, rūpindamasi gero įvaizdžio formavimuvisuomenėje, dalyvauja televizijos ir radijolaidose, rengia spaudos pranešimus bei konferencijas.Kasmet išplatinama apie 20 pranešimųspaudai – jie publikuojami asociacijos tinklalapyje.Glaudžiai bendradarbiaudama su žiniasklaidosatstovais, LŠTA rengia ir platina straipsnius,susijusius su šilumos ūkio sektoriumi. Kasmet jųparengiama 20–30, straipsniai skelbiami dienraščiuose(„Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvosžinios“), žurnaluose („Valstybė“, „Statyba ir architektūra“,„Mokslas ir technika“, „Veiklos kryptys“,„Apžvalga“, „Veidas“, „Ozonas“, „Europos ritmu“)bei informaciniuose interneto portaluose („Delfi“,ATN, LRT, „Alfa“).

PRANEŠIMAS SPAUDAIVilnius, vasario 11 d., 2013 m.Sausio gamtinių dujų pigimą „suvalgė“ terminalo mokestisNors sausio mėnesį gamtinės dujos šilumos tiekėjams atpigo 54 Lt/tne, šilumos kaina beveik nemažės. Šilumospigimą „suvalgė“ SGD terminalo mokestis, šilumos vartotojams įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 dienos.Naujasis terminalo mokestis vidutiniškai sudaro apie 47 Lt/tne (tona naftos ekvivalento) gamtinių dujų,suvartojamų šilumai gaminti.Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, sausio mėnesį gamtinės dujos kainavo 2,8 procento mažiaunei gruodį – 1846 Lt/tne su transportavimo mokesčiu (be terminalo mokesčio). Gruodžio mėnesį šilumostiekėjai už importuojamas dujas mokėjo 1900 Lt/tne.„Sausį kartu su dujomis pigti šilumai neleido buvusios konservatorių vyriausybės sprendimas terminalo statybaskredituoti būtent iš gyventojų kišenės“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkasAndrius Janukonis.Terminalo mokesčio, kurį teks padengti gyventojams, apimtys priklauso nuo suvartoto dujų kiekio irkiekviename mieste yra skirtingos.Pavyzdžiui, sausį Vilniuje šilumos gamybai buvo suvartota 59 mln. m³ dujų, čia terminalo mokestis sudarys 2,2mln. litų. Kaunas sausį suvartojo 36 mln. m³ dujų, todėl kauniečiams terminalo statybos praėjusį mėnesį kainavo1,35 mln. litų.LŠTA skaičiavimu, per 2013 metus gyventojai ir įmonės terminalo statybas turės paremti beveik 114 mln. litų.Jei mokestis bus skaičiuojamas pagal šiuo metu galiojančią dujų paskirstymo metodiką, patvirtintą VKEKK,maždaug du trečdalius sumos bus priversti apmokėti šilumos vartotojai.„Importuojamų dujų vartojimo infrastruktūros plėtra už šilumos vartotojų pinigus neturi racionalaus pagrindo.Šiandien žmonės už šilumą brangiau moka tam, kad ateityje šiluma būtų pririšta prie brangaus kuro ir negalėtųpigti. Tai – absurdas, SGD terminalo statybos prieštarauja šilumos vartotojų interesams“, - įsitikinęs A.Janukonis.Jo teigimu, jei terminalas būtų racionalus objektas, statybų kaštų nereikėtų krauti ant gyventojų pečių.A. Janukonis pabrėžė, kad šilumos ūkiui reikalinga ne gamtinių dujų, o vietinio biokuro vartojimo plėtra. Sausįbiokuro kaina šilumos tiekėjams sudarė apie 665 Lt/tne su transportavimo mokesčiu.„Tuo metu, kuomet kalbama apie miglotą galimybę per SGD terminalą gauti keliais procentais pigesnių dujų,biokuro kaina yra beveik trigubai mažesnė. Tik sumažinę išlaidas kurui galime tikėtis mažesnių šilumos kainų“,- teigė A. Janukonis.Šį faktą patvirtina oficiali Lietuvos miestų šilumos kainų statistika. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolėskomisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose šiluma 2012-ųjų gruodį vidutiniškaikainavo 31 ct/kWh.Tarp tokių miestų yra Anykščiai, Prienai, Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčininkai, Kaunas, Druskininkai,Palanga, Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava, Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.Miestuose, kuriuose šiluma gaminama iš biokuro (Molėtai, Ignalina, Širvintos, Utena, Birštonas, Tauragė,Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai, Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdijai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kelmė irKretinga), šilumos kaina gruodį vidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.Gamtinių dujų ir biokuro vidutinė kainų dinamika 2005-2013 m.http://www.lsta.lt/images/Kuro_kainos/Dujos_biokuras_k.bmpDaugiau informacijos:Nerijus Mikalajūnas,LŠTA atstovas spaudai,mob. tel. + 370 685 20513,nmikalajunas @dalkia.ltŽurnalas „Šiluminė technika“LŠTA kartu su Lietuvos šiluminės technikos inžinieriųasociacija leidžia žurnalą „Šiluminė technika“(nuo 1998 metų birželio). Žurnalas leidžiamas4 kartus per metus (tiražas 600 egz.) ir yraskirtas šiluminės technikos specialistams, užsiimantiemsįvairiapuse veikla šioje srityje: mokslininkamsir praktikams, šilumos gamintojams irtiekėjams, įrangos gamintojams, montuotojamsir eksploatuotojams, taip pat šilumos vartotojams,valstybinių ir vyriausybinių institucijų atstovams,kurių veikla daro įtaką šiluminės technikosraidai Lietuvoje.265..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Redakcinės kolegijos nariai: Aloyzas Citvaras,Petras Diksa, Jurij Junevič, Egidijus Juodis, StanislovasKarčiauskas, Virginijus Zutkis. Buvę redakcinėskolegijos nariai: R. Cicėnas, V. Petrulis,P. Švenčianas, M. Zakrevskij. Žurnalo atsakingasissekretorius – Nerijus Jasinskas (nuo 2008 metųiki dabar). Buvę atsakingi sekretoriai: R. Gurklienė(2003–2007 metais), T. Rudienė (iki 2002metų). Redaktorius – doc. dr. Juozas Gudzinskas(nuo 2007 metų), buvęs redaktorius – doc. dr.Edvardas Tuomas (iki 2006 metų).Nuo žurnalo leidimo pradžios išleisti 53 numeriai,visi jie prieinami asociacijos tinklalapyjeadresu www.lsta.lt.Šilumos tiekimo įmonių ūkinėsveiklos apžvalgaNuo pat asociacijos įkūrimo pradžios iš šilumostiekimo įmonių renkami duomenys, atliekamossuvestinės, analizės ir rengiamos LŠTA nariųmetinės ūkinės veiklos statistinės ataskaitos(tiražas 200 egz.). Šiose ataskaitose pateikiamaišsami statistinė informacija, kuri apima visuspagrindinius asociacijos narių šilumos gamybos(šilumos gamyba įmonėse, supirktas jos kiekisiš nepriklausomų šilumos gamintojų, pateikiamasšilumos balansas, techniniai jos generavimorodikliai, sunaudoto kuro kiekis, gautos įmoniųpajamos, apskaičiuojamas lyginamasis kuro sunaudojimasšilumos gamybai, pateikiama metinėvidutinė centralizuotai pagamintos šilumoskaina), jos perdavimo (patirti šilumos nuostoliai............................................................. 266tinkluose) bei naudojimo (pastatų aprūpinimascentralizuotai tiekiama šiluma, vartotojų įsiskolinimaiuž šilumą) rodiklius. Šiame leidinyje taippat galima rasti pagrindinius kogeneraciniųelektrinių elektros energijos gamybos rodiklius,pateikiama trumpa aiškinamoji informacija apiešilumą, jos apsirūpinimo būdus, centralizuoto šilumostiekimo privalumus ir kita informacija.Pažymėtina, kad renkant duomenis bendradarbiaujamasu Valstybine kainų ir energetikoskontrolės komisija, Statistikos departamentu,Energetikos agentūra.2010 metų pabaigoje išleistas šviečiamasis irmokomasis leidinys apie centralizuotą šilumostiekimą – „Šilumos vartotojo vadovas“. Jis skirtasdaugiabučių gyvenamųjų namų gyventojams,

pastatų savininkams, daugiabučių namų valdytojams(administratoriams), pastatų šildymoir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojams irvisiems fiziniams, juridiniams asmenims, susijusiemssu šilumos tiekimo organizavimu.Leidinio tikslas – objektyviai pristatyti visuomeneiir suteikti šilumos vartotojams informacijąapie vieną svarbiausių Lietuvos energetikossektorių – centralizuotą šilumos tiekimą. Leidinyje,be tekstinės dalies, gausu iliustracijų ir pavyzdžių,padedančių lengviau suvokti pateiktąinformaciją, patiems skaitytojams padaryti išvadas.Leidinio skyriai:I. Šilumos vartojimo ypatybės (parengė prof.habil. dr. Vytautas Martinaitis);II. Šildymas (parengė doc. dr. Edvardas Tuomas);III. Šilumos tiekimo sistemos (parengė doc. dr.Juozas Gudzinskas);IV. Šilumos gamybos pagrindai (parengė doc.dr. Valdas Lukoševičius);V. Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriausraida (parengė LŠTA);I PRIEDE aptariami ir išaiškinami šiuo metulabai aktualūs centralizuotai tiekiamos šilumosvartotojams klausimai.Mokėjimų už šilumą analizė Lietuvos miestųdaugiabučiuose gyvenamuosiuose namuoseViena didžiausių ir seniausių problemų, užkertančiųkelią ekonomiškam šilumos naudojimui,išlieka nesprendžiama – tai prasta daugiabučiųgyvenamųjų namų kokybė, lemianti gerokai didesnesgyventojų šilumos išlaidas. Nors visiemskiekvieno miesto gyventojams nustatoma vienodašilumos kaina, sunaudotos šilumos išlaidosskiriasi – už šilumą mokama tiek, kiek jos sunaudojama.Mokėjimai už šilumą priklauso nuo daugiabučiogyvenamojo namo būklės. Jei pastatainesandarūs, šildymui šilumos sunaudojama daugiau,taigi ir mokėjimai už ją yra didesni.Senos statybos daugiabučių namų gyventojaiuž šilumą priversti mokėti 2–3, o kai kur net iki 10kartų daugiau nei naujuose šilumą taupančiuosedaugiabučiuose gyvenantys žmonės.Vadovaujantis Lietuvos energetikos specialistųatliktų tyrimų išvadomis, didžiausia ekonominėnauda (šilumos sutaupymas) pasiekiamaįgyvendinant kompleksinę pastatų renovaciją.Aplinkos ministerijos duomenimis, iš dalies renovuotųdaugiabučių gyvenamųjų namų Lietuvojeyra apie 700. Tačiau tai sudaro tik apie 2proc. visų 45 tūkst. Lietuvoje esančių daugiabučiųnamų, kuriuose gyvena didžioji dauguma šaliesgyventojų.Nors šilumos naudojimas ir renovacija nėrašilumos tiekėjų rūpestis, būtent dėl to jiems kylaesminių problemų.Siekdama centralizuotai tiekiamos šilumosvartotojams kuo objektyviau ir tiksliau paaiškinti,kodėl jų mokėjimai už šilumą tokie skirtingi,LŠTA nuo 2007 metų kiekvieno šildymo sezonometu atlieka šilumos naudojimo ir mokėjimųuž šilumą daugiabučiuose namuose pagal skirtingaspastatų kategorijas analizę. Ji skelbiamaLŠTA interneto svetainėje adresu http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/silumos-suvartojimo-analize.Nuo 2010 metų asociacija pradėjo rinktiduomenis apie šilumos naudojimą daugiabučiuosegyvenamuosiuose namuose ne šildymosezono metu (gegužės–birželio mėnesiais) šaltamgeriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomisnustatytos temperatūros (+8–52 o C), karštovandens temperatūrai palaikyti bei sanitarinėms267..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Šilumos suvartojimo daugiabučių namų karšto vandens sistemose analizės rodikliaiVidutinisšilumos kiekiskaršto vandenstemperatūrospalaikymuibutui per mėn.,priskaičiuotinaspagal KomisijosnustatytasnormascirkuliacijaiVidutinis šilumoskiekis karšto vandenstemperatūros palaikymuibutui per mėn.,priskaičiuotinas, kaisu karštu vandeniusuvartotas šilumoskiekis nustatomas pagalįvadinio geriamojovandens skaitikliorodmenis, padauginus išKomisijos nustatyto1 m 3 vandens pašildymuinorminio šilumos kiekioVidutinis šilumoskiekis karšto vandenstemperatūros palaikymuibutui per mėn.,priskaičiuotinas, kai sukarštu vandeniu suvartotasšilumos kiekis nustatomaspagal butuose įrengtųgeriamojo vandensskaitiklių (karšto vandensskaitiklių) deklaruotusrodmenis, padauginus išKomisijos nustatyto1 m 3 vandens pašildymuinorminio šilumos kiekioDaugiabučiųnamųgrupės*pagalšilumossuvartojimąDalyvavusiųapklausojedaugiabučiųnamųskaičiusgrupėjeDalyvavusiųapklausojedaugiabučiųnamųprocentaigrupėjekWh mėn. butui kWh mėn. butui kWh mėn. butui vnt. %1 2 3 4 5 62012 M. RUGSĖJISI 148,3 95,9 99,9 295 42II 141,9 148,1 148,8 83 12III 149,6 138,9 165,4 53 7IV 149,1 216,2 209,0 276 39vonios patalpų sąlygoms užtikrinti (vadinamajamgyvatukui). Ši informacija skelbiama LŠTA internetosvetainėje.Šilumos ir kuro kainosLietuvoje gyventojai jautriai reaguoja į mokėjimusuž šilumą. Kadangi šio mokesčio dydispriklauso ne tik nuo pastate sunaudotos šilumoskiekio, bet ir nuo jos kainos, LŠTA kas mėnesįviešai pateikia statistiką apie šilumos tiekimoįmonėms nustatytas šilumos kainas. Didžiausiąšilumos kainos dalį sudaro kuro dedamoji. Todėl............................................................. 268mažiausia šilumos kaina yra tuose miestuose, kuršiluma gaminama daugiausia naudojant vietosbiokurą, o didžiausia – kur naudojamos brangiosgamtinės dujos.Šilumos, karšto vandens kainos ir atsiskaitomųjųkaršto vandens apskaitos prietaisų priežiūrosmokesčiai nustatomi pagal Valstybinės kainųir energetikos kontrolės komisijos patvirtintasmetodikas. Jų esmė – paslaugos kaina turi būtipagrįsta paslaugai teikti būtinomis sąnaudomis.Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamostiekėjui būtinomis (valstybės normuojamomis)

šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo),perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir(ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo,priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų)už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo,pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusijusiossu šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimoveikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karštovandens kainas.Vienas LŠTA nuopelnų – šiuo metu galiojantišilumos kainų nustatymo metodika numato, kadšilumos tiekėjas, remdamasis Valstybinės kainų irenergetikos kontrolės komisijos patvirtinta bazinekaina, kas mėnesį perskaičiuoja kainas pagalkuro ir perkamos šilumos kainų pokytį. Taip daromatam, kad šilumos tiekėjai (vadinasi, ir vartotojai)išvengtų papildomų sąnaudų, kurios patiriamosstaiga pabrangus kurui. Esant fiksuotai kainaipritrūkusios lėšų, šilumos tiekimo įmonės pinigųskolinasi iš banko. Todėl, jeigu šilumos kaina būtųperskaičiuojama, pavyzdžiui, kartą per metus, taivisus metus kauptųsi skola, ir už ją reikėtų mokėtipalūkanas. O atėjus laikui tvirtinti naujas kainas,palūkanos gerokai ūgtelėtų. Dažniau perskaičiuojantkainas, šilumos tiekimo įmonėms nereikia tiekskolintis, išlaidos atitinka pajamas, tad ir kainos netaip smarkiai svyruoja. LŠTA interneto svetainėjewww.lsta.lt kas mėnesį pateikiama informacijaapie šilumos ir kuro kainas.„Lietuvos energetika“ (statistikos leidinys)LŠTA prisideda prie kasmet Lietuvos energetikosinstituto asociacijos iniciatyva leidžiamoleidinio „Lietuvos energetika“. Anksčiau leidybosdarbus organizavo Energetikos ministerija, tačiaukelerius metus ji yra nusišalinusi nuo šio Lietuvosenergetikai svarbaus leidinio leidybos darbų.Kasmet pasirodančiame statistinių rodikliųleidinyje „Lietuvos energetika“ skelbiama naujausiasusisteminta informacija, charakterizuojantiLietuvos energetikos sektoriaus ir jo šakų raidostendencijas, pateikiami išsamūs kuro ir energijosbalansai, pagrindiniai šalies energetikos sektoriųapibūdinantys rodikliai. Lietuvos energetikosir ekonomikos rodikliai lyginami su atitinkamaisEstijos ir Latvijos rodikliais. Leidinyje taip pat pateikiamasJungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitoskonvenciją ir Kioto protokolą pasirašiusių 1 priedošalių 1990 ir 2010 metais į atmosferą išmestų šiltnamioefektą sukeliančių dujų kiekis ir jo struktūrapagal sektorius.Leidinyje pateikiamos ES, didžiausių pasauliovalstybių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtrosorganizacijos šalių ir apibendrintų bendrųjųpasaulio ekonomikos bei energetikos rodiklių(BVP, energijos sąnaudų vienam gyventojui, energijosintensyvumo ir kt.) lyginamosios analizės. Šianalizė atliekama remiantis naujausiais Tarptautinėsenergetikos agentūros skelbiamais duomenimisir metodika, pagal kurią visų šalių elektrossąnaudose nevertinami nuostoliai tinkluose, o įgalutinės energijos sąnaudas įskaičiuojamos irneenerginės reikmės.Ataskaitos apie Lietuvos šilumos ūkįpublikuojamos Europos leidinyjeNuo 2001 metų LŠTA asociacijos „Euroheat& Power“ periodiniam leidiniui „District Heat inEurope. Country by Country survey“ pagal pateiktąklausimyną rengia ataskaitas apie Lietuvoscentralizuotą šilumos ūkį. Šis leidinys pasirodokas dvejus metus ir yra vienas pagrindinių Europosstatistinių šaltinių apie šio regiono centralizuotąšilumos tiekimą. Publikuojamais duomenimisnaudojasi tarptautinės organizacijos, ESvalstybinės institucijos, ekspertai, konsultantai.269..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Naujienlaiškių, periodinių žurnalų, gaunamųiš užsienio ir vietos Lietuvos organizacijų,viešinimasLŠTA periodiškai gauna asociacijos „Euroheat& Power“, Europos pažangios energetikos efektyvumopaslaugų federacijos EFIEES platinamusnaujienlaiškius ir mokslinius žurnalus, susijusiussu centralizuoto šilumos tiekimo sektoriumiEuropoje. Taip pat nuolat platinami aktualūsstraipsniai – juos asociacija atrenka iš periodiškaigaunamų žurnalų „Mokslas ir technika“, „Statybair architektūra“ ir kt.Asociacija gautą informaciją platina elektroniniupaštu 6 gavėjų paketais, t. y. Seimo nariams,savivaldybėms, LŠTA nariams, panašioms organizacijomsbei žiniasklaidai (iš viso apie 2000 adresatų).Asociacijos nariai išties turi į ką kreiptis ir tartisieškodami problemų sprendimo būdų. Stiprėjantissupratimas apie bendros veiklos teikiamąnaudą skatina asociaciją augti. Todėl tikime, kadsėkmingai įgyvendindama savo tikslus ir uždaviniusLŠTA yra visiškai pasirengusi naujiems iššūkiamsšilumos ūkio plėtros ir tobulinimo srityje,geresnės ir modernesnės Lietuvos šilumos ūkioateities link.............................................................. 270

LŠTA įgyvendinami nacionaliniai irtarptautiniai projektaiDarbuotojų mokymaiDanijos energetikos agentūros finansuojamasprojektas „Lietuvos centralizuoto šilumostiekimo darbuotojų mokymo tinklas“,2001–2004 metaiDanijos energetikos agentūra LŠTA suteikė finansinęparamą projektui „Lietuvos centralizuotošilumos tiekimo darbuotojų mokymo tinklas,2001“ įgyvendinti. Tikslas – teikti paramą LŠTAplėtojant Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimosektorių ir stiprinant pačią asociaciją. Uždaviniai:• stiprinti sektoriaus įvaizdį ir politinį LŠTAvaidmenį plečiant bendradarbiavimą su įvairiomissuinteresuotomis institucijomis;• įgyvendinti mokymo programas, skirtas centralizuotošilumos tiekimo įmonių darbuotojams;• rengti technines gaires.2002 metų pavasarį LŠTA, bendradarbiaudamasu Švedijos centralizuoto šilumos tiekimo taryba„SweHeat“, asociacijos nariams Vilniuje surengėtarptautinius mokymo kursus „Šilumos tiekimoįmonių valdymas“.Projektas „Šilumos tiekimo įmoniųdarbuotojų mokymas“, 2005–2007 metai2005 metų kovą LŠTA iš ES struktūrinių fondųgavo paramą projektui „Šilumos tiekimo įmoniųdarbuotojų mokymas“ įgyvendinti. PagrindinisMokymo programos „Rinkodara“ dalyviai.271..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................2006 metų gegužės 26 dieną LŠTA prezidentasVytautas Stasiūnas ir Lietuvos viešojo administravimoinstituto direktorius Alfonsas Velička pasirašė sutartįdėl mokymo programų.tikslas – plėtojant žmogiškuosius išteklius didintiūkio subjektų ir bendrą Lietuvos ūkio konkurencingumą.Įgyvendinant projektą pagal keturias mokymoprogramas: „Vadyba“, „Rinkodara“, „Finansųvaldymas ir apskaita“, „ES energetikos politika“– apmokyti 107 šilumos tiekimo įmonių darbuotojai.2006 metų gegužės 30 dieną kartu su Valstybineenergetikos inspekcija ir Energetikų mokymocentru organizuotas seminaras „Šilumostiekimo įmonių vadovaujančių darbuotojų rengimasatestavimui“ ir egzaminas.Seminaro metu klausytojai susipažino suEnergetikos ir Šilumos ūkio įstatymais bei poįstatyminiaisaktais, kitais norminiais techniniaisteisiniais dokumentais ir Valstybinės energetikosinspekcijos reikalavimais eksploatuojantenergetinį ūkį.Po seminaro įmonių darbuotojai, atsakingiuž įmonės energetinio ūkio eksploatavimą,buvo egzaminuojami.............................................................. 272ApdovanojimaiNuo 2002 metų LŠTA tarybos sprendimu padėkosraštais apdovanojami nusipelnę šilumos ūkiosrities darbuotojai, o įmonės jubiliejinių sukakčiųproga teikiami apdovanojimai už aktyvią veikląplėtojant centralizuotą šilumos tiekimą šalyje.Projektas „Žmogiškųjų išteklių tobulinimasšilumos tiekimo įmonėse“, 2009–2012 metaiLŠTA, 2009 metų balandį iš ES gavusi finansinęparamą pagal 2007–2013 metų Žmogiškųjųišteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto„Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“,2012 metais sėkmingai įgyvendino projektą.Jo tikslas – tobulinti šilumos tiekimo įmoniųdarbuotojų kvalifikacijos žinias ir gebėjimus.Planuojama, kad projekto mokymai prisidės prieefektyvesnio šilumos tiekimo įmonių valdymo –apmokyti dalyviai jose diegs naujas ir efektyviaunaudos esamas technologijas.Projekto partneriai – 8 šilumos tiekimo įmonės,LŠTA narės: UAB „Vilniaus energija“, AB „Kaunoenergija“, UAB „Litesko“, AB „Klaipėdos energija“,AB „Panevėžio energija“, AB „Šiaulių energija“,UAB „E energija“ ir UAB Mažeikių šilumos tinklai.Projekto metu apmokyti 862 šilumos tiekimoįmonių darbuotojai, nors buvo planuota apmokyti514 – aukščiausio ir vidutinio lygio įmonių vadovų,personalo vadovų, inžinierių, šilumos tiekimovadybininkų, kitų įmonių darbuotojų.Energetikos mokymo programų sąrašas1. Energetikos mokymai šilumos tiekimo organizatoriams.Mokymo programos:• energinis pastatų auditas;• pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos;• naujausios energetikos įrenginių modernizavimogalimybės.2. Energetikos mokymai vadovams. Mokymoprogramos:

• naujausios technologijos energetikos srityje;• energetikos įrenginių eksploatavimo galimybės,techninių rodiklių vertinimo metodai;• ES norminių teisės dokumentų, reglamentuojančiųgamtosaugą energetikoje, apžvalga ir taikymaskasdieniame darbe.3. Energetikos mokymai inžinieriams ir kitiemsspecialistams. Mokymų programos:• automatika (šilumos ir elektros gamybosprocesų automatizavimas; energinių šilumosprocesų automatinio reguliavimo sistemų eksploatavimas;šilumos ir elektros energijos apskaitossistemos, nauji metodai; technologiniųprocesų valdymo sistemos ir jų naudojimasenergetikoje);• elektra (energetikoje naudojamų dažnio keitikliųtipai, veikimo principai, priežiūra; mikroprocesoriniairelinės apsaugos ir automatikos įrenginiai,nauji įtaisai, jų priežiūra; generatorių žadinimosistemos, jų tipai, naudojimas, eksploatacija);• geoinformacinių sistemų taikymas šilumos tiekimotinkluose;• kompiuterinių technologijų taikymas šilumostiekimo sistemose;• tinklų monitoringas (defektų nustatymas šilumostrasose, nutekėjimų paieškos prietaisai);• atsinaujinantys energijos šaltiniai ir su tuo susijusiostechnologijos; efektyvus energijos tiekimas;inžineriniai šilumos procesų ir įrengimųskaičiavimai (įskaitant elektrines, katilus, šilumostrasas ir punktus);• teisinė bazė, reglamentuojanti energetikos sektorių.Šilumos tiekimo įmonių veiklos planavimo,organizavimo ir valdymo mokymo programųsąrašas:• Sisteminis žmogiškųjų išteklių valdymas;• Efektyvi vidinė ir išorinė komunikacija;• Efektyvus klientų aptarnavimas ir rūpinimasis jais;• Lyderiavimo ir vadovavimo įgūdžių ugdymas;• Darbinės veiklos planavimas, organizavimas irvaldymas;• Subalansuotų veiklos rodiklių sistema;• Darbuotojų veiklos valdymas ir vertinimas;• Projektų valdymas;• Krizių valdymas;• Efektyvus finansų valdymas;• Įmonės įvaizdžio formavimas.Koordinacinis dvišalis projektas su Švedija,1999 metai1999 metais įgyvendintas koordinacinis dvišalisprojektas tarp LŠTA ir Švedijos centralizuotaitiekiamos šilumos tarybos „SweHeat“. Tikslas – gerintibendradarbiavimą tarp Švedijos ir Lietuvosorganizacijų ir įmonių šilumos tiekimo srityje,plėtoti prekybinius ryšius tarp šalių. Projektedalyvavo penkios Lietuvos ir Švedijos šilumostiekimo įmonių poros: SP AB „Kauno energija“ ir„Goteborg Energy International AB“, SP AB „Šiauliųenergija“ ir „C4 Energi AB“ (Kristianstadas), SPAB Panevėžio šilumos tinklai ir „Kalmar EnergiAB“, SP AB Mažeikių šilumos tinklai ir „KarlshamnEnergi AB“, SP UAB „Radviliškio šiluma“ ir „SkaraEnergi AB“.SENET – bendrosios socialinės atsakomybėspriemonių energetikos sektoriuje plėtrosprojektas, 2004–2006 metai2006 metų liepos pradžioje LŠTA baigė įgyvendintitarptautinį ES projektą SENET „Bendrosiossocialinės atsakomybės idėjos taikymas irvietinės valdžios bei energetinių asociacijų tarptautinisbendradarbiavimas siekiant racionalausir darnaus energijos vartojimo išplėstoje EuroposSąjungoje“. Projektas finansuotas iš „Phare“programos lėšų.Šiame projekte LŠTA su Kauno miestosavivaldybe dalyvavo konsorciumo pagrindu.Taip pat dalyvavo 4 ES šalių partneriai:Suomijos (Vantos savivaldybė), Austrijos (Gracosavivaldybė ir Graco energetikos agentūra),Latvijos (Latvijos šilumos tiekimo įmoniųasociacija ir Uogrės savivaldybė), Estijos (Estijossavivaldybių asociacijų sąjunga ir Estijos elektrosir šilumos asociacija).273..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Projekto tikslas – skatinti bendrosios socialinėsatsakomybės priemonių energetikos sektoriujeplėtrą, naujųjų ES narių bendradarbiavimą,lengvinti besiribojančių regiono šalių integracijąį bendrą Europos erdvę, skatinti socialinę irekonominę sanglaudą, užtikrinti ES teisėsaktų ir standartų energijos taupymo srityjesuderinamumą bei laikymąsi.Pasitelkiant SENET projektą sukurtas Tarptautinisenergijos taupymo tinklas. 2006 metųbirželį visi projekto partneriai pasirašė bendrąEnergijos taupymo tinklo deklaraciją. Šalys įsipareigojobendrais siekiais skatinti energijostaupymą ir prisidėti prie ES Žaliojoje knygoje(patvirtintoje 2005 metų birželį) numatytųtikslų – iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijosnaudojimą ES šalyse, atsižvelgti į JungtiniųTautų pasaulinį susitarimą (Rio deklaracija, 1992metai) ir puoselėti bendrosios socialinės atsakomybėsprincipus.Projektas „Daugiabučių gyvenamųjų namųšiluminės energijos suvartojimomonitoringas ir informacijos sklaidaLietuvoje“, 2006 metaiĮgyvendindamos Lietuvos būsto strategiją,Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo2006–2010 metų programą, Daugiabučiųnamų modernizavimo programą, savivaldybiųprogramas (Vilniaus miesto savivaldybės būsto............................................................. 274atnaujinimo programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkimemiestą“), LŠTA ir Vilniaus miesto savivaldybėkartu su Vilniaus šilumos tinklais įgyvendinoprojektą „Daugiabučių gyvenamųjų namųšiluminės energijos suvartojimo monitoringas irinformacijos sklaida Lietuvoje“. Tikslas – atlikti daliesrenovuotų bei identiškų nerenovuotų pastatųšilumos energijos naudojimo monitoringą irįgyvendinti visuomenės švietimo bei informavimokampaniją skatinant energijos išteklių ir josnaudojimo efektyvumo didinimą.Projektas „Nacionalinės šilumos energetikostechnologijų platformos plėtra“,2006–2007 metai2006 metų spalį LŠTA gavo paramą projekto„Nacionalinės šilumos energetikos technologijųplatformos (NŠETP) plėtra“ veiklai finansuotiir kapitalui formuoti. Tikslas – suderinti mokslo,mokymo įstaigų, konsultacinių ir gamybiniųįmonių interesus bei veiksmus, sujungti žmogiškuosius,institucinius ir materialinius ištekliussiekiant darnaus energijos išteklių naudojimošilumos gamybos, tiekimo ir naudojimo sektoriuose.Projekto rezultatai: parengta NŠETP plėtrosgalimybių studija, NŠETP plėtros strategija(vizija), NŠETP strateginių tyrimų planas, sukurtaplatformos svetainė www.silumosplatforma.lt.Tarptautinis projektas „Ecoheat4cities“pagal ES programą „Pažangi energetikaEuropai“ („Intelligent Energy Europe“)„Ecoheat4cities“ projektas skatina sąmoningumuir žiniomis (mokslu) pagrįstą centralizuotošilumos bei vėsumos tiekimo sistemų priimtinumąsukuriant savanorišką ekologiško šilumostiekimo ir vėsinimo ženklinimo sistemą. Ženklinimassuinteresuotiems asmenims (įskaitantvietos politikus, kitas centralizuoto šilumos beivėsumos tiekimo įmones, piliečius ir susijusiųpramonės šakų atstovus) suteiks naudingos in-

formacijos apie pagrindinius energinius sistemųparametrus projekte dalyvaujančiose šalyse irvisoje Europoje. Projektas buvo įgyvendinamasnuo 2010 metų birželio 26 dienos iki 2012 metųgruodžio 26 dienos.Pagrindiniai tikslai:• Remti atsinaujinančių energijos šaltinių direktyvosįgyvendinimą centralizuoto šilumos beivėsumos tiekimo kontekste, kad sistemos taptųpriimtinesnės visuomenėje ir miestuose;• Gerinti darnaus centralizuoto šilumos bei vėsumostiekimo suvokimą tarp ES piliečių ir jų vietosbei valdžios atstovų;• Gerinti esamas ir sukurti daugiau centralizuotošilumos bei vėsumos tiekimo sistemų, stebėti irskatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimąbei energinio efektyvumo didinimą centralizuotošilumos bei vėsumos tiekimo sektoriuje;• Inicijuoti integruotus vietos lygiu ir augančiųsąnaudų efektyvumo sprendinius pastatams,energinio efektyvumo priemonėms, atsinaujinantiemsištekliams ir infrastruktūroms,palengvinant harmoningos miestų plėtros irekoregionų planavimą (kitaip nei individualiųekopastatų), rengiant konsultacinius dokumentus,organizuojant mokymus ir seminarus.Pagrindiniai projekto partneriai: asociacija„Euroheat & Power“, Delfto (Nyderlandai) technologijosuniversitetas, Danijos technologijosinstitutas, Vokietijos šilumos ir elektros asociacija,Švedijos šilumos tiekėjų asociacija, Pastatųtyrimų organizacija, Lietuvos energetikos institutas,LŠTA (nepagrindinio partnerio statusas,t. y. su projektu susijusių darbų vykdymas pagalLietuvos energetikos instituto parengtasužduotis).Projekto rezultatai apima:• etiketės dizaino įrankį, ženklinimo proceso valdymąir gaires, įskaitant visas detales, susijusiassu apskaičiavimo metodais, techninio ir moksliniopagrindimo tyrimais apie centralizuoto šilumostiekimo veikimo parametrus, geriausiasprieinamas ir dar neprieinamas technologijas;275..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................• priemonę, leidžiančią miestų ir savivaldybiųplanuotojams palyginti įvairias šildymo ir vėsinimoalternatyvas;• rekomendacijas miesto planuotojams ir centralizuotošilumos bei vėsumos tiekimo bendrovėms,padedančias geriau suprasti ženklinimoprocesą, taip pat pristatant trumpą įžvalgą, kaipženklinimas gali teikti pridėtinę vertę ir kurtiekologišką įvaizdį.Bandomajam centralizuoto šilumos tiekimosistemų įvertinimui ir ženklinimui pagal „Ecoheat4cities“parengtą metodiką pasirinktos šešiosnedidelės Mažeikių, Utenos, Tauragės, Šilutės,Ignalinos ir Birštono savivaldybės, kurių miestųintegruotose centralizuoto šilumos tiekimo sistemoseyra po vieną pagrindinį didžiąją dalį šilumosgaminantį šaltinį (katilinę).Visose šiose savivaldybėse šilumos tiekimoįmones valdo miestų savivaldybės (beveik 100proc. įmonių akcijų priklauso joms).Siekdamas įvertinti minėtų centralizuoto šilumostiekimo sistemų efektyvumą, Lietuvosenergetikos institutas, vadovaudamasis „Ecoheat4cities“metodika, atliko techninę pirminių iratsinaujinančių energijos išteklių naudojimo araplinkos taršos atžvilgiu analizę pagal gautustechninius 2009–2011 metų duomenis. Įvertinta:• identifikaciniai sistemos duomenys;• bendri techniniai duomenys;• gamybos rodikliai, energijos išteklių sąnaudos;• iš išorinių tiekėjų pirkta šiluma;• šilumos tiekimas vartotojams.Toliau pateikiamos centralizuoto šilumos tiekimosistemų ženklinimo etiketės, sistemomssuteiktos pasitelkiant Europos numatytąsiaspirminių energijos išteklių, anglies dvideginioemisijų ir nacionalinį atsinaujinančių energijosišteklių dalies tikslą.Šis ženklinimas leidžia palyginti miestų centralizuotošilumos tiekimo sistemas pagal minėtustris veiksnius. Tai sistemai suteikia pridėtinęvertę ir kuria ekologiškumo įvaizdį.............................................................. 276Tarptautinis projektas „BIO-HEAT – greitaiaugančių energetinių augalų (GAEA) naudojimoskatinimas Rytų Europos centralizuotošildymo sistemose“Projektą „BIO-HEAT – greitai augančių energetiniųaugalų panaudojimas šilumos gamybaiRytų Europos šalių centralizuoto šilumos tiekimosistemose“ (IEE/09/890/SI2.558326) apimaprograma „Intelligent Energy – Europe“. Projektasfinansuotas iš Konkurencingumo ir inovacijųvykdomosios agentūros (EACI) lėšų.Pagrindinis tikslas – skatinti GAEA naudojimąkaip energijos šaltinį tikslinių Rytų Europosšalių (Čekijos, Rumunijos, Lenkijos, Slovakijosir Lietuvos) centralizuoto šilumos tiekimosistemose, nustatant naujus regioniniusGAEA išteklius centralizuoto šilumos tiekimosistemoms. Šiuo tikslu BIO-HEAT konsorciumasatliks įvairias užduotis, susijusias su mokymais,informacijos platinimu ir orientuotas į kiekvienąiš tikslinių šalių.Iš Lietuvos šiame projekte dalyvavo ir Lietuvosbiomasės energetikos asociacija LITBIOMA, išviso – 8 ES šalys (Vokietija, Ispanija, Lenkija,Čekija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Lietuva).Projekto rezultatai:• parengta projekto įgyvendinimo ataskaita, kuriojepateikiama išsami informacija apie esamątikslinių šalių, dalyvavusių projekte, padėtį naudojantbiokurą ir GAEA centralizuoto šilumostiekimo sistemose, įvertintas kiekvienos šaliespotencialas (techninis, agrarinis) GAEA plantacijomsplėsti;

• sukurta interneto svetainė www.bio-heat.eu(veikia nuo 2010 metų gruodžio 8 dienos ir yravienas pirmųjų komunikacijos tarp projekto irrinkos partnerių etapų). Čia pateikiama naudingainformacija apie atsinaujinančius energijosišteklius ir jų naudojimą energijai centralizuotošilumos tiekimo sistemose gauti, taip pat yra viešasdiskusijų forumas, visos Rytų Europos šaliųgrandinės rinkų dalyvių sąrašai, sukurta galimybėpristatyti įgyvendintas ar įgyvendinamas suatsinaujinančiais energijos ištekliais susijusiasiniciatyvas, siekiant jas aptarti;• siekdama apie projektą informuoti GAEA naudojimorinkos grandinės atstovus (centralizuotošilumos tiekimo įmones, ūkininkus, žemės savininkus,mokslininkus, jėgainių projektuotojus,jėgainių statybos investuotojus, politikos formuotojusir kt.), LŠTA kartu su Lietuvos biomasėsenergetikos asociacija LITBIOMA surengėdu seminarus. Pirmas vyko 2011 metų gruodžio6 dieną Vilniuje ir vadinosi „Biomasės panaudojimasCŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys josplėtrai“. Kitas seminaras – „Biomasės panaudojimasCŠT sektoriuje – esama situacija ir kliūtys josplėtrai“ organizuotas 2012 metų vasario 15 dienąKlaipėdoje. Taip pat surengti du praktiniai seminaraisiauresnei specialistų grupei siekiant aptartiesamas problemas centralizuotos šilumosgamybai naudojant biokurą (vyko 2012 metųsausio 9 dieną LŠTA būstinėje ir tų pat metų balandžio20 dieną Kaune);• 2012 metų liepos 27 dieną LŠTA būstinėje pasirašytasbendradarbiavimo susitarimas tarp panašiaveikla užsiimančių asociacijų.Pirmieji mokymo kursai pagal INNO-HEATprojektą„Inno-Heat-Innovation in District Heating“– naujovių diegimas centralizuoto šilumos tiekimosistemose Nr. WTPB.02.02.00-92-009/10 – projek-277..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................tas, įgyvendinamas 2007–2013 metais pagal PietųBaltijos bendradarbiavimo per sieną programą.Tikslas – energijos efektyvumo, saugumo ir atsinaujinančiųenergijos išteklių didinimas centralizuoto............................................................. 278šilumos tiekimo sistemose. Projektas pradėtas įgyvendinti2011 metų liepos 1 dieną, jo planuojamapabaiga – 2014 metų birželio 30 diena.Projekto partneriai: LŠTA, „Opec Gdynia“ (Lenkija),„Kolobrzeg“ (Lenkija), Skonės regionas (Švedija),„Sustainable Business Hub“ (Švedija), SIDA(Švedija).Šiame tarptautiniame projekte iš Lietuvos taippat dalyvauja UAB Mažeikių šilumos tinklai bei UABŠilutės šilumos tinklai. Abi yra asocijuoti projektopartneriai, įsipareigoja tarpininkaujant ir padedantLŠTA teikti techninius įmonių veiklos duomenisŠvedijos energetikos ekspertams duomenų analizeiatlikti, dalyvauti (pagal poreikį) projekto partneriųsusitikimuose, privalomai dalyvauti išvykose(mokymo kursuose) į užsienio šalis, siekiant susipažintisu geros praktikos pavyzdžiais.Šie paremti atsinaujinančių energijos ištekliųnaudojimu centralizuoto šilumos tiekimo siste-

mose ir efektyviu energijos (šilumos) naudojimu.2012 metų liepos–rugsėjo mėnesiais LŠTAŠvedijos energetikos ekspertams pateikė didelėsapimties techninių duomenų suvestines, kuriasgavo iš UAB Mažeikių šilumos tinklų bei UAB Šilutėsšilumos tinklų.Šiuo metu atliekama techninių duomenųanalizė – 2013 metais kolegos iš Švedijos žadapateikti išsamius analizės rezultatus.2012 metų lapkričio 20–22 dienomis Švedijojeįvyko pirmieji mokymo kursai. Jie surengtiBlekingės regione, Karlskronoje. Konkursedalyvavo visi užsienio partneriai ir LŠTA kartusu asocijuotais partneriais – Mažeikių ir Šilutėsšilumos tiekimo įmonių atstovais.Pirmą mokymo kursų dieną projektodalyviai apsilankė naujoje Karlskronos biokogeneracinėjeelektrinėje, kuri pradėta eksploatuoti2012 metų rugsėjį. Šios šilumą ir elektrągaminančios elektrinės bendra įrengta galiayra 54 MW (42 MW šilumos ir 12 MW elektros).Čia sumontuotas ir 7 MW galios kondensacinisekonomaizeris, kurį pasitelkiant nemažai šilumossusigrąžinama iš išmetamųjų dūmų.Antra mokymo kursų diena buvo skirtadiskusijai apie centralizuotošilumos tiekimo įmonių (Lietuvosir Lenkijos) surinktusduomenis. LŠTA specialistai,padedami UAB Mažeikių šilumostinklų ir UAB Šilutės šilumostinklų atstovų, pristatėartimiausius minėtų Lietuvosįmonių planus didinant veiklosefektyvumą: papildomąbiokuro įrenginių galios plėtrą,šilumos punktų ar rezerviniųkuro ūkių modernizavimą,šilumos tiekimo trasų atnaujinimąir, žinoma, daugiabučiųnamų atnaujinimo skatinimą.Galima pasidžiaugti, kadŠvedijos energetikos ekspertai,išklausę visų šalių atstovus, atkreipė dėmesį,kad UAB Mažeikių šilumos tinklai ir UAB Šilutėsšilumos tinklai artimiausioje ateityje taps visiškainepriklausomos nuo iškastinio kuro naudojimošilumai gaminti.O Lenkijos centralizuoto šilumos tiekimoįmonėms dar būtinos didelės investicijos, kadši šalis pasivytų Lietuvos įmones pagal biokuronaudojimą šilumos gamyboje.Vis dėlto Lenkija išskirta kaip pavyzdys Lietuvai– jos šilumos naudojimo efektyvumasesąs aukštas, t. y. per 60 proc. visų daugiabučiųnamų šioje šalyje yra visiškai atnaujinti, o Lietuvojetokių nėra nė 2 proc.Paskutinę mokymo kursų dieną visi svečiaiapsilankė gamykloje „Alfa Laval“ Ronebyje. Čiabuvo galima pamatyti, kaip gaminami šilumokaičiaiir vietoje surenkamas šilumos punktas(vėliau jis vežamas į daugiabutį namą ir ten įrengiamas).Prieš atsisveikint visiems dalyviams buvopranešta, kad kiti mokymo kursai vyks 2013metų balandžio pabaigoje irgi Švedijoje.Informaciją apie projektą galima rasti oficialiameprojekto tinklalapyje http://innoheat.eu.279..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Dalyvavimas šilumos tiekimo įmoniųrenginiuose, nusipelniusių šilumos ūkiosektoriaus darbuotojų apdovanojimai2003 metais LŠTA taryba patvirtino asociacijospadėkos rašto nuostatus, kuriais vadovaujantisnusipelniusiems šilumos tiekimo įmonių darbuotojams,įmonėms, įstaigoms, organizacijomsįvairiomis švenčių progomis (minint įmonių, darbuotojųjubiliejų sukaktis ar kitas pažymėtinasdatas) įteikiami LŠTA tarybos padėkos raštai „Užaktyvią veiklą vystant centralizuotą šilumos tiekimąLietuvoje“. Iš viso jau įteikta daugiau kaip250 LŠTA tarybos padėkos raštų įvairiomis įsimintinomisprogomis.Asociacijos narių – šilumos tiekimo įmonių –veiklos jubiliejinių švenčių proga ilgamečiai įmonėsdarbuotojai už gerą, sąžiningą ir pareigingądarbą plėtojant centralizuotą šilumos tiekimąLietuvoje tradiciškai pagerbiami Vyriausybės,Ūkio ministerijos, Seimo, LŠTA ir kitais apdovanojimais.Vienas pirmųjų didelių renginių, kurį LŠTA organizavokartu su Lietuvos elektros energetikosasociacija – 2003 metų vasario 15 dienos Vilniauselektrinės Nr. 1 šimtmečio jubiliejus ir Vilniaus šilumostinklų 45-mečio šventė, kuri prasidėjo oficialiomisviešosios įstaigos Lietuvos energetikosmuziejaus atidarymo iškilmėmis. Šventėje dalyvavone tik Lietuvos valstybės institucijų, panašiųasociacijų, mokslo įstaigų atstovai, visų energetikossektorių (elektros, šilumos, dujų, naftos,branduolinės atominės energijos) įmonių vadovaibei darbuotojai, bet ir svečių iš Belgijos, Prancūzijos,Estijos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos.Šventės metu iškilmingai pagerbti ir apdovanotienergetikos veteranai bei darbuotojai:............................................................. 280• 9 asmenys šalies Prezidento padėkos raštais;• 19 asmenų Vyriausybės apdovanojimais;• 16 asmenų Seimo apdovanojimais;• 20 asmenų Ūkio ministerijos

apdovanojimais;• 18 asmenų Vilniaus miesto savivaldybės apdovanojimais;• 20 asmenų AB Vilniaus šilumos tinklų apdovanojimais;• 37 asmenys Nacionalinės elektrosenergetikos asociacijos apdovanojimais;• 61 asmuo LŠTA tarybos padėkos raštais.Per šiuos 15 metų kelios šilumos tiekimo įmonės– LŠTA narės – paminėjo gražias savo veiklossukaktis. 2003 metų rugpjūčio 22 dieną įmonės40 metų jubiliejų šventė AB „Kauno energija“ filialasKauno šilumos tinklai. 2003 metų rugsėjo 26dieną 40 metų sukaktį paminėjo AB „Panevėžioenergija“. 2003 metų lapkričio 28 dieną AB „Šiauliųenergija“ šventė 80 metų jubiliejų. 2004 metųbirželio 18 dieną paminėta AB „Klaipėdos energija“75 metų sukaktis, o 2009-ųjų birželį – dar vienasistorinis įmonės įvykis – 80-metis. 2005 metųlapkričio 11 dieną AB „Kauno energija“ padalinysPetrašiūnų elektrinė šventė 75 metų jubiliejų,kuriame dalyvavo ir LŠTA atstovai. Jie pasveikinoelektrinės kolektyvą šio gražaus jubiliejaus proga.Oficiali Petrašiūnų elektrinės veiklos pradžialaikoma 1930 metų lapkričio 11 diena.2010 metų lapkričio 11 dieną elektrinė jauminėjo garbingą 80 metų jubiliejų. Petrašiūnųšiluminė elektrinė buvo didžiausia to laikotarpioviešoji elektrinė Lietuvoje, tiekusi elektrosenergiją Kauno miestui. Ši elektrinė laikoma irLietuvos centralizuotos termofikacijos pradininke:1947 metais ji pradėjo tiekti garą Petrašiūnųpopieriaus fabrikui, o vėliau – ir šilumą Kaunomiesto gyventojams. LŠTA visų šilumos tiekimoįmonių vardu pasveikino bendrovės vadovus,darbuotojus šio įsimintino jubiliejaus proga irįteikė sveikinimą, pasirašytą LŠTA tarybos pirmininkoAndriaus Janukonio.2007 metų liepos 1 dieną UAB Mažeikių šilumostinklai minėjo bendrovės 10 metų savarankiškosveiklos jubiliejų, o 2012-ųjų tą pačią dienąAB „Kauno energija“Sveikiname AB „Kauno energija“ kolektyvàPetraðiûnø elektrinës 80-ies metø jubiliejaus proga!Petraðiûnø ðiluminë elektrinë, pradëjusi veikti 1930 metø lapkrièio 11 d., buvodidþiausia to meto vieðoji elektrinë Lietuvoje, tiekusi elektros energijà Kaunomiestui. Ði elektrinë laikoma ir Lietuvos centralizuotos termofikacijos pradininke,kai 1947 metais, pradëjo tiekti garus Petraðiûnø popieriaus fabrikui, o vëliau,rekonstravus elektrinës turbinas termofikaciniam darbui, ir ðilumà Kauno miestogyventojams.Per 80 gyvavimo metø atlikta daug reikðmingø darbø modernizuojantelektrinës árenginius, plëtojant Kauno miesto ir visos Lietuvos centralizuotàðilumos tiekimà.Linkime AB „Kauno energija“ kolektyvui tolimesnës sëkmës ir ryþtoágyvendinant naujos biokuru kûrenamos jëgainës projektà.Lietuvos ðilumos tiekimo ámoniø varduLŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis2010 m. lapkrièio 11 d.Vilnius281..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................iškilmingai atšventė 15 metų veiklos sukaktį.2008 metų vasario 22 dieną LŠTA minėjo savoveiklos dešimtmetį (oficiali įkūrimo data – 1998metų vasario 24 diena). Renginio metu vyko konferencija„Centralizuotas šilumos tiekimas – keliasį šalies energetinę nepriklausomybę ir švariąaplinką“.2008 metų rugsėjo 19 dieną AB Vilniaus šilumostinklai pasitiko gražų 50 metų jubiliejų,kurio metu LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnasvisų asociacijos narių vardu įteikė sveikinimą, pasirašytąLŠTA tarybos pirmininko Andriaus Janukonio.2011 metais buvo paminėtas Vilniaus termofikacinėselektrinės VE-2 60-ies metų jubiliejus.Elektrinę projektavo Šiluminių elektrinių projektavimoinstitutas „Teploelektroprojekt“ Lvovo(Ukraina) skyrius.............................................................. 282Šios elektrinės statyba vyko trimis etapais,1951 metų rugsėjo 27 dieną pradėjo veikti pirmasisturboagregatas.2012 metų spalio 25 dieną UAB „Nepriklausomosenergijos paslaugos“ minėjo savarankiškos

veiklos 15 metų sukaktį. Per visą tą laiką įmonėsustiprėjo ir jau spėjo pelnyti tarptautinį pripažinimą.Pagrindinis jos tikslas – gaminti ir tiekti visiškaieksploatuoti paruoštus didelę šilumos varžąturinčius ir nuo aplinkos poveikio gerai izoliuotusvamzdžius Lietuvos ir užsienio vartotojams, eksploatuojantiemsįvairios paskirties tinklus.Vienas pagrindinių visų energetikų renginių,nuo 2003 metų vykstantis kasmet – profesinėšventė – Lietuvos energetikų dienos minėjimas.Šios šventės metu pagerbiami ir apdovanojamiiškiliausi šilumos tiekimo įmonių darbuotojai irnusipelnę energetikai, išsiskiriantys iniciatyvumu,kūrybingumu, sugebėjimu dirbti efektyviai,sąžiningumu ir atsidavimu savo profesijai.Šventės metu nusipelniusiems energetikamsįteikiami Lietuvos energetikų Garbės ženklo apdovanojimai,šalies Ministro Pirmininko, SeimoPirmininko, ūkio, energetikos ministrų, Pasaulioenergetikos tarybos Lietuvos komiteto, LŠTA tarybospadėkos raštai. Bene garbingiausias ir labiausiaienergetikų vertinamas apdovanojimas – Lietuvosenergetikų Garbės ženklas.283..........................................................

Asociacijos veikla...............................................................................................................................Lietuvos energetikų Garbės ženklą iš viso yrapelnę 40 šilumos tiekimo įmonių darbuotojų:• Rimantas BAKAS, AB „Kauno energija“generalinis direktorius;• Juozas BARTAŠKEVIČIUS, UAB „Litesko“filialo „Marijampolės šiluma“ direktorius;• Vilius BUINEVIČIUS, AB „Klaipėdos energija“technikos direktorius;• Marijan BURINSKIJ, UAB „Vilniaus energija“technikos direktorius;• Vytautas ČEPONIS, UAB „Litesko“ filialo„Alytaus energija“ direktorius;• Petras DIKSA, AB „Panevėžio energija“technikos direktorius;• Gintaras DIRŽAUSKAS, UAB Utenos šilumostinklų direktorius;• Rimantas GERMANAS, UAB „Vilniausenergija“ komercijos direktorius;• Petras GREVYS, UAB Tauragės šilumos tinklųtechnikos direktorius;• Alfonsas IVANAUSKAS, AB „Klaipėdosenergija“ buvęs technikos direktoriauspavaduotojas (nuo 2000 metų pensijoje);• Romualdas JABLONSKIS, UAB „Litesko“filialo „Palangos šiluma“ direktorius;• Tadas JANUŠAUSKAS, UAB „Litesko“ eksploatacijosdirektorius;• Leonardas JOKUBAUSKAS, AB „Klaipėdosenergija“ Šilumos tiekimo departamento............................................................. 284direktorius;• Jurij JUNEVIČ, UAB „Vilniaus energija“Inžinierių tarnybos vadovas;• Svajūnas JUODKA, UAB „Litesko“ komercijosdirektorius;• Genius JURGELĖNAS, UAB Utenos šilumostinklų direktoriaus pavaduotojas;• Jonas JURKUS, UAB Mažeikių šilumos tinklųgeneralinis direktorius;• Jonas JURKONIS, UAB Mažeikių šilumostinklų direktoriaus pavaduotojas;• Albertas Jurgis KANDROTAS, UAB „Birštonošiluma“ direktorius;• Česlovas KASPUTIS, AB „Šiaulių energija“generalinis direktorius;• Rytis Povilas KUČINSKAS, AB „Kaunoenergija“ generalinio direktoriauspavaduotojas, technikos direktorius;• Juozas LIEPINIS, AB „Panevėžio energija“statybos priežiūros inžinierius;• Rimantas Kazimieras MARMOKAS, UAB„Radviliškio šiluma“ vyriausiasis inžinierius;• Aleksandras Sigitas MATELIONIS, AB „Kaunoenergija“ generalinis direktorius;• Stasys MERKYS, AB „Panevėžio energija“šilumos tinklų rajono viršininkas;• Vytautas Petras MILAŠIUS, UAB „Litesko“filialo „Telšių šiluma“ direktorius;• Kostas MONSTVILAS, AB „Klaipėdosenergija“ buvęs Klaipėdos elektrinėsvyriausiasis inžinierius;• Rita MOROZOVIENĖ, AB „Panevėžioenergija“ finansų direktorė;• Romaldas MORKVĖNAS, LŠTA viceprezidentas;• Virgilijus PAVLAVIČIUS, AB „Šiaulių energija“technikos direktorius;• Vytautas PETRULIS, AB „Klaipėdos energija“generalinio direktoriaus padėjėjas;• Stanislovas RAIPA, AB „Panevėžio energija“komercijos direktorius;

• Alfredas SADZEVIČIUS, AB Jonavos šilumostinklų direktorius;• Vytautas STASIŪNAS, LŠTA prezidentas;• Romusis STRIGŪNAS, UAB Mažeikių šilumostinklų vyriausiasis energetikas;• Gintautas ŠABLINSKAS, AB „Šiaulių energija“komercijos direktorius;• Vytautas ŠIDLAUSKAS, AB „Panevėžioenergija“ generalinis direktorius;• Remigijus ŠINKŪNAS, AB „Šiaulių energija“Gamybos ir technikos skyriaus viršininkas;• Vytautas VALUTIS, AB „Klaipėdos energija“generalinis direktorius;• Vykintas ŠUKSTERIS, LŠTA tarybos narys.LŠTA glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomisvalstybės institucijomis, panašiomis asociacijomis,mokslo, mokymo įstaigomis bei konsultacinėmisįmonėmis. Joms jubiliejinių švenčių progaįteikiami LŠTA tarybos padėkos raštai bei sveikinimaiant dekoratyvinės plokštelės. LŠTA tarybospadėkos raštai įteikti:• VšĮ Respublikiniam energetikų mokymocentrui 40-ųjų įkūrimo metinių proga (2004metų gruodžio 10 dieną);• Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkioministerijos 10-ųjų įkūrimo metinių proga(2005 metų sausio 21 dieną);• Kauno hidroelektrinei 45-ųjų metinių proga(2005 metų gegužės 13 dieną);• Lietuvos savivaldybių asociacijos „Auksiniųkrivūlių“ iškilmingų apdovanojimų metuKėdainių rajono savivaldybei už novatoriškąmiesto šildymą (2006 metų sausio 20 dieną);• UAB „Cowi Baltic“ 10-ųjų įkūrimo metiniųproga (2006 metų vasario 10 dieną).Sveikinimai ant dekoratyvinės plokštelėsįteikti:• Lietuvos energetikos institutui veiklos50-ies metų jubiliejaus proga (2006 metųlapkričio 10 dieną);• Valstybinei kainų ir energetikos kontrolėskomisijai veiklos 10-ies metų jubiliejausproga (2007 metų vasario 9 dieną);• Lietuvos dujų asociacijai 10-ųjų įkūrimometinių proga (2007 metų lapkričio23 dieną);• Lietuvos elektros energetikos asociacijai10-ųjų įkūrimo metinių proga (2008 metųbirželio 5 dieną);• Vilniaus Gedimino technikos universitetoPastatų energetikos katedrai 50-ies metųjubiliejaus proga (2011 metų balandžio8 dieną);• 2011 metų spalio 27 dieną LŠTA prezidentasVytautas Stasiūnas pasveikino Vokietijosšilumos energijos asociacijos AGFWkolektyvą 40-ies metų jubiliejaus proga;• UAB „Enerstena“ kolektyvui 10-ies metųjubiliejaus proga (2012 metų balandžio19 dieną);• Lietuvos vandens tiekėjų asociacijai 20-ųjųįkūrimo metinių proga (2012 metų birželio1 dieną).285..........................................................

Asociacijos veikla................................................................................................................................LŠTA administracijaPagrindiniai LŠTA administracijos uždaviniai yra atstovauti asociacijos narių interesamsvalstybės institucijose, juos ginti, teikti konsultacinę pagalbą veiklos klausimaisir vykdyti narių pavestas technines, organizacines ir kitas užduotis.LŠTA kolektyvas. Iš kairės į dešinę sėdi: LŠTA specialistė Ramunė Gurklienė, LŠTA administratorė DanguolėTurčinavičienė, LŠTA projekto „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas šilumos tiekimo įmonėse“ mokymo programųvadovė Audronė Nakrošienė. Stovi iš kairės į dešinę: LŠTA atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas, LŠTA specialistasMantas Paulauskas, LŠTA viceprezidentas Romaldas Morkvėnas, LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvoselektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas Algimantas Zaremba, buvęs LŠTA direktorius EdvardasTuomas ir LŠTA specialistas Nerijus Jasinskas.............................................................. 286

................................................................................................................................Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių resursųISBN 978-609-95258-1-5Žingsnis į priekį: nuo iškastinio kuroprie atsinaujinančių resursųLeidinį parengė LŠTA administracijaLeidinio sudarytojas – Darius BabickasDizainerė – Jurgita VolungevičiūtėPagal LŠTA pateiktą medžiagą II dalį „Šilumosūkio sektoriaus apžvalga iki 2012 metų“parengė dr. Valdas LukoševičiusSpausdino UAB „Baltijos kopija“