Statyba ir remontas nepilnamečių agresyvumo ... - Dzūkų žinios

8 www.dzukuzinios.ltŠeima ir sveikataNr. 40 / 2012 10 04 / ketvirtadienisNitratai aplinkojeNitratai (NO 3) – tai azoto junginiai,susidarantys dirvožemyjenitrifikacijos proceso metu beimineralizuojantis organiniamsjunginiams, turintiems azoto.Nitratų visuomet yra bet kokiameaugale, tik skiriasi jų kiekis.Nacionalinio maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo institutoMitybos skyriaus vedėjospavaduotoja Evelina Venckevičaiškina, jog nitratai aplinkojerandami natūraliai ir yra svarbiaugalų maistinė medžiaga.Nitritų (NO 2) paprastai gamtojedidesnėmis koncentracijomisnerandama (išskyrus redukcinęaplinką), jiems oksiduojantis jievirsta aplinkoje stabilesniu junginiu– nitratais. Maitindamasisaugalas azotą iš dirvos daugiausiapaima nitratų forma. Toliaunitratai iš šaknų stiebų keliaujaį lapus, o ten jungiasi su fotosintezėsproduktais ir dalyvaujaamino rūgščių, aminų ir baltymųsintezėje.Nitratai į paviršinius ir požeminiusvandenis patenka dėlžemės ūkio veiklos (dėl perteklinioneorganinių azotinių trąšų armėšlo naudojimo) ar su nuotekomis.Požeminio gruntinio vandens(tai šulinių vanduo) taršanitratais ir nitritais yra ypač aktualiLietuvoje.Pasak E. Venckevič, pagrindinisnitratų ir nitritų šaltinisžmonėms yra daržovės, tačiauvartojant užterštą vandenį, jisirgi tampa svarbiu nitratų ir nitritųšaltiniu. Tai ypač aktualukūdikiams, kurie nėra žindomi,o jų maisto paruošimui naudojamasnitratais ar nitritais užterštasvanduo.Nitratai daržovėseĮvairiose daržovėse, pavyzdžiui,salotose, špinatuose, gūžiniuoseir lapiniuose kopūstuose,burokėliuose bei ridikėliuose galibūti gana didelis nitratų kiekis.Daugiau jų kaupiasi gražgarstėse,salotose. Nitratų kiekį tose pačiosedaržovėse gali lemti metųlaikas, šviesos kiekis, temperatūra,auginimo ir sandėliavimosąlygos. Kuo šaltesnis sezonas,mažiau saulės spindulių ir trumpesnėdiena – tuo augalai sukaupiadaugiau azoto. Be to, nitratųkaupimas daržovėse priklauso irnuo naudojamų trąšų kiekio, jųsudėties bei kitų faktorių.Europos Maisto saugos tarnyba(EFSA) 2008 m. paskelbėmokslinę nuomonę dėl nitratųdaržovėse ir jų poveikio žmoniųsveikatai. Išanalizavę daugiaunei 42 tūkstančių tyrimų duomenisiš įvairių Europos Sąjungosvalstybių narių, mokslininkainustatė, kad rizika sveikatai dėlper didelio nitratų kiekio, gautovartojant vaisius ir daržoves, yraminimali.Europos maisto saugos tarnybosnuomone, daržovės – būtina irrekomenduojama žmogaus maistoraciono dalis, o suvartotų daržoviųteigiamas poveikis žmoniųsveikatai atsveria galimą daržovėseesančių nitratų poveikio riziką.Taigi, skaidulinių medžiagų,vitaminų ir mineralinių medžiagųApie nitratus daržovėse ir vandenyjenauda gaunama valgant daržovesyra didesnė už galimą riziką dėlnitratų poveikio.Pasaulio sveikatos organizacijarekomenduoja kasdiensuvalgyti bent 400 g vaisių irdaržovių. Valgant įvairias daržovesir vaisius gaunama daugmaistinių skaidulų, vitaminų irkitų mineralinių medžiagų. Beto, daržovėse ir vaisiuose beveiknėra riebalų.Tyrimų duomenys apie nitratųkiekius, nustatomus Lietuvojeparduodamuose vaisiuose ir daržovėse,rodo, kad normaliomissąlygomis fiziškai neįmanomaper parą suvalgyti tokio daržoviųar vaisių kiekio, kad susidarytųsveikatai kenksminga nitratųdozė.„Pamėlusio kūdikiosindromas“Nors patys nitratai nėra labaitoksiški, kaip teigia institutospecialistė E. Venckevič, tačiaužmogaus organizme iš nitratųgali susidaryti kur kas pavojingesnijunginiai – nitritai. Toksinisnitritų poveikis pasireiškiamethemoglobinemija. Iš nitritųgali formuotis n–nitrozo junginiai(įskaitant nitrozaminus), kaikurios šios medžiagos yra kancerogenai.Mokslininkų ir gydytojų toksikologųmanymu, didesnį susirūpinimąturėtų kelti ne nitratųkoncentracijos daržovėse, o nitrataisužterštas šachtinių šuliniųir negilių individualių gręžiniųvanduo.Nitratais ar nitritais užterštasvanduo neturi specifinio skonio,kvapo ar spalvos. Jie nepašalinaminei virinimu, nei įprastiniaisbuitiniais vandens filtrais.Užterštas nitratais vanduo ypačpavojingas, kai naudojamas kūdikiųmaistui gaminti.Patys jautriausi nitratų poveikiuiyra kūdikiai iki trijų mėnesiųamžiaus (manoma, kad dėljų kraujyje esančio didesnės daliesvaisiaus hemoglobino, kurisgreičiau oksiduojamas iki methemoglobino).Nitritams jungiantis su kraujobaltymu hemoglobinu susidaromethemoglobinas, kuris negaliprisijungti deguonies. Organizmevystosi hipoksija (deguonies trūkumas).Methemoglobino koncentracijaikraujyje pasiekus 10procentų, pasireiškia klinikiniaisimptomai: pykinimas, vėmimas,silpnumas, galvos skausmasir kiti. Kūdikiams pamėlstaoda aplink burną, rankos, kojos– pasireiškia „pamėlusio kūdikiosindromas“. Vaikas gali vemti,viduriuoti, o jo kvėpavimas –trikti. Sunkesni atvejai pasireiškiasąmonės netekimu, traukuliais.Apsinuodijimo baigtis galibūti mirtina. Yra duomenų, kadkūdikių methemoglobinemijaiatsirasti turi įtakos ir prisidedantismikrobinės taršos poveikis.ReglamentavimasEuropos Komisijos reglamentas(EB) Nr. 1881/2006 nustatantisdidžiausias leistinas tamtikrų teršalų maisto produktuosekoncentracijas (OL 2006 L 364,p. 5) didžiausias leistinas nitratųkoncentracijas nustato tik špinatuose,salotose ir kūdikių beimažų vaikų maiste:švieži špinatai – 3 500 mgNO 3/kgkonservuoti, stipriai sušaldytiarba sušaldyti špinatai – 2 000mg NO 3/kgšviežios lapinės salotos – nuo3 000 iki 5 000 mg NO 3/kggūžinės salotos – nuo 2 000iki 2 500 mg NO 3/kgsėjamosios gražgarstės – nuo6 000 iki 7 000 mg NO 3/kgkūdikiams ir mažiems vaikams– skirti perdirbti grūdiniaimaisto produktai ir kūdikių maistas– 200 mg NO 3/kgAtkreipiant vartotojų dėmesį,specialistė E. Venckevič primena:ir vandentiekio tinklu viešaitiekiamam, ir gręžinių bei šuliniųvandeniui taikomi tie patyssaugos ir kokybės reikalavimai,nustatyti Lietuvos higienos normojeHN 24:2003 „Geriamojovandens saugos ir kokybės reikalavimai“.Žinotina, kad leidžiama nitratųkoncentracija geriamajamevandenyje – 50 mg/l, nitritų –0,5 mg/l (0,1 mg/l – paruoštamegeriamajame vandenyje, patenkančiameį vandentiekio skirstomąjįtinklą). Dėl galimo bendropoveikio reikėtų kartu vertintinitritų ir nitratų koncentracijasgeriamajame vandenyje naudojanttokią formulę: [nitratas]/50+ [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuoseskliaustuose įrašomos nustatytosnitrato ir nitrito vertės, mg/l).Atliekami tyrimai irkontrolėValstybinė maisto ir veterinarijostarnyba nuolat kontroliuojanitratų kiekius daržovėse, geriamajamevandenyje ir kituosemaisto produktuose. Kiekvienaismetais tvirtinami specialūs mėginiųatrinkimo planai. Keleriųmetų valstybinės kontrolės duomenysrodo, kad Lietuvos rinkojeparduodamose daržovėsenustatomi nitratų kiekiai atitikoteisės aktų reikalavimus.Tačiau net 34% šachtinių šuliniųvandens mėginių nitratų irnitritų kiekiai viršijo didžiausiasleistinas koncentracijas. Todėlsprendžiant nitratų problemą,ypatingas dėmesys turėtų būtikreipiamas į šachtinių šulinių irjų aplinkos priežiūrą.Nacionalinio maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo institutolaboratorijose nitratai yra tiriamišviežiose, džiovintose, šaldytose,konservuotose daržovėse beišachtinių šulinių vandenyje.Per 2011 m. ir 2012 m. I pusmetįbuvo ištirti 215 vaisių irdaržovių mėginiai.Tose daržovėse, kurių nitratųkiekis yra reglamentuojamas,nustatytas kiekis neviršijo leidžiamosdidžiausios normos.Tuo tarpu iš 1335 atliktųšachtinių šulinių vandens tyrimų– 132 nitratų kiekis viršijo leidžiamasnormas.Verta prisimintiNacionalinio maisto ir veterinarijosrizikos vertinimo institutospecialistai primena, kaip bentiš dalies galima sumažinti sudaržovėmis ir vaisiais gaunamųnitratų kiekį:• Prieš vartojimą vaisius irdaržoves kruopščiai nuplaukite,o dar geriau – nulupkite.• Nitratai yra tirpūs vandenyje,todėl vien plaunant lapinesdaržoves, galima sumažintinitratų kiekį 10–15%, lupant irplaunant bulves, nitratų sumažėjanuo 25% iki 75%. Nuplovusraugintus kopūstus, nitratų kiekisgali sumažėti iki 87%, o nulupusburokėlius – iki 50%.• Nitratų ir nitritų sumažėjadaržoves verdant vandenyje irnet kepant riebaluose.• Lapines daržoves, kuriosemanoma, kad yra didžiausias nitratųkiekis, galite keletą minučiųpalaikyti verdančiame vandenyje.• Daugiau valgykite daržoviųsezono metu, kai jos auga lauke,nes tokios daržovės kaupia mažiaunitratų nei auginamos šiltnamyje.• Auginantiems daržoves rekomenduotinanepertręšti jų neimineralinėmis, nei organinėmistrąšomis.• Geriausia daržoves ir vaisiusužsiauginti patiems. Auginantsavo daržoves ir vaisius,žinosite, kiek trąšų buvo arba išviso nebuvo naudojama.„Dzūkų žinių“ savaitės receptasGardūs Akvilinos keksiukaiReikės: 200 g sviesto, 200 g cukraus, 4 kiaušinių, 350 g miltų,1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių, 5 šaukštų pieno.P. S. Iš šio kiekio pagaminsite maždaug 12 keksiukų.Įdaras: viskas priklauso nuo jūsų skonio ir fantazijos. Ašdedu razinų, aguonų su vyšniomis, mėlynių, riešutų, aviečių,varškės.Tešlos ruošimas. Sviestą ištirpiname ir gerai išsukame sucukrumi. Tada supilame prieš tai lengvai išplaktus kiaušiniusir vėl viską išsukame. Po to beriame su kepimo milteliais sumaišytusmiltus. Kai miltai išmaišyti, supilkite pieną ir viskądar kartą gerai išsukite. Tuomet suberkite norimus vaisius arriešutus ir išmaišykite. Galiausiai sudėkite viską į paruoštasformeles (jei neturite popierinių indelių, galite keksiukų kepimoskardą patepti sviestu) ir kepkite maždaug iki 200 laipsniųįkaitintoje orkaitėje, kol keksiukai gražiai paruduos (apie20–30 min.).Skanaus!