Lazdijų kapinėse atgulė nusišovęs pasienietis - Dzūkų žinios

6 www.dzukuzinios.ltNr. 28 / 2013 07 11 / ketvirtadienisKrosnos mokyklos pastangos su(si)grąžinti atmintįJūratė SutkuvienėKrosnos mokykla birželio 15–16 dienomis Krosnoje surengėdviejų dienų stovyklą „Laisvės kaina“. Tai baigiamasis pilietinėsvisuomenės instituto koordinuojamo projekto „KuriameRespubliką“, aprėpusio 120 Lietuvos ugdymo įstaigų, renginys.Krosnos mokyklos projekto pavadinimas „Laisvės kaina“ (vadovė– Audronė Pileckienė), apie kurio turinį – netrukus.Kapinės. Kodėl?Krosnos mokyklos projekto„Laisvės kaina“ objektas – Krosnoskapinėse palaidoti knygnešiai,savanoriai ir partizanai. Žinomeir žavimės „Misija Sibiras“jaunuolių drąsa ir pasiryžimuvykti į tremties vietas Sibire irstatyti paminklus. Į šią veiklą nukreiptosir televizijos kameros, iržurnalistų objektyvai. TikriausiaiKrosnoje buvo nukreipti krosniškiųžvilgsniai ir stebėtasi, ko tosekapinėse vaikai taip knibžda. Numanau,jog ne vienam dingojosi,kad su jaunimu juk apie gyvenimąreiktų, o ne apie mirtį kalbėti.Štai čia ir sustokime.Tenka sutikti su RolanduKaušu, kuris sako, kad šiandiengyvenama tarsi rytojausnebūtų: „Panorėję net renkatėsišeit iš gyvenimo, nes jūsų laimėesate jūs patys. Ir nebelikęDievo baimės nei dangaus, neipragaro... Mus vežė į Sibirą,jūs tremiat save į Vakarus.. Anksčiau buvo sunkūs irnepatogūs laikai, bet mes tikėjome,kad ateitis bus, vėl bus kaipvakar. Ir mes kabom ore, niekienožemėj, ir mums sunku taivadinti Lietuva“ (Šiaurės Atėnai2013 07 5. Nr. 25). Ieškodamasgyvenimo prasmės, neišvengsikalbos apie mirtį, o ir nereikia.Man regis, jaunus žmones perdaug saugome nuo tikrų dalykų,vietoj to siūlydami disneilendus,bukinančius televizijos šoubei kvailus Holivudo filmus,kas ilgainiui atpratina mąstyti.Kas gyveno sovietmečiu arbadomėjosi gyvenimu tais laikais,supras, apie ką aš.Vykdant projektą du lydintys„asmenys“: mirtis ir kapinės,buvo mūsų nuolatiniai palydovai.Pirmoji neišgyventa, antroji– dar kaip. Čia ir kalbėtasi įvairiomistemomis, tvarkyta, fotografuota,rašyta, statyta ir net,taupant laiką, pietauta. Tiesa,mirties prisijaukinimo bandymoirgi būta, kai pasikvietėme LazdijųPPT psichologę Daivą Česnulevičienępokalbiui apie mirtį.Visko neišpasakosi.Kenotafas. Paminklas.Kam?Birželio 15 dienos renginiaiprasidėjo Krosnos Šv. Mato bažnyčioje,kur Mišias su intencijauž Krosnos kapinėse palaidotusknygnešius, savanorius ir partizanusaukojo Šeštokų klebonasEugenijus Naujalis. Sakydamaspamokslą jis priminė klaikiusLietuvos istorijos momentus irišaukštino Krosnos kapinėse palaidotussavo šalį mylinčius didvyrius.Ypatingai smagu, kad įMišias iš Vilniaus atvyko ir savolaiką Krosnai dovanojo europarlamentarėRadvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė ir mūsų iškilmessavo kamera fiksuojantis jos vyrasMindaugas Mikulėnas.Iškart po Mišių buvo šventinamaskenotafas Krosnoje gimusiamir palaidotam dailininkui,medžio drožėjui, knygnešiuiMatui Kasiuliui. Kenotafasbuvo statomas todėl, kad MatoKasiulio palaidojimo vieta yranežinoma. Smagu, net šeši MatoKasiulio darbai puošia Krosnosbažnyčią.Po kenotafo šventinimosmuiku griežė lazdijietis RomasMazėtis, eiles skaitė knygnešiopadėjėjo Mykolo Kručko, kurispalaidotas Krosnos kapinėse,proprovaikaitis Jokūbas Petrauskas.Išsamią, bet daugeliui nežinomąkraštiečio Mato Kasiuliogyvenimo istoriją papasakojolietuvių kalbos mokytoja BronėMockevičienė. Apie istorinėsatminties su(si)grąžinimo būtinybękalbėjo europarlamentarėRadvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.Taip pat ji dėkojo už krosniškiųatliktus darbus.Dažnai dejuojame, kad neturimepinigų. Juk pasakyta:„belskis ir bus atidaryta“. Taigi,šias statybas pradėjome becento kišenėje, bet ne be gerųžmonių paramos. Akmenį dovanojoUAB „Labradoritas“vadovas Vydas Bučys, užrašąiškalė dailininkas Darius Valavičiusiš Alytaus, tekstą užrašuipasiūlė kraštietis, kraštotyrininkas,bibliotekininkas, knygos„Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai1864–1904” bendraautoriusBenjaminas Kaluškevičius.Kryžių nukaldino tautodailininkasJuozas Varnelis. Už jį užmokėjoeuroparlamentarė RadvilėMorkūnaitė. Kenotafą pastatėkrosniškis Valdas Junelis ir lazdijietisatsargos karininkas kapitonasKęstutis Pileckas.Vėliau buvo šventinamaskryžius partizanui Petrui Karčiauskui.Smuiku vėl griežė RomasMazėtis, eiles skaitė 5 klasėsmokinys Lukas Ivanauskas,apie Petrą Karčiauską pasakojojo kaimynas, tuomet dar šešiametiskrosniškis Justinas Grigaliauskas.Medinis kryžius PetruiKarčiauskui buvo pastatytas2009 m., jo palaikus parvežusiš Palių, kur Petro motina savosūnui buvo supylusi ir kapelį.Tačiau kryžius šiemet nulūžo.Po Justino kalbos partizaninędainą atliko Laisvės kovųdainų ansamblis „Žilvitis“ (vadovėAldona Kupčinskienė). Iršio paminklo pastatymo istorijaverta dėmesio. Kryžių pastatėTauro apygardos partizanas,dabar Kalvarijoje gyvenantisBronius Jungaitis. Paklausitekodėl, o todėl, kad jis savo likimobroliams kryžius stato dovanai.Tiesa, akmeninę lentą vėlgigavome iš UAB „Labradoritas“vadovo Vydo Bučio rankų. PaminkląKrosnos kapinėse statėpats Bronius Jungaitis, atsargoskarininkas, kapitonas KęstutisPileckas, 10 klasė mokiniaiDomantas Gudaitis ir DeivydasŽvirblis. Aikštelę aplink paminkląišliejo Kęstutis Pileckas irdešimtos klasės mokinys VainorasŠalaševičius. Tvorelę nudažėVainoras Šalaševičius ir 5 klasėsmokinys Jokūbas Petrauskas.Ir ką gi? Kenotafas dailininkui,medžio drožėjui, knygnešiuiMatui Kasiuliui ir kryžius partizanuiPetrui Karčiauskui pastatyti.Atidarymas. VisiemsStovyklos „Laisvės kaina“atidarymo renginyje, kurį vedėAudronė Pileckienė, dalyvavosvečiai iš Krosnos, Lazdijų irSidnėjaus. Lazdijų rajono merasArtūras Margelis džiaugėsi, kadKrosnos moksleiviai telkiamiistorijos saugojimui. Įsiminė žodžiai,kad turime būti vieningi,jog atsilaikytume dabar rengiamomsatakoms prieš valstybingumą.Atsilaikysime, pamaniausau, jei neprarasime atminties,jei nesumankurtėsime.Visad smagu, kai Krosnosšeimininkė, Krosnos seniūnėSigina Basevičienė giria mokyklosiniciatyvas ir visiems garantuoja,kad ką tik prasidėjusirenginių virtinė tikrai bus įdomi.Pasitikėjimas beribis. Ačiū.Lazdijų rajono savivaldybėsŠvietimo, kultūros ir sportoskyriaus vyr. specialistas DaliusMockevičius, kuris mokyklojeviešėjo kartu žmona, Lazdijųmeno mokyklos direktore RenataMockevičiene, jau kaip įprastu,savaime suprantamu dalykudžiaugėsi Krosnos mokyklos išskirtinumupuoselėjant istorinęatmintį. Dėl to labai smagu.Mantas Zėgeris Kalėda išSidnėjaus, jau beveik metus dirbantisVilniuje, nes dalyvaujaJaunųjų profesionalų programoje„Kurk Lietuvai“, ir, beje, buvęsKrosnos mokyklos mokinys,perskaitė savo mamos, irgi mūsųbuvusios mokinės, AustralijosKalėdų fondo narės Lolitos Andziulevičiūtės-Kalėdossveikinimą,kuriame sakoma: „Kalniškėsmūšis ir Krosnos kapinėse besiilsinčiųdidvyrių kova – tai tikkeli pavyzdžiai, kurių istoriją jūssudėliosite geriau nei ankstesnėskartos tai padarė ar joms buvonurodyta padaryti.“ Ir palinkėjosąmoningumo ir orumo naujaiatkasant savo gimtinės istorinesšaknis. Ačiū. Labai.Atidarymo pradžioje ir pabaigojepartizanines dainasdainavo Laisvės kovų dainųansamblis „Žilvitis“. MerasArtūras Margelis ir jo patarėjaRenata Škarnulytė atvežė dovanųdaugiausiai prie paminklųdirbusiems 10 kl. mokiniuiVainorui Šalaševičiui, 5 klasėsmokiniui Jokūbui Petrauskui irniekada nematomam, bet visuoserenginiuose dirbančiam vaizdoir garso operatoriui, 9 klasėsmokiniui Lukui Malinauskui, ovisiems stovyklos dalyviams –saldumynų ir taip karštą dienąreikiamo mineralinio vandens.Tuoj po atidarymo stovyklautojaiskirstėsi į tris grupes,kur gerą valandą apie žiaurųpokario gyvenimą kalbėjosi sutų dienų liudininkais: Kalniškėsmūšyje žuvusio partizano JuozoVaišnio-Samsono dukra AldonaVaišnyte-Kupčinskiene, tremtine,rašytoja Zuzana Urbonaite irrezistencijos dalyviu, Sąjūdžioaktyvistu, mūsų mokyklos mokiniuGediminu Karausku. Galidaug moralizuoti skaitydamasistorines knygas, bet gyvas pokalbis– visai kas kita.Ekskursija į kapinesPo pietų, kuriuos gaminomūsų valgyklos darbuotojosŽivilė Ivanauskienė ir OnutėBartusevičienė, penkios grupelėspatraukė kapų link. Užduotisbuvo: ant Krosnoje palaidotųknygnešių, savanorių ir partizanųkapų uždegti žvakutę ir nusifotografuoti.Krosnos kapinės yra viduramžiškos– miestelio centre irmirusieji užima centrinę vietą.Įdomu, kad 1933 metais Krosnosparapijos Klebonas PovilasSlavėnas skyrė savo lėšų kapinėmsaptverti.O šeštadienio popietę apiepenkiasdešimt jaunuolių išKrosnos, Kučiūnų, Kazlų Rūdosužplūdo kapines ir savo dėmesiupagerbė Krosnoje palaidotuosiusknygnešius Matą Kasiulįir Motiejų Radziukyną. Smaguprisiminti, kad Motiejaus Radziukynokapavietę tvarkėme išvisos širdies. Benitos Urmanavičiūtėstėtis Eugenijus Urmanavičiussutaisė tvorelę, net penkidažytojai: 10 klasės mokinysVainoras Šalaševičius, 5 klasėsmokiniai Jokūbas Petrauskas,Karolina Kubiliūtė, GintautėMenkevičiūtė ir Paulina Pavilonytė,dažė ne tik MotiejausRadziukyno kapą apjuosusiątvorelę, bet ir greta esančio kapotvorelę, nes jos sujungtos vienasu kita. Stovyklautojai aplankėir šalia esančio knygnešio padėjėjoMykolo Kručko kapą.Žvakelės buvo uždegtos irant nežinomo kareivio kapo, kurįprižiūri mokyklos darbuotojai,ir ant savanorio Tado Šerniaus,kuris žuvo pirmą II pasauliniokaro dieną, kapo. Prie neseniaiatrasto laisvės gynėjų Aleksandravičiųir Kvedaravičių kapotaip pat buvo nueita. Pagerbtiir partizanų kapai: Tauro apygardosGedimino būrio partizanoJono Vilkausko-Štrauso irjo žmonos partizanų ryšininkėsZofijos Petrikaitės-Vilkauskienės,kurie po tremties neturėjoteisės gyventi Lietuvoje, penkiųJuozų, 1945 m. žuvusių netoliVartų kaimo ir užkastų prie mokyklosšulinio, Kalniškės mūšiopartizano Albino Valkos, 27-eriųtesulaukusio Petro Karčiausko,kuris žuvo 1945 metais, taippat Vinco Čėplos-Uosio ir VincoBubnio-Bokso, žuvusių 1947metais Išlandžių kaime.Tiek dėmesio Krosnos kapinėsdar nebuvo regėjusios.Išsamų pranešimą apie Krosnoskapinėse palaidotuosius„Projekto „Laisvės kaina“ vaisius“jau vakarop kareiviškojepalapinėje skaitė trys dešimtosklasės mokiniai: Benita Urmanavičiūtė,Deivydas Žvirblis irJuozas Žaliukas. Dar vieną pranešimą„Kelionė į Rygą“ skaitė8 klasės mokinys Jovaras Černiauskasir 9 klasės mokinysŽygimantas Raškauskas.(Nukelta į 8 psl.)