2011 m. birželio 29 d. (Nr. 49) - Naujas rytas

42011 m. birželio 29 d., trečiadienis, Nr. 49 (8702) NaujasrytasDidieji tankų mūšiai Lietuvoje (I)Birželio 22-ąją sukako 70 metų nuo karo tuometinėje TSRS teritorijoje, kurioje buvo irokupuota Lietuva, pradžios. Ši liūdna data plačiai minima Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje.Šių metų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais UAB „Verslo žinios“ leidžiamasžurnalas „Verslo klasė“ išspausdino Arvydo Žardinsko ir Gedimino Kulikausko dokumentiniųapybraižų ciklą „Didieji tankų mūšiai Lietuvoje“ apie sovietų ir vokiečių tankųsusirėmimus prie Alytaus ir Raseinių, įvykusius pačiomis pirmosiomis karo dienomis.„Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius R.Barysas sutiko, kad minėtos publikacijos būtųperspausdintos „Naujo ryto“ laikraštyje. Manome, kad skaitytojus jos sudomins. Spausdinamesutrumpinę, palikę tik pasakojimą apie Raseinių tankų mūšį.––––––––––––––––––––––Arvydas ŽARDINSKAS,Gediminas KULIKAUSKAS––––––––––––––––––––––Nacistinei Vokietijai 1941-ųjų birželį užpuolus SovietųSąjungą (SSRS), veržlios vermachtotankų divizijos skrodėsovietų gynybą Lietuvoje it peilissviestą.Tekluptelėjo vos porą sykių– ties Alytumi kaktomuša susidūrusiossu elitine sovietųtankų divizija. Ir Žemaitijoje, kuriojesovietų vadai vokiečiamspriešpriešiais metė savo paskutinįkozirį: tris miškuose užmaskuotastankų divizijas.Vokiečių kariuomenė įvažiuoja į Raseinius.„Burtų kauliukai mesti!“ – pirmąkaro su sovietais dieną, galbūtjau kažkur ties Jurbarku, užsirašėvienas gabiausių vermachto karvedžiųErichas von Mansteinas.Sulig pirmosiomis pabūklų salvėmis,1941-ųjų birželio 22-osiosrytą, Lietuvos teritorijoje buvusiussovietų karius užgriuvo dvi vokiečiųarmijų grupės.Žemaitijai ir Vidurio Lietuvaiiš Karaliaučiaus smogė „Šiaurė“– galinga trijų vokiečių armijų (vienajų buvo 4-oji tankų armija – Panzergruppe4) grupuotė.Mansteinas buvo vienas iš„šiauriečių“, jam labai reikėjo sėkmės.Mat du šimtai generolo tankų(8-oji tankų divizija, lydima vienosmotorizuotos ir vienos pėstininkųdivizijų) turėjo žaibiškai perskrostivisą Vidurio Lietuvą ir Daugpilyjeužgrobti du strategiškai svarbiustiltus per Dauguvą.O Dzūkiją užgriebė armijų grupės„Centras“ puolimas – per Alytųir Varėną Vilniaus link veržėsipora vokiečių armijų (9-oji laukoir 3-ioji tankų – Panzergruppe 3).Čia Fortūnai meldėsi jau vokiečiųgenerolas Hermannas Hothas –dvi jo tankų divizijos taikėsi į tiltusper Nemuną ties Alytumi, trečiojiveržėsi per Merkinę.Vokiečių strategai trynė rankas– sovietai, kad ir kažkaip sugebėjęišsaugoti savo tankų divizijasnuo pirmųjų bombardavimų,nė nemanė trauktis į gynybai patogiaspozicijas, nors jose galėjoužpuolikams gerokai nuleisti kraujo.Jie it gaidžiukai šoko priešaisbesiritančią vermachto laviną, ošios „garvežiai“ buvo kelią kitiemsdaliniams skinančios vokiečių tankųdivizijos.Kai kur abiejų pusių tankaiprasilenkė, bet poroje vietų – Alytujeir Raseiniuose – jie susidūrėkaktomuša. Tad šiose vietovėseįsiliepsnojo pirmieji (ar vieni pirmųjų)tankų mūšiai Rytų fronte.Išvežtos žmonos, užminuotitiltai ir paslėpti tankaiIš daugelio liudijimų matyti,kad arčiausiai sienos su nacistineVokietija – okupuotose Baltijosvalstybėse buvusių kariniųsovietų pajėgų vadovybė nujautėapie artimiausiomis dienomis prasidėsiantįkarą. Bet negalėjo jamrengtis visa jėga, neužsitraukdamaStalino rūstybės ir nekeldamagyventojų panikos.Pabaltijo ypatingosios karinėsapygardos vadas, generolasFiodoras Kuznecovas dar birželio18 d. (t. y. likus keturiomsdienoms iki karo pradžios) įsakėslapta arčiau sienos perdislokuotiir miškuose išslapstyti keturiastankų bei kelias šaulių divizijas.Dvi (23-ioji ir 28-oji) sovietųtankų divizijos iš Liepojos ir Rygosbuvo permestos prie Telšių irŠiaulių. Alytuje buvusi 5-oji tankųdivizija pasislėpė miške, kiek piečiaunuo miesto. O Ukmergėje dislokuota2-oji divizija užsimaskavomiškuose netoli Jonavos – Gaižiūnųir Ruklos apylinkėse.Todėl prasidėjus karui, pirmasisvokiečių lėktuvų oro smūgis įsenąsias tankų divizijų dislokavimovietas nuėjo veltui – sovietų kovosmašinų ten nebuvo nė kvapo.Mitresni (ar baugesni) sovietųkarininkai birželio 19 d. ėmėsi evakuotiį SSRS gilumą savo šeimas.Dmitrijus Osadčis, sovietų 2-osiostankų divizijos karys, atsimena,kad birželio 19–20 dienomis „...karininkųšeimas susodino į vagonusir evakavo į šalies gilumą“.Birželio 18 d. Kuznecovas įsakėrengtis priešlėktuvinei Rygos,Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Liepojosir kt. miestų gynybai – „užtemdytimiestus“.Čia jau SSRS karinei vadovybeitrūko kantrybė – pats generalinioštabo viršininkas GeorgijusŽukovas atšaukė Kuznecovo įsakymą,pareiškęs, jog tai kenkiaPabaltijo pramonei.Kliuvo ir sovietų pasieniečiamsTauragėje, kurie dar birželio18-ąją irgi ėmėsi evakuoti savošeimas. Evakuacija uždrausta, paaiškinus,jog tai kelia vietos gyventojųpaniką, nurodyta nepasiduotiprovokacijoms.Pasieniečiams teko pasitenkintiužminavus tiltą per Jūros upę,prieš pat Tauragę, bet jį jie sėkmingaisusprogdino jau pirmosiomiskaro valandomis. Tiltai paskubomisbuvo minuojami ir kitur – Kaune,Alytuje.Pasienyje buvo kasami apkasai,tempiama spygliuota viela, minuojamikai kurie ruožai – tačiauvieną įsakymą keitė kitas, dažnaijie buvo atšaukiami vos pradėtivykdyti, tad kareiviai greitai ėmėpainiotis.Kitoje sienos pusėje vokiečiųkareiviai spirgėjo iš nekantrumo– tiksėjo paskutinės valandos ikibirželio 22-osios, karo su sovietaispradžios.Vokiečių tankistas Otto Cariusasiš 20-osios vokiečių tankų divizijos,turėjusios pulti kiek piečiauKalvarijos, Alytaus kryptimi, atsimena:„Kiekvienas vaidino ledinęramybę, nors viduje mes buvomebaisiausiai susijaudinę. Įtampa buvostačiai nepakenčiama. Mūsųširdys kone plyšo, kai išgirdomevirš mūsų divizijos, rytų link, pralekiantpikiruojančių bombonešių„Štuka“ eskadriles.“Karas prasidėjo.E. von Mansteinas, beje, irgiatkreipė dėmesį, kad sovietai toligražu neatrodo taip jau netikėtaiužklupti. „Susidaro įspūdis, jogpriešininkams mūsų antpuolis nebuvonetikėtas, tačiau jų vadovybėtiesiog nespėjo greitai pritrauktipriekin stambesnių pajėgų“,– rašė jis.Todėl 8-osios divizijos pagrindąsudarę lengvi greitaeigiai čekųgamybos tankai „Pz.Kpfw.38(t)“dūmė kiek įkabindami. Mat darbirželio 22-osios vakarą turėjo užimtitiltą per Dubysą ties Ariogala.Jei sovietai būtų jį susprogdinę,E. von Mansteinas, kuriam statūsDubysos slėnio šlaitai buvo geraipažįstami dar nuo Pirmojo pasauliniokaro laikų, galėjo nebesvajotilaiku prasibrauti iki Daugpilio tiltų.Tad generolas spjovė į saugumą,nebesuko galvos, kad jotankai toli už nugaros paliko kitusvokiečių dalinius, o tiesiog nestabteldamasveržėsi pirmyn, manydamas,kad būtent greitis labiausiaiir apsaugos diviziją. Mat kol tankaijuda ir veržiasi, skaldydami sovietųgynybą, šie paprasčiausiaineturės laiko apsupti ir atakuoti8-osios divizijos.Ariogalos tiltą vokiečiams užimtipavyko, nors generolas čiapat įsitikino, kad skubėti reikiaprotingai. Sovietai atkirto vienąiš pernelyg į priekį nutolusių divizijosžvalgų būrių ir, anot E. vonMansteino: „.. kai mūsiškiai juossurado, visi jie buvo išskersti iržvėriškai subjauroti.“ Sukrėstasgenerolas pasitarė su savo adjutantuir abu nusprendė, jei pakliusį tokią padėtį, nepasiduoti gyvi.Kitą dieną divizija tęsė savo„sprintą“ Kėdainių, o paskui Ukmergės(ją užėmė birželio 24-ąją)link. Vokiečiai beveik nebesutikdavoorganizuoto pasipriešinimo– tik pavienių sovietų dalinių, vienąkitą tanką ir juos sumaldavovietoje, beveik nestabteldami.E. von Mansteino korpusasfaktiškai tapo „skalpeliu“, perskėlusiuvisą sovietų Šiaurės Vakarųfronto gynybą Lietuvoje. Vokiečiųtankai atskyrė Žemaitijoje besi-Erichas von Mansteinas, vokiečių56-ojo mechanizuoto korpuso,puolusio Vidurio Lietuvoje,vadas. Vienas gabiausiųvermachto karvedžių ir tikrassėkmės kūdikis.specialiojo dalinio „Brandenburg“diversantai, vadovaujami oberleitenantoWolframo Knaako. Puikiaimokėję rusų kalbą, persirengę sovietųNKVD uniforma, vokiečių diversantaijau buvo užėmę ne vienątiltą Lietuvoje.Apie septintą valandą rytoDaugpilyje, prie automobilių tiltoper Dauguvą, pasirodė du raudonarmiečiųpilni sunkvežimiai. Dardu pasuko link geležinkelio tilto.Pervažiavę tiltus, „raudonarmiečiai“šoko iš mašinų ir puolėapstulbusius sovietų sargybinius.Šie tesuspėjo pykštelti iš prieštankinės45 mm patrankos į priešakinįdiversantų automobilį (sviedinysužmušė Knaaką), tačiau tiltaskaipmat atsidūrė vokiečių rankose.Su geležinkelio tiltu pasikartojopanaši istorija.Išgirdę šūvius, 8-osios divizijostankai puolė į miestą ir po keliolikosminučių jau smagiai žlegsėjoper tiltus. Sovietai spruko išDaugpilio, tespėję padegti degalųir šaudmenų sandėlius.„Pirmas žingsnis pavyko“, –su palengvėjimu užsirašė E. vonMansteinas. – „... įveikėme priešininkogynybą ir vienu sykiu nuvažiavome300 km. Vargu ar ši sėkmėbūtų buvusi įmanoma, jei visivadai ir kareiviai nebūtų apsėstivieno tikslo – Daugpilio.“Jam teliko žūtbūt išlaikyti tiltusKažkur už Raseinių – 6-osios vokiečių tankų divizijos tankai burzgėlietuviškos sodybos kieme, pervargę tankistai apatiškai stebi apylinkes.Sunkusis vokiečių 8-osios tankų divizijos tankas „PZ.KFVWIV“ pakeliuiį Daugpilį.Nutrūktgalviškas Mansteinotankų divizijos „sprintas“Nubloškę sovietų pasieniečiųužtvaras, vokiečiai veržėsi pirmyn.Žemaitijoje sovietų 8-oji, oVidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje –11-oji armijos desperatiškai bandėorganizuoti kažką panašaus įgynybą.Tačiau jau pirmą karo dienątarp jų, puldamos per Jurbarką,palei Nemuną, įsispraudė trysanksčiau minėto Ericho von Mansteinodivizijos – 56-asis motorizuotaskorpusas, o jo smaigalys buvo8-oji vokiečių tankų divizija.gynusią sovietų 8-ąją armiją nuoAukštaitijoje kovojusios 11-osios.Vokiečių generolas nė neįtarė,kaip jam pasisekė – mat tuo patmetu, kai jo tankai lėkė Daugpiliolink, kitas „šarvuotas tankų traukinys“,tik jau sovietų – 2-oji tankų divizija,pajudėjusi iš Jonavos, dūmėį Raseinių pusę. Abi šios šarvuotoslavinos prasilenkė tik per plauką.Birželio 25-ąją vokiečių tankaijau buvo Utenoje, tos pat dienosvakarą perskrodė Zarasus, o birželio26-osios naktį jau buvo netoliDaugpilio.Užimti dviejų tiltų per Dauguvąnakčia buvo pasiųsti vokiečių(sovietai jau telkė pajėgas jiemsatmušti), kol iki Latvijos atsiris kitivermachto armijų grupės „Šiaurė“daliniai, o pirmiausia – 41-asis tankųkorpusas, jam buvo toli gražuiki 8-osios divizijos sėkmės.Tiesa, iš pradžių abiem minėtokorpuso tankų divizijoms lyg irsekėsi neblogai – puolimo smaigalyjebuvusi 1-oji divizija užėmė Kelmę,o 6-oji – Raseinius. Bet čiapat abi pasijuto patekusios į beužsiveriančiusgniaužtus – prabudoiki tol miškuose užmaskuotos tryssovietų tankų divizijos.Nukelta į 5 psl.cm