elektroninė - Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

TRYS KLAUSIMAIInovaciniai čekiai: dalyvių patirtisMITA pasidomėjo įmonių, kurios kreipėsi dėl paramos inovaciniais čekiais jau antrąjį kartą, patirtimi.Jų atstovai sutiko atakyti į šiuos klausimus:1. Kodėl nusprendėte dar kartą pasinaudoti parama inovaciniais čekiais?2. Kokie darbai buvo atlikti pernai ir kokie planuojami šiemet bendradarbiaujant su mokslo institucija?3. Kokie pagrindiniai priemonės „Inovaciniai čekiai“ privalumai / trūkumai?Stasys Skalskis, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“.Įmonė projektuoja ir gamina aukščiausiosklasės varžybų sklandytuvus, konkuruojančiusVakarų rinkoje.1. Gamyklos produkcijai – sportiniams sklandytuvams– kurti ir tobulinti reikia taikomųjų tyrimų.Dalį tokių tyrimų gali atlikti mokslo institucijos.Pirmoji patirtis panaudojant inovacinį čekį buvosėkminga ir naudinga gamyklai.2. Pernai iš mokslo institucijos pirkta paslauga:„Sklandytuvo LAK-17B 15 metrų mosto vertikaliųsparno galų aerodinaminis projektavimas“. VGTUspecialistai pateikė vertikalių sparno galų aerodinaminįprojektą, kuris sėkmingai įdiegtas gamyboje.Šiemet pirksime paslaugą „Srauto parametrųskaitinis tyrimas sklandytuvo LAK-17B sparnų irliemens sujungimo vietoje“. Tyrimuose bus nagrinėjama,kaip reiktų pakeisti sparnų ir liemens sujungimoformą, kad pagerėtų uodegos aptekėjimosąlygos ir sumažėtų sklandytuvo pasipriešinimas.3. Pagrindinis priemonės „Inovaciniai čekiai“ privalumas– nedidelių verslo įmonių ir mokslo institucijųbendradarbiavimo skatinimas be dideliųbiurokratinių kliūčių.Mindaugas Juodvalkis, UAB „Algrima“. Įmonėmodeliuoja, gamina įvairios paskirties sertifikuotusdarbo drabužius ir prekiauja asmeninėmisapsaugos priemonėmis.1. Pirmąjį kartą pasinaudoję parama supratome,kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas didinaklientų poreikių patenkinimo lygį, padeda sukurtinaujesnius, rinkoje konkurencingesnius gaminiusir leidžia mokslinių tyrimų rezultatus panaudotikomerciniams tikslams. Specializuotiems darbodrabužiams yra keliami aukšti tekstilės ir siuvimoreikalavimai. Medžiagos naudojamos gamybojeprivalo atitikti visas higienos normas, tekstilėssaugos reikalavimus. Modelis privalo būti funkcionalus,komfortiškas ir atitikti darbo saugoskeliamus reikalavimus. Šiuo metu planuojamenaujų specializuotų darbo rūbų modelių gamybą,todėl kreipėmės paramos antrą kartą.2. Bendradarbiaujame su Lietuvos tekstilės institutu.Pernai jis atliko fizikinius-cheminius tekstilėsmedžiagos (pluoštinės sudėties, stiprumocharakteristikų, nudažymo atsparumo, dėvėjimosavybių, matmenų stabilumo) bei aplinkosauginiųsavybių bandymus. Atlikome apsauginiųdrabužių atitikties vertinimus – sertifikavimą (EBtipo tyrimus). Šiemet ir toliau bendradarbiausimenaujų audinių, skirtų asmeniniams darbo drabužiamsbandymų srityje. Atliksime darbinių rūbųEB atitikties tipo vertinimus ir kt.3. Greitas paraiškų vertinimas, paprasta atsiskaitymoforma, nesudėtingas priemonės administravimas,gaunama pagalba iš prižiūrinčiosagentūros sudaro galimybes be papildomų struktūrųkūrimo verslui bendradarbiauti su mokslu.Eugenijus Gončarovas, UAB „Simbiotecha“.Įmonė užsiima elektronikos gamyba, transportokontrolės sistemų kūrimu ir diegimu.1. Antrą kartą kreipėmės dėl inovacinio čekio,nes norėjome vystyti mokslinius tyrimus (MT )pagal parengtą galimybių studiją. Šiuos tyrimusgali vykdyti tik KTU mokslininkai. Norime sukurtimažo debito kuro skaitiklį, kuriame kiekiai būtųregistruojami be judančių dalių, tik ultragarsinėsbangos pagalba. Jeigu būtų galimybė, pasinaudotumėmedviem ar trimis inovaciniais čekiais.Esame numatę tyrimų ir mechanikos, ir elektronikosspecialistams. Dėl kiekvienos MT veiklospasekoje mūsų įmonė gauna naujų žinių ir taipsustiprina savo pozicijas taikydama jas kuriantnaujus gaminius.2. Pernai mums buvo parengta galimybių studija,kuri parodė tolimesnius žingsnius kuriant mažodebito kuro apskaitos prietaisą. Pagal šios studijosplaną, mes šiais metais užsakėme didesnėsapimties MT tyrimus, kurie leis sukonstruoti tobulesnįprototipą ir teoriškai bei praktiškai patikrintimatematinius modelius paklaidoms įvertinti beigauti preliminarius apskaitomo srauto teoriniusir praktinius debitus. Kartu su KTU darbuotojaissuprojektuosime prototipą, kurį išbandysime laboratorinėseir realiose sąlygose.3. Inovaciniai čekiai įdomūs tuo, kad įmonė galiužsakyti MT nerizikuodama dėl jų nesėkmės,nes kitos priemonės to neužtikrina – nepasiekusrezultato reikia grąžinti gautą finansavimą. Trūkumasyra vienas, kad negalima per vieneriusmetus išplėsti projekto masto ir užsakyti kelis MTdarbus. Pavyzdžiui, suprojektuoti skysčio tekėjimokameros negalėsime, nes tokiam darbui papildomaireikėtų 20 tūkst. Lt. Teks bandymus daryti supasaulyje esamais prototipais.3 MITA naujienlaiškis • 2011 Nr. 7

TEMA7BP jau įpusėjo: tarpinio vertinimo ataskaitojepateikta 10 rekomendacijųStiprinti mokslą ir mokslinius pajėgumusyra vienas ES politinių tikslų. 7-oji bendrojiprograma, kurios biudžetas (2007–2013)siekia 50 mlrd. eurų, yra pagrindinis ES instrumentasįgyvendinant šį tikslą. Programafinansuoja pasaulinio lygio mokslą, vadovaujantiskokybės principu.7BP tarpinio vertinimo ataskaitą atliko 10 EuroposKomisijos (EK) Mokslinių tyrimų direktoratopaskirtų ekspertų, vadovaujantis EK Sprendimodėl 7-osios bendrosios programos 7(2) straipsniu,teigiančiu, kad EK, pasitelkusi į pagalbąnepriklausomus ekspertus, turi atlikti įrodymaisgrįstą bendrosios programos tarpinį vertinimąne vėliau kaip 2010 m. Ataskaitos tikslas yra įvertintiprogramos poveikį Europos mokslui, ekonomikaiir visuomenei, identifikuoti programosstiprybes ir jas tęsti, taip pat silpnybes, kuriasbūtų galima ištaisyti.Nepaisant to, kad vertinimas buvo atliktas programosįgyvendinimo viduryje, kai dar ne visasfinansavimas išdalintas ir daugelis projektų baigsisapie 2017–2018 m., galima daryti preliminariasišvadas apie programos poveikį.Pagrindinės stiprybės, silpnybės irkryptys reformaiKasmetiniai 7BP vertinimai rodo programosmastą: ir dydį, ir aprėptį. Programoje paliestadaug temų, įtraukta galybė dalyvių – net iš 130pasaulio šalių. Ataskaitoje įvardintiems 50 geriausiųmokslo ir pramonės dalyvių tenka net25 proc. EK skirto finansavimo. Kita finansavimodalis paskirstyta tarp daugybės kitų dalyvių.Svarbus 7BP pasiekimas yra tai, kad programojefinansuojamas tik labai aukštos kokybės mokslas.Specifinėje programoje „Bendradarbiavimas“įvairių teminių sričių paraiškos mokslinių tyrimųprojektams finansuojamos vidutiniškai surinkusios13,1 balo iš 15 galimų, kai pereinamasis balųslenkstis pagal kriterijus turi būti ne mažesnis kaip4. Apie aukštą mokslinių tyrimų lygį byloja naujaindividualių tyrėjų ar jų grupių vykdomų fundamentiniųtyrimų finansavimo schema – specifinėprograma „Idėjos“: ji sugebėjo pritraukti daug pasauliniolygio mokslininkų.Specifinė programa „Žmonės“ per tyrėjų karjerosir mobilumo schemas svariai prisideda priežmogiškųjų išteklių kūrimo ir plėtros ES, tačiaukai kurios schemos pasižymi didele konkurencijair tai leidžia galvoti apie išteklių perskirstymątarp atskirų schemų.Ataskaitoje pažymima, kad kvietimai teikti paraiškasyra gerai organizuojami ir finansavimaspaskirstomas efektyviai. Tačiau laikas nuo kvietimouždarymo iki dotacijos sutarties pasirašymoatskirose 7BP srityse yra nevienodas: vidutiniškaitrunka apie metus ir turėtų būti sutrumpintas.7BP srityse, kuriose yra žemas sėkmės rodiklis,būtina sumažinti aukštą konkurenciją tarp pareiškėjų,dažniau organizuoti dvipakopius kvietimusteikti paraiškas.Taip pat ataskaitoje įvardinta, kad dar yra galimybiųprogramos taisyklėms supaprastinti. Jausukurta dalyvių registravimo sistema (UniqueRegistration Facility - URF), sumažintas auditųskaičius projektų vykdytojams, sukurta vykdomojiagentūra (Research Executive Agency –REA). Tačiau svarbiausia – reikalingas esminispožiūrio pakeitimas į balansą tarp rizikos irpasitikėjimo. Didesnis pasitikėjimas, tikėtina,leistų padaryti reikšmingą proveržį moksle.Nemažai pastangų reikia norint sukurti efektyvųES ir valstybių narių finansavimo koordinavimą.Vis dar susiduriama su problemomis formuojantbendrą finansavimo fondą, įgyvendinant jungtiniųtechnologijų iniciatyvų, 185 straipsnio,ERA-NET plius iniciatyvas.Kai kurių šalių dalyvavimas programoje, dažniausiaiES naujųjų valstybių narių (ES12) ir kai kuriųpietinių valstybių, yra nepakankamas. Deja, ES12dalyviams tenka tik 5 proc. 7BP finansavimo. Tikima,kad BP derinimas su ESF paramos ir sanglaudosfondais galėtų prisidėti prie moksliniųtyrimų pajėgumų stiprinimo šiose šalyse.Dešimt rekomendacijųTarptautinių ekspertų grupė, strategijos „Europa2020“ ir pavyzdinės „Inovacijų Sąjungos“ iniciatyvoskontekste, suformavo 10 rekomendacijų,atsižvelgdama į programos vertinimo rezultatus.Manoma, kad šias rekomendacijas galimabūtų įgyvendinti dar 7BP ir būsimoje BP.10 ekspertų rekomendacijų:99 Siekti Europos mokslinių tyrimųerdvės ir „Inovacijų sąjungos“tikslų, sprendžiant mokslinių tyrimųfragmentacijos problemą bei atskiriantveiksmus, kuriuos reikia atlikti europiniameir nacionaliniame lygmenyje.99 Kurti ir stiprinti mokslinių tyrimųinfrastruktūras.99 Išlaikyti tokį patį finansavimo lygį –dabar ir būsimoje BP.99 Aiški ir suprantama inovacijųstrategija, kuri užtikrintų įvairaus dydžioįmonių, universitetų, mokslinių tyrimųinstitucijų dalyvavimą.99 Reikalingas ženklus šuolis sprendžiantsupaprastinimo klausimą.99Paįvairinti finansavimo principus –skelbti daugiau „iš apačios į viršų“ tematikų,įtraukti švietimo ir mokymo aspektus įprojektus.99 Paskelbti moratoriumą naujiemsfinansavimo instrumentams.99 Sustiprinti pastangas siekiant didesniomoterų įsitraukimo.99 Sudaryti galimybes pagerinti visų ESvalstybių narių dalyvavimą, kurios nėratinkamai atstovaujamos 7BP.99 Labiau atsiverti tarptautiniambendradarbiavimui, siekiant pasinaudotikitų pasaulio regionų mokslinių tyrimųrezultatais bei kartu spręsti globaliasproblemas.Europos Komisija jau parengė atsakymą į ekspertųpateiktas rekomendacijas, taip pat atlikti kai kuriefinansinių taisyklių supaprastinimai – dėl vidutiniųpersonalo įkainių taikymo fiksuoto dydžio atlyginimoįmonių savininkams, kurie negauna atlyginimo.Reikia tikėtis, kad ir daugiau rekomendacijųbus įgyvendinta dar šioje bendrojoje programojebei atsižvelgta į jas formuojant naująją ES moksliniųtyrimų ir inovacijų programą.Jurgita Stonytė, nacionalinės 7BPprogramos koordinatorė, MITAMITA naujienlaiškis • 2011 Nr. 76

TEMAKokias galimybes 7-oji bendroji programa siūlonedidelėms įmonėms?Europos Sąjungos tyrimų patariamosiostarybos (EURAB) duomenimis, ES ekonomikojemažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) sudaro99 proc. visų įmonių, pagamina 67 proc.viso BVP ir užtikrina 55 proc. darbo vietų.Tačiau 70 proc. šių įmonių užsiima tradiciniaisverslais ir nevykdo jokios tiriamosiosar inovatyvios veiklos ir tik mažiau kaip3 proc. vykdo intensyvius tyrimus ir yratechnologijų lyderės.Globalizacijos sąlygomis tokia situacija Europosversle kelia grėsmę: ES ekonomika užleidžiapozicijas kitiems regionams, tokiems kaip kadRytinė Azija ir Šiaurės Amerika. Todėl EuroposKomisija (EK) įvairių programų ir finansinių instrumentųpagalba skatina MVĮ užsiimti inovatyviaveikla.Vienoje iš tokių programų – didžiausioje ES7-ojoje bendrojoje programoje, MVĮ tyrimams irinovatyvią veiklą skatinančioms priemonėmsskiriama beveik 11 mlrd. eurų.Tai sudaro apie 20 proc. bendroprogramos biudžeto, kuris viršija50 mlrd. eurų 2007–2013 metams.Šioje programoje yra trys pagrindiniaiinstrumentai, skatinantysMVĮ inovatyvią veiklą: 1) specialiossąlygos „Bendradarbiavimo“ programoje,2) pramonės ir mokslopartnerystės instrumentas „Žmonių“programoje, 3) MVĮ skirti moksliniaityrimai „Pajėgumų“ programoje. Tikimasi,kad iš viso 7BP parama iki programospabaigos pasinaudos ne mažiaukaip 20 000 MVĮ.Naudodamos šiuos finansavimo šaltiniusMVĮ gali kurti technologijas, testuotitechnologijas ir metodologijas,dalintis resursais ir žiniomis, stiprintipajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą,samdyti mokslininkus ir tyrimųorganizacijas. EK projektų dalyviamskompensuoja 50, 75 ar 100 proc. išlaidų,priklausomai nuo jų vaidmens projekte ir finansavimoschemos.„Bendradarbiavimo“programoje – supaprastintosprocedūrosDidžiausioje 7BP specifinėje programoje „Bendradarbiavimas“15 proc. biudžeto (t. y. beveik5 mlrd. eurų) siekiama skirti MVĮ. Tuo tikslu supaprastintosfinansinės ir administracinės procedūros(pvz., taikoma kompensacija už moksliniųtyrimų veiklą iki 75 proc., (pramonei – 50 proc.);nereikia banko garantijų), taikoma speciali MVĮdalyvavimą skatinanti strategija kiekvienoje teminėjesrityje, identifikuojamos specialios MVĮdominančios tematikos kiekvienoje darbo programoje,skelbiami kvietimai MVĮ tyrimų projektams.Iki šiol 7BP dalyvavo 11 000 organizacijų irdaugiau kaip 35,4 proc. jų yra MVĮ.Lietuvos nedidelės įmonės gali dalyvauti dešimtyjeprogramos „Bendradarbiavimas“ teminiųsričių. 2010 m. spalio 10 d. duomenimis, EuroposKomisijai buvo teiktos 142 paraiškos, kuriųkonsorciumuose buvo Lietuvos įmonės: 21 iš jųgavo finansavimą. Aktyviausiai įmonės dalyvavoinformacinių ir ryšių technologijų (44 paraiškos),energetikos (21) ir transporto (15) srityse.Europos mastu MVĮ aktyviausiai dalyvauja nanomokslų,saugumo, energetikos ir transportosrityse.„Žmonių“ programa atviramokslo ir verslo partnerystei„Žmonių“ specifinėje programoje, kuri skatinatyrėjų mobilumą ir kompetencijos kėlimą,finansuojamas akademinės aplinkos ir verslo(ypač MVĮ) bendradarbiavimas. Tokių projektųtikslas – finansuoti bendrus tyrimų projektus –komercinei ir viešajai erdvei suderinti bei skatintiilgalaikį mokslinio personalo darbą komercinėseįmonėse bendriems rezultatams pasiekti (tyrėjųsamdymas).„Pajėgumų“ programojeremiami MVĮ reikalingimoksliniai tyrimai„Pajėgumų“ programoje yra specialus, skirtas tikMVĮ ir MVĮ asociacijoms finansavimo instrumentas– „Moksliniai tyrimai, skirti MVĮ“. Jo tikslas –skatinti mažai inovatyvias įmones investuoti įmokslinius tyrimus, įsigyti technologinį „knowhow“,kurti inovatyvią savo veiklos strategiją irplėsti MVĮ tinklus. Programos biudžetas siekia1,3 mlrd. eurų. Jis skirtas apmokėti moksliniustyrimus, kuriuos MVĮ ar jų asociacijos užsakojuos vykdančiose organizacijose. Idėjas šiemsprojektams siūlo verslo subjektai ir jie vykdomilaikantis „pirkėjo–pardavėjo“ santykių tarp MVĮ irtyrimų vykdytojų. Maksimalus EK finansavimassiekia 110 proc. sąskaitos, kurią tyrimų organizacijospateikia užsakovams (MVĮ), vertės.Remiantis EK 2010 m. spalio mėn. duomenimis,šioje programoje teiktose paraiškosebuvo 137 dalyviai iš Lietuvos: mokslasir verslas atstovauti vienodai (atitinkamai67 ir 70). 27 dalyviai iš Lietuvos(19,7 proc.) yra finansuojami ir toks rezultatasnetgi viršija programos vidurkį(17,4 proc.), tačiau finansiniai paraiškųrodikliai nėra aukšti – tiek bendra prašomasuma – 13,3 mln. eurų, tiek gautasuma – 3 mln. eurų, Lietuva smarkiaiatsilieka nuo kitų valstybių, pvz., Estijos.Planuojami kvietimaiKasmet liepos mėn. Europos Komisijaskelbia naujus kvietimus teikti paraiškas.Įmonės jau iš anksto gali pasidomėtipreliminariomis darbo programomis,bandyti ieškoti partnerių, siūlyti savopaslaugas formuojamiems konsorciumams.Nors kvietimo galiojimo laikasnuo 3 iki 6 mėn., programos naujokamsgali pasirodyti trumpos, kad suformuluotisavo idėją ir parašyti paraišką, bet aktyvus dalyvavimasieškant partnerių ir siūlant savo galimybesleidžia sukaupti patirties ir sukurti įdirbįbūsimiems kvietimams. Puikus įrankis partneriųir projektų paieškai – MVĮ nacionalinių atstovųtinklalapyje esanti duomenų bazė (http://www.ncp-sme.net/partner-search).Lietuvos įmonės turėtų aktyviau domėtis 7BP teikiamomisgalimybėmis, nes ji sudaro galimybeskurti inovacijas, susirasti naujų partnerių, įgyvendintipriešakines idėjas bei tapti lyderiais.Viktoras Mongirdas,vyriausiasis specialistas, MITAMITA naujienlaiškis • 2011 Nr. 78

SĖKMINGI PROJEKTAIKompiuteriui verčiant tekstus,sumažės netikslumų ir dviprasmybiųLietuvoje kalbinių technologijų plėtojimuužsiimanti ir lokalizavimo (vertimo ir pritaikymovietinei rinkai) paslaugas teikiantibendrovė „Tilde IT“ kartu su partneriais išNyderlandų, Švedijos ir Turkijos įgyvendinaprojektą SOLIM, finansuojamą pagal tarptautinęinovacijų programą EUROSTARS. MITApasidomėjo šio projekto sėkme. Į klausimusatsako bendrovės „Tilde IT“ direktorius VaclovasPranskūnas (V. P.).Kuo įdomus, išskirtinis Jūsų projektas?V. P. Pagrindinis projekto SOLIM „Erdvinės ontologijoskalbos naudojimas modeliuojant multimedijosinformaciją“ tikslas – išplėsti internetoontologijos kalbą, pridedant erdvės dimensiją.Ontologija – tai žinių apie tai, kokios sąvokosegzistuoja pasaulyje ir kaip jos susijusios tarpusavyje,šaltinis.Mūsų įmonės indėlis į šį projektą – techniniskoncepcijos patikrinimas, automatinio vertimoprototipo, kuriame panaudota ontologija, sukūrimas.Pastarasis reikalingas tam, kad išsiaiškintume,kokį pranašumą turi mašininio vertimoįrankiai, kuriuose naudojama ontologija.SOLIM padės išvengti nesuderinamumų semantikoserdvėje. Tai duos tiesioginės naudosbet kokioms sistemoms, naudojančiomsontologines žinias – projekto rezultatus busįmanoma pritaikyti gimtojoje kalboje, klasifikuojantir atkuriant vaizdus, kuriant informacinessistemas automatinėse klaidų paieškossistemose, sudarant klasifikacijos ir atvaizdųanalizės sistemas.Kokia pagrindinė projekto inovacija?V. P. Ontologija pagrįsta technologija pagerinamašininio vertimo kokybę, nes ji veikia kaippriemonė, padedanti išspręsti žodžių daugiareikšmiškumoproblemą. Žodžiai yra daugiareikšmiai,todėl, versdama tekstus, mašininio vertimosistema dažnai nesupranta, kurią reikšmę imti.Ontologijos padės atrasti tikrąją verčiamo žodžioreikšmę. Pavyzdžiui, žodis „Georgia“, jei sakinyjeyra žodis „Asia“, bus išverčiamas kaip Gruzija, o nekaip Džordžija – viena iš JAV valstijų, nes juos siejahierarchiniai ryšiai. Pagal šiuos ryšius, pagal kontekstąžodis išverčiamas teisingai. Ontologijų panaudojimasmašininį vertimą padarys tikslesniu.Kaip naujas produktas bus išleidžiamas įrinką?V. P. Per dvejus metus nuo projekto pabaigosplanuojame sukurti rinkai patrauklų produktą.Planuojame mašininio vertimo sistemą integruotiį „Tildės Biuro“ kompiuterinį žodyną, kadvartotojas turėtų galimybę versti ne tik atskirusžodžius, bet ir ištisus tekstus. Mūsų tikslas – kuolabiau padėti vartotojui, kuris dirba kompiuteriuužsienio kalba.Kaip gauti rezultatai prisidės prie įmonėsplėtros?V. P. Pagrindinės mūsų įmonės pajamos – tekstųlokalizavimas. Pasaulinės tendencijos rodo, kadlokalizacijos procese vis dažniau naudojamasimašininiu vertimu. Mašina išverčia tekstą, o žmogusjį redaguoja. Tai aukštesnis technologinis lygis.Tačiau, norint į jį pereiti, mums būtina patobulintimašininio vertimo kokybę. Tuomet padidės įmo-nės pajėgumas: galėsime išversti daugiau tekstųper trumpesnį terminą ir už mažesnę kainą. Taimus priartina prie tikslo optimizuoti mūsų įmonėsprocesus ir būti konkurencingiems sparčiaibesiplečiančioje rinkoje.Kuo Jums buvo naudingas bendradarbiavimassu užsienio partneriais, kaip juossuradote?V. P. Pirmieji su mumis susisiekė olandai, pasiūlėprisijungti prie projekto. Kartu su jais šiek tiekperformulavome projekto tikslus, eigą. Netrukusprasidėjo darnus bendradarbiavimas tiek su jais,tiek su švedais bei turkais. Užsimezgė ilgalaikiairyšiai, įgijome milžiniškos patirties įgyvendintitarptautinius projektus.Kokių sričių specialistai atliko darbus šiameprojekte?V. P. Kadangi tai kalbos technologijas vystantisprojektas, jį įgyvendinant darbavosi įvairių sričiųspecialistų komanda: programuotojai, kalbininkai,vertėjai. Taip pat konsultavomės ir su specialistaisiš užsienio šalių.Ar EUROSTARS programa pateisino Jūsųlūkesčius?V. P. Bendradarbiaudami su projekto partneriaispasiekėme užsibrėžtą tikslą: SOLIM projektassuteikė galimybę patobulinti mašininio vertimokokybę. Kaip trūkumą įvardinčiau nebent tai,kad nuo paraiškos pateikimo iki finansavimogavimo praėjo nemažas laiko tarpas. Kiek žinau,dabar situacija jau keičiasi – parama tokio pobūdžioprojektams bus suteikiama greičiau.Dėkojame už atsakymus.9 MITA naujienlaiškis • 2011 Nr. 7

RenginiaiKonferencijos apie tarptautinę partnerystę mokslo irinovacijų srityje dalyvius sveikino Premjeras A. KubiliusE. Virtanen, TEKESD. Garlot, EUREKA sekretoriatasA. Kubilius, LR VyriausybėK. Hakan Narfelt, VINNOVAA. Valuckienės nuotraukosGegužės 5 d. LR Vyriausybės rūmuose vykusioskonferencijos, kurioje buvo pristatomostarptautinės partnerystės sėkmės istorijosmokslo ir inovacijų srityje, dalyvius sveikinoPremjeras Andrius Kubilius.„Mes neturime nei naftos, nei dujų, tačiau turimenemažai proto ir išminties, o tai yra didžiausiasmūsų turtas. Todėl turime ieškoti būdų, kaip kuoefektyviau apjungti verslo, mokslo, žinių ir intelektoresursus ir siekti, kad mūsų žinios, moksliniai tyrimaitaptų šalies ekonomikos ir verslo produktais,o verslas sugebėtų išnaudoti tas žinias ir sukurtųkuo didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo PremjerasAndrius Kubilius.Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros direktoriusArūnas Karlonas savo įžanginėje kalbojepabrėžė tarptautinių mokslinių tyrimų ir inovacijųprogramų svarbą globalizacijos kontekste.Renginio svečiai iš analogiškų inovacijas skatinančiųagentūrų, Švedijos VINNOVA ir SuomijosTEKES, taip pat iš EUREKA sekretoriato, pristatėšių institucijų patirtį.Kaip teigia VINNOVA atstovas Kjell Hakan Narfelt,Švedija didelį dėmesį skiria investicijoms įmokslinius tyrimus: jos sudaro apie 0,8 % BVP.Kokias problemas jie sprendžia? Jiems rūpi „žali“(sveiki) miestai, šalies piliečių sveikata, jų gerovė,konkurencingas verslas, pramonė ir kt. Švedijojegerai išvystyta inovatyvių produktų komercializacijosskatinimo sistema, pradedant nuo naujųrinkoje atsiradusių kompanijų skatinimo iki didelių.Daugiausia finansuojami verslo subjektųvykdomi projektai mokslinių tyrimų ir inovacijųsrityje. Anot VINNOVA atstovo, vienas jų agentūrosveiklos sėkmės raktų – dėmesys privačiamsektoriui, įsiklausymas į klientų lūkesčius, rinkosir pramonės supratimas.TEKES atstovas Esko Virtanen pasakojo, kaip jieskatina mokslinius tyrimus ir rizikingus projektus.Prioritetą jie teikia mažoms inovatyviomsįmonėms, kad jos greičiau rastų kelius bendradarbiavimuisu mokslu ir nacionaliniuose,ir tarptautiniuose projektuose. Kaip sėkmėsistoriją svečias pristatė Suomijos žaidimų industrijossektorių, kuris kasmet atneša didžiulįpelną šaliai ir pritraukia tarptautinių investuotojų.Nemažiau perspektyvus ir pieno produktųgamybos sektorius. Suomiai orientuojasi netik į technologines inovacijas ar inovatyviusproduktus. Šalyje stengiamasi visapusiškairūpintis žmonių sveikatingumo skatinimu,gamtiniais resursais, žaliąja ekonomika, atsinaujinančiaenergetika ir t. t. Ypač paklausūstapo ir suomių sukurti šiukšlių surinktuvai, kurių60 proc. eksportuojama. Nenuostabu, kadSuomija patenka į inovatyviausių šalių Europojeketvertuką.Tarptautinės partnerystės sėkmės istorijomis dalinosiLietuvos dalyviai iš mokslo ir verslo sričių.Lazerinių technologijų srityje specializuojančiosįmonės UAB „Altechna“ direktorius dr. G. Šlekyskalbėjo apie lazerių sektoriaus plėtrą Lietuvoje. Jįšiuo metu sudaro apie 15 įmonių, kurių 85 proc.produkcijos yra eksportuojama. Prie šio sektoriaussėkmės neabejotinai prisideda ir dalyvavimastarptautiniuose projektuose, tokiuose kaipprogramos EUROSTARS.Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutaspasinaudojo Europos Sąjungos 7-osios bendrosiosprogramos parama sustiprinti savo moksliniųtyrimų potencialą ir tapti lyderiu Baltijosregione. Buvo vykdomi tarpinstituciniai tyrėjųmainai, įdarbinami užsienio mokslininkai, apsikeistažiniomis ir patirtimi, įsigyta šiuolaikiška0,6 mln. eurų vertės mokslinė įranga.Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovasdr. A. Medeišis pasakojo, kaip tarptautinėsprogramos COST pagalba pavyko suburti europiniolygio bendradarbiavimo tinklą telekomunikacijųtechnologijų srityje („Kognityvio radijoryšio sistemos“). Ji šiuo metu vienija 19 Europosvalstybių ir Kanada.Konditerijos įmonė UAB „Rūta“ pristatė pagalnaują gamybos technologiją sukurtus saldainius,panaudojant Baltijos ir Šiaurės šalyse auginamusekologiškus augalus, kurių dėka išsaugomosbiologiškai aktyvios medžiagos. Šiosinovacinės technologijos sukurtos dalyvaujantEUREKA projektuose.Renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 mokslo,verslo, pramonės ministerijų, valstybinių institucijųatstovų, jaunųjų tyrėjų. Konferencija finansuojamaiš MITA vykdomo ES struktūrinių fondų projekto„Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas“.Renginio transliacijos įrašą galima rasti šioje svetainėje:http://vips.liedm.lt/konferencija/1116.Visos teisės saugomos© Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūraA. Goštauto g. 12-219, 01108 VilniusTel. (8 5) 264 4708, faksas (8 5) 231 2292El. paštas info@mita.ltTinklalapis http://www.mita.ltISBN 978-9955-611-31-8Tiražas 500 egz.Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“www.lodvila.ltJei turite pasiūlymų dėl naujienlaiškio temų, klausimų ar komentarų, rašykite naujienlaiskis@mita.lt arba skambinkite (8 5) 264 4710.