Zagares misko GP_PI internetui DERINAMAS - Gamtotvarkos planai

2Žagar÷s miško gamtotvarkosplanasPlanavimo tikslasProjektasProjekto finansavimasPlanavimo organizatoriusPlano reng÷jasVykdytojai:Strateginio planavimo dokumentasUžtikrinti gyvūnų ir (ar) augalų rūšių beigamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos„Natura 2000“ teritorijos, išsaugojimą,išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juosekonkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones„Saugomų teritorijų steigimo ir planavimodokumentų rengimas (II etapas)“ Nr. VP3-1.4-AM-02-V-01-007, „Natura 2000“ tinkloteritorijų gamtotvarkos planų rengimasEuropos Sąjungos struktūrinių fondų irLietuvos Respublikos bendrojo finansavimol÷šosValstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prieLietuvos Respublikos aplinkos ministerijosVšĮ Gamtos paveldo fondasA. Juozapavičiaus g. 9LT-09311 VilniusTel. (8 5) 272 1918Faks. (8 5) 272 3721info@gpf.ltRaimondas GinkusDr. Zigmantas GudžinskasDr. Zenonas GulbinasPavel KorotkichDaiva Norkūnien÷Marijus PileckasGediminas RaščiusSaulis SkujaVaidotas Valskys

3TURINYS1.1. Teritorijos padėtis ir ribos......................................................................................................................41.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba......................................................................................................61.3. Teritorijos fizinės geografinės ypatybės ................................................................................................81.3.1. Klimatas ..............................................................................................................................................81.3.2. Geologija.............................................................................................................................................81.3.3. Geomorfologija ...................................................................................................................................91.3.4. Dirvožemiai .........................................................................................................................................91.3.5. Vandenys...........................................................................................................................................101.4. Kraštovaizdžio bruožai .........................................................................................................................101.5. Teritorijos biologinės ypatybės............................................................................................................101.5.1. Augalija.............................................................................................................................................101.5.1.1. Augalijos ištirtumas .......................................................................................................................101.5.1.2. Bendra augalijos charakteristika ...................................................................................................121.5.1.3. Saugomos augalų rūšys..................................................................................................................131.5.1.4. Saugomos buveinės .......................................................................................................................201.5.1.5. Kertinės miško buveinės ................................................................................................................221.5.1.6. Svetimžemės augalų rūšys.............................................................................................................231.5.2. Gyvūnija ............................................................................................................................................241.5.2.1. Gyvūnijos ištirtumas.......................................................................................................................241.5.2.2. Bendra gyvūnijos charakteristika...................................................................................................241.5.2.3. Saugomos gyvūnų rūšys.................................................................................................................251.5.2.4. Svetimžemės gyvūnų rūšys ............................................................................................................281.5.3. Grybai................................................................................................................................................281.6. Teritorijos žemės ir gamtos išteklių naudojimas..................................................................................281.6.1. Žemės naudojimas praeityje.............................................................................................................281.6.2. Teritorijos žemėnauda ir žemėvalda.................................................................................................281.6.3. Miško ištekliai ...................................................................................................................................291.6.4. Rekreacinis naudojimas ....................................................................................................................301.6.5. Medžioklė ir žvejyba..........................................................................................................................301.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai .....................................................................................311.7.1. Gyventojai.........................................................................................................................................311.7.2. Teritorijoje vykdomos veiklos įtakojančios gamtotvarkos plano objektus .......................................311.7.3. Gretimose teritorijose vykdomos veiklos įtakojančios gamtotvarkos plano objektus......................311.7.4. Su teritorija susiję teritorijų ir strateginio planavimo dokumentai................................................... 311.7.5. Teritorijos panaudojimas aplinkosauginiam švietimui. ....................................................................311.8. Teritorijos ekologinis vertinimas..........................................................................................................321.8.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas..........................................................................................................321.8.2. Retumas ............................................................................................................................................321.8.3. Natūralumas ir tipiškumas................................................................................................................331.8.4. Įvairovė .............................................................................................................................................331.8.5. Dydis ir fragmentiškumas .................................................................................................................341.8.6. Teritorijos svarba ir jos vieta ekologiniame tinkle ............................................................................34II. GAMTOTVARKOS PLANAS.......................................................................................................................352.1. Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai..............................................................................................352.2. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas.........................................................................442.3. Gamtotvarkos planą įgyvendinančios institucijos ir jų funkcijos.........................................................472.4. Planui įgyvendinti reikalingų išteklių analizė. ......................................................................................472.5. Gamtotvarkos plano tikslinimas ir stebėsena......................................................................................47NAUDOTA LITERATŪRA IR DUOMENŲ BAZĖS.............................................................................................50PRIEDAI .......................................................................................................................................................51

4I. TERITORIJOS BŪKLö IR ĮVERTINIMAS1.1. Teritorijos pad÷tis ir ribosBuveinių apsaugai svarbi teritorija (toliau – BAST) Žagar÷s miškas yra Lietuvosšiaurin÷je dalyje, Joniškio rajono savivaldyb÷s Žagar÷s seniūnijoje, Žagar÷s regioninio parkocentrin÷je dalyje. Teritorija apima Žagar÷s botaninį – zoologinį draustinį ir dalį ekologin÷sapsaugos prioriteto zonos (1-2 pav.). Bendras užimamas plotas 1247,3 ha.Teritorijos centrinio taško koordinat÷s LKS-94 sistemoje: 452223,63 E, 6239652 N.Atstumai iki artimiausių gyvenviečių: iki Žagar÷s – 9,7 km, N. Akmen÷s – 20,3 km,Kurš÷nų – 35,5 km, Šiaulių – 42,9 km, Joniškio – 35,4 km.1 pav. BAST Žagar÷s miško pad÷tis Lietuvoje.Gamtiniu požiūriu Žagar÷s miškas yra Žemgalos lygumos vakarin÷je dalyje,vaizdingoje, geologiniu ir biologiniu požiūriu svarbioje teritorijoje. BAST išsid÷sčiusiŽagar÷s regioninio parko centrin÷je dalyje. Teritorija pasižymi lyguminiu reljefu, kurįpaįvairina pelk÷s, kūdros ir nedideli upeliai. Teritorija pasižymi didele gamtinių buveiniųįvairove, šių buveinių išskirtinumu ir unikalumu.BAST patenka į Juškaičių, Žadeikių, Veršių ir Šarūnų kaimų teritorijas. Pagrindiniaikeliai išsid÷stę vakarin÷je ir rytin÷je BAST dalyse. Vakarin÷je dalyje keliai tęsiasi pietųšiaur÷skryptimi ir jungia Juodeikių kaimą su Šarūnų ir Veršių kaimais, o rytin÷je dalyjecentrinę BAST dalį su rytuose išsid÷sčiusiais Juškaičių ir Žadeikių kaimais (2 pav.).

2 pav. BAST Žagar÷s miškas.

6BAST teritorija ribojasi su nedidel÷mis gyvenviet÷mis, kaimais. Aprašomą vietovę supaDamelių, Šarūnų, Veršių, Minčaičių, Gaudikių ir Juodeikių kaimai. Didžiausius plotus aprašomojeteritorijoje užima miškai, kurio visoje teritorijoje lokaliais plotais išsid÷sčiusios kertin÷s miškobuveines ir potencialios kertin÷s miško buvein÷s. BAST teritoriją raižo nedideli upeliai – Skardupis,Vilkytis ir Kvietupis. Centrin÷je dalyje plyti pakankamai didel÷ žemapelk÷. D÷l tokios situacijosdirbami laukai užima labai nedidelę BAST dalį. Užstatytos teritorijos ir dirbami laukai išsid÷stę užBAST ribų. Vienintel÷ gyvenviet÷ patenkanti į analizuojamą teritoriją – Žadeikių kaimas.Didžiausius plotus užima Žagar÷s miškas.BAST ribos yra iš esm÷s optimalios, jas tik reik÷tų patikslinti labiau priderinant prie žem÷s irmiško sklypų ribų.1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarbaŽagar÷s regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos –Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugs÷jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, „D÷l regioninių parkų ir draustiniųįsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti Šv÷t÷s pasl÷nių ir Žagar÷s miškokraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliainaudoti. Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1999 m. balandžio29 d. nutarimu Nr. 490 „D÷l regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti Žagar÷sapylinkių kraštovaizdį, lygumoje aiškiai matomą Gaudikių moreninį gūbrį; išsaugoti šias kultūrospaveldo vertybes: Senosios Žagar÷s urbanistinį kompleksą su originalia vietinio akmens mūrobažnyčia, dvarviete, Žvelgaičio piliakalnio archeologiniu kompleksu, taip pat miesto barokinębažnyčią, savitą molio mūro kleboniją, Žagar÷s dvaro ansamblį, unikalų žirgyną, v÷jo malūną,parką, Rakt÷s piliakalnį. Žagar÷s regioninio parko ir jo zonų bei buferin÷s apsaugos zonų ribųplanas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimu Nr. 1232 patvirtintas 2008 m. lapkričio 19 d.Šis planas nustato, jog Žagar÷s regioninio parko konservacinio prioriteto zoną sudaro Gaudikiųgeomorfologinis draustinis, Mūšos tyrelio telmologinis draustinis, Didmargio, Dilbin÷lių, Pabalių irŠv÷t÷s botaniniai draustiniai, Žagar÷s botaninis-zoologinis draustinis ir Žagar÷s urbanistinisdraustinis.Žagar÷s botaninio-zoologinio draustinio įsteigimo tikslas – išsaugoti būdingus Šiaur÷sLietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšęgyvūniją, vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją. Žagar÷s miškas yraįtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijussąrašą (1 lent.), skirtą pateikti Europos Komisijai, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro 2009 m.balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210. (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Teritorija svarbi saugomomisaugalų ir gyvūnų rūšimis: paukščiai (jerub÷, mažasis erelis r÷ksnys, pilkoji gerv÷, pilkoji meleta),žinduoliai (beržin÷ sicista, lazdynin÷ megapiel÷, lūšis), vabzdžiai (akiuotasis satyras, auksuotojišaškyt÷, baltajuostis melsvys, juodmarg÷ šaškyt÷, machaonas ir kt.), augalai (stačioji dirvuol÷,plačialap÷ klumpait÷, miškin÷ dirsuol÷, šiurkštusis katil÷lis, juodgalv÷ bajor÷ ir kt.). BASTišskiriamos kertin÷s miško buvein÷s (eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis, šlapieji juodalksnynai,plačialapių miškai ir kiti lapuočių miškai bei medžių milžinų grup÷) ir potencialios kertin÷s miškobuvein÷s.1 lentel÷. Europos Bendrijos svarbos buvein÷s Žagar÷s miško BAST, pagal LR Aplinkosministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210.Buvein÷Preliminarusplotas (ha)9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 378,39080 Pelk÷ti lapuočių plotai 137,6Iš viso: 515,9Veiklą „Natura 2000“ teritorijose papildomai reglamentuoja, apsaugos ir tvarkymo režimąnustato Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos

7Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), kiti teis÷saktai. Planų, programų ir ūkin÷s veiklos projektų įgyvendinimo poveikis „Natura 2000“ teritorijomsvertinamas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkin÷s veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo(Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105), Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkaivertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. rugpjūčio 18 d.nutarimu Nr. 967 (Žin., 2004, Nr. 130-4650), nustatyta tvarka.Veiklą Regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin.,1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr.5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004,Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LietuvosRespublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikosteritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos(Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr.92-2883; 2007, Nr. 128-5213) įstatymai, Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtintiLietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 (Žin., 2008, Nr. 44-1642), Kultūrinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2006 m. spalio30 d. nutarimu Nr. 1086 (Žin., 2006, Nr. 118-4484), Specialiosios žem÷s ir miško naudojimosąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343(Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), Žagar÷s regioninio parko nuostatai, patvirtinti LietuvosRespublikos Vyriausyb÷s 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227),statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teis÷s aktai ir apsaugos sutartys, kurios galibūti sudaromos d÷l veiklos apribojimų Regioniniame parke, konkrečių žem÷s, miško ir vandenstelkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Žagar÷s regioninio parko ir jo zonų bei buferin÷s apsaugoszonos ribų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimuNr. 1232 (Žin., 2008, Nr. 139-5497), Žagar÷s regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintasLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. D1-147 (Žin., 2009,Nr. 43-1687), Regioninio parko ir jo dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos irpaveldotvarkos planai, bendrieji planai.Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertyb÷ms), esantiems Regioniniameparke, priežiūros, tvarkymo, naudojimo sąlygas ir galimybes nustato kultūros paveldo objektų(nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai ir (ar) specialiojo teritorijų planavimodokumentai.Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijostvarkomos remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų irgrybų rūšių įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200), Specialiosiomis žem÷s irmiško naudojimo sąlygomis ir Gamtos paveldo objektų nuostatais, patvirtintais LietuvosRespublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-214 (Žin., 2005, Nr. 58-2026), pagal šių objektų apsaugos ir tvarkymo priemones numatančius dokumentus. Žagar÷sregioninis parkas tvarkomas vadovaujantis tvarkymo planu, taip pat nustatytąja tvarka parengtais,suderintais ir patvirtintais atskirų regioninio parko zonų tvarkymo planais, gamtotvarkos,paveldotvarkos, miškotvarkos, žem÷tvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių ir inžineriniųkomunikacijų specialiaisiais, miestelių ir kaimų bendraisiais (detaliaisiais) planais, kitais teritorijųplanavimo bei strateginio planavimo dokumentais.Didžiausias poreikis vykdyti gamtotvarkos priemones yra Europos Bendrijos svarbos rūšiųplačialap÷s klumpait÷s ir stačiosios dirvuol÷s augaviet÷se, užtikrinant tinkamą buveinių būklę beiapsaugos režimą, bei miškų buvein÷se (9020* Plačialapių ir mišrūs miškai, 9080* Pelk÷ti lapuočiųmišrūs miškai ) užtikrinant tinkamą miškų naudojimą.Visos gamtotvarkos plane numatytos priemon÷s neprieštarauja galiojantiems teis÷s aktams.

81.3. Teritorijos fizin÷s geografin÷s ypatyb÷s1.3.1. KlimatasTeritorija yra šiaurin÷je Lietuvos dalyje, Vidurio žemumos klimatiniame rajone. Žiemos šiojeteritorijoje pastebimai šaltesn÷s (sausio m÷n. vidutin÷ temperatūra siekia apie -5,6 °C), ilgesn÷spastovesn÷s ir sniegingesn÷s nei pajūryje, didesn÷ metin÷ temperatūros amplitud÷, trumpesnipereinamieji metų laikai, bei mažesnis v÷juotumas. Pastovi sniego danga laikosi apie 95 dienas:susidaro apie gruodžio 25 d., išnyksta apie kovo 20 d.; maksimalus sniego dangos storis siekia apie20 cm. Vasaros d÷l nuotolio nuo jūros ir žemo Žiemgalos žemumos reljefo yra šiltesn÷s negu įpietvakarius išsid÷sčiusios Žemaičių aukštumos teritorijos. Liepos m÷n. vidutin÷ temperatūra siekiaapie +16,8 °C. Kritulių iškrenta nedaug, apie 520-620 mm per metus. Didžioji kritulių dalis iškrentašiltuoju metų laiku (420 mm, o šaltuoju metų laiku – 170 mm). Vidutinis metinis v÷jo greitis – 3,5-4 m/s (žiemą d÷l aktyvios ciklonin÷s veiklos v÷jo greitis 1-2 m/s didesnis negu vasarą). V÷jopoveikį aprašomoje vietov÷je sumažina miškai bei pad÷tis reljefo pažem÷jime.Vietov÷s klimatą labiausiai įtakoja reljefas, nes teritorija išsid÷sčiusi Žiemgalos žemumosvakarin÷je dalyje. Svarbiausieji procesai, sąlygojantys klimato ypatumus yra adiabatinis oroleidimasis nuo gretimų aukštumų. D÷l to iškrenta mažiau kritulių, šiltos vasaros, didesn÷ metin÷temperatūros amplitud÷, gana didelis v÷jo greitis. Vyraujanti miškų augalija ir pelk÷s daro vietov÷smikroklimatą dr÷gnesnį ir švelnesnį. D÷l vyraujančio lyguminio reljefo, bei susiklosčiusiųmoreninių priemolių ir priesm÷lių, susidariusios blogos nuot÷kio plokščiu paviršiumi sąlygos, tailemia dirvožemių perdr÷kimą.1.3.2. GeologijaTektoniniu požiūriu teritorija yra prekambrin÷s Rytų Europos platformos vakarin÷je dalyje,Baltijos sinekliz÷je. Proterozojaus kristalinio pamato paviršius čia slūgso maždaug 1400-1500 mgylyje. Kristalinio pamato įlinkyje per ilgą geologin÷s raidos istoriją vyravo grimzdimas irsedimentacija. Po 22-27 m storio kvartero nuogulų danga, maždaug 60-62 m aukščiau Baltijos jūroslygio, slūgso viršutinio devono žagar÷s svitos dariniai.Aprašomoje teritorijoje pagrindinių uolienų paviršių sudaro famenio sluoksniai. Jie formavosijudrioje pakrant÷s zonoje, kurioje vidurinio devono jūros krantas nuolat kilnojosi ir tod÷lpakaitomis klost÷si dolomitai, dolomitingos klintys, mergeliai, moliai, sm÷liai ir kt. Paleozojauspabaigoje, formuojantis Baltijos muldai, min÷tieji sluoksniai įlinko, juos skersai suskaid÷ antrin÷sstruktūros, tokios, kaip Suginčių – Liepojos fleksūrin÷ pakopa. Tuo metu rajono teritorija pakilo, irv÷lesni jūrų antplūdžiai ją rečiau apsemdavo. Mažai ją paliet÷ ir didžiosios Mezozojin÷stransgresijos.Šiaurin÷ Lietuvos dalis anksčiau už pietinę arba vakarinę įženg÷ į kontinentin÷s raidos etapą,buvo aukščiau pakelta ir smarkiau eroduojama paleogene ir neogene. Erozija daugiausia vykoišilgai nevienodo atsparumo viršutinio devono sluoksnių briaunų, t. y. beveik meridianine kryptimi.Erozija tur÷jo sudaryti kuestinių gūbrių ir subsekventinių sl÷nių reljefą, kurio formos buvoorientuotos šiaur÷s-pietų kryptimi. Tokį sp÷jamą reljefą Žemgal÷s lygumoje užtiko kvarteroapled÷jimas. Didžiul÷s ledynų t÷km÷s, šliaužusios Rygos įlankos duburiu į pietus, labai egzaravopaviršių, visiškai egzaravo kuestinį reljefą, sudar÷ meridianin÷s krypties egzaracinius lobus irgūbrius.Rajono teritorijoje būta visų apled÷jimų, bet jų sąnašų neišliko. Kiekvienas sekantis ledynųužslinkimas nuegzaruodavo ankstesniojo plaiktas nuogulas ir net išvagodavo pagrindinių uolienųpaviršių. Tod÷l dabar čia pagrindinių uolienų paviršių dengia plona paskutiniojo ledynmečio paliktadarinių danga. Dabartinį rajono teritorijos paviršių daugiausia formavo Žemgal÷s ledynin÷ plaštaka,atšliaužusi, v÷lyvojo ledynmečio pabaigoje per Rygos įlanką. Prieš šiai plaštakai užslenkant,paviršių deng÷ ankstesnių plaštakų pakraštiniai moreniniai dariniai, dugnin÷ morena ir netlimmnoglacialiniai sluoksniai. Žemgal÷s ledynin÷ plaštaka šiuos darinius didesne dalimi nubrauk÷ir sustūm÷ ilgą kalvagūbrį.

9Kaip ir kituose rajonuose, ledyno sudarytąjį paviršių performavo tirpsmo vandenys. Ledynin÷plaštaka sustumdama kalvagūbrį, kartu patvenk÷ ir prieledyninius vandenis. Šis prieledyninis ežerasbuvo aps÷męs ir sustumtinio kalvagūbrio žemiausią dalį, apimančią vidurinę moreninio lankoatkarpą. Ji buvo aplyginta ir net apklota limnoglacialiniais moliais arba sm÷liais. Išliko žymių,liudijančių, kad Žemgal÷s ledynin÷s plaštakos dubumoje susitvenkę prieledyniniai vandenys ilgesnįlaiką siek÷ bent iki 50-55 m absoliutinį aukštį. Ilgainiui prieledyninio baseino lygis nuslūgo, irvandenys pasitrauk÷ į žemiausią Žemgal÷s lygumos dalį, esančią rajono šiauryčiuose, abipus Mūšosup÷s. Biolingo atšilimo laikotarpyje prieledyninio baseino vandenys visai pasitrauk÷ iš rajono ribų,Rygos įlankos kryptimi. Nuotakios lygumos paviršių perskrod÷ upeliai, tekantys į šiaurę. Jųsl÷niukams pradžią dav÷ pailg÷jusios raguvos moreninio kalvagūbrio šiauriniame šlaite beidugnin÷s morenos lygumoje. Didžiąją dalį teritorijos dengia limnoglacialin÷s nuogulos, kuriųcentrin÷je dalyje plyti žemapelk÷. Iš rytų ir vakarų vietovę supa glacialin÷s nuogulos (pagrindin÷morena) (1 priedas).Holoceno epochoje formavosi dirvožemių ir augalijos danga. Labai maistingi dirvožemiaisudar÷ sąlygas įsivyrauti girių augimviečių miškams. Beveik visi miškų plotai v÷liau buvo paverstidirbamais plotais. Tik šlapesni nedideli takoskyriniai ruožai, v÷liau buvo užleisti ir apaugoantriniais miškais, kuriuose ÷m÷ vyrauti siauralapių medynai.1.3.3. GeomorfologijaAprašoma vietov÷ yra Žemgal÷s lygumos vakarin÷je dalyje. Visa teritorija priklauso Joniškiobanguotos morenin÷s lygumos geomorfologiniam rajonui. Tai paskutiniojo apled÷jimo suformuotamorenin÷s, limnoglacialin÷ lyguma. Į pietvakarius nuo aprašomos vietov÷s plyti Linkuvosmoreninis gūbrys, kuris iš pietų apjuosia Žemgal÷s lygumą.Visą aprašomą teritoriją užima miškai, kurie plyti 75-80 m aukščiau jūros lygio. Centrin÷jeBAST dalyje plyti žemapelk÷, o šiaurin÷je, rytin÷je ir pietin÷je dalyse išsid÷stę nedideli upeliai, šiektiek paįvairina lyguminį reljefą. Ežerų aprašomoje vietov÷je n÷ra, plyti 2 kūdros ir miškuapaugusios pelk÷s (2 priedas).Toks lyguminis reljefas aprašomoje vietov÷je yra suformuotas v÷lyvojo Nemuno (Baltijosstadijos) ledynmečio, Žemgal÷s ledyninio liežuvio ir prieledyninio baseino vandenų. Glacialin÷snuogulos (pagrindin÷ morena) sudarytos iš moreninio priemolio ir priesm÷lio. Žagar÷s-Skaistgiriomikrorajonas užima viršutinio lygio lygumos vakarinę dalį, prisišliejusią prie Dilbin÷lių moreniniokalvagūbrio atkarpos. Būdingas mikrorajono bruožas – labai plona ledyninių darinių danga, iš pokurios vietomis į paviršių išeina dolomitai, ir įvairesnis reljefas, negu likusioje viršutinio lygiolygumoje. Išskiriamam Žagar÷s-Skaistgirio fiziniam-geografiniam mikrorajonui būdingas stambiaibanguotasis negiliai sl÷niuotasis priemolingasis vietovaizdis, užimtas žem÷s ūkio naudmenų.1.3.4. DirvožemiaiBAST dirvožemiams analizuoti panaudoti detaliausi duomenys, kurie pateikiami dirvožemiųduomenų baz÷je Dirv_DB10LT.2 lentel÷. DirvožemiaiDirvožemio tipas pagal Lietuvosdirvožemių klasifikaciją LTDK-99Plotas(ha)Pelkiniai tarpiniai seklūs 89,9 7,2Vel÷niniai gl÷jiški nujaur÷ję 998,9 80,1Vel÷niniai jauriniai silpnai nujaur÷ję 103 8,3Vel÷niniai jauriniai vidutiniškai nujaur÷ję 30,6 2,5Vel÷niniai karbonatiniai nujaur÷ję 24,9 2Iš viso 1247,3 100%

10Teritorija pasižymi karbonatingomis uolienomis, čia d÷sningai vyrauja vel÷niniai gl÷jiškinujaur÷ję dirvožemiai sudaryti iš priesm÷lio ant priemolio. Šie dirvožemiai apima didžiąjąanalizuojamos teritorijos dalį ir dengia limnoglacialines nuogulas. Tik pietin÷je ir centrin÷jeteritorijos dalyse nemažus plotus užima vel÷niniai jauriniai silpnai nujaur÷ję ir pelkiniai tarpiniaiseklūs dirvožemiai, kurie yra sudaryti iš durpių ant priemolio ir priesm÷lio ant sm÷lio ir priemolio.(2 lentel÷, 3 priedas). Nedidelius plotelius pietin÷je ir pietrytin÷je aprašomos vietov÷s dalyse užimavel÷niniai jauriniai vidutiniškai nujaur÷ję ir vel÷niniai karbonatiniai nujaur÷ję dirvožemiai.Palyginti mažoje teritorijoje, dirvožemių danga gana marga, vyrauja gan÷tinai sunkiosmechanin÷s sud÷ties vel÷niniai gl÷jiški nujaur÷ję dirvožemiai (3 lentel÷, 4 priedas). Humuso kiekiaipakankamai dideli, organinių medžiagų mineralizacija intensyvi. Tokia dirvožemio danga yra labaiderlinga ir palanki žem÷s ūkio veiklai.3 lentel÷. Dirvožemių mechanin÷ sud÷tis.Dirvožemio mechanin÷ sud÷tis Plotas (ha) %Durp÷ 13,5 1,1Durp÷ ant priemolio 76,4 6,1Priemolis 84,1 6,7Priesm÷lis ant priemolio 1042,7 83,6Priesm÷lis ant sm÷lio 30,6 2,5Iš viso 1247,3 100,01.3.5. VandenysBAST teritorija nepasižymi hidrografinių objektų įvairove. Šiaurin÷je, rytin÷je ir centrin÷jedalyje teritoriją raižo nedideli upeliai (Kvietupis, Skardupis, Vilkytis), kurių dauguma vagųištiesintos ir sureguliuotos. Kiek didesnius plotus užima mišku apaugusios pelk÷s - 70,9 ha. Tuotarpu atviros pelk÷s užima tik 0,2 ha ploto, o tai sudaro 0,02 % BAST ploto (iš kurių – 0,2 hažemapelk÷s). GIS programine įranga apskaičiuoti ežerų plotai (pagal GDB10LT duomenų bazę).BAST teritorijoje yra 2 kūdros, kurių bendras plotas yra 0,07 ha. Bendras vandenų plotas – 0,07 ha,tai sudaro 0,006 % analizuojamos teritorijos ploto.1.4. Kraštovaizdžio bruožaiBAST teritorija išsid÷sčiusi lyguminiame Žemgalos lygumos reljefe, kurį vizualiai šiek tiekpaįvairina išsid÷sčiusios kūdros, pelk÷s bei nedideli upeliai. Šį lyguminį reljefą suformavo v÷lyvojoNemuno ledynmečiu slinkusio ledyno Žemgal÷s ledyninis liežuvis ir ledyno tirpsmo vandenys.Didžioji BAST teritorijos dalis yra apaugusi mišku. Visoje BAST teritorijoje plačiai paplitę eglynaiir beržynai, kuriuos įvairina nedideli baltalksnynų, juodalksnynų, uosynų ir pušynų ploteliai.Kraštovaizdį taip pat įvairina ir antropogenin÷s veiklos rezultatai, kurie išsid÷stę už BAST ribų.Dirbami laukai paplitę į rytus, šiaurę ir vakarus nuo aprašomos vietov÷s. Vieninteliai namai esantysBAST teritorijoje priklauso Žadeikių kaimui. Pavieniai namai taip pat išsid÷stę už BAST ribų.Pagrindin÷s gyvenviet÷s yra Veršių, Žadeikių ir Damelių kaimai, kurie išsid÷stę į šiaur÷s rytus,rytus nuo aprašomos teritorijos. Vietovei būdingas natūralus, vaizdingas stambiai banguotasisnegiliai sl÷niuotasis priemolingasis vietovaizdis, užimtas žem÷s ūkio naudmenų.1.5. Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s1.5.1. Augalija1.5.1.1. Augalijos ištirtumasŽagar÷s miškas, kurio teritorija yra Žagar÷s regioniniame parke ir paskelbta Žagar÷s miškoBAST, floros ir augalijos įvairov÷ išsamiai buvo tyrin÷ta daugiau kaip prieš tris dešimtmečius –

111976–1979 m. Tyrimų metu tuometinio Žagar÷s botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje iš visobuvo užregistruota 531 augalų rūšis, iš kurių 88 samanų rūšys ir 443 induočių augalų rūšys. V÷liau,1980–1999 m. laikotarpiu, Žagar÷s botaninio-zoologinio draustinio augalų įvairov÷ ir saugomųrūšių populiacijų būkl÷ buvo tiriama fragmentiškai ir nesistemiškai. Žagar÷s miško BAST atliktųfloros ir augalijos tyrimų bei juos vykdžiusių institucijų suvestin÷ pateikta 4 lentel÷je.4 lentel÷. Augalijos tyrimai.Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius1976–1979Žagar÷s botaninio-zoologiniodraustinio floros ir augalijostyrimaiBotanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija;A. Lekavičius, R. Jankevičien÷, A. Tučien÷ ir kt. (išleistaknyga Žagar÷s miškas. Vilnius, Mokslas, 1980)1996 Taurieji elniai ir augmenija R. Baleišis, P. Bluzma, A. Lekavičius, A. Merkys1999–2000Žagar÷s draustinyjeTeritorijų, atitinkančiųNATURA 2000 kriterijus,atranka2002– Kertinių miško buveinių2005 inventorizacija Lietuvoje2006 VĮ Joniškio miškų ur÷dijosvidin÷s miškotvarkosprojektas2008 Žagar÷s regioninio parkoaugalijos rūšin÷ įvairov÷ irpaplitimo d÷sningumai2010 Ypač saugomų rūšiųpopuliacijų būkl÷s vertinimas2005– Natura 2000 buveinių2010 inventorizacijaBotanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija;dr. Z. Gudžinskas, dr. D. Matulevičiūt÷, M. RylaVĮ Joniškio miškų ur÷dija; S. SatkunskisVĮ Valstybinis miškotvarkos institutas; Ž. SinkevičiusVĮ Valstybinis miškotvarkos institutas; S. SkujaV. RamonasGamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros irgeobotanikos laboratorija; dr. Z. GudžinskasV. Ramonas, V.Bačkys, dr. V. RašomavičiusSeniau vykdytų floros įvairov÷s tyrimų duomenys dabar ne visiškai tiksliai atspindi esamąbūklę. Per daugiau kaip tris dešimtmečius d÷l pasikeitusios žem÷naudos ir šiek tiek koreguotųdraustinio ribų, kai kurių tipų buvein÷s atsidūrusios už BAST ribų, o kitų tipų buvein÷s (daugiausiapievų) – išnykusios. D÷l to Žagar÷s miško BAST nebelikę kai kurių pievoms būdingų rūšių arba jųpopuliacijos labai mažos. D÷l šios priežasties 2011 m. atliktų tyrimų metu Žagar÷s miško BASTnebuvo rasta kelių saugomų rūšių populiacijų, registruotų 1976–1979 m. vykdytų tyrimų laikotarpiu(Lekavičius ir kt., 1980). Manoma, kad tokios rūšys kaip mažoji gegužraib÷ (Orchis morio),vyriškoji gegužraib÷ (Orchis mascula), pievin÷ poaviž÷ (Helictotrichon pratense), melsvasism÷litas (Sesleria caerulea), paprastoji tukl÷ (Pinguicula vulgaris) ir kt. Žagar÷s miško BASTneauga.1999–2000 m. Žagar÷s miške atlikti apžvalginiai tyrimai ir įvertintas teritorijos atitikimasNATURA 2000 tinklo teritorijų kriterijams. Tyrimų metu buvo daugiausia d÷mesio skirta augalųrūšių, įtrauktų į ES Buveinių direktyvos II priedą, populiacijų būklei vertinti. Išsamiai buvoįvertintas plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) populiacijos užimamas plotas, jos būkl÷ir apsaugos poreikis. 2010 m. plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) populiacija tirtavykdant griežtai saugomų rūšių populiacijų inventorizaciją ir būkl÷s vertinimą.Vykdant Žagar÷s miško BAST tyrimus 2011 m., buvo aptikta gausi stačiosios dirvuol÷s(Agrimonia pilosa) populiacija. Ši rūšis įrašyta į 1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvos d÷lnatūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos2006/105/EB (OL 2006 L 363) (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) II ir IV

12priedus. Anksčiau teritorijoje rūšis nebuvo fiksuota ir d÷l to neįrašyta į Žagar÷s miško BASTsaugomų rūšių sąrašą.1.5.1.2. Bendra augalijos charakteristikaŽagar÷s regioniniam parkui priklausantis Veršių miškas ir greta jo esantys miškai, paskelbtiŽagar÷s botaniniu zoologiniu draustiniu ir Žagar÷s miško BAST, yra sąlygiškai vienalytis miškųmasyvas. Beveik visą Žagar÷s miško BAST plotą užima miškų bendrijos su palyginti nedideliusarba mažus plotus užimančiais, miško aikštelių intarpais, sausinamųjų kanalų, kvartalinių proskynųir kelių tinklu.Žagar÷s miško BAST didžiausią dalį miškų užima plačialapių miškų (Querco-Fageteasylvestris) klasei priklausančios bendrijos, kurios priskiriamos liepinio ąžuolyno (Tilio-Quercetum)asociacijai. Liepinio ąžuolyno (Tilio-Quercetum) bendrijose kai kur vyrauja arba nemažą medynodalį sudaro paprastasis ąžuolas (Quercus robur), kai kuriuose sklypuose gana gausiai augapaprastasis uosis (Fraxinus excelsior), mažiau gausūs kitų rūšių plačialapiai medžiai, tokie kaipmažalap÷ liepa (Tilia cordata) ir paprastasis klevas (Acer platanoides), o kalnin÷ guoba (Ulmusglabra) ir paprastoji vinkšna (Ulmus laevis) medynuose yra gana retos ir negausios. Pomiškisdažnai retokas, jį sudaro pavien÷s paprastosios egl÷s (Picea abies), paprastieji uosiai (Fraxinusexcelsior), mažalap÷s liepos (Tilia cordata), tik kai kuriuose sklypuose pomiškis gana tankus.Krūmų ardas (trakas) tankus, vietomis – labai tankus. Jame vyrauja paprastasis lazdynas (Corylusavellana), paprastaisis sausmedis (Lonicera xylosteum), paprastoji ieva (Padus avium), kalninisserbentas (Ribes alpinum), pasitaiko pavienių paprastojo žalčialunkio (Daphne mezereum),karpotojo ožekšnio (Euonymus verrucosus) krūmų. Žolių ardas dažnai labai vešlus ir išsiskiriadidele rūšių įvairove. Jame vyrauja paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), baltažied÷ pluk÷(Anemone nemorosa), paprastoji pakalnut÷ (Convallaria majalis), kašubinis v÷drynas (Ranunculuscassubicus), vilnotasis v÷drynas (Ranunculus lanuginosus), europin÷ pipirlap÷ (Asarumeuropaeum), puošnioji našlait÷ (Viola mirabilis), tamsioji plaut÷ (Pulmonaria obscura). Klas÷sbendrijose yra svarbiausia Žagar÷s miško BAST esančios saugomos rūšies – plačialap÷s klumpait÷s(Cypripedium calceolus) populiacijos buvein÷.Šiaur÷s rytin÷je ir pietin÷je Žagar÷s miško BAST dalyse yra didesni plotai šlapiųjųjuodalksnynų (Alnetea glutinosae) klas÷s bendrijų, priskirtinos prie viksvinio juodalksnyno (Caricielongatae-Alnetum glutinosae) asociacijos. Kitose Žagar÷s miško BAST dalyse šios bendrijosnedideliais plotais įsiterpia tarp plačialapių miškų (Querco-Fagetea sylvestris) arba spygliuočiųmiškų (Vaccinio-Piceetea abietis) klas÷ms priklausančios bendrijos. Šlapiųjų juodalksnynųbendrijose vyrauja arba yra gausus juodalksnis (Alnus glutinosa). Šiose bendrijose taip pat ganagausiai auga plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastoji egl÷ (Picea abies). Žolių arde šiosebendrijose vyraujančios rūšys yra pelkin÷ viksva (Carex acutiformis), pailgoji viksva (Carexelongata), geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), paprastasis blužniapapartis (Athyrium filixfemina)ir kt. Pagal dr÷gm÷s kiekį bendrijos labai nevienalyt÷s. Arčiau sausinamųjų kanalųesančiuose plotuose jos gerokai apsaus÷jusios, o nuo jų nutolusiose vietose išlikusi visiškai būdingabendrijų struktūra ir rūšių sud÷tis. Bendrijose dažnai aptinkama saugoma rūšis – aukštoji gegūn÷(Dactylorhiza fuchsii).Palyginti nedidelius plotus Žagar÷s miško BAST užima baltalksninio uosyno (Alno incanae-Fraxinetum) asociacijai priklausančios bendrijos, kuriose dažnai vyrauja arba yra gausūspaprastasieji uosiai (Fraxinus excelsior) ir baltalksniai (Alnus incana), auga gana daug jaunųpaprastojo uosio medelių, kartais, atskiruose sklypuose nemažą dalį sudaro karpotasis (Betulapendula) ir (arba) plaukuotasis (Betula pubescens) beržai. Baltalksninių uosynų bendrijose krūmųardas gana tankus, bet jis sudarytas daugiausia iš jaunų vyraujančių rūšių medžių individų, kartaisgausiai auga paprastoji ieva (Padus avium). Žolių arde gausu azotam÷gių ir dr÷gnesn÷msbuvein÷ms būdingų augalų, tokių kaip paprastoji garšva (Aegopodium podagraria), didžioji dilg÷l÷(Urtica dioica), raudonoji žiognag÷ (Geum rivale) ir kt. Dideli šios asociacijos bendrijomspriklausančių medynų plotai iškirsti, kai kurie – visai neseniai. Pavyzdžiui, tyrimo metu 2011 m.

145 lentel÷. Saugomos augalų rūšys.Rūšies pavadinimasLietuviškas*Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Stačiojidirvuol÷Plačialap÷klumpait÷LotyniškasAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaAgrimoniapilosaCypripediumcalceolusApsaugosstatusas**BD IIBD IIBD IIBD IIBD IIBD IIBD IIBD IIRK 2 (V);BD IILokalizacija(duomenyssaugomi VSTTprie AM)GausumasGana dideliameplote pasklidusigrupuot÷ išmaždaug 500individųGana dideliameplote pasklidusigrupuot÷ išmaždaug 300individųApie 10 individųNedidelį plotąužimantissąžalynas išmaždaug 100individų9 individaiNedideliameplote pasklidęapie 10 individųApie 20 individų2 individaiApie 10pasklidusiųindividųApie 50 individųįvairaus dydžiogrup÷mis irpavieniuiBūkl÷Augalų būkl÷gera, buvein÷artima tipiškaiAugalų būkl÷gera, buvein÷artima tipiškaiAugalų būkl÷patenkinama,buvein÷ ne visaitipiškaAugalų būkl÷gera, buvein÷artima tipiškaiAugalų būkl÷patenkinama,buvein÷ artimatipiškaiAugalų būkl÷patenkinama,buvein÷ artimatipiškaiAugalų būkl÷gera, buvein÷artima tipiškaiAugalų būkl÷patenkinama,grupuot÷ mažaigyvybingaBūkl÷ gera,buvein÷ artimatipiškaiBūkl÷patenkinama,labai daug kuržem÷ smarkiaisuknista šernų

15Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷CypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIBūkl÷patenkinama, bet6 stambūs kerai gali keistis d÷l pokirtimo pakitusiųbuvein÷s sąlygųBuvein÷8 individainetipiška8 individai NeįvertintaBuvein÷4 individainetipiškaBūkl÷ gera,4 stambūs kerai buvein÷ artimatipiškai6Miško keliukopašon÷je, 1augalasEglyne, 4 vienasnuo kito labainutolę individaiBuvein÷netipiškaBūkl÷patenkinamaBūkl÷ bloga,buvein÷ smarkiaipažeista šernų15 NeįvertintaLapuotyne,nemažame plotepasklidę 8individaiEglyne, vienaskeras20 individų,pasklidusių povisą sklypą1 kerasApie 30 individų3 individaiDaugiau kaip 20individų3 individaiBūkl÷ gera,buvein÷ artimatipiškaiBūkl÷ bloga,buvein÷ netipiškaBūkl÷ gera,buvein÷s sąlygospalankiosBūkl÷patenkinama,buvein÷ palankiBuvein÷ būdinga,tačiau per tankuseglių pomiškis;būkl÷patenkinamaBūkl÷ gera,buvein÷ artimabūdingaiBūkl÷ gera,buvein÷ būdingaBūkl÷ bloga,buvein÷snetipiškos

Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Plačialap÷klumpait÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷CypripediumcalceolusCypripediumcalceolusCypripediumcalceolusBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD IIRK 2 (V);BD II16Daugiau kaip 10stambių kerų1 keras2 individai1 keras3 stambūs keraiBūkl÷ gera,buvein÷ beveiktipiška, jossąlygospalankiosBūkl÷patenkinama,buvein÷ ne visaibūdingaBūkl÷ gera,buvein÷s sąlygospalankiosBūkl÷patenkinama,buvein÷s sąlygospalankiosBūkl÷ gera,buvein÷s sąlygospalankiosRK 2 (V) 5 kerai NenustatytaRK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)15 kerų Nenustatyta5 kerai NenustatytaApie 60 individųBuvein÷ būdinga,būkl÷ gera8 kerai Nenustatyta6 kerai NenustatytaDaugiau kaip 30 Buvein÷ būdinga,žydinčių individų būkl÷ geraRK 2 (V) 5 kerai NenustatytaRK 2 (V) 6 kerai NenustatytaRK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)Apie individųApie 200individų,pasklidusiųdideliame ploteDaugiau10individųDaugiau 100individųApie 100 individųLabai gausiaidideliame plote,daugiau 500individųBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷patenkinamaBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ gera

Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Miškin÷dirsuol÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Juodgalv÷bajor÷Šiurkštusiskatil÷lisŠiurkštusiskatil÷lisBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiBromopsisbenekeniiCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCentaureaphrygiaCampanulacervicariaCampanulacervicariaRK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)17Mišrus miškas subrandžiomisegl÷mis; ~100individų miškoaikštel÷jeApie 100 individųApie 50 individųApie 30 individųApie 50 individųApie 20 individųDaugiau 60individųApie 100 individųRK 2 (V) Apie 500 m 2RK 2 (V)RK 2 (V)plote, daugiaukaip 40 individų.Apie 10 individųBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ ne visaibūdinga, būkl÷geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ ne visainatūrali, būkl÷geraBuvein÷ artimaApie 20 individųbūdingai, būkl÷dideliame plotegera10 augalų Nenustatyta30 augalų Nenustatyta20 augalų NenustatytaRK 2 (V) 50 augalų NenustatytaRK 2 (V) 5 augalai NenustatytaRK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)Apie 200 individųdideliame plote4 individai.Apie 30 individųBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷geraBuvein÷ ne visainatūrali, būkl÷patenkinamaBuvein÷ ne visainatūrali, būkl÷geraRK 3 (R) 1 augalas NenustatytaRK 3 (R)5 augalaiBuvein÷ ne visainatūrali, būkl÷gera

Šiurkštusiskatil÷lisŠiurkštusiskatil÷lisŠiurkštusiskatil÷lisĮvairialap÷usnisĮvairialap÷usnisĮvairialap÷usnisRaktažol÷pelen÷l÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷CampanulacervicariaCampanulacervicariaCampanulacervicariaCirsiumheterophyllumCirsiumheterophyllumCirsiumheterophyllumPrimulafarinosaDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiRK 3 (R)RK 3 (R)RK 3 (R)RK 3 (R)183 individai4 individaiApie 20 individųApie 30 individųBuvein÷ ne visaibūdinga, būkl÷patenkinamaBuvein÷ ne visainatūrali, būkl÷geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ gera5 augalai NenustatytaBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷geraAtviroje vietoje,maždaug 200 m 2plote, apie 150individų.Buvein÷ artimabūdingai, būkl÷gera.25 augalai NenustatytaRK 2 (V) 5 augalai NenustatytaRK 2 (V) 2 augalai NenustatytaRK 2 (V)RK 4 (I)RK 4 (I)RK 4 (I)Sausinamojokanalo šlaituose,negausiai, apie 30individųMišrus miškas,daugiau 10individųMaždaug 50 milgio ruože, apie100 individųBuvein÷netipiška, būkl÷patenkinama, betblog÷jantiBuvein÷ būdinga,būkl÷ gera20 Nenustatyta5 NenustatytaBuvein÷ ne visaibūdinga, būkl÷gera25 Nenustatyta20 Nenustatyta5 Nenustatyta26 Nenustatyta15 NenustatytaRK 4 (I) 15 NenustatytaRK 4 (I)RK 4 (I)RK 4 (I)Miško pakraštyjeapie 10 individųapie 20 individųJuodalksnyneapie 20 individųBuvein÷ ne visaibūdinga, būkl÷geraBuvein÷ ne visaibūdinga, būkl÷geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ gera

Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷Aukštojigegūn÷StatusisatgirisMiškin÷ m÷taPlunksnin÷pliusn÷Plunksnin÷pliusn÷Plunksnin÷pliusn÷Plačialap÷plikūn÷PlūduriuojantysissklenduonisDidžiojiastrancijaDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiDactylorhizafuchsiiHuperziaselagoMenthalongifoliaNeckerapennataNeckerapennataNeckerapennataPorellaplatyphyllaRicciocarposnatansAstrantiamajorRK 4 (I)RK 4 (I)RK 4 (I)RK 4 (I)RK 4 (I)RK 5 (Rs)RK 4 (I)RK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)RK 2 (V)RK 4 (I)19Mišrus miškas sujuodalksnynointarpais, daugiau30 individųDrebulyne suegl÷mis,dideliame plotepasklidę, daugiaukaip 50 individųMišriajamemiške, 3 individaiEglyne su beržais,daugiau 10individųŠlapiamejuodalksnyne,apie 30 individųMišrus miškas,apie 10 individųJuodalksnyne suegl÷mis,dideliame plote,apie 200 individųUosynas suegl÷mis, apie 100m 2 plote,maždaug 50individųJuodalksnyne, 3nedideli guotaiKeli nedidelisąžalynaiAnt senų uosių,ganau gausiaiAnt pavieniųmedžiųAnt pavieniųmedžiųAnt pavieniųmedžiųPavieniaiindividaiBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷patenkinamaBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷patenkinamaBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraBuvein÷ būdinga,būkl÷patenkinamaBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷geraBuvein÷ būdinga,būkl÷ geraNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatytaRK 3 (R) 25 augalai Nenustatyta

20Žalsvažied÷blandisPlatantherachloranthaRK 4 (I)Mišriajamemiške, 3 individaiBuvein÷ artimabūdingai, būkl÷patenkinama*Pažym÷tos rūšys, kurios atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m.balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „D÷l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijųpatvirtinimo“ (su v÷lesniais pakeitimais, patvirtintais 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389)nustatytus kriterijus ir gali būti įrašytos į Žagar÷s miško BAST tikslines rūšis d÷l kurių atrinktavietov÷;**Lietuvos raudonosios knygos kategorija ir (ar) ES Buveinių direktyvos priedas.Pateiktų duomenų apie retų rūšių paplitimą negalima laikyti galutiniais. Yra nemažatikimyb÷, kad plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) ir stačiosios dirvuol÷s (Agrimoniapilosa) pavienių individų ar nedidelių jų grupuočių yra ir kitose Žagar÷s miško BAST vietose.Literatūroje, remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis (Lekavičius ir kt., 1980), nurodoma,kad Žagar÷s botaniniame-zoologiniame draustinyje, kuris dabar yra Žagar÷s regioniniame parke irpaskelbtas Žagar÷s miško BAST, buvo rastos dar kelios rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikossaugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949). Tyrimų metu 2011 m. dalies saugomų rūšių aptikti nepavyko. Manoma, kad tokios rūšys kaipmažoji gegužraib÷ (Orchis morio), vyriškoji gegužraib÷ (Orchis mascula), šalmuotoji gegužraib÷(Orchis militaris), pievin÷ poaviž÷ (Helictotrichon pratense), melsvasis m÷litas (Sesleria caerulea),paprastoji tukl÷ (Pinguicula vulgaris) ir kt. Žagar÷s miško BAST neauga, nes n÷ra likusių jomstinkamų buveinių arba tų buveinių plotai yra labai maži. Reikia pabr÷žti, kad literatūroje nenurodytatiksli populiacijų lokalizacija, tod÷l nebuvo galimybių patikrinti jų būklę ir nustatyti, d÷l kokiųpriežasčių rūšys teritorijoje gal÷jo išnykti.Kai kurių rūšių, tokių kaip raudonoji gegūn÷ (Dactylorhiza incarnata), baltijin÷ gegūn÷(Dactylorhiza baltica; = D. longifolia), teritorijoje gal÷tų būti antrin÷se buvein÷se (sausinamųjųkanalų pakraščiuose), bet tyrimų metu, d÷l galimai mažų jų populiacijų, augalų nebuvo rasta.Didžiausią d÷mesį Žagar÷s miško BAST reikia skirti į ES Buveinių direktyvos II priedąįrašytų rūšių – plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) ir stačiosios dirvuol÷s (Agrimoniapilosa) – buvein÷ms sutvarkyti ir išsaugoti bei jų populiacijų būklei pagerinti. Taip pat svarbuišlaikyti palankias sąlygas kitų, plačialapių ir mišriųjų miškų buvein÷ms būdingų rūšių, tokių kaipmiškin÷ dirsuol÷ (Bromopsis benekenii) populiacijos apsaugai. Žagar÷s miško BAST esanti šiosrūšies populiacija yra viena iš pačių gausiausių ir apsaugos požiūriu svarbiausių populiacijųLietuvoje. Šios populiacijos gyvybingos ir išliks stabilios, jeigu nebus drastiškai keičiamos buveiniųsąlygos.1.5.1.4. Saugomos buvein÷sŽagar÷s miško BAST kartografuotos dviejų tipų prioritetin÷s buvein÷s, įrašytos į 1992 m.geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvos d÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos (OL2004 m., specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos 2006/105/EB (OL 2006 L 363) (toliau – Buveinių direktyva)I priedą ir atitinkančios apsaugos kriterijus (6 priedas., 6 lentel÷) – 9020* Plačialapių ir mišrūsmiškai bei 9080* Pelk÷ti lapuočių miškai.6 lentel÷. Buveinių direktyvos I priedo buvein÷s Žagar÷s miško BAST.Buvein÷s kodas ir pavadinimas 2011 m. kartografuotų Būkl÷buveinių plotas, ha9020* Plačialapių ir mišrūs miškai 378,3 Gera, tik nežymi dalis65 kv. yra

patenkinamos būkl÷sd÷l ūkin÷s veiklos9080* Pelk÷ti lapuočių miškai 137,6 Gera21Iš viso 515,99020* Plačialapių ir mišrūs miškai Žagar÷s miško BAST užima didžiausius plotus ir jie yranatūraliausi, pasižymi didele rūšių įvairove. Šio tipo buvein÷ms priskirti medynai, kuriuose vyraujalapuočiai (ąžuolai, uosiai) ir spygliuočiai (egl÷s) su reikšminga lapuočių medžių priemaiša irlapuočių miškams būdingais žoliniais augalais. Buveinių būkl÷ yra gera, kai kuriuose kvartaluoselabai gera, tik nežymi plačialapių ir mišrių miškų buveinių dalis yra patenkinamos būkl÷s d÷l ūkin÷sveiklos. Mažus plotus šių buveinių masyvuose sudaro kitiems tipams (91E0* Aliuviniai miškai,9010* Vakarų taiga, 9080* Pelk÷ti lapuočių miškai) priskirtinos buvein÷s. Visos jos šio tipobuveinių masyvuose sudaro maždaug 7 %). Dažnai tokios buvein÷s užima ne daugiau kaip 0,2–0,3ha. Europin÷s svarbos natūralios buvein÷s Žagar÷s miško BAST teritorijoje.7 lentel÷. Europin÷s svarbos natūralios buvein÷s Žagar÷s miško BAST teritorijoje.9020* Plačialapių ir mišrūs miškai 9080* Pelk÷ti lapuočių miškaiKvartaloSklypo Nr.KvartaloSklypo Nr.Nr.Nr.42 3,6,7,8,9,12,13,14,51 11,12,14,1515,16,17,18,19,2043 10 56 10,11,12,14,15,16,20,21,22,2345 1,2,3,5,10,12,13 57 7,949 1,2,3,4,5,12,13,14,15,16,17,18,2 58 4,5,6150 1,2,3 63 1,2,4,5,8,9,11, 3(dalis)51 5,6,7 71 18,253 7,8,16,18 73 18,20,22(dalis),23,2456 5,6,13 74 2,3,5,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,1857 2,1 75 2,5,6,711,1259 7,8,14,16 76 1,4,1060 1,2,9 85 10,1162 1,2,3,6,8,11,12,13,14,15,18 86 4,6,7,8,12(dalis)63 7,10,12,13,14 87 3,4,5,664 8,9,10,11,12,13 115 1, 2 ir 3 ir6(dalis),4,5,7,9,10,1165 5,8,10,12,14 116 3,4,5,7,8,9,10,1166 1,2,3 Iš viso: 137,6 ha71 4,5,6,7,9,10,11, 13(dalis)73 1,2,3,4ir5ir22(dalis),8,9,10,13,14,15,16,17,2174 1,484 3,6,7,12(dalis),13,14,15,16,17,1885 1,2,5,6,7,8(dalis),1787 1,7,8,993 18,19

2294 3,8,9,10,11,12,13,17,18,19,20,21,22,2395 1,2,3,78,9,10,11,12,16,17,1896 3104 1(dalis),2,3,4,5,6,7,8,10,12ir13(dalis),14,15,16,17,18,19,20,21,23,24105 1,2,3,7,8,9,10,11,13,14115 2 ir 6(dalis),8116 12,13,14Iš viso: 378,3 haDalis Plačialapių ir mišrių miškų buveinių, ypač šiaur÷s rytin÷je ir rytin÷je Žagar÷s miškoBAST dalyje, yra sunaikintos prieš 2–3 metus – medynai iškirsti plynai įvairaus dydžio sklypaisarba palikti tik pavieniai medžiai. Buvein÷s n÷ra vienalyt÷s pagal medyno amžių, tačiau jaunesnimedynai jau turi buveinei būdingą struktūrą ir žolinių augalų rūšių sud÷tį. Buvein÷s labai svarbiosd÷l to, kad jose įsikūrusi plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) populiacija, kai kur,dažniausia medynų pakraščiuose arba miško aikštel÷se, pasitaiko stačiosios dirvuol÷s (Agrimoniapilosa) grupuočių.9080* Pelk÷ti lapuočių miškai įvairaus dydžio masyvais įsiterpia tarp plačialapių ir mišriųmiškų buveinių, kai kur užima atskirus masyvus. Didesni šio tipo buveinių plotai išlikę rytin÷je irpietin÷je Žagar÷s miško BAST dalyje. Vyrauja šlapieji juodalksnynai, kai kur su nedidele egliųpriemaiša. Buvein÷s daug kur tipiškos arba artimos tipiškoms, nors pasitaiko apsaus÷jusių, tačiauišlaikiusių būdingą struktūrą ir rūšių sud÷tį. D÷l pakitusio hidrologinio režimo, neatitinkančios šiamsaugomam miškui buveinių tipui keliamų reikalavimų, buvein÷s nebuvo kartografuotos. Dažnai į9080* Pelk÷tų lapuočių miškų tipo buveines įsiterpia nedideli plotai mišriųjų ir lapuočių miškųbuveinių, ypač ant nedidelių reljefo pakilumų. Nedidelius plotus (maždaug 5 %) šio tipo buveiniųmasyvuose užima kitiems tipams priskirtinos, tačiau d÷l mažo ploto atskirai nekartografuojamomis9010* Vakarų taigos ir 91D0* Pelkinių miškų buvein÷s.Aukščiau pateikiami duomenys apie Žagar÷s miško BAST kartografuotų europin÷s svarbosnatūralių buveinių lokalizaciją, pagal galiojančios miškotvarkos Žagar÷s girininkijos kvartalus irsklypus (7 lentel÷).Kitų tipų europin÷s svarbos buvein÷s Žagar÷s miško BAST (9010* Vakarų taiga; 91D0*Pelkiniai miškai, 91E0* Aliuviniai miškai) užima mažus plotus – mažesnius, negu numatytaLietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „D÷l gamtiniųbuveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (su v÷lesniais pakeitimais, patvirtintais2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389) nustatyti kriterijai. D÷l to šių tipų buvein÷s nebuvokartografuotos. Min÷tos buvein÷s dažniausiai įsiterpia į kartografuotų europin÷s svarbos buveiniųplotus.1.5.1.5. Kertin÷s miško buvein÷sKertinių miško buveinių inventorizacija atlikta 2002–2005 m. Žagar÷s miško BAST išskirti 24kertin÷s miško buvein÷s užimančios 40,5 ha (8 lentel÷ 7 priedas). Plačialapių kertinių miškobuveinių tipui (B1) priklauso 1 plotas, kitų lapuočių miškų (B2) tipui - 6 plotai, eglynų ir mišriųmiškų su egl÷mis (A1) tipui - 12 plotų, šlapiųjų juodalksnynų ir beržynų (C1) tipui – 4 plotai. Taippat išskirta vieną medį apimanti kertin÷ miško buvein÷ – pavienis medis milžinas (K1).8 lentel÷. Kertin÷s miško buvein÷sKvartalo Sklypo KMB arPlotas,KMB tipasNr. Nr. PKMB* Nr.ha42 1 506809 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 1,83942 3 506804* Šlapieji juodalksnynai ir beržynai 0,420

2342 4 506808 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 2,35542 16 506810 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 1,79451 1 506805* Kiti lapuočių miškai 0,90651 9 506807 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 2,50956 15,18 506818* Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 0,57556 8 506816 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 0,89856 12 506811 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 1,09456 14,15 506817 Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 0,85356 19 506819* Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 0,24058 7 506820* Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 0,26459 11 506702 Pavienis medis milžinas 0,12859 2 506801* Kiti lapuočių miškai 0,46562 10 506812 Plačialapių miškai 1,38764 7 506803* Šlapieji juodalksnynai ir beržynai 1,16365 14 506703* Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 3,31165 6 506802* Eglynai ir mišrūs miškai su egl÷mis 1,17466 8 506701* Kiti lapuočių miškai 0,50271 4,5,7,8 506823* Šlapieji juodalksnynai ir beržynai 2,21084 6,8,9 506704* Kiti lapuočių miškai 4,04286 7,8 506707 Šlapieji juodalksnynai ir beržynai 7,12294 8,9,10,11 506706* Kiti lapuočių miškai 1,981104 1,2 506708 Kiti lapuočių miškai 3,308Iš viso:KMBPKMB2411131.5.1.6. Svetimžem÷s augalų rūšys40,54023,28717,253Žagar÷s miško BAST teritorijoje svetimžemių augalų rūšių nedaug, dauguma jų telkiasimiško pakel÷se arba ant keliukų. Dažniausias svetimžemis augalas – bevainik÷ ramun÷ (Matricariadiscoidea), kuri daug kur randama ant miško keliukų. Rūšis pastebimo poveikio aplinkai irvietin÷ms augalų rūšims nedaro. Negausiai prie miško kelių taip pat aptinkamas laibasis vikšris(Juncus tenuis) ir paprastasis serbentas (Ribes rubrum.). Pastaroji rūšis aptinama ir sodybviečiųvietose. Pažeistose buvein÷se (kirtaviet÷se, pakel÷se) dažna kanadin÷ konyza (Conyza canadensis),tačiau ji taip pat poveikio natūralioms buvein÷ms ir vietiniams augalams nedaro.Miško buvein÷se įvairiose vietose aptikta invazin÷, į naikintinų rūšių sąrašą įrašytasmulkiažied÷ sprig÷ (Impatiens parviflora). Ji kelia rimtą pavojų miškų buveinių natūralumui,tačiau iki šiol n÷ra veiksmingų, aplinkai nekenkiančių ir ekonomiškai apsimokančių šios rūšiesnaikinimo būdų.Didesnį pavojų kelia 49 kv. 6skl. rasta invazin÷ rūšis raudonasis ąžuolas (Quercus rubra).Šie ąžuolai yra buvusios Naryškino girininkijos sodybviet÷je. Suskaičiuota apie 20 stambesniųmedžių, storiausias 48 cm, kiti 24-32 cm skersmens, taip pat yra keletas 8-12 cm skersmens medžių.Pastarieji priskirtini prie savaimin÷s kilm÷s, išaugusių iš vyriausiųjų raudonųjų ąžuolų subrandintųgilių. Vyriausieji maždaug 60–70 m amžiaus medžiai dera, tod÷l aplink juos yra priaugusių irdaugiau įvairaus amžiaus (daugiausia 3–10 m. amžiaus) savaiminukų. Visus raudonuosius ąžuolusbūtina kuo greičiau iškirsti, kad būtų užkirstas kelias tolesniam jų plitimui į gretimus ir netgiatokiau esančius Žagar÷s miško BAST plotus.49 kv. 10 skl. sklype esančioje 0,2 ha ploto aikštel÷je registruota svetimžem÷ rūšis -šermukšnialap÷ lanksvūn÷ (Sotbaria sorbifolia). Rūšis išplitusi esamos aikštel÷s ribose ir plinta tikšaknų atžalomis, tod÷l galimas tik lokalus rūšies plitimas. Galimybių, kad rūšis gali išplisti visameŽagar÷s miško BAST n÷ra (daugiau informacijos žr. 18 lentel÷je).

24Žagar÷s miško BAST teritorijoje n÷ra, tačiau prie jos ribų art÷ja pavojinga invazin÷ rūšis –Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi). Nedidel÷s šios rūšies augalų grupuot÷s yra Juškaičiųkaimo apylink÷se, 50–100 m atstumu nuo Žagar÷s miško BAST ribų.1.5.2. Gyvūnija1.5.2.1. Gyvūnijos ištirtumasŽagar÷s miško BAST vykdyti įvairių gyvūnų grupių tyrimai nuo 1980 m. Kiek daugiautyrimų temų skirta paukščiams, daugiausiai atliekant atskirų rūšių monitoringą. Gyvūnų tyrimųsuvestin÷ pateikta 9 lentel÷je.9 lentel÷. Gyvūnijos tyrimų suvestin÷.Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius1980 Žagar÷s miškas Lietuvos TSR mokslų akademija; Botanikosinstitutas; Lietuvos gamtos apsaugos draugija1996 Taurieji elniai ir augmenijaŽagar÷s draustinyjeR. Baleišis, P. Bluzma, A. Lekavičius, A.Merkys2004 Pilkosios meletos gausumo V. Ramonasįvertinimas2006 VĮ Joniškio miškų ur÷dijos vidin÷s VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas; S. Skujamiškotvarkos projektas2007 Bebrų monitoringas V. Bačkys2007 Pel÷dų monitoringas S. Skuja, R. Ginkus2007- Miegapelių monitoringas R. Ginkus20112007- Lūšių monitoringasŽagar÷s regioninio parko direkcija20112008 Pel÷dų atrajų tyrimai Vilniaus universitetas; P. Alejūnas, VU2008 Žagar÷s regioninio parko dieninių V. Ramonasdrugių rūšin÷ įvairov÷ ir paplitimod÷sningumai2010 Jerub÷s monitoringas R. Ginkus2010 Pilkosios meletos monitoringas R. Ginkus2010 Žagar÷s regioninio parkosmulkiųjų žinduolių bendrijosP. Alejūnas, VU magistro darbas1.5.2.2. Bendra gyvūnijos charakteristikaŽagar÷s miške gyvena įvairi Žiemgal÷s lygumų miškams būdinga fauna. Čia aptinkamiketurių rūšių kanopiniai žv÷rys: briedžiai (Alces alces), taurieji elniai (Cervus elaphus), stirnos(Capreolus capreolus) ir šernai (Sus scrofa). Būdingiausias draustiniui yra taurusis elnias (Cervuselaphus), kurio apsaugai ir įkurtas draustinis. Taurieji elniai Žagar÷s miškuose įsikūr÷ po Pirmojopasaulinio karo. Manoma, kad elnių kaimen÷ susidar÷ iš grafo A. Naryškino aptvarų karo metaispab÷gusių arba išleistų žv÷rių. Elniai gal÷jo atklysti ir iš Latvijos, kurie XX a. pradžioje buvos÷kmingai reaklimatizuoti Kurše. Pl÷šriuosius žv÷ris Žagar÷s miške atstovauja šešios rūšys, iš kuriųdidžiausio susidom÷jimo sulaukia jau eilę metų čia sutinkama lūšis (Felis lynx). Iki šio amžiausšeštojo dešimtmečio pabaigos Žagar÷s miškas su gretimu Tyrelio mišku buvo vienas iš pagrindiniųvilkų (Canis lupus) veisimosi židinių Lietuvoje. Neaplenkia Žagar÷s miško vilkai ir dabar. Taip patčia galima sutikti bei rasti rudosios lap÷s (Vulpes vulpes), barsuko (Meles meles), usūrinio šuns

25(Nyctereutes procyonoides) ir miškin÷s kiaun÷s (Martes martes) veiklos žymes. Įdomi ir įvairismulkiųjų žinduolių faunos įvairov÷. Mišriame su tankiu pomiškiu miške nesunku įvairiomsžinduolių rūšims rasti maisto ir sl÷ptuvių. Įvairių steb÷jimų ir tyrimų metu čia užfiksuotos trysvabzdžia÷džių ir dešimt graužikų būrio rūšių. Kanalų šlaituose urvus rausia upiniai bebrai (Castorfiber), vakarais iš savo sl÷ptuvių į medžioklę išskrenda šikšnosparniai.Gausi miško paukščių įvairov÷. Atokiose brandaus miško dalyse lizdus suka suopiai (Buteobuteo), paukštvanagiai (Accipiter nisus) ir kiti ramybę m÷gstantys paukščiai. Senų, nudžiūvusiųmedžių būklę kaskart patikrina geniai ir meletos, o nakties tylą nutraukia namin÷s pel÷dos (Strixaluco) ūbavimas.Buveinių įvairov÷, didelis negyvos medienos kiekis sudaro geras gyvenimo sąlygasbestuburiams. Drugių rūšine įvairove yra turtingi mišrūs lapuočių miškai. Įvairiose tokių medynųbuvein÷se – aikštel÷se, kirtimuose sutinkamos retos ir saugomos, įrašytos į Lietuvos Raudonąjąknygą bei Europos Sąjungos direktyvų priedus drugių rūšys: machaonas (Papilio machaon),auksuotoji (Euphydryas aurinia) ir juodmarg÷ (Euphydryas maturna) šaškyt÷s, akiuotasis satyras(Lopinga achine) ir kitos rūšys.1.5.2.3. Saugomos gyvūnų rūšysAprašomoje teritorijoje aptiktos 9 rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedo ir -6 rūšys - įII priedo gyvūnų rūšių sąrašus. Šioje teritorijoje aptinkami, peri arba gali per÷ti 12 Paukščiųdirektyvos I priedo rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos: žinduolių – 2 rūšys, paukščių – 9 irvabzdžių – 8 rūšys. Aptiktų saugomų gyvūnų rūšių suvestin÷ pateikiama 10 lentel÷je, lokalizacija -8priede.10 lentel÷. Gyvūnijos tyrimų suvestin÷.Rūšies pavadinimaslietuviškas lotyniškasŽinduoliaiBeržin÷ Sicistasicista betulinaLazdynin÷miegapel÷MuscardinusavellanariusApsaugosstatusas*RK 4 (I);BD IVBD IVLūšis Lynx lynx RK 1 (E);BD II, IVLokalizacija Gausumas Būkl÷Sugautasmulkiųjųžinduolių tyrimųmetuLapuočių sulazdyno trakumedynuoseVeiklos p÷dsakaiaptinkami visojeteritorijojeVilkas Canis lupus BD II, IV Veiklos p÷dsakaiaptinkami visojeteritorijojeUpinisbebrasPaukščiaiMažasiserelisCastor fiber BD II,IV Prie daugumosmelioracijosgrioviųAquilapamarinaRK 3 (R);PD IBrandūs,bręstantysNetirtasDažnaNuo 2005 m.kasmet Žagar÷smiške fiksuojamarūšis ir randamosveiklos žym÷sŽagar÷s miškas -seni vilkųmedžiokl÷s plotai,čia nuolataptinkamosveiklos žym÷sGyvena iraptinkamosveiklos žym÷sGali per÷ti 2-3porosNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatytaGera

26r÷ksnysVištvanagisVapsva÷disJuodasisgandrasPilkojigerv÷Jerub÷PilkojimeletaJuodojimeletaVidutinismargasisgenysBaltnugarisgenysPaprastojimedšark÷Žvirblin÷pel÷daLelysAccipitergentilisPernisapivorusCiconia nigraRK 3 (R)RK 3(R);PDRK 2(V);PD IGrus grus RK 5(RS); PD IBonasiabonasiaPicus canusDryocopusmartiusDendrocoposmediusDendrocoposleucotosLaniuscollurioGlaucidiumpasserinumCaprimulguseuropaeusRK 3 (R);PD ImedynaiSteb÷tasmedžiojantis,Manoma, kad galiper÷ti teritorijojeSteb÷tas miške irlaukuose, kuriešliejasi iš rytin÷spus÷s.Maitinasi miškogrioviuose,62 kv. apleistaslizdasŠlapi medynaiNetirtasNetirtas, tik÷tina,kad periPer÷jimo atvejainežinomi jau eilęmetų.Dažnai pastebimair matoma. Rastakeletas lizdų,steb÷tas jauniklįbesivedžiojantispaukštisPD I Mišrūs medynai Retai aptinkama,perinti rūšisMišrūs lapuočių Priskaičiuojamamedynai iki 4 perinčiųPD IPD IRK 3(R);PD IPD IRK 3(R);PD IPD IĮvairios rūšin÷ssud÷ties, brandūsmedynaiSutinkamasbrandžiuoselapuočiųmedynuoseSutinkamasbrandžiuoselapuočiųmedynuoseKirtaviet÷se,pakel÷seMišrūs, brandūs,dr÷gni medynaiSteb÷tas antmiško kelioporų.Dažniai stebima,perinti rūšisTik÷tina, kad periStebimasveisimosi metu,tik÷tina, kad periNetirtasPer paskutiniuskeletą metų visdažniau girdima irpastebima rūšis.Tik÷tina, kad peri.Tipiškų veisimosibuveinių mažai,tod÷l greičiausiaiyra matomipraskrendantysbesimaitinantyspaukščiaiKukutis Upupa epops RK 3(R) Steb÷tas keliskartus, per÷jimoNenustatytaNenustatytaNenustatytaGeraNenustatytaBūkl÷ geraBūkl÷ geraNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatyta-Nenustatyta

27atvejai nežinomiVabzdžiaiAkiuotasissatyrasLopingaachineRK 4 (I);BD IVDažnesnislapuočių irmišriuosemedynuoseDažnaisutinkama,plintanti rūšisNenustatytaMachaonasPapiliomachaonRK 4 (I) - Labai reta,užklystanti rūšisAptiktas vienasskraidantis drugysNenustatytaAuksuotojišaškyt÷EuphydryasauriniaRK 3 (R);BD IIŠiaurin÷je miškodalyje, natūraliosedr÷gnose miškoaikštel÷se,pakel÷se.Retai aptinkamipavieniaiindividaiNenustatytaJuodmarg÷šaškyt÷Tamsiojišaškyt÷AkiuotasissatyrasRudakissatyriukasBaltajuostismelsvysEuphydryasmaturnaMelitaeadiaminaLopingaachineCoenonymphaheroAriciaeumedonRK 3 (R);BD II, IVRK 3 (R);BD IIRK 4 (I);BD IVRK 4 (I);BD IVRK 4 (I)Šiaurin÷je miškodalyje, dr÷gnuoselapuočiųmedynuose,atviresn÷sevietose kur yrauosiųMedynųpakraščiuose,kvartalin÷selinijoseLapuočių irmišriuosemedynuoseMiško aikštel÷seir kitoseatviresn÷sevietose, negausiaiaptinkamaspamišk÷seAptinkamasdr÷gnuose, upeliųir kanalųišvagotuosemedynuosekvartalin÷selinijose, miškoaikštel÷se.NežinomasPlintanti rūšis,populiacijoslokalios, bet ganagausiosPlintanti ir dažnaisutinkama rūšisNežinomasNežinomasNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatytaNenustatyta

281.5.2.4. Svetimžem÷s gyvūnų rūšysŽagar÷s miško BAST šiuo metu yra nustatyta viena svetimžem÷ gyvūnų rūšis – mangutas(usūrinis šuo) (Nyctereutes procyonoides). Tai visa÷dis gyvūnas, darantis didelę žalą ant žem÷sperintiems paukščiams. Šios rūšies populiacijos gausai reguliuoti 2011 m. yra parengtas Manguto(Nyctereutes procyonoides) gausos reguliavimo Žagar÷s regioninio parko miškuose 2012-2014 m.veiksmų planas.1.5.3. GrybaiApie Žagar÷s miško BAST grybų įvairovę duomenų n÷ra.1.6. Teritorijos žem÷s ir gamtos išteklių naudojimas1.6.1. Žem÷s naudojimas praeityjeTeritorijos žem÷naudos kaita gerai atsiskleidžia lyginant 1897, 1949 ir 1980 metųtopografinius žem÷lapius (9-11 priedai) su dabartine situacija bei 2010 metų ortofoto žem÷lapius.Per visą analizuojamą laikotarpį aprašomos teritorijos kraštovaizdis keit÷si labai nežymiai ir išesm÷s išlaik÷ tradicinius bruožus. Kiek labiau pakito apgyvendintos teritorijos, kurios buvoišsid÷sčiusios į šiaur÷s rytus ir rytus nuo BAST. Taip pat Žadeikių kaimas, kurio dalis patenka įBAST.Aprašoma vietov÷ nuo seno buvo miškinga teritorija. Vyrauja lyguminis reljefas irpakankamai derlingi, gana sunkios mechanin÷s sud÷ties priemolingi ir priesm÷lingi dirvožemiai.Analizuojant topografinius žem÷lapį, pastebima jog pokyčiai yra nežymūs. Visa BASTnetinkama žem÷s ūkiui pl÷toti, nes vietov÷ apaugusi mišku, kurio konfigūracija nuo analizuojamolaikotarpio (1897 m) išlieka nepakitusi iki dabar. Vienintel÷ Žadeikių gyvenviet÷ esanti rytin÷jeBAST dalyje, įsiterpia su dirbamais laukais, kurių tik nedidel÷ dalis patenka į analizuojamąteritoriją. Šios gyvenviet÷s namai patenkantys į BAST ribas, pastebimi tik 1949 metųtopografiniame žem÷lapyje. Kitos, didesn÷s gyvenviet÷s išsid÷sčiusios už BAST ribų, tod÷l netur÷jodidel÷s įtakos aprašomai vietovei. Pagrindin÷s gyvenviet÷s – Veršių, Žadeikių ir Damelių kaimai,kurie išsid÷stę į rytus, šiaur÷s rytus nuo BAST. Šių kaimų konfigūracija analizuojamu laikotarpiuišlieka nežymiai pakitusi.Analizuojant aplink BAST teritoriją išsid÷sčiusius kaimus, kiek didesniu gyventojų skaičiumipasižymi Veršių kaimas, kuriame gyvena apie 115 gyventojų. Damelių kaime - 50 gyventojų, oŽadeikių kaime – tik 10 gyventojų. Išlikę dirbami laukai į šiaur÷s vakarus, rytus nuo aprašomosvietov÷s.1.6.2. Teritorijos žem÷nauda ir žem÷valdaŽem÷naudos struktūroje vyrauja miškai ir mišku apaugusios pelk÷s, kartu užimantys didžiąjąaprašomos vietov÷s dalį (11 lentel÷). Atviros pelk÷s, vandens telkiniai ir kitos žem÷naudoskategorijos užima labai nedidelę BAST dalį.11 lentel÷. Žem÷naudos struktūra.Žem÷naudos kategorija Plotas (ha) %Vandens telkiniai 0,07 0,01Atviros pelk÷s 0,23 0,02Miškai 1168,38 93,67Mišku apaugusios pelk÷s 70,89 5,68Užstatytos teritorijos 4,40 0,35Žem÷s ūkio ir kitos naudmenos 3,30 0,26Iš viso 1247,30 100,00

29Didžioji teritorijos dalis yra valstybin÷je žem÷je (12 lentel÷, 12 priedas). Į BAST patenka 27privatūs žem÷s sklypai ar jų dalys, iš jų 15 žem÷s ūkio paskirties, 11 miškų ūkio paskirties ir 1 kitospaskirties (namų valda). Taip pat į teritoriją patenka 2 laisvos valstybin÷s žem÷s sklypai ar jų dalys.Valstybin÷s reikšm÷s miškų teritorijoje yra gana daug, jie sudaro net 91,8 %.12 lentel÷. Žem÷s fondo pasiskirstymas pagal nuosavyb÷s formas.Žem÷s nuosavyb÷s formos ir tikslin÷ paskirtisPlotas(ha)%Privati žem÷ 79,7 6,4Žem÷s ūkio paskirties žem÷ 19,1 1,5Miškų ūkio paskirties žem÷ 60,4 4,8Vandens ūkio paskirties žem÷ ir kita 0,2 0,02Valstybin÷ ar valstyb÷s valdoma žem÷ 1165,5 93,4Žem÷s ūkio paskirties žem÷ 2,2 0,2Miškų ūkio paskirties žem÷ 1163,3 93,3Iš jos – valstybin÷s reikšm÷s miškai 1145,2 91,8Kitos paskirties žem÷ 0 0Laisvos valstybin÷s žem÷s fondas 2,1 0,2Iš viso 1247,3 100Teritorijos valstybin÷s reikšm÷s miškai yra administruojami VĮ Joniškio miškų ur÷dijos.Žagar÷s miško BAST priklauso Žagar÷s girininkijai. Valstybin÷ žem÷ užima apie 93,4 % (1165,5 haplotą) BAST teritorijos. Didžioji dalis BAST miškų valstybin÷je žem÷je yra valstybin÷s reikšm÷smiškai (91,8 % BAST ploto). Miškai išsid÷stę tolygiai visoje aprašomoje teritorijoje. Laisvosvalstybin÷s žem÷s fondas sudaro 0,2 % visos aprašomos teritorijos ploto. Privatūs žem÷s sklypaiužima apie 6,4 % (79,7 ha plotą) analizuojamos teritorijos. Privatiems asmenims priklauso BASTesanti miškų ūkio paskirties žem÷ (4,8 %), taip pat žem÷s ūkio paskirties žem÷ (1,5 %).1.6.3. Miško ištekliaiMiškų valstyb÷s kadastro duomenimis (2010 m.) aprašomoje teritorijoje yra 1240,1 hamedynų (99,4 % BAST ploto). Žagar÷s miškas yra saugomoje teritorijoje, tod÷l turi atitinkamąapsaugos ir naudojimo statusą. Didžioji dalis miškų (69,3 %) priskiriami II (ekosistemų apsaugosmiškai) grupei, 30,7 % miškų priskiriama III grupei ir tik 0,002 % IV grupei. 2009 m. patvirtintameŽagar÷s regioninio parko tvarkymo plane čia išskirta išsaugančio ūkininkavimo ekosistemųapsaugos miškų (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona. Rytin÷je dalyje išskirta bendrojo apsauginioūkininkavimo apsauginiai miškai (MAb) ir nedidel÷ teritorija specializuoto apsauginioūkininkavimo apsaugin÷ agrarin÷ teritorija (ŽAs) (13 priedas). Savaimin÷s kilm÷s medynai užimadidžiąją BAST dalį ir sudaro 74,6 % visų medynų ploto, likusioji dalis (25,4 %) – kultūrin÷ kilm÷smedynai.13 lentel÷. Miško augaviečių struktūra %.KodasLDirvožemio dr÷gnumo laipsnisTipasLaikinai perteklingo dr÷gnumo(gl÷jiški) dirvožemiaiDirvožemio derlingumolaipsnisc d fDerlingiLabaiderlingiYpatingaiderlingiIš viso8,5 64,3 6,8 79,6N Normalaus dr÷gnumo dirvožemiai 2,1 3,7 - 5,8

30P Pelkiniai durpiniai dirvožemiai 5,4 2,5 - 7,9UPastoviai perteklingo dr÷gnumo(gl÷jiniai) dirvožemiai1,0 5,1 0,6 6,7Iš viso 17,0 75,6 7,4 100,0Visoje BAST vyrauja miškai. Miško augaviečių struktūra yra mišri (13 lentel÷, 14 priedas),daugiausia sudaryta iš laikinai perteklingo dr÷gnumo (gl÷jiškų) dirvožemių (79,6 %). Likędirvožemiai užima panašias miško augaviečių struktūros dalis, kurias sudaro - normalaus dr÷gnumo(5,8 %), pelkiniai durpiniai (7,9 %) ir pastoviai perteklingo dr÷gnumo (gl÷jiniai) (6,7 %)dirvožemiai. Didžioji dalis BAST dirvožemių yra labai derlingi (75,6 %), o 17,0 % - derlingi.Ypatingai derlingų dirvožemių BAST teritorijoje yra apie 7,4 %.Medynų amžiaus struktūra įvairi, dominuoja brandūs, pusamžiai ir jaunuolynų medynai(atitinkamai 32,8 %, 22,2 % ir 21,1 %). Perbrendę medynai užima 11,1 % visų medynų. Pasiekusiųgamtinę brandą ir pribręstančių medynų atitinkamai – 7,1 % ir 5,7 %. Medynų struktūroje vyraujaeglių (37,5 %) ir beržų (34,2 %) medžių rūšys (14 lentel÷, 15 priedas), kurios kartu sudaro net71,7 % visų medynų. Juodalksniai ir baltalksniai taip pat sudaro nemažą dalį medynų – 8,5 % ir 7,7%. Kitos medžių rūšys (drebul÷s, uosiai, pušys ir kt.) užima daug mažesnius plotus. Kertin÷s miškobuvein÷s BAST teritorijoje užima 22,4 ha plotą. Didžiąją dalį sudaro eglynai ir mišrūs miškai suegl÷mis – 48,4 %. Taip pat didelius plotus užima šlapieji juodalksnynai, sudarantys 30,5 % visųkertinių miško buveinių. Kiek mažesnę dalį sudaro plačialapių miškai (6,2 %), kiti lapuočių miškai(14,2 %) ir pavienis medis milžinas – 0,57 %. Potencialios kertin÷s miško buvein÷s užima 17,3 haplotą. (7 priedas).14 lentel÷. Medynų struktūra %.VyraujantimedžiųrūšisMedynų brandumo grup÷s1 2 3 4 5 6Jaunuolynai Pusamžiai Pribręstantys Brandūs PerbrendęPasiekęgamtinębrandąIš visoĄžuolas - 0,10 - - - - 0,1Beržas 3,40 2,10 0,60 19,30 6,90 1,90 34,2Baltalksnis 0,04 1,90 2,40 2,80 0,60 - 7,7Drebul÷ 1,00 0,20 - 0,30 0,04 4,10 5,6Egl÷ 15,40 9,50 2,50 7,60 2,20 0,30 37,5Juodalksnis 1,20 2,60 0,10 2,60 1,20 0,81 8,5Liepa 0,04 - - 0,10 - - 0,1Pušis - 1,60 - 0,08 0,06 - 1,7Tuopa - - - - 0,05 - 0,1Uosis 0,06 4,20 0,08 - - - 4,3Iš viso 21,1 22,2 5,7 32,8 11,1 7,1 100,01.6.4. Rekreacinis naudojimasBAST n÷ra vykdoma rekreacin÷ veikla.1.6.5. Medžiokl÷ ir žvejybaJoniškio miškų ur÷dija prižiūri ir profesonaliai tvarko 2 profesionalios medžiokl÷s plotųvienetus: Skaistgirio profesionalios medžiokl÷s plotą (11,6 tūkst. ha) ir Žagar÷s profesionaliosmedžiokl÷s plotą (4,3 tūkst. ha). Profesionalios medžiokl÷s plotai prižiūrimi ir profesionaliaitvarkomi įgyvendinant specialias medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausinimo priemones. Čia

31vykdomos varymin÷s ir tykojant iš bokštelių medžiokl÷s. Medžiojami šernai, elniai, stirnos,švelniakailiai pl÷šrūnaiNeigiama medžiokl÷s įtaka gali pasireikšti šiuo metu atsistatančiai lūšies populiacijai, kuri yrajautri trikdymui, ypač neigiamą poveikį gali tur÷ti medžiokl÷ su varovais ir šunimis. 2011 metaisGamtos tyrimų centras pareng÷. Žagar÷s miško lūšies (Lynx lynx) apsaugos 2012–2014 m. veiksmųplaną, kuris patvirtintas LR aplinkos ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D1-322.Kitas neigiamas faktorius buveinių būklei yra pašarinių aikštelių įrengimas kanopiniamsžv÷rims. Šios aikštel÷s suteikia galimybę plisti nepageidautinoms invazin÷ms augalų rūšims irdažnai būna taršos šaltiniai. Žagar÷s miško BAST yra žinoma viena laukinių žv÷rių š÷rykla 74 kv. 6skl. ir patenka į EB svarbos 9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinę.Teritorijoje n÷ra vandens telkinių, kurie būtų tinkami vykdyti žvejybą.1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai1.7.1. GyventojaiBAST teritorijoje yra apie 10 gyventojų, kurie gyvena rytin÷je dalyje esančiame Žadeikiųkaime.1.7.2. Teritorijoje vykdomos veiklos įtakojančios gamtotvarkos plano objektusDidžiausią įtaką gamtotvarkos plano objektams turi Žagar÷s miško BAST vykdoma miškųūkin÷ veikla. Didžioji dalis (daugiau 90%) BAST miškų yra II grup÷s, kurioje taikomi ūkin÷sveiklos apribojimai (pvz. plynų miško kirtimų ribojimas, didesnis medžių kirtimų amžius ir kt.)prisideda prie palankesnių sąlygų sudarymo tiek visai biologinei įvairovei, tiek ir gamtotvarkosplano objektams.1.7.3. Gretimose teritorijose vykdomos veiklos įtakojančios gamtotvarkos plano objektusAplinkin÷se teritorijose vykdoma veikla, kuri apima žem÷s ūkio veiklą, didesnio poveikioaprašomai teritorijai neturi.1.7.4. Su teritorija susiję teritorijų ir strateginio planavimo dokumentaiŽagar÷s miškas patenka į šių teritorijų planavimo dokumentų apr÷ptį: Joniškio rajonosavivaldyb÷s teritorijos bendrasis planas, Šiaulių apskrities teritorijos bendrasis planas, Žagar÷sregioninio parko ir jo zonų ribų planas ir Žagar÷s regioninio parko tvarkymo planas (13 priedas).Žagar÷s regioninio parko tvarkymo plane stiprinant ekosistemų apsaugos funkcijas miškuosenumatyta, miškuose esamas melioracines sistemas ir sureguliuotas vandens t÷kmes paliktisavaiminei renatūralizacijai, d÷l to pager÷s 9080 *Pelk÷tų lapuočių miškų natūralumas irtipiškumas. O siekiant formuoti biologinei įvairovei palankias sąlygas, šiame plane yra numatytasdirbtinių lizdų pl÷šriesiems paukščiams bei juodiesiems gandrams įrengimas.2011 metais Gamtos tyrimų centras pareng÷ retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumoreguliavimo veiksmų planus: ,,Manguto (Nyctereutes procyonoides) gausos reguliavimo Žagar÷sregioninio parko miškuose 2012-2014 m. veiksmų planas“ ir ,,Žagar÷s miško lūšies apsaugos 2012-2014 m. veiksmų planas“. Pastarasis planas patvirtintas LR aplinkos ministro 2012 m. balandžio 17 d.įsakymu Nr. D1-322.1.7.5. Teritorijos panaudojimas aplinkosauginiam švietimui.Šiuo metu teritorija aplinkosauginiam švietimui naudojama mažai. BAST trūksta įrengtųspecializuotų informacinių stendų, apžvalgos aikštelių ir gamtinių takų, kurie lankytojams suteiktųdaugiau informacijos apie šio unikalaus krašto gamtines, biologines vertybes.

32BAST Žagar÷s miškas turi didelę mokslinę, gamtosauginę ir pažintinę reikšmę, ir šįpotencialą reik÷tų geriau išnaudoti, teritoriją labiau pritaikant aplinkosauginiam švietimui. Teritorijapasižymi biologinių vertybių įvairove ir išskirtinumu.1.8. Teritorijos ekologinis vertinimas1.8.1. Pažeidžiamumas ir stabilumasŽagar÷s miško BAST esančios buvein÷s yra sąlygiškai stabilios. Didžiausią gr÷smę joms kelianetinkamas miško tvarkymas ir naudojimas. Plačialapių ir mišrių miškų bei pelk÷tų lapuočių miškųbuvein÷s, jeigu jose nevykdoma ūkin÷ veikla, po tam tikro laiko pasiekia klimaksinei bendrijaiartimą būseną ir prasideda savireguliacijos procesai, kurie lemia ilgalaikį buveinių stabilumą.Pažeisti gali tik netinkama ūkin÷ veikla (miškų kirtimai), gamtinių stichijų sukelti staigūspažeidimai.Žagar÷s miško BAST, kuri išskirta, pirmiausiai, siekiant išsaugoti į ES Buveinių direktyvos Ipriedą įrašytas buveines (9020* Plačialapių ir mišrūs miškai; 9080* Pelk÷ti lapuočių miškai) taippat yra labai svarbios į ES Buveinių direktyvos II priedą įrašytų rūšių – plačialap÷s klumpait÷s(Cypripedium calceolus) ir stačiosios dirvuol÷s (Agrimonia pilosa) buvein÷s. Šių rūšių buvein÷sjautrios natūraliems, d÷l sukcesijų vykstantiems, taip pat ir d÷l antropogenin÷s veiklos (perintensyvios arba per menkos) kylantiems buveinių pokyčiams. Plotai, kuriuose aptiktos saugomosrūšys, tur÷tų būti tvarkomi ir palaikoma rūšims palanki buveinių būkl÷.Plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus) yra ypač jautri buveinių pokyčiams. Tą parodod÷l šviesos stygiaus sumaž÷jęs atskirų populiaciją sudarančių grupuočių gyvybingumas. Be to,populiacijai neigiamos įtakos tur÷jo ir turi dalyje Žagar÷s miško BAST vykdyti ir dabartebevykdomi sanitariniai, ugdomieji ir plynieji kirtimai. Išvežant medieną buvo smarkiai pažeistadirvožemio danga ir d÷l to kai kur labai suveš÷ję azotam÷giai augalai – didžiosios dilg÷l÷s,paprastosios aviet÷s ir kt. Prie populiacijos būkl÷s pablog÷jimo taip pat prisid÷jo susidaręs ypačtankus krūmų ardas ir d÷l to sumaž÷jęs buveinių apšviestumas.Stačiosios dirvuol÷s (Agrimonia pilosa) populiacija taip pat priklausoma nuo buvein÷sapšviestumo. Dabar ji įsikūrusi ant miško proskynų, miško pakraščiuose ir aikštel÷se, kurapšviestumas rūšiai yra palankus. Siekiant išsaugoti rūšį, būtina palaikyti palankią buvein÷s būklę(ypač tinkamą apšviestumą ir suardyto bei žol÷mis apaugusio dirvožemio plotelių pusiausvyrą).Miškams būdingų saugomų rūšių – miškin÷s dirsuol÷s (Bromopsis benekenii), aukštosiosgegūn÷s (Dactylorhiza fuchsii) – populiacijos gyvybingos ir išliks stabilios, jeigu nebus drastiškaikeičiamos buveinių sąlygos. Atviroms ar pusiau atviroms buvein÷ms būdingų rūšių populiacijomsišlikti Žagar÷s miško BAST sąlygų nedaug, nes teritorijoje iš esm÷s nelikę reikšmingus plotusužimančių atvirų buveinių.1.8.2. RetumasŽagar÷s miško BAST užregistruotos dviejų tipų į 1992 m. geguž÷s 21 d. Tarybos direktyvosd÷l natūralių buveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m., specialusis leidimas, 15skyrius, 2 tomas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvos2006/105/EB (OL 2006 L 363) I priedą ir atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos ministroįsakymu patvirtintus (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495; 2011, Nr. 80-3929) kriterijus,geros būkl÷s, tipiškos arba tipiškoms artimos buvein÷s – 9020* Plačialapių ir mišrūs miškai ir9080* Pelk÷ti lapuočių miškai.Teritorijoje aptinkamos dvi į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos (OL 2004, specialusisleidimas, 15 skyrius, 2 tomas) II ir IV priedus įrašytos augalų rūšys – plačialap÷ klumpait÷(Cypripedium calceolus) ir stačioji dirvuol÷ (Agrimonia pilosa). Abiejų rūšių populiacijos didel÷s irgyvybingos ir ši teritorija yra labai svarbi jų populiacijoms išsaugoti. Žagar÷s miško BAST iš visoaptikta 15 rūšių, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą,patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin.,

332003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): juodgalv÷ bajor÷ (Centaurea phrygia),miškin÷ dirsuol÷ (Bromopsis benekenii), šiurkštusis katil÷lis (Campanula cervicaria), įvairialap÷usnis (Cirsium heterophyllum), raktažol÷ pelen÷l÷ (Primula farinosa), statusis atgiris (Huperziaselago), aukštoji gegūn÷ (Dactylorhiza fuchsii), miškin÷ m÷ta (Mentha longifolia), žalsvažied÷blandis (Platanthera chlorantha), plunksnin÷ pliusn÷ (Neckera pennata), plačialap÷ plikūn÷(Porella platyphylla), plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans), didžioji astrancija(Astrantia major), plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus) ir stačioji dirvuol÷ (Agrimoniapilosa).Be įstatymais saugomų rūšių, miške aptinkama gana retai miškuose pasitaikančių augalų,tokių kaip rusvoji lizduol÷ (Neottia nidus-avis), vienalap÷ driežliel÷ (Ophioglossum vulgatum),plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine), paprastasis burbulis (Trollius europaeus).Aprašomoje teritorijoje aptiktos 19 gyvūnų rūšių 9 rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos IVpriedo ir -6 rūšys - į II priedo gyvūnų rūšių sąrašus. Šioje teritorijoje aptinkami, peri arba gali per÷ti12 Paukščių direktyvos I priedo rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos: žinduolių – 2 rūšys,paukščių – 9 ir vabzdžių – 8 rūšys.1.8.3. Natūralumas ir tipiškumasŽagar÷s miško BAST teritorijoje esančių miškų dalis yra palyginti natūralūs, juos sudarobeveik tipiškos bendrijos ir buvein÷s. Natūraliausios ir tipiškiausios yra išskirtos 9020* plačialapiųir mišriųjų miškų buvein÷s. Didel÷ to paties tipo buveinių dalis Žagar÷s miško BAST yra labiauarba mažiau pažeista vykdant ūkinę veiklą. D÷l sausinamosios melioracijos prieš daugiau kaip pusęamžiaus iškastų kanalų sumaž÷jęs 9080* Pelk÷tų lapuočių miškų buveinių natūralumas irtipiškumas. Tik nuo kanalų nutolusiose vietose šio tipo buvein÷s yra visiškai natūralios ir tipiškos,išlaikiusios būdingą rūšių sud÷tį, medyno struktūrą, nepakitęs mikroreljefas.Žagar÷s miško BAST esanti, rūšies ir jos genofondo įvairov÷s išsaugojimui šalyje bei regioneypač svarbi plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) populiacija, užima natūralias arbaartimas natūralioms ir daugiausia rūšiai tipiškas buveines. Tik labai nedidel÷ šios rūšies augalųgrupuočių dalis įsikūrusi antrin÷s kilm÷s buveinių plotuose. Siekiant išsaugoti šios rūšiespopuliaciją, labai svarbu išlaikyti būdingų buveinių – plačialapių ir mišrių miškų stabilumą irnatūralumą, bei atlikti nedidel÷s apimties gamtotvarkos darbus.Beveik visos stačiosios dirvuol÷s (Agrimonia pilosa) buvein÷s ne visiškai natūralios, tačiaudauguma jų yra panašios į tipiškas rūšies buveines, kurių šiuo metu miškuose nelikę. Tipiškomisstačiosios dirvuol÷s buvein÷mis reikia laikyti atviras ir pusiau atviras, žol÷mis apaugusias, ganomasarba šienaujamas miško aikšteles.Labai natūralios ir tipiškos išsilaikiusios miškin÷s dirsuol÷s (Bromopsis benekenii),plunksnin÷s pliusn÷s (Neckera pennata) ir šiurkščiojo katil÷lio (Campanula cervicaria), iš dalies irjuodgalv÷s bajor÷s (Centaurea phrygia) bei įvairialap÷s usnies (Cirsium heterophyllum) buvein÷s.Likusių saugomų rūšių buvein÷s daugiausia yra antrin÷s kilm÷s, tod÷l netipiškos arba nenatūralios –susidariusios iškastų kanalų šlaituose, pakel÷se.Apie puse teritorijoje esančių buveinių galima įvertinti kaip natūralias, likusi teritorijos dalispažeista daugiausia d÷l miškų ūkin÷s veiklos.1.8.4. Įvairov÷Teritorijoje aptikta 11 rūšių augalų, įrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų irgrybų rūšių sąrašą ir 2 augalų rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos Buveinių direktyvos (OL 2004,specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas) II ir IV priedus. Europin÷s svarbos buveinių įvairov÷teritorijoje nedidel÷ – užregistruotos 2 tipų buvein÷s, įrašytos į Tarybos direktyvos d÷l natūraliųbuveinių ir laukin÷s faunos bei floros apsaugos I priedą. Kitų tipų buvein÷s teritorijoje užima labainedidelius plotus.Aprašomoje teritorijoje aptiktos 9 rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedo ir -6 rūšys - įII priedo gyvūnų rūšių sąrašus. Šioje teritorijoje aptinkami, peri arba gali per÷ti 12 Paukščių

34direktyvos I priedo rūšių. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos: žinduolių – 2 rūšys, paukščių – 9 irvabzdžių – 8 rūšys.1.8.5. Dydis ir fragmentiškumasŽagar÷s miško BAST užima didelį plotą – 1247 ha plotą. Teritorija didel÷ ir įeina į dar didesnįmiškų masyvą. Europin÷s svarbos buvein÷s Žagar÷s miško BAST taip pat sudaro didelius masyvus,nors kai kurie iš jų fragmentuoti – įsiterpia įvairaus dydžio kirtaviet÷s, jaunuolynai arba šiojeteritorijoje nesaugomos buvein÷s. Teritorijos ir ypač buveinių vientisumą šiek mažina per miškąeinantys vietin÷s reikšm÷s keliai, nemažas miško keliukų tinklas. Nepaisant to, buveiniųvientisumas yra dar pakankamas, kad jos ir saugomų rūšių populiacijos bei visa biologin÷ įvairov÷gal÷tų išlikti stabili. Labai svarbu sureguliuoti miško naudojimą taip, kad toliau nebūtų mažinamieuropin÷s svarbos miško buveinių plotai – neleistini plynieji kirtimai, sanitariniai ir ugdomiejikirtimai (leistini tik plotuose, kurie nepriklauso europin÷s svarbos buvein÷ms ir kuriuose n÷raBuveinių direktyvos II priedo rūšių augaviečių).1.8.6. Teritorijos svarba ir jos vieta ekologiniame tinkleŽagar÷s miško BAST yra reikšmingas Lietuvos Respublikos gamtinio karkaso ir ekologiniotinklo elementas. Tai labai svarbi sąlygiškai natūrali gamtin÷ teritorija, nes įsikūrusi gana smarkiaiantropogenizuotoje šiaurin÷je Lietuvos dalyje. Teritorija ypač svarbi d÷l išlikusių didelių irgyvybingų kai kurių saugomų rūšių, tokių kaip plačialap÷ klumpait÷ (Cypripedium calceolus),stačioji dirvuol÷ (Agrimonia pilosa), juodgalv÷ bajor÷ (Centaurea phrygia), miškin÷ dirsuol÷(Bromopsis benekenii), šiurkštusis katil÷lis (Campanula cervicaria), įvairialap÷ usnis (Cirsiumheterophyllum) ir kt., populiacijų. Lietuvos Respublikos ekologiniame tinkle Žagar÷s miškas kartusu Žagar÷s regioniniu parku yra priskirta europin÷s reikšm÷s ekologiniams branduoliams. Gamtiniokarkaso br÷žinyje (LR teritorijos bendrasis planas) ši teritorija priskiriama vidinio stabilizavimoarealui, kuriame numatoma išlaikyti ir saugoti esamą natūralų kraštovaizdį (3 pav.).Žagar÷s miško reikšm÷ buvo įvertinta steigiant Žagar÷s regioninį parką, Žagar÷s botaninįzoologinįdraustinį ir Natura 2000 teritorijas Lietuvoje. Dalis miško (Žagar÷s miško BAST) įtrauktaį vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą(LTJOI0004).3 pav. Žagar÷s miško BAST pad÷tis Lietuvos Respublikos gamtiniame karkase.

35II. GAMTOTVARKOS PLANAS2.1. Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniaiGamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijossvarbos miškų buveinių: 9020* Plačialapių ir mišrių miškų ne mažesniame kaip 378 ha plote, 9080*Pelk÷tų lapuočių miškų ne mažesniame kaip 137 ha plote būklę su joms būdinga struktūra ir rūšinesud÷timi ir išsaugoti europin÷s svarbos augalų rūšių populiacijas: plačialap÷s klumpait÷s – nemažiau kaip 220 individų, stačiosios dirvuol÷s – ne mažiau kaip 950 individų.Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi uždaviniai pateikti 15 lentel÷jeEil.Nr.15 lentel÷. Gamtotvarkos plano uždaviniai.Apsaugos problema1. Netinkamas apsaugosrežimas beinepalankios buvein÷ssąlygos (medynovertikalioji struktūra irapšvietimas)plačialap÷s klumpait÷s(Cypripediumcalceolus) augaviet÷se2. Netinkamas apsaugosrežimas beinepalankios buvein÷ssąlygos (šviesosrežimas) stačiosiosdirvuol÷s (Agrimonia)augaviet÷seUždaviniai(Problemos sprendimobūdai)Atkurti ir palaikytipalankias sąlygasplačialap÷s klumpait÷s(Cypripediumcalceolus) populiacijai,užtikrinti jos apsaugąAtkurti ir palaikytipalankias buvein÷ssąlygas stačiosiosdirvuol÷s (Agrimoniapilosa) populiacijai,užtikrinti jos apsaugą.Įgyvendinimo rodikliaiPlačialap÷s klumpait÷s įtraukimas įŽagar÷s miško BAST tikslinių rūšiųsąrašą, visų žinomų plačialap÷sklumpait÷s augaviečių įtraukimas įSaugomu buveinių, gyvūnų ir augalųrūšių registravimo informacinęsistemą.Iškirsti ir pašalinti per didelį pav÷sįplačialap÷ms klumpait÷mssudarantys krūmai ir jauni krūmųardo medžiai, bei buvein÷s sąlygųpalaikymas 1-6 tvarkymo plotaiPlačialap÷s klumpait÷s populiacijateritorijoje yra ne mažesn÷ kaip 220individųStačiosios dirvuol÷s įtraukimas įŽagar÷s miško BAST tikslinių rūšiųsąrašą, visų žinomų stačiosiosdirvuol÷s augaviečių įtraukimas įSaugomu buveinių, gyvūnų ir augalųrūšių registravimo informacinęsistemą.Nušienautas buveinių plotas (7-9tvarkymo plotai); išgr÷bta ir išvežtažol÷; praretinti krūmai ir pašalintosjų dalys iš buvein÷s ploto, beibuvein÷s sąlygų palaikymas 7-9tvarkymo plotuoseStačiosios dirvuol÷s populiacijateritorijoje yra ne mažesn÷ kaip 220individų

3. Neužtikrintastinkamas miškųnaudojimas9080* Pelk÷tųlapuočių miškų bei9020* Plačialapių irmišrių miškųbuvein÷se36Užtikrinti tvarų,suderintą su9080* Pelk÷tų lapuočiųmiškų bei 9020*Plačialapių ir mišriųmiškų buveiniųpalankia apsaugosbūkle miško ištekliųnaudojimą, panaikintilaukinių žv÷rių š÷ryklą378 ha 9020* Plačialapių ir mišriųmiškų buveinių plote bei 137 ha9080* Pelk÷tų lapuočių miškųbuveinių plote nevykdyti buveiniųbūklę pažeidžiantys kirtimai.Kito vykmečio miškotvarkosprojekte nenumatyti kirtimai,galintys pažeisti saugomų miškųbuveinių tinkamą apsaugos būklę,visose kartografuotose EB svarbosbuvein÷sePanaikinta laukinių žv÷rių š÷ryklaGamtotvarkos priemonių alternatyvos pateiktos ir įvertintos 16 lentel÷je. Joje pagal atskirusuždavinius apžvelgti alternatyvūs priemonių įgyvendinimo metodai, kurie įvertinti nurodantprivalumus arba trūkumus ir parinktas tinkamiausias tvarkymo metodas.16 lentel÷. Gamtotvarkos plano metodų alternatyvos.Eil. UždaviniaiNr.1. Atkurti ir palaikytipalankias sąlygasplačialap÷sklumpait÷s(Cypripediumcalceolus)populiacijai,užtikrinti josapsaugąAlternatyvūs įgyvendinimo metodaiprivalumai / trūkumai– Krūmų ir krūmų ardo jaunųmedžių kirtimas ir šalinimas iš buvein÷s,kad būtų atkurtas rūšiai palankusapšvietimo režimas (kertami tikkonkretūs krūmai ar jų dalys, krūmų ardeesantys jauni medeliai, atrinktipasikonsultavus su rūšies apsaugą irbuvein÷s tvarkymą išmanančiuspecialistu).– Alternatyvių tvarkymo variantųn÷ra.Tinkamiausiasįgyvendinimo metodas– Krūmų retinimas irišgabenimas iš buvein÷s.– Tolesnis buvein÷sbūkl÷s palaikymas retinantatželiančius krūmus irsudarant palankų buvein÷sapšvietimo režimą

2.Atkurti ir palaikytipalankias buvein÷ssąlygas stačiosiosdirvuol÷s(Agrimonia pilosa)populiacijai,užtikrinti josapsaugą.3. Užtikrinti tvarų,suderintą su9080* Pelk÷tųlapuočių miškųbei 9020*Plačialapių irmišrių miškųbuveinių palankiaapsaugos būklemiško ištekliųnaudojimą37– Krūmų kirtimas kvartalin÷sproskynos plote ir pakraščiuose (iki 2 mnuo kvartalin÷s proskynos krašto), visoploto žol÷s pjovimas, gr÷bimas irišgabenimas iš buvein÷s teritorijos,sunkios miško technikos ir kitų transportopriemonių važin÷jimo ribojimaskvartalinių linijų proskynomis pavasario–rudens laikotarpiu.– Žol÷s pjovimas jos nesugr÷biantir nepašalinant iš buvein÷s (pigiau, tačiaupasilieka daug biogenų ir did÷jadirvožemio eutrofikacija, kuri galiskatinti stačiųjų dirvuolių nykimą).– Paviršiaus mechaninis ardymas(ak÷čiomis) kas 4 metai arba ribotasvažin÷jimas transporto priemon÷mis(pigiau, tačiau pasilieka daug biogenų irdid÷ja dirvožemio eutrofikacija, kuri galiskatinti stačiųjų dirvuolių nykimą irneužtikrinti populiacijos išlikimo).– Nevykdyti pagrindinių miškokirtimų, o sanitarinius kirtimus tikišimtiniais atvejais, jeigu kyla masinioligų ir kenk÷jų išplitimo gr÷sm÷kartografuotose miškų buvein÷se, kadmedynuose vyktų natūralios sukcesin÷skaitos (pigiausias ir ilgalaikį buveiniųišlikimą užtikrinantis būdas)– Riboto masto medžių kirtimai užplačialapių ir mišrių miškų buveinių ribų(neužtikrina palankios buvein÷s būkl÷spalaikymo, būtų reikalingi papildomitvarkymo darbai).- Panaikinti laukinių žv÷rių š÷ryklą- Alternatyvių įgyvendinimometodų n÷ra– Kvartalin÷s linijosplotas šienaujamas kastreji metai rudenį (rugs÷jopabaigoje arba spaliopradžioje), nupjauta žol÷sugr÷biama ir išgabenamaiš buvein÷s.– Kvartalin÷sproskynos pakraščiuose iki2 m ribos nuo kvartalin÷sproskynos krašto iškertamikrūmai ir išgabenami išbuvein÷s ploto. Kartojamakas 3 metai.– Miško naudojimonepažeidžiant saugomųmiškų buveiniųužtikrinimas,vadovaujantis galiojančiusteis÷s aktais beiprojektuojant kitovykmečio miškotvarkospriemones.- Panaikinti laukiniųžv÷rių š÷ryklą1 Uždavinys. Pagerinti ir išlaikyti palankias sąlygas plačialap÷s klumpait÷s (Cypripediumcalceolus) populiacijai, užtikrinti jos apsaugą1.1. Pateikti siūlymą Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijos įtraukti plačialapę klumpaitę į Žagar÷s miško BAST saugomų gamtos vertybiųsąrašą.Pagal LR aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „D÷l gamtinių buveiniųapsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (su v÷lesniais pakeitimais, patvirtintais 2008 m.liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389), plačialap÷s klumpait÷s apsaugai svarbios vietov÷s turi atitikti šįkriterijų: vietov÷se turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buvein÷s plotas nemažesnis kaip 0,5 hektaro.Žagar÷s miško BAST esanti plačialap÷s klumpait÷s populiacija sudaro apie 220 individų,(žinomos 24 radaviet÷s), yra viena svarbiausių Žagar÷s miško BAST aptinkamų vertybių bei sudaroreikšmingą Lietuvos populiacijos dalį.

38Žagar÷s regioninio parko direkcija turi teikti siūlymą Aplinkos ministerijai ir Valstybineisaugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos d÷l plačialap÷s klumpait÷s įrašymo į Žagar÷smiško BAST tikslinių rūšių sąrašą.Informacija apie visas žinomas bei naujai randamas plačialap÷s klumpait÷s augavietes (yradidel÷ tikimyb÷, kad yra dar nežinomų augaviečių) turi būti suvedama į Saugomu buveinių, gyvūnųir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą. Tai turi atlikti Žagar÷s regioninio parkospecialistai.1.2. Organizuoti specialisto konsultacijas d÷l tvarkymo vietų ir konkrečių kertamų jaunųkrūmų ardo medelių ir krūmų ar jų dalių parinkimo ir paženklinimo (prieš kiekvieną kirtimą),atsižvelgiant į plačialap÷s klumpait÷s ekologinius poreikius.Kadangi atskiruose miško sklypuose plačialapių klumpaičių buveinių sąlygos labai skirtingos,o patys augalai įvairiai pasklidę sklypų teritorijose, konkrečias tvarkymo vietas ir plotą turi atrinktiplačialapių klumpaičių biologiją gerai išmanantis specialistas (ištisinis tvarkymo plotų tvarkymasnetikslingas ir labai brangus). Šios tvarkomos vietos parenkamos šiame gamtotvarkos planeišskirtuose 1–6 tvarkymo plotuose esančiose plačialapių klumpaičių radaviet÷se. Priklausomai nuobuveinių būkl÷s plačialapių klumpaičių radaviet÷se konkretūs tvarkomi plotai gali būti 30-60 mspinduliu aplink klumpaičių radavietes, o tvarkymo plotuose, kuriuose plačialap÷s klumpait÷spasklidę įvairiais atstumais, išskirtos tvarkomos vietos gali persidengti.Siekiant tiksliai atlikti plačialap÷s klumpait÷s buvein÷s tvarkymo darbus (1.3. ir 1.4.priemon÷s), būtina atrinkti ir paženklinti retintinus krūmus ir (arba) kirstinus medelius. Šalintinuskrūmus arba pjautinas jų dalis atrinkti būtina konsultuojantis su plačialapių klumpaičių biologiją irbuveinių tvarkymą gerai išmanančiu specialistu. Netinkamai išretinus krūmus (iškirtus per daugarba ne tuos, kuriuos reikia), buveinei ir populiacijai galima padaryti žalos arba tvarkymo darbaineduoti jokių teigiamų rezultatų. Specialistų konsultacijos reikalingos tiek prieš vykdant pagrindinįretinimą (1.3. priemon÷), tiek atliekant v÷lesnius darbus (1.4. priemon÷), vykdomus siekiantpalaikyti palankią rūšies buvein÷s būklę. Samdomas specialistas taip pat turi išskirti numatytuosetvarkymo plotuose konkrečias tvarkymo vietas. Kertamų krūmų paženklinimo darbus reikia atliktivasarą arba rudens pradžioje, kol aiškiai matosi kiekvieno medžio lajos išsid÷stymas. Ženklinamaryškiais, specialiais ekologiškais dažais. Ženklinimo metu turi dalyvauti ir Žagar÷s regioninio parkodirekcijos atsakingas specialistas.1.3. Retinti specialisto paženklintus krūmus ir krūmų ardo jaunus medelius 1.2 priemon÷sįgyvendinimo metu nustatytose vietose ir juos pašalinti iš plačialap÷s klumpait÷s buvein÷s.Siekiant palaikyti palankią plačialap÷s klumpait÷s buvein÷s būklę, kai yra per tankus eglaičiųpomiškis ar buvein÷ kinta d÷l natūralios sukcesijos, reikia retinti krūmų arde augančius jaunusmedelius ir krūmus, kurie sumažina buvein÷s apšviestumą. Tvarkymo vietos (1-6 tvarkymoplotuose) ir iškertami krūmai bei jauni medeliai turi būti paženklinti, klumpaičių biologiją irbuveinių tvarkymą gerai išmanančio specialisto (1.2. priemon÷.) Krūmų ardo padengimą,atsižvelgus į esamą tankumą ir lajų susiv÷rimą, reikia sumažinti 20–30 %. Optimalus paliekamųaugti krūmų ardo projekcinis padengimas yra 40 %. Šie tvarkymo darbai n÷ra intensyvūs,vidutiniškai 0,1 ha plote pašalinama apie 20 lazdynų ar kitų krūmų stiebų ir apie 5-8 eglaitestokiame pačiame plote.Krūmų kirtimo ir šalinimo darbai gali būti vykdomi tik v÷lyvą rudenį, kai plačialap÷sklumpait÷s pereina į ramyb÷s būseną, geriausiai – dirvožemiui įšalus arba nuo lapkričio 15 d ikikovo 1 d. Į tvarkomus plotus įvažiuoti motorin÷mis transporto priemon÷mis negalima. Kirtimodarbai turi būti atliekami rankiniu būdu arba motoriniais pjūklais.Visos nukirstų krūmų ir medelių dalys iš specialisto atrinktos tvarkymo vietos turi būtipašalintos rankiniu būdu (nenaudojant transporto priemonių). Iškirstų krūmų ar jų šakų negalimasukrauti buvein÷je, nes pūvanti mediena dažnai per daug praturtina dirvožemį maisto medžiagomisir suveši azotam÷giai augalai, greitai nustelbiantys plačialapes klumpaites ir galintys pakenktikitiems retiems augalams. Nukirstų krūmų ir medelių dalys pašalinamos iš tvarkytos buvein÷s ir

39utilizuojamos Lietuvos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Jei yra galimyb÷ nukirsti krūmai ir medeliaipanaudojami biokuro ar komposto gamybai. Nukirstos augmenijos pašalinimui techniką galimanaudoti tik už tvarkytos vietos ribų ir tik įšalus gruntui.Šioje priemon÷je numatyti kirtimai turi būti vykdomi kaip specialieji biologin÷s įvairov÷spalaikymo kirtimai, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79patvirtintomis Miško kirtimų taisykl÷mis.1.4. Periodiškai retinti atželiančius ar sutank÷jusius iki 40% projekcinio jų padengimokrūmus ir juos pašalinti iš plačialap÷s klumpait÷s buvein÷s (kas 3 metai).Iškirtus krūmus ir padidinus buvein÷s apšviestumą iki plačialap÷ms klumpait÷ms optimalaus,buvein÷s būklę būtina nuolat palaikyti išretinant priaugančius krūmus ir jaunus medelius (lazdynusir egles). Buveinę reikia pakartotinai tvarkyti kas 3 metai. Pakartotinio buvein÷s tvarkymo metutenka pašalinti apie 10–15 % krūmų atžalų.Tvarkymo vietos ir iškertami krūmai bei jauni medeliai turi būti paženklinti, klumpaičiųbiologiją ir buveinių tvarkymą gerai išmanančio specialisto (1.2. priemon÷.).Krūmų kirtimo ir šalinimo darbai gali būti vykdomi tik v÷lyvą rudenį, kai plačialap÷sklumpait÷s pereina į ramyb÷s būseną, geriausia – dirvožemiui įšalus arba nuo lapkričio 15 d. ikikovo 1 d. Visos nukirstų krūmų ir medelių dalys iš tvarkomos vietos turi būti pašalintos rankiniubūdu (nenaudojant transporto priemonių). Į tvarkymo vietą įvažiuoti motorin÷mis transportopriemon÷mis negalima. Iškirstų krūmų ar jų šakų negalima sukrauti buvein÷je, nes pūvanti medienadažnai per daug praturtina dirvožemį maisto medžiagomis ir suveši azotam÷giai augalai, greitainustelbiantys plačialapes klumpaites ir galintys pakenkti kitiems retiems augalams. Nukirstų krūmųdalys pašalinamos iš tvarkytos buvein÷s ir utilizuojamos Lietuvos teis÷s aktų nustatyta tvarka. Jeiyra galimyb÷ nukirsti krūmai ir visos jų dalys panaudojami biokuro ar komposto gamybai.Nukirstos augmenijos pašalinimui techniką galima naudoti tik už tvarkytos vietos ribų ir tik įšalusgruntui. Priemon÷ įgyvendinama 1-6 tvarkymo plotuose išskirtose tvarkymo vietose (įgyvendinus1.2 priemonę).Šioje priemon÷je numatyti kirtimai turi būti vykdomi kaip specialieji biologin÷s įvairov÷spalaikymo kirtimai, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79patvirtintomis Miško kirtimų taisykl÷mis.2 Uždavinys Pagerinti ir išlaikyti palankias buvein÷s sąlygas stačiosios dirvuol÷s(Agrimonia pilosa) populiacijai, užtikrinti jos apsaugą2.1. Pateikti siūlymą Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijos įtraukti stačiąją dirvuolę į Žagar÷s miško BAST saugomų gamtos vertybiųsąrašą.Pagal LR aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „D÷l gamtinių buveiniųapsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (su v÷lesniais pakeitimais, patvirtintais 2008 m.liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389), stačiosios dirvuol÷s apsaugai svarbios vietov÷s turi atitikti šįkriterijų: vietov÷se turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buvein÷s plotas nemažesnis kaip 0,5 hektaro.Žagar÷s miško BAST esanti stačiosios dirvuol÷s populiacija sudaro apie ne mažiau 950individų, (žinomos 9 radaviet÷s), yra viena svarbiausių Žagar÷s miško BAST aptinkamų vertybiųbei sudaro reikšmingą Lietuvos populiacijos dalį.Žagar÷s regionino parko direkcija turi teikti siūlymą Aplinkos ministerijai ir Valstybineisaugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos d÷l stačiosios dirvuol÷s įrašymo į Žagar÷smiško BAST tikslinių rūšių sąrašą.Informacija apie visas žinomas bei naujai randamas stačiosios dirvuol÷s augavietes (yra didel÷tikimyb÷, kad yra dar nežinomų augaviečių) turi būti suvedama į Saugomu buveinių, gyvūnų iraugalų rūšių registravimo informacinę sistemą. Tai turi atlikti Žagar÷s regioninio parko specialistai.

402.2. Kirsti krūmus kvartalin÷s proskynos plote ir pakraščiuose 2 m atstumu nuo jos krašto,išgabenti iškirstą biomasę iš buvein÷s.Kvartalin÷s proskynos plote ir jos pakraščiuose iki 2 m nuo proskynos krašto kirviu iškertamiar krūmapjove išpjaunami krūmai ir jauni krūmų ardo medeliai. Krūmai pjaunami anksti pavasarį(prieš augalų vegetacijos pradžią) rudenį (spalio–lapkričio m÷n.) arba žiemą. Tačiau esant giliaisniego dangai, sniegas apie krūmų kamienus turi būti nukasamas, kad juos būtų galima nupjautinepaliekant aukštesnių kaip 5 cm kelmelių. Iškirstų krūmų ar jų šakų negalima sukrauti buvein÷je,nes pūvančios šakos skatina aukštaūgių azotam÷gių augalų, kurie lengvai nustelbia stačiąsiasdirvuoles, įsigal÷jimą. Nukirsti krūmai ir visos jų dalys turi būti išvežami (pvz. biokuro gamybai),tačiau išvežimui naudojama techniką galima naudoti tik įšalus gruntui arba naudojama technika turibūti ypač lengva ir nepalikti prov÷žų. Šalia kvartalin÷s proskynos atviras ar pusiau atviras plotas yrapotenciali stačiosios dirvuol÷s buvein÷. Suformavus atvirą plotą, yra tikimyb÷, kad, susidariuspalankioms aplinkos sąlygoms, stačiosios dirvuol÷s į juos išplis nuo kvartalin÷s proskynos. Tokiosmiško pakraščių juostos ir miškų aikštel÷s yra būdingos stačiosios dirvuol÷s buvein÷s, kurių miškedabar beveik nebelikę, tod÷l augalai telkiasi ant kvartalin÷s proskynos, kuri yra geriausiai apšviestamiško vieta.Šioje priemon÷je numatyti kirtimai turi būti vykdomi kaip specialieji biologin÷s įvairov÷spalaikymo kirtimai, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79patvirtintomis Miško kirtimų taisykl÷mis.Tvarkymo priemon÷ vykdoma Tvarkymo plotuose Nr.7-9. Bendras tvarkomų kvartaliniųlinijų proskynų ilgis yra 1230 m. Tvarkoma 8 m pločio juosta (4 m pločio kvartalin÷s linijosproskyna ir po 2 metrus į abi puses nuo jos kraštų), bendras tvarkomas plotas - 1 ha.2.3. Šienauti kvartalin÷s proskynos plotą, nupjautą žolę sugr÷bti ir išgabenti iš buvein÷s.Kvartalinių proskynų plotas (4 m pločio juosta) šienaujamas kas treji metai rudenį (rugs÷jopabaigoje arba spalio pradžioje). Tuo metu stačiosios dirvuol÷s jau būna subrandinusios irišbarsčiusios vaisius. Jeigu dalis vaisių būna nenukritę, jie nukrinta pjaunant žolę. Šienavimointensyvumas kas trejus metus yra optimalus palankiai buvein÷s būklei užtikrinti.Žol÷ pjaunama rankiniu būdu, dalgiu arba motorine žoliapjove, tačiau žoliapjov÷ netur÷tųsmulkinti augalų, nes susmulkintas augalų dalis sunku surinkti. Nupjauta žol÷ sugr÷biama irpašalinama iš tvarkomo buvein÷s ploto, Žagar÷s miško BAST. Negalima nupjautos žol÷s paliktipasklidusios, nes pūvant jai sparčiai did÷ja biogeninių medžiagų kiekis dirvožemyje ir keičiasibuvein÷s sąlygos. Žol÷s taip pat negalima krauti gretimų buveinių plotuose. Nupjauta žol÷ išvežamanaudojant ypač lengvą techniką, kad nebūtų paliekamos prov÷žos. Išvežamos žol÷s kompostavimovieta rūpinasi darbus atliekantis rangovas.Tvarkymo priemon÷ vykdoma Tvarkymo plotuose Nr.7-9. Bendras tvarkomų kvartaliniųlinijų proskynų ilgis yra 1230 m. Tvarkoma 4 m pločio kvartalin÷s proskynos juosta sudaro 0,5 ha.2.4. Esant poreikiui kirsti atželiančius krūmus kvartalin÷s proskynos plote ir pakraščiuose iki2 m nuo jos krašto, išgabenti iškirstą biomasę iš buvein÷s.Kvartalin÷s proskynos pakraščiuose iki 2 m nuo proskynos krašto kirviu iškertami arkrūmapjove išpjaunami krūmai bei jauni medeliai. Nupjautas krūmų dalis būtina surinkti irišgabenti iš tvarkomos ploto, Žagar÷s miško BAST. Jų negalima deginti arba krauti gretimuosemiško sklypuose, nes pūvančios šakos skatina aukštaūgių azotam÷gių augalų, kurie lengvainustelbia stačiąsias dirvuoles, įsigal÷jimą. Nukirsti krūmai ir visos jų dalys turi būti išvežami (pvz.biokuro gamybai), tačiau išvežimui naudojama techniką galima naudoti tik įšalus gruntui arbanaudojama technika turi būti ypač lengva ir nepalikti prov÷žų. Darbai kartojami kas 3 metai. Darbusvykdant mažesniu intensyvumu blog÷tų buvein÷s būkl÷. Krūmus kertant dažniau nei 3 metai, did÷tųl÷šų sąnaudos, o buveinių būkl÷ kistų nežymiai. Krūmai pjaunami rudenį (spalio-lapkričio m÷n.).Šalia kvartalin÷s proskynos esantis pusiau atviras miško plotas yra potenciali stačiosios dirvuol÷sbuvein÷.

41Šioje priemon÷je numatyti kirtimai turi būti vykdomi kaip specialieji biologin÷s įvairov÷spalaikymo kirtimai, vadovaujantis LR aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79patvirtintomis Miško kirtimų taisykl÷mis.Bendras tvarkomų kvartalinių linijų proskynų ilgis yra 1230 m. Tvarkoma 8 m pločio juosta(4 m pločio kvartalin÷s linijos proskyna ir po 2 metrus į abi puses nuo jos pakraščių), bendrastvarkomas plotas - 1 ha.3 Uždavinys. Užtikrinti tvarų, suderintą su 9080* Pelk÷tų lapuočių miškų bei 9020*Plačialapių ir mišrių miškų buveinių palankios apsaugos būkl÷s reikalavimais miško išteklių3.1. Derinti miško naudojimo kirtimų planus su Žagar÷s regioninio parko direkcija iki naujomiškotvarkos projekto parengimo, kad kartografuotose EB svarbos miškų buvein÷se ir rūšiųbuvein÷se nebūtų vykdomi buveinių būklę pažeidžiantys kirtimaiŽagar÷s miško BAST EB svarbos natūralios buvein÷s pagal naujausią metodiką pilnaikartografuotos tik 2011 m. VĮ Joniškio miškų ur÷dijos miškai tvarkomi, naudojami ir atkuriamipagal 2007-2016 vidin÷s miškotvarkos projektą. Šiame miškotvarkos projekte gali būtisuprojektuoti kirtimai išskirtose 9020* Plačialapių ir mišrių miškų bei 9080* Pelk÷tų lapuočiųmiškų bei saugomų rūšių buvein÷se, kurių vykdymas gali labai pabloginti buveinių būklę ar net jassunaikinti. Siekiant išvengti min÷tų buveinių pažeidimo ar net sunaikinimo, VĮ Joniškio miškųur÷dija kasmet turi derinti visus numatytus kirtimus Žagar÷s miško BAST su Žagar÷s regioninioparko direkcija iki bus parengtas ir patvirtintas naujas miškotvarkos projektas. Žagar÷s regioninioparko direkcija derindama kirtimus turi vadovautis Bendraisiais buveinių ir paukščių apsaugaisvarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais LR Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276(Žin., 2004, Nr. 41-1335). Pagal šių nuostatų 25.3 punktą: 9020* Plačialapių ir mišriųjų miškųbuvein÷se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti irpalaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšin÷s sud÷ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitariniuskirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk÷jų išplitimo gr÷sm÷. Taip pat negali būti kertami brandūsplačialapių rūšių medžiai, šalinama buvein÷se susidaranti negyva (stambesn÷ kaip 30 cmskersmens) mediena.Pagal 25.4. punktą: 9080* Pelk÷tų lapuočių miškų buvein÷se, negali būti vykdomi miškokirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikytibūdingos rūšin÷s sud÷ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kylamasinio ligų ir kenk÷jų išplitimo gr÷sm÷.Išskirtose 9080* Pelk÷tų lapuočių miškų ir 9020* Plačialapių ir mišriųjų miškų buvein÷sespecialieji ir atrankiniai kirtimai siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžius, būdingos rūšin÷ssud÷ties ir vertikaliosios struktūros medynus artimiausią dešimtmetį nereikalingi išskyrus 9020*Plačialapių ir mišriųjų miškų buvein÷se esančias plačialap÷s klumpait÷s augavietes, kuriųtvarkymas numatytas šiame gamtotvarkos plane.Priemon÷ vykdoma visose Žagar÷s miško BAST kartografuotose EB svarbos miškų buvein÷se- 515,9 ha plote (6 priedas, 7 lentel÷).3.2. Pateikti VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui ir VĮ Joniškio miškų ur÷dijaiaplinkosauginius siūlymus kito vykmečio (2017-2026 m.) miškotvarkos projektui d÷l EB svarbosbuveinių išsaugojimo.VĮ Joniškio miškų ur÷dijos vidin÷s miškotvarkos projektas galioja 2007-2016 metųlaikotarpiui. Rengiant kito vykmečio 2017-2026 metų miškotvarkos projektą, ūkin÷s priemon÷s turibūti projektuojamos taip, kad užtikrintų Žagar÷s miško BAST esančių, EB svarbos miško buveiniųstabilumą. Ūkin÷ veikla turi būti projektuojama laikantis Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugaisvarbių teritorijų nuostatų (patvirtinti LR Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276) ir/arkitų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių teis÷s aktų. Žagar÷s regioninio parko direkcijavadovaudamasi galiojančiais teis÷s aktais turi pateikti aplinkosauginius pasiūlymus rengiamam kitovykmečio miškotvarkos projektui, kad saugomose buvein÷se nebūtų projektuojami jų būklępažeidžiantys kirtimai. Teikdama miškotvarkos projekto derinimo išvadą, Žagar÷s regioninio parko

42direkcija turi sutikrinti ar suprojektuotos priemon÷s atitinka galiojančius teis÷s aktus ir saugomųmiškų buveinių palankią apsaugos būklę.Priemon÷ apima Žagar÷s miško BAST kartografuotas EB svarbos miškų buveines - 515,9 haplote (6 priedas, 7 lentel÷).3.3. Rengiant kito vykmečio miškotvarkos projektą (2017-2026 m.) suderinti miškų naudojimąsu EB svarbos miškų buveinių apsaugos poreikiais.Rengiamame 2017-2026 metų miškotvarkos projekte ūkin÷s priemon÷s turi būtiprojektuojamos atsižvelgiant į Žagar÷s regioninio parko direkcijos pateiktą siūlymą (3.2 priemon÷).Tod÷l miškų ur÷dija atkreipia į tai d÷mesį vykdydama jai numatytus veiksmus LR aplinkos ministro2006 m. rugs÷jo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintose Miškų tvarkymo schemų ir vidin÷smiškotvarkos projektų rengimo taisykl÷se (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2012, Nr. 107-5443).Priemon÷ apima Žagar÷s miško BAST kartografuotas EB svarbos miškų buveines - 515,9 haplote (6 priedas, 7 lentel÷).3.4. Panaikinti laukinių žv÷rių š÷rykląŽagar÷s miško BAST 74 kv. 6 skl. yra įrengta laukinių žv÷rių š÷rykla. Žv÷rys čia šeriaminereguliariai, tačiau d÷l didel÷s gyvūnų koncentracijos aplink š÷ryklą miškas smarkiai ištrypiamas ireutrofizuotas, su pašarais į draustinio teritoriją gali patekti svetimžemių rūšių augalai. Š÷ryklapatenka į EB svarbos 9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinę.Kanopinių žv÷rių š÷ryklų įrengimas botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiamasvadovaujantis LR Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimu Nr. 343 su v÷lesniais pakeitimaispatvirtintomis Specialiosiomis žem÷s ir miško naudojimo sąlygomis.Žagar÷s miško BAST patenka į VĮ Joniškio miškų ur÷dijos profesionalios medžiokl÷s plotą.Žagar÷s regioninio parko direkcija turi raštu kreiptis į VĮ Joniškio miškų ur÷diją d÷l esamos žv÷riųš÷ryklos panaikinimo. Naikinant š÷ryklą turi būti sustabdomas bet koks pašarų atvežimas beipašalinta visa esama įranga žv÷rims šerti. Eutrofizuoti plotai paliekami savaiminei natūralizacijai.Šiame Gamtotvarkos plane numatyti tvarkymo priemonių plotai pateikiami 17 lentel÷je.Tvarkymo plotai skirti plačialap÷s klumpait÷s populiacijos atkūrimui ir palaikymui užima 28,7 haplotą, tačiau konkrečios tvarkymo vietų apimtys bus aiškios tik įgyvendinus 1.2. priemonę.Tvarkomų kvartalinių linijų, skirtų stačiosios dirvuol÷s populiacijos atkūrimui ir palaikymuibendras ilgis yra 1230 m. Krūmų kirtimas šiose kvartalin÷se linijose apima 1 ha, žolin÷s augmenijosšienavimas 0,5 ha. EB svarbos miškų buveinių palankios apsaugos būkl÷s užtikrinimas numatomasper subalansuotą miško išteklių naudojimą, tod÷l tvarkymo plotai neišskirti.17 lentel÷. Tvarkymo plotai.Tvarkymo ploto Nr. Tvarkymo ploto užimamas plotas, haŽem÷s nuosavyb÷s forma irtikslin÷ paskirtis1 1,6 Valstybin÷s reikšm÷s miškai2 6,1 Valstybin÷s reikšm÷s miškai3 8,4 Valstybin÷s reikšm÷s miškai4 3,2 Valstybin÷s reikšm÷s miškai5 4,4 Valstybin÷s reikšm÷s miškai6 5,0 Valstybin÷s reikšm÷s miškaiIš viso: 28,7Tvarkymo ploto Nr. Tvarkomos kvartalin÷s linijos ilgis, m7 360 Valstybin÷s reikšm÷s miškai8 750 Valstybin÷s reikšm÷s miškai9 120 Valstybin÷s reikšm÷s miškaiIš viso: 1230

43Žemiau pateikiamos papildomos priemon÷s, kurias, esant galimybei, rekomenduojamaįgyvendinti už gamtotvarkos plano įgyvendinimą atsakingai institucijai (18 lentel÷).18 lentel÷. Rekomenduojamos papildomos priemon÷s.Priemon÷s pavadinimasŠernų skaičiaus reguliavimasRaudonųjų ąžuolų šalinimasŠermukšnialap÷s lanksvūn÷snaikinimasSosnovskio barščionaikinimasDirbtinių lizdų juodiesiemsgandrams išk÷limasPriemon÷s aprašymasPlačialap÷s klumpait÷s populiacijai netiesioginį neigiamąpoveikį daro ir ateityje gali daryti per gausi šernųpopuliacija, tod÷l reik÷tų reguliuoti jų skaičių.49 kv. 6skl. buvusioje sodybviet÷je rasta invazin÷ rūšisraudonasis ąžuolas (Quercus rubra). Visus raudonuosiusąžuolus būtina kuo greičiau iškirsti, kad būtų užkirstas keliastolesniam jų plitimui į gretimus ir netgi atokiau esančiusŽagar÷s miško BAST plotus.49 kv. 10 skl. sklype esančioje 0,2 ha ploto aikštel÷jeregistruota svetimžem÷ rūšis - šermukšnialap÷ lanksvūn÷(Sotbaria sorbifolia). Kadangi vien šių augalų išpjovimasneduotų norimo efekto rekomenduojama išpjovuslanksvūnes aikštelę užsodinti egl÷mis siekiant, kadlanksvūn÷s būtų labai stipriai užpav÷sintos ir taip nustelbtos.Sodinamos eglait÷s tur÷tų būti ne jaunesn÷s kaip 4 metų irjei eglait÷s būtų stelbiamos šermukšnialap÷s lanksvūn÷s turibūti išpjaunamos iki eglait÷s pasieks 1-1,5 m aukštį. Jei būtųpakeisti teis÷s aktai draudžiantys botaniniuosezoologiniuosedraustiniuose naudoti herbicidus,rekomenduojama šermukšnialapes lanksvūnes naikintichemin÷mis priemon÷mis.Prie Žagar÷s miško BAST art÷ja pavojinga invazin÷ rūšisSosnovskio barštis. Nedidel÷s šios rūšies augalų grupuot÷syra Juškaičių kaimo apylink÷se, 50–100 m atstumu nuoŽagar÷s miško BAST ribų. Rekomenduojama šiuos augalusnaikinti juos iškasant vegetacijos sezono pradžioje, darbuskartojant bent trejus metus iš eil÷sRekomenduojam iškleti du dirbtinius lizdus juodiesiemsgandrams. Dirbtinių lizdų vietas rekomenduojama parinktikartografuotuose EB svarbos 9120 Plačialapių ir mišriųmiškų buveinių medynuose. Konkrečių lizdinių medžiųparinkimui bei pačių lizdų įrengimui rekomenduojamakonsultuotis su tokią darbų patirtį turinčiais specialistaisGamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas, kuriame nurodomos už priemoniųįgyvendinimą atsakingos institucijos, numatyti darbų įkainiai, priemonių įgyvendinimo metai,reikalingos l÷šos bei galimi finansavimo šaltiniai, taip pat priemonių įgyvendinimo prioritetai,pateikiamas 19 lentel÷je, o tvarkymo priemonių lokalizavimo br÷žinys – 16 priede.Pagrindin÷ už priemonių įgyvendinimą atsakinga institucija yra Žagar÷s regioninio parkodirekcija (toliau – ŽRPD). Kitos atsakingos institucijos yra VĮ Joniškio miškų ur÷dija (toliau – VĮJMU) ir VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (toliau – VĮ VMI).

442.2. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas19 lentel÷. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas.Tvarkymo priemon÷sTvarkymoploto Nr.ir faktinistvarkytinasplotasAtsakingainstitucijaĮgyvendinimo metaiDarbųįkainiai I II III IV V VI VII VIII IX XNumatytosišlaidos, LtPrioritetas¹Galimifinansavimošaltiniai1 Uždavinys. Pagerinti ir išlaikyti palankias sąlygas plačialap÷s klumpait÷s (Cypripedium calceolus) populiacijai, užtikrinti jos apsaugą1.1. Pateikti siūlymą- ŽRPD - X - I -Aplinkos ministerijai irValstybinei saugomųteritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijosįtraukti plačialapę klumpaitęį Žagar÷s miško BASTsaugomų gamtos vertybiųsąrašą2. Organizuoti specialistokonsultacijas d÷l tvarkymovietų ir konkrečių kertamųjaunų krūmų ardo medelių irkrūmų ar jų dalių parinkimoir paženklinimo (prieškiekvieną kirtimą),atsižvelgiant į plačialap÷sklumpait÷s ekologiniusporeikiuTvarkymoplotai1-6;28,7 haŽRPD 150 Lt uždarbodieną(15vnt.)2250Lt2250Lt2250Lt2250Lt9000 I Valstyb÷sBiudžetol÷šosAARPl÷šos1.3. Retinti specialistopaženklintus krūmus irkrūmų ardo jaunus medelius1.2 priemon÷s įgyvendinimometu nustatytose vietose irjuos pašalinti iš plačialap÷sklumpait÷s buvein÷sTvarkymoplotai 1-6**ŽRPD;VĮ JMU2000 Ltuž 1 haX ** I ESStruktūriniai fondaiAARPl÷šos

451.4. Periodiškai retintiatželiančius ar sutank÷jusiuskrūmus iki 40% projekciniojų padengimo ir juospašalinti iš plačialap÷sklumpait÷s buvein÷s (kas 3metai)Tvarkymoplotai 1-6**ŽRPD;VĮ JMU2000 Ltuž 1 haX X X ** II ESStruktūriniai fondaiAARPl÷šos2 Uždavinys Pagerinti ir išlaikyti palankias buvein÷s sąlygas stačiosios dirvuol÷s (Agrimonia pilosa) populiacijai, užtikrinti jos apsaugą2.1. Pateikti siūlymąAplinkos ministerijai irValstybinei saugomųteritorijų tarnybai prieAplinkos ministerijosįtraukti stačiąją dirvuolę įŽagar÷s miško BASTsaugomų gamtos vertybiųsąrašą- ŽRPD - X - I -2.2. Kirsti krūmuskvartalin÷s proskynos ploteir pakraščiuose 2 m atstumunuo jos krašto, išgabentiiškirstą biomasę iš buvein÷s2.3. Šienauti kvartalin÷sproskynos plotą, nupjautąžolę sugr÷bti ir išgabenti išbuvein÷s.2.4. Esant poreikiui kirstiatželiančius krūmuskvartalin÷s proskynos ploteir pakraščiuose iki 2 m nuojos krašto, išgabenti iškirtąbiomasę iš buvein÷sTvarkymoplotai 7-9;1 haTvarkymoplotai 7-9;0,5 haTvarkymoplotai 7-9;1 haŽRPDVĮ JMUŽRPD;ŽRPDVĮ JMU2000 Ltuž 1 ha1500 Ltuž 1 ha2000 Ltuž 1 ha2000Lt750Lt2000Lt750Lt2000Lt750Lt2000Lt750Lt2000 I ESStruktūriniai fondaiAARPl÷šos3000 I ESStruktūriniai fondaiAARPl÷šos6000 II ESStruktūriniai fondaiAARPl÷šos3 Uždavinys Užtikrinti tvarų, suderintą su 9080* Pelk÷tų lapuočių miškų bei 9020* Plačialapių ir mišrių miškų buveinių palankios apsaugos būkl÷s reikalavimais miško ištekliųnaudojimą

463.1. Derinti miškonaudojimo kirtimų planus suŽagar÷s regioninio parkodirekcija iki naujomiškotvarkos projektoparengimo, kadkartografuotose EB svarbosmiškų buvein÷se ir rūšiųbuvein÷se nebūtų vykdomibuveinių būklępažeidžiantys kirtimaiparengimo3.2. Pateikti VĮ Valstybiniuimiškotvarkos institutui ir VĮJoniškio miškų ur÷dijaiaplinkosauginiusreikalavimus kito vykmečio(2017-2026 m.)miškotvarkos projektui d÷lEB svarbos buveiniųišsaugojimo3.3. Rengiant kito vykmečiomiškotvarkos projektą(2017-2026 m.), suderintimiškų naudojimą su EBsvarbos miškų buveiniųapsaugos poreikiais3.4. Panaikinti laukiniųžv÷rių š÷rykląKartografuotosEBsvarbosbuvein÷s;515,9 haKartografuotosEBsvarbosbuvein÷s515,9 haKartografuotosEBsvarbosbuvein÷s515,9 haŽRPDVĮ JMU- X X X X X X*** X*** X*** I -ŽRPD X X X*** X*** I -VĮ JMUVĮ VMI- ŽRPDVĮ JMUL÷šospagalįprastątvarkąX X X*** X*** Valstyb÷sBiudžetol÷šos- X II -Iš viso: 20000**¹Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios; X – numatomi priemon÷s įgyvendinimo metai; * - Prioritetin÷s Europos Bendrijos buvein÷s ** - Faktinistvarkytinas plotas ir l÷šos paaišk÷s įgyvendinus 1.2. priemonę; ***Priemon÷ vykdoma, jei miškotvarkos projektas bus rengiamas v÷liau nei numatyta

472.3. Gamtotvarkos planą įgyvendinančios institucijos ir jų funkcijosRemiantis Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2006 m. birželio 16 d.įsakymu Nr. 103V d÷l nacionalinių saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ tinklo teritorijųpriskyrimo Žagar÷s miško BAST priskirta Žagar÷s regioninio parko direkcijai, kuriai ir turiatitekti didžioji gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo organizavimo ir visų priemonių patiesįgyvendinimo dalis. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiaikoordinuos Gamtotvarkos plane numatytas veiklas. Paskirtasis asmuo turi imtis visoorganizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su aplinkinių teritorijųgyventojais, įvairiomis institucijomis (VĮ Joniškio miškų ur÷dijos, Joniškio rajonosavivaldyb÷s administracijomis, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentu, Joniškiorajono aplinkos apsaugos agentūra ir kt.), ieškoti l÷šų numatytoms veikloms atlikti, skelbtikonkursus plane numatytiems gamtotvarkos darbams atlikti bei vykdyti šių darbų kontrolę.Žagar÷s regioninio parko direkcija organizuoja šio Gamtotvarkos plano priemoniųįgyvendinimo plano (toliau – Priemonių planas) visų priemonių įgyvendinimą.Su Žagar÷s regioninio parko direkcija aptartas šio parko specialistų vaidmuoorganizuojant ir vykdant gamtotvarkos plane numatytas priemones. VĮ Joniškio miškų ur÷dijataip pat informuota apie gamtotvarkos priemones, kurių vykdyme ji gali dalyvauti. Joniškiorajono savivaldyb÷s administracija, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas beiJoniškio rajono aplinkos apsaugos agentūra taip pat buvo informuotos, aptariant būsimą jųvaidmenį.VĮ Joniškio miškų ur÷dija atsakinga už valstybinių miškų, augančių Žagar÷s miškoBAST naudojimą, atkūrimą ir tvarkymą, tod÷l Žagar÷s regioninio parko direkcijai vykdantGamtotvarkos plane numatytas 1.3., 1.4., 2.2., 2.4., 3.1. ir 3.2. priemones, miškų ur÷dija galikompetetingai prisid÷ti prie jų įgyvendinimo. VĮ Joniškio miškų ur÷dija atsakinga už 3.3priemon÷s, susijusios su aukščiau išvardytų priemonių įtraukimu į naujo vykmečiomiškotvarkos projektą, įgyvendinimą.2.4. Planui įgyvendinti reikalingų išteklių analiz÷.Gamtotvarkos plano įgyvendinimui reikalingos l÷šos buvo apskaičiuojamosvadovaujantis Žem÷s ūkio ministerijos paruošta kraštovaizdžio tvarkymo programa, apklausųbūdu, taip pat kai kurių darbų kaštai buvo įvertinti vadovaujantis analogų metodu.Preliminariai paskaičiuota, kad gamtotvarkos priemonių įgyvendinimui dešimčiai metų,neįskaičiuojant 1.3 ir 1.4 priemon÷ms įgyvendinti reikalingų l÷šų, yra 20000 Lt. L÷šos 1.3. ir1.4. priemonių įgyvendinimui bus galima apskaičiuoti tik įgyvendinus 1.2. priemonę. L÷šosvisoms šioms veikloms numatytos iš ES Struktūrinių fondų, AARP ir Valstyb÷s biudžeto l÷šų(2.2. skyrius, 19 lentel÷).Plačialapių klumpaičių buveinių atkūrimui ir palaikymui, specialisto konsultacijai,kvartalinių linijų valymui valstyb÷s nustatyta tvarka bus skelbiami konkursai ir pasirenkamidarbų vykdytojai arba rangovai, turintys reikiamą įrangą bei analogiškų darbų atlikimopatirtį. Tod÷l Gamtotvarkos planą įgyvendinančiai institucijai Žagar÷s regioninio parkodirekcijai įsigyti specialią įrangą n÷ra tikslinga. Direkcija privalo koordinuoti visųGamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimą ir vykdyti 2.5. skyriuje nurodytų gamtosvertybių monitoringą, tam paskirdama atsakingą asmenį. Turimi žmogiškieji resursaidirekcijoje yra pakankami numatytoms Gamtotvarkos plano priemon÷ms įgyvendinti.2.5. Gamtotvarkos plano tikslinimas ir steb÷senaGamtotvarkos planas turi būti periodiškai tikslinamas, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokiųnumatytų priemonių yra įgyvendinta (neįgyvendinta), į realų gamtotvarkos plano priemonių

48poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus beiefektyvumą.Gamtotvarkos plano įyvendinimo ir Gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimuinaudojami šie kriterijai:a) ES Bendrijos svarbos augalų rūšių: plačialap÷s klumpait÷s ir stačiosios dirvuol÷spopuliacijų būkl÷s pokyčiai vykdant tuo metu galiojančią VAMP. Atliekantpapildomą Gamtotvarkos plano efektyvumo vertinimą miško buvein÷ms vertinamišie parametrai:Stebimi parametrai ir matavimo vienetaiPlačialap÷s klumpait÷s vegetatyvinių irgeneratyvinių ūglių skaičius visose 24radaviet÷seStačiųjų dirvuolių vegetatyvinių irgeneratyvinių ūglių skaičius visose 9radaviet÷seb) ES Bendrijos svarbos tikslinių buveinių – 9020* Plačialapių ir mišrūs miškai9080* Pelk÷ti lapuočių miškai būkl÷s pokyčiai - informacija renkama apie visasGamtotvarkos plano teritorijoje išskirtas Europos Bendrijos svarbos buveines,vykdant tuo metu galiojančią VAMP, kai bus patvirtintos buveinių steb÷senosmetodikos. Vykdant papildomą Gamtotvarkos plano efektyvumo vertinimą miškobuvein÷ms vertinami šie parametrai:Stebimi parametrai ir Steb÷jimų dažnumasPastabosmatavimo vienetaiBuveinių plotas (ha),kuriame vykdytisanitariniai irpagrindinio naudojimokirtimaiNegyvos medienoskiekis (m 3 /ha)Steb÷jimų dažnumasKasmet plačialapių klumpaičių žyd÷jimo metu(geguž÷s pabaiga - birželio pradžia)Kasmet stačiųjų dirvuolių žyd÷jimo metu(birželio – liepos m÷n.)Informacija surenkamaįgyvendinant 3.1 priemonę irapibendrinama atliekantGamtotvarkos plano peržiūrasVertinimas atliekamas prieškiekvieną Gamtotvarkos planoperžiūrą. 9020* Plačialapių irmišrių miškų 9080* Pelk÷tųlapuočių miškų buvein÷severtinimas atliekamas nemažesniame 50 % buveinių ploteAtskirai pateikiamainformacija apie buveiniųplotą, kuriame vykdytileidžiami sanitariniai kirtimai(kai yra masinio ligų arkenk÷jų išplitimo gr÷sm÷).Buveinių būkl÷ įvertinamakaip gera jei visame buveiniųužimame plote per vertinamąlaikotarpį nebuvo vykdytibuveinių būklę pažeidžiantyskirtimai (įskaitant irleidžiamus sanitariniuskirtimus esant masinio ligų arkenk÷jų išplitimo gr÷smei)Atliekant vertinimąapskaitomi storesni nei 20 cmskersmens negyvi medžiai.Vertinimui atrenkamibuveinių plotai taksaciniųmiško sklypų ribomis.Vertinimas atliekamas tuosepačiuose sklypuose prieškiekvieną Gamtotvarkosplano peržiūrą

49c) Tvarkymo efektyvumas teritorijoje bus vertinimas gamtotvarkos plano peržiūrosmetu. Peržiūrų datos bus siejamos su gamtinių vertybių monitoringo atlikimodatomis, taip pagrindžiant GP peržiūrų rezultatus;Už teritorijoje atliekamą saugomų rūšių ir buveinių monitoringą atsakinga Žagar÷sregioninio parko direkcija. Monitoringas vykdomas vadovaujantis tuo metu galiojančiaVAMP ir joje nurodytu periodiškumu. Monitoringuojamos visos teritorijoje esančios EuroposBendrijos svarbos tikslin÷s buvein÷s ir rūšys.Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 5 metus, pirmą kartą peržiūrint 2017metais. Iki kiekvienos peržiūros (geriausia prieš pat GP peržiūrą, arba dar prieš metus) turibūti atliekamas ir monitoringas, nes kitaip bus sud÷tinga įvertinti GP įgyvendinimą. UžGamtotvarkos plano peržiūrą ir ataskaitos parengimą ir pateikimą Valstybinei saugomųteritorijų tarnybai atsakinga Žagar÷s regioninio parko direkcija. Atliekant Gamtotvarkosplano peržiūrą, įvertinama:a) gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinti,nurodomos priežastys;b) iškeltų uždavinių atitikimas esamai situacijai;c) gamtotvarkos plano priemonių finansavimas;d) pasiekti rezultatai (įgyvendinimo rodikliai, pagal pateiktus GP 2.1. skyriuje);e) būtinyb÷ pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas;f) Europos Bendrijos svarbos rūšių populiacijų gausos pokyčiai, bei veisimosibuveinių ar augaviečių būkl÷;g) Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis saugomoms gamtos vertyb÷ms,vadovaujantis jų būkl÷s vertinimo ir Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimorezultatais;h) Europos Bendrijos svarbos buveinių būkl÷.Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir tikslinamas anksčiau, jei nustatoma, kadmaž÷ja saugomų rūšių populiacijos, blog÷ja saugomų buveinių būkl÷, atsiranda naujų,nenumatytų aplinkybių, esminiai įtakojančių gamtotvarkos plano įgyvendinimą ir/ar tikslinesgamtos vertybes, surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę.

50NAUDOTA LITERATŪRA IR DUOMENŲ BAZöSAndersson L., Kriukelis R., Skuja S. 2005. Kertinių miško buveinių inventorizacijaLietuvoje. Vilnius. P. 121-129.Anykščių, Asvejos, Sartų, Ventos ir Žagar÷s regioninių parkų hidrologinių vertybiųstudija (2006), Ataskaita, vykd. dr. J. Taminskas, Vilnius.Basalykas A. (1965). Lietuvos TSR fizin÷ geografija, II tomas. Vilnius.Baškyt÷ R., Bezaras V., Kavaliauskas P., Klimavičius A., Raščius G. (reng÷jai). 2006.Lietuvos saugomos teritorijos. Lutut÷. Kaunas. 325 p.Bukantis A. (1994). Lietuvos klimatas. Vilnius.Lietuvos Raudonoji knyga. 2007. Rašomavičius V. (vyr. redaktorius). Lietuvosrespublikos aplinkos ministerija. Lutut÷. Kaunas. 799 p.Lietuvos Respublikos 1:10 000 mastelio georeferencinio pagrindo duomenų baz÷GDB10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010.Lietuvos Respublikos miškų valstyb÷s kadastro skaitmeniniai duomenys ©Lietuvosrespublikos aplinkos ministerija, Valstybin÷ miškų tarnyba, 2010.Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstyb÷s kadastro skaitmeniniai duomenys ©Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010.Lietuvos Respublikos teritorijos 1:10 000 mastelio dirvožemių duomenų baz÷Dirv_DB10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2010Lietuvos Respublikos teritorijos skaitmeninis rastrinis ortofotografinis 1:10 000mastelio žem÷lapis ORT10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Aplinkos ministerijos, 2005Mierauskas P. Gamtotvarka, 2009, Vilnius. 260 p.Rašomavičius V. (redaktorius ir sudarytojas). 2001. Europin÷s svarbos buvein÷sLietuvoje. Vilnius. 138 p.Raudonikis L. 2004. Europos Sąjungos reikšm÷s Paukščiams svarbios teritorijosLietuvoje. Lutut÷. Kaunas. 468 p.Raudonikis L. (sudarytojas). 2006. Europos Sąjungos Buveinių direktyvos Saugomosrūšys. Vadovas. Lutut÷. Kaunas. 101 p.Žagar÷s regioninio parko tvarkymo plano duomenų baz÷s skaitmeniniai duomenys ©Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VšĮ Gamtos paveldofondas, 2009.VĮ Joniškio miškų ur÷dijos Gamtosauginių priemonių planas. Aiškinamasis raštas.2007. Valstybinis miškotvarkos institutas. Kaunas.

51PRIEDAI1 priedas. Žagar÷s miško kvartero geologinis žem÷lapis

522 priedas. Žagar÷s miško geomorfologinis žem÷lapis.

3 priedas. Dirvožemiai53

544 priedas. Dirvožemių mechanin÷ sud÷tis

555 priedas. Saugomų augalijos rūšių radaviet÷s (duomenys saugomi VSTT prieAM)

566 priedas. Europos Bendrijos svarbos buvein÷s

577 priedas. Kertin÷s miško buvein÷s

8 priedas. Saugomos gyvūnų rūšys (duomenys saugomi VSTT prie AM)58

599 priedas. 1897 m topografin÷ nuotrauka (M 1: 25 000).

6010 priedas. 1949 m. topografin÷ nuotrauka (M 1: 25 000)

6111 priedas. 1980 m. topografin÷ nuotrauka (M 1: 25 000)

12 priedas. Žem÷valda62

6313 priedas. Žagar÷s regioninio parko tvarkymo plano br÷žinio (2009 m.) iškarpa

14 priedas. Miško augaviet÷s.64

15 priedas. Medynai.65

6616 priedas. Žagar÷s miško BAST tvarkymo br÷žinys