Apš÷s biosferos poligono gamtotvarkos planas - Gamtotvarkos planai

vandeniui. Teritorijoje dažniausi pavasariniai potvyniai. Rečiau, tačiau kartais, pasitaiko potvyniųir kt. metų laikais (pvz. didelis potvynis buvo 2007 m. vasaros sezono metu). Didžioji dalis ABPteritorijos yra numelioruota.1.4 Kraštovaizdžio aprašymas.Teritorija apima keturis Apš÷s up÷s sl÷nio ruožus, nusidriekusius išilgai Lietuvos – LatvijosRespublikų sienos. Tai l÷tai tekančios up÷s kairysis sl÷nis su pievomis ir ganyklomis, ariamaislaukais, miškais ir krūmynais, up÷s senvag÷mis, kurių didžiojoje dalyje vykdoma intensyvi žem÷sir miškų ūkio veikla. ABP vyrauja žem÷s ūkio naudmenos (apie 93 %), miškingos teritorijosužima apie (6 %), yra viena gyvenama sodyba. ABP teritorijoje įrengti atviri melioracijoskanalai. Ypatingų, kraštovaizdį darkančių objektų ABP n÷ra.1.5 Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s.1.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷s.ABP vyrauja kultūrin÷s ir pusiau natūralios kilm÷s pievų ir ganyklų žolynai. Miškų ir krūmųbuvein÷s ABP užima apie 7 % teritorijos. Spygliuočių miškai užima 4,6 %, mišrūs miškai 1,2 %,lapuočių miškai 1,1 %, pereinamos miško stadijos ir krūmynai 0,2 % teritorijos (Corine, 2000).ABP rasta viena baltijin÷s gegūn÷s (Dactylorhiza longifolia) (įrašytos į LRK 5 (Rs) kategorija)radaviet÷. Keli (iki 10 vnt.) žydintys augalai rasti šlapioje pievoje (Z. Gudzinskas, 2007).1.5.2 Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s.ABP gyvūnija labai menkai tyrin÷ta. Nežinoma jokių oficialių duomenų apie ABP teritorijojeregistruotus bestuburius, žuvis, varliagyvius, roplius ar žinduolius.Daugiausiai informacijos yra surinkta apie griežl÷s paplitimą ir gausimą ABP teritorijoje. 2005 ir2007 m. atliktų griežlių apskaitų metu ABP teritorijoje buvo registruojama vidutiniškai po 33(2005 m.) ir po 1 (2007 m.) griežiančius griežlių patinus. Min÷tas griežlių apskaitas atliko SRPD.Griežl÷ yra įrašyta į LRK sąrašą (5 (Rs) kategorija) ir į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybosdirektyvos Nr. 79/409/EEB d÷l laukinių paukščių apsaugos I priedo sąrašą.Griežl÷s biologijos ir apsaugos poreikių aprašymas.Griežl÷ yra prisitaikiusi per÷ti atvirame agrariniame kraštovaizdyje, ypač kur vyrauja derlingosdirvos. Tod÷l tankiausios, o kartu ir gausiausios perinčios populiacijos sutinkamos Nemunodeltos regione, upių sl÷nių užliejamose pievose, Žemaitijos tarpukalv÷se, Vidurio Lietuvosdr÷gnose pievose. Vengia sausesnių atviro kraštovaizdžio buveinių, ypač statesnių kalvų ar sl÷niųšlaitų, o taip pat didesnių ariamos žem÷s ar intensyviai naudojamų ganyklų plotų, sumed÷jusiaaugalija apaugančių vietų. Praktiškai nesutinkama miško kirtaviet÷se, aukštapelk÷se arvandeningose kito tipo pelk÷se. D÷l šių priežasčių, žymiai retesn÷ Dzūkijos sm÷lynuose,miškingoje rytin÷je Lietuvoje, intensyvią žemdirbystę pl÷tojančiose Vidurio Lietuvoje beiSuvalkijoje.Svarbiausia griežlių veisimosi buvein÷ yra šienaujamos, o natūralioje gamtin÷je aplinkoje –aliuvin÷s pievos. Per÷jimui pasirenka dr÷gnas natūralias ar kultūrines aukštų žolių bendrijas,tačiau ši rūšis taip pat peri neintensyviai naudojamose ganyklose, aukštomis žol÷mis apaugusiojedirvonuojančioje žem÷je, aukštesn÷se maišytose varpinių ir ankštinių žolių (motiejukų,šunažol÷s, pievin÷s migl÷s, pievinio eraičino, raudonojo dobilo ir pan.) kultūrose. Retaisutinkama viksvin÷se pelk÷se, soduose, javų ir šakniavaisių laukuose. Pirmenybę akivaizdžiaiteikia dr÷gnoms šienaujamoms, tiek natūralioms, tiek kultūrin÷ms pievoms. Praktiškainesutinkamos nors ir atvirose, bet su per daug tankia žoline augalija pievose, kurios formuojasi4