Apš÷s biosferos poligono gamtotvarkos planas - Gamtotvarkos planai

PROJEKTASApš÷s biosferos poligonogamtotvarkos planas(pagrindžiamoji informacija)Klaip÷dos apskritis, Skuodo rajonasGamtotvarkos plano galiojimo laikotarpis 2009-2018 m.Gamtotvarkos plano reng÷jasTomas TukačiauskasGamtotvarkos plano parengimo metai 20081

1. Teritorijos būkl÷1.1 Teritorijos pad÷tis ir ribos.Teritorijos centrinio taško koordinat÷s yra 351053-6245660 (LKS-94). Planuojama teritorijapriklauso Klaip÷dos apskričiai, Skuodo rajonui, Skuodo, Aleksandrijos ir Ylakių seniūnijoms.ABP teritoriją sudaro keturios, viena nuo kitos atskiros teritorijos. Artimiausias miestas –Skuodas, nuo teritorijos į PV nutolęs per 10 km. Artimiausios gyvenviet÷s ir kaimai: Narvydžiai,D. Rūšūpiai, Aleksandrija, G÷salai, Vižančiai, Ylakiai. Visi keturi ABP plotai ribojasi su LatvijosRespublikos valstybine siena. ABP yra įsteigtas LR aplinkos ministro 2004 m. gruodžio m÷n. 22d. įsakymu Nr. D1-661 (Žin., 2005, Nr. 4-72).1 br÷žinys. Teritorijos pad÷tis šalies ir apskrities mastu.1.2 Teritorijos teisinis statusas ir svarba.Planuojamos teritorijos apsaugos statusas – biosferos poligonas, vandens telkinių apsaugos juostair zona.ABP veiklos apribojimus nustato šie teis÷s aktai:Įstatymai:• Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 39-1093; 2000, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49; 2003,Nr. 61-2763; 2004, Nr. 36-1179; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558),• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001,Nr. 108-3902),• Lietuvos Respublikos laukin÷s augalijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1944; 2003, Nr.61-2769; 2004, Nr. 32-1012),• Lietuvos Respublikos laukin÷s gyvūnijos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001,Nr. 110-3988),• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 1996,Nr.110–2507;1997, Nr.96-2426; 1998, Nr.56- 1542; 1999, Nr.110-3203; 2000, Nr.111-3566).• Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas (Žin.,1997, Nr. 108-2727; 2001, Nr. 110-3987).2

LR Vyriausyb÷s nutarimai:• Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 1992 m. geguž÷s 12 d. nutarimas Nr. 343 „D÷lspecialiųjų žem÷s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1992,Nr.26-774; 1993, Nr. 71-1334; 1996, Nr. 2-43; 1996, Nr. 43-1057; 1996, Nr. 93-2193;1997, Nr. 38-940; 1998, Nr. 30-789; 1999, Nr. 104-2995; 2002, Nr. 70-2887; 2003, Nr.11-407; 2003, Nr. 42-1939; 2003, Nr. 105-4709; 2004, Nr. 21-642; 2005, Nr. 35-1140;2007, Nr. 105-4294).• Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 „D÷l bendrųjųbuveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).AM įsakymai:• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. D1-661„D÷l Apš÷s, Baltosios vok÷s, Birv÷tos, Svylos, ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo,jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 4-72; 2005, Nr. 22-706).ABP yra įsteigtas saugoti globaliai nykstančią paukščių rūšį – griežlę (Crex crex). Taip pat ABPteritorijoje yra registruota saugomos augalų rūšies baltijin÷s gegūn÷s (Dactylorhiza longifolia)(įrašytos į LRK 5 (Rs) kategorija) radaviet÷. Visos ABP oficialiai saugomos ir/ar registruotosgamtin÷s vertyb÷s reikalauja aktyvių gamtosaugos priemonių.1.3 Teritorijos fizin÷s-geografin÷s sąlygos.1.3.1 Klimatin÷s ypatyb÷s, turinčios tiesioginį poveikį gamtotvarkos plano objektams.Vidutinis kritulių kiekis šiltuoju metu – 500-525 mm, šaltuoju metu – 300-325 mm. Mažiausiasdirvožemio įšalimo gylis 3 cm, didžiausias - 80 cm. Aktyviųjų temperatūrų (Σt>10° C) sumos ore1900-2100, dirvožemyje 2300-2400. Absoliučių temperatūrų minimumų vidurkis -22 – -24° C.Laikotarpių trukm÷, kai vidutin÷ paros oro temperatūra aukštesn÷ už 0° C – 238-246 dienos,aukštesn÷ už 10° C – 135-142 dienos, virš 15° C - 60-72 dienų, laikotarpio be šalnų trukm÷ 140-150 dienų.1.3.2 Geologin÷s ypatyb÷s, geomorfologin÷s ypatyb÷s, turinčios įtakos gamtotvarkos planoobjektams.Informacija apie geologines ir geomorfologines ABP ypatybes nepateikiama, nes šios ypatyb÷sneturi ženklios įtakos gamtotvarkos plano objektams.1.3.3 Dirvožemių ypatyb÷s.ABP vyrauja derlingi ir vidutiniškai derlingi mineralin÷s kilm÷s dirvožemiai. Didžiojoje dalyjeABP teritorijos vyrauja natūralaus dr÷kinimo dirvožemiai, didžioji dalis ABP teritorijos yranumelioruota.1.3.4 Hidrografin÷s, hidrologin÷s ypatyb÷s.ABP teritorija priklauso Ventos up÷s baseino rajonui, Bartuvos up÷s baseinui. Šalia šiaurin÷sABP ribos teka nemelioruota Apš÷s up÷. Taip pat, šalia rytinio ABP ploto, šliejasi pusiaunatūralus Kalčių ežeras su dirbtinai pakeltu vandens lygiu. Šalia Apš÷s up÷s esančios ABPteritorijos (žemutin÷s sl÷nio dalys, senvag÷s) kartais būna apsemiamos išsiliejus Apš÷s up÷s3

vandeniui. Teritorijoje dažniausi pavasariniai potvyniai. Rečiau, tačiau kartais, pasitaiko potvyniųir kt. metų laikais (pvz. didelis potvynis buvo 2007 m. vasaros sezono metu). Didžioji dalis ABPteritorijos yra numelioruota.1.4 Kraštovaizdžio aprašymas.Teritorija apima keturis Apš÷s up÷s sl÷nio ruožus, nusidriekusius išilgai Lietuvos – LatvijosRespublikų sienos. Tai l÷tai tekančios up÷s kairysis sl÷nis su pievomis ir ganyklomis, ariamaislaukais, miškais ir krūmynais, up÷s senvag÷mis, kurių didžiojoje dalyje vykdoma intensyvi žem÷sir miškų ūkio veikla. ABP vyrauja žem÷s ūkio naudmenos (apie 93 %), miškingos teritorijosužima apie (6 %), yra viena gyvenama sodyba. ABP teritorijoje įrengti atviri melioracijoskanalai. Ypatingų, kraštovaizdį darkančių objektų ABP n÷ra.1.5 Teritorijos biologin÷s ypatyb÷s.1.5.1 Laukin÷s augalijos ypatyb÷s.ABP vyrauja kultūrin÷s ir pusiau natūralios kilm÷s pievų ir ganyklų žolynai. Miškų ir krūmųbuvein÷s ABP užima apie 7 % teritorijos. Spygliuočių miškai užima 4,6 %, mišrūs miškai 1,2 %,lapuočių miškai 1,1 %, pereinamos miško stadijos ir krūmynai 0,2 % teritorijos (Corine, 2000).ABP rasta viena baltijin÷s gegūn÷s (Dactylorhiza longifolia) (įrašytos į LRK 5 (Rs) kategorija)radaviet÷. Keli (iki 10 vnt.) žydintys augalai rasti šlapioje pievoje (Z. Gudzinskas, 2007).1.5.2 Laukin÷s gyvūnijos ypatyb÷s.ABP gyvūnija labai menkai tyrin÷ta. Nežinoma jokių oficialių duomenų apie ABP teritorijojeregistruotus bestuburius, žuvis, varliagyvius, roplius ar žinduolius.Daugiausiai informacijos yra surinkta apie griežl÷s paplitimą ir gausimą ABP teritorijoje. 2005 ir2007 m. atliktų griežlių apskaitų metu ABP teritorijoje buvo registruojama vidutiniškai po 33(2005 m.) ir po 1 (2007 m.) griežiančius griežlių patinus. Min÷tas griežlių apskaitas atliko SRPD.Griežl÷ yra įrašyta į LRK sąrašą (5 (Rs) kategorija) ir į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybosdirektyvos Nr. 79/409/EEB d÷l laukinių paukščių apsaugos I priedo sąrašą.Griežl÷s biologijos ir apsaugos poreikių aprašymas.Griežl÷ yra prisitaikiusi per÷ti atvirame agrariniame kraštovaizdyje, ypač kur vyrauja derlingosdirvos. Tod÷l tankiausios, o kartu ir gausiausios perinčios populiacijos sutinkamos Nemunodeltos regione, upių sl÷nių užliejamose pievose, Žemaitijos tarpukalv÷se, Vidurio Lietuvosdr÷gnose pievose. Vengia sausesnių atviro kraštovaizdžio buveinių, ypač statesnių kalvų ar sl÷niųšlaitų, o taip pat didesnių ariamos žem÷s ar intensyviai naudojamų ganyklų plotų, sumed÷jusiaaugalija apaugančių vietų. Praktiškai nesutinkama miško kirtaviet÷se, aukštapelk÷se arvandeningose kito tipo pelk÷se. D÷l šių priežasčių, žymiai retesn÷ Dzūkijos sm÷lynuose,miškingoje rytin÷je Lietuvoje, intensyvią žemdirbystę pl÷tojančiose Vidurio Lietuvoje beiSuvalkijoje.Svarbiausia griežlių veisimosi buvein÷ yra šienaujamos, o natūralioje gamtin÷je aplinkoje –aliuvin÷s pievos. Per÷jimui pasirenka dr÷gnas natūralias ar kultūrines aukštų žolių bendrijas,tačiau ši rūšis taip pat peri neintensyviai naudojamose ganyklose, aukštomis žol÷mis apaugusiojedirvonuojančioje žem÷je, aukštesn÷se maišytose varpinių ir ankštinių žolių (motiejukų,šunažol÷s, pievin÷s migl÷s, pievinio eraičino, raudonojo dobilo ir pan.) kultūrose. Retaisutinkama viksvin÷se pelk÷se, soduose, javų ir šakniavaisių laukuose. Pirmenybę akivaizdžiaiteikia dr÷gnoms šienaujamoms, tiek natūralioms, tiek kultūrin÷ms pievoms. Praktiškainesutinkamos nors ir atvirose, bet su per daug tankia žoline augalija pievose, kurios formuojasi4

nutraukus jų naudojimą. Taigi, nutraukus ūkinę veiklą kultūrin÷se ganyklose, čia formuojasipalankesn÷s sąlygos griežlei, o nutraukus ūkinę veiklą (ganymą, šienavimą) natūraliose pievose,pastarosios praranda savo vertę.Griežl÷s teikia pirmenybę lengvoms, humusingoms dirvoms, kur lengviau maitintis dirvojegyvenančiais bestuburiais. Nors per paskutinius 10-15 metų, žlugus kolūkinei santvarkai,nemažai pievų tapo nebenaudojamos ir buvo prarastos d÷l užaugimo sumed÷jusia augalija beižolių sutank÷jimo, o kita nemaža dalis paversta urbanistin÷mis teritorijomis – užstatyta,panaudota keliams ir pan., ar apsodinta mišku, šį praradimą kompensavo dideli apleistų ganyklųplotai ar sumaž÷jęs ganymo intensyvumas. Be to, sumaž÷jo mechanizuoto šienavimo apimtys, oir terminai tapo v÷lesni, lyginant su kolūkių laikais. Visa tai, kartu su chemikalų naudojimo irpievų tręšimo ypač žymiu sumaž÷jimu šalyje, matomai, sąlygojo griežl÷s perinčios populiacijosaugimą pastaruosius du dešimtmečius.Monogamai, veisimosi metu formuoja pastovias poras. Tačiau, manoma, kad galimi poligamijosatvejai, kadangi kartais užimtoje teritorijoje stebima daugiau nei 2 suaugę paukščiai, bei žinomiatvejai, kai dvi patel÷s d÷jo kiaušinius į ta patį lizdą. Peri ant žem÷s arčiau pievos vidurio, tačiaukur yra didesnis jų tankumas, įsikuria ir pačiose pamišk÷se ar paupiuose. Tačiau lizdas(ai)dažniausiai būna arčiau lizdin÷s teritorijos vidurio. Aukšta žolin÷ augmenija sudaro patikimąpriedangą nuo pl÷šrūnų maitinantis ir auginant palikuonis. Pirmoje d÷tyje būna iki 12, opakartotinose d÷tyse 10 ar mažiau kiaušinių. Lizdas – žol÷mis išklota duobut÷. Kiaušiniuspradeda d÷ti jau geguž÷s pradžioje, nors pikas Lietuvos sąlygomis, matomai, geguž÷s antrojepus÷je ar net pabaigoje. Tikslesnių datų nurodyti neįmanoma, nes nei mūsų, nei kaimynin÷sešalyse nebuvo atliekami šios rūšies veisimosi biologijos tyrimai. Peri 16–18 dienų, o jaunikliųritimosi pikas tur÷tų būti maždaug birželio viduryje. Patel÷s, rečiau abu poros nariai, pilnairūpinasi jaunikliais pirmąsias 4–5, o neretai ir iki 12 dienų. V÷liau jie maitinasi savarankiškai.Pradeda skraidyti 34–38 dienų, panašiai tuo pat metu tampa savarankiški. Tolimasis migrantas.Žiemoja Afrikoje. Minta, pagrinde, bestuburiais, kurių tarpe vyrauja vabzdžiai (vabalai,pl÷viasparniai, dvisparniai, tiesiasparniai). Taip pat aptinkami moliuskai, voragyviai, sliekai.Racione svarbią dalį užima augalų vegetacin÷s dalys bei s÷klos. Ypač retai grobiu tampa maživarliagyviai, paukščių d÷tys ar ką tik išsiritę jaunikliai.1.6 Kultūros paveldo objektai (nekilnojamosios kultūros vertyb÷s).ABP teritorijoje saugomų kultūros paveldo objektų nežinoma.1.7 Žem÷s ir gamtos išteklių nuosavyb÷ ir naudojimas.1.7.1 Esamos žem÷valdos.Privatūs žem÷s sklypai ir žem÷s plotai skirti privatizacijai ABP teritorijoje sudaro 91,27 %,valstybin÷s reikšm÷s miškai, valdomi KMU sudaro 8,73 % nuo ABP teritorijos. ABP teritorijojeesančios žem÷s savininkai ir naudotojai turi laikytis teis÷s aktų kurie yra išvardinti šio GP 1.2punkte.1.7.2 Žem÷s ūkio intensyvumas.Žem÷s ūkis ABP teritorijoje yra gana intensyvus. Didžioji dalis teritorijos naudojama pieniniųveislių galvijų ganymui (ganoma daugiausiai elektriniu piemeniu), pievų šienavimui, javų irrapsų pas÷liams. Dalyje teritorijos (apie 5 %) iš vis nevykdoma žem÷s ūkio veikla (2007 m.situacija). Žem÷s ūkio veiklos poveikis saugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms dalyje teritorijos yraneigiamas, dalyje teritorijos teigiamas.5

1.7.3 Žem÷s naudojimas praeityje.ABP teritorija ribojasi su Lietuvos – Latvijos Respublikų valstybine siena. Pasienio apsaugosrežimas riboja žmonių lankymąsį pasienio apsaugos juostoje ir zonoje. Tod÷l ir ankščiau, irdabar, prie pat valstybin÷s sienos esantys pievų ploteliai yra mažiau patrauklūs žem÷s ūkioreikm÷ms ir yra nenaudojami (nešienaujami ir neganomi). Dalis ABP teritorijoje buvusių pievųplotelių, esančių prie pat valstybin÷s sienos, KMU buvo apželdintos mišku.1.7.4 Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb÷s.Teritorijos valstybiniai miškai naudojami vadovaujantis KMU miškotvarkos planu patvirtintu2005 m. Kadangi ABP teritorijoje dauguma medynų yra jauni, o privačių miškų išvis n÷ra, tod÷lmiško išteklių naudojimas nedaro ženklaus poveikio saugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms.1.7.5 Vyraujančios rekreacijos formos.ABP teritorija nenaudojama rekreacin÷ms reikm÷ms.1.7.6 Medžiokl÷s ir žvejybos ypatyb÷s.ABP teritorijoje medžioja vietinis medžiotojų būrelis. 2007 metais teritorijoje buvo keli mediniaimedžiotojų bokšteliai. Tiesioginio poveikio vykdoma medžiokl÷s veikla saugomoms gamtin÷msvertyb÷ms nekelia.1.7.7 Vandens telkinių naudojimo būdai.ABP teritorijoje didesnių vandens telkinių n÷ra.1.7.8 Naudingųjų iškasenų gavyba.Naudingųjų iškasenų gavybos plotų ABP teritorijoje n÷ra.1.8 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai.1.8.1 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai duomenys.Žem÷s ūkio subjektams, ABP teritorijoje vykdantiems ūkinę veiklą, teritorija yra svarbiekonominiu požiūriu. ABP teritorijoje vykdomų veiklų svarba (išskyrus žem÷s ūkio veiklą) n÷rasvarbi nei vietiniu, nei šalies mastu. Dabartinis, ūkin÷s veiklos gamtosauginis reglamentavimas,didesnių konfliktų tarp gamtosaugos ir intensyvaus žem÷s ūkio nekelia. Ateityje numatomasgalimas interesų konfliktas tarp gamtosaugos interesų ir intensyvios žem÷s ūkio veiklos.1.8.2 Teritorijos naudojimas švietimo reikm÷ms.ABP teritorija iš esm÷s nenaudojama švietimo reikm÷ms. Teritorijos naudojimas švietimotikslams ateityje mažai tik÷tinas d÷l teritorijos nuošalumo, pasienio apsaugos režimo.1.8.3 Specifin÷ veikla.6

Per dalį ABP teritorijos driekiasi magistralinis naftotiekis ir jo apsaugos zona. Profilaktiniusnaftotiekio priežiūros ir remonto darbus siūlome vykdyti ne griežlių per÷jimo sezono metu (t.y.išskyrus IV-VII m÷n.).1.8.4 Su teritorija susiję planai ir projektai.Neturima informacijos apie tai, kad ABP teritorijoje butų rengiami specialūs projektai ar planai,galintys tur÷ti įtakos saugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms.1.9 Žmogaus veikla gretimose teritorijose.1.9.1 Artimiausios saugomos teritorijos.Artimiausios saugomos teritorijos – G÷salų geomorfologinis draustinis kuris yra ABP atskirųteritorijų tarpe, ir Apuol÷s kraštovaizdžio ir Bartuvos ichtiologinis draustiniai į pietus nuo ABP.1.9.2 Kiti svarbūs ir išskirtiniai teritorijos požymiai.Ženklų neigiamą poveikį saugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms ABP gali kelti greta saugomosteritorijos vystoma intensyvi žem÷s ūkio veikla. Jei greta ABP esančiose teritorijose busintensyviai naudojamos žem÷s ūkio ar kitokios paskirties chemin÷s medžiagos, tuomet egzistuosgalimyb÷ chemin÷ms medžiagoms patekti ir į saugomą teritoriją, o tai gali tur÷ti neigiamąpoveikį saugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms.1.10 Teritorijos būkl÷s įvertinimas.Ekologiniai būkl÷s įvertinimo kriterijai.1.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas.ABP teritorijoje saugomos paukščių rūšies – griežl÷s – per÷jimo s÷kmingumas stipriai priklausonuo teritorijoje vykdomos žem÷s ūkio veiklos. Saugomoje teritorijoje vykdant nepalankiągriežlei žem÷s ūkio veiklą, vietin÷ griežl÷s subpopuliacija gali būti stipriai sumaž÷ti. Už ST ribųvykdoma nepalanki griežlei žem÷s ūkio veikla ženkliai nepažeis saugomoje teritorijoje perinčiųgriežlių subpopuliacijos. Palyginus 2005 m. (vid. griežiančių patinų skaičius 33 vnt.) ir 2007 m.(vid. griežiančių patinų skaičius 1 vnt.) griežlių monitoringo duomenis ir teritorijos naudojimožem÷s ūkio reikm÷ms tendencijas matyti, kad intensyv÷jant ABP teritorijos žem÷s ūkionaudojimui, maž÷ja teritorijoje perinčių griežlių skaičius. ABP teritorijoje taikant ekstensyvesnįžem÷s ūkį, teritorijoje perinčių griežlių skaičius tur÷tų galimybę did÷ti. Šioje saugomojeteritorijoje būtinos aktyvios gamtosaugos priemon÷s (pievų šienavimas, ekstensyvus ganymas,ekstensyvus ariamų plotų naudojimas, žem÷s savininkų naudotojų informavimas ir švietimas) nessvarbiausia saugoma paukščių rūšis – griežl÷, yra prisitaikiusi veistis tik pusiau natūraliose,žmogaus ūkin÷s veiklos palaikomose, buvein÷se.1.10.2 Retumas.Lietuvos mastu griežl÷ n÷ra ypač reta paukščių rūšis, tačiau Europiniu ir pasauliniu mastu griežl÷yra globaliai nykstanti paukščių rūšis. Kitos ABP teritorijoje identifikuotos gamtin÷s vertyb÷sn÷ra ypatingai retos nei vietiniu nei regioniniu mastu.1.10.3 Natūralumas ir tipiškumas.7

ABP vyrauja pusiau natūralūs, didžiojoje ST dalyje, numelioruoti žem÷s ūkio naudmenų plotai.Tokio tipo buvein÷s yra artimos tipiškoms griežlių gyvenamoms buvein÷ms1.10.4 Įvairov÷.ABP teritorijos kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷ nedidel÷. Taip pat reikia pamin÷ti, kad ikišiol nebuvo atlikti detalūs ABP biologin÷s įvairov÷s tyrimai.1.10.5 Dydis ir fragmentiškumas.ABP teritorijos dydis yra 324,9 ha. Griežl÷ms tinkamas ar potencialiai tinkamas žem÷s naudmenųplotas ABP yra apie 273 ha (t.y. apie 84 %). Didžiausias ABP teritorijos atskira dalis (vakarin÷)tinkama kelioms griežlių poroms per÷ti, tačiau kitos trys (į rytus išsid÷sčiusios) atskiros ABPdalys yra per mažos, nes jose optimaliomis sąlygomis gal÷tų per÷ti tik po vieną ar dvi griežliųporas. Didžiausia paukščių apsaugai svarbi teritorija Lietuvoje skirta griežlių apsaugai yra„vakarin÷ Aukštaitijos nacionalinio parko dalis“ ir ji užima 35005 ha plotą, o mažiausia paukščiųapsaugai svarbi teritorija Lietuvoje skirta griežlių apsaugai teritorija yra ABP. ABP yra svarbisaugoma teritorija vietos, nacionaliniame ir tarptautiniame ekologiniame tinkle. ABP yra EuroposBendrijos ekologinio tinklo „Natura 2000“ sud÷tin÷ dalis. Griežlei ABP visų pirma yra svarbuskaip veisimosi teritorija. ABP teritorija pakankamai nutolusi nuo urbanizuotų teritorijų ir yratinkama griežlei veistis.2. 1 Gamtotvarkos plano tikslas2. Gamtotvarkos plano tiksliai ir uždaviniaiSiekti išlaikyti, o kur reikia ir atkurti, gerą apsaugos būklę ABP teritorijoje besiveisiančiomsgriežl÷ms ir ABP teritorijoje identifikuotai saugomai augalų rūšiai, įrašytai į LRK sąrašą.2.2 Gamtotvarkos plano uždaviniaiEil.Uždavinys Prioritetas Įgyvendinimo rodikliaiNr.1 Skatinti žemių ir miškų savininkusir naudotojus dalyvauti agrarin÷saplinkosaugos priemon÷sprogramose, gauti kompensacijasuž ūkin÷s veiklos suvaržymus ir/arprisiimti kitus įsipareigojimus.I 1. AAP programos „natūralių irpusiau natūralių pievų tvarkymas“ ir„šlapynių tvarkymas“ yra vykdomosne mažesn÷je kaip 30 % teritorijojenuo GP numatytų tvarkymo plotųteritorijos.2. Kitos AAP programos yravykdomos ne mažesn÷je kaip 10 %teritorijoje nuo GP numatytųtvarkymo plotų teritorijos.2 Skatinti žemių savininkus irnaudotojus vykdyti įprastinęžem÷s ūkio veiklą ir papildomaigauti kompensacines išmokasI Įprastin÷ žem÷s ūkio veiklavykdoma ne mažesn÷je kaip 50 %teritorijoje nuo GP numatytųtvarkymo plotų teritorijos.„Natura 2000“ išmokos žem÷sūkyje“.4 Steb÷ti ir vertinti vykdomų ar I Įvertinama visa planuojama ūkin÷8

planuojamų vykdyti ūkin÷s veiklospoveikį saugomoms vertyb÷ms.5 Atlikti išsamius gamtinių vertybiųinventorizavimo darbus.6 Atlikti gamtotvarkos plano veiklosvertinimo darbus.7 Atlikti gamtinių vertybiųmonitoringo ir vertinimo darbus.IIIIIIveikla galinti tur÷ti poveikįsaugomoms gamtin÷ms vertyb÷ms.Įvykdyti detalūs grybų, augalų irgyvūnų inventorizacijos darbai.Parengtos GP veiklos ir vertinimoataskaitos po 3, 7 ir 10 m. GPįgyvendinimo laikotarpio.Monitoringas vykdomas pagalValstybinę aplinkos monitoringoprogramą.2.1 SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių, gr÷smių) analiz÷Veiksnių vertinimo skal÷:+3 – labai teigiamas poveikis, (-3) – labai neigiamas poveikisStipryb÷s Silpnyb÷s Galimyb÷s Gr÷sm÷sSaugomosvertyb÷s yra ST(ABP teritorija)Teritorija,kurioje yrasaugomosvertyb÷s, yraįtraukta įpaukščiųapsaugai svarbiųteritorijų sąrašus(„Natura 2000“teritorija)ABP d÷l savoatokumo yranepatrauklusurbanizacijospl÷traiDalis teritorijosnuosavybes teisepriklausovalstybei+3 ABP teritorijayra svarbižem÷s ūkioprodukcijosgamybai+3 Didžioji dalisteritorijospriklausoprivatiemssavininkams+2 Didžioji dalisteritorijos yranumelioruota+1 ABP nuostatainepilnaiužtikrina gerągriežl÷sapsaugos būklę- 2 Gamtiniųvertybių gerosapsaugos būkl÷ssiekimas- 2 Galimyb÷teritorijossavininkams irnaudotojamsgauti pelnosaugant(tvarkant)gamtinesvertybes- 1 Galimyb÷ gautimiško ir žem÷sūkioprodukcijos išteritorijos+3 Saugomomsvertyb÷msnepalankausintensyvausžem÷s ūkioveiklosvystymas+2 Urbanizacijospl÷tra+2 AAPprogramos„kraštovaizdžio elementųvaldojetvarkymas“taikymas- 1 Magistralinionaftotiekiogalimų avarijųpasekm÷s-2-1-1-12. 1 Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas9

Alternatyvos šiame gamtotvarkos plane numatytiems gamtotvarkos metodams gali būti taikomos,jei nepavyks s÷kmingai įgyvendinti GP numatytų konkrečių priemonių ir pasiekti užsibr÷žtųtikslų. Taip pat, šiame skyriuje nurodomos alternatyvos, gali būti taikomos susiklosčius tam tikraisituacijai (pvz. vietos bendruomen÷ parengia ir įgyvendina ABP gamtinių vertybių apsaugosprojektą).Gamtotvarkos metodų alternatyvos gal÷tų būti:a) Dalį, žem÷s ūkio veiklai nenaudojamų privačių žem÷s plotų, gal÷tų išsinuomoti SRP ir jojetaikyti AAP programą „natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.b) Dalyje, žem÷s ūkio veiklai nenaudojamų žem÷s plotų, gavus jų savininkų ar naudotojųsutikimus, būtų galima atlikti trumpalaikius buveinių tvarkymo darbus (pvz. žolin÷s augmenijosšienavimo ir šalinimo darbus, krūmų kirtimo ir šalinimo darbus).c) SRPD ar kitas suinteresuotas asmuo gal÷tų parengti ir įvykdyti ABP esančių gamtinių vertybiųapsaugos projektą.10

3. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas3.1 Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas.Uždavinys Priemon÷(įgyvendinami darbai)1. Skatinti žemiųir miškųsavininkus irnaudotojusdalyvautiagrarin÷saplinkosaugospriemon÷sprogramose, gautikompensacijas užūkin÷s veiklossuvaržymus ir/arprisiimti kitusįsipareigojimus.1.1 Organizuoti informaciniussusitikimus su žem÷s ir miškosavininkais d÷l AAP programųtaikymo galimybių1.2 Organizuoti asmeniniussusitikimus ir konsultacijas su taisžem÷s ir miškų savininkais kuriųvaldomose plotuose nevykdomajokia žem÷s ūkio veikla arbavykdoma intensyvi žem÷s ūkioveikla1.3 3 ir 7 tvarkymo plotuose taikytiAAP programą - natūralių ir pusiaunatūralių pievų tvarkymas1.4 Publikuoti informaciniusstraipsnius vietin÷je spaudoje irSRP tinklalapyje apie teritorijosgamtines vertybes ir galimybesdalyvauti AAP programose ar / irgauti kompensacijasUžįgyvendinimąatsakingainstitucijaSRPD,samdomiasmenysSRPD,samdomiasmenysĮgyvendinimo laikasKasmet,prieš irdeklaracijųpri÷mimometuKasmet,prieš irdeklaracijųpri÷mimometuPriemon÷misapimamiplotaiABPteritorijojenumatytitvarkymoplotaiABPteritorijojenumatytitvarkymoplotaiKMU 2009-2018 Tvarkymoplotai Nr. 3 ir7SRPD,samdomiasmenysKasmet,prieš irdeklaracijųpri÷mimometuABPteritorijojenumatytitvarkymoplotaiNumatomaspreliminarusl÷šųporeikis, LtGalimifinansavimošaltiniai15.000 SRPD,kiti l÷šųšaltiniai15.000 SRPD,kiti l÷šųšaltiniai- NMAprie ŽŪM15.000 SRPD,kiti l÷šųšaltiniaiFinansavimoprioritetaiIIPastabosPo 1 susitikimąkasmet. 10 susit.X 1500 Lt =15.000 LtPo 5 susitikimuskasmet. 50 susit.X 300 Lt =15.000 Lt- KMU deklaruosšiuos plotusNMA ir gauskasmetinesišmokasII Po 1 straipsnįkasmet. 10 straip.X 1500 Lt =15.000 Lt11

2. Skatinti žemiųsavininkus irnaudotojusvykdyti įprastinęžem÷s ūkio veikląir papildomaigautikompensacinesišmokas „Natura2000 išmokosžem÷s ūkyje“3. Steb÷ti irvertinti vykdomųar planuojamųvykdyti ūkin÷sveiklos poveikįsaugomomsvertyb÷ms4. Atlikti išsamiusgamtinių vertybiųinventorizavimodarbus- - - - - - - Šis uždavinys busįgyvendintasvykdant pirmojouždaviniopriemones3.1 Planuojamos ūkin÷s veiklospoveikio vertinimui atlikimas4.1 Atlikti išsamius saugomų grybų,augalų ir gyvūnų inventorizavimodarbusSRPDSRPD,samdomiasmenysPagalporeikį2009,2010,2011Visa ABPteritorija irgreta esančiosteritorijosVisa ABPteritorija irgreta esančiosteritorijos- SRPD I Pagal poreikį100.000 SRPD,kiti l÷šųšaltiniai5. Atliktigamtotvarkosplano veiklos ir5.1 Kasmet parengti gamtotvarkosplane numatytų darbų ataskaitą5.2 Po 3, 7 ir 10 GP įgyvendinimoSRPDSRPDKasmet2011,----SRPDSRPDII--vertinimo darbus metų parengti gamtotvarkos planovertinimo ataskaitą2015, 20186. Atlikti 6.1 Atlikti gamtinių vertybių SRPD, Pagal - - SRPD II -gamtinių vertybiųmonitoringo irvertinimo darbusmonitoringo ir vertinimo darbuspagal Valstybinę aplinkosmonitoringo programąsamdytiasmenysporeikįPreliminarus l÷šų poreikis GP įgyvendinimo laikotarpiui 115.000II Po 20.000 Ltgrybų ir augalųtyrimams ir po60.000 Lt gyvūnųtyrimams12

3.2 Gamtotvarkos priemonių lokalizavimasDetali informacija apie numatytus tvarkymo plotus pateikta GP br÷žinyje (7 dalis). Gamtotvarkosplane numatyti 8 tvarkymo plotai. Tvarkymo plotai Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 8 nuosavybes teise priklausoprivatiems žem÷s savininkams. Tvarkymo plotai Nr. 3 ir 7 valdymo teise priklauso KMU, tod÷ljose KMU įgyvendins AAP programą „natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.4. GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYSIR JŲ FUNKCIJOS4.1 Organizacin÷s prielaidosSRPD bus tiesiogiai atsakinga už ABP GP įgyvendinimą ir vykdomų darbų priežiūrą. Dalinai nuoSRPD aktyvumo ir darbo našumo priklausys ir ABP GP įgyvendinimo efektyvumas irs÷kmingumas.4.2 Institucijos tiesiogiai atsakingos už ST apsaugą ir tvarkymą.Vadovaujantis Valstybin÷s saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktor÷s 2007 m. vasario 22 d.įsakymu Nr. 042V „Neturinčių direkcijų valstyb÷s įsteigtų saugomų teritorijų ir „Natura 2000“tinklo teritorijų paskirstymas saugomų teritorijų direkcijoms“ ABP yra priskirtas SRP.Įgyvendinant ABP gamtotvarkos planą SRPD bus atsakinga už švietimo, ūkin÷s veiklosvertinimo, GP veiklos vertinimo, gamtinių vertybių monitoringo ir GP koordinavimo darbus.4.3 Žem÷s naudotojų ir valdytojų galimas įnašas.Didžioji dalis ABP tvarkymo plotų priklauso privatiems žem÷s savininkams, tod÷l privačiųžem÷s savininkų ir naudotojų ind÷lis įgyvendinat GP tikslus ir uždavinius labai svarbus.Privačios žem÷s savininkai ir naudotojai n÷ra tinkamai informuoti apie jų valdomose žem÷seesančias gamtines vertybes, neturi pakankamai informacijos apie galimybes vykdyti gamtin÷msvertyb÷ms palankią žem÷s ūkio veiklą ir gauti papildomų pajamų už tai. Vienas pagrindinių šioGP priemonių ir bus privačių žem÷s savininkų švietimas ir skatinimas vykdyti gamtin÷msvertyb÷ms palankią žem÷s ūkio veiklą.Valstybinę miško žemę, esančią ABP, pagal patik÷jimo teisę valdo KMU. Įgyvendinant ABPgamtotvarkos planą KMU bus atsakinga už konkrečių gamtotvarkos priemonių įgyvendinimątvarkymo plotuose nr. 3 ir 7.4.4 Derybos su žem÷s savininkais ir valdytojais.Specialių susitikimų ir derybų su privačiais ABP žemių savininkais ir / ar naudotojais ruošiant šįgamtotvarkos planą nebuvo surengta. D÷l ABP GP numatytų darbų įgyvendinimo valstybin÷jemiško žem÷je (tvarkymo plotai nr. 3 ir 7) buvo derinta su KMU.5. LöŠŲ GAMTOTVARKOS PRIEMONöMS ĮGYVENDINTIPOREIKISPreliminariai vertinant yra nustatyta, kad ABP gamtotvarkos plano įgyvendinimas per visą joįgyvendinimo laikotarpį gali kainuoti apie 115.000,00 Lt. Detalesn÷ informacija apie reikiamą13

l÷šų poreikį pateikiame šio GP skyriuje Nr. 3.1. Konkretus l÷šų, reikalingų GP įgyvendinimui,poreikis gali kisti priklausomai nuo pasikeitusios ekonomin÷s situacijos, suplanuotų darbųv÷lavimo ar kitų nenumatytų alternatyvų taikymo. GP įgyvendinančioms institucijoms yrasiūloma kasmet perskaičiuoti konkretų l÷šų poreikį reikalingą ateinančių metų darbamsįgyvendinti.6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKLINIMAS IR MONITORINGAS6.1 Gamtotvarkos plano peržiūrų atlikimo laikasGamtotvarkos plano peržiūros vykdomos po 3 (2011 m.), po 7 (2015 m.) ir po 10 (2018 m.) ABPGP įgyvendinimo metų. GP peržiūros ir įgyvendinimo vertinimo laikas parinktas atsižvelgiant įnumatomus vykdyti griežlių monitoringo darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringoprogramą ir į GP galiojimo pabaigą.6.2 Rodikliai kurie turi būti patikrintiPerinčių griežlių monitoringas vykdomas pagal LR Vyriausyb÷s 2005 m. vasario 7 d. nutarimuNr. 130 patvirtintą Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą (Žin., 2005,Nr.19-608). Remiantis šia programa, griežlių apskaitos vykdomos kas 2 metai, jas pakartojant 3kartus per sezoną perinčių porų skaičiui nustatyti. Apskaitos ABP teritorijoje turi būti vykdomosgriežtai laikantis individualaus monitoringo plano.Duomenys, apie ABP plotus kuriuose taikoma AAP programa “natūralių ir pusiau natūralių pievųtvarkymas” ir apie plotus kuriuose ūkininkaujama įprastai, analizuojama remiantis NMA prieŽŪM informacija.6.3 Institucija atsakinga už GP peržiūraSRPD yra atsakinga už ABP GP peržiūrą. Reikalui esant SRPD gali samdytis ekspertus arjuridinius asmenis GP peržiūrai atlikti.6.4 Atvejai d÷l kurių turi būti keičiamas patvirtintas GPPatvirtintas GP gali būti keičiamas jei po 3 ar 7 m. peržiūros ir įvertinimo bus konstatuota, jogABP yra mažiau nei 30 griežiančių griežlių patinų teritorijos. Taip pat patvirtintas GP gali būtikeičiamas iškilus kitoms nenumatytoms aplinkyb÷ms, kurios iš esm÷s keičia GP esmę, o GPpakeitimas yra būtinas gerai saugomų vertybių apsaugos būklei užtikrinti.14

7. BRöŽINIAI IR PRIEDAI7.1 Br÷žiniai.15

7.2 Duomenų šaltiniai.1 priedasLITERATŪROS SĄRAŠASBaškyt÷ R., Bezaras V., Kavaliauskas P., Klimavičius A., Raščius G. Lietuvos saugomosteritorijos. Kaunas, Lutut÷, 2006.Gailiušis B., Jablonskis J., Kovalenkovien÷ M. Lietuvos up÷s. Hidrografija ir nuot÷kis. Lietuvosenergetikos institutas. Kaunas, 2001.Lietuvos fauna. Paukščiai. T. 1, Vilnius, 1990.Lietuvos fauna. Paukščiai. T. 2, Vilnius, 1991.Rašomavičius V. Europin÷s svarbos buvein÷s Lietuvoje. Vilnius: Botanikos institutas, Aplinkosministerija, 2001.Raudonikis L. Europos Sąjungos reikšm÷s paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. LithuanianOrnithological Society & Institute of Ecology of Vilnius University. Kaunas, Lutut÷, 2004.Raudonikis L., Kurlavičius P. Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Important Bird Areas inLithuania. Lutut÷, Kaunas, 2000.Salantų regioninio parko direkcijos 2005 m. veiklos ataskaita. Salantų regioninis parkas. Salantai,2004.Stončius D., Treinys R., Mierauskas P. Gamtotvarkos vaidmuo saugant biologinę įvairovę.Vilnius, Daigai, 2001.KADASTRAI IR DUOMENŲ BAZöS• CORINE žem÷s dangos duomenų baz÷, 2000.• LR miškų valstyb÷s kadastro duomenys © Valstybin÷ miškotvarkos tarnyba, 2007.• LR saugomų teritorijų valstyb÷s kadastro duomenys © Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnybaprie Aplinkos ministerijos, 2007.• ORT10LT © Nacionalin÷ žem÷s tarnyba prie Žem÷s ūkio ministerijos,2005.PAGRINDINIAI KONSULTANTAILietuvos botanikos instituto vyresnysis m. d., dr Zigmantas GudžinskasSRPD vyr. ekolog÷ Jurgita Rundzait÷SRPD vyr. ekolog÷ Asta Bagočien÷16

2 priedasSUTRUMPINIMAIAAP - Agrarin÷s aplinkosaugos programaABP - Apš÷s biosferos poligonasAM - Aplinkos ministerijaGP - Gamtotvarkos planasKMU - Kretingos miškų ur÷dijaLR - Lietuvos RespublikaLRK - Lietuvos raudonoji knygaNMA - Nacionalin÷ mok÷jimo agentūra prie Žem÷s ūkio ministerijosPAST - Paukščių apsaugai svarbi teritorijaSG - Skuodo girininkijaSRP - Salantų regioninis parkasSRPD - Salantų regioninio parko direkcijaST - Saugoma teritorijaVSTT - Valstybin÷ saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos17

PASIŪLYMAI SUSIJĘ SU ABP GP3 priedas1. D÷l ABP ribų išpl÷timo.Lietuvoje ABP yra pati mažiausia PAST skirta griežl÷s apsaugai. Trys atskiri vakariniai ST plotaidaugeliu atveju yra per maži kelioms ar net vienai griežlių porai veistis. Taip pat ABP teritorijosšiaurin÷ riba eina Lietuvos – Latvijos Respublikų valstybin÷s sienos apsaugos juostos riba, tod÷lvertingos Apš÷s up÷s pakrant÷s nepatenka į ABP teritoriją. Būtent šiuose plotuose (valstybin÷ssienos apsaugos juostoje) yra išlikusių vertingų natūralių ir pusiau natūralių pievų plotų svarbiųgriežlei, taip šiuose plotuose identifikuoti Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinių tipai:šienaujamos mezofitų pievos, stepin÷s pievos. Siūlome atlikti papildomus, greta ABP esančiųteritorijų gamtinių vertybių tyrimus ir prapl÷sti ST ribas (ypač vakarinių ST dalių ribas).2. D÷l ABP nuostatų taisymo ir papildymo.ABP GP reng÷jai mano, kad ABP nuostatai, kurie buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkosministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „D÷l Apš÷s, Baltosios vok÷s, Birv÷tos,Svylos, ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.4-72; 2005, Nr. 22-706) pilnai neužtikrina geros apsaugos būkl÷s griežlei, tod÷l yra taisytini irpildytini.Siūlome:1. punktą „5.1 natūralios pievos ir ganyklos negali būti suariamos“ keisti į „5.1 pievų irganyklų plotai, kurie kada nors buvo deklaruoti NMA prie ŽŪM negali būti suariami“,2. punktą „5.3 miškas negali būti įveisiamas“ keisti į „draudžiama naujai įveisti mišką, laukųapsauginius želdinius, gyvatvores“,3. išbraukti 5.9 punktą.18