31.07.2015 Views

Balandžio 1-oji - Melų diena Gerbkime savo Žemę

Balandžio 1-oji - Melų diena Gerbkime savo Žemę

Balandžio 1-oji - Melų diena Gerbkime savo Žemę

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

ŠIAULIŲ RöKYVOS PAGRINDINö MOKYKLA2010 m. balandisNr.41Laikraštisleidžiamas nuo2000 m. rudensRöKYVOS PAGRINDINöS MOKYKLOS BENDRUOMENöS LAIKRAŠTISČia ežeras banguoja,Aplink žalia gamta.Balta lyg karalien÷ –R÷kyvos mokykla.Galbūt ji ir mažyt÷,Bet mums labai miela.Balandžio 1-<strong>oji</strong> - Melų <strong>diena</strong>Sakoma, kad meluosi- toli nevažiuosi. Visi žino, kad melo kojos yra trumpos ir meluotinegražu. Bet kartais taip norisi ką nors nekaltai pameluoti. Tam yra skirta viena <strong>diena</strong> metuose, kaimeluoti galima iki soties. Balandžio 1- <strong>oji</strong> ne tik melų, bet ir džiaugsmo, meil÷s ir pavasario švent÷.Seniau Lietuvoje balandžio 1-ąją švęsdavo Naujuosius metus, nes tuo laiku susilygina dienos ir naktiesilgumas. Ši švent÷ seniau daugelyje šalių būdavo švenčiama linksmai: vykdavo karnavalai, kitokie pasilinksminimai, žmon÷spokštaudavo. Ilgą laiką mūsų krašto žemdirbiai balandžio pirmąją švęsdavo kaip pirmąją pavasario darbų dieną. Balandžiopirmąją Melų <strong>diena</strong> Lietuvoje prad÷ta vadinti neseniai. Beje, paprotys tą dieną pokštauti, apgaudin÷ti vieniems kitus ir meluotiyra paplitęs daugelyje pasaulio šalių.Lietuvoje balandžio 1-ąją anksčiau būdavo ne tiek meluojama, kiek pokštaujama. Dažniausiai vienas kitą bandydavosuklaidinti, nurodydavo tokias užduotis, kurių neįmanoma atlikti. Visa tai tur÷davo sukelti aplinkinių juoką, o juokas irlinksmyb÷s simboliškai tur÷tų pagreitinti pavasarį. Tą dieną m÷gstama ir burti, sp÷ti ateitį, pranašauti, koks bus derlius. Iki patXX a. vidurio Lietuvoje buvo išlikęs paprotys balandžio pirmąją išjuokti tinginius, apsileid÷lius. Tvarką dažniausiai darydavovyrai. Jei rasdavo kur ne vietoje pad÷tą kažkieno žem÷s ūkio padargą, jį pasl÷pdavo, užkeldavo aukštai ant trobos ar kur norskitur, bet taip, kad apsileid÷liui d÷l <strong>savo</strong> tinginyst÷s reik÷tų gail÷tis. Tikima, kad šią dieną niekam negalima skolinti ugnies,degtukų, žarijų. Seniau „melagio, arba šydo, <strong>diena</strong>“ buvo siejama su kiekvieno žmogaus s÷kme tais metais. Manyta, kad „jeigutą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai“. Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnįmelą ir taip šmaikščiai apmauti <strong>savo</strong> bičiulį ar giminaitį. Juk norisi smagiai sušukti: „Aprilius!“K.Žilinskien÷, „Gandro Žinių“ redaktor÷<strong>Gerbkime</strong> <strong>savo</strong> Žemę,,Nusilenk <strong>savo</strong> žemei/ nusilenk <strong>savo</strong> kraštui/ nusilenk <strong>savo</strong> t÷vynei...“-šiais žodžiais prasideda Pasaulin÷s Žem÷s dienosmin÷jimas – m÷lynomis žibut÷mis bei Jaunųjų gamtininkų centro ekologinių eksponatų paroda „Eko - menas“ - išpuoštuoseR÷kyvos kultūros namuose. R÷kyvos pagrindin÷s mokyklos ir Europos informacijos centro - Europe Direct – iniciatyvųpastangomis buvo organizuotas bendras Žem÷s dienos renginys. Renginio dalyvius pasveikino Šiaulių miesto savivaldyb÷sAplinkos skyriaus ved÷jas R. Šemeta, jis <strong>savo</strong> kalboje akcentavo svarbiausias šiandienos aplinkosaugos problemas. V÷liauscenoje pasirod÷ folklorinis ansamblis „R÷kyv÷l÷“ (vad. I. Valatkevičien÷). Pranešimą apie Pasaulinę Žem÷s dieną perskait÷mokyklos direktorius R. Senkus. Vadovas parod÷ filmuką, kaip reikia taupyti elektrą. Svečių kalbas keit÷ moksleivių koncertai,jų pasirodymai. Nuotaikingus kūrinius atliko vokalinis ansamblis „Debes÷lis“ (vad. N. Bacien÷) bei Šiaulių II-osios muzikosmokyklos akordeonininkų orkestras (vad. V. Perney; mokytojai: D. Jankevičien÷, Z. Bružien÷, L. Onaitis, J. Mažonait÷).Švent÷s pabaigoje renginio ved÷ja G. Mikoliūnien÷ dalyviams ir svečiams įteik÷ pad÷kas.Paskutinis ir svarbiausias renginio momentas - tai 45 balandžių paleidimas į dangų, primenant, kad mokykla gyvuojajau 45 metus! Balandžius pristat÷ ir apie juos papasakojo Šiaulių krašto gamtininkas, sportinių balandžių augintojas R. Beneta.Baigdama nor÷čiau visiems priminti, kad Žem÷ – mūsų namai, tod÷l ją ir prižiūr÷kime taip, kaip prižiūrime <strong>savo</strong> namus.Iveta Feifarait÷, 8A klas÷s mokin÷Šiame numeryje skaitykite:Balandžio 1-<strong>oji</strong> - Melų <strong>diena</strong>.............................................................................................................................................................1<strong>Gerbkime</strong> <strong>savo</strong> Žemę ........................................................................................................................................................................1Mokyklos aktualijos ..........................................................................................................................................................................2Poezijos pavasaris .............................................................................................................................................................................3Akcija „Savait÷ be patyčių“ ..............................................................................................................................................................3Tarptautin÷ vaikiškos knygos <strong>diena</strong> ..................................................................................................................................................4Būkime draugiški - jokių patyčių ......................................................................................................................................................4Balandžio 7-<strong>oji</strong> - Pasaulin÷ sveikatos <strong>diena</strong> ......................................................................................................................................5Susipažinkime iš arčiau.....................................................................................................................................................................51


Mokyklos aktualijos2010 kovo 19 dieną 6b klas÷s mokiniai ir jų klas÷s vadov÷ R. Ramonien÷buvo išvykę į ekskursiją į Šiaulių m. Uždarosios akcin÷s bendrov÷s “Rūta” saldainiųfabriką. Ekskursijos pradžioje, specialioje laboratorijoje, mus pasitiko marketingo irkokyb÷s vadov÷ Jurgita Milašauskait÷. Ji mokinius supažindino su bendrov÷jegaminama produkcija, aiškino, atsak÷ į mums rūpimus klausimus. Tuomet laborant÷specialiose saldainiams gaminti skirtose formose vaikams pagamino šokoladiniųsaldainių, kuriuos pad÷jo stingti ir pažad÷jo, kad viską ragausime po išsamiosedukacin÷s pamok÷l÷s. Marketingo vadov÷ mums išdalijo vienkartines aprangas irnuved÷ į cechus parodyti, kur ir kaip gaminami taip vaikų m÷gstami įvairūs saldainiai.Apžiūr÷jome įvairių draž÷, kremų, žel÷ ir slyvų sūrio cechus. Pamat÷me, kokioseformose ir kaip gaminami brangiausi bendrov÷s rankų darbo saldainiai, steb÷jomekonvejerinį darbą, saldainių fasavimo linijas. Pasižiūr÷jome, kaip lankstomosįvairiaspalv÷s d÷žut÷s ir apžiūr÷jome, kur laikomi bei sand÷liuojami saldainiai.Vadov÷ papasakojo, kad fabrike pagaminti saldainiai parduodami ne tik Lietuvoje, bet eksportuojami į užsienio šalis.Sužinojome, kad įmon÷ gamina ekologiškus šokoladus ir saldainius diabetikams.Susipažinę su gamybos procesu, viską sužinoję ir išsiaiškinę grįžome į laboratoriją, kur mūsų jau lauk÷ paruoštosvaiš÷s. Skanaudami saldainius, žiūr÷jome filmuką apie Uždarąją akcinę bendrovę “Rūta”, fabriko atsiradimo istoriją,importuojamas bei eksportuojamas prekes, fabriko darbuotojus ir nuopelnus bei apdovan<strong>oji</strong>mus.2010 m. kovo 22 dieną 6b klas÷s mokiniai ir jų anglų kalbos mokytoja beiklas÷s vadov÷ R. Ramonien÷ buvo išvykę į edukacinę anglų kalbos pamoką (Patriko<strong>diena</strong>i pamin÷ti), kuri vyko Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekosAnglų-Amerikos skaitykloje. Mokiniai edukacin÷s anglų kalbos pamokos metusužinojo, kad Šv. Patriko <strong>diena</strong> švenčiama kovo 17 dieną. Tai yra airių nacionalin÷švent÷. Visoje šalyje vyksta paradai. Didelis paradas surengtas ir Niujorke, kur gyvenadaug airių emigrantų. Tradiciškai Šv. Patriko dieną Jungtin÷se Valstijose vieši Airijosministras pirmininkas. Skaityklos ved÷ja papasakojo mokiniams, kad Airijos glob÷jasŠv. Patrikas jaunyst÷je buvo vergas, pab÷gęs į Prancūziją ir tapęs kunigu. Grįžęs įAiriją, jis krikštijo <strong>savo</strong> t÷vynainius.Netradicin÷s anglų pamokos metu mokiniai sprend÷ kryžiažodžius, raktažodžius, ieškojo žodžių (pvz. Ireland, Irish,gold, pot, shamrock, saint, etc.), mokiniai klaus÷ bei atsakin÷jo į jiems pateiktus klausimus, žiūr÷jo filmuką, naudojosikompiuterine medžiaga. Vaikai skaitykloje tur÷jo galimybę pavartyti knygučių, kurių yra labai ribotas skaičius, o kai kurių tik povieną egzempliorių. Jie sklaid÷ žurnalus, dom÷josi muzika, vart÷ “Rolling Stone” naujausią leidinį. Skait÷ “NationalGeographic” leidinius, rinkosi kompaktinius diskus su kompiuteriniais žaidimais. Mokiniai daug sužinojo apie Anglų-Amerikosveikiančios skaityklos galimybes, prapl÷t÷ <strong>savo</strong> akiratį, žinias. Susipažino su Airijos nacionaline švente. Atliko grupinį darbą.Varž÷si, kas greičiau ir taisyklingiau atliks jiems skirtas užduotis, atsakin÷jo į jiems pateiktus klausimus bei patys daug teiravosi,buvo smalsūs, susidom÷ję. Mokiniai tur÷jo galimybę artimiau susipažinti su kitomis kultūromis, papročiais, tradicijomis.R.Ramonien÷, anglų k. mokytoja2010 m. kovo 23 dieną mokykloje vyko dailyraščio konkursas. Dalyvavo 26 mokiniaiir 8 mokyklos darbuotojai. Visi dalyviai - mokiniai ir suaugusieji (mokytojai, aptarnaujantispersonalas ir administracija) – dailyraščiu pasirinktą teksto ištrauką. Geriausiais darbaispripažinti tų mokinių ir suaugusiųjų tekstai, kurie atitinka visus taisyklingo rašymo kriterijus.Skyr÷me dvi pirmąsias vietas; 3B klas÷s mokinei Gabrielei Skipitytei ir Monikai Adomaitytei iš8A klas÷s. Iš suaugusiųjų taisyklingiausiai tekstą paraš÷ mokytoja Violeta Nečajeva.V. Tunikaityt÷, pradinių klasių mokytoja2010 m. kovo 23-24 dienomis mokykloje vyko 1 - 10 klasių mokinių tvarkingiausių sąsiuvinių paroda. Parodos tikslas- supažindinti mokinius su sąsiuvinių rašymo tvarka. Parodą organizavo Metodin÷ taryba.Dalykų mokytojai parodai atrinko 25 sąsiuvinius, kuriuose mokiniai stengiasi rašyti tvarkingai, švariai, n÷raakivaizdžių braukymų ar sutepimų. Atrenkant sąsiuvinius, d÷mesys buvo skiriamas ir į rašymo priemonę. Mokiniai perpertraukas susidom÷ję vart÷ draugų sąsiuvinius, juos aptarin÷jo, išsak÷ vieni kitiems pastabas. Geri darbai skatina mokiniussiekti tvarkos <strong>savo</strong> sąsiuviniuose.V. Tunikaityt÷, pradinių klasių mokytoja2010m. kovo 25 dieną mokykloje vyko konkursas pradinių klasiųmokiniams „Aš saugus kelyje“. Konkurse dalyvavo po tris mokinius iš kiekvienosklas÷s. Visi dalyviai trauk÷ saldainius ir pagal spalvas pasiskirst÷ į tris komandas.Kiekviena komanda gavo po žem÷lapį, kurio pagalba tur÷jo rasti tris „karalystes“:„Ženklų karalystę„“Klausimų karalystę“ bei „Gatvių karalystę“. Kiekvienoje„karalyst÷je“ tur÷jo atlikti užduotis ir teis÷jai juos vertino balais. Daugiausia balųsurinkusiai komandai prizas- pagal žem÷lapį surasti mokykloje pasisl÷pusį „Siurprizą“(šunelį Amsį). Likusieji mokiniai sal÷je tur÷jo sukurti eil÷raščių ir piešinių apie saugųeismą. Filmukas primin÷, kaip ir nuo kelerių metų reikia važin÷ti dviračiu bei kod÷l reikia nešioti atšvaitus. Konkurso dalyviaibuvo apdovanoti Amsio dovanomisL. Kvaukien÷, pradinių klasių mokytoja2


2010 m. balandžio 10 dieną Šiaulių universitete vyko Lietuvos matematikųolimpiada. Joje dalyvavo ir mūsų mokyklos 6A klas÷s mokinys Lukas Kuzma, kuris6–8 klasių mokinių miesto matematikos olimpiadoje laim÷jo II-ąją vietą. Mokinįolimpiadai ruoš÷ matematikos mokytoja Dalia Jasiūnien÷. Olimpiadosorganizatorius - profesorius A. Kiseliovas. Renginio metu mokiniai gal÷jo įvertinti<strong>savo</strong> žinias, pasivaržyti su bendraamžiais. Džiaugiam÷s Luko s÷kme ir linkime gerųrezultatų kitais metais.D. Jasiūnien÷, matematikos mokytojaPoezijos pavasarisPoezija – grožin÷s literatūros dalis, kurioje išnaudojamos ne tik tiesiogin÷s prasmin÷skalbos savyb÷s, bet ir estetin÷s ar keliančios jausmus, asociacijas. Poezijos kūriniai – eil÷s. Joskuriamos, pasitelkiant įvairias stilistines kalbos priemones, kalbos skambesį ir išreiškia jausmusbei išgyvenimus. Šios priemon÷s išplečia ar pakeičia tiesioginę kūrinio kalbos prasmę; dažnai taspats poezijos kūrinys gali būti interpretuojamas keliais skirtingais būdais. Poeziją kuriantisžmogus vadinamas poetu.Štai kokius du nuostabius eil÷raščius mums atsiunt÷jaun<strong>oji</strong> 4B klas÷s poet÷ Rugil÷.Tad “Gandro Žinių“ redakcija, nor÷damapadaryti pavasarį saul÷tu ir šiltesniu siūlo Jumspaskaityti R÷kyvos pagrindin÷s mokyklospradedančiųjų poetų eil÷raščių.Prad÷ti nor÷tume 8a klas÷s trioletais „Utomis“.GeltonaGeltona saulut÷, geltona g÷l÷,Geltona bitut÷, geltona l÷l÷.Geltonas meškiukas ir sapnas geltonas,Geltonas kačiukas ir brolis geltonas!Varlyt÷ kvaksyt÷ taip pat geltona,Jei tu fantazuosi – atsivers šiluma!VelykosVelykos at÷joLaukai sužyd÷jo!Velykų margutisPer pievas ried÷jo!Velykų zuikutisDovanas ruošia.Džiaugiasi vaikutis –Namučius puošia.Velykos at÷joIr stalas gražusMargučius mes mušimIr kviesim svečius!M÷tosKvapniosios žolel÷s-Jos išdygsta tik su sauleIr nuvysta tik su v÷luma.Kvapniosios žolel÷s,Visas laukas-vienas kvapas...Nesuprasi, kur čia galas.Kvapniosios žolel÷sTik su saule, tik su saul÷...Monika Adomaityt÷Ramun÷sPievos pilnos ramunių,Pilna vien baltų žiedų,Kur pažvelgsi lyg kaip žiemą,Pievos pilnos ramunių,O virs jų tiek daug drugių,Besisukančių ratu.Pievos pilnos ramunių,Pilna vien baltų žiedų...Iveta Feifarait÷Pien÷sSaul÷s pien÷sPo žalias pievas vingiuojas,Lyg saulut÷s spindul÷liaiSaul÷s pien÷s...Visas laukas- vienos pien÷s!Ar čia saul÷, ar čia pien÷s-Saul÷s pien÷sTik vingiuoja, tik vingiuojaAirida Dzinzaletait÷Snieguol÷sBaltaspalv÷s snieguol÷l÷s,Iš po sniego galvutes išk÷l÷Lyg sniego pakloto baltumas,Baltaspalv÷s snieguol÷l÷sPo pievas išsim÷t÷Ar čia sniegas, ar čia rojus?-Baltaspalv÷s snieguol÷l÷s,Iš po sniego galvutes išk÷l÷...Kristina Gudavičiūt÷NarcizaiGelsvas, gelsvas narciz÷lisTarsi saul÷ spindi žem÷j,Lyg citrinos rūgšt÷m÷lis-Gelsvas, gelsvas narciz÷lis.Saul÷j spindi, tviska g÷l÷sAr matai koks gražum÷lis?Gelsvas, gelsvas narciz÷lisStūkso tarp pusnų žemel÷j...Simona Mikininait÷Ramun÷l÷Pražysta ramun÷l÷Kaip baltas, baltas lapas...Lyg v÷jas ją pamiltų,Pražysta ramun÷l÷,Kai saul÷ šviečia į ją,Ji pradeda šypsotis,Pražysta ramun÷l÷Kaip baltas, baltas lapas.Kornelija Gedminait÷Akcija „Savait÷ be patyčių“Prieš velykines atostogas mokykloje vyko akcija „Savait÷ be patyčių“.Akcijos tikslas - skatinti draugiškus vaikų, suaugusiųjų tarpusavio santykius ir kurtisaugią mokyklą, kurioje nebūtų patyčių ir smurto bei formuoti nuostatą, kad patyčios n÷ranormalus elgesys.„Savait÷ be patyčių“ – tai 5 dienos, 5 skirtingi geri darbai. Savait÷prasid÷jo mokytojos Rasos Linkevičien÷s kvietimu padovanoti šypseną <strong>savo</strong> klasei.Kiekvienas mokinys ir mokytojas gal÷jo nupiešti <strong>savo</strong> šypseną g÷l÷s žiede ir taip papuošti klasę. Mokytoja Virginija Tunikaityt÷mokyklos bendruomenę pakviet÷ žaisti žaidimą „Draugyst÷s medis“. Žaidimo dalyviams reik÷jo atlikti užduotis, kurių metu tekopradžiuginti, nustebinti bendraklasius, pasidžiaugti kito asmens atlikta užduotimi ar pačiam parodyti sumanumą. 6-7 klasiųmokiniai dalyvavo paskaitoje – diskusijoje „Patyčios“, kurią ved÷ PPT psicholog÷. Mokytoja Ina Rimkuvien÷ visus įtrauk÷ įžaidimą „Vyresnis draugas“. Žaidimo metu vyresnieji globojo mažuosius, pad÷jo tvarkytis, nusipirkti bandelių, vieni kitiemsdovanojo smulkmenas. Visą savaitę šypsotis ir fotografuotis kviet÷ mokytoja Virginija Tunikaityt÷. Susumavus balsavimorezultatus „Šypsenos konkurso“ nugal÷tojais nominuoti septintos klas÷s mokinys Eridijus, aštuntos klas÷s mokin÷ Viktorija irpirmos klas÷s mokinio mamyt÷ Loreta. Akciją „Savait÷ be patyčių“ mokyklos bendruomen÷ baig÷ mokyklos vidiniamekiemelyje iš žmonių suformavę šypseną ir šūkiu „Gyvenimas be patyčių“.Mokyklos Prevencinio darbo grup÷3


Tarptautin÷ vaikiškos knygos <strong>diena</strong>Tarptautin÷ vaikų knygos <strong>diena</strong> švenčiama kartu su pasakų kūr÷jo Hanso KristianoAnderseno (1805-1875) gimtadieniu – balandžio 2 –ąją. Šią dieną daugyb÷je šalių rengiamosvaikų ir jaunimo literatūros savait÷s. Rengiami konkursai, parodos, konferencijos, skirtosgeriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms. Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba.Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Taikatekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniaipasak<strong>oji</strong>mai ir apsakymai, šventos giesm÷s. Pirmasis lietuviškas sakralinis eil÷raštis(„Kal÷daitis d÷l mažų vaikelių“) pasirod÷ 1763 metais. Pasaulin÷s vaikų literatūros pradžia –antikos mitai, įvairių šalių liaudies kūryba, Ezopo pasak÷čios, Viduramžių epas.Nelengva su kuo nors palyginti tą neįprastą šventę, Vaikų knygos dieną. Gal su Meil÷s <strong>diena</strong>? Tuo labiau, kad abi josbeveik vienu metu, prieš keletą metų, prad÷jo įsitvirtinti Lietuvoje. Vaikų meil÷s knygai <strong>diena</strong>?!... Kai kuriems suaugusiesiems,skatinantiems, diegiantiems tą meilę knygai, išgyvenantiems d÷l jos likimo, tai iš dalies yra profesin÷ švent÷.Tarptautin÷ vaikų knygos <strong>diena</strong> prad÷ta švęsti 1967 metais, jos id÷ją išk÷l÷ Tarptautin÷ vaikų knygos taryba (IBBY).Kiekvienais metais kuri nors šalis yra švent÷s r÷m÷ja. Tos šalies rašytojas rašo kreipimąsi, atvirą laišką pasaulio visuomenei, odailininkas kuria plakatą.Trečius metus iš eil÷s IBBY Lietuvos skyrius ir Nacionalin÷s M.Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras šiąšventę mini ir Lietuvoje. Išrenkamas ir apdovanojamas geriausios pra÷jusių metų knygos autorius. (Premiją skiria ŠarūnasMarčiulionis!). Tris m÷nesius į Vaikų literatūros centrą plūsta vaikų laiškai, anketos - išrenkamas ir paskelbiamas populiariausiųknygų penketukas. Eksponuojamos naujausios Lietuvos leidyklų knygos. Vaikų literatūros tyrin÷tojai aptaria knygų „derlių",vaikams surengiama literatūrin÷ popiet÷, susitikimas su rašytojais. „Gandro žinių“ žurnalistai apklaus÷ mūsų mokyklosmokinius(1-10kl.), nor÷dami sužinoti m÷gstamiausią vaikų knygą. Žemiau pateikiame populiariausių knygų penketuką:1 Rowling J. K. „Haris Poteris“ (visos dalys), 2 Meyer S. „Saul÷lydis“ (4 kn.), 3 Coelho P. „Alchemikas „ , 4 Pasauliotautų pasakos, 5 Knister “ Ragana Lil÷“Linkime kuo daugiau skaityti, juk knyga prilygsta brangakmeniui, nenušlifuotam deimantui, kurio kontūrusnušlifuojame mes, skaitytojai.Gandro Žinių kolektyvasBūkime draugiški - jokių patyčiųTikim÷s, kad akcija „Savait÷ be patyčių“(kovo 22-26 dienomis) tur÷s įtakos geresniam mokyklos mikroklimatui.Priekabiavimas yra viena aktualiausių problemų mokinių tarpe. Kas yra priekabiavimas? Jis apima tyčinius veiksmus. Taielgesys, kai vaikai tyčiojasi vieni iš kitų. Vaikai įvairiausiais būdais skaudina vienas kitą. Priekabiavimas apima ištisą spektrąagresyvaus vaikų ir paauglių elgesio. Patyčios vyksta pačiose įvairiausiose vietose. Labai dažnai priekabiaujama mokykloje ar užjos ribų. Mokyklose, kaip ir visoje Lietuvoje, vaikai ne visada jaučiasi saugūs. Priekabiavimas mokykloje yra labai dažnasreiškinys tarp vaikų, ypač paauglių. Ne vienas gal÷tų pasakyti: „Mūsų mokykloje kasdien vyksta tokie dalykai...“ Reiškiniodažnumas yra vienas iš rodiklių, liudijančių jo mastą. Priekabiavimo priežastis dažniausiai yra noras įrodyti, kad „aš esustipresnis“. Situacijos „steb÷tojai“ jaučiasi nesaugūs ir bej÷giai, kad imtųsi kažkokių priemonių prieš priekabiavimą. Mokyklastengiasi moksleiviams suteikti žinių apie riziką ir pasekmes, išmokyti moksleivius gyvenimo ir socialinių įgūdžių, reikalingųsukurti apsauginius veiksnius. Norime sukurti sveiką ugdymosi atmosferą, kuri leistų moksleiviams ir mokytojams jaustissaugiems, sumažinti neigiamą bendraamžių įtaką tarp moksleivių, pl÷toti užimtumo formų įvairovę, didinant vaikų saviraiškosgalimybes, tęsti jau penkerius metus vykdomą prevencinę veiklą ir bendradarbiavimą su policijos, globos namų, Vaiko teisiųapsaugos tarnybos įstaigomis vaikų teis÷s pažeidimų prevencijos srityje. Mūsų visų bendras tikslas yra kurti saugią ir sveikąugdymosi ir socializacijos aplinką. Dažnam vaikui ir net suaugusiajam kyla klausimas: Kod÷l priekabiaujama? Vaikai irpaaugliai, kurie priekabiauja prie kitų vaikų, dažniausiai turi savų problemų. Jie gali jaustis liūdni ar pikti. O gal jie turiproblemų namie? Galbūt prie jų irgi kas nors priekabiauja, pavyzdžiui, jų šeimoje ar kur kitur. Bijodami, kad kažkas galiprisikabinti prie jų, jie stengiasi tai padaryti pirmi. Paprastai tyči<strong>oji</strong>mosi situacijoje pagrindiniai dalyviai yra du: priekabiautojas,kuris pradeda tyčiotis ir aktyviai tyčiojasi, ir auka, kenčianti nuo priekabiautojo tyči<strong>oji</strong>mosi. Jei prie tavęs priekabiauja, atmink,kai prie Tavęs priekabiauja – tai ne tavo kalt÷! Jei iš Tavęs tyčiojasi – tu neturi su tuo kovoti vienas! Pats svarbiausias dalykas,kurį gali padaryti, kai prie Tavęs priekabiauja, - tai papasakoti apie tai kam nors. Ar skųstis apie priekabiavimą yra kvaila irvaikiška? Dažnai vaikai niekam nepasakoja apie patiriamą tyči<strong>oji</strong>mąsi, nes bijo būti apšaukti skundikais. Apšaukti skundiku – taipriekabiautojo ginklas. Tačiau svarbu suprasti, kad tai n÷ra skundimas, o pagalbos iešk<strong>oji</strong>mas – kai vaikui sunku ir jis nežino,kaip susitvarkyti su <strong>savo</strong> sunkumais, jis turi teisę kreiptis pagalbos į tuos žmones, kuriais pasitiki. Nereikia bijoti kreiptispagalbos į suaugusius. Jie gali pad÷ti. Galite pasikalb÷ti su jais ir pasitarti, kaip reaguoti į situaciją, kaip elgtis toliau. Labaisvarbu, kad apie patyčias kalb÷tum÷te su mokytojais, t÷vais, kad jie žinotų, kas vyksta. Nemanykite, kad jūs keliatenemalonumus mokytojams ar veltui eikvojate jų laiką.Mūsų mokykla, kaip ir kiekviena kita, turi tam tikras priimtas elgesiotaisykles. Taisykl÷s yra sukurtos tam, kad kiekvienas mokykloje jaustum÷m÷s gerai,jaustum÷m÷s saugūs. Tod÷l labai svarbu, kad kiekvienas laikytųsi nustatytų elgesiotaisyklių. Atminkite: mokykla yra ta vieta, kur teikiamos žinios. Agresyvus elgesys,tyči<strong>oji</strong>masis čia yra nepageidaujamas ir nepriimtinas. Šitaip elgtis nedera. Elgesiotaisykl÷s tai draudžia. Mokykloje kiekvienas turi elgtis kultūringai. Ir kiekvienas išJūsų turi rūpintis, kad mokykloje visiems būtų gera, o ypač tam, kuris yra šalia Jūsų.Nedera likti abejingam ir praeiti pro šalį, kai matome, jog kažkas tyčiojasi iš kito.K.Žilinskien÷, „Gandro Žinių“ redaktor÷4


Balandžio 7-<strong>oji</strong> - Pasaulin÷ sveikatos <strong>diena</strong>Siekdami stiprinti jūsų sveikatą, Sveikatos apsaugos ministerija daugd÷mesio skiria sveikatos priežiūros reformai mokyklose, sveikatą stiprinančiųmokyklų veiklai. Sveikatos priežiūros mokyklose tikslas – pad÷ti mokiniamssaugoti ir stiprinti sveikatą, įgyvendinti priemones, susijusias su ligų ir traumųprofilaktika. Lietuvos mokyklose dirba visuomen÷s sveikatos priežiūrosspecialistai arba bendruomen÷s slaugytojai, išklausę specialią visuomen÷ssveikatos priežiūros mokyklose programą. Sveikatos priežiūros specialistai,dirbdami kartu su mokytojais, t÷vais, psichologin÷s bei socialin÷s pedagogin÷s pagalbos specialistais,siekia pad÷ti jums suformuoti teigiamą požiūrį į <strong>savo</strong> sveikatą kaip į brangiausią turtą, skatinti saugoti irgerinti <strong>savo</strong> sveikatą, įgyti geresnių gyvenimo įgūdžių bei suvokti <strong>savo</strong> vaidmenį visuomen÷je.R÷kyvos pagrindin÷s mokyklos bendruomen÷, mokytojai, mokiniai ir jų t÷veliai nuoširdžiausiai sveikinamūsų sveikatos priežiūros specialistę ir linki jai daug sveikatos, tikrų draugų ir visada būti laimingai.Susipažinkime iš arčiau...Šiame „Gandro žinių“ numeryje mes jums siūlome susipažinti su mūsų mokyklosvisuomen÷s sveikatos priežiūros specialiste Irena Kvedariene.1.Kur Jūs gim÷te ir mok÷t÷s?Gimiau Latvijoje. Mokiausi Šiaulių V. Kudirkos mokykloje.2.Kokie dalykai gerai Jums sek÷si?Visi dalykai puikiai sek÷si. Mokiausi gerai.3. Kur studijavote ir kokia buvo student÷?Baigiau Šiaulių medicinos mokyklą raudonu diplomu.4. Kokia m÷gstamiausia knyga ar rašytojas?Daug skaitau. Ypač m÷gstu detektyvus. Iš rimtesnių patinka Francuaza Sagan.5. Koks, Jūsų nuomone, turi būti šiuolaikinis medikas?Turi būti <strong>savo</strong> srities žinovas, dom÷tis naujov÷mis. Svarbu užuojauta irtolerancija.6. Kas Jums nepriimtina mediko darbe?Šiurkštumas, pasipūtimas, nemokšiškumas.7. Kas jums „Gyvenimo prasm÷“ ?Prasm÷ – pad÷ti žmogui. Tą visą laiką ir darau.8. Kaip gal÷tum÷t apibūdinti„Laimę“ penkiais žodžiais ?Sveikata, meil÷, širdžiai artimas darbas, sveiki artimieji.9. Ką m÷gstate veikti laisvalaikiu?Skaitau, prižiūriu gyvūnus (turiu šunį, katiną, jūrų kiaulytę).10. Koks, Jūsų nuomone, turi būti šiuolaikinis mokytojas?Išsilavinęs, tolerantiškas, mylintis vaikus.11. Kod÷l pasirinkote būtent <strong>savo</strong> specialybę?Sunku pasakyti. Gal ta sritis man tada buvo įdomesn÷ už kitas.12. Kokia Jūsų nuomon÷ apie šiuolaikinį jaunimą?Teigiama. Myliu ir suprantu šiuolaikinį jaunimą.13. Kokius pagrindinius patarimus pasakytum÷t mūsų jauniesiems skaitytojams;Vaikai, rūpinkit÷s <strong>savo</strong> sveikata, saugokite ją! Venkite žalingų įpročių - jie žlugdo asmenybę.Stenkit÷s gerai mokytis. Žinių niekada nebus per daug!Trumpai:M÷gstama muzika – patinka klasikinis rokas (Qeen), klasikin÷ muzika.M÷gstamos laidos - “Žvaigždžių duetai”, “Šok su žvaigžde”..M÷gstamos spalvos – m÷lyna, raudona.M÷gstamiausia sporto šaka – slidin÷jimas.Šalis, kurią nor÷tų aplankyti – Japonija.Labiausiai nem÷gstu grubių, ciniškų žmonių.M÷gstamiausia švent÷ – Kal÷dos.K. Žilinskien÷, „Gandro Žinių“ redaktor÷5

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!