Algirdas Miškelevičius

Algirdas Mi²kelevi£ius

Algirdas Miškelevičius
1

80
Algirdas Miškelevičius
1936–1990
Parengė Vita Verikaitė
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas
Lietuvos matematikų muziejus
Vilnius 2016
2

Kaip brangi esi, žeme tu gimta.
Nors būnu toli, tau širdy vieta.
Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,
Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.
Nors esi maža, bet esi didi,
Nemuno vaga – tai tava širdis.
Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos,
Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos.
Kęstutis Andrius Vasiliauskas, Žemėj Lietuvos. 1988.
Tai mylimiausios Algirdo Miškelevičiaus dainos žodžiai.
„Gimė jis nuostabiame Dzūkijos kampelyje, Verebiejų kaime, gražioje sodyboje,
prosenelio sodintų ąžuolų paunksmėje. Tie šventieji medžiai teikė jam stiprybės,
nugalint daugelį gyvenimo negandų: vaikystėje, sunkiais pokario laikais, kai išvyko
mokytis į Alytų, studijų metais, kai neretai vertėsi tik iš stipendijos ir dirbant. Bet atėjo
melioratoriai ir gimtosios „girukės“ stiprybę pakirto ...“, – pasakojo artimieji.
Nesulaukė laisvės Lietuvos ąžuolai.
3

Algirdo Miškelevičiaus gyvenimo ir veiklos datos
1936 m. balandžio 23 d. gimė vidutinių valstiečių Zigmundos ir Leono Miškelevičių
šeimoje Verebiejų kaime Simno (Alytaus) rajone.
1944–1947 m. mokėsi Verebiejų pradinėje mokykloje.
1947–1950 m. mokėsi Krokialaukio septynmetėje mokykloje.
1950–1954 m. mokėsi Alytaus pirmoje vidurinėje mokykloje.
1954–1959 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos-matematikos fakultete. Įgijo
matematiko specialybę.
1959–1960 m. VU Matematinės analizės katedros asistentas.
1961–1962 m. VU Matematinės analizės katedros vyr. dėstytojas.
1963–1965 m. mokėsi VU Matematinės analizės katedros aspirantūroje.
1964 m. vedė Genovaitę Jakubauskaitę.
1965 m. gimė sūnus Vygintas.
1965–1967 m. VU Matematinės analizės katedros vyr. dėstytojas.
1966 m. birželio 14 d. VU Jungtinėje Fizikos ir Matematikos-mechanikos fakultetų
mokslinėje taryboje apgynė fizikos-matematikos mokslų kandidato (dabar –
matematikos daktaro) disertaciją Dirichlė eilučių su kompleksiniais rodikliais
konvergavimas. Mokslinis vadovas: fiz.-mat. m. dr. prof. A. Naftalevičius. Oponentai:
fiz.-mat. m. dr. prof. G. L. Lunc, fiz.-mat. m. kand. V. Kabaila.
1967 m. patvirtintas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis.
1967–1970 m. VU Matematinės analizės katedros einantis docento pareigas.
1968 m. gimė sūnus Almantas.
1970 m. suteiktas docento mokslinis vardas.
1970–1990 m. VU Matematinės analizės katedros docentas.
1971–1976 m. VU Matematinės analizės katedros vedėjas.
1971–1976 m. Matematikos-mechanikos fakulteto tarybos narys.
1972–1976 m. Matematikos-mechanikos fakulteto tarybos moksliniams laipsniams teikti
narys.
1962–1990 m. Lietuvos matematikų draugijos narys.
1990 m. sausio 24 d. mirė Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
4

Zigmunda (1900 – 1966-01-07) ir Leonas (1903-02-25 – 1982-03-18)
Miškelevičiai užaugino 6 vaikus:
Juozą Rimgaudą Miškelevičių (1926-09-15 – 1977-08-15)
Antaną Gediminą Miškelevičių (1927-10-09 – 2012-12-18)
Moniką Miškelevičiūtę Čeikuvienę (1928-12-02 – 2014-03-14)
Izabelę Miškelevičiūtę Šulinskienę (gim. 1931-03-10)
Algirdą Miškelevičių (1936-04-23 – 1990-01-24)
Anelę Miškelevičiūtę Peciulkienę (1939-08-08 – 2014-09-19).
5

Iš kairės: Juozas, Izabelė, Monika ir Antanas, Anelė, Mama ir Algirdas
Algirdas
Alytaus I vidurinės mokyklos 1954 m. absolventai po 30 metų Pašilaičiuose.
6

Vilniaus universitete
7

Iš kairės sėdi: Roma Linkevičiūtė, Sigita Starkutė, Lylė Jasėnaitė, Roza Voverytė, Petras
Girdžius, Česlova Duobaitė, Liucija Skodytė ir Vilhelmina Deksnytė; antroje eilėje: Bronius
Grigelionis, Joana Širvytė, Teresė Juodeškaitė, Elena Viskontaitė, Aldona Džiugaitė,
Teresė Griciūtė, Birutė Petraškaitė, Skaistė Mickeliūnaitė, Teresė Tarosaitė ir Algirdas
Žvinys; trečioje eilėje: Valdas Kasperavičius, Kazimiera Maknytė, Dalia Juozapaitytė,
Vincė Baranauskaitė, Birutė Briaukaitė, Vida Afanasjevaitė, Birutė Radzevičiūtė, Jadvyga
Kostantinavičiūtė, Anastazija Skučiauskaitė ir Algirdas Petkelis; ketvirtoje eilėje: Bronius
Kvedaras, Danielė Petrulytė, Danutė Petruškevičiūtė, Teresė Mikelevičiūtė, Angelė
Gailiūtė, Danutė Vaičiulėnaitė, Elena Nečiuškytė ir Boleslovas Strumskis; penktoje eilėje:
Petras Eidukevičius, Liudvikas Stupelis, Algirdas Usavičius, Gerutis Aleškevičius, Algirdas
Miškelevičius, Antanas Sladkevičius, Jonas Sapagovas, Viktoras Dragūnas ir Vytautas
Tėvelis. 1959 m.
8

Mokytojai ir kolegos
Prof. Zigmas Žemaitis
Prof. Petras Katilius
Doc. Gerardas Žilinskas
Fizikos-matematikos fakulteto dekanai
Prof. Henrikas Horodničius,
Prof. Viktoras Kybartas,
1945–1958 1958–1964
9

Prof. Kleopas Grincevičius
Prof. Aronas Naftalevičius
Genovaitė Eimaitienė, prof. Šlioma Strelicas ir Elena
Neniškytė. 1973 m.
Doc. Petras Rumšas
Docentai Borisas Voronkovas ir Vytautas Paulauskas
10

Prof. Jono Kubiliaus seminare. Pirmoje eilėje iš dešinės: Vytautas Juozas Tėvelis, Bronius
Kvedaras, Algirdas Miškelevičius, Vytautas Paulauskas, (...). 1968 m. A. Skūpo nuotr.
Pirmoje eilėje Vytautas Paulauskas, antroje eilėje iš kairės Algirdas Miškelevičius,
Juozas Ambrasas, Vincas Padervinskas ir Romualdas Uždavinys; trečioje eilėje – (...) ir
Vygantas Paulauskas. A. Skūpo nuotr.
11

Matematikos ir mechanikos fakulteto
dekanas doc. Alfonsas Raudeliūnas,
1965–1974.
Matematikos fakulteto dekanas
doc. Vytautas Merkys, 1974–1992.
Diferencialinių lygčių ir skaičiavimo matematikos katedros vedėjai. Iš kairės:
doc. Romualdas Uždavinys, 1968–1973, prof. Petras Golokvosčius, 1962–1967, ir
doc. Vytautas Merkys, 1973–1983. V. Naujiko nuotr. 1979 m.
12

Matematinės analizės katedros vedėjai 1922–2016 metais
Prof. Zigmas Žemaitis,
Prof. Otas Teodoras Folkas,
1922–1923 ir 1944–1964 1923–1930
Lietuvos universitete
Lietuvos universitete
Prof. Viktoras Biržiška,
Prof. Vytautas Paulauskas,
1931–1939 ir 1940–1944 1964–1970
Vytauto Didžiojo universitete
Vilniaus universitete
ir Vilniaus universitete
13

Vilniaus universitete
Doc. Algirdas Miškelevičius,
Doc. Algirdas Nagelė,
1970–1976 1976–1981
Prof. Vygantas Paulauskas,
Prof. Vigirdas Mackevičius,
1981–1996, 1998–2014 1996–1998
Prof. Jonas Šiaulys nuo 2014 m.
14

Matematinės analizės katedra atsisveikina su prof. dr. Aronu Naftalevičiumi, išvykstančiu į
JAV, ir prof. dr. Šlioma Strelicu, išvykstančiu į Izraelį. Iš kairės: Genovaitė Eimaitienė,
Stasys Remeikis, Šlioma Strelicas, Elena Neniškytė, Aronas Naftalevičius, Vytautas
Paulauskas, Laima Navickaitė, Algirdas Miškelevičius ir Vytenis Kabaila. 1973 m. Antano
Skūpo nuotr.
Matematinės analizės katedra. Iš kairės pirmoje eilėje: Danutė Jonutienė, Laima
Navickaitė, prof. Vytautas Paulauskas, Elena Neniškytė, katedros vedėjas doc. Algirdas
Nagelė; antroje eilėje: doc. Algirdas Miškelevičius, Stasys Remeikis, Algirdas Zabulionis,
doc. Petras Rumšas, doc. Vytenis Kabaila ir Antanas Skūpas. 1979 m.
15

Matematinės analizės katedra švenčiant prof. Vytauto Paulausko 75-čio sukaktį. Iš kairės
sėdi: Elena Neniškytė, Vygantas Paulauskas, Vytautas Paulauskas, Vytenis Kabaila ir
Petras Rumšas; stovi: Gintaras Bakštys, Virginijus Daukas, Laima Navickaitė, Kęstutis
Liubinskas, Edvardas Misevičius, Vidas Morkūnas, Algirdas Miškelevičius, Antanas
Jonušauskas, Antanas Skūpas, Algirdas Zabulionis, Danutė Jonutienė, Vigirdas
Mackevičius, Algirdas Nagelė, Birutė Jauniškienė, Donatas Surgailis ir Ričardas Kudžma.
1985 m. H. Jasiūno nuotr.
Švenčiant Algirdo Miškelevičiaus 50-metį. Iš kairės: sėdi Vytautas Paulauskas ir Petras
Rumšas; stovi: Kęstutis Liubinskas, Algirdas Nagelė, Edvardas Misevičius, Birutė
Jauniškienė, Algirdas Miškelevičius, Elena Neniškytė, Vigirdas Mackevičius, Laima
Navickaitė ir Antanas Skūpas. 1986 m.
16

Matematinės analizės katedra. Prof. Vytauto Paulausko išleistuvių į pensiją dieną. Iš kairės
sėdi: doc. Algirdas Nagelė, Kazimiera Melaikytė, prof. Vytautas Paulauskas su žmona
Stase ir katedros vedėjas prof. Vygantas Paulauskas; stovi: doc. Antanas Jonušauskas,
prof. Vigirdas Mackevičius, doc. Ričardas Kudžma, doc. Elena Neniškytė, dr. Algirdas
Zabulionis, Danutė Jonutienė, doc. Alfredas Račkauskas, Birutė Jauniškienė, doc. Laima
Navickaitė, prof. Vytenis Kabaila, doc. Edvardas Misevičius ir doc. Algirdas Miškelevičius.
1987 m. A. Skūpo nuotr.
Prie vaišių stalo Paulauskų namuose. Iš kairės: Algirdas Miškelevičius, Antanas
Jonušauskas, Stasė ir Vytautas Paulauskai. 1987 m. A. Skūpo nuotr.
17

Matematikos fakultetas.
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: Vytautas Merkys, Jonas Kubilius, Petras Katilius, Vytautas
Paulauskas, Petras Golokvosčius ir Algirdas Matuzevičius; antroje eilėje: Borisas
Voronkovas, Alfonsas Raudeliūnas, Petras Vaškas, Gintautas Misevičius, Algirdas
Miškelevičius, Petras Girdžius, Zigmas Juškys ir Alfonsas Matuliauskas; trečioje eilėje:
Henrikas Jasiūnas, Romualdas Uždavinys, Antanas Laurinčikas, Antanas Apynis, Vladas
Tumasonis, Vaclovas Čiočys, Daina Sūdžiūtė, Feliksas Ivanauskas, Arūnas Štaras ir
Mindaugas Maknys; ketvirtoje eilėje: Ričardas Kudžma, Remigijus Lapinskas, Algirdas
Nagelė, Ignas Uždavinys, Juozas Degutis, Eugenijus Manstavičius, Vladas Skakauskas,
Elena Neniškytė, Laima Navickaitė, Eugenijus Stankus ir Gemas Kupčiūnas; penktoje
eilėje: Jonas Bagdonas, Virgilijus Sakalauskas, Vilijandas Bagdonavičius, Julius Kruopis,
Aleksas Pikturna, Vytautas Bernotas, Alfredas. Račkauskas, Petras Rutkauskas, Romas
Kondrotas, Juozas Ambrasas ir Feliksas Mišeikis; šeštoje eilėje: Arūnas. Čeponkus,
Valdas Undzėnas, Stasys Lapinskis, Jonas Averka, Antanas Jonušauskas, Edvardas
Misevičius, Hamletas Markšaitis ir Vigirdas Mackevičius. Viliaus Naujiko nuotr. 1979 m.
18

Vilniaus universiteto delegacija su Tartu universiteto rektoriumi. Iš kairės: VU prorektorius
prof. Algimantas Bikelis, Vytautas Bogušis, doc. Algirdas Šidlauskas, doc. Alfonsas
Raudeliūnas, doc. Feliksas Mišeikis, TU rektorius prof. A. Koop, (…), VU rektorius prof.
Jonas Kubilius, doc. Algirdas Miškelevičius, doc. Bronius Čereška, skulptorius Vytautas
Ulevičius, doc. Rimvydas Tarvydas, menotyrininkė Aldona Ulevičienė, Martinkus, doc.
Milvi Reinfeldt, doc. Henrikas Jasiūnas, prof. Bronius Grigelionis ir (…).1982 m. V. Naujiko
nuotr.
19

Prie Vilniaus universiteto dovanos Tartu universitetui 350 metų jubiliejaus proga.
Skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus sukurta „Lietuvaitė“ stovi Tartu universiteto Botanikos
sode, kur estai švenčia tautos poezijos dienas. Dešinėje statybos organizatorius doc.
Henrikas Jasiūnas ir pagrindiniai talkininkai doc. Algirdas Miškelevičius, VU prorektorius
prof. Algimantas Bikelis, o „Lietuvaitės“ kairėje stovi doc. Feliksas Mišeikis. V. Naujiko
nuotr. 1982 m.
20

21

Lietuvos matematikų antkapinis paminklas prof.
Kleopui Grincevičiui (1917–1972) Antakalnio kapinėse. Paminklo statybos organizatorius
Henrikas Jasiūnas. Skulptorius Alfonsas Ambraziūnas. 1988.
22

Žmonos Genovaitės Miškelevičienės prisiminimai
Algirdas
Yra žmonės, apdovanoti Likimo arba Aukščiausiojo – jie būna
ypatingi. Algirdui buvo duota daug. Iš prigimties labai
darbštus, sąžiningas, doras žmogus. Pirmiausia – labai
mylėjo savo Tėvynę, gimtuosius namus, šeimą, vaikus.
Būdamas gabus, labai gerai mokėsi ir siekė kilti aukščiau.
Nors Tėvai nelengvai gyveno pokario metais, bet išleido
Algirdėlį mokytis į Alytaus vidurinę mokyklą, kurią baigęs labai gerais pažymiais, jis įstojo į
Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Buvo aspirantas, apgynė disertaciją,
dirbo dėstytoju, docentu, katedros vedėju. Studentai Jį gerbė. Ir štai atėjo laikas
subrendusiam vyrui kurti šeimą.
Su Algirdu
Mūsų pažintis buvo lemtinga. Susipažinome per draugų vestuves Trakuose 1964 m. kovo
7 d. Kai visi susirinkome Vilniuje, Civilinės metrikacijos biure, paaiškėjo, jog neatvyko
mano pabrolys ir Algirdo pamergė. Tada Janina mums tarė: „Dabar jūs būsite pora.“ Ir
tapome pora ne tik vestuvių metu... Išsiaiškinome, kad abu esame iš Alytaus, tais pačiais
metais (1954) baigėme vidurines mokyklas, tik skirtingas: Algirdas – pirmąją (berniukų), o
aš – antrąją (mergaičių). Universitete jis studijavo matematiką M. K. Čiurlionio gatvėje, o
mano paskaitos vyko Filologijos fakultete.
Po draugų vestuvių Vilniuje iškart ėmėme susitikinėti beveik
kasdien, nes buvo apie ką pakalbėti... Nusprendėme susituokti
vasarą. Algirdas buvo aspirantas ir dirbo asistentu fakultete,
aš dirbau Elektrografijos mokslinio tyrimo institute.
Vestuves šventėme liepos pabaigoje mano Tėvų Jakubauskų
namuose Užuolankos g. Alytuje. Santuoką įregistravome
Vilniuje. Po vestuvių dar turėjome dvi savaites atostogų.
Aplankėme gimines. Pirmiausia Algirdo Tėvus Verebiejų
23

kaime, šalia Žuvinto ežero. Rugpjūčio viduryje grįžome į Vilnių, nes pasibaigė mano
atostogos. Gyvenome mano nuomojamame kambaryje. Algelis paprašė Universiteto
Rektoriaus, kad skirtų mums bendrabutį. Neužilgo gavome kambarėlį „Tauro“
bendrabutyje. Laukėme šeimos pagausėjimo. Balandžio mėnesį išvažiavau į Alytų, pas
savo Tėvus. Algirdas daug dirbo. Kartais atvažiuodavo į Alytų.
Sūnelis gimė 1965 m. gegužės 7 d. Alytuje, pavadintas Vygintu. Pusę metų sūnelį
auginome Užuolankoje. Į darbą grįžau lapkričio mėnesį, vaikelį palikusi Mamytei. Lankiau jį
kiekvieną savaitgalį, retsykiais atvažiuodavom kartu su Algirdu. Bendrabutyje gyvenome
labai ankštame kambarėlyje, todėl nekantriai laukėme naujo buto. Pagaliau 1966 m. man
skyrė dviejų kambarių butą Antakalnio gatvėje. Koks buvo džiaugsmas! Jau naujame bute
šventėme Algirdo disertacijos gynimą. Parsivežėme iš Alytaus sūnelį. Algelis vargais gavo
jam vietą lopšelyje. Deja, tik savaitiniame. Vygutis labai verkdavo...
Algirdą išsiuntė į Maskvos universitetą pasitobulinti. Lopšelis buvo labai toli, vaikelį vėl
išvežiau į Alytų. Džiaugiausi, kai mane aplankė katedros vedėjas Vytautas Paulauskas,
vėliau ir Algirdo disertacijos vadovas Aronas Naftalevičius.
Kai mano vyras po kursų grįžo iš Maskvos, gavome poilsinį kelialapį į Palangą. Prie jūros
vykome su sūneliu. Rudenį mums skyrė dieninį lopšelį netoli namų. 1968 m. mūsų šeima
pagausėjo. Susilaukėme antrojo sūnelio gegužės 11 d. Krikštynos buvo gražios. Sūnelį
pavadinome Almantu. Dalyvavo Senelis Leonas, mano Tėvai Aleksandras ir Kazimiera.
Kai sūneliui sukako apie pusė metų, aš grįžau į darbą. Mes paprašėme, kad atvažiuotų
Algirdo Tėtis, nes kaime jam jau buvo sunku. Iš pradžių dirbau pusę etato, tai anksti
grįždavau namo. Deja, Tėvukas susirgo. Mažylį nuvežėm į Alytų. Rugpjūčio mėnesį, kai
Senelis Leonas sustiprėjo, išvykome ilsėtis į Palangą keturiese. Seneliui labai patiko prie
jūros.
24

Algelis ir toliau rašė straipsnius, rengė mokymo priemones studentams. Išleido knygelę.
Prisimenu, kad susirašinėjo su Prahos universiteto profesoriumi, kuris į Algirdą kreipdavosi
„profesor“ (rusų kalba). Jis svečiavosi mūsų namuose. Pas mus viešėjo ir disertantas
Vitalijus Abrachmanovas iš Totorijos. Algirdas recenzavo jo disertaciją.
1970 m. gruodžio mėn. Algirdui skyrė naują trijų kambarių butą
Krantinės gatvėje prie Neries. Tėtukas Leonas man padėdavo
tvarkytis buityje, nes turėjau jau keturis vyrus. Buvo džiugu
sutikti Naujuosius, 1971 metus. Abu vaikai lankė tą patį darželį
Mildos gatvėje. Algirdas vadovavo katedrai. Atsirado daugiau
pinigėlių. Kiekvieną vasarą ilsėdavomės Nidoje, prie jūros.
Likusią atostogų dalį praleisdavome Alytuje. Kai grįždavau į
darbą, Algirdas dar kokį mėnesį pasilikdavo su vaikais, jei
nereikėdavo dalyvauti stojamųjų egzaminų maratone. Senelis
Leonas vasarą išvažiuodavo pagyventi į kaimą pas vyriausiąją
dukrą Moniką. Jos šeima gyveno Struogiškių kaime, šalia
Verebiejų.
Liūdniausia mums buvo tada, kai išsiuntė Algirdą stažuotis. Šį kartą net į Armėniją,
Jerevano universitetą. Algelio nebuvo beveik keturis mėnesius – iki Naujųjų metų. Likau su
trimis vyrais. Dažnai mano pagalbininkė buvo pusseserė Genutė, kuri studijavo
universitete. Algirdui irgi buvo nelengva, nes ilgėjosi vaikų, namų. Susirašinėjome laiškais.
Algirdo Tėtis persikėlė gyventi pas dukrą Anelę, nes jai reikėjo pagalbos, gimus trečiam
vaikui. Jie gyveno netoli, tad Tėtukas mus dažnai lankydavo savaitgaliais.
Vaikai užaugo. Abu gerai mokėsi, nekėlė rūpesčių. Mūsų tėvai paseno. Senelį Leoną
paguldė į ligoninę. Išgirdome liūdną prognozę. 1982 metų kovo mėnesį gerasis Tėtukas
mirė. Palaidojome gimtinėje, prie Močiutės Zigmos Krokialaukio miestelyje, apie 5 km nuo
Verebiejų.
Turėjome sklypelį žemės, dideliame Universiteto kolektyvinių sodų plote, už Žaliųjų ežerų.
Vieta graži, bet atoki. Algirdas mėgdavo darbuotis apleistame žemės sklypelyje ir 1983 m.
pradėjo statyti sodo namelį. Tais pačiais metais ligoninėje netikėtai mirė mano Tėvelis.
Vygintas įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, tačiau antro kurso pradžioje jį
pašaukė tarnauti į armiją. Alytuje Mamytė, po mano Tėčio mirties, labai susirgo ir negalėjo
viena gyventi. Atsivežėme ją į Vilnių. Deja, neilgam... 1985 m. kovo mėnesį Mama
pasimirė ant mano rankų. Į laidotuves atvyko kareivėlis Vygintas.
25

Tas kelerių metų laikotarpis mums su Algirdu buvo labai sunkus. Vyras dirbo ir
universitete, ir sode. Aš mažai tegalėjau padėti, turėjau problemų su sveikata. Kai po
dviejų metų Vygintas grįžo iš armijos į antrą kursą, susipažino su grupioke Dovile ir greitai
vedė. Gyveno pas mus. Išlydėjome ir antrą sūnų į kareivėlius. Abu sūnus su Algirdu
lankėme Leningrade. Susilaukėme pirmojo vaikaičio: 1988 m. birželyje gimė Tadukas. Kai
grįžo iš armijos Almantas, gyvenome jau šešiese.
1989 metų vasarą, tik sugrįžus Almantui, mano brangiausias pasiligojo. Su džiaugsmu
sutikęs Sąjūdį, pakiliai ir jautriai išgyveno Lietuvos atgimimo laikotarpį. Mačiau kiek
sveikatos visa tai kainavo. Jį ištiko širdies infarktas. Dvi savaites vyrą gydė Santariškių
klinikose, paskui išsiuntė į reabilitaciją Abromiškėse. Lapkričio mėnesį grįžo į darbą, bet
neilgam. Gruodžio mėn. jį išsiuntė į Valkininkų sanatoriją. Gydymas nepadėjo ir 1990 m.
sausio pabaigoje Algirdėlis vėl atsidūrė Santariškių ligoninės Kardiologijos skyriuje. Sausio
22 d. jį operavo (širdies kraujagyslių šuntavimas). Deja, neatgavęs sąmonės 24 d. rytą,
mūsų mylimas Vyras ir Tėvelis, iškeliavo Anapilin... Aš, vaikai ir artimieji jautėmės palūžę ir
sugniuždyti.
Algirdui buvo tik penkiasdešimt treji...
Atsisveikina Universiteto vadovai. Iš dešinės: rektorius prof. Jonas Kubilius, prorektoriai
prof. Ignas Žeberskis, prof. Rolandas Pavilionis ir prof. Jonas Grigonis. V. Naujiko nuotr.
1990 m.
Vilnius
2016-03-06
26

Sūnaus Almanto mintys
Tėtis
Tėtis – Algirdas Miškelevičius – visuomet mano akyse yra
tvirtas, energingas, teisingas, principingas ir kartu nuoširdžiai
besišypsantis, švelnus, mylintis...
Mes su broliu Jį vadinome Tėveliu. Visą laiką.
Pirmi reginiai – Tėvelis veža mane rogutėse, padeda rengtis
darželio rūbinėje, mes kažkur prie karuselių, be abejo – žaislų parduotuvėje. Labai aiški ir
plati šypsena ir iki šiol aiškiai atsimenamas malonus balso tonas. Pamenu įvairiausių
vaisių siuntinius iš Armėnijos, kur Tėtis stažavosi Jerevano universitete, savo vaikiškas
emocijas Žalgirio stadione, kai kartu su juo ir broliu eidavome sirgti už savo futbolo
komandą. Vėliau žiemos išvykos į mišką kartu paslidinėti, labai laukiamos kelionės į kaimą
pas tetą Moniką (Tėčio seserį) ir dėdę Juozą, kur buvo galybė pramogų darbščių kaimo
žmonių sukurtoje aplinkoje. Tėvelis visuomet turėjo labai stiprų ryšį su savo Tėvais,
seserimis, broliais, giminaičiais, jį neabejotinai traukė kuo dažniau apsilankyti Tėviškėje.
Puikiai pamenu, nuo mažųjų dienų Tėtį, palinkusį prie matematinių knygų, sąsiuvinių.
Labai gerai atmenu, kai taisydavo savo studentų kontrolinius darbus. Jei leisdavo prisėst
šalimais, prisiklausydavau tokių epitetų! Tikiu ir žinau, kad dabar daugybė mūsų žmonių
gyvena, darbuojasi ir pritaiko bent dalelę iš jo įgytų žinių.
Man matematinė analizė buvo tolimi tyrai, Tėtis ir nebandė dirbtinai sudominti Jo veiklos
sfera. Bet, savaime suprantama, nepadaryti matematikos namų darbų mokykloje aš tiesiog
negalėjau. Jei kažkas buvo nesuprantama, vėl gi – prieš akis ramus Tėvelio veidas, lėtai,
metodiškai bei profesionaliai kartojama vienokia ar kitokia užuomina. Juk niekas kitas
negalėtų geriau atverti durų užduoties supratimui. Ir aš niekuomet nelikdavau nesupratęs
net mažiausio dalyko.
Jei man ir nebuvo lemta perimti tikrai didelių Tėčio sugebėjimų matematikos srityje, užtat
nuo mažų dienų mačiau, ką reiškia tikrasis darbštumas. Tėvelis niekuomet nevengė nei
namų ruošos darbų, nei „sukimosi“ virtuvėje, nei juo labiau talkų kaime arba pas savo
27

uošvius jų darže ir sode. Tačiau didžiausią savo ryšį su Tėviške, kaimu ir žemės darbais jis
tikrai bandė įgyvendinti savajame, taip vadinamame, sodo sklype. Jau antrais metais tuose
šešiuose aruose visuomet būdavo panaudotas kiekvienas kvadratinis metras, augo
įvairiausios daržovės, prieskoniniai augalai, sodinukai, krūmai. Greitai savomis rankomis
Tėtis pastatė ir namelį. Taigi, poilsis po darbo Universitete buvo darbas prie žemės…
Kai jau man atėjo metas ruoštis stojamiesiems egzaminams, puikiai pamenu Tėčio
žodžius: „Na, ką gi? Turim mėnesį.“ Per tą mėnesį, kasdien po dvi-tris valandas intensyviai
besprendžiant uždavinius, bet ką nuodugniai išsiaiškinant ir pasikartojant, buvau pilnai
pasiruošęs. Ir nesvarbu, ar laukia draugai, ar norisi sėst ant dviračio, paskirtas laikas
mokslams buvo nediskutuotina tema. Tuo metu atrodė, kad turėčiau būti mažiau
varžomas, kad laiko užteks viskam. Bet tas „riboto“ savarankiškumo mėnesis man tikrai
atnešė daug daugiau savarankiškumo vėliau. Tikrai sutinku, kad ir dabar,
besidarbuodamas savo srityje, jaučiu to mėnesio palikimą.
Didesnę mano gyvenimo dalį Jo jau nebėra… Bet atmintyje jis labai gyvas ir tikras
pavyzdys iki šiol. Žodžiai „norėti būti panašiu į Tėtį“ man nėra banalūs. Tikrai norėčiau ir
toliau vadovautis daugeliu Jo gyvenimo nuostatų, norėčiau, kad ir mano sūnus to siektų.
2016-03-08
28

Kolega Algirdas Miškelevičius
Gintautas Misevičius
Greita metų tėkmė neišdildo Matematikos ir
informatikos fakulteto bendruomenės narių mintyse ir
širdyse prisiminimų apie kuklų ir kūrybingą kolektyvo narį
docentą Algirdą Miškelevičių. Ankstyva mirtis išplėšė
docentą iš mūsų kolektyvo. Talentingas matematikas ir
puikus pedagogas visą savo gyvenimą ir veiklą skyrė
Matematikos fakultetui, buvo Matematinės analizės
katedros darbuotojas. Per darbo fakultete laikotarpį jis įgijo
aukštą kvalifikaciją, produktyviai dirbo mokslinį ir metodinį darbą. A. Miškelevičius buvo
karštas fakulteto ir universiteto patriotas, fakulteto gerovei
negailėjo nei laiko, nei jėgų. Fakulteto ir universiteto
interesai jam visada buvo aukščiau už asmeninius. Ypač
ryškiai tai pamatėme 1979 m. vasarą, kai Universitetas
ruošėsi savo keturių šimtų metų jubiliejui. Visi fakulteto
studentai daugiau ar mažiau talkino statybininkams, tačiau
iš jų tarpo išsiskyrė docentai Antanas Jonušauskas (1937–
1992) ir A. Miškelevičius, kurie fakulteto labui visai atsisakė
atostogų. Pusę fakulteto patalpų sudarė fizikų paliktos
laboratorijos, kurias reikėjo
pertvarkyti, kitos fakulteto patalpos taip pat buvo apgailėtinos
būklės. Universiteto statybininkai buvo užsiėmę centrinių rūmų
renovacija, tad fakulteto kolektyvui teko verstis savo jėgomis.
Dėka tuometinio fakulteto prodekano docento Henriko Jasiūno
(1925–2015) ūkinės patirties ir energijos per trumpą laiką
pavyko pertvarkyti ir paruošti patalpas mokymo poreikiams ir
svečių priėmimui iš viso pasaulio universitetų, atvykusių į
jubiliejinius renginius. Docentas A. Miškelevičius taip pat
ženkliai prisidėjo ruošiant Jubiliejinės universiteto eisenos
29

atributiką. Eisena atspindėjo visą Vilniaus universiteto keturių šimtmečių kelią, aštuonioms
devynioms valandoms paralyžavo Vilniaus visuomeninio transporto judėjimą. Vilniečiai
metė visus darbus ir stebėjo eiseną nuoširdžiai plodami studentams.
Docento A. Miškelevičiaus pasirinkta mokslinių tyrimų sritis – kompleksinių eilučių
konvergavimo tyrimas – klasikinė, tyrinėta daugelio matematikos korifėjų, todėl reikėjo
turėti labai daug drąsos ir tikėjimo savo jėgomis gilinantis į šią sritį. Docento
A. Miškelevičiaus stropumas ir pareigingumas buvo iš tiesų išskirtiniai, jo pranešimai
fakulteto Mokslinėje Taryboje visada buvo kruopštūs ir išsamūs, dalykiški ir motyvuoti. Jie
atspindėjo esmines fakulteto veiklos problemas, juose buvo teikiami pasiūlymai kaip jas
spręsti. 1970–1976 metais jis sėkmingai vadovavo Matematinės analizės katedrai, visas
problemas spręsdamas taktiškai ir išradingai.
A. Miškelevičiaus mokymo ir metodinės
priemonės užpildė spragą funkcinės analizės ir
matematinės analizės srityse, kai buvo jaučiamas
mokymo literatūros, teorinių ir praktinių vadovėlių
stygius. Skaitomos paskaitos pasižymėjo aiškiu
dėstymu, kruopščiai parinkta medžiaga. Buvę Algirdo
Miškelevičiaus studentai mielai prisimena turiningą ir
nuoširdų bendradarbiavimą su docentu, visada
pasiruošusiu paaiškinti, patarti ir padėti.
Klastinga liga išplėšė Algirdą iš mūsų tarpo neleidusi įgyvendinti gausybės planų ir
sumanymų. Mes ilgai prisiminsime Algirdą, skleidusį santarvę ir gėrį mūsų kolektyve.
30

Vilniaus universitetui – 400 metų. VU Adomo Mickevičiaus kiemelyje Matematikos
fakulteto studentai rengiasi jubiliejinei eisenai.1979 m. V. Naujiko nuotr.
31

„Matematika – mokslų karalienė“.
Jubiliejinė eisena iš Vilniaus universiteto į Vingio parką. V. Naujiko nuotr.
32

Docento Algirdo Miškelevičiaus bibliografija
LMR – Lietuvos matematikos rinkinys. ISSN 0132–2818
LMJ – Lithuanian Mathematical Journal. ISSN 0363–1672
LMD – Lietuvos matematikų draugija
Zbl – Zentralblatt für Mathematik. ISSN 0044–4235
ISSN – Tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris (angl. International Standard
Serial Number)
1. Begalinės eilutės Eulerio integravimuose: diplominis darbas. Vadovas prof. Zigmas
Žemaitis. Vilnius, 1959.
2. Решение основных краевых задач для уравнений эллиптического типа с
разрывными коэффициентами, LMR, 1962, 2 (1), 226.
3. О сходимости рядов Дирихле, LMR, 1963, 3 (2), 105–113.
4. О сходимости ряда Дирихле, Всесоюзная конф. по теории функций
комплексного переменного, Ростов на Дону, 1963.
5. Об области сходимости рядов Дирихле, LMR, 1965, 5 (1), 117–126.
6. О сходимости ряда Дирихле, LMR, 1965, 5 (2), 340.
7. О границе области сходимости ряда Дирихле, LMR, 1966, 6 (1), 91–97.
8. О сходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, Диссертация на
соискание ученой степени кандидата физико-математических наук, Вильнюс,
1966, 73 с.
9. О сходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, Автореферат
диссертации на соискание ученой степени кандидата физикоматематических
наук, Вильнюс, 1966, 8 с.
10. О сверхсходимости рядов Дирихле с комплексными показателями, LMR, 1966,
6 (4), 612.
11. О сверсходимости ряда Дирихле, LMR, 1967, 7 (4), 651–664. Zbl 0172.36801.
12. О сходимости некоторых интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1969, 9 (1),
131–151, bendraut. Š. Strelicas.
13. О сходимости и сверхсходимости одного интеграла типа Лапласа-Стилтьеса,
LMR, 1971, 11 (2), 289–301.
14. Теоремы Островского и Полиа для интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR,
1971, 11 (2), 403–404.
15. Mokyklos bičiulis [Petro Rumšo 50-mečio sukakties proga], Tarybinis studentas, 1971,
lapkričio 10, bendraut. H. Jasiūnas ir V. Merkys.
16. Об одном аналоге теоремы Абеля для рядов Дирихле, LMR, 1973, 13 (2), 212.
33

17. Вопрос сверхсходимости одного интеграла Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1979, 19 (3),
120.
18. Теорема Таубера для интегралов типа Лапласа-Стилтьеса, LMR, 1980, 20 (3),
154–156.
19. Содержание и методы преподавания математических курсов в вузах, 4
зональное совещание-семинар „Содержание и методы преподавания
математических курсов в вузах“, 1980 г. 21–25 октября: Тез. докладов, Рига,
с. 40, bendraut. V. Kabaila, L. Navickaitė, E. Neniškytė.
20. Аналоги теорем Островского и Таубера для одного интеграла Лапласа-
Стилтьеса, LMR, 1981, 21 (3), 111–113.
21. Некоторые выводы изучения математического анализа на I–II курсах, LMD XXV
konf. Pranešimų tezės, Vilnius, 1984, 195.
22. Некоторые вопросы преподавания рядов Фурье, LMD XXVI konf. Pranešimų tezės,
Vilnius, 1985, 193.
23. Теорема Рисса для интеграла Лапласа-Стилтьеса, LMD XXIX konf. Pranešimų
tezės, Vilnius, 1988, 152.
24. Funkcijų, reiškiamų Laplaso-Styltjeso tipo integralais ir Dirichlė
eilutėmis, augimo klausimu, LMD XXX konf. Pranešimų tezės,
Vilnius, 1989, 56.
25. Теорема Рисса для интеграла Лапласа-Стилтьеса и ряда
Дирихле, LMR, 1989, 29 (3), 525–531; Riesz‘s theorem for a
Laplase-Stieltjes type integral and Dirichlet series, LMJ, 1989,
29 (3), 277–281.
26. Теорема Таубера для интеграла Лапласа-Стилтьеса и ряда
Дирихле, LMR, 1989, 29 (4), 745–753; Tauberian theorem for
the Laplase-Stieltjes integral and Dirichlet series, LMJ, 1989,
29 (4), 364–369.
Mokomosios priemonės
1. Funkcionalinė analizė. Metrinės erdvės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1977, 78 p.
2. Josida, K. Funkcionalinė analizė / Iš rusų kalbos vertė A. Jonušauskas, R. Kudžma,
A. Miškelevičius. Vilnius: Mokslas, 1983, 464 p.
3. Funkcinė analizė. Tiesinės normuotos erdvės. Vilnius: Vilniaus universitetas, 1987,
75 p.
4. Funkcinė analizė. Tiesiniai operatoriai ir operatorinės lygtys. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 1987, 165 p.
35

Pranešimai Lietuvos matematikų draugijos konferencijose
1. Pagrindinių kraštinių uždavinių sprendimas antros eilės lygtims dalinėmis išvestinėmis
su trukiais koeficientais, LMD III konf., Vilniaus universitetas, 1962 m. vasario 2–3.
2. Dirichlė eilučių konvergavimo klausimu, LMD V konf., Vilniaus pedagoginis institutas,
1964 m. liepos 22–24 d.
3. Dirichlė eilučių su kompleksiniais rodikliais virškonvergavimo klausimu, LMD VII konf.,
Vilniaus universitetas, 1966 m. birželio 26–27.
4. Ostrovskio ir Polya teoremos Laplaso-Stiltjeso tipo integralams, LMD XI konf., Vilniaus
universitetas, 1970 m. birželio 22–23.
5. Abelio teoremos apibendrinimas Dirichlė eilutėms, LMD XIII konf., Vilniaus inžinerinis
statybos institutas, 1972 m. birželio 15–16.
6. Vieno Laplaso-Stiltjeso integralo virškonvergavimo klausimu, LMD XIX konf., Lietuvos
žemės ūkio akademija, 1978 m. birželio 16–17.
7. Ostrovskio teoremų analogai vienam Laplaso-Stiltjeso tipo integralui, LMD XX konf.,
Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutas, 1980 m. birželio 17–18.
8. Vienos kanoninės sandaugos augimas, LMD XXIII konf., Kauno medicinos institutas,
1982 m. birželio 22–23.
9. Matematinės analizės studijų I ir II kursuose kai kurios išvados, LMD XXV konf.,
Šiaulių pedagoginis institutas, 1984 m. birželio 14–15.
10. Furjė eilučių dėstymo klausimu, LMD XXVI konf., Vilniaus pedagoginis institutas,
1985 m. birželio 13–14.
11. Ryso teorema Laplaso ir Styltjeso tipo integralui, LMD XXIX konf., Kauno Antano
Sniečkaus politechnikos institutas, 1988 m. birželio 20–21.
12. Funkcijų, reiškiamų Laplaso-Styltjeso tipo integralais ir Dirichlė eilutėmis, augimo
klausimu, LMD XXX konf., Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1989 m. birželio 13–
14.
Diplominių darbų vadovas
1. Stasė Paukštytė. Absoliučiai konverguojančios Dirichlė eilutės ir Kramerio teoremos
apibendrinimas. 1967.
2. Aldona Mišeikienė. Dirichlė eilutės su polinominiais koeficientais absoliutaus
konvergavimo ir virškonvergavimo klausimu. 1969.
3. Antanas Mitašiūnas. Dvilypės homogeninės skirtuminių diferencialinių lygčių
sistemos. 1974.
4. Lidija Lebedeva. Vienos Teiloro-Dirichlė eilutės kai kurios savybės. 1976.
5. Irena Tautkevičiūtė. Tauberio teoremos analogas vieno Laplaso-Stiltjeso tipo
integralui. 1979.
35

Apie Algirdą Miškelevičių
1. Vilniaus universiteto istorija, 1940–1979 / Red. Kolegija: A. Bendžius (ats. red.), J.
Kubilius (pirm.) ir kt. Vilnius: Mokslas, 1979, p. 57, 205, 383.
2. Lietuvos matematikos rinkinys: 1–40 tomų rodyklė / V. Verikaitė ir H. Jasiūnas.
Vilnius: TEV, 2001, 173 p.
3. Algirdas Miškelevičius, Universitas Vilnensis, 1990 vas. 9 d.
4. Docentas matematikos daktaras Algirdas Miškelevičius: bukletas. Sudarė
H. Jasiūnas. 1996. 6 p.
5. Jasiūnas H., Verikaitė, V. In memoriam Vilniaus universiteto matematikams, Liet.
matem. rink., 2004, 44(spec. nr.), 450–455.
6. Alekna P., Kvedaras, B. Funkcijų teorija, Matematika Lietuvoje po 1945 metų. Vilnius:
Matematikos ir informatikos institutas, 2006, 142–143.
36

7. Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto fizikos, matematikos, mechanikos,
informatikos ir statistikos absolventai / H. Jasiūnas, V. Stakėnas ir V. Verikaitė.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 640 p. (žr. rodyklę).
8. Henrikas Jasiūnas: darbai ir dienos / R. Stančikienė ir V. Verikaitė. Vilnius: Vilniaus
universitetas, 2011 m. 343 p. (žr. rodyklę).
Šaltiniai
Genovaitės Miškelevičienės, Anelės ir Stanislovo Peciulkų, Virginijos Varnagirienės
šeimų archyvai;
Lietuvos matematikų muziejaus fondai, bylos 1M10–3M10 ir kt.;
Vilniaus universiteto archyvas, F. R 856: bylos Nr. 2909 ir 9543K;
Vilniaus universiteto bibliotekos Matematikos ir informatikos fakulteto skyriaus fondai.
37

„Baltijos kelias“ – masinė žmonių rankų grandinė, sujungusi tris Baltijos valstybes laisvės
vardan – nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Rygą iki Hermano bokšto Taline. 1989 m.
rugpjūčio 23 d.
38