pelningumo rodiklių naudojimas siekiant nustatyti sandorių tarp ...

ISSN 1392–1258. EKONOMIKA 2006 76 

PELNINGUMO RODIKLIØ NAUDOJIMAS SIEKIANT 

NUSTATYTI SANDORIØ TARP ASOCIJUOTØ ASMENØ 

KAINODARÀ 

Dalia Poðkaitë 

Docentë socialiniø mokslø daktarë 

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas 

Saulëtekio al., 9, LT-10222 Vilnius 

Tel. (8 670) 1 06 50 

El. paðtas: Dalia.Poskaite@ef.vu.lt 

Martynas Novikovas 

Vyresnysis mokesèiø konsultantas 

UAB „PricewaterhouseCoopers“ 

Tel. (8 615) 4 83 30 

El. paðtas: martynas.novikovas@lt.pwc.com 

Daugelyje ðaliø, ir Lietuvoje, sandoriai tarp asocijuotø asmenø turi bûti sudaromi tikràja rinkos kaina. 

Siekiant nustatyti tokiø sandoriø kainodarà, atitinkanèià tikràjà rinkos kainà, daþnai yra naudojami 

ávairûs pelningumo rodikliai: bendrasis, veiklos, turto, kapitalo, antkainis nuo pasigaminimo savikainos, 

Berrio rodiklis ir kiti. Ðio straipsnio tikslas – ávertinti pelningumo rodikliø naudojimo kainodaroje 

pagrástumà ir reikðmingumà bei pateikti pelningumo rodikliø taikymo sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodaroje metodikà. Atliekant tyrimà buvo panaudoti ðie metodai: rodikliø lyginimas, apibendrinimas, 

interpretavimas, grupavimas. 

Pagrindinës sàvokos: sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodara, iðtiestosios rankos principas, 

tikroji rinkos kaina, kontroliuojamas sandoris, pelningumo rodikliai. 

Ávadas 

2004 metais Lietuvoje buvo áteisinta sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodara, kurià turi 

taikyti dauguma didþiøjø Lietuvos ámoniø. Taèiau 

iki ðiol Lietuvoje ðia tema nëra paraðyta 

në vieno mokslinio straipsnio, nëra valstybës 

institucijø paaiðkinimø ar metodiniø nurodymø, 

kaip ði kainodara turi bûti taikoma. Tuo 

tarpu Vakarø Europos, Ðiaurës Amerikos ðalyse 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodara 

nagrinëjama jau seniai (Berry C. 1999, 

p. 47–56; Levey M., Wrape S., 2005, p. 462; 

Rolfe C., 2004, p. 552; Przysuski M., Lalapet 

S., 2005, p. 759–767; Shapiro A., 1995, p. 538– 

560; Smullen J., 2001, p. 106; Tucha T., Brem M., 

2005, p. 22 ir kitø autoriø publikacijos). Nemaþai 

tyrimø yra atlikæ ir iðleidæ publikacijø 

tarptautiniø audito bendroviø „PricewaterhouseCoopers“, 

„Ernst and Young“, KPMG, „Delloitte 

and Touche“ specialistai. Sandoriø tarp 

asocijuotø asmenø kainodaros nustatymo principai 

yra pateikiami ir Ekonomikos bendradarbiavimo 

ir plëtros organizacijos (EBPO) iðleistose 

Sandoriø tarp asocijuotø asmenø metodinëse 

rekomendacijose 1 . 

1 OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational 

Enterprises and Tax Administrations. 2001: Paris. 

71

Paþymëtina, kad, nustaèius neatitinkanèià 

iðtiestosios rankos principo 2 kainodarà, asocijuotoms 

ámonëms iðkyla rizika, kad mokesèiø 

administratorius gali koreguoti kontroliuojamojo 

sandorio kainà. Tokiu atveju dalis sànaudø, 

patirtø vykdant kontroliuojamàjá sandorá, 

bûtø priskirta prie neleidþiamø atskaitymø, todël 

padidëtø ámonës apmokestinamasis pelnas 

ir mokëtini mokesèiai. Taip pat gali bûti priskaièiuota 

bauda (nuo 10 iki 50 proc. mokëtinos 

mokesèiø sumos) bei delspinigiai uþ laiku 

nesumokëtus mokesèius. Dël to ámonës, norinèios 

iðvengti minëtos mokesèiø rizikos, turi 

tinkamai nustatyti sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodarà. 

Raðant ðá darbà buvo remtasi teisës aktais, 

reglamentuojanèiais sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodarà, Ekonomikos bendradarbiavimo 

ir plëtros organizacijos sandoriø tarp 

asocijuotø asmenø metodinëmis rekomendacijomis 

tarptautinëms bendrovëms ir mokesèiø 

administratoriams, taip pat uþsienio ðaliø 

autoriø literatûra bei tarptautinës audito bendrovës 

„PricewaterhouseCoopers“ organizuotø 

kursø ir seminarø medþiaga. 

1. Sandoriø tarp asocijuotø ámoniø 

kainodaros reikðmë ir metodai 

Vykstant globalizacijai ir pleèiantis tarptautinei 

prekybai, vis didëja ir tarptautiniø bendroviø, 

turinèiø antriniø ámoniø keliose ar net keliose 

deðimtyse uþsienio ðaliø, vaidmuo. Kadangi 

mokesèiø tarifai ir mokesèiø apskaièiavimo 

principai ávairiose ðalyse yra skirtingi, 

tarptautinës bendrovës, siekdamos sumaþinti 

mokëtinø mokesèiø sumas bei ágyti ávairiø papildomø 

pranaðumø, kontroliuojamiems san- 

2 Iðtiestosios rankos principas – principas, pagal kurá 

kontroliuojamo sandorio kaina neturi skirtis nuo tikrosios 

rinkos kainos. 

72 

doriams (t. y. sandoriams tarp asocijuotø asmenø) 

daþnai nustato kainas, kurios neatitinka 

tikrosios rinkos kainos. 

Akivaizdu, kad sparèiai daugëjant sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø, vis labiau didëja 

mokestiniø pajamø perskirstymas tarp ðaliø, 

t. y. ið ðaliø, kuriose mokesèiø tarifai yra didesni, 

dalis mokesèiø sumokama á biudþetus 

tø ðaliø, kuriø mokesèiai yra maþesni. Dël to 

daugelio ðaliø vyriausybës sutarë, kad mokesèiø 

tikslais asocijuotø ámoniø pelnas gal bûti koreguojamas 

tiek, kiek reikia tokiems iðkraipymams 

koreguoti ir uþtikrinti, kad sandoriai tarp 

asocijuotø asmenø bûtø sudaromi tikràja rinkos 

kaina. 

Paþymëtina, kad sandoriai tarp asocijuotø 

asmenø apima ne tik prekiø ar paslaugø pirkimà–pardavimà, 

bet ir paskolø suteikimà, nematerialiojo 

turto perleidimà (pvz., kelios antrinës 

ámonës naudoja vienà prekës þenklà, kuris 

nuosavybës teise priklauso pagrindinei bendrovei), 

turto nuomà ir t. t. 

Lietuvoje sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodara buvo áteisinta tik 2004 m., priëmus 

Lietuvos Respublikos finansø ministro 

2004 m. balandþio 9 d. ásakymà Nr. 1K-123 

„Dël Lietuvos Respublikos pelno mokesèio 

ástatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos 

gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 

15 straipsnio 2 dalies ágyvendinimo taisykliø“ 

(toliau – Lietuvos Respublikos finansø ministro 

ásakymas Nr. 1K-123), nors mokesèiø ástatymuose: 

Lietuvos Respublikos pelno mokesèio 

ástatymo 40 straipsnyje; Lietuvos Respublikos 

gyventojø pajamø mokesèio ástatymo 15 

straipsnyje; Lietuvos Respublikos pridëtinës 

vertës mokesèio ástatymo 17 straipsnyje jau iki 

kainodaros taisykliø áteisinimo buvo nurodyta, 

kad sandoriai tarp asocijuotø asmenø turi 

bûti sudaromi tikràjà rinkos kaina. 

Remiantis Lietuvos Respublikos finansø 

ministro ásakymu Nr. 1K-123, nustatant tikrà-

jà rinkos kainà turi bûti naudojamas vienas ið 

ðiø kainodaros metodø: 

• palyginamosios nepriklausomos kainos 

metodas; 

• perpardavimo kainos metodas arba 

„kaðtai plius“ metodas; 

• pelno padalijimo metodas arba transakcijos 

grynosios marþos metodas. 

Kainodaros metodai turi bûti taikomi nurodytu 

eiliðkumu. Visø pirma turi bûti taikomas 

lyginamosios nepriklausomos kainos metodas. 

Jeigu ðiam metodui naudoti neuþtenka 

duomenø arba ðie duomenys yra nepakankamai 

patikimi, turi bûti pasirinktas perpardavimo 

kainos arba „kaðtai plius“ metodas. Tik tuo 

atveju, jei ðiems metodams naudoti neuþtenka 

duomenø arba ðie duomenys yra nepakankamai 

patikimi, gali bûti taikomas pelno padalijimo arba 

transakcijos grynosios marþos metodas. 

Naudojant palyginamosios nepriklausomos 

kainos metodà, kontroliuojamo sandorio kaina 

nustatoma atsiþvelgiant á lyginamøjø nekontroliuojamø 

sandoriø kainas. Palyginamosios 

nepriklausomos kainos metodà rekomenduojama 

naudoti tais atvejais, kai yra galimybë nustatyti 

lyginamuosius vidaus arba iðorës sandorius. 

Naudojant ðá metodà kontroliuojamo 

sandorio kaina yra nustatoma lyginant: 

• palyginamøjø sandoriø su nesusijusiais 

asmenimis (vidiniai palyginimai) kainas; 

arba 

• palyginamøjø sandoriø tarp nesusijusiø 

asmenø (iðoriniai palyginimai) kainas. 

Taèiau labai daþnai yra esminiø kontroliuojamø 

ir nekontroliuojamø sandoriø skirtumø 

(pvz., sutarties sàlygos, sandorio apimtis, parduodamø 

prekiø ar teikiamø paslaugø charakteristikos, 

papildomos sàlygos ir pan.), todël 

lyginamosios kainos metodas yra naudojimas 

retai. 

Naudojant visus kitus metodus, kontroliuojamo 

sandorio kaina nustatoma netiesiogiai: 

visø pirma nustatoma, kokià pelno dalá ið kontroliuojamo 

sandorio turi uþdirbti ámonë. Dël to, 

taikant minëtus sandoriø kainodaros metodus, 

yra naudojami ávairûs finansiniai santykiniai rodikliai 

(daþniausiai pelningumo rodikliai). 

2. Pelningumo rodikliø pasirinkimas 

ir jø lyginamoji analizë 

Mokslinëje-metodinëje literatûroje (Buðkevièiûtë 

E., Maèerinskienë I., 1999, p. 218; Mackevièius 

J., Poðkaitë D., 1998, p. 630; Kvedaraitë 

V., 1995, p. 36 ir kitoje) yra apraðoma deðimtys 

skirtingø finansiniø rodikliø. Daþniausiai 

jie yra skirstomi á ávairias grupes: likvidumo 

rodikliai, pelningumo rodikliai, mokumo rodikliai, 

efektyvumo (apyvartumo) rodikliai, rinkos 

vertës rodikliai, diagnostiniai rodikliai ir kt. 

Sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaroje 

yra naudojami pelningumo rodikliai (nustatant 

arba tikrinant kontroliuojamø sandoriø 

kainodaros atitiktá iðtiestosios rankos principui), 

nes visø sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodaros metodø, iðskyrus lyginamosios 

nepriklausomos kainos metodà, esmë – toks 

pelno, uþdirbto ið kontroliuojamo sandorio, 

paskirstymas tarp grupës ámoniø lyg jos veiktø 

kaip nesusijæ asmenys. 


daþniausiai yra naudojami ðie pelningumo 

rodikliai: 

• bendrasis pelningumas; 

• veiklos pelningumas; 

• turto pelningumas; 

• antkainis nuo pasigaminimo / ásigijimo 

savikainos ir antkainis nuo tipinës veiklos 

sànaudø; 

• Berrio rodiklis. 

Kiti pelningumo rodikliai (grynasis pelningumas, 

nuosavo kapitalo pelningumas ir kt.) 

sandoriø kainodaroje yra naudojami labai retai 

dël maþo patikimumo (pvz., skirtingose ða- 

73

lyse veikianèiø ir ta paèia veikla uþsiimanèiø 

ámoniø grynasis pelningumas gali skirtis ne tik 

dël skirtingø ekonominiø sàlygø ar ámoniø 

veiklos efektyvumo, bet ir dël skirtingø pelno 

mokesèio tarifø). 

Kaip kurie ðie rodikliai, pavyzdþiui, bendrasis 

pelningumas, veiklos pelningumas, turto 

pelningumas, yra plaèiai apraðyti mokslinëje literatûroje. 

Maþiau yra nagrinëti antkainis nuo 

prekës / paslaugos savikainos bei antkainis nuo 

tipinës veiklos sànaudø. Tarp minëtø pelningumo 

rodikliø autoriai, raðantys santykiniø rodikliø 

apskaièiavimo metodikos klausimais, net 

naujausiuose savo leidiniuose [11] nepamini 

Berrio rodiklio, kuris yra ypaè reikðmingas asocijuotø 

asmenø sandoriø kainodaroje, 

Berrio rodiklis lietuviø mokslinëje literatûroje 

iki ðiol nebuvo nagrinëtas, nors, nustatant 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodarà 

ðis rodiklis yra naudojamas ávairiose Lietuvos 

ámonëse. 

2.1. Bendrasis pelningumas 

Bendrasis pelningumas rodo, kiek bendrojo 

pelno tenka vienam pardavimø pajamø piniginiam 

vienetui. Ðis rodiklis skaièiuojamas bendràjá 

pelnà dalijant ið pardavimo pajamø. 


bendrasis pelningumas skaièiuojamas taikant 

perpardavimo kainos metodà. Remiantis 

Lietuvos Respublikos finansø ministro ásakymu 

Nr. 1K-123 (27 skirsnis), taikant perpardavimo 

kainos metodà, tikroji rinkos kaina nustatoma 

ið sandorio dalyko (prekiø ar paslaugø), 

ásigyto ið asocijuoto asmens, tolesnio perpardavimo 

nepriklausomam asmeniui kainos 

atimant iðtiestosios rankos principà atitinkanèià 

sandorio bendràjà marþà. Sandorio bendroji 

marþa ðiuo atveju apibrëþiama kaip perpardavimo 

kainos ir ásigijimo kainos skirtumas, 

t. y. bendrasis pelnas. Iðtiestosios rankos prin- 

74 

cipà atitinkanti bendroji marþa daþniausiai nustatoma 

apskaièiuojant nepriklausomø lyginamøjø 

ámoniø 3 bendràjá pelningumà (tam tikrais 

atvejais bendroji marþa nustatoma lyginant 

ámonës lyginamøjø sandoriø su nesusijusiais asmenimis 

bendràjá pelningumà). 

Kadangi perpardavimo kainos metodas yra 

taikomas prekiø (ar paslaugø) perpardavimo 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodarai 

nustatyti, bendrasis pelningumas yra laikomas 

geriausiu (patikimiausiu) finansiniu rodikliu 

vertinant distributoriø kainodaros atitiktá iðtiestosios 

rankos principui. 

Vienas ið pagrindiniø bendrojo pelningumo 

pranaðumø yra tas, kad jis geriausiai parodo 

ámonës atliekamø prekiø paskirstymo (perpardavimo) 

funkcijø kompleksiðkumà (kuo atliekama 

daugiau funkcijø ir kuo jos sudëtingesnës, 

tuo ámonës bendrasis pelningumas didesnis), 

todël panaðias funkcijas atliekanèiø ir 

panaðiose rinkose veikianèiø ámoniø bendrojo 

pelningumo rodikliai turi bûti panaðûs [13, 2.21 

punktas]. Taip pat kainodarà, pagrástà bendruoju 

pelningumu, nesunku taikyti praktikoje 

(tuo atveju, jei þinomas iðtiestosios rankos 

principà atitinkantis bendrasis pelningumas). 

Taèiau yra ir nemaþai atvejø, kai ðis rodiklis 

negali bûti patikimas. Visø pirma tai susijæ 

su skirtingais finansinës apskaitos standartais 

ávairiose ðalyse: pavyzdþiui, vienos sànaudø rûðys 

vienoje ðalyje gali bûti priskirtos prie prekës 

ásigijimo savikainos, o kitoje ðalyje – prie 

veiklos sànaudø. Dël to ámoniø bendrasis pelningumas 

gali gerokai skirtis. Pavyzdþiui, Estijos 

ir Èekijos didmeninës prekybos ámoniø 

bendrasis pelningumas yra labai maþas, nes beveik 

visos sànaudos priskiriamos prie prekiø 

ásigijimo savikainos, o Vengrijoje, atvirkðèiai, 

3 Lyginamos ámonës – tai ámonës, kurios prisiima tokias 

paèias funkcijos ir rizikà, kaip ir kontroliuojamame 

sandoryje dalyvaujanti ámonë.

1 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø didmeninës prekybos ámoniø bendrasis pelningumas 2005–2003 m. (proc.) 

Šalis Įmonių Aritmetinis vidurkis Mediana 

skaičius 2005 m. 2004 m. 2003 m. 2005 m. 2004 m. 2003 m. 

Lietuva 982 20,4 23,1 22,8 18,2 21,4 20,5 

Latvija 723 17,1 17,5 17,1 15,5 15,5 14,6 

Estija 1088 9,3 9,0 9,4 6,1 5,4 5,9 

Lenkija 503 n.d. 20,6 20,9 n.d. 17,7 17,9 

Vengrija 952 Virš 90 100 

Čekija 2041 n.d. 6,8 6,3 n.d 4,5 4,4 

Ðaltinis: autoriø tyrimas naudojant Amadeus finansiniø duomenø bazæ 4 

2 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø maþmeninës prekybos ámoniø bendrasis pelningumas 2005–2003 m. (proc.) 

Šalis Įmonių 

Aritmetinis vidurkis Mediana 


Lietuva 309 22,8 22,2 23,3 19,0 19,2 18,4 

Latvija 426 21,7 22,1 22,2 19,3 19,6 18,7 

Estija 521 6,9 7,2 6,8 3,5 3,7 3,0 

Lenkija 223 n.d. 23,6 22,9 n.d. 23,6 21,9 

Vengrija 491 Virš 90 100 

Čekija 1705 n.d. 6,0 5,7 n.d. 3,8 3,5 

Ðaltinis: autoriø tyrimas naudojant Amadeus finansiniø duomenø bazæ 

– didþioji dalis sànaudø patenka á veiklos sànaudas. 

Tai patvirtina ir autoriaus atliktas tyrimas, 

kurio metu buvo apskaièiuoti ðeðiø 

naujøjø ES ðaliø – Lietuvos, Latvijos, Estijos, 

Lenkijos, Èekijos ir Vengrijos – ámoniø, besiverèianèiø 

didmenine ir maþmenine prekyba, 

bendrojo pelningumo rodikliai. Ðios ðalys buvo 

pasirinktos neatsitiktinai: jose yra panaðios 

verslo sàlygos, todël ðiø ðaliø ámoniø veiklos 

ar grynasis pelningumas yra panaðus, taèiau dël 

apskaitos skirtumø bendrasis ámoniø pelningumas 

skiriasi (þr. 4 ir 5 lenteles). 

4 Amadeus – tai finansinës analizës duomenø bazë, 

sudaryta Belgijos ámonës „Bureau van Dijk“. Ðioje duomenø 

bazëje yra sukaupta finansinë informacija apie 1,5 

milijono Europos ðaliø ámoniø. Tyrimams atlikti buvo naudota 

elektroninë 2006 m. liepos mënesio Amadeus versija 

(142-asis atnaujinimas). 

Jeigu asocijuotos ámonës kainodara yra nustatoma 

remiantis nepriklausomø skirtingø ðaliø 

5 lyginamøjø ámoniø bendruoju pelningumu, 

neatsiþvelgiant á esamus apskaitos skirtumus, 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodara gali 

neatitikti iðtiestosios rankos principo. 

Antra, bendrasis pelningumas yra tinkamas 

finansinis rodiklis savarankiðkø distributoriø 

(distributoriai, kurie visiðkai prisiima rinkos ir 

finansinæ rizikas, atlieka visas rinkodaros funkcijas 

savarankiðkai, kuriems priklauso perparduodamos 

prekës nuosavybës teise) perpar- 

5 Visø pirma turi bûti atrenkamos tos paèios ðalies 

lyginamosios ámonës, taèiau jei tokiø ámoniø nëra pakankama, 

yra imamos ir kitø ðaliø, kuriose yra panaðios rinkos 

sàlygos, lyginamosios ámonës. Dël to, pvz., Lietuvos 

ámonës, sudaranèios sandorius su asocijuotais asmenimis, 

pelningumas gali bûti nustatomas remiantis lyginamøjø 

Baltijos ðaliø ar naujøjø ES ðaliø ámoniø pelningumu. 

75

duodamø prekiø kainodarai nustatyti. Jei ámonë 

veikia kaip komisionierius, ji prisiima labai 

ribotà rizikà ir atlieka ribotas rinkodaros funkcijas, 

o „daiktai, kuriuos komisionierius gauna 

ið komitento arba ágyja komitento lëðomis, 

yra komitento nuosavybë nuo perdavimo momento“ 

[6, p. 382], todël bendrasis pelningumas 

netinkamai parodo tokios ámonës sukurtà 

indëlá. Paþymëtina, kad tokiø ámoniø vykdoma 

veikla daþnai traktuojama ne kaip distribucija, 

o kaip rinkodaros paslaugø teikimas (o 

paslaugø kainodara daþniausiai nustatoma 

„kaðtai plius“ metodu, kai prie sànaudø pridedamas 

tam tikro dydþio antkainis) [18, p. 247]. 

Taip pat jei nustatoma didelë, nors ir atitinkanti 

tikràjà rinkos kainà, sandorio kaina (t. y. 

prekiø ásigijimo ið asocijuotos ámonës kaina), 

asocijuotai bendrovei paliktas bendrasis pelnas 

ið prekiø perpardavimo gali nepadengti 

veiklos sànaudø ir tada ámonë patirs veiklos 

nuostolius. 

2.2. Veiklos pelningumas 

Veiklos pelningumas rodo, kiek veiklos pelno 

tenka vienam pardavimø pajamø piniginiam 

vienetui. Ðis rodiklis skaièiuojamas veiklos pelnà 

dalijant ið pardavimo pajamø. 


ðis rodiklis yra naudojamas taikant sandoriø 

grynosios marþos metodà. Remiantis 

Lietuvos Respublikos finansø ministro ásakymu 

Nr. 1K-123 (46 ir 48 skirsniai) transakcijos 

grynoji marþa – grynojo transakcijos pelno dalis, 

kuri turi bûti uþdirbta atsiþvelgiant á tam 

tikrus rodiklius. Transakcijoms palyginti keliami 

reikalavimai, panaðûs á reikalavimus, kurie 

keliami taikant perpardavimo kainos ir „kaðtai 

plius“ metodus, taèiau papildomai turi bûti 

ávertinamos transakcijos grynajam pelnui turinèios 

átakos veiklos sànaudos, iðskyrus finansinës 

ir investicinës veiklos sànaudas. Taigi tiek 

76 

Lietuvos Respublikos finansø ministro ásakyme 

Nr. 1K-123, tiek EBPO sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodaros metodinëse rekomendacijose 

nurodoma sandorio grynoji marþa 

yra ámonës gautas veiklos (bet ne grynasis!) 

pelnas ið kontroliuojamo sandorio, o iðtiestosios 

rankos principà atitinkanèiai grynajai 

marþai nustatyti naudojamas rodiklis – lyginamøjø 

ámoniø veiklos pelningumas. 

Veiklos pelningumas, kitaip negu bendrasis 

pelningumas, daþniausiai yra taikomas ne 

nustatyti, bet tikrinti kainodaros atitiktá iðtiestosios 

rankos principui, t. y. metø pabaigoje tikrinama 

jau nustatyta sandoriø kainodara. Paþymëtina, 

kad veiklos pelningumas gali bûti taikomas 

visø rûðiø ámoniø (gamintojø, distributoriø, 

paslaugø teikëjø) sudarytø sandoriø kainodarai 

ávertinti. Skaièiuojant veiklos pelningumà, 

taip pat galima labiau toleruoti funkcinius 

kontroliuojamø ir nekontroliuojamø sandoriø 

skirtumus, nei taikant bendràjá pelningumà. 

Vienas ið pagrindiniø ðio rodiklio pranaðumø 

yra tas, kad ðiam rodikliui beveik neturi 

átakos skirtingi apskaitos principai (jau buvo 

minëta, kad skirtingose ðalyse savikainai ir 

veiklos sànaudoms priskiriami skirtingi sànaudø 

straipsniai, todël vienodà veiklos pelnà uþdirbanèiø 

ámoniø bendrasis pelningumas ar 

antkainis nuo savikainos gali skirtis keliasdeðimt 

kartø). 3 ir 4 lentelëse pateikti ðeðiø naujøjø 

ES ðaliø prekybos ámoniø veiklos pelningumas 

2005–2003 m. laikotarpiu skyrësi labai 

nedaug, o ðiø ámoniø bendrasis pelningumas 

þenkliai skiriasi (þr. 1 ir 2 lenteles). 

Taèiau veiklos pelningumas retai taikomas 

sandoriø kainodarai nustatyti (taikomas papildomai 

tikrinti jau nustatytà kainodarà), nes 

tais atvejais, kai ámonë sudaro sandorius ir su 

asocijuotais, ir su neasocijuotais asmenimis, 

yra sunku tiksliai priskirti veiklos sànaudas

3 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø didmeninës prekybos ámoniø veiklos pelningumas 2005–2003 m. (proc.) 




Lietuva 981 4,7 5,4 5,0 3,6 4,3 3,8 

Latvija 729 4,1 3,9 3,3 3,2 3,0 2,6 

Estija 1086 6,6 5,6 5,4 4,3 3,8 3,8 

Lenkija 3105 n.d. 3,9 3,0 n.d. 3,0 2,6 

Vengrija 1809 n.d. 3,6 3,4 n.d. 2,6 2,6 

Čekija 4586 2,3 2,3 2,2 1,2 1,5 1,4 


4 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø maþmeninës prekybos ámoniø veiklos pelningumas 2005–2003 m.(proc.) 




Lietuva 319 1,6 2,0 1,8 2,3 1,3 1,3 

Latvija 392 5,0 3,3 2,4 4,4 3,0 2,2 

Estija 478 3,9 3,4 2,7 3,0 2,3 1,8 

Lenkija 845 n.d. 1,9 1,6 n.d. 1,3 0,9 

Vengrija 644 n.d. 2,9 3,3 n.d. 2,3 2,6 

Čekija 2124 –0,2 1,3 0,7 1,0 1,2 1,1 


kontroliuojamam sandoriui ir nustatyti iðtiestosios 

rankos principà atitinkantá veiklos pelningumà. 

2.3. Turto pelningumas 

Turto pelningumas – tai finansinis rodiklis, parodantis, 

kiek pelno uþdirba vienas litas turto. 

Paprastai turto pelningumas apibrëþiamas kaip 

grynojo pelno ir turto santykis, taèiau sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodaroje daþniausiai 

yra taikoma ði turto pelningumo rodiklio 

formulë: 

Turto pelningumas = veiklos pelnas / turtas 

(angl. ROA). 

Taip pat gali bûti naudojami ir kiti turto 

pelningumo rodikliai: investicinio turto pelningumas, 

ilgalaikio turto pelningumas bei ðiø 

rodikliø ávairios kombinacijos, jei tik taikyti 

ðiuos rodiklius gali bûti ekonomiðkai pagrásta 

[13. 763 p.]. 

Lietuvos Respublikos finansø ministro ásakyme 

Nr. 1K-123 turto gràþa nëra nurodyta 

kaip tinkamas finansinis rodiklis sandoriø tarp 

asocijuotø asmenø kainodarai nustatyti ar pagrásti, 

EBPO metodiniø rekomendacijø 3.26 

punkte nurodyta, kad sandorio grynosios marþos 

metodas analizuoja grynàjà sandorio pelno 

marþà atitinkamos bazës atþvilgiu (pvz., sànaudø, 

pardavimø, turto), kurià mokesèiø mokëtojas 

realizuoja nuo kontroliuojamo sandorio, 

t. y. taikant sandorio grynosios marþos metodà 

gali bûti skaièiuojami ávairûs finansiniai 

rodikliai: antkainis nuo tipinës veiklos sànaudø 

(sànaudø bazë), veiklos pelningumas (pardavimø 

bazë), turto pelningumas (turto bazë). 

O kai kuriose ðalyse, pavyzdþiui, JAV, mokesèiø 

administracijos iðleistose metodinëse 

77

5 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø chemikalø ir chemijos produktø gamintojø turto pelningumas 2005–2003 m. 

(proc.) 




Lietuva 40 10,1 7,5 6,7 7,1 7,3 6,0 

Latvija 18 10,0 6,0 6,3 8,5 3,6 5,6 

Estija 30 n.d. 8,4 11,3 n.d. 5,2 10,8 

Lenkija 323 n.d. 10,7 8,3 n.d. 10,2 6,5 

Vengrija 127 n.d. 8,9 10,0 n.d. 10,2 6,6 

Čekija 224 9,6 6,9 4,6 7,5 5,6 3,0 

rekomendacijos yra detaliai apraðomi atvejai, 

kai turto gràþa gali bûti naudojamas nustatant 

tikràjà rinkos kainà [1, p. 14]. 

Turto pelningumas yra laikomas patikimu 

finansiniu rodikliu tik tada, kai ámonës turi 

daug turto ir jo naudojimas bûna itin intensyvus. 

Pavyzdþiui, gamybos ámonës, kai kurie paslaugø 

teikëjai (telekomunikaciniø paslaugø 

teikëjai, geleþinkelio ámonës, keliø tiesimo ir 

78 


6 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø baldø gamintojø turto pelningumas 2005–2003 m. (proc.) 




Lietuva 127 5,1 8,6 9,5 5,2 5,6 8,1 

Latvija 48 1,9 5,6 5,3 2,0 1,9 2,1 

Estija 129 8,0 3,8 5,2 8,8 1,9 3,9 

Lenkija 328 n.d. 11,7 10,1 n.d. 10,8 7,7 

Vengrija 63 n.d. 5,2 4,7 n.d. 4,5 3,3 

Čekija 230 6,0 2,8 2,2 2,2 2,4 2,6 


7 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø informaciniø technologijø paslaugas teikianèiø ámoniø turto pelningumas 

2005–2003 m.(proc.) 



skaičius 2005 m 2004 m 2003 m 2005 m 2004 m 2003 m 

Lietuva 30 n.d. 19,4 14,5 n.d. 17,1 14,1 

Latvija 50 23,1 13,2 14,5 14,7 14,4 12,1 

Estija 66 26,6 13,3 9,7 22,1 10,2 8,5 

Lenkija 257 13,8 11,9 10,9 8,8 11,7 11,5 

Vengrija 191 n.d. 11,2 12,4 n.d. 8,2 8,3 

Čekija 495 9,8 10,8 10,5 7,2 8,3 7,7 


remonto ámonës) naudoja daug turto, o tokiø 

ámoniø turto gràþa paprastai bûna nedidelë – 

5–10 proc. (þr. 5 ir 6 lenteles). O kitos ámonës 

(paslaugø teikëjai, distributoriai) naudoja nedaug 

turto (ilgalaikis turtas daþnai bûna nuomojamas) 

ir turto naudojimo intensyvumas yra 

nedidelis, o jø turto pelningumas stipriai svyruoja 

ir gali bûti didelis – daugiau kaip 20 proc. 

(þr. 7 lentelæ).

Paþymëtina, kad nëra tikslinga skaièiuoti turto 

pelningumà, kai ámonë veikia kaip gamintoja 

pagal sutartis ar surinkëja, nes ðiø ámoniø naudojamas 

turtas (pvz., gamybiniai árengimai, gamybos 

technologija) paprastai priklauso kitai grupës 

ámonei (daþniausiai pagrindinei bendrovei). 

Taip pat nemaþai diskutuojama, ar á turto 

pelningumo formulæ turi bûti átraukiamas nematerialusis 

turtas. Jei nematerialusis turtas yra neátraukiamas 

á turto pelningumo skaièiavimo formulæ, ið 

veiklos sànaudø turi bûti atimamos nematerialiojo 

turto amortizacijos sànaudos [13, p. 759]. 

Kaip ir veiklos pelningumas, ðis rodiklis 

daþniausiai yra naudojamas tikrinti (bet ne nustatyti) 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaros 

atitiktá iðtiestosios rankos principui. 

2.4. Antkainis nuo pardavimo 

savikainos ir nuo tipinës veiklos 

sànaudø 

Antkainis nuo pardavimo savikainos parodo, 

kiek parduotos prekës ar paslaugos kaina yra 

didesnë uþ jø savikainà. Antkainis nuo pardavimo 

savikainos skaièiuojamas bendràjá pelnà 

dalijant ið pardavimo savikainos. Sandoriø tarp 

asocijuotø asmenø kainodaroje ðis rodiklis yra 

skaièiuojamas taikant „kaðtai plius“ metodà: 

iðtiestosios rankos principà atitinkanti sandorio 

kaina yra apskaièiuojama prie tiesioginiø 


ir netiesioginiø sànaudø pridedant tam tikro 

dydþio antkainá. 

Antkainis nuo pardavimo savikainos daþniausiai 

yra taikomas nustatant kontraktiniø 

gamintojø ar surinkëjø sudaromø su asocijuotais 

asmenimis sandoriø kainodarà. 

Ðio rodiklio pranaðumai ir trûkumai yra panaðûs 

á bendrojo pelningumo: ðá rodiklá lengva 

taikyti praktikoje, taèiau jis gali bûti netinkamas 

naudoti, kai lyginamosios ámonës taiko 

skirtingus apskaitos standartus (nevienodai 

skaièiuojama pasigaminimo ar ásigijimo savikaina). 

Taip pat nustaèius per maþà (nors ir 

atitinkantá iðtiestosios rankos principà) antkainá 

nuo savikainos ámonë gali patirti veiklos 

nuostolius ið kontroliuojamo sandorio. 

Antkainis nuo tipinës veiklos sànaudø parodo, 

kiek parduotos prekës ar paslaugos kaina yra 

didesnë uþ tipinës veiklos sànaudas. Antkainis 

nuo tipinës veiklos sànaudø skaièiuojamas veiklos 

pelnà dalijant ið tipinës veiklos sànaudø, t. y. 

savikainos ir veiklos sànaudø. Kartais ámonëse 

ðis rodiklis dar vadinamas pelningumu. 

Daþniausiai ðis rodiklis yra taikomas nustatant 

ribotos rizikos gamintojø ir paslaugø teikëjø 

kontroliuojamø sandoriø kainodarà. Pavyzdþiui, 

ribotos rizikos gamintojas prisiima tik 

produkcijos kokybës rizikà, o rinkos rizikà daþniausiai 

prisiima kita grupës ámonë, atsakinga 

uþ ðio gamintojo pagamintos produkcijos par- 

8 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø chemikalø ir cheminiø produktø gamintojø uþdirbamas antkainis nuo pardavimø 

savikainos ir veiklos pelno 2005–2003 m. (proc.) 

Šalis 

Įmonių 

skaičius 

Antkainis nuo pardavimų 

savikainos 

2005 m 2004 m. 2003 m. 

Antkainis nuo veiklos sąnaudų 

2005 m. 2004 m. 2003 m. 

Lietuva 42 43,3 65,2 45,6 10,9 10,0 3,5 

Latvija 17 51,5 45,4 47,6 11,5 7,2 9,2 

Estija 29 24,2 21,1 21,6 9,5 7,7 9,1 

Lenkija 336 n.d. 66,3 66,7 n.d 9,5 9,7 

Vengrija 128 – n.d. 7,2 8,1 

Čekija 225 n.d. 16,2 15,3 10,6 5,8 3,9 

79

davimus, todël geriausia yra nustatyti tam tikro 

dydþio antkainá nuo tipinës veiklos sànaudø, 

kuris ámonei garantuoja nedidelá, taèiau 

stabilø ir fiksuotà veiklos pelnà [17, p. 126]. 

Þinoma, tokiu atveju, kai yra nustatytas tam 

tikro dydþio fiksuotas antkainis, ámonë gali pradëti 

dirbti neefektyviai, t. y. didinti veiklos sànaudas. 

Taèiau EBPO metodinëse rekomendacijose 

(3.42 skirsnis) nurodoma, kad tokiu 

atveju turëtø bûti atliekami kainø koregavimai, 

nes sandoriuose tarp nepriklausomø asmenø 

papildomos veiklos sànaudos nebûtø kompensuojamos. 

2.5. Berrio rodiklis 

Berrio rodiklis parodo ámonës bendrojo pelno 

ir patirtø veiklos sànaudø santyká. Ðis rodiklis, 

uþsienio ðalyse gana daþnai naudojamas 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaroje, 

Lietuvoje dar yra maþai þinomas (nors keletas 

dideliø Lietuvos ámoniø jau naudojo ðá rodiklá 

nustatydamos sandoriø kainodarà). Ðio rodiklio 

iðtakos siekia praëjusio amþiaus septintàjá 

deðimtmetá, kai Princetono universiteto profesoriaus 

C. Berry árodë, kad ðis rodiklis yra 

tinkamas nustatyti „grynøjø“ distributoriø ir 

kai kuriais atvejais paslaugø teikëjø sandoriø 

su asocijuotais asmenimis kainodarà, atitinkanèià 

iðtiestosios rankos principà. 

C. Berrio tyrime buvo pateiktas ðio rodiklio 

ekonominis pagrindimas. Jei distributorius 

atlieka tik tipines perpardavëjo funkcijas (prekiø 

paskirstymas, logistika), bendrasis jo pelnas 

yra analogiðkas ámonës pardavimo pajamoms, 

o distributoriaus veiklos sànaudos – 

ámonës visoms sànaudoms (nes distributoriaus 

sànaudos, patirtos vykdant áprastà veiklà, patenka 

á veiklos sànaudas, o pardavimo savikainà 

sudaro tik prekiø savikaina, pardavimo savikaina 

neparodo ámonës kuriamo indëlio). 

Dël to Berrio rodiklis parodo ámonës gauna- 

80 

mà pelningumà, atliekant tipines vertæ kurianèias 

funkcijas (t. y. susijusias su prekiø perpardavimu), 

tariant, kad iðlaidos, patirtos atliekant 

ðias funkcijas, yra priskiriamos prie veiklos sànaudø 

[2, p. 48–49]. 

Tais atvejais, kai ámonë atlieka kitas funkcijas 

(pvz., gamyba, nematerialiojo turto kûrimas, 

papildomos paslaugos), t. y. nëra „grynasis“ 

distributorius, Berrio rodiklis nëra tinkamas 

rodiklis sandoriø kainodarai nustatyti, nes 

tokiu atveju Berrio rodiklis neparodys tos ámonës 

gaunamos gràþos ið papildomø vertæ kurianèiø 

funkcijø (nes sànaudos, patirtos vykdant 

ðias funkcijas, bus priskirtos ne prie veiklos 

sànaudø, o prie pardavimø savikainos) [13, 

p. 762]. 

Taigi Berrio rodiklis gali bûti naudojamas 

tik distributoriø, kurie atlieka tipines perskirstymo 

funkcijas, ir kai kuriø paslaugø teikëjø 

sandoriø kainodarai nustatyti. Taèiau visais atvejais 

turi [17, p. 68]: 

• bûti stipri ámonës veiklos sànaudø ir 

pardavimo pajamø koreliacija; 

• ámonës bendrasis pelnas didëti proporcingai 

veiklos sànaudoms; 

• lyginamosios ámoniø apskaitos standartai 

sutapti su analizuojamos ámonës apskaitos 

principas (t. y. tos paèios sànaudø 

grupës priskiriamos prie pardavimo 

savikainos ir veiklos sànaudø). 

Nagrinëjant atskirø didmeninës ir maþmeninës 

prekybos sektoriø (prekyba maisto produktais, 

prekyba namø apyvokos prekëmis, 

prekyba mediena ir medienos gaminiais ir 

t. t.) ámoniø veiklos sànaudø ir pardavimo pajamø 

priklausomybæ, bûtø galima pastebëti, 

kad imant visas vieno ar kito sektoriaus ámones, 

ðiø ámoniø veiklos sànaudø ir pardavimo 

pajamø koreliacija yra stipri ir svyruoja tarp 

0,75 iki 0,95. Taèiau tokie rezultatai yra gauti 

imant kelis ðimtus ar kelis tûkstanèius ámoniø, 

o atrinkus tik 10 ar 20 distributoriø, tarp kuriø

9 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø didmeninës prekybos ámoniø Berrio rodiklis 2005–2003 m. (proc.) 




Lietuva 975 1,46 1,74 1,63 1,29 1,28 1,26 

Latvija 721 1,57 1,64 1,45 1,34 1,31 1,24 

Estija 942 48,74 27,68 29,64 11,75 7,33 8,54 

Lenkija 483 n.d. 1,46 1,36 n.d. 1,22 1,16 

Vengrija 1862 – – 

Čekija 3368 n.d. 12,96 9,02 n.d. 3,07 3,05 


10 lentelë. Ðeðiø naujøjø ES ðaliø maþmeninës prekybos ámoniø Berrio rodiklis 2005–2003 m. (proc.) 




Lietuva 315 1,20 1,28 1,41 1,13 1,0 1,12 

Latvija 385 1,74 1,46 1,47 1,35 1,16 1,15 

Estija 370 46,05 28,33 26,47 21,7 7,7 7,0 

Lenkija 206 n.d. 1,26 0,88 n.d. 1,02 1,01 

Vengrija 491 – – 

Čekija 1393 n.d. 11,77 8,95 n.d. 3,03 2,53 


bûtø ir papildomas funkcijas atliekanèiø ámoniø, 

rezultatai gali bûti visiðkai kitokie, t. y. 

koreliacija bus silpna, ir Berrio rodiklis negalës 

bûti taikomas. 

Vienas ið pagrindiniø ðio rodiklio trûkumø – 

sunku já pritaikyti, dël to Berrio rodikis daþniausiai 

skaièiuojamas tikrinant (bet ne nustatant) 

sandoriø kainodaros atitiktá iðtiestosios 

rankos principui. Taip pat ðis rodiklis yra labai 

jautrus apskaitos principams: ámonei priskyrus 

vienas iðlaidas ne prie veiklos sànaudø, o pardavimo 

savikainos, Berrio rodiklis smarkiai 

sumaþëja (pvz., jei ámonës bendrasis pelnas lygus 

12 mln. litø, o veiklos sànaudos 8 mln. litø, 

Berrio rodiklis bûtø 1,5, taèiau jei ði ámonë dalá 

sànaudø, pavyzdþiui, 2 mln. litø, priskirtø ne prie 

veiklos sànaudø, o prie pardavimo savikainos, 

Berrio rodiklis sumaþëtø iki 1). 

Berrio rodiklio skaièiavimai pateikti 9–10 

lentelëse. 


Berrio rodiklis daþniausiai yra naudojamas 

taikant sandoriø grynosios marþos metodà 

(pvz., JAV sandoriø kainodarà reglamentuojanèiuose 

teisës aktuose 6 Berrio rodiklis nurodomas 

kaip vienas ið trijø galimø pelningumo 

rodikliø naudojant sandorio grynosios marþos 

metodà). EBPO metodinëse rekomendacijose 

ðis rodiklis nëra minimas, taèiau daugumoje 

Europos ðaliø (kuriose yra áteisinta sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodara) mokesèiø 

administratoriai leidþia naudoti ðá rodiklá. 

Kadangi Lietuvos Respublikos finansø 

ministro ásakyme Nr. 1K-123 (78 skirsnis) rekomenduojama 

naudotis EBPO metodinëmis 

rekomendacijomis, Lietuvoje ðis rodiklis taip 

pat gali bûti naudojamas nustatant sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodarà. 

6 U.S Treasury Regulations section 1.482-5. 

81

Paþymëtina, kad Berrio rodiklis yra glaudþiai 

susijæs su antkainio rodikliu. Pavyzdþiui, 

Berrio rodiklis nesunkiai gali bûti perskaièiuojamas 

á antkainá nuo veiklos sànaudø, ið Berrio 

rodiklio atimant vienetà: 

B – 1 = BP / VS – 1 = BP / VS – VS / VS = 

= (BP – VS) / VS = Veiklos pelnas / VS = A; 

èia B – Berrio rodiklis, BP – bendrasis pelnas, 

VS – veiklos sànaudos, A – antkainis. 

Dël to Berrio rodiklis galëtø bûti skaièiuojamas 

taikant ir „kaðtai plius“ metodà. 

3. Iðtiestosios rankos intervalo 

naudojimas sandoriø tarp asocijuotø 

ámoniø kainodarai nustatyti 

Pasirinkus tinkamà pelningumo santykiná rodiklá, 

yra analizuojama, kiek nepriklausomos lyginamosios 

ámonës uþdirba pelno sudarydamos analogiðkus 

sandorius su neasocijuotais asmenimis. Paprastai 

yra atrenkamos kelios ar kelios deðimtys tokiø 

ámoniø, todël yra imama ne konkreti pelningumo 

rodiklio reikðmë, o jø intervalas. 

Remiantis statistikos teorija, gauti atrankos 

rezultatai, kurie yra arba didesni, arba maþes- 

82 

Įmonių 

skaičius 

0 

1 kvartilis 

Ištiestosios rankos 

intervalas 

Pav. Iðtiestosios rankos intervalas 

ni uþ medianà, suteikia informacijà apie atlikto 

tyrimo rezultatø intervalo plotá, todël tyrimo 

tikslais jie gali bûti naudojami iðtiestosios 

rankos principà atitinkanèiai kainai nustatyti. 

Kalbant apie rezultatus (t. y. lyginamøjø ámoniø 

pelningumus), esanèius kraðtutiniuose intervalo 

taðkuose, reikia pabrëþti, kad ðie rezultatai 

yra netipiðki ir neparodo tikrosios rinkoje 

susiklosèiusios situacijos, todël yra netinkami 

nustatant iðtiestosios rankos principà atitinkanèià 

kainà. Dël to iðtiestosios rankos intervalu 

pasirenkamas intervalas tarp 1-ojo ir 

3-ojo kvartiliø (þr. pav.). 

Nustaèius pelningumo iðtiestosios rankos intervalà 

yra skaièiuojama kontroliuojamo sandorio 

kaina. Kaina yra laikoma atitinkanèia tikràjà 

rinkos kainà, jei ámonës gaunamas pelningumas 

(bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas, 

antkainis nuo savikainos, turto gràþa ir pan.) patenka 

á apskaièiuotà intervalà tarp kvartiliø. 

Iðvados 

3 kvartilis 

Pelningumas 

Daugelis didþiøjø ámoniø Lietuvoje sudaro 

ávairius sandorius (prekiø ir paslaugø pirki-

mas–pardavimas, paskolos, turto nuoma ir 

pan.) su grupës ámonëmis, t. y. asocijuotais asmenimis. 

Remiantis Lietuvos Respublikos mokesèiø 

ástatymais (Pelno mokesèio, Gyventojø 

pajamø mokesèio ir Pridëtinës vertës mokesèio), 

sandoriai tarp asocijuotø asmenø turi bûti sudaromi 

tikràjà rinkos kaina. 2004 m., priëmus 

Lietuvos Respublikos finansø ministro ásakymà 

Nr. 1K-123, buvo áteisinti sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodaros metodai, kuriuos taikant 

turi bûti nustatoma tikroji rinkos kaina. 

Taèiau iki ðiol nëra valstybës institucijø paaiðkinimø 

ar metodiniø nurodymø, kaip taikyti 

ðiuos kainodaros metodus praktiðkai, todël 

daugelis ámoniø neþino, ar jø nustatyta kontroliuojamø 

sandoriø kainodara atitinka iðtiestosios 

rankos principà. 

Daugeliu atvejø sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodara nustatoma netiesiogiai: pirmiausia 

nustatoma gautino ið kontroliuojamo 

sandorio pelno dalis, o vëliau apskaièiuojama 

galutinë sandorio kaina. Gautino ið kontroliuojamo 

sandorio pelno dalis skaièiuojama naudojant 

ávairius pelningumo rodiklius: bendràjá 

pelningumà, veiklos pelningumà, turto gràþà, 

antkainá nuo pardavimo savikainos, antkainá 

nuo tipinës veiklos sànaudø, Berrio rodiklá ir 

kitus. 

Atliktas tyrimas parodë, kad pelningumo 

rodikliø pasirinkimà lemia daugelis veiksniø: 

1. Kontroliuojamo sandorio pobûdis (vie- 

LITERATÛRA 

1. APA Study Guide. Internal Revenue Servines., 

1999, 73 p. Prieiga per internetà: http://www.irs.gov/ 

pub/irs-apa/apa_study_guide_.pdf 

2. Berry C. Berry Ratios: Their Use and Misuse, 

Global Transfer Pricing. – 1999, p. 47–56. 

3. Buðkevièiûtë E., Maèerinskienë I. (1998). Finansø 

analizë – Kaunas, Technologija, 218 p. 

ni finansiniai rodikliai turi bûti skaièiuojami 

nustatant prekiø perpardavimo 

sandorio kainodarà, kiti rodikliai – paslaugø 

teikimo sandorio kainodarà ir pan.); 

2. Ámonës vykdomos funkcijos, prisiimamos 

rizikos ir valdomas turtas (pvz., jei 

ámonë vykdo tik tam tikras ribotas funkcijas 

ir prisiima ribotà rizikà, geriausia 

pasirinkti antkainá nuo tipinës veiklos 

sànaudø, o jei ámonë vykdo daug funkcijø, 

prisiima visà sandorio rizikà bei 

naudoja daug materialaus ar nematerialaus 

turto, turëtø bûtø skaièiuojamas 

bendrasis pelningumas, turto gràþa ar 

antkainis nuo savikainos). 

3. Informacijos patikimumas (pvz., jei lyginamosios 

ámonës skirtingai priskiria 

iðlaidas pardavimo savikainai ir veiklos 

sànaudoms, bendrasis pelningumas, 

antkainis nuo savikainos ir Berrio rodiklis 

negali bûti skaièiuojami) ir prieinamumas 

(norint taikyti vienà ar kità finansiná 

rodiklá, reikia turëti duomenø 

apie lyginamøjø ámoniø uþdirbamà pelningumà). 

Rinkos sàlygomis tokià paèià veiklà vykdanèiø 

nepriklausomø ámoniø pelningumas skiriasi, 

todël nustatant sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodarà imama ne konkreti pelningumo 

rodiklio reikðmë, o ðiø rodikliø intervalas 

tarp kvartiliø. 

4. Ámoniø finansinës bûklës vertinimo rodikliai. 

2000–2003. (2004). Lietuvos statistikos sàjunga, Statistikos 

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës 

– Vilnius, Vðá „Statistikos tyrimai“. 

5. Ámoniø finansiniø ataskaitø rodikliø skaièiavimo 

metodika (2001) – Vilnius: Nacionalinë vertybiniø 

popieriø birþa. 

83

6. Kvedaraitë V. (1995). Firmø finansiniø rodikliø 

lyginamoji analizë – Vilnius: Lietuvos informacijos institutes, 

36 p. 

7. Levey M. M., Wrappe S. (2001) Transfer Pricing: 

Rules, Compliance and Controversy. Riverwoods: 

CCH Inc., 462 p. 

8. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. (2004) 

– Vilnius, Mûsø Sauluþë, 448 p. 

9. Lietuvos Respublikos finansø ministro 2004 m. 

balandþio 9 d. ásakymas Nr. 1K-123 „Dël Lietuvos 

Respublikos pelno mokesèio ástatymo 40 straipsnio 

2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø 

mokesèio ástatymo 15 straipsnio 2 dalies ágyvendinimo 

taisykliø“, Valstybës þinios. 2004 m. balandþio 21 d., 

Nr. 58. 

10. Lietuvos Respublikos gyventojø pajamø mokesèio 

ástatymas, Valstybës þinios, 2002 m. liepos 19 d., 

Nr. 73. 

11. Lietuvos Respublikos pelno mokesèio ástatymas, 

Valstybës þinios, 2001 m. gruodþio 29 d., 

Nr. 110. 

12. Lietuvos Respublikos pridëtinës vertës mokesèio 

ástatymas, Valstybës þinios, 2002 m. balandþio 17 d., 

Nr. 43. 

13. Mackevièius J. (2005). Ámoniø veiklos analizë – 

Vilnius, TEV, 476 p. 

14. Mackevièius J. Poðkaitë D. (1998). Finansinë 

analizë – Vilnius, Katalikø pasaulis, 630 p. 

APPLICATION OF PROFIT LEVEL INDICATORS IN TRANSFER PRICING 

Dalia Poðkaitë, Martynas Novikovas 

Summary 

In 2004, the transfer pricing rules (the Order of the 

Minister of Finance No. 1K–123) were issued in Lithuania, 

under which all the transactions between associated 

parties have to be concluded at the market 

price, i.e. the transfer prices should be in line with 

the arm’s length principle. In practice, the arm’s length 

price usually is determined applying profit level indicators. 

Therefore, this article aims to present the methodology 

for application of the profit level indicators 

in transfer pricing: the selection of transfer pricing 

method, calculation of profit level indicators and establishment 

of arm’s length range. 

According to the Lithuanian transfer pricing rules, 

when choosing the best transfer pricing method, 

the available methods should be considered in the 

following order: 

84 

15. OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational 

Enterprises and Tax Administrations. (2001) – 

Paris, 268 p. ISBN 926418628X. 

16. Przysuski M., Lalapet S. A Comprehensive Look 

at the Berry Ratio in Transfer Pricing, Tax Notes 

International. 2005, Volume 40, No 8, p. 759–767. 

17. Rolfe C. International Transfer Pricing 2004– 

2005. (2004) – London, 552 p. 

18. Shapiro A. C. (1995) Multinational Financial 

Management – Boston, 730 p. ISBN 0-205-13230-8. 

19. Smullen J. (2001) Transfer Pricing for Financial 

Institutions – Cambridge: Woodhead Publishing, 

160 p. ISBN: 1855733722. 

20. Transfer Pricing Specialists Training (Level 2). 

PricewaterhouseCoopers sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kursø medþiaga, (2005), (Dublinas, 2005 birþelio 

4–7 d.) – Dublin, 234 p. 

21. Transfer Pricing Specialists Training (Level 3). 

PricewaterhouseCoopers sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kursø medþiaga (2005) (Berlynas, 2005 m. lapkrièio 

16–19 d.) – Berlin, 482 p. 

22. Tucha T., Brem M. Fuzzy transfer pricing world: 

on the analysis of transfer pricing with fuzzy logic 

techniques [interaktyvus]. Indian Institute of Management 

(2005), 22 p. Prieiga per internetà: http:// 

www.iimahd.ernet.in/publications/data/2005-12- 

03markus.pdf. 

23. USA Treasury Regulations section 482. Prieiga 

per internetà: http://www.ustreas.gov 

1. Comparable uncontrolled price method. 

2. Resale price or cost plus method. 

3. Profit split or transactional net margin method. 

Applying all the aforementioned transfer pricing 

methods, except the comparable uncontrolled price 

method, the arm’s length price is determined using 

the following profit level indicators: gross profit margin, 

operating profit margin, mark up on costs of 

goods sold, mark up on operating costs, return on 

assets, Berry ratio. 

The choice of the profit level indicator is usually 

depend on the activity the transaction party is 

engaged in, the type of inter-company transaction, 

the distribution of functions, risks and assets between 

transaction parties, the availability of information, 

etc.

In general, the profitability ratios of more than one 

independent comparable company are analyzed, thus, 

the arm’s length range (but not a single figure) should be 

established. However, for points that lie on either extreme 

of the curve, there is a risk that these observations 

are influenced by some economic circumstances and, therefore, 

unrepresentative of the arm’s length principle. 

Thus, the “inter-quartile range” is used to set the transfer 

pricing as the threshold for acceptable results, i.e. the 

range of results between the 25 th and 75 th percentile. 

PELNINGUMO RODIKLIØ NAUDOJIMAS SIEKIANT NUSTATYTI SANDORIØ TARP ASOCIJUOTØ 

ASMENØ KAINODARÀ 

Dalia Poðkaitë, Martynas Novikovas 

Santrauka 

Straipsnyje nagrinëjamas Lietuvos ekonomistams maþai 

þinomas sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaros 

klausimas. Nors dar 2004 metais Lietuvoje buvo 

áteisinta sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodara, 

kurià turëjo taikyti dauguma didþiøjø Lietuvos 

ámoniø, taèiau iki ðiol nëra valstybës institucijø paaiðkinimø 

ar metodiniø nurodymø, kaip ði kainodara 

turi bûti taikoma. Reikia paþymëti, kad ði tema Lietuvoje 

nëra nagrinëjama ir moksliniu lygmeniu, nes 

ðiuo klausimu nëra paraðyta në vieno mokslinio 

straipsnio. 

O Vakarø Europos, Ðiaurës Amerikos ðalyse sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodara nagrinëjama 

jau seniai (Berry C. 1999, p. 47–56, 767, Shapiro A. 

1995, p. 538–560, Smullen J. 2001, p. 106). Nemaþai 

tyrimø yra atlikæ ir iðleidæ publikacijø tarptautiniø audito 

bendroviø „PricewaterhouseCoopers“, „Ernst and 

Young“, KPMG, „Delloitte and Touche“ specialistai. 

Sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaros klausimai 

yra labai aktualûs, todël straipsnyje siekiama 

atskleisti: 

1) sandoriø tarp asocijuotø ámoniø kainodaros 

reikðmæ ir metodus; 

2) iðtirti naudojamø sandoriø tarp asocijuotø asmenø 

kainodaros rodikliø sistemà; 

3) pateikti pelningumo rodikliø taikymo tarp asocijuotø 

asmenø kainodaroje metodikà. 

Globalizacija ir tarptautinës prekybos plëtra tarptautinëje 

rinkoje vis didina tarptautiniø bendroviø, 

turinèiø antriniø ámoniø ávairiose ðalyse, skaièiø, o 

kartu iðkelia daug tarpusavio ryðio problemø, ypaè 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodaros, kurià 

vykdant reikia siekti, kad kainos atitiktø tikràsias rinkos 

kainas. Taèiau sandoriams tarp asocijuotø asmenø 

daþnai nustatomos kainos, kurios neatitinka ðiø 

reikalavimø. 

Akivaizdu, kad sparèiai daugëjant sandoriø tarp 

asocijuotø asmenø, vis labiau didëja mokestiniø paja- 

mø perskirstymas tarp ðaliø, t. y. ið ðaliø, kuriose mokesèiø 

tarifai yra labai skirtingi. 

Lietuvoje sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodara 

buvo áteisinta tik 2004 m., taèiau jau iki kainodaros 

taisykliø áteisinimo buvo nurodyta, kad sandoriai 

tarp asocijuotø asmenø turi bûti sudaromi tikràja 

rinkos kaina. 

Remiantis Lietuvos Respublikos finansø ministro 

ásakymu Nr. 1K-123, nustatant tikràjà rinkos kainà, 

turi bûti naudojamas vienas ið ðiø kainodaros metodø: 

1) lyginamosios nepriklausomos kainos metodas; 

2) perpardavimo kainos metodas arba „kaðtai 

plius“ metodas; 

3) pelno padalijimo metodas arba transakcijos grynosios 

marþos metodas. 

Straipsnyje nagrinëjami kainodaros metodai turi 

bûti taikomi nurodytu eiliðkumu. Visø pirma turi bûti 

taikomas palyginamosios nepriklausomos kainos metodas. 

Jeigu ðiam metodui naudoti neuþtenka duomenø 

arba ðie duomenys nepakankamai patikimi, turi bûti 

pasirinktas perpardavimo kainos, arba „kaðtai plius“, 

metodas. Tik tuo atveju, jei ðiems metodams naudoti 

neuþtenka duomenø arba duomenys yra nepakankamai 

patikimi, gali bûti taikomas pelno padalijimo arba 

transakcijos (ûkinës operacijos) grynosios marþos (grynojo 

pardavimø pelningumo) metodas. 

Naudojant lyginamosios nepriklausomos kainos 

metodà, kontroliuojamo sandorio kaina nustatoma 

atsiþvelgiant á lyginamøjø nekontroliuojamø sandoriø 

kainas. Lyginamosios nepriklausomos kainos metodà 

rekomenduojama naudoti tais atvejais, kai yra galimybë 

nustatyti lyginamuosius vidaus arba iðorës sandorius. 

Naudojant ðá metodà kontroliuojamo sandorio 

kaina yra nustatoma lyginant: 

• lyginamøjø sandoriø su nesusijusiais asmenimis 

(vidiniai palyginimai) kainas; arba 

• lyginamøjø sandoriø tarp nesusijusiø asmenø 

(iðoriniai palyginimai) kainas. 

85

Taèiau labai daþnai esama esminiø kontroliuojamø 

ir nekontroliuojamø sandoriø skirtumø (pvz., sutarties 

sàlygos, sandorio apimtis, parduodamø prekiø 

ar teikiamø paslaugø charakteristikos, papildomos sàlygos 

ir pan.), todël lyginamosios kainos metodas yra 

naudojimas retai. 

Naudojant visus kitus metodus, kontroliuojamo 

sandorio kaina nustatoma netiesiogiai: visø pirma nustatoma, 

kokià pelno ið kontroliuojamo sandorio dalá 

turi uþdirbti ámonë. Dël to taikant minëtus sandoriø 

kainodaros metodus yra naudojami ávairûs finansiniai 

santykiniai rodikliai (daþniausiai pelningumo rodikliai), 

kuriems straipsnyje skiriama daug dëmesio. 

Daþniausiai yra naudojami ðie sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodaros pelningumo rodikliai: bendrasis 

pelningumas; veiklos pelningumas; turto pelningumas; 

antkainis nuo pasigaminimo / ásigijimo savikainos 

ir antkainis nuo tipinës veiklos sànaudø; Berrio 

rodiklis. 

Kiti pelningumo rodikliai (grynasis pelningumas, 

nuosavo kapitalo pelningumas ir kt.) sandoriø kainodaroje 

yra naudojami labai retai dël maþo ðiø rodikliø 

patikimumo (pvz., skirtingose ðalyse veikianèiø ir 

ta paèia veikla besiverèianèiø ámoniø grynasis pelningumas 

gali skirtis ne tik dël skirtingø ekonominiø 

Áteikta 2006 m. spalio mën. 

Priimta spausdinti 2006 m. lapkrièio mën. 

86 

sàlygø ar ámoniø veiklos efektyvumo, bet ir dël skirtingø 

pelno mokesèio tarifø). 

Straipsnyje, apibendrinant rodikliø, naudojamø 

asocijuotø asmenø sandoriø kainodaros sistemoje, atliekamas 

visapusiðkas rodikliø ávertinamas, pabrëþiant 

kiekvieno ið jø reikðmingumà ir panaudojimo aplinkybes. 

Pavyzdþiui, bendrasis pelningumas, veiklos 

pelningumas, turto pelningumas yra plaèiai apraðyti 

mokslinëje literatûroje ir gana plaèiai naudojami kainodaroje. 

Maþiau yra nagrinëti antkainis nuo prekës / 

paslaugos savikainos bei antkainis nuo tipinës veiklos 

sànaudø ir naudojami ámonei prisiimant ribotà rizikà. 

Berrio rodiklis lietuviø mokslinëje literatûroje iki 

ðiol nebuvo nagrinëtas, nors praktiðkai, nustatant sandoriø 

tarp asocijuotø asmenø kainodarà, ðis rodiklis 

yra naudojamas ávairiose Lietuvos ámonëse tik atsiþvelgus 

á informacijos patikimumà. 

Straipsnyje pabrëþiama, kad sandoriø tarp asocijuotø 

asmenø kainodaroje iðvardytø rodikliø pasirinkimas 

priklauso: nuo kontroliuojamo sandorio pobûdþio, 

ámonës vykdomos funkcijos, prisiimamos rizikos 

bei valdomo turto ir informacijos patikimumo. 

Ne maþiau svarbi ir skaièiavimo metodika, todël nustatant 

sandoriø tarp asocijuotø asmenø kainodarà 

yra imama ne konkreti pelningumo rodiklio reikðmë, 

o ðiø rodikliø intervalas tarp kvartiliø.

pelningumo rodiklių naudojimas siekiant nustatyti sandorių tarp ...

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?