Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos programa

TARNAUTI LIETUVAI 

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos LKDP 

rinkimų programa 

I DALIS. BENDRIEJI RINKIMŲ PROGRAMOS PRINCIPAI 

Lietuvos krikščionių demokratų partija, pradėjo veikti 1904-aisiais, kai buvo parengta pirmoji Lietuvių krikščionių 

demokratų veiklos programa. 1917 m. Petrapilyje sušaukto Lietuvių seimo metu įvykusi Lietuvos krikščionių demokratų 

konferencija priėmė partijos programą ir išrinko centro komitetą. Krikščionys demokratai buvo viena stipriausių 

Petrapilio seimo grupių, gynusių Lietuvos nepriklausomybės reikalavimą ir siekusių, kad Lietuva taptų demokratine 

respublika. 

Krikščionys demokratai – 1918 m. vasario 16 d. Akto signatarai Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Justinas 

Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Kazimieras Šaulys, Jonas Vailokaitis, valstybės ir visuomenės veikėjai Mykolas 

Krupavičius, Antanas Tumėnas, Vladas Jurgutis, Vytautas Petrulis, Leonas Bistras ir kiti labai daug nuveikė kurdami 

Lietuvos valstybę bei stiprindami jos demokratinius pagrindus. Aleksandras Stulginskis buvo išrinktas Steigiamojo Seimo 

Pirmininku, vėliau – Lietuvos Respublikos Prezidentu. 

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, okupantų nesunaikinta partijos dalis emigracijoje persitvarkė į 

Lietuvių krikščionių demokratų sąjungą, kuri tęsė Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą užsienyje, buvo viena 

iš Vidurio Europos krikščionių demokratų sąjungos įkūrėjų ir pasaulio Krikščionių demokratų internacionalo narių ir 

buvo nenutrūkstamai atstovaujama Europos ir pasaulio Krikščionių demokratų susivienijimuose. 

LKDP buvo atkurta 1989 m. vasario 16 d. ir siekia atstovauti Lietuvos gyventojams. 1990 metų sausio mėnesį 

įvykęs atkuriamasis Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimas atkūrė visateisę partijos veiklą Lietuvoje. Iki 

2000 metų Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijoje LKDP buvo virš 12000 narių. 2001 m. gegužės 12 d. LKDP 

konferencijoje A.Saudargo vadovaujama partijos narių grupė pareiškė norą jungtis su K.Bobelio vadovaujama LKD 

sąjunga. LKDP pirmininkas akademikas Zigmas Zinkevičius kartu su 38 konferencijos delegatais išėjo iš salės. 

Jungimasis su K.Bobelio vadovaujama LKD sąjunga neteisėtas, nes LKDP pirmininkas Z.Zinkevičius kaip ir dauguma 

LKDP narių jungimuisi nepritarė ir nepasirašė jungimosi protokolo. Į naujai sukurtą partiją perėjo tik apie 2000 LKDP 

narių. 2001 metų birželio 30 d. Plungėje susirinkusi LKDP Konferencija, įvertinusi susidariusią situaciją partijoje ir 

atsižvelgusi į tai, kad dauguma buvusių šios partijos narių ir vadovų apsisprendė ir toliau likti LKDP nariais, nutarė tęsti 

Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kaip politinės organizacijos, veiklą bei toliau vadovautis LKDP Statutu ir 

partijos programa. Bet išaiškėjo, kad A.Saudargas neteisėtai su teisingumo ministerijos pagalba panaikino LKDP 

(Lietuvos krikščionių demokratų partiją). Todėl LKDP senu pavadinimu nebuvo registruojama ir mes turėjome keisti 

jos pavadinimą. Todėl 2002 m. birželio 15 d. buvo sušauktas naujas suvažiavimas ir partija buvo įregistruota nauju šiek 

tiek pakeistu pavadinimu. Tapome Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos partija (LKDP) ir tęsiame buvusios LKDP 

programą. Istorinį tęstinumą perėmusi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija 2003 m. sausio 28 d. įregistruota 

Teisingumo ministerijoje (kodas 195725042). Jos būstinė Odminių 10-2 tel. 2122828. Mus priglaudė LKDP garbės 

pirmininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas. LKDP pirmininkė Alė Jurgaitienė 869937413, pavaduotojai Jurgis 

Zabilius 860857801, Paulius Vinkleris 861419105, LKDP svetainė http://xxiamzius.lt/lkdp/index.html 

Vadovaujamės LKDP pirmininko Z. Zinkevičiaus parengta 2000 metų LKDP programa „Tarnauti Lietuvai“ ir 

tęsiame Mykolo Krupavičiaus sukurtos LKDP moralią politiką. 

1918-1926 m buvo apginta Lietuvos nepriklausomybė, priimta konstitucija, įvestas litas, savanoriams duota žemės, 

išdalinta 416 000 ha žemės, ūkininkams savanoriams buvo skirta pašalpų už 16 000 000 Lt iškelta 20 000 ūkininkų į 

viensėdžius, įsteigtos 2 124 mokyklos, 10 mokytojų seminarijų, ligonių kasa, sutvarkytas soc. Draudimas, išmokėtos 

skolos, sutvarkyti teismai, policija. 

Mūsų programos pagrindinis principas žemės nuosavybės atžvilgiu toks: žemė –Dievo dovana visai žmonių 

giminei, todėl nėra absoliuti kurio nors asmens ar asmenų grupės nuosavybė. Dievo pavesta žemę dalintis 

patiems žmonėms. Padalyta atskiriems žmonėms ji nenustoja tarnavusi visuomenei. Todėl savininkui pripažįstama 

valdymo teisė, bet nuosavybės naudojimo ribas nustato valstybė atsižvelgdama į visuomeninį interesą. 

Krikščionybė yra Europos civilizacijos ir kultūros lopšys. Krikščioniškieji pagrindai nulėmė Europos 

gyvastingumą. Kai 1918 m. Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, turėjo sveiką požiūrį į gyvenimą, šeimą, puoselėjo 

krikščioniškas vertybes ir tai padėjo visose gyvenimo srityse pasiekti gražiausių rezultatų. Lietuvos krikščioniškosios 

demokratų partijos programa savo istorinėmis šaknimis išaugusi iš Europos kultūrinės tradicijos ir siekia jos tęstinumo. 

Dabartinė Europa taip pat buvo sukurta ant krikščioniškų pagrindų. Europos Sąjungos kūrėjai, (pagrindinis šios idėjos 

propaguotojas buvo Robertas Šumanas) siekė suvienyti Europą ant krikščioniškų pagrindų. Reikšmingas simbolis -

Europos Sąjungos mėlyna vėliava su dvylikos žvaigždžių vainiku. Mėlyna Marijos spalva, dvylikos žvaigždžių Dievo 

Motinos Marijos vainikas - ženklai iš Apreiškimo knygos, kurioje skaitome: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: 

moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). 

Tiek liberaliosios, tiek socialdemokratų partijos (ne išimtis ir Lietuvos partijos) siekė, kad Dievo vardas būtų 

išbrauktas iš Europos Sąjungos konstitucijos. Ir štai matome, kur mes einame: korupcija, prekyba žmonėmis, 

narkotikais, klestinti prostitucija, nešvarus pelnas, jam kurti panaudojant žmogaus silpnybes. Lietuva užversta alkoholiu 

ir narkotikais, žiaurumų smurto ir moralinio palaidumo propaganda per televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones. Todėl 

mes aiškiai pasisakome, kad remsime Katalikų Bažnyčios poziciją siekiančią saugoti ir puoselėti krikščioniškąsias 

vertybes. Mes už žmogaus, Dievo vaiko, orumą ir už niekam neprilygstančią jo teisę gyventi nuo pradėjimo iki 

natūralios mirties, mes už gyvybės kultūrą. 

Kai kurios kitos Lietuvos partijos į savo pavadinimus įtraukusios krikščionies vardą manipuliuoja šiuo žodžiu, 

stengdamosi apgauti rinkėjus, nes nei viena iš jų nededa pastangų, kad būtų uždraustas negimusios gyvybės žudymas 

Lietuvoje, pataikauja nesąžiningu verslu užsiimantiems milijonieriams, Seime balsuoja už jiems palankius įstatymus. 

Krikščionių vardu kaip priedanga pasinaudoja tam tikros politinės minties grupelė žmonių, net nedrįstančių viešai išreikšti 

savo veiklos krypties, vertybių, aiškaus savęs identifikavimo Kristaus Asmens atžvilgiu, tikslų ir uždavinių. Toks 

Krikščionių partijos (LKDP nesijungė su G.Vagnoriaus Krikščionių konservatorių socialine sąjunga) pavadinimas ir 

neapibrėžtumas suteikia galimybę įnešti klaidingumo daugelio žmonių sąmonei bei sukelti nemenką sumaištį, o kartais ir 

išprovokuoti nereikalingą priešiškumą tam kas krikščioniška, pasmerkimą, pažeminimą, atmetimą ir net krikščionių 

persekiojimą. 

1.1. PAGRINDINĖS VERTYBĖS 

Pagrindinės vertybės, kuriomis remiasi krikščioniškoji demokratija, yra žmogus kaip asmuo, jo laisvė ir 

atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas. Šios vertybės yra neatskiriamos, papildo viena 

kitą. Šventasis Tėvas, lankydamasis Meksikoje, kvietė telkti bendras pastangas visuomenės atnaujinimui iš pagrindų, kad 

būtų pasiektas orus, teisingas ir taikus gyvenimas kiekvienam. Katalikams tai yra Evangelijos reikalavimas, žmogiškumo 

skatinimas ir aukščiausia meilės raiška. LKDP siekia ir sieks tai įgyvendinti. 

Žmogus kaip asmuo 

Krikščioniškoji demokratija iškelia kiekvieną žmogiškąjį individą kaip asmenį, turintį Dievo įkvėptą sielą ir 

prigimtines teises, tarp jų — nepaneigiamą teisę laisvai vystytis. Vadovaujamės nuostata, kad kiekvieno žmogaus orumas 

yra neliečiamas. Net griežtai smerkdami blogio struktūras ir blogus žmonių darbus, neniekiname juos darančio žmogaus. 

Laisvė ir atsakomybė 

Vadovaujamės įsitikinimu, kad laisvė yra ne tik būdinga giliausiai žmogaus prigimčiai, bet ir įpareigojanti. 

Nežabota laisvė be gėrio ir atsakomybės virsta savivale, kėsinasi į žmogaus orumą ir griauna žmonių bendruomenės 

pagrindus. 

Žmogus turi pasirinkimo laisvę, todėl yra atsakingas už savo veiksmus savo sąžinei, bendruomenei ir palikuonims. 

Būdamas bendruomenės narys, jis turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybe už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį. Tad 

dabartinė karta pati privalo prisiimti atsakomybę ir už gamtinės aplinkos bei visos Kūrinijos išsaugojimą. 

Pamatinė lygybė 

Pamatinę lygybę išreiškia samprata, kad visi žmonės yra apdovanoti tuo pačiu kilnumu, o kiekvieno laisvė yra 

apribota pagarba kitam. Kiekvienas privalo turėti galimybę laisvai ugdyti savo asmenybę. Tos pačios teisės turi būti 

pripažintos kiekvienam, o pareigos paskirtos atsižvelgiant į kiekvieno sugebėjimus. Tačiau žmogaus orumas ir teisės 

negali priklausyti nuo jo sugebėjimų. 

Teisingumas 

Remiamės nuostata, kad visuomeninės taikos pagrindas yra teisingumas. Mūsų teisingumo samprata reiškia, kad 

kiekvienam asmeniui ir kiekvienai bendrijai turi būti garantuotos vienodos sąlygos naudotis laisve, o darnūs santykiai 

visuomenėje turi remtis bendros gerovės siekiu. Neturi tapti įstatymu tai, kas prieštarauja žmogaus orumui ar pažeidžia 

jo prigimtines teises arba kas įtvirtina atskiros grupės naudą nepaisant bendros gerovės. 

Solidarumas 

Solidarumas remiasi žmonių ir bendruomenių tarpusavio priklausomybe bei sąryšiu ir neįmanomas be 

pasiaukojimo. Jis ugdo žmoniškesnius santykius visuomenėje: partnerystę ir dalijimąsi viskuo, veiksmingą pagalbą ir 

silpniausiųjų apsaugą. Pasiaukojimas teikti pagalbą kitiems turi būti deramai visuomenės pripažintas. Pripažįstame, kad 

būtina įveikti skurdą kaip pagrindinę laisvo vystymosi kliūtį, ir esame pasiryžę siekti gerovės visiems. Bendruomenės, 

kurios rūpinasi vienišų, neįgalių ir kitų pagalbos reikalingų žmonių gyvenimo bei vystymosi sąlygomis, turi būti 

skatinamos ir remiamos pagal visuomenės išgales.

Subsidiarumas 

Remiame subsidiarumą, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia asmens ir bendruomenės 

pirmumą bei apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi. Esame įsitikinę, kad tai, ką geriau gali padaryti bendruomenė, 

neturi daryti valstybė. Subsidiarumo principas taip pat reiškia ir paramą: ten, kur atskiro žmogaus ar laisvo susivienijimo 

jėgų nepakanka, pagal išgales jų pastangas turi paremti visuomenė bei valstybė. Jos tėra įpareigotos sudaryti sąlygas ir 

skatinti bendromis jėgomis atlikti iškylančius uždavinius. Vietos savivaldą laikome bendruomenės demokratiško 

tvarkymosi pagrindu ir siekiame jos teisių išplėtimo. 

1.2. TOBULESNĖS VISUOMENĖS KŪRIMAS 

Žmogus nepajėgus sukurti absoliučiai tobulos visuomenės, tuo labiau jos negalima kurti prievarta. Žmoniškesnė 

visuomenė gali būti kuriama tik puoselėjant laisvę bei atsakomybę, ir joks žmogus negali būti išnaudojamas kaip kito 

žmogaus, valstybės ar civilizacijos objektas. Žmogaus ribotumo supratimas lemia politinės veiklos ribas ir saugo nuo 

totalitarinių sprendimų pagundos. 

Siekiame puoselėti sutarimą ir pasitikėjimą visuomenėje. Esame įsitikinę, kad tautos santarvė gali būti atkurta tik 

teisingumo ir moralės pagrindais. 

Politinės veiklos principai 

Žmogus yra klystantis, ir ne visa tiesa jam prieinama. Todėl nežadame tobulų sprendimų, o esame pasirengę spręsti 

problemas, remdamiesi krikščioniškomis vertybėmis ir ieškodami sutarimo. Nesieksime populiarumo naudodamiesi 

neapgalvotais ar neatsakingais pažadais. 

Politikoje vertiname atvirumą, stengiamės derinti principingumą su nuosaikumu ir pakanta. Siekiame dialogo ten 

ir tada, kai jis įmanomas ir būtinas. Esame savarankiški ir gerbiame kitų savarankiškumą. Vertiname laisvą sutarimą, 

laikydami nepriimtinu dalyku, kad kam nors būtų diktuojama ar primetamas požiūris. 

Siekiame, kad visuomenė būtų pliuralistinė, tolerantiška ir atvira, skatiname pilietinį aktyvumą. Esame įsitikinę, 

kad europietiškos demokratijos srovėms atstovaujančių partijų veikla gali geriausiai pasitarnauti tokios visuomenės raidai. 

Esame pasirengę bendradarbiauti su demokratijai ištikimomis partijomis, laikydamiesi savųjų principų ir pasikliaudami 

visų gera valia. 

LKDP tikslas ir jos buvimo prasmė – kūrimas valstybės, kurioje kiekvienas žmogus, Dievo kūrinys, galėtų pilnai 

atsiskleisti, atlikdamas jam Aukščiausiojo skirtą misiją gyvenime. Valstybės, joje esančių organizacijų ir institucijų, tuo 

labiau - mūsų partijos, LKDP, didžiausias rūpestis – sudaryti sąlygas asmeniui bręsti fiziškai ir doroviškai sveikoje 

aplinkoje, pilnai save realizuoti, kad maksimaliai galėtų tarnauti bendram gėriui. Eime į priekį! Veskime Lietuvą, kurią 

mylime, prašydami Jo pagalbos ir Jo palaiminimo, bet žinodami, kad Žemėje Dievo darbai iš tikrųjų turi būti 

mūsų pačių darbai. 

Demokratija ir dorinė santvarka 

Esame įsitikinę, kad krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiama demokratija yra visa aprėpianti demokratija, kurios 

principai jokioje visuomenės viešojo gyvenimo srityje neturi būti paneigti, o politinės valdžios galia neturi peržengti 

dorinės santvarkos ribų. Esame už demokratiją, sugebančią apginti savo vertybes. 

Iškeliame moralės svarbą visuomenės pažangai. Moralinių vertybių nepuoselėjanti demokratija išsigimsta, o 

besaikis pragmatizmas tampa pražūtingas. Negalime taikstytis, kad demokratija besidangstančios ir besinaudojančios 

blogio struktūros griautų žmogiškumo pagrindus visuomenėje. 

Esame pasiryžę vienyti pastangas su visais, kas priešinasi socialinio blogio apraiškoms, siekdami stabdyti 

narkomaniją, alkoholizmą bei kitokio asmenybę griaunančio blogio ir bet kokios prievartos prieš žmogų plitimą. 

Prostitucija, kaip asmens išniekinimas ir moters pavertimas nusikalstamo verslo objektu, valstybės neturi būti įteisinta. 

Visuomenei tarnaujanti valdžia 

Laikomės nuostatos, kad kiekviena valdžia turi būti grindžiama tarnavimo piliečiams dvasia. Valstybės valdžios 

uždaviniai kyla iš valstybės pareigos saugoti ir didinti bendrą gerovę. Bendrą gerovę suprantame kaip visuomeninio 

gyvenimo sąlygų visumą, sudarančią sąlygas kiekvienam žmogui, šeimai ir bendruomenei lengviau ir geriau įgyvendinti 

savo pašaukimą. Iš valstybės tarnautojų reikalaujame pasiryžimo nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti visiems piliečiams 

ir Lietuvai. Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo nuostatos nepagrįstai suteikia privilegijas iki šiol 

valstybės remtoms politinėms partijoms ir turtingesniems piliečiams, užkerta teisines galimybes naujų politinių jėgų 

iškilimui, vienodai partijų ir piliečių konkurencijai demokratinėje visuomenėje. Būtina demokratizuoti politinių partijų 

finansavimo įstatymą, nes 2016 m. rudenį vyksiantys rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą nebus pakankamai laisvi ir 

sąžiningi. Juose rungsis ne realūs kandidatai ir partijos, o milijoniniai reklaminiai produktai. 

Socialiniai ūkio plėtros tikslai

Visos bendruomenės socialinės raidos tikslas lemia krašto ekonominės plėtros pobūdį. Ekonominio augimo 

procesas turi būti kreipiamas visos bendruomenės gerovei kelti ir grindžiamas socialine gamybos bei vartojimo 

orientacija. Mūsų socialiosios rinkos ekonomikos samprata grindžiama šiais principais: rinkos ekonomika ir privačia 

nuosavybe; asmenine kiekvieno žmogaus atsakomybe; valstybės socialiniu reguliavimu, skirtu subalansuoti socialinį 

saugumą, lavinimą ir profesinį parengimą; socialine partneryste ir subsidiarumu. 

Žmogaus darbą pripažįstame kaip esminę vertybę ir svarbiausią ekonominį bei socialinį veiksnį. 

Ypatingas šeimos vaidmuo 

Vertiname vyro ir moters santuokos pagrindu sudarytą šeimą kaip tautos ir bendruomeninės visuomenės pagrindą. 

Pripažįstame ypatingą darnios šeimos vaidmenį ugdant žmogų kaip asmenybę. Remiamės nuostata, kad tėvai, 

naudodamiesi teise auklėti vaikus pagal savo pažiūras, neturi patirti nepagrįstų sunkumų dėl valstybinės švietimo sistemos 

ar visuomenės informavimo priemonių kėsinimosi į šeimos puoselėjamas vertybes. 

Esame už visapusišką paramą santuokai ir šeimai, nes be darnios šeimos gresia nutrūkti kartų sandora ir normalūs 

santykiai visuomenėje. Laikome pareiga rūpintis, kad pakankamas atlyginimas už darbą, o būtinais atvejais - ir 

visuomenės parama leistų šeimai susikurti savo narių orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Motinos darbas namuose 

dėl jo reikšmės šeimai ir visuomenei turi būti vertinamas ir gerbiamas lygiai su kitais. 

Santykis su bažnyčia 

Esame susivieniję į pasaulietinę politinę bendriją, kuriai Bažnyčia yra moralinis autoritetas. Savo nuostatas ir 

veiklos gaires grindžiame Bažnyčios socialiniu mokslu. Ypač vertiname Katalikų bažnyčios, kitų krikščioniškų tradicinių 

Lietuvos Bažnyčių reikšmę ir vaidmenį saugant vertybines visuomenės orientacijas ir puoselėjant moralės bei dorovės 

pagrindus. Vertiname jų didžiulį darbą auklėjimo ir socialinės paramos srityse ir reikšmingą indėlį rūpinantis visuomenės 

gerove. Lygiai taip vertiname ir kitų Lietuvoje pripažintų tradicinių konfesijų bendruomenių vaidmenį. Nepritariame 

įvairių sektų kūrimuisi ir siekiame, kad visuomenė būtų apsaugota nuo piktnaudžiavimų ir nuo bet kokios prievartos prieš 

asmenį, daromų religinės laisvės vardu. 

Dvasinės ir politinės mūsų partijos šaknys - socialinėje krikščioniškoje etikoje, kuri remiasi Dekalogu. Dekalogas 

– visų be išimties valstybėje priimtų įstatymų, tarpasmeninių santykių, visų bendrų žmogiškų vertybių pamatas. Ištrauka 

iš popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Caritas in veritate“ (Tiesos kupina meilė): „Be Dievo žmogus nežino, kur link 

turės eiti, ir net negeba suvokti, kas jis yra. Turint prieš akis tautų vystymosi problemas, tokias milžiniškas, kad kone 

nusvyra rankos, pagalbon ateina Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai, kuriais jis mums praneša: „Nuo manęs atsiskyrę, jūs 

nieko negalite nuveikti“ (Jn 15, 5) ir padrąsina: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). 

Atliktinio darbo gausos akivaizdoje mus palaiko tikėjimas, jog Dievas yra tarp tų, kurie jo vardu susiburia ir darbuojasi 

teisingumo labui. Tik atmindami, kad mes pavieniui ir kaip bendruomenė esame pašaukti kaip vaikai priklausyti Dievo 

šeimai, įstengsime duoti pradžią naujam mąstymui ir išskleisti naujas jėgas autentiško visapusiško humanizmo naudai. 

Todėl didžioji jėga, tarnaujanti vystymuisi, yra krikščioniškasis humanizmas, gaivinamas meilės ir besivadovaujantis 

tiesa, ir viena, ir kita gaunantis kaip nuolatinę Dievo dovaną. Dievo meilė kviečia išžengti iš visko, kas ribota ir 

laikina, įkvepia drąsos toliau ieškoti visuotinės gerovės, nors to neįmanoma tuoj pat įgyvendinti ir netgi tai, ką mums 

drauge su politine valdžia bei ekonomikos specialistais pavyksta įgyvendinti, visada yra mažiau, negu tai, ko siekėme. 

Dievas suteikia mums jėgos kovoti ir iš meilės kentėti dėl bendros gerovės, nes jis yra mūsų Viskas, mūsų didžioji viltis“ 

Esame už Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto Sutarties, įteisinusios Lietuvos valstybės ir Bažnyčios santykių 

ir bendradarbiavimo principus, įgyvendinimą. 

Lietuva Europoje 

Suvokiame, kad Lietuva priklauso Vakarų krikščioniškajai kultūrai, todėl Lietuvą regime ne izoliuotą, o esančią 

laisvai besivienijančioje Europoje, puoselėjančią joje savo kultūros bei gyvensenos savitumą. Esame pasiryžę prisidėti 

prie Lietuvos integracijos į Europą. Suvokdami pavojus Lietuvai, rūpinamės jos saugumu šiandien ir ateityje. Remiame 

Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir transatlantinėje gynybos organizacijoje. Europos krizė pasireiškia ne vien 

ekonomikos sąstingiu, gyventojų senėjimu bei įsiskolinimų augimu. Kartu dyla Europos tautų kultūrinė ir socialinė 

tapatybė, o žmonės tolsta nuo visuomeninio gyvenimo bei politikos, kurie sunkiai tesugeba tarnauti bendrojo gėrio labui. 

Prie viso to prisideda bendras nepasitikėjimas: finansų rinkos bijo skolininkų bankroto, piliečiai nepasitiki valstybės 

institucijomis, ir apskritai galima pastebėti žmonių nepasitikėjimą ateitimi. Tokioje situacijoje, atrodytų, yra paprasčiau 

grįžti į praeitį, kai kiekviena šalis atskirai vykdė savo politiką. Ekonominė integracija buvo pasirinkta tam, kad 

nacionalistiniai susiskaldymai nenustelbtų pastangų darbuotis taikos ir vystymosi labui. Ekonominis suartėjimas turi 

paskatinti ir politinio vienijimosi procesus. Šiandienė situacija atskleidžia, kad šis vienijimosi procesas neatskiriamas nuo 

etinio pamato. Vien techninių sprendimų neužtenka išbristi iš krizės, įkvėpimas turi kilti iš bendro europietiško paveldo, 

kur žmogus yra vertinamas kaip nepakeičiamas šaltinis. Reikia pripažinti, jog esminės europietiškos civilizacijos 

vertybės, vadinamos žmogaus teisės, kyla iš prigimtinio įstatymo ir istorijos bėgyje išsirutuliojo krikščioniškoje 

tradicijoje. Kad išbristume iš krizės Europos atskaitos tašku turi pasirinkti žmogų, o ne institucijas ar rinkas. Jei 

vienintelis Europos Sąjungos šalis jungiantis taškas bus bendroji rinka, tokia sąjunga pasmerkta žlugti. Tačiau jei Europos 

Sąjungos centre bus žmogus, šeima, pasitikėjimas, solidarumas ir atsakomybė, Sąjunga klestės. Be vidinio solidarumo ir

tarpusavio pasitikėjimo rinka negali vykdyti savo ekonominės funkcijos. Europai reikia atgauti pasitikėjimą pirmiausia 

savimi, savo institucijomis ir pasiryžimu tęsti bendrą projektą. Solidarumas reikalauja stipresniuosius pasiaukoti ir 

paremti silpnesniuosius. Tačiau silpnesnieji negali būti pasyvūs, jie turi prisiimti įsipareigojimus bei atsakomybę ir 

pašalinti savo silpnumo priežastis. Juk niekas nebus linkęs aukotis, jei nematys tam pagrindo ir tikslo. Europa sugebės 

ramiai priimti laikmečio iššūkius ir rasti bendras šaknis. Tos šaknys subrandino senojo kontinento civilizaciją, kultūrą, 

dinamizmą, kūrybiškumą ir davė jėgų konstruktyviai plėtrai. 

Bendras darbas Lietuvai 

Darbų gausa ir sunkumas reikalauja sutelkti krikščioniškosios demokratijos rėmėjus bendram nesavanaudiškam 

darbui, kuris duotų naudą Lietuvai. Remiamės visais, kurie nuoširdžiai nori prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių 

atgaivinimo visuomenės gyvenime. Kiekvienas, kuris jas pripažįsta kaip savo gyvenimo bendruomenėje gaires, 

kviečiamas telktis prie mūsų bendram darbui. Jis gali būti tikras, kad patirs pagarbą sąžinės laisvei ir tikėjimui. 

Esame pasirengę bendradarbiauti ir su tais asmenimis, kurie nėra partijos nariai, tačiau yra tvirtų moralinių 

įsitikinimų, kompetentingi ir pasirengę nesavanaudiškai prisidėti prie savo užsibrėžtų tikslų ir principų įgyvendinimo, 

savo darbu pasitarnauti visuomenės gerovei. 

II DALIS. LKDP RINKIMŲ PROGRAMOS PAGRINDINIAI TIKSLAI IR 

UŽDAVINIAI 

Krikščionių demokratų partijos programos pagrindinis tikslas - sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms: 

- gyventi saugioje valstybėje; 

- suformuoti savo vaikams krikščioniškosiomis vertybėmis grindžiamus tvirtus moralinius, dorovinius 

pagrindus ir suteikti jiems šiuolaikinį išsilavinimą; 

- sukurti tvirtą, darnią šeimą; 

- turėti mėgstamą tinkamai apmokamą darbą, kuriame būtų galima atskleisti savo sugebėjimus ir daryti 

karjerą; 

- dalyvauti šalies politiniame, vietos bendruomenės gyvenime bei turiningai praleisti laisvalaiki; 

- turėti patikimas socialines garantijas senatvėje ar ištikus negaliai. 

LKDP programos pagrindinis tikslas lemia strategines veiklos kryptis bei uždavinius. 

Pirmoji LKDP veiklos strateginė kryptis - sąlygų saugiai ir stabiliai valstybės raidai užtikrinimas.Esminė 

pradinė sąlyga Lietuvos žmonių siekiams įgyvendinti yra šalies politinio saugumo ir ekonominės raidos stabilumo 

garantijų užtikrinimas. Tokias garantijas suteikia Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir NATO. 

Kad išbristų iš ūkio ir socialinės krizės, Lietuva pasirinko ES. ES valstybės pajėgs konkuruoti šiuolaikiniame 

pasaulyje tiktai būdamos kartu. Jos pasiryžo bendradarbiauti, kartu ginti savo rinką bei konkuruoti pasaulio rinkose. 

Narystė Europos Sąjungoje užtikrina, kad Lietuvos valstybė atkurtų savo lygiateisiškumą ir visa-teisiškumą Europoje. 

Tautos bei valstybės saugumas yra gyvybinis poreikis ir būtina jų laisvos demokratinės raidos sąlyga. Lietuvos 

saugumas yra neatskiriama besivienijančios Europos saugumo dalis: užsitikrindama saugumą, Lietuva turi įnešti ir savo 

indėlį į bendrą Europos ir transatlantinės bendrijos saugumą. Potencialus agresorius turi žinoti, kad užpuolimo atveju 

Lietuva būtinai ginsis ginklu ir kad visoje krašto teritorijoje jis susidurs ne tik su gerai parengtų kariuomenės vienetų, bet 

ir su organizuotu piliečių bei visos tautos pasipriešinimu. Lietuvai esant visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos 

(NATO) nare, yra sukurta patikima Lietuvos saugumo garantija. 

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: integruojant Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO, užtikrinti saugią 

valstybės raidą ir krašto gerovę. 

Antroji LKDP veiklos strateginė kryptis - visuomenės ugdymas ir švietimas. Visuomenės raidos tempus ir 

gyvenimo kokybę daugiausia lemia tai, kaip apsišvietę yra jos nariai ir kaip jie laikosi moralės, dorovės normų, įstatymų. 

Be šių dalykų neįmanomas sėkmingas valstybės valdymas, spartesnė ūkio ir ekonomikos plėtra, socialinė gerovė bei 

teisingumas. Gilias tradicijas Lietuvoje turinčios moralės ir dorovės normos istoriškai susiformavo krikščioniškų 

bendražmogiškųjų vertybių pagrindu. Šios vertybės, paremtos žmogaus orumo ir natūralios prigimties primatu, drauge su 

lietuvių kalba, papročiais apibrėžia mūsų tautos tapatumą. Nacionalinio tapatumo ir jo tęstinumo puoselėjimas sudaro 

daugiatautės ir daugiakultūrės Europos vienijimosi esminį bruožą. Krikščioniškosios vertybės yra pagrindinis vidinis 

solidarumo principo įgyvendinimo visuomenėje instrumentas. Šių vertybių ugdymas ir palaikymas yra esminė sąlyga 

tautos išlikimui, valstybės demokratiniam stabilumui ir visapusiškam kiekvienos asmenybės išsilavinimui pasiekti.

Visuomenės ugdymui bei švietimui lemiamą įtaką turi tokios visuomenės institucijos kaip šeima, švietimas, religija, 

kultūra ir žiniasklaida. 

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: puoselėjant šeimą, švietimą, tradicines religijas, kultūrą ir 

žiniasklaidą, diegti visuomenėje krikščioniškąsias vertybes ir sukurti sąlygas kiekvienam žmogui pagal jo prigimtį 

tapti laisva visapusiškai išsilavinusia asmenybe. 

Trečioji LKDP veiklos strateginė kryptis - ūkio plėtra. Visuomenės narių socialinio saugumo užtikrinimo sąlyga 

- ekonomikos augimas ir demokratinė ūkio bei socialinė santvarka. Krikščionių demokratų ūkio ir socialinė politika 

grindžiama socialiosios rinkos ekonomikos principais. Socialiosios rinkos ekonomikos samprata aprėpia ir atsakingą bei 

tausojantį požiūrį į gamtą bei visą aplinką. Laisva rinka pati savaime neužtikrina socialinio teisingumo. Todėl rinka turi 

būti veikiama taip, kad būtų garantuotas būtinas žmonių socialinis saugumas. Socialioji rinkos ekonomika suderina 

žmonių iniciatyvą ir asmeninę atsakomybę su socialiniu teisingumu ir žmonių socialine apsauga. Jos esminis ypatumas - 

pagarba asmens orumui. Socialiojoje rinkoje netoleruojami verslai, pavergiantys asmens kūną ar dvasią, skatinantys 

žmogaus degradaciją: prostitucija, narkomanija ir tabako verslas, azartiniai lošimai, negimusios gyvybės žudymas. 

Socialioji rinkos ekonomika yra alternatyva ir socializmui, žlugdančiam visuomenės narių iniciatyvą, ir liberalizmui, 

pakertančiam visuomenės solidarumą. Socialioji rinkos ekonomika įrodė savo veiksmingumą ir susilaukė visuomenės 

pripažinimo Europos Bendrijos šalyse, todėl jos sukūrimas Lietuvoje yra ne tik mūsų sėkmingos integracijos į Europą, 

bet ir visuomenės reikmes tenkinančio ūkio bei socialinės raidos garantas. 

LKDP užsibrėžia strateginį uždavinį: būti aktyvia ES bendrosios rinkos nare bei nuosekliai įgyvendinant 

socialiosios rinkos ekonomikos nuostatas, užtikrinti tausojančią gamtą Lietuvos ūkio plėtrą, garantuojančią 

stabilų šalies ir jos gyventojų ekonominės gerovės augimą. 

Ketvirtoji LKDP veiklos strateginė kryptis - socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos 

užtikrinimas. Visuomenės socialinio saugumo užtikrinimo politiką krikščionys demokratai grindžia visuotinai 

pripažintais subsidiarumo ir solidarumo principais bei kitomis svarbiomis socialiosios rinkos ekonomikos nuostatomis. 

Šios politikos esminis akcentas yra kuo didesnio visuomenės narių užimtumo bei jų solidarumo dalyvaujant socialinio 

draudimo - senatvės pensijų, sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo ir profesinių ligų bei kitose programose užtikrinimas. 

Pilietinei visuomenei labai svarbus tarpusavio pasitikėjimas. Jis atsiranda tik esant teisingiems, aiškiems ir visiems 

vienodai privalomiems mokesčių principams. Dėl to šalyje turi būti nuosekliai pereinama prie pajamų ir turto deklaravimo 

bei progresyvinės gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos. Tai svarbios sąlygos grėsmingai augančiai gyventojų 

turtinei diferenciacijai riboti bei viduriniojo sluoksnio formavimuisi paskatinti. 

Lietuvos krikščionių demokratų partija užsibrėžia strateginį uždavinį: vadovaujantis pamatiniais žmonių 

solidarumo ir subsidiarumo principais sukurti patikimą, atitinkančią šalies ekonominio išsivystymo lygį socialinių 

garantijų bei sveikatos apsaugos sistemą. 

III DALIS. LKDP RINKIMŲ PROGRAMOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMAS 

3.1. SĄLYGŲ SAUGIAI IR STABILIAI VALSTYBĖS RAIDAI UŽTIKRINIMAS 

Lietuvos valstybės pažangos bei jos žmonių gerovės būtina sąlyga yra šalies saugumo, jos politinio stabilumo ir 

ūkio plėtros garantijų užtikrinimas. Tokias garantijas Lietuvai suteikia narystė Europos Sąjungoje ir NATO. 

ES, būdama vienas iš didžiausių ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusių regionų, koordinuodama vidaus ekonominę 

politiką, sudarydama palankias ekonomines sąlygas sparčiau plėtotis labiau atsilikusioms savo narėms ir nuosekliai 

gindama ES ekonominius interesus konkurencijoje su kitomis pasaulio šalimis, suteikia visoms savo narėms svarias 

stabilaus ekonominio augimo garantijas. ES narėmis gali būti tik demokratinės, žmogaus teises gerbiančios ir 

užtikrinančios valstybės. ES garantuoja savo narėms vidinį stabilumą ir pagrindines laisves. 

NATO turi pakankamai stiprias taikos palaikymo ir karinių konfliktų prevencijos pajėgas ir yra pajėgi ginti savo 

nares nuo galimos kitų šalių agresijos. 

3.1.1. LIETUVOS INTEGRAVIMAS Į EUROPOS SĄJUNGĄ 

Europos Sąjunga, būdama suinteresuota didinti savo politinę ir ekonominę galią bei stiprinti saugumą, remia savo 

narę Lietuvą ir teikia jai visokeriopą paramą. 

Atsižvelgiant į narystės ES ypatumus bei reikalavimus, Lietuvai reikia išspręsti šiuos pagrindinius valstybės 

valdymo, teisės ir teisėtvarkos, vietos savivaldos stiprinimo uždavinius:

- patobulinti valstybės valdymą ir suderinti Lietuvoje galiojančius teisės aktus su ES reikalavimais ir 

užtikrinti tinkamą jų vykdymo priežiūrą; 

- suformuoti regioninės politikos instrumentus ir sustiprinti vietos savivaldą; 

- ES pinigai turi prisidėti ne tik prie BVP ir konkrečių žmonių gerovės, bet ir prie Lietuvos visuomenės 

gerovės ir stabilesnės valstybės; 

- sieksime maksimaliai skaidraus proceso ir galimybės visuomenės atstovams dalyvauti skirstant ES 

struktūrinių fondų paramą, darbo vietos turi tapti pagrindiniu projektų atrankos kriterijumi. 

3.1.1.1. Valstybės valdymas 

Pagrindinės problemos. Esminis valstybinės valdžios veiklos pertvarkymo bruožas yra jos darbas Lietuvos 

narystės ES sąlygomis. Būtina, kad visos valstybės valdžios institucijos turėtų glaudžius tiesioginius ryšius su 

atitinkamomis ES valdžios struktūromis ir būtų pasirengusios ne tik vykdyti ES nustatytus reikalavimus, bet ir tinkamai 

atstovauti bei ginti Lietuvos interesus. Valdžios institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti su atskirų ES šalių ir pirmiausia 

Šiaurės bei Vidurio Europos šalių atitinkamomis institucijomis, perimti jų sukauptą patirtį bei derinti su jomis veiksmus 

ginant savo interesus ES. Daugelio valstybės valdžios institucijų tiesioginiai kontaktai su ES bei atskirų jos šalių 

atitinkamomis institucijomis yra nepakankami. Valstybės institucijos nepakankamai pasirengusios priimti ES teikiamą 

paramą ir deramai ją panaudoti. Nepakankamai efektyviai veikia svarbiausios tiesioginę rinkos priežiūrą atliekančios 

konkurencijos, įmonių bankroto, rinkos apsaugos tarnybos. Valstybės valdžios institucijose daugeliu atvejų dar yra išlikę 

nomenklatūriniai įpročiai: korupcija, neatsakingumas ir nebaudžiamumas. Valdžios institucijos ir pareigūnai dažnai 

viršija savo įgaliojimus. Galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymas turi esminių spragų, kurios suteikia galimybių 

valdininkams, nepažeidžiant įstatymo, piktnaudžiauti valstybės lėšomis. 

Valstybės valdžios sistemos bei jos veiklos pertvarkymas 

• Valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti aiškią šių institucijų kompetenciją 

atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose ir numatyti atitinkamą pareigūnų atsakomybę už tinkamą šių funkcijų 

vykdymą. 

• Numatyti atsakomybę valstybės pareigūnams dėl finansinės paramos iš ES gavimo ir tinkamo jos panaudojimo. 

• Decentralizuoti valdymą, perduodant iš ministerijų savivaldybėms dalį gamtosaugos, civilinės saugos, 

mobilizacijos, švietimo, socialinio draudimo, sveikatos apsaugos ir kai kurių kitų funkcijų bei regioninių programų 

vykdymą, taip pat kai kurių valstybinių inspekcijų skyrius, atitinkamai perskirstant valdymui numatytas lėšas 

• Pagrindinei ministerijų valdymo sričiai ir atsakomybei priskirti plėtros strategiją, valstybinę politiką ir įstatymų 

laikymosi kontrolę. 

• Išgyvendinti praktiką, kai ministerijų kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia Vyriausybė. 

• Padidinti konkurencijos, bankroto ir rinkos apsaugos institucijų atsakomybę už tinkamą nustatytų funkcijų 

vykdymą. 

• Atsisakyti valstybei nebūdingų smulkių valstybinės inspekcijos funkcijų, panaikinti jų dubliavimą. Sujungiant 

Darbų saugos centrą bei Darbo medicinos centrą, įsteigti bendrą Darbų saugos ir profesinės sveikatos centrą. Panaikinti 

Energetikos valstybinę inspekciją, o jos vykdomas darbų saugos funkcijas perduoti Valstybinei darbo inspekcijai. 

• Sukurti bendrą visoms valstybės ir savivaldybių valdymo grandims tarnaujančią valstybinę informacijos 

sistemą, suderintą su Europos standartais: klasifikatorius, kadastrus, registrus, duomenų bazes, paieškos ir apdorojimo 

priemones; teisiškai reglamentuoti valstybinės informacijos kaupimą, naudojimą ir apsaugą. 

• Didinti gyventojų duomenų registro vaidmenį, kad jis tarnautų visiems administravimo tikslams, įskaitant 

paslaugų teikimą (pvz., socialinės paramos, draudimo administravimo, verslo vietos registravimo, mokinių ir rinkimų 

sąrašų sudarymo). 

• Reikalauti iš valstybės ir savivaldybių pareigūnų bei tarnautojų nesavanaudiško tarnavimo visuomenei ir 

asmeninės atsakomybės; nustatyti tikrą asmeninę valstybės pareigūnų atsakomybę už visus priimtus sprendimus, įskaitant 

ir kolegialių sprendimų priėmimo atvejus. 

• Priimti esmines Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, panaikinti valdininkams galimybes piktnaudžiauti valstybės, 

savivaldybių lėšomis. 

• Palaikyti glaudų valstybės bendradarbiavimą su jos pripažintomis konfesijomis. 

3.1.1.2. Teisė ir teisėsauga 

Pagrindinės problemos. Visuomenei ypač kelia susirūpinimą: nusikalstamumo būklė ir išaugęs organizuotas 

nusikalstamumas; kriminogeninės situacijos kontrolės administracinėmis 

priemonėmis nesėkmės; prevencinio darbo kompleksiškai šalinant nusikaltimų priežastis bei sąlygas stoka; sparčiai 

plintantis alkoholizmas, narkomanija ir prostitucija; nepilnamečių užimtumo problemos; smurto propagavimas 

visuomenės informavimo priemonėse, sukuriantis palankią terpę plisti nusikalstamumui, ypač tarp jaunimo. Žmonėms

teisėtą pasipiktinimą kelia tai, kad kreipiantis pagalbos į teisėsaugos organus susiduriama su pareigūnų abejingumu, 

sprendimų priėmimo vilkinimu; pareigūnai dažnai nerodo tinkamų pastangų padėti į juos besikreipiantiems žmonėms. 

Kita vertus, teisinės bazės netobulumas ir įstatymų spragos trukdo operatyviai ir kokybiškai tirti bylas, įrodyti netgi 

akivaizdžius nusikaltimus. Dažnas teisės aktų kaitaliojimas neleidžia suformuoti vieningos įstatymų taikymo praktikos, 

kelia sumaištį, todėl įstatymai dažnai blogai vykdomi ir plinta teisinis nihilizmas. Teismų darbe neretai pasitaiko 

sąmoningo bylų vilkinimo, teismų nepriklausomumo, atskirų teisėjų kompetencijos stygiaus atvejų. Dėl teisinių paslaugų 

didelių kainų mažiau pasiturintiems žmonėms ribojama teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine paslauga. 

Kadangi demokratinėje valstybėje galioja principas, jog valdžios institucijoms (o tokiomis yra Konstitucinis 

Teismas ir bendrosios kompetencijos teismai) leidžiama daryti tik tai, kas tiesiogiai leidžiama įstatymu, būtina apriboti 

Konstitucinio Teismo (KT) teisę pernelyg išplėstai aiškinti Konstituciją, ignoruojant jos rašytinį tekstą ir dėl 

to Konstitucijos aiškinimą paverčiant Konstitucijos kūrimu. Teisė kurti naujas Konstitucijos normas priklauso išimtinai 

tautai ir Seimui. Pasiekti, kad du Konstitucinio Teismo teisėjus iš devynių skirti asmenis neturinčius teisinio, bet 

turinčius aukštąjį universitetinį išsilavinimą iš visuomenei žinomų ir autoritetą turinčių Lietuvos piliečių. 

Siekiant įtraukti piliečius į valstybės valdymą būtina pakeisti LR Konstitucijos straipsnius: (9 str. nauja redakcija) 

- referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. 

Referendumai rengiami kartu su Seimo, Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimais. 

Siekiant racionaliai išnaudoti atstovavimo institutą Seime, sumažinti Seimo narių skaičių iki101. Ginant piliečių 

nuosavybės teisę, turtinė žala, padaryta asmenims neteisėtais valstybės pareigūnų ar institucijų veiksmais ir kurią 

valstybė kompensavo nukentėjusiesiems, išieškoma iš visų kaltų asmenų solidariai be senaties termino. Jei jų turimo turto 

neužtenka padarytai žalai atlyginti, jie traukiami baudžiamai atsakomybei. 

Pakeisti Advokatūros įstatymą ir LR Civilinio proceso kodeksą leidžiant patikėti savo interesų atstovavimą 

teismuose visuomeninių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovams. 

Būtina antstolių rūmus sugrąžinti į valstybinių institucijų sąrašą. 

Pagal LR Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, pagal kurį kiekvienas gali apginti savo 

teises, todėl būtina pripažinti piliečiams teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų atitikimo 

Konstitucijai, atitinkamai pakeičiant Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalį 

Krikščionys demokratai, pažymėdami, kad teisingumas yra svarbi socialinė reikmė ir demokratinės 

valstybės pamatas, išskiria dvi pagrindines teisės ir teisėsaugos stiprinimo kryptis: nusikalstamumo prevenciją ir 

teisinės sistemos tobulinimą. 

Nusikalstamumo prevencija 

• Seimui ir Vyriausybei: sudaryti teisėsaugos organams tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas nusikaltimų 

prevencijai stiprinti; užtikrinti veiksmingą teisėsaugos pareigūnų veiklos kontrolę; pagal Europos Sąjungos standartus ir 

kiekybines normas pertvarkyti policijos darbą proporcingai mažinant vadovaujančių valdininkų ir didinant tiesiogiai viešą 

tvarką palaikančių (uniformuotų), nusikaltimus tiriančių pareigūnų skaičių. 

• Įstatymais ir tinkama jų vykdymo kontrole riboti socialinio blogio - narkomanijos, prostitucijos, azartinių 

lošimų, smurto ir prievartos, alkoholio bei tabako reklamą bei propagavimą. 

• Įgyvendinant policijos, kaip civilinės tarnybos visuomenei, principą, naudojantis ES šalių patirtimi bei parama, 

iš esmės sustiprinti prevenciją: nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo, taip pat nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į 

pagrindines konstitucines žmogaus teises ir laisves (gyvybę, sveikatą, asmens neliečiamybę, nuosavybę ir kt.); 

organizuotų, profesionalių nusikaltimų, susijusių su korupcija (kontrabanda, narkotikai, prostitucija ir kt.). 

• Padidinti nusikalstamumo prevencijos institucijų atsakomybę už teistų ir kitų socialiai nepritapusių bei apleistų 

šeimoje ir visuomenėje žmonių reabilitaciją, resocializaciją bei įkurdinimą, jų užimtumo užtikrinimą. 

• Visuomenės nuomonei, kad bet koks nusikaltimas anksčiau ar vėliau bus atskleistas, o jį padarę asmenys bus 

teisingai nubausti, formuoti parengti ir įgyvendinti gyventojų teisinio švietimo bei pilietinio ugdymo programą. 

• Padidinti savivaldybių institucijų vaidmenį bei atsakomybę už nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos 

būklę miestuose ir rajonuose, už sąlygų jaunimui turiningai praleisti laisvalaikį sudarymą. 

Teisinės sistemos tobulinimas 

• Užtikrinant teisės aktų ilgalaikiškumą bei veiksmingumą, įdiegti europietiškas teisės normas atitinkančius 

Civilinį, Darbo, Šeimos, Baudžiamąjį kodeksus, procesinius kodeksus, kitus įstatymus bei institucijų veiklos principus. 

• Vadovaujantis ES standartais, nuteistųjų teisinę padėtį (teises, laisves ir pareigas) nustatyti tik Bausmių 

vykdymo kodeksu, o Vyriausybės nutarimais reglamentuoti tik teisių, laisvių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. 

• Skaidrinti įstatymų leidybos procesą įvardijant kiekvieno įstatymo ar jo pataisų autorius ar iniciatorius. Įvesti 

įstatymų ir poįstatyminių aktų įgyvendinimo, vykdymo kontrolę. 

• Pakeisti teisės aktų nuostatas, sudarančias galimybę vilkinti bylas; numatyti ir taikyti pareigūnams atsakomybę 

už bylų vilkinimą.

• Sudaryti sąlygas teisinių paslaugų konkurencijai ir tuo stiprinti advokatūrą, kaip instituciją, užtikrinančią 

žmogaus teisės į gynybą įgyvendinimą ir teisinės pagalbos teikimą. 

• Plačiau taikyti Vakarų Europoje paplitusios bausmių už nusikaltimus vykdymo sistemą ir laisvės atėmimo 

bausmes pakeisti ekonominėmis sankcijomis. 

• Įkurti LR prisiekusiųjų teismo (PT) instituciją baudžiamųjų bylų nagrinėjimui (prisiekusiųjų kiekis – nuo šešių 

iki dvylikos asmenų, teisėjas PT tik pirmininkauja). 

• Įstatymais įteisinti (įtvirtinti) LR asmenų teisę rinkti apylinkių teisėjus tiesioginiuose rinkimuose. 

• Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai tam tikram laikotarpiui rinkti LR Generalinį prokurorą ir apygardų 

vyriausiuosius prokurorus. 

• Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti visus LR Vyriausiojo administracinio teismo, LR 

Aukščiausiojo teismo ir Konstitucinio teismo teisėjus. 

• Įstatymais įteisinti LR asmenų teisę tiesiogiai rinkti teisėją Europos žmogaus teisių teismui ir teisėją Europos 

teisingumo teismui 

• Įstatymais įteisinti asmenų teisę tiesiogiai tam tikram laikotarpiui iš teisinį išsilavinimą turinčių pretendentų 

rinkti Policijos generalinį komisarą . 

• Teisės piliečiams tiesioginiuose rinkimuose tam tikram laikotarpiui rinkti teritorinių viešosios policijos 

padalinių vadovus. Tai yra, siūlome įsteigti renkamo policijos šerifo instituciją JAV ir kitų šalių pavyzdžiu. 

3.1.1.3. Regioninė politika ir savivalda 

Pagrindinės problemos. Miesto ar rajono savivaldybė tebėra daugiau centrinės valdžios nutarimų vykdytoja, nei 

pačių žmonių valdžia, pajėgi savarankiškai tvarkyti vietos reikalus. Apie 80% savivaldybių biudžetų lėšų tenka švietimui, 

socialinei apsaugai, butų ir komunaliniam ūkiui finansuoti. Šių lėšų naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai, o 

savivaldybė iš esmės atlieka tik “kasininko” vaidmenį. Savivaldybės savarankiškai disponuoja 8%-15% savo biudžeto 

lėšų. Nereti atvejai, kai savivaldybės biudžeto įplaukų neužtenka įstatymų nustatytoms išmokoms. Savivaldybės 

nepakankamai pasinaudoja ES šalių patirtimi bei parama tobulinant bei plėtojant vietos savivaldą. Pasisakome už merų 

tiesioginius rinkimus. 

Veiksminga valstybės regioninė politika bei vietos savivaldos plėtra tiesiogiai siejasi su ES atitinkamų reikalavimų 

įgyvendinimu ir perėmimu ES šalių sukauptos patirties teikiant didesnę paramą ekonomiškai atsiliekantiems regionams 

ir tokiu būdu išlyginant ekonominio bei socialinio išsivystymo netolygumus. Remdamiesi subsidiarumo principu, 

laikomės nuostatos, kad tie švietimo ir socialiniai reikalai, kurie geriau gali būti tvarkomi žemesniu lygiu, neturi būti 

perduoti aukštesniajam. Lietuvos miestų ir rajonų savivaldoje numatome nuosekliai įgyvendinti Europos savivaldos 

chartijos nuostatas. 

Vietos savivaldos veiklos plėtra 

• Skatinti ir remti savivaldybių tiesioginius ryšius su ES šalių atskiromis savivaldybėmis. 

• Perimti iš valstybės valdžios institucijų ir deleguoti savivaldybėms visas valdžios funkcijas, susijusias su 

gyventojų kasdienių problemų sprendimu. 

• Sudaryti savivaldybėms sąlygas realiai daryti įtaką steigiant naujas darbo vietas, sprendžiant gyventojų 

apsirūpinimo būstu problemas. 

• Susieti savivaldybių funkcijas, teises ir atsakomybę su galimybe disponuoti ištekliais; užtikrinti savivaldybių 

finansinį savarankiškumą nuosekliai didinant savivaldybėms tenkančią nacionalinio biudžeto pajamų dalį nuo 32% iki 

50%. 

• Suteikti savivaldybėms nuosavybės teisę į žemę ir perduoti jai dalį valstybei priklausančių žemės sklypų. 

• Perduoti savivaldybių nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, reikalingą jų tiesioginėms funkcijoms vykdyti. 

• Įstatymu aiškiai apibrėžti ir atskirti renkamų savivaldos institucijų (tarybos, valdybos, mero) ir administracijos 

kompetencijos ribas. 

• Įstatymu detaliai reglamentuoti rajono savivaldybės teritorijos suskirstymą į seniūnijas, kaimo seniūno rinkimo 

tvarką, seniūno teises ir pareigas, jam perduodamas lėšas. 

• Įstatymu nustatyti, kad kaimo seniūnus renka bendruomenės nariai; seniūnijų skaičių ir jų ribų projektus, 

pagrįstus patogiausio kasdieninio gyventojų aptarnavimo kriterijais, nustato Vyriausybė. 

• Savivaldybėms grąžinti policijos tarnybą, skirti jai viešosios tvarkos palaikymo funkcijas ir atitinkamas biudžeto 

lėšas; savanoriškumo pagrindais į viešosios tvarkos palaikymą įtraukti ir vietos gyventojus. 

• Reglamentuoti savivaldybėms reikalingų viešųjų pirkimų ir paslaugų konkursus bei atskaitomybę už juos 

visuomenei. 

• Stiprinti savivaldybių asociacijos vaidmenį plėtojant savivaldą ir tvarkant vietos reikalus.

• Įvesti savivaldą seniūnijoje. Tokia savivalda buvo ir Smetonos laikais. Seniūnija taip pat turi savo tarybą, 

susidedančią iš didžiųjų kaimo atstovų, kuriuos išrenka patys gyventojai. 

3.1.2. NACIONALINIS SAUGUMAS 

Pagrindinės problemos. Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti labai svarbu užtikrinti patriotizmo ir 

pilietiškumo ugdymą, ypač tarp jaunimo. Nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų netenkina tai, kad energetikos 

sektorius iš esmės išliko posovietinės erdvės kontrolėje, o valstybės siena su Baltarusija ir Rusijos valdoma Karaliaučiaus 

krašto teritorija dar neatitinka ES sienoms keliamų reikalavimų. Lietuvos kariuomenė ir visa krašto apsaugos sistema, 

užsienio ekspertų vertinimais, 1996-2000 m. padarė didelę pažangą: sukurta šiuolaikinė, Vakarų demokratinių šalių patirtį 

atitinkanti krašto apsauga ir karo tarnybą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų sistema; parengta karinė 

strategija; pagal NATO standartus sutvarkyta kariuomenės struktūra, išplėtota kariuomenės valdymo, vadovavimo ir 

komunikacijų sistema; sukurta vientisa moderni karių mokymo ir doktrinos sistema; pagerinta kariuomenės 

infrastruktūros būklė, karių tarnybos ir mokymo sąlygos; įrengtos šiuolaikinės oro erdvės stebėjimo, jūros stebėjimo ir 

gynybos ryšio sistemos, įsigyta ginkluotės ir karinės technikos. Krašto apsaugos sistema dar neatitinka NATO šalims 

keliamų reikalavimų. 

Krikščionys demokratai prioritetą teikia bendrosioms nacionalinio saugumo stiprinimo priemonėms ir 

krašto apsaugos sistemos stiprinimui. 

Bendrosios Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo priemonės 

• Ugdyti jaunimo patriotizmą ir pilietiškumą, remti patriotinių ir savaveiksmių gynybinių organizacijų veiklą. 

• Vykdyti nacionalinį saugumą stiprinančią vidaus ir užsienio politiką, įvertinančią potencialius išorės pavojus ir 

vidaus rizikos Lietuvos saugumui veiksnius. 

• Pagrindinius Lietuvos energetikos sektorius (naftos, dujų, elektros energetikos), ūkio infrastruktūrą ir 

pagrindines šakas padaryti nepriklausomas nuo posovietinės erdvės kontrolės ir neigiamo poveikio, integruojant jas į 

atitinkamas Vakarų sistemas bei rinką ir užsitikrinant alternatyvų svarbiausių išteklių tiekimą. Pastatę Klaipėdos 

suskystintų dujų terminalą, Visagino A E, energijos savikaina sumažinsime 25 procentais. 

• Kartu su integracija į Europos ir transatlantines struktūras plėtoti strateginę partnerystę saugumo bei gynybos 

srityje su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. 

• Plėsti dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse su šalimis NATO narėmis, kitomis Šiaurės ir 

Vakarų šalimis, Lenkija ir Baltijos valstybėmis. 

• Užtikrinti patikimą valstybės sienų su Baltarusija ir Rusijos valdomo Karaliaučiaus krašto teritorija kontrolę, 

lygiai taip kaip ir kitų išorinių Europos Sąjungos sienų. 

Krašto apsaugos sistemos stiprinimas 

• Vykdyti ilgalaikę kariuomenės ir gynybos infrastruktūros plėtros programą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir 

gynybai reikalingą infrastruktūrą pagal NATO reikalavimus. 

• Vykdyti visas Lietuvos NATO narystės metinėse programose numatytas priemones ir partnerystės uždavinius. 

• Nacionalinę ir regioninę oro erdvės sistemą sujungti su NATO regioninėmis oro erdvės stebėjimo ir ankstyvojo 

perspėjimo sistemomis. 

• Išvystyti krizių valdymo sistemą pagal Vyriausybės patvirtintą koncepciją. 

• Plėtoti kariuomenės struktūrą, jos vienetų kovinį pajėgumą iki krašto gynybai bei bendriems veiksmams su 

NATO pajėgomis reikalingo lygio. 

• Kovinį kariuomenės pajėgumą, be jos struktūros plėtros, stiprinti šiomis kryptimis: tobulinti vadų ir visų karių 

profesinį parengimą, kariuomenės vienetų kovinį pajėgumą, išvystyti vienetų išskleidimo ir palaikomumo pajėgumą, 

tobulinti vadovavimą ir valdymą, aprūpinti šiuolaikine ginkluote, ypač prieštankine ir priešlėktuvine, ryšių priemonėmis, 

transportu ir karine technika, plėtoti logistikos sistemą ir kovinės paramos struktūras. 

• Privalomojoje karo tarnyboje parengti rezervo karius ir suformuoti aktyviojo rezervo vienetus. 

• Parengti pasienio policijos, kaip sudėtinės ginkluotųjų pajėgų dalies, vienetus koviniams gynybos veiksmams. 

• Baigti įdegti taisykles ir standartus, užtikrinančius kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bei 

infrastruktūros visišką suderinamumą su atitinkamomis NATO struktūromis ir jų funkcionavimo metodais 

• Baigti kurti valstybės informacijos apsaugos sistemą, integralią su NATO apsaugos sistema.

3.2. VISUOMENĖS UGDYMAS IR ŠVIETIMAS 

3.2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS 

Pagrindinės problemos. Lietuvos visuomenės dorovinė ir vertybinė destrukcija - rimčiausias ir sunkiausiai 

įveikiamas sovietinės okupacijos padarinys. Vertybės visuomenėje nėra diegiamos tiesioginiu įstatymo veikimu, bet yra 

ugdomos kiekvieno visuomenės nario laisvu apsisprendimu. Valstybė nepakankamai veiksmingai atlieka savo funkcijas 

visuomenės ugdymo bei švietimo srityse ir todėl reikia suaktyvinti jos veiklą skatinant visuomenėje procesus ir remiant 

institucijas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedančias prie vertybių ugdymo, užtikrinant apsaugą nuo vienų asmenų 

manipuliavimo kitų asmenų laisva valia; aiškinant visuomenei dorovinių vertybių svarbą, siekiant socialinio sutelktumo 

ir neleidžiant formuotis socialiai atstumtųjų sluoksniui. 

LKDP mano, kad Lietuvos valstybė, siekdama sukurti darnią visuomenę bei užtikrinti jos vidinį demokratinį 

stabilumą, turi išspręsti šiuos pagrindinius visuomenės ugdymo, dorovės stiprinimo ir švietimo uždavinius: 

- pasiekti realiai juntamo šeimų stiprinimo, vaikų ir jaunimo dvasinio ugdymo pagerinimo; 

- švietimo reformoje sustiprinti dorovinį ugdymą bei socialinio blogio propagandos ribojimą; padidinti 

neleistinai mažą mokslo ir studijų finansavimą taip, kad būtų užtikrinta visuomenės ir valstybės reikmes 

atitinkanti šio sektoriaus plėtra; 

- išplėtoti teisinius ir finansinius valstybės svertus, skatinančius visos visuomenės kultūros lygio, o ypač 

asmens vidinės kultūros augimą; 

- skatinti ir remti visuomenės konsolidaciją ir pilietiškumą užtikrinančias priemones, asmens garbe ir 

orumu pagrįstą žmogaus teisių apsaugą religijų, tautinės savimonės bei socialinėje srityse. 

3.2.2. ŠEIMA, VAIKŲ APSAUGA IR JAUNIMO POLITIKA 

3.2.2.1. Šeimos politika 

LKDP, remdamasi 1983 m. spalio 22 d. Šventojo Sosto paskelbta Šeimos teisių chartija, prioritetą teikia tam, kad 

būtų sukurtos sąlygos, skatinančių Lietuvoje formuoti darnias šeimas, užtikrinančias kartų sandorą ir solidarumą, 

perduodančias kultūrines, tautines, dvasines bei religines vertybes, atsakingas už vaikų ugdymą ir senelių globą: 

- šeimos vienybės ir darnos stiprinimui; 

- Lietuvos gyventojų mažėjimo sustabdymui. 

Šeimos vienybės ir darnos stiprinimas 

• Sudaryti sąlygas būsimiems sutuoktiniams gauti reikalingų žinių ir pasiruošti šeimos gyvenimui, įskaitant etišką, 

nekenkiantį nei fizinei, nei dvasinei asmens sveikatai, šeimos planavimą. 

• Moterims, kaip ir vyrams, sudaryti galimybes derinti pareigas šeimoje su darbu pagal profesiją. 

• Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis padidinti tėvų atsakomybę už deramą vaikų ugdymą ir auklėjimą 

šeimoje. 

• Sudaryti būtinas sąlygas ir remti šeimos pastangas apsirūpinti būstu. 

• Remti šeimos ir mokyklos pastangas sukurti aplinką, kuri padėtų neįgaliems vaikams deramai vystytis. 

• Įgyvendinti senyvo amžiaus sulaukusių žmonių teisę praleisti senatvę savo įprastinėje aplinkoje, ypač šeimoje, 

patiriant savo žmogiškosios vertės pripažinimą ir būtinais atvejais gaunant bendruomenės paramą. 

Lietuvos gyventojų mažėjimo sustabdymas 

• Vykdyti tokią valstybės šeimos politiką, kuri pozityviai veiktų Lietuvos demografinius rodiklius. 

• Vaikų auginimą ir priežiūrą - būsimų šalies piliečių ugdymą- šeimoje įteisinti kaip valstybinės svarbos darbą, 

vertą atlyginimo; gausioms darnioms šeimoms, kuriose tėvai atsakingai vykdo savo pareigas, teikti didesnę paramą. 

• Įgyvendinti šeimų, kuriose tėvai atsakingai vykdo savo pareigas, paramos sistemą; nedarnių šeimų, kuriose 

tėvai nevykdo savo pareigų, vaikus remti tiesiogiai ne pinigine forma. 

• Asmenims, kurie atsisakė prižiūrėti savo vaikus, ar jiems ta teisė yra apribota, nustatyti privalomus mokesčius 

jų vaikų išlaikymui. 

• Darbui su nedarniomis šeimomis, įskaitant jų nustatymą, prevenciją ir reabilitaciją, gerinti socialinių 

darbuotojų, socialinių pedagogų bei vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų rengimą ir jų veiklos kokybę. Pertvarkyti 

vaiko teisų apsaugos tarnybos veiklą papildant socialinio darbo su nedarniomis šeimomis funkcijomis.

3.2.2.2. Vaikų apsauga 

LKDP, remdamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir jos nuostata, kad vaiko teisės ir interesai turi 

prioritetą prieš suaugusiųjų teises ir interesus, taip pat pripažindama, kad vaikas nuo pat jo pradėjimo momento 

yra visavertė savita asmenybė, pirmenybę teikia visų vaiko teisių ir žmogiško orumo apsaugai: 

- pagarbai natūralios žmogaus prigimties reikalavimams užtikrinti; 

- būtinoms vaikų gyvenimo sąlygoms užtikrinti ir jų apsaugai nuo dvasinio bei dorovinio žalojimo. 

Pagarbos natūralios žmogaus prigimties reikalavimams užtikrinimas 

• Laikantis nuostatos, kad abortas yra žmogžudystė ir teisiškai nesuderinamas nei su Europos žmogaus teisių 

konvencija, nei su LR Konstitucinio Teismo paskelbtu mirties bausmės neteisėtumu, parengti ir įgyvendinti valstybinę 

negimusios gyvybės apsaugos programą, numatančią propagandinėmis, organizacinėmis, psichologinėmis bei 

finansinėmis priemonėmis mažinti abortų skaičių Lietuvoje. 

• Įstatymais garantuoti kiekvieno vaiko nepaneigiamą teisę būti pradėtam ir augti biologinėje šeimoje, 

užtikrinančioje natūralius giminystės ryšius ir genetinio giminės paveldo tęstinumą. Būtinų gyvenimo sąlygų vaikams 

užtikrinimas ir apsauga nuo dvasinio bei dorovinio žalojimo 

• Išspręsti vaikų valkatavimo problemą; skatinti ir remti našlaičių ar likusių be tėvų globos ir rūpybos vaikų 

auginimą šeimose. 

• Įstatymais ir per priežiūros bei reabilitacijos institucijas saugoti nepilnamečius nuo narkotikų, alkoholio, 

pornografijos, seksualinio išnaudojimo, smurto propagandos ir kitokių asmenybę ardančių poveikių. 

• Apginti kiekvieną kūdikį, kuriam gresia pavojus tapti preke; už vaikų sužalojimą ir žiaurų, nežmonišką elgesį 

su jais traukti baudžiamai atsakomybei tėvus kaip ir kitus asmenis. 

3.2.2.3. Jaunimo politika 

LKDP, laikydamasi nuostatos, kad valstybė turi sudaryti sąlygas jauniems žmonėms pasirūpinti savimi, o 

padėti jiems tuomet ir ten, kur pačių jaunų asmenų, jų šeimų ar bendrijų galimybės nepakankamos, prioritetą 

teikia palankių sąlygų jaunimo integracijos į visuomenę sudarymui. 

Pagrindinių jaunimo politikos gairių įgyvendinimas 

• Sudaryti palankias sąlygas jaunimo kultūrinių, religinių, korporacinių, karitatyvinių bei politinių organizacijų 

veiklai. 

• Sukurti ilgalaikio kreditavimo fondus jaunuolių studijoms ir jaunų šeimų būstui. 

• Sudaryti palankias sąlygas privačioms firmoms teikti kreditus jaunuolių profesiniam rengimui, garantuojant jų 

įdarbinimą. Vykdyti darbo rinkos perspektyvų tyrimais pagrįstą jaunimo profesinį orientavimą. Sudaryti palankias sąlygas 

profesijai įsigyti ir persikvalifikuoti; rengti jaunimą profesinei veiklai. 

• Mažinti jaunimo nusikalstamumą, pirmenybę teikiant veiksmingai profilaktikai, saugančiai jauną žmogų nuo 

žalingų poveikių ir asocialių įtakų. 

• Remti esančias ir kurti naujas psichologines tarnybas ir kitas reabilitacijos įstaigas. Asocialaus elgesio 

jaunuoliams plačiau taikyti perauklėjimo ir reabilitacijos priemones, nesunkiai nusikaltus vengti įkalinimo, grąžinti juos 

į visuomenę. 

• Įkurti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės prevencijos fondą, į kurį būtų pervedami 2 proc. nuo tabako ir 

alkoholio surinktų akcizų, 

3.2.3.1. Švietimo politika 

3.2.3. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR STUDIJOS 

LKDP, remdama pagrindinį mokyklos uždavinį - pratęsti tėvų ugdomąjį ir auklėjamąjį darbą, padėti tvirtus 

dorovės pagrindus, ugdyti intelektą ir patriotinį pilietiškumą, sudaryti sąlygas atsiskleisti asmens kūrybinėms 

galioms ir gebėjimams, suteikti būtinas žinias ir įgūdžius - prioritetą teikia kūrybišką, pilietišką ir dorą asmenybę 

ugdančios, į informacinės visuomenės ateitį orientuotos švietimo sistemos sukūrimui: 

- pasirinkimo galimybių, vykdant švietimo reformą, užtikrinimui; 

- švietimo sistemos modernizavimui ir materialinio aprūpinimo gerinimui; 

- švietimo kokybės, ugdymo turinio bei pedagogų kvalifikacijos gerinimui; 

- jaunuolių dorinio, patriotinio, pilietinio ir neformaliojo ugdymo mokykloje ir bendruomenėse 

skatinimui. 

Pasirinkimo galimybių, vykdant švietimo reformą, užtikrinimas

• Tęsti švietimo reformą, nuosekliai tobulinant švietimo sistemą, garantuojančią nenutrūkstamo ir visuotinio 

ugdymo(si) galimybes; reformos vykdymą derinti su švietimo darbuotojais ir tėvais. 

• Plėtoti ugdymo įstaigų įvairovę bei jų atvirumą, sudarant kuo geresnes pasirinkimo galimybes šeimoms ir 

vaikams. 

• Užtikrinti galimybę tėvams pagal jų pageidavimą leisti savo vaikus į tradicinių religinių bendrijų švietimo 

įstaigas, valstybės finansuojamas taip pat ir tiek pat kaip ir valstybinės švietimo įstaigos. 

• Kiekvienoje vietovėje visiems norintiems tėvams garantuoti galimybę leisti savo vaikus į valstybinę lietuvišką 

mokyklą. 

• Sudaryti lygias mokymosi starto galimybes vaikams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. 

Švietimo sistemos modernizavimas ir materialinio aprūpinimo gerinimas 

• Remti mokyklų atnaujinimo ir modernizavimo projektus, naujų informacinių technologijų diegimą, bibliotekų 

modernizavimą. 

• Garantuoti, kad mokytojams ir moksleiviams būtų lengvai pasiekiama medicininė, informacinė, metodinė, 

socialinė ir psichologinė pagalba. 

• Pertvarkyti švietimo finansavimo sistemą įgyvendinant principą, kad mokiniui skiriama valstybės subsidija, 

nustatyta įvertinant miesto ir kaimo mokyklų specifiką, sektų paskui mokinį. 

Švietimo kokybės, ugdymo turinio gerinimas bei pedagogų kvalifikacijos kėlimas 

• Sukurti ir taikyti Lietuvos švietimo kokybės rodiklių sistemą pasinaudojant Europos šalių patirtimi. 

• Plėtoti ugdymo turinį veiksmingai naudojant universitetų, mokslo ir kultūros įstaigų potencialą. 

• Plėtoti pedagogų tobulinimosi sistemą siejant ją su Europoje pripažintais švietimo kokybės rodikliais. 

• Tobulinti mokytojo darbo vertinimo ir skatinimo sistemą, glaudžiau ją siejant su ugdymo darbo kokybe. 

• Jaunuolių dorinio, patriotinio, pilietinio ir neformaliojo ugdymo mokykloje skatinimas 

• Rengti jaunuolius mokykloje būsimam šeimos gyvenimui. 

• Didinti privalomo dorinio ugdymo pamokų veiksmingumą, dėstomą teoriją glaudžiau siejant su praktika, kartu 

garantuojant tėvų teisę pasirinkti vaikų pasaulėžiūros ugdymo kryptį. 

• Pilietinio ir patriotinio ugdymo srityje daugiau dėmesio skirti ne teorinėms žinioms, kiek savojo krašto 

papročių ir tradicijų pažinimui, jų perėmimo praktikai; sudaryti palankesnes sąlygas dorinio ugdymo mokytojams 

neatsitraukiant nuo darbo kelti savo kvalifikaciją. 

• Sustiprinti neformalųjį ugdymą mokykloje, įvairinant organizuotą moksleivių laisvalaikį ir remiant programas, 

padedančias užkirsti kelią vaikų nusikalstamumui; sudaryti sąlygas vaikų ir jaunimo organizacijoms veikti mokykloje. 

3.2.3.2 Mokslas ir studijos 

LKDP prioritetą teikia mokslo ir studijų sistemos, gebančios aprūpinti visuomenę ir ūkį reikalingais aukštos 

kvalifikacijos specialistais bei puoselėjančios dvasinę intelektinę kultūrą ir tautinį tapatumą, sukūrimui: 

- atviros ir veiksmingos mokslo ir studijų institucijų sistemos kūrimui; 

- mokslo ir studijų kokybės gerinimui ir finansavimo racionalizavimui; 

- mokslinių tyrimų lygio kėlimui; sparčiai besivystančių, valstybės ūkio reikmes atitinkančių mokslo šakų 

rėmimui. 

Atviros ir veiksmingos mokslo ir studijų institucijų sistemos kūrimas 

• Tęsti mokslo ir studijų reformą, pagrįstą nuoseklia mokslo ir studijų tarpusavio integracija; sustiprinti Mokslo 

ir studijų departamentą, kad jis būtų pajėgus tinkamai vykdyti reformas. 

• Formuoti įvairiapusę mokslo ir studijų institucinę struktūrą, sudarančią vienodai palankias sąlygas veikti 

valstybinėms ir valstybės pripažintoms nevalstybinėms institucijoms, atitinkančioms nustatytus reikalavimus; surengti 

plačią visuomenės diskusiją ar nevertėtų Vilniaus universitetui atsigręžti į savo jėzuitiškas ištakas. 

• Suderinti Lietuvos mokslo ir studijų sistemą su ES reikalavimais. 

Mokslo ir studijų kokybės gerinimas ir finansavimo racionalizavimas 

• Nustatyti pagrįstus valstybės užsakymus aukštosioms mokykloms, kurie leistų: veiksmingiau naudoti valstybės 

skiriamą finansavimą, mažinti specialistų rengimo dubliavimą (išlaikant aukštųjų mokyklų konkurenciją), didinti 

išleidžiamų specialistų kvalifikuotumą, daugiau specializuojant aukštąsias mokyklas. 

• Skubiai atlikti aukštųjų mokyklų studijų programų kokybės vertinimą ir parengti rekomendacijas racionaliam 

įvairių specialybių studentų skaičiui nustatyti. 

• Skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų įgyvendinant principą “valstybės subsidija seka paskui studentą”.

• Įgyvendinti tokią valstybės socialinės paramos studentams sistemą: skirti valstybinę stipendiją labai gerai 

besimokantiems studentams ir valstybės lėšomis apmokėti ilgalaikių socialinių kreditų palūkanas gerai besimokantiems 

studentams. 

• Nustatyti, kad valstybės finansinę paramą studijoms gavę asmenys, išvykdami nuolat gyventi į užsienį privalo 

gražinti valstybės jiems suteiktas lėšas. 

• Konkurencijai ir naujų mokslinių tyrimų probleminių grupių atsiradimui skatinti, įtvirtinti principą, kad 

mokslinio tyrimo finansavimo pagrindu turi būti ne mokslo institutas, o mokslinio tyrimo problema, finansuojama 

konkurso būdu. 

Sparčiai besivystančių, valstybės ūkio reikmes atitinkančių mokslo šakų rėmimas 

• Sukurti ir įgyvendinti valstybines programas pasirinktoms prioritetinėms mokslo sritims išvystyti iki aukotųjų 

technologijų reikalaujamo lygio. 

• Remti tarptautinį mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą ir specialistų mainus. 

• Skirti lėšų valstybei aktualioms tikslinėms jaunimo studijoms užsienyje. 

• Teikti prioritetą lituanistikos (plačiąja prasme) studijoms, tyrinėjimams. 

3.2.4. KULTŪRA, VIEŠOJI INFORMACIJA IR INFORMACINĖS 

VISUOMENĖS PLĖTRA 

3.24.1. Kultūros politika 

LKDP prioritetą teikia tam, kad būtų sukurtos sąlygos, skatinančios bendro visuomenės kultūros lygio, o 

ypač asmens vidinės kultūros augimą: 

- kultūros decentralizavimui, prieinamumo ir raiškos įvairovės didinimui; 

- nacionalinės ir vertybinės dimensijos kultūroje pirmumui; 

- kultūros finansavimo mažėjimo sustabdymui; 

- kultūros propagavimui ir lietuviškos kultūros eksportui į užsienį. 

Kultūros decentralizavimas, prieinamumo ir raiškos įvairovės didinimas 

• Įgyvendinant kultūros decentralizavimo principą, numatantį tolygesnį geografinį kultūros institucijų išdėstymą, 

steigti naujus kultūros centrus kultūriškai silpniau išvystytuose regionuose. 

• Vykdant Lietuvos kultūros decentralizavimą, esamą teisinę bazę papildyti taip, kad didesnę įtaką kultūros 

administravimui ir finansavimui turėtų etnografiniai regionai, savivaldybės. 

• Didesnį biudžetinį finansavimą skirti bibliotekoms, nevyriausybinių organizacijų projektams, prioritetą 

suteikiant silpniau išsivysčiusių regionų organizacijoms, jaunimo organizacijų, dvasinę kultūrą bei asmens kūrybiškumą 

ugdantiems projektams. 

Nacionalinės ir vertybinės dimensijos kultūroje pirmumas 

• Suderinti įvairių žinybų, dirbančių su kultūros vertybėmis, kompetencijas, užtikrinančias veiksmingą vertybių 

apsaugą. 

• Teisinėmis, administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis paspartinti ir padaryti veiksmingesnius kultūros 

vertybių tyrimus, apskaitą ir apsaugą, atkreipiant dėmesį į miestų kultūros, dvarų kultūros ir religinių bendrijų kultūros 

vertybes. 

• Įgyvendinant etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatas, paspartinti etninės kultūros 

globos fondo steigimą ir remti jo veiklą. 

• Kad menas ir kultūra nebūtų tik iš koncertinio ir parodinio pobūdžio, priartinti jį prie natūralaus gyvenimo būdo: 

skatinti ir remti taikomąjį meną, skatinti ir finansiškai remti tradicinių religinių bendrijų apeigų meno plėtrą, teikti 

prioritetą jaunimui skirtiems ir nacionalinėmis ištakomis besiremiantiems projektams. 

• Suformuoti moksleivių, jaunimo įgūdžius ir pomėgius laisvalaikio pramogas grįsti tautinės kultūros pagrindais, 

švietimo įstaigose įvesti liaudies dainos ir liaudies šokio pamokas. 

Kultūros finansavimo mažėjimo sustabdymas 

• Nustatyti, kad valstybės bei savivaldybių išlaidos kultūrai gali būti mažinamos ne daugiau ar didinamos ne 

mažiau nei valstybės ar savivaldybių biudžetų visų išlaidų pasikeitimas. 

Kultūros propagavimas ir lietuviškos kultūros eksportas į užsienį 

· Intensyvinti ir veiksmingiau plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą su užsieniu.

· Skatinti kultūros turizmo plėtrą. 

· Skatinti ir remti lietuviškos kultūros propagavimo internetu projektus, nuotolinio kultūros propagavimo ir 

švietimo projektus. 

· Rūpintis etninių lietuvių už Lietuvos valstybės ribų bei lietuvių išeivijos kultūra kaip neatskiriama lietuvių 

kultūros dalimi. 

· Intensyviau dalyvauti UNESCO ir Europos Sąjungos kultūros programose ir veiksmingiau naudoti jų fondus. 

· Skatinti dvišalį kultūrinį bendradarbiavimą, tiek tarpvalstybinį, tiek tarp nevyriausybinių organizacijų. 

· Remti tautinių bendrijų pastangas išsaugoti kultūros savitumą. 

3.2.4.2. Viešoji informacija 

Tik laisvos, įvairiapusės, teisingos ir objektyvios viešosios informacijos aplinka tinkamai prisideda prie žmogaus 

asmenybės ugdymo. Informacijos skelbimo laisvė neatsiejama nuo atsakomybės ir pagarbos žmogaus orumui. 

LKDP prioritetą teikia tinkamų sąlygų Lietuvos nacionaliniams interesams tarnaujančios ir asmenybės 

tobulėjimą skatinančios viešosios informacijos sistemos sukūrimui: 

- Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos stiprinimui; 

- antimonopolinių ir žiniasklaidos įvairovę skatinančių priemonių sukūrimui; skirtingų interesų viešosios 

informacijos srityje subalansavimui; 

- žiniasklaidos atsakomybės stiprinimui; žmogaus garbės ir orumo bei vaikų teisių apsaugai. 

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos stiprinimas 

• Skirti tokio dydžio biudžetinį finansavimą ir sudaryti kitas ekonomines sąlygas Lietuvos nacionaliniam radijui 

ir televizijai, kad jis būtų vienas iš pagrindinių transliuotojų valstybėje. 

• Užtikrinti Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų dėl nacionalinio transliuotojo įgyvendinimą. 

• Sudaryti sąlygas Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai vykdyti Europos transliavimo sąjungos (EBU) 

numatytas funkcijas: visapusiškos informacijos garantavimas; politinių partijų interesų ir požiūrių subalansavimas; 

kultūrinės programos plėtojimas nacionalinių tradicijų ir vertybių pagrindu; tautinių bendrijų teisės į Lietuvos 

nacionalinio radijo ir televizijos programas garantavimas; turiningų laidų vaikams kūrimas, pagalba jaunosios kartos 

švietimui ir auklėjimui; sąlygų kultūringai praleisti laisvalaikį sudarymas. 

Antimonopolinių, žiniasklaidos skaidrumą ir įvairovę skatinančių priemonių sukūrimas; skirtingų interesų 

viešosios informacijos srityje subalansavimas 

· Įstatymais riboti žiniasklaidos priemonių koncentravimą vienose rankose. 

· Skatinti žiniasklaidos vartotojų nevyriausybinių organizacijų sukūrimą ir finansiškai remti jų vykdomus 

projektus. 

· Sukurti teisinį bazę, nustatančią lengvesnes konkurencijos sąlygas kultūrinėms, informacinėms, analitinėms 

viešosios informacijos priemonėms, palyginus su komercinėmis pramoginėmis. 

Žiniasklaidos atsakomybės stiprinimas, žmogaus garbės ir orumo bei vaikų teisių apsauga 

· įgyvendinti Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos bei 

Lietuvos įstatymų, ginančių vaiką nuo dorovinio žalojimo, ginančių žmogaus garbę ir orumą, reikalavimus. 

· Sudaryti tinkamas sąlygas žiniasklaidos savireguliavimo bei reguliavimo institucijų veiklai, 

· Skatinti visuomenėje polemiką žiniasklaidos etikos klausimais. Skatinti Žurnalistų etikos kodekso įgyvendinimą 

praktikoje, tobulinti patį kodeksą. 

· Įstatymu apginti žurnalistus nuo leidėjų spaudimo, užtikrinti žurnalistų teisę vadovautis visuotinai pripažintomis 

tarptautinėmis žurnalistikos etikos normomis. 

3.2.4.3. Informacinės visuomenės kūrimas 

Informacinės visuomenės plėtrai pasaulyje šiuo metu investuojama daugiau nei į energetiką ir transportą drauge. 

Informacinės visuomenės plėtros lygis yra tapęs pagrindiniu valstybės išsivystymą charakterizuojančiu rodikliu. 

LKDP prioritetą teikia infrastruktūros, sudarančios palankias informacinės visuomenės plėtros sąlygas, 

sukūrimui: 

- teisinės ir administracinės informacinės visuomenės plėtros bazės sukūrimui; 

- visuomenės parengimui naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis; 

- informacinės visuomenės plėtros programos sukūrimui ir jos įgyvendinimui.

Teisinės ir administracinės informacinės visuomenės plėtros bazės sukūrimas 

· Remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis, Seime įsteigti Informacinės visuomenės plėtros komitetą 

informacinės visuomenės plėtros strategijai formuoti. 

· Remiantis Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl žinybų, dalyvaujančių informacinės visuomenės plėtroje, 

darbų koordinavimo ir priežiūros, įsteigti vykdomąją instituciją, tiesiogiai bendradarbiaujančią su atitinkamomis Europos 

Komisijos struktūromis. 

· Įstatymu bei kitais teisės aktais reglamentuoti informacinės visuomenės plėtrą vykdančias institucijas, jų 

kompetenciją, tarpusavio santykius, atsakomybę. 

Visuomenės parengimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis 

· Vykdant mokyklų kompiuterizavimo programą, panaikinti Lietuvos atsilikimą ir pasiekti vidutinį Europos 

Sąjungos šalių mokyklų kompiuterizacijos lygį. 

· Aukštosiose mokyklose įgyvendinti nuostatą, kad kiekvienas diplomą įgijęs studentas drauge gautų ir Europos 

kompiuterio vartotojo licenziją. 

· Kompiuterizuoti aukštųjų mokyklų bibliotekas ir sudaryti sąlygas studentams laisvai ieškoti reikiamos 

informacijos internete. 

· Visose viešosiose bibliotekose palaipsniui įrengti interneto vartotojo darbo vietas. 

Informacinės visuomenės kūrimas 

• Parengti informacinės visuomenės kūrimo veiksmų planą, kuris leistų: užtikrinti nuoseklią sistemos plėtrą; 

išvengti nekoordinuotos įvairių žinybų veiklos bei lėšų švaistymo; maksimaliai panaudoti turimą Lietuvos informatikų 

intelektualinį 

potencialą. 

· Pirmiausia informatizavimą taikyti srityse, kuriose kovojama su šešėline ekonomika, (muitinių veiklos apskaita ir 

kontrolė, mokesčių inspekcija, turto ir pajamų deklaravimas). 

· Informatikos moksliniams tyrimams skirti tokį finansavimą, kad Lietuvos informatikos produktai taptų 

konkurencinga aukštųjų technologijų sritimi. 

3.2.5. ŽMOGAUS TEISIŲ, GARBĖS IR ORUMO APSAUGA 

Su žmogaus teisių, garbės ir orumo apsaugos klausimais iš esmės susiduriame sprendžiant religijos ir valstybės 

tarpusavio santykius, tautines problemas bei ribojant socialinio blogio visuomenėje plitimą. 

LKDP tarp visų su žmogaus teisėmis, garbe ir orumu susijusių sričių prioritetą teikia didžiausią įtaką 

visuomenės dorovinei vertybinei orientacijai turintiems religijos, tautiniams klausimams bei socialinio blogio 

ribojimui: 

- glaudesniam bendradarbiavimui tarp valstybės institucijų ir tradicinių religinių bendrijų; 

- tautinės savimonės, suteikiančios pagrindą ugdyti solidarumą ir toleranciją, stiprinimui; 

- socialinio blogio (narkomanijos, prostitucijos, azartinių lošimų), pavergiančio žmogų ir sukeliančio asmenybės 

degradavimą, išgyvendinimui. 

Valstybės institucijų ir tradicinių religinių bendrijų bendradarbiavimas 

· Remiantis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacija, stiprinti valstybės ir tradicinių religinių 

bendrijų bendradarbiavimą švietimo, kultūros, misijų bei karitatyvinėje srityse. 

· Atsižvelgiant į tradicinių religinių bendrijų išskirtinę teisinę padėtį Lietuvos valstybėje ir tėvų teisę ugdyti vaikus 

pagal savo įsitikinimus, sudaryti sąlygas tėvams steigti valstybės išlaikomas tradicinių religinių bendrijų švietimo įstaigas. 

· Atsižvelgiant į tradicinių religinių bendrijų nuopelnus formuojant tautos kultūrinį vertybinį paveldą, remti 

bendrijų jaunimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų veiklą. 

· Užtikrinti būtiną finansinę paramą tradicinių religinių bendrijų sakralinių ir kultūros vertybių apsaugai. 

Tautinės savimonės, suteikiančios pagrindą ugdyti toleranciją ir solidarumą, stiprinimas 

• Pagrindinis tautinės politikos tikslas - sutelkti tautą kaip istoriškai tęstinę bendruomenę, puoselėti lietuvių kalbą, 

savitą tautos gyvenseną ir kultūrą Europos tautų bendrijoje, ieškoti būdų ir remti priemones saugančuias tautą nuo 

išsisklaidymo ir nutautėjimo atvirame šių dienų pasaulyje, sudaryti sąlygas skleistis jos kūrybinėms galioms visų jos narių 

pastangomis ir darbu siekti bendros gerovės ir suklestėjimo. 

• Skatinti ir remti lietuvių išeivių ir jų vaikų ryšius su Tėvyne bei sugrįžimą į visavertį Lietuvos gyvenimą. 

• Vadovaudamiesi nuostata, kad tautinėms mažumoms priklausantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi lygias 

teises ir pareigas kaip kiti piliečiai, o savo kultūrinę tapatybę puoselėjančios tautinės bendrijos yra neatskiriama Lietuvos

atviros pilietinės visuomenės dalis, vykdyti Europos Tarybos bendrąją tautinių mažumų apsaugos konvenciją, gerbti 

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir įstatymų patvirtintas tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, o 

teisės aktuose numatytais atvejais teikti būtiną paramą tautinių bendrijų etnokultūrinei veiklai. 

• Padėti tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims įsijungti į visavertį visuomenės gyvenimą, ypač 

sudarant sąlygas išmokti valstybinę kalbą kiekvienoje vietovėje. 

Socialinio blogio (narkomanijos, prostitucijos, azartinių lošimų verslo), pavergiančio žmogų ir sukeliančio 

asmenybės degradavimą, išgyvendinimas 

• Parengti ir priimti Seime Žmogaus garbės ir orumo apsaugos pagrindų įstatymą, kuris numatytų žmogaus 

apsaugą nuo degradavimo, sukeliamo jo asmenį pavergiančiais verslais (narkotikų prekyba, prostitucija, azartinių lošimų 

verslas). 

• Narkomanijos plitimą paskelbti nacionaline grėsme, o kovą su šia grėsme - valstybinės veiklos ribojant socialinį 

blogį prioritetu. 

• Rengti ir taikyti prieš alkoholio ir narkotikų vartojimą bei plitimą nukreiptas priemones; išsaugoti alkoholio 

gamybos valstybės monopolį; sustiprinti teisinę kovą su svaigalų kontrabanda, nelegalia gamyba bei prekyba, azartinių 

lošimų verslu. 

• Įpareigoti Lietuvos nacionalinę sveikatos tarybą formuoti tautos blaivinimo ir kovos su narkomanija strategiją, 

o Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą - nuosekliai ją įgyvendinti. 

• Išgyvendinti socialinio blogio reklamą visuomenės informavimo priemonėse. 

• Įstatymu didinti valstybės valdžios bei vietos savivaldos institucijų teises, pareigas bei atsakomybę už socialinio 

blogio išgyvendinimą. 

• Finansuoti narkotikų ir svaigalų profilaktikos bendrojo lavinimo, aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose 

programą; 

• Išsaugoti alkoholinių gėrimų gamybos valstybės monopolį. 

3.3. ŪKIO PLĖTRA 

Ryžtingos ūkio reformos, griežta monetarinė politika, užsienio investicijų pritraukimas lėmė sparčią ūkio plėtrą 

1994-1998 m. Šalies ekonominę, finansinę bei socialinę raidą nuo 1998 m. vidurio labai sutrikdė esminiai pokyčiai 

produkcijos ir paslaugų eksporto rinkose (Rusijos krizė), Rusijos krizę ignoruojanti Vyriausybės finansų politika bei 

dideli valstybės finansiniai įsipareigojimai “Mažeikių naftos” kompleksui. Šios pagrindinės priežastys lėmė, kad 

ekonomikos augimą pakeitė jos nuosmukis. 

Ūkio plėtros politiką LKDP grindžia kokybiškai naujų sąlygų tolesnei Lietuvos ūkio plėtrai sukūrimu, integruojant 

Lietuvos ūkį į Europos Sąjungos ūkio sistemą. Naujoms ūkio plėtros sąlygoms charakteringi šie esminiai bruožai: 

- įtvirtinami šiuolaikiniai teisiniai, ekonominiai santykiai; 

- atsiveria galimybės dalyvauti ES finansuojamuose regioninėse ir tikslinėse plėtros programose ir įveikti 

Lietuvos ūkio infrastruktūros, žemės ūkio bei socialinį atsilikimą; 

- skatinamos investicijos bei techninė pažanga ir sukuriamos prielaidos ūkio konkurencingumui didinti, Lietuvos 

įmonėms atsiveria ES rinka ir padidėja galimybės sėkmingai konkuruoti kitų šalių rinkose. 

Lietuvos ūkio plėtrai užtikrinti LKDP numato tokias prioritetines veiklos kryptis: 

- Lietuvos ūkio integravimas į ES ūkio sistemą, konkurencingumo stiprinimas ir aktyvi produkcijos, 

paslaugų realizavimo rinkų politika; 

- racionali valstybės finansinė bei bankų politika; 

- kaimo plėtra; 

- energetinio sektoriaus reforma; 

- tausojantis gamtą išteklių naudojimas. 

Ne plėsti valstybinį sektorių ir steigti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomus valdiškus darbus, o sudaryti 

sąlygas nevalstybiniam, privačiajam sektoriui plėstis, vykdyti ekonominę bei kitokią veiklą ir šitaip kurti naujas 

darbo vietas – štai tokia yra LKDP misija. 

Gyvenamųjų namų renovacija. Iš Vyriausybės, LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto bei Aplinkos ministerijos 

reikalausime, kad daugiabučių renovacija galėtų būti atlikta etapais, ir kad santykius su bankais aiškintųsi valstybė, o ne 

gyventojai. Valstybė turi formuoti finansinius išteklius ir kartu su bendruomenėmis organizuoti renovacijos darbus, kai

apmokėjimas už renovaciją turi būti ne santykio bankas-gyventojas, o santykio valstybė - bendrija - gyventojas santykyje. 

Renovacijos konkursai turi vykti tik dalyvaujant ir suderinus su bendrijomis sąmatas, rangovus, statybos procesus, 

garantijas. Sieksime padidinti kompensuojamą dalį iki 50 procentų, nes mūsų paskaičiavimais mažiausiai tokia suma bus 

sumokama už renovacijos darbus ir medžiagas valstybei mokesčių pavidalu bei pritraukiant ES paramą, todėl valstybės 

biudžetas nuo to nenukentės. Skatinsime, kad maksimali kompensacija būtų Lietuvoje sukurtiems pagamintiems statybos 

produktams ir Lietuvoje dirbančioms įmonėms, nes tos įmonės moka mokesčius, o kompensacijos esmė būtų vykdoma 

kompensuojant už jų renovacijos produktams ir darbams sukurti apskaitomus būsimus mokesčius (PVM, GPM, Socialinio 

draudimo, ES parama). Juk PVM -21%, pajamų mokestis - 24 %, socialinis draudimas 33,98%, bei ir ES parama, kiti 

mokesčiai. Valstybės 50 % kompensacija tėra tik papildomų būsimų pajamų iš renovacijos proceso atsisakymas!!!. 

Nuo to valstybės biudžetas nenukentės ir dėl to, kad tokia masinė renovacija sumažins bedarbių skaičių, dėl to 

socialinio draudimo sistemai sumažės finansinė našta ir padidės pajamos. Juk viena didžiausių bedarbių dalis yra iš 

statybos sektoriaus, kurios nemaža dalis dar yra ir šešėlyje. Likusi 50 procentų dalis turi būti apskaityta tik bendrijai ar 

namo atstovams dalyvaujant konkursuose, pritarus sąmatoms, rangovams, procesui ir išdėliojama per 15-20 metų kaip 

komunalinių paslaugų eilutė prie buto, o ne kaip asmeninė gyventojo ar bendrijos paskola bankams. T.y. ši dalis sektų 

būstą, o ne gyventoją, būtų aiški ir pastovi visus 15-20 metų. Mes garantuojame, kad Lietuvos gyventojai netaps bankų 

įkaitais, priešingai negu to siekia partijos, esančios Seime. Renovavus namą suteiksime 10 Eurų kompensaciją už 

kiekvieną kv. metrą. Asbestinę šiferinę danga supirksime mokėdami po 0,80 Eurų už kg. 

Paskutinis greitkelio kilometras šalyje nutiestas prieš dešimtmetį. Kol Lietuva naudojasi milijardinėmis ES 

sanglaudos paramos galimybėmis, kitų naujųjų ES valstybių pavyzdžiu, inicijuoti greitkelio Panevėžys - Šiauliai statybą, 

taip pat kitų šiuolaikinių automagistralių tiesimą. 

3.3.1. LIETUVOS ŪKIO INTEGRAVIMAS | ES ŪKIO SISTEMĄ, 

KONKURENCINGO ŪKIO FORMAVIMAS IR RINKŲ POLITIKA 

Pagrindinės problemos. Lietuvos ūkio raidą integravimosi į ES laikotarpiu daugiausia nulėmė nekokybiškas 

Lietuvos interesų atstovavimas ir gynimas derybose su ES. Todėl dabar labai svarbu parengti racionalias derybų pozicijas 

ir panaudoti visas esamas galimybes Lietuvos interesams ginti, tiek prisiimant įsipareigojimus, tiek naudojantis ES 

teikiama parama. 

Rusijos krizė atskleidė menką daugumos Lietuvos įmonių konkurencingumą ir valstybinės rinkų politikos silpnumą. 

Valstybė ne tik laiku neparengė būsimos krizės pagrindinėje Lietuvos rinkoje prognozių, tačiau netgi krizei įsibėgėjus 

buvo neadekvačiai vertinamos jos pasekmės Lietuvos ūkio raidai. Rusijos krizė parodė, kad palyginti daugelio Lietuvos 

įmonių produkcija turėjo paklausą tik šios šalies rinkoje ir yra nepakankamai konkurencinga kitose rinkose. 

2004-2008 socialdemokratų vyriausybė, ypač vadovaujama G. Kirkilo nepagrįstai išlaidavo ir Lietuvą įstūmė į gilią 

ekonominę krizę. Liberalai ir TS krizės pasekmes perkėlė ant dirbančiųjų ir pensininkų. 

2015 LKDP programa numato krizės padarinių likvidavimą ir nedeficitinio biudžeto 

priėmimą.Neatidėliotinas uždavinys - nustatyti prioritetinius šalies ūkio sektorius bei įmones ir vykdyti tokią valstybės 

ūkio politiką, kad prioritetiniai sektoriai bei įmonės būtų pajėgūs tinkamai konkuruoti ES bei kitose pasaulio rinkose. 

Lietuva turi užsitikrinti alternatyvias elektros energijos ir dujų tiekimo galimybes, kurios garantuotų patikimą ilgalaikį 

apsirūpinimą energetiniais ištekliais ir mažesnes jų kainas. Ignalinos AE uždarymo metu turėjo būti įrengtas šiuolaikinis 

reaktorius. Nors Ignalinos AE jau uždaryta, nepateisinamai vilkinama ES remiamos Elektros tinklų jungties su Švedija 

projekto įgyvendinimas, kuris garantuotų Lietuvai galimybę apsirūpinimą pigesne elektros energija ir ekonominį 

saugumą. Valstybės turto privatizavimo politika iki šiol dar nėra tinkamai apibrėžta ir skaidri. Parama smulkaus, vidutinio 

bei šeimos verslo plėtrai iš esmės tik deklaruojama. 

Lietuvos ūkio integravimas į Europos Sąjungos ūkį 

· Tęsiant derybas dėl narystės ES, laiku ir tinkamai parengti Lietuvos derybų pozicijas daugiausia dėmesio 

skiriant: laisvam prekių, kapitalo judėjimui; konkurencijos politikai; mokesčiams, ekonominei ir pinigų sąjungai; žemės 

ūkio, energetikos, transporto ir pramonės politikai. 

· Baigti derinti ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus su Europos Sąjungos reikalavimais: suderinti su 

europietiškos teisės normų reikalavimais įstatymus, reglamentuojančius pelno nesiekiančių organizacijų veiklą, verslo 

sutarčių sudarymą ir vykdymo tvarką, atsakomybę už sutarčių nevykdymą, finansinių paslaugų sektoriaus veiklą, 

vartotojų teisių gynimą, ekonominių santykių valstybinį reguliavimą ir užsienio prekybos tvarką. 

· Integruoti Lietuvos ūkio infrastruktūrą į Europos sistemas; rekonstruoti Lietuvos geležinkelius; geležinkelio 

pervežimų sistemą pertvarkyti pagal tarptautinės konvencijos COTDF reikalavimus; įsijungti į Europos ryšių sistemą 

pertvarkant Lietuvos ryšių sistemą pagal ES standartus; įsijungti į Europos transporto sistemas.

· Šalies energetiniam patikimumui ir elektros energijos tiekimo stabilumui būtina „užžiedinti” Lietuvos 

energetinius tinklus. Pertvarkyti Lietuvos energetinę sistemą sinchroniniam Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių sujungimui 

su Vakarų elektros tinklais, tapti tikruoju UCTE nariu. 

Racionalios ūkio struktūros formavimas ir jo konkurencingumo didinimas 

• Įvertinti atskirų ūkio sektorių ir juose vyraujančių įmonių konkurencingumą Lietuvos, ES ir kitose rinkose. 

Perspektyvių sektorių plėtrai parengti investicines programas bei projektus. 

• Aktyviai ieškoti Europos Sąjungos bei kitų šalių finansinių institucijų paramos šioms programoms bei 

projektams įgyvendinti, taip pat pritraukti užsienio investuotojus. 

• Pasinaudojant ES šalių patirtimi, sudaryti palankias teisines bei ekonomines sąlygas perspektyvių ūkio sektorių 

plėtrai. 

• Suteikti teisę užsienio šalių juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės investiciniams 

projektams (ne žemės ūkio veiklai) įgyvendinti, numatant griežtus ribojimus įsigyti žemės spekuliacijos tikslais. 

• Europietiškoje kooperacijoje perspektyvių ūkio sektorių plėtrai pagal valstybines programas rengti kvalifikuotus 

specialistus bei skatinti mokslinius tyrimus, panaudojant turimą potencialą. 

• Pakeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, tiesiogiai ar netiesiogiai leidžiančius valdininkui priimti subjektyvius 

sprendimus dėl lengvatinių kreditų išdavimo ir grąžinimo sąlygų, Vyriausybės garantijų, leidimų ūkinei veiklai, mokesčių 

atidėjimo, pelningų valstybinių užsakymų dalijimo, valstybinio turto įsigijimo. 

Produkcijos ir paslaugų realizavimo rinkų plėtra 

• Vyriausybei parengti ir vykdyti aktyvią užsienio rinkų plėtros politiką, prioritetą teikiant žemės 

ūkio, tekstilės ir lengvosios pramonės, mineralinių produktų, medienos gaminių produkcijos, transporto bei 

statybos paslaugų eksportui. 

• Ūkio ministerijai suformuoti ir nuolat aktualizuoti informacijos apie svarbiausių Lietuvos eksportuojamos 

produkcijos rūšių bei paslaugų eksporto sąlygas pasaulio rinkose bei numatomus pokyčius fondą. Šią informaciją teikti 

suinteresuotoms valstybės institucijoms, Lietuvos įmonėms. 

• Vyriausybei kartu su suinteresuotomis Lietuvos įmonėmis pasirinkti prioritetines (perspektyvias ir ekonominiu 

požiūriu naudingiausias) produkcijos bei paslaugų realizavimo rinkas ir parengti Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto į 

šias rinkas didinimo programą. Programoje numatyti priemones konkrečios produkcijos ar paslaugų rūšies eksportą 

ribojančioms sąlygoms panaikinti arba sušvelninti. 

• Parengti ir vykdyti tokią šalies importo politiką, kuri būtų naudinga Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto 

interesams. 

• Valstybės investicijų bei paramos ūkio subjektams teikimo politiką susieti su produkcijos bei paslaugų eksporto 

plėtros strategija. 

• Vyriausybei bei kitoms valdžios institucijoms kryptingai plėtoti dvišalius politinius, kultūrinius ryšius bei teikti 

paramą visuomeninėms organizacijoms plėsti tarptautinius ryšius pirmiausia su Lietuvos prekių bei paslaugų eksporto 

požiūriu prioritetinėmis šalimis. 

Valstybės turto privatizavimas 

• Privačiam sektoriui perduoti (privatizuoti) visas gamybinės paskirties įmones, kurių produkcijos bei paslaugų 

kainas lemia pakankamai aukšta konkurencija vidaus rinkoje. 

• Gamybinės paskirties įmones, kurių produkcijos bei paslaugų specifika riboja konkurenciją ir sudaro sąlygas 

nustatyti monopoliškai aukštas kainas, privatizuoti tik užtikrinus veiksmingą prevenciją ekonomiškai nepagrįstam 

produkcijos bei paslaugų kainų didinimui. 

• Strateginę reikšmę turinčias įmones, infrastruktūros objektus bei turtą palikti valstybės ar savivaldybių 

nuosavybėje: Ignalinos AE, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę, magistralinius elektros tinklus, 

magistralinius dujotiekius, magistralinius geležinkelius ir kelius, pasienio įrangą ir objektus, valstybinių rezervų 

saugyklas, valstybei priklausančius miškus ir vandenis. Neprivatizuotinų įmonių, objektų bei turto sąrašą patvirtinti 

įstatymu. 

• Nustatyti, kad įmonės ar turto privatizavimo sandoris gali būti sudarytas tik tuo atveju, kai yra pakankamos 

garantijos, kad po privatizavimo įmonės veikla taps efektyvesne, o parduodamo turto kaina kartu su pardavimo sąlygomis 

garantuoja ekonominę naudą. Apie kiekvieno stambaus objekto privatizavimo eigą informuoti visuomenę taip, kad būtų 

užtikrintas privatizavimo sandorio sudarymo skaidrumas. 

• Privatizavimo programą sudaryti pagal esamą įmonių bei turto panaudojimo efektyvumą: pirmiausia privatizuoti 

neefektyviai naudojamą arba iš viso nenaudojamą turtą. Neskubėti privatizuoti tų įmonių, kurių privatizavimas nepadarys 

didelės įtakos jų veiklos efektyvumui.

• Pirmenybę įsigyti įmonę (įmonės akcijų), kurios prekės ar paslaugos gali būti realizuojamos tik vidaus rinkoje, 

teikti nacionaliniams investuotojams, o privatizuojant įmones, kurių produkcija ar paslaugos daugiausia realizuojamos 

arba gali būti realizuotos užsienio rinkose, pirmenybę reikia teikti investuotojams, kurie gali garantuoti esamų produkcijos 

bei paslaugų realizavimo rinkų išsaugojimą ir tolesnę plėtrą. 

• Privatizavimo fondo lėšas skirti gyvybiškai svarbiems valstybės finansiniams įsipareigojimams, lemiantiems 

valstybės finansų sistemos stabilumą, vykdyti: “Sodros” biudžeto deficitui panaikinti; valstybės įsipareigojimams 

užsienio bei vidaus finansinėms institucijoms (vyriausybės vertybiniams popieriams išpirkti bei palūkanoms už paskolas 

apmokėti) laiku įvykdyti. 

Antrasis privatizavimo fondo lėšų panaudojimo prioritetas - valstybinio pensijų fondo sukūrimas. Seimas turi 

panaikinti draudimą išeiti iš privačių pensijų fondų ir leisti sugrįžti į Sodrą su įmokėtomis įmokomis. 

Trečiasis prioritetas - valstybės prisiimtų socialinių programų vykdymas: gyventojų nuvertėjusių indėlių 

kompensavimas; kompensacijų už valstybės negrąžintą turtą išmokėjimas. 

Ketvirtasis prioritetas - užsienio skolų sumažinimas arba paskolų atpiginimas (išankstinis paskolų grąžinimas ir po 

to naujų tokio pat dydžio paskolų tik su mažesnėmis palūkanomis paėmimas, įtraukiant gyventojus ir mokant iki 4% 

palūkanas už taupymo lakštus. 

Vidutinio, smulkaus ir šeimos verslo stiprinimas 

Privatizuojant likusį valstybės turtą, suteikti pirmenybę bei galimybę išsimokėtinai jį įsigyti smulkiems, vidutiniams 

verslininkams, ūkininkams ir tuo padėti jiems suformuoti ar papildyti gamybinį kapitalą. 

Veiksmingai panaudoti ES finansinę paramą smulkiam ir vidutiniam verslui bei ūkininkų ūkiams plėtoti. 

• Valstybės lėšomis remti išperkamosios nuomos (lizingo) platesnį taikymą smulkiems bei vidutiniams 

verslininkams ir ūkininkams apsirūpinant technika bei įrengimais. 

• Valstybės lėšomis remti smulkaus verslo agentūros veiklą ir plėtoti informacinę infrastruktūrą, reikalingą 

smulkiam, vidutiniam bei šeimos verslui ir ūkininkams. 

• Pradedančioms veiklą mažoms gamybos ir paslaugų įmonėms taikyti mokesčių kreditus bei lengvatas. Valstybės 

lėšomis sudaryti palankesnes sąlygas kvalifikacijai verslo srityje kelti. 

3.3.2. VALSTYBĖS FINANSAI IR KREDITAS 

Pagrindinės problemos. Netikslumai planuojant biudžeto pajamas sudaro sąlygas biudžeto deficitui susiformuoti 

ir nepatenkinamam biudžeto išlaidų finansavimui. Tai destabilizuoja ne tik valstybinio sektoriaus, bet ir viso šalies ūkio 

raidą. Todėl viena svarbiausių problemų - užtikrinti valstybės bei savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų subalansavimą. 

Esama mokesčių politika didina gyventojų turtinę diferenciaciją ir kartu mažina vietinės produkcijos paklausą 

vidaus rinkoje. Mokesčių politika ypač riboja santykinai didelį gamybinį potencialą turinčių maisto produktų, elektros 

energijos realizavimą vidaus rinkoje. Šiai problemai spręsti reikia pakeisti valstybės mokesčių politiką. 

Esama turto ir pajamų deklaravimo sistema nenumato privalomo deklaravimo itin dideles pajamas bei turtą 

turintiems asmenims. Tai sudaro palankias sąlygas slėpti pajamas, plėtoti nelegalų verslą, neracionaliai naudoti valstybės 

lėšas, skirtas socialinėms reikmėms. 

Valstybės lėšų naudojimo kontrolės bei jų apskaitos ypatumai sudaro palankias sąlygas neracionaliai šias lėšas 

naudoti ir jomis piktnaudžiauti. Todėl reikia pakeisti valstybės ir savivaldybių pirkimus reglamentuojantį įstatymą bei 

sustiprinti valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo kontrolę. 

Valstybės pajamų ir išlaidų politika 

• Subalansuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas. 

• Nustatyti, kad visos valstybės lėšos turi būti skirstomos per valstybės biudžetą, išskyrus Valstybinio socialinio 

draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo ir LR kelių fondus. 

• Deleguojant socialines bei kitas funkcijas, susijusias su gyventojų bei vietinių bendruomenių kasdienių 

problemų sprendimu, nuosekliai didinti savivaldybėms tenkančių nacionalinio biudžeto pajamų dalį nuo 32% iki 50%. 

• Nustatyti stabilius ir aiškius mokesčius bei aiškią įmonių finansinę apskaitą; mokesčių įstatymų pakeitimus 

priimti iš anksto, nustatant ne ankstesnį jų įsigaliojimo terminą kaip nuo naujų ūkinių metų, ir ne trumpesnį kaip 6 

mėnesiai. 

• Sumažinti PVM pagrindiniams maisto produktams nuo 21% iki 10%. Spaudai, daržovėms, pieno, žuvies 

produktams, šildymui PVM=10 proc. 

• Neapmokestinti žemės mokesčiu miškais užsodintų žemės plotų.

• Didinti mažai uždirbančių asmenų realiąsias pajamas: didinant fizinių asmenų su darbo santykiais susijusių 

pajamų neapmokestinamąjį minimumą iki 400 Eurų per mėnesį ir neapmokestinant papildomai 200 Eurų už pirmąjį ir po 

300 Eurų už kiekvieną kitą vaiką abiems sutuoktiniams; 

• Antkainius perdirbėjams ir mažmeninėje prekyboje kasdieninio vartojimo prekėms, vaistams apriboti iki 21 %, 

o didmeninėje - iki 15 % . 

• Progresiniai mokesčiai - demokratijos rodiklis, todėl būtini atlyginimams ir 

dividendams. Neapmokestinamas minimumas minimali mėnesinė alga (toliau – MMA)=400 Eurų. Gyventojų 

pajamų mokestis (GPM) iki 3MMA (1200 Eurų ) 20%, nuo 3 MMA iki 5 MMA (nuo 1201 Euro iki 2000 Eurų) 

25%.., virš 5 MMA- 2000 Eurų 35 %. MMA kasmet didinsime nemažiau kaip 20 Eurų 

Sekmadieniais, šventinėmis dienomis mokamas ne mažesnis kaip 10 Eurų val. atlyginimas. Reikia pradėti laikytis 

Europos socialinės chartijos reikalavimų, todėl MMA ?400 Eurų. 

• Valdininkų skaičių sumažinti 25 proc. Jei verslininkas arba pilietis yra paėmęs paskolą, tai palūkanų norma 

negali būti padidinta daugiau kaip 10% ir 3 metus bankai neturi teisės skelbti turto paėmimo. Bankų delspinigiai su 

palūkanomis už metus negali viršyti 8%, o bendra suma negali viršyti 40% pasiskolintos sumos. Įvesime fizinių asmenų 

bankroto įstatymą. 

• Išmokos atleistiems iš darbo negali viršyti 3 MMA. Įvesti privalomą fizinių asmenų turto ir pajamų deklaravimą 

asmenims, kurių metinės pajamos viršija 30 000 Eurų arba turimo turto vertė viršija 300 000 Eurų. Turtas viršijantis 300 

000 Eurų apmokestinamas 2 % tarifu, žemė iki 50 000 Eurų vertės apmokestinama 0,3-1 % tarifu. 

• Pelno mokesčio tarifas – iki 100 000 Eurų 20 % virš 35% reinvestuojamam pelnui Lietuvoje – 5 % 

• Padidinti biudžeto įplaukas, užkertant kelią šešėlinei kuro, alkoholinių gėrimų bei tabako prekybai ir 

kontrabandai. 

• Tais atvejais, kai steigiamos naujos darbo vietos ir į jas priimami asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą 

ar neturintys valstybinio socialinio draudimo darbo stažo (pirmą kartą įdarbinami), tokių asmenų apskaičiuotą pajamų 

mokestį pirmuosius 12 mėnesių nuo jų įdarbinimo dienos palikti įmonei. 

• Padidinti Seimo atsakomybę už valstybės biudžeto lėšų naudojimo kontrolę: iki naujų finansinių metų valstybės 

biudžeto svarstymo Seimas turi nagrinėti ir tvirtinti faktinį valstybės lėšų panaudojimą Vyriausybės programoms 

finansuoti bei valstybės institucijoms išlaikyti. Tvirtinant valstybės biudžetą, skirti lėšų tokioms programoms bei 

valstybės institucijoms, kurioms Seimas yra patvirtinęs lėšų panaudojimo ataskaitas, taip pat naujoms programoms 

finansuoti. 

• Priimti Seime Viešųjų pirkimų pataisas, pašalinančias įstatymo spragas, kurios sudaro palankias galimybes 

valdininkams nepažeidžiant įstatymo piktnaudžiauti valstybės bei savivaldybių lėšomis. 

3.3.3. MONETARINĖ IR BANKŲ POLITIKA 

Pagrindinės problemos. Valiutų valdybos modelio sąlygomis Lietuvos banko galimybės vykdyti aktyvią monetarinę 

politiką yra labai ribotos, tačiau kita vertus tai apsaugo šalies monetarinę sistemą nuo ekonomiškai nepagrįstos pinigų 

emisijos. Euro kurso smukimas JAV dolerio, su kuriuo yra susietas litas, atžvilgiu labai apsunkino įmonių, 

eksportuojančių prekes į ES rinką, o žaliavas įsigyjančias už litus bei JAV dolerius, ekonominę būklę. Aukštos palūkanos 

už kreditus Lietuvos komerciniuose bankuose bei kreditų suteikimo sąlygos riboja įmonių, ypač smulkių ir vidutinių, 

galimybes tinkamai ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis apsirūpinti finansiniais ištekliais vidaus finansinėje rinkoje. 

Bankų, monetarinė ir kredito politika 

• Palūkanas už kreditus artinti prie ES lygio: europietišku reglamentavimu sumažinti komercinių bankų teikiamų 

kreditų rizikos laipsnį, Vyriausybės vertybinių popierių palūkanas, bankų maržą. 

• Apriboti kreditinius išteklius mažinantį ir biudžetą slegiantį valstybės vertybinių popierių su didelėmis 

palūkanomis leidimą. 

• Užsienio kreditų su Vyriausybės garantija valdymo funkcijas perduoti Lietuvos bankui, o šių kreditų 

aptarnavimą pagal jo nustatytas taisykles - komerciniams bankams. 

• Užtikrinti griežtą valstybės vardu ar su jos garantijomis gautų užsienio paskolų skirstymo ir grąžinimo kontrolę, 

paskolų valdymo teisinę priežiūrą ir viešumą. 

3.3.4. KAIMO PLĖTRA 

Pagrindinės problemos. Kaimo vietovėse gyvena apie 1 mln. 190 tūkst. žmonių, arba 32% visų Lietuvos 

gyventojų. Žemės ūkyje dirba 21% šalies darbingo amžiaus žmonių. Beveik 80% bendrosios žemės ūkio produkcijos

pagaminama ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų ūkiuose. Įregistruota 67 tūkst. ūkininkų ūkių, tačiau tik 9% ūkininkų yra 

iki 35 m., o aukštąjį išsilavinimą turi tik 4%. 

Žemės ūkio produktų eksporto rinkų stoka, neigiamas maisto produktų eksporto ir importo balansas lemia jų 

perprodukciją vidaus rinkoje ir žemas, faktinių sąnaudų neatitinkančias žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas bei 

vėluojančius atsiskaitymus už pateiktą žemės ūkio produkciją. Lietuva neišnaudoja jai suteiktų kvotų maisto produktų 

eksportui į ES šalis. Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis mažėja ir, nesant alternatyvių darbo vietų, nuolat aštrėja 

užimtumo kaime problema. 

Santykinai labai didelės žemės ūkio technikos bei jos paslaugų, kuro ir trąšų kainos, labai sumažėjusi ir netobulai 

organizuota valstybės finansinė parama dar labiau apsunkina kaimo finansinę būklę. Užsitęsęs nuosavybės teisių į žemę 

jos savininkams atkūrimas bei žemės nuosavybės iki 3 ha gyvenantiems kaime asmenims teisinis forminimas riboja kaimo 

raidai būtiną spartesnį žemės rinkos formavimą, žemės savininku galimybes gauti palankesnius banko kreditus. 

Gyvenimo kaime sąlygas dar labiau apsunkina patekusi į itin sudėtingą finansinę būklę ir siaurėjanti kaimo socialinė 

infrastruktūra: sveikatos apsaugos įstaigos, mokyklos, kultūros įstaigos. 

Esama padėtis ir ilgalaikės žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos nebuvimas kelia rimtą pavojų trečdalio šalies 

gyventojų gyvenimo būdo, kaimo istorinio paveldo, kultūrinių, gamtos ir žmogiškų vertybių išsaugojimui. 

Dievas davė žemę visai žmonių giminei, žemės išdalijimą Dievas paliko patiems žmonėms spręsti, žemė, padalyta 

atskiriems žmonėms, nenustoja tarnavusi visuomenei. Kitaip sakant, Bažnyčia nepripažįsta absoliučios nuosavybės 

(pripažįsta savininkui valdymo teisę, bet nuosavybės naudojimo ribas visuomenės labui palieka nustatyti valstybei). 

Anot kun. M. Krupavičiaus, ne tik Leonas XIII, bet ir ankstesni popiežiai privačios nuosavybės ne tik kad nelaikė 

šventa, t.y. absoliučia, bet ir visapusiškai rėmė smulkaus ūkio kūrimąsi. Kitas labai svarbus kun. M. Krupavičiaus 

naudotas argumentas už dvarų išdalijimą – smulkių ūkių ekonominis pranašumas prieš dvarus. Argumentuojama 

remiantis Anglijos, Prancūzijos, Danijos ir Belgijos žemės ūkio rezultatų analize. Pasak kun. M.Krupavičiaus, technikos 

panaudojimas smulkiuose ūkiuose taip pat įmanomas – galima būtų kooperuotis. Maži ūkiai padeda sumažinti gyventojų 

kėlimąsi iš kaimų į miestus. Pasitelkiami taip pat moralinio-psichologinio pobūdžio argumentai: darbu pagrįsta privatinė 

nuosavybė kuria asmenybę, ugdo tokias dorybes kaip darbštumas, taupumas, atsakingumas. 

Dar įtikinamesni kun. M.Krupavičiaus pateikiami Lietuvos realybę reflektuojantys konkretūs argumentai: jeigu ne 

krikščionių demokratų iškeltas dvarų išdalijimo šūkis, galimas dalykas, kad Lietuvą dar 1918-1919 metais būtų užvaldę 

bolševikai. Lenkija taip pat turėjo ekspansionistinių siekių Lietuvos atžvilgiu ir juos įgyvendinant taip pat būtų pasitarnavę 

sulenkėjusių Lietuvos dvarininkų dvarai – jie būtų tapę kolonizacijos židiniais. Be to, dvarų dalijimas išsprendė 

emigracijos problemą (kasmet Lietuvą palikdavo iki 20 tūkst. energingiausių žmonių,) sutvirtino šeimas, savanoriai 

apgynė Lietuvą, atgimė kaimas, suklestėjo krikščioniška kultūra ir Lietuvos valstybė. Leisime disponuoti iki 150 ha žemės 

ūkio paskirties žemės. ES paramą skirsime smulkiems ir vidutiniams iki 150 ha ūkiams. 

LKDP prioritetą teikia tinkamoms sąlygoms kaimo plėtrai sukurti: 

- žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų plėtrai ir agrarinio sektoriaus konkurencingumo stiprinimui; 

- tradicinės žemės ūkio produkcijos gamybos plėtrai ir naujoms perspektyvioms ūkinės veiklos kryptims; 

- žemės ūkiui reikalingai ekonominei paramai; 

- kaimo socialinės infrastruktūros išsaugojimui ir stiprinimui. 

Žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų plėtra ir agrarinio sektoriaus konkurencingumo stiprinimas 

• Derybose su ES ir tinkamai atstovauti Lietuvos žemės ūkio gamintojų interesus; siekti kuo palankesnių sąlygų 

ir žemės ūkio produkcijos eksporto kvotų; suderinti žemės ūkio veiklą reglamentuojančius dokumentus su ES 

reikalavimais. 

• Žemės ūkio produktų eksporto valstybinį rėmimą bei subsidijavimą organizuoti ES šalių pavyzdžiu skelbiant 

viešus konkursus ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams eksporto subsidijai gauti. 

• Vyriausybė turi sudaryti ekonomines sąlygas ES nustatytiems standartams bei kokybiniams reikalavimams 

maisto produktams užtikrinti ir tokiu būdu įveikti esamus eksportą ribojančius netarifinius barjerus; nustatyti importuotų 

maisto produktų kokybės standartus ir užtikrinant veiksmingą jų kontrolės sistemą, apriboti nekokybiškų maisto produktų 

importą. 

• Efektyviems prekiniams ūkiams ir žemės sklypų rinkai formuotis bei kaimo socialinėms problemoms spręsti iš 

esmės paspartinti žemės nuosavybės teisių sureguliavimą, kad jis būtų baigtas visai žemės ūkio paskirties žemei ir 

miškams. 

• Taikyti griežtas antimonopolines priemones žemės ūkio produkcijos supirkimo bei perdirbimo įmonėms, kai jų 

susitarimai pažeidžia teisėtus žemės ūkio produkcijos gamintojų ekonominius interesus. 

• Kad laiku būtų atsiskaityta už supirktą žemės ūkio produkciją, peržiūrėti žemės ūkio produkcijos pardavimo 

sutarčių sudarymo tvarką ir rekomenduoti visose sutartyse nustatyti aiškius atsiskaitymo terminus bei numatyti griežtas

sankcijas produkcijos supirkėjams už sutartyse numatytų atsiskaitymo terminų pažeidimus; patikslinti teisinį mechanizmą 

taip, kad būtų užtikrintas operatyvus sankcijos taikymas. 

• Valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties žemę itin palankiomis ekonominėmis sąlygomis išnuomoti ir 

išsimokėtinai parduoti visiems norintiems ūkininkauti ar išplėsti savo ūkį. 

• Valstybė turi remti ir skatinti mėsos, pieno bei kitų žemės ūkio produktų pirminio perdirbimo kooperatinių 

įmonių steigimą, ūkininkų aprūpinimo technika, kuru, trąšomis, sėklomis, veisliniais gyvuliais, įžuvinimo ištekliais 

kooperaciją, taip pat kitų savitarpio paslaugų tinklo formavimąsi kaime. 

• Skatinti išperkamosios nuomos bendrovių veiklą, kad ūkininkai galėtų apsirūpinti žemės ūkio technika 

ekonominiu požiūriu palankiais išperkamosios nuomos (lizingo) pagrindais. 

• Žemdirbių ekonominei būklei stabilizuoti bei palaikyti esant nederliui dėl blogų gamtinių sąlygų, taip pat dėl 

kitų nuo žemės ūkio produkcijos gamintojų nepriklausančių veiksnių, ES šalių pavyzdžiu sukurti veiksmingą žemės ūkio 

veiklos draudimo sistemą. 

Tradicines žemės ūkio produkcijos gamybos plėtra ir naujos, perspektyvios ūkinės veiklos kryptys 

• Vyriausybė turi organizuoti nuolatinę žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų analizę bei jų prognozę ir pagal 

jas orientuoti žemės ūkio produkcijos gamybos poslinkius, naujų perspektyvių netradicinių žemės ūkio kultūrų auginimą 

bei perdirbimą, naujų verslų plėtrą. 

• Ekonominėmis priemonėmis veikti žemės ūkio produktų gamybą taip, kad ji atitiktų realias produkcijos 

realizavimo galimybes. 

• Tradicinių žemės ūkio šakų (pieno ir mėsos galvijininkystės, kiaulininkystės, paukštininkystės, avininkystės, 

javų, cukrinių runkelių, linų, aliejinių kultūrų, sodininkystės ir daržininkystės) plėtrą susieti su žemės ūkio produktų 

realizavimo galimybėmis vidaus bei užsienio rinkose. 

• Vakarų šalių pavyzdžiu sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas biokuro gamybai ir plečiant tam tikslui 

reikalingų pasėlių plotus didinti užimtumą kaime. (Biokuro gamybai galėtų būti panaudota apie 58 000 tonų grūdų ir 165 

000 tonų rapsų. Tokiam biokuro žaliavos kiekiui užauginti reikėtų apie 350 000 ha žemės ploto. Biokuro žaliavos gamyba 

galėtų verstis apie 12 000 ūkių ir gauti apie 50 mln. Eurų pajamų. Kaime būtų sukurta apie 50 000, o biokuro gamybos 

įmonėse apie 700-800 naujų dirbo vietų. Biokuro gamyba sumažintų benzino bei dyzelinio kuro poreikį apie 80 000 tonų 

ir šiuo metu importuojamų pašarų apie 110 000 tonų poreikį.) 

• Sudaryti sąlygas auginti ir perdirbti naujus netradicinius žemės ūkio produktus (vaiskrūmius bei prieskonines, 

eterines, vaistines kultūras). 

• Sudaryti ekonomines sąlygas ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos plėtrai bei jų eksportui. 

• Sudaryti teisines bei ekonomines sąlygas kaimo turizmui plėtoti. 

• Nedirbamos žemės efektyvesniam panaudojimui bei užimtumui kaime padidinti sudaryti palankias teisines bei 

ekonomines sąlygas užsodinti miškais laisvas nedirbamas žemes. 

Ekonominės paramos žemės ūkiui teikimas 

• Pakeisti valstybės paramos žemės ūkiui paskirstymo tvarką užtikrinant, kad valstybės skiriamą finansinę 

paramą žemės ūkiui gautų ne žemės ūkio produkcijos supirkėjai ar perdirbėjai, o žemės ūkio produkcijos 

gamintojai. ES šalių pavyzdžiu, valstybės skiriamas subsidijas žemės ūkiui paskirstyti ir išmokėti pinigais tiesiogiai 

žemdirbiams pagal jų dirbamos žemės plotą, o gyvulių augintojams - pagal jų auginamų gyvulių skaičių. 

• Nacionalinei žemės ūkio programai skirti ne mažiau kaip 10 procentų nacionalinio biudžeto. 

• Kad būtų efektyviau panaudota Europos Sąjungos teikiama finansinė parama Lietuvos žemės ūkiui (iki 2016 m. 

kasmet po 50 mln. Eurų.), numatyti skaidrų paramos gavimo, jos paskirstymo bei tikslinio panaudojimo kontrolės 

mechanizmą; savivaldybės turi organizuoti pagalbą ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams rengiant 

verslo planus bei kitus dokumentus, reikalingus ES teikiamai finansinei paramai gauti. 

Melioruotų žemės plotų priežiūros programai finansuoti iki 95% jos įgyvendinimui reikalingų lėšų skirti iš 

Nacionalinės žemės ūkio programos fondo bei ES teikiamos paramos Lietuvos žemės ūkiui. 

Kad padidėtų žemės ūkio gamintojų pajamos, taip pat maisto produktų suvartojimas vidaus rinkoje 

• ES šalių pavyzdžiu sumažinti PVM maisto produktams nuo 21% iki 5-10%. 

• Numatyti valstybės paramą ūkininkams bei kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams plėtojant produktyvių 

gyvulių veislininkystę ir augalų sėklininkystę. 

• Kad būtų supirkta visa žemdirbių pagaminta produkcija, ES šalių pavyzdžiu laisvoje rinkoje nerealizuotai 

tradicinių žemės ūkio šakų produkcijai supirkti organizuoti tokios produkcijos valstybinį supirkimą mažesnėmis nei 

rinkos kainomis. 

Kaimo socialinės infrastruktūros išsaugojimas ir stiprinimas

• Tinkamoms gyvenimo sąlygoms kaime užtikrinti reikia išsaugoti švietimo, medicinos, kultūros ir kitų paslaugų 

tinklą kaimo vietovėse. 

• Sudaryti palankias ekonomines ir buitines sąlygas kaimo mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams. 

• Užtikrinti būtinas medicinos paslaugas kaime, plėtojant ambulatorinį gydymą bei šeimos gydytojų teikiamą 

pagalbą. 

• Sudaryti palankias sąlygas kaimo seniūnijose steigtis ir išsilaikyti nevalstybinėms socialinės globos arba 

paramos įstaigoms negalios ištiktiesiems, globos ar paramos reikalingiems vaikams ir seneliams. 

3.3.5. ENERGETIKA 

Pagrindinės problemos. Lietuvos energetinė sistema, integruota į Rusijos energetinę sistemą, yra nuo jos 

priklausoma. Lietuvos vidaus poreikiai elektros energijai artimiausioje perspektyvoje - 10-12 mlrd. kWh elektros 

energijos. Lietuvos energetinė sistema dirba nuostolingai: energetiniam sektoriui nuolat skiriamos didėlės dotacijos: 

Seimo pripažinta valstybės vidaus skola AB “Lietuvos energija” 1994-1996 metais sudarė 776 mln. Lt, 1997 metais - 

320,4 mln. Lt. Jei 1999 metais nebūtų sustabdytas pilnavertis Elektros energijos tilto per Lenkiją projektas ir 10 metų 

nebūtų vilkinta elektros tinklų jungtis su Švedija, Rusijos vieningoji energetinė sistema jau seniai nebediktuotų Lietuvai 

elektros kainų ir tiekimo sąlygų. Šalies energetinei nepriklausomybei – pigesnei elektrai ir dujoms – reikalingos elektros 

energijos ir dujų tinklų jungtys su Šiaurės ir Vakarų Europa. A.Kubiliaus vyriausybė per keletą metų valstybės skolą 

išaugino nuo 17 iki 44 milijardų litų. VAE dar bus prisiimta įsipareigojimų už 12 ar 15 mlrd. Litų. VAE projektas yra 

konkurencingas ir garantavo pigiausią įmanomą elektros gamybą ( iki 20cnt už kWh), leisiančią užpildyti elektros 

gamybos deficitą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra pavojingas. Neturėdami elektros energijos gamybos pajėgumų 

Lietuvoje ar Baltijos regione, ateityje negalėtume planuoti Lietuvos energetinių sistemų įjungimo į europines sistemas ir 

sinchronizavimo su jomis, atsijungiant nuo senos sovietinės elektros sistemos. Viena iš pagrindinių sąlygų jungiantis į 

Europines sistemas – pakankamas savo generacijos pajėgumų turėjimas. 

Atominėje elektrinėje pagaminant vieną kilovatvalandę į aplinką išmetami 4 gramai anglies dvideginio, maždaug 

šimtą kartų mažiau nei elektrinėse kūrenamose dujomis ar biokuru. 

Japonijoje panaudotas branduolinis kuras nevadinamas atliekomis, o laikomas nacionaliniu turtu, nes 

prognozuojama, kad už 15-20 metų jis galėtų būti panaudotas ketvirtos kartos branduoliniuose reaktoriuose, t. y., galės 

būti parduotas. 

KDP prioritetą teikia efektyvaus energetinio sektoriaus sukūrimui: 

konkurencingo energetinio sektoriaus sukūrimui; 

energijos tiekimo patikimumo užtikrinimui; 

Ignalinos AE problemų sprendimui. 

Konkurencingo energetinio sektoriaus sukūrimas 

• Restruktūrizuoti elektros energetinį sektorių, pirmiausia atskiriant šiam sektoriui nebūdingą veiklą bei perteklinį 

turtą ir po to įsteigiant savarankiškas energijos gamybos, perdavimo, paskirstymo bei realizavimo įmones. Įstatymu bei 

kitais teisės aktais reglamentuoti energetinio sektoriaus įmonių veikią bei jų tarpusavio santykius taip, kad būtų užtikrintas 

sistemos veiklos stabilumas ir sudarytos tinkamos ekonominės sąlygos įmonių veiklai, nepažeidžiant energijos vartotojų 

interesų. 

• Elektros energiją bei kitus energetinius išteklius realizuoti rinkos kainomis ir nutraukti bet kokį energetinio 

sektoriaus valstybės dotavimą. 

• Vyriausybė turi įvertinti elektros energijos potencialią paklausą vidaus ir užsienio rinkose vidutinės trukmės ir 

ilgalaikėje perspektyvoje; parengti ir vykdyti energijos gamybos pajėgumo ir realių energijos realizavimo galimybių 

subalansavimo programą. 

• Išplėsti elektros energijos realizavimo vidaus rinką, sudarant teisines bei ekonomines sąlygas gyvenamųjų namų 

bei patalpų šildymui pertekline elektros energija. 

• Sudaryti technines sąlygas elektros energijos gamintojams realizuoti elektros energiją ES šalių rinkoje, 

sujungiant Lietuvos energetinę sistemą su ES energetine sistema. 

• Nustatyti, kad elektros energijos eksportą organizuoja ir ekonominę riziką prisiima energiją gaminančios 

įmonės. 

• Teisėsaugos institucijoms išaiškinti susidariusios Baltarusijos skolos “Lietuvos energijai” priežastis, aplinkybes 

bei asmenis, kuriems tenka atsakomybė už patirtus ir patiriamus nuostolius. 

• Plėtoti vietinių bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Sudaryti teisines bei ekonomines sąlygas 

biokuro gamybai bei naudojimui vidaus rinkoje.

• Numatyti ir skirti valstybės paramą ekonominiu požiūriu efektyvioms investicijoms, leidžiančioms sumažinti 

šilumos nuostolius šildant gyvenamuosius namus. 

Energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas 

• Sujungti Lietuvos elektros tinklus su ES šalių tinklais, parengiant bei įgyvendinant techniškai bei ekonomiškai 

pagrįstą energijos tilto per Lenkiją į ES šalis projektą. 

• Lietuvos dujotiekio sistemą papildomai sujungti su ES šalių sistema užsitikrinant alternatyvų apsirūpinimo 

dujomis šaltinį. Klaipėdos suskystintų dujų terminalo įrengimas. Energetikos ūkyje nuosekliai pereiti prie ES taisyklių ir 

standartų. 

Ignalinos AE problemų sprendimas 

• Tinkamai ir nustatytais terminais parengti atskirus su Ignalinos AE uždarymu susijusius projektus ir panaudoti 

visas galimybes, kad iš ES bei kitų Vakarų šalių būtų gauta finansinė parama, reikalinga šiems projektams įgyvendinti. 

• Užtikrinti tinkamą projektų, susijusių su Ignalinos AE uždarymu, įgyvendinimo kontrolę. 

• Ignalinos AE pastatymas, jei tam bus pritarta referendumu. 

• Ignalinos AE jau uždaryta, nepateisinamai vilkinama ES remiamos Elektros tinklų jungties su Švedija projekto 

įgyvendinimas, kuris garantuotų Lietuvai galimybę apsirūpinimą pigesne elektros energija ir ekonominį saugumą. 

• Alternatyvių darbo vietų atsilaisvinusiems Ignalinos AE darbuotojams sukūrimas Visagine bei jo apylinkėse; 

Ignalinos AE radioaktyviųjų atliekų sutvarkymas bei jų saugojimo užtikrinimas. 

• Sudaryti ekonomines sąlygas Elektrėnų VE esamiems pajėgumams bei infrastruktūrai išsaugoti. Parengti 

Elektrėnų VE rekonstrukcijos bei jos pajėgumų padidinimo projektą, jo įgyvendinimo terminus. 

Per didelė finansinė našta yra ne investuoti į energetinę nepriklausomybę. Dar didesnę naštą valstybei sukuria 

trečiųjų šalių ir suinteresuotų grupių propaganda, dėl siaurų interesų žlugdanti istorinį projektą. Taip, VAE projekto 

įgyvendinimas reikštų, kad valstybės išlaidos kitose srityse gali sumažėti. Tačiau Lietuvos patirtis rodo, kad daugumoje 

sričių valstybės investicijos buvo neefektyvios ir neproduktyvios, neretai nukreipiamos ten, kur ir be jų galėjo laisvai 

reikštis privatus kapitalas. Valstybė turi dėmesį sutelkti į produktyvius projektus, kurie yra svarbūs nacionaliniam 

saugumui ir kurie kurs vertę ateityje. Europos komisijos išvada VAE projektas ne tik atitinka Europos energetikos 

politikos tikslus, bet ir „juo prisidedama prie energijos tiekimo Baltijos regione saugumo ir visapusiškos Baltijos valstybių 

integracijos į Europos energijos vidaus rinką“. 

3.3.6. APLINKOSAUGA 

LKDP gamtosaugos programa numato plėtoti ekologiškai subalansuotą, socialiai orientuotą rinkos ūkį, kurio vienas 

tikslų - išsaugoti švarią ir sveiką gamtinę aplinką, biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, tausoti gamtinius išteklius. Nuo 

aplinkos kokybės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės būklės labai priklauso žmonių sveikata ir gerovė, 

valstybės ekonominė ir socialinė pažanga. Gamtos ištekliai, visų pirma miškas, turi būti naudojami nepažeidžiant 

gamtinės aplinkos - tautinį tapatumą formuojančio veiksnio pusiausvyros. Ūkio subjektai ir visuomenė privalo laikytis 

aplinkosaugos reikalavimų, o ne vien vartotojiškai žiūrėti į gamtą kaip į neišsenkantį išteklių šaltinį. Aplinkosauga - tai 

globalinė problema, kurią lemia ne tik atskirų valstybių pastangos, bet ir bendra pasaulio tautų santalka. Todėl solidarumas 

ir subsidiarumas aplinkosaugoje, ypač pasitelkiant tarptautinę paramą, yra veiksnumo ir rezultatyvumo garantas. 

Pagrindinės problemos. Šiuo metu į aplinką išleidžiama apie 40% nepakankamai išvalytų nuotekų. Šiluminės 

elektrinės, įmonės, ypač autotransportas, teršdamos atmosferą, kai kur viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Kasmet 

Lietuvoje susikaupia beveik 7 mln. tonų atliekų, iš kurių per 105 tūkst. tonų - pavojingų. Ignalinos AE šiuo metu saugoma 

1,7 tūkst. tonų radioaktyviųjų atliekų. Tinkamai neišspręstas Ignalinos AE susidarančių radioaktyviųjų atliekų galutinio 

saugojimo ir saugaus palaidojimo klausimas. Nepavyko sunaikinti nebetinkamų naudoti pesticidų, kurie kelia pavojų 

gamtai ir žmonių sveikatai. Kasmet mažėja brandžių miškų, o tuo tarpu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai plynu kirtimu 

iškirstas miškas nebeatsodinamas. Paveldėtas dirvožemio ir požemio užterštumas kai kuriose vietose yra pasiekęs 

pavojingą ribą. Tokią aplinkos būklę lėmė dešimtmečiais vyravęs neteisingas požiūris į gamtą ir visą aplinką bei iškreipta 

aplinkosaugos samprata, kur gamtosauga tebėra tinkamai nesusieta su teršėjų atsakomybe. Europos Sąjungoje galiojantis 

principas “teršėjas/vartotojas moka” Lietuvoje vis dar nėra įgyvendintas. 

Plėtojant krašto ūkį, LKDP prioritetą teikia švarios ir sveikos gamtinės aplinkos, biologinės ir kraštovaizdžio 

įvairovės išsaugojimui bei gamtinių išteklių tausojimui: 

- atliekų tvarkymui; oro taršos mažinimui. 

- nuotekų valymui ir geriamojo vandens gerinimui; 

- saugumo nuo radiacijos užtikrinimui; 

- alternatyviai energetikai, visų pirma teisinių ir ekonominių sąlygų gaminti ir naudoti biokurą sudarymui;

- kraštovaizdžio stabilumo saugojimui ir miškų plotų didinimui; 

Atliekų tvarkymas 

• Įgyvendinti atliekų tvarkymo politiką, mažinančią atliekų susidarymą ir jų kaupimąsi sudarant ekonomines 

sąlygas daugkartinio naudojimo ir lengvai suardomų pakuočių gamybai bei naudojimui, buitinių atliekų rūšiavimui ir jų 

utilizavimui, panaudojant jose esamas naudingas medžiagas. 

• Naikinti tik tas atliekas, iš kurių nebegalima turėti naudos. 

• Lėšas atliekų tvarkymui formuoti ir panaudoti pagal principą “atliekų gamintojas už atliekas moka jų 

tvarkytojui”. 

• Ypatingą dėmesį skirti sąvartynų saugiam eksploatavimui. Įrengiant naujus sąvartynus, privaloma tvarka 

įgyvendinti priemones, užkertančias galimybę taršai patekti į gruntinius vandenis. Uždrausti steigti sąvartynus saugomose 

teritorijose, o esamus tokiose teritorijose - likviduoti. 

• Utilizuoti ir neutralizuoti susikaupusias chemines medžiagas, nebetinkamus naudoti pesticidus ir kitas 

pavojingas atliekas tam tikslui naudojant ES teikiamą paramą. 

Nuotekų valymas ir geriamojo vandens gerinimas 

• Sumažinti Nemuno ir Ventos baseinų, Kuršių marių ir Baltijos jūros teršimą numatant: 

1) kad didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Alytuje ir kt.) visos nuotekos būtų surinktos į pastaraisiais 

metais pastatytus modernius vandenvalos įrenginius. 

2) statyti mažo galingumo vandenvalos įrenginius miestuose ir miesteliuose, panaudojant ES skiriamas lėšas 

(ISPA fondas). 

• Gerinti geriamojo vandens kokybę, atnaujinant ir decentralizuojant vandens tiekimo sistemas, šalinant iš 

geriamojo vandens nereikalingas medžiagas. Šią problemą spręsti vartotojo 

lėšomis. Valstybės lėšas skirti tik išimtiniais atvejais, iškilus higieninei grėsmei. 

Saugumo nuo radiacijos užtikrinimas 

• Nuosekliai pereiti prie ES reikalavimų branduolinei ir radiacinei saugai užtikrinti taikymo (ne tik branduolinės 

energetikos srityje, bet ir tokiose kaip medicina). 

• Užtikrinti radiologinio monitoringo vykdymą ir skaidrų informacijos gavimą bei pateikimą visuomenei apie 

radiacinio užterštumo pasikeitimus, ypač sustabdžius Ignalinos AE pirmojo, antrojo bloko darbą. Šiuos darbus ir jų 

finansavimą numatyti blokų uždarymo programoje. 

• Radioaktyviųjų atliekų, įskaitant panaudota branduolinį kurą, surinkimo, rūšiavimo, apdorojimo ir saugojimo 

sistemą pertvarkyti pagal ES reikalavimus. 

Teisinių ir ekonominių sąlygų sudarymas alternatyviai energetikai, visų pirma biokuro gamybai ir naudojimui 

Įteisinti alternatyvaus kuro iš vietinių ir atsinaujinančių šaltinių gamybos ir naudojimo ekonominio skatinimo 

sistemą. 

• Įteisinti ES standartus atitinkančio biokuro vidaus degimo varikliams naudojimą. 

• Elektros ir šiluminę energiją, pagamintą iš vietinių bei atsinaujinančių energijos šaltinių, apmokestinti taip, kad 

ji būtų konkurencinga elektros bei šiluminei energijai, panaudojant tradicines žaliavas. 

Kraštovaizdžio stabilumo saugojimas ir miškų plotų didinimas 

• Taikant teritorijų planavimo ir ūkinės veiklos diferencijavimą pagal jų aplinkosauginį jautrumą, sustabdyti 

unikalaus kraštovaizdžio naikinimą ir nykimą saugomose teritorijose. 

• Įstatymu nustatyti ūkio subjektams, naudojantiems gamtos išteklius, privalomą išnaudotų karjerų rekultivavimą 

ar renatūralizavimą. 

• Ribojant bei stabdant tranzitinių magistralių ir kitų intensyvios ūkinės veiklos objektų statybą, išsaugoti vieną 

unikaliausių ir trapiausių Lietuvos gamtos kampelių - Kuršių neriją. 

• Sudaryti ekonomines bei teisines sąlygas miško plotų plėtrai bei taupiam miško išteklių naudojimui: 

1) neapmokestinti žemės mokesčiu mišku apsodinamos žemės; 

2) teikti valstybės finansinę paramą asmenims, auginantiems sodinukus dirvonuojančioms bei mažo derlingumo 

žemėms užsodinti; 

3) kad būtų racionaliai naudojama mediena, visokeriopai remti celiuliozės fabriko statybą; 

4) kad kuro gamybai būtų naudojama mediena ir miško atliekos, taikyti PVM ir mokesčio už aplinkos teršimą 

lengvatas. 

Oro taršos mažinimas

• Kad būtų daugiau naudojamas ekologiškai švarus kuras, nustatyti jam mokesčių lengvatas. 

• Kad sumažėtų oro tarša didžiuosiuose miestuose, racionaliai nukreipti transporto srautus bei remti aplinkkelių 

statybą. 

• Kad sumažėtų automobilių išmetamųjų dujų kenksmingumas, ekonominėmis priemonėmis skatinti katalizatorių 

naudojimą automobiliuose. 

• Ekologiškai jautriose vietovėse - Nidoje, Juodkrantėje, Palangoje - naudoti geoterminę energiją. 

• Sureguliuojant elektros energijos tarifus, skatinti elektros energijos naudojimą būstui bei patalpoms šildyti. 

Pakeisti ozono sluoksnį ardančias medžiagas alternatyviomis, oro neteršiančiomis medžiagomis. 

3.4. SOCIALINIO SAUGUMO IR SVEIKATOS APSAUGOS UŽTIKRINIMAS 

3.4.1. SOCIALINIS SAUGUMAS 

Pagrindinės problemos. Lietuvoje nedarbas viršija 12%. Ypač sunki padėtis yra Šalčininkų, Akmenės, Lazdijų, 

Pasvalio, Jonavos rajonuose, taip pat Šiaulių ir Panevėžio miestuose. Gilėjanti gyventojų turtinė diferenciacija didina 

socialinę įtampą. Pagal šiuo metu galiojančia tvarką galimybę gauti valstybės socialinę paramą naudojasi net dideles 

pajamas bei turtą turintys asmenys. Pastaraisiais metais, palyginti su neturtingųjų sluoksniu, turtingiausiųjų gyventojų 

pajamos vidutiniškai net septynis kartus yra didesnės. Turtingieji turtėja, o skurstantieji dar daugiau skursta. 

Kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi būtina skatinant socialinės apsaugos reformas, darbo vietų kūrimą ir 

konstruktyvų dialogą tarp paramos gavėjų ir teikėjų. Būtina pasitelkti žmonių švietimą – supažindinant su jų teisėmis, 

skatinti dalyvauti visuomeniniame gyvenime bei darbo rinkoje. Neracionaliai naudojamos “Sodros” biudžeto lėšos, 

išpūstas valstybės valdymo aparatas. Šiuo metu valstybė teikia paramą būstui įsigyti mažiau kaip 1% eilėje paramai gauti 

esančių gyventojų. Minimalaus gyvenamojo būsto neturinčiųjų didelę dalį sudaro socialiai remtinos šeimos, kurios yra 

nepajėgios savarankiškai apsirūpinti būstu net ir naudodamosi valstybės finansine parama. 

LKDP prioritetą teikia šioms socialinėms problemoms spręsti: 

- sąlygų naujoms darbo vietoms steigti sudarymui bei darbo sąlygų gerinimui; 

- gyventojų turtinės diferenciacijos augimo ribojimui; 

- pensijų ir valstybės socialinių išmokų sistemos stiprinimui ir tolesniam tobulinimui; 

- valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui; 

- valstybės paramos būstui įsigyti padidinimui. 

Sąlygų naujoms darbo vietoms steigti sudarymas bei darbo sąlygų gerinimas 

• Vykdyti aktyvią perspektyvių darbo vietų išsaugojimo politiką. 

• Paramai naujoms darbo vietoms steigti miestuose ir rajonuose, kuriuose labiausiai trūksta darbo vietų, 

kiekvienais metais iš privatizavimo fondo skirti ne mažiau kaip 10 mln. Eurų. 

• Naujų darbo vietų bedarbiams bei jaunimui kūrimui paskatinti įstatymu nustatyti, kad tais atvejais, kai 

steigiamos naujos darbo vietos ir į jas priimami asmenys, turintys teisę gauti bedarbio pašalpą ar neturintys valstybinio 

socialinio draudimo darbo stažo (pirmą kartą įdarbinami), tokių asmenų apskaičiuotas pajamų mokestis pirmuosius 12 

mėnesių nuo įdarbinimo dienos lieka įmonėje. 

• Verslų plėtrai kaime bei naujoms darbo vietoms kurti iš esmės palengvinti sąlygas keisti žemės paskirtį. 

• Remti savarankišką užimtumą, palaikyti užimtumo fondo viešųjų darbų programas. 

• Sudaryti teisines sąlygas valstybės, darbdavių ir darbuotojų interesams derinti, plėtoti socialinę partnerystę, 

sudarant galimybes darbininkams aktyviau dalyvauti sprendžiant įmonių ūkinės veiklos ir darbo klausimus. 

• Įstatymais ginti darbuotojus nuo darbdavių savivalės, užtikrinti jų teises į prideramas darbo sąlygas ir visų rūšių 

socialinę apsaugą. 

• Remti neįgalių asmenų įdarbinimo programas. 

Valstybės darbo užmokesčio politikos pakeitimas 

• Sumažinti gyventojų pajamų disproporciją įdiegiant progresyvinę gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą. 

• Pašalinti atlyginimų deformacijas valstybiniame sektoriuje, valstybės pareigūnams ir tarnautojams nustatant 

subalansuotus atlyginimus, o jų pasikeitimus tiesiogiai susieti su Lietuvos ūkio raida. Nustatyti spartesnį darbo 

užmokesčio augimą santykinai mažesnį atlyginimą gaunantiems darbuotojams.

• Vykdyti griežtą valstybės tarnautojų, pareigūnų, taip pat valstybės, savivaldybių bei jų kontroliuojamų įmonių 

valdymo personalo atlyginimų kontrolę. 

Pensijų ir valstybės socialinių išmokų sistemos tobulinimas 

Prognozuojama, kad 2015 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 3,394 mlrd. Eur, t. y. 3,8 proc. (124,8 mln. Eur) didesnės 

nei 2014 metais, o pajamos planuojamos 155,1 mln. Eur mažesnės nei šių metų išlaidos. Taigi kitais metais planuojamas 

mažesnis „Sodros“ metinis deficitas negu šių metų, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė skyrė 52 mln. Eur sumažintų 

pensijų kompensacijoms ir 4 mln. Eur skolintų lėšų palūkanų dengimui kompensuoti. Taip pat iš „Sodros“ biudžeto 

daugiau nebus finansuojamas Darbo biržos išlaikymas. Vis dėlto net ir minėtos priemonės neišsprendžia svarbiausios 

„Sodros“ problemos – susikaupusios didelės skolos, kuri 2015 metais jau sieks 3,48 mlrd. Eur. 

Anot ministerijos atstovų, vienas esminių principų: „kompensavimas negali kelti grėsmės valstybės finansams“. Teiginys 

visai teisingas, tik lieka neaišku, kas turi užtikrinti jo įgyvendinimą. KT į finansinę problemos pusę, atrodo, nekreipė 

jokio dėmesio. Seime irgi tai sukėlė tik pasitenkinimą- tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos tarpe. Premjeras 

raportuoja- taip, viską vykdysime, baigiame paruošti teisės aktus. Taigi, Sodra į prarają stumiama kolektyvinėmis 

pastangomis. 

LKDP 2016 programoje numatė Lietuvos finansines galimybes, turi planus, kaip su Sodros finansais lipsime iš 

duobės, į kurią įstūmė LSDP ir TS. 

Užtikrinti socialinio draudimo pensijų didėjimą pagal vartojimo prekių indekso pasikeitimus bei ekonominį augimą. 

• Padidinti “Sodros” įplaukas bei nutraukti valstybės socialinės paramos teikimą pasiturintiems asmenims, įvedant 

privalomą pajamų ir turto deklaravimą asmenims, kurių metinės pajamos viršija 15000 Eurų ir/ar nekilnojamasis turtas 

viršija 150 000 Eurų, taip pat nustatant, kad tokiems asmenims valstybės socialinė parama neteikiama. 

• Pensija tiesiogiai turėtų priklausyti nuo darbo stažo Ps=1\2 MMA x stažas :30 (būtino stažo) + nuo įmokėtų 

įmokų sumos x0,005. 

• Visų pensijų, rentų suma ne didesnė už 2 MMA. MMA=400 Eurų Minimali pensija asmenims, turintiems 

būtiną socialinio draudimo stažą ne mažesnė už 3\4MMA=300 Eurų. Motinos, išauginusios 3 ir daugiau vaikų, 

išleidžiamos į pensiją nuo 60 metų ir pensija didinama 20 Eurų už kiekvieną vaiką. 

• Sodros valdymo lėšoms būtų skiriama iki 1,8 proc. nuo metinio socialinio draudimo biudžeto. Savarankiškai 

dirbantys pensijų socialiniam draudimui – 22 % ir ligos bei motinystės socialiniam draudimui 3% nuo MMA. 

• Statutiniams darbuotojams valstybinė pensija pradedama mokėti sulaukus 55 metų. 

• Įmokas Sodrai draudėjai skaičiuotų 20 proc. nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto atlyginimo už darbą 

sumos, bet ne mažesnės už kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalią mėnesinę algą (MMA). PSD-9 proc., pensijų 

socialinio draudimo 5% įmokas išskaičiuoti iš darbuotojo apskaičiuoto atlyginimo už darbą sumos. 

• Panaikinti draudimą išeiti iš privačių pensijų fondų ir leisti sugrįžti į Sodrą su įmokėtomis įmokomis. Nuosekliai 

mažinti ir panaikinti “Sodros” biudžeto deficitą, atsisakant nepagrįstų jos išlaidų bei panaikinant šiuo metu esančias 

privalomų mokesčių į “Sodros” biudžetą išimtis bei galimybes išvengti priklausančių mokesčių mokėjimo. 

• Sušvelninti esamą socialinę priešpriešą tarp darbo vietos neturinčių iki pensinio (55 ir daugiau metų) amžiaus 

žmonių ir dirbančių pensininkų. 

• Vienkartinė pašalpa gimus vaikui 600 Eurų. Motinystės pašalpą šeimai, auginančiai vaiką: 24 mėnesius po 

gimdymo mokėti 50 proc. paskutinių dviejų metų atlyginimų vidurkį, bet ne mažiau už MMA ir ne daugiau 2 MMA. 

Remti neįgalių asmenų įdarbinimo programas. Pašalinti atlyginimų deformacijas valstybiniame sektoriuje. Valstybės 

pareigūnų algos negali būti didesnės už 12-ką minimalių atlyginimų. 

• Visokeriopais būdais šalinti korupciją bei kyšininkavimą. Skirti 3000 Eurų premiją asmenims, pateikusiems ir 

įrodžiusiems korupcijos, kyšininkavimo bei dvigubos apskaitos vedimo faktus. Tai, kad kova su šešėliu šiandien neduoda 

norimo rezultato, rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Dvidešimt metų valdžiai labiausiai rūpėjo šešėlio milijardas, o 

privačiam sektoriui – verslo sąlygų gerinimas, mažinantis šešėlį ir didinantis galimybę išgyventi veikiant skaidriai. 

• Padidinti “Sodros” įplaukas atsisakant privalomųjų įmokų išimčių bei lengvatų ir panaikinant galimybes išvengti 

priklausančių mokesčių mokėjimo. 

• 2008 Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios padidina motinystės išmokas ir kartu sudaro sąlygas jas dar 

padidinti, bet nenumatė, iš kur kasmet bus surenkama papildomai apie 0,5 milijardo litų. Įstatymo pataisos įstūmė 

SODRĄ į bankrotą. SODROS vadovai ir prokurorai tėvams pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl svetimo turto užvaldymo 

apgaulės būdu. Prokuratūra netiria LEO LT, oligarchų, SODROS vadovų, Kirkilo vyriausybės ir šešėlinio verslo aferų. 

Valstybės socialinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas

• Pakoreguoti gyventojų indėlių kompensavimo programą, susiejant jos vykdymo terminus su realiais programos 

finansavimo šaltiniais. Taikyti lankstesnę indėlių kompensavimo šaltinių sistemą, tam tikslui skiriant ne vien 

privatizavimo fondo lėšas, bet ir gautas įplaukas už Vyriausybės vertybinius popierius. 

• Taikyti gyventojams patogesnę indėlių kompensavimo sistemą: priskaičiuotą ir negrąžintą atkuriamųjų indėlių 

sumą gyventojams išmokėti valstybės vertybiniais lakštais, numatant realius jų išpirkimo terminus. Šiuos lakštus 

gyventojai galėtų bet kuriuo metu laisvai parduoti rinkoje, perduoti kitiems asmenims, dovanoti, paveldėti. 

Nustatyti, kad kiekvienais metais indėliams kompensuoti sukauptos lėšos būtų panaudojamos gyventojams 

išduotiems lakštams išpirkti proporcingai pagal jiems priskaičiuotų ir neišmokėtų kompensacijų sumą. 

Valstybės paramos būstui įsigyti padidinimas 

• Kiekvienais metais skirti 15 mln. Eurų valstybės paramą gyvenamajam būstui įsigyti, kurią galėtų pasinaudoti 

ne mažiau kaip 10% eilėse esančių gyventojų. 

• Formuoti savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10% bendro gyvenamojo 

būsto fondo. Tam tikslui kiekvienais metais skirti 10 mln. Eurų valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų. 

• Sudaryti teisines sąlygas santykinai pigaus gyvenamojo būsto statybai, plokščiastogių gyvenamųjų namų 

stogams apšiltinti bei daugiabučių gyvenamųjų namų architektūriniam dizainui pagerinti, leidžiant daugiabučių 

plokščiastogių gyvenamųjų namų rekonstrukciją: statyti apšiltintas palėpes, kuriose būtų įrengiami nauji butai. 

3.4.2. SVEIKATOS APSAUGA 

Pagrindinės problemos. Nepakankamai išplėtota ligų prevencijos sistema lemia didesnį negu Vakarų šalyse 

Lietuvos gyventojų sergamumą. Tarp jaunimo sparčiai plinta narkomanija, didėja tabako ir alkoholio vartojimas, o kartu 

ir su šiomis socialinėmis ydomis susijusios ligos bei išlaidos jų gydymui. Pablogėjusi šalies ekonominė situacija ir 

valstybinis sveikatos priežiūros finansavimas, sveikatos reformos netikslumai santykinai pablogino gyventojų galimybes 

medicinos paslaugoms gauti. Nepakankamai reglamentuota privati medicinos praktika sudaro palankias sąlygas 

privačiam medicinos paslaugų verslui plėtoti naudojantis valstybei priklausančiomis patalpomis, įranga bei lėšomis. 

Neefektyvus valstybės bei sveikatos draudimo fondo lėšų naudojimas didina sveikatos paslaugų išlaidas ir riboja 

galimybes pacientams gauti tinkamas medicinos paslaugas. Pagal susiklosčiusią praktiką gydytojai priversti didelę darbo 

laiko dalį skirti su jų tiesioginiu darbu nesusijusiai veiklai. Esamos teisinės bei ekonominės sąlygos riboja šalies 

farmacijos pramonės bei medicinos įrangos gamybos plėtrą. Vaistų ir medicinos įrangos importas blogina šalies 

mokėjimų balansą ir finansinę būklę. 

Sveikatos apsaugai gerinti LKDP prioritetą teikia: 

- ligų prevencijos stiprinimui; 

- sąlygų gauti veiksmingą medicininę pagalbą gerinimui; 

- privačios medicinos praktikos veiklos reglamentavimui; 

- valstybės ir sveikatos draudimo lėšų panaudojimo sveikatos apsaugai efektyvumo didinimui; gydytojų 

darbo sąlygų gerinimui; 

- vietos gamybos vaistų bei medicinos įrangos rinkos plėtrai. 

Ligų prevencijos stiprinimas 

• Remti sveiką gyvenseną propaguojančias bei ligų prevenciją užtikrinančias programas. 

• Diegti Vakarų šalyse pripažintas sveikatos profilaktikos metodikas. 

• Riboti tabako, alkoholinių gėrimų reklamą. 

• Parengti ir taikyti priemones, ribojančias narkomanijos plėtrą. 

• Sugriežtinti sankcijas už visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų pažeidimus. 

Sąlyga gauti veiksmingą medicinos pagalbą gerinimas 

• Išplėtoti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, sudarant kuo palankesnes sąlygas šeimos 

(bendrosios praktikos) gydytojų darbui, pirmiausia sukurti patogiai pasiekiamų kaimo ambulatorijų, kuriose teikiama 

šeimos gydytojų pagalba, tinklą. 

• Pirminę asmens sveikatos priežiūrą pavesti bendrosios praktikos (šeimos) gydytojui, valstybei aprūpinant jį 

reikalingomis medicinos priemonėmis. 

• Sudaryti sąlygas pacientams laiku ir pigiau gauti specializuotą medicinos pagalbą pirminio sveikatos priežiūros 

lygio įstaigose, suteikiant teisę poliklinikose dirbti antrinio sveikatos priežiūros lygio specialistams.

• Pirminio sveikatos priežiūros lygio centruose įsteigti 2-3 lovų dienos stacionarus, atliekant juose 

medikamentinio ir fizioterapinio gydymo procedūras ir apmokant už paslaugas iš teritorinių ligonių kasų. 

• Sudaryti sąlygas pacientui gydytis arčiau savo gyvenamosios vietos, steigiant nedideles palaikomojo gydymo ir 

slaugos ligonines. Joms išlaikyti kooperuoti teritorinių ligonių kasų, savivaldybių biudžetų, organizacijų, fizinių asmenų 

lėšas. Griežtai atskirti socialinę globą nuo paciento gydymo. 

• Tretinę asmens sveikatos priežiūrą koncentruoti universitetinėse ligoninėse. Didelių išlaidų reikalaujantiems 

specializuotiems skyriams papildomą finansavimą skirti iš valstybės biudžeto pagal atskiras tikslines programas. 

• Visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros gydymo metodikas suderinti su ES direktyvomis. 

Privačios medicinos praktikos veiklos reglamentavimas 

• Nustatyti, kad privačios gydymo įstaigos steigiamos atskirai nuo valstybinių gydymo įstaigų. 

• Atskirti privačią medicinos praktiką nuo valstybinės nustatant, kad valstybinės gydymo įstaigos darbuotojas 

negali verstis privačia gydymo praktika. 

• Reglamentuoti privačią gydymo praktiką nustatant, kad privačiai gydantis: 

1) pirminio asmens sveikatos priežiūros lygio įstaigoje teikiama iki 80% paslaugų; 

2) antrinio asmens sveikatos priežiūros lygio įstaigoje teikiama iki 40% paslaugų. 

Lėšų sveikatos apsaugai panaudojimo efektyvumo didinimas 

· Pakeisti valstybės paramos sveikatos apsaugai skyrimo tvarką įgyvendinant principą „pinigai lydi pacientą“. 

Lėšas iš teritorinių kasų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas skirti atsižvelgiant į atliktų paslaugų apimtį, kokybę ir 

atlikimą laiku. 

· Pertvarkyti medicinos personalo darbo apmokėjimo tvarką, darbo užmokesčio dydį susiejant su atliktų darbų 

apimtimi, sudėtingumu, kokybe. 

· Skiriant valstybės paramą, pirmenybę teikti pirminės sveikatos priežiūros centrams, ambulatorijoms, esančioms 

kaimo teritorijoje. Steigti tikslinius fondus ilgalaikėms brangių specializuotų sveikatos paslaugų programoms finansuoti. 

· Gydymo paslaugoms atpiginti bei sąžiningai konkurencijai medicinos sektoriuje užtikrinti netaikyti pridėtinės 

vertės mokesčio privačioms gydymo įstaigoms. 

· Bendrosios praktikos gydytojams sumažinti metinę pacientų aptarnavimo normą nuo 2000 iki 1600. Sudaryti 

sąlygas gydytojui daugiau laiko skirti pacientui kompiuterizuojant medicininės dokumentacijos tvarkymą, minimizuoti 

raštvedybą. 

· Remti šalies formacijos pramonę – sudarant kompensuojamų vaistų sąrašą, pirmenybę teikti šalies farmacijos 

pramonės gaminamiems vaistams. 

· Sudaryti palankias teisines bei ekonomines sąlygas Lietuvoje gaminti ir vartoti farmacijos gaminius ir medicinos 

aparatūrą. 

PABAIGOS ŽODIS 

Nesuprantami visų buvusių ir esamos valdžios veiksmai, prieštaraujantys krikščioniškai moralei, kai vietoje turto 

ir progresinių mokesčių, geriau plėšiami ligoniai, nepasiturintys, pensininkai. Visos problemos išsispręstų, jei būtų 

sutramdytas šešėlinis verslas (kasmet apie 4 milijardus Eurų, 30 proc. BVP) ir būtų vadovaujamasi LKDP programos 

nuostatomis. Šv. Augustinas taikliai įvertino: valstybė be teisingumo virsta banditų gauja. Būtina keisti turtingųjų ir 

vargšų pasaulėžiūras, skatinant artimo meilę ir nusistatymą, kad turtas įpareigoja padėti silpnesniems. Neturtas 

neatsiranda tik dėl materialinių gėrybių stokos, bet ir dėl vidinio žmonių nusistatymo. Tą neteisingą padėtį palaimintasis 

Jurgis Matulaitis norėjo spręsti kurdamas kooperatyvus. Jie patvirtino šv. Tomo Akviniečio tezę, kad geriausia gamybos 

forma yra tokia, kai nuosavybė yra sujungta su darbu. Jis buvo tikras, kad kelias tokios visuomenės link bus ilgas ir 

nelengvas, ragino kiekvieną pilietį, taip pat ir valdžią nuolat perkratyti savo sąžinę šiuo klausimu. Iš valstybės drąsiai 

reikalavo atitinkamų įstatymų, ginančių darbininkus ir valstiečius. 

Būtina keisti įstatymus atsižvelgiant į LKDP parengtas nuostatas. Esame pasiryžę ir pasirengę tarnauti Lietuvai. 

Dievas, duodamas mums gyvybę, duoda ir užduotį su meile artimui daryti gerus darbus. Mes turime moralinę 

pareigą ieškoti tiesos, o ją radę – likti jai ištikimi, be to, mums reikia būti ištvermingiems ir drąsiems, o tai yra 

krikščioniško požiūrio į pasaulį paveldas. Dievo sukurtame pasaulyje mes iš tikrųjų turime objektyvių moralinių 

įsipareigojimų, vienas iš jų – ieškoti tiesos. Krikščionybės požiūriu žmogui būdingas tikras gerumas, o jo paskirtis kaip 

tik ir yra ieškoti tiesos – tai yra gyvo ir tikro Dievo – ir amžinai ja džiaugtis.

Kartu su dešimtimis tūkstančių savo rėmėjų esame įsitikinę krikščioniškosios demokratijos reikalingumu Lietuvai. 

Esame susivieniję į politinę bendriją, kuriai yra svarbi dora, moralė, teisingumas ir kuri siekia didinti tautos gerovę. Darbų 

gausa ir sunkumas reikalauja sutelkti krikščioniškosios demokratijos rėmėjus bendram nesavanaudiškam darbui, kuris 

duotų naudos Lietuvai. Kviečiame visus, kurie nuoširdžiu darbu nori prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių atgaivinimo 

visuomenės gyvenime. Kviečiame burtis prie mūsų bendram darbui. 

Kreipiamės į visus mūsų valstybės piliečius, kviesdami remti krikščioniškosios demokratijos nuostatas ir pasikliauti 

jomis kaip patikimomis gairėmis prisikeliančios Lietuvos visuomenės gyvenime. 

Sustiprinkime viltį ir pasitikėjimą. Sąžiningu darbu kurkime kiekvienos šeimos, asmens ir visos Lietuvos 

gerovę. 

Gerumu nugalėkime blogį. Tepadeda Jums Dievas. 

LIETUVOS KRIKŠČIONIŠKOSIOS DEMOKRATIJOS 

PARTIJOS PROGRAMA 

PAGRINDINĖS NUOSTATOS 

Pagrindinės vertybės 

Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) pagrindas yra žmogus. Lietuvos Krikščioniškosios 

demokratijos partijos išpažįstamos vertybės remiasi krikščioniškuoju žmogaus bei jo atsakomybės Dievui suvokimu. 

Ypač vertiname Katalikų Bažnyčios vaidmenį ugdant žmogų, puoselėjant teisingumo, moralės bei dorovės 

pagrindus, jos indėlį rūpinantis visuomenės gerove ir socialiniu teisingumu. 

Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos politikos nuostatos remiasi iškilių valstybės ir visuomenės veikėjų 

deklaruotomis ar deklaruojamomis vertybėmis, stiprinančiomis nepriklausomą Lietuvos valstybę krikščioniškosios 

demokratijos pagrindais. 

Svarbiausios Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos nuostatos yra žmogaus, kaip Aukščiausiojo kūrinio, 

suvokta laisvė ir atsakomybė, dora, teisingumas, socialinė taika. 

Krikščioniškoji demokratija gina asmens laisvę, privačią nuosavybę. Laisvę suprantame ne tik kaip žmogui 

suteiktą galimybę, bet ir įpareigojimus. Privati nuosavybė nėra absoliuti vertybė - ji turi tarnauti visuomenės gerovei. 

Kiekvienas bendruomenės narys turi realizuoti Dievo suteiktas galimybes savo ir bendruomenės labui, dalintis 

atsakomybe už savo artimą, visuomenę ir pasaulį. 

POLITIKOS PRINCIPAI IR ĮGYVENDINIMO GAIRĖS 

Politikos principai 

Esminis LKDP principas - žmogus, naudodamasis laisvėmis, turi laikytis krikščioniškojo moralės kodekso. 

Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos nariai, suvokdami esmines šiuolaikines Lietuvos ir pasaulio 

problemas - žmogiškųjų vertybių praradimą, teisingumo stoką - veikiame remdamiesi krikščioniškosiomis vertybėmis ir 

principais, laikydamiesi socialinio dialogo principo, ieškodami galimybių derinti skirtingas pažiūras, siekiant visuomenei 

bendro gėrio. 

Pasisakome už tokią demokratiją, kuri savo turiniu susijusi su krikščioniškosiomis vertybėmis bei ideologija.

Krikščioniškoji demokratija remiasi solidarumo ir subsidiarumo principais. Solidarumo principas įpareigoja 

parengti ir įgyvendinti tobulą tarpusavio paramos ir pagalbos sistemą, o subsidiarumo principas įgalina plėtoti valdžios 

decentralizavimą, biurokratizmo mažinimą. 

Politinės valdžios galia neturi peržengti dorinės santvarkos ribų. Valstybiniai sprendimai tik tada yra atsakingi, 

jeigu jie remiasi prigimtine teise. 

Valdžia turi gerbti žmogaus teises, puoselėti socialinį teisingumą. 

Iš valstybės tarnautojų reikalaujame nesavanaudiškai ir teisingai tarnauti Lietuvai, jos žmonėms. 

Laikomės nuostatos, kad valstybės pareiga - didinti žmonių gerovę, sudarant sąlygas kiekvienam žmogui dirbti 

savo, šeimos ir visuomenės labui. 

Krikščioniškosios demokratijos partija, puoselėjanti moralines vertybes, priešinasi socialinio blogio apraiškoms, 

siekdama stabdyti narkomaniją, alkoholizmą, prostituciją, prievartos prieš žmogų plitimą. 

Būdami savarankiški, gerbiame kitų savarankiškumą. Esame pasirengę bendradarbiauti su demokratijai ištikimomis 

partijomis, laikydamiesi krikščioniškosios demokratijos principų, pasikliaudami visų gera valia sprendžiant valstybės, 

visuomenės problemas. Remiamės visais, kurie nori prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių atgaivinimo visuomenės 

gyvenime, kurie pasirengę savo darbu, veikla pasitarnauti visuomenės gerovei. 

LKDP ekonominė gerovė pati savaime nėra tikslas, o tik žmogaus dvasinio augimo sąlyga. Ekonomine programa 

siekiama puoselėti ir atskleisti žmogaus, bendruomenės kūrybines galias - socialinės gerovės prielaidas. 

Lietuvos integracija į Vakarų Europos struktūras 

Lietuvą matome laisvai besivienijančioje Europoje. Esame pasirengę prisidėti prie mūsų valstybės europinės 

integracijos, remdami Lietuvos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties Organizacijoje (NATO). 

Integracija į ES ir NATO, vykstantys globaliniai procesai reikalauja dvasiniai stipresnės ir aktyvesnės visuomenės. 

Šiose sąlygose siekiame, kad visuomenė būtų atsakinga už krikščioniškosios kultūros tradicijų, paveldo, gyvensenos 

savitumų išsaugojimą. 

Valstybės valdymo tobulinimas 

Valstybės valdymas tobulinamas racionalizuojant vykdomas funkcijas, plečiant savivaldą, tinkamai perskirstant 

valdymui skiriamas lėšas. 

Panaudojant ES valstybių patirtį, siekiama viešojo administravimo skaidrumo bei paslaugų kokybiškumo, 

procedūrų supaprastinimo. 

Siekiame makroekonominio šalies stabilumo, sklandžios integracijos į ES ir NATO 

Vadovaudamasi socialinio teisingumo principais, racionalia mokesčių politika, nuoseklia, tarptautinių susitarimų 

nepažeidžiančia rinkos apsauga, skatiname ekonominę veiklą, sudarome palankias sąlygas ginti teisinę sistemą, ypač 

stiprinti nusikalstamumo prevenciją. 

Politikos įgyvendinimo gairės 

LKDP - už demokratinę švietimo sistemą, sudarančią galimybę kiekvienam piliečiui siekti mokslo, įsigyti 

specialybę. Ji orientuota į dorovės, tautiškumo, pilietiškumo, kitų krikščioniškų vertybių ugdymą. Kadangi švietimas ir 

profesinis mokymas yra gyvybiškai būtini elementai kuriant darbo vietas, įveikiant nedarbą ir skurdą bei socialinę atskirtį 

kaime, tai LKDP pasisako už maksimalų kaimo mokyklų tinklo išsaugojimą. 

LKDP sieks socialinės apsaugos, kuri įgalintų visiems jaustis socialiai saugiais ir pilnaverčiais valstybės piliečiais. 

Formuojant socialinę politiką, remiamasi teisingumo, subsidiarumo ir solidarumo principais. LKDP pasisako už tokią 

socialinės apsaugos (socialinio draudimo ir socialinės paramos) priemonių sistemą, kuri mažintų socialinius skirtumus 

tarp atskirų socialinių ekonominių grupių. Sieksime, kad įgyvendinama socialinė politika užtikrintų visų šalies gyventojų 

apsaugą nuo svarbiausių socialinės rizikos faktorių, ir skatintų ekonominį gyventojų aktyvumą. 

Aplinkosaugos srityje siekiama visų ūkio šakų plėtros suderinamumo su švarios ir sveikos aplinkos išsaugojimu. 

Suvokiame, kad gyventojų užimtumas yra vienas iš svarbiausių tautos gerbūvio didinimo veiksnių. Nuosekliai 

įgyvendinsime aktyvią užimtumo bei žmogiškųjų išteklių ugdymo politiką.

Turtinės nelygybės didėjimo sąlygose, LKDP aktualizuoja smulkių bei vidutinių ūkininkų, verslininkų, kūrybinės 

inteligentijos sluoksnio plėtrą, kuriant socialinę, ekonominę ir technologinę infrastruktūrą, palankią teisinę aplinką. 

Formuojama verslo aplinka, skatinanti Lietuvoje steigti konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio 

kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją. 

Lietuvos ekonomika nukreipiama intelektualios produkcijos gamybai ir paslaugų teikimui, informacinių 

technologijų plėtrai. LKDP siekia įtvirtinti gyventojų informacinį saugumą ir privatumą. 

Žemės ūkio srityje LKDP siekia sudaryti palankią ekonominę aplinką įvairių dydžių ir tipų ūkininkų ūkiams, kitoms 

žemės ūkio ir kaimo verslo įmonėms veikti rinkoje ir materialiai aprūpinti šeimą. Spartinama žemės reforma. 

Garantuojamas žemės ūkio politikos stabilumas. Vyriausybė ir savivaldybės racionalizuoja švietimo, gydymo, bibliotekų 

ir kitų kultūros židinių, socialinės infrastruktūros tinklą kaime. LKDP sieks didesnės nacionalinės finansinės paramos, 

teisingo ir racionalaus ES fondų panaudojimo kaimo gyventojų gerbūviui. 

Kooperacija padeda asmeniui integruotis į visuomenę, apsaugo jį nuo skriaudų. Mūsų krikščioniškoji partija siekia 

sudaryti tinkamą teisinę bei ekonominę aplinką kooperacijos plėtrai, ypač kaimo vietovėse. 

Pagal ES energetikos politikos nuostatas bei vyraujančias pasaulio energetikos raidos tendencijas, sukuriant 

atitinkamas energetikos valdymo struktūras bei reguliavimo priemones, siekiame užtikrinti šalies energetikos saugumą ir 

patikimumą, ekonominį konkurencingumą. 

Siekiame Lietuvos transporto sektoriaus sklandžios integracijos į ES sistemą, transporto rūšių tarpusavio sąveikos 

gerinimo. 

Finansų srityje sudaromos palankos teisinės sąlygos investavimo kultūros ugdymui ir kapitalo rinkos integracijai 

su užsienio, ypač ES rinkomis, siekiant plėtoti galimybes kapitalo pritraukimui, saugiam ir efektyviam investavimui. 

Siekiame sumažinti regionų ekonominius, socialinius, išsilavinimo galimybių, administracinių gebėjimų skirtumus, 

regionų harmoningos ekonominės, techninės ir 

socialinės infrastruktūros plėtros, atsižvelgiant į regionų ypatumus, užtikrinamas racionalus regioninės plėtros 

finansavimas, naudojant Šalies ir užsienio finansinių šaltinių lėšas. 

KVIEČIAME 

Esame susivieniję į politinę bendriją, kuriai yra svarbi dora, moralė, teisingumas ir kuri siekia didinti tautos gerovę. 

Darbų gausa ir sunkumas reikalauja sutelkti krikščioniškosios demokratijos rėmėjus bendram nesavanaudiškam darbui, 

kuris duotų naudos Lietuvai. Kviečiame visus, kurie nuoširdžiu darbu nori prisidėti prie krikščioniškųjų vertybių 

atgaivinimo visuomenės gyvenime. Kviečiame burtis prie mūsų bendram darbui. 

Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas 

Priimta LKDP Steigiamajame suvažiavime 2002 06 15 

Pamokslą, kurį į lietuvių iš italų kalbos vertė Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, pasakė 

apaštalinis nuncijus Lietuvoje. Jis priminė Evangelijos vietą, kurioje Jėzus nurodo, jog jam reikia būti jo Tėvo 

reikaluose, o iš to, anot arkivyskupo, išplaukia, jog kiekvienam krikščioniui reikia būti dangiškojo Tėvo reikaluose, 

kitaip sakant rūpintis vykdyti Dievo valią. Kalbėdamas apie politiko misiją visuomenėje ir jo santykį su Dievu, 

apaštalinis nuncijus išvardino aštuonis palaiminimus politikui: 

1.Pirmasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris gerai suvokia ir giliai įsisąmonina savo vaidmenį.Vatikano 

II Susirinkimas apibūdino politinę veiklą kaip „kilnų ir sunkų meną“ (Gaudium et spes, 75), nes politikai vaidina 

nepamainomą vaidmenį kuriant teisingą socialinę tvarką. 

2. Antrasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris yra patikimas kaip žmogus. 

Mūsų dienomis vis daugėja skandalų politikos pasaulyje, ir dėl to prarandamas pasitikėjimas politiniais veikėjais. 

Norint pakeisti šią situaciją, reikalingas stiprus atsakas, atsakas, apimantis reformą ir apsivalymą, siekiant reabilituoti 

politiko įvaizdį. 

3.Trečiasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris dirba dėl bendros gerovės, o ne dėl savo naudos.Kad gyventų 

šiuo palaiminimu, politikas tesikreipia į savo sąžinę ir tepaklausia savęs: „Ar aš dirbu dėl tautos, ar dėl savęs? 

4. Ketvirtasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris ištikimai išlieka nuoseklus. Žmogui, dalyvaujančiam 

politikoje, reikia nuolatinio atitikimo tarp jo tikėjimo ir gyvenimo; tvirto atitikimo tarp jo žodžių ir veiksmų; nuoseklumo, 

kuris gerbtų rinkiminius pažadus ir juos tesėtų. 

5. Penktasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia vienybės ir ją saugo. Tai todėl, kad susiskaldymas 

yra savęs naikinimas.

6. Šeštasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia radikalių pokyčių. 

Tokie pokyčiai įvyksta, kovojant su intelektualiniu iškrypimu; nevadinant gėriu to, kas yra blogis; ... turint magna 

charta – Evangeliją. 

7. Septintasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris moka išklausyti. 

Kuris moka išklausyti liaudį tiek prieš, tiek po rinkimų; kuris moka klausyti savo sąžinės; kuris moka klausytis 

Dievo maldoje. Iš viso to jo veikla įgis tvirtus įsitikinimus, pasitikėjimą ir veiksmingumą. 

8. Aštuntasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris nebijo. 

Kuris visų pirma nebijo tiesos. „Tik tiesa išgelbsti“, taip dažnai sako Benediktas XVI. O Jonas Paulius II sakydavo 

„Tiesai nereikia rinkėjų balsų!“. Tenebijo politikas žiniasklaidos. Paskutiniame teisme jis turės atsiskaityti prieš Dievą, o 

ne prieš žiniasklaidą! 

Šią meditaciją apie Jėzų, kuris mus moko „būti Tėvo reikaluose“, užbaigė malda: „Viešpatie, Švenčiausiajai 

Mergelei Marijai užtariant, padaryk, kad mes būtume su Jėzumi, ir kaip Jėzus su Tėvu, Jo valioje, Jo išganingame plane, 

dovanotame iš meilės mums, kiekvienam žmogui ir visai žmonijai“. 

Dievas, duodamas mums gyvybę, duoda ir užduotį praeiti žemę mylint ir darant gera. 

Tikėjimas, kad mes turime moralinę pareigą ieškoti tiesos, o ją radę – likti jai ištikimi, be to, mums reikia būti 

ištvermingiems ir drąsiems, o tai yra krikščioniško požiūrio į pasaulį paveldas. Dievo sukurtame pasaulyje mes iš tikrųjų 

turime objektyvių moralinių įsipareigojimų, vienas iš jų – ieškoti tiesos. Krikščionybės požiūriu žmogui būdingas tikras 

gerumas, o jo paskirtis kaip tik ir yra ieškoti tiesos – tai yra gyvo ir tikro Dievo – ir amžinai ja džiaugtis. Bet ateistinėje 

pasaulėžiūroje tiesa nėra nei asmeninė, nei gėris. Joje nėra nieko, išskyrus „aklą, negailestingą abejingumą“. Mes 

neprivalome jos ieškoti ar manyti, kad ją verta rasti. 

Žmogus išvytas amžiams, nes yra praradęs atmintį apie prarastą tėvynę ir viltį apie pažadėtąją žemę“, – sako 

Albert‘as Camus; net jis priverstas pavartoti krikščioniškąją terminologiją. Krikščionybė vertina mūsų būseną kitaip: ne 

„mes praradome“, o mes savyje nuslopinome prisiminimą apie Tėvynę ir atsisakėme vilties. Tai mūsų nuodėmė, mūsų 

pasirinkimas, kurį mes padarėme ir kuriame sudiržėjome; gyvenimas ne beprasmiškas – tai mes savo netikėjimu ir 

pasipriešinimu atmetame jo prasmę. Absurdas – ne egzistavimo savybė. Tai mūsų tragiškas maištas prieš Tą, kuris yra 

pasaulio prasmė ir tikslas. Pats mūsų absurdo išgyvenimas, ieškojimas prasmės liudija apie tai, kad mes sukurti tam tikrai 

paskirčiai, – ir atsisakėme jos. Kad liktume ateistais, mums reikia patikėti, mums reikia patikėti, kad tai – kažkoks šalutinis 

evoliucijos efektas, begalinis konkurencijos dėl maisto ir patelių procesas. Bet sugebėjimas susimąstyti apie prasmę – 

užuot valgius ir dauginusis, dauginusis ir valgius – tik sugriautų mūsų šansus evoliucijos lenktynėse. Iš kur mes turime tą 

sugebėjimą ieškoti prasmės ir tikslo, to, ką mes vadiname „siela“? Tikėjimas atsako į šį klausimą: nes mes sukurti, kad 

rastume. Pasaulis, kuriame gyvename, turi tikslą ir paskirtį; jame vystosi drama, kupina gilios prasmės, kurios dalyviai 

mes visi esame. Pasaulis – ne padrikų raidžių chaosas, o knyga; ir ta knyga turi Autorių. Pasaulis persmelktas gilaus, 

paslaptingo turinio; jame nevyksta nieko beprasmiško. Ateis diena, kada tai, kas atrodo pabiri beformiai fragmentai, 

susidėlios į Didelį Paveikslą; kertamų miškų neliks, šiukšlės bus išvežtos, ir mes išvysime tą Amžiną Šventovę, kuri buvo 

statoma visą šitą laiką. Mes pašaukti visagalio ir begalinio gėrio Dievo, kuris mus sukūrė tam, kad pasidalintų amžinojo 

gyvenimo pilnatve, džiaugsmu, meile, kurią jaučia Jis Pats. Kai Jis užbaigs Savo darbą su mumis, mes būsime be galo, 

nesuvokiamai laimingi, mes įgysime gerokai daugiau, nei visa, apie ką svajojome ir ko tikėjomės. 

Amžina pergalė 

Prieš tokį tikėjimą iškeliama svarbi išvada – akivaizdžiai krentantis į akis kančios ir mirties absurdas, kur sunku 

įžvelgti kokią nors aukštesnę prasmę. Požiūris į viena ir kita yra paradoksalus. Vieni sako: „Kaip galima tikėti susirgus 

vėžiu?“ – turėdami omenyje, kad mirtis akivaizdžiai demonstruoja, jog žmogaus gyvenimas – beprasmiškas ir pasmerktas. 

„Kaip galima netikėti susirgus vėžiu?“ – kalba kiti teigdami, kad mirties akivaizdoje vilties troškimas tampa itin aštrus. 

„Jis prarado tikėjimą, kai jo visa šeima tragiškai žuvo, – kalbama apie vieną žmogų; „jis metėsi į religiją po to, kai jo 

šeima tragiškai žuvo“, – sako apie kitą. Tragedijos vienodai gerai paaiškina ir viena, ir kita. Bet ką tragedijos akivaizdoje 

rodo dvi pasaulėžiūros, kurias nagrinėjame? 

Abiem savo teiginiais – pionieriškai budriu ir negailestingai niūriu – ateizmas kreipiasi į kančios problemą. Kaip 

tai kadaise pabrėžė G. K. Chestertonas, argumentai prieš krikščionybę dažnai yra vienas kitą paneigiantys. Tai tinka ir 

argumentams „apie kentėjimą“. 

Prisiminkime, mums dažnai sako, kad religija – skausmo ir bejėgiškumo rezultatas. Anksčiau žmogaus gyvenimas 

buvo „liūdnas, apgailėtinas ir neilgas“, jis buvo kupinas baimės ir kančių, ir žmonės ieškojo sau paguodos iliuziniame 

danguje, kur Kristus ir Dievo motina užjaučiamai išklausė jų skundus ir pažadėjo po mirties dosniai apdovanoti už badą, 

šaltį ir nepakeliamą žemiško egzistavimo naštą. Bet dabar mokslas ir pažanga žmones, kadaise drebėjusius prieš

nepažintas gamtos jėgas, padarė stiprius ir nepriklausomus; buvo įveiktas badas ir ligos, gyventi tapo lengviau, linksmiau 

ir dangiška paguoda nebereikalinga. 

Bet mes dar nespėjome kaip reikiant pasidžiaugti proto pergale prieš tamsias gamtos jėgas, tikėjimo kritikai mums 

praneša, kad žmogaus gyvenimas labai tragiškas. Mums nurodo, jog „be perstojo žūsta visiškai nekalti žmonės, tai 

matome kiekvieną dieną. Tėvai praranda vaikus; vaikai praranda tėvus. Vyrai ir žmonos netikėtai išsiskiria, kad daugiau 

niekada nesusitiktų. Draugai paskubomis atsisveikina, neįtardami, jog pasimatė paskutinį kartą. Mūsų gyvenimas, kiek 

aprėpia akys, yra milžiniška netekčių drama.“ 

Žmogaus gyvenimo tragizmas akivaizdus, ir būtų kvaila su tuo ginčytis; argi anksčiau žmonės to visiškai nesuvokė? 

Suvokė, ir būtent žemiško egzistavimo tragizmo suvokimas pažadino jų tikėjimą dangišku išsigelbėjimu. 

Dabar norima, kad ši aplinkybė paskatintų mus netikėti. Bet tada kieno naudai pateikiamas mūsų gyvenimo 

tragizmo argumentas? Iš pradžių mums pranešama, kad anksčiau žmonės tikėjo į Dievą, nes jų gyvenimas buvo trumpas 

ir kupinas liūdesio, dabar taip pat sako, jog mūsų gyvenimas trumpas ir pilnas liūdesio. Evangelijos priešininkai trokšta 

atverti mums akis: pasirodo, visas pasaulis skendi blogyje (1 Jn 5, 19), Širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai 

pasiligojusi (Jer 17, 9), o Išdavikai nesiliauja išdavinėti, išdavikai klastingai išdavė (Iz 24, 16). Jie pakartoja Šventojo 

Rašto žodžius, ir tai, kaip tie žodžiai atitinka tikrovę, ir ar, jų akimis, paneigia Šventąjį Raštą. Tai, kad dievobaimingi 

žmonės neretai patiria sielvartą, pateikiamas mums kaip argumentas prieš tikėjimą į Dievą, bet juk būtent per daugelį 

kančių mes galime patekti į Dievo karalystę. Ir apaštalai, ir visų laikų krikščionys puikiai suprato, kad pasaulis kupinas 

skausmo, taip pat ir jų pačių skausmo. Krikščionybė yra išsigelbėjimo religija – ji prasideda nuo to, kad mūsų pasaulis – 

ir mes patys – esame patekę į visiškos katastrofos būseną. Žmogus, sakantis krikščioniui, kad pasaulis yra atsidūręs ant 

katastrofos slenksčio, panašus į tą, kuris įsiveržia į ligoninę su pritrenkiančia žinia ir tvirtina, jog žmonės, pasirodo, serga. 

Ačiū, tai mes jau žinome. 

Bet kokį atsakymą duoda krikščionybė? Mažiausiai mūsų tikėjimas kviečia užsimerkti prieš akivaizdų pasaulio 

absurdą. Evangelija – pažiūrėkime į tai tiesiai – tai istorija apie žiaurų Išganytojo nužudymą. Istorija apie neištikimus 

draugus, vieno artimo bendražygio išdavystę, kito išsižadėjimą, permainingą minią, žiaurius kareivius, abejingus 

valdininkus, griaunančius viltis. Istorija apie sunkias dvasines ir fizines kančias bei mirtį. Istorija, kurioje, atrodytų, 

triumfuoja absurdas, nesąmonės, pagimdytos žmonių nuodėmių. 

Ir ta istorija pasibaigia Didžiuoju Įvykiu – Nukryžiuotasis prisikėlė; mokiniai matė Jį gyvą. Argi Mesijas neturėjo 

viso to iškentėti ir įžengti į savo garbę? (Lk 24, 26). Prisikėlimas – tai, kas suteikia prasmę viskam, kas įvyko prieš tai. 

Tai, kas sutrikusiems mokiniams atrodė visiškas pralaimėjimas, kosminiu greičiu įveikė blogio ir nuodėmės jėgas, tai, 

kas atrodė kaip nevykusi žūtis, – paaiškėjo, jog yra svarbiausias įvykis išgelbėjimo istorijoje. Prisikėlimas – tai ne tik 

Kristaus istorija, bet ir visos žmonijos išsigelbėjimo istorija, jos centre – stovi Kryžius, susijęs su visu skausmu, 

praradimais ir absurdu, kuriuos į pasaulį atnešė nuodėmė, – Prisikėlimas, kuris pranašauja visos Kūrinijos džiaugsmo ir 

šlovės atkūrimą, dėl kurio Dievas visa tai sumanė. Tai kaip ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Be to, žinome, – sako 

apaštalas, – kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent Jo valia pašauktiesiems (Rom 8, 28). Krikščionio 

kentėjimas – net nebūtinai dėl tikėjimo – niekada nėra beprasmiškas, jo mirtis niekada nėra absurdiška. Kristus juos 

padarė Savo kančių ir mirties bendrininkais, ir Jis kiekvieną tikintįjį padarys Savo prisikėlimo bendrininku: Verčiau 

džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis (1 

Pt 4, 13). 

Bendro prisikėlimo šviesų rytą mes pamatysime, kaip viskas pasaulyje įgis prasmę ir tobulumą To, kuris Jį sukūrė 

ir atpirko. Ir mes Jį išvysime, ir džiūgausime, ir mūsų džiaugsmo niekas neatims. 

„Politika yra kažkas šventa. Politika reiškia pasaulį tvarkyti pagal Dievo valią. Politika yra rūpinimasis kitais ir 

rūpinimasis visuma. Politika nėra pirmaeilis rūpinimasis savo paties gerove, bet bendruoju gėriu. Politika reiškia uždavinį, 

kurį mums yra nurodęs pats Dievas. Nė vienas žmogus negali pačiose savo vidaus gelmėse jaustis tiek atsakingas už 

pasaulio formavimą, kaip katalikas, kuris yra pašauktas dirbti pasaulio išganymui, o kartu ir savo paties išganymui. 

Žvelgiant iš laiko perspektyvos į prelato Juozapo Laukaičio asmenybę, suvokiame, kad tikėjimo apšviestas gyvenimas 

buvo skirtas Lietuvai: nepriklausomai ir plakamai skaudžių istorijos smūgių. (Prel. M. 

Krupavičius). www.partizanai.org, www.lkbkronika.lt, www.prodeo.lt, www.marijosradijas.lt, www.aidai.us, lt.radiovat 

icana.va, www.maceina.lt, www.patria.lt, www.laiskailietuviams.lt, www.xxiamzius.lt (rasite LKDP programas) 

Taigi ką gali pasakyti Lietuvos kairieji – socialdemokratai su darbiečiais, žadantys po rinkimų formuoti 

Vyriausybę? Portalo „Delfi“ rubrikoje „Politiko akimis“ jų lyderiai skelbia: „Žlugdome savus, bet skatiname kaimynų 

ekonomiką“, „Krizei paaukota jaunoji karta“, „Lietuvos valdžia atitrūko nuo realaus gyvenimo“. Išvis gražiausia 

valstybės socialinių santaupų švaistymo čempionės Vilijos Blinkevičiūtės opuso antraštė – „Pasakos ir realybė apie 

išlaidavimą ir taupymą“. Viskas girdėta, sena, banalu, net nesinori atsiversti paskaityti. O atsivertus – dar blogiau. Tačiau 

algos - minimalios algos, nebuvimas Lietuvoje darbo jėgą išginė ten, kur jos “produktyvumas” yra iš tikro solidžiai 

įvertinamas:). Likę paliegę, neblaivūs ar be jokios kvalifikacijos piliečiai tikrai “pakels šalies konkurencingumą ir 

produktyvumą”. Ekonomikoje yra labai daug faktorių, kuriuos reikia įvertinti, kad gautume bent apytikslį rezultatą. Nėra, 

niekad nebuvo ir nebus taip vienmatiškai, kaip čia dėsto ponia A. Maldeikienė, ekonominė beraštė. Jei darbdavio valstybė 

neskatina sąžiningai pasidalinti uždirbtu produktu su darbuotojais-darbuotojai palieka tokį “darbdavį” ir savo darbo jėgą

parduoda tam, kas moka sąžiningiau. Valstybė juk taip pat nepadaro mokesčių tokių liberalių, kad sutinka, kad žmonės 

mokėtų tiek-kiek gali:) Ji kažkodėl nesirūpina tuo, jog šeimos ir žmonės žlugs, nes neišgali susimokėti mokesčių? Kodėl 

vieniems piliečiams (verslui) valstybė nepaprastai atlaidi ir tik rūpinasi, kaip čia nežlugtų milijonierius, tačiau 

badaujančiam darbininkui užkrauna nepakeliamus mokesčius? 

22. Kas yra ekonomistas? 1936 m. žurnale “MOTERIS” buvo anekdotas: ūkininkas išleido sūnų studijuoti į 

VYTAUTO DIDŽIOJO universitetą. Grįžta sūnus savaitgaliui į namus, tėvas ir klausia:-Sūnau, kokia bus tavo 

specialybę?-Ekonomistas, tėvai.-Kas čia per specialybė? Agronomą žinau, inžinierių žinau, mechaniką irgi.-Tėvai, kaip 

čia tau liaudiškai paaiškint?-Klausyk. Mūsų kaime gyvena tėvai-jie turi dukterų. Jos užaugo, reikia leisti už vyrų, bet 

užėjo blogi metai, prisiveisė pelių, jos suėdė derlių ir tėvai neturėjo iš ko sukraut kraičių. Mergos neištekėjo ir liko 

senmergėmis, o senmergės, kaip tu žinai, myli kates. Katės išgaudė peles, tėvai pardavė derlių, sukrovė dukterims 

kraičius, jos ištekėjo. Vėl prisiveisė pelių.-Prie ko čia dabar pelės, katės, senmergės ir tavo mokslas?-Tam, tėvai, kad visa 

šita moksliškai išaiškint.

Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos programa

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?