Nacionalinio susivienijimo informacinis leidinys

15 SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!
Grąžinti Lietuvai gyvybę
Nacionalinio susivienijimo šeimos politikos programinės nuostatos
Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kuriose
yra mažiausiai šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, o
gimstamumas, skaičiuojant vienai moteriai, Lietuvoje tesiekia
1,63 vaiko. Specialistų teigimu, gimstamumas toliau
mažėja. Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų duomenis,
Lietuva yra tarp sparčiausiai pasaulyje nykstančių tautų.
Lietuvių tauta miršta, valstybei nesugebant sudaryti
sąlygų ir motyvacijos kurti šeimas ir auginti vaikus. Žiūrint
į ateitį, tai yra didžiausia Lietuvos valstybės problema.
Tad svarbiausias ilgalaikis valstybės tikslas – atkurti tautos
ir valstybės išlikimą laiduojančią visuomenės sanklodą,
kurioje didesnę visuomenės dalį sudarytų jaunesnio
amžiaus gyventojai. Šio tikslo įgyvendinti neįmanoma
dabartinėmis popkultūros ir medijų įtvirtintomis ideologinėmis
sąlygomis, pagal kurias pirmenybė gyvenime turi
būti teikiama karjerai, o ne šeimai.
Šeimų stiprinimui Lietuvoje reikalingos ir praktinės priemonės,
ir aiški valstybės nuostata dėl to, kas yra šeima.
Pastarasis klausimas nekelia abejonių visuomenei. Pagal
įvairias apklausas daugiau nei 75 procentai piliečių aiškiai
sutaria, jog šeimą sudaro tik vyras ir moteris, o jai sudaryti
reikalinga santuoka arba vaikai. Tačiau visuomenei laikantis
prigimtinės šeimos sampratos, o vadinamajam elitui
bei globalistinėms (pirmiausia ES) institucijoms agresyviai
mėginant „įdiegti“ visuomenei progresyvistinę „šeimos
kaip bet ko“ sampratą, vis didesnė dalis politikų šiomis
aplinkybėmis bando išlaviruoti demagogine laikysena,
esą reikia ne kovoti dėl šeimos sampratos, o rūpintis, kaip
užtikrinti praktinę pagalbą konkrečioms šeimoms.
Teigiame, kad šeimos institucijai priešiški yra visi, kas mėgina
kurti tokį dirbtinį supriešinimą. Yra absoliučiai būtina
tiek tvirtas žmogaus prigimtį (tuo pačiu ir visuomenės
nuostatas) atitinkantis valstybės požiūris vertybiniame
kare dėl šeimos sampratos, tiek inovatyvios ir efektyvios
praktinės priemonės, užtikrinančios šeimų laisvę, saugumą
ir būtinų socialinių bei kultūrinių poreikių patenkinimą,
auginant vaikus Lietuvoje.
Šeimos esamai būklei pagerinti būtina imtis priemonių,
kuriomis būtų siekiama trijų svarbiausių tikslų: 1) apginti
prigimtinę šeimos sampratą; 2) sugrąžinti vaikus tėvams,
t. y. įtvirtinti tėvų kaip pagrindinių vaikų auklėtojų vaidmenį;
3) sprendžiant demografines ir socialines šalies
problemas, sukurti ekonomines sąlygas ir socialinę infrastruktūrą,
užtikrinančias šeimoms orų gyvenimą ir skatinančias
ryžtis auginti daugiau vaikų.
Būtina nutraukti vaikų atiminėjimą
ir panaikinti Nacionalinę vaiko
teisių apsaugos tarnybą
X Konstitucija numato teisę riboti viešuosius susirinkimus,
kurie prieštarauja visuomenės sveikatai ir dorovei.
Absoliučios piliečių daugumos nuomone, seksualinių
mažumų pasididžiavimo paradai prieštarauja
visuomenės dorovei (2019 metų „Vilmorus“ duomenys)
ir pagrįstai gali būti ribojami ar draudžiami, nepažeidžiant
konstitucinės susirinkimų ir žodžio laisvės;
X Siekti galutinai atmesti genderistinę Stambulo konvenciją
ir įpareigoti šalies vadovus tarptautinėse organizacijose
siekti šio ir kitų genderizmo ideologija
paremtų dokumentų atmetimo;
X Siekti įstatymu numatyti, kad valstybinėse ikimokyklinio
ir mokyklinio ugdymo įstaigose negali būti
skleidžiama jokia ideologija, formuojanti prigimtinei
šeimos sampratai prieštaraujančias nuostatas, griaunanti
prigimtinį šeimos modelį, pateikianti hedonistines
„šeimos formas“ ar „lyties tapatybes“ kaip lygiavertę,
sveiką ir moraliai priimtiną alternatyvą;
X Priešintis privalomam tėvystės / motinystės atostogų
trukmės padalijimui tarp tėvo ir motinos. Nors sveikam
vaiko ugdymui be galo svarbus gilus ryšys su
abiem tėvais, valstybė neturi teisės nurodinėti šeimai,
kiek kuris iš jų turėtų skirti laiko vaikų auginimui;
X Ypač greitai augančiose didmiesčių teritorijose privalo
būti užtikrintas gyventojų poreikį tenkinantis mokymo
įstaigų tinklas, kuris leistų vaikams mokytis arti
namų, o tėvai neturėtų konkuruoti dėl patekimo į valstybines
mokymo įstaigas;
X Valstybė turi labiau remti sporto, meno ir mokslo būrelius,
gerinti jiems būtiną ne vien privačių tiekėjų, bet
ir mokymo įstaigų infrastruktūrą ir prieinamumą;
X Šeimos, kurios pačios prisiima atsakomybę ugdyti
savo vaikus jų formavimuisi svarbiausiu laiku – iki 7
metų – negali būti valstybės vertinamos blogiau, nei
tos, kurios nusprendžia jų ugdymą perduoti ikimokyklinio
ugdymo įstaigoms. Valstybės interesas yra
sudaryti galimybes vaikams kuo ilgiau augti su tėvais.
Tokios pačios lėšos, kurias valstybė kas mėnesį skiria
ikimokyklinio ugdymo krepšeliui vaikų darželius
lankantiems vaikams, turi būti išmokamos toms šeimoms,
kurios ryžtasi pačios auginti vaikus namie;
X Grąžinti vaiko teisių apsaugos sistemos kaip šeimoms
padedančios, o ne jas kontroliuojančios institucijos
sampratą, visiškai atšaukiant Dovilės Šakalienės ir
Mokesčiai turi priklausyti nuo
vaikų skaičiaus: 4 vaikai - 0 GPM
X Stengtis viduriniojo ugdymo sistemoje atsisakyti į karjerą
orientuoto vaikinų ir merginų ugdymo, kuris ne
tik prieštarauja žinojimo, o ne naudos kaip pagrindinio
švietimo tikslo koncepcijai, bet ir nuvertina atsidavimo
ir darbo šeimai, kuris amžiais buvo lietuvių tautos
ir Vakarų civilizacijos stiprybės šaltinis, reikšmę;
Mykolo Majausko inicijuotą vaiko teisių sistemos pertvarką
ir panaikinant centralizuotą Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Vaiko atėmimas
iš tėvų yra kraštutinė priemonė, galima ypač retais
atvejais, esant tiesioginiam pavojui vaiko sveikatai ar
gyvybei;
Nacionalinis susivienijimas
teigia ir įsipareigoja:
X Siekti Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinti prigimtinę
šeimos sampratą, kylančią iš vyro ir moters santuokos
arba tėvystės / motinystės ryšio;
X Siekti iš Civilinio kodekso pašalinti nuostatas, numatančias
partnerystės instituto įteisinimą ir lyties „keitimo“
galimybę;
X Valstybė negali finansiškai ar jokiomis kitomis priemonėmis
remti prieš tautos ir valstybės pagrindą sudarančios
šeimos prigimtinę sampratą pasisakančių,
prigimtinei moralei ir naujausioms mokslo žinioms
prieštaraujančių ir marksistinės genderizmo ideologiją
skleidžiančių organizacijų, jų projektų ar propagandos
sklaidos;
X Valstybė privalo pripažinti tėvus pagrindiniais vaikų
auklėtojais ir per švietimo, vaiko teisių ar sveikatos
sistemos darbuotojus nesikėsinti į šeimai priklausančią
teisėtą autonomiją, kol vaiko saugumui nekyla tiesioginis
pavojus;
X Geriausios sąlygos vaikams augti sudaromos tada, kai
jie gali kuo daugiau laiko praleisti su savo tėvais ir kasdien
iš jų mokytis. Todėl valstybės prioritetas privalo
būti ne kuo greičiau motinoms grįžti į darbo rinką, o
sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikams auginti šeimoje;
X Siekti, kad darbdaviams, sudarantiems nepilnamečių,
ypač ikimokyklinio amžiaus, vaikų turintiems darbuotojams
galimybę bent vieną dieną per savaitę dirbti iš
namų, būtų taikomos mokestinės paskatos. Skatinti
šeimos verslą taip pat bus ne tik valstybės ekonominės,
bet ir šeimos politikos prioritetas, nes toks verslas kuria
kokybiškas darbo vietas, be to, leidžia tėvams išties
derinti įsitraukimą į šalies ekonomiką ir vaikų auginimą;
X Lietuvoje išaugus raidos ir socializacijos problemų turinčių
vaikų skaičiui, didėja ir socialinių pedagogų bei
kitų ugdymo procesui padedančių specialistų poreikis.
Tuo pačiu metu vis labiau ideologizuojamos visos su
psichologija susijusių specialistų studijos, o „naująja
dvasia“ parengti socialiniai pedagogai laiko savo teise
ir pareiga kištis į vertybinį vaikų auklėjimą. Kad to
būtų išvengta, būtina pertvarkyti šių specialistų ugdymo
programas;
X Tėvai, konsultuojami sveikatos sistemos darbuotojų,
turi priimti svarbiausius sprendimus dėl vaikų sveikatos
ir fizinės gerovės užtikrinimo.
Tėvai priims jų vaikams geriausiai tinkančius sprendimus,
jei jiems bus teikiama objektyvi, naujausiomis
mokslo žiniomis pagrįsta informacija ir bus objektyviai
atsakoma į visus jiems kylančius klausimus. Ginsime
dabar galiojančią tvarką.
Parengė Audrius Makauskas ir Vytautas Sinica