Stanisław Ignacy Witkiewicz – Witkacy | Batsiuviai

pasaulio formai. Tai yra genialaus diletanto pavyzdys; juk diletantizmas
savo įspaudą paliko ir filosofuojančiame, rašančiame, tapančiame, nepaisant
formalaus aukštojo mokslo bet kurioje srityje stokos, Witkacy asmenyje.
Nusivylęs prastu literatūros kritikos lygiu, atsitiktiniais ir dažniausiai nesėkmingais
pjesių pastatymais, apkartintas šmeižto dėl priklausomybės nuo
narkotikų, Stanisławas Ignacy Witkiewiczius parašė ironišką ir labai asmenišką
poemą Draugams gydytojams, kurioje numatė pomirtinę savo darbų
karjerą:
Šiandien taip niekinamu brūkšnelių vertę,
Įvertins būsimas ekspertas,
Nieko juose, ai, nėra apsimestinio moderno,
Batsiuvio ar siuvėjo diletantizmo… 3
38
Dramos kūrėjų funkcijos patikėjimas batsiuvio profesijos atstovams nebuvo
atsitiktinis. Witkacy žinojo, kad tarpukariu gyvenantis skaitytojas batsiuvio
profesiją susies su diletantizmu. Jis tikėjosi, kad ši eilutė bus susieta su
posakiu, kurį retas lenkas šiandien atsimena: „Prižiūrėk, batsiuvy, kanopas“,
t. y., dalykus, kuriuos tikrai išmanai.
Sajetanas ieško tiesos ir grožio kasdieniame darbe. Todėl jis yra pasiuntinys
kovoje su artėjančia katastrofa, apie kurią Witkiewiczius įspėjo:
Mūsų laukia baisaus mechaninio besielio gyvenimo nuobodulis,
kuriame šio pasaulio mažieji lydysis laisvuose nuo darbo
sumažėjimo akimirkose tame visame, ką įgijo puikios dvasios
ponai, didžiųjų gyvenimo ir mirties valdovų dėka. Tačiau ir
šis meniu greitai nusibos, jis net dabar jau nusibosta ir nieko
neliks, net ir senų dalykų prisiminimo. […] netiesa, kad ateities
žmonės savo laisvą laiką panaudos tiesų pažinimui ir mėgavimuisi
grožiu. Pažinti tiesą gali tik tie kas ją kuria ir tie,
kuriems ji buvo sukurta; suvokti grožį gali tie, per kuriuos
ir kuriems jis atsiranda. Ateities žmonėms nereikės nei tiesos,
nei grožio; jie bus laimingi – ar to nepakanka? 4