Konferencijos “Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos inovacijos“ pranešimų santraukų ir virtualių parodų leidinys, 2020 ISBN 978-9955-27-593-0

Tarptautinės (nuotolinės) mokslinės praktinės konferencijos

“Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos

inovacijos“ pranešimų santraukų ir virtualių parodų leidinys, 2020

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas, į virtualią erdvę pirmą kartą perkėlęs tradicinę tarptautinę

(nuotolinę) mokslinę praktinę konferenciją „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos

inovacijos“, 2020–uosius metus užbaigė įgyvendinęs vieną svarbiausių tikslų – skatinti diskusijas ir gerosios

patirties dalijimąsi apie naujausių technologijų ir inovacijų naudojimą dizaino, meno, kalbų ir ugdymo

studijose bei profesinėje veikloje.

Konferencija prasidėjo plenariniu posėdžiu, kuriam pirmininkavo Kalbų centro dėstytoja Vaida Misevičiūtė.

Jo metu UAB „Thinking Organisations“ atstovė Giedrė Lečickienė pristatė pranešimą tema „Ugdytojui

lengvai suprantami bei pritaikomi šiuolaikiniai mąstymo ir mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo

būdai“, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojas dr. Stasys Mostauskis gilinosi į praneštos

tikrovės ir kitų spąstų kritiniam mąstymui temą, o Floridos universiteto dėstytojas dr. Dror Abend–David

nagrinėjo nebyliojo kino filmų vertimų praktikas.

Po plenarinio posėdžio konferencija persikėlė į atskiras sekcijas, kuriose pranešėjai iš Lietuvos, Latvijos,

Slovėnijos, Slovakijos, Bulgarijos, Suomijos, Ispanijos, Kipro ir JAV dalijosi gerąja patirtimi, nuomonėmis,

idėjomis, diskutuodami studento ir dėstytojo veiklos sinergijos (moderatorė – Menų ir ugdymo fakulteto

dekanė Jolanta Bareikienė), kalbų ir vertimo studijų iššūkių (moderatorė – Kalbų centro dėstytoja dr.

Rima Jasnauskaitė), tarptautinių projektų poveikio ugdymui (moderatorė – Kalbų centro dėstytoja Ieva

Brazauskaitė-Zubavičienė), ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tobulinimo galimybių paieškos

(moderatorė – Pedagogikos katedros dėstytoja doc. dr. Sigita Saulėnienė) temomis. Taip pat sekcijose

stengtasi rasti atsakymus į klausimus, koks yra šiuolaikinių kritinio požiūrio interpretacijų vaidmuo mados

ir įvaizdžio dizaino kriptyse (moderatorė – Menų akademijos dėstytoja Laura Slavinskaitė) bei kokia yra

inovacijų ir kūrybiško mąstymo modeliavimo reikšmė mene ir dizaino kontekste (moderatorė – Menų

akademijos dėstytoja Sandra Bernotaitė).

2020–ųjų tarptautinė (nuotolinė) mokslinė praktinė konferencija „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas:

teorijos ir praktikos inovacijos“ išsiskyrė tuo, jog ją lydėjo ne tik trys meno parodos: tarpdisciplininė Menų

akademijos dėstytojų paroda „Pusiausvyra laike ir mene”, personalinė Fotografijos studijų programos

dėstytojo, fotomenininko Elijaus Kniežausko paroda „Šiukšlių visuomenė“, taip pat šios programos

dėstytojo ir fotomenininko Žilvino Glušinsko personalinė paroda „Neskęstanti Venecija“, bet buvo

surengtas ir virtualus turas, kurį įgarsino Kauno kolegijos dėstytojas Lukas Alsys, po grupinę tapytojų

Gusto Jagmino, Inos Budrytės, Sigitos Maslauskaitės, Aistės Bugailiškytės parodą „G I S A Tapyba“,

kuruotą Menų akademijos dėstytojo, tapytojo Arvydo Martinaičio.

Publication of Report Summaries and Virtual Exhibitions of the

International Scientific-Practical Online Conference “Art, Design,

Languages wand Education: Innovations in Theory and Practice”,

2020

Faculty of Arts and Education of Kaunas University of Applied Sciences completed the year 2020 by

transferring the traditional International scientific-practical conference “Art, Design, Languages and

Education: Innovations in Theory and Practice” to the virtual space for the first time. One of the most

important goals was achieved at this event: to promote discussions and the sharing of good practice on the

use of the latest technologies and innovations in design, art, language and education studies and professional

activities.

The conference began with a plenary session chaired by Vaida Misevičiūtė, lecturer at the Centre of

Languages. During the session ,Giedrė Lečickienė, a representative of UAB Thinking Organisations

presented a report on the topic “Modern ways of developing thinking and learning to learn competencies are

easily understood and applied by the educator”, lecturer of Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Arts Dr

Stasys Mostauskis delved into the topic of reported reality and other pitfalls for critical thinking and Dr Dror

Abend-David, a lecturer at the University of Florida, looked into the translation practices of silent films.

After the plenary session, the conference moved to separate panels, where speakers from Lithuania, Latvia,

Slovenia, Slovakia, Bulgaria, Finland, Spain, Cyprus and the USA shared best practices, opinions and ideas

by discussing about the synergy of the activities of lecturers and students (moderator – Jolanta Bareikienė,

Dean of the Faculty of Arts and Education), challenges in language and translation studies (moderator –

Dr Rima Jasnauskaitė, lecturer at the Centre of Languages), impact of international projects on education

(moderator – Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė, lecturer at the Centre of Languages), search for opportunities

for the improvement of pre-school and pre-primary education (moderator – Dr Sigita Saulėnienė, lecturer

at the Department of Education). The panels also sought answers to questions about the role of modern

interpretations of critical approach in fashion and image design (moderator – Laura Slavinskaitė, lecturer at

the Academy of Arts) and the importance of innovation and modelling creative thinking in the context of art

and design (moderator – Sandra Bernotaitė, lecturer at the Academy of Arts).

The 2020 International scientific-practical online conference “Art, Design, Languages and Education:

Innovations in Theory and Practice” was distinguished by the fact that it was accompanied not only by three

art exhibitions: Interdisciplinary Art Exhibition of Lecturers of the Academy of Arts “Balance in Art and

Time”, personal exhibition of photographer and lecturer of Photography study program Elijus Kniežauskas

“Trash Society” and personal exhibition of photographer and lecturer of the same study program “Unflooded

Venice”, but also a virtual tour was organized. It was a tour of the group exhibition of painters Gustas

Jagminas, Ina Budrytė, Sigita Maslauskaitė and Aistė Bugailiškytė “G I S A Painting” curated by Arvydas

Martinaitis, lecturer at the Academy of Arts, and sounded by Lukas Alsys, lecturer of Kaunas University of

Applied Sciences.

Turinys

Kalbos ir vertimo studijų iššūkiai

TO BUY OR NOT TO BUY: LANGUAGE AS A TOOL OF PERSUASION ON SOCIAL MEDIA 8

Asta Pukienė, Ugnė Lisauskaitė

Kaunas University of Applied Sciences

KALBINIAI ŽAIDIMAI: FILOSOFIJOS ATVEJIS 9

Rimantas Viedrynaitis

Šv. Ignaco Lojolos kolegija

STUDENTŲ VERTIMO PROFESINEI PRAKTIKAI SKIRTOSE UŽDUOTYSE DAŽNIAUSIAI

PASITAIKANČIŲ KLAIDŲ ANALIZĖ 10

Albertas Juodeika, Kristina Juodeikienė

Kauno kolegija

PUNCTUATION IN WRITTEN ENGLISH THAT KNOCK DOWN LITHUANIAN STUDENTS 11

Rima Jasnauskaitė


Tarptautinių projektų poveikis ugdymui

THE CHALLENGE OF ONLINE LANGUAGE LEARNING AND TEACHING: INCLUSIVE

CONTENT AND MOTIVATION ENHANCEMENT 14

Liisa Wallenius

Haaga-Helia University of Applied Sciences

Ieva Brazauskaite-Zubaviciene


STEPS INTO MULTILINGUALISM AND STUDENT EMPLOYABILITY VIA ONLINE LANGUAGE

LEARNING15

Liisa Wallenius




THE IMPACT OF PARTICIPATING IN INTERNATIONAL PROJECTS ON THE DEVELOPMENT

OF ENGLISH VOCABULARY 16

Anna Vintere, Inese Ozola

Latvia University of Life Sciences and Technologies



ECO ART AND ECOLOGY ASPECTS IN THE WORLD PRACTICE UNDER E-TWINNING

PROJECT “WORLD UNIVERISITIES TO SCHOOLS”18

Kristina Grigaitė-Bliūmienė

Kaunas UAS, Kauno r. Garliava Juozas Lukša gymnasium

Studijų inovacijos: studento ir dėstytojo veiklos sinergija

ALTERNATIVE WAY OF IMPLEMENTATION OF THE STUDY PROCESS 22

Igor Hovnik

Higher Vocational College for Wood and Design,

Wood Technology School Maribor, Slovenia

KADEMINIO MOBILUMO ĮTAKA ABSOLVENTŲ KARJEROS ĮGYVENDINIMUI 24

Nijolė Meškelienė

Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas

HE MOTIVATION AND EXPECTATIONS FOR LEARNING A FOREIGN LANGUAGE: THE

ATTITUDE OF THE STUDENTS OF KAUNAS UNIVERSITY OF APPLIED SCIENCES 26

Renata Sedliorienė, Gražina Jedemskienė


MENINĖ KNYGRIŠYSTĖ KAIP KŪRYBOS IR SAVIRAIŠKOS OBJEKTAS STUDENTŲ

DARBUOSE28

Lolita Grabauskienė

Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas. Menų akademija

TARPTAUTINIO PROJEKTO „WORLD UNIVERSITIES TO SCHOOLS“ ĮGYVENDINIMO

KAUNO A. MARTINAIČIO DAILĖS MOKYKLOJE KULTŪRINĖS, MENINĖS IR EDUKACINĖS

PATIRTYS 30

Raimonda Simanaitienė

Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija

Margarita Ramonienė

Kauno A. Martinaičio dailės mokykla

VISUALIZATIONS OF CREATIVE SUBCONSCIOUSNESS / CREATIVE AWARENESS 32

Sigita Grabliauskaitė, assistant of presentation Matas Šarapovas

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Art Academy

Šiuolaikinių kritinio požiūrio interpretacijų vaidmuo mados ir

įvaizdžio dizaino kryptyse

JUODOS SPALVOS RAIŠKA IR FETIŠIZMAS GOTŲ SUBKULTŪROS ĮVAIZDYJE 36

Erika Juodytė, Rasa Povilaitienė

Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas, Menų akademija

AVELDĖTŲ GARDEROBO DALIŲ PANAUDOJIMAS ŠIUOLAIKINIAME ĮVAIZDYJE TAIKANT

TVARIOS MADOS PRINCIPUS 38

Lalita Mahler, Rasa Povilaitienė


DEPRESIJOS STEREOTIPŲ VIZUALUS PATEIKIMAS ĮVAIZDINĖJE FOTOSESIJOJE 40

Agnė Piščikaitė

Kauno Kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas, Menų akademija

VYRIŠKO ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS 42

PRITAIKANT „LINDEX“ 2020 METŲ MOTERIŠKĄ PAVASARIO-VASAROS KOLEKCIJĄ 42

Urtė Ališauskaitė, Violeta Dobrovolskienė, Jovita Dargienė


ŠIUOLAIKINIO VYRO INDIVIDUALIOS RAIŠKOS GALIMYBĖS ĮVAIZDYJE INTEGRUOJANT

PLATĖJANČIO SILUETO DRABUŽIUS 44

Milda Štrimaitienė, Violeta Dobrovolskienė, Jovita Dargienė


KŪRYBIŠKUMO IR KOMPETENCIJŲ UGDYMAS MOKYMO PROCESE 46

Stella Justina Kasperavičienė, Audronė Šakienė


Renata Maldutienė

Vilniaus dailės akademija, Mados dizaino katedra

MADOS UŽKULISIAI 50

Viktoria Diak

Eko mados dizainerė

ŠIUOLAIKINIS DIZAINERIS. SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR AMATO SINERGIJA 52

Olesia Les-Daškevičienė


Inovacijų ir kūrybiškumo mąstymo modeliavimo reikšmė mene ir

dizaino kontekste

THE FUTURE OF ART AND DESIGN EXHIBITIONS 56

Audronė Drungilaitė

Lithuanian Design Forum

DIZAINAS LAIMEI IR DIZAINO NELAIMĖS: INOVUOTI IŠ EMPATIJOS 57

EW DESIGN NOMADS@HOME.EDU DIGITAL / DISTANCE INCLUSIVE METHODS OF THE

INTERNATIONAL EDUCATIONALS & PROFESSIONALS COMMUNITIES 58

Theodor Liho

Sofia National Academy of Arts, Bulgaria

“RECYPRUS”: A RESEARCH PROJECT AND ON THE TRADITION AND CULTURE OF

CYPRUS AND THE REINVENTION OF OUR CONTEMPORARY CULTURAL/SOCIAL

IDENTITY60

Costas Mantzalos

Frederick University, Cyprus

Gintarė Jarašienė

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Arts Academy, Lithuania

Lukas Alsys


REVIEW OF SIGITA GRABLIAUSKAITĖ‘S PERSONAL EXIBITION „MYLIU X I LOVE YOU X

ЛЮБЛЮ X AMO X ICH LIEBE“ 62

Sigita Grabliauskaitė, assistant of presentation Gabija Mikalopaitė

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Arts Academy, Lithuania

DESIGN AND PRODUCTION OF JEWELRY COMPOSED INTO A WOOD CORSET 64

Tina Bunderla, Cvetka Hojnik



KAUNAS VISIEMS: ATVYKIMO VARTAI 66

Kęstutis Vaikšnoras


DIZAINO MĄSTYSENOS METODAS DIZAINE IR UŽ JO RIBŲ 68

Juozas Dundulis


Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tobūlinimo galimybių

paieška

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ MOTYVACIJOS SVARBA 72

Virginija Bušauskienė

Kauno lopelis – darželis „Tukas“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

POZITYVIOS TĖVYSTĖS UGDYMO REIKŠMĖ PRIEŠMOKYKLINIAME AMŽIUJE 73

Vilma Juodienė

Kauno lopšelis – darželis „Boružėlė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ ŽODYNO TURTINIMO GALIMYBĖS 74

Vilma Kizevičienė

Prienų lopšelis – darželis „Saulutė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS UGDYMAS PASAKOMIS 75

Asta Žičkevičienė

Kauno raj. Raudondvario lopšelis – darželis „Riešutėlis“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ

UGDYMO/-SI GALIMYBĖS 76

Odeta Vievesytė

Garliavos lopšelis-darželis „Obelėlė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

TĖVŲ POŽIŪRIS Į PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KŪRYBINIŲ ŽAIDIMŲ REIKŠMĘ 77

Asta Lauciūte

Jonavos lopšelis – darželis „Dobilas“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

Kalbos ir vertimo studijų iššūkiai

Challenges in language and translation studies

TO BUY OR NOT TO BUY: LANGUAGE

AS A TOOL OF PERSUASION ON SOCIAL

MEDIA

Asta Pukienė, Ugnė Lisauskaitė


Name: Ugnė Lisauskaitė

E-mail: ugne.li6195@go.kauko.lt

Institution: Kaunas University of Applied Sciences

Address: Pramones av. 20, Kaunas

Phone.: +370 666 07761

Name: Asta Pukienė

E-mail: asta.pukiene@go.kauko.lt



Phone.: +370 600 15361

The aim of the research. Language has always been a powerful tool for shaping public opinion, beliefs and

attitudes, as well as affecting choices and decisions to be made. In contemporary digital-media dependent world

brand recognition, awareness and purchasing decisions mostly depend on the influencers, who create a favourable

content and establish a sense of bond and trust with their audience. The studies on the overall impact of

influencers on their audiences from the psychological or social perspective have recently been quite extensive.

However, the linguistic aspect of their persuasion techniques still lacks some thorough research. The aim of

the current paper is to identify and describe the most common linguistic means and tools of persuasion used

by influencers on social media.

Keywords: Persuasion, Social Media Influencer, Linguistic Means and Techniques

Research Methodology. The paper suggests theoretical background of the language of social media in general,

as well as the phenomenon of influencers and their impact on brand awareness and purchasing decisions. The

practical analysis is based on the video footages of Jeffree Star, who is one of the most famous influencers in the

digital landscape with more than 20 million dedicated followers. The descriptive linguistic method was applied

for processing the collected examples and revealing the most common linguistic techniques of persuasion that

were used by the famous influencer while promoting his products online.

Results. The analysis revealed that social media has become an inseparable part of contemporary human life and

interaction. Nowadays brand recognition, awareness and purchasing decisions mostly depend on the influencers,

who create a favourable content and establish a sense of bond and trust with their audience. In order to achieve

that they employ a number of persuasion techniques which range from specific emotive words, adjective to colloquial,

slang or even swear words.

Practical implications. The analysis showed that social media has become an inseparable part of contemporary

human life and interaction. Nowadays brand recognition, awareness and purchasing decisions mostly depend

on the influencers, who try to create a favourable content and establish a sense of bond and trust with their audience.

In order to achieve that they employ a number of persuasion techniques ranging from the extensive use

of emotive words to the instances of inclusive language. The collected examples, their analysis and the findings

drawn at the end of the research are extremely relevant to a contemporary consumer who might get lost with a

huge variety of products and goods available on the market. Being aware of the linguistic techniques that are

used for the purpose of influencing and manipulating one’s purchasing behaviour, a consumer might be able to

identify true sincerity from the marketing gimmick.

10

KALBINIAI ŽAIDIMAI: FILOSOFIJOS

ATVEJIS

Rimantas Viedrynaitis

Šv. Ignaco Lojolos kolegija

V., Pavardė: R. Viedrynaitis

E-puslapis: https://www.ilk.lt/

E-paštas: rimantas.viedrynaitis@gmail.com

Institucija: Šv. Ignaco Lojolos kolegija

Adresas: Vilniaus g. 29, LT-44286, Kaunas

Telefono nr.: +370 612 76771

Tyrimo tikslas. Pateikti analizę kalbinių žaidimų kaip kalbos ir veiksmų, kur kalba yra įpinta į pačius veiksmus

visumą, akcentuojant specifinį filosofinį kalbinį žaidimą ir jo perspektyvas lietuviškų diskursų lauke. Lokalizuoti

filosofinį kalbėjimą, atrodytų, nėra sudėtinga – tai akademinis laukas, tačiau jo įtaka yra gerokai platesnė

negu vien filosofijos katedros narių ir studentų pokalbiai. Filosofinį kalbėjimą neretai pasitelkia ir viešojo kalbinio

žaidimo dalyviai, ypač tuomet, kai bandoma analizuoti sudėtingesnes, fundamentalesnes temas. Tada ir

išryškėja esminės problemos, rodančios lietuviško filosofinio diskurso skurdumą, negebėjimą aiškiai artikuliuoti

sudėtingesnes temas. Nors, atrodytų, tai buvo XX amžiaus pradžios problema, bet, deja, esame labai panašioje

situacijoje. Vertimų netrūksta, bet išskyrus siaurą filosofų ratą dažnam žmogui filosofinis kalbinis žaidimas yra

visiškai nesuprantamas. Kodėl taip nutinka? Patys filosofai yra pasidalinę į priešingas stovyklas, sąlygiškai juos

galima pavadinti nacionalistais ir globalistais. Pastarieji atvirai šaiposi iš pastangų rasti gimtosios kalbos pritaikymo

filosofijai, o pirmieji, nemažiau emocingai, siekia kalbinio grynumo. Visame pasaulyje, ne išimtis ir mūsų

šalis, labai aštriai iškilo vertybinė ir ideologinė globalistinio ir nacionalinio diskursų priešstata. Nors viešuose

pasisakymuose tikrai netrūksta emocinio bei ideologinio patoso, bet bent kiek labiau artikuliuotos, racionaliai, o

ne emociškai angažuotos pozicijos nėra. Visa ši situacija ir yra pagrindinis tyrimo tikslas.

Reikšminiai žodžiai: kalbinis žaidimas, diskursas, nacionalizmas, globalizmas, emocionalumas

Tyrimo metodai. Metodologine priemone pasirinkta Ludwigo Wittgensteino sąvoka „kalbinis žaidimas“, sėkmingai

išbandyta dar 1979 metais, kai, rašydamas ataskaitą apie postmodernų būvį išsivysčiusiose šalyse, tai

padarė Jean-François Lyotardas. Pasirinkta metodologinė priemonė leido racionaliai spręsti iškeltą problemą.

Rezultatai. Kalbinių žaidimų visumoje, filosofinis kalbėjimas dažnai pasmerkiamas nesusikalbėjimui. Problema

fundamentaliau nenagrinėjama ir nesprendžiama. Vyrauja emocingi pasisakymai, vertybiniai-estetiniai verdiktai,

o racionalios kalbos labai trūksta.

Praktinis reikšmingumas. Tyrimas išryškina būtinybę tiek akademinėje, tiek viešojoje filosofinėje kalboje ieškoti

adekvačių kalbinių išraiškų, kurios būtų priimtinos ne tik siauram specialistų ratui, bet ir visuomenei.

11

STUDENTŲ VERTIMO PROFESINEI

PRAKTIKAI SKIRTOSE UŽDUOTYSE

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIŲ KLAIDŲ

ANALIZĖ

Albertas Juodeika, Kristina Juodeikienė

Kauno kolegija

V., Pavardė: Albertas Juodeika, Kristina Juodeikienė

E-puslapis: -

E-paštas: albertas.juodeika@go.kauko.lt,

kristina.juodeikiene@go.kauko.lt

Institucija: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas

Adresas: institucijos adresas

Telefono nr.: +370 612 35426

Tyrimo tikslas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias leksines-semantines klaidas studentų

vertimo užduotyse, skirtose atliekant profesinę vertimo praktiką. Tyrimo objektas – Verslo anglų kalbos studijų

programos studentų vertimo užduotyse, skirtose per profesinę vertimo praktiką 2020-2021 mokslo metais, padarytos

leksinės-semantinės klaidos.

Reikšminiai žodžiai: leksinės-semantinės klaidos, vertimo procesas, idiomatiniai išsireiškimai, prasmės ir išraiškos

santykis, lingvistinė analizė.

Tyrimo metodai. Tyrimo tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: (1) išanalizuoti dažniausiai pasitaikančias studentų

daromas klaidas vertimo užduotyse, skirtose atlikti per profesinės veiklos praktiką; (2) suskirstyti identifikuotas

klaidas pagal tipus ir dažnumą remiantis moksline literatūra; (3) įvardinti daromų klaidų priežastis mokantis

anglų kalbos ir verčiant įvairaus tipo tekstus. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir atrinktų pavyzdžių

lyginamoji lingvistinė analizė.

Rezultatai ir / arba išvados. Atliktas tyrimas leido išryškinti šias išvadas: (a) atlikdami vertimo užduotis studentai

dažniausiai daro šias leksines-semantines klaidas: (1) netiksliai išversti vietovardžiai ir asmenvardžiai;

(2) netiksliai suprantami ir perteikiami idiomatiniai anglų kalbos išsireiškimai; (3) netinkamai parinkta daugiareikšmio

žodžio (žodžių junginio) reikšmė; (4) netinkamai panaudoti sinoniminiai žodžiai; (5) nesuprasta

ir neteisingai perteikta originali mintis (informacija); (b) atlikdami vertimo užduotis studentai dažniausiai daro

įvairių tipų leksines-semantines klaidas dėl vertimo patirties stokos, nepakankamų žinių, susijusių su frazeologiniu

originalios kalbos kontekstu, sinoniminių ir daugiareikšmių išraiškų netinkamo susiejimo, nepakankamo

asmeninio domėjimosi profesiniu lauku ir kūrybiško požiūrio į lingvistinių problemų sprendimą; (c) kalbos

mokymasis ir vertimo procesas yra tampriai susiję su besimokančiųjų nuolatine praktika, turimų įgūdžių tobulinimu,

kūrybiška ir struktūruota daromų klaidų analize bei savitomis vertime naudojamų kalbų leksinėmis

išraiškomis.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Tyrimu siekiama atkreipti studentų ir suinteresuotų asmenų

dėmesį į dažniausiai pasitaikančias leksines-semantines vertimo klaidas, išryškinti jų atsiradimo priežastis ir

pateikti reikšmingų rekomendacijų, kaip jų išvengti ir jas analizuoti siekiant meistriškumo. Tyrimas atskleidžia,

kad mokantis užsienio kalbą svarbus ne tik gramatinis ir sintaksinis lingvistinių struktūrų formavimas, bet ir

teisingas leksinis-prasminis originalios kalbos supratimas bei tinkamas ir adaptuotas jo perteikimas į verčiamą

kalbą. Netikslus frazeologinis abiejų kalbų susiejimas, daugiareikšmių išsireiškimų ir sinoniminių reikšmių nesuderinamumas,

o taip pat ir nepakankamos žinios apie originalios kalbos vietovardžių ir asmenvardžių vertimą

į tikslinę kalbą įtakoja vertimo kokybės ir pasitikėjimo vertėju mažėjimą.

12

PUNCTUATION IN WRITTEN ENGLISH

THAT KNOCK DOWN LITHUANIAN

STUDENTS

Rima Jasnauskaitė


V., Pavardė: Rima Jasnauskaitė

E-puslapis: -

E-paštas: rima.jasnauskaite@go.kauko.lt

Institucija: Kauno kolegija/ UAS

Adresas: 20 Pramonės avenue, Kaunas, Lithuania

Telefono nr.: +370 616 50469

Research purpose. The aim of the research is to identify the most frequent and widely spread punctuation mistakes

in written English and suggest theoretical linguistic explanation about their psycholinguistic nature. The

subject of the research is punctuation mistakes in written works in English (academic year of 2018-2019) made

by students of study programmes of Business English and English for Public Relations.

Keywords: Language mistakes, Psycholinguistics linguistics, Language Typology, Universal Grammar, Language/

Multilanguage Acquisition Device

Research Methodology. The objectives and design of the research that enabled to achieve the aim are: (a) analysis

of mistakes made by students in written assignment texts in English and sorting out the mistakes identified

according to the criteria of frequency and spread rate of their occurrence; (b) analysis of relevant linguistic

theories to reveal linguistic explanation of the nature, typology and psycholinguistic determination of language

mistakes in the process of language learning and acquisition. The methods applied in the research are (a) analysis

of theoretical sources and (b) descriptive, contrastive linguistic analysis.

Findings. The research allowed to come to the conclusions: (a) mistakes in English made by students revealed

the most frequent mistake types that occur in the use of commas in separation of clauses and the use of inverted

commas (their functions, types and shapes) and they are predetermined as their corresponding syntactic structures

and applications in written Lithuanian are different; (b) universal parameters and mental tools (UG, LAD

or MAD) account for the typological similarity of mistakes made by majority of language learners of the similar

demographic and linguistic group; (c) language learning and acquisition is a mentally difficult process and

learners tend to be creative to make the process easier by exploiting skills, knowledge and experience gained in

acquisition of L1 (a previous language).

Practical implications. The issue analyzed in the research and suggested in the presentation deals with a major

headache suffered by every language teacher at any level of education, i.e. language learners making mistakes

in either L1, L2 or a subsequent language. The research tried to look for theoretical explanations accounting

for some mistakes in several linguistic sources and suggest better understanding to language teachers about the

nature of mistakes and the fact of learners being determined to make them at certain stages of language learning

and acquisition.v

13

Tarptautinių projektų poveikis ugdymui

Impact of international projects on education

THE CHALLENGE OF ONLINE

TLANGUAGE LEARNING AND

TEACHING: INCLUSIVE CONTENT AND

MOTIVATION ENHANCEMENT

Liisa Wallenius




Name: Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė

Webpage: https://www.kaunokolegija.lt/

E-mail: ieva.brazauskaite@go.kauko.lt

Institution: Kaunas UAS

Address: Pramonės av. 20, Kaunas

Phone.: +370 686 76781

Name: Liisa Wallenius

Webpage: https://www.haaga-helia.fi/fi

E-mail: liisa.wallenius@haaga-helia.fi

Institution: Haaga-Helia UAS

Address: -

Phone.: +370 686 76781

Research purpose is to share good practice experience examples of four international projects and four online

language teaching aids to contribute to an inclusive content and motivation enhancement of online learning,

including languages.

Keywords: online learning and teaching, student autonomy, flipped-classroom learning, online language

learning

Reasearch methodology. Online learning and teaching is not a new phenomenon but with the global outbreak

of COVID-19 it has led to thriving online learning and teaching, including the learning and teaching of languages.

Nowadays online learning and teaching is gradually substituting the face-to-face learning and teaching. For

many of language teachers it is becoming a challenge for the methodology they used to apply. The methods had

to be converted from teacher-centered approach to student-centered approach and even more of the study content

had to be reoriented to student autonomy in learning.

Findings. The aim of the paper is to share good practice experience examples of four international projects and

four online language teaching aids to contribute to an inclusive content and motivation enhancement of online

learning, including languages. The first example is the first portal is Smart svenska (Smart Swedish) developed

as part of an Aalto Online Learning project (A!Ole) financed by Aalto University. The second portal is a

multi-disciplinary and open-access digital language learning portal called Svenskstudier för högskolestuderande

(Swedish for higher education). The portal has been created within the DIGIJOUJOU project, a national development

project for digitalizing second language learning in higher education in Finland financed by Ministry

of Education. The third international project and platform of online activities is Erasmus KA2 “Interactive Digital

Content Platform to Share, Reuse, and Innovative in the Classroom” (INDIE) financed by EU. The fourth

international project is Nordplus Languages “Multilingualism as a Key to Enhance Students’ Employability”

financed by Nordic Council of Ministers.

Practical implications. This paper presents the four learning platforms and discusses the pedagogical approaches

used in creating them. Further links between theory and practice are provided. All the analyzed learning environments

have a common aim which is to encourage student autonomy when learning. The aim is to motivate

students by giving them more responsibility and autonomy for their own learning i.e. student empowerment.

16

STEPS INTO MULTILINGUALISM AND

STUDENT EMPLOYABILITY VIA ONLINE

LANGUAGE LEARNING

Liisa Wallenius





Webpage: https://www.kaunokolegija.lt/



Address: Pramonės av. 20, Kaunas

Phone.: +370 686 76781

Name: Liisa Wallenius

Webpage: https://www.haaga-helia.fi/fi

E-mail: liisa.wallenius@haaga-helia.fi

Institution: Haaga-Helia UAS

Address: -

Phone.: +370 686 76781

Research purpose. The purpose of this paper is to present an on-going Nordic cooperation project within Nordplus.

The aim is to display the project in progress and the results as of today.

Keywords: multilingualism, language competence, virtual learning, online learning, intensive course

Research Methodology. Students may feel challenged as they seek to work life and question whether competencies

and skills acquired during their studies meet the requirements on the 21 st century work life. Communication

skills and intercultural competence along with language competence are defined among future skills for

work life. With globalization and internationalization in Europe the natural demand for learning other languages

than English evokes. One of the EU’s multilingualism goals is for every European to speak two languages in

addition to their mother tongue. There is a tendency in Lithuania and other Baltic states of establishing Nordic

businesses and companies in the Baltic states. Young people find working in an international/ Scandinavian

company more attractive as there are wider career ladder opportunities.

Institutions of higher education might not have means to offer education in less frequent languages and to small

groups of students. There might also be lack of native teachers of less frequently taught languages such as

Finnish in Lithuania. Virtual studies in online environments can alleviate these problems and enable language

learning regardless of time and space. Furthermore, online courses and materials might be more effective tools

for learning when they are designed or tailored for specific target groups.

Findings. This paper discusses a Nordplus project called Multilingualism a key to employment which targets

challenges of globalization and internationalization with the means of widening the range of students’ language

skills. The primary goals are to create a virtual course in beginner Finnish targeted for Lithuanian students and

that can later be used by students of other nationalities. The other expected outcomes of the project are an intensive

course given in natural language surroundings in Finland as a follow-up for the virtual learning. The paper

gives first an overview of the project work and secondly, presents the process of creating and testing the virtual

course. Thirdly, the plans for piloting and the intensive course are presented. Lastly it discusses challenges met

and the future dissemination.

Practical implications. The report gives a summary of an on-going Nordic cooperation project and presents the

project result which is an online 3 ECTS Moodle course of a Finnish language (A1). After piloting and testing

the course it will be offered as an elective course in KUAS Haaga-Helia UAS curricula.

17

18

THE IMPACT OF PARTICIPATING IN

INTERNATIONAL PROJECTS ON THE

DEVELOPMENT OF ENGLISH

VOCABULARY

Anna Vintere, Inese Ozola

Latvia University of Life Sciences and Technologies



Name: Anna Vintere

Webpage: https://www.llu.lv

E-mail: anna.vintere@llu.lv

Institution: LLU

Address: Liela iela 2, Jelgava

Phone.: +370 686 76781

Name: Inese Ozola

Webpage: https://www.llu.lv

E-mail: inese.ozola@llu.lv

Institution: LLU

Address: Liela iela 2, Jelgava, Latvia

Phone.: +370 686 76781


Webpage: https://www.llu.lv , https://www.kaunokolegija.lt/



Address: Pramones av. 20, Kaunas, Lithuania

Phone.: +370 686 76781

Research purpose is to share the survey results on the impact of participating in international activities on the

development of English vocabulary in a non-formal way.

Keywords: learner-centred approach, developing English vocabulary, incidental vocabulary learning, non-formal

education

Research Methodology. Participation in different international projects involves activities like project-team

meetings, researches, intellectual outputs, training sessions (applying learner-centred group work or workshop

format instead of the traditional teacher-centred lecturing style) that requires one common foreign language

to be used. Usually this language is English. Spoken language is used to express ideas, thoughts and results

therefore listening to peers and the perception of speech in English become an integral component of the learning

process. Thus, one of the benefits of implementing international projects and activities is the improvement

of the English language skills and enrichment of English vocabulary in a non-formal way. The vocabulary is

acquired incidentally that involves learning English words and phrases by engaging in various communicative

activities. Learning happens through active participation in such activities as questioning, clarifying opinions,

sharing ideas, making handouts and posters, giving a presentation of the group work that corresponds to the main

features of non-formal education: learning by doing, which means acquiring different skills and abilities in the

practical action, learning from experience. Participants are involved in three stages that account for a word in

a foreign language being remembered: noticing, retrieval and generative use in the context of the given topic.

Findings. The analysis revealed that only 38.46% respondents were intentionally motivated to improve the

English language vocabulary during international activities, approximately one fifth of respondents used such

methods as looking for the meaning in the electronic dictionary and writing the unknown word in the notebook

to find out the meaning later. More than 72% of respondents answered that classrooms were prepared for group

work. Respondents also considered that in addition to the above-mentioned factors, socializing in informal

situations after activities has made a significant impact on acquisition of new words in English. The research

results show that half of respondents have enriched their English vocabulary, which, on the whole, is quite an

optimistic result.

Practical implications. The report gives a summary of the research findings focusing on the respondents’ personal

experience, specific activities, the acquired general vocabulary and specific terms in the subject field, it

only reflects the views of the respondents who participated in it. Therefore, results cannot be generalized but

only used to identify problems / directions for in-depth research.

19

ECO ART AND ECOLOGY ASPECTS

IN THE WORLD PRACTICE UNDER

E-TWINNING PROJECT “WORLD

UNIVERISITIES TO SCHOOLS”

Kristina Grigaitė-Bliūmienė

Kaunas UAS, Kauno r. Garliava Juozas Lukša gymnasium

Name: Kristina Grigaitė-Bliūmienė

Webpage: https://www.kaunokolegija.lt/vf/,

https://www.luksosg.garliava.lm.lt/

Institution: Kaunas UAS,

Kauno r. Garliava Juozas Luksa gymnasium

Email: kristina.bliumiene@go.kauko.lt,

kristina.grigaite.bliumiene@gjlg.lt

Address: Pramonės pr. 20, Kaunas, S.Lozoraičio 13, Garliava

Phone: +370 611 32126

Research purpose. To introduce to eco art and ecology aspects in the world practice under e Twinning project

“World Universities to Schools” in the partnership network.

Key words: international project “World Universities to Schools”, eco art, ecology, sustainable ecology, education,

experiences

Research Methodology. Case analysis, semi-structural interview, and quantitative questionnaire.

Project topicality. Since 2018, Kaunas r. Garliava Juozas Luksa gymnasium is the key coordinator and founder

of the project “World Universities to Schools”, involving about 100 participants and 30 institutions, the status of

which varies from kindergartens, primary schools, progymnasiums, gymnasiums, art schools, inclusive schools

to Universities and Universities of Applied sciences. The main university partner is Vytautas Magnus University

(further VMU). The students unite representatives from different faculties and specialisations at VMU. The core

aim of the project is to foster tolerance, self-confidence, intercultural communication and multilingual approach.

The project educators and students are fostered to disseminate the gained knowledge about their cultural context,

ecology, sustainable ecology and art. During the period of three years the students have represented such countries

as Malaysia, Egypt, Japan, China and Hong Kong, South Korea, Azerbaijan, Georgia, Kazakhstan, Russia,

Ukraine, Serbia, Bosnia, Italy, Spain, France, Nepal, Morocco, Turkey, India, Vietnam, etc. Most students have

been able to visit almost all our project partner-institutions, there have been held about 200 meetings, involving

formal and non-formal education. There have been organised 4 international conferences for students and teachers,

2 qualification programs of 40 academic hours to project – teachers, 2 international events for all students

and 2 for kindergarten students. A part of Erasmus students’ presentations covered the ecology, sustainable

ecology and eco art topic, which corresponded completely to the project aim. The knowledge, gained during the

project has been granted with National and European labels under the e Twinning system. The project movie

was broadcasted in the Brussels conference 2020 in terms of the European language day. The project was among

three ones assigned to the European Language Label competition.

Findings. The project has aided Kauno r. Garliava Juozas Luksa gymnasium teaching staff and students as well

as ones in the partnership of the project to deepen their knowledge in eco art, ecology and sustainable ecology

aspects through the set real examples, involving exotic cultures that not all have a possibility to cognise individually.

Students gained the skills of comprehension and perception of cultural differences their customs and

traditions. Students had a possibility to reflect and provide feedback and get a live response to it through their

favourite topics. Following the project, students have created many pieces of art involving eco-art aspects, those

aided at their shift of approach from ecology to sustainable ecology.

Practical implications. Originality. During the project held lessons, meetings, competitions and exhibitions,

involving eco art theme and dissemination of information related to ecological approach, such as sustainable

ecology served as a motive to take part in project activities as such, and to take care of the surrounding environment.

The project raised the awareness of the community in the ecology, multilingual approach, and ICT and eco

art. These ones have laid a basis for their future life understanding and mentality that are crucial for a cosmopolitan

citizen, who is intelligent and has a high interest in the cultural context surrounding him/her.

20

Figure 1. Exhibition, international conference 26.11.2019.

Aut. Kristina Grigaite-Bliumiene

Figure 2. VMU Erasmus students at Kauno r. Garliava Juozas Luksa gymnasium

Aut. Kristina Grigaite-Bliumiene

21

Studijų inovacijos: studento ir dėstytojo

veiklos sinergija

Inovatios in studies: the synergy of the activities of lecture and

studies

ALTERNATIVE WAY OF

IMPLEMENTATION OF THE STUDY

PROCESS

Igor Hovnik



Name: Igor Hovnik

Webpage: -

E-mail: Igor.hovnik@lsmb.si

Institution: Wood Technology School Maribor

Address: Lesarska ulica 2

Phone.: +386 2 421 66 50

Research purpose. In a way the modern education is faced, the need of new space was required. That way we

take the path (Figure 1) with students, who have been critically thinking of the space which is needed for good

and comfortable room outside the building, which fits the need of school process, entertainment and ambient

(Figure 2) like forest clearing.

Keywords: Outdoor Classroom, Wood Structure, Alternative Way of Education, Forest Clearing, Leaf, Path

Research Methodology. In our project we used critical thinking and observing the world around us especially

the front area of school building as a way to find what kind of intervention is needed there and where to place it,

to fit perfectly in a concept. The very next step was sketching the concept by hand and 3D visualization, which

was the background for further planning in a technical way to draw masterplan and breaking down step by step

procedure.

Results / Findings. Final result was class room as a building in front of the building, which fits the need of

teaching process and also entertainment. Room was used several times in a practically way, but now, lock down,

block to use it a bit more. But it is a great opportunity for further meeting, study process (Figure 3) and having

fun with friends sitting in an ambient.

Originality / Practical implications. Outdoor classroom is students work, which is a unique object, that can be

placed with some modifications to another location, but the main concept stays the same.

24

Figure 1. The path. Aut. Igor Hovnik

Figure 2. Hidden ambient. Aut. Igor Hovnik

Figure 3. Alternative way of implementation of the study process. Aut. Igor Hovnik

25

AKADEMINIO MOBILUMO ĮTAKA

ABSOLVENTŲ KARJEROS

ĮGYVENDINIMUI

Nijolė Meškelienė

Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas

V., Pavardė: Nijolė Meškelienė

E-puslapis: -

E-paštas: nijole.meskeliene@go.kauko.lt

Institucija: Kauno kolegija

Adresas: Pramonės pr. 20, LT-50468 Kaunas

Telefono nr.: +370 600 23976

Tyrimo tikslas. Atskleisti akademinio mobilumo įtaką absolventų karjeros įgyvendinimui.

Reikšminiai žodžiai: akademinis mobilumas, universalieji gebėjimai, karjera

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, apklausa raštu, duomenų analizė.

Literatūros analizė. Darbo rinka tampa vis dinamiškesnė. Periodiška darbo paieška neišvengiama, todėl mokėjimas

rasti tinkamą darbo vietą, pristatyti save kaip tinkamiausią kandidatą, prisitaikyti naujoje darbinėje aplinkoje

yra tie gebėjimai, kurie būtini norint išlaikyti darbinį stabilumą. Studijos aukštojoje mokykloje yra svarbus

karjeros etapas, kurio metu yra galimybė išsiugdyti universaliuosius gebėjimus, padėsiančius sklandžiai pereiti

iš įprastos saugios mokymosi aplinkos į kupiną iššūkių ir konkurencijos darbo pasaulį. Nemaža dalis studijuojančių

studentų arba tik baigusių studijas dalyvauja akademinio mobilumo programose. Akademinis mobilumas

ne tik padeda stiprinti žinias, gebėjimus ir įgūdžius, bet ir skatinta mobilių žmonių įsidarbinimą ir asmeninį tobulėjimą.

(Bolonijos proceso dokumentų leidinys, 2013). A. Valickas ir kt. (2015), aptardami studentų asmeninės

karjeros valdymą, išskiria šias karjeros įgyvendinimo kompetencijas: asmeninių finansų valdymas; mokymosi

proceso valdymas; darbo paieškos proceso valdymas; įsitvirtinimas darbe; karjeros pokyčių valdymas; karjeros

derinimas su kitomis gyvenimo sritimis. Darbinės veiklos pradžioje, kad karjeros įgyvendinimo procesas būtų

valdomas, o ne plėtotųsi chaotiškai, svarbu įgyti ne tik kompetencijų, leidžiančių sėkmingai susirasti darbą ir

jame įsitvirtinti, pradėti nuosavą verslą, keisti karjeros kryptį ir pan., bet vis aktualesni tampa universalieji gebėjimai,

leidžiantys išsiskirti iš kitų kandidatų ir būti naudingu darbdaviui. Mokslinėje literatūroje sutinkami šie

universaliųjų gebėjimų sinonimai: ,,bendrosios kompetencijos”, ,,bendrieji gebėjimai”, ,,bendrieji įgūdžiai”. V.

Lamanauskas ir kt. (2015) teigia, kad svarbu yra susikurti tvirtą bendrųjų kompetencijų pagrindą, kuris įgalina

efektyviai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, darbo rinkos pokyčių ir esant būtinybei savarankiškai

įgyti reikiamų profesinių kompetencijų bei sėkmingai valdyti savo karjerą.

Tyrimo metodologija ir apžvalga. Empirinė tyrimo dalis remiasi Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto

absolventų 2013 – 2018 m. dalyvavusių akademinių mainų programose studijų anketinės apklausos duomenų,

surinktų 2019 m. sausio – kovo mėn. statistine analize. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dalyvavimas mobilumo

programoje turėjo įtakos universaliųjų gebėjimų tobulėjimui (1 pav.), galima išskirti svarbiausius – gebėjimas

spręsti problemas (87,6), savarankiškai priimti sprendimus (87,6 proc.), patobulėjo asmeninės savybės - padidėjo

pasitikėjimas savimi (83,3 proc.). Mažiausiai tobulėjo laiko planavimo (50 proc.), komandinio darbo (50,3

proc.) iniciatyvumo (63,3 proc.) ir atsakingumo (63,4 proc.) gebėjimai (1 pav.).

Išvados. Apklaustų absolventų įgyti ir sustiprinti universalieji gebėjimai akademinio mobilumo metu turėjo

reikšmingos įtakos ir pranašumo karjeros įgyvendinimo procese – dalyvaujant įsidarbinimo atrankose ir įsitvirtinant

darbe.

26

1 pav. Studijų / praktikos įtaka universaliųjų gebėjimų tobulinimui

27

THE MOTIVATION AND EXPECTATIONS

FOR LEARNING A FOREIGN LANGUAGE:

THE ATTITUDE OF THE STUDENTS

OF KAUNAS UNIVERSITY OF APPLIED

SCIENCES

Renata Sedliorienė, Gražina Jedemskienė


Name: Renata Sedliorienė

Webpage: -

E-mail: renata.sedlioriene@go.kauko.lt



Phone.: +370 699 19554

Name: Gražina Jedemskienė

Webpage: -

E-mail: grazina.jedemskiene@go.kauko.lt



Phone.: +370 612 71916

Research purpose. The aim of the research is to find out the motives and expectations of Kaunas University

of Applied Sciences students who have chosen a Foreign Language studies as a Freely Elective Course (FEC).

In the autumn semester of academic year 2020/2021, the Language Center added to the list of FEC the subjects

of 9 foreign languages such as Russian, German, French, Spanish, Norwegian, Estonian, Japanese, Turkish,

Arabic. It is important to know what reasons motivated the students to choose a particular language, whether

the language studies have met their expectations, whether they are satisfied with the quality of the studies, what

areas for improvement they identify.

Keywords: Foreign Language studies, Motivation, Quality of Studies

Research Methodology. The object of the research is the motives and opinion of Kaunas College students who

chose in the autumn semester to study a foreign language as a FEC offered by the Language Center. An anonymous

questionnaire was chosen for the research. The obtained data were processed by MS Excel program.

Results. During the research, the following results were obtained: 1) 90 percent of the respondents have chosen

language studies consciously; 2) as the main reason of their choice to study a particular language, indicated by

the respondents is their desire to travel, to make friends abroad. Only one third of the respondents are planning

to use the chosen foreign language in their professional activities; 3) 70 percent of respondents are satisfied with

their choice, others either had expected the studies to be easier or are dissatisfied with the quality of the lecturer’s

work; 4) three fourths of the respondents would recommend other students of Kaunas University of Applied

Sciences to choose Foreign Language studies.

Practical implications. The obtained data are relevant to the Language Center in planning the list of FEC for academic

year 2020/2021. The students’ opinion highlighted the problem areas that need to be taken into account

when improving both the organization of the study process and the quality of teachers’ work. The fact that most

students are happy with their choice leads to the conclusion that the direction chosen by the Language Center is

the right one.

28

29

MENINĖ KNYGRIŠYSTĖ KAIP KŪRYBOS

IR SAVIRAIŠKOS OBJEKTAS STUDENTŲ

DARBUOSE

Lolita Grabauskienė

Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas. Menų akademija

V., Pavardė: Lolita Grabauskienė

E-puslapis: lolitagra.simplesite.com

E-paštas: lolita.grabauskiene@go.kauko.lt


Adresas: Pramonės pr. 20, Kaunas

Telefono nr.: +370 672 1016

Tyrimo tikslas. Pristatyti aktyviųjų metodų taikymo galimybes Meninės knygrišystės dalyko dėstyme.

Reikšminiai žodžiai: knygrišystė, kūryba, refleksija, kritinis mąstymas, perspektyva, gebėjimai

Tyrimo metodai. Pranešime pateikiami studentų gebėjimo reflektuoti save reikšmė mąstymui ir kūrybinio proceso

eigai, kokybiniai kūrybinio proceso metodai, instrumentai grįžtamajam ryšiui pasiekti.

Rezultatai ir / arba išvados. Refleksijos metodas suteikia studentui galimybę ugdyti perkeliamuosius gebėjimus

– gebėjimą studijuoti, kritiškai mąstyti, sukurti grįžtamąjį ryšį, instrumentus bendradarbiauti, prisitaikyti

prie nuolat besikeičiančio pasaulio; dėstytojui suteikia galimybę pažvelgti į studijų procesus iš studento perspektyvos.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Pranešime nagrinėjamos aktyviųjų metodų taikymo galimybės

meninės knygrišystės dalyko studijose (1 pav.). Pasiekto rezultato viešas pristatymas skatina studentų

atsakomybę, grįžtamojo ryšio analizė lavina jų gebėjimą reflektuoti save (2 pav.) ir padeda ugdyti pagrindinius

metakognityvinius gebėjimus – planuoti ir kontroliuoti dalyko studijų problemų sprendimo procesus.

30

1 pav. Projektas „KNYGA DVIEM“

Dienoraštis “Jai ir Jam”. Grafinis sprendimas ir rezultatas, 2009. Stud. V. Gružauskaitė. dėst. L. Grabauskienė

2 pav. Projektas „KNYGA DVIEM“

Knyga - objektas parodai „Prisilietimas“, 2010. Stud. S. Kavaliauskaitė, dėst. L. Grabauskienė

31

TARPTAUTINIO PROJEKTO „WORLD

UNIVERSITIES TO SCHOOLS“

ĮGYVENDINIMO KAUNO A.

MARTINAIČIO DAILĖS MOKYKLOJE

KULTŪRINĖS, MENINĖS IR EDUKACINĖS

PATIRTYS


Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija

Margarita Ramonienė

Kauno A. Martinaičio dailės mokykla

V., Pavardė:

Institucija:

E-paštas:


Vytauto Didžiojo universitetas Menų fakultetas

raimonda.simanaitiene@vdu.lt

raimonda.simanaitiene@go.kauko.lt

Adresas: Muitinės g. 7

Telefono nr.: +370 675 80026

V., Pavardė: Margarita Ramonienė

Institucija: Kauno A. Martinaičio dailės mokykla

Adresas: Šv. Gertrūdos g. 33

Telefono nr.: +370 686 97209

Tyrimo tikslas. Pristatyti tarptautinio projekto „World Universities to Schools“ įgyvendinimo kultūrines, menines

ir edukacines patirtis Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje

Reikšminiai žodžiai: tarptautinis projektas „World Universities to Schools“, Kauno A. Martinaičio dailės mokykla,

kultūra, menas, edukacija, patirtys

Tyrimo metodai. Atvejų analizė, naratyvinė analizė, interviu, kiekybinė apklausa.

Projekto pagrindimas. Kauno A. Martinaičio dailės mokykla 2019 – 2020 m. dalyvavo tarptautiniame projekte

„World Universities to Schools“. Šis projektas apjungė įvairias Lietuvos mokyklas, darželius ir VDU Erasmus

mainų programoje studijuojančius skirtingų šalių studentus (1 pav.), o jo pagrindinis tikslas buvo ugdyti toleranciją,

pasitikėjimą savimi, tarptautinį bendradarbiavimą, skatinti gebėjimą komunikuoti anglų kalba, skleisti

žinias apie savo krašto kultūrą ir meną. Dalis Erasmus studentų savo pranešimus-pamokas įgyvendino Kauno

A. Martinaičio dailės mokykloje, kurioje mokomasi vizualaus meno disciplinų. Svečių iš Nepalo, Pietų Korėjos,

Kinijos, Azerbaidžano, Prancūzijos, Serbijos, Ukrainos, Rusijos ir kt. šalių pranešimai apie jų tautų kultūros

paveldą, meną, tautosaką ir panašias temas itin tiko šios mokyklos specifikai. Pagrindiniai užsiėmimai vyko

dailėtyros pamokų metu. Erasmus studentai praktikavosi 6 - 10 klasėse, nes čia besimokantys vaikai jau geba

laisviau komunikuoti ir gerai supranta anglų kalbą, suvokia kalbos, meno, geografijos, istorijos disciplinų integracijos

prasmę. Dailėtyros pamokose sužinotas žinias ir įspūdžius mokiniai vėliau perteikė ir savo plastinėje

raiškoje - dailės kūriniuose.

Mokyklos bibliotekoje ir dailės auditorijose Erasmus studentai buvo susipažindinti su Lietuvos daile, lavino ir

savo pačių kultūrinius bei kūrybinius gebėjimus, nes dalyvavo erdvinės plastikos pamokose, lipdė keramikos

darbus.

Rezultatai ir / arba išvados. Projektas padėjo Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos mokiniams kur kas geriau

ir giliau įtvirtinti įvairių pasaulio šalių kūrybos pavyzdžius, įsisavinti žinias apie mažai matytas, egzotiškas

kultūras. Mokiniai teigė, kad išmoko drąsiai išreikšti save, anglų kalba bendrauti su svečiais; suvokė, kaip gali

skirtis kultūros, jų papročiai, reiškiniai, meno darbai. Gavo ne tik daug informacijos, bet ir patyrė smagumo

gyvai klausydami užsienio svečių ir po to reflektuodami išgirstus dalykus per savo mėgstamą veiklą – dailę. Paskaitų-pamokų

pagrindu sukurti mokinių dailės darbai buvo viešai demonstruojami surengtose meno parodose.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Projekto metu vykusios įdomios užsieniečių studentų pamokos,

gyvas pasidalinimas savo šalių istorijos, meno žiniomis, parodinės veiklos, gauti apdovanojimai buvo

ypatingai didelis akstinas mokiniams toliau aktyviai kurti ir domėtis skirtingomis pasaulio kultūromis ir jų meniniais

reiškiniais.

32

1 pav. VDU Erasmus studentai Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje erdvinės plastikos pamokoje susipažįsta su

lietuviška keramika, lipdydami tradicinius puodus. Greta Kauno A. Martinaičio dailės mokyklos

mokytojas Remigijus Sederevičius ir projekto „World Universities to Schools“ vadovė Kristina Grigaitė Bliūmienė.

Aut. R. Simanaitienė, M. Ramonienė, 2020

* Viršelio pav. Projekto pamoka Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje. Aut. R. Simanaitienė, M. Ramonienė, 2020

33

VISUALIZATIONS OF CREATIVE

SUBCONSCIOUSNESS / CREATIVE

AWARENESS

Sigita Grabliauskaitė, assistant of presentation Matas

Šarapovas

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Art Academy

Name: Sigita Grabliauskaitė

Webpage: www.sigitagrabliauskaite.lt

E-mail: sigita.grabliauskaite@go.kauko.lt


Address: A. Mackevičiaus 27, LT-44259, Kaunas, Lithuania

Phone.: +370 612 62661

Research purpose. To review the originality, variety and uniqueness of glass art technologies of the final theses

of students at Kaunas University of Applied Sciences, Faculty of Arts and Education, Academy of Arts glass

specialization.

Keywords: Students of glass specialization, interior objects, glass sculptures, functional tableware, accessories, glass art

Research Methodology. Possibilities and adaptation of glass technologies in students’ creations.

Results / Findings. “Visualizations of Creative Subconscious / Creative Awareness”: Presentation and review

of students’ creative work discovering and acknowledging differences and similarities. The course of students’

work is presented according to the individual styles of students. Conclusions and suggestions - sincere and open

conversation between both sides (student and the lecturer) reveals the students’ creative awareness in the works

of art glass.

Originality / Practical implications. The exceptional originality of the final theses of glass students. Cooperation

between a student and a lecturer, a mutual conscious creative application and search of different glass technologies

in the creation of glass art. The works of eight students’ final works are reviewed: from interior objects,

glass sculptures, functional wares to accessories. The themes of a wide range of students’ works are adressed,

which are vastly different (Figure 1 – 3) and at the same time unite through the glass material that reveals their

chosen ideas best way possible.

34

Figure 1. Figurative composition “Gatvės šurmulys” (“Street bustle”). Aut. J. Drevinskaite

Figure 2. Glass composition “Pažintis su senuoju Kaunu” (“Acquaintance with old Kaunas”).

Aut. A. Dauksaite

Figure 3. Inlay of organic matter with glass “Prabanga” (“Luxury”). Aut. G. Markauskiene

35

Šiuolaikinių kritinio požiūrio interpretacijų

vaidmuo mados ir įvaizdžio dizaino kryptyse

The role of modern interpretation of critical appproach of fashion

and image design

JUODOS SPALVOS RAIŠKA IR FETIŠIMAS

GOTŲ SUBKULTŪROS ĮVAIZDYJE

Erika Juodytė, Rasa Povilaitienė


V., Pavardė: Erika Juodytė

E-puslapis: www.kaunokolegija.lt

E-paštas: erikajuodyte@gmail.com,


Adresas: A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas

Telefono nr.: +370 37 322819

V., Pavardė: Rasa Povilaitienė


E-paštas: rasa.povilaitiene@go.kauko.lt



Telefono nr.: +370 37 322819

Tyrimo tikslas. Ištyrinėti juodos spalvos raišką per fetišizmo prizmę gotų subkultūroje. Iškelti uždaviniai:

1. Išanalizuoti juodos spalvos raišką gotų subkultūroje ir fetišizmo aspektą bei jo santykį su įvaizdžiu istoriniame,

kultūriniame ir šiuolaikinės visuomenės kontekste, 2. Atlikti lyginamąją analizę, išnagrinėjant žurnalo

,,KALTBLUT.” pateikiamų mados fotosesijų įvaizdžius. 3. Sukurti 10 skirtingų įvaizdžių mados fotosesijoje,

pritaikant juodos spalvos raiškos per fetišizmo prizmę gotų subkultūros įvaizdyje principus.

Reikšminiai žodžiai: gotai, gotų subkultūra, fetišizmo formos, juodos spalvos fetišas

Temos aktualumas/ naujumas. Pasak tendencijų prognozuotojos Lidijos Edelkort, fetišizmo tendencija šiuolaikinėje

madoje itin aktuali: pateikiama daugiau nei 50 šiuolaikinių fetišizmo sąvokų, kurios jau dabar daro

įtaką ir ateityje formuos žmonijos kultūrą bei stilių. Subkultūrose identiteto siekimas visuomet buvo ir yra aktualus:

norint pabrėžti ir išryškinti asmeninį įvaizdį pasirenkamos savitos, kartais itin kardinalios, tam tikrus objektus

fetišuojančios priemonės. Gotų subkultūroje vienas labiausiai pastebimų fetišizmų yra estetikoje- tai juodos

spalvos išaukštinimas: čia juoda spalva yra įrankis prisiartinti prie siekiamo ,,tamsaus”, ,,nemirusio” įvaizdžio.

Tyrimo metodai. 1. Literatūrinių šaltinių aprašomoji analizė; 2. Lyginamoji bei naratyvinė mados fotosesijų

analizė- nagrinėjama žurnale ,,KALTBLUT.” spausdinamos mados fotosesijos ir jų meninės raiškos priemonės,

fotosesijos nagrinėjamos per penkis įvaizdžio algoritmo žingsnius.

Rezultatai ir / arba išvados. Juoda, kaip fetišizmo forma, itin aktuali dabartiniame individualizmo amžiuje.

Gotai, kurdami individualius įvaizdžius jungia pačias įvairiausias ir netikėčiausias detales, tačiau visuomet

gausiai naudoja juodą spalvą įvaizdyje – gotų subkultūroje juoda yra pagrindinis fetišizmas. Kūrybinėje dalyje

sukurta meninė įvaizdinė fotosesija (1 – 10 pav.) remiasi: juodos spalvos fetišu, 10 Dievo įsakymų, tuštybės

estetika, egzistencijos simbolika, negyvumo pojūčiu. Pateiktas pasiūlymas meninės fotosesijos spausdinimui

mados žurnalui ,,KALTBLUT.”.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Analizuojama viena iš šiuo metu tendencijose vyraujančių

fetišizmo formų- juodos spalvos fetišizmas. Pastarasis itin aktualus gotų subkultūros atstovams kaip asmeninė ir

meninė raiška tam, kad būtų galima priartėti prie geidžiamo įvaizdžio. Sukurta meninė įvaizdinė fotosesija bus

publikuojama mados žurnale ,,KALTBLUT.” 2020 gruodžio mėnesį.

38

Kūrybinis rezultatas – įvaizdinė fotosesija (aut. Erika Juodytė, 2020):

1 pav. Neturėk kitų Dievų, 2 pav. Netark Dievo 3 pav. Švęsk sekmadienį 4 pav. Gerbk savo tėvą

tik mane vieną vardo be reikalo ir motiną

5 pav. Nežudyk 6 pav. Nepaleistuvauk

7 pav. Nevok 8 pav. Nekalbėk netiesos 9 pav. Negeisk svetimo vyro 10 pav. Negeisk svetimo

ir svetimos moters

turto

39

AVELDĖTŲ GARDEROBO DALIŲ

PANAUDOJIMAS ŠIUOLAIKINIAME

ĮVAIZDYJE TAIKANT TVARIOS MADOS

PRINCIPUS

Lalita Mahler, Rasa Povilaitienė


V., Pavardė: Lalita Mahler


E-paštas: lalita787@gmail.com



Telefono nr.: 837322819

V., Pavardė: Rasa Povilaitienė


E-paštas: rasa.povilaitiene@go.kauko.lt



Telefono nr.: 837322819

Tyrimo tikslas. Kuriant tvarų šiuolaikiško jauno žmogaus įvaizdį, pritaikyti aprangą, perduotą ankstesniųjų

kartų. Iškelti uždaviniai: 1. Išanalizuoti tvarią madą ir su ja siejamus mados aspektus, apžvelgti mados atliekų ir

taršos problemas bei XX a. viduryje taikytas tvarumo ir aprangos panaudojimo praktikas. 2. Pateikti garderobo

formavimo ir taisymo metodus, kurie padėtų prisidėti prie tvaresnio įvaizdžio formavimo. 3. Empirinio tyrimo

pagalba išsiaiškinti paveldėtų drabužių patrauklumo suvokimą. 4. Atlikti įvaizdinę fotosesiją, naudojant paveldėtus

drabužius bei tvaraus įvaizdžio strategijas šiuolaikiniame stiliuje.

Reikšminiai žodžiai: paveldėti drabužiai, garderobo sudedamosios dalys, lėtoji mada, tvari mada, šiuolaikinis įvaizdis

Tyrimo metodai. 1. Literatūrinių šaltinių aprašomoji analizė; tvarios mados principų, tendencijų bei jų perspektyvų

tyrimas; 2. Empiriniai tyrimai: struktūrizuotas kryptingas interviu ir kiekybinis mišrios nuomonės tyrimas

struktūrizuotos apklausos klausimynu: paveldėtų drabužių patrauklumo nustatymo tyrimas; bei ar paveldėta

apranga tapo patrauklesnė ją pateikus šiuolaikinio įvaizdžio kontekste.

Rezultatai ir / arba išvados. Darbe aptariamos tvaraus įvaizdžio formavimo metodikos ir garderobo taisymo

būdai, bei tvarios mados aspektai (1 – 2 pav.), jos sąsajos su lėtąja, etiška ir ekologiška mada. Atrinktas 33-jų

aprangos dalių garderobas, kurio didžiąją dalį sudaro paveldėta apranga. Garderobas formuojamas trims mėnesiams–

rudens sezonui, remiantis minimalaus garderobo formavimo principu. Suformuota drabužių kapsulė

iš paveldėtų senų drabužių kuriama taip, kad, keičiant ir įvairiai derinant garderobo dalis, būtų tinkama dėvėti

tiek šiltesniu rudens metu, tiek šaltuoju periodu. Siekiant išsiaiškinti, kaip yra visuomenės priimama paveldėta

apranga, atlikta respondentų apklausa. Tyrimas parodė, kad, suformavus pilną įvaizdį ir pridėjus šiuolaikišką

avalynę bei aksesuarus, respondentų požiūris į senus drabužius pasikeitė į teigiamą pusę. Didžioji respondentų

dalis susidomėjo tokiu paveldėtos aprangos pritaikymu šiuolaikiniame įvaizdyje, ir minėjo, kad tai privertė juos

susimąstyti. Kūrybinėje dalyje atlikta įvaizdinė fotosesija, formuojant šiuolaikišką merginos įvaizdį iš paveldėtų

garderobo dalių (3 – 8 pav.).

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Kuriant jauno šiuolaikiško žmogaus įvaizdį ir panaudojant

paveldėtas garderobo dalis, laikytasi tvarios mados trijų pagrindinių aspektų- ekonominio, aplinkosauginio ir

socialinio. Senų drabužių persiuvimui ir taisymui pritaikytos Rytų Azijos filosofijos bei technikos, pasirinktos

unikalus aprangos taisymas bei antrinis mados gaminių panaudojimas.

40

1 pav. Tvarios mados aspektai 2 pav. Tvaraus garderobo aspektai

3 pav. Pirmasis fotosesijos įvaizdis 4 pav. Antrasis fotosesijos įvaizdis 5 pav. Trečiasis fotosesijos įvaizdis

6 pav. Ketvirtasis fotosesijos įvaizdis 7 pav. Penktasis fotosesijos įvaizdis 8 pav. Šeštasis fotosesijos

įvaizdis

41

DEPRESIJOS STEREOTIPŲ VIZUALUS

PATEIKIMAS ĮVAIZDINĖJE

FOTOSESIJOJE

Agnė Piščikaitė


V., Pavardė: Agnė Piščikaitė

E-paštas: agne.pi6191@go.kauko.lt

Institucija: Kauno Kolegija


Telefono nr.: -

.

Tyrimo tikslas. Sukurti įvaizdinę, šviečiamojo tipo fotosesiją, joje atvaizduojant visuomenėje dažniausiai pasitaikančius

depresijos stereotipus.

Reikšminiai žodžiai: psichologiniai sutrikimai, depresija, psichologinių sutrikimų stereotipai, stereotipai, šviečiamojo

tipo fotosesija

Tyrimo metodai. Literatūrinių šaltinių aprašomoji analizė, socialinių reklamų ir fotografijų formalioji ir naratyvinė

analizės, tikslinės grupės apklausa; interviu su ekspertu.

Rezultatai ir / arba išvados. Įvairių kultūrų mene sunku įžvelgti tikslių psichologinių problemų ar jų turinčių

asmenų išskirtinių bruožų bei tikslių atvaizdavimo apraiškų. Stereotipų užuominos ir problematikos vaizdavimas

geriausiai atsispindi kūnų pozose, pasirinktose spalvose ir įvairioje simbolikoje. Atliktas empirinis tyrimas,

remiantis trimis metodais – tikslinės grupės apklausa, interviu su ekspertu ir formalioji-naratyvinė kūrinių analize.

Pasitelkus M. Alegado fotografijų seriją, kaip inspiracinėmis fotografijomis bei remiantis atlikta literatūrine

analize bei empirinių tyrimų metu surinkta medžiaga, proceso rezultatas įgyvendintas atlikus 10 įvaizdžių

fotosesiją.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Šių dienų pasaulyje vis dažniau atsiranda įvairūs judėjimai

bei socialiniai projektai (pavyzdžiui, psichologinę pagalbą teikiančios organizacijos – „Sau-Tau“, „Tu – ne vienas“,

„Išmok padėti“, „Grotažymė (nebe)noriugyventi“ ir kt.), kuriais siekiama suteikti pagalbą žmonėms bei

performuoti visuomenėje nusistovėjusius psichologinių sutrikimų stereotipus. Visuomenė, nors ir mažiau, bet

vis dar yra sukaustyta stereotipų – stokoja švietimo bei informacijos depresijos ir psichikos sveikatos sampratos

temomis. Todėl šis darbas skirtas paskatinti informacijos apie psichologinius sutrikimus sklaidą, kuriant stereotipus

vaizduojančią įvaizdinę, šviečiamojo tipo fotosesiją (1 – 10 pav.) dualumo principu.

42

1 pav. Stereotipo „Gydymo(si) baimė – nuomonė, jog šnekėjimas

nieko nepakeis“ vizualas

2 pav. Stereotipo „Gėdos jausmas (aš turiu problemų, o

kiti - ne“ vizualas

3 pav. Stereotipo „Gydymo(si)

baimė – nuomonė,

jog šnekėjimas nieko nepakeis“

vizualas

4 pav. Stereotipo „Gėdos

jausmas (aš turiu problemų,

o kiti – ne)“ vizualas

5 pav. Stereotipo „Nenoras

pasirodyti silpnu ir pažeidžiamu

arba pripažinti,

jog reikalinga pagalba“

vizualas

6 pav. Stereotipo „Nenoras

pasirodyti silpnu ir pažeidžiamu

arba pripažinti,

jog reikalinga pagalba“

vizualas

7 pav. Stereotipo „Etikečių

baimė“ vizualas

Paveikslėlių aut. Agnė Piščikaitė, 2020

8 pav. Stereotipo „Etikečių

baimė“ vizualas

9 pav. Stereotipo – „Sutrikimų

turintys žmonės yra pavojingi

ir neprognozuojami“ vizualas

10 pav. Stereotipo „Sutrikimų

turintys žmonės yra

pavojingi ir neprognozuojami“

vizualas

43

VYRIŠKO ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS

PRITAIKANT „LINDEX“ 2020 METŲ

MOTERIŠKĄ PAVASARIO-VASAROS

KOLEKCIJĄ

Urtė Ališauskaitė, Violeta Dobrovolskienė, Jovita Dargienė


V., Pavardė: Violeta Dobrovolskienė

E-paštas: violeta.dobrovolskiene@go.kauko.lt


Adresas: A. Mackevičiaus g. 27, LT-44259, Kaunas, Lietuva

Telefono nr.: +370 692800

Tyrimo tikslas. Remiantis įvaizdžio komponentais (kostiumu, grimu, šukuosena, aplinka ir kuriamo personažo

role), sukurti vyro įvaizdinę fotosesiją pritaikant „Lindex“ 2020 metų pavasario-vasaros moteriškų drabužių

kolekciją.

Reikšminiai žodžiai: vyro įvaizdis, belytė mada

Tyrimo metodai. literatūrinių šaltinių aprašomoji analizė, komercinių fotosesijų formalioji, naratyvinė ir lyginamoji

analizės.

Rezultatai ir / arba išvados. Istorinio konteksto bei vizualių pavyzdžių analizės duomenys parodė, kad mada

iki viduramžių neturėjo griežto skirstymo į vyrišką ir moterišką. Nors vėlesnėse epochose susiformavo aiškios

vyrų kostiumo sudedamosios dalys, tačiau kostiumuose nebuvo vengiama moteriškam kostiumui būdingų apraiškų.

Šiuolaikinio mados konteksto analizė parodė, kad mada vis aktyviau kalba apie tai, kad apranga neturi

lyties. Švedų aprangos tinklo „Lindex“ kelių metų kolekcijų analizė parodė, kad „Lindex“ veiklos koncepcija ir

siūlomas asortimentas yra tinkamas vyro įvaizdžiui formuoti. 2020 metų pavasario – vasaros moteriškos kolekcijos

pagrindu buvo sukurti 10-ims vyriškų įvaizdžių ir atliktos tai vizualizuojančios fotosesijos, kaip principinis

pasiūlymas.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Dėl nepaliaujamai mažėjančių skirtumų tarp moterų ir vyrų

aprangos, belytė mada – tema, kuri šiandieniniame pasaulyje vis dažniau aptarinėjama. Švediškas mados tinklas

„Lindex“ orientuojasi tik į moteris ir vaikus, tačiau aktyviai akcentuoja savo klientams du svarbiausius įmonės

principus, t. y., drabužių ilgalaikis patrauklumas ir kokybė. Siekiant šias idėjas vystyti ir didinti prekės ženklo

sklaidą tarp žmonių svarbu apimti vis naujas sritis. Dar neišnaudota įmonės galimybė – garderobas abiejų lyčių

atstovams, siūlant vyrams pritaikyti „Lindex“ moterų aprangos kolekciją. Ši sritis glaudžiai siejasi su „Lindex“

principais kurti tvarius ir ilgiau naudojamus drabužius.

Rezultatas. Visi dešimt įvaizdžių sukurti remiantis 2020 metų pavasario - vasaros tendencijomis. Pasirinktos

dinamiškos modelių pozos, atviros kompozicijos taip sukuriamas laisvos, neįpareigojančios atmosferos įspūdis.

Pirmasis įvaizdis - aptaškyta dažais (1 pav. a). Antrasis įvaizdis – dryžuotas švarkas (1 pav. b). Trečiasis įvaizdis

– pastelinės spalvos (2 pav. a). Ketvirtasis įvaizdis – laisvas siluetas (2 pav. b). Penktasis įvaizdis – džinsiniai

drabužiai (3 pav. a). Šeštasis įvaizdis – berankoviai marškinėliai (3 pav. b). Septintasis įvaizdis – ilga tunika (4

pav. a). Aštuntasis įvaizdis – tropiniai raštai (4 pav. b). Devintasis įvaizdis – leopardo raštas (5 pav. a). Dešimtasis

įvaizdis – švarkas su daug kišenių (5 pav. b).

44

a b a b

1 pav. a - Aptaškyta dažais; b – Dryžuotas švarkas 2 pav. a - - Laisvas siluetas

a b a b

3 pav. a - Džinsiniai drabužiai; b - Berankoviai 4 pav. a - Ilga tunika; b - Tropiniai raštai

a

5 pav. a - Leopardo raštas; b -

b

45

ŠIUOLAIKINIO VYRO INDIVIDUALIOS

RAIŠKOS GALIMYBĖS ĮVAIZDYJE

INTEGRUOJANT PLATĖJANČIO SILUETO

DRABUŽIUS

Milda Štrimaitienė, Violeta Dobrovolskienė, Jovita Dargienė


V., Pavardė: Violeta Dobrovolskienė

E-paštas: violeta.dobrovolskiene@go.kauko.lt


Adresas: A. Mackevičiaus g. 27, LT-44259, Kaunas, Lietuva

Telefono nr.: +370 692800

Tyrimo tikslas. Įvaizdinėje fotosesijoje atspindėti šiuolaikinio vyro individualios raiškos galimybes dėvint platėjančio

arba trapecijos silueto aprangą.

Reikšminiai žodžiai: vyro įvaizdis, vyrų emancipacija, belytė apranga

Tyrimo metodai. Istorinio ir šiuolaikinio literatūros konteksto šaltinių aprašomoji analizė, apklausa.

Rezultatai ir / arba išvados. 1. Išanalizavus vyriškojo kostiumo raidą iki XX a. galima teigti, kad sijonas ar tunika

buvo kasdieninė vyriškojo kostiumo dalis. Kelnės, kaip išskirtinė vyriško kostiumo dalis atsirado Senovės

Romos laikotarpiu (753 m. Pr. Kr. – 476m. ), karių tarpe. Vėlesniais, Bizantijos ir Gotikos laikotarpiais išpopuliarėjo

išskirtinai tarp vyrų dėl aktyvios fizinės veiklos poreikio, dėl šios priežasties vyrų tunikos trumpėjo, o dėl

metų laikų kaitos po jomis būtinos tapo kelnės. XIX a. Prancūzijos revoliucijos metu kelnės galutinai įsigalėjo

vakariečio vyro garderobe ir tik po daugiau nei šimtmečio imta svarstyti, kodėl sijonas nebesiejamas su vyrišku

įvaizdžiu. Tai, ką dėvi žmonės, daugiau mažiau yra sociokultūrinis reiškinys, kuris priklauso nuo laikmečio

kuriame gyvenama.

2. Empirinio tyrimo metu, atlikus respondentų apklausą buvo atskleista, kad inovatyviai mąstančių asmenų

- mažuma, sudaro 11%. Šie provokuoja 44% konservatyviai mąstančius oponentus, o 45% respondentų svarstantys

asmenys yra linkę toleruoti, t. y. pernelyg nesipriešinti nei vienai, nei kitai kraštutinei nuomonei. Šie rezultatai

įrodo, kad Lietuvoje bręsta naujų normų performavimas, rezonuojantis su vakarų kultūroje vykstančiais

pokyčiais mados industrijoje ir jos vartojime.

3. Kūrybinio darbo metu visa surinkta ir susisteminta informacija pritaikyta praktiškai - sukurti ir nufotografuoti

įvaizdžiai vyro, dėvinčio platėjančio arba tiesaus silueto derinius, neprarandant vyriškumo dėmens. Sukurti drabužių

deriniai konkretiems įvaizdžiams, kurie yra įprasti aktyviems miesto gyventojams. Apranga parinkta kapsulinio

garderobo principu, t. y. tarpusavyje derantys drabužiai, klasikinės ar tipinės konstrukcijos, siekiant kuo

didesnio atpažįstamumo stebėtojų tarpe, taip mažinant atmetimo reakciją ir skatinant toleranciją. Fotosesijos

tikslas šviesti visuomenę ir atskleisti kaip kol kas neįprastas akiai siluetas galėtų integruotis vyro kasdienybėje

kuriant jo įvaizdį.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Li Edelkurt savo kalboje VOICES (2017) teigė, kad

susiformavo nauja vyro rolė, kuri keičia nusistovėjusias mados taisykles. Jauni vyrai skatinami neužgožti

savo emocijų, jausmų. Jie nebeturi pateisinti nepagrįstų visuomenės lūkesčių ir apibendrintų pasakymų „būk

vyras“. Atvirkščiai – vyras tampa atliepiantis vaiko globėjas, šį reiškinį analizuoja sociologas Artūras Tereškinas

knygoje „Vyrų pasaulis“ (2011). Vyrai skatinami drąsiai ir atvirai reikšti savo emocijas ir gilintis į savianalizę.

Todėl stebima, kad mados pasaulis tai atspindi sukurdamas didesnę vyriškų drabužių paklausą, atsiranda

drabužių prekės ženklai pateikiantys belyčio drabužio koncepciją, siūlančią tuos pačius drabužius visiems, t.

y. marškinėlius, švarkus, kelnes, sijonus, tunikas, ir kt. vienodai tinkančius tiek vyrams, tiek moterims. Dar

1938 Amerikiečių dizainerė ir aktyvistė Elizabeth Hawes knygoje Fashion is Spinach teigė, kad socialinės

normos diktuoja žmogui, ką jis turi dėvėti, nepaisant to, kad drabužis yra nepatogus. Vyras, autorės nuomone,

turėtų nusimesti savo kietus kostiumus, ir jaustis bei judėti taip pat laisvai, kaip moteris. Šios prieš beveik

šimtmetį egzistavusios problemos bei išsakytos autorės mintys gajos iki šių dienų. Vis daugiau garsių asmenų

(pvz. : dizaineris Marc Jacobs, atlikėjas Kanye West, šiais metais Eurovizijos atranką Lietuvoje laimėjęs The

roop vokalistas Vaidotas Valiukevičius pasirodymo metu taipogi dėvėjo sijonkelnes) pasirodo viešumoje su

46

juosmenine platėjančio silueto apranga. Vieni siekia šokiruoti vardan populiarumo, kiti persvarsto arba visai

atmeta ilgą laiką visuomenėje nusistovėjusius vyriškumo stereotipus.

Rezultatai. Sukurti ir fotografijose užfiksuoti dešimt įvaizdžių. Siekiant sukurti skirtingus vyro įvaizdžius buvo

pasirinktos atviros ir uždaros nuotraukų kompozicijos, skirtingos statiškos ir dinamiškos modelio pozos. Panaudoti

laisvo ir trapecinio siluetų aprangos deriniai atspindintys skirtingas dėvėjimo situacijas, kurios išplaukė iš

empirinio tyrimo duomenų.

Du deriniai laisvalaikiui mieste dieną (pav. 1 a, b). Deriniai laisvalaikiui mieste vakare (pav. 2 a, b). Deriniai

einant į kultūrinius renginius, parodas (pav. 3 a, b). Deriniai einant į pramoginius renginius, koncertus

(pav. 4 a, b). Deriniai (pav. 5 a, b) kuomet šalta, sluoksniuoti.

a b a b

1 pav. Deriniai laisvalaikiu dieną 2 pav. Deriniai laisvalaikiu vakare

a

b a b

3 pav. Deriniai einant į kultūrinius renginius 4 pav. Deriniai einant į pramoginius renginius

a

b

5 pav. Sluoksniuoti deriniai, šaltam orui

47

KŪRYBIŠKUMO IR KOMPETENCIJŲ

UGDYMAS MOKYMO PROCESE

Stella Justina Kasperavičienė, Audronė Šakienė


V., Pavardė: Stella Justina Kasperavičienė

E-puslapis: -

E-paštas: stella.kasperaviciene@go.kauko.lt


Adresas: Pramonės pr. 20, LT-50468 Kaunas

Telefono nr.: +370 613 27602

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Mados dizaino studijų programos dalyką Kompozicijos pagrindai ir parodyti jo

svarbą ugdant studentų profesines kompetencijas ir kūrybiškumas.

Reikšminiai žodžiai: kompozicija, integracija, siluetas, kūrybiškumas, projektavimas, technologijos, drabužių

kolekcija, mados renginiai, paroda.

Tyrimo metodai. Tyrimo metu naudoti metodai - turinio analizė ir stebėjimas. Taikant turinio analizės metodą

buvo analizuojamas dalyko Kompozicijos pagrindai turinys, kompozicijos raiškos priemonės ir komponavimo

principai (silueto skaidymas plokštumomis, proporcijos, simetrija ir asimetrija, statika ir dinamika, ritmas, kontrastas

ir niuansas, optinė iliuzija) mados dizaino studentų darbuose, pasirinktų modelių perkėlimas iš dvimatės

kompozicijos į trimatę dalyko Konstravimas ir siuvimas studijų metu. Stebėjimo metodas padėjo išaiškinti kaip

studijų integracija padeda ugdyti studentų profesines kompetencijas ir kūrybiškumą, skatina kurti ir siekti, kad

jų darbai būtų pristatyti plačiajai visuomenei.

Rezultatai ir / arba išvados. Apibendrinant Mados dizaino studijų programos dalykų integracijos svarbą ir poveikį

studentų kompetencijų ugdymui ir pasiekimams galime teigti, kad šis mokymo procesas skatina studentų

kūrybiškumą, ugdo menines kompetencijas. Įgyti gebėjimai taikomi kituose studijų dalykuose, skatina kurti ir

analizuoti, siekti gero galutinio rezultato ir savo kūrybą pristatyti visuomenei mados renginiuose ir parodose.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Parodyti studijų programos dalykų mokymo metodus, jų

reikšmę mokymo / mokymosi procese ir efektyvumą.

48

VIRTUALI MADA - FANTAZIJA AR

BŪTINYBĖ?

Eugenija Strazdienė

Vilniaus kolegija

V., Pavardė: Eugenija Strazdienė

E-puslapis: viko.lt

E-paštas: e.strazdiene@viko.lt

Institucija: Vilniaus kolegija / Mados dizaino katedra

Adresas: Didlaukio g. 82, 08303 Vilnius

Telefono nr.: +370 5 219 1722

Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mados gaminių vystymo procesų: aprangos kompiuterinis projektavimo, virtualus

primatavimo skaitmeninio spausdinimas ant tekstilės medžiagų skaitmeninimo galimybes ir perspektyvas.

Pristatyti naują mados verslo modelį pilnai suskaitmenintos gamybos digital textile micro factory gamybos

pagrindu.

Reikšminiai žodžiai: aprangos kompiuterinis projektavimas, virtualus primatavimas, skaitmeninis spausdinimas

ant tekstilės medžiagų, tiekimo grandinės skaitmeninimas

Tyrimo rezultatai. Mados pramonė, siekdama įveikti iššūkius, susijusius su nuolat kintančiais vartotojų poreikiais,

atsigręžia į gamybos on-demand (pagal pareikalavimą) procesus, kurie leidžia greitai į jus reaguoti vystant

ir gaminant mažaserijinius ir individualizuotus gaminius. Gamintojams tai naudinga, nes nereikia spręsti problemų,

susijusių su dideliais kiekiais neišpirktų nepopuliarų gaminių. Tačiau galvosūkiu tampa klausimas – kaip

perorganizuoti gamybą ir verslo modelį, kad naujos kolekcijos realias ir virtualias parduotuvių lentynas pasiektų

ne kas pusmetį, o ne rečiau kaip kas savaitę, ar per dar trumpesnį laikotarpį. Iš kitos pusės ir pats vartotojas

nenori mokėti brangiau už tokius verslo pokyčius. Naujose sąlygose vartotojo lojalumas prekės ženklui tampa

ypač svarbiu sėkmės garantu. Jei anksčiau prekės ženklas klientą galėjo išlaikyti nulemdamas mados tendencijas,

tai dabar, turint galimybę atlikti nedidelius individualizuotus užsakymus, šioje erdvėje gali konkuruoti

net nedideli mados dizaino namai. Tačiau tam reikia naudoti pažangias gamybos technologijas bei efektyvią

socialinę rinkodarą.

Vienas iš atsakymų šį iškylančius klausimus yra mados pramonės, ypatingai produktų vystymo procesų, skaitmeninimas,

kuris ne tik iš esmės keičia verslo modelius, bet ir pačią pirkimų dinamiką. Naujieji vartotojai nemėgsta

pirkti daiktų, bet nori patirti kažką naujo, o skaitmeninės technologijos tai ir suteikia - virtualioje erdvėje

sukuria realų ir įgyvendinamą norą, t.y. suasmenintų spalvų, medžiagų raštų ir atitikimo kūno formoms, gaminį.

Ne paskutinė vieta šiame procese tenka ir tvarumo klausimams.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Apžvelgiamos naujos kompiuterizuoto aprangos projektavimo

tendencijos, šios srities inovatyvūs 3D sprendimai, skaitmeninio spausdinimo ant tekstilės ir naujų gamybos

procesų, tokių kaip digital textile micro factory vystymosi perspektyvos ir poreikis.

49

DIZAINERIO INTUICIJOS REIKŠMĖ

MADOS KŪRYBOJE IR PROGNOZAVIME

Renata Maldutienė

Vilniaus dailės akademija, Mados dizaino katedra

V., Pavardė: Renata Maldutienė

E-puslapis: -

E-paštas: renata.maldutiene@vda.lt

Institucija: Vilniaus dailės akademija

Adresas: Maironio g. 6. Vilnius

Telefono nr.: +370 666 10779

Tyrimo tikslas. Apsvarstyti mados dizainerio intuicijos reikšmę kūrybos ir mados krypčių prognozavimo srityse

bei aptarti jos privalumus ir trūkumus.

Reikšminiai žodžiai: mada, intuicija, intelektas, mados prognozavimas, mados tendencijos

Tyrimo metodai. Tyrime derinamos kelios skirtingų metodų grupės. Viena – tai kokybinis neformalizuotas (giluminis)

interviu su mados specialistais-ekspertais, turinčiais patirties mados dizaino ir mados krypčių prognozavimo

srityse, išmanančiais produktų kūrimo, gamybos ir pardavimo specifiką, bei sukaupusiais didelę patirtį

apie mados dizaino prognozių pasitvirtinimą arba atmetimą Lietuvos rinkoje. Tai padėjo išsiaiškinti intuicijos

svarbą mados kūrybos bei prognozavimo procesuose, susisteminti ir interpretuoti rezultatus. Kiti metodai buvo

naudoti siekiant išsiaiškinti skirtingų mokslų požiūrius į intuicijos fenomeną. Trečioji metodų grupė panaudota

siekiant susisteminti reflektyvią asmeninę patirtį ir paversti ją tyrimo objektu.

Rezultatai ir / arba išvados. Tyrime aptariama vienas iš mados kūrybos ir prognozavimo įrankių – intuicija.

Derinant skirtingų mokslų požiūrius į intuiciją su asmenine prognozavimo Lietuvos mados industrijoje patirtimi,

bei pasitelkiant kokybinio tyrimo rezultatus, aptariamas intuicijos veikimas mados prognozavimo procese,

įvertinami intuityvaus mąstymo privalumai ir trūkumai bei svarstomos intuicijos kaip prognozavimo įrankio

funkcijos. Gilinamasi į naujas teorines ir praktines prieigas, padėjusias apčiuopti giluminę intuicijos dimensiją

prognozuojant mados tendencijas. Tyrime palyginami du skirtingi intuicijos veikimo modeliai: atsitiktinis ir

giluminis. Aptariama kaip prognozuotojo asmeninės savybės susijusios su intuicijos funkcijų kokybe, svarstoma

kodėl norint lavinti intuiciją būtina visapusiškai lavinti intelektą. Tyrime paaiškėja, kad įvairios asmeninio intelekto

dalys turi didelę reikšmę siekiant kokybiško prognozavimo madoje.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Apibendrinant tyrimą, galima teigti, kad giluminė intuicija

yra vienas esminių mados kūrybos ir prognozavimo įrankių. Intuityvaus mąstymo mados kūrybos

procesuose vertingumo suvokimas ir atskleidimas, gali padėti optimizuoti ne tik prognozavimą

Lietuvos mados industrijoje, tačiau ir daugelį veiklų, susijusių su dizaino sprendimų priėmimu.

* Viršelio pav. Fragmentas iš parodos „Spalvų namai“. Aut. Renata Maldutienė, 2019.

50

51

MADOS UŽKULISIAI

Viktoria Diak

Eko mados dizainerė

V., Pavardė: Viktorija Diak

E-puslapis: -

E-paštas: vk.diak@gmail.com

Institucija: -

Adresas: -

Telefono nr.: +370 611 73759

Tyrimo tikslas. Tekstilė ir drabužiai yra neatskiriami žmogaus palydovai. Per paskutinius dešimt metų jų

gamyba išaugo beveik dvigubai, o industrijos apyvarta dabar sudaro du trilijonus dolerių pasaulinėje rinkoje.

Tačiau kaip dažnai susimąstome kaip veikia tekstilės pluoštų gamybos industrija? Kas yra tarp dizainerio eskizo

ir galutinio produkto? Tyrimo tikslas apžvelgti gamybos etapą nuo pluošto iki gaminio gilinantis į šiame procese

vandens, chemikalų, energijos sąnaudas, taip pat, susidarančius CO 2

ir atliekų kiekius.

Reikšminiai žodžiai: mados industrija, tekstiliniai pluoštai, atliekos, energija, chemikalai, vanduo, gamyba,

CO 2

Tyrimo metodai. Mados industrijos gamybinių procesų apžvalga atskirais etapais susitelkiant į: vandens,

chemikalų, energijos, CO 2

sąnaudas, atliekų susidarymą ir kainą. Šiam tikslui atliekama įvairių mokslinių

straipsnių analizė, surinktų duomenų sisteminimas – rezultatus pateikiant info-grafika.

Rezultatai ir / arba išvados. Dabartinė mados industrijos sistema (1 pav.) suformuota taip, kad drabužių

gamyba, reklama, pardavimas ir vartojimas kuo greičiau įsisavintų tiesioginį pelną. Dažnai paliekamas ir

neakcentuojamas pramoninis procesas. Analizuojant gamybos grandinę atsiskleidžia platus ir daugiasluoksnis

paveikslas, kuriame vandens tarša ir įvairių chemikalų naudojimas ne be vieninteliai elementai neigiamai

veikiantys aplinką. O „gerieji“ pluoštai gal net ne tokie geri “blogųjų” atžvilgiu. Analizė nuo sėklos/granulės

iki audinio atskleidžia, kad mažai kalbama apie energijos sąnaudas, kurios kartais patogumo dėlei atskiriamos

nuo pačio tekstilės gamybos proceso primetant kitai sferai. Natūralūs pluoštai (plačiausiai naudojama medvilnė)

auginami sauso klimato šalyse, kur be dirbtinės drėkinimo sistemos paprasčiausiai neaugtų. Taip 1 kg medvilnės

nuo iki sunaudojama 20000 l vandens (skaičius gali kisti atsižvelgiant į auginimo regioną), o išauginti 1 kg

reikia 457 g trąšų ir 16 g pesticidų; energijos – 140.1 MJ. Energija tai ne tik galimybė gaminti, transportuoti,

šildyti, lyginti ir t. t., o ir išmetamosios dujos.

2008m. pasaulyje buvo pagaminta 60 milijonų kilogramų naujų audinių. Paskaičiuota, kad šiam kiekiui prireikė

1,074 milijardų kWh elektros arba 132 milijonų tonų anglies ir 6-9 trilijonų litrų vandens. Remiantis statistika

– gamybos ir vartojimo apimtys per paskutinius dešimt metų išaugo beveik dvigubai, tai pastarieji skaičiai

irgi gerokai didesni. Galime daryti išvadą, jog vartotojiška visuomenė gali sau leisti eikvoti hektarų hektarus

dirbamos žemės, milijonus litrų vandens, tonas energijos, chemikalų, darbo valandų gamybai, transportavimui,

kad pagaminti milijonus kilogramų drabužių, kurie bus dėvimi vos 7 kartus ir išmesti, o 30 % jų nuo prekybos

lentynų iškeliaus tiesiai į sąvartynus ir nesukti dėl to sau galvos. O gamintojai atradę stebuklingą eleksyrą -

milijoninius skaičius konvertuoja į procentus, kurie taip nebegąsdina ir toliau skatina gaminti gaminti, nes norisi

pirkti.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Tyrime pateikiamos įžvalgos ir duomenys, kurių nežinant ar

nesigilinant neįmanoma suvokti vartotojiškos visuomenės apetito ir jos poveikio mūsų pasauliui.

52

1 pav. Tiekimo grandinė mados industrijoje. Šaltinis – M. Martin. Aut. Viktorija Diak, 2018

* Viršelio pav. Drabužių prekybos srautas tarp EU-27 ir kitų pasaulio regionų, 2012 m. Šaltinis – ETC/SCP ir EEA,

remiantis Eurostat duomenimis (EU prekyba nuo 1988 m. CN8 (DS-016890))

53

ŠIUOLAIKINIS DIZAINERIS.

SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ IR

AMATO SINERGIJA

Olesia Les-Daškevičienė


V., Pavardė: Olesia Les-Daškevičienė

E-puslapis: www.olesiales.com

E-paštas: olesia.les-daskeviciene@go.kauko.lt



Telefono nr.: +370 696 02603

Tyrimo tikslas. Išnagrinėti aplinką, kurioje dirbs šiuo metu rengiami specialistai. Nustatyti kompetencijas ir

gebėjimus, kurių reikia sėkmingam dizaineriui bei apžvelgti šių kompetencijų bei asmeninių savybių suderinamumo

įtaką sėkmingai veiklai.

Reikšminiai žodžiai: amatas, technologijos, menas, skaitmenizavimas, konkurencingumas, dizainas, švietimas

Tyrimo metodai. Kokybinis tyrimas, turinio analizė.

Rezultatai ir / arba išvados. Šiuolaikiniai dizaineriai, susidurdami su meno reiškiniu, kaip neatsiejamu socialinio

gyvenimo bei pramonės dalimi, neišvengiamai turi plėsti savo kompetencijų ir pasaulėžiūros ribas. Skaitmeninių

technologijų ir amatų sinergija užtikrina kūrėjo vystymosi efektyvumą. Švietimo įstaigos, ruošiančios

dizaino specialistus privalo užtikrinti reikiamų žinių bei įgūdžių lavinimo schemas, siekiant ugdyti konkurencingą

specialistą.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Realiai, pasaulio pramonės, socialinių pokyčių ir informacijos

sklaidos tempas tampa vis spartesni, kas verčia mąstyti ne tik apie ruošiamų specialistų konkurencingumą,

bet ir apie švietimo sistemos pokytį ir prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų. Darbo rinka vis labiau orientuojasi

į visapusiškų, savitų specialistų paiešką, gebančių generuoti nestandartinius sprendimus, kūrybiškai žvelgti

į procesus bei efektyviai išnaudoti nuolatinį visuomenės poreikių pokytį. Kitaip tariant didžiausią paklausą turi

žmogus, išmanantis šiuolaikines technologijas, stebintis pasaulį, esantis „čia ir dabar“ (o kartais ir žingsniu priekyje)

bei gebantis kūrybiškai taikyti asmeninius gebėjimus generuojant maksimalią pridėtinę vertę produktui/

paslaugai.

54

55

Inovacijų ir kūrybiškumo mąstymo modeliavimo

reikšmė mene ir dizaino kontekste

Thre importance of innovation and modelling creative thinking in the

context of art and design

THE FUTURE OF ART AND DESIGN

EXHIBITIONS

Audronė Drungilaitė

Lithuanian Design Forum

Name: Audronė Drungilaitė

Webpage: www.dizainoforumas.lt

E-mail: drungilaite@dizainoforumas.lt

Institution: Lithuanian Design Forum

Address: Kalvarijų str.. 1-2.2, Vilnius, Lithuania

Phone.: +370 600 30707

Research purpose. To create a new model of an interactive virtual design exhibition.

Keywords: virtual exhibition, collectable design, Lithuanian design, London Design Festival, ADORNO, Virtual

Design destination

Results / Findings. Collectable Lithuanian design collection presented at London Design Festival in September,

2020. Apart from Lithuania, the exhibition featured curated design collections from 13 countries. From the

opening of the Virtual Design Destination (VDD) exhibition until October 1., had 84.650 visits. The visitors

came from 72 different countries. The average visitor stayed at the exhibition for 9,25 minutes. The VDD project

received a lot of attention from the international media channels such as The Guardian, Elle Decoration, Forbes

and other. Lithuanian presence at the festival was created in co-operation with Lithuanian Culture institute and

Lithuanian Attache for Culture in the UK, supported by Nordic Culture Point and Lithuanian Council for Culture.

Originality / Practical implications. The current pandemic situation has changed many curators’ plans – almost

all international fairs and festivals had been canceled. While physical exhibitions were totally needless, all

projects moved to online. The main challenges became how to guarantee an interesting content, user friendly

navigation and proper reach of the audience. The multimedia format of VDD included 14 interactive virtual environments,

the display of all pieces as reality true 3D-models, designer content films, and filmed curator interviews.

These were combined with in-depth articles published about all 14 country collections, representing an

entirely new way of presenting leading talents from the countries’ design scenes.

58

DIZAINAS LAIMEI IR DIZAINO

NELAIMĖS: INOVUOTI IŠ EMPATIJOS

Jūratė Tutlytė

Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ „Kaunas 2022“

V., Pavardė: Jūratė Tutlytė

E-puslapis: https://kaunas2022.eu/dizainas-laimei/

E-paštas: jurate.tutlyte@vdu.lt / jurate@kaunas2022.eu

Institucija: Vytauto Didžiojo universitetas / VšĮ „Kaunas 2022“

Adresas: K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas / Laisvės al. 36,

44240, Kaunas

Telefono nr.: +370 699 16940

Tyrimo tikslas. Išaiškinti prieinamumo reikšmę bei jo santykį su dizaino lauku, išskleisti prieinamumo problematiką

daiktinės aplinkos ir (miesto) viešųjų erdvių kontekste, atsiremiant į kasdienybės aplinkos iššūkius bei

gerosios (kūrybinės) praktikos patirtis.

Reikšminiai žodžiai: prieinamumas, kultūros prieinamumas, dizainas visiems, ženklinimas, dizainas laimei

Tyrimo metodai. Analitinis aprašomasis, patyriminis, lauko tyrimų, atvejų analizės, dizaino / strateginio mąstymo

metodai.

Rezultatai ir / arba išvados. Daiktinės aplinkos ir viešųjų erdvių tyrinėjimas per prieinamumo prizmę vis dar

yra menkai taikoma aplinkos, architektūros ir dizaino tyrimų, kritikos ir praktikos laukuose. Tai – nauja perspektyva

Lietuvoje. Pasaulinėje teorijoje ir praktikoje pripažintos „universalaus dizaino“ ir „dizaino visiems“ neretai

lieka įstrigusios teisės aktų ar dokumentų formuluotėse, kurias realybėje stengiamasi apeiti. Tuo tarpu pasaulyje,

ne išimtis ir Lietuvoje, visuomenė sparčiai sensta. Ir tai yra stiprus ir reikšmingas argumentas, kviečiantis

persvarstyti daiktinės aplinkos, statinių ir erdvių projektavimo, kūrimo principus, kad mūsų aplinkos ir miestai

taptų labiau įtraukūs, pritaikyti įvairaus amžiaus, socialinės padėties, gebėjimų žmonėms. Vien Lietuvoje skaičiai

rodo, kad yra daugiau nei 240 tūkstančių negalią turinčių žmonių. Realus skaičius, įvertinus ir žmonių patiriamas

laikinas traumas, kitakalbystę, tėvystės ir motinytės tarpsnius ir kitas aplinkybes yra, greičiausiai, antra

tiek didesnis. Visų jų – mūsų galimybės savarankiškai ir oriai įsitraukti į kasdienes veiklas vis dar yra esmiškai

ignoruojamos. Ne išimtis ir kultūros paslaugos bei produktai.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ projekto Dizaino

programa 2019 m. ėmėsi iniciatyvos parengdama pirmąjį lietuvių kalba prieinamumo gidą „Kaunas visiems“,

siekiant plėsti kultūros prieinamumo ribas. Kartu su partneriais parengtas prieinamumo ženklinimo sistema bei

prieinamų kultūros renginių gaires. Vyksta ženklinimo sistemos ir internetinio įskiepio diegimo darbai. Sistemos

kuriamos kaip atviros sistemos kultūros lauko ir ne tik naudojimui.

59

NtEW DESIGN NOMADS@HOME.

EDU DIGITAL / DISTANCE INCLUSIVE

METHODS OF THE INTERNATIONAL

EDUCATIONALS & PROFESSIONALS

COMMUNITIES

Theodor Liho

Sofia National Academy of Arts, Bulgaria

Name: Theodor Liho

Webpage: http://nha.bg/en

E-mail: teddy.liho@nha.bg

Institution: Sofia Academy of Arts & Design

Address: The Eggs Studio; 89, Rakovski St. 1000 Sofia,

Bulgaria

Phone. +359 888 581450

…The potter‘s clay forms a vessel. It is the space within that serves. A house is built with solid walls. The nothingness

of window and door alone renders it usable, that which exists may be transformed. What is non-existent has

boundless uses. LAO-TSE

Research purpose. To analyse educative application of the on line video & communication platforms/instruments like

Zoom, Webex, Teams, Skype, Google Meeting, etc. All of them became our main connecting tools to work, learn and

socialize. Developing an adaptive methodology for distance and hybrid learning of design and art. We are faced with

the “Dilema” of our reality, which has never existed before: “Health” v/s “Economy”.

Keywords: New Design Nomads, Distance, Hybrid Learning, Sustainable Living, Communication, Art, New Transformer

Heroes, Empathy

Research Methodology. Use existing educational networks for sharing local study cases/experience about actual online

educational process in the field of Design via presentations and online exhibitions platforms.

Results / Findings. All this is about feeling that we miss something important, probably because we can’t see it, but in

fact this invisible vital form takes the lives of human beings. New nomads “@ Home”, “Artist & Designers @ Home”,

“Students @ Home”? Yes, it sounds like an oxymoron. Yes, but no. During the last year “The nothingness” defined

“new life-style” and it seems no way back @ 100%. The “Game Rules” were changed by one of the smallest units of

the material world – “coVIRUS’19” - feeling of fear! The nothingness! Lost in abandoned cities: the social contacts

/practices are in a complete new form of life.

We have New Priorities. While waiting for the vaccine against CoVit’19 Medicine Practitioners / Scientists and

Teachers / Educators are “The New Transformer Heroes”. They are in highly intensive risk and action than usual,

guide the social transformation process as never before. With a vision for the post-pandemic reality our “New Transformer

Heroes” keep hard working with human dignity and devotion to society. Some weeks ago, students in different

European countries were asked: What do they really expect from their teachers /educators in those distance / hybrid

learning forms?

a. To reduce education materials in half size...

b. To be more flexible in education practice…

c. To be more liberal…

d. …………………..

Surprisingly or NOT, the biggest part of them filled in line d: “Empathy”.

Empathy is the “bright side of the earth”. (Figure 1). We see flourishing nature around us: Plenty of animals can be

seen in the cities, and thus remind us that we are not “owners of the planet”. We belong to it…

Originality / Practical implications. Empathy in educational process: numerous online learning opportunities like

the “FutureLearn” platform uniting leading universities and organizations from all over the world. With those have

appeared new social forms of Education Nomads “@home”. Many students are included in the educational process

from their hometowns. Online Pitch Training / Presentations skills “@ Best 3 minutes” (David Becket). (Figure 2).

60

Figure 2 “When presenting we usually have 6 tools available”.

Source: https://best3minutes.com Aut. David Becket, 2020

Actually, the Concept for the Creative Nomads is not new: James Hannessey

& Victor Papanek in the beginning of the 70ies developed the

concept for nomadic furniture / structures, predicting commuting of the

working labor and giving them the best creative facility.

Today our heroes: New Design Nomads “@home” have a lot of unheard

wonderful music, a lot of unread books, a lot of wonderful unseen

films, etc. New form of online visits of remarkable places – museums /

galleries virtual tours (Musei Vaticani, Rijksmuseum in Amsterdam). On

line stage events: live concerts streaming, filmed theatre performances,

digitized archives / libraries (The British Library, material Archive in

Sitterwerk Foundation, Oodi Helsinki Central Library). “What is Service

Design @ Oodi? Design input from the users. Oodi has been designed

together with the city’s residents so that it can best correspond with

the wishes and needs that library users have. Ideas, tips and dreams have

been gathered at urban events and workshops, and through websites and

various campaigns …As the Central Library, Oodi is open to all people

– a public space owned by the residents. That is why it must meet the

varying needs of its different user groups and partners, and this would

not be possible without collaborative design work”.

Innovative design platforms, webinars and on-line events: listen and learn

from each other. Seize the opportunity. Monotype: (we empower

creative minds to build and express authentic brands through design,

technology and expertise). “Dutch Design Week” (DDW20 with DDW

Talks: The New Intimacy), “Dubai Design Week” & “2nd Emirates International

Poster Festival. Ursula von der Leyen in the article A New

European Bauhaus ”I would like to see the New European Bauhaus

kick-start a creative and interdisciplinary movement that develops aesthetic

as well as functional standards…” defines the synergy between

Design & Sciences & Technologies concepted on common thinking out

of stereotypes.

“Design Without Borders”. “The Future of Freelancing”: this year over

11,000 designers from 42 countries shared their insights and outlook on

the industry @ “99designs.com” (Figure 3). compiled the results into

a report that maps out the global freelance landscape and explores the

challenges facing a diverse creative community. According to that report:

“European designers are more likely to work with a partner than

the rest of the world.”

Figure 3 “Design Without Borders: The

Freelance Revolution“

Source: https://designtaxi.cowm Image by

99designs.com Design by Shwin. 2020

61

“RECYPRUS”: A RESEARCH PROJECT

AND ON THE TRADITION AND CULTURE

OF CYPRUS AND THE REINVENTION

OF OUR CONTEMPORARY CULTURAL/

SOCIAL IDENTITY

Costas Mantzalos

Frederick University, Cyprus

Gintarė Jarašienė

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Arts Academy,

Lithuania

Name: Costas Mantzalos

Webpage: http://dac.frederick.ac.cy//en/, www.frederick.ac.cy

E-mail: c.mantzalos@frederick.ac.cy

Institution: Frederick University

Address: 7, Yianni Frederickou Street, 1036 Nicosia, Cyprus

Phone.: +357 223 94394, G.Jarašienė +370 615 86802

Research purpose. A collective research project of the Arts and Communication department of Frederick University

and Secondary Education Schools of Cyprus through the courses of Art, Photography and Design. The

project focuses on the notion of identity with a centralized approach towards the re-invention of the concept of

“Cypriotness”. The “ReCyprus” research project investigates the tradition and culture of Cyprus and attempts to

re-establish the contemporary cultural and social identity. The research project aims at re-evaluating and re-inventing

the Cypriot Identity and the wider concept of “Cypriotness” through our capacity as artists, designers,

architects and scholars and through solutions which involve art products, architectural and industrial design

products, visual communication and fashion.

Keywords: archaeology, tradition, design, identity, sustainable living, visual communication, product, architecture,

art

Research Methodology. The presentation showcases a solving problem process in an attempt to establish a

cultural and social identity in Cyprus. Problem solving in art and design is a practice which is achieved after

thorough research, experimentation and production.

Results / Findings. Defining identity is a cathartic and constructive opportunity for recollection and reflection

as well as self-evaluation and can support the evolution of sustainability, justice, equality, solidarity and social

tolerance.

Originality / Practical implications. Identity – whether personal or collective – has a very crucial as well as

determined role in the value of sustainability which not only concerns environmental matters but also extends to

the adoption of a holistic perspective combining the ecosystem with the personal and social behaviors.

The comprehension and the development of personal and social identity is an act for creating solidarity, satisfaction,

and a general well-being which adds to the solidarity of the city and in general the social sphere that we

are all part of.

62

MĖGĖJŲ TEATRO MENO SVARBA

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VEIKLOJE

Lukas Alsys


V. Pavardė: Lukas Alsys

E-paštas: lukas.alsys@go.kauko.lt

Institucija: Kauno Kolegija

Adresas: Pramonės pr. 20, Kaunas 50468

Telefono nr.: +370 645 27667

Tyrimo tikslas. Remiantis patirtimi mėgėjų teatro studijose, išanalizuoti užsiėmimų įtaką, bei pokytį proceso

dalyviuose, apžvelgiant kylančias grėsmes ir galimus jų padarinius dėl tokių veiklų suspendavimo.

Reikšminiai žodžiai: mėgėjų teatras, kritinis požiūris, kūrybiškumas, Covid-19 teatre, mokyklinis teatras

Tyrimo metodai. Dokumentams, literatūrai, šaltiniams tirti parankiausia naudoti morfologinės analizės siūlomas

metodologines prieigas, tačiau praktikos tyrimui, kuris yra svarbiausias šio straipsnio dėmuo, bus taikomas

autorinis tyrimas nagrinėjant „Teatro praktikumo“ paskaitos ir mėgėjų teatro studijos Kauno kolegijoje veiklą.

Išvados. Asmenys, kurie dalyvavo mėgėjų teatro procese patyrė skirtingų, dažnai neatrastų patirčių, kurios

skatino formuotis intelektinius, psichologinius ir fizinius pokyčius proceso dalyvyje. Paskaitų ir teatro studijos

veikla padeda asmenims kritiškai analizuoti pasaulį bei suteikia progą save matyti kaip kūrėją, taip stiprinant asmens

savivertę. Svarbus šio tyrimo pastebėjimas, kad teatro paskaitos pasiekia savo rezultatus, kadangi studentai

teatro meno žinias panaudoja kituose studijų dalykuose, mokymosi procese bei laisvalaikio organizavime.

Taip pat, svarbu pažymėti, kad tokių veiklų plėtojimas aukštojo mokslo institucijose padeda mažinti socialinę atskirtį

tarp studentų, įstaigos bendruomenės bei padeda kurti ryšius ir ugdyti visapusiškai išsilavinusią asmenybę.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Nors XXI a. atnešė ne tik vartotojų kultūros įsigalėjimą, bet ir šių

metų pandeminę krizę. Tačiau pastebima, kad nepaisant technokratijos ir vartojimo kultūros suvešėjimo, vis

didesnis dėmesys yra skiriamas meniniam ugdymui, o pati visuomenė vadinama kūrybingos ekonomikos visuomene.

Daugybė edukologų ir teatrologų pripažįsta, kad teatrinis ugdymas yra ne tik erudicija ar žinių bagažas.

Nors tokio ugdymo svarba, tarytum, yra suprantama, tačiau Lietuvoje tyrimų apie mėgėjų teatro studijų veiklą

aukštosiose mokyklose trūksta. Ypatingai trūksta ne istorinių apybraižų, o poveikio, metodų ir teikiamos naudos

analizių. Todėl šiame straipsnyje yra bandoma aptarti Kauno kolegijos atvejį, analizuojant Teatro praktikumo

ir teatro studijos veiklos modelį bei kuriamą vertę ir pokytį bendruomenėje. Šis tyrimas įgauna didesnę naudą,

kadangi yra pastebimos problemos, kurios kyla dėl šių metų situacijos ir mėgėjų teatro veiklos suspendavimo.

Svarbu pažymėti, kad išsamesnis tokių mėgėjų studijų ir ne profesionalams skirtų paskaitų tyrimas galėtų būti

puiki priemonė edukologams ir kitiems teatro pedagogams, teikianti praktinę naudą tobulinant specifinius darbo

metodus.

63

REVIEW OF SIGITA GRABLIAUSKAITĖ‘S

PERSONAL EXIBITION „MYLIU X I LOVE

YOU X ЛЮБЛЮ X AMO X ICH LIEBE“

Sigita Grabliauskaitė, assistant of presentation Gabija Mikalopaitė

Kaunas UAS, Faculty of Arts and Education, Arts Academy,

Lithuania

Name: Sigita Grabliauskaitė

Webpage: www.sigitagrabliauskaite.lt

E-mail: sigita.grabliauskaite@go.kauko.lt


Address: A. Mackevičiaus str. 27, LT-44259, Kaunas,

Lithuania

Phone.: +370 612 62661

Research purpose. To review the connections between different works of one personal exhibition “Myliu x I

love you x Люблю x Amo x Ich liebe” of the glass artist Sigita Grabliauskaitė by presenting a personal website.

Keywords: Text, Glass art, Sigita Grabliauskaitė, “I love you x I love you x Люблю x Amo x Ich liebe”, glass plaques,

glass exhibition, glass artist.

Research Methodology. Possibilities of glass technologies and their application in student lectures and creation.

Results / Findings. The artist has perfectly mastered the flat and sculptural form, which was especially revealed

when casting works of a realistic nature. The symbolism and theme of S. Grabliauskaitė’s glass works were very

intricately connected with personal experiences, interests and spiritual experiences. The themes of time flow, nature,

animals, and human analysis are most clearly developed. The artist’s works are also characterized by symbols,

associations, and stylistic hints of cultures of various periods such as Christianity, ancient eras, Secession,

etc., and the synthesis of which revealed the culturalological validity of the author’s world outlook and work.

Originality / Practical implications. The expression of the artist’s glass art includes two main areas - glass

plaques and sculptures. These works are full of associations and symbols that help to understand and percieve

the ideas conveyed in the artist’s works. S. Grabliauskaitė created not only panels, but also glass sculptures,

bringing storytelling and unique stories into attention. The artist mainly depicted a human figure or separate

parts of the male and female body such as torsos, heads and hand casts. In the paintings, the artist relied mainly

on an abstract artistic image, and most of her sculptures stood out for their extraordinary realism, even naturalism.

Such categories include series like „Miegantys laike“ (Figure 1. ”Sleeping in Time”), „Menininkų portretai

“ (“Artists’ Portraits”) and „Balti veidai“ (“White Faces”).

The horses depicted on the plaques (Figure 2 – 3) are remarkably different. Some are noticeably energetic, full

of feelings of bitterness dancing with whole bodies, others are jumping freely in an unlimited space, and others

are tired, with their heads down quietly rattling invisible grass. Horses seem to draw strength from nature and

from themselves. The works are reminiscent of archaism.

64

Figure 1. S. Grabliauskaitė „Miegantys laike“

(en. “Sleeping in Time “)

Figure 3. S. Grabliauskaitė „Susitikimas prie ežero“

(en. “A Meeting at the Lake “)

Figure 3. S. Grabliauskaitė „Medžioklės pasiruošimai“

(en. “Hunting Preparations “)

65

DESIGN AND PRODUCTION OF JEWELRY

COMPOSED INTO A WOOD CORSET

Tina Bunderla, Cvetka Hojnik



Name: Tina Bunderla

Webpage: www.lsmb.si/index.php/en/

E-mail: cvetka.hojnik@gmail.com

Institution: Wood Technology School Maribor

Address: Lesarska ulica 2

Phone.: +386 2 421 66 50

Research purpose is The aim of this graduation thesis was to create a wooden dress, in particular a corset with

jewellery composed into a wooden corset..

Keywords: Wood, Dress, Corset, Jewellery, Women Silhouette, Golden Ratio

Reasearch methodology. The theoretical part of the thesis describes the following terms: idea, shape, silhouette,

proportion, golden ratio, corset and jewellery. What follows, is a historical overview of the corset development

through different time periods: from its origins and transformations to its ups and downs, all to the final

announcement that the corsets are unhealthy and unfriendly towards the female figure.

The practical part of the thesis describes the design and creation of the corset with composed jewellery. It introduces

the formation of the idea by showing sketches of the jewellery and corset. In addition, it explains the

decisions by the designer for the final selection of the sketches. The author of the thesis also discusses the topics

of the jewellery and corset stabilisation. For a better understanding of the colour selection, the thesis contains

colour studies of the corset and jewellery and a commentary on the final decision of the selection of colours and

materials.

Findings. The author prepared technical sketches and execution of the corset and jewellery, accompanied by

a detailed description of problems coming along the process and also solutions, including necessary changes

and adjustments. The thesis explains the sudden decision to combine jewellery and corset, in order to make the

final product even more complete. What follows at the very end, is a photo-documented presentation of the final

product on a live model with short descriptions.

Practical implications. In my study, I decided to combine wood and clothing, so I designed and made a wooden

dress (corset) in which I incorporated jewelry (necklace). I was looking for a solution to two problems

1. How to design and make a corset out of wood

2. How to design and incorporate jewelry as part of a wooden corset

66

67

KAUNAS VISIEMS: ATVYKIMO VARTAI

Kęstutis Vaikšnoras


V., Pavardė: Kęstutis Vaikšnoras

E-paštas: kestutis.vaiksnoras@go.kauko.lt

Institucija: Kauno kolegija, Menų ir ugdymo fakultetas, Menų

akademija

Adresas: Mackevičiaus g. 27, Kaunas

Telefono nr.: +370 620 75661

Tyrimo tikslas. Tinkamai pasirengti lankytojų iš viso pasaulio į Kauną atvykimui – gerinti fizinės ir vizualinės

aplinkos sprendimus bei mobilumo dizaino sistemas, atsižvelgiant į skirtingus žmonių poreikius, lūkesčius ir jų

įvairovę (žmonės su negalia, kitakalbiai, tėvai su mažamečiais vaikais ir kt.). „Kaunas – Europos kultūros sostinė

2022“ programa „Dizainas laimei“ kvietė architektus ir dizainerius prisidėti prie aplinkos prieinamumo gerinimo

idėjų Kaunui auginimo. Taikinyje klausimas – kaip pasitinkame ir išlydime į Kauną atvykstančiuosius? Ar

pagrindiniai Kauno atvykimo / išvykimo vartai (1 pav.) atliepia žmonių įvairovės poreikius ir lūkesčius? Kaip

veikia ženklų ir nuorodų sistemos? Ką galėtume padaryti, kad kelionė į ir iš Kauno būtų lengvai suprantama,

patogi ir sklandi visiems?

Reikšminiai žodžiai: informavimo sistemos mieste, įvairių socialinių grupių žmonių poreikiai

Tyrimo metodai. Tai profesinio augimo – mąstymo ir veikimo ribų plėtimo, laboratorija. Galimų vartotojų

tapatybės nustatymas, patirčių imitavimas ir poreikių žemėlapio konstravimas.

Rezultatai ir / arba išvados. Viešųjų Kauno erdvių – atvykimo vartų – fizinės ir vizualinės aplinkos prieinamumo

padėties išaiškinimas vartotojų įvairovės požiūriu ir pirminių idėjų / vizijų miesto vartų dizaino gerinimui

pateikimas.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Seminarinėje dalyje mentoriai pristatė „Dizaino visiems“

teoriją ir praktiką; praktinėje dalyje – dalinosi originaliomis metodikomis, kuriant vartotojų tapatybės, jų patirčių

ir poreikių žemėlapius (2 pav.). Kūrybinių dirbtuvių metu buvo vykdomi pagrindinių Kauno atvykimo vartų

erdvių: oro uostas, autobusų ir traukinių stotys, lauko ir vidaus erdvių, informacinės sklaidos ir pasiekiamumo

užtikrinimo tyrimai bei generuojamos naujos informacinio lauko gerinimo strategijos ir idėjos prieinamumui

tobulinti.

68

1 pav. Vartai. Šaltinis: Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, autc.lt

2 pav. Anton’as atvyksta į Kauną. Aut. Kęstutis Vaikšnoras, 2020

69

DIZAINO MĄSTYSENOS METODAS

DIZAINE IR UŽ JO RIBŲ

Juozas Dundulis


V. Pavardė: Juozas Dundulis

E-puslapis: -

E-paštas: juozas.dundulis@go.kauko.lt



Telefono nr.: +370 373 22864

Tyrimo tikslas. Suprasti Dizaino mąstysenos metodą (En. Design Thinking) ir apibendrinti proceso etapus.

Išanalizuoti metodo panaudojimą praktikoje pristatant pavyzdžius. Apsvarstyti Dizaino mąstysenos metodo panaudojimą

kitose srityse.

Reikšminiai žodžiai: Dizaino mąstysenos metodas, inovacijos, kūryba, pritaikymas, empatija

Tyrimo metodai. Dizaino mąstysenos metodo sampratai pasitelkta literatūros šaltinių analizė. Pristatomuose

pavyzdžiuose naudojami metodai: informacijos šaltinių analizė, aplinkos stebėsena ir fiksacija, tikslinės apklausos

ir interviu.

Rezultatai ir / arba išvados. Tyrime pristatomas Dizaino mąstysenos metodas ir jo etapai (1 pav.). Pritaikymo

ir veikimo principai dizaine ir kitose srityse. Darbų pavyzdžiuose atskleidžiama metodo nauda ir tikslingumas

identifikuojant problemas ir ieškant sprendimų. Dizaino mąstymas yra orientuotas į vartotoją, skatinantis empatiją,

atvirumą ir bendradarbiavimą. Tai yra būdas suprasti, pertvarkyti ir išspręsti problemas. Kalbant apie

Dizaino mąstyseną, pirmiausia žiūrime į dizaino specialistus, tačiau yra galimybė šį metodą naudoti efektyviai

kuriant ir mokymosi proceso strategiją, ir studijų organizacinius pokyčius. Kitaip tariant, tai vis dažniau naudojamas

įrankių rinkinys viskam, kas turi būti optimizuota mus supančioje aplinkoje.

Originalumas ir / arba praktinis reikšmingumas. Dizaino mąstysenos metodas - vienas iš pagrindinių inovacijų

kūrimo įrankių. Inovacijos - tai naujų paslaugų ar produktų kūrimas arba reikšmingas esamų paslaugų ir

produktų patobulinimas, siekiant patenkinti klientų poreikius.

70

1 pav. „Dvigubo deimanto“ schema. Aut. Juozas Dundulis, 2020

71

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

tobūlinimo galimybių paieška

Search for oppurtunities for the improvement of pre-school and preprimary

education

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PEDAGOGŲ

MOTYVACIJOS SVARBA

Virginija Bušauskienė

Kauno lopelis – darželis „Tukas“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V., Pavardė: Virginija Bušauskienė

E-puslapis: -

E-paštas: virginijabus@gmail.com

Institucija: Kauno lopšelis – darželis „Tukas“

Adresas: Pakraščio g. 7, Kaunas

Telefono nr.: +370 671 15863

V., Pavardė: Algimantas Bagdonas

E-puslapis: -

E-paštas: algimantas.bagdonas@go.kauko.lt



Telefono nr.: +370 67115863

Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų motyvacijos svarbą.

Reikšminiai žodžiai: motyvacija, pedagoginė bendruomenė, ikimokyklinio ugdymo įstaiga, vadovavimas,

lyderystė

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, kiekybinė duomenų analizė.

Rezultatai ir išvados. Darbuotojo motyvacija yra vidinė žmogaus būsena, nusiteikimas siekti organizacijos

tikslų efektyviai ir našiai, energingai ir entuziastingai dirbant. Motyvacija atsiranda tada, kai patenkinami svarbiausi

žmogaus poreikiai. Motyvaciją skatina: darbo užmokestis, socialinės garantijos, karjeros galimybės, darbo

sąlygos, vadovavimo stilius, kvalifikacijos kėlimas, darbo vertinimas, darbo turinys, darbo svarba.

Vadovavimas darbuotojams yra motyvaciją skatinantis veiksnys. Vadovai turi pasižymėti lyderio savybėmis,

kurios įkvepia darbuotojus siekti organizacijos tikslų, dirbti vieningai tikslo link.

Įstaigos vadovas turi lyderio savybių, sugeba savo pavyzdžiu skatinti siekti organizacijos tikslų, jo vadovavimas

remiasi demokratijos principais, pasižymi skatinamojo vadovavimo savybėmis. Labiausiai darželio pedagogus

motyvuoja suvokiama darbo svarba ir prasmingumas bei galimybės mokytis, tobulėti, įgyti naujų žinių ir

gebėjimų. Nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų motyvacijos problemos yra: nepakankamas

darbo užmokestis, karjeros galimybių ribotumas, nenoras siekti karjeros, dalyvauti atvirose veiklose. Pedagogai

dalinasi turima informacija, patirtimi. Dalis pedagogų jaučia stresą darbe dėl mikroklimato, nesijaučia komfortiškai

darbe dėl nuolat augančių reikalavimų ir krūvio. Vadovai pastebi kad pedagogai linkę tikėtis iš kitų

tinkamo elgesio, tačiau neatsižvelgia į tai, ką jie daro ne taip.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Motyvacija darbui yra reikalinga kiekvienam darbuotojui. Galima

teigti, kad nuo motyvacijos tam tikra dalimi priklauso darbo rezultatai, paties darbuotojo karjeros galimybės ir

gera savijauta bei pasitenkinimas darbu. Motyvacija priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie formuoja darbuotojo

norą dirbti ir pasitenkinimą darbu. Darbuotojų motyvacijos stoka mažina darbo našumą, tikslų siekimą,

neigiamai paveikia darbo rezultatus (Садомова, 2018). Taigi, darbuotojų motyvaciją tirti ir nagrinėti yra aktualu

ir reikalinga, siekiant užtikrinti organizacijų veiklos sėkmę. Motyvacija ypatingai reikalinga pedagogų darbe.

Pedagogo darbas susiduria su įvairiais iššūkiais, jis kinta, atsižvelgiant į ugdymo reikalavimų kaitą. Pedagogas

turi turėti ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir noro dirbti savo darbą, atsidavimo ir kūrybiškumo. Pedagogo profesija

reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Pedagogas yra žmogus, kuris atsakingas už ateities kartų visuomenę. Nuo jų

priklauso asmenybių formavimas. Todėl pedagogui reikalinga motyvacija dirbti. ,,Tik turėdamas motyvacijos,

jis gali tinkamai ugdyti kitą žmogų“ (Долгова, Рокицкая, Антипина, 2018, p. 2). Dirbant pedagogu, tenka susidurti

su skirtingų kartų vaikais. Skirtingų kartų vaikai turi skirtingus poreikius, todėl pedagogams tenka derintis

prie nuolatinės mokinių kaitos. Tai vienas iš visų iššūkių, tenkančių pedagogams (Macijauskienė, Norvilienė,

2018). Besikeičiantys ugdymo planai, bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais, jų įtraukimas į ugdymą,

kiekvieno vaiko pažinimas yra nesibaigianti pedagogo darbo kasdienybė.

74

POZITYVIOS TĖVYSTĖS UGDYMO

REIKŠMĖ PRIEŠMOKYKLINIAME

AMŽIUJE

Vilma Juodienė

Kauno lopšelis – darželis „Boružėlė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V., Pavardė: Vilma Juodienė

E-puslapis: -

E-paštas: vilma76@inbox.lt

Institucija: Kauno lopšelis – darželis „Boružėlė“

Adresas: Bitininkų g. 21, Kaunas

Telefono nr.: +370 671 15863


E-puslapis: -




Telefono nr.: +370 671 15863

Tyrimo tikslas – atskleisti pozityvios tėvystės įgūdžių reikšmę ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinę

kompetenciją.

Reikšminiai žodžiai: pozityvi tėvystė, priešmokyklinis amžius, socialinė kompetencija, bendradarbiavimas

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, apklausa raštu, statistinė duomenų analizė.

Rezultatai ir išvados. Pozityvi tėvystė – vaiko gerųjų savybių ugdymas, atsižvelgiant į turimus gabumus ir

gebėjimus, skatinant vaiką pasitikėti savimi, mokant būti savarankišku, atsakingu už savo veiksmus, priimti

savo ir kitų jausmus, tinkamai juos reiškiant. Pozityvioji tėvystė kuria darnius santykius šeimoje. Atlikus kiekybinio

tyrimo analizę susiformavo išvada, jog pozityvios tėvystės įgūdžiai itin svarbūs ugdant priešmokyklinio

amžiaus vaikų socialinę kompetenciją, bei šio amžiaus išskirtinumai reikalauja tėvų dėmesio. Padedant vaikui

suvokti save, skiepijant vertybes, kuriant harmoningą aplinką aplink save, pažįstant savo jausmus, ugdant

empatiją, priimti kitokį vaiką, išgyventi nepatogius dalykus, patiriant kuo mažiau neigiamų emocijų.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. D. Goleman (2003, 219 p.) teigimu, „šeima yra mūsų pirmoji emocinio

gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus,

į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes“. Todėl

autorė pastebi, artimiausi vaikui suaugusieji – tėvai, vaidina svarbiausią vaidmenį vaiko socialinės kompetencijos

ugdyme. Manoma jog sėkmingai formuojant vaiko socialinę kompetenciją itin svarbi pozityvios tėvystės

raiška. Pasak G. Drobelienės (2016), vaiko asmenybės pagrindai susiformuoja pirmame, didžiausią įtaką jam

turinčiame institute – šeimoje. Anot J. Radzevičienės (2018), pozityvi tėvystė – tai vaikų auginimo filosofija,

kuri didžiausią dėmesį skiria vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymui, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai

save realizuoti. Е. В. Прямикова (2009) socialinės kompetencijos apibrėžimą formuluoja, kaip gebėjimą

suprasti gyvenimo situaciją, rasti būdą, kaip išspręsti problemą, suvokti naujoves, turtinti savo patirtį, gebėjimą

tobulėti, kaip asmenybei, šiandieninėje visuomenėje labai svarbu nepriklausomas mąstymas, bendrauti ir

bendradarbiauti su bendraamžiais ir suaugusiais, galėti visokeriopai išpildyti save, susitvarkyti su stresu, bei

išgyventi diskomforto zonoje. D. Malinauskienė (2006) teigia, jog socialinio pažinimo turinys yra ypatingas ir

labai svarbus vaiko socializacijai, nes jis nukreipia vaiko mąstymą į kitų žmonių, savo paties elgesio ir tarpusavio

santykių suvokimą. С. Н. Царегородцев (2015) pabrėžia, kad šiuolaikinės visuomenės poreikiai byloja apie

poreikį ugdyti socialiai subrendusią asmenybę, žmogaus socialinės brandos pagrindas yra socialinė kompetencija.

R. Žukauskienė (2012, 336 p.) teigia, kad, „stebėdami, kaip įvairiomis situacijomis elgiasi vaikai, galime

daug pasakyti apie tai koks auklėjimas vyrauja toje šeimoje.. Sunku tėvams pasirinkti teisingą auklėjimo kelią,

iš daugybės skirtingų teorijų vyraujančių šiandiena. Svarbu individualiai mąstyti, ir atsirinkti tas teorijas, kurios

puoselėja šeimos, tradicijas, papročius, kultūrą ir yra priimtinos tėvams ir jų vaikui. Taigi šeimoms ir pedagogams

kyla nemažai neaiškumų – kaip geriausia ugdyti socialinę kompetenciją ir kokiu aspektu šiame procese

turėtų pasireikšti pozityvi tėvystė?

75

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ ŽODYNO

TURTINIMO GALIMYBĖS

Vilma Kizevičienė

Prienų lopšelis – darželis „Saulutė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V. Pavardė: Vilma Kizevičienė

E-puslapis: -

E-paštas: v.kizeviciene@gmail.com

Institucija: Prienų lopšelis – darželis „Saulutė“

Adresas: Kauno g. 2C, Prienai

Telefono nr.: +370 671 15863

V. Pavardė: Algimantas Bagdonas

E-puslapis: -




Telefono nr.: +370 67115863

Tyrimo tikslas – atskleisti ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos žodyno turtinimo per žaidybinę veiklą ypatumus.

Reikšminiai žodžiai: žaidimai, ikimokyklinis amžius, žodyno turtinimas, bendradarbiavimas

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, ugdomasis projektas, duomenų kokybinė analizė.

Rezultatai ir išvados. P Ankstyvojo amžiaus vaikai turtina savo kalbinį žodyną, išreikšdami savo mintis žodžiu

ir rišliai pasakodami. Ankstyvojo amžiaus vaikų kalbos žodyno turtinimas svarbus sėkmingos tolimesnės vaiko

raidos kontekste, nes tai turi įtakos vaiko mąstymui, elgsenai, bendravimui. Sėkmingas vaikų žodinės raiškos

puoselėjimas per žaidybinę veiklą skatina kuo įvairesnę patirtį bei tarpusavio komunikavimą ir bendradarbiavimą.

Žaidybinė veikla sėkmingai prisideda prie vaiko žodyno turtinimo. Realizavus edukacinį projektą „Kalba

kalbelė…“, pastebėta, kad projekto veiklose buvo panaudotos priemonės, kurios patiko vaikams ir ugdė jų

kalbinius gebėjimus, turtino jų žodyną bei davė teigiamų rezultatų. Vaikai susipažino su paukščiais ir gyvūnais,

išmoko pamėgdžioti jų garsus. Visi projekto dalyviai pasidalino įspūdžiais aptariant projektą, suteikė malonių

prisiminimų, naudingų žinių ir patirties bei bendradarbiavimo įgūdžių. Bendros veiklos sužadino teigiamas

emocijas ir kūrybiškumo apraiškas.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. „Ankstyvasis amžius – tai vaikų amžius nuo metų iki trejų. Šiame

amžiuje vaikai pradeda valdyti savo elgesį, ketinimus, mėgdžiodamas šeimos ir aplinkinių elgesį geba laikytis

aiškiai apibrėžtų elgesio taisyklių, siekia sėkmingo rezultato, elgiasi taip kaip moko ir elgiasi tėvai (Boller,

2012). Burvytė, Ralys ir kt. (2012) nurodo, jog ankstyvasis amžius – bene pats trumpiausias, tačiau pats svarbiausias

žmogaus etapas, kurio metu vyksta pats intensyviausias pasiruošimas gyvenimui. Tai amžius, kuomet

vaikas kaupia patirtį, mokosi pažinti pasaulį ir jame būti, vykdyti nuolat kartojamo elgesio pavyzdžius (Monkevičienė,

2001).“ Ankstyvasis amžius yra pats reikšmingiausias laikotarpis mažylių kalbai ugdyti, o sėkmingos

vaikų kalbos plėtros pagrindas – inovacijų taikymas ugdymo procese, taip pat mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas.

Anot Juodaitytės (2002) ir Einon (1999), ankstyvojoje vaikystėje vaikas aktyviausiai sąveikauja su

jį supančiu pasauliu ir kopijuodamas bei padedamas suaugusiųjų renkasi savo veiksmus, elgesio modelį bei

ketinimus. Būtent šiame amžiuje vaikai, dar gerai nesuprasdami prasmės ir paskirties, jau įgyja pagrindines elementarias

gyvenimo žinias, įgūdžius bei elgesio taisykles. Pirmaisiais gyvenimo metais žmogus pasaulį pažįsta,

jį sugeria ir mokosi taip intensyviai, kaip niekada vėliau. Kryptingas ir kokybiškas ankstyvasis ugdymas lemia

tolimesnes vaiko žinias, įgūdžius ir sėkmę“. Be kalbos neįsivaizduojama nei socialinė, nei psichinė žmogaus

branda (Nefaitė, 2012). Eksperimentinėje vaikų darželio programoje (1991) teigiama, kad kalba skatina ir vysto

mąstymo procesus, ji padeda išreikšti mintis, jausmus, aktyvina ir stimuliuoja vaikų veiklą, padeda įvardinti,

tikslinti, įprasminti vaiko vaizdinius apie tikrovės reiškinius ir jų ryšius, skatina vaikų kūrybiškumą, vaizduotę,

padeda vaikui planuoti, veikti ir vertinti veiklą, kritiškai samprotauti. Mokymasis kalbėti yra vienas svarbiausių

ankstyvosios vaikystės pasiekimų. Išmokti nauji žodžiai – tai naujos galimybės bendravimui, mokymuisi apie

mus supantį pasaulį, patirties, malonumų bei poreikių dalijimuisi (Rvachew, 2010).

76

ANKSTYVOJO AMŽIAUS VAIKŲ KALBOS

UGDYMAS PASAKOMIS

Asta Žičkevičienė

Kauno raj. Raudondvario lopšelis – darželis „Riešutėlis“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V., Pavardė: Asta Žičkevičienė

E-puslapis: -

E-paštas: asta791@gmail.com

Institucija: Kauno raj., Raudondvario lopšelis – darželis

„Riešutėlis“

Adresas: Instituto g. 10a, Raudondvaris


E-puslapis: -




Telefono nr.: +370 67115863

Tyrimo tikslas – atskleisti tradicinių pasakų reikšmę kalbinių gebėjimų ugdymuisi ankstyvajame amžiuje.

Reikšminiai žodžiai: tradicinės pasakos, ankstyvasis mažius, kalbiniai įgūdžiai, kompetencijos, bendradarbiavimas


Rezultatai ir išvados. Vaikai nori išmokti kalbą, patys išreikšti save, pasidalinti savo patyrimais su kitais. Vaiko

gebėjimas perprasti kalbą yra įgimtas, kalbos jie mokosi padedami suaugusiųjų. Kuo turtingesnė suaugusiojo

patirtis, tuo palankesnės sąlygos yra vaiko kalbai lavėti. Sėkmingam vaiko kalbinių gebėjimų lavėjimui labai

svarbus - suaugusiojo kasdienis, nuolatinis bendravimas su vaiku įvairiomis aplinkybėmis. Vienas iš efektyviausių

kalbėjimo, kalbos ugdymo būdų, turinčių pranašumą prieš kalbėjimą yra pasakų skaitymas, sekimas.

2. Tėvai suvokia vaiko ir suaugusiojo emociškai saugaus ryšio, atsižvelgimo į vaiko poreikius, gebėjimus svarbą.

Pasakos plečia vaikų žodyną, suvokimą apie kalbos turtingumą, o taip pat skatina dialogą ir vaidybinę veiklą.

Naudojami įvairūs pasakos perteikimo būdai skatina ne tik kalbinių gebėjimų ugdymąsi, bet ir vaiko kūrybingą

ir originalų mąstymą.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Kalba – neatskiriama tautos kultūros dalis, kuri kaip sistema,

egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų, o kalbėjimas yra viena iš svarbiausių psichinės sveikatos funkcijų. Kalba

taip pat yra svarbiausia žmonių socialinės komunikacijos priemonė ir mąstymo įrankis, kurios dėka įgyjama

galimybė suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti bei reguliuoti savo veiksmus.

Gebėjimo bendrauti ugdymo problema šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje tampa ypač aktuali ir kelia vis

naujus reikalavimus visai institucinio ugdymo sistemai, ugdytojams. Vis svarbesnis tampa gebėjimas ne tik gyventi

demokratinėje visuomenėje, bet ir ją kurti. Kūryba yra susijusi su konkretaus individo galiomis bendrauti ir

bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Būtent šis ugdymo tikslas, kaip svarbus socializacijos aspektas, nurodytas

„Lietuvos švietimo reformos gairėse“ (1993). Iš čia kyla suvokimas, kad ugdymo procesas turėtų būti nukreiptas

į ugdytinių socializaciją, jo siekiamybę – socialumą, t.y. „asmenybės bruožą, išreiškiantį... gebėjimą lengvai

bendrauti...“ (Jovaiša, 1993, cit. iš Sirtautienė, 2000). Taigi, atsiranda būtinybė šiuo aspektu įvertinti ugdymo

proceso formas ir turinį, realiais ugdančių vaiko bendravimo gebėjimus, prasme. Kalbos suvokimo ir kalbos

vartojimo įgūdžiai yra kelias į komunikavimo kompetencijos įgijimą, kuri reikalinga tolimesniame gyvenime,

kaip sėkmingos adaptacijos šiuolaikinėje visuomenėje sąlyga, todėl kalbiniai gebėjimai yra labai svarbūs vaiko

gyvenime. Tyrimo problemos pagrindimas. Šiame darbe analizuojama tradicinių pasakų reikšmė vaikų kalbinių

gebėjimų ugdymui. Tradicinės pasakos pasirinktos todėl, kad tai yra įprastos, kelioms kartoms žinomos pasakos,

sukaupusios savyje vertingos gyvenimiškos patirties, tačiau pastaruoju metu dėl informacinių technologijų

gausos, šiuolaikinių pasakų įtakos dažnai pamirštamos ar laikomos neįdomiomis, atgyvenusiomis. Todėl svarbu

pasigilinti į tradicinių pasakų galimybes, jas paaiškinti tėvams, atrasti jų panaudojimo būdus ugdant vaikų kalbinius

gebėjimus.

77

AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ

TURINČIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ

KOMPETENCIJŲ UGDYMO/-SI

GALIMYBĖS

Odeta Vievesytė

Garliavos lopšelis-darželis „Obelėlė“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V., Pavardė: Odeta Vievesytė

E-puslapis: -

E-paštas: odeta.vievesyte@gmail.com

Institucija: Kauno raj., Garliavos lopšelis – darželis „Obelėlė“

Adresas: Vasario 16-osios 17, Garliava

V. Pavardė: Algimantas Bagdonas

E-puslapis: -




Telefono nr.: +370 671 15863

Tyrimo tikslas – atskleisti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socialinių kompetencijų ugdymo(si) galimybės

priešmokykliniame amžiuje.

Reikšminiai žodžiai: priešmokyklinis amžius, autizmo spektro sutrikimas, socialinės kompetencijos, pedagoginis bendradarbiavimas

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, apklausa žodžiu, kokybinė duomenų analizė.

Rezultatai ir išvados. ASS turinčių vaikų socialinės kompetencijos priešmokyklinio ugdymo įstaigose ugdymas

reikalauja sudėtingesnio pedagogų darbo ir supratimo apie ASS turinčius vaikus, jų problemas. Teisingiausiai

ugdyti ASS turinčius vaikus gali spec. pedagogai, išmanantys įvairias ASS turinčių vaikų ugdymo programas.

Labai naudingos socialinės kompetencijos lavinimo programos yra ABA ir TEACCH. Priešmokyklinio ugdymo

įstaigose ASS vaikams turi būti užtikrinta saugi ugdymo aplinka. ASS turintys vaikai neturi patirti patyčių, pasišaipymų,

nes taip jie mokomi pasitikėjimo aplinkiniais, savivertės. Atlikus tyrimą atskleista - autizmo spektro

sutrikimų turinčių vaikų ugdymo(si) priemonėmis rūpinasi daug praktikos turintys pedagogai ir logopedai, todėl

svarbu įstaigose turėti perengtus ir kvalifikuotus specialistus darbui su tokiais vaikais. Veiksmingiausiomis socialinės

kompetencijos ugdymo priemonėmis laikomos kasdienės rutinos griežta tvarka, aiškus ir lėtas užduoties

paaiškinimas, paskatinimai, TEACCH terapija, ABA terapija, psichologo ir logopedo pagalba. Ugdant ASS

turinčius vaikus pedagogai privalo turėti daug gebėjimų, tačiau jų žinios nėra atnaujinamos, neorganizuojami

kursai ASS turinčių vaikų ugdymo temomis.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Autizmo spektro sutrikimų (toliau – ASS) turinčių vaikų Lietuvoje

daugėja. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, ASS sutrikimų pasiskirstymas Lietuvoje 2011–2015 metais

rodo, kad šių sutrikimų skaičius Lietuvoje stipriai išaugo – nuo 833 iki 1423 atvejų („Pažangos projektai“, 2016).

Augantis ASS turinčių vaikų skaičius skatina domėtis jų raida, ugdymo galimybėmis. ASS sutrikimų turintys

vaikai dažnai atsiduria ikimokyklinio ugdymo įstaigose tarp sveikų vaikų, todėl labai svarbu, kad pedagogai gebėtų

ugdyti ASS turinčius vaikus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra ugdomos vaikų įvairios kompetencijos,

tarp jų ir socialinė kompetencija, kuri yra susijusi su vaiko integravimusi visuomenėje, bendravimo įgūdžiais,

gebėjimu gyventi tarp kitų ir su kitais. „Pagrindiniai autizmo požymiai – sutrikusi socialinė raida, kalbos ir neverbalinės

komunikacijos problemos, keistas, netipiškas elgesys, vaizduotės ribotumas, interesų nenormalumai“

(Zager, 2006). Tačiau tėvai neretai nenori pripažinti vaiko ligos, todėl leidžia vaikus į bendrojo ugdymo įstaigas,

kuriose nėra ASS turinčių vaikų ugdymo sistemos, nėra tokiam darbui parengtų pedagogų, todėl dažnai iškyla

nesusipratimai bei nesusikalbėjimai. Tyrimo problema: kokios galimybės ASS turintiems vaikams ugdytis socialines

kompetencijas priešmokyklinio ugdymo įstaigoje? Darbo problema tikslinama probleminiu klausimu:

kaip yra įgyvendinamas ASS turinčio vaiko socialinių kompetencijų ugdymas Lietuvos priešmokyklinio ugdymo

įstaigoje ir su kokiomis kliūtimis susiduriama?

78

TĖVŲ POŽIŪRIS Į PRIEŠMOKYKLINIO

AMŽIAUS VAIKŲ KŪRYBINIŲ ŽAIDIMŲ

REIKŠMĘ

Asta Lauciūte

Jonavos lopšelis – darželis „Dobilas“

Algimantas Bagdonas

Kauno kolegija

V., Pavardė: Virginija Bušauskienė

E-puslapis: -

E-paštas: ooorsida@gmail.com

Institucija: Kauno lopšelis – darželis „Tukas“

Adresas: Chemikų 33, Jonava

Telefono nr.: +370 67115863


E-puslapis: -




Telefono nr.: +370 67115863

Tyrimo tikslas – atskleisti tėvų požiūrį į priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių žaidimų reikšmę.

Reikšminiai žodžiai: priešmokyklinis amžius, kūrybiniai žaidimai, socialinės kompetencijos


Rezultatai ir išvados. Išlavinta kalba skatina kūrybingumą, vaizduotę, ugdo estetinį skonį, aktyvina vaiką,

padeda išsiskleisti vaiko individualybei. Visa tai priešmokykliniame amžiuje galima pasiekti per kūrybinius

žaidimus, kurie skatina išreikšti save. Aplinką kūrybiniams žaidimams derėtų kurti kartu su vaikais, būti jiems

pavyzdžiu, skatinti tenkinti vaikų poreikį realizuoti kūrybinius sumanymus, aktyvinti vaiką, įvertinti daromas

pastangas.

Tėvų požiūris yra teigiamas ugdant vaikų komunikavimo kompetenciją per kūrybinius žaidimus, tai pagrindas

plėtojant vaikų kalbą, tačiau praktikoje, organizuodami ir įgyvendindami priešmokyklinio ugdymo turinį teorinių

žinių netaiko. Tėvai pripažįsta, kad per mažai bendrauja su savo vaikais, nepakankamai dalinasi patirtim

vaikai ilgą laiką praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus ir žiūrėdami animacinius filmus.

Originalumas ir praktinis reikšmingumas. Kaip teigia A. Juodaitytė ir kt. (2015), kurdami vaikams beveik

išskirtinai normatyvinę aplinką, ugdytojai siekia, kad vaikai ateityje galėtų sėkmingai konkuruoti sudėtingame,

pasaulyje. Tačiau žaidimas reikalauja laisvos aplinkos, kurioje vaikas galėtų nevaržomai reikšti kūrybines mintis,

lavėtų jo patirtis. Kaip teigia N. Grinevičienė (2002), vaikystė nuo suaugusio asmens gyvenimo skiriasi tuo,

kad vaikystėje labai domimasi žaidybine veikla. Domėjimasis žaidimais aktyvina vaikų veiklą, žadina emocijas,

jausmus, ugdo asmens savybes, formuoja požiūrį ir santykius su tikrove. R. Liubienė (2011) pabrėžia, kad

žaidimas yra augančios asmenybės pagrindas, be kurio nebūtų įmanomas platesnis mokymasis mokykloje. A.

Juodaitytė ir kt. (2015) teigia, kad kūrybinis žaidimas visada išreiškia vaiko socialinio, kultūrinio gyvenimo filosofiją

,,čia ir dabar“, o ne tik gyvenimo vizijas ateičiai. Tyrimo problemos pagrindimas. Ugdymo procesas yra

viena iš svarbiausių gyvenimo sričių, kurios tikslas – išsilavinusi, kūrybinga asmenybė. Dėl nuolatinės kaitos ir

šiuolaikinių technologijų tobulėjimo sunku nuspręsti, kokie įgūdžiai yra svarbiausi dabartiniams vaikams, tačiau

pastaruoju metu susiduriama su įvairiais sunkumais: daugėja vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, knygų skaitymas

praranda savo vertę, mažai bendraujama su vaikais namuose. Svarbią vietą užima kompiuteriai, internetas, virtualūs

žaidimai, televizija, todėl keičiasi ir vaikų vertybės, požiūriai, įgūdžiai. Keičiantis vaikų gyvenimo patirčiai,

pomėgiams, tradicijoms, keičiasi ir vaikų kūrybinių žaidimų scenarijai, jų turinys, o tuo pačiu ir kalbiniai

gebėjimai.

79

Virtuali keturių šiuolaikinių autorių tapybos darbų paroda

„G I S A Tapyba“

Autoriai: tapytojai Gustas Jagminas, Ina Budrytė, Sigita Maslauskaitė, Aistė Bugailiškytė

Po šiuo akronimu slepiasi keturi tapytojai: Gustas Jagminas, Ina Budrytė, Sigita Maslauskaitė ir Aistė

Bugailiškytė. Šie menininkai į grupę apsijungė tarsi prisimindami primirštą lietuvių tapytojų tradiciją

vienytis. Kita vertus, GISA bent kol kas nepretenduoja į labai įpareigojančių grupių gretas – nekuria

manifesto, pavadinimu neapsibrėžia vieno stiliaus ir taip išlaiko plačius laisvės horizontus. Kas vis tik

vienija šios grupės narius? Visi jie nesivaiko madų – turi savo lengvai atpažįstamus stilius ir sprendžia

savo išsikeltas tapybines, kūrybines užduotis. Juos jungia gražus santykis, sutampantys „biolaukai“.

Šalia idėjinių priežasčių yra ir pragmatiškos, bet džiuginančios individualistinio, susiskaldžiusio meno

lauko ir apskritai pabirusios visuomenės kontekste. Dirbti komandoje efektyviau ir linksmiau: pasiskirstoma

darbais, parodos tampa ne dar didesnėmis šventėmis ir nuotykiais. Keliaudami po Lietuvą

su paroda, autoriai atranda naujų patirčių.Ši grupė palytėta fluksiškos ideologijos – vietoje sudėtingų

koncepcijų renkamasi panirti į nuolatinį kūrybinį būvį, akcentuoti procesą, atrasti vertes kasdienybėje.

GISOS idėja užgimė tapybos kvadrienalės metu, kai Gusto, Inos ir Aistės kūriniai buvo išeksponuoti

vienas šalia kito. „Žiūrimės“, – nusprendė autoriai ir tarsi kontrasto principu į savo grupę pasikvietė

tapytoją ir menotyrininkę Sigitą Maslauskaitę.

Parodos nuoroda: https://youtu.be/DnP2m4kA8xQ

82

Virtuali tarpdisciplininė virtuali Kauno kolegijos Menų akademijos

dėstytojų – dailininkų paroda „Pusiausvyra laike ir mene“

Autoriai: Sigutė Bronickienė, Daina Daukšienė, Lolita Grabauskienė, Sigita Grabliauskaitė, Arvydas Martinaitis,

Artūras Rimkevičius, Birutė Sarapienė, Laura Slavinskaitė, Birutė Šležienė

Tarpdisciplininėje virtualioje Kauno kolegijos Menų akademijos dėstytojų parodoje „Pusiausvyra laike

ir mene“, lydinčioje tarptautinę nuotolinę konferenciją „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir

praktikos inovacijos“, menininkai atskleidžia konceptualius kūrinių idėjų realizavimo skirtingose medijose,

medžiagose, technikose, ieškojimus, kurie skatina diskusiją apie klasikinių vaizduojamojo meno

šakų ir šiuolaikinio meno formų, naujausių technologijų sintezę kūryboje.

Ieškojimų ir eksperimentų kupiname kūrybiniame procese svarbus aspektas yra laikas. Jo sraunioje tėkmėje

išryškėja ne tik skirtingų medijų persipynimas, reikšmingas yra ir laiko bei menininko santykis,

atveriantis erdvę kūrybai arba, priešingai, įtraukiantis į buities sūkurį ir nepaliekantis nei akimirkos ramiam

stabtelėjimui, atsitraukimui nuo kasdienybės monotonijos. „Laikas, skiriamas kūrybai, kiekvienam

menininkui yra labai svarbus. Kūrybiniame procese jis tirpsta ir transformuojasi į meno kūrinį“, – sako

parodos kuratorė, dėstytoja, stiklo menininkė S. Grabliauskaitė. Parodoje eksponuojamuose kūriniuose

menininkai atskleidžia tai, kas jiems svarbu. Tikimės, kad kiekvienas žiūrovas darbuose atras savo sielos

atspindžius ir apsilankymui virtualioje parodoje skirtas laikas bus reikšmingas, įsimenantis.

Parodos nuoroda: https://www.flipsnack.com/ADLEparoda/paroda-pusiausvyra-laike-ir-mene.html

83

Virtuali autorinių fotografijos darbų paroda „Šiukšlių visuomenė“

Autorius: fotografas Elijus Kniežauskas

Projektas pradėtas kurti 2017 metais Panevėžio bienalės metu. Stengdamasis atsakyti į bienalės temą

„Žmogus ir miestas“ bandžiau įsivaizduoti koks skirtumas tarp miesto ir gamtos, gyvulio ir žmogaus. Atliekos

buvo atsakymas. Gamtoje jų nėra, kaip ir nėra iš jų gyvenančių gyvūnų.

Parodos nuoroda: https://publish.exhibbit.com/gallery/79898955/solo-gallery-42678/

84

Virtuali autorinių fotografijos darbų paroda „Neskęstanti Venecija“

Autorius: fotografas Žilvinas Glušinskas

Žilvinas Glušinskas fotografas, fiksuojantis žavias gyvenimo akimirkas ir spausdinantis nuotraukas unikaliomis

technikomis: cyanotype, gum bychromate, lith print. Jo fotografijos tarsi kelionių prisiminimai,

rodantys jausmą, toje akimirkoje. Tai tarsi kelionė laiku, leidžianti pažvelgti į užfiksuotas kelionių akimirkas.

Paroda ,,Neskęstanti Venecija“: 2010 – 2015 metų kelionių užfiksuoti įspūdžiai, atspausti unikalia

Lith print technika leis persikeltu į nuostabų miestą jo akimis ir pasigrožėti Italijos kasdienybe. Naudojama

ne skaitmenine technika.

Parodos nuoroda: https://publish.exhibbit.com/gallery/79898955/solo-gallery-42679/

85

Mokslinis komitetas:

Dr. Inga Valentinienė, pirmininkė

Dr. Sigita Saulėnienė

Dr. Rima Jasnauskaitė

Dr. Ligita Judickaitė – Pašvenskienė

Dr. Algimantas Bagdonas

Dr. Dr. Jovita Dargienė

Dr. Aistė Dičkalnytė

Dr. Raimonda Simanaitienė

Dr. Mārīte Opincāne, Rezeknės technologijų akademija (Latvija)

Dr. Marina Tzakosta, Kretos universitetas (Graikija)

Dr. Theodor Liho, Nacionalinė dailės akademija (Bulgarija)

Leidinį sudarė: Gertrūda Valionytė, Aistė Kubiliūtė, Dėst. Juozas Dundulis.

Kauno Kolegija 2020

ISBN 978-9955-27-593-0

Konferencijos “Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos inovacijos“ pranešimų santraukų ir virtualių parodų leidinys, 2020 ISBN 978-9955-27-593-0

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?