Alytaus Gidas 2022/1 (spalis-lapkritis)

Nr. 1

2022 m. spalis

MĖNESIO TEMA 3 p.

Brangios

žiemos belaukiant

MĖNESIO ŽMOGUS 6 p.

Mano laimė

gyventi prasmingai

POMĖGIS

8 p.

Verslu virtęs

malonumas

SVEIKATA 10 p.

Masažo galia žmogui

NAMAI 14 p.

Būsto šildymo

išlaidų kompensacija

SODAS 15 p.

Rudenio darbai sode

KLEMENTINA

GRUZDIENĖ:

Gyventi Alytuje -

’’ geriausias sprendimas‘‘

KULTŪRA 19 p.

Kartu į teatrą.

Į komedijų festivalį

MENAS 24 p.

Amžiaus

paroda sinagogoje

VERSLO GIDAS 25 p.

Individualūs

sprendimai kuriantiems

PSICHOLOGIJA 28 p.

Depresija ne liga

Šildymo sezonas Alytuje

MĖNESIO TEMA

Apie šildymo sezoną, kuris paliečia visus – tiek

gyventojus, tiek įmones kalbėta Alytaus verslo forume.

Savivaldybės įmonės „Alytaus šilumos tinklai“ generalinis

direktorius Mindaugas Nevardauskas – apie

būsimas prognozes ir atliktus darbus dar iki

prasidedant šildymo sezonui.

Nuotolinis valdymas

Dar vasarą „Alytaus šilumos tinklai“

savivaldybei pavaldžiose 49-iose įstaigose

įrengė nuotolinį šilumos punktų valdymą.

„Atsirado galimybė taupyti iki 20 procentų

sunaudojamos šilumos. Įrengtas

nuotolinis šilumos punktų valdymas, kai

temperatūriniai davikliai nuskaitomi nuotoliniu

būdu ir sujungti su šilumos punktų

valdymu, leis reguliuoti pastatų šildymo

sistemą ir matyti, kiek šilumos yra sunaudojama“,

_ pasakoja direktorius.

Tai, kaip efektyviai bus reguliuojama

šiluma, priklausys nuo įstaigų už ūkį

atsakingų specialistų darbo – tai energijos

taupymo įrankis. Tokią šilumos punktų

valdymo sistemą direktorius vadino naujove

ir sektinu pavyzdžiu kitiems miestams.

Sistemos įrengimas kainavo apie 90

tūkst. eurų.

Daugiabučiuose nurašomi skaitikliai

– per nuotolį

„Alytus – vienintelis miestas Lietuvoje,

kur per nuotolį nurašomi visi skaitiklių

rodmenys daugiabučiuose. O tai duoda

tikslesnę šilumos ir karšto vandens apskaitą

ir patogumą gyventojams, kai skaitiklių

parodymų nebereikia patiems fiksuoti

mokant už paslaugas“, – kalbėdamas apie

naujovę visoje Lietuvoje sakė „Alytaus

šilumos tinklų“ generalinis direktorius.

Per trejus metus visuose daugiabučiuose

(apie 600) buvo įrengtas nuotolinis šilumos

ir karšto vandens skaitiklių nurašymas

– šilumos tiekėjams kainavo apie 800

tūkst. eurų.

Šilumos brangimas – apie 20 proc.

Spekuliacijų energetinių kainų tema

netrūksta, tačiau visiems alytiškiams rūpi

pagrindinis klausimas: koks prognozuojamas

centralizuotos šilumos pabrangimas?

Spalį šiluma, palyginti su pernykščiu

šiuo mėnesiu, pabrangs apie 40 proc.,

kadangi ji bus skaičiuojama pagal patvirtintą

seną šilumos skaičiavimo formulę, o

štai nuo lapkričio kaina turėtų pradėti

mažėti.

„Alytaus šilumos tinklai“ prognozuoja,

kad šį šildymo sezoną centralizuota šiluma

vidutiniškai pabrangs apie 20 proc.,

palyginti su praėjusiu šiuo laikotarpiu. Tai

priklausys nuo kuro kainų rinkoje.

„Alytaus šilumos tinklai“ turi daugiau kaip 20 tūkst. centralizuotos šilumos

vartotojų, daugiausia – butai daugiabučiuose, tarp jų – 400 Alytaus įmonių.

www.alytausgidas.lt 3

GARBĖ

Alytiškė – pirmoji lietuvė,

kuri bus pagerbta FIBA šlovės muziejuje

ninkė, čempionė, žvaigždžių rungtynių

dalyvė, viena iš dviejų lietuvių, žaidusių

moterų NBA lygoje JAV (Indianos „Fever“).

PAGRINDINIAI LAIMĖJIMAI:

Iš Alytaus kilusią krepšininkę Jurgitą

Štreimikytę-Virbickienę pažįsta visi – nuo krepšinio

mėgėjų iki mokyklos, kurioje ji mokėsi, mokinių, mat

Vidzgirio progimnazijos sporto salę puošia

sportininkės atvaizdas.

J. Štreimikytė-Virbickienė taps pirmąja

lietuve, kurios vardas bus įrašytas FIBA

šlovės muziejuje, veikiančiame Patricko

Baumanno krepšinio namuose Miese

(Šveicarija). Iki Jurgitos čia buvo pagerbti

trys lietuviai krepšininkai – Arvydas

Sabonis (2010 m.), Šarūnas Marčiulionis

(2015 m.) ir Modestas Paulauskas (2020

m.).

50-metį šiemet mininti J. Štreimikytė-

Virbickienė pastaraisiais metais dirba mo-

terų klubinio krepšinio ir jaunimo rinktinių

trenere.

Kaip skelbiama FIBA pranešime, šlovės

muziejuje alytiškė bus pasveikinta su

devyniais asmenimis, kurie svariai prisidėjo

prie moterų krepšinio plėtros

pasaulyje.

Jurgita su Lietuvos rinktine yra tapusi

Europos čempionato (1997 m.), dešimtkart

– Lietuvos, taip pat Baltijos, Italijos lygų

laimėtoja. Ji – ir moterų Eurolygos prizi-

Europos čempionė (1997 m.), su rinktine

taip pat dalyvavo 1995 m., 1999 m., 2005 m.

Europos, 1998 m., 2006 m. pasaulio

čempionatuose, Lietuvos garbę nuo 1990 m.

iki 2006 m. iš viso gynė 157 kartus, pelnė 2

tūkst. 101 tašką;

Eurolygos čempionė (2009 m.);

Dukart rezultatyviausia Eurolygos finalo

ketverto žaidėja (1995 m., 1998 m.);

Žaidė 12-oje Eurolygos sezonų (1997–

2002 m., 2004–2009 m.), pelnė 2 tūkst. 802

taškus;

Žaidė 6-iuose Eurolygos finalo ketverto

turnyruose (1999 m. finalininkė, 2005 m.

bronzos medalininkė);

Dešimtkart Lietuvos čempionė (1991–

1994 m., 2004–2009 m.);

Keturiskart Baltijos čempionė (2003–

2007 m.);

Dukart Italijos lygos čempionė (1999 m.,

2002 m.);

Italijos lygos finalo naudingiausia žaidėja

(2002 m.);

Triskart Prancūzijos lygos finalininkė

(1996–1998 m.).

4 Alytaus Gidas Nr.1

POLITIKA

Kodėl alytiškiai sveikatos klausimus

sprendžia ne savo mieste?

Alytaus gyventojai, susidūrę su sveikatos

bėdomis, nesirenka vietos ligoninės ir vyksta

į kitus miestus. Man, kaip tarybos nariui,

norisi suprasti priežastis, todėl pasigilinęs

radau keletą įdomių skaičių. Pavyzdžiui, tik

apie 40 proc. alytiškių ambulatorinės chirurgijos

paslaugų ieško Alytaus ligoninėje.

Panašiai ir su dienos stacionaro paslaugomis

– 55 proc. miestiečių vyksta ne į savo ligoninę.

Nors miesto savivaldybė prisidėjo tiek

prie kompiuterinio, tiek prie magnetinio

rezonanso tomografų pirkimo, tačiau vis tiek

per 30 proc. miesto gyventojų važiuoja į kitas

savivaldybes.

Kitas susidomėjimą keliantis dalykas yra

atlyginimų vidurkiai (2022 m. duomenys)

mūsų ir kitų miestų ligoninėse: Alytaus

(gydytojas – 2528 Eur, slaugytojas – 1645

Eur), Marijampolės (gydytojas – 3154 Eur,

slaugytojas – 1740 Eur), Panevėžio

(gydytojas – 3220 Eur, slaugytojas – 1656

Eur), Šiaulių (gydytojas – 4201 Eur,

slaugytojas – 1848 Eur). Tai tik vidurkiai, kai

kurie darbuotojai ir to vidurkio negauna.

Deja, Alytaus ligoninėje dirbantis gydytojas

uždirba nuo 20 proc. iki 40 proc. mažiau,

palyginti su kolegomis iš panašių miestų

gydymo įstaigų.

Ar nemotyvuoti gydytojai gali suteikti

geras paslaugas? Gal ir gali, tik kaip ilgai?

Tikrai žinau, jog ne vienas mūsų medikas yra

priverstas ieškoti papildomo darbo kitose

savivaldybėse, kad galėtų dirbti ir užsidirbti.

Galbūt tai ir yra viena pagrindinių priežasčių,

kodėl pacientai nemažai paslaugų dairosi ne

mūsų savivaldybėje? Geri gydytojai ar

rezidentai, ieškodami darbo vietos ir

vertindami atlyginimus, matyt, aplenkia

mūsų ligoninę, o esamo personalo amžius

kiekvienais metais tik didėja, darbo krūvis

nemažėja. Bet jeigu gali kitos savivaldybės,

gal galime ir mes?

Jau šį rudenį rinksime naują Alytaus

ligoninės direktorių. Jam kelsime nemažai

užduočių: peržiūrėti ligoninės darbuotojų

pareigybes, pinigų srautus, paslaugų prieinamumą,

motyvavimo sistemą, papildomas

gydytojų pritraukimo galimybes, eilių

mažinimo strategiją ir t. t.

Kadangi šioje sistemoje kiekvienas anksčiau

ar vėliau būsime klientai, labai svarbu

išlaikyti ir stiprinti Alytaus ligoninėje

teikiamų paslaugų pasiekiamumą bei

kokybę. Jei turite siūlymų, kaip pagerinti

paslaugas ar sumažinti eiles, rašykite man el.

paštu andrius.jucas@gmail.com

Andrius Jučas, Alytaus miesto savivaldybės

tarybos narys

Politinė reklama bus apmokėta iš Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų Alytaus skyriaus politinės kampanijos sąskaitos. Užsk. nr. 2022/10/20-1


‘‘

MĖNESIO ŽMOGUS

Klementina Gruzdienė:

„Gyventi Alytuje – geriausias sprendimas“

Yra žmonių, kurių, regis, gerai nepažįstame, tačiau jaučiame.

Jaučiame norą su jais susitikti, būti, kalbėti, juos pažinti. Yra

žmonių, kurie gyvendami gimtajame mieste iš jo tik ima, kiti – ir

duoda. Duoda tiek, kad užtenka dešimtims šeimų ir jų atžalų.

Pirmojo žurnalo „Alytaus gidas“ pirmoji istorija – apie

žmogų ir jo ryšį su miestu, apie tai, kaip alytiškė Klementina

GRUZDIENĖ kasdien mokosi džiaugtis gyvenimu ir ta laime

dalijasi su žmonėmis. Svarbiausi atsakymai į klausimą, kurį

dažniausiai pamirštame, – kodėl.

Pasirinkimas

„Pirmą kartą Alytų pasirinkau

nesąmoningai čia gimdama,

antrąkart – labai sąmoningai.

Reikėjo daug apkeliauti tiek

man, tiek mano vyrui, kad

susitiktume ir abu nutartume

gyventi ten, kur šiltesnė bendruomenė,

glaudesni žmonių

santykiai, – mažesniame mieste.

Tai buvo vienas geriausių

mūsų sprendimų“, – istoriją

pradeda Klementina.

Ar reikia pristatyti Klementiną?

Vieni ją pažįsta kaip

Alytaus autizmo asociacijos

„Lietaus vaikai“ vadovę,

iniciatyvos „Herojų kava“ lyderę,

Šeimos komisijos narę,

socialinio verslo „Kvarkvarelija“

įkūrėją, kiti – kaip

visuomenišką ir aktyvią kultūrinio

gyvenimo veikėją (Alytaus

kultūros ir meno tarybos narė,

renginių organizatorė).

Šiemet K. Gruzdienė Alytaus

žurnalistų paskelbta Metų

žmogumi. Visgi svarbiausias

Klementinos gyvenimo vaidmuo

– mama, žmona, dukra. Ji –

autistą sūnų devynmetį Vincen-

Mano laimė yra gyventi

prasmingai.

‘‘

tą ir septynerių Antaną auginanti

mama.

Renkuosi būti

laiminga

Šią istoriją dabar būtų

galima pasakoti įvairiai ir

kalbėti apie kasdienybę, kuri

pilna iššūkių tiek tėvams, tiek

vaikams. Apie darbus, kuriuos

nuveikė Klementina siekdama,

jog šeimoms, auginančioms

autistiškus vaikus, būtų

lengviau. Visgi pasakojimas

kitoks – apie žmogų ir jo laimės

sampratą.

„Įsivaizduokime, kad laimingi

dainuojančia širdimi šokame

ir vis šokame. Bet… staiga ima

ir nutrina batai. Ar tai

menkniekis, ar visgi trukdo būti

laimingiems ir džiaugtis, šokti

toliau?“ – klausia alytiškė,

supratusi, jog jos šokis – jos

gyvenimas.

„Taip, aš tikrai turiu iššūkių,

kaip ir kitos šeimos. Taip, aš

jaučiu ir skausmą, būtent jis ir

paskatino mane veikti ir

atjausti tokias pat šeimas kaip


renkuosi būti laiminga net jei

kartais tie batai ir labai

nutrina“, – šypsosi Klementina.

Sakoma, jog laimė – tai arba

gyventi patogiai, arba gyventi

prasmingai.

„Mano laimė yra gyventi

prasmingai. Tačiau kartais tai

suderinama ir su tuo vidiniu

nepatogumu ar iššūkiais, kurių

patiri gyvendamas su žmogumi,

turinčiu negalią“, – prisipažįsta

pašnekovė.

Laisvė veikti

Mokslas, darbas, kiti gyvenimo

vaidmenys, tempas.

Vilniaus ritmas.

„Gyvendama sostinėje aš

tarsi sekiau gyvenimo ratu.

Mažai klausiau savęs, ar tikrai

to noriu. Atsikrausčiusi į Alytų

turėjau prabangą ir galimybę

laisvai, sąmoningai rinktis

veiklą. Čia aš galutinai ir

subrendau, čia radau savo

laisvę pasirinkti“, – pasakoja K.

Gruzdienė.

Turėti pasirinkimą ir yra

pasirinkimas. Pašnekovė teigia

savo pasirinkimams klojanti

kelią kiekvieną mielą dieną.

Pokalbis nuo „aš“ krypsta

link „mes“. Klementina nepratusi

kalbėti apie save, mat

dažniausiai linkusi rūpintis

kitais: „Susimąstyti, ar kiti

žmonės, kurie greta, yra

laimingi, kitą kartą daug

svarbiau nei galvoti, ar pati esu

laiminga.“

Kas skatina gyventi ir veikti

taip, jog laimingas būtum ne tik

pats, bet ir aplinkiniai? Ji turi

savo receptą: „Visai neseniai

teko dalyvauti tarptautiniame

autizmo kongrese. Daugiau nei

tūkstantis žmonių susirinko

spręsti svarbių klausimų. Kiek

daug gali žmonės, kurie

susiburia dėl meilės, dėl meilės

savo artimam. Kiek atradimų,

kiek knygų, kiek kūrybos –

viskas iš didelio ryšio ir meilės.

Ten, kur ji liepsnoja, ir kuriami

gražūs, prasmingi dalykai. Ar

miestui trūksta meilės? Gal ir

ne, bet jos niekada nebūna per

daug, ji – kūrybos, bendruomenės

augimo variklis.“

Mes esame pratę gyventi

kurdami planus, ateities vizijas.

Deja, neretai pamirštam mėgautis

šiandiena.

- O ko Klementina palinkėtų

miestui?

‘‘

Ar miestui trūksta meilės?

Jos niekada nebūna per daug.

„Kad mes būtume, kad

Alytus atrastų savo veidą ir juo

džiaugtųsi. Svarbiausia, kad jis

MĖNESIO ŽMOGUS

Nuotr. INGA BALSIUK

‘‘

būtų, kad čia būtų saugu“, –

nuskamba palinkėjimas iš jos

lūpų ir juo nedrąsu nepatikėti.


POMĖGIS

Verslu virtęs malonumas: studija „Ramunės Decor“

Namų sienas išaugo

Vankiškių kaimas. Alytaus

rajonas. Studija greta pagrindinio

kelio. Nepastebėti neįmanoma.

Neužsukti – nuodėmė.

Kaime maisto prekių parduotuvė

dirba iki 20 val. (visi žino

kodėl), Ramunės gėlių studijos

net darbo laikas neįtikėtinas –

nuo 17 val. iki 22 val. ir

savaitgaliais. Tiesa, pasigėrėti

gaminiais ir juos užsakyti visada

galima Facebook puslapyje

Ramunė decor.

„Iš karto po darbo mieste

skubu namo ir į studiją. Ji –

mano ramybė, mano malonumas,

kasdien čia praleidžiu

vakarus, savaitgaliais aš irgi

visada čia. Pirmąsias gėlių

kompozicijas kūriau namie,

turėjau savo kampelį, vėliau

nebetilpau, norėjosi erdvės, tad

vyras pastatė studiją greta

mūsų namo“, – apie tai, kaip

atsirado studija, ir apie vyro

paramą pasakoja Ramunė.

Šiandien studijoje „Ramunės

decor“ marga marga. Čia galima

rasti įvairiausių kompozicijų iš

nuolatos žydinčių gėlių: nuo

namus puošiančių iki šventinių

ar tų, kurias nešame ant kapų,

Po darbo dienos mes bėgame namo:

vakarieniauti, žaisti su vaikais, tvarkytis,

užsiimti mėgstama veikla. Alytaus rajone

gyvenanti Ramunė skuba ne tik į namus, bet

ir į savo studiją „Ramunės Decor“. Moteris

daro amžinai žydinčias gėlių kompozicijas

namams, šventėms, artimųjų amžinojo

poilsio vietoms. Kaip kasdienybėje siuvėjai

sekasi kurti tai, kas džiugina dažno širdį?

Nuoširdus ir džiaugtis mėgstama veikla

įkvepiantis pasakojimas – kiekvienam.

nuo pastelinių iki ryškiaspalvių

žiedų.

„Gyvenu tuo, ką darau. Mano

pagalbininkai – mano šeima.

Gera, kai galiu kurti, kai gražų

žodį pasako klientai, džiaugiuosi,

kai užsuka ir vėl. Stengiuosi,

jog kiekviena puokštė būtų

išskirtinė. Juokiuosi, kad jas ir

po metų atpažįstu. Renkuosi tas

gėles, kurios atrodo tikrai natūraliai,

yra aukštos kokybės“, –

teigia Ramunė.

Verslas ar hobis?

Sakoma, kiekvienas sėkmingas

verslas išaugo iš pomėgio.

Šis – ne išimtis, tiesa, ir Ramunė,

ir jos vyras Gediminas sutartinai

tvirtina esantys laimingi,

nes verslu tapęs pomėgis

– jau ir gyvenimo būdas.

„Teko lankytis ir floristikos

kursuose, tačiau manęs nesužavėjo

jų filosofija gaminti pigiai

ir greitai. Mano noras – kurti su

malonumu“, – prisipažįsta studijos

„Ramunės decor“ įkūrėja.

Kaip gamtos ritmu gyvename,

taip ir kuriame. Šiuo metu

Ramunė komponuoja puokštes,

kurios daugiausia papuoš artimųjų

kapus. Užsakymų, džiaugiasi

pašnekovė, kasdien vis

daugėja, vėliau laukia kalėdinis

laikotarpis.

„Man labai patinka pinti vainikus,

gaminti Kalėdų eglutes –

kiekvienas kūrinys savitas. Būna,

darau, o kitą dieną, žiūrėk,

jau perdarau. Kūrybą lemia ir

nuotaika“, – neabejoja Ramunė.


VEIKLA

Kūno stiprumui ir proto mankštai: GYVENTI GERA

„Oktavijos“ žaidimo metu, naudojant

minkštus spalvotus kamuoliukus, bus

lavinami kognityviniai įgūdžiai: koncentracija,

dėmesio išlaikymas, įvairių užduočių

atlikimo greitis, gebėjimas apdoroti bei

suvokti garsinę ir vizualinę informaciją,

strateginis mąstymas ir kartu stiprinamas

fizinis pasirengimas.

Daugiau nei dvidešimt metų Lietuvoje ir Izraelyje

veikianti Respublikinė jogos mokykla organizuoja

unikalius nemokamus šiuolaikinės jogos užsiėmimus.

Tamsiais rudens vakarais alytiškiai ir kitų

didžiųjų šalies miestų gyventojai aktyviai dalyvauja

ir džiaugiasi galimybe stiprinti ne tik kūną, bet ir

sielą. Domimės, kur, kada ir – svarbiausia – kodėl?

Covid-19 prevencijai

„Džiaugiamės galėdami net šešiuose

didžiuosiuose miestuose pakviesti žmones

į fizinio aktyvumo, sporto, atmintį ir protą

aktyvinančius užsiėmimus. Taip siekiame

sumažinti COVID-19 padarinius, prevenciškai

stiprinti žmonių sveikatą ir protinį

aktyvumą po karantino“, – sako Respublikinės

jogos mokyklos projekto „Gyventi

gera“ koordinatorė Agnė.

Minimi užsiėmimai padeda savo jėgomis

natūraliai pasirūpinti išsekintu organizmu.

Sveikos gyvensenos kurso dalyviai

susipažįsta su įvairiomis sveikatą stiprinančiomis

praktikomis ir įgyja žinių, kaip

tinkamai maitintis ir puoselėti imunitetą.

Projekto „Gyventi gera“ metu organizuojami

nemokami jogos kursai ir stovykla,

kurioje bus įtvirtinami gebėjimai, toliau

gausinamos žinios, ugdomas sveikas kūnas

bei protas.

Agnė tel. 8 677 30 347.

Stovyklos dalyviai, tikimasi, pagerins

savo fizinę būklę, lavins kognityvinius

įgūdžius ir pastiprins imunitetą. Jie

susipažins su hathajogos metodais, išmoks

teisingo kvėpavimo ir jogos pratimų,

naudingų plaučiams, raumenynui, sausgyslėms,

sąnariams, taip pat taisyklingos

laikysenos. Šokio judesio terapija padės

pajausti, pažinti savo kūną ir atsipalaiduoti.

Įvairaus amžiaus žmonėms

Siekiant įgyvendinti projekto tikslus,

rudenį Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje,

Šiauliuose ir Vilniuje taip pat

organizuojama jogos terapija. Dalyvauti

kviečiami įvairaus amžiaus žmonės.

Užsiėmimus lankanti Virginija džiaugiasi

jų nauda: „Šis projektas mano gyvenime

atsirado pačiu tinkamiausiu laiku. Jau

daugiau nei dvidešimt metų domiuosi joga,

žinau, kad tokie užsiėmimai naudingi

kiekvienam. Veiklos įvairios, taigi bet kuris

ras, kas jam labiausiai tinka.“

„Tikime, kad užsiėmimai paskatins

labiau rūpintis savo sveikata, keis dalyvių

elgseną, augins sveikus įpročius, o kartu

taip bus sumažinti COVID-19 padariniai,

prevenciškai sustiprinta žmonių sveikata ir

protinis aktyvumas po užsitęsusio karantino.

Dalyviai galės sėkmingai tęsti aktyvią

veiklą savarankiškai“, – teigia projekto

„Gyventi gera“ koordinatorė Agnė.

Daugiau apie Respublikinės jogos mokyklos

užsiėmimus https://www.lev.lt arba mokyklos

„Facebook“ paskyroje.

Stovykla

Spalio 28–lapkričio 6 dienomis rengiamoje

stovykloje vyks hathajoga, šokių

judesio terapija, kognityvinius įgūdžius

lavinantis „Octavia“ žaidimas, sveikos

gyvensenos mokymai, stalo teniso ir

kiokušin karatė treniruotės. Išsamesnę

informaciją suteiks projekto koordinatorė

Projektas „GYVENTI GERA. Sveikatingumo programa,

skirta sveikatos stiprinimui ir fizinio aktyvumo

didinimui, COVID-19 ligos prevencijai ir sukeltoms

pasekmėms mažinti.“ finansuojamas Visuomenės

sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja

Sveikatos apsaugos ministerija.

Užsk. nr. 1/1


SVEIKATA

Masažo galia žmogui

Šiuolaikiniame pramonės ir technikos amžiuje,

nuolat spartėjant mūsų gyvenimo ritmui, daugėja

ligų, kurias dažniausiai lemia įtampa. Masažas – tai

viena seniausių priemonių, kurias naudoja žmonės

sveikatai gerinti. Masažo metu atsiranda ryšys tarp,

hipnotizuojamas judesių ritmas ir atpalaidavimas

suteikia ramybę tiek vienam, tiek kitam. Apie

masažo naudą pasakoja sveikos gyvensenos

ambasadorė Dzūkijos krašte Jūratė Marčiulaitienė.

Gyvenimo tikslas

Padėti žmonėms išsaugoti sveikatą ir

atrasti gyvenimo džiaugsmą – toks Jūratės

gyvenimo tikslas. Sveikos gyvensenos

ieškojimai atvedė mane į masažo specialybės

studijas Alytaus profesinio rengimo

centre (APRC). „Džiaugiuosi, kad

besimokydama čia įgijau labai reikalingų

bazinių žinių anatomijos srityje, su

didžiuliu entuziazmu semiuosi masažo

specialybės teorinių bei praktinių įgūdžių iš

profesionalių APRC mokytojų. Galimybė

stažuotis Italijoje ilgą laiko tarpą suteiktė

man dar daugiau praktikos, žinių, motyvacijos

bei pasitikėjimo savimi siekiant

savo gyvenimo tikslo“, - pasakoja Jūratė.

Kiekvienas esame tobulas gamtos

kūrinys, o visi mūsų negalavimai ir ligos yra

tik neteisingo gyvenimo būdo padarinys.

Trokštant sveikatos mes tikrai galime

padėti ir sau ir kitiems. „Visi žmonės supranta

lytėjimo kalbą. Mes nevalingai triname

skaudamą vietą, glostome vienas kitą,

norėdami nuraminti“, – įsitikinusi sveikos

gyvensenos propaguotoja.

Nauda kūnui ir sielai

Pagrindinė masažo nauda – raumenų ir

emocinės įtampos mažinimas, kraujo ir

limfos apytakos stimuliavimas. Masažas

derina ir veikia skatinamai tokius svarbius

fiziologinius procesus kaip virškinimą ir

kvėpavimą, masažas pagreitina prakaito ir

riebalinių liaukų veiklą, padeda suderinti

endokrininę ir nervų sistemą.

Atliekant masažą, nuo kūno paviršiaus

pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės,

oda geriau kvėpuoja, tampa elastingesnė,

lygi. Masažas sumažina nuovargį, o sveikam

žmogui suteikia žvalumo, didina darbingumą.

Sergančiajam lengvas masažas

sumažina skausmą.

Masažas teikia ne vien tik fizinę naudą,

jis gelbsti ir psichologiškai – masažuojant

išreiškiamas rūpinimasis ir palankumas,

palaikymas ir atjauta. Tai padeda pajusti

ryšį su savuoju vidiniu pasauliu ir geriau

save vertinti.

Gydymas ar sveikatos stiprinimas?

Sveikam žmogui masažas gali būti puiki

prevencinė sveikatos stiprinimo priemonė,

o sergančiajam – gydymas ar kompleksinė

jo dalis, padedanti greičiau pasveikti. Tad

masažas – ne tik atpalaiduojantis ritualas,

bet ir stresą, įtampą mažinanti procedūra,

kompleksinė įvairių ligų gydymo dalis. O

rinktis tikrai yra iš ko.

„Štai pagrindinis klasikinis-higieninis

masažas tinka įvairaus amžiaus žmonėms –

tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Norintiems

išlikti energingiems tinka tonizuojantis

masažas, kuris atliekamas naudojant

daugiau vibracinių judesių. Po sunkaus

darbo tinka atpalaiduojamasis, o prieš

sportą – chiroplastinis. Tiems, kurie

skundžiasi patinusiomis kojomis ir nori

labiau atsipalaiduoti, patartina rinktis

limfodrenažinį masažą. Ne be reikalo

girdime sakant „rankos daro stebuklus“

arba „gydančios rankos“. Jos tikrai gali ne

tik atpalaiduoti, bet ir pakeisti sveikatos

būklę, padėti pasijusti geriau, pamiršti

skausmą.“, – pasakoja Jūratė.

Pačiai teko išbandyti ne vieną masažo

rūšį, tad suprantu kaip nepaprasta atrasti

patį priimtiniausią, labiausiai pateisinantį

lūkesčius. Iš visų teorinių ir praktinių

mokymų bei patirties, įgytos Italijoje,

sukūriau savo masažo stilių „Massaggi

rilaasanti“. Kai pati pajunti ilgalaikį masažo

poveikį, supranti kiek jis suteikia jėgų –

norisi pasidalinti. O tada jau darai ir

pasaulis tau padeda. Šios prisilietimo meno

sesijos metu patiriami patys maloniausi

pojūčiai, todėl labai gerai nors trumpai tai

pajusti. Tad ją rekomenduoju ir

pavargusiems, ir visai gerai besijaučiantiems

žmonėms. Vien jau kūno

įtrynimas eteriniais aliejais suteikia stiprų


valantį poveikį, stimuliuoja kraujotaką ir

limfos nutekėjimą, skatina sąnarių

elastingumą. Mano atliekamas viso kūno

masažas leidžia pajusti judesio vientisumą,

giluminį poveikį ir stiprų atpalaidavimą.

Labai svarbus pasiruošimas ir besąlyginis

žmogaus priėmimas. Atlikdama masažą,

turiu būti švari ir kūnu, ir mintimis.

Pirmiausia pati privalau išmokti tvarkytis

su savo emocijomis. Stiprų valomąjį poveikį

suteikia masažo metu kartojamos maldos.

Masažas vyresniame amžiuje

Masažas yra vienas iš ypatingų veiksnių

žmogaus gyvenime, padedančių palaikyti

puikią kūno ir dvasios būseną. Ir nieko nėra

geresnio, kaip po sunkios ir varginančios

darbo dienos atsipalaiduoti ir atgaivinti

savo kūną masažu.

Masažo poveikis labai efektyvus šalinant

neigiamus ankstyvos senatvės požymius

vidutinio ir pagyvenusio amžiaus žmonėms.

Jis padeda išsaugoti jaunatvišką

organizmo būklę ir funkcijas nes: sustiprina

audinių elastingumą ir sąnarių patvarumą,

didina kraujo ir limfos cirkuliaciją, palaiko

odos jaunatviškumą, suteikia kūnui energijos,

išsiskiria endorfinai (natūralūs

skausmo malšintojai), dietos ir specialių

pratimų pagalba masažas atstato kūno

formų linijas bei šalina poodinį riebalinį

sluoksnį, stipria nugarą, didina raudonųjų

ir baltųjų kūnelių kiekį kraujyje, stiprina

kraujo cirkuliaciją, nuskausmina skausmo

taškus, atpalaiduoja įsitempusius raumenis,

normalizuoja blokuojamus energinius

srautus, sustiprina kūno imuninę sistemą,

atstato ramybės ir pasisekimo jausmą,

panaikina nerimą. Masažas – tai galimybė

pailsėti, atsipalaiduoti bei stiprinti savo

sveikatą kasdien.

Savimasažo nauda

lostymas namuose. Jeigu daromas

gydomasis pėdų masažas (pvz. taškinis

pėdų masažas), neturint specialių žinių,

galima žmogui labai pakenkti. Jeigu

daromas švelnus, glostomasis pėdų

masažas, kurio paskirtis atpalaiduoti

artimo žmogaus kojas po sunkios darbo

dienos, tuomet tokio masažo poveikis gali

būti tik teigiamas.

„Prie žmogaus, turinčio išvaržą, gali

prisiliesti tik gydytojas arba profesionalus

masažuotojas. Net kai žmogaus nekamuoja

dideli skausmai, jo masažuoti vis tiek

nerekomenduojama. Vertėtų apsiriboti

švelniais paglostymais ir pamaigymais.

Žmonėms, mėgstantiems patiems masažuoti

namiškius būtina laikytis tam tikrų

taisyklių, kad būtų išvengta didesnės žalos“,

– pataria masažo specialistė.

Svarbiausia dirbti tik su raumenimis

(maigyti, glostyti, trinti) ir nesiliesti prie

stuburo, sąnarių ir kaulų. Net jeigu yra

noras daryti masažą tik artimiesiems,

reikėtų pasimokyti masažo kursuose.

Pakaktų tiesiog klasikinio masažo kurso,

kur išmoktumėte pagrindinių judesių,

kuriais tikrai nepakenktumėte artimajam.

Taip pat svarbu, jog mėgėjiškas masažas

būtų skirtas ne gydyti, o atpalaiduoti žmo-

SVEIKATA

Specialisto neprofesionaliai atliekamas

masažas gali pakenkti daugiau, negu

paprasto žmogaus mėgėjiškas artimo paggaus

kūną. Jeigu žmogų kamuoja kažkokie

skausmai ar kitos problemos, jis turėtų

kreiptis į specialistą.

Nors veiksmingiausią masažo terapiją

gali užtikrinti tik kvalifikuotas ir patyręs

masažo specialistas, tam tikrais atvejais gali

pagelbėti ir savimasažas.

Savimasažas yra paprasta ir patogi

priemonė, kurios pagalba galima mėgautis

masažo terapijos privalumais. Kadangi yra

ne viena savimasažo technika, kurią gali

pasitelkti ir nepatyręs žmogus, masažą

galima pasidaryti pačiam ir neišeinant iš

namų. Savimasažas gali padėti sumažinti:

stresą ir nerimą, galvos skausmus, raumenų

patempimus, raumenų įtampą, virškinimo

sutrikimus ir skausmą. Tai yra labai patogus

ir nesudėtingas įtampos ir diskomforto

mažinimo būdas.

Savimasažą galima naudoti ir kaip

prevencinę priemonę. Siekiant geriausių

rezultatų, savimasažą reikia atlikti atsargiai

ir švelniai, įvertinant jaučiamo skausmo

pokyčius. Tokiais atvejais taip pat gali būti

naudinga pasitarti su savo gydytoju arba

profesionaliu masažo.


AKTUALU

Plečiamos paslaugos raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimos nariams

Jau seniai kalbama, jog Alytaus mieste trūksta

efektyvios paslaugų sistemos, kuri būtų veiksminga

bei patogi vaikams, turintiems raidos sutrikimų

bei jų šeimoms. Siekiant šią problemą panaikinti

-imamasi priemonių.

Dar rugpjūčio mėnesį buvo

inicijuotas viešasis pirkimas,

kuriuo buvo siekiama įsigyti

paslaugas, kurias teikiant (suteikus)

būtų pasiekti konkretūs

socialinio poveikio rezultatai:

• 10 (dešimt) ir daugiau

vaikų turinčių raidos sutrikimų

būtų teikiamos paslaugos ne

trumpiau kaip 4 mėn.,

• pagerėtų šeimų psichosocialinė

sveikata,

• vaiko pasiektų rezultatų teigimas

vertinimas (palyginant

vaiko būklę prieš pradedant

teikti konkrečias paslaugas ir jų

teikimo pabaigoje).

Įvykdžius pirkimo procedūras

rugsėjį pasirašyta paslaugų

teikimo sutartis su Alytaus

autizmo asociacija „Lietaus

vaikai“. Paslaugų tikslas –

sukurti efektyvią terapinių

paslaugų sistemą, kuri būtų

veiksminga bei patogi vaikams,

turintiems raidos sutrikimų bei

jų šeimoms susideda iš šių

priemonių:

• Šeimas turi pasiekti sistemiška

pagalba – vaiko ir šeimos

poreikius atitinkančios Paslaugos,

orientuotos į vaiko ir

šeimos gerovę;

• Kompetentingas vaiko būklės

įvertinimas, kurį atliks tiekėjo

parinktas specialistas,

turintis bent vieną iš šių

kvalifikacijų: psichologas, socialinis

pedagogas arba ergoterapeutas;

parinktas specialistas

taip pat turi turėti ne mažiau

kaip vienerių metų darbo

patirtį su raidos sutrikimų

turinčiais vaikais;

• Konkrečių Paslaugų plano

vaikui sudarymas, parenkant ir

pritaikant konkrečiam vaikui

tinkamus darbo metodus, atsižvelgiant

į atliktą vaiko būklės

įvertinimą, jo sensorinį profilį,

individualias patirtis ir pomėgius

(konkrečių Paslaugų plano

kiekvienam vaikui sudarymas).

Tiekėjas turi parinkti geriausiai

vaiko tobulėjimo poreikius padėsiantį

užtikrinti specialistą

(pavyzdžiui, įskaitant, bet

neapsiribojant, psichologą, logopedą,

ergoterapeutą ir kt.);

• Šeimų nukreipiamas pas

atitinkamą konkretų specialistą(-us)

ir to pasėkoje pagerėjusi

vaiko fizinės ir psichinės

sveikatos būklė.

• Šeimos informavimas ir

konsultavimas kitais socialinės

apsaugos, švietimo, sveikatos ir

(ar) asmeniniais klausimais.

Paslaugų gavėjai – Alytaus

mieste gyvenantys vaikai ir jaunuoliai

(2-16 m.), turintys raidos

sutrikimų, (mišrūs raidos

sutrikimai, įvairiapusiai raidos

sutrikimai).

Daugiau informacijos:

alytus@lietausvaikai.lt

Kviečia savanoriauti

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus

draugija naujam sezonui prie

Pasiruošimo Ekstremalioms

Situacijoms (PES) būrio

kviečia prisijungti naujus

savanorius Alytuje!

PES programos tikslas yra

tinkamai parengti savanorius,

kurie šalyje nutikus nelaimei ir

esant ekstremaliai situacijai ar

įvykiui, operatyviai reaguotų ir

imtųsi tikslingų veiksmų, gebėtų

padėti kitiems. Tapęs savanoriu

šioje programoje, Tu:

• Nuolat dalyvautum profesinio

kvalifikavimo kursuose ir

mokymuose;

• Dalyvautum pratybose su

Lietuvos tarnybomis;

• Šalyje esant ekstremaliai

situacijai ar įvykiui – operatyviai

reaguotum ir padėtum

žmonėms.

Jei mėgsti veiksmą, nuolatinį

tobulėjimą ir jauti norą pagelbėti

kitiems, PES programa yra

tai, ko tau reikia!

Daugiau informacijos ir norint

prisijungti prie PES komandos,

kreipkitės el. paštu

violeta@redcross.lt

Registracija:

https://forms.office.com/r/XjnkxEJ

1jw

Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos

informacija


KŪNUI IR SIELAI

Receptas sveikatai: judėjimas gryname ore

Ką daryti, kad net ir atėjus šaltajam

sezonui būtum žvalus ir energingas?

Kokie pratimai gali padėti žiemą jaustis

laimingesniam ir sveikesniam? Apie tai

pasakoja „Nirvana Fitness“ trenerė,

masažų meistrė, lektorė, neįgaliųjų

reabilitacijos specialistė Gerda

Vencevičiūtė.

Pasivaikščiojimai lauke

Vienas geriausių receptų, kaip puikiai

jaustis, pasak Gerdos, – grūdinimasis lauke

ir ilgi pasivaikščiojimai rudenėjančio

miesto gatvėmis.

„Jeigu nespėjome užsigrūdinti vasarą –

ne bėda, tai nesunku padaryti dabar.

Rinkime žingsnius, pasileiskime Alytaus

gatvėmis, parkais, miškais. Išjudinsime

pečių juostą, stiprinsime kojas, jeigu turite

lazdas – irgi gerai, drauge dirbs rankos,

taip pat mėgausimės gražiais vaizdais,

kvėpuosime grynu oru – kiek pozityvių

dalykų!“ – regis, paprastu, bet itin veiksmingu

receptu dalijasi pašnekovė ir tvirtina,

jog tokios kardio ir kvėpavimo

treniruotės teigiamai veikia mūsų hormoninę

sistemą, emocinę ir fizinę būseną.

Nuolatos ilginkite atstumą, keiskite

maršrutus – tai naudinga smegenų

sistemai. O kurgi eiti, kokius maršrutus

rinktis?

Alytaus turizmo informacijos centro

specialistės vardija: Jaunimo parkas,

Kurorto parkas (pagrindinis jo akcentas –

Didžiosios ir Mažosios Dailidės ežerėliai,

aplink nutiesti pasivaikščiojimo takai),

Vidzgirio botaninis draustinis (čia

įrengtas 9 km pažintinis takas, kuriuo

galima pasiekti Nemuno pakrantę ir

Radžiūnų piliakalnį), netoliese ir Punios

šilas (ypatingas gamtos perlas, apglėbtas

19 km ilgio Nemuno kilpos), didžiausia

Lietuvos šlapynė – Žuvinto pelkė su

Žuvinto ežeru, tikra laukinių paukščių ir

neliestos gamtos karalija, čia yra ir

pažintinis takas, o kur dar Alytaus piliakalnis,

aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir

dviratininkų Baltosios rožės tiltas ar

gamtos takas panemune nuo „Dzūkijos

dvaro“ iki Radžiūnų piliakalnio.

Daugėja judančiųjų

Tiesa, vieno dalyko trenerė Gerda ragina

nepamiršti – pasirinkite patogius

kvėpuojančius drabužius, neprisirenkite

per šiltai, specialistė rekomenduoja

rengtis sluoksniais.

„Eikite visada, nesvarbu, ar šalta, ar saulė

šviečia, ar lyja, tiesiog pasirinkite atitinkamą

aprangą ir avalynę. Ši turi būti

patogi, platesnė, juk kojoms tenka

didžiausia apkrova. Mes gyvename tarsi

šiltnamio sąlygomis, taip auginame ir

vaikus. Tai nėra teisinga. Aplinka nesterili

– turime susidurti ir su virusais, bakterijomis,

kad kūnas išmoktų kovoti, gautų

dozę informacijos, pasiruoštų. O mes

rengiamės šiltai, mažai judame, nevėdiname

patalpų“, – patarimų, ką daryti kitaip,

negaili Gerda.

Alytus ne toks jau didelis miestas, viską

paprasta pasiekti dviračiu, paspirtuku

arba pėsčiomis, tačiau neretai renkamės

lengvesnį kelią.

„Pagalvokime, ar visur reikia vykti

automobiliu? Gal pareiti iš darbo galima

pėsčiomis. Daugiau kliaukimės savo

kojomis – ne liftu kilkime, o laiptais

lipkime, ne automobiliu važiuokime, o

eikime. Trumpus atstumus įveikime

pėstute. Kur lekia visi alytiškiai? Vakarai

ilgi – mėgaukimės buvimu lauke“, – kalba

G. Vencevičiūtė, tikinti mažų kasdienių

įpročių galia.


NAMAI

Būsto šildymo išlaidų kompensacija:

kaip ją gauti neišėjus iš namų

Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos

išteklių kainų apie 20 – 30 proc. daugiau šalies

gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų

kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti

būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens

išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems

gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo

sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki

šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.

Tai reiškia, jog pakaktų vieno prašymo,

kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines

pajamas uždirbantys šalies gyventojai

visą šaltąjį laikotarpį galėtų gauti kompensacijas.

Tai galioja prašymams, pateiktiems

po šių metų rugsėjo 1 d. Šie įstatymų

pakeitimai galios du šildymo sezonus, t. y.

2022–2023 m. ir 2023–2024 m.

SVARBU. Priklausančias kompensacijas

bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už

visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo

to, kada asmuo šildymo sezono metu

kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu

kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį,

kompensacijos galės būti grąžinamos už

2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio,

vasario ir kovo mėnesius.

4 ŽINGSNIAI KAIP PASISKAIČIUOTI, ar

Jums priklauso būsto šildymo išlaidų

kompensacija Pasinaudokite www.spis.lt

Būsto šildymo išlaidų kompensacijos

skaičiuokle.

Pirmas žingsnis

Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą

ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti

nurodytas būste deklaruotų gyventojų

skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos

sutartis įregistruota Registrų centre –

būstą nuomojančių asmenų skaičius.


Antras žingsnis

Pateikite informaciją apie pajamas.

Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki

kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį

„į rankas“, pajamas, susijusias su

individualia veikla, socialines išmokas,

pensijas ar kt.

SVARBU. Iš jų atskirai nurodykite pajamas

kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos,

susijusios su individualia veikla, ar

gauta nedarbo socialinio draudimo

išmoka.

Laukelyje ,,kurios mažinamos“ parinkite

šių pajamų mažinimo procentą, pavyzdžiui,

30 proc. 3 ar daugiau vaikų

auginantiems asmenims. Sumažinus pajamas,

dirbantiems priklausys didesnio

dydžio būsto kompensacija.

Į pajamas neįskaitoma: išmoka vaikui

(vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių

pensija, vienišo asmens išmoka, transporto

išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos

žmonėms su negalia, vienkartinės

išmokos, pašalpos ir kt.

Trečias žingsnis

Nurodykite išlaidų už būsto šildymą

sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima

pateikti preliminarias.

Ketvirtas žingsnis

Sužinosite, kokio dydžio kompensacija

jums priklauso, o kiek turite mokėti patys.

Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus

kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko

nereikės mokėti.

Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų

kompensacijos skaičiuokle matyti, kad

kompensacija galimai priklauso, prašymą

dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti

elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis

į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prieš pildant prašymą el. būdu, galima

peržiūrėti mokomuosius video filmus

(video instrukcijas) su įgarsinimu ir titrais,

kaip prisijungti prie SPIS ir užpildyti bei

pateikti prašymą.

SVARBU. Gyventojams už normatyvinį

būsto plotą kompensuojama būsto šildymo

išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo

tarp šeimos arba vieno gyvenančio

asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur)

kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP

dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam

asmeniui. Primename, kad iki 2024 m.balandžio

30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant

piniginę socialinę paramą, nevertinamas

nuosavybės teise turimas asmenų

turtas.

Rudens darbai sode, darže ir gėlyne

Vieni rudenį laukia bobų vasaros,

kiti – grybų miške. Ne mažiau

svarbu laiku atlikti darbus sode,

darže, gėlyne. Kokie gi vėlyvo rudens

darbai privalo būti padaryti,

klausiame parduotuvės „Lankava“

sodo-daržo skyriaus vedėjos Ilonos

Bružikienės.

SODAS

Pasiruošimas žiemai

Rudens darbus sodininkai skirsto į

ankstyvo ir vėlyvo rudens.

Kai skaitote šį tekstą, ankstyvo rudens

darbai, tikimės, jau nudirbti. Nuimtas

derlius, patręšta žemė, šiltnamiuose jau

spėjo užaugti garstyčios, o jūs jas apkasėte

ar aparėte, augalai patręšti kalio ir fosforo

trąšų mišiniu (tai duoda stiprybės šaknims,

padeda lengviau atlaikyti žiemą). O kokie

laukia spalio gale, lapkritį?

Lapkritį svarbu sugrėbti paskutinius lapus

ir surinkti nukritusius vaisius. Sugrėbę ir

pašalinę lapus, sumažinsite ligų ir kenkėjų

plitimą sode, taip pat išsaugosite sveiką ir

dekoratyvią veją. Ruošiantis žiemai

rekomenduojama nuravėti daržus, gėlynus

Apsauga

Būtina apsaugoti medelius nuo žinduolių,

kad žiemą neapgraužtų. Tam kamienus

tereikia apgaubti tinkleliu.

„Vienas svarbiausių sodo darbų –

nupurkšti medžius specialiu karbamido ir

vario sulfato mišiniu, jo rasite sodo ir daržo

prekių parduotuvėse. Purkškite sausu oru ir

kai ant medžio lieka trečdalis lapų. Toliau –

baltiname medžius“, – pasakoja sodo-daržo

skyriaus vedėja.

Baltindami apsaugosime juos nuo

temperatūros svyravimų ir kaitrios žiemos

ar pavasario saulės, dėl kurios gali

supleišėti žievė. Baltinama, kada lauke

sausa ir nėra šalnų, geriausia vėlyvą rudenį,

kai oro temperatūra teigiama. Vis dar

atsiranda manančiųjų, jog geriausias laikas

baltinti ne ruduo, o pavasaris. Specialistė

skuba paneigti šį mitą ir ragina nedaryti

klaidos.

Prieš baltinant rekomenduojama metaliniu

šepečiu ar grandikliu atsargiai nuvalyti

žievės atplaišas, kerpes, samanas.

I. Bružikienė pataria pasirūpinti ir medžių

genėjimu: „Nebūtina laukti vasario ar

kovo. Nuėmę derlių galime ir apgenėti.

Svarbiausia viską daryti tvarkingai, nepažeidžiant

ir būtinai užtepant ar užpurškiant

sodo tepalo, dezinfekuojant.“

O kokius darbus atlikti, kad kiemo veja

būtų puiki?

„Veją taip pat siūlyčiau patręšti rudeninėmis

trąšomis – duos stiprumo šaknims.

Ir dar – nepamirškite, kad rudenį jos

negalima nupjauti per žemai, bent dešimt

centimetrų turi likti“, – pataria ilgametė

„Lankavos“ darbuotoja.

Gėlynai

Pasirūpinkite ir jautresniais lauko

augalais. Jei dengsite, bent kartą per mėnesį

reikia patikrinti, ar augalas gauna užtektinai

drėgmės ir gali kvėpuoti, kitaip gali

nudžiūti.

Tinkamas metas mulčiuoti daugiametes

gėles. Nors rožės nėra lepūs augalai ir šalnų

nebijo, patartina jas vis tiek apdengti ir

paruošti žiemos sezonui. Tik atminkite:

uždengus per anksti daug stiebų būna

nesubrendę ir neatsparūs šalčiams, todėl

denkite, kai lauke temperatūra nukrinta iki

-5 °C ar žemiau.

Iki lapkričio vidurio dar palankus metas

sodinti svogūnines gėles ir darželiuose, ir

vazonuose namie.

Rubriką remia vienas didžiausių statybinių

medžiagų prekybos centrų Pietų

Lietuvoje UAB „Lankava“.

1994 metais Alytuje įkurta įmonė šiuo

metu turi filialus Marijampolėje, Druskininkuose,

Simne, Dauguose. Vykdo mažmeninę

ir didmeninę prekybą statybinėmis, apdailos,

sodo ir daržo, darbų saugos, elektros,

įrankių ir tvirtinimo detalių, santechnikos

prekėmis, teikia įvairias paslaugas. Plečiant

prekių ir paslaugų asortimentą, pradėta

gaminti ir prekiauti stiklo gaminiais,

veidrodžiais, projektuoti ir gaminti stumdomąsias

duris.


SENJORAI

Didės pensininkų ir

žmonių su negalia

pajamos

Vyriausybė pristatė valstybės ir

savivaldybių bei „Sodros“

biudžetų projektus, kurie bus

teikiami Seimui, ir lems, kaip

gyvensime 2023 metais.

PENSIJOS

Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo

482 eurų iki 542 eurų. Vidutinė senatvės

pensija su būtinuoju stažu 2023 m. didės nuo

510 iki 575 eurų.

Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta

Seime, bendroji pensijos dalis 2023 m. didės

apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc.

Per metus vidutinė pensija turint būtinąjį stažą

vidutiniškai didėtų daugiau nei 12 proc. arba 65

eurais.

Šiemet pensijos buvo didintos du kartus:

sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5

proc. Bendrai paėmus pensijų augimas 2022 m.

siekia 17 proc.

Skaičiuojama, kad kitąmet pensijų didinimui

reikės apie 520 mln. eurų.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA

Kitąmet vienišo asmens išmoka kaip ir

šiemet bus skiriama automatiškai ir mokama be

atskiro asmens prašymo. Skaičiuojama, kad nuo

kitų metų pradžios 35 eurų dydžio vienišo

asmens išmokos priklausys apie 240 tūkst.

vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus

žmonių.

2023 m. vienišų asmenų išmokoms numatyta

skirti apie 101 mln. eurų.

DIDESNĖS SOCIALINĖS IŠMOKOS

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių

biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami

ir kitų metų socialinės paramos išmokų

atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso

gyventojams mokamos išmokos arba teisė į

socialinę paramą.

Nuo 2023 m. pradžios didės baziniai

socialinių išmokų dydžiai. Planuojama, kad

kitąmet bazinė socialinė išmoka sieks 49 eurus,

šalpos pensijų bazė – 185 eurus, tikslinių

kompensacijų bazė – 147 eurus, valstybės

remiamų pajamų dydis sieks 157 eurus.


Nacionalinės sporto

agentūros komunikacijai

vadovaus alytiškė olimpietė

Nacionalinės sporto agentūros (NSA) viešųjų ryšių

ir įvaizdžio projektų vadove tapo ilgametė LRT

žurnalistė alytiškė Brigita Virbalytė.

Trijų olimpinių žaidynių dalyvė, Lietuvos

rekordininkė, lengvaatletė B. Virbalytė

yra baigusi Vilniaus universiteto bakalauro

žurnalistikos ir magistrantūros

sporto industrijų vadybos studijas. Jos

žurnalistinė patirtis – 16 metų darbo Lietuvos

nacionaliniame radijuje ir televizijoje.

2017 m. B. Virbalytė kartu su

kitais iniciatyviais šalies sportininkais

įkūrė Nacionalinę sportininkų asociaciją,

SPORTAS

buvo organizacijos atstovė spaudai. Be to,

ji turi atsakingas pareigas net keliose

šalies sporto organizacijose.

„Siekiu būti dvikryptės karjeros pavyzdžiu

– daugelį metų derinu sportininkės

karjerą su profesija ir visuomenine veikla.

Esu laiminga, kad galėsiu prisidėti prie

Nacionalinės sporto agentūros vystymo ir

efektyvios komunikacijos bei, žinoma,

pokyčių Lietuvos sporto sistemoje“, – sako

B. Virbalytė.

Nacionalinė sporto agentūra įkurta šių

metų liepą. Rugpjūtį jos direktoriumi

paskirtas Mindaugas Špokas.

NSA įgyvendins valstybės sporto politiką

aukšto meistriškumo sporto ir

fizinio aktyvumo srityse, čia bus sutelktos

ir visos sporto finansavimo funkcijos,

vienodas dėmesys bus skiriamas olimpiniam

ir paralimpiniam sportui, visuomenės

fiziniam aktyvumui. Agentūra

rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto

infrastruktūra, įkurtas Kompetencijų centras

padės sporto šakų federacijoms ir

organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo

valdymo principus.

NSA iš Švietimo, mokslo ir sporto

ministerijos jau perėmė valstybės stipendijų

administravimą, premijų, rentų skyrimą,

rudenį ji skelbs fizinio aktyvumo

projektų ir programų konkursus, o nuo

2023 m. administruos didžiąją dalį aukšto

meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir

sporto infrastruktūros lėšų, t. y. apie 60

mln. sportui skiriamų metinių lėšų.


ŽINIA

Niša kolumbariume – (ne)mokama?

Šiuo metu daugelis savivaldybių tarybos

sprendimu yra nustatę mokestį už

kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja

nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų ir tai yra nemaža

finansinė našta mirusiojo artimiesiems.

Todėl, Vyriausybė pritarė Aplinkos

ministerijos siūlymui, kad nuo šiol

kolumbariumo nišos turi būti suteikiamos

nemokamai.

Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimai

numato, kad gyventojams nebereikės

mokėti už nišas savivaldybių įrengtuose

kolumbariumuose. Taip pat nustatytas

kremuotiems žmogaus palaikams skirtos

kapavietės dydis. Kape, kuriame jau

palaidoti kremuoti žmogaus palaikai bus

draudžiama laidoti pakartotinai. Nustatytas

tik kremuotiems žmogaus palaikams

laidoti skiriamos kapavietės dydis – 1,32

kv. metro (1,10 m x 1,20 m), kelis kartus

mažiau, negu įprastos kapavietės. Tai leis

sumažinti sparčiai besiplečiančius kapinių

plotus, kadangi kremuojama vis daugiau

mirusių žmonių palaikų. Dabar vienam

kapui skiriama 3,75 kv. metro (1,5 m x 2,50

m), keliems kapams (šeimos kapavietei) – 7

kv. metrai (2,80 m x 2,5 m).

Pakartotinai laidoti nekremuotų žmogaus

palaikų kape, kuriame jau yra

palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, nebus

leidžiama, kadangi kremuoti palaikai

laidojami negiliai (iki 1 metro gylyje), o

urnose esančios kapsulės suyra negreitai.

Siekiant išvengti atvejų, kai mirusysis

perlaidojamas į kitą vietą be atsakingo už

kapavietės priežiūrą asmens žinios ar

sutikimo, kapinių tvarkymo taisyklės papildytos

nuostata, kad jei po ekshumavimo

žmogaus palaikai bus perlaidojami, būtinas

už kapavietės ar kolumbariumo nišos

priežiūrą atsakingo asmens rašytinis

sutikimas.

Dar vienas pakeitimas – Kapinių prižiūrėtojų

kaupiamų duomenų sąrašas papildytas

laidojančio asmens arba kito asmens,

atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo

nišos priežiūrą, fizinio asmens nuolatinės

gyvenamosios vietos adresu, elektroniniu

paštu, jei tokį turi, ir juridinio asmens

elektroniniu paštu.


ŠVENTĖ

Alytus ruošiasi didžiosioms metų šventėms:

kokia bus šių metų eglutė?

Dzūkijos sostinė pradeda ruoštis didžiosioms metų

šventėms – Alytaus miesto eglutės įžiebimo šventės

programa jau parengta, aiškėja ir tai, kaip šiemet bus

papuošta šventinė eglutė, kokiais šventiniais

akcentais bus papuošti miesto skverai, parkai ir

gatvės.

Puošyba

Alytaus miesto savivaldybės mero

pavaduotoja, atliekanti mero pareigas,

Jurgita Šukevičienė su Kultūros, Miesto ūkio

ir Aplinkos apsaugos skyrių specialistais

surengė pasitarimą ir aptarė su

pasiruošimu didžiosioms metų šventėms

susijusius klausimus.

„Atsižvelgdami į išaugusias elektros

kainas, atsakingai žiūrime į pasiruošimą

didžiosioms metų šventėms ir stengiamės

taupyti. Šventiniam miesto papuošimui

šiais metais planuojame išleisti tikrai

nedidelę sumą – vos 10 tūkst. Eur. Išlaidos

nėra didelės, tačiau tai nereiškia, kad

miestas bus papuoštas prasčiau nei

praėjusiais metais. Alytuje tikrai vyraus

šventinė dvasia ir bus kuriama šventinė

nuotaika.

Kalbant apie šventiniams papuošimams

skirtas lėšas, noriu atkreipti dėmesį, kad

Alytaus miesto savivaldybė prieš kelerius

metus nupirko eglutės karkasą, yra įsigijusi

ir pakankamą kiekį šventinių žaisliukų bei

girliandų, kuriais bus puošiama ir šių metų

eglutė, tad minėta 10 tūkst. Eur. suma bus

panaudota keliems šventiniams akcentams

įsigyti“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės

mero pavaduotoja J. Šukevičienė.

Pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Miesto ūkio skyriaus vedėjos

Palmiros Raškauskienės, taupant elektros

energiją Alytaus miesto eglutės šventiniai

žiburiai ir girliandos degs ne visą parą, kaip

būdavo anksčiau – šiemet jie užges 24 val.

Dienos metu eglutės girliandos degs, o

kitose papuoštose viešosiose miesto

vietose šventiniai žiburiai bus uždegti tik

sutemus.

Puošimo konkursas

Šiemet šventinėmis dekoracijomis ar

girliandomis bus papuoštas ne tik miesto

centras, jų netrūks ir Senamiesčio skvere –

jo dalyje ties „Kavos skvero“ kavine, Miesto

sode, prie Alytaus sporto ir rekreacijos

centro, Didžiosios Dailidės ežerėlio ir Svei-

katos take ties traukinio vagonais, kuriuose

turėtų įsikurti kavinė. Šventinėmis dekoracijomis

tradiciškai bus papuoš- tos S.

Dariaus ir S. Girėno, Jotvingių gatvės.

Alytaus miesto teatro prieigose, kaip ir

kasmet, taip ir šiemet bus įkurtas Kalėdinių

eglučių parkas.

Minėtas miesto viešosios erdves puoš ne

tik Alytaus miesto savivaldybė – prie miesto

papuošimo prisidės ir verslo įmonės.

„Dėkojame verslo įmonėms, pareiškusioms

norą papuošti Alytų, o kaip, kokių įmonių

dėka ir kokiais šventiniais akcentais bus

papuoštos miesto erdvės, kol kas lai lieka

maža paslaptis, kurią artėjant šventėms

tikrai atskleisime“, – priduria ir verslininkams

už miestui skiriamą paramą dėkoja

mero pavaduotoja J. Šukevičienė.

Artėjant šventėms kurti kalėdinę

nuotaiką, šventiniais akcentais puošti

aplinką bei dalyvauti Kalėdinio papuošimo

konkurse Alytaus miesto savivaldybė kvies

ir įmones, įstaigas, organizacijas, ir gyventojus.

Prabėgus šventėms šio konkurso

nugalėtojams bus įteikti savivaldybės

prizai.

Šventė

Alytaus miesto eglutės įžiebimo šventė

vyks gruodžio 2 d. 18 val. Šventės

programoje numatyti nuotaikingi Alytaus

miesto meno kolektyvų pasirodymai. Į

Eglutės įžiebimo šventę atvyks ir Kalėdų

Senelis, kartu su Alytaus miesto

savivaldybės meru Nerijumi Cesiuliu jis

įžiebs šventinius eglutės žiburius.

Šventei pasibaigus, Kalėdų Senelis

nežada išvykti iš Alytaus – šventinio

laikotarpio metu kiekvieną sekmadienį jis

mažųjų alytiškių ir jų tėvelių lauks prie

Alytaus miesto eglutės.

Alytaus miesto eglutės įžiebimo dieną

Dzūkijos sostinėje įvyks ir Alytaus Lietuvos

kultūros sostinės 2022 uždarymo renginys.

Jo metu Alytaus miesto teatre Tauragės

rajono savivaldybės atstovams bus

perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas

ir simbolis – gintaro medis.

Be to, lapkričio 22 d. – gruodžio 19 d.

Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus

alytiškius ir miesto svečius kvies apžiūrėti

ekspoziciją apie senąjį kiną. Šią jūriniame

konteineryje sutalpintą ekspoziciją kino

mėgėjai ras Rotušės aikštėje tarp miesto

savivaldybės ir teatro pastato esančioje

erdvėje.

Komunikacijos skyriaus informacija


Lietuvai geriausiai ES sekasi

įdarbinti ukrainiečius

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau

kaip 17,4 tūkst. ukrainiečių, tai yra apie pusė visų darbingo

amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos

savivaldybėse, taip pat ir Alytuje, beveik kas trečias – Vilniuje.

Iš viso šiuo metu į Lietuvą

yra atvykę daugiau kaip 65,3

tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių,

darbingo amžiaus žmonių.

Nuo karo pradžios beveik 10

tūkst. ukrainiečių įdarbino mūsų

šalies Užimtumo tarnyba, o

dar 4,2 tūkst. darbo vietų

ukrainiečiams siūloma.

Iš Europos Komisijos pasiekė

žinios, kad, lyginant su

kitomis valstybėmis narėmis,

įdarbinti ukrainiečius Lietuvai

sekasi puikiai. Mūsų šalyje

dirba 53 proc. darbingo

amžiaus ukrainiečių, kai tuo

tarpu Liuksemburge, Bulgarijoje

ar Belgijoje – vos 5 proc.

„Manau, kad šis Europos Ko-

misijos įvertinimas tik patvirtina,

jog sutelkta Lietuvos žmonių,

institucijų ir nevyriausybinių

organizacijų pagalba nuo

karo bėgantiems ukrainiečiams

suteikė realias galimybes

integruotis ir pasirūpinti savimi.

Daug kartų girdėjome

ukrainiečius sakant, kad jie už

viską Lietuvai be galo dėkingi ir

kad nenori būti išlaikomi

socialinės paramos ar žmonių

gerumo. Dirbančių žmonių

skaičius tik patvirtina, jog,

laukdami, kol galės sugrįžti į

savo Tėvynę, galintys dirbti

Ukrainos žmonės stengiasi šia

galimybe pasinaudoti ir labai

greitai integruojasi į darbo rin-

DARBAS

ką. Žaviuosi šių žmonių

darbštumu ir stiprybe“, – sako

socialinės apsaugos ir darbo

ministrė Monika Navickienė.

Ukrainiečiai dirba visose šalies

savivaldybėse. Daugiausia

ukrainiečių dirba didžiuosiuose

šalies miestuose: Vilniuje

– 5,6 tūkst., t. y. beveik kas

trečias dirbantis ukrainietis,

Kaune – 2,4 tūkst., t. y. kas

septintas nuo karo Ukrainoje

pradžios Lietuvoje įsidarbinęs

ukrainietis, Klaipėdoje – virš 2

tūkst. žmonių. Alytuje dirba

213 ukrainiečių.

Užimtumo tarnybos duomenimis,

aukštos kvalifikacijos

reikalaujančiuose darbuose

dirba per 1,4 tūkst. arba 8 proc.

ukrainiečių. Ukrainiečiai mūsų

šalyje dirba verslo ir administravimo

specialistais logistikos

ir pardavimo srityse, sveikatos

specialistais: gydytojais,

slaugytojais, veterinarais, o taip

pat mokymo specialistais, IT

specialistais, inžinerijos specialistais.

Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose

darbuose dirba

didžioji dalis – 11,4 tūkst. –

ukrainiečių, t. y. 65,6 proc.

įsidarbinusių nuo karo veiksmų

Ukrainoje pradžios.

Žemos kvalifikacijos ir

nekvalifikuotus darbus dirba

4,6 tūkst. ukrainiečių, t. y.

ketvirtadalis dirbančiųjų. Dauguma

jų dirba biurų ir viešbučių

valytojais, virtuvės

pagalbininkais ir pakuotojais.

Nuo karo Ukrainoje pradžios

Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių

vidutinis darbo užmokestis

siekia apie 1000 Eur „ant

popieriaus“.


MAISTAS

Auksinio rudens gėrybės

Ruduo – tikras maitintojas, derliaus gėrybėmis puošiantis

mūsų stalus. Ne veltui šeimininkės sukasi virtuvėje: kas

ruošia skaniausius patiekalus šiandienai, kas – žiemai. O

kaip išsaugoti sodo, daržo, miško turtus, kad neprarastų

savo geriausių savybių?

Virtuvės šefams ruduo – puikus improvizacijų metas.

Svečiuose – alytiškis, šiuo metu pajūryje dirbantis virtuvės

virtuozas Aurimas Alionis.

Laikas troškiniams

„Auksinis ruduo – tikras

pačių įvairiausių gėrybių:

daržovių, vaisių, uogų, grybų,

aukso amžius. Interpretuoti

galima į valias gaminant nuo

klasika tapusios kreminės moliūgų

sriubos iki pikantiškų

pyragų su grybais ar

šakninėmis daržovėmis“, –

pasakoja Aurimas.

Namie jis dažniausiai gamina

pagal sezoniškumą – tada kiekvienas

ingredientas pats gardžiausias

ir labiausiai atskleidžia

savo skonį, aromatą,

tekstūrą: „Juk niekada braškė,

nupirkta sausio mėnesį,

neprilygs tai, kuri bus nuskinta

birželį ar liepą.“

Rudenį A. Alionio virtuvėje

pakvimpa troškiniais.

„Jie neatima daug laiko,

sudedi ingredientus į troškintuvą

ir – į orkaitę. Štai

triušis, ruoštas moliūge su

daržovėmis ir slyvomis, yra

tikra skonio bomba, taip pat

antiena su perlinėmis kruopomis

ir grybais. Žinoma,

rudenį labai mėgstu išsivirti

arbatų žiemai: aviečių su

čiobreliais, svarainių, – puiki

dovana Kalėdoms!“ – sako

Aurimas.

Pas dažną dabar rasi cukini-

jų, moliūgų. Ko iš jų pasigaminti?

„Ir aš jau turiu milžinišką

kokių penkiolikos kilogramų

moliūgą. Iš jo, aišku, bus išvirta

kreminė sriuba, iškeptas pyragas,

padaryta tyrės, kuri puikiai

pasitarnaus vėliau. Labai skanūs

moliūgų blyneliai arba

moliūgų kugelis“, – vardija

virtuvės šefas.

Nors šis ruduo grybų pašykštėjo,

tie, kurių pintinėse jų vis

dėlto atsirado, nenusivils įvairiais

receptais iš grybų.

„Esu grynas dzūkas, o juk jei

ne grybai ir ne uogos… Grybus

virtuvėje naudoju padažams,

sriuboms, įdarams. Patinka

džiovinti – skoniu ir aromatu jie

praturtina ne vieną patiekalą.

Koks gardus grybų sultinys su

virtinukais įdarytais grybais!

Gaila, kad dėl laiko stokos

nepavyksta ištrūkti į mišką. Bet

grybus tobulai ruošia ir visados

jų parūpina mano puikieji

uošviai“, – džiaugiasi A. Alionis,

kadaise mokytojo duoną iškeitęs

į darbą virtuvėje.

Kaip išsaugoti vertę?

Ką daryti su daržovių, vaisių

ar grybų pertekliumi, kai pilvas

sotus, o šaldytuvas pilnas? Paprasčiausi

būdai – marinavimas,

konservavimas, šaldymas ir

džiovinimas, liofilizavimas.

Marinuotuose produktuose

paprastai lieka iki 30–40 proc.

vitaminų bei mineralinių

medžiagų. Šaldytuose jų

sumažėja tik apie 10–15 proc.

Jeigu užšaldoma ir vėliau

tinkamai atšildoma, didžioji

dalis produkto vertingųjų

medžiagų nepakinta. Liofilizuojant

išlieka 100 proc. maistinių

medžiagų, todėl nenuostabu,

kad pastaruoj metu šis

konservavimo būdas, kada iš

produktų pašalinamas vanduo,

tampa vis populiaresnis. Tiesa,

šitaip paruoštoms gėrybėms

reikalingos specialios laikymo

sąlygos: jos turi būti apsaugotos

nuo drėgmės, dienos

šviesos ar oro patekimo į


Balandėliai sraigės

su triušiena

Ruduo puikus metas pasigaminti

daugelio mėgstamų skanių,

sultingų ir labai minkštų

„balandėlių“ troškintų pomidorų

sultyse. Tik šį kartą jie kitokie.

Reikės:

1 gūžės kopūsto;

750 g maltos triušienos;

250 g maltos šoninės;

100 g ryžių;

1 morkos;

1 svogūno;

2 skiltelių česnako;

Druskos, pipirų, mairūno;

Aliejaus kepimui.

Gamyba:

Kopūstą dedame į verdantį

vandenį ir nuverdame vis

nuimdami lapus. Nuo lapų

nupjauname kietąją dalį.

Į keptuvę įpilame aliejaus ir

jame apkepiname smulkintą

svogūną, morką ir česnaką. Į

dubenį dedame maltą triušieną,

maltą šoninę, beriame ryžius,

prieskonius ir kepintas daržoves.

Viską gerai išmaišome. Ant

kopūsto lapo krašto per visą ilgį

dedame įdaro ir susukame

„vamzdelį“, o tada „sraigę“.

Dar atskirai keptuvėje ant

sviesto pakepiname šakelę

čiobrelio, smulkinto svogūno,

RECEPTAI

česnako, morkos, paprikos.

Pabarstome druska, pipirais.

Šitas daržoves dedame ant

kepimo skardos dugno, sudedame

„balandėlius“, įmetame

„Cherry“ pomidoriukų, rozmarino,

užpilame pomidorų sultimis

gardintomis druska, pipirais,

trupučiu cukraus. Uždengiame

folija ir dedame į orkaitę.

Troškiname 170 laipsnių karščio

orkaitėje apie 1 val.

Patiekiame su bulvių koše ir

daržovių salotomis.

Skanaus Jums linki

Aurimėlis!

Rikotos pyragas

su vaisiais ir uogomis

Juk kol dabar tokia gausybė obuolių,

slyvų, kriaušių, aviečių ir kitų gėrybių,

tai pats laikas iškepti ir gardų pyragą.

Reikės:

4 kiaušinių;

150 g cukraus;

250 g rikotos;

150 g miltų;

50 g aliejaus;

1 a.š. kepimo miltelių;

1 a.š. vanilinio cukraus;

Mėgstamų vaisių ir uogų.

Gamyba:

Į dubenį mušame kiaušinius,

beriame cukrų, vanilinį cukrų ir

viską išplakame iki purumo.

Dedame rikotą ir po truputį

išmaišome. Sudedame persijotus

miltus su kepimo milteliais.

Išmaišome. Galiausiai supilame

aliejų. Viską gerai išmaišome.

Paruoštą tešlą supilame į kepimo

popieriumi išklotą kepimo

skardą. Ant viršaus dedame

mėgstamus vaisius ir uogas.

Kepame 170 laipsnių karščio

orkaitėje apie 30 min.


MENAS

Amžiaus paroda:

Ch. Soutine ir A. Modigliani darbai

Audiovizualiųjų menų centre (buvusioje

sinagogoje) nuo rugsėjo 1 d. parodoje

„Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“

(kuratorė: Ieva Kuzminskaitė) eksponuojama

Alytuje gimusio garsaus Niujorko

kineziterapeuto Samuelio Taco pasaulyje

analogų neturinčios, privačios litvakų

(Lietuvos žydų) kolekcijos dalis.

Pirmą kartą Lietuvoje vienoje

ekspozicijoje – du pasaulinės

šlovės sulaukę XX a. meno

grandai, tapę garsiosios Paryžiaus

mokyklos (L'École de

Paris) antrosios dailininkų

kartos pagrindinėmis figūromis,

simbolizavusiomis naujas

slinktis modernizmo tapyboje

– tai Chaïmas Soutine'as

(1893 – 1943) ir Amedeo Modiglianis

(1884-1920). Abiejų

menininkų darbai saugomi

didžiausiuose pasaulio muziejuose

bei solidžiausiuose privačiuose

rinkiniuose.

Chaïm Soutine paskutinieji

gyvenimo kūriniai

Chaïm Soutine paskutinieji

gyvenimo kūriniai Ch.Soutine'as

– XX a. tapytojas ekspresionistas,

litvakas, Vilniaus piešimo

mokyklos mokinys, laikomas

vienu įtakingiausių ir

mistiškiausių tarpukario Prancūzijoje

dirbusių menininkų

Vakarų dailės tradicijoje, kartu

su Pablo Picasso (1881-1973)

bei Henri Matisse (1869-1954)

lyderiavęs tuometinėje Euro-

pos meno scenoje.

Soutine'as sukūrė savo

individualų braižą, dailininko

gestiška tapyba ir stora

impasto technika paskatino

kritikus ir parodų kuratorius

paskelbti jį Amerikos abstrakčiojo

ekspresionizmo „pranašu“,

paveikusiu daugybę Amerikos

ir Europos menininkų,

tokių kaip: Willemas de

Kooningas (1904-1997), Georgas

Baselitzas (g. 1938), Lucianas

Freudas (1922-2011),

Damienas Hirstas (g. 1965) ir

kt. Soutine'o didžiausias darbų

kolekcijas turi Musée de

l'Orangerie, Paryžiuje, Barnes

Foundation, Filadelfija.

Parodoje eksponuojami reti,

vieni iš paskutiniųjų Soutine'o

kūrybinio etapo paveikslai,

išsiskiriantys nedideliais formatais.

Soutine'o kūryba sukrečia

nesuvaidintomis emocijomis,

nuoga tiesa ir net mistiniais

atsivertimais. Ne veltui dailininko

paveikslai vadinami

vienintele tikrąja jo biografija,

nes pats menininkas nebuvo

palikęs jokių atsiminimų įrašų.

Gyvenime Soutine'as buvo labai

psichologiškai traumuotas, turėjo

kompleksų, išgyveno daugybę

depresijos periodų, tačiau

tik tapyboje dailininkas buvo

visiškai laisvas.

Amedeo Modigliani „Soutine

portretas“ (1917)

Parodoje taip pat galėsite

pamatyti dar niekur neeksponuotą

A. Modiglianio piešinį

„Soutine'o portretas“ (1917),

kurį kolekcininkas Samuelis

Tacas prieš keletą mėnesių

Christie‘s aukcione įsigijo

būtent šiai parodai.

Amedeo Modiglianis – XX a.

žydų kilmės italų dailininkas ir

skulptorius, sukūrė savo unikalų

stilių, naujai perinterpretavęs

renesansinės dailės

įtakas. Šis, neprisišliejęs nė prie

vienos modernistų grupuotės,

dailininkas pasaulinę šlovę

įgavo savo tapytais aktais,

portretais su pailgintais

veidais, kaklais ir kūnais.

Modiglianis buvo ištikimiausias

Soutine'o draugas, nuolat

visiems teigęs, kad Soutine'as –

genialus dailininkas. 1915 m.

Modiglianis pirmą kartą susitiko

su Soutine'u Cité Falguière

ir artimai bendravo iki pat

mirties.

Dailininkas sukūrė keturis

draugo portretus – kelis iš jų

pieštuku. Šis portretas buvo

sukurtas, kai Soutine'as dar

nebuvo išgarsėjęs, skurdo.

Modiglianis pavaizdavo visiškai

kitą Soutine'o asmenybės pusę

– tą, kurią retai kas pastebėda-

vo. Čia Soutine'as jaunas

patrauklus, ramus ir net

simpatiškas.

Žydų misticizmo atspindžiai

litvakų dailėje

Parodoje eksponuojami ir

patyrę Soutine'o tapybos įtakas

ar su juo tiesiogiai bendravusių

litvakų darbai, tokių kaip Yakov

Chapiro (Jacques Chapiro)

(1887–1972), Pinchus Krémègne

(1890–1981), Michel

Kikoïne (1892–1968), Emmanuel

Mané-Katz (1894–1962),

Neemija Arbit Blat (1908–1999),

Menachem Shemi (1897–1951),

Benn (Bencjon Rabinowicz)

(1905–1989), Max Band (1900–

1974), Samuel Rozin (1926–

2006), Lazar Segal (1891– 957),

ir Jacques Lipchitz darbai

(1891–1973).

Dauguma litvakų dailininkų

buvo gimę ir augę religingose

žydų šeimose nedideliuose Rytų

Europos miesteliuose –

štetluose.

Litos kultūrinėje erdvėje gyvenę

litvakai laikė save vieninteliais

tikrųjų ortodoksinio judaizmo

tradicijų saugotojais,

siejančiais save su senosiomis

ikibiblinėmis talmudizmo ir

Toros tradicijomis. Unikalios,

ekstatinės jausenos ir pasaulėžiūros

savitų kūrinių mistiką

parodoje galėsite patirti ir patys.

Audiovizualiųjų menų centre (Kauno g. 9, Alytus) paroda vyks iki gruodžio 5 d.

Darbo laikas: II–V: 9–18 val. VI: 10–16 val.


VERSLO GIDAS

Individualūs Sprendimai kuriantiems

Net ir šiandien, gyvenant didelių pokyčių

laiku, kai dažniau girdime apie dalykus,

kurie nenuteikia optimistiškai, žmonės

nenustoja kurti. Kurti savo namų. Tokia,

regis, mūsų prigimtis, ypač lietuvių, kurių

noras turėti savo namus gerokai stipresnis

nei kitataučių. Naujakurių netrūksta ne tik

Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, individualių

namų kvartalai plečiasi ir Dzūkijoje.

JUNDOS STALIŲ GAMINIAI

Verslininkas Gediminas Jegelevičius ne tik įmonės ,,Jundos stalių gaminiai'' vadovas, bet ir

aktyvus visuomeniniame ir politiniame savo krašto gyvenime: ilgametis buvęs tarybos narys, Šv.

Liudviko parapijos ekonominės tarybos narys, ,,Druskių‘‘ bendruomenės aktyvistas.

Šiandien neretas ieško ne tik

geriausios kainos, bet ir išskirtinių

sprendimų, daugiau laiko

skiria apsvarstymams ir norimos

prekės paieškoms.

Tiesa, interjero sektoriuje

dirbantys specialistai sutartinai

teigia, jog seniau gajus buvęs

mitas, jog svarbiausia – kaina,

pamažu bliūkšta. Dabar klientams

labiau rūpi tai, kas

individualu, skirta tik jų inter-

jerui, jie kelia aukštus kokybės

reikalavimus.

Šiame numeryje – apie

vidaus ir lauko duris, kurios

vadinamos namų puošmena.

Pristatome Alytaus rajone nuo

1990 metų veikiančią įmonę

„Jundos stalių gaminiai“.

Kuriantys čia

Alytaus rajone sėkmingai

dirbanti įmonė produkciją eksportuoja

į daugelį šalių, nors

eksporto kryptis šiandienių

pasaulio įvykių fone ir keičiasi.

Durys gaminamos pagal individualius

matmenis, parenkama

kliento pageidaujama spalva,

stiklai ir furnitūra.

Suprojektuoti ir pagaminti

išskirtinio dizaino medines vidaus

ar lauko duris „Jundos

stalių gaminių“ specialistams –

kasdienybė, daugelis jų užsakymų

būtent tokie.

„Mūsų gaminius dažnai

renkasi tie, kam reikia itin

aukštos kokybės ir išskirtinio

dizaino. Įmonės specialistai

sudėtingiausias architektų arba

užsakovų idėjas įgyvendina kokybiškai

ir greitai, juk šiandien

laikas – vienas brangiausių dalykų“,

– pasakoja UAB „Jundos

stalių gaminiai“ direktorius

Gediminas Jegelevičius.

Produkcijos gamyboje itin

daug dėmesio skiriama kokybei,

kurią užtikrina tiek

kvalifikuoti ir ilgametę patirtį

turintys darbuotojai, tiek modernūs

medienos apdirbimo

įrenginiai, atidžiai parinkti

įrankiai, naudojamos tik gerai

žinomos ir laiko patikrintos

medžiagos, kruopščiai atliekami

gamybos technologiniai

procesai.

Nuo dvarų iki gamyklų

„Jundos stalių gaminių“

gamintų durų esama ne tik itin

kokybiškus gaminius vertinančių

žmonių namuose, bet ir

dvaruose ar net gamyklose.

Visai neseniai aliuminio

profilių gamykloje Jonavoje

buvo įrengtos kokybiško ir

prabangaus segmento vidaus

durys, kurias suprojektavo ir

pagamino „Jundos stalių gaminių“

specialistai. Pagrindiniai

architekto ir užsakovo

reikalavimai buvo preciziškas

idėjų įgyvendinimas, greitai ir

nepriekaištingai atlikti darbai.

„Jundos stalių gaminių“ komanda

susidorojo su pavestomis

užduotimis ir, nepaisant projekte

įvykusių pakeitimų, beveik

pusę visų medinių biuro

durų pagamino per mažiau nei

dvidešimt darbo dienų nuo

juodraštinio užsakymo pateikimo.

Projekte teko derinti

skirtingas medienos medžiagas,

spalvinius sprendimus,

technologines ir konstrukcines

ypatybes.

Bendrovės darbuotojai atidžiai

seka rinkos naujoves,

nuolat dalyvauja parodose,

siekdami savo klientams pasiūlyti

šiuolaikiškus sprendimus.

Užsk. nr. 1/2


GYVENIMAS

Gyventi IR sau, gyventi IR šiandien

Jeigu neliktų IR, mūsų žinutė būtų: „Gyventi

sau, gyventi šiandien.“ Tiesa, tuomet ji skambėtų

šiek tiek savanaudiškai. Tačiau šiandien norisi

priminti, jog reikia gyventi ir dėl savęs, kad

galėtume pasirūpinti kitais. Apie tai kalbame su

alytiške vadovų lyderystės ir komandų koučingo

specialiste Evelina DUMAŠIENE, įkvepiančia ir

įgalinančia žmones sutelkti dėmesį į geresnę

emocinę ir fizinę savijautą, asmeninės emocinės

gerovės stiprinimą.

Kopūsto metafora

„Mama, kaip aš turiu elgtis darželyje, o

kaip – mokykloje?“ Tokius ir panašius

klausimus iš vaikų lūpų išgirstame labai

anksti.

„Dar visiškas grynuolis – vaikas – iš

aplinkos renkasi, kaip jam reikia elgtis,

kaip būti priimtam, kaip išlikti sociume.

Čia labai tinkama kopūsto metafora. Mes

per gyvenimą tarsi kopūstuojamės, tikrasis

„aš“ glūdi viduje, giliai, o mes tarsi

aplimpame įvairiais sluoksniais, žmogus

lyg nutolsta nuo savęs“, – pasakoja Evelina.

Išoriškai gali atrodyti, kad žmogus viską

turi. Tiek paties kelti, tiek į tave sudėti

lūkesčiai pateisinti, o vis vien jautiesi ne

taip. Nėra kūrybos, energijos, prasmės.

„Tada žmonės pradeda ieškoti, kas aš

esu iš tikrųjų, ko aš noriu, kas man iš tiesų

svarbu, o kas primesta tik dėl tam tikrų

aplinkybių. Ir tuomet atsiranda poreikis

nusikopūstauti, palikti tai, kas ne sava arba

ne tarnauja. Tai darbas su savimi, gilesniu

suvokimu, minčių keitimu ir naujų siekų

įgyvendinimu“, – apie tai, kad žmogus turi

labai daug potencialo keisti savo gyvenimą,

kalba asmeninio ugdymo trenerė.

Pakeisti galime aplinką, tačiau dar

svarbiau – pakeisti mąstymą ir tam tikrus

dalykus priimti tiesiog kitaip.

Pradžia – vienas žingsnis

Sakoma, reikia mokėti džiaugtis

kiekviena diena. Tik kaip pajusti kasdienį

džiugesį?

„Žmonės prisiskaito patarimų, deja,

nebūtinai į juos įsiklauso arba atideda kitai

dienai, o kartais dideliam pokyčiui tereikia

mažo žingsnio. Svarbu padovanoti tas

minutes sau: apmąstymams, nusiraminimui,

pabuvimui, išsikalbėti, sugrįžti prie

savęs“, – neabejoja E. Dumašienė.

Visi mes skubame, lekiame. Evelina

ragina gyventi kitokiu ritmu: „Reikia save

išvesti iš autopiloto režimo. Turime elgtis


truputį kitaip nei įprastai. Ir, svarbiausia, pajudinami dideli dalykai. Ir tūkstančio

atrasti formulę, kas tinka mums, o ne mylių kelionė prasideda nuo pirmo

visiems. Laimė – individualus darbas, o žingsnio. Kasdien pamažu, nuosekliai

norint ją pasiekti tenka įdėti pastangų.“

Gerumas – dėkingumas

darykite įsivardytus dalykus kiek kitaip

negu buvote įpratę ir tikrai turėsite kitokį

rezultatą.

Dirbdama su klientais individualiai ar

Pasaulis greitai keičiasi. Dovanoja

komandomis aktyvaus klausinėjimo ir

įsiklausymo keliu aš padedu aiškiau išgirsti

save, suprasti tašką, kuriame jie yra šiuo

metu (taškas A), ir ko iš tikrųjų nori (taškas

B). Keičiant nusistovėjusį mąstymą kinta

žmonių savijauta ir elgesys, taigi ir

rezultatas.

Aiškesnis taško B pamatymas padeda

įsivardyti, kokie įgūdžiai, resursai, žings-

Pati būdama dzūkė Evelina šypsosi, jog

dzūkams pasisekė, – jie iš prigimties labai

svetingi.

„Dzūkai visuomet pilni dėkingumo, tai

atspindi jų vaišingumas. Gana dažnai dėl to

dzūkai atrodo linksmesni, pozityvūs.

Tačiau čia gali slypėti ir pavojus. Jeigu

žmogus perdėtai svetingas, ar jis tikrai

randa būdą, kaip pasirūpinti savimi? Ar

tikrai gauna rūpinimąsi juo iš kitų? Ar

papildo savąjį resursų uostą? Ar randa

uostą, prie kurio prisiglausti ir būti

nuoširdžiai apglėbtu ir išklausytu?

„Kai siekiame pokyčių, svarbu išmokti

vertinti progresą, o ne rezultatą. Čia yra

darbas su savimi – pastebėti, ką aš dariau

gerai šiandien, kas man pavyko, kur aš

judėjau. Kai žmonės išmoksta tai pastebėti

– stiprėja. Turime dėkoti už gerus dalykus,

tai keičia mūsų energiją“, – įsitikinusi

pašnekovė.

Žmogus negali ignoruoti ir nuolatos

privalo papildyti savo sveikatos (fizinės,

emocinės, psichinės) resursą, rūpintis

stabilumu (kaip aš save realizuoju, ar

pakankamai laiko skiriu asmeniniam

augimui), taip pat svarbu santykiai, jų

puoselėjimas ir stiprinimas bei

savirealizacija (kokia mano misija, kokios

mano vertybės).

Koučingo specialistė E.

Dumašienė pataria:

1. Prisiimkite asmeninę

atsakomybę.

Laimė – tai darbas su savo vidiniu

pasauliu. Išorinės aplinkybės nenustos

kisti ir mums daryti vienokios ar kitokios

įtakos. Tuo metu sąmoninga investicija į

savo vidų yra tvarus būdas kurti daugiau

pagreičio asmeninės sėkmės link.

Esama daugybės sėkmės receptų, kaip

tai padaryti. Nėra geresnio ar blogesnio.

Kur kas svarbiau rasti tą, kuris iš tikrųjų

atitiktų žmogaus pasaulėžiūrą, gyvenimo

būdą, vertybes ir dėl to būtų praktiškai

taikomas.

Būtina suvokti, kad mažais veiksmais

Laimė – tai darbas

su savo vidiniu

pasauliu.

‘‘

‘‘

niai reikalingi numatomoje pokyčio

kelionėje ir asmeninio tobulėjimo planui

sudaryti.

Dar Albertas Einsteinas yra pasakęs:

„Pasaulis tokį, kokį sukūrėme, yra mūsų

mąstymo procesas. Jo negalime pakeisti

nepakeitę mąstymo.“

2. Sekite savo pažangą ir

lenktyniaukite su savimi.

galimybes laisvai integruotis į platesnius

vandenis, atneša tam tikrų iššūkių. Vienas

jų – savęs lyginimas su kitais tapo beribis.

Kartais tai duoda impulsą veikti, įkvepia,

bet perdėtas informacijos ieškojimas išorėje

prokrastinuoja. Kiekvienai savo idėjai

ar siekiui surandame vis geresnes,

tobulesnes kitų versijas, todėl tik stebime ir

nepradedame veikti. Nepasitikime,

išsigąstame. Čia labai svarbu save laiku

sustabdyti, taip pat sutelkti dėmesį į

asmeninę pažangą, tai yra lygintis tik su

pačiu savimi.

Refleksijos ir savistabos būdu įvertinkite

asmeninį progresą. Už pažangą

apdovanokite save geru žodžiu, mintimis,

dovana. Tuomet padidės tikimybė, kad

asmeniniai įsipareigojimai, keliami tikslai

bus įgyvendinami ir toliau.

3. Gerbkite save.

GYVENIMAS

Gerbkite įdedamas pastangas ir būkite

atlaidūs savam netobulumui, nes tai ir yra

tikrasis žmogaus grožis, žmogaus

tikrumas. Augame klysdami. Eiti irgi

pradėjome krisdami ir vėl atsistodami.

4. Siekite svajonių kurdami

mažus ritualus.

Malonūs ritualai (pasivaikščiojimas su

draugu, šeimos pietūs, uždegta žvakė ar

kita) padeda lengviau laikytis įsipareigojimų,

nes naujo įpročio formavimas

veiksnus, kai siejamas su maloniu veiksmu.

Malonūs ritualai smegenims duoda ženklą,

kad atėjo laikas atlikti užduotį. Tad keliami

tikslai sau gali ir turi būti kelionė, kurioje

kuriamas pasimėgavimas.

5. Būkite drąsūs, nelikite

vieni.

Kartais tai pirmas žingsnis, kad

galėtume žengti visus kitus. Ir dar –

„malonės vėjai pučia nuolat, bet reikia

išmokti iškelti bures“ (Šri Ramakrišna).

Evelina Dumašienė

Lyderių ir komandų koučingo specialistė

(ICF), ICF Lietuva Prezidentė 2022,

lektorė


PSICHOLOGIJA

Depresija - ne liga

Nori būti laimingas - tai būk!

Depresija - ne liga, nesvarbu, kad ji turi savo kodą

tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10-AM). Tai mūsų

pasirinkimas į gyvenimą žiūrėti pro pilkus niūrasties

akinius. Tai mūsų pasirinkimas vilkti paskui save praeities

nuoskaudas, nesėkmes bei nusivylimus. Kuo sunkesnė

depresijos forma, tuo kruopščiau mes rūpinamės ir

kedename tas savo kaltes ir paklydimus. O gal

pabandykime taip pat kruopščiai prasivalyti praeities

dulkėmis apneštus akinių stiklus ir įsileisti į savo pasaulį

šviesos spektrą, su visomis mums gerai pažįstamomis

vaivorykštės spalvomis?

Žmogus – maža dalelė kosmoso

platybėse arba visa

galaktika savo ląstelėms.

Esame tarpinė/sudedamoji dalis

kažko, ko mums pažinti dar

neatėjo laikas. Tačiau aplink

vykstantys procesai leidžia

pastebėti, jog vis dėlto viskas

mumyse ir aplink mus yra

glaudžiai susiję. Pavyzdžiui,

mažų vabzdžių – bičių išnykimas

sąlygotų didelės ekosistemos

– augalijos nykimą, nes

augalai prarastų galimybę dau-

gintis; žmogaus sukurta pramonės

veikla paveikia klimatą, kas,

savo ruožtu, tampa grėsme

pačio žmogaus egzistencijai.

Tas pats, mano suvokimu,

vyksta ir su mūsų jausmais: ta

sudėtinga cheminė sistema,

tiesiogiai besisiejanti su mūsų

fiziologija. Ką konkrečiai turiu

galvoje?

Besiremdama neuromokslo

teorija bei tyrimų rezultatais,

psichologijos mokslo atradimais

bei įžvalgomis, o taip pat

savo asmenine patirtimi tiek

darbe, tiek asmeniniame gyvenime,

pastebiu tendencijas, jog

daugelis mus kamuojančių ligų

glaudžiai siejasi su mūsų išgyvenamais

jausmais.

Medicinos mokslas pastebi,

kad emocijos siejasi su cheminėmis

medžiagomis, kurios

išsiskiria mūsų organizme. Pavyzdžiui,

streso metu organizme

padidėja hormono kortizolio

kiekis. Jis netgi vadinamas

streso hormonu. Išgyvenančių

laimę žmonių smegenyse

randama cheminio junginio

(neuromediatoriaus) – dopamino.

Meilės hormonu galima

vadinti oksitociną (jis gaminasi

patiriant socialines sąveikas,

myluojantis, mylintis ir pan.).

Tuo tarpu depresija sergančių

žmonių organizme pastebimi

hormonų (seratonino, noradrenalino,

dopamino) ir neurotransmiterių

(natūralių cheminių

medžiagų, besigaminančių mūsų

smegenyse) sutrikimai. Pastebimi

net fiziologiniai smegenų

pokyčiai lyginant sergančiųjų

ir nesergančiųjų smegenis.

Šioje vietoje norėčiau trumpam

žvilgtelėti į neuromokslų sritį,

kuri teigia, jog mūsų smegenys

yra neuroplastiškos. Tai reiškia,

kad jos geba keistis - tam tikros

dalys, jungtys gali išnykti, o

kitos atsirasti. Ir tai vyksta visą

mūsų gyvenimą! Kas gi keičia

tas jungtis? O gi mūsų MINTYS

ir VEIKSMAI. Atsižvelgiant į

kognityvinę elgesio terapiją,

kuri teigia, kad mūsų mintys

yra betarpiškai susiję su mūsų

emocijomis ir veiksmais, galime

daryti išvadą, kad depresija

tiesiogiai siejasi su mūsų

mintimis ir jausmais. Todėl ši

sąsaja leidžia teigti, kad galime

prisiimti atsakomybę už savo

ligas.

Ką reiškia prisiimti atsakomybę

už savo ligą? Tai sąmoningai

suvokti, kad mūsų

mintys turi poveikį mūsų sveikatai.

Tai reiškia, kad keisdami

savo mintis bei elgesį, galime

pakeisti savo emocijas, kurios

pakoreguos cheminius procesus

mūsų smegenyse ir padės

išvengti mus puolančių ligų.

Kaip tai padaryti?

Svarbu žinoti, kad emocijos

vystosi palaipsniui, kyla viena

iš kitos, tarytum termometre

temperatūra. Termometro apačioje

yra ramybės (homeostazės)

būsena. Iš jos evoliucionuoja

emocijos. Pavyzdžiui,

susierzinimas. Jo nereguliuojant

jis gali peraugti į pyktį, o


PSICHOLOGIJA

šis, savo ruožtu, į įniršį. Panika

yra baimės intensyvesnė išraiška,

euforija - pasitenkinimo,

laimės. Depresiją drįsčiau įvardinti

kaip peraugusį liūdesį,

vienišumą, nusivylimą. Siekdami

pasilengvinti sau kančias,

turėtume užsiimti savistaba ir

pastebėti kylančias emocijas

dar jų pradžioje, lygiai kaip ligą

ankstyvoje stadijoje. Be abejo,

tam reikalingas LAIKAS SAU.

Norinčius tai išbandyti, kviečiu:

Kasdien tuo pačiu metu

atsisėsti ramioje vietoje (kad ir

tualete, jei kitur nėra galimybės),

užsimerkti ir tris kartus

giliai įkvėpti ir iškvėpti. Visą

dėmesį sutelkti tik į kvėpavimą.

Tada atidžiai peržvelgti savo

kūną, tarytum naują brangų

pirkinį, kurį ketinate pirkti.

Rasti jame susikaupusias įtampas

(įtemptus raumenis) ir

pabandyti jas atpalaiduoti

(tokių praktikų gausu internete,

tačiau rekomenduoju

pasirinkti specialistų pateikiamas,

pvz. Dr. Juliaus Neverausko).

Tokios įtemptos vietos

dažnai kaupia jūsų nemalonias,

sunkias mintis su jas lydinčiomis

emocijomis. Atpalaidavus

kūną, galima sumažinti ir emocijų

intensyvumą.

Atpalaiduoti įtampas ir atpažinti

savo ligą ankstyvoje stadijoje

taip pat dažnai padeda

FIZINIS AKTYVUMAS. Pats

paprasčiausias būdas - 20

minučių pasivaikščiojimo kasdien.

Geriausia gamtoje, nes

gamtoje formavosi mūsų nervinė

sistema, tad dabar tai yra

įgimtas "raminamasis.

Dar vienas efektyvus būdas

sumažinti depresines nuotaikas

- įsipareigoti kuo nors rūpintis:

žmogum, gyvūnu, augalu

ar pan. Kai jaučiame atsakomybę

prieš ką nors, sutrumpėja

laikas galvojimui apie savo kal-

tes, nuoskaudas, pyktį. Kai

esam įsipareigoję kam nors,

bent kuriam laikui pakeičiame

savo minčių kryptį nuo savęs į

kitą, o tai padeda sumažinti galimybę

panirti į savigailos ir

saviplakos (arba kitaip - depresinės

nuotaikos) liūną.

Taigi, receptas tiems, kurie

linkę įsileisti rudeniškus orus į

savo širdį ir mintis bei užleisti

vietą pilkumai ir praeities

kaltėms:

JUMS REIKĖS:

- 20 min pasivaikščiojimo gamtoje

(arba kitokios mankštos,

kurią pasirinksite);

- bent 1 rūpinimosi objekto: gėlė/augintinis/artimas

žmogus.

- 15 min kvėpavimo ir raumenų

atpalaidavimo meditacijos.

VAISTO GAMYBOS BŪDAS:

- susidarykite konkretų pasivaikščiojimo

grafiką: savaitės diena,

paros laikas, vietą, trukmė.

- susidarykite konkretų rūpinimosi

darbų grafiką: savaitės

diena, paros laikas, užduotis

(pvz. palaistyti/pamaitinti, išvalyti/paskambinti,

aplankyti,

paruošti žolelių arbatos ir nunešti).

- sudarykite konkretų meditacijai

grafiką: savaitės diena, paros

laikas, vieta.

Sudarytą savaitės planą pa-

kabinkite matomoje vietoje ir

laikykitės jo. Jei sugalvosite

kitokių veiklų, kurios padėtų

pasirūpinti kitais - būtinai jas

įtraukite ir pasistenkite kuo

greičiau įgyvendinti.

Juk žmogus - socialinis gyvūnas,

kurio išlikimui būtinas

ryšys su kitais. Jei ne žmonėmis,

tai bent jau kitais gyvais

padarais. Tai padeda keisti

mintis, o šios, savo ruožtu,

keičia mūsų elgesį. Viso to

pasekmė - cheminių procesų

mūsų kūne ir smegenyse kaita,

vienatvės, liūdesio ir depresinių

nuotaikų mažėjimas, taigi

ir prevencija ligai.

Apibendrinant, norėčiau pakviesti

visus sumažinti tempą ir

dažniau atsisukti į save ir kitus.

Jei nėra artimųjų, tikrai yra

tokių pat vienišų žmonių,

kuriems reikalingas ryšys.

Rūpinimasis kitais - tai veikla,

o veikla, tai evoliucija. Žmogui,

kaip ir kai kurių kitų rūšių

gyvūnams duotos emocijos,

kurios yra mūsų gyvenimo

variklis. Tačiau joms būtinas

prižiūrėtojas - tai mūsų mąstančios

smegenys, kurios mintimis

sureguliuoja emocijas ir

cheminių medžiagų apykaitą

mūsų organizme.

Būkime sveiki, atsakingi ir rūpestingi!

Psichologė DAINA JEGELEVIČIŪTĖ-BIEKŠIENĖ

KVIEČIU TAVE

puodeliui arbatos!

PABENDRAUKIM?

Jūsų psichologė

Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė

psichologė Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė

el. p. d.bieksiene@gmail.com


ISTORIJA

Vardas – ir mados reikalas, arba

Kuo Laima geresnė už Sidoniją?

1964-ieji žymi naują Alytaus miesto istorijos tarpsnį,

kai kurorto statusą turinčią vietovę nuspręsta paversti

Pietų Lietuvos regiono pramonės centru.

Naujasis Alytaus mikrorajonas 1969 m. Iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių. Nuotr.

ZENONAS BULGAKOVAS

Miestas tampa pramonės centru

„Naujos statybos visiškai pakeitė Alytaus

vaizdą. Anksčiau tiek kairiajame, tiek

dešiniajame Nemuno krante snaudė

nedidukės gatvelės su vienaaukščiais ir

dviaukščiais namais, o dabar Alytaus

akcentu tapo nauji ant kairiojo Nemuno

kranto kalvų išaugę daugiaaukščių namų

mikrorajonai ir naujasis pramonės rajonas“,

– rašyta ano laiko spaudoje.

Nedidelis, kiek daugiau nei 12 000

gyventojų (1959 m.) teturintis miestas per

keletą dešimtmečių buvo išaugintas į

gyventojų prieaugiu šešis kartus didesnį

pramonės centrą, kuriame pastatyti

stambūs fabrikai, nauji gyvenamieji rajonai.

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė

teigia, kad Alytuje šis periodas gali būti

įvardijamas kaip turbourbanizacija, kuri

buvusi kitokia nei šalies didmiesčiuose, –

čia kur kas arčiau lietuviškas kaimas, iš

kurio atsikelia pirmieji naujakuriai. Miesto

architektūrinis veidas tapo neatpažįstamas,

o gyventojų augimo tempai buvo

stebinantys: 1976 m. gimė 50 000-asis

alytiškis Kęstutis Radzevičius, 1981 m. – 60

000-asis Mindaugas Zubrickas, 1986 m. –

70 000-oji alytiškė Birutė Matulevičiūtė.

„Jubiliejinių“ vaikų vardai sugundė

pažvelgti, kaip alytiškiai dažniausiai

pavadindavo savo atžalas.

Ona – vardų dešimtuke

Populiariausias mergaitės vardas 6-ojo

dešimtmečio Alytuje buvo Ona. Lietuvoje

šis hebrajiškos kilmės asmenvardis pirmuosius

penkis praėjusio amžiaus

dešimtmečius buvo pats įprasčiausias.

Didžiausiu savo populiarumo metu –

1932-aisiais – Onos vardas suteiktas 1032

mergaitėms. Nors 6-ojo dešimtmečio lietuvių

vardyne jo paplitimas pastebimai

sumenko, tačiau ir 7-ajame dešimtmetyje

vis dar tebebuvo alytiškių vardų dešimtuke.

Alytiškėms dažnai teiktas dvejopos

kilmės vardas Aldona. Jis – priesagos -ona

vedinys iš šaknies ald-, kuri yra lietuvių

veiksmažodžiuose ald-ėti „aidėti, skambėti“,

ald-óti „skardėti“. Taip pat Aldona

kildinama iš graikų vardo Eudokia,

reiškiančio „palankumas, maloningumas“.

Du dešimtmečius populiarūs buvę alytiškių

vardai Aldona ir Danutė atkūrus šalies

nepriklausomybę nesuteikti nė vienai

mergaitei mieste. Danutė – hebrajiškos

kilmės vardo trumpinys, turintis deminutyvinę

priesagą, populiarumo aukštumas

pasiekė 1958-aisiais, tada taip pavadintos

1049 mergaitės Lietuvoje.

Šiuo metu dažniausias moteriškas

vardas Lietuvoje – Irena (Registrų centro

duomenimis, 2021 m. gruodžio pradžioje

gyveno 26 260 Irenų). Graikų kilmės

asmenvardis ypač populiarus buvo 6-ajame

dešimtmetyje, o 7-ajame užėmė dešimtuko

pirmą vietą. Pastarąjį kartą Alytuje

mergaitė, pavadinta Irenos vardu,

registruota 1991-aisiais.

Lietuvių istoriko ir architekto Teodoro

Narbuto (1784–1864) pramanytas deivės

vardas, pakliuvęs į tautinį vardyną, buvo

Nijolė. Pasak T. Narbuto, tai lietuvių

požemio valdovė, nepaprasto grožio deivė,

kurios aprašymas pirmąkart išspausdintas

1835 m. Vilniuje kritiškai vertinamame

veikale „Lietuvių mitologija“. T. Narbuto

sukurtas, ypač paplitęs iš Juzefo Ignaco

Kraševskio poemos „Vitolio rauda“ (lietuvių

kalba spausdinta 1881–1882 m., 1924 m.),

Nijolės vardas dominavo 6–7-ojo dešimtmečio

alytiškių vardyne.

Kita dalis populiariausių 1951–1960 m.

vardų – skolinti asmenvardžiai: graikiškos

kilmės – Angelė, itališkos – Zita, lotyniškos –

Marijona. Atkūrus nepriklausomybę šie

vardai alytiškių susidomėjimo nesulaukė –

neregistruota nė viena mergaitė. Tik

hebrajiškos kilmės vardu Janina ir

baltiškuoju asmenvardžiu Birutė pavadintos

dvi alytiškės, gimusios 1991-aisiais.

Anuomet buvusi mažesnė vardų įvairovė,

todėl buvo didesnis tų pačių vardų

populiarumas – dažniausi vardai buvo

gerokai labiau išplitę nei vėlesniais

dešimtmečiais juos pakeitę kiti madingi

asmenvardžiai.

Populiarėja dviskiemeniai vardai

7-ojo dešimtmečio moteriškų vardų

dešimtuke atsirado kur kas daugiau

baltiškos kilmės asmenvardžių, tarp kurių

yra įvardijančių gyvosios ir negyvosios

gamtos objektus, reiškinius. Du

dešimtmečius buvo madingas vardas Lina –


vedinys iš lietuvių kalbos žodžio, reiškiančio

augalo pavadinimą „linas“. Vardas

Danguolė – priesagos -uolė vedinys iš

lietuviško žodžio „dangus“. Ilgesnį laiką

populiarus buvo iš lietuvių kalbos apeliatyvo

atsiradęs asmenvardis Laima. Jis sietinas

su lietuvišku žodžiu láimė „dalia“, kilęs iš

lietuvių mitologinės būtybės Laimos –

senovės lietuvių gyvenimo pradžios,

gimimo ir likimo deivės – vardo. Madingiausių

vardų dešimtuke būta tokių baltiškos

kilmės vardų kaip Rima ir ir dvejopos

kilmės – Vida (germaniškas).

Vertinant 8-ojo dešimtmečio moterų

vardyną juntama didžiausia asmenvardžių

kaita. Tik du vardai – Lina ir Laima –

neprarado populiarumo. Madingi šio laiko

bruožai, matomi iš vardyno, – polinkis duoti

trumpus dviskiemenius vardus: Daiva,

Vilma, Lina, Asta, Rasa, Laima.

Dešimtuke tvirtą poziciją užėmė lietuvių

1

Prie Pylimo, Alytus, 1962 m. Nuotr. iš

asmeninio archyvo

humanisto, rašytojo Vydūno (Vilhelmas

Storosta, 1868–1953) sukurtas vardas

Daiva. 1908 m. pasirodžius „Probočių

šešėliams“, Vydūnas iš karto pripažįstamas

moderniu rašytoju, į kurį privalo lygiuotis

lietuvių istorinės dramos kūrėjai, o jo

sukurtas herojės vardas prabėgus pusei

amžiaus tapo vienu populiariausių moteriškų

vardų visoje šalyje. Vydūno veikėjai

parinktas vardas yra sanskrito kalbos

žodžio vedinys, reiškiantis „lemtį, dalią“.

Geriau lietuviškas nei iš kino filmo

Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas, VLKK. Prieiga internete http://vardai.vlkk.lt (žiūrėta 2022-10-07).

ISTORIJA

Vaikų žaidimų aikštelė prie namo (Miklusėnų

g. 29), 1981 m. Fotografijos autorius Bronius

Laurinaitis. Iš Alytaus kraštotyros muziejaus

rinkinių

Du dešimtmečius alytiškių vardyne

dominavęs graikiškas asmenvardis Jurgita

Lietuvoje dažnumo viršūnę pasiekė

1982-aisiais, kai visoje šalyje taip buvo

pavadinta net 2081 mergaitė. Jurgita –

moteriško vardo Georgina variantas, kilęs iš

graikų žodžio, reiškiančio „žemdirbys“.

Populiariausių 1971–1980 m., kaip ir

1951–1960 m., vardų dešimtuke vėlgi ima

dominuoti svetimos kilmės vardai: Vilma

(germanų), Asta (graikų, lotynų, norvegų),

Jolanta (graikų), Edita (anglų), Jolita

(vengrų). Tačiau keletui dešimtmečių

populiariųjų sąraše įsitvirtina ir baltiškos

kilmės apeliatyvinis asmenvardis Rasa,

kilęs iš senovės lietuvių mitologinio

įvaizdžio, kuriuo buvo išreiškiamas

Aušrinės pasirodymas.

9-ajame dešimtmetyje, kai visoje šalyje

kone dukart dažniau teikiamas moteriškas

vardas Jurgita, Alytuje madingiausias

tampa baltiškas asmenvardis Vaida,

kildinamas iš lietuvių kalbos žodžių

„vaidentis, rodytis“. Populiarėja kiti

baltiškos kilmės vardai: Dovilė (vedinys iš

lietuvių kalbos žodžių, reiškiančių „duodanti

viltį“), Neringa, Eglė. Alytiškiai savo naujagimėms

neretai teikė Ingos ir Kristinos

vardus. Neįtikėtina, bet šios tendencijos

sulaukė palaikymo spaudos puslapiuose,

tėvai skatinti būti madingi.

Vartant 1985 m. laikraštį „Tekstilininkas“

paaiškėja, kad Alytaus civilinės

metrikacijos skyriaus darbuotojai stengėsi

pakreipti tėvus parenkant vardą savo ką tik

gimusiai atžalai. Registruojantieji vardus

mėgino atkalbėti nuo sumanymo naujagimiui

suteikti du vardus, atsargiai teikti

turinčius tam tikrą reikšmę (pavyzdžiui,

Skaistė, Auksuolė, Rožė) ar egzotiškus,

negirdėtus, išgirstus kino filmų, dainų

tekstuose, skaitytus literatūros kūriniuose.

„Mes, metrikacijos skyriaus darbuotojai,

norime palinkėti tėveliams ir jų

naujagimiams gražių, skambių lietuviškų

vardų ir kad gatvėse, kiemuose, mokyklose

nerėžtų vardai: Airina (Airė), Aidana,

Sidonija, Saima ir į juos panašūs“, – anuomet

buvo rašoma spaudoje.

(Tęsinys kitame numeryje)

Istorikė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė

Alytaus kraštotyros muziejus

1951–1960 m. 1961–1970 m. 1971–1980 m. 1981–1990 m.

Ona

Aldona

Danutė

Irena

Nijolė

Irena

Nijolė

Lina

Laima

Danutė

Daiva

Jurgita

Vilma

Lina

Asta

Vaida

Jurgita

Dovilė

Inga

Rasa

Janina

Birutė

Angelė

Zita

Marijona

1

Populiariausi mergaičių vardai Alytuje 1951–1990 m.

Aldona

Ona

Rima

Vida

Danguolė

Jolanta

Rasa

Edita

Laima

Jolita

Neringa

Eglė

Jolita

Kristina

Agnė


LAISVALAIKIS

Ką veikti Alytaus krašte?

Jeigu šį klausimą užduosime vietiniams,

sulauksime skirtingų atsakymų. Optimistai

atsakys: pasivaikščioti po parką, Miesto sodą,

aplankyti Baltosios rožės tiltą. Pesimistai

greičiausiai nepraleis progos pasišaipyti:

apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, kurių

Alytuje apstu.

Klausiame specialistų, ką gi veikti Alytuje,

kokios lankytinos vietos labiausiai pamėgtos.

„Turizmo gido programėlė

„Visit Alytus“ yra asmeninis

kelionių gidas ieškoti, atrasti ir

aplankyti įdomiausias Alytaus

lankytinas vietas. Atidenkite

neatrastus lobius ir naviguokite

Alytuje jums patogiausiais būdais

– pėsčiomis, dviračiu arba

automobiliu. Čia iš tiesų laukia

puikus laikas“, – neabejoja Alytaus

turizmo informacijos centro

direktorė Lena Valentaitė-

Gudzinevičienė.

Alytiškiams ar svečiams, užsukusiems

į Dzūkijos kraštą,

siūlomi maršrutai nuo vieno iki

šimto kilometrų ir daugiau,

kelionės trukmė – irgi pačių

pasirinkimas. Galite rinktis maršrutą

net pagal jo dangą –

keliauti miško takeliais arba

grindiniais. Pirma pažintis su

Alytumi, Dviračiu po Alytų,

Meilės pėdsakais Alytuje, Piliakalnių

legendų keliais, Atkurtos

Lietuvos 100-mečio pėdsakais

Alytaus rajone, Ieškant praeities

– žydai Alytuje – šiuos ir dar

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

daug kitų maršrutų yra parengęs

Alytaus turizmo informacijos

centras.

„Be to, kai kuriems maršrutams

sukurtos mobiliosios programėlės.

Štai „Visit Alytus“ su

audiogidu leidžia pakeliauti

trimis maršrutais: pažintiniu po

miesto centrą ir dviračiais bei

teminiu „Meilės maršrutu“. Programėlė

lietuvių ir anglų kalbomis.

„#walk 15“ įkelti du Alytaus

maršrutai „Atrask Aly- taus

meilės istorijas“, progra- mėlėje

„Gatvės gyvos“ yra pora maršrutų

(pėsčiomis ir dvira- čiais)

su audiogidais po Daugus ir

apylinkes (kartu kūrė kultūros

klubas „Kitaip“)“, – apie interaktyviuosius

maršrutus pasakoja

turizmo specialistė.

Regis, gimtąjį miestą pažįstame,

bet ar tikrai? Visai netrukus

startuos dar vienas naujas

maršrutas ir mobilioji programėlė,

supažindinanti su Aly- tuje

neišlikusiais objektais. Apie juos

– kituose žurnalo numeriuose.

POPULIARIAUSIOS

LANKYTINOS VIETOS

ALYTUJE

1. Baltosios rožės tiltas

Aukščiausias šalyje pėsčiųjų

ir dviračių tiltas (projekto autorius

Vilius Karieta), pastatytas

2015 m. ant išlikusių buvusio

geležinkelio tilto taurų, įrašytas

į Lietuvos rekordų knygą. Jo

aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52

m. Oficialiai atidarytas 2016 m.

birželio 4 d. Sujungė miestą

dalijančio Nemuno krantų

dviračių takus.

2. Alytaus piliakalnis

Šimtmečius menąs miesto

įkūrimo liudininkas, istorijos ir

kultūros paminklas, kurio papėdę

šiandien puošia skulptūrų

ekspozicija „Alytaus piliakalnio

protėviai“. Apipintas nesuskaičiuojama

gausybe legendų.

Viena iš jų byloja apie meilę ir

miesto vardo atsiradimą.

3. Paminklas Dainavos

apygardos partizanams

2020 m. Senamiesčio skvere

pastatytas 4,5 m aukščio paminklas

Dainavos apygardos partizanams,

kurį puošia Vytis. Pats

paminklas – tarsi iš žemės

besiskleidžiantis atminimo pumpuras,

kurio kompoziciją baigia

stilizuotas Jogailaičių kryžius.

Apatinėje postamento dalyje yra

užrašas „Dainavos apygardos

partizanams 1944–1953“, kitoje

pusėje – Dainavos apygardos

partizanų vertybinės nuostatos:

„Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė,

Santarvė“.

4. Vidzgirio botaninis

draustinis

Alytaus teritorijoje driekiasi

452 ha Vidzgirio miškas (1960

m. 388 ha paskelbta botaniniu

draustiniu) – unikali natūralios

gamtos sala mieste. Tokio miško

neturi nė vienas iš didžiųjų

Lietuvos miestų. Vidzgirio miške

auga didžiausias vientisas skroblynas

(skroblynai saugomi visoje

Europoje) Lietuvoje, veši plačialapiai

bei griovų ir šlaitų miškai,

ąžuolynai (daugelio ąžuolų am-

žius siekia 100–120 m.), didelę

botaninę vertę turintys retieji

augalai, gyvena saugomų rūšių

paukščiai, varliagyviai ir vabzdžiai.

Senose ąžuolų drevėse čia

aptinkamas niūriaspalvis auksavabalis

(Osmoderma eremita) –

vienas rečiausių ir labiausiai

saugomų Europos vabalų.

Vidzgirio botaninis draustinis

5. Alytaus kraštotyros

muziejus


miesto inteligentų iniciatyva

buvo įkurtas 1928 m. Modernios

ir interaktyvios ekspozicijos

išradingai pasakoja krašto

istoriją. Alytaus kraštotyros

muziejui priklauso ir keletas

filialų. Čia vyksta edukacijos

mokiniams ir suaugusiesiems.


El.p. info@alytausgidas.lt Leidėjas - MB ,,Alytausgidas".

Spaudė UAB ,,Spaudos kontūrai" Nr.1 (2022). Išleistas 2022 10 20.

Tiražas 10 000 vnt. ISSN 2335-7193

Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti galima tik gavus raštišką

MB ,,Alytausgidas'' sutikimą.


RENGINIAI

LAPKRIČIO MĖNESIO RENGINIŲ PROGRAMA

ALYTAUS MIESTO TEATRAS,

3 d. 18 val.

4 d. 18 val.

5 d. 14 val.

26 d. 16 val.

30 d. 18 val.

12 d. 12 val.

26 d. 12 val.

Teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ pagal Duncano Macmillano pjesę. N-14. Rež. K. Glušajevas. Mažoji salė. Bilietų kaina 16–24 Eur

(15 proc. nuolaida studentams ir moksleiviams; kontrolės metu pateikti nuolaidą įrodantį dokumentą). Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa

Šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ koncertas „Baltic Sense“. Didžioji salė. Renginys nemokamas. Įėjimas laisvas

Meno kolektyvo „Jotvainiai“ koncertas. Mažoji salė. Renginys nemokamas. Įėjimas laisvas

Teatralizuoti dramaturgų konkurso geriausių pjesių skaitymai. Kambarys ŽALIA. Įėjimas laisvas

Neda ir Richardas Banys. „Labai asmeniškos dainos“. Didžioji salė. Bilietų kainos 14,50–22 Eur. Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa

Alytaus miesto teatro spektaklis „Broliai ir seserys“ pagal Dmitrijaus Bogoslavskio pjesę. Rež. K. Glušajevas. Mažoji salė. Bilieto kaina 6 Eur. Bilietus

platina kakava.lt ir teatro kasa

Lėlių kambarys, tel. +370 315 25 737, įeiti pro teatro administraciją II a. www.leliuteatrasaitvaras.lt

Spektaklis „Kas širdutėje gyvena“ pagal A. Matutį. Pjesės aut., dail. ir rež. L. Skruibienė. Bilieto kaina 5 Eur. www.kakava.lt

Spektaklis „Vilkas ir septyni ožiukai“ pagal brolių Grimų pasaką. Pjesės aut., dail. ir rež. L. Skruibienė. Bilieto kaina 5 Eur. www.kakava.lt

ALYTAUS KULTŪROS CENTRAS,

Iki 4 d.

5 d. 17 val.

7 d. 16 val.

7 d. 16.30 val.

9 d. 18 val

11 d. 19 val.

12 d. 18 val.

13 d. 18 val.

18 d. 18 val

19 d. 18.30 val.

20 d. 13 val.

20 d. 18 val.

23 d. 18 val.

25 d. 18 val.

Iki 26 d.

27 d. 18 val.

28 d. 18 val.

30 d. 18 val.

9 d. 10 val.

10 d. 17 val.

16 d. 17 val.

17 d. 10 val.

Nuo 24 d.

24–25 d.

Visą mėn.

Visą mėn.

Visą mėn.

Visą mėn.

Kolekcininko Vytauto Kucevičiaus paroda ,,Medžioklė kitaip!“. Pirmoji medžioklės istorijos ir kultūros paroda. Paroda lankoma II–V 10–18 val. ir 1 val.

iki kiekvieno AKC renginio

Kolektyvo „Varsa“ jubiliejinis koncertas. Alytaus kultūros centre. Bilietų kainos 6,06–15,15 Eur. Bilietus platina kakava.lt

Alytaus miesto partnerio Kremenčuko (Ukraina) dailininkų kūrybos parodos atidarymas. Paroda lankoma II–V 10–18 val. ir 1 val. iki kiekvieno

AKC renginio; veiks iki lapkričio 26 d.

Alytaus miesto profesionalių dailininkų keliaujančios parodos SU... atidarymas. Paroda lankoma II–V 10–18 val. ir 1 val. iki kiekvieno AKC renginio;

veiks iki lapkričio 26 d.

Premjera. Domino teatro situacijų komedija „Kažkas čia ne taip“. Bilietų kainos 21,21–25,25 Eur. Bilietus platina kakava.lt

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ misterija ,,Dievai ir žmonės“. Bilietų kainos 13,20–26,20 Eur. Bilietus platina bilietai.lt

Spektaklis vaikams „Šunyčiai gelbėtojai – nuotykių takeliu“. Bilietų kainos 8,20–14,20 Eur. Bilietus platina bilietai.lt

Muzikinis projektas koncertas „Mulen Ružo legenda“. Bilietų kainos 19–29 Eur. Bilietus platina bilietai.lt

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Boksas“. Rež. Antanas Obcarskas. Bilietų kainos 10–22 Eur. Bilietus platina bilietai.lt

Mokinių pintų juostų parodos atidarymas ir „Etnodūzgės su Smetonos ūsais“ (vedėja Svetlana Žadeikienė). Renginys nemokamas

Šv. Cecilijos diena (Muzikantų diena). Renginys nemokamas

Premjera. „Domino“ teatro spektaklis „Sex guru“. Rež. Šarūnas Banevičius. Bilietų kainos 19,19–25,25 Eur. Bilietus platina kakava.lt

Spektaklis „Gal nedarom tragedijos“. Rež. Simonas Aškelavičius. Bilietų kainos 26,20–36,20 Eur. Bilietus platina bilietai.lt

Viktoro Prapro jubiliejinis šou „Grok susimildamas“. Bilietų kainos 16,50–17,50 Eur. Bilietus platina kakava.lt

9-osios tarptautinės akvarelės bienalės BALTIJOS TILTAI 2022 ,,Patirtys“ lydinčioji paroda ,,Gijos“. Paroda lankoma II–V 10–18 val. ir 1 val. iki

kiekvieno AKC renginio.

„Domino“ teatro spektaklis „Vyras po padu“. Bilietų kainos 19,19–23,23 Eur. Bilietus platina kakava.lt

Senjorų naktišokiai. Renginys nemokamas

Premjera. Teatro komedija „Buvusi milijoneriaus žmona“. Bilietų kainos 21,49–34,49 Eur. Bilietus platina kakava.lt

ALYTAUS JURGIO KUNČINO VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Rytmetis su vaikų poete Zita Gaižauskaite „Virė saulė pusrytėlį“. Būtina išankstinė registracija tel. +370 315 39 523. (Bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros

skyrius, Topolių g. 21, tel. +370 315 39 523)

Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Moderuoja L. Sušinskaitė. (Bibliotekos salė, Seirijų g.

2, tel. +370 315 32 446)

Tolimųjų Rytų šalių mylėtojų klubas. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2, tel. +370 315 32 446)

Profesijų diena bibliotekoje. (Jaunimo erdvė, Seirijų g. 2, tel. +370 315 32 446)

Mariaus Jonučio kūrybinių darbų paroda „Dangus griūva“. (Bibliotekos salė, Seirijų g. 2, tel. +370 315 32 446)

Tarptautinis trumposios prozos skaitymo festivalis „Imbiero vakarai X“ (Bibliotekos salė, Seirijų g. 2, tel. +370 315 32 446)

Iš Alytaus kilusio fotografo Vytauto Daraškevičiaus personalinė paroda „Alytus – kaip sentimentas“. (Bibliotekos fojė, Seirijų g. 2, tel. +370 315 32

446)

Alytaus lopšelio-darželio „Pasaka“ kūrybinių darbų paroda „Rudenėlio spalvos“ (mokyt. G. Baležentienė ir N. Stakutienė). (Bibliotekos Vaikų ir jaunimo

literatūros skyrius, Topolių g. 21, tel. +370 315 39 523)

Dominyko Miltinio kūrybinių darbų paroda „Realybės ir abstrakcijos“. (Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. +370 315 32 989)

VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro asmenų, turinčių intelekto sutrikimų, dienos užimtumo centro lankytojų darbų paroda „Karoliukų paletė“.

(Vidzgirio biblioteka, Likiškėlių g. 12, tel. +370 315 32 989)


RENGINIAI

Iki 3 d.

Iki 12 d.

10 d.

26 d. 11 val.

29 d. 17 val.

Visą mėn.

Visą mėn.

Visą mėn.

ALYTAUS KRAŠTOTYROS MUZIEJUS

Paroda „KARTU No KODAS 1967–2022: įskiepis“

Paroda „KARTU No KODAS 1967–2022: potėpis“

Paroda „Aukso vainikas 2022“

Šeštadieninė popietė „Advento vainikas“. Informacija ir registracija tel. +370 607 81 825

Parodos „Rašykit draugės ir draugai...“ (iš Alytaus kraštotyros muziejaus rinkinių) atidarymas

S. Bahat skulptūrų paroda „Atminties tiltai“

Nuolatinės ekspozicijos:

Etnografijos ekspozicija „Sodzius Dzūkijon“

Ekspozicija „1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija“

Ekspozicija „Gyvenimas abipus Nemuno“

Paroda „Be lietuviškos kalbos neišgyvensi nė dienos“

AUDIOVIZUALIŲJŲ MENŲ CENTRAS

Lankytojų laukiame nuo antradienio iki penktadienio 9–18 val., šeštadienį 10–16 val., tel. +370 315 49 927

Paroda „Misticizmo ugnis: Soutine ir litvakų dailė“ (iš Samuelio Taco kolekcijos) ir parodą papildanti vaizdo instaliacija „Palapinių šventė ir Chaimas

Soutinas“ (rež. A. Kinderis)

ARCHEOLOGIJOS MUZIEJUS

Visą mėn.

Visą mėn.

Lankytojų laukiame nuo pirmadienio iki penktadienio 9–17 val., šeštadienį 11–15 val.,

tel. +370 315 607 81 776

Snieguolės Burbės personalinė juvelyrinių darbų paroda „Džiaukis kiekviena diena“

Ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“

ANTANO JONYNO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Visą mėn.

Visą mėn.

3 d. 11 val.

14 d. 15.05 val.

14 d. 15.55 val.

18 d. 17 val.

22 d. 10.30 val.

22 d. 14 val.

24 d. 17 val.

25 d. 16 val.

24 d.

28 d.

30 d.

30 d.

12 d. 21 val.

25 d. 20 val.

Norintieji apsilankyti skambinkite tel. +370 315 53 172 arba +370 315 53 370

Ekspozicijos „XX a. 3 dešimtmečio Alytaus miestiečio gyvenamasis kambarys“ ir „A. Jonyno gyvenimas ir veikla“.

ANZELMO MATUČIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Lankytojų laukiame nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 8–17 val., penktadienį 8–16 val.

Ekspozicijos: „Rašytojo memorialinis kabinetas“, „Poeto kasdiena ir įkvėpimo šaltiniai“.

ALYTAUS MUZIKOS MOKYKLA

Kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Lietuviška muzika ir jos įtaka mokinių tautinio ir meninio ugdymo procesui“. „Teams“ plaformoje

Parodos „Muzikinė istorija“, skirtos Alytaus muzikos mokyklos 65-mečiui, atidarymas. AMM fojė

„Dzūkijos regiono tradicinio muzikavimo kursų pristatymas“. Dalyvauja proj. vad.Varėnos kultūros centro vyr. folkloro specialistė V. Naruševičiūtė,

lektorė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, Lietuvos nacionalinio kultūros centro konsultantė, etnomuzikologė dr. G. Kirdienė. AMM koncertų

salė

Alytaus muzikos mokyklos 65-mečio šventinis renginys „Muzikinė sukaktis“. Alytaus miesto teatro Didžioji salė

Kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Demokratinis ugdymas muzikos mokykloje: nuo atkūrimo iki kūrimo. Kajaus Mačikūno atvejis“. Lektorius

Kauno 1-osios muzikos mokyklos fortepijono mokytojas ekspertas, akompaniatorius ekspertas D. Milius. AMM koncertų salė

Styginių instrumentų skyriaus festivalis „Graži tu, mano…“. AMM koncertų salė

Koncertas „Minus-Plius“. Minus – tai fonograma arba ritmo mašina. Plius – gyvas atlikimas. Klausytojai išgirs Andriaus Šimkaus (akordeonas) pranešimą

„Fonograma – papildoma priemonė individualioje muzikos pamokoje“. AMM koncertų salė

Fortepijono skyriaus koncertas „Popietė su fortepijonine muzika“. AMM koncertų salė

Renginys, skirtas Lietuvos kompozitoriaus, smuikininko, dirigento, kultūros ir meno veikėjo Jurgio Gaižausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti.

AMM koncertų salė

ALYTAUS JAUNIMO CENTRAS

Paroda „Alytus jaunuolio akimis“. Programos „Alytus – Lietuvos kultūros sostinė2022“ platformos „Kylantys tiltai“ renginys

Lopšelio-darželio „Vyturėlis“ paroda „Rudenėlį palydint“

Lopšelio-darželio „Putinėlis“ paroda „Rudenėlį palydint“

Lopšelio-darželio „Girinukas“ paroda „Rudenėlį palydint“

Menininkų kavinė „PUŠIS“

Išankstiniai bilietai ir staliukų rezervacija telefonu +370 694 02 400

Grupės „Bon Jeans“ koncertas

Ruslano Kirilkino koncertas

KINAS („Dainavos“ kino teatras)

Lapkričio mėnesio naujausių filmų premjeros ir Alytuje! Sekite filmų reklamą respublikinėje, vietinėje žiniasklaidoje!

SPORTO IR REKREACIJOS CENTRAS

Lapkričio mėnesio sporto renginių reklamą sekite žiniasklaidoje ir www.asrc.lt

Renginių programa gali keistis

SUDARĖ ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS KULTŪROS SKYRIUS 2022 M.


Nor ū MAS?

Plačiausias reklamos tinklas Alytaus regione:

www.alytausgidas.lt

(greičiausia informacija portale ir facebook)

LAUKO REKLAMA ALYTUJE

(reklamos stendai geriausiose miesto vietose)

Žurnalas ALYTAUSGIDAS

(nemokamas, 10 tūkst. tiražas, platinamas

Alytuje ir rajone)

VIDEO reklama

(tiesioginių renginių filmavimo paslauga)

PASKUBĖK!

Leisk mums padėti pasiekti

TAVO klientus, TAVO pirkėjus!

Daugiau informacijos:

+370 661 01505

reklama@alytausgidas.lt

GIEDRIUS

LEŠKEVIČIUS

IR GRUPĖ

Gyvo garso koncertas

„DVIGUBAI“

Alytaus miesto

teatras

Gruodžio

15 d.

18:00 val.

„Sugrįžtu į Alytų, kad atiduočiau

dvigubai daugiau jausmo,

dvigubai daugiau šilumos!“

Alytaus Gidas 2022/1 (spalis-lapkritis)

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?