aplinkos apsaugos agentūros 2007 metų veiklos ataskaita
aplinkos apsaugos agentūros 2007 metų veiklos ataskaita
aplinkos apsaugos agentūros 2007 metų veiklos ataskaita
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
vietų. Tik švino vidutin÷ metin÷ koncentracija viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją iki dviejų<br />
kartų Neries ir Nev÷žio žemupyje. Kitų pavojingų medžiagų koncentracijos dažniausiai buvo<br />
mažesn÷s už nustatymo ribą.<br />
2006 m. upių ir ežerų kokyb÷ buvo įvertinta tiek pagal oficialiuosius šiuo metu naudojamus<br />
kriterijus (didžiausias leistinąsias koncentracijas), tiek pagal projekto “Institucinių geb÷jimų<br />
stiprinimas, tvarkant Nemuno up÷s baseiną” pasiūlytus kriterijus. 35 upių monitoringo tyrimų vietų<br />
2006 <strong>metų</strong> būkl÷ buvo įvertinta pagal Lietuvos žuvų indeksą (LŽI); 378 upių tyrimų vietų būkl÷<br />
buvo įvertinta pagal Danijos upių faunos indeksą (DUFI); 381 upių tyrimų vietų būkl÷ buvo<br />
įvertinta taip pat ir pagal fizinius–cheminius parametrus. Ežerų būkl÷ 2006 metais buvo vertinama<br />
pagal fizinius-cheminius bei fitoplanktono parametrus. Taip pagal chlorofilo A koncentraciją (µg/L)<br />
buvo įvertinta 5 ežerų intakų bei 26 ežerų būkl÷, o pagal fitoplanktono biomasę (mg/L) - 20 ežerų<br />
būkl÷.<br />
Pagal oficialiuosius šiuo metu naudojamus kriterijus 2006 m. šalies upių vandens kokyb÷<br />
pager÷jo – vanduo buvo švarus 38 proc. visų tirtų upių intensyvaus monitoringo vietų, o 2005 m. –<br />
36 proc. Pad÷tis pager÷jo septyniose vietose (daugiausia tod÷l, kad sumaž÷jo azoto junginių<br />
koncentracija), tačiau keturiose pablog÷jo, nes padid÷jo fosforo junginių koncentracija. Tai įtakojo<br />
2006 m. sumaž÷jęs upių vandeningumas, nes d÷l to mažiau azoto junginių buvo išplauta su lietaus<br />
vandenimis iš žemdirbystei naudojamų laukų, tačiau d÷l mažesnio praskiedimo kai kuriose up÷se<br />
padid÷jo fosforo junginių koncentracijos ir organinių medžiagų kiekis.<br />
Visuose tirtuose ežeruose 2006 m. bendrojo fosforo ir fosfatų – pagrindinių veiksnių,<br />
skatinančių intensyvų dumblių augimą ir eutrofikaciją, - vidutin÷s metin÷s koncentracijos neviršijo<br />
didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK). Vertinant ežerų trofiškumą pagal vidutines metines<br />
chlorofilo a koncentracijas nustatyta, kad 2006 m. 70 proc. tirtų ežerų priklauso mezotrofinių ežerų<br />
(švarūs, vidutiniškas maisto medžiagų kiekis, didžiausia rūšių ir bendrijų įvairov÷) kategorijai, 25<br />
proc. – eutrofiniams (daug biogeninių medžiagų, gausi vandens augalija) ir 5 proc. (tik vienas<br />
Rieš÷s ežeras) – hipertrofinis (persotinti biogeninių medžiagų, tod÷l juose gyvena tik tokioms<br />
sąlygoms pakantūs organizmai) ežerams. Palyginti su 2005 m., šių tirtų ežerų trofin÷ būkl÷<br />
nepasikeit÷.<br />
Aplinkos oro kokyb÷s vertinimas. Nuolat sekant oro monitoringo matavimų rezultatus,<br />
pagal Europos Sąjungos direktyvos 1999/30/EB nuostatas parengta ir pateikta suinteresuotoms<br />
institucijoms informacija apie nustatytus ir prognozuojamus KD10 koncentracijos paros ribin÷s<br />
vert÷s viršijimus <strong>2007</strong> m. (el. paštu - apie 83 pranešimų).<br />
Oro užterštumas kietosiomis dalel÷mis KD10 ir toliau lieka pagrindine miestų <strong>aplinkos</strong> oro kokyb÷s<br />
problema, nors pastaraisiais metais pastebimas situacijos pager÷jimas. <strong>2007</strong> m. Vilniaus ir Kauno<br />
aglomeracijose 44-45 dienas užfiksuotas per didelis oro užterštumas kietosiomis dalel÷mis, t.y. apie<br />
20 dienų mažiau nei 2006 m. Kituose miestuose užfiksuota nuo 7 (Naujojoje Akmen÷je ir<br />
25
Change language