rimeikis - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
rimeikis - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
rimeikis - Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kamilė<br />
Rupeikaitė<br />
Lionas – trečias pagal dydį Prancūzijos<br />
miestas, 1998 m. įtrauktas į<br />
UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.<br />
Mieste, kurį dar 44 m. pr. Kr. įkūrė<br />
Julijus Cezaris, pamatyti tikrai yra ką:<br />
išlikę romėnų valdymo laikų teatrų,<br />
įdomūs istorijos <strong>ir</strong> meno muziejai,<br />
bažnyčios. Viena iš miesto įžymybių<br />
laikomas <strong>ir</strong> Liono nacionalinės <strong>operos</strong><br />
<strong>teatras</strong> (Opéra National de Lyon).<br />
Turistus jis traukia ne tik kaip įva<strong>ir</strong>ialypio,<br />
dinamiško <strong>ir</strong> kokybiško meninio<br />
vyksmo centras, bet <strong>ir</strong> kaip išsk<strong>ir</strong>tinis,<br />
kontroversiškas architektūros<br />
objektas.<br />
Nors dabartinis Liono <strong>operos</strong> <strong>teatras</strong><br />
pastatytas tik 20 a. viduryje, ten, kur<br />
jis stovi (tarp miesto rotušės <strong>ir</strong> Ronos<br />
upės), 1756 m. iškilo vadinamasis<br />
Nacionalinė<br />
LIONO<br />
opera<br />
Sou ot <strong>teatras</strong> – žymusis architektas<br />
Jacques’as Germainas Sou ot yra <strong>ir</strong><br />
Paryžiaus Panteono autorius. 19 a.<br />
daugėjant teatro lankytojų, senojo<br />
pastato vietoje ats<strong>ir</strong>ado erdvesnis statinys<br />
– Chenavard’o <strong>ir</strong> Pollet <strong>teatras</strong><br />
(1831 m.), pavadintas jį projektavusių<br />
architektų vardu. Galiausiai po pusantro<br />
šimto metų, 1985 m., Liono miesto<br />
taryba nusprendė, kad pastatą reikia<br />
perprojektuoti, pritaikant jį dabartinių<br />
lankytojų reikmėms. Konkursą<br />
laimėjo vienas žymiausių, nepaprastai<br />
madingas Prancūzijos architektas Jeanas<br />
Nouvelis. 1993 m. naujoji Liono<br />
opera buvo iškilmingai inauguruota.<br />
Ji dar vadinama Nouvelio <strong>operos</strong> teatru.<br />
Beje, Nouvelis 2007 m. laimėjo <strong>ir</strong><br />
naujo Paryžiaus lharmonijos pastato<br />
projekto konkursą. Naujoji Paryžiaus<br />
lharmonija turėtų būti atidaryta šiemet.<br />
Palikęs tik buvusį Liono <strong>operos</strong> pastato<br />
eksterjerą <strong>ir</strong> fojė, Nouvelis trigubai<br />
padidino vidaus erdvę, įrengdamas<br />
požeminius aukštus repeticijų salėms<br />
<strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>šutinius aukštus didžiuliame<br />
plieno <strong>ir</strong> stiklo skliaute (juose įsikūrė<br />
<strong>baleto</strong> trupė). Savotiškas teatro renovavimo<br />
sprendimas vis dar sulaukia<br />
prieštaringų nuomonių. Jis laikomas<br />
tiek sėkmingomis „architektūrinės<br />
praeities <strong>ir</strong> ateities“ jungtuvėmis, tiek<br />
„skausmingai darkančiu estetines vertybes“,<br />
tiesiog nepatogiu pastatu. Antai<br />
britų muzikos kritikas Michaelas<br />
White’as, apsilankęs Liono operoje,<br />
pasijuto kaip „devintojo dešimtmečio<br />
gėjų bare“. Interjere visur vyrauja<br />
Pasaulio teatrai<br />
juoda spalva – žemos juodos lubos,<br />
silpnas apšvietimas, juodos sienos,<br />
juodos grindys, juodos durys, juodi<br />
koridoriai, juodai aps<strong>ir</strong>engę drabužininkai,<br />
net juodo porceliano unitazai<br />
juodose kabinose… Anot White’o,<br />
tokie sprendimai išreiškia stiliaus pergalę<br />
prieš praktiškumą <strong>ir</strong> alsuoja savotišku<br />
absurdiškumu.<br />
Kad <strong>ir</strong> kaip būtų, meninės kokybės atžvilgiu<br />
Liono nacionalinė opera šiandien<br />
laikoma svarbiausia Prancūzijoje<br />
po Paryžiaus <strong>operos</strong> teatrų. Pagrindinėje<br />
arklio pasagos formos teatro salėje,<br />
kurioje telpa 1100 žiūrovų, rengiami<br />
<strong>operos</strong>, <strong>baleto</strong> spektakliai, miuziklai,<br />
simfoninės muzikos koncertai;<br />
mažesnėse teatro erdvėse vyksta daugybė<br />
renginių, sk<strong>ir</strong>tų ne tik muzikos<br />
įvykiams, bet <strong>ir</strong> apskritai šiuolaikiniam<br />
menui: tapybos <strong>ir</strong> skulptūros<br />
parodos, literatūros forumai, specialūs<br />
renginiai jaunimui. Siekiama patenkinti<br />
įva<strong>ir</strong>aus meno mėgėjų skonį<br />
<strong>ir</strong> poreikius. Pastato am teatre kiekvieną<br />
vidurdienį vyksta nemokami<br />
45 minučių trukmės koncertai, kurie<br />
vadinasi Amphimidi (žodžių „am -<br />
<strong>teatras</strong>“ <strong>ir</strong> „vidurdienis“ junginys).<br />
Šie koncertai siūlo pasiklausyti ne tik<br />
klasikinės kamerinės muzikos, bet <strong>ir</strong><br />
džiazo, gospelų, repo, prancūziškų<br />
šansonų. Apvaliame am teatre, žinoma,<br />
taip pat viskas juoda – grindys,<br />
sienos, lubos, durys, suolai, fortepijonas...<br />
Fotografuoti čia neleidžiama,<br />
bet kažin ar tai daryti apskritai būtų<br />
prasminga!<br />
Liono opera atv<strong>ir</strong>a lankytojams kasdien<br />
nuo devynių ryto. Tiesa, ekskursiją<br />
po teatrą būtina užsisakyti iš anksto.<br />
Teatro administracija <strong>ir</strong> personalas<br />
yra jauni, o ketv<strong>ir</strong>tadalis lankytojų,<br />
kaip rodo statistika, jaunesni nei 26<br />
metų amžiaus. Tai padeda pasiekti<br />
ryžtingos <strong>ir</strong> išradingos edukacinės<br />
programos.<br />
Nuo 2003 m. teatrui vadovauja platų<br />
išsilavinimą turintis belgų kilmės<br />
meno istorikas Serge’as Dorny, kuris<br />
yra d<strong>ir</strong>bęs muzikos dramaturgu Briuselio<br />
teatre éâtre de la Monnaie, taip<br />
pat vadovavęs Londono lharmonijos<br />
orkestrui, Glaindborno <strong>operos</strong> festivaliui.<br />
Pagrindiniais teatro d<strong>ir</strong>igentais<br />
yra buvę Johnas Eliotas Gardineris,<br />
Kentas Nagano, Ivanas Fischeris <strong>ir</strong><br />
kiti, 2008 m. juo tapo prieš tai Briuselio<br />
éâtre de la Monnaie teatro muzikos<br />
vadovu d<strong>ir</strong>bęs japonų d<strong>ir</strong>igentas<br />
Kazushi Ono.<br />
Teatro <strong>operos</strong> repertuare itin svarbūs<br />
20 a. <strong>ir</strong> šiuolaikiniai kūriniai. Greta<br />
klasikinio 17–19 a. <strong>operos</strong> teatrų repertuaro<br />
Lione statomos Sergejaus<br />
Proko evo, Sergejaus Rachmaninovo,<br />
Bélos Bartóko, Paulio Hindemitho,<br />
Albano Bergo, Hanso Wernerio<br />
Henze’s, Peterio Eötvöso, Kaijos Saariaho,<br />
Tano Duno, šiuolaikinių prancūzų<br />
kompozitorių <strong>ir</strong> kt. <strong>operos</strong>. Teatro<br />
orkestras (suburtas 1983 m.) yra<br />
išleidęs daug pasaulinių premjerų <strong>ir</strong><br />
retai statomų bei nekupiūruotų veikalų<br />
įrašų. Teatro chorui, kurį sudaro 34<br />
nuolatiniai dainininkai, nuo 1995 m.<br />
vadovauja Alanas Woodbridge’as.<br />
Anot dienraščio Le Monde, Liono <strong>operos</strong><br />
teatro choras yra bene geriausias<br />
Prancūzijoje. Nuo 1990 m. <strong>teatras</strong> turi<br />
<strong>ir</strong> vaikų chorą, sudarytą iš aukščiausio<br />
lygio jaunųjų solistų. Beveik 20 metų<br />
šis vaikų choras turi muzikos mokyklos<br />
statusą. Jame dainuojantys vaikai<br />
dalyvauja teatro operų pastatymuose.<br />
Liono nacionalinė opera pasaulyje p<strong>ir</strong>miausia<br />
žinoma dėl savo <strong>baleto</strong> trupės,<br />
kuri, nors <strong>ir</strong> suburta klasikinio <strong>baleto</strong><br />
išsilavinimo pagrindu, daugiausia dėmesio<br />
sk<strong>ir</strong>ia šiuolaikiniam šokiui. Ši<br />
30 žmonių trupė yra viena iš labiausiai<br />
linkusių į eksperimentus Europos<br />
šokių trupių. Šokėjų amžiaus vidurkis<br />
– 25 metai. Trupei, įkurtai prieš 20<br />
metų, nuo pat pradžių vadovauja talentingas<br />
šokėjas Yorgosas Loukosas,<br />
savotiškas šokio ambasadorius. Prieš<br />
ateidamas į Liono trupę, Loukosas<br />
devynerius metus šoko Roland’o Petit<br />
Marselio nacionaliniame balete.<br />
Greta to, kad nuolat d<strong>ir</strong>ba su Liono<br />
<strong>baleto</strong> trupe, jis kasmet rengia savaitės<br />
trukmės šokio festivalį Kanuose,<br />
vadovauja kasmečiam du mėnesius<br />
trunkančiam Atėnų šokio festivaliui,<br />
organizuoja prancūzų šokio dienas<br />
Niujorke. Remdamasis kitu šokio<br />
autoritetu Williamu Forsythe’u, Loukosas<br />
teigia, kad „modernumas yra<br />
dvasios būsena“; anot Loukaso, per<br />
pastaruosius 25 metus pasikeitė žmogaus<br />
kūno suvokimas, ats<strong>ir</strong>ado daug<br />
daugiau laisvės, <strong>ir</strong> modernusis šokis<br />
tapo kitoks. Per beveik 20 metų Liono<br />
nacionalinės <strong>operos</strong> <strong>baleto</strong> kompanija<br />
sukaupė įspūdingą repertuarą (86 veikalai,<br />
iš jų 44 pasaulinės premjeros) <strong>ir</strong><br />
tikrai atspindi įva<strong>ir</strong>iaspalvį šiandienos<br />
šokio pasaulį.<br />
Nacionalinės Liono <strong>operos</strong> erdvės. Nuotraukos iš teatro<br />
22 archyvo (www.opera-lyon.com) <strong>ir</strong> Wikipedia 23
Change language