KARTOGRAFIJA. Mokymo(si) priemonė.
KARTOGRAFIJA. Mokymo(si) priemonė.
KARTOGRAFIJA. Mokymo(si) priemonė.
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>KARTOGRAFIJA</strong><br />
<strong>Mokymo</strong>(<strong>si</strong>) priemon÷<br />
2008
Valdas Urbanavičius, Gražina Sližien÷, Angel÷ Rožokien÷<br />
<strong>KARTOGRAFIJA</strong><br />
Metodin÷ priemon÷ aptarta Kauno kolegijos Leidybos taryboje ir rekomenduota spausdinti bei<br />
naudotis kitų aukštųjų mokyklų studentams.<br />
Sudarytojas<br />
Valdas Urbanavičius<br />
Recenzavo<br />
dr. Jelena Vaitkevičien÷<br />
Redagavo<br />
Nijol÷ Miodušauskien÷, Všį „Spalvų krait÷“<br />
Maketavo:<br />
Valdas Urbanavičius<br />
Gražina Sližien÷<br />
Leidinį finansuoja Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos 2.4 priemon÷s projektas<br />
„Inovatyvių mokymo(<strong>si</strong>) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių <strong>si</strong>stemų“<br />
neuniver<strong>si</strong>tetinių studijų programą“ (sutarties Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-69/F20/4,<br />
SFMIS Nr.BPD2004-ESF-2.4.0-03.05/0120).<br />
Projektą remia Lietuvos Respublika. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga<br />
© V. Urbanavičius<br />
G. Sližien÷<br />
A. Rožokien÷<br />
2008
Turinys<br />
Įvadas 5<br />
Trumpas kartografinių terminų ir sąvokų žodyn÷lis 7<br />
1. Linijų orientavimas žem÷lapiuose 11<br />
Įžanga 11<br />
1.1 Horizontalių kampų matavimas 11<br />
1.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 14<br />
Literatūra 16<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 16<br />
Atliktų užduočių pavyzdžiai 17<br />
2. Žem÷lapių nomenklatūra 19<br />
Įžanga 19<br />
2.1 Žem÷lapių nomenklatūra 19<br />
2.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 30<br />
Literatūra 31<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 31<br />
3. Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose 33<br />
Įžanga 33<br />
3.1 Kartografin÷s projekcijos 33<br />
3.2 Kartografinio vaizdo iškraipymo teorija 34<br />
3.3 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 35<br />
Literatūra<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 38<br />
4. Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa 39<br />
Įžanga 39<br />
4.1 Kartografinių projekcijų kla<strong>si</strong>fikavimas 39<br />
4.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 43<br />
Literatūra 46<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 46<br />
5. Žem÷lapio matematinis pagrindas 47<br />
Įžanga 47<br />
5.1 Žem÷lapio matematinis pagrindas 47<br />
5.1.1 Matematiniai žem÷lapio elementai 48<br />
5.1.2 Lietuvos (LKS-94) koordinačių <strong>si</strong>stemai 50<br />
5.1.3 Nomenklatūra 51<br />
5.1.4 Trumpai apie AutoCAD programinę įrangą 52<br />
5.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 54<br />
Literatūra 56<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 56<br />
Duomenų pavyzdys sudarytis matematinį pagrindą 57<br />
6. Kartografinio vaizdavimo būdai 59<br />
Įžanga 59<br />
6.1 Kartografinio vaizdavimo būdai 59<br />
6.1.1 Sutartiniai ženklai 59<br />
6.1.2 Kartografavimo metodai 60<br />
3<br />
37
6.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 67<br />
6.2.1 Rajono duomenų baz÷s kūrimas 67<br />
6.2.2 Objektų vaizdavimas sutartiniais ženklais 70<br />
Literatūra 74<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 74<br />
7. Lietuvoje naudojamų M 1: 50 000 žem÷lapių analiz÷ 75<br />
Įžanga 75<br />
7.1 Pagrindiniai geografinių žem÷lapių analiz÷s būdai 75<br />
7.2 Žem÷lapiai M 1:50 000<br />
7.2.1 Topografiniai žem÷lapiai 1:50 000 mastelio WGS<br />
76<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
7.2.2 Topografiniai žem÷lapiai 1:50 000 mastelio LKS 94<br />
76<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
76<br />
7.2.3 Kosminio vaizdo žem÷lapis 1:50 000 mastelio<br />
7.2.4 Topografiniai 1:50 000 mastelio žem÷lapiai 1942 m.<br />
76<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
7.3 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 77<br />
Literatūra 81<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 82<br />
8. Žem÷lapio M 1:10 000 turinio elementų analiz÷ 83<br />
Įžanga 83<br />
8.1 Žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷ KDB10LT 83<br />
8.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 89<br />
8.2.1 File GDB sukūrimas 89<br />
8.2.2 Žem÷lapio turinio elementų analiz÷ 93<br />
Literatūra 96<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 96<br />
9. Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas) 97<br />
Įžanga 97<br />
9.1 Kartografinio vaizdo generalizacija 97<br />
9.1.1 Generalizavimo reguliatoriai 99<br />
9.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 109<br />
9.2.1 File GDB sukūrimas 110<br />
9.2.2 Linijinių ir plotinių objektų generalizacija 112<br />
Literatūra 114<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 114<br />
10. Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas 115<br />
Įžanga 115<br />
10.1 Žem÷lapių bendrojo apiforminimo elementai 115<br />
10.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai 119<br />
Literatūra 136<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai 137<br />
Atliktos praktin÷s užduoties pavyzdys 138<br />
Priedai 139<br />
4<br />
77
ĮVADAS<br />
5<br />
Įvadas<br />
Kartografija – vienas pagrindinių modulių geoinformacinių <strong>si</strong>stemų specialistų<br />
rengimo modulių. Modulio tikslas pl÷sti bū<strong>si</strong>mų specialistų kartografines žinias ir ugdyti<br />
specialistų pasaul÷žiūra.<br />
Per pastarąjį dešimtmetį kartografija ir jai artimi mokslai pa<strong>si</strong>ek÷ didelę pažangą.<br />
At<strong>si</strong>rado pažangūs kartografavimo metodai, technologijos ir kryptys, gavo pripažinimą naujos<br />
teorin÷s koncepcijos. Šiandien jau neįmanoma į<strong>si</strong>vaizduoti kartografijos be glaudžių ryšių su<br />
aerokosminiais metodais ir geoinformatika.<br />
Norint rezultatyviai dirbti su žem÷lapiu, GIS specialistui svarbu:<br />
� žinoti žem÷lapių kūrimo d÷snius ir jų pagrindines savybes (matematinį apibr÷žtumą,<br />
bendrumą, kalbos ypatybes);<br />
� mok÷ti skaityti, kūrybiškai nagrin÷ti būtiną informaciją iš žem÷lapio, panaudojant jo<br />
informacinę talpą.<br />
� žinoti pagrindines kartografinių kūrinių rūšis, tipus ir sudarymo būdus;<br />
� tur÷ti supratimą apie geografinio žem÷lapio raidą, pagrindinius istorinius kartografijos<br />
mokslo raidos etapus.<br />
Ši mokymo(<strong>si</strong>) priemon÷ atitinka „Geoinformacinių <strong>si</strong>stemų“ neuniver<strong>si</strong>tetinių studijų<br />
Kauno kolegijos programos kursą. <strong>Mokymo</strong>(<strong>si</strong>) priemon÷ parašyta remiantis ilgamete<br />
kartografijos d÷stymo patirtimi Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Geodezijos<br />
katedroje.<br />
Knygos autoriai už profe<strong>si</strong>onalias konsultacijas yra d÷kingi UAB „HNIT-BALTIC“<br />
darbuotojams S. Radavičiui, K. Čypui, M. Šalkuvienei ir UAB „Aerogeodezijos instituto“<br />
Technikos ir pl÷tros direktoriui G. Rumšui.<br />
<strong>Mokymo</strong>(<strong>si</strong>) priemon÷ „Kartografija” parengta vykdant Europos Sąjungos struktūrinių<br />
fondų paramos 2.4 priemon÷s „<strong>Mokymo</strong><strong>si</strong> visą gyvenimą sąlygų pl÷tojimas” projektą<br />
„Inovatyvių mokymo(<strong>si</strong>) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių <strong>si</strong>stemų”<br />
neuniver<strong>si</strong>tetinių studijų programą“ (paramos sutarties Nr. ESF/2004/2.4.0-03-330/BPD-<br />
69/F20/4, paramos kodas Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-03.05/0120).
7<br />
Trumpas kartografijos terminų ir sąvokų žodyn÷lis<br />
TRUMPAS KARTOGRAFIJOS TERMINŲ IR SĄVOKŲ<br />
ŽODYNöLIS<br />
Aerofotonuotrauka – žem÷s paviršiaus fotonuotraukos (fotovaizdų pozityvai,<br />
negatyvai), pagamintos specializuotomis fotokameromis iš orlaivių ir skirtos žem÷lapiams<br />
gaminti.<br />
Analoginis (spaudinis) žem÷lapis – žem÷lapis, išspausdintas popieriuje ar pl÷vel÷je.<br />
Astronomin÷ kartografija – veiklos sritis, apimanti dangaus skliauto, planetų ir kitų<br />
dangaus kūnų paviršiaus vaizdavimą plokštumoje.<br />
Atlasas – nustatyta tvarka parengtas ir išleistas bendra<strong>si</strong>s geografinis, teminis,<br />
komplek<strong>si</strong>nis arba specializuotas <strong>si</strong>steminis žem÷lapių rinkinys.<br />
Bazinis žem÷lapis – žem÷lapis, naudojamas kaip pirminis šaltinis (arba kartografinis<br />
pagrindas) kitiems žem÷lapiams sudaryti.<br />
Duomenų baz÷ – su<strong>si</strong>stemintas ar metodiškai sutvarkytas duomenų rinkinys, kuriuo<br />
galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu.<br />
Geodezija – mokslo ir gamybin÷s veiklos sritis, apimanti visos planetos ar jos dalies<br />
formos ir dydžio tikslinimą, gravitacinio lauko ir erdvin÷s taškų pad÷ties žem÷s paviršiuje<br />
(virš šio paviršiaus ar žemiau už jį) matavimus ir koordinačių nustatymą.<br />
Geodezinis pagrindas – geodezinių tinklų, jų koordinačių ir aukščių visuma.<br />
Geodezinis punktas – geodezinis ženklas su apsaugos zona, skirtas geodeziniams<br />
žem÷s paviršiaus parametrams saugoti.<br />
Geodezinis tinklas – žem÷s paviršiuje įtvirtintų ir geodeziniais matavimais su<strong>si</strong>etų<br />
geodezinių ženklų visuma. Pagal nustatomus parametrus skirstomas į GPS (erdvinį),<br />
planimetrinį, vertikalųjį, gravimetrinį, magnetometrinį, o pagal užimamą teritoriją – į<br />
pasaulio, žemynų, valstybinį, savivaldybių, vietinį, specialio<strong>si</strong>os paskirties.<br />
Geodezinis ženklas – vietov÷je specialia konstrukcija įtvirtintas įrenginys su centru,<br />
turinčiu fiksuotus geodezinio tinklo parametrus.<br />
Geoduomenys – duomenys apie objektą, apibūdinantys jo geografinę (erdvinę) pad÷tį,<br />
formą, tarpusavio ryšius ir unikalumą, saugomi skaitmenine forma.<br />
GIS (geografin÷s informacin÷s <strong>si</strong>stemos, geoinformacin÷s <strong>si</strong>stemos) – geografinių<br />
objektų, jų ypatumų ir kitos informacijos, turinčios sąsają su žeme, kaupimo, tvarkymo,<br />
apdorojimo, saugojimo, paieškos ir pateikimo kompiuterizuota informacin÷ <strong>si</strong>stema, skirta<br />
projektavimo, modeliavimo, analiz÷s, mokslo ir kitiems geografin÷s erdv÷s uždaviniams<br />
spręsti.<br />
Geografinių informacinių <strong>si</strong>stemų duomenų baz÷s – geoinformacinių <strong>si</strong>stemų<br />
principais organizuotas, su<strong>si</strong>stemintas ir metodiškai sutvarkytas geografinių duomenų<br />
rinkinys, kuriame sąlygiškai išskiriamos grafinių ir atributinių duomenų baz÷s, saugomos<br />
kompiuterin÷se laikmenose.<br />
Georeferencinių duomenų baz÷ – tam tikros teritorijos geodezinio pagrindo,<br />
inžinerinių tinklų, topografinių duomenų bazių su<strong>si</strong>stemintas ir metodiškai sutvarkytas<br />
rinkinys, organizuotas pagal bendrąją metodiką geoinformacinių <strong>si</strong>stemų principais,<br />
kaupiamas ir saugomas kompiuterin÷se laikmenose.<br />
Georeferencinis pagrindas – georeferencinių duomenų baz÷s sudedamoji dalis, kurią<br />
sudaro visos Lietuvos teritorijos geodezinio pagrindo ir topografinių duomenų bazių
8<br />
Trumpas kartografijos terminų ir sąvokų žodyn÷lis<br />
svarbiau<strong>si</strong>ų objektų su<strong>si</strong>stemintas ir geoinformacinių <strong>si</strong>stemų principais metodiškai<br />
sutvarkytas rinkinys, kaupiamas ir saugomas kompiuterin÷se laikmenose.<br />
Georeferencinio pagrindo objektas yra natūralūs arba urbanistin÷s kilm÷s objektai:<br />
geodezinio pagrindo punktai, valstyb÷s <strong>si</strong>enos riba, miestų, miestelių, kaimų, pelkių ir miškų<br />
pavadinimai, hidrografijos objektai ir jų pavadinimai, keliai ir geležinkeliai.<br />
Geodezinio pagrindo duomenų baz÷ – georeferencinių duomenų baz÷s po<strong>si</strong>stem÷,<br />
su<strong>si</strong>dedanti iš geoido, geodezinio pagrindo geometrinių ir atributinių (tekstinių) duomenų<br />
su<strong>si</strong>steminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio.<br />
Geoidas – menama žem÷s figūra, apribota pasaulio vandenyno lygio paviršiumi,<br />
naudojama teoriniams ir praktiniams geodeziniams uždaviniams spręsti.<br />
Geografinis objektas – tikra<strong>si</strong>s fizinis objektas, iš<strong>si</strong>skiriantis savo forma, paskirtimi,<br />
medžiaga, kilme ar kitais požymiais, padedančiais jį atpažinti.<br />
GPS (globalin÷ pad÷ties nustatymo <strong>si</strong>stema) – specializuotų dirbtinių Žem÷s<br />
palydovų ir prietaisų visuma, skirta pad÷čiai nustatyti, pasaulinio ir valstybinių geodeziniams<br />
tinklams sudaryti, atnaujinti, kitiems teoriniams ir praktiniams uždaviniams spręsti.<br />
Kartografija – geografinio pažinimo metodas ir mokslo bei gamybin÷s veiklos sritis,<br />
apimanti erdvinių gamtinių ir antropogeninių objektų ir reiškinių vaizdavimą grafiniais<br />
modeliais plokštumoje, gaunamų kartografinių kūrinių (žem÷lapių, kartoschemų, planų ir kt.)<br />
gamybą ir leidybą, geografinių informacinių duomenų bazių sudarymą.<br />
Kartografavimas – kartografinių kūrinių sudarymo, gamybos ir leidybos procesų<br />
visuma.<br />
Kartografinių duomenų baz÷ – su<strong>si</strong>stemintas ir metodiškai sutvarkytas kartografinių<br />
duomenų rinkinys.<br />
Kartografin÷ projekcija – tai matematiškai apibr÷žtas elipsoido vaizdavimas<br />
plokštumoje, parodantis analitinį taško geografinių koordinačių ryšį erdviniame paviršiuje ir<br />
to paties taško koordinačių ryšį plokštumoje.<br />
Nulin÷s deklinacijos linija – žem÷lapyje ar jūrlapyje nubr÷žta linija, kuri tam tikram<br />
tarpsniui jungia taškus be magnetinių nuokrypių.<br />
Metaduomenys - informacija (duomenys) apie konkretaus geoobjekto, objektų grup÷s<br />
arba geografinių duomenų baz÷s duomenis, jų kilmę, metriką.<br />
Oficialus žem÷lapis – Vyriausyb÷s įgaliotų institucijų patvirtinto turinio, pagal<br />
kartografavimo metodiką sudarytas žem÷lapis, turintis Vyriausyb÷s įgaliotos institucijos, kaip<br />
autoriaus išimtinių turtinių tei<strong>si</strong>ų administravimo vykdytojos, autorių tei<strong>si</strong>ų apsaugos ženklą.<br />
Skaitmeninis žem÷lapis – vietov÷s modelis, kurį sudaro užkoduotų vietov÷s taškų<br />
erdvinių koordinačių ir charakteristikų visuma, užrašyta informacijos nustatytos struktūros<br />
laikmenoje vektorių arba rastrų forma.<br />
Specialioji kartografija – veiklos sritis, su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong> su reglamentuojamo specialiojo<br />
naudojimo žem÷lapių, kartoschemų bei planų rengimu, gamyba ir leidyba, specialiųjų<br />
duomenų bazių sudarymu.<br />
Specialio<strong>si</strong>os paskirties geodeziniai, topografiniai ir kartografiniai darbai – darbai,<br />
su<strong>si</strong>ję su specialiųjų žem÷lapių, statybviečių, inžinerinių tinklų planų sudarymu ir leidyba bei<br />
kitų specializuotų duomenų bazių sudarymu.<br />
Temin÷ kartografija – veiklos sritis, su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong> su įvairaus pobūdžio teminių žem÷lapių<br />
bei kartoschemų rengimu, gamyba ir leidyba, teminio pažinimo duomenų bazių sudarymu.<br />
Teminis žem÷lapis – žem÷lapis, kuriame pavaizduoti tam tikros temos objektai ar<br />
reiškiniai.<br />
Topografija – geodezijos ir matavimų inžinerijos veiklos sritis, apimanti žem÷s<br />
paviršiaus gamtinių ir fizinių (reljefo, hidrografijos, augmenijos), antropogeninių bei pavienių
9<br />
Trumpas kartografijos terminų ir sąvokų žodyn÷lis<br />
topografinių objektų erdvinius matavimus bei vaizdavimą topografiniuose žem÷lapiuose ir<br />
planuose standartizuotais metodais.<br />
Topografinių duomenų baz÷ – georeferencinių duomenų baz÷s po<strong>si</strong>stem÷, su<strong>si</strong>dedanti<br />
iš grafinių ir atributinių (tekstinių) žem÷s ar jos dalies fizinių, gamtinių ir antropogeninių<br />
objektų duomenų su<strong>si</strong>steminto ir metodiškai sutvarkyto rinkinio.<br />
Topografin÷ kartografija – veiklos sritis, su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong> su topografinių žem÷lapių gamyba.<br />
Topografinis planas – stambaus mastelio (1:500–1:5000) br÷žinys, sudarytas<br />
neat<strong>si</strong>žvelgiant į žem÷s sferiškumą.<br />
Topografinis žem÷lapis – žem÷lapis, kuriame pavaizduoti Žem÷s paviršiaus<br />
topografiniai objektai plokštumoje, tam tikroje matematin÷je projekcijoje, nustatytu masteliu<br />
bei sutartiniais ženklais, atitinkančiais tarptautinius reikalavimus. Pagal mastelį topografiniai<br />
žem÷lapiai skirstomi į stambaus mastelio 1:5 000 – 1:20 000, vidutinio mastelio 1:25 000–<br />
1:50 000, smulkaus mastelio 1:100 000 – 1:1 000 000.<br />
Topografinių žem÷lapių nomenklatūra – tarptautin÷ ar (ir) nacionalin÷ topografinių<br />
žem÷lapių skaidymo lapais ir indeksavimo <strong>si</strong>stema.<br />
Valstybinis geodezinis pagrindas – valstybinių geodezinių tinklų ir jų charakteristikų<br />
bei parametrų visuma.<br />
Žem÷lapis – sumažintas ir apibendrintas žem÷s paviršiaus objektų bei gamtinių arba<br />
socialinių-ekonominių reiškinių vaizdas plokštumoje, išreikštas matematine projekcija,<br />
nustatytu masteliu, sutartiniais ženklais.<br />
Žem÷lapio arba plano mastelis – linijos ilgio žem÷lapyje (plane) ir vietov÷s<br />
atitinkamos linijos horizontalios projekcijos santykis.
1. Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
Įžanga<br />
11<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
Žem÷lapį ar planą reikia parengti taip, kad būtų galima matyti, kur teritorijos šiaurin÷ ir<br />
pietin÷ pus÷s, rytin÷ ir vakarin÷ pus÷s, t. y. žem÷lapis turi būti orientuotas pasaulio šalių<br />
atžvilgiu. Orientuoti liniją – reiškia nustatyti kampą tarp tos linijos krypties ir geografinio ar<br />
magnetinio dienovidinio. Linijos orientuojamos tam, kad būtų galima nustatyti objektų kryptį<br />
ir iš<strong>si</strong>d÷stymą pasaulio šalių atžvilgiu.<br />
Darbo tikslas – orientuoti linijas žem÷lapiuose, įvertinant ryšį tarp tikrojo ir<br />
magnetinio azimuto.<br />
Darbo uždaviniai:<br />
� ugdyti kartografinį raštingumą;<br />
� taikyti esmines kartografijos dalyko sąvokas, jas panaudoti praktikoje;<br />
� apskaičiuoti tikrąjį, magnetinį azimutus ir direkcinį kampą, skaičiavimus<br />
schematizuoti br÷žiniu.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, kompiuterin÷s programin÷s įrangos,<br />
mikroskaičiuokliai , individualios užduotys, literatūra.<br />
1.1. Horizontalių kampų matavimas<br />
Horizontalių kampų (krypčių kampų) matavimas topografiniame žem÷lapyje atliekamas<br />
atžvilgiu pradin÷s krypties. Pagrindine kryptimi gali būti laikomas geografinis (tikra<strong>si</strong>s)<br />
dienovidinis, magnetinis dienovidinis ir ašinis zonos dienovidinis. At<strong>si</strong>žvelgiant į pradinę kryptį<br />
išskiriamas geografinis (tikra<strong>si</strong>s) azimutas, magnetinis azimutas ir direkcinis kampas.<br />
Geografiniu (tikruoju) azimutu A vadinamas kampas, atskaičiuotas laikrodžio rodykl÷s<br />
kryptimi nuo geografinio (tikrojo) dienovidinio šiaurin÷s krypties iki užduotos krypties (1.1.1<br />
pav.).<br />
1.1.1. pav. Geografinis (tikra<strong>si</strong>s) azimutas, magnetinis azimutas ir direkcinis kampas
12<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
Magnetiniu azimutu AM vadinamas horizontalus kampas, atskaičiuotas laikrodžio<br />
rodykl÷s kryptimi nuo magnetinio dienovidinio šiaurin÷s krypties iki už<strong>si</strong>duotos krypties<br />
(1.1.2. pav.). Magnetiniai azimutai vietov÷je matuojami kompasais arba busol÷mis –<br />
prietaisais, turinčiais magnetines rodykles. Magnetinis azimutas apskaičiuojamas pagal<br />
išmatuotą tikrąjį azimutą A ir magnetin÷s deklinacijos δ dydį (magnetin÷s rodykl÷s<br />
nuokrypį) – kampą tarp tikrojo ir magnetinio dienovidinio A M= A – δ.<br />
1.1.2 pav. Magnetin÷s deklinacijos kampas<br />
Kartografai dažniau<strong>si</strong>ai nurodo tikro<strong>si</strong>os ir magnetin÷s šiaur÷s kampinį skirtumą,<br />
su<strong>si</strong>edami su šiaur÷s kryptimi, braižydami deklinacijos diagramą. D÷l nedidelio, bet<br />
numatomo žem÷s magnetinio lauko keitimo<strong>si</strong> deklinacijos vert÷ yra tiksli tik žem÷lapio<br />
braižymo metu. Dažnai metinis deklinacijos pa<strong>si</strong>keitimo dydis pateikiamas kartu su schema<br />
(1.1.3. pav.).<br />
1.1.3. pav. Informacija pateikta žem÷lapyje M 1:50 000 WGS koordinačių <strong>si</strong>stemoje
13<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
Kiekviename žem÷s paviršiaus taške tikra<strong>si</strong>s ir magnetinis dienovidinis sudaro<br />
tarpusavyje kampą δ, tačiau topografiniuose žem÷lapiuose pateikiama kampo vidutin÷<br />
reikšm÷ užduotos trapecijos (to lapo). Čia nuokrypis nuo tikrojo dienovidinio į rytus laikomas<br />
rytiniu – teigiamu, į vakarus – vakariniu – neigiamu.<br />
Krypties direkciniu kampu α vadinamas kampas, matuojamas žem÷lapyje pagal<br />
laikrodžio rodykl÷s kryptį nuo zonos ašinio dienovidinio šiaurin÷s krypties arba su juo<br />
lygiagrečių linijų (vertikalių kilometrinio tinklo linijų) iki užduotos krypties (1.1.1. pav.).<br />
Pagal išmatuotą vietov÷je magnetinį azimutą direkciniai kampai gali būti apskaičiuoti, jei yra<br />
žinomas dienovidinių art÷jimo dydis γ. Dienovidinių art÷jimo kampas γ skaičiuojamas nuo<br />
tikrojo dienovidinio krypties iki ašinio dienovidinio krypties. γ dydis priklauso nuo<br />
nagrin÷jamo taško geografinių koordinačių. Šiauriniame Žem÷s pusrutulyje γ yra teigiamas,<br />
jei nagrin÷jamas taškas yra zonos ašinio dienovidinio dešin÷je (kampas skaičiuojamas rytų<br />
arba laikrodžio rodykl÷s kryptimi) ir neigiamas, jei nagrin÷jamas taškas yra zonos ašinio<br />
dienovidinio kair÷je.<br />
Topografiniuose žem÷lapiuose (mastelis 1:100 000 ir stambesnis) naudojama viena<br />
visam lapui γ reikšm÷ (1.1.3. pav.). Tai neturi didel÷s įtakos matematiniams skaičiavimams.<br />
Dienovidinių art÷jimo kampas mažiau<strong>si</strong>as (lygus nuliui) ties pu<strong>si</strong>auju, o didžiau<strong>si</strong>as<br />
(<strong>si</strong>ekiantis iki pus÷s juostos pločio) ašigaliuose (1.1.4. pav.) .<br />
1.1.4. pav. Dienovidinių art÷jimo kampas<br />
Žinios apie dienovidinių suart÷jimo dydį, kaip ir apie magnetinio nuokrypio dydį,<br />
topografiniuose žem÷lapiuose pateikiamos po žem÷lapio lapo pietiniu r÷meliu.<br />
Iš 1.1.1. pav. galima išvesti visų kampų priklausomumo dydį:<br />
A M = A – δ (1.1.1.)<br />
AM = α – δ – γ (1.1.2.)<br />
α = ΑM + δ +γ (1.1.3.)<br />
A = α – γ (1.1.4.)<br />
Tam, kad būtų nustatytas bet kuris iš šių kampų, pakanka išmatuoti žem÷lapyje tikrąjį<br />
azimutą arba direkcinį kampą.
14<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
1.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Pradiniai duomenys:<br />
Kiekvienoje duotoje lentel÷je pateikti skirtingi duomenys (tikra<strong>si</strong>s ir magnetinis<br />
azimutas, dienovidinio art÷jimo kampas, magnetin÷ deklinacija, direkcinis kampas).<br />
Naudojant CAD’ines ar kitas braižymo programines įrangas, mikroskaičiuoklį arba Microsoft<br />
Exel programinę įrangą, Microsoft Word programinę įrangą, pagal pateiktus 1 lentel÷je<br />
pradinius duomenis, reik÷s:<br />
1. Apskaičiuoti direkcinį kampą, kai duotas tikra<strong>si</strong>s azimutas ir dienovidinių art÷jimo<br />
kampas.<br />
2. Apskaičiuoti magnetinį azimutą krypties, kai yra žinoma tikra<strong>si</strong>s azimutas ir<br />
magnetin÷ deklinacija.<br />
3. Pagal duotą magnetinį azimutą ir magnetinę deklinaciją apskaičiuoti tikrąjį azimutą.<br />
Darbo eiga:<br />
1. Apskaičiuokite direkcinį kampą, kai duotas tikra<strong>si</strong>s azimutas ir dienovidinių art÷jimo<br />
kampas. Tikra<strong>si</strong>s azimutas pateiktas 1 lentel÷je. Kiekvieną užduotį pagrįsti skaičiavimo<br />
formule ir br÷žiniu.<br />
Užduotys 1 2 3 4 5<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A)<br />
Dienovidinių art÷jimo kampas (γ) +2 0 30 ’<br />
Direkcinis kampas (α)<br />
-2 0 00 ’<br />
+1 0 30 ’<br />
+1 0 15 ’<br />
- 0 0 45 ’<br />
2. Apskaičiuokite magnetinį azimutą krypties, kai yra žinoma tikra<strong>si</strong>s azimutas ir magnetin÷<br />
deklinacija. Tikra<strong>si</strong>s azimutas pateiktas 1 lentel÷je. Kiekvieną užduotį pagrįskite<br />
skaičiavimo formule ir br÷žiniu.<br />
Užduotys<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A)<br />
1 2 3 4 5<br />
Magnetin÷ deklinacija (δ) +6 0 00 ’<br />
-9 0 00 ’<br />
+10 0 36 ’<br />
-8 0 00 ’<br />
+12 0 30 ’<br />
Magnetinis azimutas (AM)<br />
3. Pagal duotą magnetinį azimutą ir magnetinę deklinaciją apskaičiuokite tikrąjį azimutą.<br />
Magnetinio azimuto duomenis imkite iš 2 užduoties. Kiekvieną užduotį pagrįskite<br />
skaičiavimo formule ir br÷žiniu.<br />
Užduotys 1 2 3 4 5<br />
Magnetinis azimutas (A M)<br />
Magnetin÷ deklinacija (δ) +13 0 45’ -10 0 00’ +12 0 00’ -9 0 16’ +6 0 00’<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A)
Varianto<br />
Nr.<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A)<br />
15<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
1 2 3 4 5<br />
1 146 0 00 ’ 54 0 00 ’ 185 0 30 ’ 342 0 30 ’ 38 0 00 ’<br />
2 6 0 45 ’ 350 0 15 ’<br />
6 0 30 ’ 356 0 45 ’ 160 0 20 ’<br />
3 46 0 00 ’ 54 0 00 ’ 85 0 30 ’ 42 0 30 ’ 38 0 00 ’<br />
4 18 0 17 ’ 77 0 20 ’ 357 0 00 ’ 12 0 15 ’ 98 0 00 ’<br />
5 118 0 12 ’ 177 0 20 ’ 57 0 00 ’ 2 0 15 ’ 358 0 00 ’<br />
6 318 0 17 ’ 277 0 20 ’ 37 0 00 ’ 222 0 15 ’ 88 0 00 ’<br />
7 210 0 237 0 20 ’ 35 0 00 ’ 188 0 15 ’ 108 0 00 ’<br />
8 278 0 17 ’ 107 0 20 ’ 157 0 00 ’ 282 0 15 ’ 208 0 00 ’<br />
9 28 0 17 ’ 7 0 20 ’ 307 0 00 ’ 302 0 15 ’ 98 0 00 ’<br />
10 358 0 10 ’ 17 0 20 ’ 327 0 00 ’ 352 0 15 ’ 178 0 00 ’<br />
11 258 0 17 ’ 127 0 20 ’ 257 0 00 ’ 242 0 15 ’ 348 0 00 ’<br />
12 21 0 17 ’ 7 0 29 ’ 57 0 00 ’ 122 0 15 ’ 18 0 00 ’<br />
13 18 0 17 ’ 177 0 20 ’ 157 0 00 ’ 102 0 15 ’ 248 0 00 ’<br />
14 8 0 17 ’ 279 0 24 ’ 257 0 00 ’ 192 0 15 ’ 308 0 00 ’<br />
15 218 0 17 ’ 7 0 29 ’ 87 0 00 ’ 42 0 15 ’ 48 0 00 ’<br />
16 118 0 19 ’ 357 0 20 ’ 47 0 00 ’ 72 0 15 ’ 128 0 00 ’<br />
17 218 0 17 ’ 346 0 20 ’ 317 0 00 ’ 32 0 15 ’ 278 0 00 ’<br />
18 98 0 15 ’ 35 0 20 ’ 37 0 00 ’ 162 0 15 ’ 38 0 00 ’<br />
19 88 0 17 ’ 347 0 20 ’ 7 0 00 ’ 42 0 15 ’ 98 0 00 ’<br />
20 122 0 17 ’ 71 0 20 ’ 5 0 00 ’ 92 0 15 ’ 198 0 00 ’<br />
21 68 0 17 ’ 70 0 29 ’ 35 0 00 ’ 184 0 15 ’ 288 0 00 ’<br />
22 48 0 13 ’ 77 0 20 ’ 350 0 00 ’ 342 0 15 ’ 348 0 00 ’<br />
23 29 0 17 ’ 207 0 20 ’ 287 0 00 ’ 92 0 15 ’ 278 0 00 ’<br />
24 218 0 17 ’ 307 0 20 ’ 157 0 00 ’ 262 0 15 ’ 8 0 00 ’<br />
25 78 0 15 ’ 17 0 20 ’ 257 0 00 ’ 289 0 15 ’ 58 0 00 ’<br />
26 73 0 17 ’ 27 0 20 ’ 87 0 00 ’ 32 0 15 ’ 158 0 00 ’<br />
27 298 0 17 ’ 197 0 20 ’ 97 0 00 ’ 44 0 15 ’ 78 0 00 ’<br />
28 318 0 17 ’ 207 0 20 ’ 157 0 00 ’ 92 0 15 ’ 350 0 00 ’<br />
29 358 0 13 ’ 76 0 20 ’ 307 0 00 ’ 122 0 15 ’ 38 0 00 ’<br />
30 8 0 17 ’ 77 9 20 ’ 167 0 00 ’ 189 0 15 ’ 258 0 00 ’<br />
31 21 0 17 ’ 7 0 24 ’ 287 0 00 ’ 14 0 15 ’ 198 0 00 ’<br />
32 18 0 17 ’ 97 0 20 ’ 197 0 00 ’ 88 0 15 ’ 78 0 00 ’<br />
33 208 0 17 ’ 187 0 20 ’ 267 0 00 ’ 302 0 15 ’ 318 0 00 ’<br />
1 lentel÷
16<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
Literatūra<br />
1. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. , (2005).Kartografija. K.: Technologija.<br />
2. A. H. Robinson. (1995). Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
3. Л. А. Фокина. (2005). Картография с основами топоргафии. Mocква.<br />
4. Менно-Ян Краак. Ферьян Ормелинг (2005).. Картография. Визуализаци<br />
геопространственых данных. Москвa, (2005).<br />
1. Ką vadiname magnetine deklinacija?<br />
2. Koks ryšys tarp tikrojo ir magnetinio azimuto?<br />
3. Ką vadiname azimutu, direkciniu kampu?<br />
4. Kada dienovidinių art÷jimo kampas būna teigiamas?<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai
Atliktų užduočių pavyzdžiai<br />
17<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
1 užduotis: Apskaičiuoti direkcinį kampą, kai duotas tikra<strong>si</strong>s azimutas ir dienovidinių<br />
art÷jimo kampas.<br />
Užduotis 1<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A) 118 0 12 ’<br />
Dienovidinių art÷jimo<br />
kampas(γ)<br />
+2 0 30 ’<br />
Direkcinis kampas(α) 115 0 42’<br />
α = A - γ = 118 0 12 ’ - 2 0 30 ’ = 115 0 42’<br />
2 užduotis: Apskaičiuoti magnetinį azimutą krypties, kai yra žinoma tikra<strong>si</strong>s azimutas ir<br />
magnetin÷ deklinacija.<br />
Užduotis 1<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A) 98 0 12 ’<br />
Magnetin÷<br />
deklinacija (δ)<br />
- 6 0 00 ’<br />
Magnetinis azimutas(A M) 104 0 12 ’<br />
AM = A – (-δ) = 98 0 12 ’ - (- 6 0 00 ’ ) = 104 0 12 ’
18<br />
Linijų orientavimas žem÷lapiuose<br />
3 užduotis:Pagal duotą magnetinį azimutą ir magnetinę deklinaciją apskaičiuoti tikrąjį<br />
azimutą.<br />
Užduotis 1<br />
Magnetinis azimutas (A M) 104 0 12 ’<br />
Magnetin÷ deklinacija (δ) +13 0 45’<br />
Tikra<strong>si</strong>s azimutas (A) 117 0 57 ’<br />
A = A M + δ = 104 0 12 ’ +13 0 45’= 117 0 57 ’
2. Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Įžanga<br />
19<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Žem÷lapiai sudaromi atskirais lapais, kurie apribojami skirtingomis geodezin÷mis ir<br />
plokštumos stačiakamp÷mis koordinat÷mis ir turi savo sutartą ženklinimą – nomenklatūrą. Per<br />
praktinį darbą studentai su<strong>si</strong>pažins ir savarankiškai nustatys kai kurių žem÷lapio<br />
nomenklatūros ir geodezinių bei plokštumos stačiakampių koordinačių sąsajas.<br />
Praktinio darbo tikslas: suvokti žem÷lapio skaidymą lapais ir nomenklatūros<br />
nustatymą kaip žem÷lapio atskirą etapą, leidžiantį nepa<strong>si</strong>klysti žem÷lapių įvairov÷je.<br />
Praktinio darbo uždaviniai:<br />
� mok÷ti orientuotis įvairių koordinačių <strong>si</strong>stemų ir kartografinių projekcijų žem÷lapių<br />
gausyb÷je;<br />
� mok÷ti nustatyti konkretaus žem÷lapio lapo ar gretimų lapų nomenklatūras;<br />
� mok÷ti parinkti žem÷lapio lapą, jo nomenklatūrą pagal konkrečios vietov÷s,<br />
konkretaus objekto geodezines ir plokštumos stačiakampes koordinates;<br />
� geb÷ti suvokti žem÷lapio skaidymą lapais ir nomenklatūros nustatymą, kaip<br />
žem÷lapio sudarymo tarpsnį, leidžiantį nepa<strong>si</strong>klysti žem÷lapių įvairov÷je.<br />
Kad atlikti šį darbą studentai turi būti išklausę geodezijos, kartografijos ir kitus<br />
dalykus, atlikę, mokymo programoje numatytą, mokomąją praktiką.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, kompiuterių programin÷s įrangos,<br />
mikroskaičiuotuvai, individualios užduotys, techniniai reglamentai, literatūra.<br />
2.1. Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Topografiniai žem÷lapiai ir planai sudaromi pavieniais lapais, kurių dydis parenkamas<br />
toks, kad smulkesnio mastelio lape tilptų sveikas stambesnio mastelio lapų skaičius.<br />
Kiekvienas topografinio žem÷lapio ar plano lapas turi savo pavadinimą – nomenklatūrą.<br />
Pagal tarptautinį su<strong>si</strong>tarimą elipsoidas dalijamas juostomis kas 4°. Juostos nuo<br />
pu<strong>si</strong>aujo ašigalių link žymimos lotynų alfabeto didžio<strong>si</strong>omis raid÷mis. Kas 6° dienovidiniais<br />
elipsoidas dalijamas į kolonas, kurios numeruojamos arabiškais skaitmenimis nuo 180° į<br />
rytus.<br />
Vienas lapas, apribotas dienovidiniais ir lygiagret÷mis, vadinamas M 1:1 000 000<br />
žem÷lapio trapecija. Jos nomenklatūrą sudaro juostos ir kolonos numeriai. Pavyzdžiui,<br />
žem÷lapio trapecijos, kuriame yra Kaunas, nomenklatura yra N-34.<br />
Žem÷lapių M 1:500 000, M 1:200 000 ir M 1:100 000 nomenklatūros sudaromos iš<br />
M 1:1 000 000 žem÷lapio nomenklatūros ir atitinkamos raid÷s arba skaičiaus. Pavyzdžiui,<br />
padalijus M 1:1 000 000 trapeciją į keturias dalis ir jas paženklinus lotynų ab÷c÷l÷s raid÷mis<br />
A, B, C ir D gaunama M 1:500 000 žem÷lapio lapo nomenklatūra (N-34- D), о padalijus ją į<br />
36 dalis ir paženklinus visas dalis rom÷niškais skaitmenimis gaunama žem÷lapio M 1:200 000<br />
nomenklatura (N-34-VI).<br />
Padalijus M 1:1 000 000 žem÷lapio lapo trapeciją į 144 dalis ir sunumeravus arabiškais<br />
skaitmenimis, gaunama žem÷lapio M 1:100 000 nomenklatūra (N-34-25) (2.1.1. pav.).
N-34<br />
1:1 000 000<br />
1<br />
2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12<br />
I VI<br />
13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24<br />
25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36<br />
37 38 39<br />
А<br />
40 41 42 43 44<br />
B<br />
45 46 47 48<br />
49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60<br />
61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72<br />
73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84<br />
85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96<br />
97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108<br />
C<br />
D<br />
109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120<br />
121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132<br />
133 13 4135 136 137 138 139 140 141 142 143 144<br />
20<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
2.1.1. pav. Žem÷lapių M 1:500 000, M 1:200 000 ir M 1:100 000 nomenklatūra<br />
(N-34-25 – M 1:100 000, N-34-VI – M 1:200 000, N-34-D – M 1:500 000)<br />
Žem÷lapio M 1:50 000 trapecijos nomenklatūrą sudaro žem÷lapio M 1:100 000<br />
trapecijos nomenklatūra ir atitinkamos raid÷s А, B, C ar D. Žem÷lapio M 1:25 000 trapecijos<br />
nomenklatūrą sudaro žem÷lapio M 1:50 000 trapecijos nomenklatūra ir atitinkamos raid÷s а,<br />
b, c arba d.<br />
Žem÷lapio M 1:10 000 nomenklatūrą sudaro žem÷lapio M 1:25 000 trapecijos<br />
nomenklatūra ir atitinkami skaičiai 1, 2, 3 ar 4 (2.1.2. pav.).
A<br />
а b<br />
c<br />
C<br />
1 2<br />
d<br />
3 4<br />
N-34-25<br />
1:100 000<br />
21<br />
а b<br />
c d<br />
D<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
2.1.2. pav. Žem÷lapių M 1:50 000, M 1:25 000 ir M 1:10 000 nomenklatūra<br />
(N-34-25-А – M 1:50 000, N-34-25-B-d – M 1:25 000, N-34-25-C-d-3 – M 1:10 000)<br />
Tarptautinis žem÷lapių skaidymas lapais ir lapų nomenklatūros pateiktos 2.1.1.<br />
lentel÷je.<br />
2.1.1. lentel÷<br />
Topografinių žem÷lapių ir planų nomenklatūra<br />
Eil<br />
.<br />
Nr.<br />
Mastelis<br />
Trapecijos dydis<br />
Platuma Ilguma<br />
Nomenklatūros<br />
užrašymo pavyzdys<br />
Lapų skaičius<br />
1:M žem÷lapio lape<br />
Lapų<br />
1:M<br />
skaičius<br />
1.<br />
2.<br />
3.<br />
4.<br />
5.<br />
6.<br />
7.<br />
1: 1000 000<br />
1: 500 000<br />
1: 200 000<br />
1:100 000<br />
1: 50 000<br />
1:25 000<br />
1:10 000<br />
4°<br />
2°<br />
40'<br />
20'<br />
10'<br />
5'<br />
2,5'<br />
6°<br />
3°<br />
1°<br />
30'<br />
15'<br />
7,5'<br />
3,75'<br />
N-34<br />
N-34-D<br />
N-34-VI<br />
N-34-25<br />
N-34-25-A<br />
N-34-25-B-d<br />
N-34-25- C-d-3<br />
―<br />
4<br />
36<br />
144<br />
4<br />
4<br />
4<br />
―<br />
1:1 000 000<br />
1:1 000 000<br />
1:1 000 000<br />
1:100 000<br />
1:50 000<br />
1:25 000<br />
Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių geodezijos komi<strong>si</strong>jos 1993 m. lapkričio m÷n.<br />
patvirtino kosminio vaizdo žem÷lapio M 1 : 50 000 matematinį pagrindą.<br />
Kosminio vaizdo žem÷lapį šių valstybių teritorijoms buvo nuspręsta sudaryti sker<strong>si</strong>n÷je<br />
Merkatoriaus kartografin÷je projekcijoje (TM), su ašiniu dienovidiniu L0 = 24°, pagal GRS-80<br />
referencinio elipsoido parametrus, naudojant ETRS-89 koordinačių <strong>si</strong>stemos plokštumos<br />
stačiakampių koordinačių tinklą.<br />
B
2.1.3 pav. Kosminio vaizdo žem÷lapio M 1:50 000<br />
skaidymas lapais ir lapų nomenklatūra (Baltija 93)<br />
22<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Žem÷lapio skaidymas lapais ir jų nomenklatūros nustatymas atliktas taip pat naudojant<br />
ETRS-89 koordinačių <strong>si</strong>stemos plokštumos stačiakampių koordinačių tinklą ir pavadintas<br />
Baltija 93. Taigi Lietuvos teritoriją dengia 135 (50 x 50 cm formato) lapai (2.1.3 pav.).<br />
Lietuvoje yra išleidžiami Jungtinių operacijų M 1:250 000 žem÷lapiai, kurie<br />
sudaromi pasaulin÷s koordinačių <strong>si</strong>stemos WGS − 84 universalioje sker<strong>si</strong>neje Merkatoriaus<br />
(UTM) kartografin÷je projekcijoje, pagal WGS – 84 elipsoido parametrus.<br />
Jungtinių operacijų M 1:250 000 žem÷lapiai yra standartiniai NATO ореracijų<br />
planavimo žem÷lapiai.<br />
Žem÷lapio skaidymas lapais ir nomenklatūros nustatymas yra paremtas tarptautinio<br />
pasaulio žem÷lapio (IMW – International Map of the World) M : 1 000 000 lapo suskirstymo<br />
ir nomenklatūros <strong>si</strong>stema.<br />
Žem÷lapio vidinio (matematinio) r÷melio formatas pietų–šiaur÷s kryptimi yra 1°, о<br />
vakarų–rytų kryptimi 2° (2.1.4. pav.).
20 '<br />
10 '<br />
O-34<br />
5 6°<br />
N -34<br />
50 '<br />
40 '<br />
30 '<br />
20 '<br />
10 '<br />
55 °<br />
50 '<br />
40 '<br />
30 '<br />
20 '<br />
10 '<br />
5 4°<br />
2 1 °<br />
2 1 °<br />
NO34-11<br />
NN34-2<br />
3 0'<br />
3 0 '<br />
2 2 °<br />
2 2 °<br />
3 0'<br />
3 0 '<br />
2 3 °<br />
2 3 °<br />
NO34-12<br />
NN34-3<br />
NN34-6<br />
3 0 '<br />
3 0'<br />
O-34<br />
2.1.4. pav. Lietuvos teritorija Jungtinių operacijų M 1:250 000<br />
žem÷lapio lapuose ir šių lapų nomenklatūra<br />
23<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
1994 m. Lietuvoje įvesta Lietuvos koordinačių <strong>si</strong>stema LKS-94, kuri remia<strong>si</strong> sker<strong>si</strong>ne<br />
Merkatoriaus kartografine projekcija (TM) su ašiniu dienovidiniu 24°, pagal elipsoido GRS-<br />
80 parametrus, projekcijos mastelis ant ašinio dienovidinio m = 0,<br />
9998 .<br />
Pagal šią <strong>si</strong>stemą visų mastelių planai ir žem÷lapiai sudaromi kvadratiniuose 50 x 50 cm<br />
dydžio lapuose.<br />
Lapų r÷meliai sutampa su plokštumos stačiakampių koordinačių tinklo linijomis.<br />
Žem÷lapiams skaidyti lapais ir nomenklatūrai nustatyti pa<strong>si</strong>rinktas bazinis M 1:10 000<br />
žem÷lapis.<br />
Lietuvos ir aplinkin÷ teritorija padalyta eilut÷mis, statmenomis ašinio dienovidinio<br />
projekcijai plokštumoje ir stulpeliais, lygiagrečiais su ašinio dienovidinio projekcija<br />
plokštumoje. Skaidymo žingsnis – 5 km.<br />
Eilut÷s numeruojamos dviženkliais skaičiais iš pietų į šiaurę nuo 00 iki 99, stulpeliai −<br />
iš vakarių į rytus nuo 00 iki 99.<br />
Nulin÷s eilut÷s apatinio krašto abscis÷ lygi 5 900 km, nulinio stulpelio kairiojo krašto<br />
ordinat÷ lygi 200 km. M 1:10 000 žem÷lapio lapo nomenklatūrą sudaro stulpelio numeris ir<br />
pasviru<strong>si</strong>u brūkšniu nuo jo atskirtas eilut÷s numeris, be to, kiekvienam lapui suteiktas<br />
pavadinimas pagal vietov÷s geografinio objekto pavadinimą, pvz., 54/41 (Daugeliškiai). M<br />
1:10 000 žem÷lapio lapų išd÷stymo schema pateikta 2.1.7. pav.<br />
2 4°<br />
2 4 °<br />
O-35<br />
N-34 N-35<br />
3 0'<br />
30 '<br />
NO35-10<br />
25 °<br />
NN35-1<br />
NN35-4<br />
2 5°<br />
3 0 '<br />
30 '<br />
26 °<br />
2 6°<br />
3 0 '<br />
NN35-2<br />
30 '<br />
20 '<br />
10 '<br />
O-35<br />
56 °<br />
N-35<br />
50 '<br />
40 '<br />
30 '<br />
20 '<br />
10 '<br />
55 °<br />
50 '<br />
40 '<br />
30 '<br />
20 '<br />
10 '<br />
54 °
24<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Bazinį M 1:10 000 žem÷lapio lapą skaidant į 4 dalis gaunami M 1:5 000 žem÷lapio<br />
lapai.<br />
Žem÷lapio M 1:5 000 lapo nomenklatūra rašoma prie M 1:10 000 lapo nomenklatūros<br />
pridedant brūkšnelį ir skaičių nuo 1 iki 4, pvz., 38/45-3 (2.1.5. pav.).<br />
39/45<br />
M 1:10 000<br />
1 2<br />
3 4<br />
2.1.5. pav. Žem÷lapio M 1:5 000 lapo nomenklatūra 39/45-3<br />
Bazinį M 1:10 000 žem÷lapio lapą skaidant į 25 dalis gaunami M 1:2 000 žem÷lapio<br />
lapai.<br />
Žem÷lapio M 1:2 000 lapo nomenklatūra rašoma prie M 1:10 000 lapo nomenklatūros<br />
pridedant brūkšnelį ir dviženklį skaičių nuo 01 iki 25, pvz., 39/45-06 (2.1.6. pav.).<br />
39/45<br />
M 1:10 000<br />
01 02 03 04 05<br />
06 07 08 09 10<br />
11 12 13 14 15<br />
16 17 18 19 20<br />
21 22 23 24 25<br />
2.1.6. pav. Žem÷lapio M 1:2 000 lapo nomenklatūra 39/45-06
2.1.7. pav. LKS-94 M 1:10 000 žem÷lapio skaidymo lapais schema<br />
25<br />
Žem÷lapių nomenklatūra
26<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Bazinį M 1:10 000 žem÷lapio lapą skaidant į 100 dalių gaunami M 1:1 000 žem÷lapio<br />
lapai. Žem÷lapio M 1:1 000 lapo nomenklatūra rašoma prie M 1:10 000 lapo nomenklatūros<br />
pridedant brūkšnelį ir triženklį skaičių nuo 001 iki 100, pvz., 39/45-028 (2.1.8 pav.).<br />
39/45<br />
M 1:10 000<br />
001 002 003 008 009 010<br />
011 012 013 018 019 020<br />
021 022 023 028 029 030<br />
071 072 073 078 079 080<br />
081 082 083 088 089 090<br />
091 092 093 098 099 100<br />
2.1.8. pav. Žem÷lapio M 1:1 000 lapo nomenklatūra 39/45-028<br />
Bazinį M 1:10 000 žem÷lapio lapą skaidant į 400 dalių gaunami M 1:500 žem÷lapio<br />
lapai. Žem÷lapio M 1:500 lapo nomenklatūra rašoma prie M 1:10 000 lapo nomenklatūros<br />
pridedant brūkšnelį ir keturženklį skaičių nuo 0001 iki 0400, pvz., 39/45-0028 (2.1.9. pav.).<br />
39/45<br />
M 1:10 000<br />
0001 0002 0003 0018 0019 0020<br />
0021 0022 0023 0038 0039 0040<br />
0041 0042 0043 0058 0059 0060<br />
0341 0342 0343 0358 0359 0360<br />
0361 0362 0363 0378 0379 0380<br />
0381 0382 0383 0398 0399 0400<br />
2.1.9. pav. Žem÷lapio M 1: 500 lapo nomenklatūra 39/45-0058
27<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Smulkaus mastelio žem÷lapių lapų dydis ir nomenklatūra gaunama jungiant M 1:10<br />
000 žem÷lapių lapus į vieną lapą, kurio dydis yra 50×50 cm. Jungiant bazinio M 1:10 000<br />
žem÷lapio 4 lapus gaunamas M 1:20 000 žem÷lapio lapas. Pradedama jungti nuo lyginių<br />
stulpelių ir eilučių. R÷melių ilgis – 10 km. Nomenklatūra – kertes ribojančių stulpelių ir<br />
eilučių numeriai, atskirti pasviru<strong>si</strong>u brūkšneliu, pvz., 40-41/40-41. M 1:50 000 lapas<br />
sudarytas, jungiant 25 bazinio M 1:10 000 žem÷lapio lapus. Pradedama jungti nuo kartotinių<br />
5 stulpelių ir eilučių. Nomenklatūra – kertes ribojančių stulpelių ir eilučių numeriai, atskirti<br />
pasviruoju brūkšneliu, pvz., 40-44/40-44. M 1:100 000 lapas sudarytas, sujungiant 100<br />
bazinio M 1:10 000 žem÷lapio lapų. Pradedama jungti nuo kartotinių 10 stulpelių ir eilučių.<br />
Nomenklatūra – kertes ribojančių stulpelių ir eilučių numeriai, atskirti pasviruojiu brūkšneliu,<br />
pvz., 40-49/40-49.<br />
1:200 000 lapas sudarytas, sujungus 400 1:10 000 mastelio žem÷lapio lapų. Pradedama<br />
jungti nuo kartotinių 20 stulpelių ir eilučių. Nomenklatūra – kertes ribojančių stulpelių ir<br />
eilučių numeriai, atskirti pasviru<strong>si</strong>u brūkšneliu, pvz., 40-59/40-59 (2.1.10. pav.).<br />
59<br />
58<br />
57<br />
56<br />
55<br />
54<br />
53<br />
52<br />
51<br />
50<br />
49<br />
48<br />
47<br />
46<br />
45<br />
44<br />
43<br />
42<br />
41<br />
40<br />
Mastelis Nomenklatūra 1:10 000 lapų kiekis<br />
1:10 000 40/40 1x1<br />
1:20 000 40-41/40-41 2x2<br />
1:50 000 40-44/40-44 5x5<br />
1:100 000 40-49/40-49 10x10<br />
1:200 000 40-59/40/59 20x20<br />
40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59<br />
2.1.10. pav. Smulkaus mastelio žem÷lapių lapų nomenklatūra<br />
Lietuvos Respublikos teritorijos iš<strong>si</strong>d÷stymas M 1:50 000 žem÷lapių lapuose pateikta 2.1.11.<br />
paveiksle, o žem÷lapių M 1:50 000, sudarytų pagal NATO standartus, iš<strong>si</strong>d÷stymas ir<br />
nomenklatūros pateikta 2.1.12. paveiksle.
2.1.11. pav. Lietuvos Respublikos teritorija M 1:50 000 žem÷lapių lapuose<br />
28<br />
Žem÷lapių nomenklatūra
29<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
2.1.12. pav. Žem÷lapių M 1:50 000, sudarytų pagal NATO standartus, iš<strong>si</strong>d÷stymas ir nomenklatūros
30<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Topografinių planų ir žem÷lapių, sudarytų LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos 50 × 50 cm<br />
lape, pavaizduotos teritorijos dydžiai ir nomenklatūros rašymo pavyzdžiai pateikti 2.1.2<br />
lentel÷je.<br />
Mastelis<br />
LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos topografiniai žem÷lapiai ir planai<br />
Teritorijos<br />
dydis,<br />
km×km<br />
Nomenklatūros<br />
užrašymo<br />
pavyzdys<br />
Jungiamo<br />
ir (arba)<br />
skaidomo<br />
lapo mastelis<br />
2.1.2 lentel÷<br />
Lapų skaičius<br />
jungiamame<br />
ir (arba)<br />
skaidomame lape<br />
1:200 000 100 × 100 40-59/40-59 1:10 000 jung. 400<br />
1:100 000 50 × 50 40-49/50-59 1:10 000 jung. 100<br />
1:50 000 25×25 40-44/55-59 1:10 000 jung. 25<br />
1:20 000 10 × 10 40-41/58-59 1:10 000 jung. 4<br />
1:10 000 1×1 40/58 — —<br />
1:5 000 2,5 × 2,5 40/58-3 1:10 000 skaid. 4<br />
1:2 000 1 × | 40/58-06 1:10 000 skaid. 25<br />
1:1 000 0,5 × 0,5 40/58 -028 1:10 000 skaid. 100<br />
1:500 0,25 × 0,25 40/58-0058 1:10 000 skaid. 400<br />
2.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Pagal pateiktas individualias užduotis reikia:<br />
1. Nustatyti tarptautinio žem÷lapių skaidymo lapais žem÷lapio lapo nomenklatūrą,<br />
lapo kampų geodezines koordinates pagal šiuos mastelius: M 1:1 000 000, M 1:100<br />
000, M 1:50 000, M 1:25 000, M 1:10 000;<br />
2. Nustatyti kosminio vaizdo M 1:50 000 žem÷lapio lapo nomenklatūrą, kampų<br />
geodezines koordinates ir gretimų lapų nomenklatūras;<br />
3. nustatyti Jungtinių operacijų M 1 : 250 000 žem÷lapio lapo nomenklatūrą,<br />
kampų geodezines koordinates ir gretimų lapų nomenklatūras;<br />
4. Parinkti LKS-94 kordinačių <strong>si</strong>stemos žem÷lapio M 1:10 000 lapą, nustatyti jo<br />
kampų plokštumos koordinates, užrašyti nomenklatūrą ir lapo pavadinimą.<br />
Nustatyti žem÷lapio lapo nomenklatūras ir kampų plokštumos stačiakampes<br />
koordinates pagal šiuos mastelius: M 1:200 000, M 1:100 000, M 1:50 000, M 1:20<br />
000;<br />
5. Nustatyti M 1:50 000 žem÷lapio, sudaryto pagal NATO standartus, lapo<br />
nomenklatūrą, kampų geodezines koordinates ir gretimų lapų nomenklatūras;<br />
6. Vadovaujantis žem÷lapių skaidymo lapais ir nomenklatūros nustatymo pavyzdžiais,<br />
pateiktais praktin÷s užduoties teorinio pagrindimo apraše, pateikti kiekvieno<br />
mastelio žem÷lapio lapo br÷žinį, kuriame reikia nurodyti žem÷lapio skaidymą,<br />
nomenklatūrą ir kampų koordinates, užrašyti gretimų žem÷lapio lapų<br />
nomenklatūras;<br />
7. Pateikti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padaryti išvadas;<br />
8. Darbą atlikti naudojant kompiuterines programines įrangas: Microsoft Office,<br />
AutoCad, Geomap ir pan.
Žem÷lapio nomenklatūros nustatymo pradiniai duomenys<br />
1. Duomenys 1, 2, 3, 5 užduotims atlikti:<br />
Geodezin÷s GPS punkto koordinat÷s<br />
Ilguma L = 21º 00' 00'' + (n×15')<br />
Platuma B = 54º 00' 00'' + (n×12')<br />
2. Duomenys 4 užduočiai atlikti:<br />
Plokštumos stačiakamp÷s GPS punkto koordinat÷s<br />
X = 5800000,00 m + (n×10) km<br />
Y = 310000,00 m + (n×10) km<br />
Čia n – studento eil÷s numeris žurnale.<br />
31<br />
Žem÷lapių nomenklatūra<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979). Kartografija. V.: Mokslas.<br />
2. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. (2005). Kartografija. K.:Technologija.<br />
3. Paršeliūnas E. (1997). Geoinformacin÷s <strong>si</strong>stemos: duomenų baz÷s. V.: Technika.<br />
4. Zakarevičius A. (2000). Koordinačių <strong>si</strong>stema LKS-94. V.: Technika.<br />
5. A.H. Robinson. (1995). Elements of Cartography. Johh Wiley& sons, inc.<br />
6. Е. А. Чурилова., Колосова Н. Н. (2004). Картография с основами<br />
топоргафии. Москва.<br />
7. www.gis-centras.lt<br />
8. www.agi.lt/standartai<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie yra tarptautinio žem÷lapių skaidymo lapais ir nomenklatūros nustatymo<br />
principai?<br />
2. Koks yra kosminio vaizdo M 1:50 000 žem÷lapio skaidymas lapais ir<br />
nomenklatūra?<br />
3. Koks yra jungtinių operacijų M 1 : 250 000 žem÷lapio skaidymas lapais ir<br />
nomenklatūra?<br />
4. Koks yra LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos žem÷lapių skaidymas lapais ir<br />
nomenklatūros nustatymo principai?
33<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
3. Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
Įžanga<br />
Žem÷s forma yra rutulys (sfera) ir tas ypač matoma tada, kai žem÷ yra sumažinama iki<br />
tokio mastelio, kad ją būtų galima naudoti kaip modelį. Vienas iš paprastų būdų atvaizduoti<br />
žem÷s paviršių be iškraipymų – jo atvaizdavimas ant gaublio. Santykiniai atstumai, kampai ir<br />
sritys – visa tai yra išlaikoma be jokių papildomų iškraipymų. Iš kitos pus÷s, gaubliai turi<br />
daug praktinių trūkumų. Juos brangu pagaminti, sud÷tinga atgaminti, jie yra grem÷zdiški, juos<br />
keblu saugoti ir ant jų nepatogu matuoti ir braižyti. Vienu metu galima matyti tik mažiau nei<br />
pusę gaublio paviršiaus. Vi<strong>si</strong> šie trūkumai pašalinami, kai žem÷lapis yra sudaromas ant<br />
plokščio paviršiaus. Nepaisant to, žem÷lapio sudarymas ant plokščio paviršiaus, be mastelio<br />
keitimo, reikalauja dar ir kito svarbaus veiksmo: sferinis paviršius turi būti transformuotas į<br />
lygų (plokščią) paviršių. Tokios mastelio pakeitimo ir transformavimo <strong>si</strong>stemos kombinacijos<br />
rezultatas – žem÷lapio projekcija.<br />
Darbo tikslas – suprasti kartografinių projekcijų sudarymo principus ir pritaikomumą.<br />
Darbo uždaviniai : žinoti kartografinių projekcijų vaizdavimo principus; suvokti ir<br />
geb÷ti apskaičiuoti kartografinio vaizdo iškraipymo dydį skirtingų mastelių žem÷lapiuose.<br />
Prad÷damas dirbti šį darbą, studentas turi buti su<strong>si</strong>pažinęs su žem÷lapio matematinio<br />
pagrindo elementais ir mok÷ti nustatyti žem÷lapyje taško geografines koordinates.<br />
Matematiniams žem÷lapio elementams priskiriami jo masteliai, kartografin÷s projekcijos,<br />
kartografinis tinklas, koordinačių tinklas (jeigu jis sudaromas), žem÷lapio r÷mai, projekcijos<br />
ašinis dienovidinis, pagal kurį (išilgai jo) orientuojama viena iš koordinačių <strong>si</strong>stemos ašių.<br />
3.1 Kartografin÷s projekcijos<br />
Kartografin÷ projekcija – tai matematiškai apibr÷žtas elipsoido paviršiaus vaizdavimas<br />
žem÷lapio plokštumoje. Kartografin÷ projekcija nustato vienareikšmišką tarpusavio atitiktį<br />
tarp plokštumos taškų stačiakampių koordinačių (x,y) ir atitinkamų taškų ilgumos ir platumos<br />
koordinačių (φ, λ) ant rutulio arba (B, L) ant elipsoido paviršiaus[3].<br />
Yra žinoma daug kartografinių projekcijų. Parenkant projekcijas, at<strong>si</strong>žvelgiama į<br />
žem÷lapio paskirtį. Iškraipymai turi būti kuo mažesni ir lengvai nustatomi.<br />
Visas kartografines projekcijas galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:<br />
� pagal deformaciją;<br />
� pagal projekcijos sudarymo būdą.<br />
Pagal deformaciją projekcijos skirstomos:<br />
� lygiakampes, arba konformines;<br />
� lygiaplotes, arba ekvivalentines;<br />
� lygiatarpes, arba ekvidistantines;<br />
� sąlygines, arba laisvą<strong>si</strong>as.<br />
Pagal sudarymo būdą kartografin÷s projekcijos skirstomos [1] į kūgines, cilindrines,<br />
azimutines, apskritimines, pseudocilindrines, pseudoazimutines, pseudokūgines, daugiakūges,<br />
sąlygines.
34<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
Kadangi žem÷s paviršiaus kontūrai žem÷lapyje iškraipomi, tai įvairių taškų gaunami<br />
skirtingi masteliai. Skirtingi masteliai gali būti ir viename taške, – tai priklauso nuo linijos<br />
krypties. Skirtingoje žem÷lapio vietose masteliai gali būti didesni ar mažesni už pagrindinį<br />
žem÷lapio mastelį. Tokie masteliai vadinami daliniais. Tobulesn÷ laikoma toji projekcija,<br />
kurios mastelis mažiau keičia<strong>si</strong>. Kiekvienas žem÷lapis sudaromas tam tikru pagrindiniu<br />
masteliu - 1:100 000, 1:500 000, 1:1 000 000 ir kt. Kartografijos srityje pagrindinis mastelis<br />
žymimas 1, kintamas gali būti 1,025, 1,050 arba 0,98, 0,9998 ir t. t.[2].<br />
3.2 Kartografinio vaizdo iškraipymo teorija<br />
Sferinį paviršių iškloti plokštumoje visai be iškraipymų neįmanoma. Norint gauti<br />
plokštumoje ne taip smarkiai deformuotą žem÷s paviršiaus vaizdą, sudarant žem÷lapius,<br />
taikomi tam tikri sąlyginiai vaizdavimo būdai, vadinami kartografin÷mis projekcijomis.<br />
Kreivo paviršiaus negalima išskleisti plokštumoje taip, kad nesu<strong>si</strong>darytų plyšių, arba kad<br />
kai kurios dalys neuždengtų viena kitos. Taip gautas žem÷lapis duoda iškraipytą (deformuotą)<br />
žem÷s paviršiaus vaizdą – žemynai esantieji prie ašigalių būna labai ištęsti. D÷l šios<br />
priežasties žem÷lapio skirtingu vietų mastelis yra skirtingas [2].<br />
Visos kartografin÷s projekcijos vienaip ar kitaip iškraipo vaizduojamą teritoriją, o<br />
deformacijų dydžiai tie<strong>si</strong>ogiai priklauso nuo teritorijos dydžio. Skiriami žem÷lapio<br />
pagrindinis mastelis ir projekcijos masteliai. Pagrindinis linijų mastelis – tai santykis,<br />
parodantis, kiek kartų sumažinti elipsoido paviršiuje esančių linijų ilgiai juos vaizduojant<br />
žem÷lapyje. Pagrindinis mastelis lieka skirtingų žem÷lapio taškų arba linijų. Tokios linijos<br />
vadinamos nulinių iškraipymų linijomis. Tod÷l žem÷lapiuose d÷l mastelio kitimo iškraipomos<br />
linijos. Tai neleidžia tei<strong>si</strong>ngai nustatyti atstumo tarp taškų ar geografinių objektų dydžio.<br />
Plotų iškraipymai neleidžia palyginti vienų ploto su kitais. Kampų iškraipymai neleidžia<br />
spręsti apie tikrąją žemynų ar geografinių objektų formą.<br />
Kampų transformavimas.<br />
Kompaso rodyklių <strong>si</strong>stema bet kuriame gaublio paviršiaus taške (išskyrus ašigalius)<br />
atrodo taip pat. Tai reiškia, kad kiekviename taške pagrindin÷s kryptys yra skiriamos 90 0 . Šią<br />
kampinių santykių savybę yra įmanoma išlaikyti žem÷lapio projekcijoje. Kai išlaikomi<br />
tei<strong>si</strong>ngi kampai, tokia projekcija yra vadinama konformine. Svarbu suvokti, kad tai tinka, kai<br />
kalbama apie kryptis arba kampus, kurie būna be galo mažo ploto taškuose [4].<br />
Lygiakamp÷se (konformin÷se) plokštumose nebūna kampų iškraipymų. Lieka be galo<br />
mažų figūrų panašumas, pvz., be galo mažas apskritimas elipsoido paviršiuje. Irgi<br />
vaizduojamas kaip apskritimu, tik sumažinto pagal pagrindinį mastelį. Lygiakamp÷se<br />
projekcijose kampai tarp dienovidinių ir lygiagrečių turi būti statūs (tačiau tai negalima<br />
vadinti, kad projekcija lygiakamp÷, jei kampai tarp dienovidinių ir lygiagrečių statūs).<br />
Trūkumas – labai iškraipyti plotai [5].<br />
Plotų transformavimas.<br />
Žem÷lapio projekcijoje įmanoma išlaikyti tokį plotų vaizdavimą, kad vi<strong>si</strong> regionai<br />
išliktų tei<strong>si</strong>ngo santykinio dydžio. Tokia projekcija vadinama lygaus ploto arba lygiaplote<br />
(ekvivalentine) projekcija. Lygiaplot÷se (ekvivalentin÷se) projekcijose plotai neiškraipyti.<br />
Lieka ne tik mažų, bet ir didelių plotų tapatumas. Be galo mažas apskritimas elipsoido<br />
paviršiuje bus pavaizduotas to paties ploto elipse. Trūkumas – labai iškraipyti kampai ir plotų<br />
formos, pvz., valstybių, žemynų, jūrų kontūrai [5 ].
35<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
Atstumų transformavimas.<br />
Tei<strong>si</strong>ngo atstumo pavaizdavimo pagrindas –išlaikyti mastelio pastovumą. Vadina<strong>si</strong> tam,<br />
kad žem÷lapio projekcijoje būtų tiksliai pavaizduotas atstumas tarp dviejų taškų, mastelis turi<br />
būti pastovus išilgai linijos, jungiančios tuos du taškus, viso ilgio. Mastelis taip pat privalo<br />
būti toks pats, kaip elipsoido, nuo kurio buvo atliktas transformavimas, pagrindinis mastelis.<br />
Vaizduodami atstumą žem÷lapyje, turime du pa<strong>si</strong>rinkimus:<br />
1. Galima išlaikyti mastelio veiksnį, lygų 1,0, išilgai vienos arba daugiau lygiagrečių<br />
linijų, bet tik išilgai linijų. Tai atlikus gaunamos linijos, vadinamos standartin÷mis linijomis<br />
arba standartin÷mis lygiagret÷mis.<br />
2. Mastelio veiksnys, lygus 1,0, gali būti išlaikomas visomis kryptimis iš vieno ar dviejų<br />
taškų, bet tik iš jų. Šitokiu būdu gaunamos žem÷lapio projekcijos vadinamos lygiatarp÷mis<br />
(ekvidistancin÷mis) [5].<br />
Viena iš svarbesnių yra lygiatarp÷ projekcija, kurioje pagrindinis mastelis išlieka<br />
pagrindin÷se linijose, pvz., ant ašinių dienovidinių ar lygiagrečių. Be galo mažas apskritimas<br />
elipsoido paviršiuje bus pavaizduotas elipse, o apskritimo spindulys santykiškai bus toks pats<br />
arba dienovidinių, arba lygiagrečių kryptimi [4].<br />
Projekcija vadinama sąlygine, arba laisvąja, kai kiekvienoje žem÷lapio vietoje yra<br />
iškraipomas linijų ilgis, figūrų kampai ir plotai. Sąlygin÷je projekcijoje visas žem÷lapio<br />
vaizdas iškraipomas tolygiai arba rutulio paviršiaus trumpiau<strong>si</strong> atstumai tarp dviejų taškų<br />
atvaizduojami ties÷s atkarpomis arba kartografinis tinklas sukelia žem÷s sferiškumo iliuziją<br />
[1].<br />
Yra keletas būdų palyginti žem÷lapio projekcijas pagal deformacijos kiekį ir<br />
pa<strong>si</strong>skirstymą. Kai kurie palyginimai yra vi<strong>si</strong>škai grafiniai, kurie suteikia vizualų ploto ir/arba<br />
deformacijos kiekio vaizdą. Kiti būdai yra su<strong>si</strong>ję su matematika, jų rezultatas būna kiekybinis<br />
deformacijos matavimas.<br />
3.3. Praktin÷s užduotie metodiniai nurodymai<br />
Pateiktame žem÷lapyje, pagal dienovidinius ir lygiagretes, apskaičiuo<strong>si</strong>me projekcijos<br />
mastelį, ploto ir kampo iškraipymą centriniame žem÷lapio taške. Pagrindinis žem÷lapio<br />
mastelis nurodytas pateiktame žem÷lapio fragmente. Pateik<strong>si</strong>me išvadas apie iškraipymo dydį<br />
duotame žem÷lapio fragmento taške. Žem÷lapio fragmentą studentams pateikia d÷stytojas.<br />
Priemon÷s: atlasai, dienovidinių ir lygiagrečių lankų ilgiai pateikti 1 priede, braižymo ir<br />
matavimo priemon÷s, skaičiuokl÷s.<br />
Darbo eiga.<br />
1. Su<strong>si</strong>raskime duotos teritorijos centrinio taško geografines koordinates. Norint jas rasti<br />
reikia nustatyti teritorijos vakarinio ir rytinio taško dienovidinį.<br />
Jų skirtumą padalykime pu<strong>si</strong>au ir prid÷kime vakarinio arba rytinio taško dienovidinio<br />
ilgumą. Taip gauname centrinio teritorijos taško geografinę ilgumą.<br />
Analogiškai apskaičiuokime centrinio taško geografinę platumą. Skaičiavimo pavyzdys<br />
pateiktas [6]. Duomenys surašome į lentelę.
36<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
2. Nustatykime dienovidinio lanko dydį (∆φ) nuo centrinio taško iki artimiau<strong>si</strong>os<br />
lygiagret÷s, išmatuokime lanko dydį žem÷lapyje lm (milimetrais). Nustatykime lygiagret÷s<br />
lanko dydį (∆λ) nuo centrinio taško iki artimiau<strong>si</strong>o dienovidinio, išmatuokime lanko dydį<br />
žem÷lapyje ln (milimetrais).<br />
3. Pateiktose lentel÷se (1 priedas) su<strong>si</strong>raskime dienovidinio ir lygiagret÷s, centriniame<br />
taške, 1 o lanko ilgį. Jį padauginkime iš ∆φ ir ∆λ , gauname lanko ilgį kilometrais Lm ir Ln. 4. Apskaičiuokime projekcijos mastelį pagal dienovidinį:<br />
lm<br />
1<br />
m =<br />
:<br />
Lm<br />
× 1000000 M<br />
5. Apskaičiuokime projekcijos mastelį pagal lygiagretes.<br />
ln<br />
1<br />
n =<br />
:<br />
L ×<br />
1000000 M<br />
n
37<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
6. Išmatuokime kampą i (kampas tarp artimiau<strong>si</strong>ų taškui dienovidinio ir lygiagret÷s).<br />
Apskaičiuojame kampo deformaciją pagal formulę:<br />
ω = i – 90 0<br />
7. Nustatykime projekcijos ploto mastelį pagal formulę:<br />
p = m ×n × cos ω<br />
8.Visus skaičiavimus surašykite į 1 lentelę.<br />
φ A = …..<br />
λ A =……<br />
∆φ=........<br />
∆λ=........<br />
Pagrindinis<br />
mastelis<br />
M 1: .........<br />
Projekcijos<br />
mastelis pagal<br />
dienovidinį<br />
l m, mm l n, mm<br />
L1 0 , km L1 0 , km<br />
Lm (1 0<br />
×∆β) Ln (1 0<br />
× ∆λ)<br />
Projekcijos<br />
mastelis pagal<br />
lygiagretę<br />
Kampų<br />
iškraipymas<br />
i =.............<br />
ω= i - 90 0<br />
1 lentel÷<br />
Projekcijos plotų<br />
mastelis<br />
p = m ×n ×cos ω<br />
m =................ n =................ ω =.......... p =...............<br />
9. Parašykite išvadas apie deformaciją duotoje žem÷lapio vietoje.<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979). Kartografija. V.: Mokslas.<br />
2. Urbanavičien÷ I. (2005). Urbanavičius V. Kartografija. K.: Technologija.<br />
3. Б.Б.Серапинас. (2005).Математическая картография. Москва.<br />
4. A.H. Robinson (1995).Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
5. Paršeliūnas E. (1997) Geoinformacin÷s <strong>si</strong>stemos: duomenų baz÷s. V.: Technika.<br />
6. Чурилова Е.А., Колосова Н.Н. (2004). Картография с основами топоргафии.<br />
Mocква.<br />
7. Understanding Map Projections, GIS by ESRI. Printed in the United States Of<br />
America, (2001).<br />
8. Менно-Ян Краак. Ферьян Ормелинг. (2005). Картография. Визуализация<br />
геопространственых данных. Москвa.<br />
9. Student atlas. (2006) Dorling Kindersley.
38<br />
Kartografinio vaizdo iškraipymas žem÷lapiuose<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie naudojami žem÷lapio matematiniai elementai?<br />
2. Kuo skiria<strong>si</strong> pagrindinis ilgių mastelis nuo pagrindinio plotų mastelio?<br />
3. Koks žem÷lapio dienovidinis vadinamas viduriniu? Kod÷l jis dar vadinamas ašiniu?<br />
4. Kaip kartografin÷s projekcijos skirstomos pagal deformaciją?<br />
5. Koks pagrindinis lygiakamp÷s projekcijos trūkumas?
39<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
4. Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
Įžanga<br />
Prieš gerą dešimtmetį kartografinio iš<strong>si</strong>mokslinimo turinį sudar÷ mokyma<strong>si</strong>s braižyti<br />
projekcijas. Kompiuteris pad÷tį iš esm÷s pakeit÷. Vienu pirmųjų kompiuterizacijos ind÷lių į<br />
šią sritį tapo geb÷jimas bet kurią duotų koordinačių vietovę pateikti bet kuria projekcija. Tiek<br />
pat svarbus uždavinys – nustatyti sudaromų žem÷lapių vietą erdv÷je, nes šios žinios sudaro<br />
prielaidą naudotis geografine GIS informacija. Vi<strong>si</strong> galimi GIS erdviniai veiksmai įmanomi<br />
tik tuomet, jei vi<strong>si</strong> sujungti failai pagrįsti duomenimis tomis pačiomis projekcijomis.<br />
ArcGIS leidžia dirbti su skirtingų projekcijų duomenimis. Pavaizduojant duomenis,<br />
vyksta jų projekcijų keitimas iš karto į norimą projekciją.<br />
Jei vi<strong>si</strong> duomenys pavaizduoti viena projekcija, tai nereikia galvoti apie projekcijų<br />
duomenų nustatymą. ArcGIS ir taip pateiks duomenis ta koordinačių <strong>si</strong>stema ir tais matavimo<br />
vienetais, kuriais jie buvo sukurti. Pavyzdžiui, vi<strong>si</strong> duomenys pateikti rajono arba<br />
gyvenviet÷s vietos koordinačių <strong>si</strong>stema, arba vienoje ir toje pačioje zonoje UTM projekcija.<br />
Darbo tikslas: su<strong>si</strong>pažinti su kartografin÷mis projekcijomis, pamatyti, kokį poveikį<br />
duomenims gali daryti įvairios projekcijos, iškreipdamos formos, ploto, atstumo ir krypties<br />
savyb÷s.<br />
Darbo uždaviniai:<br />
1. Su<strong>si</strong>pažinti su kartografin÷mis projekcijomis.<br />
2. Išnagrin÷ti, kokį poveikį žem÷lapio projekcija gali daryti atstumams žem÷lapyje.<br />
3. Nustatyti, kokią įtaka žem÷lapio projekcija gali daryti žem÷lapio objekto formai.<br />
Praktinis darbas atliekamas programa ArcGIS, naudojantis d÷stytojo pateiktais<br />
duomenimis.<br />
4.1. Kartografinių projekcijų kla<strong>si</strong>fikavimas<br />
Kartografin÷s projekcijos gali būti kla<strong>si</strong>fikuojamos at<strong>si</strong>žvelgiant į projekcijų plokštumos<br />
pad÷tį. Tai gali būti lietimo<strong>si</strong> (liečiamoji) plokštuma, cilindras ar kūgis su paskesniu jų<br />
išskleidimu pagal lietimo<strong>si</strong> liniją. Išskiriamos kūgin÷, cilindrin÷ ir azimutin÷ projekcijos.<br />
Taškas ar linija, pagal kuriuos projektavimo plokštuma liečia elipsoidą, vadinami lietimo<strong>si</strong><br />
tašku arba lietimo<strong>si</strong> linija. Šiame taške arba šioje linijoje deformacijų n÷ra.<br />
Kūginei projekcijai sudaryti imamas Žem÷s rutulio modelis, sumažintas pagrindiniu<br />
masteliu ir kūgis, liečiantis kurią nors to modelio lygiagretę (4.1.1. pav.).<br />
Ant kūgio paviršiaus projektuojamas tam tikromis sąlygomis geografinis tinklas.<br />
Dienovidiniai čia bus kūgio sudaromo<strong>si</strong>os linijos, o lygiagret÷s – apskritimai. Pagrindinis<br />
mastelis čia lieka liečiamo<strong>si</strong>os lygiagret÷s ir visų dienovidinių, nes atstumai tarp lygiagrečių<br />
tokie pat kaip modelio. Kitų lygiagrečių masteliai didesni už pagrindinį. Vi<strong>si</strong> tinklo trapecijų<br />
kampai kaip ir modelio: lygūs 90 0 .
40<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
4.1.1. pav. Projektavimas, kai kūgis liečia Žem÷s modelį [2]<br />
Kūgis gali taip pat kirsti modelį ( 4.1.2. pav.)<br />
Kūgin÷s projekcijos dažniau<strong>si</strong>ai vartojamos sudaryti žem÷lapiams tokių kraštų, kurie<br />
nu<strong>si</strong>tęsę lygiagret÷s kryptimi.<br />
4.1.2. pav. Projektavimas, kai kūgis kerta modelį [3]<br />
Cilindrin÷ projekcija sudaroma panašiu būdu, tiktai čia imamas liečiantis ekvatorių<br />
cilindras. Ant cilindrinio paviršiaus tam tikru būdu perkeliamas geografinis tinklas.<br />
Dienovidiniai ant cilindro paviršiaus yra cilindro sudaromo<strong>si</strong>os, o lygiagret÷s – jiems statmeni<br />
apskritimai. Cilindras perpjaunamas ir ištie<strong>si</strong>amas ant plokštumos (4.1.3. pav.).<br />
4.1.3. pav. Žem÷s modelio projektavimas cilindre [3]
41<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
Gaunama cilindrin÷ geografinio tinklo projekcija. Čia pu<strong>si</strong>aujo ir visų dienovidinių<br />
mastelis lygus pagrindiniam modelio masteliui, nes atstumai tarp lygiagrečių neiškraipyti.<br />
Dienovidinių mastelis didesnis negu 1 ir tolydžiai did÷ja, tolstant nuo pu<strong>si</strong>aujo .<br />
Projektuojant svarbus gaublio ašigalių ašies ir pagalbinio kūno ašių santykis. Jeigu<br />
cilindro ir kūgio ašys sutampa su gaublio ašigaliu ašimi, projektavimas normalus. Kai ašys<br />
kerta<strong>si</strong> statmenai – sker<strong>si</strong>nis, kai kampas tarp ašių svyruoja nuo 0 iki 90 0 – įstrižinis (4.1.4.<br />
pav.).<br />
Normalus Sker<strong>si</strong>nis Įstrižinis<br />
4.1.4. pav. Projektavimas cilindrin÷je projekcijoje [3]<br />
Azimutin÷ projekcija sudaroma, projektuojant geografinį tinklą į vaizdo plokštumą<br />
spinduliais, einančiais iš vieno taško – akies. Į<strong>si</strong>vaizduokim, kad prie šiaurinio poliaus<br />
priglausta plokštuma. Dienovidiniai vaizduojami ties÷mis, lygiagret÷s koncentriškais<br />
apskritimais tank÷jančiais prie ašigalio. Projektavimo taškas gali būti įvairiose pad÷tyse. Kai<br />
projektavimo centras yra gaublio centre, vadinama centrine arba gnomonine (4.1.5 pav.).<br />
Gnomonin÷ projekcija neiškraipo vaizdo tik ašigalyje. Tolstant nuo ašigalio, vaizdo<br />
iškraipymas did÷ja. Vadina<strong>si</strong>, pagal gnomoninę projekciją žem÷lapyje galima vaizduoti tik<br />
gaublio paviršiaus dalį, mažesnę kaip pus÷ gaublio [1].<br />
Kai projekcijos centras yra gaublio paviršiuje – tai tokia projekcija vadinama<br />
stereografin÷. Šios projekcijos normalų parametrinį tinklą žem÷lapyje sudaro koncentriniai<br />
apskritimai ir su<strong>si</strong>kertančios ties÷s. Stereografin÷ projekcija naudojama sudarant ašigalio<br />
sričių žem÷lapius [1].<br />
Kai projekcijos centras nutolęs į begalybę – tai gauname ortografinę projekciją.<br />
Pu<strong>si</strong>aujas bus tikra<strong>si</strong>s dydis, o lygiagret÷s ret÷s prie ašigalių.<br />
Gnomonin÷ Stereografin÷ Ortografin÷<br />
4.1.5. pav. Paviršiaus projektavimas į plokštumą [3]
42<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
Kartais projektuojamos į plokštumą kai kurios geografinio tinklo trapecijos. Tokia<br />
projekcija vadinama daugia<strong>si</strong>ene. Iš tokių lapų negalima be plyšių sudaryti viso ploto<br />
žem÷lapio. Jei trapecija maža, pvz., 20’ × 30’ mastelyje 1:100 000, tai galima praktiškai<br />
kiekvieną šio žem÷lapio lapą laikyti pagrindinio mastelio planu. Jei trapecija didel÷, pvz., 4 0 ×<br />
6 0 masteliu 1:1 000 000, tai trapecijai pavaizduoti taikoma ta ar kita kartografin÷ projekcija<br />
(4.1.6. pav.).<br />
4.1.6. pav. Daugia<strong>si</strong>en÷ projekcija ir žem÷lapių lapų išd÷stymas<br />
Pseudoazimutin÷ (4.1.7. pav.) – kartografinio tinklo lygiagret÷s yra koncentriniai<br />
apskritimai, o dienovidiniai – tam tikros centrinio dienovidinio atžvilgiu <strong>si</strong>metriškos kreiv÷s<br />
[1].<br />
4.1.7. pav. Pseudoazimutin÷ projekcija<br />
Pseudocilindrin÷ (4.1.8. pav.) – kai normalaus kartografinio tinklo lygiagret÷s yra<br />
lygiagrečios ties÷s, o dienovidiniai – tam tikros kreiv÷s arba nelygiagrečios ties÷s, <strong>si</strong>metriškos<br />
tie<strong>si</strong>nio centrinio dienovidinio atžvilgiu [1].
4.1.8. pav. Pseudocilindrin÷ Ekerto projekcija [3]<br />
43<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
Pseudokūgin÷ (4.1.9. pav.) – kai normalaus kartografinio tinklo lygiagret÷s yra<br />
koncentrinių apskritimų lankai, o dienovidiniai tam tikros tie<strong>si</strong>nio centrinio dienovidinio<br />
atžvilgiu <strong>si</strong>metriškos kreiv÷s.[1].<br />
4.1.9. pav. Pseudokūgin÷ Bono projekcija [3]<br />
Daugiakūgin÷ – vadinama, kai kiekviena žem÷lapio lygiagret÷ laikoma atskira kūgio<br />
lietimo<strong>si</strong> lygiagrete. Dienovidiniai – tam tikros centrinio dienovidinio atžvilgiu <strong>si</strong>metriškos<br />
kreiv÷s.<br />
4.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
1 užduotis. Išnagrin÷kite, kokį poveikį žem÷lapio projekcija gali daryti atstumams.<br />
Projektuojant erdvinius duomenis plokštumoje, gautu rezultatu dažniau<strong>si</strong>ai būna<br />
iškraipoma bent viena erdvin÷ savyb÷ (forma, plotas, atstumas arba kryptis). Pirmiau<strong>si</strong>a<br />
į<strong>si</strong>tikin<strong>si</strong>me, kaip projekcija gali iškraipyti erdvinę savybę – atstumą. Tam naudodami dvi<br />
projekcijas, išmatuo<strong>si</strong>me atstumą tarp dviejų Europos miestų (Vilniaus ir Madrido).<br />
Pirmiau<strong>si</strong>a reik÷s at<strong>si</strong>daryti ArcGIS aplikaciją, tada joje at<strong>si</strong>daryti pateiktą žem÷lapio<br />
dokumentą ir įkelti reikiamus sluoksnius.<br />
� Atidarykite ArcGIS aplikaciją, pa<strong>si</strong>rinkite An existing map, tuomet spustel÷kite OK.<br />
� Pereikite į C:\Studentas\ world katalogą.<br />
� Pa<strong>si</strong>rinkite reikiamus sluoksnius (Coutries, World Cities ir UTM Grid).<br />
� Spustel÷kite Zoom In įrankį.<br />
� Nubr÷žkite stačiakampį taip, kad jis apimtų Europos žemyną. Patikrinkite, ar<br />
padidinus žem÷lapyje matyti abu miestai (Vilnius ir Madrid).
44<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
� Spustel÷kite Measure įrankį.<br />
� Norint išmatuoti atstumą tarp dviejų miestų, pirmiau<strong>si</strong>a reikia spustel÷ti ant Vilniaus,<br />
tuomet dukart spragtel÷ti ant Madrido.<br />
Būsenos juostos kair÷je pus÷je rodomas atstumas. Rezultatas tur÷tų būti maždaug 2747<br />
km. Jį pa<strong>si</strong>žym÷kite. Dabar pakeiskite projekciją ir dar kartą išmatuo<strong>si</strong>me atstumą.<br />
� Table of Contents (žem÷lapio tūrinio lentel÷) dešiniuoju klavišu spragtel÷kite ant<br />
Layers duomenų srities, tuomet spauskite Properties.<br />
� Spustel÷kite Koordinate system skyrelį.<br />
� Nor÷dami iškleisti katalogą, Select a koordinate systems skyriuje spauskite Predefined.<br />
� Tuomet Spustel÷kite ant Projected Koordinate Systems – taip išklei<strong>si</strong>te šį katalogą.<br />
� Spustel÷kite ant World katalogo.<br />
� Spustel÷kite ant Echert I (world) koordinačių <strong>si</strong>stemos.<br />
� Spustel÷kite Apply.<br />
� Spustel÷kite General skyrelį.<br />
� Units srityje pa<strong>si</strong>rodančiame Display sąraše pa<strong>si</strong>rinkite Kilometers.<br />
� Spustel÷kite OK.<br />
� Iš naujo išmatuokite atstumą tarp miestų.<br />
Naujas atstumas tur÷tų būti apie 2559 km. Taigi, lyginant šį ir ankstesnį matavimą,<br />
su<strong>si</strong>daro 188 km skirtumas. Dabar pabandykite atlikti užduotį pagal pateiktus variantus 1<br />
lentel÷je kiekvienas atskirai. Projekcijas pa<strong>si</strong>renkate patys.
45<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
Variantas Miestai Variantas Miestai<br />
1 Varšuva –Lisabona 11 Bankokas – Kairas<br />
2 Dublinas – Kairas 12 Kairas – Nairobis<br />
3 Maskva – Tunisas 13 Alžyras – Keiptaunas<br />
4 Vašingtonas – San Franciskas 14 Lisabona – Teheranas<br />
5 Mek<strong>si</strong>ka – Otava 15 Kabulas – Bankokas<br />
6 Bogota – Santjagas 16 Stambulas – Irkutskas<br />
7 Santjagas – Havana 17 Roma – Hel<strong>si</strong>nkis<br />
8 Kanbera – Džakarta 18 Oslas – Beirutas<br />
9 Delis – Seulas 19 Kanbera – Pekinas<br />
10 Tokijas – Teheranas 20 Paryžius – Vilnius<br />
1lentel÷<br />
2 užduotis. Nustatykite, kokį poveikį žem÷lapio projekcija gali daryti formai.<br />
Atlikdami šią užduotį, pamaty<strong>si</strong>te, kaip keičiant projekciją keičia<strong>si</strong> žem÷lapio objektų<br />
forma. Prad÷kite nuo žem÷lapio projekcijos sugrąžinimo į Plate Carree.<br />
� Grąžinkite visą žem÷lapio vaizdą, spustel÷dami mygtuką Full Extent.<br />
Dabar žem÷lapyje pavaizduo<strong>si</strong>me apvalius be<strong>si</strong>šypsančius veidus. Prid÷kite naują sluoksnį<br />
veidukas.<br />
� ArcGIS įrankių juostoje spustel÷kite Add Data mygtuką.<br />
� Add Data diologo lange eikite į C:\Studentas\ world katalogą.<br />
� Pa<strong>si</strong>rinkite sluoksnį veidukas.<br />
Dabar pakei<strong>si</strong>me projekciją į Cilindrical (world) ir panagrin÷<strong>si</strong>me veidukų iškraipymus.<br />
Atkreipkite d÷mesį į tai, kad veidukas ties pu<strong>si</strong>auju atrodo ne tokie iškraipyti už veidukus<br />
Šiaur÷je ar Pietuose. Nor÷dami pamatyti, kaip iškraipo veido formą, pabandykite dar keletą<br />
projekcijų. Nor÷dami pamatyti kaip tos pačios projekcijos forma ir atstumai iškraipomi, galite
46<br />
Darbas su žem÷lapio projekcijomis ArcGIS programa<br />
pabandyti išmatuoti atstumus. Eksperimentuodami kiekvienoje projekcijoje pabandykite<br />
surasti vietas, kur iškraipoma mažiau ir vietas, kur – labiau. Taip pat pagalvokite, kokiems<br />
tikslams gali būti pritaikyta kiekviena projekcija.<br />
Pateikite aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padarykite išvadas.<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979).Kartografija. Vilnius, Mokslas,<br />
2. ArcGIS I pradžiamokslis, (2007).UAB „Hnit–Baltic“.<br />
3. Kenedy M. , (2000).Understanding Map projections.<br />
4. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. , (2005).Kartografija. Kaunas,Technologija.<br />
5. A.H. Robinson. (1995). Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
6. Менно-Ян Краак. Ферьян Ормелинг. .(2005). Картография. Визуализация<br />
геопространственых данных. Москвa.<br />
7. http://www.posc.org/Epicentre.2_2/DataModel/ExamplesofUsage/eu_cs.html.<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie yra plokštuminiai atstumo vienetai (matavimo vienetai)?<br />
2. Kokie vienetai naudojami geografin÷je koordinačių <strong>si</strong>stemoje?<br />
3. Kaip kartografin÷s projekcijos skirstomos pagal sudarymą?<br />
4. Kokie yra kartografiniai reikalavimai parenkant projekciją?<br />
5. Kokia kartografin÷ projekcija naudojama Lietuvoje leidžiamiems topografiniams<br />
žem÷lapiams?
5. Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Įžanga<br />
47<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Atliekant praktinį darbą reik÷s sudaryti LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos M 1:10 000<br />
žem÷lapio lapo matematinį pagrindą, įbr÷žiant LKS-94, 1942 m. ir UTM (WGS) koordinačių<br />
<strong>si</strong>stemų plokštumos stačiakampių koordinačių tinklelius ir GRS-80 elipsoido geodezinių<br />
koordinačių tinklelį, nustatyti ir užrašyti žem÷lapio lapo nomenklatūrą ir pavadinimą,<br />
išbraižyti grafinį (linijinį) žem÷lapio lapo mastelį, pateikti mastelio skaitmeninę išraišką,<br />
aprašyti taikytų koordinačių <strong>si</strong>stemų ypatumus, autoriaus vardą ir pavardę.<br />
Praktinio darbo tikslas – suvokti žem÷lapio matematinį pagrindą.<br />
Praktinio darbo uždaviniai:<br />
- pritaikyti optimalias specializuotas kompiuterines programas;<br />
- mok÷ti kartografinį vaizdą išskaidyti į smulkesnius turinio elementus;<br />
- išmanyti kartografinių duomenų bazių matematinį pagrindą;<br />
- su<strong>si</strong>eti kartografinį vietov÷s vaizdą su valstybiniu geodeziniu pagrindu bei<br />
kartografin÷mis projekcijomis.<br />
Pagal pa<strong>si</strong>rinktus ir su d÷stytoju suderintus pradinius duomenis, t. y. LKS-94<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemos M 1:10 000 žem÷lapio lapą, studentams reik÷s:<br />
� Pagal žem÷lapio lapo kampų LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos stačiakampes<br />
koordinates pa<strong>si</strong>rinkti 1942 m. ir UTM (WGS) koordinačių <strong>si</strong>stemų plokštumos<br />
stačiakampes koordinates ir GRS-80 elipsoido geodezines koordinates,<br />
vadovaujantis galiojančiu techniniu reglamentu (www.agi.lt/standartai) ir naudojant<br />
CAD‘ines programines įrangas, sudaryti žem÷lapio lapo matematinį pagrindą;<br />
� Br÷žinį apipavidalinti pagal galiojančius standartus;<br />
� Aprašyti kiekvieną atliktą darbų procesą, naudojamas kompiuterių programinę<br />
įrangą, techninį reglamentą;<br />
� Kad šį darbą gal÷tų atlikti studentai jau turi būti išklausę geodezijos, informatikos<br />
dalykus, kartografijos dalyko šio klau<strong>si</strong>mo teorinę dalį, bei atlikę mokymo<br />
programoje numatytas mokomą<strong>si</strong>as praktikas.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, kompiuterių programinę įrangą,<br />
mikroskaičiuotuvai, individualios užduotys, techninis reglamentas, literatūra.<br />
5.1 Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Žem÷lapis tai – matematiškai apibr÷žtas, apibendrintas ir sutartiniais ženklais<br />
pavaizduotas žem÷s paviršiaus vaizdas plokštumoje.<br />
Žem÷lapių paskirtis – pagal norimo mastelio reikalavimus pavaizduoti ir vartotojui<br />
pateikti tam tikros teritorijos gamtos ar socialinius reiškinius.<br />
Bendrąjį geografinį žem÷lapį sudaro (5.1.1. pav.): matematiniai elementai,<br />
kartografinis vaizdas, pagalbiniai elementai, papildomieji elementai [2].
5.1.1. Matematiniai žem÷lapio elementai<br />
48<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Matematiniai žem÷lapio elementai [1, 2] yra: kartografin÷ projekcija, geodezinis<br />
pagrindas (atraminio geodezinio tinklo punktai), mastelis, r÷meliai, komponuot÷,<br />
nomenklatūra, pavadinimas ir kt.<br />
Norint pavaizduoti sferinį žem÷s paviršių plokštumoje išlaikant kuo mažiau<strong>si</strong>ą kontūrų<br />
iškraipymą yra naudojamos kartografin÷s projekcijos.<br />
5.1.1. pav. Bendrogeografinio žem÷lapio turinio elementų schema<br />
Žem÷s forma, atitinkanti pasaulinio vandenyno lygį yra geoidas, matematinis žem÷s<br />
paviršius – elipsoidas (5.1.1.1. pav.), kurio parametrai parenkami at<strong>si</strong>žvelgiant į žem÷lapio<br />
mastelį, paskirtį, teritorijos geografinę pad÷tį, dydį, konfigūraciją ir t. t. Iki 1994 m.<br />
Lietuvoje buvo naudojama Gauso-Kriūgerio kartografin÷ projekcija. Šioje projekcijoje<br />
Krasovskio elipsoidas dedamas į cilindrą, kurio skerspjūvio skersmuo lygus elipsoido
49<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
mažajai ašiai. Dienovidiniais apibr÷žtas elipsoido ruožas (zona) projektuojamas į cilindro<br />
paviršių, kuris ištie<strong>si</strong>namas į plokštumą. Tokiu būdu gaunama žem÷s paviršiaus ruožo (toliau<br />
zonos) projekcija plokštumoje. Visą žem÷s paviršių suskirsčius tokiomis zonomis ir<br />
suprojektavus į cilindro paviršių, galima tur÷ti viso žem÷s paviršiaus vaizdą plokštumoje.<br />
5.1.1.1. pav. Geoidas ir elipsoidas<br />
Zonos plotis priklauso nuo mastelio: M 1:10 000 ir smulkesnių mastelių tikslumą<br />
tenkina 6º zonos, o M 1:5 000 ir stambesnių – 3º zonos. Projekcijos mastelis ant ašinio 6º<br />
zonos dienovidinio yra m = 1.<br />
5.1.1.2. pav. Plokštumos stačiakamp÷s koordinat÷s<br />
Plokštumos stačiakamp÷s koordinat÷s: absci<strong>si</strong>ų ašis tai – zonos ašinio dienovidinio<br />
projekcija plokštumoje, o ordinačių ašis – pu<strong>si</strong>aujo projekcija plokštumoje. Norint išvengti<br />
neigiamų ordinačių reikšmių, prie kiekvienos zonos ordinačių pradžios pridedama 500 km<br />
(5.1.1.2. pav.) [1].
50<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Plokštumos stačiakampių koordinačių tinklelis žem÷lapiuose M 1:10 000 ir<br />
stambesniuose masteliuose įbr÷žiamas kas 10 cm, smulkesnių mastelių žem÷lapiuose<br />
plokštumos stačiakampių koordinačių tankis yra kitas (5.1.1.3. pav.) [1] .<br />
5.1.1.3 pav. Koordinačių tinkleliai žem÷lapiuose<br />
5.1.2. Lietuvos ( LKS-94) koordinačių <strong>si</strong>stema<br />
Lietuvos (toliau LKS-94) koordinačių <strong>si</strong>stema buvo pa<strong>si</strong>rinktas GRS-80 elipsoidas ir<br />
universali sker<strong>si</strong>n÷ Merkatoriaus projekcija. Ašinis 24º dienovidinis parinktas taip, kad visa<br />
Lietuvos teritorija tilptų į vieną zoną (5.1.2.1. pav.).<br />
Projekcijos mastelis ant ašinio dienovidinio yra m = 0,9998.<br />
5.1.2.1. pav. LKS-94 projekcijos mastelis<br />
Žem÷lapyje skiriamas pagrindinis mastelis ir daliniai masteliai. Pagrindinis mastelis –<br />
santykis, parodantis, kiek kartų elipsoido paviršiuje esančių linijų ilgis sumažintas juos<br />
vaizduojant žem÷lapyje. Žem÷lapio mastelis kiekviename jo apimamos teritorijos taške yra<br />
skirtingas dydis, priklausantis nuo taško pad÷ties ir krypties žem÷lapyje.<br />
Pagrindinis mastelis išlieka tik kai kuriuose žem÷lapio taškuose arba linijose, kurios<br />
vadinamos nulinių iškraipymų linijomis. D÷l mastelio kitimo iškraipytos linijos neleidžia
51<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
tei<strong>si</strong>ngai surasti atstumų tarp taškų ar nustatyti geografinių objektų dydžių. Plotų ar kampų<br />
iškraipymai neleidžia spręsti apie objektų formą ar lyginti jų tarpusavyje.<br />
Gauso-Kriūgerio projekcijoje projektavimo cilindras tokio pat skersmens, kaip ir<br />
elipsoidas, tod÷l šios projekcijos mastelis visada didesnis už vienetą ir deformacijos visada<br />
teigiamos.<br />
Sker<strong>si</strong>n÷je Merkatoriaus projekcijoje cilindras kerta elipsoidą, tod÷l virš cilindro<br />
esančioje juostoje kartografinio vaizdo deformacija yra neigiama, o mastelis mažesnis už<br />
vienetą. Juostose, kurios yra cilindro viduje, deformacija yra teigiama, o mastelis didesnis už<br />
vienetą.<br />
Taigi sker<strong>si</strong>n÷je Merkatoriaus projekcijoje deformacijos absoliučiu dydžiu yra<br />
mažesn÷s, negu Gauso-Kriūgerio projekcijoje.<br />
Žem÷lapyje yra užrašomas skaitmeninis mastelis ir pateikiamas grafinis mastelis.<br />
Skaitmeninis mastelis yra trupmena, kurios skaitiklis yra vienetas, vardiklis yra skaičius,<br />
rodantis, kiek kartų linijos ilgis plane sumažintas palyginti jį su tos pačios linijos<br />
horizontalio<strong>si</strong>os projekcijos ilgiu vietov÷je. Mastelis rašomas taip, kad skaitiklis būtų lygus<br />
vienetui, vardiklis apvalinamas, paliekami vienas ar du reikšmingi skaitmenys.<br />
1 s<br />
= , (5.1.2.1)<br />
M S<br />
čia M – žem÷lapio mastelis;<br />
s – linijos ilgis plane;<br />
S – horizontalus linijos ilgis vietov÷je.<br />
Skaitmeninis mastelis užrašomas ne tik trupmena, bet ir taip: 1 cm plane atitinka 100 m<br />
vietov÷je.<br />
Kad galima būtų paprasčiau žem÷lapio linijų ilgius paversti lauko vienetais, t. y.<br />
metrais, naudojami grafiniai masteliai. Linijinis mastelis tai skal÷ (grafikas), sudaroma<br />
remiantis skaitmeniniu masteliu: pa<strong>si</strong>rinktas mastelio pagrindas dalijamas atkarpomis,<br />
atitinkančiomis apvalų atstumą vietov÷je (pvz.: 10, 100, ...1000, ... metrų). Kairioji atkarpa<br />
dalijama į dešimt dalių, atstumai surašomi nuo nulin÷s padalos, pagal pa<strong>si</strong>rinktą skaitmeninį<br />
mastelį (5.1.2.2. pav.).<br />
5.1.2.2. pav. Linijinis žem÷lapio mastelis<br />
5.1.3 Nomenklatūra<br />
Žem÷lapiai ir planai sudaromi atskirais lapais, kurie yra žymimi pagal žym÷jimo <strong>si</strong>stemą<br />
– nomenklatūrą. Nomenklatūra yra parenkama skaidant smulkesnio mastelio žem÷lapio<br />
lapus į stambesnio mastelio žem÷lapių lapus arba (ir) jungiant stambesnio mastelio<br />
žem÷lapio lapus į smulkesnio mastelio žem÷lapio lapus. LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stema<br />
pagrindu laikoma M 1:10 000 žem÷lapio lapo nomenklatūra, kuri yra gaunama Lietuvos<br />
teritoriją dalijant kas 5 km linijomis, lygiagrečiomis su ašinio dienovidinio projekcija<br />
plokštumoje, ir kas 5 km linijomis, ly giagrečiomis su pu<strong>si</strong>aujo projekcija plokštumoje. Gauti
52<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
stulpeliai ir eilut÷s numeruojamos, lapo nomenklatūra atrodo, pvz., taip: 30/69. Žem÷lapio<br />
lapams suteikti pavadinimai pagal didžiau<strong>si</strong>os, lape esančios gyvenviet÷s pavadinimą.<br />
Pagal tarptautinį su<strong>si</strong>tarimą elipsoidas padalytas kas 6 º geografin÷s ilgumos į kolonas,<br />
kurioms suteikti numeriai arabiškais skaitmenimis nuo dienovidinio 180º į rytus ir –<br />
lygiagret÷mis kas 4º geografin÷s platumos, juostas žymint lotynų alfabeto didžio<strong>si</strong>omis<br />
raid÷mis nuo ašigalių pu<strong>si</strong>aujo link.<br />
Taip apribotas vienas lapas laikomas žem÷lapio M 1:1 000 000 lapu, turinčiu<br />
nomenklatūrą, pvz.: N-34. Kitų mastelių žem÷lapiai gaunami skaidant šio mastelio lapą į<br />
nustatytą kiekį dalių.<br />
5.1.4 Trumpai apie AutoCAD programinę įrangą<br />
AutoCad programin÷s įrangos paskirtis – ne tik braižyti br÷žinius, bet ir kurti bei<br />
palaikyti br÷žinių informacinę bazę, modeliuoti sud÷tingas plokščią<strong>si</strong>as ir erdvines<br />
konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklos srityse (projektuojant žem÷lapius).<br />
Svarbiau<strong>si</strong>eji vartotojo darbo aplinkos elementai (5.1.4.1. pav):<br />
1. Operacin÷s <strong>si</strong>stemos (OS) (dažniau<strong>si</strong>ai tai būna Windows terp÷, darbo laukas).<br />
2. AutoCAD programos darbo laukas – stačiakamp÷ ekrano sritis, sudaryta iš:<br />
� grafinio darbo lango ir tekstin÷s <strong>si</strong>steminio dialogo srities;<br />
� komandų eilut÷s;<br />
� komandų meniu ir įrankių juostų.<br />
3. Žymeklis, kuriuo nurodomi įvedimo ir valdymo procesai.<br />
Vi<strong>si</strong> standartizuoti programos darbo lango valdymo elementai – mygtukai, vertikalios ir<br />
horizontalios slenkamo<strong>si</strong>os juostos, pavadinimo ir užduočių juostos ir t. t. yra automatiškai<br />
paimami iš OS terp÷s. Dalis jų išd÷stoma apie programos darbo laukus, ir sudarant galimyb÷<br />
jais naudotis bet kuriuo metu.<br />
Pagrindin÷s sąvokos:<br />
Langas – stačiakamp÷ sritis, užimanti tam tikrą ekrano dalį, kurioje vartotojas atlieka<br />
konkrečius veiksmus: braižo, skaičiuoja ar programuoja. Langas gali būti sumažintas ar<br />
uždarytas.<br />
Vienu metu galima naudoti keletą langų. Langas, kuriame konkrečiu laiko momentu<br />
dirba vartotojas, vadinamas veikiamuoju.<br />
Tik vienas langas vienu metu gali būti veikiama<strong>si</strong>s. Tokio lango pavadinimo juosta arba<br />
r÷melis (tais atvejais, kai langas pavadinimo juostos neturi) paryškinami, o lango viduje gali<br />
būti matomas įvesties žymeklis.<br />
Veikiama<strong>si</strong>s braižymo langas gali būti vadinamas darbo langu, o AutoCAD ir AutoLISP<br />
<strong>si</strong>steminio dialogo speciali sritis – pranešimų langu. Dar yra dialogų, informaciniai ir kiti<br />
langai.<br />
Objektas – tai bet kuris elementas ar jų grup÷ AutoCAD darbo lange.<br />
Piktograma – objekto, komandos ar darbo režimo grafinis <strong>si</strong>mbolis.<br />
Komandų eilut÷ –darbo lango apačioje esanti juosta, skirta vartotojo komandoms ir<br />
<strong>si</strong>stemos pranešimams.<br />
Komanda – nurodymas kompiuteriui prad÷ti vykdyti, tęsti arba nutraukti bet kurią<br />
AutoCAD funkciją.<br />
Užrašytą AutoCAD komandų eilut÷je AutoLISP funkcija (su parametrais ar be jų) taip<br />
pat vadinama komanda.
53<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
Užduočių (būsenos) juosta – juosta darbo lango apačioje, kurioje surašyti koordinačių<br />
skaitiklio rodmenys ir informacija apie <strong>si</strong>stemos būseną.<br />
Senesn÷se programos ver<strong>si</strong>jose užduočių juosta at<strong>si</strong>randa lango viršuje vietoje viršutinio<br />
meniu.<br />
Meniu – tam tikra tvarka sugrupuotas komandų sąrašas.<br />
Įrankių juosta(-os) – mygtukai, kurie atitinka dažniau<strong>si</strong>ai naudojamas meniu<br />
komandas ir yra sugrupuoti pagal loginę seką bei išd÷styti viena ar keliomis eil÷mis darbo<br />
lango kraštuose.<br />
Juostų skaičių ir vietą lange savo nuožiūra gali pa<strong>si</strong>rinkti pats braižytojas.<br />
Mygtukai – stačiakampiai arba skritulio formos grafiniai elementai, kuriuos pa<strong>si</strong>rinkus<br />
(spragtel÷jus pel÷s žymekliu), vykdomos atitinkamos valdymo funkcijos.<br />
Pel÷ – įtaisas, kuriuo galima valdyti visus vartotojo aplinkoje esančius objektus ir<br />
sukurti naujus.<br />
Stumdant pelę ant specialaus pad÷klo arba tie<strong>si</strong>og ant stalo plokštumos, kinta jos<br />
žymeklio pad÷tis ekrane.<br />
Žymeklio forma kinta automatiškai, at<strong>si</strong>žvelgiant į vietą ir vykdomos komandos pobūdį.<br />
Įrankių juostos Viršutinis meniu Darbo laukas Programos juosta<br />
Užduočių (būsenos) juosta Komandų eilut÷ Meniu komandos<br />
5.1.4.1. pav. Svarbiau<strong>si</strong>eji darbo lango elementai
5.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
54<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
1. Studento laisvai pa<strong>si</strong>rinktam ir su d÷stytoju suderintam LKS-94 koordinačių<br />
<strong>si</strong>stemos žem÷lapio M 1:10 000 lapui, pateikiama:<br />
� kampų geodezin÷s GRS-80 elipsoido koordinat÷s;<br />
� LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos;<br />
� 1942 metų koordinačių <strong>si</strong>stemos;<br />
� UTM koordinačių <strong>si</strong>stemos plokštumos stačiakamp÷s koordinat÷s.<br />
2. Vadovaujantis galiojančiu techniniu reglamentu, naudojant CADinę programinę<br />
įrangą (5.1.4.1. pav.) studentas savarankiškai atlieka:<br />
� pagal LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemos koordinates paženklina žem÷lapio lapo<br />
vidinio r÷melio kampus, prieš tai pa<strong>si</strong>rinkęs taško stilių (5.2.1. ir 5.2.2. pav);<br />
5.2.1. pav. Taško stiliaus parinkimas<br />
5.2.2. pav. Taško ir linijos komandų parinkimas<br />
� paskui reikia išbraižyti vidinį r÷melį, sujungti paklotus taškus, nepamiršti linijos<br />
galus pritraukti prie taškų, naudojant pritraukimo komandas (5.2.3. pav);<br />
� tada braižoma LKS-94 stačiakampių koordinačių tinklas kas 1000 m naudojant<br />
postūmio komandą (5.2.3. pav);
5.2.3. pav. Pritraukimo ir postūmio komandų parinkimas<br />
55<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
� pagal kampų stačiakampes koordinates taip pat išbraižomi 1942 m. ir UTM<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemų stačiakampių koordinačių tinklai, atitinkantys pilnus<br />
kilometrus;<br />
5.2.4. pav. Žem÷lapio lapo apipavidalinimas už r÷melių<br />
� atliekamas apipavidalinimas už r÷melių (5.2.4. pav.), t. y. išbraižoma<br />
koordinatinių tinklelių iš÷jos, minutinis tinklas. Prie iš÷jų užrašoma kiekvienos<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemos kilometrų reikšm÷s. Minutiniam tinklui išbraižyti<br />
naudojamos geodezin÷s GRS-80 elipsoido koordinat÷s, minutinis tinklas<br />
braižomas tik pilnoms minut÷ms;<br />
� atliekamas žem÷lapio lapo apipavidalinimas, užrašoma žem÷lapio nomenklatūra,<br />
pavadinimas, skaitmeninis ir grafinis masteliai, koordinačių <strong>si</strong>stemos<br />
charakteristikos, autorius (5.2.5. ir 5.2.6. pav.).
GUDIENA 66/36<br />
1994 METŲ LIETUVOS KOORDINAČIŲ SISTEMA (LKS-94)<br />
1994 m. Lietuvos<br />
koordinačių <strong>si</strong>stema -<br />
Elipsoidas GRS-80;<br />
universali sker<strong>si</strong>n÷<br />
Merkatoriaus projekcija;<br />
ašinis dienovidinis 24°,<br />
projekcijos mastelis ties juo<br />
0,9998.<br />
1942 m. koordinačių<br />
<strong>si</strong>stema -<br />
Krasovskio elipsoidas;<br />
Gauso-Kriūgerio projekcija;<br />
5 zona, ašinis meridianas<br />
27°,<br />
projekcijos mastelis ties juo<br />
1,0000.<br />
5.2.5. pav. Žem÷lapio lapo apipavidalinimo fragmentai<br />
56<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
WGS-84 koordinačių<br />
<strong>si</strong>stema -<br />
Elipsoidas WGS-84;<br />
universali sker<strong>si</strong>ne<br />
Merkatoriaus projekcija;<br />
35 zona, ašinis meridianas<br />
27°,<br />
projekcijos mastelis ties juo<br />
0,9996.<br />
3. Pateikti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padaryti išvadas.<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979). Kartografija. V. Mokslas.<br />
2. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. (2005). Kartografija. Technologija.<br />
3. Paršeliūnas E. (1997). Geoinformacin÷s <strong>si</strong>stemos: duomenų baz÷s. V., Technika.<br />
4. Zakarevičius A. (2000). Koordinačių <strong>si</strong>stema LKS-94. V.: Technika.<br />
5. A.H. Robinson. (1995). Elements of Cartography. Johh Wiley& sons, inc.<br />
6. Kenedy M., Kopp S. (2001). Understanding Map Projections, GIS by ESRI. Printed in<br />
the United States оf America.<br />
7. Б. Б. Серапинас. (2005). Математическая картография. Москва.<br />
8. www.gis-centras.lt<br />
9. www.agi.lt/standartai<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie turinio elementai sudaro bendrąjį geografinį žem÷lapį?<br />
2. Kas yra žem÷lapio matematinis pagrindas?<br />
3. Kas yra projekcijos mastelis, skaitmeninis mastelis, grafinis mastelis?<br />
4. Kas yra plokštumos stačiakamp÷s koordinat÷s?<br />
5. Kas yra geodezin÷s koordinat÷s?
Input:<br />
Output:<br />
Duomenų pavyzdys sudaryti matematinį pagrindą<br />
LKS'94 PALANGA<br />
1942, zone 4<br />
A<br />
6205000.000 315000.000 -> 6202411.115 4502507.927<br />
B<br />
6205000.000 320000.000 -> 6202627.972 4507502.202<br />
C<br />
6200000.000 320000.000 -> 6197633.637 4507719.004<br />
D<br />
620000.000 315000.000 -> 620126.033 4647467.432<br />
Input:<br />
Output:<br />
LKS'94<br />
57<br />
B,L GRS-80<br />
A<br />
6205000.000 315000.000 -> 55 56 36.76842 21 02 17.31726<br />
B<br />
6205000.000 320000.000 -> 55 56 43.59728 21 07 05.08227<br />
C<br />
6200000.000 320000.000 -> 55 54 02.10300 21 07 17.06813<br />
D<br />
620000.000 315000.000 -> 05 36 20.34194 22 19 48.30187<br />
Input:<br />
Output:<br />
A<br />
LKS'94<br />
UTM(WGS-84) z.34<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas<br />
A B<br />
D<br />
C
6205000.000 315000.000 -> 6199797.408 34502381.569<br />
B<br />
6205000.000 320000.000 -> 6200014.166 34507373.825<br />
C<br />
6200000.000 320000.000 -> 6195021.849 34507590.528<br />
D<br />
620000.000 315000.000 -> 619779.729 34647314.653<br />
5.2.6. pav. Žem÷lapio lapo apipavidalinimas<br />
58<br />
Žem÷lapio matematinis pagrindas
6. Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Įžanga<br />
59<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Kiekvienas žem÷lapis su<strong>si</strong>deda iš įvairių turinio elementų, kurių kiekvienas yra<br />
pavaizduotas sutartiniu ženklu ar kelių sutartinių ženklų deriniu, geriau<strong>si</strong>ai išreiškiančiu<br />
kartografuojamo objekto, numatyto pavaizduoti duotajame žem÷lapyje, charakteristikas.<br />
Praktinio darbo metu studentai su<strong>si</strong>pažins ir savarankiškai atvaizduos linijinius,<br />
plotinius ir taškinius žem÷lapio turinio elementus.<br />
Praktinio darbo tikslas: įvaldyti kartografinio vaizdavimo būdus.<br />
Praktinio darbo uždaviniai:<br />
� mok÷ti skaityti ir suprasti įvairių mastelių žem÷lapių kartografinį vaizdą;<br />
� mok÷ti žem÷lapyje pavaizduoti vietov÷s <strong>si</strong>tuacijos elementus;<br />
� mok÷ti žem÷lapio turinio elementam pavaizduoti panaudoti įvairius sutartinius ženklus<br />
ir jų junginius.<br />
Kad atlikti šį darbą studentai jau turi būti išklausę geodezijos, kartografijos ir kitus<br />
dalykus, atlikę mokymo programoje numatytą mokomąją praktiką.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, kompiuterin÷s programin÷s įrangos,<br />
individualios užduotys, techniniai reglamentai, literatūra.<br />
6.1 Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Vi<strong>si</strong> žem÷lapio turinio elementai vaizduojami sutartiniais ženklais – žem÷lapio kalba,<br />
nusakančia vaizduojamų gamtinių, socialinių ir ekonominių, kitų reiškinių erdvinį skirstymą,<br />
kokybę, kiekybę, struktūrą, kaitą, tarpusavio ryšį ir kt.<br />
6.1.1 Sutartiniai ženklai<br />
Sutartiniai ženklai pagal savo struktūrą ir paskirtį yra skirstomi į šias kategorijas [2]:<br />
� mastelinių<br />
- kontūriniai (ploto),<br />
- linijiniai;<br />
� nemastelinių<br />
- taisyklingos formos geometrin÷s figūros,<br />
- vaizdiniai ženklai, t. y. objekto ar kelių sujungtų objektų vaizdas (gali būti<br />
perspektyvos ar kitos projekcijos);<br />
� raidiniai ženklai;<br />
- Paaiškinamuo<strong>si</strong>us<br />
- raidiniai – įvairūs užrašai, tekstai,<br />
- skaitmeniniai – skaičiais nurodoma objektų kiekybiniai, kokybiniai ypatumai ir pan.<br />
Mastelių sutartiniai ženklai naudojami tais atvejais, kai žem÷lapio mastelis leidžia<br />
parodyti duoto objekto konkrečią iš<strong>si</strong>d÷stymo vietą, matmenis, rūšį, kitus ypatumus.<br />
Plotiniai ženklai su<strong>si</strong>deda iš linija (išti<strong>si</strong>ne, štrichine, punktyrine ir pan.) pavaizduoto<br />
objekto ar reiškinio kontūro, nurodančio jo paplitimo konkrečią vietą, ir jo plotą užpildančio
60<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
fono (spalvinio, štrichinio ir pan.), kuris nurodo objekto rūšį, kokybinius ar kiekybinius<br />
ypatumus, kurie gali būti papildyti skaitmeniniais ir raidiniais užrašais. Šie sutartiniai ženklai<br />
gali būti panaudoti vaizduojant ežerus, žem÷s naudmenas, kokio nors reiškinio paplitimo<br />
plotą ir t. t. (6.1.1. pav.).<br />
'' '' '' ^ ^ ^<br />
'' '' ^ ^<br />
'' '' '' ^ ^ ^<br />
'' '' ^ ^<br />
'' '' '' ^ ^ ^<br />
Duobio ež.<br />
Pieva Ganykla Ežeras<br />
6.1.1.1. pav. Kontūriniai sutartiniai ženklai<br />
Linijiniai ženklai žem÷lapiuose naudojami vaizduoti linijinio pobūdžio vietov÷s<br />
objektams – keliams, riboms, vamzdynams, neplačioms up÷ms, kanalams ir pan. (6.1.2. pav.).<br />
Naudojamos izolinijos, jungiančios vienodą reikšmę turinčius objektų taškus, pvz.:<br />
horizontal÷s, izobatos, izogonos.<br />
Apskričių<br />
ribos<br />
Keliai<br />
Hidrografija<br />
6.1.1.2. pav. Linijiniai sutartiniai ženklai<br />
Nemasteliniai sutartiniai ženklai tinka tais atvejais, kai d÷l mažų matmenų<br />
kartografuojami objektai negali būti pavaizduoti vieno ar kito mastelio žem÷lapiuose,<br />
pavyzdžiui: geodezinio atraminio pagrindo punktai.<br />
Paaiškinamieji ženklai žem÷lapiuose teikia apie objektus tokią informaciją, kurios<br />
negalima pavaizduoti grafiškai, pvz.: up÷s plotis, gylis, t÷km÷s greitis, t÷km÷s kryptis ir up÷s<br />
pavadinimas.<br />
6.1.2 Kartografavimo metodai [1]<br />
Vietov÷s <strong>si</strong>tuacijos elementų pagrindiniai kartografavimo metodai, panaudojant<br />
sutartinius ženklus ir jų derinius, gali būti suskirstyti:<br />
� ženklų,<br />
� izolinijų,<br />
� kokybinio fono,<br />
� taškų,<br />
� arealų,<br />
� linijinių ženklų,<br />
� jud÷jimo ženklų,<br />
� kartodiagramų,<br />
� lokalizuotų diagramų,<br />
� kartogramų ir kt.
61<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Ženklų metodas<br />
Yra tokių reiškinių, kurių erdvinis skirstinys, kokyb÷ ir kiekyb÷, struktūra ir dinamika<br />
žem÷lapyje vaizduojama pagal taškinius duomenis, pvz.: geodezinio pagrindo taškai<br />
(trianguliacijos punktai, GPS pagrindo punktai, poligonometriniai punktai, nuotraukos<br />
pagrindo taškai ir kt.).<br />
Ženklo forma, jo pad÷tis, spalva, štrichavimas, dydis, pavieniai elementai, raidin÷s ir<br />
skaitmenin÷s reikšm÷s gali nurodyti objekto rūšį, geografinę jo pad÷tį, kokybę, kiekybę,<br />
struktūrą.<br />
Geometrines figūras patogu naudoti d÷l taisyklingų jų formų – apskritimas,<br />
stačiakampis, trikampis, daugiakampis ir t. t.<br />
Vaizdiniai ženklai (paveiksl÷liai) dažniau naudojami stambesnio mastelio ar specialios<br />
paskirties žem÷lapiuose (6.1.2.1. pav.) vaizdumui užtikrinti. Šie ženklai ne visada tiksliai<br />
parodo objekto geografinę pad÷tį, taip pat struktūrą ir kiekybę. Be to, dažnai tai sud÷tingi<br />
br÷žiniai, kurie reikalauja daugiau pastangų ir darbo jiems sukurti.<br />
6.1.2.1. pav. Vaizdiniai ženklai<br />
Esant gausybei skirtingų objektų, kai nepakanka geometrinių figūrų visoms objektų<br />
rūšims pavaizduoti, naudojami raidiniai ženklai. Dažnai šis ženklas naudojamas<br />
kartografuojant naudingą<strong>si</strong>as iškasenas, įrašant raides ar skaitmenis į apskritimus ar<br />
kvadratus.<br />
Parenkant ženklo rūšį, jo dydį ar kitus jo ypatumus laikoma<strong>si</strong> tam tikrų reikalavimų:<br />
panašių figūrų proporcijų, naudojama ekvivalentiški plotai (6.1.2.2. pav.), tūriai ar figūros<br />
linijinis elementas, atliekami kartometriniai matavimai, braižomos tolydin÷s arba laiptuotos<br />
skal÷s, grupuojamos reikšm÷s. Ženklo forma išreiškia objekto rūšį, ženklo spalva ar<br />
štrichavimas – kokybę, geometrinis didumas – kiekybę, pavieniai elementai – reiškinio ar<br />
objekto struktūrą, būdingas taškas – geografinę pad÷tį.<br />
KAUNAS<br />
6.1.2.2. pav. Žiedinis ženklas<br />
Tačiau ne visada kiekybę žymint ekvivalentišku ilgiu, plotu ar tūriu pa<strong>si</strong>ekiamas<br />
geriau<strong>si</strong>as rezultatas. Pavyzdžiui, gyvenviet÷m vaizduoti dar pa<strong>si</strong>telkiamas pavadinimo šrifto<br />
stilius, raidžių aukštis, pabraukimas, gyventojų skaičiaus užrašymas ir kitos grafin÷s<br />
priemon÷s.
62<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Ženklų metodas tinka reiškinio ar objekto struktūrai pagal kokybę vaizduoti (6.1.2.3.<br />
pav.).<br />
6.1.2.3. pav. Struktūrinis kvadratinis ženklas<br />
Vaizduojant reiškinio struktūrą kvadratais, kiekybių suma prilyginama 100 procentų ir<br />
apskaičiuojama kiekvieno elemento kiekyb÷ procentais.<br />
Reiškinio ar objekto kiekyb÷s ar kokyb÷s kaita laiko atžvilgiu gali būti gana vaizdingai<br />
parodyta ženklų metodu (6.1.2.4., 6.1.2.5. pav.).<br />
6.1.2.4. pav. Ekscentriniai apskritimai vaizduoja<br />
reiškinio dinamika<br />
maisto<br />
pramon÷<br />
elektronika<br />
lengvoji<br />
pramon÷<br />
mašinos<br />
6.1.2.5. pav. Figūrų lygiagretumas vaizduoja<br />
reiškinio dinamika<br />
Izolinijų metodas<br />
Izolinija – tai linija žem÷lapyje, jungianti reiškinio rodiklio vienodos reikšm÷s taškus.<br />
Reiškinių rodikliai gali būti: vienodas aukštis virš jūros lygio (altitud÷), vienodas gylis,<br />
vienoda j÷gos reikšm÷, vienodas kampas, vienoda temperatūra, dr÷gm÷, v÷jas, lietus ir pan.<br />
Atsužvelgiant į vaizduojamą reiškinį, šios linijos gali būti pavadintos izohips÷mis,<br />
izobatomis, izodinamomis, izogonomis, izotermomis, izohigromis, izoanemonomis,<br />
izohietomis ir pan. Naudojant izolinijų metodą žem÷lapyje reikia tur÷ti tinklą atramos taškų,<br />
tarp kurių galima būtų atlikti interpoliaciją. Vietov÷s reljefo vaizdavimo atveju atramos taškai<br />
yra piketų altitud÷s, gaunamos geodezinių ar kitokių matavimų metu. Gretimų izolinijų<br />
reikšmių skirtumas vadinamas izolinijų laiptu. Kuo laiptas mažesnis, tuo tiksliau reiškinys yra
63<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
vaizduojamas. Plotai tarp gretimų ar kelių izolinijų kartais yra dažomi, kas suteikia reiškiniui<br />
daugiau informatyvumo.<br />
Izolinijų metodas naudojamas ir reiškinio kaitai vaizduoti:<br />
� izochronomos – reiškinio plitimas erdv÷je, pvz.: fenologiniai reiškiniai, transporto<br />
klau<strong>si</strong>mai, medicininos geografijos, geobotanikos, zoogeografijos, seismologijos,<br />
žemdirbyst÷s srityje.<br />
� izoporos – reiškinio plitimas laiko atžvilgiu, pvz.: žem÷s magnetinio lauko kaita.<br />
Kokybinio fono metodas<br />
Reiškinių ir objektų kokyb÷s erdvinis skirstinys vaizduojamas kokybinio fono metodu.<br />
Šiuo metodu gali būti pavaizduota teritorijos litologinis skirstinys, landšaftas, klimatas,<br />
geologin÷ žem÷s sandara.<br />
Taškų metodas<br />
Šis metodas naudojamas smulkių objektų kartografavimui, pvz.: gyventojų, gyvūnų,<br />
pas÷lių skirstinys ir pan. Šiuo atveju labai svarbu tinkamai parinkti taško svorį. Taškai<br />
žem÷lapyje neturi su<strong>si</strong>lieti, retai pa<strong>si</strong>skirstę taškai turi apimti arti esančius kartografuojamus<br />
objektus, bet neviršyti taškų kiekio. 6.1.2.6. a paveiksle d÷l didelio taško svorio yra neaiškus<br />
gyventojų pa<strong>si</strong>skirstymo pobūdis, 6.1.2.6. b paveiksle taško svoris parinktas tei<strong>si</strong>ngai, bet d÷l<br />
didel÷s gyventojų koncentracijos taškai vietomis su<strong>si</strong>lieja.<br />
1 t a š k a s - 1 0 0 0 1 t a š k a s - 1 0 0<br />
a b<br />
6.1.2.6. pav. Gyventojų skirstinys<br />
Gyventojų skirstinys panaudojus šį metodą ir atskirais ženklais išskiriant miesto<br />
gyventojų sankaupas, gyventojų skirstinys tampa daug aiškesnis o žem÷lapis informatyvesnis<br />
(6.1.2.7. pav.). Jei šiuo metodu kartografuojami skirtingi reiškiniai, turi būti parenkami<br />
skirtingos formos taškai.
1 t a š k a s - 1 0 0 11 000<br />
6.1.2.7. pav. Gyventojų iš<strong>si</strong>d÷stymas<br />
64<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Kartogramų metodas<br />
Šis metodas remia<strong>si</strong> tolygiu taškų iš<strong>si</strong>d÷stymu teritorijos vietose. Tai apskaičiuoti<br />
išvestiniai dydžiai, suprantami tankias, pvz.: gyventojų skaičius viename kvadratiniame<br />
kilometre, galvijų kiekis 100 ha žem÷s ūkio naudmenų plotui ir pan. Suskirsčius tankį į<br />
vienodus intervalus, kiekvienas intervalas vaizduojamas skirtingu štrichavimu.<br />
Arealų metodas<br />
Arealų metodas tinka nutrūkstamiems reiškiniams kartografuoti, pvz.,: magnetinio<br />
lauko anomalijoms, augalijos, gyvūnijos paplitimui, reiškinių kaitai, paplitimo intensyvumui.<br />
Arealais kartografuojami reiškinių kompleksai (6.1.2.8. pav.)<br />
metalur<br />
gija<br />
mašinos<br />
chemija<br />
tekstil÷<br />
6 000<br />
8 000<br />
6.1.2.8. pav. Pagrindinių pramon÷s šakų rajonai
65<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Linijinių ženklų metodas<br />
Šis metodas yra taikomas up÷ms, keliams, riboms ir kitiems linijiniams objektams<br />
vaizduoti. Sutartinis ženklas paprastai priklauso nuo žem÷lapio mastelio ir nuo konkretaus<br />
objekto konfigūracijos bei dydžio. Pavyzdžiui vaizduojant upyną (6.1.2.9. pav.), prie ištakų jis<br />
br÷žiamas plona linija, kuri tolydžiai stor÷ja ir pereina į dviejų linijų sutartinį ženklą, o<br />
vaizduojant aukštos įtampos elektros linijas, linijų storis parenkamas at<strong>si</strong>žvelgiant į įtampos<br />
dydį.<br />
6.1.2.9. pav. Upyno vaizdas<br />
Jud÷jimo ženklų metodas<br />
Tai linijinis ženklas, nurodantis reiškinio jud÷jimo trajektoriją, kryptį, galingumą ir<br />
struktūrą, reiškinio postūmį erdv÷je. Šis metodas naudojamas teritorijų ekonominiams,<br />
politiniams ryšiams, krovinių ar keleivių srautams, meteorologiniams reiškiniams vaizduoti.<br />
Diagramos ir kreiv÷s<br />
Jos gali būti braižomos kartografiniame vaizde ir už žem÷lapio vaizdo r÷melio. Tai<br />
papildomi žem÷lapio turinio elementai.<br />
1 000<br />
8 000<br />
6.1.2.10. pav. Tūrių diagrama<br />
27 000<br />
Diagramos gali būti juostų, stulpelių, apskritimų (6.1.2.10. pav.). Jos yra paprasto<strong>si</strong>os –<br />
vaizduojančios tam tikrus dydžius, struktūrin÷s – vaizduojančios dydžių sumą ir struktūrą,
66<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
komplek<strong>si</strong>n÷s – vaizduojančios skirtingus dydžius, sudarančius tam tikrą bendresnį reiškinį.<br />
Diagramų sud÷tingumas priklauso nuo statistinių skaičių analiz÷s, statistikos uždavinio<br />
formulavimo. Tolydin÷s skaičių eil÷s vaizduojamos funkcin÷mis ir dinamin÷mis kreiv÷mis,<br />
turinčiomis tarpusavio ryšį, pvz.: arklių maž÷jimą kai daug÷ja traktorių.<br />
Kartografavimas lokalizuotų diagramų metodu<br />
Dinaminių kreivių kartografavimo metodą papildant lokalizuotomis diagramomis giliau<br />
atskleidžiama reiškinio ar objekto reikšm÷. Pvz., kritulių kiekio iš<strong>si</strong>d÷stymo vegetacijos<br />
laikotarpiu įtaka žem÷s ūkio kultūrų derliui arba, kartografuojant v÷ją, diagramos ilgis rodo<br />
v÷jo kryptį ir jo pa<strong>si</strong>kartojimą procentais, o diagramos struktūra – v÷jo greitį kilometrais per<br />
valandą. Sniego dangos ir jos trukm÷s diagrama pateikta 6.1.2.11. paveiksle.<br />
30<br />
20<br />
10<br />
6.1.2.11. pav. Sniego dangos žem÷lapio fragmentas<br />
Kartodiagramų metodas (6.1.2.12. pav.)<br />
XII<br />
Hidroenergijos ištekliai<br />
Nemunas<br />
I II III IV<br />
Pripet÷<br />
Na udojami Pramoniniai Potencinia i<br />
sniego dangos storis cm<br />
10-20<br />
20-30<br />
30-40<br />
Dauguva<br />
Dniepras
6.1.2.12. pav. Kartodiagrama<br />
67<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Kartografuojant šiuo metodu, reiškinio kokyb÷ gali būti išreikšta suma, kurios d÷menys<br />
su<strong>si</strong>ję tarpusavyje teritoriniu požiūriu.<br />
Kartografuojant gamtos reiškinius, jų ribos turi būti gamtin÷s, kartografuojant<br />
visuomeninius reiškinius – ribos administracin÷s. 6.1.2.12. paveiksle visa valstyb÷s teritorija<br />
padalyta pagal pagrindinių upių baseiną, kiekvieno baseino energiniai ištekliai pavaizduoti<br />
kvadratų plotais, kurių 1 mm 2 atitinka tūkstantį kilovatų per metus. Tokiu būdu žem÷lapis<br />
pateikia informaciją apie kiekvieno baseino hidroenergijos išteklius ir pobūdį bei teritorinį<br />
skirstinį.<br />
6.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Naudojant ArcGIS programinę įrangą ir pagal Lietuvos KDB 200LT duomenis, reikia<br />
d÷stytojo nurodytų rajonų kai kurių objektų sutartinius ženklus pakeisti, duoti pavadinimus ir<br />
pan.<br />
Šiai užduočiai atlikti reikia:<br />
1. Iš duomenų baz÷s, naudojant Arc Toolbox komandų langelį, iškirpti nurodyto<br />
rajono objektus, kurių sutartiniai ženklai bus redaguojami;<br />
2. Suredaguoti linijų objektų sutartinius ženklus;<br />
3. Suredaguoti plotų objektų sutartinius ženklus;<br />
4. Suredaguoti taškinius objektus;<br />
5. Duoti (pakeisti) pavadinimus;<br />
6. Kiekvienu atveju išspausdinti gautus rezultatus;<br />
7. Parašyti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padaryti išvadas;<br />
8. Darbą atlikti naudojant kompiuterinę Microsoft Office, ArcGis programinę įrangą.<br />
6.2.1 Rajono duomenų baz÷s kūrimas<br />
At<strong>si</strong>daryti ArcMap naują dokumentą, spustel÷ti Add my gtuką, rasti žem÷lapio M 1:200<br />
000 duomenų bazę ir į<strong>si</strong>kelti administracinių ribų polygon sluoksnį (6.2.1.1. pav.).
6.2.1.1. pav. Rajono duomenų baz÷s kūrimas<br />
6.2.1.2. pav. Rajono duomenų baz÷s kūrimas<br />
68<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Parinkti koordinačių <strong>si</strong>stemą (6.2.1.2. pav.). Toliau įkeliamas, pvz., kelių sluoksnis<br />
(6.2.1.3. pav.)
6.2.1.3. pav. Rajono duomenų baz÷s kū rimas<br />
69<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Kelių sluoksnį reikia apkirpti pagal pa<strong>si</strong>rinkto rajono ribą, t. y. palikti informaciją,<br />
esančią pa<strong>si</strong>rinktame rajone. Tam, naudojant komandą Select Features, paženklinamas<br />
reikalingas rajonas (6.2.1.4. pav.).<br />
6.2.1.4. pav. Rajono duomenų baz÷s kū rimas<br />
ArcToolbox komandų eilut÷je parenkama komandų grup÷ Extract ir joje – Clip<br />
komanda. Du kartus kairiu pel÷s klavišu spragtel÷jus ant šios komandos, at<strong>si</strong>randa lentel÷,<br />
kuri pildoma taip: Input Feutures įrašomas (arba randama at<strong>si</strong>darius dešin÷je esantį langelį)<br />
sluoksnis, kuris bus apkerpamas, žemiau Clip Features, – pagal kokį sluoksnį (kuris buvo<br />
paženklintas Select Features komanda) bus kerpama, dar žemiau Output Feature Class – kur,<br />
kokiu vardu bus dedamas apkirptas sluoksnis (6.2.1.5. pav.)
70<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
6.2.1.5. pav. Rajono duomenų baz÷s kūrimas<br />
Spustel÷jus OK, programin÷ įranga atlieka šį veiksmą, ir jei successfuly, lentel÷ uždaroma<br />
Close (6.2.1.6. pav.). Pašalinus keliai.arc sluoksnį, lieka tik šio rajono keliai.<br />
6.2.1.6. Rajono duomenų baz÷s kūrimas<br />
Taip pat perkeliami vi<strong>si</strong> rajono linijiniai objektai. Perkeliant taškinius objektus, imamas<br />
taškinis sluoksnis Point. Perkeliant ploto objektus, imamas sluoksnis Polygon.<br />
6.2.2 Objektų vaizdavimas sutartiniais ženklais
71<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Miško sutartiniam ženklui užd÷ti paženklinamas iškirptas žem÷naudos sluoksnis,<br />
dešiniu pel÷s klavišu parenkama komanda Properties, at<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje lentel÷je pa<strong>si</strong>renkama<br />
Symbology, Categories parenkama Unique value, Value field parenkama GKODAS,<br />
spustelima Add Values ir parenkamas miško kodas ms0, Color ramp parenkama reikiama<br />
spalva, spaudžiama Apply, OK (6.2.2.1 pav.). Galima pri<strong>si</strong>d÷ti ir visas esamas objekto atributo<br />
reikšmes ir <strong>si</strong>mbolizuoti skirtingais ženklais, pvz., mišką kaip ir yra kartografijoje<br />
netaisyklingai iš<strong>si</strong>d÷sčiu<strong>si</strong>ais apskritim÷liais, sodą taisyklingai iš<strong>si</strong>d÷sčiu<strong>si</strong>ais apskritim÷liais,<br />
atitinkamu <strong>si</strong>mboliu patvaizduoti pelkę, nenaudojamas (kitas) žemes atvaizduoti tik su<br />
outline‘u.<br />
Dešiniu pel÷s klavišu paspaudus ant sluoksnio zemenaudos → Propreties → Symbology<br />
→ Categories → Unique values → Value field langelyje pa<strong>si</strong>renkame GKODAS → Add All<br />
Values → OK<br />
Tokiu būdu gaunamas įvairiomis spalvomis pavaizduotas zemenaudos sluoksnis. Miško<br />
<strong>si</strong>mbolį pakeiskime į kitą sud÷tinį <strong>si</strong>mbolį.<br />
Ant miško <strong>si</strong>mbolio GKODAS au01 kairiu pel÷s klavišu atidarome Symbol Selektor<br />
langą→Properties, pa<strong>si</strong>keičiame spalvą ir apribojamo<strong>si</strong>os linijos Outline spalvą į mums<br />
tinkamą.<br />
Symbol Property Editor lange spustelime + (prid÷ti naują <strong>si</strong>mbolio sluoksnį)→<br />
Properties lange pa<strong>si</strong>renkame Marker Fill Symbol → Marker → iš<strong>si</strong>renkame Cirkle 4 ženklą,<br />
nustatome Size 8→ OK. Grįžę į Symbol Property Editor langą, pažymime Random � Fill<br />
Properties � Separation, x ir y nustatome 100 100 →OK<br />
View lange nu<strong>si</strong>statome tokį mastelį, kokiu nor÷<strong>si</strong>me išspausdinti žem÷lapį ir, jei reikia<br />
miško <strong>si</strong>mbolį pakoreguojame – padidiname ar sumažiname Separation x ir y, taip pat ir<br />
ženklo dydį.<br />
Layers lange prie miško sutartinio ženklo vietoje au01 įrašykite Miškas.<br />
Analogiškai pakoreguo<strong>si</strong>me ir sodo sutartinį ženklą, tik Symbol Property Editor lange<br />
paliekame Grid, o Fill Properties � Separation x ir y nustatome, pvz.: 20 20
6.2.2.1. pav. Miško sutartinis žen klas<br />
72<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Miško sutartinio ženklo spalvai pakeisti, kairiu pel÷s klavišu spragtelime ant kair÷je<br />
ekrano pus÷je esančio Layers grup÷s ms0 žalios (ar kitos, kuri buvo parinkta Color Ramp<br />
langelyje) spalvos stačiakampio. At<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje Symbol Selection lentel÷je einama į Color<br />
Selector ir RGB palet÷je parenkama spalva, atitinkanti Red 77 Green 135 Blue 0 (6.2.2.2.<br />
pav.)
6.2.2.2. pav. Miško sutartinio ženklo spalvos keitimas<br />
73<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Up÷s sutartinio ženklo užd÷jimas atliekamas taip pat, kaip aukščiau aprašytas, tik up÷s<br />
sutartinio ženklo spalva parenkama River.<br />
Upių pavadinimai suteikiami taip: kairiu pel÷s klavišu spragtelima ant paženklinto upių<br />
sluoksnio, einama į Labels lentelę, kurioje parenkama Label all features the same way, Label<br />
features in this layer, Label Field langelyje parenkama VARDAS, parenkami kiti nustatymai,<br />
esantys Other Options eilut÷je ir spustelima OK (6.2.2.3. pav.).<br />
6.2.2.3. pav. Up÷s pavadinimas
74<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Jei norima pateikti ir up÷s plotį, spustelima Expres<strong>si</strong>on, paženklinama PLOTIS ir<br />
spragtelima Append, tarp at<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>ų teksto viduryje kabučių galima įrašyti žodžius, kurie bus<br />
tarp up÷s pavadinimo ir jos pločio, pvz.: plotis, spaudžiama OK ir OK (6.2.2.4. pav.).<br />
6.2.2.4. pav. Up÷s pavadinimas ir jos plotis<br />
Jei norima rašyti gyvenviečių pavadinimus, dirbama taip pat kaip ir suteikiant up÷ms<br />
pavadinimus. Gyvenviečių <strong>si</strong>mbolį pa<strong>si</strong>rinkti iš Layer Properties, Quantities, Graduated<br />
symbols, Value langelyje parenkama GYV_SK, Tamplate komandų langelyje parenkamas<br />
sutartinis ženklas ir jo spalva. Clas<strong>si</strong>fication lentel÷je Method parenkama Defined Interval ir<br />
parenkama Interval Size 2000, OK, Apply, OK. (6.2.2.5. pav.).<br />
6.2.2.5. pav. Gyvenviečių sutartinis žen klas, priklausoma nuo gyventojų skaičiaus
75<br />
Kartografinio vaizdavimo būdai<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979). Kartografija. V.<br />
2. Urbonavičien÷ I., Urbonavičius V. (2005). Kartografija. Kaunas KK.<br />
3. A.H. Robinson. (1995). Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
4. Kenedy M., Kopp S. (2000). Understanding Map Projections, GIS by ESRI.<br />
Printed in the United States Of America.<br />
5. Берлянт А.М. (2003). Картоведение. М.: Аспект-Прес.<br />
6. Чурилова Е.А., Колосова Н.Н. (2004). Картография с основами<br />
топоргафии.<br />
7. Кеннеди М., Копп С. (1998). Картография с основами топоргафии.<br />
8. Lietuvos Respublikos mastelio M 1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų<br />
baz÷ KDB LT.<br />
9. www.agi.lt/standartai<br />
10. www.gis-centras.lt<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Į kokias kategorijas pagal savo struktūrą ir paskirtį skirstomi sutartiniai ženklai?<br />
2. Kokie yra vietov÷s <strong>si</strong>tuacijos elementų pagrindiniai kartografavimo metodai?
75<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
7. Lietuvoje naudojamų M 1 : 50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
Įžanga<br />
Visų mokslininkų – kartografų bendra nuomon÷ ta, kad žem÷lapis kaip tikrov÷s modelis<br />
– labai informatyvus. Tačiau kalbant apie kartografin÷s informacijos esm÷s supratimą iki šiol<br />
n÷ra bendros nuomon÷s. Vieni mokslininkai, kalb÷dami apie kartografinę informaciją, turi<br />
omenyje sutartinių ženklų kiekį, kiti – jų įvairovę, treti – vieno ar kito ženklo pa<strong>si</strong>rodymo<br />
tikimybę ir panašiai. Kiekviena šių koncepcijų turi teisę gyvuoti, jei kalbama apie žem÷lapio<br />
apkrovos įvertinimą. Tačiau informacija, kurią gauna žem÷lapio naudotojas, n÷ra tik jo<br />
apkrovimas. Skaitytojas, naudodama<strong>si</strong>s žem÷lapiu, suvokia ne kiekvieną ženklą atskirai, o<br />
daugelį ženklų vienu metu, mato jų erdvinius derinius. Tuo žem÷lapis skiria<strong>si</strong> nuo kitų ryšio<br />
priemonių. Be to, skaitytojas gauna papildomą informaciją, tar<strong>si</strong> kuri užkoduota žem÷lapyje.<br />
Jis suvokia objektų geografin÷s pad÷ties konfigūracijos ypatybes, tarpusavio ryšius tarp<br />
pavaizduotų reiškinių. Šios informacijos, kartais labiau<strong>si</strong>ai dominančios žem÷lapio naudotoją,<br />
n÷ra galimybių formaliai įvertinti. Naudodama<strong>si</strong>s žem÷lapiu skaitytojas su<strong>si</strong>kuria ne vieną<br />
kartografinį vaizdą, o daugelis vaizdų, iš kurių jis pa<strong>si</strong>renka tuos, kurie jį domina pagal turinį,<br />
temą ir tikslą. Suprantama, kad žem÷lapio skaitymas, vaizdo kūrimas geografinių žinių ir tam<br />
tikro patyrimo.<br />
Darbo tikslas – nustatyti žem÷lapio tinkamumo laipsnį konkretiems uždaviniams<br />
spręsti (mokslinių – tiriamųjų, mokomųjų ar praktinių).<br />
Darbo uždaviniai:<br />
1. Atlikti topografinio žem÷lapio LKS-94 m. koordinačių <strong>si</strong>stemoje M 1 : 50 000<br />
matematinio pagrindo analizę.<br />
2. Atlikti topografinio žem÷lapio WGS-84 m. koordinačių <strong>si</strong>stemoje M 1 : 50 000<br />
matematinio pagrindo analizę.<br />
3. Atlikti kosminio vaizdo žem÷lapio M 1 : 50 000 matematinio pagrindo analizę.<br />
7. 1. Pagrindiniai geografinių žem÷lapių analiz÷s būdai<br />
Kartografinio tyrimo metodo panaudojimas pagrįstas naudojima<strong>si</strong>s žem÷lapiais, kaip<br />
erdviniais tikrov÷s modeliais. Yra daugyb÷ žem÷lapių analiz÷s būdų, tarp kurių labiau<strong>si</strong>ai<br />
paplitę šie:<br />
� Aprašymai, kurių tikslas yra kokybin÷ žem÷lapyje pavaizduotų reiškinių<br />
charakteristika, leidžianti gauti apie reiškinius bendrą supratimą;<br />
� Grafiniai būdai, kurie apima įvairų profilių, pjūvių, grafikų, blokinių diagramų ir pan.<br />
kūrimą pagal žem÷lapius;<br />
� Grafiniai-analitiniai būdai – kartometriniai matavimai, laiduojantys įvairių matavimų<br />
atlikimą ir kiekybinių ypatumų skaičiuotę;<br />
� Matematinis-kartografinis modeliavimas – modelių kūrimas ir tyrimas matematin÷s,<br />
matematin÷s-statistin÷s analiz÷s būdu, taip pat naudojant informacijos teoriją.<br />
Analiz÷s būdai sudaro visuminę <strong>si</strong>stemą, užtikrinančią įvairiapusį žem÷lapyje parodyto<br />
reiškinio ar objekto tyrimą. Jie su<strong>si</strong>ję tarpusavyje ir papildo vienas kitą. Beveik visuose
76<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
tyrimuose, atliekamuose pagal žem÷lapius, naudojamas ne vienas koks nors būdas, o jų<br />
visuma.<br />
Čia išvardyti tyrimų pagal žem÷lapius būdai seniai į÷jo į praktiką, tačiau jie neišsemia<br />
viso būdų sankaupos, išgaunant pagal žem÷lapius informaciją apie vartotoją dominantį<br />
objektą. Būdų skaičius per metus auga ir pa<strong>si</strong>pildo d÷l žem÷lapių įvairiose žinių šakose.<br />
Kuriant būdus aktyviai dalyvavo ir dalyvauja ne tik kartografai ir geografai, bet ir<br />
geomorfologai, geofizikai, matematikai, ekonomistai.<br />
7. 2 Žem÷lapiai M 1 : 50 000<br />
7.2.1. Topografiniai žem÷lapiai 1 : 50 000 mastelio WGS koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
Topografiniai žem÷lapiai M 1:50 000 buvo sudaromi bendradarbiaujant su JAV Gynybos<br />
kartografijos agentūra (DMA), dabar – Nacionaline geo -erdvin÷s žvalgybos agentūra (NGA).<br />
Topografinis žem÷lapis sudarytas WGS-84 koordinačių <strong>si</strong>stemos Universalioje sker<strong>si</strong>n÷je<br />
Merkatoriaus (UTM) projekcijoje, remiantis WGS-84 elipsoidu. Ašiniai dienovidiniai 21 0 ir<br />
27 0 , projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu m 0 = 0.9996. Lietuvos teritorija tilpo į 146<br />
lapus.<br />
Topografinio žem÷lapio M 1 : 50 000 vidinio r÷melio formatas: Š–P = 10 ' ir R–V = 30 ' .<br />
Pagal DMA standartą apipjaustyto atspaudo dydis 57 x 74 cm. Reljefas atvaizduotas 10 m<br />
horizontal÷mis, o lygumų plotuose išvestos pus÷s laipto horizontal÷s. Žem÷lapiai spausdinami<br />
penkiomis spalvomis.<br />
7.2.2. Topografiniai žem÷lapiai 1 : 50 000 mastelio LKS 94 koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
1 : 50 000 mastelio topografinių žem÷lapių lapai yra 50 × 50 cm dydžio. Žem÷lapio<br />
lapų numeriai sudaryti iš dviejų pasviruoju brūkšneliu atskirtų dalių, nurodančių lapą<br />
ribojančių vakarinio ir rytinio stulpelių bei pietin÷s ir šiaurin÷s eilučių numerius. Į 1 : 50 000<br />
mastelio žem÷lapio vieną lapą įeina 25 M 1 : 10 000 žem÷lapio lapai. Pavyzdžiui, 1 : 50 000<br />
mastelio žem÷lapio lapo numeris 40-44/55-59 rodo, kad šį lapą riboja 40 ir 44 stulpelis bei 55<br />
ir 59 eilut÷s.<br />
Elipsoidas GRS-80. Sker<strong>si</strong>n÷ cilindrin÷ Merkatoriaus projekcija TM (Tranverse<br />
Merkator) su ašiniu dienovidiniu L o = 24 0 ir projekcijos masteliu ties ašiniu dienovidiniu m =<br />
0,9998. Abscis÷s reikšm÷ skaičiuojama nuo pu<strong>si</strong>aujo. Ordinat÷s reikšm÷ ties ašiniu<br />
dienovidiniu lygi 500 km.<br />
7.2.3. Kosminio vaizdo žem÷lapiai 1:50 000 mastelio<br />
Kosminio vaizdo žem÷lapio matematinis pagrindas patvirtintas 1993 m. lapkričio m÷n.<br />
Estijos, Latvijos ir Lietuvos geodezijos komi<strong>si</strong>jos ir tapatus Latvijos ir Estijos kosminio<br />
vaizdo žem÷lapių matematiniam pagrindui. Sudarytas pagal GRS-80 (Geodetic Reference<br />
System 80) referencinio elipsoido parametrus.<br />
Kosminio vaizdo žem÷lapis sudarytas sker<strong>si</strong>n÷je cilindrine Merkatoriaus kartografine<br />
projekcija (TM), ašinio dienovidinio L o = 24°. Tai lygiakamp÷ sker<strong>si</strong>n÷ cilindrin÷ projekcija, į<br />
kurios plokštumą projektuojamas elipsoido paviršiaus elementas, esantis tarp dienovidinių,<br />
ribojančių 6° zoną.
77<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
Projekcijos iškraipymo mastelis 24° ašinio dienovidinio (mastelio koeficientas) m o =<br />
0.9996. per vieną juostos ilgį, tarp 21° ir 27° dienovidinių t.y. tarp nulinių deformacijų linijų<br />
projekcijos m o < 1. Minimali mastelio koeficiento reikšm÷ m o = 0.9996. Išor÷je 21° ir 27°<br />
dienovidinių projekcijos m o > 1. Žem÷lapis sudarytas pagal ETRS-89 (European Terrestrial<br />
Reference System) koordinačių <strong>si</strong>stemą. Reljefas pavaizduotas pagal Baltijos aukščio <strong>si</strong>stemą.<br />
Nomenklatūrinis skaidymas sudarytas pagal ETRS-89 stačiakampių koordinačių tinklą ir<br />
pavadintas Baltija 93. Lietuvos teritorija dengia 135 (50x50 cm formato) lapai.<br />
7.2.4. Topografiniai 1:50 000 mastelio žem÷lapiai 1942 m. koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
Iki Lietuvos nepriklausomyb÷s atkūrimo topografiniai žem÷lapiai M 1 : 50 000 1942 m<br />
pagal koordinačių <strong>si</strong>stemą buvo leidžiami karybos tikslams rusų kalba ir slapti.<br />
Antrojo pasaulinio karo metu buvo baigta pirmoji Lietuvos topografinio žem÷lapio 1: 50<br />
000 mastelio laida. Šiuolaikinę Lietuvos teritoriją ap÷m÷ 269 lapai. Antroji 1 : 50 000<br />
mastelio žem÷lapio laida buvo išleista 1947–1952 m. Šios ir v÷lesnių laidų žem÷lapio lapai<br />
sudaryti pagal 1942 m. koordinačių <strong>si</strong>stema. Jisai vienintelis nebuvo perdirbin÷jamas į 1963<br />
m. koordinačių <strong>si</strong>stemą.<br />
1942 m. koordinačių <strong>si</strong>stema, kurios pradinio punkto – Pulkovo observatorijos koordinat÷s<br />
B=59 0 46 ' 18.55 '' ; L=30 0 19 ' 42.09 '' . Stačiakamp÷s koordinat÷s skaičiuotos Gauso-Kriugerio<br />
projekcijos 6 0 zonose, remiantis Krasovskio elipsoido parametrais. Zonos numeruojamos rytų<br />
kryptimi nuo Grinvičo dienovidinio. Lietuvos teritorija telpa ketvirtoje ir penktoje 6 0 zonose,<br />
kurių ašinių dienovidinių ilguma 21 0 ir 27 0 . Visų laidų šio mastelio žem÷lapyje reljefas<br />
žym÷tas horizontal÷mis, laikantis 10 m laipto.<br />
7.3. Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Pagal pateiktus M 1 : 50 000 skirtingus žem÷lapius, reik÷s:<br />
1. Nustatyti žem÷lapyje panaudotą koordinačių <strong>si</strong>stemą, kartografinę projekciją,<br />
projekcijos mastelį, esamus plokštumos stačiakampių koordinačių tinklus, geodezinio<br />
koordinačių tinklelio parametrus, aukščių <strong>si</strong>stemą, atraminius geodezinius punktus,<br />
stambesnius objektus.<br />
2. Nustatyti pa<strong>si</strong>rinkto objekto stačiakampes koordinates žem÷lapyje esamą koordinačių<br />
<strong>si</strong>stema, objekto geodezines koordinates, altitudę.<br />
3. Rezultatus rašyti į pateiktas lenteles:<br />
� Topografinio žem÷lapio LKS-94 m. koordinačių <strong>si</strong>stemoje M 1 : 50 000<br />
matematinio pagrindo analiz÷ – 1 lentel÷.<br />
� Topografinio žem÷lapio WGS-84 m. koordinačių <strong>si</strong>stemoje M 1 : 50 000<br />
matematinio pagrindo analiz÷ – 2 lentel÷.<br />
� Kosminio vaizdo žem÷lapio M 1 : 50 000 matematinio pagrindo analiz÷ – 3<br />
lentel÷.<br />
4 Atlikus žem÷lapių matematinio pagrindo analizę, parengtas žem÷lapių M 1: 50 000<br />
palyginimą – 4 lentel÷.
dinač 1 Koordinačių <strong>si</strong>stema:<br />
pavadinimas<br />
78<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
1 lentel÷<br />
Topografinio žem÷lapio sudaryto pagal LKS-94 m. koordinačių <strong>si</strong>stemą<br />
pavadinimo trumpinys<br />
ašinis dienovidinis<br />
2 Kartografin÷ projekcija:<br />
pavadinimas<br />
pavadinimo trumpinys<br />
elipsoido pavadinimas<br />
elipsoido pavadinimo trumpinys<br />
3 Projekcijos mastelis:<br />
ašiniame dienovidinyje<br />
21 0 ir 27 0 dienovidinyje<br />
M 1 : 50 000 _______________ _ _________<br />
(pavadinimas) (numeris, nomenklatūra)<br />
matematinio pagrindo analiz÷<br />
4 x ir y koordinačių atskaitos pradžia: x nuo<br />
5 Lapo kampų geografin÷s koordinat÷s:<br />
y nuo<br />
PV kampas B= L=<br />
ŠV kampas B= L=<br />
PR kampas B= L=<br />
PV kampas B= L=<br />
6 Nustatyti pa<strong>si</strong>rinkto objekto: (pavadinimas)<br />
stačiakamp÷s koordinat÷s 1m tikslumu x= y=<br />
geografines koordinates 1" tikslumu B= L=<br />
7 Aukštis:<br />
aukščių <strong>si</strong>stema<br />
horizontalių laiptas<br />
aukščiau<strong>si</strong>o taško reikšm÷ žem÷lapyje<br />
žemiau<strong>si</strong>o taško reikšm÷ žem÷lapyje
. Koordinač 1 Koordinačių <strong>si</strong>stema:<br />
pavadinimas<br />
79<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
2 lentel÷<br />
Topografinio žem÷lapio sudaryto pagal WGS-84 m koordinačių <strong>si</strong>stemoje<br />
pavadinimo trumpinys<br />
ašinis dienovidinis<br />
2 Kartografin÷ projekcija:<br />
pavadinimas<br />
pavadinimo trumpinys<br />
elipsoido pavadinimas<br />
elipsoido pavadinimo trumpinys<br />
3 Projekcijos mastelis:<br />
ašiniame dienovidinyje<br />
zonos pakraštyje<br />
projekcijos zona<br />
M 1 : 50 000 _______________ _ _________<br />
(pavadinimas) (numeris, nomenklatūra)<br />
matematinio pagrindo analiz÷<br />
4 x ir y koordinačių atskaitos pradžia: x nuo<br />
5 Lapo kampų geografin÷s koordinat÷s:<br />
y nuo<br />
PV kampas B= L=<br />
ŠV kampas B= L=<br />
PR kampas B= L=<br />
PV kampas B= L=<br />
6 Nustatyti pa<strong>si</strong>rinkto objekto: (pavadinimas)<br />
stačiakamp÷s koordinat÷s 1m tikslumu x= y=<br />
geografines koordinates 1" tikslumu B= L=<br />
7 Nustatyti 1m. tikslumu to paties objekto stačiakampes koordinates :<br />
pagal 1942 m. koordinačių <strong>si</strong>stemą x= y=<br />
pagal LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemą x= y=<br />
8 Aukštis:<br />
aukščių <strong>si</strong>stema
. Koordinač 1 Koordinačių <strong>si</strong>stema:<br />
pavadinimas<br />
pavadinimo trumpinys<br />
ašinis dienovidinis<br />
2 Kartografin÷ projekcija:<br />
pavadinimas<br />
pavadinimo trumpinys<br />
elipsoido pavadinimas<br />
elipsoido pavadinimo trumpinys<br />
3 Projekcijos mastelis:<br />
ašiniame dienovidinyje<br />
21 0 ir 27 0 dienovidinyje<br />
80<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
Kosminio vaizdo žem÷lapio<br />
M 1 : 50 000 _______________ _ _________<br />
(pavadini mas) (numeris, nomenklatūra)<br />
matematinio pagrindo analiz÷<br />
4 x ir y koordinačių atskaitos pradžia: x nuo<br />
5 Lapo kampų geografin÷s koordinat÷s:<br />
y nuo<br />
PV kampas B= L=<br />
ŠV kampas B= L=<br />
PR kampas B= L=<br />
PV kampas B= L=<br />
6 Nustatyti pa<strong>si</strong>rinkto objekto: (pavadinimas)<br />
stačiakamp÷s koordinat÷s 1m. tikslumu x= y=<br />
geografines koordinates 1" tikslumu B= L=<br />
7 Koordinuoti punktai:<br />
GPS punktai<br />
koordinuotos bažnyčios<br />
8 Aukštis:<br />
aukščių <strong>si</strong>stema<br />
horizontalių laiptas<br />
3 lentel÷
Pozicija<br />
Žem÷lapio nomenklatūra<br />
Kartografin÷ projekcija<br />
Elipsoidas<br />
Ašiniai dienovidiniai<br />
Projekcijos mastelis pagal ašinį dienovidį<br />
Projekcijų zonų numeriai<br />
Aukščių <strong>si</strong>stema<br />
Horizontalių laiptas<br />
Žem÷lapių r÷meliai<br />
Žem÷lapio matmenys:<br />
Linijiniai (cm)<br />
Kampiniai (min)<br />
Lietuvos teritorijos lapų skaičius<br />
Koordinačių tinklelio intervalas<br />
Kitų koordinačių <strong>si</strong>stemų tinkleliai<br />
Geografinis tinklelis<br />
Leidybos data<br />
81<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
Žem÷lapių M 1: 50 000 lyginimo lentel÷<br />
Koordinačių <strong>si</strong>stema<br />
4 lentel÷<br />
LKS-94 WGS-84 ETRS-89<br />
Literatūra<br />
1. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. (2005). Kartografija. Kaunas, Technologija.<br />
2. Urbananavičius V. Girkus R. Urbanavičien÷ I.( 2007). Topografiniai žem÷lapiai<br />
Lietuvos teritorojai.<br />
3. A.H. Robinson. (1995) Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
4. Л.А. Фокина. (2005) Картография с основами топоргафии. Mocква.<br />
5. Менно-Ян Краак. Ферьян Ормелинг. (2005) Картография. Визуализация<br />
геопространственых данных. Москвa.
82<br />
Lietuvoje naudojamų M 1:50 000 žem÷lapių analiz÷<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Pagal kokią koordinačių <strong>si</strong>stemą sudarytas kosminio vaizdo žem÷lapis?<br />
2. Koks stačiakampių koordinačių tinklelio intervalas topografinio žem÷lapio M 1 : 50 000<br />
sudaryto pagal LKS-94 koordinačių <strong>si</strong>stemoje?<br />
3. Kokie pagrindiniai geografinių žem÷lapių analiz÷s būdai?<br />
4. Kokia skirtingų koordinačių <strong>si</strong>stemų x koordinat÷s skirtumų priežastis?
83<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
8. Žem÷lapio M 1:10 000 turinio elementų analiz÷<br />
Įžanga<br />
M1:10000 žem÷lapių poreikis vienas didžiau<strong>si</strong>ų Lietuvos Respublikoje. Šių žem÷lapių<br />
kartografinių duomenų baz÷ sudaroma vadovaujantis techniniu reglamentu, kuriuo<br />
naudodamie<strong>si</strong> praktinio darbo metu studentai su<strong>si</strong>pažins su šio mastelio žem÷lapių turiniu,<br />
kartografinių duomenų baze, vektorizuotų geoduomenų atributika.<br />
Praktinio darbo tikslas: atlikti žem÷lapio M 1 : 10 000 turinio žem÷lapio analizę.<br />
Praktinio darbo uždaviniai:<br />
� mok÷ti naudotis KDB10LT duomenų baze;<br />
� mok÷ti suprasti ir skaityti kartografinį vaizdą;<br />
� geb÷ti spręsti nesud÷tingus uždavinius naudojant vektorinius duomenis ir atributų<br />
lenteles.<br />
Kad geb÷tų šį darbą atlikti studentai jau turi būti išklausę geodezijos, kartografijos ir<br />
kitus dalykus, bei atlikę mokymo programoje numatytas, mokomą<strong>si</strong>as praktikas.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, ArcGis kompiuterių programinę<br />
įrangą, individualios užduotys, techninį reglamentą, literatūra.<br />
8.1. Žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷ KDB10LT<br />
Praktinį darbą atliekant yra vadovaujama<strong>si</strong> Techninių reikalavimų reglamentu –<br />
Lietuvos Respublikos M 1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷ KDB10LT. Vilnius.<br />
2001. [1]<br />
Kad būtų išvengta kartografinių duomenų kaupimo dubliavimo ir tų duomenų klaidų,<br />
Lietuvoje yra kuriama integruota informacin÷ <strong>si</strong>stema, naudojant unifikuotą georeferencinių<br />
duomenų bazę, kurios pagrindin÷ paskirtis – kaupti skaitmeninius geoduomenis ir juos teikti<br />
kompiuterių <strong>si</strong>stemoms, naudojančioms tokius geoduomenis. Tačiau tam reikalingi bendri<br />
standartai ir at<strong>si</strong>randa tikslumo problema pereinant iš vieno mastelio į kitą. Tod÷l reikalingos<br />
skirtingų žem÷lapių mastelių kartografinių duomenų baz÷s (toliau – KDB), kurias skirtingos<br />
organizacijos kuria ir palaiko pagal bendrą geoduomenų kodavimo <strong>si</strong>stemą ir duomenų<br />
kaupimo metodiką.<br />
KDB yra georeferencinių duomenų baz÷s praktin÷ realizacija kartografavimo<br />
uždaviniams spręsti. Jas <strong>si</strong>eja bendra geoduomenų kodavimo <strong>si</strong>stema ir duomenų kaupimo<br />
metodika, tačiau KDB gali būti panaudota kitokia geoduomenų struktūrizacija, pritaikyta<br />
žem÷lapio mastelio keliamiems reikalavimams – normatyviniams aktams (turinys, sutartiniai<br />
ženklai, vaizdavimo taisykl÷s ir pan.), lemiantiems kartografavimą tam tikru masteliu.<br />
Pagrindin÷ KDB paskirtis:<br />
� pateikti kartografinį pagrindą atitinkamo mastelio žem÷lapiams.<br />
� smulkesnio mastelio KDB kurti ir atnaujinti.
84<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
KDB kaupiami duomenys apie geoobjektus – natūralius (up÷s, augalija) ar urbanistin÷s<br />
kilm÷s (keliai, pastatai) realaus pasaulio objektus ir sąlyginius objektus, kurie papildo<br />
informaciją apie realų pasaulį, apibūdinančius jį (horizontal÷s, ribos ir pan.).<br />
Realiam pasauliui vaizduoti, sudarant KDB10LT, naudojamas strūktūrizuotas<br />
topologinis vektorinis duomenų modelis, kuris suprantamas kaip vektorinių duomenų<br />
(geoobjektų grafinio vaizdo) ir lentelių pavidalo duomenų (geoobjektų atributų) visuma.<br />
Papildomai yra kaupiami ir KDB10LT metaduomenys – duomenys apie pačią KDB ir<br />
joje saugomą informaciją.<br />
Atliekant tikrojo pasaulio struktūrizavimą laikoma<strong>si</strong> tam tikrų taisyklių:<br />
� tikrojo pasaulio vaizdas išskirstomas į geoobjektus,<br />
� geoobjektai išreiškiami grafiniais primityvais – taškais, linijomis, vektoriais,<br />
plotais,<br />
� apibr÷žiama kiekvieno geoobjekto pad÷tis geografin÷je erdv÷je,<br />
� kiekvienas geoobjektas yra koduojamas,<br />
� pateikiamos kiekvieno geoobjekto ypatumai – atributai,<br />
� pateikiami kiekvieno geoobjekto metaduomenys.<br />
Realaus pasaulio vaizdą išskirstant į geoobjektus ir atliekant jų kodavimą<br />
vadovaujama<strong>si</strong> šiais pagrindiniais kriterijais:<br />
� objekto fizin÷s savyb÷s (forma, medžiaga),<br />
� objekto kilm÷ (gamtin÷, urbanistin÷),<br />
� objekto funkcijos (naftotiekis, elektros energijos perdavimo linijos),<br />
� objekto pad÷tis žem÷s paviršiaus atžvilgiu (antžeminis, požeminis, orinis),<br />
� geoduomenų automatizuotas generalizavimas,<br />
� geoduomenų panaudojimas tolesnei analizei,<br />
� kodo struktūros atvirumas objektų sąrašui pl÷sti.<br />
Grafiniai primityvai:<br />
Taškais vaizduojami geoobjektai, kurie yra per maži, kad pavaizduotų juos plotais<br />
(stulpai, pastatai, …) arba taškiniai objektai (kalvų viršūn÷s).<br />
Linijomis vaizduojami tokie geoobjektai, kurių plotis yra per mažas, kad juos galima<br />
būtų vaizduoti ploto objektais nustatyto mastelio žem÷lapyje, pvz.: gatv÷s, upeliai, arba<br />
objektai, kurie turi ilgį, bet neturi pločio, pvz.: horizontal÷s, ašin÷s gatvių linijos.<br />
Jeigu realiame pasaulyje linijiniai geoobjektai jungia<strong>si</strong> vienas su kitu, tai juos<br />
atitinkantys grafiniai primityvai irgi turi jungtis.<br />
Ten, kur linijinis elementas ne<strong>si</strong>baigia, perkirsdamas žem÷lapio lapo r÷melį, jis turi būti<br />
suvedamas su atitinkamu elementu gretimame žem÷lapio lape taip, kad abu elementai<br />
žem÷lapio lapo kraštą kirstų tame pačiame taške ir tur÷tų tą patį elemento kodą.<br />
Vektoriai yra atskiras linijų atvejis, naudojamas tiems geoobjektams, kuriems ypač<br />
svarbi linijos įvedimo kryptis, pvz.: ašin÷ up÷s linija, šlaito kryptis jo viršaus atžvilgiu.<br />
Plotai yra uždaros figūros, kurios vaizduoja vienarūšių geoobjektų formą ir pad÷tį<br />
vietov÷je, pvz.: ežerai, rajonai, miškai<br />
Geoobjektų kodavimas:<br />
Geokodas yra pagrindin÷ geoobjekto charakteristika, kuri apibūdina, kokį geoobjektą<br />
charakterizuoja grafinis primityvas ir kokiai klasei geoobjektas priklauso.<br />
Tas pats geoobjektas gali būti išreikštas skirtingu grafiniu primityvu, tačiau kiekvienas<br />
jų turi tur÷ti tą patį geokodą, nes apibūdina tą patį geoobjektą. Pavyzdžiui, pastatas, kurio<br />
geokodas yra pa0, grafiniu pavidalu gali būti išreikštas plotu arba tašku.
85<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
Geoobjekto kodas gali būti keturių tipų:<br />
� vienareikšmis,<br />
� vienareikšmis savybinis,<br />
� daugiareikšmis,<br />
� daugiareikšmis savybinis.<br />
Dažniau<strong>si</strong>ai naudojami vienareikšmiai ir vienareikšmiai savybiniai geokodai.<br />
Daugiareikšmiais kodais koduojami per<strong>si</strong>dengiantys ir topologiškai su<strong>si</strong>ję grafiniai<br />
primityvai.<br />
Savybinis kodas – tai papildomas vienos raid÷s kodas, stovintis prieš objekto kodą. Jis<br />
naudojamas geoobjekto būsenai išreikšti – projektuojamas, statomas ar pan. Pavyzdžiui,<br />
statomos bažnyčios geokodas yra spa41, čia s – reiškia statomą objektą, o pa41 – bažnyčią.<br />
Vi<strong>si</strong> geoobjektų kodai sudaromi pagal bendrą struktūrą – tai leidžia sudaryti sud÷tingus,<br />
sud÷tinius grafinių primityvų kodus.<br />
Geoobjekto kodą sudaro 2 raid÷s (klas÷s ir pokla<strong>si</strong>o kodas) ir 1–2 skaitmenys (objekto<br />
numeris poklasyje).<br />
Vienareikšmio geoobjekto kodo sudarymo pavyzdys: bažnyčios kodą pa41 sudaro<br />
klas÷s „Užstatytos teritorijos“ kodas p, pokla<strong>si</strong>o „Pastatai ir jų kontūrai“ kodas a ir numeriai<br />
poklasyje 4 („Maldos namai ir jų kontūrai“) bei 1 („Bažnyčios ir jų kontūrai“).<br />
Daugiareikšmis kodas sudaromas iš vienareikšmių kodų sekos. Daugiareikšmio kodo<br />
sudarymo pavyzdys: kelio atkarpos, einančios per tiltą, kodas sudarytas iš kelio ir tilto kodų<br />
sekos – gc12oc1.<br />
Geokodų reikšm÷s yra saugomos lentel÷se – grafinio primityvo atributin÷je lentel÷je.<br />
Geoobjekto atributai – tai būtinas minimalus kiekis geoobjekto charakteristikų, kurios<br />
yra saugomos to geoobjekto grafinio primityvo atributin÷je lentel÷je.<br />
Metaduomenys – tai duomenys apie duomenis. Jie būna trijų rūšių:<br />
� bendri duomenys apie visą geoduomenų bazę,<br />
� išsamūs duomenys apie kiekvieną geoobjektą,<br />
� geoobjektų grup÷s metaduomenys.<br />
Metaduomenys tai žinios apie geoobjektų registravimą, atnaujinimą, GDB sudarymą,<br />
tvarkytoją ir t.t., kurios būtinos vartotojo informavimui apie gaunamus geoduomenis.<br />
Topografinio M1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷s turinio elementų<br />
kla<strong>si</strong>fikavimo principai<br />
Topografinio M1:10 000 žem÷lapio KDB pagal turinį atitinka to paties mastelio<br />
topografinį žem÷lapį. Duomenų baz÷s turinys pagal elementų paskirtį suskirstytas į klases,<br />
kurios savo ruožtu suskirstytos į pokla<strong>si</strong>us.<br />
KDB10LT klas÷s koduojamos viena raide, pokla<strong>si</strong>ai koduojami dviem raid÷mis<br />
(pirmoji raid÷ – klas÷s identifikatorius, antroji – pokla<strong>si</strong>o identifikatorius klas÷je).<br />
KDB10LT turinio elementai koduojami triženkliais arba keturženkliais identifikatoriais<br />
(pirmoji raid÷ – klas÷s identifikatorius, antroji – pokla<strong>si</strong>o identifikatorius klas÷je, trečia<strong>si</strong>s/ir<br />
ketvirta<strong>si</strong>s skaitmuo – objekto numeris poklasyje).<br />
KDB10LT yra 18 kla<strong>si</strong>ų, kuriose yra 54 pokla<strong>si</strong>ai (8.1.1 lentel÷).
86<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
8.1.1 lentel÷<br />
Topografinio M 1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷s turinys (klas÷s ir pokla<strong>si</strong>ai)<br />
Klas÷s<br />
Kla<strong>si</strong>ų<br />
kodai<br />
Pokla<strong>si</strong>ai<br />
Pokla<strong>si</strong>ų<br />
kodai<br />
1 2 3 4<br />
Administracinis-teritorinis<br />
suskirstymas<br />
a Administracinio suskirstymo vienetai ir jų ribos as<br />
Geografinis-indek<strong>si</strong>nis<br />
suskirstymas<br />
c<br />
Geografinio-indek<strong>si</strong>nio suskirstymo vienetai ir jų<br />
ribos<br />
cs<br />
Dirbtin÷s dangos ir takai d<br />
Dirbtinių dangų, takų ašin÷s linijos<br />
Dirbtin÷s dangos, takai<br />
dc<br />
dn<br />
Durpynai<br />
ed<br />
Geologija e Gręžiniai<br />
eg<br />
Karjerai<br />
ek<br />
Geodezinis pagrindas f Geodezinio pagrindo punktai fp<br />
Gatv÷s, keliai ir<br />
geležinkeliai<br />
g<br />
Gatvių, kelių ašin÷s linijos<br />
Gatv÷s, keliai ir jų ribos<br />
Geležinkelių ašin÷s linijos<br />
gc<br />
gt<br />
gz<br />
Hidrografijos ašin÷s linijos<br />
hc<br />
Hidrografija h<br />
Hidrografija<br />
Hidrografijos kontūrai, krantai<br />
hd<br />
hk<br />
Hidrografijos taškiniai objektai<br />
ht<br />
Inžinerinių tinklų atramos<br />
ia<br />
Dujotiekiai<br />
id<br />
Inžineriniai tinklai<br />
Elektrotiekiai<br />
Inžinerinių tinklų įranga<br />
ie<br />
ii<br />
Naftotiekiai<br />
in<br />
Ryšių kanalizacija<br />
ir<br />
Miškų kadastro objektai l<br />
Miškų kvartalai<br />
Miškų proskynos<br />
lk<br />
lp<br />
Medžiai<br />
md<br />
Krūmų juostos, gyvatvor÷s<br />
mg<br />
Augalija m Krūmais apaugu<strong>si</strong>os teritorijos<br />
mk<br />
Medžių juostos<br />
mj<br />
Miškai<br />
ms<br />
Draustiniai<br />
nd<br />
Saugomos teritorijos n<br />
Kraštovaizdžio objektai<br />
Valstybiniai parkai<br />
nk<br />
np<br />
Rezervatai<br />
nr<br />
Tiltų, tunelių, požeminių per÷jų ašin÷s linijos<br />
oc<br />
Tiltai, tuneliai ir per÷jos o Vandens pralaidų, diukerių ašin÷s linijos<br />
op<br />
Tiltai, tuneliai, požemin÷s per÷jos ir jų kontūrai<br />
ot<br />
Pastatai ir jų kontūrai<br />
pa<br />
Užstatymo teritorijos p<br />
Pastatų detal÷s<br />
Pravažiavimai, pra÷jimai<br />
pd<br />
pp<br />
Užstatymo teritorijos, pastatai<br />
pu<br />
Reljefo elementai<br />
re<br />
Reljefas ir jo elementai r Paviršių išreiškiančios linijos<br />
ri<br />
Aukščio, gylio taškai<br />
rt<br />
Sklypai s<br />
Žem÷naudos<br />
Žem÷naudų ribos<br />
sd<br />
sl<br />
Tvoros t Tvoros, atramin÷s <strong>si</strong>enos tv
87<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
1 2 3<br />
8. 1.1 lentel÷s tę<strong>si</strong>nys<br />
4<br />
Oro uostai<br />
va<br />
Gamybin÷s teritorijos, sąvartynai<br />
vg<br />
Teritorijos tvarkymo<br />
objektai<br />
v<br />
Kultūros, sporto kompleksai<br />
Kapin÷s, paminklai, monumentai<br />
vk<br />
vp<br />
Transporto infrastruktūra<br />
vt<br />
Uostai, prieplaukos<br />
vu<br />
Statiniai<br />
zs<br />
Kiti statiniai z Stulpai<br />
zt<br />
Ženklai<br />
zz<br />
KDB10LT sluoksniai<br />
Duomenys grupuojami sluoksniais kad būtų galima:<br />
� patogiau ir veiksmingiau juos valdyti,<br />
� išlaikyti jų tarpusavio loginį ryšį,<br />
� atributų lentel÷je kaupti panašią atributų informaciją.<br />
Duomenys, kaupiami KDB10LT, tarpusavyje skiria<strong>si</strong> pagal tai, kokius geoobjektus jie<br />
atitinka. Kiekvienas geoobjektas, at<strong>si</strong>žvelgiant į jo išvaizdą ir matmenis, gali būti atvaizduotas<br />
tam tikru grafiniu primityvu. Be to, at<strong>si</strong>žvelgiant į geoobjekto matmenis, vienais atvejais to<br />
paties tipo geoobjektas gali būti pavaizduotas plotu arba linija, kitais – tašku. Tai lemia<br />
geoobjektų sugrupavimą sluoksniais. Dar vienas veiksnys, lemiantis duomenų grupavimą<br />
sluoksniais – loginis jų tarpusavio ryšys, kai patogu į tam tikrą sluoksnį sugrupuoti vienodo<br />
pobūdžio duomenis, pvz.: kelių ar hidrografijos ašines linijas, žem÷s dangos plotus, įvairius<br />
taškinius objektus.<br />
Trečia<strong>si</strong>s veiksnys, lemiantis duomenų grupavimą sluoksniais – atributų informacijos<br />
pobūdis: patogiau sugrupuoti į vieną sluoksnį duomenis, kurie naudoja tą pačią atributų<br />
duomenų baz÷s lentelę. KDB atveju – panašios atributų informacijos apie objektus kaupimas.<br />
At<strong>si</strong>žvelgiant į jau išvardintus veiksnius, KDB10LT turinys sugrupuotas sluoksniais. Viso yra<br />
33 sluoksniai (7 taškinių geoobjektų sluoksniai, 22 linijinių geoobjektų sluoksniai, 4 plotinių<br />
geoobjektų sluoksniai). Kiekvienas sluoksnis turi savo sutrumpintą pavadinimą, kuris<br />
naudojamas visų tame sluoksnyje esančios informacijos failų pavadinimams sudaryti.<br />
Kadangi KDB10LT sluoksniuose kaupiama didel÷ duomenų apimtis, o Lietuvos<br />
teritorijos padengimą skaitmeniniais kartografiniais duomenimis norima pagreitinti, šių<br />
duomenų kaupimas yra atliekamas etapais, kurie vadinami KDB10LT lygiais.<br />
Yra trys KDB10LT duomenų lygiai:<br />
� Pirmas KDB10LT lygis, kai mak<strong>si</strong>maliai operatyviai sukaupiama tik būtiniau<strong>si</strong>a<br />
informacija. Šiuo KDB10LT lygiu sukaupti duomenys skirti supaprastintiems<br />
kartografavimo uždaviniams spręsti, kur n÷ra taip svarbus duomenų (ypač<br />
atributinių) išsamumas. Duomenų geometrinis tikslumas atitinka topografiniam<br />
žem÷lapiui M 1:10 000 sudaryti reikalingo tikslumo reikalavimus. Pagrindinis šio<br />
lygio duomenų vartotojas – valstybin÷s įstaigos ir organizacijos, kuriančios<br />
integruotą Lietuvos geoinformacinę <strong>si</strong>stemą. Šio lygio duomenys taptų pagrindu<br />
tolimesnei šios <strong>si</strong>stemos pl÷totei, nes vi<strong>si</strong> duomenų kaup÷jai naudotų tą patį<br />
skaitmeninį kartografinį pagrindą. Šiuo lygiu sukaupti vektoriniai duomenys d÷l<br />
savo neišsamumo dar n÷ra išsamiai at<strong>si</strong>eti nuo atitinkamų rastrinių mastelio 1:10<br />
000 skaitmeninių ortofotoplanų. Šis lygis sąlygiškai pavadintas Mini lygiu;
88<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
� Antras KDB10LT lygis, kurio pirmu KDB10LT lygiu sukaupti duomenys<br />
papildomi grafine ir atributine informacija tiek, kad būtų galima išleisti<br />
topografinius mastelio 1:10 000 žem÷lapius pagal TOP10LT reikalavimus. Šis lygis<br />
yra pagrindinis KDB10LT lygis. Jis sąlygiškai pavadintas Midi lygiu;<br />
� Trečias KDB10LT lygis, kurio antruoju KDB10LT lygiu sukaupti duomenys<br />
papildomi grafine ir atributų informacija tiek, kad geoduomenys atitiktų<br />
topografinio mastelio 1:10 000 žem÷lapio pagal TOP10LT mak<strong>si</strong>malius<br />
reikalavimus. Šis lygis yra perteklinis KDB10LT lygis, ir tokie duomenys gali būti<br />
kaupiami arba išskirtinių Lietuvos teritorijų, arba išskirtinių užsakovų prašymu. Šis<br />
lygis sąlygiškai pavadintas Mak<strong>si</strong> lygiu.<br />
GKTR 2.03.02.:2001 Lietuvos Respublikos mastelio M 1:10 000 žem÷lapio<br />
kartografinių duomenų baz÷s KDB10LT specifikacija aprašo kiekvieną sluoksnį su<strong>si</strong>dedantį<br />
iš 3 dalių:<br />
� pastovaus dydžio lentel÷, kurioje pateiktas sutrumpintas sluoksnio pavadinimas,<br />
nurodytas informacijos tipas ir trumpai aprašyta saugoma informacija,<br />
� kintamo dydžio lentel÷, kurioje nurodoma kaupiama atributin÷ informacija: laukų<br />
pavadinimai, duomenų tipas ir formatas, saugomos informacijos apibr÷žimas.<br />
Reikia atkreipti d÷mesį, kad ši lentel÷ nurodo bendrą atitinkamo sluoksnio<br />
atributin÷s informacijos failo struktūrą, tačiau įvairiems to sluoksnio geoobjektams<br />
pildomi gali būti ne vi<strong>si</strong> laukai (arba nepildomi visai).<br />
Šios lentel÷s trečioje skiltyje pasvyruoju šriftu gali būti pateikti tuose laukuose įrašomos<br />
atributų duomenų galimos reikšm÷s ir paaiškinimai.<br />
Kintamo dydžio lentel÷je nurodomi sluoksnio geoobjektai, pateikiami jų pavadinimai,<br />
kodai pagal KDB10LT kla<strong>si</strong>fikaciją ir pildomus laukus. Lentel÷je yra 9 skiltys, kuriose<br />
pateikiama ši informacija:<br />
� pirma skiltis – sluoksnyje pateikiamų geoobjektų pavadinimai,<br />
� antra skiltis – sluoksnyje pateikiamų geoobjektų kodai,<br />
� trečia skiltis – atitinkamam geoobjektui kaupiamų atributinių duomenų laukų<br />
pavadinimai,<br />
� ketvirta ir penkta skiltys – pirmojo KDB10LT lygio aprašymas. Čia nurodomas<br />
duomenų kaupimas atskirai grafinei ir atributinei duomenų dalims, nes grafiniai ir<br />
atributų duomenys gali būti kaupiami nebūtinai tuo pačiu metu. Grafinių duomenų<br />
kaupimas apibr÷žtas skiltyje Graf., atributinių - Atrib.,<br />
� šešta ir septinta skiltys – tokie pat duomenys kaip antrojo KDB10LT lygio,<br />
� aštunta ir devinta skiltys – tokie pat duomenys kaip trečiojo KDB10LT lygio.<br />
Duomenų kaupimo pobūdžiui parodyti naudojami šie sutartiniai pažym÷jimai:<br />
� X – grafiniai arba atributų duomenys kaupiami pilnos apimties,<br />
� x – atributų duomenys kaupiami nepilnos apimties,<br />
���� - – atributų duomenys nekaupiami.<br />
Jei lentel÷je laukas Graf. neužpildytas n÷ vienu iš jau pateiktų sutartinių pažym÷jimų,<br />
tai atitinkamo KDB10LT lygio šie duomenys dar nekaupiami. Šitai ypač būdinga KDB10LT<br />
Mini lygiui. Šie duomenys bus sukaupti v÷liau Midi ir/ar Mak<strong>si</strong> lygiu.
89<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
8.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Naudojant ArcGis programinę įrangą ir pagal Kaišiadorių rajono KDB 10LT duomenis<br />
atlikti .gdb duomenų sluoksnio objektų kartografinio vaizdo analizę. Tam reikia:<br />
1. D÷stytojo nurodytam žem÷lapio M 1:10 000 lapui sudaryti duomenų bazę,<br />
2. Atlikti žem÷lapio kai kurių turinio elementų tyrimus, rezultatus pateikti lentel÷je<br />
(8. 2. 2 lentel÷),<br />
3. Kiekvienu atveju gautus rezultatus išspausdinti, arba naudojant Print Screen komandą,<br />
perkelti į aiškinamąjį raštą,<br />
4. Pateikti aiškinamąjį raštą, pagrįsti atliktus veiksmus, padaryti išvadas.<br />
8.2.1 File GDB sukūrimas<br />
At<strong>si</strong>daromame ArcCatalog ir D diske sukuriama nauja GDB byla, kuri pavadinama,<br />
pvz.: 1_10000. Dešinį pel÷s klavišą spragtel÷jus 1 x ant šios direktorijos, at<strong>si</strong>randa lentel÷,<br />
kurioje spustel÷jus New, at<strong>si</strong>randa kita lentel÷, kur paženklinama File Geodatbase<br />
(8.2.1.1. pav.).<br />
At<strong>si</strong>radu<strong>si</strong> GDB byla pavadinama Kai<strong>si</strong>adorys (pagal rajono pavadinimą)<br />
(8.2.1.2. pav.).<br />
Duomenų baz÷ kuriama taip: stabtel÷jus ties byla ir spragtel÷jus dešinį pel÷s klavišą,<br />
pa<strong>si</strong>rodžiu<strong>si</strong>oje lentel÷je pa<strong>si</strong>renkama New ir v÷l at<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje lentel÷je spusteima Feature<br />
Dataset (duomenų rinkinys) (8.2.1.3. pav.). Name langelyje parašomas žem÷lapio lapo<br />
numeris pvz.: L63_34, spustelima Next, parenkama stačiakampių koordinačių <strong>si</strong>stema<br />
(8.2.1.4. pav.).<br />
8.2.1.1. pav. GDB bylos kūrimas<br />
8.2.1.2. pav. GDB bylos kūrimas
90<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
8.2.1.3. pav. Duomenų baz÷s kūrimas 8.2.1.4. pav. Duomenų baz÷s kūrimas<br />
Parenkama aukščių <strong>si</strong>stema (8.2.1.5. pav.) ir koordinačių tolerancijos (8.2.1.6. pav.),<br />
spustelima Finish. Toliau kuriami duomenų sluoksniai.<br />
8.2.1.5. pav. Duomenų baz÷s kūrimas 8.2.1.6. pav. Duomenų baz÷s kūrimas<br />
Ant bylos L63_34 spragtel÷jus dešinį pel÷s klavišą at<strong>si</strong>randa lentel÷, kurioje parenkama<br />
New tada, at<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje lentel÷je – Feature Class (8.2.7. pav.). Lentel÷s New Feature Class<br />
langelyje Name rašoma pvz.: plotai, o Type langelyje parenkama Polygon features<br />
(8.2.1.8. pav.).<br />
Spustelima Next, Next, at<strong>si</strong>randa New Feature Class lentel÷, kurioje, paženklinus<br />
Import, at<strong>si</strong>daromi reikiamo žem÷lapio lapo vi<strong>si</strong> sluoksniai (8.2.1.9. pav.), juose
91<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
paženklinama plotai ir , paspaudus Add, at<strong>si</strong>randa lentel÷, kurioje žymima polygon (8.2.1.10.<br />
pav.) ir v÷l spustelima Add.<br />
8.2.7. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas 8.2.8 pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
Lentel÷je Field name at<strong>si</strong>rado laukų eil÷ iš duomenų baz÷s (8.2.1.11. pav.).<br />
Spaudžiamas Finish, duomenų baz÷je rado<strong>si</strong> sluoksnis plotai, kurį reikia užpildyti<br />
duomenimis iš KDB 10LT.<br />
8.2.1.9. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas 8.2.1.10. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
Sluoksnio plotai užpildymas KDB 10LT duomenimis atliekamas taip: ant šio sluoksnio<br />
spragtelima dešiniu pel÷s klavišu, parenkama komanda Load, tada – Load Data (8.2.1.12 pav.).<br />
8.2.1.11. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
8.2.1.12. pav. Duomenų perk÷limas į sluoksnį plotai
92<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
At<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje lentel÷je Input date parenkama sluoksnis plotai, o jame Polygon<br />
(8.2.1.13. pav.). Spustel÷jus Open, reikia spausti Add, tuomet šie duomenys at<strong>si</strong>randa List of<br />
sourse data to load laukelyje (8.2.1.14 pav.), spragtelima 4 kartus Next ir Finish.<br />
8.2.1.13. pav. Duomenų perk÷limas į sluoksnį plotai 8.2.1.14. pav. Duomenų perk÷limas į sluoksnį plotai<br />
Linijinių objektų sluoksnio kūrimo darbo eiga tokia pat kaip kuriant plotų objektus ir<br />
pradedama nuo 8.2.7 pav. Tik New feature Class lentel÷je sluoksnis pavadinamas, pvz.,<br />
keliai, o Type of features stored in this feature Class langelyje parenkama Line Features.<br />
Browse for table/feature Class lentel÷je parenkama arc (8.2.1.15 pav.). Taškiniams objektams<br />
New feature Class lentel÷je sluoksnis pavadinamas, pvz., geodez, o Type of features stored in<br />
this feature Class langelyje parenkama Point Features, o Browse for table/feature Class<br />
lentel÷je parenkama Point (8.2.1.16. pav.)<br />
Taip pat užpildomi vi<strong>si</strong> reikalingi sluoksniai.<br />
8.2.1.15. pav. Duomenų perk÷limas į sluoksnį keliai 8.2.1.16. pav. Duomenų perk÷limas į sluoksnį geodez
8.2.2 Žem÷lapio turinio elementų analiz÷<br />
93<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
Sukūrus d÷stytojo nurodyto žem÷lapio lapo duomenų bazę, atliekama kai kurių turinio<br />
elementų analiz÷.<br />
1. Apžiūrimas kiekvienas sluoksnis, kad į<strong>si</strong>tikintume, ar vi<strong>si</strong> sluoksniai užpildyti<br />
duomenimis. Tam at<strong>si</strong>daromas ArcCatalog paženklinamas kair÷je ekrano dalyje<br />
pa<strong>si</strong>rinktas sluoksnis, pvz.: plotai, ekrano dešin÷je, viršuje įjungiamas Prewiev, apačioje<br />
– Geografhy, at<strong>si</strong>randa grafinio objektų iš<strong>si</strong>d÷stymo vaizdas (8.2.2.1. pav.). Apačioje<br />
Prewiev perjungus į Table, matoma atributų lentel÷ (8.2.2.2. pav.).<br />
8.2.2.1. pav. Sluoksnio plotai peržiūra 8.2.2.2. pav. Sluoksnio plotai peržiūra<br />
2. Ekrano dešin÷je pus÷je, viršuje perjungiama į Metadata ir peržiūrima informacija apie<br />
koordinačių <strong>si</strong>stemą, lapo kampų stačiakampes ir geodezines koordinates, aukščių<br />
<strong>si</strong>stemą, sudarymo istoriją, duomenų klases (8.2.2.3. pav.). Ši informacija fiksuojama<br />
aiškinamajame rašte.<br />
8.2.2.3. pav. Geoduomenų peržiūra<br />
3. Toliau seka kiekvieno konkretaus objekto peržiūra. Tam kair÷je ekrano pus÷je<br />
paženklinamas vienas iš sluoksnių, pa<strong>si</strong>renkama ekrano viršuje esanti komanda Identify<br />
ir paženklinamas ekrano dešin÷je pus÷je laisvai pa<strong>si</strong>rinktas objektas. At<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje
94<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
Identify results lentel÷je yra informacija apie objektą (8.2.2.4 pav.), kurią studentas<br />
nagrin÷ja ir pateikia praktinio darbo ataskaitoje. Tokiu būdu surenkama informacija apie<br />
visų sluoksnių kai kuriuos (1–2) objektus. Vadovaujantis GKTR 2.03.02.:2001 Lietuvos<br />
Respublikos M 1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷s KDB10LT<br />
specifikacija reikia nustatyti kokiai geoobjektų klasei ir pokla<strong>si</strong>ui priklauso kiekvienas<br />
nagrin÷jamas objektas, nustatyti objektų kodų reikšmes, nustatyti kokie primityvai<br />
panaudoti objektam pavaizduoti, nustatyti, kokios kilm÷s yra geoobjektai (natūralūs,<br />
urbanistiniai ar neapčiuopiami), aprašyti, kokie atributų duomenys, apibūdina objektą,<br />
yra pateikti atributų lentel÷je. Analiz÷s duomenys pateikti lentel÷s forma (8.2.2.1.<br />
lentel÷).<br />
8.2.2.4. pav. Informacija apie konkretų objektą<br />
4. Nustatomos taškinio objekto koordinat÷s: plokštumos stačiakamp÷s koordinat÷s ir<br />
geodezin÷s koordinat÷s. Tam at<strong>si</strong>daroma ArcMap ir, naudojant Add komandą,<br />
per<strong>si</strong>keliama duomenų baz÷. Paženklinus taškinį sluoksnį, pvz.: piketai, ekrano dešin÷je<br />
stabtelima žymekliu ant kurio nors piketo, prieš tai pa<strong>si</strong>rinkus komandų eilut÷je komandą<br />
Identify. Location langelyje bus rodomos taško koordinat÷s (8.2.2.5. pav.): šiuo atveju<br />
geodezin÷s, jei norima pereiti prie plokštumos stačiakampių, spragtelima rodykl÷l÷<br />
langelio dešiniajame viršutiniame kampe ir at<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje lentel÷je pa<strong>si</strong>renkama Meters.<br />
8.2.2.5. pav. Taško koordinačių nustatymas
95<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
5. Išnagrin÷jamos kelių sluoksnio atributų reikšm÷s. Tam pa<strong>si</strong>renkamas sluoksnis keliai ir<br />
jis aktyvuojamas. Dešiniu pel÷s klavišo spragtel÷jimu at<strong>si</strong>daroma sluoksnio keliai<br />
atributin÷ lentel÷ Open Atribute Table. Žymeklis nustatomas ant atributinio lauko<br />
GKODAS ir dešiniu pel÷s klavišo spragtel÷jimu aktyvuojama Summarize komanda<br />
(8.2.2.6 pav.).<br />
8.2.2.6. pav. Kelių sluoksnio atributų reikšmių analiz÷<br />
Rekomenduotina rezultatus išsaugoti *.txt formatu, kad po to juos gal÷tume<br />
nesunkiai į<strong>si</strong>kelti į MS Excel programą ir išspausdinti rezultatą.<br />
Nustatyti, kokių GKODAS atributo reikšmių daugiau<strong>si</strong>a ir kokių mažiau<strong>si</strong>a.<br />
Paaiškinti sud÷tinio pvz.: gc14kre7 kodo reikšmę. Pirmame langelyje parenkamas laukas,<br />
kurio reikšmes norime susumuoti, antrame paliekamos programos parinktos reikšm÷s, o<br />
trečiame nurodome vietą diske, kur norime išsaugoti sumų (rezultatų) lentelę pa<strong>si</strong>rinktu<br />
formatu t. y. *.txt, *.dbf ar kitu formatu (8.2.2.7. pav.).<br />
8.2.2.7. pav. Rezultatų išsaugojimas tekstiniu formatu
96<br />
Žem÷lapio M 1: 10 000 turinio elementų analiz÷<br />
6. Pateikti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padaryti išvadas.<br />
7. Darbą atlikti naudojant kompiuterių programinę įrangą, Microsoft Office, ArcGIS ir pan.<br />
Analiz÷s rezultatų lentel÷s pavyzdys<br />
Objekto pavadinimas Geokodas Analiz÷s rezultatai<br />
Literatūra<br />
8.2.2.1 lentel÷<br />
1. Lietuvos Respublikos mastelio M 1:10 000 žem÷lapio kartografinių duomenų baz÷<br />
KDB10LT. Techninių reikalavimų reglamentas. Vilnius. (2001)<br />
2. Urbonavičien÷ I., Urbonavičius V. (2005). Kartografija. Kaunas: KK.<br />
3. Chomskis V. (1979). Kartografija. Vilnius.<br />
4. Kenedy M., Kopp S. (2000). Understanding Map Projections, GIS by ESRI. Printed<br />
in the United States Of America.<br />
5. Берлянт А.М. (2003). Картоведение. Москва: Аспект–Прес,.<br />
6. Востокова А.В., Кошель С.М., Ушакова А.А. (2002). Оформление карт.<br />
Компьютерный дизайн.<br />
7. Стурман В.И. (2003). Экологическая картографираварие. М.: Аспект–Прес.<br />
8. Сваткова Т.Г. (2002). Атласная картография. Москва: Аспект–Прес.<br />
9. Чурилова Е.А., Колосова Н.Н. (2004). Картография с основами топоргафии.<br />
10. Кеннеди М., Копп С. (1998). Картография с основами топоргафии.<br />
11. www.gis–centras.lt<br />
12. www.agi.lt/standartai<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie yra tikrojo pasaulio struktūrizavimo principai?<br />
2. Kokie yra KDB10LT turinio elementų kla<strong>si</strong>fikavimo principai?<br />
3. Kokie yra KDB10LT turinio lygiai?
97<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
9. Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Įžanga<br />
Skirtingo mastelio žem÷lapių turinio elementų kiekis, išd÷stymas, išsamumas priklauso<br />
nuo žem÷lapio paskirties, būdingų kartografuojamai teritorijai tikrov÷s bruožų ir savybių, bei<br />
žem÷lapio tematikos. Kiekvieno skirtingo mastelio žem÷lapių turinio elementai parenkami<br />
vadovaujantis kartografinio vaizdo generalizacijos d÷sniais, su kuriais praktinio darbo metu<br />
studentai su<strong>si</strong>pažins ir, naudodamie<strong>si</strong> ArcGIS programine įranga, patys atliks kai kuriuos<br />
generalizavimo darbų procesus.<br />
Praktinio darbo tikslas: suvokti ir geb÷ti atlikti kartografinio vaizdo generalizaciją<br />
(apibendrinimą).<br />
Praktinio darbo uždaviniai:<br />
� orientuotis įvairių mastelių ir įvairios tematikos žem÷lapių turinio elementų<br />
įvairov÷je;<br />
� suprasti ir įvertinti generalizuotą kartografinį vaizdą;<br />
� atlikti nesud÷tingą kai kurių žem÷lapio turinio elementų generalizavimą.<br />
Kad geb÷tų šį darbą atlikti, studentai jau turi būti išklausę geodezijos, kartografijos ir<br />
kitus dalykus, atlikę mokymo programoje numatytas mokomą<strong>si</strong>as praktikas.<br />
Praktinio darbo ištekliai: kartografijos laboratorija, kompiuterin÷s programin÷s įrangos,<br />
individualios užduotys, techninis reglamentas, literatūra.<br />
9.1 Kartografinio vaizdo generalizacija<br />
Natūralaus žem÷s paviršiaus dydžio plokštumoje pavaizduoti negalima, tod÷l kiekvienas<br />
kartografinis vaizdas visuomet sumažinamas. Tačiau sumažintame vaizde negalima parodyti<br />
visų žem÷s paviršiaus detalių, nes jos paprasčiau<strong>si</strong>ai nebetelpa. D÷l šios priežasties<br />
žem÷lapiuose vaizduojami ne vi<strong>si</strong>, o tik kai kurie žem÷s paviršiaus objektai. Tur÷jo praeiti<br />
nemaža laiko, kad kartografai tei<strong>si</strong>ngai suvoktų vaizduojamų objektų atrinkimo problemą,<br />
kurią pavadino kartografinio vaizdo generalizacija.<br />
Generalizacija – tai mastelio apibr÷žtas, tikslingas svarbiau<strong>si</strong>ų kartografuojamų<br />
objektų apibendrinimas ir atrinkimas, <strong>si</strong>ekiant žem÷lapyje pavaizduoti būdingus tikrov÷s<br />
bruožus ir savybes, su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong>as su žem÷lapių tematika ir paskirtimi.<br />
Visų generalizacijos sprendimų pradin÷ sąlyga — neiškraipyti kartografuojamai<br />
teritorijai būdingų bruоžų bei išlaikyti reiškinių, jų pa<strong>si</strong>skirstymo ir kaitos erdvinį vaizdą.<br />
Atliekant generalizaciją objektų atrinkimas atliekamas at<strong>si</strong>žvelgiant į šiuos<br />
pagrindinius kriterijus:<br />
� žem÷lapio mastelį,<br />
� temą,<br />
� paskirtį.<br />
Nuo to priklauso vaizduojamų objektų atrinkimas, kontūrų konfigūracija, kiekybiniai ir<br />
kokybiniai ypatumai [1].
98<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Vaizduojamo 1 km 2 žem÷s paviršiaus ploto ir jo dydžio kartografiniame vaizde<br />
priklausomumą nuo žem÷lapio mastelio ir kartu būtinybę generalizuoti kartografinį vaizdą<br />
parodo 9.1.1 lentel÷ [2]<br />
Žem÷lapio plotas, tinkamas pa<strong>si</strong>rinktiems objektams pavaizduoti, yra mastelio funkcija.<br />
Tinkamas žem÷lapio plotas yra sumažinamas linijinio mastelio skirtumo kvadratu. Tai reiškia,<br />
kad mastelio sumažinimas pu<strong>si</strong>au sumažins žem÷lapio plotą iki vieno ketvirtadalio.<br />
Pavyzdžiui, teritorija, kartografuota 1:25 000 masteliu, užims tik vieną ketvirtąją žem÷lapio,<br />
kartografuoto 1:50 000 masteliu, ploto.<br />
1 km 2 vietov÷s ploto ir to paties ploto žem÷lapyje priklausomumas nuo mastelio.<br />
Žem÷lapio mastelis<br />
Plotas žem÷lapyje,<br />
atitinkantis<br />
1 km 2 vietov÷je<br />
1:5 000<br />
400 cm 2<br />
1:10 000<br />
100 cm 2<br />
1:25 000 16 cm 2<br />
1:50 000 4 cm 2<br />
1:100 000 1 cm 2<br />
1:200 000<br />
25 mm 2<br />
1:300 000<br />
11 mm 2<br />
1:500 000<br />
4 mm 2<br />
1:1000 000 1 mm 2<br />
9.1.1 lentel÷<br />
Akivaizdu, kad žem÷lapio ploto suspaudimas, gaunamas d÷l mastelio sumažinimo,<br />
leidžia pavaizduoti ribotą objektų kiekį (9.1.1. pav).<br />
9.1.1. pav. Jūros kranto generalizacija [1]<br />
a ir c – mechaniška, b ir d – sąmoninga (p<strong>si</strong>chologin÷).
9.1.1 Generalizavimo reguliatoriai<br />
99<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Žem÷lapių projektavimo procesą įtakoja šie faktoriai: kartografuojamos teritorijos<br />
geografin÷s ir socialin÷s-ekonomin÷s sąlygos (tikrov÷), žem÷lapio paskirtis, prieinamų<br />
duomenų kokyb÷ ir kiekis, žem÷lapio mastelis, naudotojai, naudojimo sąlygos ir techniniai<br />
apribojimai. Tie patys veiksniai daro poveikį ir kartografiniam generalizavimui.<br />
Tikrovę, žem÷lapio paskirtį ir naudojimo sąlygas traktuokime kaip vieną valdymo<br />
rinkinį, kuris gali būti pavadintas žem÷lapio paskirtimi ir naudojimo sąlygomis. Žem÷lapio<br />
mastelį nagrin÷<strong>si</strong>me atskirai, d÷l jo svarbos pa<strong>si</strong>renkdami generalizavimo algoritmus, taip pat<br />
elg<strong>si</strong>m÷s ir su duomenų kokybe ir kiekiu. Paskutinį generalizavimo valdymo rinkinį sudaro<br />
grafiniai apribojimai. Grafiniai apribojimai apima techninius gaminimo apribojimus ir<br />
naudotojų suvokimo ribas.<br />
Žem÷lapio paskirtis ir naudojimo sąlygos<br />
Žem÷lapių paskirtis ir sąlygos, kuriomis žem÷lapis bus naudojamas, daro didelį poveikį<br />
generalizavimo procesui. Prieš prad÷damas kurti žem÷lapį, kartografas turi atsakyti į kelis<br />
pagrindinius klau<strong>si</strong>mus: Ar jis bus nagrin÷jamas ilgą laiko tarpą, kaip būna su topografiniams<br />
žem÷lapiams ar nespecializuotiems žem÷lapiams-atlasams? Ar jis bus trumpai parodytas<br />
ekrane rodant skaidres? Ar jis suprojektuotas tam, kad perteiktų didelį bendros geografin÷s<br />
informacijos kiekį ar kad parodytų konkretaus skirstymo struktūrą? Ar vartotojas gal÷s valdyti<br />
vaizdą?<br />
Žem÷lapio mastelis<br />
Galutinis žem÷lapio mastelis daro didelį poveikį generalizavimo laipsniui. Kuo<br />
smulkesnis bus mastelis, tuo paprastai reikia daugiau generalizuoti. Stambų mastelių<br />
žem÷lapiam didžioji dalis generalizavimo skirta kla<strong>si</strong>fikuoti ir <strong>si</strong>mbolizuoti. Pad÷tis vi<strong>si</strong>škai<br />
kitokia, kai mastelis smulkesnis ir atliekamas teminis kartografavimas. Pačiais svarbiau<strong>si</strong>ais<br />
generalizavimo elementais tampa supaprastinimas ir padidinimas, nors kla<strong>si</strong>fikavimas taip pat<br />
lieka svarbus.<br />
Kai mastelis labai smulkus, kaip pasaulio žem÷lapių, žem÷lapio mastelis gali labai<br />
svyruoti. Pavyzdžiui, Merkatoriaus projekcija ties 60 o platuma yra keturis kartus daugiau<br />
žem÷lapio ploto, nei ties pu<strong>si</strong>auju. D÷l šios priežasties žem÷lapiams, naudojantiems<br />
Merkatoriaus projekciją, paprastai yra būdinga daug daugiau supaprastinimo ir kla<strong>si</strong>fikavimo<br />
pu<strong>si</strong>aujo srityse nei aukštesn÷se platumose. Tai, ar kartografas tur÷tų taikyti tokį patį<br />
generalizavimo laipsnį visam žem÷lapiui, priklauso nuo žem÷lapio paskirties. Ne visuomet<br />
yra lengva išlikti nuosekliam. Algoritmai, kurie sutiekia galimybę naudoti skaitmeninį<br />
generalizavimą, retai panaikina ploto deformaciją ar kampų sumažinimą, at<strong>si</strong>randančius d÷l<br />
žem÷lapio projektavimo.<br />
Duomenų kokyb÷ ir kiekis<br />
Duomenų kokyb÷ ir kiekis taip pat labai veikia generalizavimo eigą. Kuo patikimesni ir<br />
tikslesni yra duomenys, tuo daugiau detalių galima atvaizduoti.<br />
Viena iš sunkiau<strong>si</strong>ų užduočių kartografams žem÷lapio skaitytojams parodyti, kokios<br />
kokyb÷s duomenys buvo panaudoti. Rašydami arba šnek÷dami, mes naudojame tokius<br />
žodžius, kaip „beveik“, „maždaug“, „apytiksliai“. Šie žodžiai leidžia žmon÷ms suprasti,<br />
kokiais tiksliais mes ketiname būti. Nelengva tą patį padaryti sudarant žem÷lapį.<br />
Kartografai sprendžia šią problemą keliais būdais. Sudarydami stambaus mastelio<br />
žem÷lapius jie dažnai įterpia patikimumo diagramą, kuri parodo įvairių žem÷lapio vietų<br />
santykinį tikslumą. Taip pat jie gali į aprašą įterpti trumpą išd÷stymą, kuriame būtų
100<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
paaiškinta, kokio tikslumo yra informacija. Čia kartografai gali kartoti tokius terminus, kaip<br />
„apytiksl÷ pad÷tis“, „apibendrinti keliai“, „pa<strong>si</strong>rinkti geležinkeliai“. Tokios fraz÷s suteikia<br />
žem÷lapių skaitytojams supratimą, kokie išsamūs ir tikslūs yra objektai.<br />
Intelektinis sąžiningumas kartografijos srityje gyvybiškai būtinas, nes žem÷lapiai sudaro<br />
autoritetingą tei<strong>si</strong>ngumo ir tikslumo regimybę. D÷l tos priežasties kartografai turi d÷ti<br />
papildomas pastangas, kad laiduotų, kad informacijos tei<strong>si</strong>ngumą. Taip pat jie turi būti<br />
į<strong>si</strong>tikinę, kad jų žem÷lapiai neperteikia didesnio išbaigtumo ir patikimumo įspūdžio, nei yra<br />
garantuojama.<br />
Skaitmenin÷ kartografija sunkina šia problemą. Daug÷jant informacijos kartografin÷se<br />
duomenų baz÷se, staiga padid÷ja ir metaduomenų (kuriuose yra ir informacija apie duomenų<br />
tikslumą) poreikis. Netinkamo pritaikymo tikimyb÷s taip pat išauga. Tod÷l būtina, kad<br />
kiekvienoje duomenų baz÷je būtų nurodyta duomenų kokyb÷.<br />
Ne tik duomenų kokyb÷, bet ir prieinamų duomenų kiekis daro didelį poveikį<br />
generalizavimo procesui. Jeigu n÷ra reikiamo tinkamos informacijos kiekio, kartografai<br />
tur÷tų arba gaminti mažesnio, labiau apibendrinto mastelio žem÷lapį, arba apskritai žem÷lapio<br />
nedaryti. Tačiau apibr÷žimas „n÷ra reikiamo“ yra subjektyvus. D÷l šios priežasties buvo<br />
sukurta daugyb÷ prastų žem÷lapių, naudojant per mažą duomenų kiekį. Kai žem÷lapių<br />
skaitytojai gauna nurodymus iš šitokių žem÷lapių, padariniai gali būti tragiški.<br />
Kitas kraštutinumas pa<strong>si</strong>taiko tada, kai egzistuoja duomenų per daug. Ši pad÷tis tampa<br />
skaitmenin÷s kartografijos problema, kai mūsų duomenų baz÷s tampa išsamesn÷s. D÷l šio<br />
kraštutinumo kartografai užtvindomi informacijos ir negali atskirti visame tame<br />
netvarkingame sraute reikšmingų ar būdingų objektų. Šiuo atveju gali tekti panaudoti<br />
generalizavimo algoritmus.<br />
Grafiniai apribojimai<br />
Kiti veiksniai, kurie veikia generalizavimo procesą, vadinami grafiniais apribojimais,<br />
kuriuos galima padalyti į dvi grupes:<br />
� techniniai apribojimai, nustatomi kartografine įranga,<br />
� žmogaus regos suvokimo ribos.<br />
Žem÷lapių <strong>si</strong>mboliai kuriami sujungiant pagrindinius grafinius elementus: taško, linijos<br />
ir ploto žymes. Mūsų geb÷jimas sudaryti <strong>si</strong>mbolius iš šių elementų priklauso nuo trijų tipų<br />
apribojimų: fizinių, fiziologinių ir p<strong>si</strong>chologinių. Grafinių elementų fizinius apribojimus<br />
primeta žem÷lapių sudarytojui prieinami įrengimai, medžiagos, ir sudarytojo įgūdžiai.<br />
Fiziologiniai ir p<strong>si</strong>chologiniai apribojimai at<strong>si</strong>randa d÷l žem÷lapio vartotojo suvokimo ir<br />
reagavimo į pagrindinius vizualinius kintamuo<strong>si</strong>us (formą, dydį, orientaciją, atspalvį, reikšmę,<br />
chromatiškumą, iš<strong>si</strong>d÷stymą ir tekstūrą). Vi<strong>si</strong> šie trys apribojimų tipai turi didelį poveikį ir<br />
generalizavimui.<br />
Vaizdinių kintamųjų apribojimai apima didžiau<strong>si</strong>ą įmanomą formato dydį, tinkama<br />
linijų pločio dydį, užrašų stilių ir dydį, spalvoto vaizdo ekranus, iš anksto išspausdintus<br />
<strong>si</strong>mbolius, erdviškai stabilias fotojuostas ar plastikus, specializuotus <strong>si</strong>mbolių šablonus,<br />
kartografo arba aparato geb÷jimą dirbti nepažeidžiant šių apribojimų, kad sukurtų<br />
<strong>si</strong>mbolizavimą.<br />
Skaitmenin÷s kartografijos srityje grafiniai apribojimai labiau suvaržo tik ploto dydį<br />
(spalvotame monitoriuje), kurį mes galime panaudoti tam, kad bet kuriuo metu sukurtume<br />
regimąjį vaizdą. Daugeliu kitų atžvilgių, pereidami prie skaitmenin÷s kartografijos, mes<br />
įgyjame lankstumo. Iš esm÷s kompiuteriai išpl÷t÷ fizinių apribojimų galimybes už to, ką<br />
žmon÷ms yra įmanoma suvokti fiziologiškai ir p<strong>si</strong>chologiškai. Be to, su kompiuteriu<br />
pa<strong>si</strong>ekiamas nuoseklumas gerokai lenkia gaunamas atliekant rankiniu būdu.
101<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Vartotojai, kuriems yra skirtas žem÷lapis (nu<strong>si</strong>manantiems apie geografiją ar<br />
neišprusu<strong>si</strong>ems, vaikams ar suaugu<strong>si</strong>ems) taip pat yra reikšmingas veiksnys.<br />
P<strong>si</strong>chologiniai apribojimai su<strong>si</strong>ję su mūsų geb÷jimu atskirti atspalvius, teksto dydį,<br />
pilkos spalvos niuansus ir t. t. Mūsų geb÷jimas įvertinti reikšmių skirtumą daug mažesnis nei<br />
mūsų galimyb÷s skirtumą gauti žem÷lapiuose. D÷l to yra svarbu at<strong>si</strong>minti šiuos apribojimus,<br />
kuriant žem÷lapių <strong>si</strong>mbolius. Šie apribojimai taip pat nustato, kokį kiekį kla<strong>si</strong>ų mes tur÷tume<br />
panaudoti kla<strong>si</strong>fikavimui. Be to, p<strong>si</strong>chologiniai apribojimai paveikia minimalų atstumą tarp<br />
taškų, kurį gali naudoti kompiuteriu atliekamas supaprastinimo algoritmas (9.1.1.1. pav.).<br />
9.1.1.1. pav. Kaimo tipo gyvenviet÷s generalizacija, mažinant mastelį [1]<br />
Aptariant kartografinį generalizavimą, svarbu apibr÷žti penketą terminų, tai:<br />
kla<strong>si</strong>fikavimas, paprastinimas, didinimas, <strong>si</strong>mbolizavimas ir indukcija.<br />
Atliekant kla<strong>si</strong>fikavimą yra tvarkomi, matuojami pagal mastelį ir sugrupuojami<br />
objektai pagal jų atributus ir atributų reikšmes. Paprastinimo metu nustatomi svarbūs<br />
objektų atributų įpatumai ir panaikinamos nereikalingos detal÷s. Didinimo metu stiprinamos<br />
arba pabr÷žiamos svarbios atributų savyb÷s.<br />
Atlikus šiuos sprendimus ir pritaikius pa<strong>si</strong>rinktiems duomenims visus reikalingus<br />
algoritmus panaudojamos grafin÷s žym÷s, kad informacija būtų užkoduota vizualizavimui. Šis
102<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
informacijos grafinio kodavimo ir jos perk÷limo į žem÷lapio kontekstą procesas yra<br />
vadinamas <strong>si</strong>mbolizavimu.<br />
Indukcija įvyksta, kai daroma interferencija iš objektų, esančių žem÷lapyje, tarpusavio<br />
ryšių. Kartografai negali daryti didelio poveikio indukcijai. Kai naudojama indukcija arba<br />
induktyvinis generalizavimas, praplečiamas žem÷lapio informacijos turinys už jo objektų<br />
ribų. Tai yra padaroma, kuriant logines geografines interferencijas.<br />
Indukcija gali apimti daugiau nei tai, kas buvo sąmoningai padaryta kartografo.<br />
Žem÷lapio vartotojas, asmeniškai nu<strong>si</strong>manydamas apie objektą, gali toliau išpl÷toti<br />
žem÷lapyje esančią informaciją. Naudodami indukciją, žem÷lapių vartotojai dažnai<br />
atskleidžia hipotezes, kurios negali būti sukurtos jokiu kitu būdu.<br />
Bendras generalizavimo tikslas paskatinti žem÷lapio komunikaciją. Kiekvienas<br />
pa<strong>si</strong>rinktas objektas ir jo atributai tur÷tų pri<strong>si</strong>d÷ti prie spartaus informacijos perdavimo. Ir<br />
kiekvienas objektas tur÷tų būti vizualin÷s dizaino hierarchijos tei<strong>si</strong>ngoje vietoje (9.1.1.2.<br />
pav.).<br />
a<br />
b c<br />
9.1.1.2. pav. Reljefo generalizacija [1]<br />
a – M 1:200 000, horizontalių laiptas – 40 m,<br />
b – M 1:500 000, horizontalių laiptas – 100 m,<br />
c – M 1:1 000 000, horizontalių laiptas – 200 m.<br />
O dabar išsamiau apž velkime atskirai kiekvieną iš keturių generalizavimo elementų.<br />
Į<strong>si</strong>d÷m÷kite, kad šiuo aptarimu mes nagrin÷jame kiekvieną elementą, neat<strong>si</strong>žvelgdami į kitus.<br />
Tikrov÷je gali būti sunku tvarkyti vieną elementą ir nepaveikti kitų.<br />
Daugeliu kartografinių atvejų neįmanoma atskirti keturių generalizavimo elementų<br />
(kla<strong>si</strong>fikavimo, paprastinimo, didinimo ir <strong>si</strong>mbolizavimo). Ypač tai galioja analogin÷s<br />
kartografijos atveju. Skaitmenin÷s kartografijos srityje paprasčiau atskirti skirtingus<br />
generalizavimo procesus, nes kiekvienai operacijai turi būti parašyta išsami programa arba<br />
komandų serija.<br />
Kla<strong>si</strong>fikavimo tikslas išreikšti pagrindinį objektų skirstymo pobūdį. Kaip buvo<br />
pasteb÷ta anksčiau, kla<strong>si</strong>fikavimas yra tvarkymas, matavimas pagal mastelį ir objektų
103<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
grupavimas pagal jų atributus ir atributų reikšmes. Kla<strong>si</strong>fikavimas modifikuoja objektų<br />
atributus, bandant juos apibūdinti.<br />
Kla<strong>si</strong>fikavimas yra intelektualus procesas, kuris sugrupuoja panašius reiškinius tam, kad<br />
būtų pa<strong>si</strong>ektas santykinis paprastumas. Yra du įprasti būdai, kuriais atliekamas kla<strong>si</strong>fikavimas<br />
žem÷lapiuose:<br />
� išskirstymas pagal panašius kokybinius atributus, tokius, kaip žem÷s panaudojimas ar<br />
augmenija, į kategorijas (aps÷ta žem÷, miškas) arba kiekybinių atributų reikšmes<br />
išskirstome į kiekio atžvilgiu apibr÷žtas grupes;<br />
� atributo reikšmių pa<strong>si</strong>rinktoje vietoje modifikavimas, <strong>si</strong>ekiant sukurti tipišką objektą<br />
pavaizduoti žem÷lapyje.<br />
Manipuliacijos, kurias atlieka kartografai kla<strong>si</strong>fikavimo proceso metu, apima klas÷s<br />
intervalo pa<strong>si</strong>rinkimą ir įvairius sugrupavimo darbus. Grupavimas pagal klasterius yra<br />
būtinas tada, kai skirstinį apibendrina didelis kiekis pavienių objektų ir kai, sumažinus<br />
žem÷lapio mastelį, nepageidautina arba neįmanoma pavaizduoti kiekvieno objekto atskirai.<br />
Atliekant kartografinį paprastinimą, nustatomi svarbūs objekto atributų ypatumai ir<br />
pašalinamos nepageidaujamos smulkmenos. Tam reikia:<br />
� sumažinti informacijos kiekį ir kad šią informaciją žem÷lapyje būtų galima<br />
įskaitomai atvaizduoti pa<strong>si</strong>rinktu masteliu. Tai reiškia, kad reikia nuspręsti, kiek<br />
informacijos pavaizduoti;<br />
� išlaikyti kiek įmanoma pagrindinius kartografuojamo reiškinio geografinius<br />
ypatumus.<br />
Simboliai žem÷lapyje užima vietos, tod÷l, kad smulk÷jant žem÷lapių masteliams, gali<br />
būti vaizduoti mažiau objektų. Dalinis sprendimas būtų atvaizdavimui pa<strong>si</strong>rinkti tik būtinus<br />
objektus. Bet paprastai to nepakanka. Daugeliu atvejų, informaciją, kuri bus kartografuojama,<br />
taip pat reikia paprastinti. Mes galime supaprastinti informaciją, dalį jos pašalindami arba<br />
sulygindami liku<strong>si</strong>us objektus (sumažindami jų išsamumą).<br />
Ar objektas bus pašalintas, ar išsaugotas, priklauso nuo:<br />
� objekto santykinio svarbumo pagal vaizdinę hierarchiją;<br />
� konkrečios objektų klas÷s ir žem÷lapio paskirties santykio;<br />
� grafinių objekto išsaugojimo rezultatų.<br />
Statistiškai nagrin÷jant sumažintų elementų kiekį, pereinant nuo vieno mastelio į kitą,<br />
buvo sukurtas (F. Topfer) pagrindinis d÷snis, nusakantis tam tikro skaičiaus elementų, kurių<br />
mes galime tik÷tis naujai sudarytame žem÷lapyje, išd÷stymą. Nors pagrindin÷ šio d÷snio<br />
reikšm÷ labiau teorin÷ nei praktin÷, d÷snis naudingas taikant:<br />
� taškiniams objektams (pvz., miestams kelių žem÷lapyje);<br />
� linijiniams objektams, tokiems kaip keliai ar upeliai;<br />
� ploto objektams, kuriuos sudaro daugyb÷ mažų panašių elementų regiono viduje,<br />
tokių kaip ežerai arba salos.<br />
Pagrindinis d÷snis didele tikimybe nusako, kiek objektų gali būti išsaugota, pereinant<br />
nuo stambesnio mastelio žem÷lapio iki smulkesnio mastelio. Tačiau tai yra statistinis d÷snis,<br />
kuris negali atskleisti, kuriuos elementus įtraukti, o kuriuos – atmesti. Renkantis negalima<br />
pagrįsti savo sprendimo tik vienu objekto atributu, tokiu, pvz.: kaip dydis.<br />
Objektų parinkimą privalu pagrįsti daugeliu veiksnių. Tam reikia atkreipti d÷mesį į<br />
žem÷lapio paskirtį, kaip kiekvienas objektų tipas derina<strong>si</strong> prie žem÷lapiui suplanuotos<br />
vizualin÷s hierarchijos.<br />
Kai kurios problemos yra neišvengiamos, kai supaprastinamas regionas. Pavyzdžiui,<br />
netaisyklingų linijų (upių, krantų) ilgiai tampa trumpesnis, o netaisyklingų linijų apriboti<br />
plotai (ežerai, valstyb÷s) tampa mažesnis, kai tos linijos pačios daro<strong>si</strong> paprastesn÷s. Nepaisant
104<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
šių problemų, reik÷tų stengtis išlaikyti būdinga regionui geografinį pobūdį. Privalu užtikrinti,<br />
pav.: kad vingiuoti keliai ir atrodytų vingiuoti, kad labai dantyti krantai išlaikytų savo<br />
netaisyklingą pobūdį. Tam reikia pereiti nuo supaprastinimo prie kito generalizavimo<br />
elemento – padidinimo.<br />
Tik labai stambaus mastelio žem÷lapiuose galime rodydami objektus, kaip antai keliai,<br />
pastatai ir maži upeliai, jų smarkiai nepadidinti.<br />
Nor÷dami pavaizduoti smulkesnio mastelio žem÷lapiuose objektus naudojame<br />
padidinimą, t. y. mes sąmoningai didiname arba pakeičiame objektą, kad jį užfiksuotume.<br />
9.1.1.3 pav. Ežerų generalizacija [1]<br />
a – klaidinga, b – tei<strong>si</strong>nga.<br />
Į<strong>si</strong>vaizduokime regioną, nus÷tą gausyb÷s mažų ežer÷lių. Jeigu mes tą regioną tie<strong>si</strong>og<br />
supaprastin<strong>si</strong>me, smulkesnio mastelio žem÷lapiuose vi<strong>si</strong> šie ežerai išnyks. Tačiau tam, kad<br />
užfiksuotume vietov÷s identiškumą, reikia parodyti, kad ši teritorija turi gausybę ežerų 9.1.1.3<br />
pav.).<br />
Kad pri<strong>si</strong>derintume prie žem÷lapio paskirties ir mastelio dažnai prireikia schematinio<br />
generalizavimo. Jis apima kontūrų formos (žemynų, šalių, sausumų, salų ir taip toliau)<br />
nagrin÷jama būdingų formų išsaugojimą žem÷lapyje. Dažnai geriau yra naudoti grynas,<br />
tvirtas ir lygias linijas tam, kad pabr÷žtum÷te arba padidintum÷te pagrindines teritorijos<br />
formos ypatumus, o ne stengtis būti labai tiksliems.
105<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Simbolizavimas<br />
Objektams, pa<strong>si</strong>rinktiems vaizduoti žem÷lapyje, pritaikius kla<strong>si</strong>fikavimą,<br />
supaprastinimą ir padidinimą, juos reikia paversti grafin÷mis žem÷lapio žym÷mis. Šis<br />
vyksmas vadinamas <strong>si</strong>mbolizavimu.<br />
Simbolizavimo vyksmui taip pat gali reik÷ti intelektinio generalizavimo. Tai leistų<br />
pakeisti objektų matmenų nustatymo galimybes arba objekto atributų reikšmių matavimo<br />
skalę.<br />
Generalizavimo per <strong>si</strong>mbolizavimą laipsnis žem÷lapyje gali būti labai skirtingas.<br />
Pavyzdžiui, viename žem÷lapyje galite pasteb÷ti didelę, lygią rodyklę, <strong>si</strong>mbolizuojančią<br />
populiacijos migravimą iš vieno regiono į kitą. Tokia rodykl÷ yra labai generalizuota, nes joje<br />
neskiriama d÷me<strong>si</strong>o daugybei skirtingų kelių, kuriais keliavo pavieniai asmenys.<br />
Veiksmai, kuriuos atlieka kartografai, atlikdami kiekvieno tipo generalizavimą, yra:<br />
kla<strong>si</strong>fikavimo, supaprastinimo ir padidinimo valdymas (manipuliacijos).<br />
Rankiniu būdu dirbantys kartografai turi baigti kiekvieną generalizavimą atskirai. Jokie<br />
dviejų žmonių atskirai atliktas generalizavimo vyksmas tapatus. Be to, rankiniu būdu<br />
dirbantiems kartografams sud÷tinga pateikti išsamius aprašymus, kaip jie įvykd÷ kiekvieno<br />
tipo generalizavimą.<br />
Kompiuterin÷ kartografija visa tai pakeit÷. Kompiuteriams reikia nedviprasmiškų<br />
instrukcijų. Tod÷l kartografai buvo priversti permąstyti ir patobulinti procesus, tinkamus<br />
žem÷lapiui generalizuoti. Kompiuteriai atv÷r÷ duris neapr÷piamam kiekiui sud÷tingų, dažnai<br />
statistinių kompiuterinių procesų, kuriuos kartografai gali pritaikyti ir vektoriniams, ir<br />
rastriniams duomenims generalizuoti.<br />
Veiksmai, kuriuos atliks kartografai, skir<strong>si</strong>s priklausomai nuo to, kokios formos yra<br />
duomenys apie objektus ir jų atributu<strong>si</strong>r reikšmes. Šie duomenys gali būti:<br />
� lentel÷s formos,<br />
� žem÷lapiai arba fotografiškai įrašyti vaizdai,<br />
� tekstin÷s (žodin÷s) ataskaitos,<br />
� kompiuteriu perskaitomos koordinačių (vektorių) sekos,<br />
� saugomas vaizdo elementų (rastrų) masyvas.<br />
Toliau aptar<strong>si</strong>me generalizavimo elementus – kla<strong>si</strong>fikavimą, paprastinimą ir didinimą.<br />
Nors beveik dauguma įprastų generalizavimo darbų yra sudaryti iš šio trejeto generalizavimo<br />
elementų mišinio.<br />
Kla<strong>si</strong>fikavimo valdymas<br />
Kla<strong>si</strong>fikavimo tikslas –apibūdinti duomenų grupę. Apibūdinant duomenys faktiškai<br />
negali būti išlaikytas n÷ vienas iš originalių objektų. Tiksliau sakant, labiau apibendrintas<br />
objektas pakeičia tikrąjį objektą. Tod÷l patogiau<strong>si</strong>a atliekant kla<strong>si</strong>fikavimo veiksmus<br />
panaudoti taško, linijos, ploto ir tūrines objektų kategorijas.<br />
Taškinių objektų metodai<br />
Kad sukla<strong>si</strong>fikuotume taškinius objektus,taikome grupavimo metodiką. Yra du<br />
grupavimo tipai:<br />
� sutraukiama<strong>si</strong>s. Šis procesas yra su<strong>si</strong>jęs su kartografuojamo objekto dydžio<br />
praradimu. Taikomas, kada reikia sugrupuoti atskirus elementus ir<br />
tiksliai nusakyti tipišką grup÷s pad÷tį. Pavyzdžiui, šiuo metodu galime sudaryti taškinį<br />
žem÷lapį: vieną taškelį (tašką) galima pad÷ti taip, kad jis žem÷lapyje a<br />
vaizduotų 10 pastatų (plotus).
106<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
� apibendrinimo. Taikomas sud÷tingai išd÷stymo konfigūracijai, sudarytai iš<br />
pavienių objektų. Šis procesas leidžia išlaikyti smulkesnio mastelio žem÷lapio<br />
konfigūracijos esmę .<br />
Šiuo atveju kartografai turi subjektyviai nurodyti kriterijus, kurie leidžia taikyti<br />
grupavimo metodiką. Pavyzdžiui, kartografai gali nustatyti pradinį grupavimo objektą. Arba<br />
jie gali nurodyti jud÷jimo kryptį, kurios bus laikoma<strong>si</strong> grupavimo vyksmo metu. Pradedant<br />
nuo skirtingų objektų arba nustatant skirtingas jud÷jimo kryptis gaunami skirtingi rezultatai.<br />
Kad ir žinome, jog šių parametrų pa<strong>si</strong>rinkimas daro didelę įtaką gaunamam rezultatui, mes<br />
nežinome, kokie yra vienos parametrų grup÷s privalumai, palyginti su kita.<br />
Dar mažiau žinoma apie taškinių objektų išd÷stymo esm÷s užfiksavimą. Joks<br />
kompiuterinis algoritmas neapibendrinamas išd÷stymą, nelaikys jo esm÷s. Kai kurių taškų<br />
išd÷stymas gali būti nusakytas statistiniu rodikliu, vadinamuoju artimiau<strong>si</strong>o kaimyno<br />
statistiniu faktu. Kompiuteriai gali sukurti bendrus taškinius išd÷stymo raštus, turinčius<br />
duotą statistinį rodiklį ir tokiu būdu apibūdinti taško objektų pa<strong>si</strong>skirstymo prigimtį. Tačiau<br />
kompiuteriai nežino, kaip šiuos geb÷jimus pritaikyti kartografijai.<br />
Linijinių objektų apibūdinimas<br />
Nors kartografams n÷ra įprasta grupuoti linijas, kartais jie ir daro. Pavyzdžiui,<br />
kartografai gali suderinti linijas, vaizduojančias oro linijų keleivių jud÷jimą tarp poros miestų.<br />
Panašiu būdu pa<strong>si</strong>skirstymo srautais gali būti sugrupuotas į keletą linijų, kad perteiktų<br />
pa<strong>si</strong>skirstymo esmę.<br />
pagaliau kartografai sukurs gausaus fiordų kranto kontūro arba vingiuojančio upelio<br />
modelį. Kadakartografai tai padarys, šie modeliai leis nurodyti ir generalizuoti upelių<br />
vingius arba raižytus fiordų krantus.<br />
Plotų grupavimas<br />
Plotų grupavimas labai svarbus kartografijos proceso veiksmas. Procesas su<br />
nominaliniais duomenimis priklauso nuo kartografuojamų plotų dydžio. Pavyzdžiui, gali būti<br />
du užs÷tos pas÷liais žem÷s sklypao, atskirti medžiais apsodinto upelio. Tarkime, kad šio ploto<br />
sklypas padalytas į 15 mažų ploto vienetų. Santykiškai stambiu masteliu gal÷tume<br />
kartografuoti kiekvieną vienetą atskirai, at<strong>si</strong>žvelgdami į kiekvieno mažo vieneto užs÷tos<br />
pas÷liais žem÷s plotą, išreikšta procentais. Smulkiu masteliu plotas gali būti kartografuojamas<br />
tik kaip vienetas.<br />
Tarkime, kad norime sugrupuoti kelintinius, intervalų arba santykių duomenis. Šis<br />
metodas yra panašus į tą, kuris yra taikomas nominaliniams duomenims grupuoti<br />
Vienintelis skirtumas tas, kad reikia įvertinti kiekybinius regionų skirtumus. Toks plotų<br />
grupavimas yra pagrįstas kiekybiniais skirtumais.<br />
Tūrio apimčių grupavimas<br />
Kai yra grupuojamas taškų, linijų tūris ar tūris virš plotų, panašios atributų reikšm÷s yra<br />
išskirstomos į klases. Gauta kategorija yra riboja kla<strong>si</strong>ų ribos, tokios, kaip 0 – 2, 2 – 4, 4 – 8 ir<br />
8 – 16. Šis veiksmas vadinamas išd÷stymu pagal rangus. Pavyzdžiui, kartogramose atributų<br />
reikšm÷s, su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong>os su surašymo teritorijomis, išd÷stomos pagal rangus.<br />
Kla<strong>si</strong>fikuodami tūrinio duomenis, galime panor÷ti skirti daugiau d÷me<strong>si</strong>o vaizduojamų<br />
duomenų diapazonui. Pavyzdžiui, santykiniai pokyčiai mus gali dominti labiau, nei<br />
absoliutin÷s reikšm÷s. Tokiu atveju renkam÷s mažesnį intervalą iš žemesn÷s diapazono dalies.<br />
Taip darome tod÷l, kad pokytis nuo 2 iki 4 yra tas pats santykinis pokytis (100 proc.) kaip ir<br />
pokytis nuo 50 iki 100. Kita vertus, jeigu domintų aukštesn÷s diapazono dalies absoliutin÷s<br />
reikšm÷s, intervalai būtų parinkti priešingai.
107<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Prieš nustatant kla<strong>si</strong>ų apribojimus, reikia nuspręsti, kiek tų kla<strong>si</strong>ų bus žem÷lapyje. Šis<br />
pa<strong>si</strong>rinkimas taip pat yra generalizavimo procesas. Akivaizdu, kad mažiau kla<strong>si</strong>ų reiškia<br />
didesnį generalizavimą. Panašiai ir minimalus generalizavimas reiškia mažesnį kla<strong>si</strong>ų kiekį.<br />
Generalizavimo reguliatoriai riboja kla<strong>si</strong>ų kiekį. Pavyzdžiui, grafiniai apribojimai<br />
nustato didžiau<strong>si</strong>ą kla<strong>si</strong>ų kiekį, nes žmogaus rega yra ribotų galimybių. Kita vertus, duomenų<br />
kokyb÷, supaprastinti pageidaujama, kaip apibr÷žia mažiau<strong>si</strong>ą kla<strong>si</strong>ų kiekį kla<strong>si</strong>ų, kurį galima<br />
tinkamai pritaikyti.<br />
Paprastinimo valdymas<br />
Rankiniu metodu, kartografai gali ganalengvai, tik šiek tiek subjektyviai, paprastinti<br />
duomenis. Toks paprastinimas paprastai vyksta praleidžiant ar ištrinat duomenis.<br />
Naudodami skaitmeninę kartografiją, žem÷lapių sudarytojai gali rinktis daug<br />
sud÷tingesnius metodus. Informacija yra tar<strong>si</strong> vektorinio ar rastrinio formato forma, kurią gali<br />
pa<strong>si</strong>naudoti kompiuteris. Statistin÷ metodika apima daugybinę regre<strong>si</strong>ją ir koreliaciją,<br />
vektorių analizę, diskriminantų analizę, kreivalinijinį interpoliavimą, paviršiaus pritaikymo<br />
procesus. Dirbdami su rastrų duomenimis, kartografai atlieka tokius nustatytus darbus, kaip<br />
santykio nustatymas, pagrindinio komponento analiz÷s, tankio padalijimas ir žemos atitikties<br />
filtravimas.<br />
Šie kompiuteriniai veiksmai objektyvesni už atliekamus rankiniu būdu, tuo, kad<br />
kompiuterio rezultatai gali būti pakartoti. Tačiau subjektyvumas lieka – kartografai turi<br />
rinktis algoritmą ir jo įvesties parametrus. Šia prasme generalizavimas yra tar<strong>si</strong> žem÷lapio<br />
projekcijos parinktis, t. y. kartografai turi mok÷ti pa<strong>si</strong>rinkti ir tei<strong>si</strong>ngai naudoti generalizavimą<br />
arba projekciją, geriau<strong>si</strong>ai tinkamiu<strong>si</strong>ą duotam tikslui. Kartografams nereikia patiems<br />
tie<strong>si</strong>ogiai atlikti veiksmų; kompiuteris tai atlieka dideliu tikslumu ir sparta, kurios kartografai<br />
niekada negal÷tų pa<strong>si</strong>ekti.<br />
Prieinamos informacijos apimtis kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje nuolat did÷ja. Tai<br />
naudinga, kai mums reikalingi vis tikslesni ir duomenys tam tikra tema. Tačiau per didelis<br />
informacijos srautas kartografams gali būti tokia pati problema, kaip ir per mažas.<br />
Kartografuodami teritoriją, jie turi išvengti smulkmenų pertekliaus arba triukšmo, kuris<br />
atitrauktų d÷mesį nuo bendrų pa<strong>si</strong>skirstymo krypčių.<br />
Pernelyg dažnai kartografai ne taip kruopščiai naudoja supaprastinimo procesus –<br />
galbūt tod÷l, kad kartografai yra nelinkę atmesti to, ką laiko gerais duomenimis.<br />
Nuotolinio steb÷jimo prietaisais gautų duomenų sensorin÷s <strong>si</strong>stemos mechanizmai<br />
dažnai sukelia mažą nuokrypį nuo tikrų vaizdo elementų reikšmių. Šis nuokrypis nuo normos<br />
taip pat vadinamas triukšmu. Kartografai paprastai <strong>si</strong>ekia pašalinti blogąjį triukšmą. Tačiau<br />
nepaisant to, ar triukšmas laikomas bloguoju, ar geruoju, kartografams reikia jį pašalinti, kad<br />
žem÷lapio skaitytojams paaišk÷tų, kaip pa<strong>si</strong>skirstyta.<br />
Kartografai taip pat naudoja paprastinimą, kai jie verčia objektų vaizdą į skaitmeninį<br />
įrašą. Skaitmeninio įrašo tikslumas priklauso nuo pradin÷s medžiagos mastelio. Taip pat<br />
tikslumas priklauso nuo pavertimui naudojamos kompiuterių įrangos skiriamo<strong>si</strong>os gebos.<br />
Tuomet šie įrašai dažnai panaudojami mažesnio išvesties mastelio nei pradin÷s medžiagos<br />
mastelis. Be to, išvestis įrenginio skiriamoji geba gali tur÷ti prastesn÷, nei užfiksavimo<br />
įrenginys. Kartografai paprastina tam, kad panaikintų šią nereikalingą ir nenaudingą<br />
informaciją.<br />
Kaip kartografai pritaiko supaprastinimo metodus. Kad būtų geriau aptarti,<br />
sukla<strong>si</strong>fikuo<strong>si</strong>me paprastinimoeiga į dvi kategorijas: naikinimą ir lyginimą.<br />
Nustatyta panaikinimo tvarka<br />
Yra dvi priežastys, d÷l kurių tur÷tume naudoti įprastą naikinimo tvarką:<br />
� kad pri<strong>si</strong>d÷tų prie gaminamo žem÷lapio mastelio sumažinimo;
108<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
� kad sumažintų šalutinių objektų klas÷s reikšmę esant pastoviam masteliui.<br />
Paprastinimas kartu su mastelio mažinimu nesud÷tinga sąvoka. Kai žem÷lapio mastelis<br />
mažinamas, taip pat sumaž÷ja ir tinkamo detal÷ms fizinio ploto. D÷l šios priežasties detalių<br />
paprastinimas yra privalomas.<br />
Paprastinimas, pritaikytas esant pastoviam masteliui, subtilesnis ir galbūt<br />
reikšmingesnis norint gerai suprojektuoti žem÷lapį. Pavyzdžiui, jei objekto (tokio kaip<br />
valstyb÷s <strong>si</strong>ena ar kranto linija) kontūras yra numatytas tiktai bendro<strong>si</strong>os paskirties<br />
informacijai perduoti, jis gali būti labai supaprastintas, iš kita vertus, tarkime, kad žem÷lapio<br />
tikslas yra parodyti uostus arba pakrant÷s laivybą, tuomet kranto linijos detal÷s svarbios, ir<br />
toks kontūras vaizduojamas labai smulkiai. Abiem atvejais kartografai pritaik÷ įprastą<br />
naikinimo tvarką, kad pakeisdami paprastinimo laipsnį, nepakeistų žem÷lapio mastelio.<br />
Kada kartografai atlieka naikinimo procesą, jie gali pritaikyti algoritmus, kurie<br />
panaikina taškinius arba ploto objektus. Apžvelgdami abu šiuos naikinimo tipus, prad÷kime<br />
nuo taškinių objektų.<br />
Taškų naikinimas<br />
Kai kartografai nori supaprastinti liniją, jie gali atlikti procesą, vadinamą taškų<br />
panaikinimu. Kartografai taškams panaikinti renka<strong>si</strong> du kompiuterinius paprastinimo<br />
algoritmus. Pirmas metodas yra <strong>si</strong>stemingai išsaugoti kiekvieną duomenų rinkmenos n-tąjį<br />
tašką. Kai kartografai atlieka šį procesą, jie sukurdami naują duomenų rinkmeną, paima pirmą<br />
koordinačių tašką duomenų eilut÷je ir kiekvieną n-tąjį tašką po jo. n reikšm÷ gali būti<br />
nustatyta pagrindiniu d÷sniu. Kuo didesn÷ bus n reikšm÷, tuo didesn÷ bus supaprastinamo<br />
apimtis. Kada tik įmanoma, kartografai paprastai pakeisdami šį pagrindinį algoritmą ir<br />
priskiriai taškams svarbumo reikšmes. Kai jie tai padaro, greičiau<strong>si</strong>ai naudodami kuriuo<br />
kla<strong>si</strong>fikavimo algoritmu, <strong>si</strong>stemin÷ panaikinimo kilm÷ priklauso nuo svarbumo reikšmių,<br />
priskirtų kiekvienam taškui.<br />
Antra procedūra kartografams yra sukurti naują rinkmeną, at<strong>si</strong>tiktinai pa<strong>si</strong>renkant 1/ntąją<br />
taškų. Skirtingoms taškų arba linijų segmentų serijoms gali būti pritaikytos skirtingos n<br />
reikšm÷s. Kuo didesn÷ n reikšm÷, tuo didesnis bus paprastinimas.<br />
Abu šie paprastinimo procesai yra taikomi objekto atributų xy pad÷čiai. Šie procesai<br />
dažnai sudaro sud÷tingesnių algoritmų, kurie supaprastina kranto linijas, politines <strong>si</strong>enas,<br />
kelius, tinklus ir t. t. , pagrindą.<br />
Tačiau n÷ vienas iš šių nustatytos tvarkos aprašų neat<strong>si</strong>žvelgia į paprastinimų linijų<br />
geografinius ypatumus. D÷l šios priežasties nustatyti darbai dažniau<strong>si</strong>ai yra naudojami kaip<br />
pradinis per÷jimas, skirtas didel÷ms skaitmenin÷ms rinkmenoms sumažinti iki tokio dydžio,<br />
kuris atitiktų numatytą išvestį.<br />
Kartais kartografai rankiniu būdu panaikina linijos taškus, remdamie<strong>si</strong> vietos nustatymo<br />
atributu, nusakančiu objektą. Šią manipuliaciją sudaro vaizdiniu požiūriu nereikšmingų taškų<br />
ištrynimas. Kartografai įgyja šio naikinimo proceso pajautimo, tik įgiję tur÷dami pakankamai<br />
patirties, o pagrindinis šių rankinių pritaikymo d÷snis yra tik šiek tiek naudingas.<br />
Taškams išlaikyti arba pašalinti iš rinkmenos gali būti nustatyti ir kiti kriterijai. Vienas<br />
iš labiau<strong>si</strong>ai įprastų algoritmų (Douglas-Peucker) išsaugo taškus, kuriuose linija staigiai keičia<br />
kryptį. Šis algoritmas leidžia kartografams nustatyti slenkstį, kuris kontroliuoja paprastinimo<br />
apimtį.<br />
Pavyzdžiui, nustatytam linijiniam segmentui du galiniai taškai sujungiami tie<strong>si</strong>a linija.<br />
Yra apskaičiuojami statmenieji atstumai nuo visų į<strong>si</strong>terpiančių taškų iki tos linijos. Jeigu<br />
statmenas atstumas viršija slenkstį, taškas, kurio statmenas atstumas didžiau<strong>si</strong>as, yra laikomas<br />
nauju galimu tašku pradinei linijai padalyti. Statmenieji atstumai nuo visų į<strong>si</strong>terpiančių taškų
109<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
iki dviejų naujų linijų apskaičiuojami ir lyginami su slenksčio riba. Jei n÷ vienas iš statmenų<br />
neviršija slenksčio, vi<strong>si</strong> į<strong>si</strong>terpiantys taškai panaikinami. Šie darbai tę<strong>si</strong>ami, kol panaikinami<br />
vi<strong>si</strong> įmanomi taškai neperžengiant slenksčio ribų.<br />
Duomenų, kuriuos galima apdoroti kompiuteriu, apimtis sparčiai auga. D÷l to<br />
kartografai turi skirti didelį d÷mesį supaprastinimo manipuliacijoms, kurias galima būtų<br />
pritaikyti kompiuteriu apdorojamoms rinkmenoms. Tuo pačiu metu jie privalo at<strong>si</strong>minti, kad<br />
žmogaus subjektyvumas ir technin÷s įrangos apribojimai nulemia šių rinkmenų turinį.<br />
Ploto panaikinimas<br />
Kartografai gali taikyti nustatytą naikinimo tvarką, kad supaprastintų ploto objektus taip<br />
pat kaip ir taškinius objektus. Naikinant plotą, objektas arba pavaizduojamas visas, arba<br />
apskritai praleidžiamas.<br />
Rankinių būdu naikinant plotą, jis paprastai būna nenuoseklus. Apdorojant kompiuteriu,<br />
kriterijus gali būti minimalus objekto dydis arba artumas kaimyninių objektų atžvilgiu.<br />
Nustatyta supaprastinimo tvarka dažnai nurodo kartografams nustatyti arba minimalų<br />
saugomų objektų dydį, arba minimalų atstumą tarp objektų, pagrįstą išvesties masteliu ir<br />
linijos pločiu.<br />
Visų pirma kartografams reikia gauti santykinį kiekvieno objekto reikšmingumo<br />
išd÷stymą rangų skal÷je. Jie gali tai padaryti, pritaikydami kla<strong>si</strong>fikavimo algoritmą. Tada<br />
kartografai įtraukia šiuos reikšmingumo išd÷stymus rangų skal÷je kaip objektų atributus. Tada<br />
nustato išvestį, kurioje yra vi<strong>si</strong> penki arba aukštesnio rango ežerai, arba vi<strong>si</strong> du arba<br />
aukštesnio rango keliai. Vi<strong>si</strong> kiti ežerai arba keliai bus panaikinti.<br />
Kartografai taip pat gali naudoti ploto naikinimą rastriniams duomenims. Jie naudoja<br />
procesą, vadinamą piešimas pagal šabloną, kad pakeistų vaizdo elementų reikšmes atvaizdą.<br />
Generalizacija vis dar turi daug problemų, o keletas s÷kmingų potencialių sprendimų<br />
yra prieinami tik eksperimentin÷je terp÷je. Kaip pavyzdį galima pamin÷ti, kad 1994 m.<br />
programin÷s įrangos gamintoja Intergraph išleido generalizacijos modulį (Map Generalizer)<br />
savojoje MGE terp÷je, kuri vartotoją aprūpina interaktyvios generalizacijos instrumentais.<br />
Vartotojas gali pa<strong>si</strong>rinkti apibr÷žtą duomenų sritį ar duomenų sluoksnį, nuspręsti, kokį rinktis<br />
algoritmą (pvz., linijos generalizavimo), tik tada nustatyti parametrus. Rezultatus galima<br />
steb÷ti tie<strong>si</strong>og ekrane. Įvairius parametrus ar algoritmus galima pritaikyti ir tiriamos srities<br />
daliai. Kad gal÷tų įvertinti gautus rezultatus, operatorius vis dar turi tur÷ti ir kartografinių<br />
įgūdžių.<br />
9.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Naudojant ArcGIS programinę įrangą ir pagal Kaišiadorių rajono KDB 10LT<br />
duomenis atlikta kai kurių GDB duomenų sluoksnio objektų generalizacija. Šiai užduočiai<br />
atlikti reikia:<br />
1. Sukurti File arba Personal GDB, į ją importuoti/į<strong>si</strong>kelti generalizacijai reikalingus<br />
duomenis (GDB - geoduomenų baz÷);<br />
2. Reikalingą informaciją iškirpti pagal žem÷lapio M 1:10 000 lapo r÷melį (jei reikia);<br />
3. Atlikti linijų ir ploto objektų generalizaciją;<br />
4. Kiekvienu generalizacijos atveju spausdinti gautus rezultatus;<br />
5. Parašyti aiškinamąjį raštą.
110<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
9.2.1 File GDB sukūrimas<br />
ArcCatalog‘e sukuriama nauja GDB byla (9.2.1.1 pav.), joje sukuriama nauja duomenų<br />
baz÷ DUOMENYS (9.2.1.1.2, 9.2.1.1.3, 9.2.1.1.4 pav.).<br />
Dešiniu pel÷s klavišo spragtel÷jimu ArcCatalog‘e sukuriama nauja File GDB, kuri<br />
įvardijama atitinkamu pavadinimu. Kitas žingsnis - Dataset‘o (lietuviškai duomenų rinkinys)<br />
sukūrimas (DUOMENYS); galima su<strong>si</strong>kurti keletą Dataset‘ų skirtingiems duomenų tipams<br />
(linijų, plotinių, taškinių ir anotacijų, t. y. tekstinio duomenims).<br />
Trečias žingsnis - konkretaus Feature class (duomenų sluoksnio) sukūrimas (pastatai,<br />
upes , ...) ir duomenų įk÷limas.<br />
Galimas ir to paties Feature class‘o tie<strong>si</strong>oginis importavimas iš KDB10LT sluoksnių.<br />
9.2.1.1. pav. GDB bylos kūrimas<br />
9.2.1.2. pav. Duomenų baz÷s kūrimas<br />
9.2.1.3. pav. Duomenų baz÷s kūrimas 9.2.1.4. pav. Duomenų baz÷s kūrimas<br />
Tuomet ant sukurtos baz÷s dukart dešiniu pel÷s klavišu at<strong>si</strong>daromas langas, kuriame<br />
parenkama New Feature Class (9.2.1.5 pav.), tolimesn÷ eiga – New Feature Class→ Įvedam<br />
sluoksnio pavadinimą, pvz.: plotai (9.2.1.6 pav.) → Next→ Next→ Import→, pa<strong>si</strong>renkam<br />
pvz. plotai (9.2.1.7 pav.) → Add→ pa<strong>si</strong>renkame Polygon (9.2.1.8 pav.) → Add→ Finish.<br />
Tokiu būdu sukūr÷me Feature class (objekto plotai) tuščią šabloną su atitinkama atributų<br />
laukų struktūra.
111<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
9.2.1.5. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas 9.2.1.6. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
9.2.1.7. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
9.2.1.8. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas 9.2.1.9. pav. Duomenų sluoksnių kūrimas<br />
Lentel÷je Field name at<strong>si</strong>rado daugyb÷ laukų (9.2.1.9. pav.). kitas etapas - duomenų<br />
įk÷limas iš KDB10LT. Operacijų eiliškumas: ant šio sluoksnio spausti dešinį pel÷s klavišą<br />
→Load→ (9.2.1.10 pav.), Next→, pa<strong>si</strong>renkam pvz. plotai→ Open→ pa<strong>si</strong>renkam Polygon<br />
(9.2.1.11. pav.) → Open→ Add (9.2.1.12. pav.) → Next→ Next→ Next→ Next→ Finish.<br />
Arccatalog‘e su Preview į<strong>si</strong>tikinkime, ar tikrai pavyko į<strong>si</strong>kelti reikiamus duomenis.
9.2.1.10 pav. KDB 10LT duomenų perk÷limas<br />
į sluoksnį plotai<br />
9.2.1.12 pav. KDB 10LT duomenų perk÷limas į sluoksnį plotai<br />
112<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
9.2.1.11 pav. KDB 10LT duomenų perk÷limas<br />
į sluoksnį plotai<br />
Kuriant sluoksnius, kuriuose bus talpinami linijiniai duomenys, pavyzdžiui keliai, up÷s,<br />
geležinkeliai, reikia 9.2.1.6 paveiksle nurodytoje lentel÷je parinkti Line Features, 9.2.1.7<br />
paveiksle parinkti pvz.: keliai , o v÷liau arc. Perkeliant KDB 10LT duomenis perk÷limas į<br />
sluoksnį keliai, pa<strong>si</strong>rinkti arc lentel÷je, parodytoje 9.2.1.11 paveiksle.<br />
Tokiu būdu perkelti visus duomenis, reikalingus duomenų generalizacijai (geležinkelis,<br />
hidro_l, keliai, miškas_l, pastatai, plotai, ribos). Kiekvienas studentas tokiu būdu sukuria .gdb<br />
bazę vienam M 1:10 000 lapui. Galimi ir kiti duomenų paruošimo būdai, priklausomai nuo<br />
turimų duomenų rūšies ir jų kiekio.<br />
9.2.2 Linijinių ir plotinių objektų generalizacija<br />
Naudojant ArcMap programinę įrangą linijinių ir plotinių objektų generalizacijos atlikimui<br />
reikia:<br />
1. Naudojant ArcMap programinę įrangą at<strong>si</strong>daryti naują dokumentą, į kurį,<br />
komandos + pagalba, sukelti vieno M 1:10 000 lapo duomenis (geležinkelis,<br />
hidro_l, keliai, miškas_l, pastatai, plotai, ribos), kurie bus generalizuojami. Varnele<br />
paženklinti generalizuojamą sluoksnį, pavyzdžiui: past_p poligon, jį suaktyvinti ir<br />
atidarius Arc Toolbox komandų langelį pa<strong>si</strong>rinkti Data Management Tools,<br />
Generalization, Simplify Building komandą, 2 x ant jos paspaudus kairiu pel÷s<br />
klavišu at<strong>si</strong>randa lentel÷, kurioje Input Features langelį rašoma pastat_p polygon, o
113<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Out Feature Class parenkama vieta kur bus dedami duomenys, Simplification<br />
Tolerance rašyti 1, Minimum Area (optional) rašyti 100 ir OK (9.2.2.1 pav.).<br />
9.2.2.1. pav. Pastatų generalizavimas pagal nurodytą ploto dydį<br />
At<strong>si</strong>radu<strong>si</strong>oje dialogo lentel÷je at<strong>si</strong>radus užrašui succesfully, spustel÷ti Close.<br />
Kairiame sluoksnių langelyje at<strong>si</strong>randa sluoksnis polygon_Simp. Reikai jo spalvą<br />
pakeisti į Med Yellow. Dešiniame peržiūros lange pastatai, kurių plotas ≥ 100m 2<br />
bus nudažyti Med Yellow spalva, kiti bus melsvi, kaip ir buvo anksčiau.<br />
2. Rezultatus išspausdinti A4 formato lape, užrašyti generalizuoto vaizdo<br />
pavadinimą, mastelį, autorių.<br />
3. Parinkti ir varnele pažym÷ti sluoksnį hidro_l arc, jį suaktyvinti, Arc Toolbox<br />
lentel÷je parinkti komandą Simplify Line ir parinkti Input features hidro_l arc,<br />
Simplification Tolerance – BEND_SIMPLIFY, Reference Baseline – 20 m (9.2.2.1.<br />
pav.), spustel÷ti OK, gautam sluoksniui pakeisti sutartinio ženklo spalvą, kuri gerai<br />
iš<strong>si</strong>skirtų iš buvu<strong>si</strong>o sluoksnio (negeneralizuoto) ir v÷l išspausdinti vietas, kuriose<br />
generalizacija labiau<strong>si</strong>ai matoma.<br />
9.2.2.2 pav. Hidrografijos generalizavimas pagal nurodytą dydį
114<br />
Kartografinio vaizdo generalizacija (apibendrinimas)<br />
Taip pat generalizuoti sluoksnius, kuriuos kiekvienam studentui nurodo d÷stytojas,<br />
naudodamas Arc Toolbox generalizacijos įrankius.<br />
4. Pateikti aiškinamąjį raštą, pagrindžiantį atliktus veiksmus, padaryti išvadas.<br />
5. Darbą atlikti naudojant kompiuterių programinę įrangą, Microsoft Office, ArcGIS<br />
ir pan.<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979). Kartografija. Vilnius.<br />
2. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V. (2005) Kartografija. Kaunas. Technologija.<br />
3. A. H. Robinson. (1995) Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc.<br />
4. Kenedy M., Kopp S. (2000) Understanding Map Projections, GIS by ESRI.<br />
Printed in the United States Of America.<br />
5. Берлянт А. М. (2003) Картоведение. М.: Аспект-Прес.<br />
6. Чурилова Е. А., Колосова Н.Н. (2004) Картография с основами<br />
топоргафии. М.: Аспект-Прес.<br />
7. Кеннеди М., Копп С. (1998) Картография с основами топоргафии. М.:<br />
Аспект-Прес.<br />
8. www.agi.lt/standartai<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kas yra generalizacija ir kokie pagrindiniai jos atlikimo kriterijai?<br />
2. Kokie generalizavimo reguliatoriai?<br />
3. Kokie yra keturi generalizavimo elementai?<br />
4. Kaip atliekamas kla<strong>si</strong>fikavimo, paprastinimo ir didinimo valdymas<br />
(manipuliacijos)?
115<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
10. Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Įžanga<br />
Visas žem÷lapio projektas, jo kompozicinis darinys, meniniai privalumai traukia d÷mesį<br />
ir lemia skaitytojo požiūrį į žem÷lapį. Apiforminimo individualumas, atitinkamo stiliaus<br />
sukūrimas, meninis tobulumas priklauso nuo kartografo dizainerio mok÷jimo tikslingai<br />
parinkti kūrinio formą, optimalų akivaizdaus ir abstraktinio santykį, užtikrinti kūrinio<br />
harmoningumą ir estetiškumą.<br />
Pagrindiniai veiksniai, turintys poveikio kartografinio kūrinio bendram apiforminimui<br />
(dizainui):<br />
� Vaizdavimo priemonių visuma, technin÷s ir menin÷s grafikos pritaikymo galimyb÷<br />
įvairiais kartografijos iš<strong>si</strong>vystymo laikotarpiais;<br />
� Kartografinio kūrinio pobūdis (atskiras žem÷lapis, žem÷lapių serija, atlasas);<br />
� Žem÷lapio paskirtis ir su tuo su<strong>si</strong>jęs žem÷lapio naudotojų ratas;<br />
� Kartografinio kūrinio tematika;<br />
� Žem÷lapių dauginimo technin÷s ir poligrafin÷s sąlygos, gamybos technologijos.<br />
Kartografinio dizaino galimyb÷s visada yra su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong>os su vaizdavimo priemon÷mis ir<br />
technin÷mis jų pritaikymo galimyb÷mis įvairių istorijos tarpsnių teikm÷je. Požiūris į bendrąjį<br />
mokslo žem÷lapių apiforminimą ir funkcijas kito at<strong>si</strong>žvelgiant į kartografijos raidą, į bendrą<br />
požiūrį į žem÷lapį, kaip į mokslo ir meno kūrinį, nuo technikos pažangos lygio ir pan.<br />
Atitinkamas kartografinių kūrinių apiforminimo stilius vaizdžiai perteikia atitinkamą<br />
kartografijos raidos tarpsnį kryptingumą, mokslinių ir praktinių interesų <strong>si</strong>ekius. Bendrojo<br />
apiforminime veiksme išryšk÷davo ir kartografo – menininko individualus veidas.<br />
Darbo tikslas. Išmok<strong>si</strong>te sukurti galutinį žem÷lapį, kuris žem÷lapio skaitytojui efektyviai<br />
perduos informaciją.<br />
Darbo uždaviniai:<br />
1. Išnagrin÷ti kartografinių kūrinių bendro apiforminimo pagrindinius faktorius.<br />
2. Suteikti žem÷lapiui informatyvumo pridedant papildomus žem÷lapio elementus.<br />
3. Naudotis elementų kūrimo įrankiais ArcInfo programin÷s įrangos ArcMap<br />
prid÷jimų lange (srityje).<br />
10.1 Žem÷lapių bendrojo apiforminimo elementai<br />
Žem÷lapių bendrojo apiforminimo elementams priklauso:<br />
� Žem÷lapių pavadinimai;<br />
� R÷meliai (išor÷s ir vidaus);<br />
� Žem÷lapių legendos;<br />
� Papildomi žem÷lapiai (žem÷lapiai-priedai);<br />
� Diagramos, grafikai, profiliai, fotografijos, meniški piešiniai ir kt.;<br />
� Aiškinamieji užrašai (mastelių nurodymas, leidybos duomenys ir kt.);<br />
� Žem÷lapio laukai
116<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Bendrojo žem÷lapių apiforminimo elementų kompoziciją lemia kartografuojamo rajono<br />
dydis ir konfigūracija. Pavyzdžiui, kartografuojant Azijos teritoriją, jos teritorijos<br />
konfigūracija lemia žem÷lapio legendos išd÷stymą (pad÷tį) po pietine kontūro riba. Regiono<br />
kontūras turi užimti lape centrinę pad÷tį. Atlasuose regiono kontūras koreguoja atlaso bendrą<br />
formatą ir atitinkamai lapo dydį, lemia regiono kontūro iš<strong>si</strong>d÷stymą skersai ar išilgai lapo.<br />
Esant ištęstam kontūrui, leistinas jo išd÷stymas pagal lapo įstrižainę. Atlaso žem÷lapių<br />
specifika – daugkartinis regiono kontūro pakartojimas ant lapo vienodais ar skirtingais<br />
kartografavimo masteliuose. Jų tarpusavio komponavimas gali būti labai įvairus,<br />
priklausomas nuo regiono konfigūracijos ir kartografavimo mastelio. (br÷ž.10.1.1).<br />
10.1.1. pav. Žem÷lapių lapo komponavimas [2]<br />
Išnagrin÷kime skirtingų bendrojo apiforminimo elementų racionalaus išd÷stymo<br />
kartografinio vaizdo atžvilgiu būdus.<br />
Žem÷lapio pavadinimas – papildomo turinio elementas į kurį skaitytojas atkreipia d÷mesį<br />
pirmiau<strong>si</strong>a. Tod÷l pavadinimo išd÷stymo būdas, šrifto tipas, jo matmenys ir piešinys turi būti<br />
aiškūs, ryškūs, vaizdingi ir pa<strong>si</strong>žymintys jų suvokimo estetiškumu. Žem÷lapio pavadinimas<br />
rašomas virš viršutinio r÷melio, <strong>si</strong>metriškai arba kairiame kampe, o kartais bendrojo r÷melio<br />
viduje. Kartais pavadinimas sutvirtinamas specialiu papildomu r÷meliu arba d÷l kontrasto<br />
parenkamas baltas fone, bendras fonas paliekamas spalvotas. Šrifto parinkimas daugiau<strong>si</strong>a<br />
priklauso nuo žem÷lapio naudojimo būdo. Kaip įprasta, staliniams žem÷lapiams naudojami<br />
akademinio stiliaus šriftai, kurių piešinys gana plonas ir skaidrus. Pavadinimų matmenys<br />
skirtingų stalinių žem÷lapių ir esant vidutiniam lapo formatui įvairuoja nuo 2 iki 5 mm.<br />
Sieninių žem÷lapių pavadinimams tinkamiau<strong>si</strong> stambių matmenų meniniai šriftai. Jų<br />
braižas ir stilius − įvairūs, dažnai jie sukuriami specialiai, pagal žem÷lapio prasminį turinį,<br />
šrifto piešinyje rodo tautinio meno ypatybes ir pan. Šrifto matmenys priderinami prie<br />
žem÷lapio formato, skaitomumo iš nuotolio sąlygų. Paprastai <strong>si</strong>eniniuose žem÷lapiuose šrifto<br />
aukštis 3−5 cm.<br />
R÷meliai atriboja kartografinį vaizdą ir kitus žem÷lapio papildomus elementus. R÷melių<br />
forma gali stačiakamp÷, būti apskritimo, ovalo, trapecijos formos ir pan. Skiriami išoriniai ir<br />
vidiniai r÷meliai.<br />
Topografiniai žem÷lapiai (10.1.2 pav.) turi trigubus r÷melius. Vidinis r÷melis riboja<br />
vaizduojamos teritorijos plotą (geografiniai dienovidiniai – vertikalūs r÷meliai iš kair÷s ir iš<br />
dešin÷s, lygiagret÷s – iš viršaus ir apačios). Antras yra minutinis r÷melis. Jis sužym÷tas
117<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
padalomis, kurių vert÷ 1’ (tamsaus arba šviesaus brūkšnio ilgis) ir 10” (atstumas tarp dviejų<br />
minutinio r÷melio brūkšnių).<br />
10.1.2. pav. Topografinio žem÷lapio M 1 : 50 000 r÷melis<br />
Vidiniai r÷meliai atriboja kartografinį vaizdą. Sud÷tingo komponavimo atveju plačiai<br />
naudojami vidiniai atskiriantys r÷meliai, naudojami žem÷lapių įklijų, pagrindinio žem÷lapio<br />
legendai ar kitokiom papildomam turiniui atskyrt. Atribojimo r÷meliai parodo lapo bendrą<br />
kompozicinę struktūrą, atskiria kelis lapo žem÷lapius. R÷meliai įvairūs savo forma:<br />
stačiakampiai, laužtin÷s linijos, tolygios (lekalin÷s) kreiv÷s ir t. t.<br />
Išoriniai r÷meliai atidalja žem÷lapį nuo lapo laisvo lauko ir dažniau<strong>si</strong>a vykdo tik<br />
dekoratyvinę funkciją. Jų apiforminimas labai įvairus. Informacinio tipo staliniams<br />
žem÷lapiams tikslingi vienos ar dviejų linijų geometrinio piešinio išoriniai r÷meliai.<br />
Žem÷lapių serijoms ir atlasų žem÷lapiams parenkami bendri tipiniai r÷meliai.<br />
Pavyzdžiui, Pasaulio atlase (1999) vi<strong>si</strong> žem÷lapiai turi bendrą r÷melių piešinį, atliktą tuo<br />
pačiu stiliumi, kaip ir bendras geografinis turinys.<br />
Kultūrin÷s šviečiamo<strong>si</strong>os paskirties žem÷lapiuose tikslinga naudoti spalvotus r÷melius.<br />
Apiforminant <strong>si</strong>eninius žem÷lapius leistini geometriniai kelių įvairaus storio linijų r÷meliai, o<br />
taip pat ir meniniai su ornamentiniu ar kitokiu piešiniu. Šiuo atveju r÷meliai ne vien žem÷lapį<br />
atitinkamomis ribomis apriboja, bet ir yra kartografinio kūrinio dekoratyvu<strong>si</strong> puošmena,<br />
teikianti žem÷lapiui meniškumo elementą.<br />
Norint pa<strong>si</strong>ekti bendą ir darnų vaizdą, dažnai r÷melių meninis apipavidalinimas derinamas su<br />
žem÷lapio pavadinimo šriftų piešiniu.<br />
Žem÷lapio legenda – svarbiau<strong>si</strong>as kompozicijos elementas. Jos vieta bendroje<br />
kompozicijoje nustatoma pirmiau<strong>si</strong>a. Legendos išd÷stymo pagrindin÷s sąlygos yra šios:<br />
� Skaitymo patogumas, tikslus priderinimas prie kartografinio vaizdo;<br />
� Legendos ir jos dalių atskyrimas nuo papildomo turinio (žem÷lapių įklijų, diagramų,<br />
grafikų ir kt.);<br />
� Išd÷stymo kompaktiškumas.
118<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pirmas dvi sąlygas galima sudaryti įvairiais apiforminimo būdais, pvz., regiono ir<br />
legendos kontūro apribojimas vienu r÷meliu arba legendos išryškinimas tarp kitų papildomų<br />
elementų, apribojant ją r÷meliu su dvigubomis linijomis. Vaizdus pavyzdys, palengvinantis<br />
aiškų žem÷lapio ir legendos bendrumo pojutį, yra jų apipavidalinimas vienodos spalvinio fonu<br />
(pavyzdžiui, baltu) ir atskyrimas nuo kitų elementų, kurie rodomi kitos spalvos (pilkos,<br />
švie<strong>si</strong>ai geltonos). Toks būdas s÷kmingai panaudotas daugumoje komplek<strong>si</strong>nių moksliniųinformacinių<br />
atlasų.<br />
Sud÷tingiau išlaikyti legendos priskyrimą žem÷lapiui tokiame lape, kuriame išd÷styta<br />
keletas žem÷lapių. Esant jų tematikai skirtingai, kiekvienas žem÷lapis turi savo legendą,<br />
išd÷stytą tie<strong>si</strong>og prie to žem÷lapio. Tarpusavyje su<strong>si</strong>ju<strong>si</strong>o <strong>si</strong>užeto žem÷lapių, kurių<br />
ženklinimas kartoja<strong>si</strong>, tikslinga pateikti vieną suvestinę legendą.<br />
Legendos išd÷stymo kompaktiškumas priklauso nuo jos bendro grafinio vaizdo, kuris<br />
savo ruožtu priklauso nuo žem÷lapio tipo ir temos turinio sud÷tingumo. Skirtingi geografinių<br />
žem÷lapių tipai nulemia legendų įvairovę, jų grafinio vaizdo, apimties, sandaro sud÷tingumo<br />
skirtumus.<br />
Racionalūs apipavidalinimo būdai – ženklų išd÷stymas pagal nustatytą eilę, šriftų<br />
parinkimas įvairaus rango pavadinimų grup÷ms, atstumų tarp taksonominių kategorijų<br />
apskaičiavimas ir pan., didinantys legendos vaizdingumą ir jos bendros struktūros supratimą,<br />
tie<strong>si</strong>ogiai su<strong>si</strong>jęs jos vidinę kompoziciją, tačiau turi poveikio ir viso žem÷lapio<br />
komponavimui.<br />
Nekelia ypatingų sunkumų elementarių žem÷lapių legendų komponavimas. Jos yra<br />
paprastos ir žem÷lapio lape neužima didelio ploto. Šakinių ekonominiuose žem÷lapiuose<br />
legenda gali ap<strong>si</strong>riboti labai trumpais paaiškinimais: „vienas taškas – 2500 ha“ – pas÷lių plotų<br />
žem÷lapyje. Daugelyje klimatinių žem÷lapių naudojamas izolinijų metodas, legendą sudaro<br />
nesud÷tinga, tik kelių pakopų spalvinių skal÷. Tačiau d÷l gausyb÷s papildomo turinio kiekio<br />
(žem÷lapiai − priedai, diagramos, profiliai ir t.t.), labai svarbu, kad pagrindinio žem÷lapio<br />
legenda nebūtų atskirta nuo kartografinio vaizdo.<br />
Teminių žem÷lapių legendų, kuriose nurodyta daugyb÷ kokybinių ir kiekybinių<br />
ypatumų, grafin÷ struktūra sud÷tingesn÷. Dažnai, jei legendos labai didel÷s, sunku jas<br />
išd÷styti vienoje vietoje. Tokiu atveju yra leidžiama išskaidyti legendą ir išd÷styti laisvose<br />
žem÷lapio lapo vietose. Tačiau tik tuo atveju, jei bus išlaikytas tarpusavyje su<strong>si</strong>etų rodiklių<br />
skaitymo iš kair÷s į dešinę ir iš viršaus į apačią nuoseklumas. Tokios legendos suteikia tam<br />
tikrą žem÷lapio lapo komponavimo laisvę, padeda pa<strong>si</strong>ekti jų bendro vaizdo lygsvarą ir<br />
grakštumą. Komplek<strong>si</strong>nių žem÷lapių legendas išskaidant vaizdingumo ir suvokimo<br />
vientisumo daug neprarandama, nes rodmenys gali būti skaitomi nuosekliai.<br />
Žem÷lapiai priedai (įkarpos) praturtina pagrindinio žem÷lapio turinį ir glaudžiai su<strong>si</strong>ję<br />
su žem÷lapiu. Žem÷lapių priedų išd÷stymo rekomendacijos numato:<br />
� Užpildyti žem÷lapiais priedais daugiau, kaip tris lapo kampus;<br />
� Kompozicijos pu<strong>si</strong>ausvyra, at<strong>si</strong>žvelgiant į įkarpos matmenis, apiforminimo<br />
vaizdingumą;<br />
� Jų apribojimą paprasčiau<strong>si</strong>ais r÷meliais su minimaliu linijos lūžių skaičiumi.<br />
Papildomi žem÷lapiai turi savo legendas, kurias tikslinga komponuoti kartu su<br />
žem÷lapiu, apjungiant juos vienu r÷meliu. Tiesa, išor÷s elementų komponavimo praktikoje<br />
pa<strong>si</strong>taiko nevyku<strong>si</strong>ų kompozicijų, kai pagrindinio ir papildomo žem÷lapio legendas<br />
skaitytojas suvokia kaip lygiavertes ir tod÷l jas sunku greitai surasti.<br />
Diagramos, grafikai, profiliai, meniški piešiniai ir kt., išd÷stomi pagal jų<br />
reikšmingumą ir at<strong>si</strong>žvelgiant į nuo laisvą vietą lape.
119<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Aiškinamieji tekstai gali būti įvairūs: mastelio nurodymas, leidybos duomenys,<br />
statistin÷s lentel÷s, tekstiniai paaiškinimai, kurių turinyje pateikiami papildantys žem÷lapio<br />
turinį gamtiniai, ekonominiai, istoriniai ir kt. duomenys. Ypač svarbūs yra turistinių<br />
žem÷lapių ir komplek<strong>si</strong>nių atlasų tekstai.<br />
Puslapio parašt÷s (laukai − juosta tarp išorinio r÷melio ir puslapio krašto) skiriami<br />
pavadinimui, masteliui ir leidybos duomenims užrašyti, o žem÷lapių atlasuose – puslapiams<br />
numeruoti ir dekoratyvinei funkcijai vykdyti. Paraščių dydis paprastai neviršija 2−3 cm stalo,<br />
ir 3−5 cm <strong>si</strong>eninių žem÷lapių. Tada, kai žem÷lapio pavadinimas išd÷stomas už r÷melio,<br />
tikslinga padidinti viršutin÷s parašt÷s plotį. Meniniais tikslais, galima suprojektuoti spalvotas<br />
paraštes; komplek<strong>si</strong>niams atlasams tam tikslui tinka kelios spalvos, skiriančios įvairių<br />
tematinių grupių žem÷lapius.<br />
10.2 Praktin÷s užduoties metodiniai nurodymai<br />
Kaip pavyzdį sukurkite Pietų Amerikos gyventojų tankumo žem÷lapį. Pirma, paleiskite<br />
ArcMap ir atidarykite esama žem÷lapio dokumentą.<br />
� Paleiskite ArcMap.<br />
� Įeikite į C:\Kartografija\Žem÷lapio dokumentai ir atidarykite 14a-Pietų Amerikos<br />
Populiacija.mxd. (14a-SouthAmericaPopulation.mxd.).<br />
Šiame žem÷lapyje yra viena duomenų aplinka pavadinimu Detalizuotas Žem÷lapis<br />
(Detail Map). Ją sudaro iš trys sluoksniai: Šalies Ribos, Administraciniai Vienetai ir Pasaulis.<br />
Jame rodoma Pietų Amerikos populiacija kvadratiniais kilometrais. Pakrant÷s sritys yra<br />
tankiau apgyvendintos nei vidaus. Didžiau<strong>si</strong>a su<strong>si</strong>telktis, pažym÷ta tam<strong>si</strong>ai rudai, tai didieji<br />
miestai.
120<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pažym÷kite sluoksnio Administraciniai Vienetai kla<strong>si</strong>fikavimo schemą, esančią turinio<br />
lentel÷je. Kiekvienoje klas÷je gali būti keletas šių administracinių vienetų, at<strong>si</strong>žvelgiant į<br />
gyventojų tankio vertę. Šių vienetų ribos šiame žem÷lapyje n÷ra rodomos.<br />
Pratime, redaguo<strong>si</strong>te turimą žem÷lapį. Pirma pa<strong>si</strong>ruoškite žym÷jimui, patraukdami iš<br />
Duomenų Peržiūros į Plano Peržiūrą.<br />
� Paspauskite Peržiūra (View) > Plano Peržiūra (Layout View).<br />
Plano Peržiūra − aplinka, atkartota lape. Žem÷lapio duomenys, kurie užpildo monitorių<br />
duomenis peržiūrint, yra įr÷minti. Šis duomenų r÷mas yra tik vienas elementas tarp daugelio<br />
kitų (kuriuos dar tur÷<strong>si</strong>te sukurti) virtualių puslapių.<br />
Nustatyti liniuotes ir prid÷ti liniuot÷s vedlius<br />
ArcMap Plano Peržiūroje yra įrankių, kurie jums pad÷s taikyti žem÷lapio elementus.<br />
Pirmiau<strong>si</strong>a turite nustatyti liniuotes.<br />
� Paspauskite Įrankiai > Pa<strong>si</strong>rinkimai (Tools > Options).<br />
� spustel÷kite klavišą Plano Peržiūra (Layout View).<br />
� Lentel÷s Mažiau<strong>si</strong>ame Pa<strong>si</strong>dalijime (Rulers’ Smallest Divi<strong>si</strong>on), įrašykite 1 cm.<br />
� Apspaudo Tolerancijoje (Snap Tolerance), įrašykite 0,1 cm.
121<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
� Į<strong>si</strong>tikinkite, kad Apspaudo Elementai (Snap Elements) būtų nustatyti ant Vedlių<br />
(Guides).<br />
� Spustel÷kite OK, kad uždarytum÷te dialogo langą.<br />
� Plane, žymeklį stabtel÷kite virš šonin÷s liniuot÷s ant 1 cm ir spustel÷kite .<br />
Bus nupieštas švie<strong>si</strong>ai m÷lynas liniuot÷s vedlys. Linijos ne<strong>si</strong>matys ant išspausdinto lapo.<br />
Vedlį galite nutempti iki naujos vietos, jei jis yra netinkamoje vietoje, arba galite<br />
pašalinti spustel÷kite dešinį klavišą, ties vadovo žymekliu ir pa<strong>si</strong>rinkdami Išvalyti Vadovą<br />
(Clear Guide).<br />
� Šonin÷je liniuot÷je prid÷kite dar tris vedlius ties 2, 6, ir 26 cm.<br />
� Viršutin÷je liniuot÷je prid÷kite tris vedlius ties 2, 11, ir 20 cm.<br />
Nustat÷te vedlius, kurių reik÷s skirtingų žem÷lapių elementams nustatyti. Prieš<br />
pridedant bet kokį žem÷lapio elementą, reikia pakeisti duomenų r÷mo dydį.<br />
Duomenų r÷mo dydžio pakeitimas<br />
Kai perjung<strong>si</strong>te iš Duomenų Peržiūros (Data View) į Plano Peržiūrą (Layout View),<br />
Pietų Amerikos žem÷lapis (kuri yra šio žem÷lapio plano dominanti sritis), užims mažą sritį, o<br />
nesu<strong>si</strong>ję duomenys (vaizduojami pilku atspalviu) užims apie trečdalį turimo žem÷lapio lapo.<br />
Dabar pašalindami nereikalingus žem÷lapio bruožus, pakei<strong>si</strong>te duomenų r÷mo dydį.<br />
� Spustel÷kite bet kurioje vietoje ant duomenų r÷mo, kad jį pa<strong>si</strong>rinktum÷te. Pa<strong>si</strong>rinktas<br />
elementas bus pažym÷tas m÷lyna spalva ir tur÷s pa<strong>si</strong>rinkimo rankenas.<br />
� Spustel÷kite žymeklį virš pa<strong>si</strong>rinkimo rankenos, duomenų r÷mo viršuje centre.<br />
Žymeklis pa<strong>si</strong>keis į dvigalę rodyklę.<br />
� Tempkite duomenų r÷mą žemyn tol, kol jis pri<strong>si</strong>tvirtins prie šonin÷s liniuot÷s vedlio<br />
ties 26 cm.<br />
� Dabar žymeklį stabtel÷kite virš svirties, duomenų r÷mo apačioje, centre. Tempkite<br />
r÷mą į viršų , kol jis pri<strong>si</strong>tvirtins prie šonin÷s liniuot÷s vedlio ties 6 cm.
122<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pakeiskime duomenų r÷mo dydį taip, kad tur÷tum÷te vietos sud÷lioti žem÷lapio<br />
elementus aplink pagrindinį Pietų Amerikos žem÷lapį. Pastaba: keičiant duomenų r÷mo dydį,<br />
keičia<strong>si</strong> žem÷lapio skal÷.<br />
Skal÷je, įrašykite 1:50,000,000 ir spustel÷kite Įrašyti.<br />
Fono spalvos suteikimas duomenų r÷mui<br />
N÷ra vandenyno sluoksnio, o reikia pavaizduoti m÷lyną vandenį aplink Pietų Ameriką.<br />
Tai galite padaryti duodami duomenų r÷mo fonui m÷lyną spalvą.<br />
� Turinio lentel÷je, spustel÷kite dukart duomenų r÷me Detalizuotas Žem÷lapis<br />
(Detail Map), kad at<strong>si</strong>darytų jo dialogo langas Duomenų R÷mo Ypatyb÷s (Data<br />
Frame Properties).<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių R÷mas (Frame).<br />
� Į<strong>si</strong>tikinkite, kad Riba (Border) būtų nustatyta ant N÷ra, tai parodys, kad duomenų<br />
r÷mo apimtyje nenorite matyti <strong>si</strong>enos.<br />
� Spustel÷kite žemyn nu<strong>si</strong>leidžiančią rodyklę Fonas (Background), tada − Švie<strong>si</strong>ai<br />
M÷lyna.
123<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
� Spustel÷kite OK, kad uždarytum÷te dialogo langą.<br />
� Pietų Amerikos žemynui suteik÷te elegantišką vandenyno aplinką.<br />
Pakeiskite peržiūros skalę.<br />
� Standartin÷je įrankių juostoje, skal÷s lentel÷je, pakeiskite nurodytą vertę į<br />
45,000,000 ir spustel÷kite Įrašyti.
124<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pietų Amerika tur÷tų užpildyti r÷mą. Jei išcentruota yra ne taip, kaip reikia, galite<br />
duomenis patraukti naudodami įrankį Panorama (Pan), esantį įrankių juostoje Įrankiai (ne<br />
Panoramos įrankį, esantį įrankių juostoje Planas (Layout)).<br />
Žem÷lapio pavadinimas<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Pavadinimas (Insert > Title). Pa<strong>si</strong>rodys teksto langelis su<br />
pradinio nustatymo žem÷lapio dokumento pavadinimu.<br />
� Yra išcentruojamas ir pa<strong>si</strong>renkamas pradinio nustatymo pavadinimo elementas.<br />
� Spustel÷kite dukart ties pradinio nustatymo pavadinimu, kad at<strong>si</strong>darytų Ypatybių<br />
(Properties) dialogo langas.<br />
� Patvirtinkite, kad turi būti aktyvus tabuliatorius Tekstas.<br />
� Tekste, pakeiskite pradinio nustatymo pavadinimą į Populiacijos tankumas Pietų<br />
Amerikoje (Population Den<strong>si</strong>ty in South America).<br />
� Dialogo lango apatiniame dešiniame kampe, spustel÷kite Pakeisti Simbolį.<br />
� Simbolio Pa<strong>si</strong>rinkime, spustel÷kite Šalis 2 (Country2) (antrą pa<strong>si</strong>rinkimą lange).<br />
� Dydyje, spustel÷kite 18, tada B mygtuką, kad išryškintų tekstą.<br />
� Spragtel÷kite OK, kad uždarytum÷te visus atidarytus dialogo langus.<br />
� Stabtel÷kite žymeklį virš pa<strong>si</strong>rinkto pavadinimo. Žymeklis pa<strong>si</strong>keičia į keturgalę<br />
rodyklę.<br />
� Nutempkite pavadinimą taip, kad jis būtų maždaug išcentruotas lauke virš<br />
duomenų r÷mo.<br />
� Spustel÷kite ant monitoriaus srities tuščios dalies (virtualiojo puslapio išor÷je), kad<br />
pažym÷tum÷te pavadinimą.
125<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Legendos prid÷jimas<br />
Legenda yra žem÷lapio raktas. ArcMap galite lengvai sukurti legendą ir išryškinti<br />
legendos vaizdą. Prieš parodydami legendą, pakeiskite tekstą, kuris pa<strong>si</strong>rodys turinio<br />
lentel÷je, nes viskas, kas jame yra, bus matoma ir žem÷lapio legendoje.<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių Simbolių Sistema Symbology.<br />
� Spustel÷kite stulpelio antraštę Žymeklis (Label) ir tada Tvarkyti Žymeklius (Format<br />
Labels).<br />
� Dialogo lange Skaičių Formatas (Number Format), patvirtinkite, kad Kategorija turi<br />
būti nustatyta ant Skaitmeninis.<br />
� Apsukime (Rounding), spustel÷kite pa<strong>si</strong>rinkimą dešimtainių vietų skaičius (Number of<br />
decimal places) ir įrašykite 0 ne dešimtain÷ms vietoms.<br />
� Pažym÷kite langelį Parodyti tūkstančio skirstymą Show thousand separators ir<br />
spustel÷kite OK, kad uždarytum÷te visus atidarytus dialogo langus.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Legenda (Insert > Legend). Tai paleis Legendos Naudojimo<br />
Vedlį (Legend Wizard).
126<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pirmame skyde, duomenų r÷mo apr÷ptyje, kair÷je, pamaty<strong>si</strong>te žem÷lapio sluoksnius ir<br />
kurie iš šių sluoksnių bus įtraukti į legendą (dešin÷je). Pagal pradinį nustatymą, vi<strong>si</strong> sluoksniai<br />
yra įtraukti.<br />
Viskas, kas reikalinga žinoti žem÷lapio skaitytojui, yra tai, koks apgyvendinimo tankis<br />
atitinka rudus atspalvius. Ši informacija yra laikoma sluoksnyje Administraciniai Vienetai.<br />
� Sąraše Legendos Vienetai, spustel÷kite Šalies Ribos (Country Boundaries), kad jas<br />
išryškintų. Laikykite nuspaudę Ctrl klavišą ir spustel÷kite Pasaulis (World). Kai bus<br />
paryškinti abu sluoksniai, spustel÷kite kairę rodyklę. Sluoksniai bus pašalinti iš sąrašo.<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next).<br />
� Antrame skyde pažym÷kite pradinio nustatymo legendos pavadinimą (Legend) ir<br />
spustel÷kite klavišą Delete. Tai yra nereikalingas legendos pavadinimas.<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next).<br />
� Trečią skydą tikrindami į<strong>si</strong>tikinkite, kad Ribos (Border) žemyn nu<strong>si</strong>leidžianti rodykl÷<br />
rodytų N÷ra (None).<br />
� Nereikia, kad legenda rodytų ribą.<br />
� Spustel÷kite žemyn nu<strong>si</strong>leidžiančią rodyklę Fonas (Background) ir spustel÷kite<br />
Tuščias (Hollow).<br />
� Paspauskite Toliau (Next).<br />
� Ketvirtame skyde, Fragmento Sritis (Patch Area), spustel÷kite žemyn<br />
nu<strong>si</strong>leidžiančią rodyklę Sritis (Area) ir spustel÷kite Apvalus Stačiakampis (Rounded<br />
Rectangle).<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next).<br />
� Penktame skyde (tarpai) priimkite pradinius nustatymus.<br />
� Paspauskite Baigti (Finish), kad legendą prid÷tum÷te prie žem÷lapio.<br />
Legendos įrašų ne<strong>si</strong>mato, kai visas plano puslapis sumažintas, bet jie at<strong>si</strong>ras, kai<br />
spausdin<strong>si</strong>te žem÷lapį.
127<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Skal÷s juostos (linijinio mastelio) prid÷jimas<br />
Skal÷s juostos yra svarbios žem÷lapiams, kurie bus naudojami atstumams nustatyti.<br />
Tačiau kai kuriems žem÷lapiams nereikalinga skal÷s juosta, (pvz.: gyventojų tankio<br />
žem÷lapiui) arba skal÷ gali būti netinkama visame žem÷lapyje, d÷l naudojamos projekcijos<br />
tipo. Turi būti prid÷tas aiškus teiginys prie žem÷lapio, kad persp÷tų skaitytoją, skalę<br />
žem÷lapyje neesant vientisa. Toliau prie žem÷lapio prid÷<strong>si</strong>te paprastą skal÷s juostą.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Skal÷s Juosta (Insert > Scale Bar).<br />
� Skal÷s juostos pa<strong>si</strong>rinkime spustel÷kite 1 Skal÷s Linija (Scale Line 1).<br />
� Spustel÷kite OK, kad priimtum÷te pradinius nustatymus, nes norite pamatyti, kaip jis<br />
atrodys prieš nusprendžiant, kokius taiky<strong>si</strong>te pakeitimus jo ypatyb÷ms.<br />
Skal÷s juosta at<strong>si</strong>ras aplink ArcMap grafikos srities centrą, pagal pradinius nustatymus.<br />
� Paspauskite ir tempkite skal÷s juostos r÷mą, kur norite, kad jis at<strong>si</strong>rastų žem÷lapyje<br />
(geriau<strong>si</strong>a apačioje, žemutiniame dešiniame žem÷lapio kampe).<br />
Pakei<strong>si</strong>te keletą pradinio nustatymo ypatybių. Pirma, pakei<strong>si</strong>te Skal÷s ir Vieneto<br />
ypatybes.<br />
� Spustel÷kite dešinį klavišą ant skal÷s juostos ir paspauskite Ypatyb÷s (Properties).<br />
� Dialogo lange Skal÷s Linijos ypatyb÷s, į<strong>si</strong>tikinkite, ar yra pa<strong>si</strong>rinktas tabuliatorius<br />
Skal÷ ir Vienetai.
128<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Paprastai, skal÷s juostos ilgis netur÷tų viršyti vieno trečdalio žem÷lapio ploto. Galite<br />
arba prid÷ti daugiau intervalų prie skal÷s juostos, arba padidinti intervalo dydį (skal÷s juostos<br />
r÷mas išliks toks pat).<br />
� Skal÷s ir Vienetų tabuliatoriuje, iš žemyn nu<strong>si</strong>leidžiančio sąrašo Keičiant dydį (When<br />
re<strong>si</strong>zing) paspauskite Nustatyti Plotį (Adjust width).<br />
� Kitose ypatyb÷se įrašykite vertę taip, kaip yra nurodyta paveiksl÷lyje žemiau:<br />
� Spustel÷kite Taikyti (Apply), kad pamatytum÷te, kaip atrodo skal÷s juosta.<br />
� Toliau pakeiskite Skaičių (Numbers) ir Ženklų (Marks) ypatybes.<br />
� Dialogo lange Skal÷s Linijos Ypatyb÷s (Scale Line Properties), spustel÷kite<br />
tabuliatorių Skaičiai ir Ženklai (Numbers and Marks).<br />
� Tabuliatoriuje Skaičiai ir Ženklai (Numbers and Marks), pakeiskite skal÷s juostos<br />
ypatybes, kad atitiktų grafiką, nurodytą žemiau:<br />
� Spustel÷kite mygtuką Taikyti (Apply), kad pamatytum÷te, kaip atrodys skal÷s juosta.<br />
Dabar skal÷s juosta yra tinkama. Tačiau galite ją toliau tobulinti.<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių Tvarkyti (Format) ir pakeiskite skal÷s juostos ypatybes.<br />
� Spustel÷kite OK , kad uždarytum÷te dialogo langą Skal÷s Linijos Ypatyb÷s (Scale Line<br />
Properties).<br />
Šiaur÷s rodykl÷s prid÷jimas<br />
Šiaurin÷ rodykl÷ suteikia skaitytojui informacijos apie žem÷lapio orientaciją. Šiaurin÷s<br />
rodykl÷s ne visada reikalingos žem÷lapiui. Šiaurin÷s rodykl÷s <strong>si</strong>mbolio išvaizda kartais gali
129<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
būti klaidinga. At<strong>si</strong>žvelgiant į projekciją, gali būti tei<strong>si</strong>nga tik tam tikrų linijų šiaurin÷<br />
rodykl÷.<br />
Toliau sužino<strong>si</strong>te, kaip prid÷ti šiaurin÷s rodykl÷s <strong>si</strong>mbolį prie žem÷lapio ir kaip nustatyti<br />
<strong>si</strong>mbolio ypatybes.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Šiaurin÷ Rodykl÷ (Insert > North Arrow).<br />
� Pa<strong>si</strong>rinkite ESRI North 6.<br />
� Spustel÷kite OK.<br />
� Toliau nustaty<strong>si</strong>te šiaurin÷s rodykl÷s ypatybes.<br />
� Spustel÷kite dešinį klavišą ant šiaurin÷s rodykl÷s ir spustel÷kite Ypatyb÷s (Properties).<br />
� Dialogo lange Šiaurin÷s Rodykl÷s Ypatyb÷s (North Arrow Properties) spustel÷kite<br />
tabuliatorių Šiaurin÷ Rodykl÷ (North Arrow).<br />
� Dydyje (Size), įrašykite 130.<br />
� Spalvoje (Color), iš spalvų palet÷s pa<strong>si</strong>rinkite Tam<strong>si</strong>ai M÷lyna (Dark Navy).<br />
� Spustel÷kite OK , kad uždarytum÷te dialogo langą Šiaurin÷s Rodykl÷s Ypatyb÷s<br />
(North Arrow Properties).<br />
Dabar nustaty<strong>si</strong>te šiaurin÷s rodykl÷s vietą.<br />
� Spustel÷kite šiaurin÷s rodykl÷s r÷mą ir nutempkite jį į duomenų r÷mo apačią<br />
kair÷je.<br />
� Pa<strong>si</strong>rinkę šiaurinę juostą, laikykite nuspaudę Shift klavišą ir spustel÷kite ant skal÷s<br />
juostos.<br />
� Kai bus pa<strong>si</strong>rinktas paskutinis elementas, skal÷s juosta bus pažym÷ta m÷lyna spalva.<br />
Nustatykite žalią Šiaurin÷s juostos spalvą.<br />
� Spragtel÷kite dešinį klavišą ant bet kurio pa<strong>si</strong>rinkto elemento, spustel÷kite
130<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Nustatyti > Nustatyti Apačioje (Align > Align Bottom). Žali pa<strong>si</strong>rinkti elementai bus<br />
nustatomi pagal m÷lynai pa<strong>si</strong>rinktus elementus.<br />
� Spustel÷kite ant tuščios srities, kad pažym÷tum÷te elementus.<br />
Duomenų r÷mo prid÷jimas<br />
Žem÷lapio planas gali tur÷ti keletą duomenų r÷mų, kurie parodytų skirtingus<br />
geografinius duomenis arba skirtingas (tokias kaip populiacija, gamtiniai ištekliai,<br />
topografija) tų pačių duomenų temas.<br />
Dabar prid÷<strong>si</strong>te naują duomenų r÷mą kaip vietos žem÷lapį, kad parodytų, kur yra Pietų<br />
Amerika, palyginti su pasauliu.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Duomenų R÷mą (Insert > Data Frame).<br />
� Prie žem÷lapio pridedamas naujas tuščias duomenų r÷mas.<br />
� Perkelkite duomenų r÷mą taip, kad jo žemutinis dešinys kampas pri<strong>si</strong>tvirtintų prie<br />
liniuot÷s vedlio ties 2 cm (šone) ir 20 cm (viršuje).<br />
� Turinio lentel÷je spustel÷kite ties sluoksnio Pasaulis (World), esančio duomenų<br />
r÷mo ribose Detalizuotas Žem÷lapis (Detail Map) nutempkite ir paleiskite jį ant Naujas<br />
Duomenų R÷mas (New Data Frame).
131<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
� Spragtel÷kite dešinį klavišą ties pa<strong>si</strong>rinktu duomenų r÷mu ir spustel÷kite Ypatyb÷s<br />
(Properties).<br />
� Jei reikia, spustel÷kite tabuliatorių R÷mas (Frame).<br />
� Fone (Background), spustel÷kite Švie<strong>si</strong>ai M÷lyna (Lt Blue).<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių Įprastinis (General), esantį dialogo lange.<br />
� Pradinio nustatymo sluoksnio pavadinimą pakeiskite į Žem÷lapio Peržiūra<br />
(Overview Map).<br />
� Spustel÷kite OK.<br />
� Vaizdo pu<strong>si</strong>ausvyrai nustatyti steb÷kite, ar apatin÷ Žem÷lapio Peržiūra (Overview<br />
Map) nesu<strong>si</strong>lygiuoja su legendos apačia. Jos tur÷tų su<strong>si</strong>lyginti taip, kad gal÷tum÷te<br />
pakeisti Žem÷lapio Peržiūros (Overview Map) dydį.<br />
Pl÷tinio stačiakampio nustatymas.<br />
Kaip ir šiaurin÷ rodykl÷, žem÷lapio peržiūra (kuri duomenis perkelia į didesnį<br />
kontekstą) ne visuomet reikalinga. Ji n÷ra reikalinga šiam žem÷lapiui, bet padarykite vieną,<br />
kad tur÷tum÷te šiek tiek įgūdžių.<br />
� Turinio lentel÷je, spustel÷kite dešinį klavišą ant duomenų r÷mo Žem÷lapio Peržiūra<br />
(Overview Map) ir spustel÷kite Ypatyb÷s (Properties).<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių Pl÷tinio Stačiakampiai (Extent Rectangles).<br />
� Skyde Kiti duomenų r÷mai (Other data frames), spustel÷kite Detalizuotas Žem÷lapis<br />
(Detail Map), kad jį pažym÷tum÷te, ir spustel÷kite dešinę rodyklę.<br />
Duomenų r÷mo pavadinimas per<strong>si</strong>kelia į dešinį skydą. Tai reiškia, kad geografin÷ sritis,<br />
kuri rodoma duomenų r÷mo ribose Detalizuotas Žem÷lapis (Detail Map) (Pietų Amerika),
132<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
tur÷s stačiakampį (arba panašią formą) apibr÷žtą aplink jį, aktyvaus duomenų r÷mo apr÷ptyje<br />
(pasaulis).<br />
� Spustel÷kite mygtuką R÷mas (Frame), esantį dešin÷je dialogo lango pus÷je.<br />
� Dialogo lange R÷mo Ypatyb÷s (Frame Properties), spustel÷kite Ribos (Border)<br />
mygtuką Spalva (Color) ir spustel÷kite Pilka (Gray 60%).<br />
� Spustel÷kite OK, kad uždarytum÷te visus atidarytus dialogo langus.<br />
At<strong>si</strong>ras pilkas laukas aplink Pietų Ameriką, duomenų r÷mo apr÷ptyje Žem÷lapio<br />
Peržiūra (Overview Map). Šis laukas n÷ra stačiakampio formos, nes duomenų r÷mo<br />
projekcija skiria<strong>si</strong> nuo tos, kuri naudojama pagrindiniame Pietų Amerikos žem÷lapyje.<br />
� Spustel÷kite ties tuščia vieta, kad pažym÷tum÷te duomenų r÷mą.<br />
Stačiakampio forma suardyta, nes duomenų r÷mo koordinačių <strong>si</strong>stema yra skirtinga.<br />
Duomenų r÷mas Detalizuotas Žem÷lapis (Detail Map) yra įprastin÷s Robinsono projekcijos, o<br />
duomenų r÷mas Žem÷lapio Peržiūra (Overview Map) yra geografin÷s projekcijos. Jei<br />
priskir<strong>si</strong>te tą pačią projekciją prie duomenų r÷mo, stačiakampio kraštai bus tiesūs.
Teksto prid÷jimas.<br />
Gerai butų žem÷lapio projekciją rasti kur nors žem÷lapyje.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Tekstas (Insert > Text).<br />
133<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Pradinis teksto dydžio nustatymas (10 taškų), yra per mažas skaityti, kai esate padidinę<br />
visą puslapį, bet tur÷tų būti tinkamas, kai išspausdin<strong>si</strong>te.<br />
� Spustel÷kite Įrašyti.<br />
� Įrankių juostoje Planas (Layout), spustel÷kite įrankį Padidinti (Zoom In) ir padidinkite<br />
teksto lentelę.<br />
� Įrankių juostoje Įrankiai (Tools), spustel÷kite įrankį Pa<strong>si</strong>rinkti Elementus (Select<br />
Elements).<br />
� Spustel÷kite dešinį klavišą ties pa<strong>si</strong>rinktu teksto elementu ir spustel÷kite Ypatyb÷s<br />
(Properties).<br />
� Dialogo lange Ypatyb÷s spustel÷kite tabuliatorių Tekstas (Text), jei reikia.<br />
� Pradinio nustatymo tekstą pakeiskite (Text) į Robinsono projekciją.<br />
� Spustel÷kite Įrašyti ir prid÷kite Ašinis dienovidinis (Central Meridian) -60.0.<br />
� Spustel÷kite OK.<br />
� Įrankių juostoje Planas (Layout), spustel÷kite mygtuką Padidinti Visą Puslapį (Zoom<br />
Whole Page).<br />
� Pa<strong>si</strong>rinktą tekstą perkelkite iš plano vidurio į tuščią tarpą tarp žem÷lapio legendos ir<br />
peržiūros.<br />
� Spustel÷kite tuščia vietą ties, kad pažym÷tu tekstu.<br />
Yra daugiau teksto, kuris gali būti prid÷tas tam, kad baigtum÷te žem÷lapį (ir tam yra<br />
vietos).<br />
Įrašykite autoriaus vardą, duomenų ir žem÷lapio datą, duomenų šaltinius, kitą reikalingą<br />
informaciją ir t. t.<br />
Tikslios linijos ir fono atspalvio prid÷jimas prie žem÷lapio.<br />
Tiksli linija (riba) aplink žem÷lapio turinį išryškins žem÷lapio vaizdo pu<strong>si</strong>ausvyrą.<br />
Fono atspalvis naudingas, kai turite tamsų vaizdą žem÷lapyje. D÷l atspalvio liku<strong>si</strong> balto<br />
fono sritis atrodo tar<strong>si</strong> tuščias arba sukuriamas nebūtinai didelį kontrastas.<br />
Pirma, prie žem÷lapio prid÷kite tikslią liniją.<br />
� Spustel÷kite Įterpti > Tiksli Linija (Insert > Neatline).<br />
� Dialogo lange Tiksli Linija spustel÷kite parinktį Nustatyti paraščių viduje (Place<br />
in<strong>si</strong>de margins).<br />
� Fone (Background), spustel÷kite Linijinis Gradientas (Linear Gradient).<br />
� Paspauskite OK.<br />
� Spustel÷kite ant tuščios srities, kad pažym÷tum÷te tikslią liniją.
134<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Galite prid÷ti ilgumos ir platumos linijas, žinomas kaip gradientai.<br />
� Turinio lentel÷je dukart spustelima ties duomenų r÷mu Detalizuotas Žem÷lapis (Detail<br />
Map), kad atidarytum÷te dialogo langą Duomenų R÷mo ypatyb÷s (Data Frame<br />
Properties).<br />
� Toliau pa<strong>si</strong>rink<strong>si</strong>te gradianto tipą, kurį norite prid÷ti prie žem÷lapio.<br />
� Spustel÷kite tabuliatorių Tinkleliai (Grids), tada Naujas Tinklelis (New Grid).<br />
� Pirmame Tinklelių ir Gradiantų Vedlys (Grids and Graticules Wizard) skyde, Kurį<br />
Norite Sukurti, spustel÷kite Gradiantas (Graticule).<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next).<br />
� Skyde Sukurti Gradiantą (Create a graticule), Išvaizdoje (Appearance),<br />
spustel÷kite Gradiantas ir žymekliai (Graticule and labels).<br />
� Intervaluose (Intervals) nustatykite lygiagretes ir`dienovidinius kas 20<br />
laipsnių.<br />
� Pakei<strong>si</strong>te šių gradiantų linijų ypatybes.<br />
� Spustel÷kite skydą Išvaizda (Appearance) > Stiliaus (Style) mygtuką.<br />
� Dialogo lange Simbolio Pa<strong>si</strong>rinkimas (Symbol Selector), Pa<strong>si</strong>rinkimuose<br />
(Options), spustel÷kite paspauskite mygtuką Spalva (Color).<br />
� Iš spalvų palet÷s pa<strong>si</strong>rinkite Tam<strong>si</strong>ai M÷lyna (Dark Navy) gradianto linijoms.
135<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
� Dialogo lange Simbolio Pa<strong>si</strong>rinkimas (Symbol Selector), spustel÷kite OK.<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next), esantį vedlio skyde.<br />
� Dabar sukur<strong>si</strong>te gradianto ašis ir jų etiketes.<br />
� Pakeiskite Spalvą (Color) abiem didžio<strong>si</strong>os ir mažo<strong>si</strong>os ašims padalyti į Tam<strong>si</strong>ai<br />
M÷lyną (Dark Navy).<br />
� Teksto Stiliaus Žym÷jime (Labeling Text Style), pakeiskite Spalvą į Tam<strong>si</strong>ai M÷lyną.<br />
� Spustel÷kite OK.<br />
� Spustel÷kite Toliau (Next), esantį vedlio skyde.<br />
� Skyde Sukurti gradiantą (Create a graticule), Gradianto Riboje (Graticule Border),<br />
spustel÷kite gradianto krašte nubr÷žti paprastą ribą.<br />
� Gradianto Riboje (Graticule Border), spustel÷kite mygtuką Linijos Simbolis (Line<br />
Symbol).<br />
� Dialogo lange Simbolio Pa<strong>si</strong>rinkimas (Symbol Selector), paspauskite mygtuką Spalva<br />
(Color).<br />
� Spalvų palet÷je ribai pa<strong>si</strong>rinkite Tam<strong>si</strong>ai M÷lyna (Dark Navy).<br />
� Dialogo lange Simbolio Pa<strong>si</strong>rinkimas (Symbol Selector), spustel÷kite OK.<br />
� Priimkite liku<strong>si</strong>us pradinius nustatymus.<br />
� Spustel÷kite Baigti (Finish).
136<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
� Išsaugokite žem÷lapio dokumentą aplanke C:\Kartogtafija\Mano žem÷lapis<br />
pavadinimu Pietų Amerikos Populiacija.mxd<br />
� Išeikite iš ArcMap.<br />
Literatūra<br />
1. Chomskis V. (1979) Kartografija. Vilnius, Mokslas.<br />
2. Dumbliauskien÷ M. (2002) Kartografin÷s komunikacijos pagrindai. Vilniaus<br />
univer<strong>si</strong>teto leidykla.<br />
3. Cartography with ArcGIS, (2007).Course ver<strong>si</strong>on 2.1, ESRI.<br />
4. A.H. Robinson.( Elements of Cartography. John Wiley & Sons,Inc..<br />
5. Востокова А.В., Кошель С.М., Ушакова А.А. (2002) Оформление карт.<br />
Компьютерный дизайн, М.: Аспект-Прес.<br />
6. Менно-Ян Краак. Ферьян Ормелинг.(2005) Картография. Визуализация<br />
геопространственых данных. Москвa, 2005.<br />
7. Urbanavičien÷ I., Urbanavičius V.(2005) Kartografija. Kaunas, Technologija.<br />
8. Берлянт А.М.(2003) Картоведение. М.: Аспект-Прес.
137<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas<br />
Savikontrol÷s klau<strong>si</strong>mai<br />
1. Kokie yra plokštuminiai atstumo vienetai (matavimo vienetai)?<br />
2. Kokie vienetai naudojami geografin÷je koordinačių <strong>si</strong>stemoje?<br />
3. Kaip skirstomos kartografin÷s projekcijos pagal sudarymą?<br />
4. Kokie yra kartografiniai reikalavimai parenkant projekciją?<br />
5. Kokios kartografin÷s projekcijos naudojama sudarant Lietuvoje leidžiamus<br />
topografinius žem÷lapius?
Atliktos praktin÷s užduoties pavyzdys<br />
138<br />
Kartografinių kūrinių apiforminimo projektavimas
Platuma<br />
0<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
7<br />
8<br />
9<br />
10<br />
11<br />
12<br />
13<br />
14<br />
15<br />
16<br />
17<br />
18<br />
19<br />
20<br />
21<br />
22<br />
23<br />
24<br />
25<br />
26<br />
27<br />
28<br />
29<br />
1 0 lanko ilgis, km Laukų plotai, km 2<br />
Lygiagret÷s Dienovidiniai 2 x 2 0<br />
111,3<br />
111,3<br />
111,3<br />
111,2<br />
111,1<br />
110,9<br />
110,7<br />
110,5<br />
110,2<br />
110,0<br />
109,6<br />
109,3<br />
108,9<br />
108,5<br />
108,0<br />
107,6<br />
107,0<br />
106,5<br />
105,9<br />
105,3<br />
104,6<br />
104,0<br />
103,3<br />
102,5<br />
101,8<br />
101,0<br />
100,1<br />
99,3<br />
98,4<br />
97,4<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,6<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,7<br />
110,8<br />
110,8<br />
110,8<br />
110,8<br />
110,8<br />
139<br />
49 230<br />
49 170<br />
49 055<br />
48 880<br />
48 650<br />
48 350<br />
48 010<br />
47 600<br />
47 140<br />
46 620<br />
46 040<br />
45 410<br />
44 730<br />
43 990<br />
43 200<br />
10 x 10 0<br />
1 224 900<br />
1 188 600<br />
1 116 900<br />
Priedai<br />
iedas
Platuma<br />
30<br />
31<br />
32<br />
33<br />
34<br />
35<br />
36<br />
37<br />
38<br />
39<br />
40<br />
41<br />
42<br />
43<br />
44<br />
45<br />
46<br />
47<br />
48<br />
49<br />
50<br />
51<br />
52<br />
53<br />
54<br />
55<br />
56<br />
57<br />
58<br />
59<br />
60<br />
61<br />
1 0 lanko ilgis, km Laukų plotai, km 2<br />
Lygiagret÷s Dienovidiniai 2 x 2 0<br />
96,5<br />
95,5<br />
94,5<br />
93,5<br />
92,4<br />
91,3<br />
90,2<br />
89,0<br />
87,8<br />
86,6<br />
85,4<br />
84,1<br />
82,9<br />
81,5<br />
80,2<br />
78,8<br />
77,5<br />
76,1<br />
74,6<br />
73,2<br />
71,7<br />
70,2<br />
68,7<br />
67,1<br />
65,6<br />
64,0<br />
62,4<br />
60,8<br />
59,1<br />
57,5<br />
55,8<br />
54,1<br />
110,9<br />
110,9<br />
110,9<br />
110,9<br />
110,9<br />
110,9<br />
111,0<br />
111,0<br />
111,0<br />
111,0<br />
111,0<br />
111,1<br />
111,1<br />
111,1<br />
111,1<br />
111,2<br />
111,2<br />
111,2<br />
111,2<br />
111,2<br />
111,2<br />
111,3<br />
111,3<br />
111,3<br />
111,4<br />
111,4<br />
111,4<br />
111,4<br />
111,4<br />
140<br />
42 350<br />
41 460<br />
40 510<br />
39 510<br />
38 470<br />
37 370<br />
36 230<br />
35 050<br />
33 820<br />
32 550<br />
31 240<br />
29 890<br />
28 500<br />
27 070<br />
25 610<br />
24 120<br />
10 x 10 0<br />
1 011 500<br />
875 100<br />
711 500<br />
Priedai
Platuma<br />
62<br />
63<br />
64<br />
65<br />
66<br />
67<br />
68<br />
69<br />
70<br />
71<br />
72<br />
73<br />
74<br />
75<br />
76<br />
77<br />
78<br />
79<br />
80<br />
81<br />
82<br />
83<br />
84<br />
85<br />
86<br />
87<br />
88<br />
89<br />
90<br />
1 0 lanko ilgis, km Laukų plotai, km 2<br />
Lygiagret÷s Dienovidiniai 2 x 2 0<br />
52,4<br />
50,7<br />
48,9<br />
47,2<br />
45,4<br />
43,6<br />
41,8<br />
40,0<br />
38,2<br />
36,4<br />
34,5<br />
32,6<br />
30,8<br />
28,9<br />
27,0<br />
25,1<br />
23,2<br />
21,3<br />
19,4<br />
17,5<br />
15,5<br />
13,6<br />
11,7<br />
9,7<br />
7,8<br />
5,8<br />
3,9<br />
1,9<br />
0<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,5<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,6<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
111,7<br />
141<br />
22 590<br />
21 040<br />
19 460<br />
17 850<br />
16 220<br />
14 570<br />
12 900<br />
11 220<br />
9520<br />
7800<br />
6080<br />
4350<br />
2610<br />
1400<br />
10 x 10 0<br />
525 300<br />
322 200<br />
108 600<br />
Priedai
Change language