GEODEZIJA. Mokymo(si) priemonė.

vietov÷je. Jeigu išilgai trasos n÷ra geodezinio pagrindo ir vietov÷s atsparos taškų arba jų yra labai
mažai, trasa nužymima nuo teodolitinio ÷jimo taškų. Toks ÷jimas sudaromas specialiai šalia
trasos, atsižvelgiant į būsimų žym÷jimo darbų patogumą. Nuo geodezinio pagrindo taškų
nužymimi tik trasos posūkio kampai, visi kiti taškai randami krypties ruožuose atidedant
atitinkamus projektinius atstumus. Posūkio kampo kryptys nustatomos teodolitu, atstumai
atidedami matavimo juosta arba toliamačiu.
Nužymint kelias, šalia viena kitos einančias komunikacijas (lygiagretūs kabelio laidai),
vietov÷je paženklinamos dviejų kraštinių pad÷tys. Prieš atliekant žem÷s darbus, komunikacijos
trasa užtvirtinama kuoleliais kas 5–20 m. Kartu nužymimos ir tranš÷jos ribos.
Tranš÷jos kasimo žem÷s darbų eigoje visi trasos ašies užtvirtinimo ženklai bus sunaikinti.
Tod÷l, kad paskui jie būtų atstatyti, ženklai užtvirtinami linijine sąsaja arba kryptimis prie
vietinių objektų esančių už žem÷s darbų zonos ribų. Klojant savaiminio nuot÷kio požeminius
tinklus, ženklams atstatyti padeda aptvaras, kuris įrengiamas trasos galuose ir posūkio taškuose.
Aptvaro lentoje nužymima tranš÷jos ašis, o esant reikalui – tranš÷jos kraštų ir šulinio iškasos
ašys, užrašomas šulinio numeris, piketažas, klojamų vamzdžių skersmuo. Jei duotajame šulinyje
keičiasi vamzdžių skersmuo, trupmenos pavidalu rašomi dviejų skersmenų matmenys –
skaitiklyje mažesnis, o vardiklyje didesnis. Kasant tranš÷ją, būtina jos dugną išvalyti iki
projektin÷s altitud÷s. Šis darbas dažniausia atliekamas vizavimo gairių būdu, kurio esm÷ tokia:
aptvaro lentoje pritvirtinamos atsparos gairel÷s taip, kad per jų viršutinę briauną einanti
plokštuma būtų lygiagret÷ su projektuojamu tranš÷jos dugnu (išlaikytų projektinį nuolydį).
Tranš÷jos dugno pad÷tis nustatoma su ÷jimo gaire, kurios viršutin÷ briauna (iš akies) turi užimti
pad÷tį vienoje plokštumoje su vizavimo plokštuma, einančia per dviejų gretimų gairelių
viršutines briaunas. öjimo gair÷s pagrindas rodys tranš÷jos dugno projektinę altitudę. Parinkus
patogų vizavimo gair÷s ilgį (kaip įprasta, 2,5; 3,0; 4,0 m), skaičiuojamas atsparos vizavimo
gairelių aukštis hap aptvaro lentos viršutin÷s briaunos atžvilgiu. Aptvaro lentų viršutin÷s briaunos
altitud÷s H ap randamos sudarant išilgai trasos nivelyrinį ÷jimą. Jeigu iš pasirinkto ap÷jimo gair÷s
aukščio atimsime altitud÷s H ap ir tranš÷jos dugno projektin÷s altitud÷s H pr skirtumą, gausime
atsparos vizavimo gairelių aukštį kiekviename iš aptvarų:
h ap=l–( H ap–H pr), (25.1.)
Ap÷jimo gairę kas 3–4 m perkeldami išilgai tranš÷jos, nustatome projektines altitudes,
pagal kurias galutinai išvalomas tranš÷jos dugnas. Analogišku būdu vizavimo gairių metodas
taikomas ir klojant vamzdžius, skiriasi tuo, kad statant ap÷jimo gaires ant vamzdžių, gairių ilgis
sumažinamas vamzdžių išorinio skersmens dydžiu.
Vizavimo gairių metodu galima nustatyti projektines altitudes su 2 – 3 cm paklaida. Šis
būdas negali užtikrinti reikalaujamo projektinių altitudžių nustatymo tikslumo, jei nuolydžiai
mažesni kaip 0,003. Šiuo atveju visi vamzdžių klojimo ir šulinių įrengimo darbai vykdomi
nivelyru. Nivelyru tikrinamas kiekvieno vamzdžio įklojimas. Nustatomos šulinių latako ir viršaus
altitudes, atsižvelgiant į šulinio dangčio viršaus pad÷tį projektin÷s altitud÷s aukštyje.
Vamzdžių planin÷ pad÷tis nustatoma pagal įtemptą svambalą, kuris perslenkamas viela,
įtempta tarp dviejų atitvarų centrų.
Vamzdynų klojimo metu panaudojami ir lazeriniai prietaisai (vizyrai, teodolitai, nivelyrai).
Šiais prietaisais duotojo nuolydžio liniją galima nustatyti lazerinio spindulio pluoštu. Pagal liniją
jau galima nustatyti tranš÷jos ašį, jos gylį, vamzdžiai klojami ir lazeriniais prietaisais. Kasant
251