PDF versija - Valstietis.lt

10
Prieblandos
Šiaulių arena – vešli
jos valdytojų ganykla
Šiaulių arenos stiklai saugo „saviškių“ įmones. VL archyvo nuotrauka
Europos vyrų krepšinio čempionatui
besirengiančią Šiaulių
areną drebina ne su sporto varžybomis
susijęs skandalas. Jis sudomino
ir prokurorus Vilniuje.
Pelnėsi pirkdami
automobilius
Šiaulių arenos koncesijos sutartis
sudaryta remiantis tikrovės neatitinkančiu
dokumentu, arenos valdytojai
pelnėsi pirkdami sau automobi-
lius ir iš savo įmonės imdami net 10
kartų mažesnį nuomos mokestį.
Pareigūnų akys į Šiaulių areną nukrypo
po žiniasklaidos publikacijų
apie įsigytas prabangias mašinas, arenoje
įkurdintas savo įmones, jų išau-
gusias pajamas, politikų savavališkai
„pagerintą“ koncesijos sutartį.
Savavališkai
pakoregavo sutartį
Pirmas skandalas šių metų pradžioje
kilo paaiškėjus, kad su Gintaro Radavičiaus
ir Dariaus Balčiūno vadovaujama
VšĮ „Pramogų sala“ pasirašyta ne tokia
sutartis, kokiai pritarė Šiaulių taryba.
Generalinė prokuratūra konstatavo,
kad Šiaulių prokurorų atlikta-
me tyrime – aibė spragų.
Skandalas dėl arenos koncesijos
sutarties kilo į viešumą patekus faktui,
kad 2006 m. birželio 8 d. sutartis
pasirašyta ne tokia, kokiai anksčiau
pritarė miesto taryba.
Tuometis administracijos direktorius
Genadijus Mikšys savavališkai
pakoregavo sutartį koncesininkams
naudinga linkme. Pakeitus
sutarties 10.2 punktą išnyko įpareigojimas
VšĮ „Pramogų sala“ su
savivaldybe dalytis gautu pelnu.
Tikrovės neatitinkantis
dokumentas
Dokumentą suklastojęs G.Mikšys
mėgino teisintis taip elgęsis
Arenos generalinio direktoriaus šeimos biudžetą pildo ne tik žmonos
vadovaujamas grožio salonas. Arenoje įdarbintas ir sūnus Mantas.
Vismantas Žuklevičius
VL žurnalistas, vismantas.zuklevicius@valstietis.lt
Antradienio vakarą apie
21.50 val. sostinės Gariūnų turgavietėje
kilo gaisras. Užsidegė
prekybiniai paviljonai. Ugnis
išplito į didelio ploto buitinės
chemijos, mezginių, automobilių
detalių ir kitų prekių angarą.
Iki ryto dirbo didelės ugniagesių
ir policijos pajėgos. Prekybininkai
skundėsi prastu apsaugininkų
darbu. Nuostoliai dideli, apsidraudusiųjų
nebuvo.
Sproginėjo chemijos prekės
Pasak ugniagesių, gaisras kilo
buitinės chemijos ir kitų prekių
angare. Vėliau ugnis persimetė ir į
antrą angarą, tačiau 23.14 val. ugnį
pavyko numalšinti. Pirmo angaro
išgelbėti nepavyko – pastatas nepataisomai
sudegė, įlūžo stogas.
Atvira liepsna degančiuose paviljonuose
buvo girdėti sprogimai.
Kaip spėjama, galėjo sproginėti ūkinių
prekių sandėliuose esantys chemikalai,
dažai, buitinė technika.
Visą naktį buvo uždarytas eismas
Gariūnų gatve. Gesinti gaisro buvo
sukviesti net 42 ugniagesiai.
Gaisrininkai dėkojo Vilniaus policijos
patruliams, padėjusiems stabdyti
prekeivius, kurie, vėlų vakarą
sužinoję apie degantį jų turtą, puolė
masiškai veržtis į turgavietę, norėdami
išgelbėti savo prekes. Kai kuriuos
jų iš liepsnų teko traukti jėga.
Nepatenkinti
apsaugininkų budrumu
Pasak vienos prekybininkės, žmonės
apie gaisrą sužinojo net 20 minučių
anksčiau, nei kad apsaugininkų buvo
pranešta ugniagesiams. Vienos nukentėjusiosios
teigimu, ji į nelaimės vietą
atskubėjo greičiau nei gaisrininkai.
Ūkio ministerijos palieptas, bet šį
pasiteisinimą Generalinė prokuratūra
pripažino niekiniu.
Be to, abejotina pripažinta ir pati
sutartis, mat į jos priedus įtrauktas
2006 m. balandžio 27-osios tarybos
Tačiau turtą saugantys vyrai teigė,
kad ne tik padėjo gaisrą gesinti,
bet ir žmones iš ugnies traukė. „Vieną
moterį vos atitraukiau nuo lieps-
nos. Užuot padėkotų, jie dabar apie
mus taip kalba...“ – su nuoskauda
kalbėjo vienas apsaugininkų.
„Liepsnos mūsų nepasiekė, nes savo
kioską turime kitoje Gariūnų pusėje.
Degė įvairių detalių, chemijos prekystaliai.
Ryte vaizdas buvo kraupus. Angaras
sprendimas, kurį neturėdamas teisės
vėliau koregavo G.Mikšys.
„Koncesijos sutartis sudaryta remiantis
tikrovės neatitinkančiu dokumentu“,
– tokią išvadą padarė Generalinės
prokuratūros prokurorė Deimantė
Nikitinienė, išnagrinėjusi skandalingąją
sutartį tarp Šiaulių miesto savivaldybės
ir VšĮ „Pramogų sala“. Tačiau aferų
arenoje – kur kas daugiau.
Šiaulių arenos veiklą kontroliuoti
privalėję valdininkai ir politikai tik
stebėjosi sužinoję, kokiais prabangiais
automobiliais važinėja nepritekliais
besiguodžiantys ir didesnių
dotacijų iš biudžeto reikalaujantys
D.Balčiūnas ir G.Radavičius.
Įkurdino savo bendroves
VšĮ „Pramogų sala“ 2008 m. įsigijo
du prabangius automobilius – visureigius
„Nissan Murano“ ir „Audi
Q7“, už kuriuos paklojo po 138 tūkstančius
litų. „Nissan Murano“ nupirktas
iš D.Balčiūnui priklausančios bendrovės
„Geras prekybos partneris“. Ji
naują visureigį 2007 m. rugsėjį už
135,8 tūkstančio litų pirko iš salono.
Po metų bendrovė automobilį,
kuriuo iki šiol naudojasi tas pats
D.Balčiūnas, perpardavė VšĮ „Pramogų
sala“ 2 200 litų brangiau negu
mokėjo pati.
Kitas arenos vadovas G.Radavi
čius važinėja prabangiu 2007 m.
laidos visureigiu „Audi Q7“, pirktu
2008 m. liepos 22-ąją.
Šiaulių arenoje buvo įkurdintos
ir G.Radavičiui bei D.Balčiūnui
priklausančios bendrovės.
Saviems –
išskirtinės sąlygos
Generalinės prokuratūros tyrimas
patvirtino, kad informacija apie išskirtinėmis
sąlygomis arenoje įkurdintas
įmones – teisinga.
Šiaulių arenoje nuo pat jos atidarymo
2007-aisiais veikia SPA cen-
sudegęs, žmonės ištikti šoko. Kai kas ten
prekiavo buitine technika ir viską prarado“,
– pasakojo Gariūnų verslo parke
prekiaujantis Viktoras Šimatonis.
Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos
vadovas Eugenijus Bulavas
įtaria tyčinį padegimą. Įtarimus
patvirtina ir vaizdo kameros. Pasak
apsaugininkų, jose „kai kas pastebėta“.
Tačiau ofi cialių gaisro priežasčių
dar reikės palaukti.
2011 m. rugpjūčio 20 d. • Nr. 66 (9085)
Valstiečių laikraštis
tras „Agnetė“. Tačiau po metų šiai
grožio įstaigai ėmė vadovauti nebe
įmonės įkūrėja, o G.Radavičiaus
žmona. „Pardaviau verslą“, – sakė
šiaulietė, atsisakiusi nurodyti klestinčio
salono perleidimo priežastis.
Nuomos peripetijos
Generalinės prokuratūros duomenimis,
dabar tose pačiose patalpose nuo
2008 m. rugsėjo 3-iosios veikia nebe
bendrovė „Agnetė“, o G.Radavičiaus
šeimai priklausanti įmonė „Rūmanta“.
Arenos generalinis direktorius – šios
įmonės akcininkas.
Perėmus grožio salono verslą
staiga pakito ir nuomos įkainis.
Bendrovė „Agnetė“ mokėdavo
2 700 litų be PVM per mėnesį, arba
po 30 litų už kvadratinį metrą patalpų.
Tačiau 2008 m. gegužės 30-ąją
nuoma buvo sumažinta iki 21 lito.
Bendrovė „Rūmanta“ nuo
2009 m. gegužės už 225,41 kv. m
ploto patalpas moka tik po 500 litų,
arba 2,22 lito su PVM už kvadratinį
metrą.
Tad G.Radavičiaus šeimos įmonei
vien per porą pastarųjų metų jau
suteikta per 53 tūkst. litų nuolaida.
Arenos generalinio direktoriaus
šeimos biudžetą pildo ne tik žmonos
vadovaujamas grožio salonas. Arenoje
įdarbintas ir sūnus Mantas.
Oficialiai skelbiama, kad šis
specialistas atsakingas už krepšinio
abonementų pardavimą, arenoje
esančios treniruočių salės ir pirčių
komplekso nuomą.
Už mokesčių mokėtojų pinigus iškilusioje
Šiaulių arenoje įkurdintoms
savivaldybei priklausančioms sporto
mokykloms „Atžalynas“, „Dubysa“,
„Klevas“ ir kūno kultūros mokyklai apie
tokias nuolaidas lieka tik pasvajoti.
Pavyzdžiui, 2009 m. savivaldybė
mokėjo po 22 litus nuompinigių –
10 kartų daugiau negu tuomet patalpas
nuomojosi „Rūmanta“.
Ekonomika.lt
Liepsnose skendėjo didžiausia šalies turgavietė
Gaisrininkai dirbo iki ryto.
Pirmasis turgavietės angaras sudegė neatpažįstamai. Eltos nuotraukos
Kasos aparatai
vis dėlto būtini
Tokia nelaimė Gariūnų turgavietėje
atsitiko pirmą kartą per visus
25 jos gyvavimo metus. Turgavietės
administracija žada, kad jei reikės, negailės
pinigų specialiems tyrimams.
„Ketiname išsiaiškinti, ar nėra
tam tikrų nešvarių dalykų. Tačiau
kol kas anksti apie tai kalbėti. Dabar
reikia pasirūpinti likusiais be darbo
vietos ir prekių žmonėmis“, – žiniasklaidai
sakė asociacijos vadovas
E.Bulavas. Jis žadėjo, kad kelis mėnesius
iš nukentėjusiųjų neims nuomos
mokesčio, taip pat taikys kitokias
nuolaidas. Absoliuti dauguma
prekybininkų nebuvo apdraudę savo
turto, o draudimo bendrovės net ne-
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis,
gaisro metu sudegė beveik 2,5 tūkst. kv. m paviljono, kuriame
buvo buitinių, technikos ir žvejybos prekių.
nori jų drausti – esą jie neturi kasos
aparatų, neveda prekių apskaitos, tad
neapskaičiuotą turtą drausti sunku.
Šis gaisras, atėmęs iš kai kurių prekybininkų
beveik visą jų turėtą turtą,
parodė, kad bent jau šiuo atveju apskaita
būtų buvusi naudinga.