SkGD terminalo įgyvendinimo planas - Energetikos ministerija

SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ (SkGD) TERMINALAS 

VERSLO PLANAS 

2012 m. gegužė 

1

TURINYS 

Santrauka ................................................................................................................................. 3 

SkGD terminalo projektas ............................................................................... 8 

SkGD terminalo technologija ir infrastruktūra ............................................................ 9 

SkGD terminalo pajėgumas.............................................................................................. 15 

SkGD terminalo ir prekybos veiklos modelis ............................................................. 17 

SkGD terminalo veiklos modelis ............................................................................................. 17 

Lietuvos SkGD importo ir prekybos veiklos modelis ....................................................... 18 

Projekto organizacija ................................................................................................................... 20 

SkGD terminalo įgyvendinimo planas .......................................................................... 22 

Projekto finansavimas ........................................................................................................ 24 

Lėšų poreikis iki SkGD terminalo veiklos pradžios .......................................................... 24 

SkGD terminalo veiklos finansavimas (nuo 2015 m.) .................................................... 26 

SkGD importo ir prekybos veiklos finansavimas .............................................................. 27 

SkGD terminalo poreikis ir nauda .............................................................. 28 

Alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai užtikrinimas.................................................... 29 

Konkurencinių kainų užtikrinimas .................................................................................. 30 

SkGD terminalo nauda ....................................................................................................... 31 

SkGD terminalo nauda valstybei ............................................................................................ 31 

SkGD terminalo nauda gamtinių dujų vartotojams ......................................................... 33 

SkGD terminalo nauda projektą įgyvendinančiai bendrovei ........................................ 35 

SkGD tiekimo rinkos apžvalga ................................................................................................. 35 

Bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimybės ..................................................... 40 

SSGG (SWOT) analizė ........................................................................................................ 41 

2

Santrauka 

Nacionalinėje energetikos strategijoje (toliau – Strategija), patvirtintoje LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. 

nutarimu Nr. X-1046, apibrėžiančioje pagrindines valstybės strategines nuostatas ir jų įgyvendinimo 

kryptis iki 2025 m., pagrindinis dėmesys skiriamas energetinio saugumo užtikrinimui ir ypač gamtinių 

dujų ilgalaikio tiekimo patikimumui užtikrinti. Šiandien Lietuva yra priklausoma nuo vienintelio 

išorinio tiekėjo importuojamų gamtinių dujų. Siekiant panaikinti energetinę izoliaciją dujų sektoriuje 

bei įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl 

dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, Europos Sąjungos valstybės narės buvo įpareigotos 

įvykdyti direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą užsitikrinant alternatyvų dujų tiekimo šaltinį. 

SkGD terminalas – vienas svarbiausių energetinį saugumą užtikrinančių projektų, kuris sukuria 

sąlygas gamtinių dujų rinkos atsiradimui, bei duoda ekonominę naudą valstybei, vartotojams ir 

projektą vykdančiai bendrovei. 

LR Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 871 SkGD terminalo projektas pripažintas valstybei 

svarbiu ekonominiu projektu. Lietuva šiuo metu gamtines dujas importuoja iš vienintelio išorinio 

gamtinių dujų tiekėjo pagal šio tiekėjo nustatytas taisykles, kainodarą ir terminus. Nesant 

pasirinkimo galimybei, nėra dujų rinkos. Įgyvendinus SkGD terminalo projektą Lietuvos 

gamtinių dujų vartotojai įgaus galimybę ne tik įsigyti gamtinių dujų iš skirtingų tiekėjų, bet ir 

rinktis iš viso naujus produktus: trumpalaikius gamtinių dujų tiekimo kontraktus rinkos 

kainomis ir naujais kainodaros principais (t.y. dujų kainos nesusiejant su naftos produktų 

kainomis). 

Šio verslo plano tikslas – pristatyti SkGD terminalo projekto svarbą, ekonominę naudą gamtinių dujų 

vartotojams, projektą vykdančiai bendrovei, valstybei ir pateikti techninius sprendimus, bei terminalo 

veiklos modelio principus. 

SkGD terminalas – alternatyvų gamtinių dujų tiekimą užtikrinsiantis projektas, kuris: 

� Padės išspręsti istoriškai susiklosčiusią Lietuvos priklausomybės nuo vienintelio išorinio dujų 

tiekėjo iš Rusijos problemą (dujos tiekiamos vieninteliu magistraliniu vamzdynu, nutiestu per 

Baltarusiją); 

� sumažins OAO „Gazprom“ galimybes naudotis dominuojančia padėtimi ir vykdyti dujų kainų 

politiką, dėl kurios Lietuvoje dujų kaina yra viena didžiausių Europoje ir reikšmingai viršija 

dujų kainas tarptautinėse rinkose; 

� sukurs galimybę dujų rinkos dalyviams dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose ir taip mažinti 

vidutinę importuojamų gamtinių dujų kainą; 

� suteiks galimybę pasirinkti visiškai naujus rinkos produktus – trumpalaikius kontraktus su 

kainodaros mechanizmu nesusietu su naftos kainomis ir pasinaudoti pasaulinės dujų rinkos 

teikiamomis galimybėmis; 

� užtikrins alternatyvius gamtinių dujų tiekimo kelius įgyvendinant nuo 2014 m. gruodžio mėn. 

pradėsiantį galioti Europos Sąjungos direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą. 

3

Pagrindiniai SkGD terminalo projektui iškelti tikslai 

� SkGD terminalą pradėti eksploatuoti ne vėliau nei 2014 m. gruodžio mėn.; 

� sukurti alternatyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinį; 

� sukurti galimybę Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo 

būtinumo paklausai patenkinti; 

� sąlygoti Lietuvos ir Baltijos šalių dujų rinkų atsiradimą bei sudaryti galimybes pirkti dujas 

trumpalaikiais kontraktais ir atverti galimybę pasirinkti kainodarą nesusietą su naftos produktų 

kaina; 

� suteikti galimybę Lietuvai dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose. 

SkGD terminalo maksimalus techninis dujinimo pajėgumas bus 4 mlrd. m 3 per metus, kuris galės būti 

išnaudotas sekančiai: (1) po to kai 2013 m. AB „Lietuvos dujos“ nuties magistralinio dujotiekio atšaką 

„Jurbarkas – Klaipėda“ per metus terminalas galės patiekti į dujų sistemą iki 2 mlrd. m 3 per metus; (2) 

pakeitus magistralinio dujotekio „Klaipėda – Kuršėnai“ atšaką ir padidinus jos diametrą nuo 300 mm 

iki 700 mm terminalas galės patiekti į dujų sistemą visus 4 mlrd. m 3 per metus ir taip, reikalui esant, 

aprūpinti dujomis visą šalį. 

SkGD terminalo tipas ir dydis 

Plaukiojančioji 170 tūkst. m 3 tūrio SkGD saugykla su dujinimo įranga įsigyta 2012 m. kovo 2 d. 

pasirašius 10 metų nuomos sutartį su išpirkimo galimybe. 

Plaukiojantis SkGD terminalo tipas lyginant su antžeminiu terminalu buvo pasirinktas atsižvelgiant į: 

� 50 proc. mažesnes kapitalo investicijas; 

� 2 metais trumpesnį projekto įgyvendinimo laikotarpį; 

� lankstesnę technologiją (SkGD laivą – saugyklą galima perkelti į kitą vietą). 

SkGD terminalo 170 tūkst. m 3 dydis buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai kad: 

� SkGD tiekimo kaštai dėl mąsto ekonomijos į didesnį SkGD terminalą sumažėja virš 40 proc. 

lyginant su mažesniu terminalu; 

� didesnis terminalas užtikrina daugiau dienų (10 – 20 d.) pirmo būtinumo vartotojų poreikius be 

SkGD papildymo; 

� SkGD terminalų kainos skiriasi tik 10-15 proc. priklausomai nuo dydžių. 

4

Projekto veiklos modelis 

� SkGD terminalas ir jo veikla bus išlaikyta valstybės kontroliuojamoje įmonėje; 

� Įrengta SkGD terminalo infrastruktūra (laivas – saugykla ir dujotiekis, jungiantis terminalą su 

magistraliniu dujotiekiu) bus perduota valstybės kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo 

sistemos operatoriui ir priskirta prie gamtinių dujų infrastruktūros. 

SkGD terminalo nuoma ir kiti fiksuoti kaštai bus įtraukti į gamtinių dujų perdavimo sistemos tarifą ir 

paskirstomi visiems dujų vartotojams proporcingai pagal jiems patiektą gamtinių dujų kiekį. Kintami 

kaštai, tokie kaip kuras sunaudotas dujinimo procese, bus įskaičiuoti į terminalo dujinimo paslaugos 

kainą. 

25 procentų taisyklė 

Šiuo metu Lietuvoje gamtinių dujų rinkos nėra. Dujos perkamos iš vieno tiekėjo, šio tiekėjo 

nustatytomis kainomis, terminais ir kainodara. Gamtinių dujų tiekimo sutartys sudaromos išimtinai 

ilgam laikui taip susisaistant su vieninteliu išoriniu tiekėju ir nepasiliekant galimybių alternatyvai. Dėl 

to: 

� sukūrus SkGD infrastruktūrą yra būtina sukurti ir reguliacinę aplinką, kuri sudarytų galimybę 

pasinaudoti pasaulio gamtinių dujų rinkų teikiamomis galimybėmis; 

� siekiant skatinti efektyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą ir užtikrinti 

SkGD terminalo būtinąją veiklą, tai yra – SkGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą 

nuolatos ir efektyviai patenkinti šalies gamtinių dujų poreikį, per SkGD terminalą importuojamų 

gamtinių dujų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus viso Lietuvos Respublikoje 

suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus; 

� 25 procentų taisyklė, siekiant užtikrinti konkurencinį lygiateisiškumą, bus taikoma vienodai tiek 

per SkGD terminalą tiekiamoms dujoms tiek ir vamzdynais; 

� Numatyta 25 procentų taisyklė turi užkirsti kelią dabartiniam monopolistui sudaryti ilgalaikes 

sutartis su tiekėjais, taip ilgam laikui atidedant dujų rinkos įvedimą šalyje; 

� Siekiant apsaugoti Lietuvos dujų vartotojų interesus, LR Vyriausybė nustatys per SkGD 

terminalą ir vamzdynus importuojamų ir LR gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių 

dujų kainos viršutinę ribą; 

� Su laiku tiekėjams įpratus dirbti su SkGD terminalo teikiamomis galimybėmis ir išsivysčius 

gamtinių dujų rinkai, ši 25 procentų taisyklė bus atšaukta. 

5

Projekto ekonomika 

� Tiekiant 2 mlrd. m 3 SkGD (maksimalus infrastruktūros pralaidumas nuo 2015 m.) ir atsižvelgiant 

į 2011 m. faktines rinkos kainas (North Balancing Point biržoje) Lietuvos vartotojai per metus 

sutaupytų iki 0,4 mlrd. Lt; 

Esama situacija 

Lietuvos 

suvartojimas 

(mlrd. m 3 ) 

2011 m vid. 

Rusiškų dujų 

kaina 

(Lt/1000 m 3 ) 

SkGD kaina* su 

transportavimo 

kaštais 

(Lt/1000 m 3 ) 

Išlaidos 

dujoms 

(mlrd. Lt) 

Perkamos tik OAO Gazprom dujos 3,4 1 138 3,9 

Alternatyva 

Importuojamos OAO Gazprom dujos 1,4 1 138 1,6 

Importuojamos SkGD dujos 2,0 926 1,9 

Viso 3,4 3,5 

Ekonominė nauda (mlrd. Lt) 0,4 

*(2011 m. vid. NBP+transportavimo kaštai) 

� Visų terminalo investicijų ir fiksuotų veiklos kaštų įtaka galutinėje gamtinių dujų kainoje sudarys 

2-3 proc. (5-7 ct/m 3 ). Po 10 metų išpirkus SkGD laivą-saugyklą terminalo kaštų įtaka sumažės 

apie 50 proc.; 

� SkGD terminalą išnaudojus ir kitų Baltijos šalių reikmėms proporcingai sumažėtų infrastruktūros 

kaštai Lietuvos vartotojams. 

Projekto investicijos 

� SkGD terminalo projekto investicijų poreikis yra 604 mln. Lt., kurį užtikrins už projektą 

atsakingos AB „Klaipėdos nafta“ ir KVJUD savo ir/ar skolintomis lėšomis. 

Projekto investicijos mln. Lt 

Kanalo gilinimas ir prieplauka bei jos įrengimai (KVJUD) 311 

Projekto valdymas, paleidimo darbai, vamzdynas (Klaipėdos nafta) 293 

Bendros projekto investicijos 604 

6

SkGD terminalo projekto įgyvendinimo planas 

7

SkGD terminalo projektas 

8

SkGD terminalo technologija ir infrastruktūra 

SkGD terminalo pagrindinė funkcija - priimti ir saugoti SkGD, jas dujinti ir tiekti į magistralinį tinklą. 

Renkantis terminalo technologiją buvo vertintos dvi galimybės: plaukiojančio laivo–saugyklos 

technologija ir ant žemės pastatytas terminalas. Vykdant SkGD projektą buvo pasirinkta plaukiojančio 

laivo–saugyklos technologija dėl sekančių priežasčių: 

� 50 proc. mažesnes kapitalo investicijas; 

� 2 metais trumpesnį projekto įgyvendinimo laikotarpį; 

� lankstesnę technologiją (SkGD laivą – saugyklą galima perkelti į kitą vietą). 

2010 m. tarpžinybinės darbo grupės sprendimu numatyta tinkamiausia prioritetinė SkGD terminalo 

vieta – pietinė Klaipėdos jūrų uosto dalis ties „Kiaulės nugaros“ sala. 

SkGD gamtinių dujų (SkGD) terminalo projekto techninė dalis apima: 

A. SkGD laivo–saugyklos su dujinimo įrenginiu įsigijimą, pristatymą į Klaipėdos uostą bei 

sujungimą su vamzdynu; 

B. Uosto infrastruktūros pritaikymą SkGD terminalui (uosto gilinimas, krantinės statyba, įrangos 

montavimas); 

C. SkGD terminalo dujų vamzdyno sujungimą su magistraliniu dujotiekiu (17 kilometrų aukšto 

slėgio vamzdyno tiesimas iki magistralinio dujotiekio). 

9

A. SkGD laivas–saugykla su dujinimo įranga 

SkGD laivas-saugykla – tai SkGD gamtinių dujų tanklaivis su įmontuota dujinimo įranga. 2012 m. 

kovo 2 d. pasirašyta laivo-saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybė sutartis su norvegų 

kompanija „Hoegh LNG“. 

2 pav. SkGD laivo – saugyklos pagrindinės charakteristikos 

SkGD laivas – saugykla yra suprojektuotas, kad galėtų funkcionuoti esant šiems scenarijams: 

� Nuolatiniam dujų tiekimui į dujotiekį; 

� Tuo pat metu priimti importuojamas dujas ir tiekti į dujotiekį; 

� Tuo pat metu tiekti dujas į dujotiekį ir pildyti SkGD į mažesnius tanklaivius; 

� SkGD importui; 

� SkGD eksportui; 

� Prekybai, priimant/pristatant SkGD į kitus uostus. 

SkGD laivo saugyklos parametrai 

Renkantis SkGD laivą-saugyklą atlikta išsami laivų rinkoje analizė. Pagrindiniai naujo laivo 

pasirinkimo kriterijai: 

� Mažų laivų apie 60 000 m3 talpos rinkoje yra labai mažai. Vidutinis plaukiojančių dujovežių 

dydis yra 125 000 – 150 000 m 3 . Laivų pasiskirstymas pagal dydį: 

o Iki 130 tūkst. m 3 – 69 vnt. 

o 130-160 tūkst. m 3 – 249 vnt. 

o Virš 160 tūkst. m 3 – 89 vnt. 

� Didžioji dauguma senų laivų yra MOSS tipo (sferinės talpyklos), kurios vizualiai teršia aplinką. 

Laivui pastoviai būnant uoste vizualinė tarša yra svarbus pasirinkimo kriterijus. 

� Siūlomi mažos talpos laivai yra 20-30 metų senumo. Juos konvertuoti į plaukiojančią talpyklą 

su dujinimo įrenginiu yra rizikinga dėl techninės būklės (korozijos, atsparumo). 

� Konvertuojant senus mažos talpos laivus iškyla dujinimo įrenginio montavimo ant laivo denio 

problema. Dėl vietos stokos garintuvai turėtų būti montuojami ant žemės, kas pareikalautų 

papildomų investicijų ir žemės ploto. 

� Senesnių laivų projektinis laikas yra 30 metų, kai naujų - 40 metų. 

10

� Seni laivai patiria didesnius SkGD nuostolius dėl garavimo, kurie sudaro iki 0,2 proc. per dieną, 

kai tuo tarpų naujų laivų SkGD praradimas yra nuo 0,1 iki 0,15 proc. per dieną. 

� Laivo išoriniai matmenys skiriasi nežymiai, o tūris – žymiai, kaip pvz.: 

1 lentelė. SkGD laivų charakteristikos duomenys. 

Matmenys\ laivo tūris 75.000 138.000 170.000 

Laivo pavadinimas Cheikh El Mokrani Exelerate (2005) Hoegh LNG 

Laivo ilgis, m 220 277 290 

Laivo plotis, m 23 43,5 46 

Laivo grimzlė, m 9,8 11,5 11,6 

Dujų netekimas, m3 150 215 250 

� Seni laivai dėl senos technologijos (naudojamos garo turbinos) yra mažiau efektyvus, t. y. 

suvartoja daugiau kuro, o perveža mažiau krovinio. Be to, komandos dirbančios laive sudėtis 

yra tokia pati, t. y. kintami kaštai yra proporcingai didesni negu naujų laivų. 

� Didesnis laivo tūris laivą - saugyklą daro lankstesniu dėl krovinių priėmimo, dujinimo ir 

prekybos SkGD. 

� Vertinant tai, kad dauguma dabar plaukiojančių dujovežių yra 140 000 m 3 talpos, tai krovinius 

tikėtina į Klaipėdą gabens tokio pat dydžio laivai. Įsigijus SkGD laivą-saugyklą mažesnės 

talpos nei atplaukiantis dujovežis, kils dujovežio prastovos problema. Prisišvartavęs prie SkGD 

laivo-saugyklos dujovežis turės laukti, kol užsipildžiusios talpyklos atsilaisvins ir galės priimti 

likusį krovinį. Tai gali užtrukti kelias dienas ir gali būti brangu, žinant, kad laivo frachtavimo 

kaina yra 120 000 JAV dolerių dienai ir daugiau. 

Turint didesnį SkGD laivą – saugyklą, transportavimo kaštai gali būti mažesni, nes jeigu SkGD 

laivas saugykla turi mažesnes talpyklas už dujovežį, tuomet papildomai patiriamos dujovežio 

nuomos išlaidos tam, kad būtų perkrautas visas iš dujovežio SkGD kiekis. 

3 pav. SkGD transportavimo kaštai (mln. Lt) 

Šaltinis: Hoegh LNG Ltd. 

11

SkGD laivo–saugyklos tiekėjas parinktas organizuojant viešąjį pirkimą, kuriame dalyvavo 3 

pagrindiniai tokio tipo projektuose visada konkuruojantys dalyviai, tai: norvegų „Hoegh LNG“, „Golar 

LNG“ ir amerikiečių „Exelerate“. „Hoegh LNG“ pasirinktas tiek dėl patraukliausios kainos, tiek dėl 

techninių laivo–saugyklos charakteristikų. 

2 lentelė. Pagrindiniai SkGD laivo – saugyklos parametrai 

Pagrindiniai laivo parametrai 

170 000 

m 3 talpa 

Dujinimo 

pajėgumas 

Naujai statomas 

laivas 

Didesnis laivo tūris suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą su dujinimo įrenginiu 

daro lankstesnę dėl krovinių priėmimo, dujinimo ir prekybos SkGD, siekiant 

išnaudoti palankias rinkų sąlygas: 

� Suskystintųjų gamtinių dujų saugykla su dujinimo įrenginiu turi būti didesnė 

už ją papildančius tanklaivius; 

� Pigiausia dujas tiekti–130.000–160.000 m 3 tūrio tanklaiviais, kurie sudaro 61 

proc. visų pasaulyje esančių tanklaivių; 

� Palyginus su mažesniu terminalu (pvz. 90 000 m 3 ) dėl mąsto ekonomijos dujų 

transportavimo kaštai į mūsų terminalą yra 44 proc. mažesni. 

� SkGD laivo - saugyklos kainos priklausomai nuo dydžio svyruoja nežymiai. 

Pvz. AB „Klaipėdos nafta“ viešųjų pirkimų konkurse siūlomų 130.000– 

170.000 m 3 suskystintųjų gamtinių dujų saugyklų su dujinimo įrenginiu 

nuomos kainos buvo labai artimos (skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios 

kainos sudarė tik 3 proc.). 

Maksimalus pajėgumas 4 mlrd. m 3 gamtinių dujų per metus. 

Efektyvesnė veikla, ilgaamžiškumas bei mažesnė tarša aplinkai: 

� Mažesnis dujų praradimas ir efektyvesnis kuro sunaudojimas per metus (70 

mln. Lt. mažesnės sąnaudos kiekvienais metais); 

� Pritaikytas dirbti šiaurinėmis sąlygomis; 

� Numatomas naudingo tarnavimo amžius - 40 metų, palyginus su iki 30 metų 

naudingu periodu senos kartos laivams. 

Saugumas Naujame SkGD laive – saugykloje įrengtos moderniausios saugumo sistemos, 

atitinkančios griežčiausius saugumo reikalavimus (SIGTTO). 

Suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą su dujinimo įrenginiu buvo nuspręsta nuomotis, o ne įsigyti 

tiesiai iš laivų statyklos dėl sekančių priežasčių: 

12

3 lentelė. SkGD laivo pirkimo ir nuomos palyginimas 

Kriterijus Pirkimas Nuoma 

Lėšos 

Veiklos rizika 

Laivo projektavimas 

Laivo valdymas 

Laikas 

SkGD laivo-saugyklos statybos darbai 

laivų statykloje kainuotų apie 250 

mln. EUR, todėl reikėtų didelių 

pradinių nuosavo kapitalo investicijų. 

KN negalėtų iš karto sumokėti visos 

sumos, todėl reikėtų valstybės lėšų. 

Projekto finansavimas papildomai 

užtruktų 1,5 metų. 

Nuo įrangos įsigijimo momento 

savininkas prisiimtų su laivo įrangos 

gedimų rizika susijusias išlaidas 

(dabartiniu atveju - „Hoegh LNG 

Ltd“). 

Lietuvoje nėra SkGD laivų 

projektavimo patirties, specialistų 

samdymas kainuotų brangiai 

(papildomai 50 mln. EUR). 

Lietuva neturi patirties aptarnauti 

SkGD laivą. 

Iki 2014 m. pabaigos SkGD laivų 

įsigijimui nėra dėl statyklų užimtumo. 

Įmanoma tik po 2016 m. 

Nei vienas iš potencialių 11 gamintojų 

nepasiūlė pirkimo su laivo pristatymu 

2014 m. gruodžio mėn. 

Mokėjimai išdėstyti per 10 metų, 

finansuojami iš veiklos. 

Valstybės lėšų nereikės. 

10 metų nuomos periodu visą riziką 

susijusią su nenumatytomis įrangos 

remontų išlaidomis prisiima laivo 

savininkas („Hoegh LNG Ltd“). 

Hoegh turi savo specialistus 

suprojektavusius SkGD laivų flotilę ir 

4 SkGD laivus-saugyklas. 

Paslauga įeina į nuomos kainą. 

Hoegh nuomojamas laivas bus su 

profesionalia įgula. 

Per nuomos laikotarpį bus įgyta 

patirtis. 

Hoegh Ltd. turi sutartį su Pietų 

Korėjos laivų statykla nuo 2009 m. 

Pradiniame derybų rate visi SkGD 

laivo tiekėjai siūlė tik nuomą, tai yra 

šios rinkos standartas, nes SkGD 

pramonė yra laikoma vis dar nauja., 

tačiau pavyko gauti pasiūlymus su 

išpirkimo galimybe. 

13

B. Būtini uosto infrastruktūros pakeitimai 

Saugiam SkGD laivų įvedimui į Klaipėdos uostą iki Kiaulės nugaros salos būtina pilnai baigti 

planuojamus vidinių uosto kanalo gilinimo darbus ir papildomai gilinti akvatoriją SkGD gabenančio 

laivo apsisukimo baseino vietoje. 

Už uosto kanalo išgilinimą yra atsakinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau - KVJUD), 

kuri dalį uosto gilinimo darbų jau buvo numačiusi strateginiuose planuose. Šiuo metu yra atliekami 

uosto kanalo gilinimo darbų techninio projektavimo darbai ir poveikio aplinkai vertinimo atranka. 

Gilinimo darbus KVJUD planuoja pradėti 2012 metų rudenį ir baigti 2013 metų pavasarį. 

KVJUD atliks navigacinius tyrimus ir jais remiantis paruoš reikiamus uosto taisyklių pakeitimus. 

Locmanai ir laivų eismo reguliavimo tarnybos operatoriai bus apmokyti naudotis naujomis 

navigacinėmis sistemomis, susijusiomis su SkGD tanklaivių įvedimu iki SkGD terminalo. 

Sekantis uosto infrastruktūros pritaikymo etapas būtų SkGD krantinės pastatymas, prie kurios bus 

švartuojama plaukiojančioji SkGD saugykla ir atplaukiantis dujovežis. Krantinę sudaro: iškrovimo 

platforma, atraminiai švartavimosi ir įtvirtinimo poliai, susisiekimo tilteliai, stebėjimo bokštai, valdymo 

patalpa, priešgaisrinės apsaugos įranga, techninio aptarnavimo kranas ir aukšto slėgio dujų perdavimo 

rankovės. 

2012 m. II ketv. bus paruošti SkGD krantinės prieš-projektiniai pasiūlymai, kuriais remiantis 2012 m. 

III ketv. bus paskelbtas krantinės projektavimo, statybos ir pirkimo konkursas. Projektavimo darbus 

planuojama atlikti iki 2013 m. II ketv., statybos darbus - iki 2014 m. III ketv. 

C. SkGD terminalo sujungimas su magistraliniu dujotiekiu 

SkGD terminalo jungiamojo dujotiekio su magistraliniais vamzdynais trasos ilgis yra apie 17 km. 

Trasos pradžia – šiaurinė salos „Kiaulės nugara“ pusė, kurioje numatoma laivo su dujinimo įrangos 

stovėjimo vieta. SkGD terminalo vamzdyno prijungimas prie magistralinio vamzdyno numatytas ties 

Dauparų kaimu prie AB „Lietuvos dujos“ skirstymo stoties DSS2. Planuojamo kloti vamzdžio 

skersmuo 700mm, pajėgumas - 11 mln. m 3 per dieną, leisiantis išnaudoti maksimalų terminalo 

pajėgumą. 

14

SkGD terminalo pajėgumas 

Pajėgumo poreikis priklauso nuo trijų pagrindinių kriterijų: 

� Bendro šalies dujų poreikio; 

� Jautriausių gamtinių dujų vartotojų poreikių; 

� Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūros (magistralinių dujotiekių pajėgumo) apribojimų. 

Bendras gamtinių dujų poreikis 

Lietuvoje yra keletas pagrindinių dujas vartojančių sektorių: namų ūkiai, energetika, pramonė, dujas 

naudojanti kaip žaliavą, ir kita pramonė. Didžioji dalis gamtinių dujų sunaudojama šiluminėje 

energetikoje (nuo 0,5 iki 2,2 mlrd. m 3 per metus) bei pramonėje, naudojančiai gamtines dujas kaip 

žaliavą, kuriai tenka nuolatinis, mažai sezoniškas gamtinių dujų srautas (apie 0,7-1,5 mlrd. m 3 per 

metus). 

Bendras Lietuvos gamtinių dujų poreikis sudaro apie 3 mlrd. m 3 /metus. Stambus ir vienintelis 

vartotojas gamtines dujas naudojantis žaliavinėms reikmėms yra AB „Achema“, suvartojantis iki 

trečdalio bendro Lietuvos kiekio. 

Šaltinis: Statistikos departamentas 

Pirmojo būtinumo tiekimo užtikrinimas 

Pirminis SkGD terminalo tikslas – užtikrinti gamtinių dujų tiekimą pirmojo būtinumo vartotojams, t.y. 

visuomeniniams ir buitiniams vartotojams, šilumos gamybai ir pramonei, kuriai turi būti užtikrintas 

nenutrūkstamas dujų tiekimas. 

Pirmojo būtinumo vartotojai suvartoja vidutiniškai 0,9 iki 1,5 mlrd. m 3 per metus. Mėnesinis 

vartojimas smarkiai svyruoja - šaltuoju metų laiku gali būti vartojama iki penkių kartų daugiau nei 

vasarą. Žemiau pateiktuose grafikuose matyti, kad Lietuvos gamtinių dujų suvartojimas pasižymi 

dideliu sezoniškumu, ypač be AB „Achema“ (didžiausias Lietuvoje užfiksuotas paros gamtinių dujų 

suvartojimas - 18,2 mln. m 3 , t.y. momentinis atitikmuo beveik 7 mlrd. m 3 per metus suvartojamam dujų 

kiekiui). 

15

Šaltinis: Statistikos departamentas 

SkGD terminalas užtikrins, kad šalčiausiu žiemos laikotarpiu pirmojo būtinumo vartotojų poreikiai bus 

patenkinti net ir nutraukus tiekimą iš Rusijos. 

Gamtinių dujų infrastruktūros ribojimai 

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo infrastruktūra yra pritaikyta tiekimui rytų-vakarų kryptimi (per 

Baltarusijos magistralinių vamzdynų sistemą), todėl nepadidinus esamų vamzdynų pajėgumų 

maksimalus pajėgumas tiekti dujas iš SkGD terminalo sieks apie 2 mlrd. m 3 per metus, nes nėra 

pakankami išvystyta magistralinio dujotiekio sistema. Praplėtus dujotiekio atšaką Klaipėda-Kuršėnai 

šiaurėje, būtų įmanoma išnaudoti maksimalų SkGD terminalo pajėgumą (iki 4 mlrd. m 3 per metus). 

Šaltinis: SAIC 

Atsižvelgiant į aukščiau apžvelgtus kriterijus, vidutiniuoju laikotarpiu 2 mlrd. m 3 SkGD terminalo per 

metus pajėgumas užtikrins pirmojo būtinumo gamtinių dujų tiekimą. 

16

SkGD terminalo ir prekybos veiklos modelis 

SkGD terminalo veiklos modelis 

SkGD terminalo pagrindinės funkcijos: 

1. SkGD importas į LR dujų rinką, o esant komerciniams santykiams, ir į kaimyninių šalių rinkas; 

2. SkGD saugojimas, dujinimas ir dujų perdavimas į šalies magistralinius dujų tinklus; 

3. Kitos terminalo paslaugos: SkGD kuro tiekimas smulkiems vartotojams (laivų kuras, rezervinis 

kuras katilinėms, mažoms elektrinėms). 

SkGD terminalo įranga papildys ir praplės esamą šalies gamtinių dujų tiekimo infrastruktūrą, sukuriant 

galimybes tiekimo diversifikavimui, sumažinant priklausomybę nuo vienintelio išorinio gamtinių dujų 

tiekėjo, padidinant dujų tiekimo saugumą ir įvykdant ES direktyvinį N-1 infrastruktūros standartą 

(prielaidos Lietuvai savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, reikalingomis pirmojo būtinumo 

paklausai patenkinti). 

Gamtinių dujų tiekėjai turės galimybę rinktis geriausią kainą lygindami kainas tarptautinėse dujų 

rinkose ir OAO „Gazprom“ kainas. 

17

SkGD terminalo projektą numatyta baigti 2014 m. gruodžio mėn. ir pradėti SkGD terminalo veiklą. 

Įgyvendinant projektą bus sukurtos dvi savarankiškos veiklos: 

1. SkGD terminalas – dujų tiekimo infrastruktūros sistemos dalis, po projekto įgyvendinimo 

perduodama valstybės kontroliuojamam perdavimo sistemos operatoriui; 

2. SkGD importas ir prekyba- dujų prekybos, tiekimo rinkos dalis, lieka AB „Klaipėdos nafta“. 

Siekiant efektyvaus veiklų valdymo ir procesų skaidrumo, numatoma veiklas atskirti. Aukščiau 

pateikta schema iliustruoja SkGD terminalo ir prekybos veiklos apimtis ir tarpusavio ryšius. 

SkGD terminalo veiklos kaštai įtraukiami į dujų perdavimo tarifą. Esant 2011 m. vartojimo apimtims, 

padalinti dujų vartotojams terminalo veiklos kaštai sudarytų apie 5 ct/m 3 . Po 10 metų terminalo kaštai 

mažėtų dvigubai dėl išmokėtų finansinių įsipareigojimų, susijusių su projekto finansavimu. 

SkGD importo ir prekybos veiklos modelis 

SkGD prekybos bendrovė nuomosis terminalo infrastruktūrą ir rūpinsis SkGD dujų užsakymu ir 

prekyba. 

Atsižvelgiant į Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus poreikius, prekybos įmonei būtų numatomi šie 

tikslai: 

� Siekti sumažinti gamtinių dujų kainas Lietuvoje, dalyvaujant tarptautinėse SkGD rinkose; 

� Užtikrinti galimybę Lietuvos dujų vartotojams pasinaudoti pasaulio rinkose prieinamais 

trumpalaikiais dujų tiekimo kontraktais; 

� Užtikrinti galimybę Lietuvos dujų vartotojams pasinaudoti pasaulio rinkose prieinamais dujų 

tiekimo kontraktais, tiek trumpalaikiais tiek ilgalaikiais, kainas nesusiejant su naftos produktų 

indeksais. 

18

SkGD tiekimo užtikrinimas 

Tik realus SkGD gamtinių dujų importas per SkGD terminalą, sudarys konkurencines prielaidas OAO 

„Gazprom“ mažinti į Lietuvos Respubliką tiekiamų gamtinių dujų kainą arba bent jau jų nedidinti. 

SkGD tiekimo modelis tiesiogiai priklauso nuo bendrovei keliamų tikslų: 

� Laisvi SkGD terminalo pajėgumai būtų panaudojami prekybai neatidėliotinų sandorių rinkose, 

esant patraukliai SkGD kainai ir gamtinių dujų vartotojų poreikiams. SkGD terminalas dujinimo 

kiekius su pirkėjų vartojimu balansuos panaudojant Latvijos Inčukalno požeminės dujų 

saugyklos pajėgumus; 

� Esant palankioms SkGD kainoms, kurios būtų mažesnės negu Vyriausybės nustatyta viršutinė 

kainų riba, pagal 25 proc. taisyklės reikalavimus būtų tiekiamas (pagal trumpalaikius arba 

ilgalaikius kontraktus) 0,6 – 0,7 mlrd. m 3 SkGD kiekis Lietuvos vartotojams. 

25 proc. taisyklė 

Šiuo metu Lietuvoje gamtinių dujų rinkos nėra. Dujos perkamos iš vieno tiekėjo, šio tiekėjo 

nustatytomis kainomis, terminais ir kainodara. Gamtinių dujų tiekimo sutartys sudaromos išimtinai 

ilgam laikui taip susisaistant su vieninteliu išoriniu tiekėju ir nepasiliekant galimybių alternatyvai. Dėl 

to: 

� sukūrus SkGD infrastruktūrą yra būtina sukurti ir reguliacinę aplinką, kuri sudarytų galimybę 

pasinaudoti pasaulio gamtinių dujų rinkų teikiamomis galimybėmis; 

� siekiant skatinti efektyvų gamtinių dujų tiekimo šaltinių konkurencingumą ir užtikrinti 

SkGD terminalo būtinąją veiklą, tai yra – SkGD terminalo technologinį pajėgumą, reikalingą 

nuolatos ir efektyviai patenkinti šalies gamtinių dujų poreikį, per SkGD terminalą importuojamų 

gamtinių dujų kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus viso Lietuvos Respublikoje 

suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus; 

� 25 procentų taisyklė, siekiant užtikrinti konkurencinį lygiateisiškumą, bus taikoma vienodai tiek 

per SkGD terminalą tiekiamoms dujoms tiek ir vamzdynais; 

� Numatyta 25 procentų taisyklė turi užkirsti kelią dabartiniam monopolistui sudaryti ilgalaikes 

dujų sutartis su tiekėjais, taip ilgam laikui atidedant dujų rinkos įvedimą šalyje; 

� Siekiant apsaugoti Lietuvos dujų vartotojų interesus, LR Vyriausybė nustatys per SkGD 

terminalą ir vamzdynus importuojamų ir LR gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių 

dujų, kurių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip po 25 procentus (kiekvienam šaltiniui) viso LR 

suvartojamo gamtinių dujų kiekio per metus, kainos viršutinę ribą; 

� Su laiku tiekėjams įpratus dirbti su SkGD terminalo teikiamomis galimybėmis ir išsivysčius 

gamtinių dujų rinkai, ši 25 procentų taisyklė bus atšaukta. 

Šiuo metu OAO „Gazprom“ gamtinėmis dujomis aprūpina visus Lietuvos vartotojus ir daugeliu atvejų 

yra sudariusi ilgalaikes dujų tiekimo sutartis. Didžiausias dujų vartotojas AB „Achema“, turi sudaręs 

tiesioginę ilgalaikę sutartį su OAO „Gazprom“. Siekdama išlaikyti įtaką Lietuvos rinkoje, OAO 

„Gazprom“ gali trumpalaikėje perspektyvoje pateikti patrauklius pasiūlymus didžiausiems vartotojams 

ir tokiu būdu neleisti SkGD terminalui įeiti į rinką. 

19

Laikino privalomo 25 proc. gamtinių dujų tiekimo per SkGD terminalą (atatinkamai 25 proc. 

privalomo tiekimo mechanizmas būtų ir per vamzdynus tiekiamoms dujoms) reguliavimas būtų 

naudingas, nes užkirstų galimybę OAO „Gazprom“ sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais taip 

panaikinant bet kokią SkGD įvedimo į Lietuvos gamtinių dujų rinką galimybę. Tai leistų vartotojams 

turėti galimybę dalyvauti SkGD rinkose pasirenkant savo nuožiūra trumpalaikes sutartis kai tai yra 

naudinga, arba ilgalaikes. Taip laikui bėgant Lietuvos vartotojams įgijus patirtį naudotis SkGD rinkų 

galimybėmis ir sustiprėjus dujų rinkos santykiams šalyje 25 proc. laikina taisyklė būtų atšaukta. 

Taigi, siekiant užtikrinti realią gamtinių dujų tiekimo alternatyvą, Vyriausybė 2012 m. vasario 29 d. 

priėmė nutarimą Nr. 219, kuriuo pritarė reikalavimui sudaryti sąlygas per SkGD terminalą importuoti 

25 proc. bendro Lietuvos gamtinių dujų suvartojamo kiekio. 

Veiklos reguliavimas 

Kaip ir infrastruktūros veikla, SkGD importo ir prekybos veikla būtų įstatymiškai reguliuojama. 

Vyriausybė arba jos pavedimu VKEKK nustatytų per SkGD terminalą ir vamzdynai importuojamų ir 

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų, kurių kiekis turi 

sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. viso Lietuvos Respublikoje suvartojamo gamtinių dujų kiekio per 

metus, kainos viršutinę ribą (analogiškai ir vamzdynais importuojamoms dujoms). Kontroliuojanti 

institucija taip pat tvirtintų šių gamtinių dujų viršutinės kainų ribos apskaičiavimo ir nustatymo tvarką 

ir sąlygas. 

Nustatant per SkGD terminalą importuojamų gamtinių dujų kainos viršutinę ribą, Vyriausybė nustatyta 

tvarka vertins optimaliausią Lietuvos Respublikai variantą, kurio metu būtų gaunama didžiausia nauda 

valstybei ir gamtinių dujų vartotojams. 

Projekto organizacija 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų 

terminalo plėtros“ pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintųjų gamtinių dujų 

terminalo projektą. AB „Klaipėdos nafta“ paskirta dėl bei finansinio bendrovės pajėgumo įgyvendinant 

paruošiamuosius projekto darbus bei galimybės išnaudoti turimą patirtį, įgytą valdant naftos terminalą 

Klaipėdoje. 

AB „Klaipėdos nafta“ yra atsakinga tiek už infrastruktūros vystymą, tiek už SkGD importo ir prekybos 

veiklos įkūrimą. 

Preliminariai numatoma SkGD terminalo veiklą su turtu, teisėmis ir pareigomis perduoti valstybės 

kontroliuojamam dujų sistemos operatoriui. AB „Klaipėdos nafta“ vystytų SkGD gamtinių dujų 

importo ir prekybos veiklą. 

20

Kartu su projekto įgyvendinimu bendrovei patikėtas bendras SkGD terminalo projekto koordinavimas, 

įskaitant kitoms institucijoms patikėtų darbų koordinavimą, įskaitant KVJUD. 

21

SkGD terminalo įgyvendinimo planas 

SkGD terminalo parengiamieji darbai 

� 2011 m. birželio 30 d. pasirašyta sutartis su vadovaujančiu patarėju „Fluor“, kuris dalyvaus viso 

projekto įgyvendinimo metu ir teiks technines–inžinerines paslaugas; leidimų gavimo 

užtikrinimo paslaugas; projekto įgyvendinimo ir valdymo paslaugas; SkGD rinkos ir tiekimo, 

verslo, finansų konsultacijas. 

� Struktūrizuotas projektas, parengta projekto koncepcija ir pagrįsti pagrindiniai parametrai. 

� 2011 m. gruodžio 16 d. parengtos ir patvirtintos plėtros plano bei strateginių pasekmių aplinkai 

vertinimo ataskaitos patvirtina, kad SkGD projektas atitinka Nacionalinės energetikos 

strategijos nuostatas. Atliktas SPAV patvirtina, kad projektą įmanoma įgyvendinti Klaipėdos 

uoste. 

� Parengta ir pristatyta SkGD tiekimo ir GD pardavimo strategija. 

� Baigta navigacijos ir laivo saugyklos, bei dujovežių švartavimo studija. 

Pagrindiniai projekto darbai: 

� 2012 m. kovo 2 d. pasirašyta sutartis su laivo-saugyklos tiekėju - norvegų kompanija „Hoegh 

LNG“. Laivas statomas Hyunday Heavy Industry laivų statykloje (Pietų Korėja). 2013 m. IV 

ketvirtį laivas bus nuleistas į vandenį ir testuojamas. 2014 m. I ketv. bus paruoštas 

eksploatavimui ir atliekama bandomoji eksploatacija, 2014 m. III ketv. laivas bus pristatytas į 

Klaipėdą. 

� SkGD tiekimo į terminalą užtikrinimas. Fluor subrangovas ECC atliko SkGD tiekėjų analizę. 

2012 m. kovo mėn. išsiųsti ketinimų protokolai potencialiems SkGD tiekėjams. Sekantis etapas 

SkGD pirkimo konkurso organizavimas. Terminas – 2012 m. III ketv. 

� Bus atliktas rizikos ir saugos vertinimas. Terminas – 2012 m. III ketv. 

� Bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir gautas leidimas ūkinei veiklai vykdyti 

pasirinktoje teritorijoje pasirinkta technologija. Terminas - 2012 m. III ketv. 

� Bus atlikti planavimo ir paruošiamieji darbai Klaipėdos uoste, kurie leistų laiku pabaigti uosto 

gilinimo ir SkGD laivo-talpyklos švartavimo krantinės statybos darbus. 

� Bus atlikti SkGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialieji planai ir 

teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti LR Teritorijų planavimo dokumentų registre. Atlikus 

specialųjį planą rezervuoti teritorijas dujotiekio tiesimui ir krantinės statybai. Terminas - 2012 

m. IV ketv. SkGD terminalo jungties su magistraliniu dujotiekiu ir apskaitos stoties 

projektavimas ir statybos leidimo gavimas. Terminas – 2013 m. II ketv. 

� SkGD terminalo sujungimas su magistraliniu dujotiekiu. Terminas – 2014 m III ketv. 

� Paleidimo derinimo darbai Klaipėdos uoste. Terminas – 2014 m. III-IV ketv. 

Projekto įgyvendinimo metu numatomi šie reguliacinės ir teisinės aplinkos pakeitimai: 

� SkGD terminalo įstatymas, reglamentuojantis SkGD terminalo projekto reguliacinę aplinką bei 

numatantis, jog per SkGD terminalą jungiamaisiais gamtinių dujų vamzdynais importuojamų ir 

Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų kiekis (kiekviena 

iš šių priemonių atskirai) turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus viso Lietuvos Respublikoje 

suvartojamo gamtinių dujų kiekio; 

22

� SkGD terminalo trečių šalių prieigos laikina išimtis, kuri užtikrins ir leis greičiau bei efektyviau 

įeiti į gamtinių dujų prekybos rinką naujiems dujų tiekėjams, segmentuos rinką bei sukurs 

konkurencinę aplinką; 

� SkGD terminalo, kaip paskirstymo sistemos operatoriaus sudedamosios dalies, operavimo 

taisyklių sąvadas (network code); 

� Reglamentuoti kokybinius importuojamų SkGD reikalavimus; 

� Gamtinių dujų infrastruktūros valdymo (perdavimo, skirstymo) ir tiekimo veiklų atskyrimas 

vadovaujantis ES III energetinio paketo reikalavimais. 

9 pav. SkGD terminalo projekto įgyvendinimo planas 

23

Projekto finansavimas 

Lėšų poreikis iki SkGD terminalo veiklos pradžios 

Projekto įgyvendinimo metu didžiausios investicijos yra šios: 

� Plaukiojančios SkGD saugyklos su dujinimo įrenginiu nuoma (įsigijimas); 

� Uosto gilinimas, krantinės statyba, krantinės įrangos parengimas; 

� Dujotiekio statyba, jungsianti terminalą su magistraliniu dujotiekiu; 

� Paruošiamieji projektavimo, leidimų gavimo, projekto valdymo ir kt. darbai. 

Iki SkGD terminalo veiklos pradžios investicijų poreikis - apie 604 mln. Lt. 

4 lentelė. SkGD terminalo projekto AB „Klaipėdos nafta“ investicijos 

Projekto investicijos tenkančios KN, mln. LTL 2012 2013 2014 Viso 

1. Projekto darbų organizavimas ir reikalingų leidimų 

gavimas, paleidimo derinimo darbai* 

38 21 164 223 

2. SkGD terminalo sujungimas su magistraliniu dujotiekiu - - 70 70 

Viso 38 21 234 293 

� Paleidimo derinimo darbai apima terminalo, krantinės įrangos testavimą. Atliekant šiuos darbus bus sunaudotas 

pirmasis SkGD krovinys (138 mln. LTL). Tikėtina, kad dalis krovinio bus parduota ir kaštai sumažės, tačiau siekiant 

supaprastinti skaičiavimą daroma prielaida, kad to nebus. 

5 lentelė. SkGD terminalo projekto KVJUD investicijos 

Projekto investicijos tenkančios KVJUD, mln. LTL 2012 2013 2014 Viso 

1. Klaipėdos uosto kanalo gilinimas 35 - - 35 

2. Prieplaukos statyba ir jos įrengimai - 35 241 276 

Viso 35 35 241 311 

Suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutarčiai užtikrinti gali reikėti pateikti papildomai iki 242 mln. Lt 

apmokėjimo garantijų. 

Plaukiojančioji SkGD saugykla su dujinimo įrenginiu – didžiausia projekto investicija – bus 

nuomojama, išvengiant papildomo lėšų poreikio iš finansinių institucijų ar valstybės biudžeto. Pagal 

pasirašytą sutartį, SkGD laivo – saugyklos nuomotojas prisiims infrastruktūros veiklos rizikas bei teiks 

priežiūros paslaugas, o tai itin aktualu Lietuvai, kuri neturi tokio tipo įrangos techninio aptarnavimo 

patirties. 

24

Žemiau pateikiamas sudarytos sutarties sąlygų palyginimas su panašiais sandoriais, sudarytais 

paskutiniaisiais metais. 

25

Iki SkGD dujų terminalo paleidimo 2014 m. gale, AB „Klaipėdos nafta“ atlieka paruošiamuosius 

darbus: projekto organizavimas ir reikiamų leidimų gavimas, SkGD terminalo sujungimas su 

magistraliniu dujotiekiu, paleidimo ir derinimo darbai (iš viso 293 mln. Lt). Visas investicijas AB 

„Klaipėdos nafta“ vykdys sukauptomis ir skolintomis lėšomis. 

Terminalui reikalingi darbai - krantinės statyba bei uosto gilinimas - patikėti 1 VĮ Klaipėdos valstybinei 

jūrų uosto direkcijai, kuri įpareigota pritaikyti esamus ir įrengti naujus Klaipėdos uosto infrastruktūros 

objektus (lėšų poreikis iš viso 311 mln. Lt). Savo investicijų dalį uosto direkcija atliks savo ir 

skolintomis lėšomis, dalį investicijų galimai finansuos ES fondai. 

SkGD terminalo veiklai pradėti bus suteiktos šios pagrindinės garantijos: SkGD laivo-saugyklos 

nuomos garantija 2 (121 mln. Lt sumai, 2014 m.) bei 2012 - 2013 m., pasirašius ilgalaikę sutartį su 

SkGD tiekėju, užsakant vieną SkGD tanklaivio partiją tiekėjui reikės suteikti 121 mln. Lt pirkimų 

apmokėjimo garantiją. 

AB „Klaipėdos nafta“ SkGD terminalo finansavimo pajėgumas 

Skaičiuojama, kad AB „Klaipėdos nafta“ iš 2012-2014 m. prognozuojamų laisvų lėšų bei išnaudodama 

dabartinį skolinimosi potencialą 3 gali pritraukti 390 mln. Lt. Papildomai, įkeičiant būsimus SkGD 

terminalo pinigų srautus 4 , įmanoma papildomai pasiskolinti 120 mln. Lt. Bendras AB „Klaipėdos 

nafta“ SkGD projekto finansavimo pajėgumas – virš 500 mln. Lt. Tokio potencialo užtenka, kad AB 

„Klaipėdos nafta“ sukauptomis ir skolintomis lėšomis finansuotų projektą. 

SkGD terminalo veiklos finansavimas (nuo 2015 m.) 

Pasirinktas SkGD laivo-saugyklos įsigijimo būdas – veiklos nuoma su galimybe po 10 laivo-terminalo 

eksploatavimo metų (2025 m.) išpirkti laivą už jo likutinę vertę, kuri yra nustatyta laivo-saugyklos 

nuomos sutartyje. SkGD laivo – saugyklos veiklos nuomos išlaidos ir kitos fiksuotos SkGD terminalo 

veiklos išlaidos bus finansuojamos iš gamtinių dujų perdavimo sistemos infrastruktūros tarifo, kuris 

bus reguliuojamas VKEKK. SkGD laivo-saugyklos išpirkimo suma būtų finansuojama iš finansinių 

institucijų, nes SkGD terminalo operatorius turėtų veikiančią patikimą (su istoriniais rezultatais) veiklą, 

kas leistų gauti finansavimą įkeičiant SkGD laivą – saugyklą. 

SkGD terminalo veiklos kaštai bus reguliuojami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. 

SkGD laivo-talpyklos statybos garantijai suteikti bus įkeičiami būsimi SkGD terminalo pinigų srautai. 

SkGD terminalas iš infrastruktūros tarifo gautų pajamas pagal SkGD terminalo ir gamtinių dujų 

perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) sutartį. Šios sutarties pagrindu būtų galima įkeisti gautinas 

sumas. 

� 2015-2025 m. periodu, kol laivas bus nuomojamas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SkGD laivo – 

saugyklos išlaikymo (veiklos) kaštai sudarys 180-200 mln. Lt. per metus. Šią sumą dengiant 

visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams (3 – 3.5 bcm per metus), gaunamas 5-7 ct / m 3 

tarifas (2-3 proc. nuo galutinės kainos). 

1 2012-02-15 LR Vyriausybės nutarimas „Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įrengimo“. 

2 Pagal 2012-03-02 AB „Klaipėdos nafta“ pasirašytą sutartį su „Suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančios saugyklos su 

dujinimo įrenginiu įsigijimas“ laimėtoju „Hoegh LNG Ltd“. 

3 Įmonė neturi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų. Pajėgumo skolintis dydžiui nustatyti taikomas 5x EBITDA daugiklis. 

4 Sudarius sutartį su dujų perdavimo sistemos operatoriumi (PSO) dėl 25 proc. bendro Lietuvos vartojimo tiekimo. 

26

� 2026-2039 m. periodu, kai laivas už likutinę vertę bus išpirktas iš „Hoegh LNG“ Ltd., SkGD 

terminalo išlaikymo kaštai sumažės iki 120-140 mln. Lt per metus, kas atitinkamai gali sudaryti 

3-5 ct/m 3 tarifą (1-2 proc. nuo galutinės kainos). 

SkGD importo ir prekybos veiklos finansavimas 

Kaip ir terminalo infrastruktūros dalis, dujų prekybos bendrovė ir jos pelnas bus reguliuojami 

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, nustatant įmonėms fiksuotas pelno normas. 

SkGD tiekimo įmonės pajamos ir sąnaudos tiesiogiai priklausys nuo SkGD importo apimčių. SkGD 

prekybos įmonės pagrindinis finansavimo poreikis bus SkGD tiekėjams reikalingos garantijos, kurios 

gali siekti iki 120 mln. Lt. bei apyvartiniam kapitalui reikalingų lėšų finansavimas (30 – 50 mln. Lt). 

Planuojama, kad SkGD prekybos įmonė galės įkeisti nupirktas SkGD atsargas bei gautinas sumas iš 

gamtinių dujų pardavimų minėtam finansavimo poreikiui patenkinti. 

27

SkGD terminalo poreikis ir nauda 

28

Alternatyvaus dujų tiekimo Lietuvai užtikrinimas 

Nafta, naftos produktai ir gamtinės dujos vienodomis proporcijomis sudaro 70 proc. visos šalyje 

vartojamos pirminės energijos. Deja dujų alternatyvaus tiekimo kanalo, skirtingai nei naftos Lietuva 

neužtikrino per visą nepriklausomybės laikotarpį. Būtingės naftos terminalas yra labai geras pavyzdys 

kaip valstybė gali išspręsti tiekimo saugumo klausimą, ir kokią reikšmę turi alternatyvus šaltinis, 

kuomet nutrūksta tiekimas pagrindiniu keliu. 

Prognozuojama, kad gamtinės dujos dar mažiausiai 20 metų bus tarp pagrindinių pirminės energijos 

šaltinių. Numatoma, kad 2020 m. gamtinių dujų vartojimas sudarys 1,6–3,7 milijardo kubinių metrų 

dujų (toliau – bcm) per metus. 

Šaltinis: Statistikos departamentas, LEI Šaltinis: Statistikos departamentas 

Prognozuojama, kad vien pirmojo būtinumo paklausai patenkinti 2020 m. reikės 0,9–1,5 mlrd. m 3 dujų. 

Pirmojo būtinumo paklausa apima dujų tiekimą buitiniams vartotojams, šilumos gamybai, 

biudžetinėms įstaigoms, bei įmonėms, kurioms dujų tiekimo netekimas reikštų veiklos sustabdymą. 

Didžiausias dujų tiekėjas Lietuvoje - AB „Lietuvos dujos“ 1999 m. gruodžio 16 d. su OAO „Gazprom“ 

sudarė sutartį galiojančią iki 2015 m. gruodžio 31 d. dėl gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos Respubliką. 

AB „Lietuvos dujos“ parduoda gamtinės dujas tiek buitiniams, tiek nebuitiniams vartotojams ir užima 

apie 70 proc. mažmeninės dujų tiekimo rinkos. Antras pagal dydį tiekėjas - UAB „Dujotekana“, kuri 

kontroliuoja likusius 30 proc. dujų tiekimo rinkos, yra pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį su OAO 

„Gazprom“ iki 2012 m. pabaigos. 

29

Konkurencinių kainų užtikrinimas 

Lietuva susiduria ne vien su gamtinių dujų tiekimo saugumo problema - Lietuvoje importuojamų 

gamtinių dujų kainos ženkliai didesnės nei kaimyninėse ES valstybėse. Lietuva, pirkdama dujas iš 

vienintelio išorinio tiekėjo ir suvartodama vos 0,6 proc. viso OAO „Gazprom“ išgaunamo dujų kiekio, 

neturi rimtų derybinių pozicijų dujų kainai mažinti. 2011 m. importuojamų gamtinių dujų kaina, 

lyginant su Vokietijos dujų importo kaina, buvo vidutiniškai 25 proc. didesnė, palyginus su kaimyninės 

Latvijos – apie 15 proc. didesnė. 

Šaltinis: Eurostat Comnext 

Teoriškai visoms Baltijos šalims taikoma vienoda dujų kainų formulė, tačiau Latvija ir Estija, turinčios 

stipresnes derybines pozicijas su OAO „Gazprom“ (Latvija dėl Inčukalns dujų saugyklos, Estija dėl 

galimybės naudoti vietinį kurą – skalūnus) turi geresnes gamtinių dujų kainas. Tuo tarpu Lietuva, 

neturėdama realių alternatyvų moka daugiau nei kaimyninės šalys. 

Įgyvendinus SkGD terminalo projektą, bus pasiekti šie tikslai: 

� Sukurta prieiga prie tarptautinių dujų rinkų – kad turėtume galimybę gamtines dujas pirkti 

geriausiomis dujų rinkos kainomis, bei vystyti dujų biržą Lietuvoje ir Baltijos regione; 

� Tiekimo diversifikavimas – kad vartotojai turėtų galimybę pirkti gamtines dujas iš kelių realių 

alternatyvių šaltinių. 

30

SkGD terminalo nauda 

SkGD terminalo nauda valstybei 

Ekonominė 

Didžiausia SkGD terminalo ekonominė nauda valstybei yra numatoma dėl mažesnių gamtinių dujų 

kainų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. 

SkGD terminalas mažesnę kainą gali užtikrinti dviem būdais: tiesiogiai importuojant pigesnes gamtines 

dujas bei veikiant kaip derybinis svertas tariantis dėl rusiškų gamtinių dujų kainos. Įvertinus faktines 

2011 m. SkGD kainas, SkGD terminalo nauda Lietuvai siektų iki 0,4 mlrd. litų per metus. 

Vertinant SkGD terminalo ekonominę naudą yra lyginami du gamtinių dujų tiekimo per SkGD 

terminalą scenarijai: 

1. Lietuvoje įstatymu numatyta tvarka bus reglamentuojamas privalomas alternatyvaus dujų šaltinio 

panaudojimas iki 25 proc. nuo bendro šalies dujų suvartojimo. Reguliuojamas minimalus SkGD 

importo kiekis sudarytų 25 proc. viso Lietuvos gamtinių dujų suvartojimo. Palyginimui SkGD 

kaina naudota imant 2011 m. NBP (North Balancing Point, Didžioji Britanija) biržos kainą. 

2. Prie planuojamos 2014 m. magistralinių dujotiekių infrastruktūros SkGD terminalas galėtų 

patiekti 6 mln. m 3 per dieną, kas teoriškai sudarytų iki 2 mlrd. m 3 per metus (60 proc. viso 

Lietuvos gamtinių dujų poreikio). 

Paskaičiuojami galimų scenarijų finansiniai rezultatai: 

A. Terminalas veikia minimaliu režimu (25 proc. = 0,7 bcm): 

25 proc. gamtinių dujų importuojama per SkGD terminalą NBP kainomis; 

75 proc. gamtinių dujų importuojama iš Rusijos pagal esamos tiekimo sutarties kainas. 

Ekonominė nauda � 180 mln. Lt/metus. 

16 pav. SkGD terminalo ekonominė nauda dujinant 0,7 bcm/metus 


Lietuvos 

suvartojimas 

(mlrd. m 3 ) 

2011 m vid. 


kaina 

(Lt/1000 m 3 ) 

SkGD kaina su 


kaštais 

(Lt/1000 m 3 ) 

Lietuvos 

išlaidos 

dujoms 

(mlrd. Lt) 

Importuojamos OAO Gazprom dujos 3,4 1138 3,87 

Alternatyva 

Importuojamos OAO Gazprom dujos 2,7 1138 3,10 


Ekonominė nauda (mlrd. Lt) 

*(2011 m. vid. NBP + plius transportavimo kaštai) 

Viso 3,4 3,69 

0,18 

31

B. Terminalas dirba maksimaliu režimu pagal esamą dujų tinklų pralaidumą (~2 bcm): 

60 proc. gamtinių dujų importuojama per SkGD terminalą NBP kainomis; 

40 proc. iš Rusijos pagal esamos tiekimo sutarties kainas. 

Ekonominė nauda � 440 mln. Lt/metus. 

17 pav. SkGD terminalo ekonominė nauda dujinant apie 2 bcm/metus 


*(2011 m. vid. NBP+transportavimo kaštai) 

Lietuvos 

suvartojimas 

(mlrd. m 3 ) 

2011 m vid. 


kaina 

(Lt/1000 m 3 ) 

SkGD kaina su 


kaštais 

(Lt/1000 m 3 ) 

Lietuvos 

išlaidos 

dujoms 

(mlrd. Lt) 


Alternatyva 



Ekonominė nauda (mlrd. Lt) 

Viso 3,4 3,43 

0,44 

32

SkGD terminalo kintamus kaštus pagrinde sudaro SkGD kuras, sunaudotas skystąsias gamtines dujas 

paverčiant į dujinę formą (dujinimo procese). 

Papildomai apie 10-20 proc. (60-120 mln. Lt.) SkGD projekto darbų atliks Lietuvos rangovai ir su 

projektu susijusių paslaugų tiekėjai, kurių finansiniai rezultatai skatins Lietuvos ekonomikos augimą. 

Gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimas 

SkGD terminalo projektas padės išspręsti istoriškai susiklosčiusią Lietuvos priklausomybės nuo 

vienintelio dujų tiekimo šaltinio iš Rusijos problemą (dujos tiekiamos vieninteliu magistraliniu 

vamzdynu, nutiestu per Baltarusiją). Nutrūkus vienam iš gamtinių dujų tiekimo šaltinių (analogiškas 

naftos tiekimo Družbos naftotiekiu ir Būtingės terminalo pavyzdys) Lietuva turės galimybę gauti 

gamtinių dujų per alternatyvų gamtinių dujų šaltinį, kas užtikrins šalies ir jos pramonės stabilumą. 

Socialinė nauda 

Įgyvendinant SkGD terminalo projektą bus sukurta tiesioginė nauda Klaipėdos miestui: sukurtos 

papildomos 50 – 100 darbo vietų statybų bei SkGD terminalo veiklos periodu. 

SkGD terminalo nauda gamtinių dujų vartotojams 

SkGD terminalas sudarys galimybes Lietuvai dalyvauti pasaulinėse gamtinių dujų rinkose. Pastaraisiais 

metais, sparčiai augant SkGD tiekimo apimtims, tarptautinėse biržose SkGD kainos yra patrauklesnės 

negu numatytos ilgalaikėse OAO „Gazprom“ tiekimo sutartyse. Galimybė dujas įsigyti tarptautinėse 

dujų biržose leistų sumažinti dujų kainas Lietuvos vartotojams. 

Lietuvos iš OAO „Gazprom“ perkamos gamtinių dujų kainos yra išvedamos pagal su naftos 

produktais 5 susijusias kainos formules, todėl perkamų dujų kaina tiesiogiai koreliuoja su pasaulinėmis 

naftos kainomis, kurios pastoviai kyla. 

Šis gamtinių dujų įkainojimo modelis buvo naudojamas Europoje 1980-2005 metais, kai rinkoje vyravo 

ilgalaikės gamtinių dujų tiekimo sutartys (dvidešimties ir daugiau metų) bei beveik nebuvo alternatyvų 

vamzdynais tiekiamoms dujoms. Be to, iki 2002 metų naftos kainos buvo ganėtinai stabilios (palyginus 

su periodu po 2002 metų). Tai tenkino tiek gamtinių dujų tiekėjus, tiek ir gamtinių dujų vartotojus. 

Kylant naftos ir naftos produktų kainomis, dujos, tiekiamos pagal ilgalaikes su nafta ir jos produktais 

susijusias kainas, tapo nekonkurencingos rinkoje, kurioje atsirado alternatyvus gamtinių dujų tiekimas 

SkGD pavidalu. Per pastaruosius 5 metus pasauliniai SkGD prekybos srautai padidėjo apie du kartus. 

Kartu su SkGD plėtra gamtinių dujų rinkoje pradėjo formuotis neatidėliotinų (ang. spot) sandorių 

sektorius. Neatidėliotinų sandorių kainodara pradėta formuoti paklausos-pasiūlos principu, kainą 

nustatant trumpuoju periodu pagal rinkoje vyraujančias kainas. 

Per pastarąjį dešimtmetį suformuotos gamtinių dujų biržos (NBP, TTF, Zeebruge, Henry Hub), kuriose 

yra prekiaujama tiek SkGD tiek vamzdynais tiekiamomis dujomis ir jose formuojasi ženkliai mažesnės 

gamtinių dujų kainos nei vamzdynais tiekiamų gamtinių dujų kainos. 

5 Mazutu bei gazoliu-dyzelinu 

2 Milijonas Britanijos terminių vienetų, kuris lygus 1055 džiauliams 

33

Šaltinis: Index Mundi, dujų biržos 

Toliau augant naftos ir naftos produktų kainoms, pagal OAO „Gazprom“ taikomus principus gamtinių 

dujų įkainojimas (t.y. susiejimas su naftos produktų kainomis) nėra Lietuvai ekonomiškai 

naudingiausia alternatyva. 

Henry Hub – tai gamtinių dujų prekybos indeksas JAV. Atradus skalūninių dujų telkinius ir 

technologiją joms išgauti, gamtinių dujų kaina JAV sumažėjo, kaip parodyta paveikslėlyje aukščiau. 

JAV įgyvendina SkGD skystinimo terminalų statybos projektus, kurie leis suskystintąsias gamtines 

dujas eksportuoti į Europa ir kitus kontinentus. 

Atsiradus galimybei dujas įsigyti Didžiosios Britanijos (NBP indeksas), Olandijos (TTF) ar JAV 

(Henry Hub) rinkose arba sudarius ilgalaikes sutartis, kuriose gamtinių dujų kaina būtų susieta su šių 

biržų kainomis, Lietuvoje gamtinių dujų kaina galėtų sumažėti 20 proc. ir daugiau. 

Šaltinis: Index Mundi, dujų birža 

34

SkGD terminalo nauda projektą įgyvendinančiai bendrovei 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų 

terminalo plėtros“ pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintųjų gamtinių 

dujų terminalo projektą. AB „Klaipėdos nafta“ įgyvendindama SkGD terminalo projektą įgauna: 

� galimybę diversifikuoti veiklą; 

� investuojant į pelningą projektą užtikrinti akcininkams ilgalaikę grąžą. 

SkGD terminalo projektas ir yra pripažintas svarbiu valstybei ir taip palengvina projekto eigą: 

� 2007 m. gruodžio 27 d. SkGD terminalas, kaip dujų tiekimo alternatyva, patvirtinta Nacionalinės 

energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 m. plane ir veiksmų programoje. 

� 2009 m. vasario 25 d. SkGD terminalo projektas patvirtintas LR Vyriausybės 2008-2012 m. 

programoje. 

� 2010 m. birželio 23 d. įsteigta tarpžinybinė darbo grupė, kuri parengė pasiūlymus dėl SkGD 

terminalo statybos vietos, technologijos ir galimos finansavimo sistemos. 

� Akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ visuotinis akcininkų susirinkimas (70,63 proc. bendrovės 

akcijų valdo LR Energetikos ministerija) 2010 m. rugpjūčio 26 d. pritarė atlikti parengiamuosius 

projekto darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl SkGD terminalo statybos. 

� 2011 m. gegužės 11 d. SkGD terminalo įgyvendinimo priežiūrai įsteigta tarpžinybinė vyriausybinė 

komisija vadovaujama Ministro pirmininko. 

� LR Vyriausybės nutarimu Nr. 871 2011 m. liepos 13 d. SkGD terminalo projektas pripažintas 

valstybei svarbiu ekonominiu projektu. 

� 2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.175 „Dėl Lietuvos 

Respublikos vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr.1442 „Dėl nacionalinės energetikos 

strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano patvirtinimo “papildymo“, kuriuo suskystintųjų 

gamtinių dujų (toliau – SkGD) terminalo projektas buvo įtrauktas į Nacionalinės energetikos 

strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų planą. 

� 2012 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr.199 „Dėl suskystintųjų 

gamtinių dujų terminalo įrengimo“ pritarė, kad Bendrovė tęstų SkGD terminalo projekto 

įgyvendinimą. Vyriausybė šiuo nutarimu pavedė LR energetikos ministerijai inicijuoti visuotinį 

Bendrovės akcininkų susirinkimą dėl Bendrovės įstatų pakeitimo, pasiūlant įstatuose įtvirtinti, kad 

vienas iš Bendrovės veiklos tikslų būtų SkGD terminalo įrengimas ir jo parengimas eksploatavimui, 

ekonomiškas ir racionalus SkGD terminalo eksploatavimo užtikrinimas ir (ar) vėlesnis jo 

perleidimas Lietuvos Respublikos kontroliuojamam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui. 

SkGD terminalo ir SkGD tiekimo veikla bus valstybės reguliuojama, todėl užtikrins Bendrovei stabilias 

pajamas. 

SkGD tiekimo rinkos apžvalga 

Gamtinės dujos šiuo metu yra sparčiausiai vystoma energetinių išteklių rūšis. Gamtinių dujų paklausos 

augimą lemia keletas veiksnių. Pirma, gamtinės dujos yra draugiškesnis gamtai kuras nei nafta. Antra, 

gamtinių dujų tiekimas yra stabilesnis. Trečia, pritaikius gamtinių dujų skystinimo technologiją, 

35

gamtinių dujų transportavimas iš regionų, kuriuose atrasti didžiuliai dujų rezervai ir kuriuose eksportas 

nebuvo vykdomas dėl vamzdynų infrastruktūros trūkumo, tapo ekonomiškai patrauklus. 

Per pastaruosius 5 metus pasauliniai SkGD srautai padidėjo apie du kartus, ženkliai didėja rinkos 

dalyvių skaičius, SkGD prekyba vykdoma visame pasaulyje. Didžiausia SkGD dujų paklausa yra 

Azijos–Ramiojo vandenyno regione, kuriame suvartojama apie 60 proc. visų pagaminamų SkGD (2010 

m.). Didžiausias SkGD eksportuotojas - Kataras, 2010 m. eksportavęs apie 79 mlrd. m 3 SkGD gamtinių 

dujų. 

21 pav. SkGD srautų pasikeitimai 

Šaltinis: EconGas 

Dėl savo privalumų (greitas, lankstus, nuo aplinkinių valstybių nepriklausomas sprendimas) SkGD 

importo ir eksporto infrastruktūra sparčiai vystoma. Šiuo metu pasaulyje vykdoma daugiau kaip 46 

eksporto ir 45 importo terminalų projektų. Todėl numatoma, jog SkGD rinka ir toliau sparčiai augs. 

Tuo tarpu antžeminių dujotiekių projektai nors ir vystomi, tačiau daugiausia vidinėse rinkose. 

Tarptautiniai dujotiekių projektai yra politizuoti ir dažnai vėluoja (pavyzdžiui: Nabucco, South 

Stream). 

36

Pasiūlos – paklausos balansas 

Šiuo metu SkGD paklausa viršija pasiūlą. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę srautai į Aziją, kuriuos 

lėmė keletas veiksnių: gamtinių dujų vartojimo augimas Indijos ir Kinijos rinkose (šiose rinkose yra 

ribota dujų vamzdynų infrastruktūra); Japonijos kuro balanso pokyčiai po Fukušimos incidento 

(uždaromos atomines elektrines, atominę energiją keičiant gamtinėmis dujomis). Šiuo metu Japonijos 

vartojimas sudaro virš 40 proc. visos Azijos SkGD paklausos. 

Tačiau situacija normalizuosis, pradėjus veikti naujai statomiems dujų skystinimo terminalams: 

� Planuojama, kad jau 2015 m. vien Australijos eksporto pajėgumai viršys 80 mlrd. m 3 . 

Australija bus pajėgi patenkinti augančią Azijos paklausą ir SkGD tiekimo kryptys persiskirstys 

teigiamai Europos regionui. 

� Dėl efektyvių skalūnų dujų išgavimo technologijų, JAV planuojama pakeisti turimus importo 

terminalus į eksporto. JAV planuojamas terminalų galingumas viršys 100 mlrd. m3. Šis pokytis 

turės tiesioginę įtaką prekybai Atlanto baseine ir, tikėtina, sumažins SkGD kainas. Šiuo metu 

JAV kainos (Henry Hub) yra mažiausios SkGD kainos pasaulyje. 

� 5-10 metų perspektyvoje nauji dujų skystinimo terminalai planuojami Afrikoje, Kanadoje, JAV 

ir Rusijoje. Pradėjus veikti visiems naujai statomiems dujų skystinimo terminalams SkGD 

pasiūla išaugs iki 535 mlrd. m 3 /metus (nuo dabartinės 251 mlrd. m 3 /metus(88 proc.). 

Taigi ilgalaikėje perspektyvoje numatoma, jog pasiūla viršys paklausą. Todėl konkurencijos didėjimas 

gali sumažinti SkGD kainas. 

22 pav. Gamtinių dujų paklausos pasiskirstymo prognozė 2012 – 2020 metams 

Million Tonnes per Annum LNG 

SkGD mln. t/metus 

400 

350 

300 

250 

200 

150 

100 

50 

0 

Šaltinis: Poten&Partners 

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 

Spekuliuojamas 

Planuojamas 

Statomas 

Vykdomas išgavimas 

Paklausa 

Speculative 

Planned 

Under construction 

Existing production 

Demand 

37

SkGD kainodara 

Pasaulinėje SkGD gamtinių dujų rinkoje vieningos kainodaros sistemos nėra. SkGD kainos atspindi 

SkGD šalies „vartotojos“ arba regiono rinkos situaciją. Atlanto baseino ir Europos rinkose SkGD kaina 

dažniausia būna susieta su Brent naftos kaina arba dalinai su naftos produktų (gazoliu, mazutu) 

kainomis. Pastaraisiais metais išsiplėtus SkGD rinkai, vis dažniau sudaromos gamtinių dujų tiekimo 

sutartys taikant kainų formulę, susietą su dujų indeksais. 

Dujų indeksai formuojami dujų biržų centruose (angl. hub). Pagrindiniai dujų biržų centrai, su kuriais 

SkGD tiekimo kaina Lietuvai galėtų būti susieta: 

� NBP (angl. National Balancing Point) – Didžioji Britanija 

� TTF (Title Transfer Facility) - Olandija 

� HH (Henry Hub – JAV) 

Svarbią rolę SkGD tiekimo kainų formulėje sudaro transportavimo kaštai. Priklausomai nuo šalies ar 

perkrovimo terminalo, iš kurio yra tiekiamos SkGD transportavimo kaštai gali kisti dvigubai. 

38

6 lentelė. SkGD transportavimo kaštai LTL/1000 m 3 

LTL/1000 m 3 

Transportavimo kaštai 

Centrinė 

Azija 

Šiaurės 

Amerika 

Nigerija 

Tolimieji 

Rytai 

Trinidadas 

Šiaurės rytų 

Azija 

Australija 

Šiaurės 

Europa 

Graikija (Revithoussa) 162 55 170 245 173 340 261 146 

Italija (Rovigo) 185 61 176 267 180 363 284 152 

Ispanija (Huelva) 209 27 122 293 123 389 312 98 

Portugalija (Sines) 215 31 121 298 120 394 317 92 

Olandija (Roterdamas) 249 64 155 331 144 430 352 59 

Belgija (Zeebruge) 249 64 155 331 144 430 352 59 

Prancūzija (Montoir) 237 54 143 321 135 417 337 75 

Didžioji Britanija (Isle of Grain) 248 64 153 331 143 430 352 59 

JAV (Cove Point) 318 133 182 404 75 502 422 139 

JAV (Sabine Pass) 

Šaltinis: Icis Heren 

362 174 212 417 86 592 537 190 

SkGD panaudojimas laivų kurui (bunkeravimas) – papildoma veikla 

Nuo 2015 m. dėl sugriežtintų aplinkosauginių reikalavimų laivai Baltijos ir Šiaurės jūrose privalės 

naudoti mažo sieringumo kurą. Vienu iš alternatyviu kuru taps SkGD, kurio sudėtyje nėra sieros 

junginių.Formuojant SkGD terminalo veiklos tęstinumo grandinę bunkeravimas yra papildoma 

komerciškai patraukli veikla, užtikrinanti pastovias pajamas. 

Bunkeravimo veiklos pagrindiniai principai: SkGD terminalas Klaipėdos uoste užpildo mažesnius 

bunkeravimo laivus (dydis iki 20 000 m 3 ), kurie gali atlikti laivų užpildymo SkGD kuru veiklą ir 

aptarnauti mažesnius SkGD terminalus Baltijos šalyse. 

Nuo 2015 m. Klaipėdos uoste aptarnaujamiems laivams galėtų būti tiekiama apie 66.000 tonų besierio 

kuro į metus, o tai sudaro 140 000 m 3 SkGD kiekio, kuris SkGD terminalo naudojimą padidintų apie 10 

proc. 

Mažos SkGD talpyklos gali būti montuojamos jūrų uostuose arba netoli elektrinių ar dujų skirstymo 

stočių. Tokios SkGD talpyklos gali būti užpildomos pagal pateiktą schemą žemiau. Mažos SkGD 

saugyklos būna nuo10 000 m 3 iki 40 000 m 3 talpos atitinkamai gamtinių dujų jose telpa nuo 6 mln. m 3 

iki 24 mln. m 3 . Pradėjus naudoti SkGD Baltijos šalyse, atsiranda galimybė mazutą ar skalūninę alyvą, 

kaip rezervinį kurą, keisti švaresniu kuru – SkGD. SkGD kreogeninė talpykla, kurios tūris 10.000 m 3 , 

Vilniaus katilinę (50 MW) galėtų aprūpinti dujomis iki 50 dienų. 

24 pav. Mažų SkGD talpyklų aptarnavimo schemos pavyzdys 

39

Bendradarbiavimo su Latvija ir Estija galimybės 

Dujų tiekimo saugumo problema yra aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms. Kartu su 

Latvija ir Estija, visos trys šalys nėra prijungtos prie Europos dujų infrastruktūros ir sudaro taip 

vadinamą „energetinę salą“, kurioje bendras metinis dujų suvartojimas siekia 5,9 mlrd. m 3 per metus. 

Latvijai tam tikrą gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrina Inčukalns požeminė dujų saugykla, esanti 

centrinėje Latvijos teritorijoje, o Estija kaip alternatyvą gali naudoti savo šalyje iškasamus skalūnus. 

Lietuva, deja, šiuo atžvilgiu yra labiausiai pažeidžiama. 

Viena iš akivaizdžių sričių kurioje Lietuva galėtų bendradarbiauti su Latvija yra Inčukalns požeminė 

gamtinių dujų saugykla Latvijoje. Pasaulinėse dujų rinkose susidarius palankiai situacijai nupirktos 

SkGD būtų padėtos Inčukalns saugykloje ir suvartotos, kai to reikės. Tokiu būdu Lietuvos SkGD 

terminalas įgautų veiklos lankstumą ir tai leistų dar sėkmingiau pasinaudoti tarptautinių rinkų 

galimybėmis. 

Kad Lietuvos SkGD terminalo projektas taptų regioninis, būtinas bendras valstybių sutarimas. Jeigu 

būtų įgyvendinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos magistralinių dujotiekių sistemų plėtra, SkGD terminalas 

Klaipėdoje kaip alternatyvus tiekimo šaltinis galėtų užtikrinti visų trijų Baltijos regiono šalių dujų 

tiekimo saugumą. 

40

SSGG (SWOT) analizė 

7 lentelė. SSGG analizė 

Stiprios pusės Silpnos pusės 

� Pasirinktas lankstus techninis sprendimas min/ max 

išdujinimas nuo 1,5 iki 11 mln. m 3 / dienai, atitinkamai 

0,6 – 4 mlrd.m 3 / metus. 

� Įsigytas SkGD laivas –saugykla yra vienas 

ekonomiškiausių tokio tipo įrenginių: turintis 170 

tūkst. m 3 talpyklas, naujausią SkGD garavimo 

surinkimo įrangą (iki 0,12 proc. kai senesniuose 

laivuose praradimai iki 0,2 proc.), atviro ir 

kombinuoto išgarinimo kontūro sistema, leidžianti 

sutaupyti kurą, katilinėje sumontuoti ekonomaizeriai, 

papildomai susigrąžina šilumos energiją iš išmetamų 

dujų. 

� Technologija (FSRU) yra mobili ir reikalui esant 

galima pakeisti dislokacijos vietą. 

� Technologija (FSRU) leidžia reikalui esant panaudoti 

„laivą“ kaip tanklaivį. 

� Pakankamos kompetencijos ir finansiniai resursai 

įgyvendinti SkGD projektą. 

� Veikiant SkGD terminalui išauga dujų tiekimo 

sistemos patikimumas dėl papildomo tiekimo šaltinio. 

� Su 2014 m. būsimais vamzdynų pralaidumais bus 

galima užtikrinti jautriausių dujų vartotojų poreikius 

net ir nutraukus dujų tiekimą iš Rusijos. 

Galimybės Grėsmės 

� Atsiradus momentiniam pertekliui pasaulinėse rinkose 

galima įsigyti pigias dujas trumpalaikiais kontraktais. 

� Galimybė įsigyti dujas kainomis nesusietomis su 

naftos indeksais. 

� Galimybė sukurti gamtinių dujų biržą. 

� LV ir EE rinkų aprūpinimo GD galimybės. 

� Pasaulinės SkGD ir GD rinkų tendencijos, 

besiformuojančios atskiros nuo naftos dujų rinkos 

(NBP, TTF, Henry Hub) sukuria galimybę perkant 

SkGD rinkos kainomis turėti mažesnę GD kainą 

lyginant su OAO „Gazprom“ tiekiamų GD kaina 

Lietuvoje. 

� Panaudoti regioninę GD saugyklą Inčiukalnyje (LV) 

išsprendžiant tiekimo ir paklausos grafikų neatitikimą 

dėl vartojimo sezoniškumo, rezultate pasinaudojant 

galimybe įsigyti SkGD geresnėmis kainomis vasarą t.y 

balansuoti GD tiekimą. 

� Regioninio LT-LV-EE SkGD terminalo išvystymas 

Klaipėdos neužšąlančiame uoste. 

� SkGD bunkeravimo/degalinių tinklo vystymas, nes 

SkGD yra priskiriamas prie ekologiškų kuro rūšių. 

� Dujų vamzdynų apribojimai: esamas 

vamzdynas – 1mln.m 3 /dienai, 0,5 mlrd.m 3 / 

metams, pastačius dujų magistralę Jurbarkas 

– Klaipėda – 6 mln.m 3 /dienai, 2 

mlrd.m 3 /metams, kiekiai nepakankami 100 

proc. Lietuvos poreikiams užtikrinti. 

� Techniniai ir komerciniai apribojimai: 

griežtos SkGD tiekimo sąlygos, t.p. 

technologinis išdujinimo minimumas 1,5 

mln.m 3 /dienai, neleidžia staigiai reaguoti į 

paklausos pasikeitimus. 

� SkGD prekyboje egzistuoja apribojimai 

minimaliam ekonomiškai naudingam 

ilgalaikiam SkGD tiekimo kontraktui 

~0,6mlrd.m 3 /metams, esant mažesniam 

kiekiui galimas kainos padidėjimas. 

� Ribotos galimybės saugoti dujas SkGD 

terminale dėl pastovaus garavimo, per metus 

SkGD terminalui nedirbant išgaruotų ~ 100 

000 m 3 SkGD, už 60-70 mln. Lt. 

� Lietuvoje nėra gamtinių dujų balansavimo 

galimybių, reikalinga išvystyti požeminę 

gamtinių dujų saugyklą. 

� Norint sudaryti ilgalaikį tiekimo kontraktą 

reikalinga planuoti ir derinti sutartis dėl SkGD 

pirkimo, pervežančių tanklaivių ~2 metai iki 

tiekimo pradžios. 

� Dujų perdavimo sistema valdoma rinkos 

monopolisto, lieka pavojus techninių 

apribojimų prekybai. 

� OAO „Gazprom“ neribotos LT atžvilgiu 

finansinės ir technologinės galimybės 

konkurencijos su SkGD terminalu atveju 

pateikti geresnes tiekimo sąlygas ir kainas. 

� Monopolisto – vienintelio išorinio tiekėjo 

OAO „Gazprom“, dominavimas GD 

pardavime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 

� Silpna dujų vamzdynų sistema Latvijoje. 

� Reikalinga modernizuoti Inčukalns požeminę 

dujų saugyklą, kad galėtų pavasarį perduoti 

dujas į Lietuvą. 

41

SkGD terminalo įgyvendinimo planas - Energetikos ministerija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?