Klasikines Biblijos istorijos FB

Audra ežere
(Mk 4,35–41)
Buvo ilgos dienos pabaiga. Jėzus įlipo į valtį,
pasiruošęs su savo draugais plaukti per Galilėjos
ežerą. Jiems dar nenusiyrus toli nuo kranto,
užliūliuotas valtelės siūbavimo, Jėzus užmigo.
Netrukus vėjas pradėjo pūsti stipriau,
o grėsmingi lietaus debesys sparčiai plaukė
dangumi. Plazdėjo burės. Didžiulės bangos
daužėsi į valties šonus ir blaškė ją aukštyn –
žemyn.
Vyrai laikėsi įsikibę laivelio stiebo ir bandė
pažadinti Jėzų.
– Gelbėk mus! – stengėsi jie perrėkti vėjo
ūžesį. – Mes nuskęsime!
Jėzus atsistojo.
– Nutilk! – sušuko jis vėjui. – Nurimkite
bangos!
Vėjas nustojo kaukęs. Ežeras vėl tapo ramus.
Draugai buvo labai nustebę. Jėzus turėjo
galios valdyti vėją ir bangas! Jis kalbėjo, o ežeras
ir vėjas jam pakluso.
42