Klasikines Biblijos istorijos FB

G r a ž i a u s i o s
B i b l i j o s i s t o r i j o s

G r a ž i a u s i o s
B i b l i j o s I s t o r i j o s
M a r i o n T h o m a s i r D a n i e l e F a b b r i
V i l n i u s , 2 0 2 0

Nuostabi ku — ryba
(Pradžios 1,1–31)
Pradžioje nebuvo visiškai nieko. Buvo tik Dievas.
Dievas tarė „tebūna šviesa“ – ir šviesa pasirodė.
Dievas sukūrė kalnus su snieguotomis viršūnėmis ir tamsiai
mėlynas jūras.
Visą žemę Dievas apaugino aukštais medžiais ir kvapniausiomis
gėlėmis.
Dievas sukūrė besisukančią Žemę, spindinčią karštą Saulę ir
6

sidabrinį Mėnulį. Dangaus skliaute Dievas pribarstė žvaigždžių.
Dievas pripildė jūras žuvų, o dangų – paukščių, bičių ir drugelių.
Dievas sukūrė visų rūšių gyvūnus, kurie knibždėjo žemėje.
Dievas sukūrė žmones, panašius į save patį: mokančius rūpintis
kitais, mąstyti, jausti, galinčius mylėti ir būti mylimais.
Dievas buvo patenkintas viskuo, ką sukūrė. Tai buvo labai
gera.
7

Nojaus laivas
(Pradžios 6,9–7,10)

N ojus mylėjo Dievą. Bet aplinkiniai žmonės
melavo, apgaudinėjo, skriaudė ir žudė vienas kitą.
Jie buvo visiškai pamiršę Dievą, kuris visa sukūrė.
– Aš užliesiu žemę vandeniu ir viską nuplausiu
nuo jos paviršiaus, – pasakė Dievas Nojui.
Dievas tiksliai paaiškino Nojui, kaip pasistatyti
milžinišką laivą. Šis turi būti pakankamai didelis, kad
apsaugotų Nojų, jo šeimą ir visas skirtingas gyvūnų
rūšis. Nojus prikirto daug medžių, sukalė vinis ir padarė
tokį laivą, kaip Dievas buvo sakęs. Tuomet jis ištepė laivą
tiršta, lipnia derva, kad į vidų nepritekėtų vandens. Žmonės
žiūrėjo ir stebėjosi. Jie galvojo, kad Nojus visai pakvaišo, jog
statosi tokį laivą.
Kai darbai buvo baigti, visos gyvos būtybės atėjo pas
Nojų – kiekvienos paukščių ir gyvūnų rūšies po patiną ir
patelę. Nojus savo laive rado vietos jiems visiems.
Tuomet pradėjo lyti. Nojus, jo šeima ir visi gyvūnai
buvo saugūs laivo viduje.
Lijo keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt
naktų. Vandenys užliejo visą žemę.
11

Jona pabėga
(Jonos 1,1–4,11)
– Pasakyk Ninevės žmonėms, kad liautųsi
nedorai elgtis, – tarė Dievas pranašui Jonai.
Bet Jona nenorėjo keliauti į Ninevę. Vietoj to
jis sėdo į laivą, plaukiantį priešinga kryptimi.
Jūroje įsisiautėjo baisinga audra.
– Melskis savo Dievui, arba mes visi žūsime!
– šaukė jūreiviai Jonai.
– Meskite mane iš laivo, – tarė Jona. – Tai aš
dėl visko kaltas.
Vos tik jūreiviai išmetė Joną į jūrą, vėjas
nustojo pūtęs, o jūra nurimo. Atplaukė didžiulė
žuvis ir prarijo Joną. Jis išbuvo žuvies pilve tris
dienas ir tris naktis. Visą tą laiką Jona meldėsi.
– Atleisk, Viešpatie! – maldavo jis. – Turėjau
padaryti tai, ko manęs prašei.
Tuomet Dievas privertė didžiąją žuvį
išspjauti Joną į sausumą.
Jona nukeliavo į Ninevę ir perspėjo to
krašto žmones, kad už nedorus darbus
jie susilauks bausmės. Ninevės žmonės
labai gailėjosi. Jie nustojo blogai elgtis.
Ir Dievas jiems atleido.
32

Marijos kūdikis
(Lk 2,1–20)
M arija buvo pasižadėjusi
susituokti su Juozapu, dailide iš
Nazareto miesto. Kartą pas Mariją
atėjo angelas Gabrielius.
– Nebijok, – tarė jis. – Dievas
tau maloningas. Tu turėsi kūdikį,
Dievo sūnų, kurį pavadinsi
Jėzumi. Jis atneš pasauliui ramybę!
– Trokštu daryti viską, ko
Dievas norės, – atsakė Marija.
Po kiek laiko Marija su
Juozapu keliavo į Betliejų, nes
romėnai norėjo suskaičiuoti visus
gyventojus.
36

Betliejus buvo
pilnas žmonių.
Nei vienoje
užeigoje nebuvo
laisvos vietos.
Marija žinojo,
kad mažylis gims
netrukus. Todėl,
kai vienos užeigos
šeimininkas pasiūlė jiems
prisiglausti savo tvartelyje, ji labai
nudžiugo, jog turės kur pailėsti.
Tą naktį Marija pagimdė
kūdikį. Suvystė jį audeklo
juostomis ir paruošė lovelę
ėdžiose.
Nakčia piemenys skubėjo
aplankyti Marijos kūdikį.
Tai angelai jiems pasakė, kad
Betliejuje gimė Jėzus, pasaulio
Išganytojas.
37

Keliautojai iš Rytų šalies
(Mt 2,1–12)
38

Toli toli, visai kitoje šalyje,
išminčiai pamatė danguje naujai
suspindusią žvaigždę.
– Vadinasi, gimė naujas karalius,
– pasakė vienas iš jų.
– Eime, suraskime jį, – tarė kitas.
– Turime pasiimti dovanų ir eiti jo
pagarbinti, – pritarė trečias.
Išminčiai, sekdami žibančią žvaigždę, leidosi
į tolimą kelionę.
Pakeliui vyrai sustojo Jeruzalėje, bet karalius
Erodas nieko negalėjo pasakyti apie gimusį
karalių. Tuomet paskui žvaigždę jie atkeliavo į
Betliejų, kur rado Mariją su kūdikiu. Išminčiai
įteikė dovanų – aukso, smilkalų ir miros – bei
pagarbino Jėzų.
39

Išalkusi minia
(Mt 14,13–21)
44

Jėzus pasakojo žmonėms, kaip stipriai Dievas juos myli.
Jis gydė ligonius: pabuvę su Jėzumi aklieji vėl matydavo,
kurtieji imdavo girdėti, nusilpusieji – vaikščioti. Todėl jam
keliaujant po apylinkes, iš paskos sekė gausi minia žmonių.
Atėjus vakarui, Jėzus žinojo, kad visi yra labai išalkę.
– Kur galėtume nupirkti visiems šiems žmonėms maisto? –
pasiteiravo jis savo draugo Pilypo.
– Visiems šiems žmonėms? – paklausė nustebęs Pilypas.
– Bet tai labai brangiai kainuotų!
Kaip tik tuo metu prie Jėzaus priėjo
Andriejus, kitas jo draugas.
– Šis mažas berniukas turi penkis
nedidelius miežinės duonos kepaliukus ir
dvi menkas žuvis, – pasakė jis.
Jėzus nusišypsojo berniukui ir paėmė
maistą į rankas.
– Susodinkite visus, – pasakė jis.
Jėzus padėkojo Dievui už valgį,
laužė duoną ir žuvį, tada dalijosi su savo
draugais. Jo draugai dalijosi duona ir
žuvimi su žmonėmis, susėdusiais ant žolės.
Visi pradėjo valgyti.
Maisto užteko kiekvienam, o jo draugai
surinko dar dvylika pilnų pintinių duonos
gabaliukų ir žuvies likučių. Tą dieną Jėzus
pamaitino daugiau nei penkis tūkstančius
žmonių. Įvyko stebuklas.
45

Audra ežere
(Mk 4,35–41)
Buvo ilgos dienos pabaiga. Jėzus įlipo į valtį,
pasiruošęs su savo draugais plaukti per Galilėjos
ežerą. Jiems dar nenusiyrus toli nuo kranto,
užliūliuotas valtelės siūbavimo, Jėzus užmigo.
Netrukus vėjas pradėjo pūsti stipriau,
o grėsmingi lietaus debesys sparčiai plaukė
dangumi. Plazdėjo burės. Didžiulės bangos
daužėsi į valties šonus ir blaškė ją aukštyn –
žemyn.
Vyrai laikėsi įsikibę laivelio stiebo ir bandė
pažadinti Jėzų.
– Gelbėk mus! – stengėsi jie perrėkti vėjo
ūžesį. – Mes nuskęsime!
Jėzus atsistojo.
– Nutilk! – sušuko jis vėjui. – Nurimkite
bangos!
Vėjas nustojo kaukęs. Ežeras vėl tapo ramus.
Draugai buvo labai nustebę. Jėzus turėjo
galios valdyti vėją ir bangas! Jis kalbėjo, o ežeras
ir vėjas jam pakluso.
42

43

Biblijoje šias istorijas rasite:
Nuostabi kūryba (Pradžios 1,1–31)
Adomas ir Ieva pasirenka (Pradžios 3,1–24)
Nojaus laivas (Pradžios 6,9–7,10)
Potvynis ir vaivorykštė (Pradžios 7,11–9,17)
Tautos tėvas (Pradžios 12,1–3)
Abraomas pasitiki Dievu (Pradžios 15,1–6)
Mylimiausias Jokūbo sūnus (Pradžios 37,3–28)
Faraono sapnas (Pradžios 41,1–40)
Kūdikis pintinėje (Išėjimo 2,1–10)