Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2013/3<br />
<strong>Kaina</strong> 8,<strong>60</strong> <strong>Lt</strong>
2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i metai trumpai<br />
1
turinys 2013 Nr. 3 2013 Nr. 3 redakcijos skiltis<br />
2<br />
sTAT YBA<br />
urBANIsTIKA<br />
ArCHITEKTŪrA<br />
tema 4<br />
Cementas moko kantrybės<br />
situacija 8<br />
renkantis konstrukcijas<br />
ieškoma racionalumo<br />
technologijos 18<br />
Gelžbetonio konstrukcijų<br />
konservavimas<br />
inovacija 22<br />
Naujoviškas sutankėjantis<br />
betonas<br />
sprendimas 32<br />
Hidroizoliacija tobulėja,<br />
bet klaidų lieka<br />
renovacija 38<br />
Vysimės lenkus?<br />
žvilgsnis 46<br />
Betono danga keliuose —<br />
bėda ar alternatyva?<br />
<strong>architektūra</strong> 52<br />
Laukia reabilitacijos<br />
<strong>architektūra</strong> 56<br />
Betonas be apdailos —<br />
jau ne tabu<br />
<strong>architektūra</strong> 58<br />
Pav<strong>ir</strong>šių įva<strong>ir</strong>ovė — beribė<br />
pasaulis 62<br />
Novatoriškos technologijos<br />
Žurnalas „statyba <strong>ir</strong> <strong>architektūra</strong>“<br />
leidėjas<br />
UAB „<strong>Statyba</strong> <strong>ir</strong> <strong>architektūra</strong>“<br />
redakcijos adresas<br />
Ukmergės g. 222<br />
LT-07129 Vilnius<br />
Tel. +370 5 249 6302<br />
Faks. +370 5 278 4551<br />
El. p. info@sa.lt<br />
redakcinė kolegija:<br />
Gintautas Blažiūnas,<br />
Lietuvos architektų sąjungos<br />
p<strong>ir</strong>mininkas;<br />
prof. dr. donatas Čygas,<br />
VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto<br />
dekanas;<br />
dr. doc. alg<strong>ir</strong>das juozapaitis,<br />
VGTU Statybos fakulteto dekanas;<br />
Pranas rimvydas Pranaitis,<br />
Lietuvos projektavimo įmonių<br />
asociacijos vykdomasis d<strong>ir</strong>ektorius;<br />
doc. dr. Žymantas rudžionis,<br />
KTU Statybos <strong>ir</strong> architektūros<br />
fakulteto dekanas;<br />
Mindaugas statulevičius,<br />
Lietuvos nekilnojamojo turto<br />
asociacijos d<strong>ir</strong>ektorius;<br />
adakras Šeštakauskas,<br />
Lietuvos statybininkų asociacijos<br />
prezidentas;<br />
aidas Vaičiulis,<br />
Nacionalinės pasyvaus namo<br />
asociacijos d<strong>ir</strong>ektorius;<br />
diana Varnaitė,<br />
Kultūros paveldo departamento<br />
d<strong>ir</strong>ektorė;<br />
juozas Vaškevičius,<br />
Lietuvos architektų rūmų<br />
p<strong>ir</strong>mininkas.<br />
Bendrovės d<strong>ir</strong>ektorė<br />
Jūratė Babickienė<br />
redaktoriai:<br />
Darius Babickas,<br />
Rusnė Marčėnaitė<br />
kalbos redaktorė<br />
Jurgita Jačėnaitė<br />
dizainerė<br />
Jurgita Volungevičiūtė<br />
reklamos skyrius<br />
Tel. 370 5 246 1518<br />
Darius Baužys<br />
Lina Krasauskienė<br />
Liudmila Michalkevičienė<br />
Prenumeratos skyrius<br />
Tel. +370 5 210 1656<br />
Milda Vyšniauskaitė<br />
Vyr. finansininkė<br />
Violeta Darulytė<br />
© „<strong>Statyba</strong> <strong>ir</strong> <strong>architektūra</strong>“, 2013<br />
Kopijuoti, platinti tekstus<br />
<strong>ir</strong> iliustracijas galima tik<br />
gavus redakcijos sutikimą.<br />
Redakcija už reklamos <strong>ir</strong><br />
skelbimų turinį neatsako.<br />
spausdino<br />
UAB „BALTO print“<br />
t<strong>ir</strong>ažas 4000 egz.<br />
Leidžiamas nuo 1922 m.,<br />
dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.<br />
ISSN 0131-9183<br />
Cementas <strong>ir</strong> betonas statybų valgiaraštyje būtų pažymėti<br />
kaip juoda <strong>ir</strong> balta duona. Nė vienas statybų patiekalas<br />
– statinys – neapsieina be šių produktų. Neatsitiktinai<br />
<strong>ir</strong> mūsų žurnalas šį kartą pas<strong>ir</strong>inko betono,<br />
betonavimo <strong>ir</strong> su tuo susijusių naudojamų technologijų<br />
temą. Iš statybos įmonių jau kurį laiką sulaukdavome<br />
klausimų, ar neketiname sk<strong>ir</strong>ti daugiau dėmesio šiai temai.<br />
Idėją subrandinome <strong>ir</strong> pateikiame skaitytojams.<br />
Nedaugžodžiaudami paminėsime, kad šiame numeryje<br />
stengiamės pateikti kuo daugiau informacijos. Ir apie<br />
tai, kaip atrodome bendrame kontekste pagal cemento<br />
naudojimą, <strong>ir</strong> apie populiarėjančias surenkamąsias<br />
gelžbetonio konstrukcijas gyvenamojoje statyboje, <strong>ir</strong><br />
apie naujausias technologijas atliekant sudėtingus betonavimo<br />
bei gelžbetonio konstrukcijų darbus.<br />
Architektūros <strong>ir</strong>gi nepam<strong>ir</strong>šome. Atv<strong>ir</strong>o betono pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
tema pastaruoju metu ypač domina architektus.<br />
Tik štai nedidelis pastebėjimas – <strong>ir</strong> betonavimo tempais,<br />
<strong>ir</strong> darbo kultūros lygiu dar atsiliekame nuo vakariečių:<br />
suomių, vokiečių, prancūzų bei kitų. Tačiau pamažu viskuo<br />
domimės, <strong>ir</strong> tai puiku, nes gerų pavyzdžių mums<br />
reikia.<br />
Kviečiame apsilanKyti atnaujintoje<br />
„statybos <strong>ir</strong> architeKtūros“<br />
interneto svetainėje www.sa.lt.<br />
joje – daugiau naujienų, daugiau<br />
informatyvių <strong>ir</strong> aKtualių straipsnių,<br />
daugiau spalvų, daugiau įva<strong>ir</strong>ovės.<br />
tiKimės jūsų nenuvilti nuolat<br />
pateiKdami atnaujintą<br />
informaciją. lauKiame jūsų www.sa.lt.!
teMa 2013 Nr. 3 2013 2013 Nr. Nr. 3 teMa<br />
ceMentas<br />
Moko<br />
kantryBės<br />
Europos cemento gamintojų<br />
pardavimų apimtys<br />
po krizės auga lėčiau nei<br />
Azijos valstybių<br />
rusnė marčėnaitė<br />
Vienas tiksliausių statybų verslo<br />
situacijos indikatorių – prekyba<br />
cementu – Lietuvoje jau kelintus<br />
metus rodo teigiamas<br />
tendencijas. Bet kol pardavimų<br />
apimtys pasieks prieškrizinį<br />
lygį, teks palūkėti.<br />
Juodžiausiu laikotarpiu nukritusios<br />
kone perpus, dabar<br />
jos per metus paauga keliais<br />
procentais.<br />
t e m a<br />
Pardavimus gelbėjo eksportas<br />
Ambicingai skambantis faktas – 2012<br />
metais eksportas p<strong>ir</strong>mą kartą „Akmenės<br />
cemento“ istorijoje v<strong>ir</strong>šijo pardavimus<br />
vietos rinkoje – p<strong>ir</strong>miausia liudija<br />
tai, kad įmonės vadybininkus sudėtinga<br />
situacija privertė operatyviai ieškoti<br />
realizacijos užsienyje galimybių.<br />
Iki krizės į vietos rinką orientavęsis<br />
vienintelis šalyje cemento gamintojas<br />
parduodavo čia apie 80 proc. produkcijos,<br />
pernai Lietuvoje jos liko mažiau<br />
nei 50 proc.<br />
Apie 75 proc. šalies cemento rinkos<br />
užimantis „Akmenės cementas“<br />
2008 metais Lietuvoje pardavė<br />
908 tūkst. tonų produkcijos, 2009<br />
metais – 409 tūkst. tonų, bet jau nuo<br />
kitų metų fiksuojamas minėtas santūrus<br />
augimas.: 2010-aisiais šalyje<br />
parduota 476 tūkst. tonų, 2011 metais<br />
– 543 tūkst. tonų, 2012-aisiais,<br />
rinkai sureagavus į „Snoro“ banko<br />
bankrotą <strong>ir</strong> kitus ekonomikos išbandymus,<br />
skaičiai vėl krito – parduota<br />
474 tūkst. tonų cemento. Šiemet<br />
Lietuvos rinkoje vėl planuojamas<br />
kelių procentų augimas – tikimasi<br />
parduoti apie 490 tūkst. tonų.<br />
Sėkminga prekyba užsienyje „Akmenės<br />
cementui“ leido pasiekti prieškrizinį<br />
lygį, kai buvo pagaminama <strong>ir</strong><br />
parduodama tiek, kiek pajėgia dabartinės<br />
gamybos linijos – kiek daugiau<br />
nei 1 mln. tonų cemento. 2009 metai<br />
į įmonės istoriją įrašė dramatiškai kritusias<br />
prekybos apimtis – parduota<br />
572 tūkst. tonų, praėjusieji – vėl optimistišką<br />
vaizdą: „Akmenės cementas“<br />
pardavė 998 tūkst. tonų cemento. Lie-<br />
tuviškas cementas 2012-aisiais keliavo<br />
į Rusiją (180 tūkst. tonų), Baltarusiją<br />
(188 tūkst. tonų), Švediją (91 tūkst.<br />
tonų), Suomiją (30 tūkst. tonų), kitas<br />
užsienio šalis.<br />
Šalies poreikiai sumenko<br />
ab „akmenės cementas“ pardavimai (tūkst. t)<br />
Šiandien „Akmenės cemento“ gamybos<br />
linijos <strong>ir</strong>gi d<strong>ir</strong>ba visu pajėgumu –<br />
įmonė, kaip <strong>ir</strong> pernai, tikisi parduoti<br />
apie 1 mln. tonų cemento. Kaip jau minėta,<br />
su vietos rinka gamintojai didelių<br />
vilčių nesieja, juolab kad Lietuvos<br />
statybų pramonės šios medžiagos poreikis<br />
yra gerokai kritęs. „Sovietų laikais<br />
cemento buvo sunaudojama apie<br />
1,5 mln. tonų, prieškriziniais metais<br />
poreikis jau buvo smukęs iki 1 mln.<br />
tonų, o dabar per metus sunaudojama<br />
apie <strong>60</strong>0–700 tūkst. tonų“, – sakė<br />
„Akmenės cemento“ generalinis d<strong>ir</strong>ektorius<br />
Artūras Zaremba.<br />
Vadinasi, šiemet pradėjus veikti<br />
naujai, našesnei, technologinei<br />
sausuoju būdu klinkerį gaminančiai<br />
„Akmenės cemento“ linijai, eksportas<br />
turės dar labiau išaugti. Ši linija pajėgi<br />
pagaminti 1,5 mln. tonų produkto,<br />
o tam, kad būtų užtikrintas normalus<br />
gamybos ritmas, pasak A. Zarembos,<br />
reikės pagaminti 1 mln. <strong>ir</strong> kelis šimtus<br />
tūkstančių tonų. Bet trauktis, banaliai<br />
šnekant, nebuvo kur – modernizacija<br />
buvo suplanuota, kai „Akmenės cemento“<br />
rezultatai buvo pavyzdiniai.<br />
2008 metais pas<strong>ir</strong>ašius p<strong>ir</strong>muosius<br />
kontraktus, beveik metus gaminta<br />
naujoji įranga, o tada prasidėjo krizė.<br />
Šių metų antrą pusmetį liniją jau tikimasi<br />
paleisti. Dėl to bus galima su-<br />
ab „akmenės cementas“ pardavimai 2005–2012 metais<br />
„Akmenės cemento“ duomenys
teMa 2013 Nr. 3 2013 Nr. 3 teMa<br />
taupyti apie trečdalį išlaidų energetikai<br />
<strong>ir</strong> per 10 metų atgauti investuotus<br />
363 mln. litų.<br />
Reagavo <strong>ir</strong> į „Snoro“ griūtį<br />
Lūkesčius vidaus rinkoje „Akmenės<br />
cementas“ sieja ne su valstybinės<br />
reikšmės projektais. A. Zaremba<br />
tv<strong>ir</strong>tino, kad prieš susvyruojant atominės<br />
elektrinės Visagine pamatams<br />
gamykloje lankėsi strateginio investuotojo<br />
– japonų koncerno – atstovai.<br />
„Nors tokie projektai svarbūs<br />
įmonės prestižui <strong>ir</strong> ekonomiškai<br />
visai valstybei – verslas palankiai<br />
reaguoja, kai investuojama, – tai neturi<br />
didelės įtakos gamyklos pardavimams“,<br />
– komentavo pašnekovas.<br />
Cemento naudojimas tokiame<br />
dideliame objekte kaip Visagino<br />
atominė elektrinė būtų sąlygiškai<br />
nedidelis – visas poreikis siektų apie<br />
kontaktai:<br />
aB „klovainių skalda“<br />
klovainiai, lt-83004 Pakruojo r.<br />
tel. (8 421) 44 574<br />
Faks. (8 421) 44 540<br />
el. p. klovskalda@is.lt<br />
lietuvos cemento rinka (tūkst. t.)<br />
50 tūkst. tonų. Tai kiekis, kurį<br />
„Akmenės cementas“ pagamina per<br />
pusę mėnesio.<br />
„Mums gal net naudingesnis masiškumas<br />
– kad <strong>ir</strong> renovacija. Mums<br />
ji turėtų daugiau įtakos nei didesni<br />
pavieniai projektai“, – teigė A. Zaremba.<br />
Ne mažiau svarbu <strong>ir</strong> tai, kokia bendra<br />
ekonominė Lietuvos situacija.<br />
„Kai pernai krito „Snoras“, apie 10<br />
proc. smuko <strong>ir</strong> cemento pardavimai.<br />
Nes pinigai į infrastruktūrą, plėtrą<br />
dažniausiai investuojami geruoju<br />
laikotarpiu, <strong>ir</strong> jei tik kas nors ne<br />
taip – jie v<strong>ir</strong>sta išlaidomis, kurios<br />
nupjaunamos p<strong>ir</strong>miausia. Užtat<br />
mums ypač svarbios bendros Lietuvos<br />
ekonomikos tendencijos, augimas<br />
ar bent su juo susiję lūkesčiai –<br />
visa tai daro įtaką mūsų pardavimams“,<br />
– pripažino vienintelio šalyje<br />
cemento gamintojo atstovas.<br />
„Akmenės cemento“ duomenys<br />
Konkuruoja kokybe<br />
Lietuvos rinkoje nemenką konkurenciją<br />
„Akmenės cementas“ pat<strong>ir</strong>ia parduodamas<br />
pakuotą cementą. Pastaraisiais<br />
metais čia padidėjo iš Švedijos<br />
importuojamo cemento dalis, o šalies<br />
gamintojas neretai kaltinamas dėl<br />
aukštų kainų.<br />
„Mes nesame nei brangūs, nei pigūs.<br />
Parduodame ta kaina, kokia nustatyta<br />
aplinkinėse šalyse. Latvijoje, Lenkijoje,<br />
Vokietijoje – visur rasite panašias<br />
kainas. Žinoma, rinkoje norintis įsitv<strong>ir</strong>tinti<br />
importuotojas siūlys, tarkime,<br />
10 proc. pigiau. O jei mes pabranginsime<br />
produkciją, <strong>ir</strong> jis tą patį padarys – tokia<br />
taktika, <strong>ir</strong> nieko čia nepadarysi. Kitas<br />
dalykas, jei kalbame apie produkciją<br />
iš Rytų – ji gali būti pigesnė, nes ten pigiau<br />
gaminti nesilaikant tam tikrų Europos<br />
Sąjungos (ES) reikalavimų, tarkime,<br />
nustatytų parametrų šarmams,<br />
aB „kloVainių skalda“ – vienas didžiausių dolomito skaldos gamintojų Lietuvoje.<br />
Bendrovė gamina daugiau nei dvidešimties frakcijų dolomito skaldą, sk<strong>ir</strong>tą kelių statybai <strong>ir</strong><br />
remontui, statybai, asfalto, betono gamybai, svarbioms betono konstrukcijoms gaminti.<br />
siūloMe:<br />
o įva<strong>ir</strong>ių frakcijų dolomito skaldą;<br />
o įva<strong>ir</strong>ių dydžių <strong>ir</strong> matmenų dolomitines apdailos plokštes interjerui bei aplinkai puošti;<br />
o dolomitmilčius d<strong>ir</strong>voms kalkinti <strong>ir</strong> jų rūgštingumui reguliuoti;<br />
o transporto paslaugas – geležinkeliu <strong>ir</strong> autotransportu.<br />
“<br />
artūras ZareMBa<br />
Bendrovės „akmenės cementas“ generalinis d<strong>ir</strong>ektorius<br />
kurie turi įtakos korozijai, šešiavalenčiam<br />
chromui, kuris yra kenksmingas.<br />
Gamintojams iš Rytų neegzistuoja <strong>ir</strong><br />
ekologiniai reikalavimai – pavyzdžiui,<br />
CO 2 išmetimo kontrolei, kuri reikalauja<br />
gana didelių išlaidų. ES šalyse žaidimo<br />
sąlygos iš esmės suvienodintos,<br />
visi vienas apie kitą žinome, siunčiame<br />
produkciją į vienas kito rinkas“, – sakė<br />
A. Zaremba.<br />
„Akmenės cemento“ vadovas pabrėžė,<br />
kad lietuviai gamina vieną geriausių<br />
cemento rūšių Baltijos regione:<br />
„Kalbu subjektyviai, bet galiu savo teiginius<br />
pagrįsti – savo produkciją siunčiame<br />
išt<strong>ir</strong>ti į įva<strong>ir</strong>ias laboratorijas.“<br />
„Akmenės cemento“ produkciją<br />
perka visi didieji šalies betono <strong>ir</strong> gelžbetonio<br />
gamintojai. Tiesa, kai kurie<br />
dalija savo tiekimą.<br />
Azija lenkia Europą<br />
Sovietų laikais cemento buvo<br />
sunaudojama apie 1,5 mln. tonų,<br />
prieškriziniais metais poreikis<br />
jau buvo smukęs iki 1 mln. tonų,<br />
o dabar per metus sunaudojama<br />
apie <strong>60</strong>0–700 tūkst. tonų.<br />
Jau penkerius metus „Akmenės cementas“<br />
priklauso Europos cemento<br />
asociacijai CEMBUREAU. Ji vienija<br />
nacionalines ES šalių cementininkų<br />
asociacijas, o iš tokių valstybių kaip<br />
Lietuva, turinčių tik po vieną cemento<br />
gamybos įmonę, asociacijos narėmis<br />
tampa pačios bendrovės.<br />
CEMBUREAU asociacijos narėms<br />
pateikiama informacija liudija, kad<br />
cemento poreikis auga visame pasaulyje.<br />
Bet didelės euforijos, pasak<br />
A. Zarembos, nėra – nors pagaminama<br />
3,3 mlrd. tonų cemento <strong>ir</strong> tas kiekis<br />
kasmet padidėja keliasdešimčia ar<br />
net 100 mln. tonų, tas procesas vyksta<br />
ne Europoje.<br />
„Labiausiai auga Azijos rinkos –<br />
daugiau nei 50 proc. cemento pagaminama<br />
<strong>ir</strong> sunaudojama Kinijoje. O<br />
Europoje, deja, cemento naudojama<br />
mažiau, – aiškino „Akmenės cemento“<br />
generalinis d<strong>ir</strong>ektorius. – Europoje<br />
daugiausia cemento naudoja Vokietija,<br />
Prancūzija, Didžioji Britanija,<br />
Italija, Lenkija. Rodikliai po truputį<br />
“<br />
gerėja visur. Ten, kaip <strong>ir</strong> Lietuvoje,<br />
pardavimai buvo sumažėję 40–<br />
50 proc., o dabar per metus paauga<br />
2–3 proc., deja, tokie skaičiai nedžiugina,<br />
tiesa, gerai, kad nors nekrinta.“
situacija situacija 2013 2013 Nr. 3<br />
2013 Nr. 3 situacija<br />
renkantis<br />
konstrukcijas<br />
ieŠkoMa<br />
racionaluMo<br />
darius babicKas<br />
Kiekvienas atvejis yra individualus – specialistai taip dažniausiai<br />
atsako į klausimus, kurias gelžbetonio konstrukcijas<br />
labiau verta rinktis: surenkamąsias ar monolitines. Ir<br />
vienos, <strong>ir</strong> kitos turi privalumų bei trūkumų. Todėl iš anksto<br />
nuspręsti, kurios yra pranašesnės – labai sunku.<br />
Tv<strong>ir</strong>tinimas – visai kitoks<br />
Kiekvienas statytojas pagal konkrečią<br />
situaciją sprendžia, kurias konstrukcijas<br />
labiau verta rinktis. Vilniaus Gedimino<br />
technikos universiteto (VGTU)<br />
Gelžbetoninių <strong>ir</strong> mūrinių konstrukcijų<br />
katedros vedėjas prof. Juozas Valivonis<br />
surenkamąsias konstrukcijas patartų<br />
naudoti ten, kur norima pastatyti greitai<br />
<strong>ir</strong> pigiau. Kai darbo jėga tiek daug<br />
nekainuodavo, labiau apsimokėdavo<br />
lieti monolitines konstrukcijas.<br />
„Šiuolaikinėse gamyklose įdiegtos<br />
modernios technologinės linijos, dalį<br />
darbų galinčios automatizuoti, tad<br />
reikia mažiau brangios darbo jėgos.<br />
Anksčiau statybų kompanijos galėdavo<br />
samdyti daug darbininkų, o dabar<br />
tai – jau prabanga. O <strong>ir</strong> surenkamųjų<br />
konstrukcijų kokybė gali būti geresnė.<br />
Gamyklose, kur elementai gaminami<br />
ne p<strong>ir</strong>mą dieną, kur yra gerai sureguliuotos<br />
technologinės linijos, būna<br />
gerokai mažesnės matmenų <strong>ir</strong> betono<br />
stiprio nuokrypos, negu liejant konstrukcijas<br />
statybų aikštelėje“, – kalbėjo<br />
prof. J. Valivonis.<br />
Vienu svarbesnių surenkamųjų<br />
konstrukcijų patobulinimų J. Valivonis<br />
įvardijo konstrukcijų jungtis.<br />
Anksčiau surenkamosios konstrukcijos<br />
tarpusavyje buvo jungiamos suv<strong>ir</strong>inant.<br />
Tačiau taip kildavo pavojus, kad<br />
po kurio laiko tokia jungtis koroduos<br />
<strong>ir</strong> pasidarys nepatikima. Dėl to renovuojant<br />
senus blokinius daugiabučius<br />
svarbu patikrinti <strong>ir</strong> laikomųjų kons-<br />
trukcijų jungtis. Pavyzdžiui, apšiltinus<br />
fasadą, bet nepatikrinus, ar plokščių <strong>ir</strong><br />
balkonų jungtys tv<strong>ir</strong>tos, ilgainiui galima<br />
pat<strong>ir</strong>ti skaudžių padarinių.<br />
Dabar surenkamųjų laikomųjų<br />
konstrukcijų jungtys yra visai kitokios.<br />
Dažniausiai naudojamos nev<strong>ir</strong>intinės<br />
jungtys. Dėl to tampa paprastesnis <strong>ir</strong><br />
lengvesnis jų montavimas.<br />
Technologinės naujovės<br />
Monolitinių konstrukcijų privalumas –<br />
jas galima padaryti mažesnes, t. y. sijos<br />
gali būti mažesnio skerspjūvio, o perdangos<br />
– plonesnės. Kadangi surenkamosioms<br />
konstrukcijoms sujungti pastaruoju<br />
metu dažniausiai naudojamos<br />
lanksčiosios jungtys, siekiant išlaikyti<br />
tokias pat apkrovas, surenkamosios<br />
konstrukcijos yra masyvesnės.<br />
Tačiau <strong>ir</strong> naudojant surenkamąsias<br />
gelžbetonio konstrukcijas, <strong>ir</strong> liejant<br />
monolitines galima pastatyti bet<br />
kokios pask<strong>ir</strong>ties pastatą. Monolitas<br />
patikimesnis dėl standžių mazgų.<br />
Tačiau prof. J. Valivonis atkreipė dėmesį,<br />
kad patikimumo negalima nustatyti<br />
lyginant sk<strong>ir</strong>tingas konstrukcijas.<br />
Daug kas priklauso nuo atliktų<br />
darbų kokybės.<br />
Ir surenkamąsias, <strong>ir</strong> monolitines<br />
konstrukcijas inžinieriai tobulina siekdami<br />
išgauti kuo geresnes jų ypatybes:<br />
laikomąją galią, standumą, ilgaamžiškumą,<br />
patikimumą. Kartu norima <strong>ir</strong><br />
mažinti pačių konstrukcijų svorį.<br />
Viena naujovių – monolitinės perdangos<br />
su tuštumas formuojančiais<br />
plastikiniais elementais. Jų Lietuvoje<br />
buvo siūloma <strong>ir</strong> anksčiau, tačiau<br />
plastikiniai tuštumas formuojantys<br />
elementai buvo importuojami. Neseniai<br />
lietuviai patys sukūrė <strong>ir</strong> pagamino<br />
tokius elementus. Bendradarbiaujant<br />
VGTU Gelžbetoninių <strong>ir</strong> mūrinių<br />
konstrukcijų katedrai <strong>ir</strong> bendrovei<br />
Panevėžio statybos trestui jau atlikti<br />
p<strong>ir</strong>mieji monolitinių perdangų su<br />
tuštumas formuojančiais plastikiniais<br />
įdėklais tyrimai. Pastaruoju metu<br />
toliau atliekami šių perdangų konstrukcinių<br />
sprendinių <strong>ir</strong> skaičiavimo<br />
metodų tyrimai.<br />
P<strong>ir</strong>mosios plokštės jau išbandytos<br />
VGTU Gelžbetoninių <strong>ir</strong> mūrinių konstrukcijų<br />
laboratorijoje. Lengvesnio tipo<br />
tuštumėtųjų monolitinių perdangos<br />
plokščių įdėklus numatoma gaminti iš<br />
plastiko atliekų. Tai labai svarbu gam-<br />
„leica disto d510“<br />
nėra geresnio būdo atlikti sudėtingus<br />
matavimus tiksliai <strong>ir</strong> greitai<br />
2013 m. vasario 4 d. pas<strong>ir</strong>odė naujasis<br />
atstumo matuoklis „Leica DISTO<br />
D510“. Be visų standartinių tokiems<br />
įtaisams įprastų funkcijų, jis turi <strong>ir</strong><br />
keletą išsk<strong>ir</strong>tinių. Tačiau turbūt svarbiausia<br />
naujovė yra tai, kad nuo šiol<br />
„Leica DISTO D510“ bus galima prijungti<br />
prie „Apple“ mobiliųjų įrenginių<br />
– tereikia parsisiųsti programėlę <strong>ir</strong><br />
turėti įrenginį su „Bluetooth®“ beviele<br />
tosaugiškai. Įrengiant tokias perdangas<br />
sprendžiama plastiko atliekų naudojimo<br />
problema, taip pat betono mažinimo<br />
klausimas. Kai kuriais atvejais<br />
gaminant surenkamąsias ar monolitines<br />
gelžbetonio konstrukcijas tikslinga<br />
armatūrą iš anksto įtempti.<br />
„Projektuotojams dažnai svarbu išgauti<br />
kuo didesnį atstumą tarp atramų<br />
– kad būtų atlaikoma kuo didesnė<br />
apkrova, o konstrukcijos būtų kuo<br />
lengvesnės. Naudojant išankstinio<br />
armatūros įtempimo technologiją mažėja<br />
konstrukcijų įlinkis <strong>ir</strong> didėja atsparumas<br />
pleišėjimui. O norint jas dar<br />
palengvinti, formuojamos tuštumos,<br />
pavyzdžiui, naudojant plastiko įdėklus.<br />
Taip sumažinant konstrukcijos svorį<br />
galima tokiu pat santykiu padidinti<br />
naudojimo apkrovą“, – aiškino prof.<br />
J. Valivonis.<br />
Kurias konstrukcijas naudojant galimi<br />
didesni tarpatramiai? Technologiš-<br />
sąsaja. Gautus matmenis bus galima<br />
įkelti tiesiai ant nuotraukos. Įrenginys<br />
turi 3<strong>60</strong>° kampo posvyrio jutiklį, kuris<br />
užtikrina, kad rankos drebėjimas neturėtų<br />
įtakos rezultatų tikslumui.<br />
Jei matuojate itin saulėtą dieną<br />
ar Jūsų rega nėra gana gera, padės<br />
skaitmeninio taško radimo funkcija:<br />
kelių mygtukų paspaudimu priartinę<br />
vaizdą, lengvai rasite reikiamą<br />
tašką. Tad jei norite nustebinti savo<br />
klientus naujomis matavimo galimybėmis,<br />
paskubėkite užsisakyti šį<br />
prietaisą.<br />
kai nėra sk<strong>ir</strong>tumo, nes <strong>ir</strong> konstrukcijas<br />
gaminant gamykloje, <strong>ir</strong> liejant monolitines<br />
galima naudoti išankstinio armatūros<br />
įtempimo technologiją. Standžia<br />
jungtimi sujungus surenkamąsias<br />
konstrukcijas (sijas, plokštes), gaunamos<br />
bemaž tokios pat charakteristikos.<br />
Sk<strong>ir</strong>tumą tuomet galima matuoti<br />
nebent darbų atlikimu. Statybvietėje<br />
atlikti darbus kiek sudėtingiau, reikia<br />
daugiau laiko pas<strong>ir</strong>uošti.<br />
Armatūra – nebūtinai metalo<br />
Pastaruoju metu atliekami tyrimai ieškant<br />
medžiagų, kuriomis gelžbetonio<br />
konstrukcijose būtų galima pakeisti<br />
plieninę armatūrą. Tokia gali būti nemetalinė<br />
kompozitinė armatūra. Kaip<br />
alternatyva metalo armatūrai gali būti<br />
naudojami stiklo, bazalto, aramido,<br />
anglies pluoštų strypai. Taip daroma<br />
tose vietose, kur metalą gali veikti,<br />
pavyzdžiui, agresyvi aplinka, o ne siekiant<br />
mažinti konstrukcijų svorį.<br />
Vertinant šias kompozitines medžiagas,<br />
žemiausią vietą užima stiklo<br />
pluoštas. Toliau seka bazaltas,<br />
o geriausias ypatybes turi anglies<br />
pluošto armatūra. Šios kompozitinės<br />
medžiagos gali būti naudojamos<br />
siekiant stiprinti gelžbetonio konstrukcijas<br />
nedidinant jų svorio. Vienos<br />
tokių – konstrukcijos, stiprinamos<br />
anglies pluošto juostomis. Šios klijuojamos<br />
iš apačios, taip sutv<strong>ir</strong>tinant<br />
tempiamąją konstrukcijos zoną. Pavyzdžiui,<br />
anglies pluošto stipris gali<br />
siekti iki 5–6 tūkst. MPa. Lietuvoje<br />
<strong>ir</strong>gi yra objektų, kur senos gelžbetonio<br />
konstrukcijos sustiprintos pasitelkus<br />
anglies pluošto juostas.<br />
Išsk<strong>ir</strong>tinių projektų nedaug<br />
Geografinė Lietuvos padėtis <strong>ir</strong> reljefas<br />
nereikalauja naudoti itin sudėtin-<br />
Daugiau informacijos:<br />
www.leica-geosystems.com<br />
www.disto.com<br />
Matas Umbrasas<br />
Mob. +370 650 80 058<br />
El. paštas matas@gsb.lt
situacija 2013 Nr. 3<br />
10<br />
doMas darGis<br />
BendroVės „eika“ Plėtros<br />
d<strong>ir</strong>ektorius<br />
Įvertinę aukštą surenkamojo gelžbetonio<br />
darbų kokybę <strong>ir</strong> ypač geras<br />
šilumos ypatybes, šią konstrukciją<br />
pas<strong>ir</strong>inkome gyvenamųjų namų<br />
statybai sostinės Pilaitės rajone.<br />
Mūsų sprendimas pasiteisino. Naujai<br />
pastatyti namai Pilaitėje patenka<br />
tarp 5 proc. ekonomiškiausių <strong>ir</strong><br />
mažiausiai energijos naudojančių<br />
namų Vilniaus mieste.<br />
Vienas svarbiausių reikalavimų<br />
renkantis namo konstrukciją buvo<br />
tokio tipo namų ekonomiškumas.<br />
Taip pat svarbu buvo <strong>ir</strong> tai, kad tokie<br />
statiniai pastatomi greičiau, išvengiama<br />
vadinamųjų šlapiųjų procesų:<br />
betonavimo, tinkavimo.<br />
gas technologijas. Upės pas mus nėra<br />
plačios, nėra kalnų, kurių tarpekliuose<br />
reikėtų statyti tiltus. Dėl to <strong>ir</strong> klojinių<br />
sudėtingoms monolitinėms konstrukcijoms<br />
poreikio beveik nėra – dažniausiai<br />
jis susijęs tik su pramoninės<br />
pask<strong>ir</strong>ties statiniais.<br />
„Vis dėlto mūsų valstybėje įgyvendinamų<br />
projektų biudžetai neprilygsta<br />
vykdomų Vakaruose ar turtingose arabų<br />
šalyse. Ten išsk<strong>ir</strong>tinumas yra p<strong>ir</strong>moje<br />
vietoje, <strong>ir</strong> norint jį pasiekti reikia<br />
ypatingų technologijų, formų, konstrukcijų.<br />
Pas mus žiūrima, kad viskas<br />
būtų paprasčiau, greičiau, kad būtų<br />
gauta daugiau naudos“, – lygino bendrovės<br />
„Peri“ generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus<br />
pavaduotojas Dalius Kriptavičius.<br />
Jis pateikė keletą pavyzdžių, kai p<strong>ir</strong>miniai<br />
architektūriniai sumanymai<br />
būna tikrai išsk<strong>ir</strong>tiniai, tačiau vėliau,<br />
Vakarų europoje, ypač<br />
skandinavijoje, populiaru<br />
daugiabučius gyvenamuosius<br />
namus statyti iš surenkamųjų<br />
gelžbetonio plokščių su<br />
termoizoliacija. skandinaviška<br />
pat<strong>ir</strong>tis pamažu atkeliauja <strong>ir</strong> į<br />
lietuvą.<br />
taupant pinigus, projektai supaprastinami<br />
<strong>ir</strong> ima maža kuo sk<strong>ir</strong>tis nuo kitų.<br />
Vienas tokių pavyzdžių yra sostinėje<br />
šalia Edukologijos universiteto pastatytas<br />
biurų pastatas „Green Hall“. Iš<br />
pradžių projektas buvo išties neįprastas,<br />
inžinieriai suko galvą, kaip reikėtų<br />
jį įgyvendinti. Tačiau netrukus viską<br />
palengvino sąmatų skaičiavimai – per<br />
brangūs sprendimai buvo supaprastinti,<br />
atsisakyta ne vieno išsk<strong>ir</strong>tinio<br />
sumanymo. Taip projektas galiausiai<br />
tapo paprastesnis, nors <strong>ir</strong> netrūko įdomių<br />
konstrukcijų.<br />
Pas<strong>ir</strong>uošimui laiko nepaliekama<br />
Monolitinės konstrukcijos, D. Kriptavičiaus<br />
apibūdinimu, yra savotiška klasika,<br />
nesikeičianti eilę metų. Be jokios abejonės,<br />
technologijos tobulėja, o pakitimus<br />
ar išsk<strong>ir</strong>tines formas kuria architektai<br />
– juk jie nori padaryti taip, kaip dar<br />
niekas nėra padaręs. Tuomet kuriami<br />
išsk<strong>ir</strong>tiniai, vienkartiniai klojiniai.<br />
Naujų galimybių liejant monolitines<br />
konstrukcijas gali suteikti ekspozicinis<br />
betonas. Tačiau Lietuvoje apie jį<br />
tik kalbama – kol kas nėra nė vieno<br />
realizuoto projekto, kuris galėtų pasig<strong>ir</strong>ti<br />
tikro ekspozicinio betono konstrukcijomis.<br />
Viena vertus – jis yra gana<br />
brangus. Kita vertus – sudėtinga projektuoti.<br />
D. Kriptavičius viename seminare<br />
užsienyje matė išsk<strong>ir</strong>tinių formų<br />
objektą. Paaiškėjo, kad įgyvendinant jį<br />
vien klojinių konstrukcijų projektavimas<br />
prieš pradedant statybos darbus<br />
truko dvejus metus.<br />
„Pas mus pas<strong>ir</strong>uošimo darbų kultūra<br />
tokia, kad užsakovas <strong>ir</strong> rangovas pas<strong>ir</strong>ašo<br />
sutartį, po keleto dienų pateikiami<br />
darbo brėžiniai <strong>ir</strong> prašoma kuo greičiau<br />
pradėti betonavimo darbus. Planavimui,<br />
pas<strong>ir</strong>uošimui laiko sk<strong>ir</strong>iama<br />
nepakankamai, be to, mažai paisoma<br />
oro sąlygų, dėl ko nukenčia kokybė, o<br />
taisant klaidas išleidžiama daug papildomų<br />
lėšų“, – sakė D. Kriptavičius.<br />
Įgyvendina sk<strong>ir</strong>tingus sumanymus<br />
Bendrovės „Peri“ generalinio d<strong>ir</strong>ektoriaus<br />
pavaduotojas D. Kriptavičius<br />
pastebėjo, kad Skandinavijoje gyvenamuosius<br />
namus populiaru statyti<br />
iš surenkamųjų konstrukcijų. Tokia<br />
statyba vyksta sparčiai, nereikia daug<br />
žmonių, darbų atlikimui <strong>ir</strong> jų kokybei<br />
mūsų klimato sezoniškumas daro<br />
mažesnę įtaką. Būtent šie privalumai<br />
įvardijami kalbant apie surenkamąsias<br />
konstrukcijas. O monolitinėms kons-<br />
dr. audronė endriukaitytė<br />
BendroVės „Paroc“<br />
rinkodaros d<strong>ir</strong>ektorė<br />
Surenkamosios gelžbetonio plokštės<br />
su šilumos izoliacijos sluoksniu, įrengtu<br />
jau gamykloje, ypač populiarios<br />
Suomijoje, kur darbo jėga yra labai<br />
brangi. Būtent iš tokių plokščių statoma<br />
didžioji dalis daugiabučių namų.<br />
Viena pagrindinių priežasčių – ekonominė<br />
nauda. Taip statant trumpėja<br />
trukcijoms p<strong>ir</strong>menybė teikiama statant<br />
inžinerinius statinius, nestandartines<br />
konstrukcijas, kurias gamykloje būtų<br />
sudėtinga pagaminti. Ir kai norima ko<br />
nors išsk<strong>ir</strong>tinio.<br />
„Įprasta, kad siekiant modernumo<br />
biurų pastatų fasadai būna iš stiklo.<br />
Sunkiai įsivaizduojamas keliolikos<br />
aukštų biurų pastatas iš surenkamųjų<br />
betono plokščių. Jis atrodytų sunkus,<br />
nepatrauklus. Tad tokiems pastatams<br />
dažniausiai liejamas monolitinis karkasas,<br />
fasadai montuojami iš aliuminio<br />
<strong>ir</strong> stiklo konstrukcijų“, – kalbėjo<br />
D. Kriptavičius. Anot jo, šalia modernių<br />
biurų ar gyvenamųjų pastatų<br />
iš surenkamųjų konstrukcijų galėtų<br />
būti montuojamos daugiaaukštės automobilių<br />
stovėjimo aikštelės – joms<br />
nereikia išsk<strong>ir</strong>tinumo. O pastatyti<br />
naudojant gamykloje pagamintas<br />
konstrukcijas yra paprasčiau.<br />
Gyvenamoji daugiaaukštė statyba<br />
<strong>ir</strong>gi neapsieina be monolitinių konstrukcijų.<br />
Bendrovės „Peri“ atstovo teigimu,<br />
dažniausiai daugiabučiai namai<br />
Lietuvoje statomi pasitelkiant mono-<br />
2013 Nr. 3 situacija<br />
statybos laikas, surinkus pastatą nebereikia<br />
papildomai šiltinti statybos<br />
vietoje, o viduje apdailos darbus galima<br />
atlikti iš karto.<br />
Džiugu, kad skandinaviška pat<strong>ir</strong>tis<br />
atkeliauja į Lietuvą <strong>ir</strong> šiuo metu jau turime<br />
ne vieną naujai pastatytą objektą<br />
iš surenkamųjų gelžbetonio elementų<br />
su šilumos izoliacijos sluoksniu, įrengtu<br />
gamykloje. Toks sprendimas, be<br />
ekonominės naudos, turi <strong>ir</strong> kitų privalumų<br />
– gelžbetonio plokštės yra nedegios,<br />
šilumos izoliacijos sluoksnis,<br />
kai šiltinama akmens vata – <strong>ir</strong>gi. Kitaip<br />
sakant, pastatas turi nedegų kevalą,<br />
o daugiabučiams pastatams tai tikrai<br />
yra labai svarbu. Be to, tokios sienos<br />
puikiai izoliuoja garsą.<br />
Beje, p<strong>ir</strong>mas pasyvusis sublokuotas<br />
namas iš surenkamųjų gelžbetonio<br />
plokščių buvo pastatytas Suomijoje<br />
2009 metais. Čia panaudotos naujos<br />
surenkamosios gelžbetonio plokštės,<br />
o šilumos izoliacija iš vertikaliai orientuoto<br />
plaušo akmens vatos plokščių<br />
gamybos metu buvo priklijuota prie<br />
išorinės plokštumos. Ant šilumos izoliacijos<br />
buvo įrengtas armavimo sluoksnis.<br />
Objekte teliko užtaisyti jungtis <strong>ir</strong><br />
užtinkuoti apdailos sluoksnį.<br />
litines konstrukcijas, nors yra ne vienas<br />
daugiabutis, kuriame panaudotos<br />
blokinės ar klasikinės mūrinės modernaus<br />
tipo konstrukcijos.<br />
„Jeigu lygintume abi konstrukcijas<br />
gyvenamojoje statyboje, surenkamoji<br />
yra energiškai efektyvesnė, t. y. užtikrinamos<br />
geresnės šilumos ypatybės<br />
<strong>ir</strong> didesnis pastato sandarumas. Be to,<br />
surenkamosios konstrukcijos nereikalauja<br />
daug žmonių darbo. Monolito<br />
privalumas – išsk<strong>ir</strong>tinumas, nes galima<br />
išlieti pačias įva<strong>ir</strong>iausias formas <strong>ir</strong> įgyvendinti<br />
unikalius architektų sumanymus“,<br />
– sakė D. Kriptavičius.<br />
Lyginant kainą, gyvenamiesiems namams<br />
sk<strong>ir</strong>tos surenkamosios konstrukcijos<br />
anksčiau būdavo brangesnės. Be<br />
to, gamyklos neturėjo tiek pajėgumų,<br />
kad galėtų patenkinti dideliais tempais<br />
daugiabučius statančių statybininkų<br />
poreikį. Per sunkmetį surenkamųjų<br />
konstrukcijų paklausa sumažėjo, o <strong>ir</strong><br />
vertinant kainą jos tapo artimesnės monolitinėms,<br />
nors šios <strong>ir</strong>gi gerokai atpigo,<br />
palyginti su kainomis, kurios vyravo<br />
rinkoje prieš 5–8 metus.<br />
11
12<br />
Betono GręŽiMas <strong>ir</strong><br />
PjoViMas naudojant<br />
deiMantinę įranGą<br />
Prieš dešimtmetį gelžbetonio gręžimo<br />
<strong>ir</strong> pjovimo darbai naudojant<br />
deimantinę įrangą buvo žinomi tik<br />
nedaugeliui specialistų. Tokie darbai<br />
buvo atliekami labai ribotai,<br />
gręžiamos tik nedidelės kiaurymės,<br />
o pjūviai siekė vos 5–10 centimetrų.<br />
Palyginti dar neseniai deimantinę<br />
įrangą turinčios bendrovės „Vilniaus<br />
BDT“ specialistams reikėdavo ilgai<br />
įtikinėti klientus, kad galima išgręžti<br />
40, 50 centimetrų ar didesnio skersmens<br />
kiaurymes, kad tikrai galima<br />
perpjauti 40 centimetrų ar storesnes<br />
sienas papildomai jų neardant.<br />
Nedaugelis iš karto patikėdavo, kad<br />
galima išgręžti 3 metrų ar gilesnes<br />
kiaurymes, kad armatūrą <strong>ir</strong>gi galima<br />
pragręžti.<br />
Šiandien gręžimo <strong>ir</strong> pjovimo darbai<br />
naudojant deimantinę įrangą<br />
plačiai taikomi atliekant statybų rekonstrukcijas<br />
– naudojama technologija<br />
nieko nebestebina. „Vilniaus<br />
BDT“ turi pjovimo <strong>ir</strong> gręžimo įrangą,<br />
kurios maksimalus grąžto diametras<br />
yra 1200 milimetrų, maksimalus<br />
gręžimo ilgis – iki 30 metrų.<br />
Ilgiausia įmonės darbuotojų išgręžta<br />
kiaurymė siekė 19,4 metro. Ji<br />
buvo reikalinga tilto stiprinimo darbams.<br />
Naudojant įrangą kiaurymes<br />
galima gręžti didinant kaminų kanalo<br />
skerspjūvį. Ilgiausias pragręžtas<br />
kaminas – 18 metrų aukščio.<br />
Atkreiptinas dėmesys, kad gręžimo<br />
skersmuo nėra svarbus kiaurymės<br />
gyliui. Atliekant darbus gręžimo<br />
diametro, kampo ar krypties<br />
nustatymo tikslumas – iki 2 milime-<br />
trų. Dažniausiai gręžimo tikslumą<br />
apsunkina tik galimybės rasti atskaitos<br />
taškus atliekant matavimus.<br />
Maksimalus pjovimo gylis darbus<br />
atliekant deimantiniu pjūklu – 840<br />
milimetrų. Pjovimo darbų tikslu-<br />
mas – iki 1 milimetro. Maksimalus<br />
gylis pjaunant deimantiniu lynu – neribotas,<br />
teoriškai jį riboja mašinos galingumas<br />
<strong>ir</strong> 6 milimetrų diametro<br />
plieninio lyno stiprumo riba. Teorinis<br />
maksimalus perpjaunamos perdangos<br />
storis – apie 20 metrų. Storiausia<br />
perdanga, kurią yra perpjovę bendrovės<br />
„Vilniaus BDT“ darbuotojai –<br />
3,4 metro storio Ignalinos atominėje<br />
elektrinėje.<br />
Visa gręžimo ar pjovimo įranga<br />
sumontuojama per keletą valandų.<br />
Ir gręžimo, <strong>ir</strong> pjovimo metu naudojant<br />
vandenį visiškai nekyla dulkių.<br />
Šiuolaikinės inžinerinės sistemos<br />
reikalauja vis didesnio tikslumo,<br />
kuris sunkai pasiekiamas betonuojant.<br />
Pavyzdžiui, liftų automatinių<br />
durų įstatymo tolerancijos dažnai<br />
rekomenduojamos milimetrais, užtikrinti<br />
tokį tikslumą renkant klojinius<br />
sunku <strong>ir</strong> brangu. Dar didesnė<br />
matmenų paklaida tarp aukštų.<br />
Jei betonavimo brėžiniuose būtų<br />
numatyta 10–20 milimetrų mažesni<br />
matmenys nei reikalinga tiksli anga,<br />
nebereikėtų siekti milimetrinio tikslumo<br />
renkant klojinius. Pjaunant<br />
ertmes deimantiniais instrumentais<br />
darbus galima atlikti 1–2 milimetrų<br />
tikslumu.<br />
Tas pat <strong>ir</strong> su kiaurymėmis elektros,<br />
vandentiekio, ventiliacijos sis-<br />
Maksimalus grąžtų diametras –<br />
120 cm<br />
Maksimalus gręžimo ilgis – iki 30 m<br />
Darbų tikslumas – 2 mm<br />
Maksimalus pjovimo gylis pjaunant<br />
deimantiniu lynu – iki 20 m<br />
temoms. Tikrai tikslinga projekte<br />
numatyti didesnes kaip 400 milimetrų<br />
kiaurymes, palikti šachtas tarp<br />
aukštų inžinerinėms sistemoms.<br />
Tačiau numatyti kiaurymes elektros<br />
kabeliams tarp patalpų, šildymo sistemoms<br />
<strong>ir</strong> jas tiksliai palikti – dažnai<br />
beprasmis procesas. Dažniausiai betonuotojai<br />
kiaurymes formuoja plastikiniais<br />
vamzdžiais, juos pr<strong>ir</strong>išdami<br />
prie armatūros tinklo, <strong>ir</strong> vengia ties<br />
ta vieta vibruoti betoną, kad vamzdis<br />
nepasislinktų. Tuomet aplink kiaurymes<br />
betonas visada būna kur kas<br />
prastesnės kokybės.<br />
Numatant tik zonas, kuriose turi<br />
būti gręžiamos kiaurymės, <strong>ir</strong> pagal<br />
tai atitinkamai projektuojant perdangų<br />
armavimą, būtų galima sutaupyti<br />
<strong>ir</strong> pinigų, <strong>ir</strong> laiko. Nenukentėtų<br />
<strong>ir</strong> konstrukcijų stiprumas.<br />
Gal nereikėtų daug kalbėti apie<br />
gręžimo <strong>ir</strong> pjovimo naudojant deimantinę<br />
įrangą galimybes naujoje<br />
statyboje, jei ne faktas, kad 15 ar<br />
20 proc. šių darbų atliekama dėl to,<br />
jog padaroma projektavimo bei betonavimo<br />
klaidų, daromi projektų pakitimai,<br />
ats<strong>ir</strong>anda įva<strong>ir</strong>ių neatitikimų.<br />
Dėl to tenka tikslinti liftų šachtų<br />
durų ertmes jas pjaunant deimantine<br />
įranga, gręžti betonavimo metu<br />
paliktas kiaurymes vamzdynams <strong>ir</strong><br />
kabeliams. Dažnai tai būna brangiau<br />
<strong>ir</strong> sudėtingiau, negu išgręžti naują<br />
kiaurymę. Teisingai nesuplanavus <strong>ir</strong><br />
nesuprojektavus angų bei kiaurymių<br />
zonoms gręžti, jas nurodo santechnikai<br />
– ten, kur jie turi pakloti vamzdžius.<br />
Dėl to gali nukentėti konstrukcijos<br />
stiprumas bei stabilumas, nes pragręžiama<br />
armatūra, įtemptieji lynai. Tad<br />
geriau viską suplanuoti iš anksto.<br />
13<br />
r
technoloGijos 2013 Nr. 3<br />
14<br />
nauja koMPoZicinė<br />
MedŽiaGa – yPaČ<br />
stiPrus Betonas<br />
dokt. evaldas Šerelis, doc. dr. vitoldas vaitKevičius<br />
Ktu statybos <strong>ir</strong> architektūros fakulteto statybinių medžiagų katedra<br />
sparčiai plėtojant statybinių medžiagų technologijas,<br />
didėja <strong>ir</strong> medžiagų, pasižyminčių vis geresnėmis fizinėmis,<br />
mechaninėmis, ilgaamžiškumo ypatybėmis, poreikis.<br />
Viena universaliausių <strong>ir</strong> plačiausiai naudojamų statybinių<br />
medžiagų yra cementinis betonas.<br />
Technologijos sparčiai kinta<br />
2002 metais pasaulinės betono sąnaudos<br />
siekė apie 5 mlrd. kubinių<br />
metrų. Manoma, kad kas dešimtmetį<br />
šie skaičiai didės dukart. Augantys<br />
poreikiai susiję ne tik su kiekiais, bet<br />
<strong>ir</strong> su galimybėmis: įprastinės sudėties<br />
betonas nebegali tinkamai atlikti<br />
visų naujų prisk<strong>ir</strong>iamų funkcijų, todėl<br />
diegiamos vis pažangesnės technologijos,<br />
bandoma gerinti įva<strong>ir</strong>ias<br />
betono ypatybes. Per pastaruosius<br />
kelis dešimtmečius betono technologija<br />
nepaprastai ištobulinta, o vienas<br />
svarbiausių įvykių – ypač stipraus<br />
betono (toliau YSB) sukūrimas. Mechaninėmis<br />
<strong>ir</strong> ilgaamžiškumo ypatybėmis<br />
YSB gerokai lenkia įprastinės<br />
sudėties betoną, o kai kuriomis mechaninėmis<br />
charakteristikomis net<br />
prilygsta plienui.<br />
Pasaulyje sukurta daugybė YSB<br />
rūšių (angl. High Performance Concrete,<br />
Ultra High Performance Concrete,<br />
High Strenght Concrete, Very/<br />
Ultra High Strenght Concrete, Reactive<br />
Powder Concrete, Compact Reinforced<br />
Concrete <strong>ir</strong> kt.). Nors jos turi<br />
aibę sk<strong>ir</strong>tumų, yra <strong>ir</strong> daug kuo panašios.<br />
Specializuotame Prancūzijos<br />
civilinės inžinerijos asociacijos (Association<br />
Française de Génie Civil)<br />
leidinyje „Ultra High Performance<br />
Fibre-Reinforced Concretes – Interim<br />
Recommendations“ apibrėžiama,<br />
kad YSB stipris gniuždant turėtų būti<br />
apie 150÷250 MPa; numatoma, kad<br />
norint išvengti šio trapaus betono<br />
su<strong>ir</strong>imo turėtų būti naudojami plieniniai<br />
ar polipropileniniai plaušai; atkreipiamas<br />
dėmesys į kur kas didesnį<br />
rišiklio kiekį (nenurodyta) <strong>ir</strong> tinkamai<br />
parinktus užpildus.<br />
Lietuvoje YSB tebėra naujovė, tad<br />
tikslūs jį apibrėžiantys kriterijai dar<br />
nenustatyti. Kol kas laikomasi nuostatos,<br />
kad visos betono rūšys, kurių<br />
stipris gniuždant yra didesnis kaip<br />
100 MPa, laikomos ypač stipriomis<br />
(pagal LST EN 206-1:2002/A2:2005).<br />
Tai nėra visiškai teisinga, galbūt<br />
ateityje bus sugalvotas konkretesnis<br />
apibrėžimas <strong>ir</strong> išsamesnė YSB klasifikacija.<br />
Tobulėja mišiniai<br />
Kuriant YSB remiamasi gana neįprasta<br />
idėja nenaudoti stambaus užpildo.<br />
Manoma, kad tai atveria galimybių<br />
padidinti mechanines, fizines betono<br />
ypatybes bei jo ilgaamžiškumą, o parinkus<br />
tinkamą užpildo komponentų<br />
proporciją – nesunkiai pasiekti <strong>ir</strong> didesnį<br />
nei 100 MPa stiprį gniuždant<br />
betoną, pailginti jo amžių. Mišinyje<br />
papildomai panaudojus pucolaninių<br />
priedų <strong>ir</strong> pritaikius atitinkamas maišymo<br />
technologijas, galima nesunkiai<br />
pasiekti didesnį nei 150 MPa stiprį<br />
gniuždant betoną.<br />
Tam įtakos turi kelios pagrindinės<br />
priežastys: nenaudojant stambaus užpildo,<br />
mišinys tampa homogeniškesnis;<br />
naudojant daugiau smulkių užpildų,<br />
gerėja granuliometrinė mišinio<br />
sudėtis; dėl parinktų vienodesnio tamprumo<br />
modulio mišinio komponentų<br />
gniuždomas betonas deformuojasi<br />
vienodžiau; pridedant į mišinį pucolaninių<br />
priedų, gerėja betono matricos<br />
ypatybės; naudojant smarkiai vandens<br />
kiekį mažinančius superplastiklius,<br />
mažėja V/C (vandens <strong>ir</strong> cemento) san-<br />
tykis; apdorojant bandinius termiškai,<br />
didėja <strong>ir</strong> betono atsparumas tempimui;<br />
naudojant plieninius ar polipropileninius<br />
plaušus, mažėja trapaus betono<br />
su<strong>ir</strong>imas.<br />
Tinkamai parinkta mišinio granuliometrija<br />
<strong>ir</strong> panaudoti pucolaniniai<br />
priedai leidžia net esant labai mažam<br />
vandens <strong>ir</strong> cemento santykiui (V/C<br />
≤ 0,25) pagaminti mažos klampos<br />
<strong>ir</strong> puikaus technologiškumo betono<br />
mišinį. Dėl ypač mažo V/C santykio<br />
didžioji dalis klinkerio mineralo (apie<br />
50 proc.) lieka nesusihidratavusi.<br />
Nesusihidratavusių klinkerio dalelių<br />
funkcija – kaip reaktyvaus mikroužpildo.<br />
Jis didina sukietėjusio betono<br />
tamprumo modulį <strong>ir</strong> kitas mechanines<br />
ypatybes, taip pat užpildo eksploatavimo<br />
metu konstrukcijoje ats<strong>ir</strong>adusius<br />
mikroplyšius (iki < 40µm).<br />
Dvejoti verčia kaina<br />
Nors YSB pasižymi dideliu stipriu<br />
gniuždant, tai labai trapi medžiaga.<br />
Trapumo didėjimas smarkiai susijęs<br />
su sumažėjusiu poringumu. Mažesnis<br />
V/C santykis ne tik mažina poringu-<br />
2013<br />
2013<br />
Nr.<br />
Nr.<br />
3<br />
technoloGijos<br />
technoloGijos<br />
mą, bet <strong>ir</strong> skatina betono ilgaamžiškumą.<br />
Nustatyta, kad YSB poringumas<br />
gali būti apie 2÷5 proc., o pritaikius<br />
terminį apdorojimą mažėja iki 2 proc.<br />
Didžioji dalis poringumo yra uždaros<br />
poros, pasisk<strong>ir</strong>sčiusios nanolygmenyje.<br />
Toks betonas beveik nepraleidžia<br />
jokių skysčių ar dujų, dėl to yra ypač<br />
ilgaamžiškas.<br />
Lietuvoje YSB turi labai didelę<br />
perspektyvą <strong>ir</strong> galėtų būti plačiai<br />
naudojamas įva<strong>ir</strong>iose srityse: statant<br />
ar renovuojant tiltų konstrukcijas,<br />
gaminant pamatus, kurie bus naudojami<br />
agresyviomis sąlygomis, statant<br />
vėjo jėgaines. Taip pat šį betoną galima<br />
pasitelkti kaip apsauginį sluoksnį<br />
agresyvioje aplinkoje ar kitose srityse,<br />
kur reikalingas didelis stipris gniuždant<br />
bei ilgaamžiškumas. Vienas didžiausių<br />
YSB trūkumų yra gana didelė<br />
betono mišinio savikaina, taip pat tai,<br />
kad šiam mišiniui reikia dukart daugiau<br />
cemento – vidutiniškai apie 700<br />
kg/m 3. Tačiau vertinant ilgesnį konstrukcijos<br />
eksploatavimo laiką, YSB<br />
tinka įva<strong>ir</strong>ioms konstrukcijoms. Ir tik<br />
laiko klausimas, kada tai bus pradėta<br />
daryti.<br />
15
16<br />
uŽtikrintas<br />
sauGuMas <strong>ir</strong><br />
uniVersaluMas<br />
Jeigu kas nors daug metų naudodamas<br />
įprastas klojinių sistemas pasakys,<br />
kad geresnių net neverta bandyti,<br />
bus galima atsakyti, kad toks žmogus<br />
dar nedaug išmėginęs. „Layher“ klojinių<br />
sistemą būtina išbandyti – tai<br />
leis suprasti, kokia ji universali <strong>ir</strong> kiek<br />
daug naujų galimybių suteikia.<br />
sumanus žingsnis į ateitį<br />
„Layher TG<strong>60</strong>“ klojinių sistema sukurta<br />
„Layher Allround“ modulinių<br />
pastolių pagrindu. Universalus žiedinis<br />
detalių tv<strong>ir</strong>tinimas TG<strong>60</strong> sistemai<br />
suteikia dar daugiau galimybių,<br />
pabrėžia visus šios genialios sistemos<br />
privalumus.<br />
Atraminis klojinių bokštas, montuojamas<br />
modulinių pastolių pagrindu,<br />
turi bevaržtę tv<strong>ir</strong>tinimo sistemą,<br />
todėl jį labai paprasta, greita<br />
<strong>ir</strong> saugu surinkti, jis mažai sveria. Tobulai<br />
suplanuotas detalių spektras,<br />
įtikinamas rentabilumas – tai vieni<br />
klojinių sistemos „Layher TG<strong>60</strong>“ privalumų.<br />
„Tie, kurie jau išbandė <strong>ir</strong> d<strong>ir</strong>ba<br />
su praktiškai patikrinta žiedinio<br />
tv<strong>ir</strong>tinimo sistema, supranta šios<br />
technologijos suteikiamą pridėtinę<br />
vertę. O tuos, kurie dar nebuvo<br />
susidūrę su šia sistema, ji tikrai<br />
nustebins. Žiedinis tv<strong>ir</strong>tinimas – tai<br />
sumanus žingsnis į ateitį. Ši sistema<br />
užtikrina paprastesnį, saugesnį,<br />
greitesnį <strong>ir</strong> lankstesnį montavimą.<br />
Nors pati sveria nedaug, išlaiko itin<br />
dideles apkrovas“, – pasakojo bendrovės<br />
„Layher Baltic“ generalinis<br />
d<strong>ir</strong>ektorius Viktoras Voroncovas.<br />
Sistemos struktūra atitinka pastolių<br />
tv<strong>ir</strong>tinimų standartą DIN EN12A12.<br />
Todėl TG<strong>60</strong> tenkina ne tik dabartinių<br />
standartų, nuostatų reikalavimus,<br />
bet <strong>ir</strong> inžinierių bei statybas prižiūrinčių<br />
specialistų poreikius. Klojinius<br />
laikantis karkasas sumontuojamas<br />
ypač greitai. Integruota pažangi statybų<br />
aikštelės apsauga sumažina<br />
nelaimingų atsitikimų tikimybę. Vokietijos<br />
profesinė asociacija šią naujovę<br />
apibūdino kaip labai reikšmingą<br />
pasiekimą, užtikrinantį sėkmingą<br />
statybų procesą.<br />
sudedamosios dalys<br />
TG<strong>60</strong> sistemos stovai yra su integruotais<br />
kištukiniais žiedais. Visi stovai<br />
yra simetriški, tad montuojant<br />
gali būti orientuojami į bet kurią<br />
pusę. Stovai gaminami naudojant<br />
itin aukštos kokybės plieną, todėl<br />
pasižymi išsk<strong>ir</strong>tiniu stabilumu. Kiekvienas<br />
standartinio klojinio stovas<br />
(vienas iš keturių) gali išlaikyti iki<br />
6 tonų svorį. Vadinasi, viso bokštelio<br />
apkrova gali siekti 24 tonas.<br />
Simetriški rėmai būna trijų tipų: bazinis<br />
– H = 0,71 m, standartinis – H =<br />
1,00 m, jungiamasis – H = 0,50 m. Visos<br />
kitos TG<strong>60</strong> sistemai naudojamos dalys<br />
įeina į konstrukcijos reikmenų komplektą.<br />
greitas <strong>ir</strong> saugus montavimas<br />
Sistema pradedama montuoti išdėstant<br />
atramines pagrindo plokštes <strong>ir</strong><br />
sureguliuojant atramas – domkratus.<br />
Tuomet įstatomi baziniai rėmai – kiekvienas<br />
jų turi po du kištukinius žiedus<br />
– v<strong>ir</strong>šuje <strong>ir</strong> apačioje. P<strong>ir</strong>mo žiedo<br />
lygyje įstatoma horizontali įstrižainė.<br />
Bazinis rėmas sutv<strong>ir</strong>tinamas sumontuojant<br />
įstrižaines <strong>ir</strong> skersinius. Tada<br />
ant įstrižainių antro kištukinio žiedo<br />
lygyje dedami paklotai.<br />
Gautas rezultatas: dengtas <strong>ir</strong> neslidus<br />
paklotas. Jis užtikrina tv<strong>ir</strong>tą pa-<br />
grindą viso montavimo <strong>ir</strong> išmontavimo<br />
metu, net esant blogam orui.<br />
Tuomet – kito etapo eilė. Paprasčiausiai<br />
į vertikalius stovus įstatomi<br />
du tv<strong>ir</strong>tinimo rėmai. Kaip <strong>ir</strong> bazinio<br />
rėmo atveju, toliau iš visų pusių<br />
montuojamos įstrižainės <strong>ir</strong> skersinės<br />
atramos (skersiniai). Visose pusėse<br />
esantys turėklai iškyla apie 1 metrą<br />
v<strong>ir</strong>š pakloto – dėl integruotos šoninės<br />
apsaugos užtikrinamas didesnis stabilumas,<br />
konstrukcija atitinka griežtus<br />
darbo saugos reikalavimus. Tokiu<br />
būdu galima saugiai montuoti į v<strong>ir</strong>šų<br />
kylantį statramstį nenaudojant jokių<br />
papildomų pagalbinių elementų.<br />
Kitai sekcijai įrengti galima naudoti<br />
1 metro aukščio TG<strong>60</strong> rėmą, sumontuoti<br />
įstrižaines bei skersinius,<br />
o tada sudėti paklotus. Šie etapai<br />
kartojami, kol pasiekiamas reikiamas<br />
bokšto aukštis. Tada baigiama<br />
paskutinė sekcija. Jei reikia, galima<br />
naudoti 50 centimetrų jungiamąjį<br />
rėmą, <strong>ir</strong>gi sumontuojant įstrižaines<br />
bei skersinius. Kai šis darbas baigiamas,<br />
v<strong>ir</strong>šuje įstatomos U profilio galvutės<br />
<strong>ir</strong> sureguliuojamos iki reikiamo<br />
aukščio. Pamažu lipant žemyn<br />
nuimami paklotai, <strong>ir</strong> TG<strong>60</strong> bokštas<br />
būna paruoštas darbui.<br />
Sistemą montuoti <strong>ir</strong> išmontuoti –<br />
daug patogiau, laiko sugaištama net<br />
30 proc. mažiau, negu montuojant<br />
klojinio konstrukciją iš atsk<strong>ir</strong>ų dalių.<br />
Kiti atraminės sistemos privalumai:<br />
mažas dalių svoris;<br />
patikima sujungimo technologija;<br />
paprastas <strong>ir</strong> lengvas valdymas.<br />
Atraminį bokštą galima montuoti<br />
<strong>ir</strong> ant žemės – vadinasi, visą bokštą<br />
ar atsk<strong>ir</strong>as jo dalis įmanoma patogiai<br />
įrengti nerizikuojant nukristi. Po to<br />
sumontuotos konstrukcijos pakeliamos<br />
kranu. Tv<strong>ir</strong>tinimui naudojami<br />
pleištai užtikrina, kad tempimo jėga<br />
nukreipiama į jungtis, o statramsčių<br />
fiksatoriai juos patikimai laiko. Lengvai<br />
pritv<strong>ir</strong>tinami ratukai leidžia patraukti<br />
atraminius bokštus į reikiamą<br />
vietą. Žinoma, šiuos ratukus galima<br />
pritv<strong>ir</strong>tinti prie bet kurios kitos<br />
„Layher Allround“ konstrukcijos.<br />
Naudojant integruotus kištukinius<br />
žiedus pavienius atraminius bokštus<br />
galima sujungti suformuojant<br />
didesnes atramines sistemas. Tam<br />
naudojamos iš visų pusių supančios<br />
įstrižainės <strong>ir</strong> skersiniai. Daug laiko<br />
eikvojančios tv<strong>ir</strong>tinimo priemonės,<br />
tokios kaip vamzdžiai ar jungiamosios<br />
movos, šiuo atveju nėra reikalingos.<br />
Taip pat nebereikia naudoti<br />
varžtais tv<strong>ir</strong>tinamų sujungimų.<br />
sistemos privalumai<br />
lankstumas. Keičiant įstrižainių <strong>ir</strong><br />
skersinių atramų padėtį, galima sumontuoti<br />
atramines penkių sk<strong>ir</strong>tingų<br />
pločių sistemas: nuo 1,09 iki 3,07<br />
metro. Vadinasi, TG<strong>60</strong> įmanoma<br />
lanksčiai pritaikyti prie konstrukcijos<br />
formos <strong>ir</strong> apkrovos.<br />
atramų paketai. Esant itin didelėms<br />
apkrovoms atramas galima<br />
montuoti keliomis eilėmis, pavyzdžiui,<br />
dvigubinti ar trigubinti.<br />
Taip didinami pajėgumai išlaikyti<br />
didesnį svorį.<br />
tobulas suderinamumas. TG<strong>60</strong><br />
sistemą visada galima puikiai pritaikyti<br />
prie sudėtingos pastatų<br />
geometrijos. Nereikia papildomų<br />
detalių, užtenka pasinaudoti konstrukcijos<br />
komplekte esančiomis<br />
dalimis.<br />
Pritaikymas prie atramos sistemos<br />
išdėstymo. Integruojant<br />
kolonas, įstrižainės <strong>ir</strong> skersinės atra-<br />
mos paprasčiausiai vienoje pusėje<br />
nuimamos, o bokštas patraukiamas<br />
naudojant lengvai primontuojamus<br />
ratukus.<br />
„Layher TG<strong>60</strong>“ sistema galima<br />
drąsiai pasitikėti. Tai dar vienas<br />
novatoriškas produktas, sukurtas<br />
praktiškiems žmonėms. TG<strong>60</strong> tinka<br />
<strong>ir</strong> nedideliems paprastiems statybos<br />
darbams, <strong>ir</strong> sudėtingiems projektams<br />
įgyvendinti, kai reikalingos<br />
aukštos atramos pramoninių pastatų<br />
<strong>ir</strong> tiltų statyboms, sutaupant daugiau<br />
nei 30 proc. laiko. Palyginti su<br />
konstrukcijomis, montuojamomis iš<br />
atsk<strong>ir</strong>ų dalių, TG<strong>60</strong> garantuoja greitą<br />
ekonominę sėkmę. Sistema sk<strong>ir</strong>ta<br />
kompanijoms, kurioms rūpi saugumas<br />
<strong>ir</strong> sąnaudų mažinimas.<br />
„layher tg<strong>60</strong>“ sistemos išsk<strong>ir</strong>tinumai<br />
„Layher TG<strong>60</strong>“ klojiniai yra sukurti<br />
„Layher Allround“ modulinių<br />
pastolių pagrindu. Sistemoms<br />
montuoti naudojamas unikalus<br />
„Layher“ sujungimas pasitelkiant<br />
kištukinius žiedus <strong>ir</strong> pleištus.<br />
Saugus surinkimas <strong>ir</strong> integruota<br />
apsauga bet kokiame aukštyje.<br />
Mažiau detalių – greitesnis surinkimas.<br />
Atlaiko ypač dideles apkrovas<br />
(kiekvienas bokšto stovas – iki<br />
6 tonų). Itin didelėms apkrovoms<br />
atlaikyti rėmai yra sujungiami<br />
(dvigubinami arba trigubinami).<br />
Bokštą įmanoma surinkti horizontaliai.<br />
Bokštą galima perkelti kranu.<br />
Yra galimybė bokštą transportuoti<br />
statybų aikštelėje ant primontuojamų<br />
ratukų.<br />
Gamybai naudojamas ypač aukštos<br />
kokybės plienas.<br />
Atraminio bokšto ilgis priklauso<br />
nuo naudojamų „Layher<br />
Allround“ modulinės sistemos<br />
skersinių. Jų ilgis gali būti pas<strong>ir</strong>enkamas<br />
– nuo 1,09 iki 3,07 metro.<br />
Atsk<strong>ir</strong>i TG<strong>60</strong> bokštai gali būti tarpusavyje<br />
sujungiami „Allround“<br />
skersiniais <strong>ir</strong> įstrižainėmis.<br />
uaB „layher Baltic“ ieško verslo<br />
partnerių. kreiptis:<br />
Šiltnamių g. 30, lt-04130 Vilnius<br />
tel.: +370 654 44 455, +370 688 19 612,<br />
el. p. info@layher.lt,<br />
www.layher.lt<br />
17<br />
r
technoloGijos renoVacija 2013 Nr. Nr. 3 3<br />
18<br />
GelŽBetonio<br />
konstrukcijų<br />
konserVaViMas<br />
dr. doc. vidmantas joKūbaitis<br />
vgtu statybos fakulteto gelžbetoninių <strong>ir</strong> mūrinių konstrukcijų katedra<br />
Kaip <strong>ir</strong> visos statybinės medžiagos, gelžbetonis laikui bėgant<br />
sensta. Dėl išorinio poveikio agresijos jame gali prasidėti<br />
<strong>ir</strong>imo procesai, todėl ilgainiui gelžbetonio konstrukcijų<br />
kokybė prastėja, t. y. nebe tokios patikimos tampa ne<br />
tik jos, bet <strong>ir</strong> visas statinys.<br />
Nepageidaujami padariniai<br />
Jau statybų metu padarytos projektuotojų<br />
<strong>ir</strong> statybininkų klaidos gali paskatinti<br />
greitesnę pav<strong>ir</strong>šinių betono sluoksnių<br />
eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo<br />
ar kritulių poveikio. Lauko temperatūrai<br />
nukritus žemiau nulio ypač intensyviai<br />
ardomi įm<strong>ir</strong>kę pav<strong>ir</strong>šiniai betono<br />
sluoksniai – gelžbetonio konstrukcijų<br />
ertmėse susikaupęs lietaus vanduo šaldamas<br />
plečiasi <strong>ir</strong> gali sukelti pavojingą<br />
betono pleišėjimą.<br />
Dažnai betono erozija <strong>ir</strong> jo struktūriniai<br />
pokyčiai – korozija – vyksta<br />
vienu metu. Betone gali prasidėti<br />
mechaninė <strong>ir</strong> cheminė korozija. Fil-<br />
truojantis vandeniui per betoną iš<br />
cementinio akmens gali būti išplaunamos<br />
kalkės (tuomet betono pav<strong>ir</strong>šiuje<br />
matyti baltos apnašos). Šios mechaninės<br />
betono korozijos padarinys – mažėjantis<br />
medžiagos stiprumas. Kai<br />
kalkių išplaunama daugiau nei 30–<br />
35 proc., gniuždomasis betono stipris<br />
gali būti lygus nuliui. Kartu su<br />
šia korozija priklausomai nuo drėgnų<br />
<strong>ir</strong> sausringų periodų trukmės kaitos<br />
vyksta <strong>ir</strong> betono karbonizacija. Ši korozija<br />
yra kalcio hidroksido <strong>ir</strong> anglies<br />
dvideginio, esančio ore, cheminė reakcija.<br />
Susidaręs kalcio karbonatas<br />
sutankina betono struktūrą <strong>ir</strong> padidina<br />
jo stiprumą. Tačiau kai karbo-<br />
nizuojasi visas apsauginis armatūros<br />
betono sluoksnis, mažėja jos terpės<br />
šarmingumas, <strong>ir</strong> armatūra gali pradėti<br />
intensyviai rūdyti – tai vadinama elektrochemine<br />
korozija.<br />
Rečiau pasitaiko sulfatinė betono korozija<br />
– cheminė sieros junginių reakcija<br />
su cementinio akmens komponentais.<br />
Šios reakcijos metu susidarantys<br />
produktai (gipsas, etringitas) turi ypatybę<br />
plėstis. Todėl betono porose gali<br />
susidaryti slėgis, kuris gali paskatinti<br />
pav<strong>ir</strong>šinių sluoksnių aižėjimą. Lauke<br />
betono eroziją <strong>ir</strong> koroziją pagreitina<br />
įva<strong>ir</strong>ūs biologiniai veiksniai: augalų šaknys,<br />
kerpės, mikroorganizmai.<br />
Svarbu įvertinti veiksnius<br />
Šių trumpai aptartų gelžbetonio senėjimo<br />
procesų kur kas intensyviau gali vykti<br />
nebaigtame statinyje, todėl stabdant statybas<br />
reikia imtis skubios apsaugos nuo<br />
žalingo aplinkos poveikio – konservuoti<br />
statinį <strong>ir</strong> jo konstrukcijas. Geros gelžbetonio<br />
konstrukcijų būklės išlaikymas<br />
šiuo laikotarpiu priklauso nuo daugelio<br />
veiksnių: gelžbetonio medžiagų stiprinių<br />
<strong>ir</strong> deformacinių ypatybių, statinio<br />
statybos kokybės <strong>ir</strong> sustabdymo trukmės,<br />
tinkamų konstrukcijų konservavimo<br />
priemonių parinkimo, techninės<br />
konservuoto statinio priežiūros<br />
kokybės. Todėl nebaigto statinio gelžbetonio<br />
konstrukcijų numatomų konservavimo<br />
darbų apimtis <strong>ir</strong> turinys<br />
gali gerokai sk<strong>ir</strong>tis. Statinio konservavimo<br />
darbų tvarką reglamentuoja<br />
STR 1.08.02:2002 (5 priedas). Vis dėlto<br />
nebaigto statinio techninės priežiūros<br />
tvarka <strong>ir</strong> reikalavimai statybos<br />
sustabdymo laikotarpiu galėtų būti<br />
labiau akcentuojami atitinkamuose<br />
techniniuose reglamentuose.<br />
Jeigu antžeminės gelžbetonio konstrukcijos<br />
būna apsaugotos nuo tiesioginio<br />
kritulių poveikio, t. y. būna pašalinta<br />
vandens filtracijos per betoną<br />
galimybė, konstrukcijose nėra ertmių,<br />
plačiai atsivėrusių plyšių <strong>ir</strong> pav<strong>ir</strong>šių,<br />
kuriuose galėtų kauptis vanduo ar<br />
drėgmė, specialiai jas konservuoti<br />
nereikia. Tokios būklės konstrukcijos<br />
gali išbūti ilgą laiką, jei užtikrinamos<br />
p<strong>ir</strong>minės (projektinės) apsaugos priemonės:<br />
pakankamas apsauginio armatūros<br />
betono sluoksnio storis, projektavimo<br />
normų rekomenduojama ne<br />
žemesnė kaip C30/37 betono klasė,<br />
kokybiški betono mišinio tankinimo,<br />
technologinių betonavimo siūlių,<br />
konstrukcijų jungčių įrengimo darbai<br />
<strong>ir</strong> pan. Taip pat šiuo atveju nerekomenduojama<br />
palikti neužbetonuotų<br />
(apnuogintų) armatūros strypynų,<br />
neturi likti antikorozine danga nepadengtų<br />
įdėtinių detalių.<br />
Kai nebaigto statinio gelžbetonio<br />
konstrukcijas tiesiogiai veikia krituliai<br />
<strong>ir</strong> temperatūros pokyčiai, būtina<br />
speciali antikorozinė šių konstrukcijų<br />
apsauga, ypač kai numatomas ilgesnis<br />
laiko tarpsnis iki atnaujinant statybas.<br />
Konservavimą reikia planuoti<br />
Statytojai privalo iš anksto ruoštis<br />
konservuoti numatomą nebaigtą statinį.<br />
Prieš konservavimą atliekami išsamesni<br />
konstrukcijų būklės tyrimai<br />
<strong>ir</strong> įvertinimas, rengiamas statinio<br />
konservavimo projektas. Konservavimo<br />
darbai turi būti atliekami greitai,<br />
sausuoju metų laiku <strong>ir</strong> esant teigiamai<br />
lauko temperatūrai, nes to dažnai reikalauja<br />
pati konstrukcijų konservavimo<br />
technologija.<br />
Prieš gelžbetonio konstrukcijas padengiant<br />
specialia antikorozine danga,<br />
svarbu tinkamai paruošti betono<br />
pav<strong>ir</strong>šių. Nuo to priklauso dangos,<br />
ypač sudarytos polimerinių medžiagų<br />
pagrindu, sukibties su betonu stipru-<br />
2013 Nr. 3 technoloGijos<br />
mas, lemiantis dangos ilgaamžiškumą<br />
<strong>ir</strong> efektyvią betono apsaugą.<br />
Gera dangos sukibtis priklauso nuo<br />
betono stiprumo (klojant dangą turėtų<br />
būti ne žemesnė kaip C20/25 betono<br />
klasė), santykinio oro drėgnio (ne daugiau<br />
kaip 80 proc.), betono pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
sausumo <strong>ir</strong> grublėtumo, įva<strong>ir</strong>ių sukibties<br />
stiprumą mažinančių riebalinių <strong>ir</strong><br />
kt. substancijų, nešvarumų šalinimo galimybės,<br />
lauko temperatūros (rekomenduojama,<br />
kad būtų ne mažiau kaip 8–10<br />
laipsnių šilumos, nevėjuota, be lietaus)<br />
<strong>ir</strong> t. t. Kiekvienai antikorozinei dangai<br />
įrengti gali būti keliami sk<strong>ir</strong>tingi betono<br />
pav<strong>ir</strong>šiaus paruošimo reikalavimai.<br />
Antikorozinių dangų apstu<br />
Antikorozinių gelžbetonio konstrukcijų<br />
dangų įva<strong>ir</strong>ovė yra gana didelė – nuo<br />
paprastų remontinių cementinių ar<br />
polimercementinių skiedinių, kurie<br />
kaip laikini sluoksniai (užtepai) naudojami<br />
betoninių pav<strong>ir</strong>šių apsaugai,<br />
iki polimerinių dervų pagrindu sukurtų<br />
dangų, sk<strong>ir</strong>tų patikimai antikorozinei<br />
ne tik betono, bet <strong>ir</strong> armatūros<br />
apsaugai. Antikorozinėms<br />
dangoms kaip rišikliai plačiai naudojamos<br />
epoksidinės, poliesterinės, fenolinės,<br />
poliakrilinės, poliuretaninės<br />
19
technoloGijos 2013 Nr. 3<br />
20<br />
Dr. doc. Vidmantas JOKŪBAITIs,<br />
VGTu statybos fakulteto Gelžbetoninių<br />
<strong>ir</strong> mūrinių konstrukcijų katedra.<br />
<strong>ir</strong> kitos termoreakcinės dervos, įva<strong>ir</strong>iu<br />
santykiu sumaišytos su mikroužpildais<br />
(maltu smėliu, cementu, talku,<br />
andezitu <strong>ir</strong> kt. priedais).<br />
Ant betoninių pav<strong>ir</strong>šių keliais<br />
sluoksniais gali būti užpurškiamas<br />
organinių silicio polimerų (silikono)<br />
t<strong>ir</strong>palas, kuris įsigeria į betoną 20–30<br />
Vilniaus Gedimino<br />
technikos universiteto<br />
Gelžbetoninių <strong>ir</strong> mūrinių<br />
konstrukcijų katedros<br />
bendradarbių tyrimų sritis<br />
apima gelžbetonio, mūro,<br />
kompozitų mechanikos<br />
bei konstrukcijų iš šių medžiagų<br />
tyrimus. Katedros<br />
darbuotojai savo tyrimų<br />
rezultatus plačiai taiko<br />
praktinėje veikloje <strong>ir</strong> artimai<br />
bendradarbiauja su<br />
statybos verslo įmonėmis:<br />
atliekami tyrimai pagal jų<br />
užsakymus, o rezultatai<br />
diegiami statyboje. Katedroje<br />
atliktų tyrimų rezultatai buvo pritaikyti<br />
kuriant Lietuvos nacionalines projektavimo<br />
normas – Statybos techninius<br />
reglamentus, <strong>ir</strong> Lietuvoje adaptuojant Europos<br />
Sąjungos konstrukcijų projektavimo<br />
standartus – eurokodus.<br />
Norint tyrimus atlikti kokybiškai, reikia<br />
šiuolaikinės tyrimų įrangos. Pasinaudojant<br />
struktūrinių fondų lėšomis pastaraisiais<br />
metais buvo atnaujinta Gelžbetoninių <strong>ir</strong><br />
mūrinių konstrukcijų katedros laboratorija.<br />
Buvo įsigyta Šveicarijos <strong>ir</strong> Vokietijos f<strong>ir</strong>mų<br />
pagaminta laboratorinė įranga. Ji atitinka<br />
aukščiausius reikalavimus <strong>ir</strong> yra unikali<br />
Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse <strong>ir</strong> Rytų Europoje.<br />
Atnaujinus laboratorijos bandymų<br />
įrangą padidėjo galimybė atlikti unikalius<br />
statybinių konstrukcijų <strong>ir</strong> jų jungčių tyrimus,<br />
pagerėjo tyrimų kokybė.<br />
milimetrų. Išgaravus skystai fazei polimeras<br />
lieka betono porose bei kapiliaruose<br />
<strong>ir</strong> 5–7 metams sumažina šio<br />
sluoksnio vandens įgertį.<br />
Rinkoje parduodamos su benzinu<br />
sumaišytos modifikuotų polimerų<br />
dispersijos, kurios gali būti purškiamos<br />
arba tepamos ant betono. Palyginti<br />
su organiniais silicio polimerais,<br />
tokia danga, kaip tikinama reklamose,<br />
gerai izoliuoja betono plyšius, nesutrūkinėja<br />
svyruojant temperatūrai ar<br />
veikiant vibracijai. Kasmet statybinių<br />
medžiagų rinkoje pristatoma plačiai<br />
žinomų f<strong>ir</strong>mų sukurtų naujų antikorozinių<br />
dangų.<br />
Verta skaičiuoti<br />
Polimerų pagrindu sukurtos antikorozinės<br />
gelžbetonio konstrukcijų dangos<br />
yra brangios. Jas verta naudoti tik išsk<strong>ir</strong>tiniais<br />
atvejais <strong>ir</strong> tik tose konstrukcijų<br />
vietose, kur dėl statybos defektų<br />
ar konstrukcinių ypatumų numatoma<br />
intensyvių korozinių pažaidų. Tokiomis<br />
vietomis laikytini atsivėrę plyšiai,<br />
Laboratorija įsigijo unikalų 2000 kN galios<br />
automatizuotą statybinių konstrukcijų<br />
bandymo stendą su valdymo <strong>ir</strong> duomenų<br />
apdorojimo programa. Šis stendas leidžia<br />
atlikti <strong>ir</strong> statinius, <strong>ir</strong> dinaminius konstrukcijų<br />
tyrimus, jas veikiant vertikaliomis <strong>ir</strong> horizontaliomis<br />
jėgomis. Galima bandyti natūralaus<br />
dydžio bandinius, kurių matmenys – iki 3 x<br />
15 metrų. Visas bandymo ciklas valdomas,<br />
bandymo duomenys išsaugomi automatiškai,<br />
duomenų perdavimo dažnis – 8000 Hz.<br />
Servohidraulinė dinaminių bandymų mašina<br />
turi aukštos temperatūros krosnelę, sistemos<br />
valdiklį, joje įdiegta valdymo <strong>ir</strong> duomenų<br />
apdorojimo programa, kuri leidžia atlikti<br />
tyrimus veikiant maksimaliai vertikaliai jėgai<br />
iki 500 kN, jos dažnis – 30 Hz. Tuo pačiu bandymo<br />
metu gali būti sukuriama bandinio<br />
aplinkos temperatūra iki 1200ºC.<br />
technologinės betonavimo siūlės, įva<strong>ir</strong>ios<br />
sandūros, per kurias gali filtruotis<br />
lietaus vanduo, apnuoginta armatūra<br />
(ypač jos kontaktinės su betonu zonos),<br />
atv<strong>ir</strong>i horizontalūs konstrukcijų<br />
pav<strong>ir</strong>šiai, plonasienės briaunos, skerspjūvių<br />
kampai, blogai sutankinto betono<br />
ruožai <strong>ir</strong> pan. Tokių dangų naudojimas<br />
turi pasiteisinti ekonomiškai.<br />
Jei statyba stabdoma trumpai, užtenka<br />
betoninį pav<strong>ir</strong>šių laikinai uždengti<br />
ritininėmis ar kitomis hidroizoliacinėmis<br />
medžiagomis.<br />
Palyginti su kitomis statybinėmis<br />
medžiagomis, gelžbetonis yra gana<br />
atsparus išoriniam poveikiui, todėl<br />
įprastai pat<strong>ir</strong>iamos konservavimo<br />
darbų sąnaudos būna mažos. Tačiau<br />
bet kokia statybos darbų, kuriuos<br />
vėliau ketinama atnaujinti, pertrauka<br />
pablogina statybinių konstrukcijų<br />
kokybę <strong>ir</strong> reikalauja papildomų investicijų.<br />
Taip pat konstrukcijoms<br />
bandyti pritaikytos<br />
universalios bandymo<br />
mašinos LFV 5000 <strong>ir</strong><br />
D2000 su valdikliu bei<br />
valdymo <strong>ir</strong> duomenų<br />
apdorojimo programomis.<br />
Unikaliems <strong>ir</strong><br />
labai tiksliems medžiagų<br />
bandymams pritaikyta<br />
universali elektromechaninė<br />
bandymo<br />
mašina LFM 100.<br />
Visų bandymų metu<br />
būtina tiksliai išmatuoti<br />
bandomos konstrukcijos<br />
arba medžiagos charakteristikas.<br />
Joms fiksuoti naudojama labai<br />
dideliu dažniu veikianti universali jėgos, deformacijų<br />
<strong>ir</strong> poslinkių matavimo sistema su<br />
jutikliais. Laboratorijoje yra puikios klimato<br />
kameros su ilgalaikių tyrimų įranga, leidžiančios<br />
atlikti bandymus esant neigiamai<br />
ar teigiamai aplinkos temperatūrai.<br />
Katedros bendradarbiai sk<strong>ir</strong>ia didžiulį<br />
dėmesį tam, kad atliktų tyrimų metu įgytos<br />
žinios būtų perduodamos studentams.<br />
Katedra kuruoja „statybos inžinerijos“<br />
studijų programą, kurioje didelis dėmesys<br />
sk<strong>ir</strong>iamas pastatų bei jų konstrukcijų<br />
projektavimo, gamybos technologijos <strong>ir</strong><br />
naudojimo klausimams. Studentai, ypač<br />
antros pakopos, savo praktinius darbus <strong>ir</strong><br />
baigiamiesiems darbams reikalingus tyrimus<br />
atlieka naudodamiesi unikalia šios<br />
katedros laboratorijos įranga.<br />
2013 Nr. 3 technoloGijos<br />
21
inoVacija 2013 Nr. 3<br />
22<br />
naujoViŠkas<br />
sutankėjantis<br />
Betonas<br />
dokt. paulius grigaliūnas, doc. dr. Žymantas rudŽionis,<br />
doc. dr. ernestas ivanausKas<br />
Kasmet statybų sektoriuje ats<strong>ir</strong>anda naujų ar patobulintų<br />
statybinių medžiagų <strong>ir</strong> konstrukcinių sprendimų. Vieni jų lengvai<br />
<strong>ir</strong> per trumpą laiką randa kelią į statybų aikštelę, o kiti<br />
lieka mokslinėse laboratorijose. sutankėjančio betono koncepcija<br />
buvo vienas gerųjų mokslo <strong>ir</strong> pramonės bendradarbiavimo<br />
pavyzdžių.<br />
Įspūdingas ekonominis efektas<br />
P<strong>ir</strong>mojo sutankėjančio betono prototipo<br />
kūrimo darbai buvo atlikti 1988<br />
metais Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas<br />
Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas<br />
Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią<br />
tarpatramį pasaulyje (~ 2 km). Betoninėms<br />
šio tilto linų inkaravimo<br />
konstrukcijoms buvo panaudotas sutankėjantis<br />
betonas. Naujo tipo sutankėjančio<br />
betono naudojimas betonavimo<br />
darbus sutrumpino 20 proc. – jie<br />
užtruko dvejus metus vietoj planuotų<br />
dvejų su puse. Šis tiltas žinomas dar <strong>ir</strong><br />
dėl to, kad statybų metu per rekordiškai<br />
trumpą laiką buvo panaudota net<br />
300 tūkst. m 3 sutankėjančio betono<br />
mišinio – per parą į klojinius jo buvo<br />
supilama po 1900 m 3 .<br />
Atlikus šiuos sėkmingus darbus, betonas<br />
buvo panaudotas <strong>ir</strong> betonuojant<br />
milžiniškus Osakos dujų kompanijos<br />
rezervuarus. Ekonominis rezultatas<br />
pasiektas panašus: statybų aikštelėje<br />
betonavimo darbų metu darbininkų<br />
skaičius sumažintas nuo 150 iki 50,<br />
betonavimo trukmė – nuo 22 iki 18<br />
mėnesių.<br />
1991 metais visuomenei pristatytas<br />
dar vienas kabamasis Shin-kiba Ohashi<br />
tiltas. Iš sutankėjančio betono buvo suformuota<br />
pagrindinė tilto sija.<br />
Šį sąrašą galima tęsti: vidinių, laikomųjų<br />
tunelio po Alpių kalnais sienų<br />
betonavimas Šveicarijoje (1999 m.,<br />
73 000 m 3 ), vandens gerinimo įrenginių<br />
rezervuarai (1999 m., 200 000 m 3 ),<br />
povandeninė diafragminių sienų konstrukcija<br />
(2000 m., 11 200 m 3 ), kabamasis<br />
tiltas Japonijoje (1994 m., 240 000 m 3 ),<br />
radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteineriai<br />
Norvegijoje (2001 m.), jūrinio<br />
uosto krantinių betonavimas Švedijoje<br />
(2001 m., 3200 m 3 ) <strong>ir</strong> kt. Visus šiuos<br />
objektus sieja keli pagrindiniai veiksniai,<br />
lėmę tolesnę sutankėjančio betono sėkmę<br />
pasaulyje: trumpesnis betonavimo<br />
laikas, betono sutankėjimo užtikrinimas<br />
ypač tankiai armuotose konstrukcijose,<br />
kur tankinimas naudojant techniką yra<br />
sudėtingas ar pavojingas, garso <strong>ir</strong> vibra-<br />
cijos eliminavimas, mažesnis darbo jėgos<br />
poreikis. Taigi kas yra sutankėjantis<br />
betonas <strong>ir</strong> kodėl betoną vis dar mechaniškai<br />
tankiname?<br />
Inžinerijos stebuklas ar natūralus<br />
technologijų augimo rezultatas?<br />
Techninėje literatūroje anglų ar vokiečių<br />
kalbomis sutankėjantis betonas<br />
dažniausiai įvardijamas trumpiniais<br />
SCC (Self-compacting Concrete) arba<br />
SVB (Selbstverdichtender Beton). Šiuo<br />
metu sutankėjantis betonas įva<strong>ir</strong>ių<br />
šalių specialistų pripažįstamas tokia<br />
pat statybų srities naujove, kokia XX<br />
amžiaus p<strong>ir</strong>mojoje pusėje buvo gelžbetonis.<br />
Sutankėjantis betonas – tai<br />
betonas, kuris dėl specialiai parinktos<br />
mišinio sudėties, nevibruotas <strong>ir</strong><br />
kitais būdais netankintas, veikiamas<br />
tik sunkio jėgos, tolygiai, be užpildų<br />
išsisluoksniavimo bei vandens atsiskyrimo<br />
užpildo formas ar klojinius.<br />
Vadinasi, tinkamai parinkus betono<br />
mišinio sudėtį, komponentus, gamybos<br />
technologijos seką bei betonavimo<br />
metodą, galima visiškai atsisakyti<br />
dviejų įprastinių betonavimo proceso<br />
darbų: betono mišinio pask<strong>ir</strong>stymo<br />
(suklojimo) klojinyje bei priverstinio<br />
jo sutankinimo.<br />
Spartų sutankėjančio betono proveržį<br />
iš dalies lemia <strong>ir</strong> kitų mokslo šakų progresas.<br />
Cheminės technologijos specialistai<br />
pristato vis naujų efektyvesnių<br />
cheminių priedų, kuriuos pasitelkiant<br />
galima pagaminti norimos konsistencijos<br />
mišinius naudojant sąlygiškai nedidelį<br />
vandens kiekį. Architektai bei<br />
dizaineriai pamėgo šį betoną dėl naujų<br />
galimybių kurti sudėtingas statinio formas<br />
<strong>ir</strong> ypač lygius (beporius arba labai<br />
mažo poringumo) natūralaus betono<br />
pav<strong>ir</strong>šius.<br />
Parenkant sutankėjančio betono mišinio<br />
sudėtį, paprastai laikomasi šių<br />
pagrindinių taisyklių: didinamas cementinės<br />
masės kiekis, stambaus užpildo<br />
sąskaita įvedamas papildomas<br />
mikroužpildo komponentas, naudojamas<br />
sąlygiškai didesnis kiekis specialių<br />
superplastiklių bei kitų reologines mišinio<br />
ypatybes reguliuojančių cheminių<br />
priedų.<br />
Dėl šių sudėties sk<strong>ir</strong>tumų stambaus<br />
užpildo dalelių trintis būna mažesnė,<br />
mišinys tampa tinkamo tekamumo, o<br />
sukloti komponentai – stabilūs. Ypač di-<br />
delis plastiškumas pasiekiamas naudojant<br />
novatoriškus polikarboksilo eterio<br />
polimerų pagrindu pagamintus superplastiklius,<br />
mineralinius priedus, smulkesnius<br />
užpildus (silicinius ar kalcitinius<br />
pelenus, SiO 2 mikrodulkes, maltą šlaką,<br />
granito, dolomito nuoplovas <strong>ir</strong> kita).<br />
Sutankėjantis ar nesutankėjantis?<br />
Norėdami patv<strong>ir</strong>tinti vieno ar kito fakto<br />
egzistavimą, remiamės kriterijais. Sutankėjančio<br />
betono ypatybių nustatymo<br />
metodika, kriterijai <strong>ir</strong> leistini dydžiai<br />
yra numatyti europiniame EN 206-<br />
9:2010 standarte. Nurodoma, kad betonas<br />
gali būti vadinamas sutankėjančiu,<br />
jei jo pasklidimas yra ne mažiau kaip<br />
<strong>60</strong>0 milimetrų. Tačiau vien šio fakto<br />
nepakanka. Standarte aprašomi <strong>ir</strong> kiti<br />
betono ypatybes įvertinantys metodai:<br />
V formos piltuvo (V-funnel) bandymas,<br />
nusakantis mišinio gebėjimą ištekėti<br />
pro angas, L dėžės (L-box) bandymas,<br />
padedantis įvertinti mišinio gebėjimą<br />
pratekėti pro siauras angas, pavyzdžiui,<br />
tarp armatūros strypų <strong>ir</strong> kt. Apskritai<br />
d<strong>ir</strong>bant su šiuo betonu tapo įprasta nustatyti<br />
kiek kitas fizines bei mechanines<br />
ypatybes, negu buvome įpratę naudodami<br />
tradicinį plastišką betoną. Šviežio<br />
sutankėjančio betono mišinys reologinėmis<br />
ypatybėmis tapo dar artimesnis<br />
skysčiams.<br />
Privalumai <strong>ir</strong> trūkumai<br />
Sutankėjantis betonas ypač palengvina<br />
betonavimo darbus ten, kur būtų sunku<br />
betono mišinį sutankinti, pavyzdžiui,<br />
tose vietose, kur arti vienas kito išdėsty-<br />
ti tv<strong>ir</strong>tinimo elementai, esant sudėtingai<br />
gaminio konfigūracijai, tankiam armavimui<br />
arba kur tankinimas yra nesaugus<br />
dėl darbo dideliame aukštyje. Betono<br />
mišinį ruošiančios <strong>ir</strong> gelžbetonio d<strong>ir</strong>binius<br />
tiekiančios kompanijos siekia išplėsti<br />
sutankėjančio betono naudojimo<br />
sritis. Jis tinka masyvių, tankiai armuotų<br />
objektų: tiltų (įtv<strong>ir</strong>tinimų, sijų, arkų,<br />
bokštų), vandens rezervuarų, tunelių,<br />
drenažo vamzdžių – statybai.<br />
Sutankėjančiam betonui būdingi ne<br />
tik technologiniai, ekonominiai, bet <strong>ir</strong><br />
ekologiniai, socialiniai privalumai. Prie<br />
ekologinių statybos privalumų prisk<strong>ir</strong>iamas<br />
mažesnis triukšmas, nes nebereikalingi<br />
triukšmingi tankinimo įrenginiai.<br />
Socialiniu požiūriu tokio betono<br />
įdiegimas padeda mažinti sergamumą<br />
profesinėmis ligomis, eliminuoja sunkų<br />
rankų darbą, betonuotojo profesiją<br />
daro patrauklesnę. Sutankėjančio be-<br />
2013 Nr. 3 inoVacija<br />
tono naudojimas produktų gamybai<br />
leidžia pagerinti jų išvaizdą, realizuojami<br />
sudėtingesni projektai, prailginama<br />
eksploatavimo trukmė <strong>ir</strong> padidinamos<br />
realizuotų projektų apimtys. Tai pagrindinės<br />
priežastys, dėl kurių sutankėjantis<br />
betonas tampa vis populiaresnis visame<br />
pasaulyje.<br />
Tiesa, paties sutankėjančio betono<br />
mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė<br />
nei įprastinio betono, tačiau kompleksiškai<br />
įvertinus visas medžiagų <strong>ir</strong> darbo<br />
sąnaudas galutinė gelžbetonio konstrukcijos<br />
ar gaminio kaina sumažėja<br />
apie 10 proc., nes mišiniui sutankinti<br />
nebenaudojamas vibravimas, nereikalinga<br />
<strong>ir</strong> papildoma gaminio pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
apdaila.<br />
Be minėtų privalumų, naudojant šį<br />
betoną statybose išvengiama žmogiškojo<br />
faktoriaus įtakos, betonas sparčiau<br />
suklojamas į norimas monolitines<br />
konstrukcijas, prailginama klojinių eksploatavimo<br />
trukmė. Jis gali būti naudojamas<br />
kaip dekoratyvus betonas ar kaip<br />
priemonė, palengvinanti architektams<br />
įgyvendinti fantastiškus sumanymus.<br />
Gaminant surenkamojo gelžbetonio<br />
elementus sutaupoma lėšų vibravimo<br />
įrenginiams įsigyti <strong>ir</strong> naudoti, smarkiai<br />
pagerinamos darbo sąlygos darbininkams.<br />
Panaudojus šį betoną gaunami<br />
ypač aukštos kokybės gaminių pav<strong>ir</strong>šiai<br />
(lygūs, tankūs, dekoratyvūs <strong>ir</strong> labai<br />
mažo poringumo), konstrukcijos tampa<br />
vienalytiškesnės, užtikrinamas mažas<br />
vandens laidumas.<br />
Į norimą betonavimo vietą medžiaga<br />
gali būti tiekiama betono siurbliais<br />
(vamzdžių ilgis – iki 100 metrų) ar piltuvais.<br />
Maksimalus betono mišinio kritimo<br />
aukštis betonuojant – iki 3 metrų.<br />
Užpildyti konstrukcijas šio tipo betono<br />
mišiniu galima <strong>ir</strong> iš apačios į v<strong>ir</strong>šų, betono<br />
mišinį pumpuojant siurbliais pro<br />
klojinyje įrengtą specialią angą. Tuomet<br />
maksimalus rekomenduotinas betono<br />
mišinio kilimas konstrukcijoje yra iki<br />
25 metrų, o betonuojamo segmento<br />
aukštis – iki 12 metrų.<br />
Lengvasis sutankėjantis betonas nuo<br />
kitų dažniausiai sk<strong>ir</strong>iasi tik stambių užpildų<br />
rūšimi. Jam gaminti gali būti naudojami<br />
gamtiniai (tufas, pemza) arba iš<br />
gamybos atliekų gauti (keramzito, perlito,<br />
agloporito, šlakų, pelenų) užpildai.<br />
Šis betonas gali būti konstrukcinis ar<br />
konstrukcinis bei izoliuojantis šilumą.<br />
Iš konstrukcinio gaminamos laikomosios<br />
gelžbetonio konstrukcijos. Jų stipris<br />
gniuždant siekia iki 40 MPa, tankis – apie<br />
23
inoVacija 2013 Nr. 3<br />
24<br />
1500 kg/m 3 . Konstrukcinis bei šilumą<br />
izoliuojantis sutankėjantis betonas labiausiai<br />
tinka atitvariniams pastatų elementams.<br />
Jo stipris gniuždant – iki 20<br />
MPa, šilumos laidumo koeficientas λ ≈<br />
0,3 W/m•K. Taip pat verta paminėti <strong>ir</strong><br />
ypač stiprų sutankėjantį betoną, kurio<br />
gniuždymo stipris vien dėl tankesnės<br />
struktūros gali siekti 100 MPa <strong>ir</strong> daugiau.<br />
Prie trūkumų būtų galima prisk<strong>ir</strong>ti tai,<br />
kad nuo pat betono mišinio pagaminimo<br />
iki konstrukcijos suformavimo reikia<br />
kruopščiai sekti mišinio konsistenciją,<br />
sudėtį, ar mišinys nesisluoksniuoja.<br />
Kadangi šie mišiniai yra ypač sklidūs <strong>ir</strong><br />
skysti, keliami aukšti kokybės reikalavimai<br />
klojiniams. Būtina užtikrinti kokybišką<br />
klojinių surinkimą <strong>ir</strong> ats<strong>ir</strong>adusių<br />
tarpų užsandarinimą.<br />
Kita problema naudojant šį betoną<br />
yra tai, kad jis dėl tankios struktūros<br />
tampa pavojingas gaisro metu. Kylant<br />
temperatūrai betone susidarę vandens<br />
garai negali pasišalinti, todėl esant tam<br />
tikrai temperatūrai betonas tiesiog<br />
sprogsta. Siekiant to išvengti naudojamas<br />
polipropileninis plaušas. Taip<br />
buvo pasielgta Frankfurte betonuojant<br />
didžiulio prekybos centro kolonas. Į<br />
1 m 3 betono mišinio buvo dedama 2 kilogramai<br />
plaušo. Gaisro metu šis plaušas<br />
išdega <strong>ir</strong> sudaro kapiliarus, per kuriuos<br />
<strong>ir</strong> pasišalina garuojantis vanduo.<br />
Ieškoma naujų naudojimo<br />
galimybių<br />
Kadangi pasaulyje sutankėjantis betonas<br />
statybinėms konstrukcijoms<br />
gaminti plačiau pradėtas naudoti vos<br />
prieš daugiau nei 10 metų, mokslinės<br />
<strong>ir</strong> gamybinės pat<strong>ir</strong>ties apie sutankėjančio<br />
betono mišinių <strong>ir</strong> sukietėjusio<br />
betono ypatumus sukaupta dar mažai.<br />
Tačiau, žymiausių specialistų nuomone,<br />
sutankėjantis betonas ateityje bus<br />
plačiai naudojamas ne tik jau minėtų<br />
konstrukcijų statybai, bet <strong>ir</strong> tiesiant<br />
kelius ar įgyvendinant skulptorių, architektų<br />
idėjas. Šiuo metu Japonijoje<br />
UAB „Granitinė skalda“ yra skaldos gamintojų asociacijos „Milsa<br />
<strong>ir</strong> ko“ narė, antras pagal dydį granito skaldos gamintojas<br />
Lietuvoje. Bendrovė nuo seno glaudžiai bendradarbiauja su<br />
Lietuvos betono <strong>ir</strong> betono gaminių gamintojais, kelių tiesimo<br />
įmonėmis. Galimybė pateikti platų asortimentą kokybiškos<br />
granito skaldos produkcijos sudaro UAB „Granitinė skalda“<br />
sąlygas patenkinti kliento poreikius <strong>ir</strong> lūkesčius.<br />
Aplinkos įrengimo darbams atlikti bendrovė parduoda<br />
plataus asortimento grindinio trinkeles iš natūralaus akmens,<br />
dekoratyvinę skaldą <strong>ir</strong> akmenukus.<br />
Per 48 veiklos metus keletą kartų išaugo gamybos<br />
pajėgumai, įdiegti nauji technologiniai procesai, įsisavinti pažangūs<br />
įrengimai, nuolatos plečiamas gaminių asortimentas,<br />
gerinama produkcijos kokybė. Visa granitinė produkcija sertifikuota.<br />
2001 metais įdiegta kokybės vadybos sistema ISO<br />
9001:2000.<br />
Granito g. 2, LT-02241 Vilnius<br />
Tel. / faks. +370 5 264 1950<br />
www.granitineskalda.lt<br />
sutankėjančio betono mišinio pagaminama<br />
daugiau nei 70 proc., skaičiuojant<br />
nuo viso šalyje pagaminamo<br />
betono mišinio kiekio. Panašu, kad<br />
čia įprastinio betono mišinio greitai<br />
bus apskritai atsisakyta. Vakarų Europos<br />
valstybėse (Švedijoje, Vokietijoje,<br />
Prancūzijoje) sutankėjančio betono<br />
mišinio panaudojama ne daugiau kaip<br />
30 proc., o Lietuvoje jis tik pradedamas<br />
naudoti. Vis dėlto tikimasi, kad<br />
Europoje šis ypač takus betono mišinys<br />
per artimiausius 10 metų pakeis<br />
apie du trečdalius įprastinio betono<br />
mišinio.<br />
Šiuo metu įva<strong>ir</strong>ių šalių, taip pat Lietuvos<br />
Kauno technologijos universiteto<br />
Statybinių medžiagų katedros mokslininkai<br />
toliau ieško būdų, kaip išplėsti<br />
sutankėjančio betono ypatybių <strong>ir</strong> naudojimo<br />
ribas. Pastaruoju metu didelį<br />
susidomėjimą kelia plieniniu plaušu<br />
(fibromis) armuotas sutankėjantis betonas.<br />
Pavykus tinkamai išnaudoti šio<br />
betono mišinio tekėjimo greitį klojinyje<br />
<strong>ir</strong> padarius taip, kad plieninis plaušas<br />
vykstant tėkmei išsidėstytų norima<br />
kryptimi, iš dalies būtų galima atsisakyti<br />
tradicinio armavimo. Tempiamose betoninių<br />
konstrukcijų zonose pasiekus<br />
aukštą fibros orientacijos išilgai tempimo<br />
linijos koeficientą, pavyktų pastebimai<br />
sumažinti įdedamo plaušo kiekį. O<br />
sukūrus patikimus <strong>ir</strong> paprastus naudoti<br />
tokių plaušu armuotų sutankėjančio betono<br />
konstrukcijų skenavimo <strong>ir</strong> plaušo<br />
kryptingumo kontrolės nustatymo prietaisus,<br />
būtų žengtas dar vienas žingsnis<br />
statybos rinkoje.<br />
Technologinių prielaidų masinei sutankėjančio<br />
betono mišinio gamybai yra<br />
<strong>ir</strong> Lietuvoje – daugelis betono mišinius<br />
gaminančių įmonių turi šiuolaikines automatizuotas<br />
betono mišinio maišykles,<br />
naudoja ar bet kada gali įsigyti naujausių<br />
superplastiklių <strong>ir</strong> labai tiksliai juos dozuoti.<br />
Mikroužpildų pas<strong>ir</strong>inkimo galimybės<br />
Lietuvos rinkoje <strong>ir</strong>gi didėja. Šiuo<br />
metu ši betono mišinio rūšis jau įtraukta<br />
į naujausią reglamentuojamų statybos<br />
produktų sąrašą <strong>ir</strong> prisk<strong>ir</strong>ta atitikties<br />
įvertinimo schemai 1+. Šio betono mišinio<br />
kokybė įvertinama standartais LST<br />
EN 12350-8...12. Remiantis standartų<br />
reikalavimais patikros <strong>ir</strong> kokybės įvertinimo<br />
bandymus gali atlikti akredituotas<br />
Kauno technologijos universiteto Statybinių<br />
medžiagų <strong>ir</strong> konstrukcijų tyrimų<br />
centras. Įmonėms, norinčioms gaminti<br />
<strong>ir</strong> tiekti sutankėjantį betono mišinį į statybos<br />
objektus, būtina jį sertifikuoti.<br />
Peikko NIRO<br />
TERMOIZOLIACINĖS LAIKOMOSIOS JUNGTYS GEMBINIAMS GELŽBETONIO BALKONAMS<br />
techninės konsultacijos<br />
<strong>ir</strong> PardaViMai<br />
LINAS LELEŠIUS<br />
Pardavimų vadybininkas<br />
linas.lelesius@peikko.com<br />
+370 679 43 851<br />
UAB „pEIkko Lietuva“<br />
Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva<br />
Tel. / faks. +370 37 37 00 88<br />
El. p. 2013 info@peikko.com<br />
Nr. 3 technoloGijos<br />
SPRENDIMAI<br />
SURENKAMAM IR MONOLITINIAM<br />
GELŽBETONIUI<br />
KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS<br />
KONSTRUKCIJOS<br />
Toliau didėjant mokesčiams už šildymą <strong>ir</strong> kitas paslaugas, energinis<br />
būsto efektyvumas tampa esminiu kriterijumi, lemiančiu p<strong>ir</strong>kėjų<br />
apsisprendimą. Projektuojant taupų statinį, reikia atsakyti į aibę klausimų<br />
<strong>ir</strong> optimaliai parinkti sprendinius, kurie turės įtakos <strong>ir</strong> energiniam viso būsto<br />
efektyvumui. Be sienų <strong>ir</strong> stogo konstrukcijų, langų tipo ar šildymo sistemos<br />
parinkimo, labai svarbus yra balkono prijungimo <strong>ir</strong> atrėmimo mazgas. Viena<br />
vertus, netinkamai parinkus sprendimą, šioje vietoje gali būti pat<strong>ir</strong>iami dideli<br />
šilumos nuostoliai dėl susidariusio šalčio tilto – <strong>ir</strong> tai tiesiogiai atsispindės<br />
sąskaitose už šildymą. Kita vertus, tinkamai konstrukciškai panaikinus<br />
šalčio tiltelius, įgyvendinti šį sprendimą gali pas<strong>ir</strong>odyti pernelyg brangu <strong>ir</strong><br />
architektūriškai vizualiai nepatrauklu.<br />
Atsižvelgdamas į didėjančią tokio tipo efektyvių <strong>ir</strong> patikimų sprendimų<br />
paklausą rinkoje, gamintojas „Peikko“ pristatė produktą „Peikko NIRO“, kuris<br />
jau ne vienus metus sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse <strong>ir</strong> Europoje.<br />
Ne išimtis <strong>ir</strong> Lietuva.<br />
„Peikko NIRO“ – tai termoizoliacinė laikomoji gembinė balkonų jungtis,<br />
sk<strong>ir</strong>ta surenkamojo <strong>ir</strong> monolitinio gelžbetonio balkonų plokštėms. Naudojant<br />
„Peikko“ siūlomą sprendimą, balkono plokštės nereikia atsk<strong>ir</strong>ti nuo statinio<br />
perdangos, paremiant ją iš išorės, kad būtų eliminuoti šalčio tiltai. Balkonų<br />
plokščių parėmimo iš išorės sprendimas yra vizualiai nepatrauklus – tam<br />
reikia papildomų kolonų ar kitokio tipo konstrukcijų. Nors išsprendžiama<br />
šilumos nutekėjimo problema, keičiami fasadai, <strong>ir</strong> taip projektas pabrangsta.<br />
Pas<strong>ir</strong>inkus „Peikko NIRO“ sprendimą, tampa paprasčiau įrengti atraminius<br />
balkono plokštės mazgus, trumpėja projekto įgyvendinimas <strong>ir</strong> išsaugomas<br />
architektūriškai patrauklus fasadas, neapkrautas jokiomis papildomomis<br />
konstrukcijomis. „Peikko NIRO“ jungtis galima naudoti gaminant balkonų<br />
plokštes kaip surenkamojo gelžbetonio elementus gamyklose arba<br />
montuoti tiesiai į paruoštus<br />
monolitinio gelžbetonio klojinius<br />
statybvietėje. Jungtys taip pat<br />
pritaikytos naudoti su „Filigran“<br />
tipo perdangomis.<br />
„Peikko NIRO“ jungtį sudaro<br />
laikomasis kombinuotas<br />
nerūdijančiojo plieno profilių <strong>ir</strong><br />
paprastos armatūros karkasas<br />
su integruota EPS 200 termoizoliacine medžiaga. Taip pat specialiai gaminamos<br />
NIRO jungtys, pasižyminčios atsparumu ugniai iki F90. Platus termoizoliacinių<br />
jungčių asortimentas standartiškai naudojamas balkonų plokštėse nuo 1<strong>60</strong> mm<br />
storio <strong>ir</strong> iki 9 m ilgio. Standartinių mazgų projektavimas – paprastas <strong>ir</strong> greitas<br />
procesas, o susiklosčius neįprastoms situacijoms visada patars <strong>ir</strong><br />
kvalifikuotą pagalbą suteiks „Peikko“ specialistai.<br />
Pagal pask<strong>ir</strong>tį „Peikko NIRO“ jungtys gaminamos trijų sk<strong>ir</strong>tingų tipų:<br />
• TKM/ G – standartinis, plačiausiai naudojamas jungčių tipas;<br />
• TKM/ E – jungties tipas, naudojamas su „Filigran“ plokštėmis;<br />
• TKA – jungties tipas balkonams esant tik k<strong>ir</strong>pimo apkrovai.<br />
„Peikko n<strong>ir</strong>o“ privalumai:<br />
sertifikuotas, kokybiškas <strong>ir</strong> nebrangus gaminys, palyginti su<br />
panašiais sprendimais;<br />
tai laikomoji balkono konstrukcija su integruota termoizoliacija –<br />
nereikia jokių papildomų atramų;<br />
produktas tinkamas surenkamajam <strong>ir</strong> monolitiniam gelžbetoniui;<br />
paprasta montuoti;<br />
standartizuota gamyba – greitas pristatymas;<br />
profesionali techninė pagalba nuo projektavimo iki montavimo.<br />
NERIJUS KAČIUKAS<br />
Pardavimų vadybininkas<br />
nerijus.kaciukas@peikko.com<br />
+370 645 73 113<br />
WWW.peiKKo.com Peikko Group - Concrete Connection since 1965<br />
peiKKo.lt<br />
25
Mokslas 2013 Nr. 3<br />
26<br />
nanotechnoloGijos<br />
Betono GaMyBoje<br />
dr. prof. albinas gailius, dr. doc. gintautas sKripKiūnas<br />
vgtu statybos fakulteto statybinių medžiagų katedra<br />
Nanotechnologija šiuo metu yra imliausia mokslui gamybos<br />
technologija. Kartais ji vadinama ekstremaliąja technologija,<br />
nes operuojama dydžiais, artimais molekulei ar<br />
atomui. Gamyboje vienu metu plėtojamos dvi technologijų<br />
kryptys: viena jų yra detalių <strong>ir</strong> gaminių miniatiūrizacija,<br />
kita – kryptingas mikrostruktūros modifikavimas.<br />
Reikalavimai betonui auga<br />
Abi technologijų kryptys susijusios su<br />
nanotechnologijomis, nes <strong>ir</strong> vienos, <strong>ir</strong><br />
kitos objektas yra kelių, kelių dešimčių<br />
ar šimtų nanometrų dydžio. Kalbant<br />
apie nanotechnologijas turimi<br />
omenyje šie pagrindiniai riboženkliai:<br />
bent vienas struktūrinio elemento<br />
matmuo turi būti mažiausiai 1–100<br />
nm. Struktūriniai elementai <strong>ir</strong> struktūros<br />
konstruojami atsižvelgiant į procesus,<br />
kurie turi įtakos pačiai fizinei <strong>ir</strong><br />
cheminei molekulės dydžio struktūrai.<br />
Šie elementai gali būti jungiami<br />
formuojant didesnes struktūras.<br />
Terminą „nanotechnologijos“ p<strong>ir</strong>mą<br />
kartą 1974 metais pavartojo Norio<br />
Taniguchi aprašydamas gamybos<br />
technologiją, kurioje nuokrypų dydis<br />
buvo mažesnis negu l μm. 1965 metais<br />
Nobelio premija įvertinto Richardo<br />
Feynmano pranešimas, skaitytas<br />
metiniame Amerikos fizikų draugijos<br />
suvažiavime („There’s plenty of room<br />
at the bottom: an invitation to enter a<br />
new field of physics“, 1959 m.), padėjo<br />
teorinį pagrindą nanotechnologijų<br />
plėtrai. Buvo sukurta produkto kūrimo<br />
iš molekulių nuo apačios į v<strong>ir</strong>šų<br />
koncepcija, priešinga visuotinei praktikai<br />
jį kurti iš v<strong>ir</strong>šaus į apačią. Ericas<br />
Drexleris aprašė iš nanomatmenų<br />
dydžio modulių sukurtus robotus, surenkamus<br />
molekulė prie molekulės,<br />
kurie dar gali kurti savo kopijas. Kad<br />
būtų galima įsivaizduoti tokių mažų<br />
matmenų struktūras, palyginimui galima<br />
pasitelkti dabartinį skenavimo<br />
mikroskopą, kurio spindulio skersmuo<br />
yra apie 10 nm.<br />
Šiuolaikinėse statybose reikia vis<br />
daugiau konstrukcinių medžiagų, pasižyminčių<br />
unikaliomis ypatybėmis.<br />
Betonas, daugelį metų žinomas kaip<br />
klasikinė konstrukcinė medžiaga,<br />
pradedamas naudoti kaip ypač stipri<br />
medžiaga, atlaikanti agresyvų <strong>ir</strong> ekstremalų<br />
aplinkos poveikį, pavyzdžiui,<br />
gaisrą, taip pat pasižyminti dekoratyvinėmis<br />
ypatybėmis: ryškia spalva,<br />
ornamentika <strong>ir</strong> net permatomumu.<br />
Kurdami, gamindami tokį betoną<br />
mokslininkai stengiasi perprasti cementinio<br />
akmens mikrostruktūrą <strong>ir</strong><br />
naudoja chemines nanometrų dydžio<br />
įmaišas, mineralinius priedus, specialias<br />
technologijas, reguliuojančias cementinio<br />
akmens sandarą nanolygyje.<br />
Cemento kietėjimo procesai<br />
Cheminių cemento kietėjimo procesų,<br />
vadinamų cemento hidratacijos<br />
procesais, metu susidaro nanometrų<br />
dydžio hidratacijos produktų, kurių<br />
kiekiui didėjant vyksta cemento kietėjimo<br />
procesas <strong>ir</strong> gaunamas didelio stiprumo<br />
cementinis akmuo. Naudojant<br />
rastrinę elektroninę mikroskopiją, leidžiančią<br />
vaizdus padidinti 10–40 tūkst.<br />
kartų <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>ti nanometrų dydžio ele-<br />
mentus, galima pamatyti sukietėjusio<br />
cementinio akmens mikrostruktūrą<br />
su nanometrų dydžio elementais<br />
(1 nuotr.). Galima sakyti, kad cemento<br />
kietėjimo procesai vyksta nanolygyje.<br />
Betono gamybos metu kol kas mažai<br />
reguliuojamas šių procesų valdymas<br />
leistų iš esmės pagerinti cementinio<br />
akmens <strong>ir</strong> betono ypatybes.<br />
1 nuotr. Cementinio akmens<br />
mikrostruktūra (rastrinės elektroninės<br />
mikroskopijos nuotrauka).<br />
Nors žiūrint plika akimi cementinis<br />
akmuo atrodo labai tankus <strong>ir</strong> stiprus,<br />
padidinus keliasdešimt tūkstančių kartų<br />
matoma, kad jį sudaro pagrindinis<br />
cemento hidratacijos produktas – kelių<br />
nanometrų skersmens <strong>ir</strong> kelių šimtų<br />
nanometrų ilgio plaušelių formos<br />
kalcio hidrosilikatai. Šie smulkūs elementai,<br />
kontaktuodami tarpusavyje<br />
<strong>ir</strong> su kitais cemento hidratacijos produktais,<br />
sukuria ypač stiprų cementinį<br />
akmenį. Jame matoma daug tuštumų<br />
tarp hidratacijos produktų. Sumažinus<br />
tuštumų tarp hidratacijos produktų<br />
skaičių arba jas panaikinus, būtų<br />
galima padidinti cementinio akmens<br />
stiprumą bei ilgaamžiškumą.<br />
Be kalcio hidrosilikato mikroplaušelių,<br />
sukietėjusiame cementiniame<br />
akmenyje galima išsk<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> kitų cemento<br />
hidratacijos produktų: ilgų prizmių<br />
(adatų) formos stambesnius už kalcio<br />
hidrosilikatus etringito mineralo kristalus,<br />
esančius stambesnėse porose,<br />
bei stambius kelių mikrometrų dydžio<br />
kalcio hidroksido arba portlandito<br />
mineralo šešiakampių plokštelių formos<br />
kristalus. Cementiniame akmenyje<br />
visada lieka <strong>ir</strong> dar nehidratavusio<br />
cemento dalelių liekanų, kurios paprastai<br />
būna stambiausi cementinio<br />
akmens elementai. Ant jų pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
kristalizuojasi cemento hidratacijos<br />
produktų mikrokristalai.<br />
Cementiniame akmenyje po cemento<br />
hidratacijos procesų susidaro <strong>ir</strong><br />
didesnių tuštumų, kurių palieka cheminėse<br />
reakcijose nedalyvavęs, arba<br />
laisvasis, vanduo. Tai kapiliarinės poros,<br />
susidarančios išgaruojant laisvajam<br />
vandeniui (2 nuotr.). Kapiliarinių<br />
porų skersmuo siekia kelis mikrometrus,<br />
jos įprastai liečia betono pav<strong>ir</strong>šių.<br />
Kapiliarinės poros ne tik mažina<br />
cementinio akmens, kartu <strong>ir</strong> betono,<br />
stiprumą, bet <strong>ir</strong> daro labai didelę įtaką<br />
jo ilgaamžiškumui. Betonas su dideliu<br />
skaičiumi kapiliarinių porų pasižymi<br />
menku atsparumu šalčiui, dideliu laidumu<br />
drėgmei, mažu atsparumu koroziniam<br />
poveikiui.<br />
2 nuotr. Kapiliarinė pora<br />
cementiniame akmenyje (rastrinės<br />
elektroninės mikroskopijos<br />
nuotrauka).<br />
Svarbiausias betono technologų uždavinys<br />
– mažinti kapiliarinių porų<br />
skaičių cementiniame akmenyje <strong>ir</strong><br />
gaminti stipresnį bei ilgaamžiškesnį<br />
betoną. Tai pasiekiama naudojant<br />
efektyviai vandens kiekį betono mišiniuose<br />
mažinančias plastifikuojančias<br />
įmaišas – efektyvius superplastiklius.<br />
Cementinio akmens<br />
mikrostruktūros modifikavimas<br />
Norint gerinti betono ypatybes <strong>ir</strong> didinti<br />
jo ilgaamžiškumą, reikia keisti<br />
arba modifikuoti cementinio akmens<br />
mikrostruktūrą betono gamyboje<br />
naudojant nanotechnologijas. Paprastai<br />
tai daroma pasitelkiant nanodispersinius<br />
mineralinius priedus<br />
arba specialius technologinių procesų<br />
parametrus – tokius kaip aukšta<br />
kietinimo temperatūra, didelis slėgis<br />
formuojant gaminius <strong>ir</strong> kita. Europos<br />
šalyse betono gamybai kaip nanomodifikatoriai<br />
plačiai naudojamos silicinės<br />
mikrodulkės arba metalurgijos<br />
(ferosilicio lydinių) gamybos atlieka.<br />
Jų dalelės yra sferinės formos, kelių<br />
nanometrų skersmens <strong>ir</strong> turi didelį<br />
kiekį cemento hidratacijos produktų<br />
atžvilgiu aktyvių medžiagų. Todėl šis<br />
nanomodifikatorius labai efektyviai<br />
keičia cementinio akmens mikrostruktūrą<br />
mažindamas jo poringumą <strong>ir</strong><br />
gerina betono ypatybes.<br />
Lietuvos mokslininkai iš Vilniaus<br />
Gedimino technikos universiteto<br />
(VGTU) <strong>ir</strong> Kauno technologijos universiteto<br />
sukūrė nanomodifikatoriaus<br />
betonui sintetinio ceolito gamybos<br />
technologiją iš Kėdainių chemijos<br />
gamyklos UAB „Lifosa“ aliuminio<br />
fluorido gamybos metu susidarančios<br />
atliekos – silikagelio. Sintezės metu<br />
gaunami keliasdešimties nanometrų<br />
3 nuotr. sintetinis ceolitas iš aliuminio<br />
fluorido gamybos atliekų (rastrinės<br />
elektroninės mikroskopijos nuotrauka).<br />
dydžio kubo formos mikrokristalai,<br />
aktyvūs cemento hidratacijos produktų<br />
atžvilgiu (3 nuotr.).<br />
Panaudojus sintetinį ceolitą kaip<br />
modifikatorių, mažėja cementinio<br />
2013 Nr. 3 Mokslas<br />
akmens <strong>ir</strong> betono poringumas tarp hidratacijos<br />
produktų, pasikeičia pačių<br />
hidratacijos produktų sudėtis, kristalų<br />
dydis bei forma. Dėl minėtų pokyčių<br />
cementinis akmuo tampa tankesnis,<br />
apie 1,75 karto padidėja jo stiprumas<br />
(4 pav.) bei atsparumas šalčiui <strong>ir</strong> kelių<br />
priežiūrai naudojamų ledą t<strong>ir</strong>pdančių<br />
druskų poveikiui.<br />
4 pav. sintetinio ceolito priedo įtaka<br />
cementinio akmens gniuždymo stipriui.<br />
Naudojant nanotechnologijas betono<br />
gamyboje galima gaminti stiprųjį<br />
betoną. Lietuvoje iš tokio gaminami<br />
gelžbetonio pabėgiai UAB „Swetrak“<br />
Marijampolėje bei kitos gelžbetonio<br />
konstrukcijos. Jų betono gniuždymo<br />
stiprumas siekia 75 MPa. Užsienyje<br />
gaminamo betono stiprumas siekia <strong>ir</strong><br />
150 MPa. Laboratorinėmis sąlygomis<br />
naudojant specialias technologijas,<br />
leidžiančias reguliuoti cementinio<br />
akmens mikrostruktūrą nanolygyje,<br />
jau gaminamas apie 300 MPa stiprumo<br />
betonas, tv<strong>ir</strong>tumu pranokstantis<br />
natūralų granitą.<br />
Anglies nanovamzdelių<br />
taikymas betono gamyboje<br />
Terminas „anglies nanovamzdeliai“<br />
sugalvotas paskutiniame praėjusio<br />
šimtmečio dešimtmetyje. Anglies molekulės<br />
sudaro labai plonus vamzdelius,<br />
kurių skersmuo būna iki 0,4 nm<br />
<strong>ir</strong> didesnis, o ilgis – milijonus kartų didesnis<br />
už skersmenį. Šie vamzdeliai pasižymi<br />
labai specifinėmis elektrinėmis<br />
ypatybėmis, todėl iš jų elektronikoje<br />
galima konstruoti logines grandines.<br />
Puslaidininkių pramonėje šios<br />
struktūros labai tinka detalėms mi-<br />
27
Mokslas 2013 Nr. 3<br />
28<br />
niatiūrizuoti. Šie vamzdeliai yra ypač<br />
laidūs <strong>ir</strong> tamprūs. Jų savitasis tankis<br />
sudaro tik pusę aliuminio lydinių savitojo<br />
tankio, tempimo stipris – 40–<br />
45 GPa, o leg<strong>ir</strong>uotojo plieno – apie<br />
200 Mpa.<br />
Vis dėlto labiausiai išt<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> kol kas<br />
perspektyviausi yra anglies nanovamzdeliai,<br />
kurie gali būti sudaryti<br />
ne tik iš vieno, bet dažnai <strong>ir</strong> iš kelių<br />
vienas į kitą įmautų koncentrinių grafitinių<br />
vamzdelių, kurių skersmuo yra<br />
nuo 0,4 iki 10 nm.<br />
Rutulio formos C<strong>60</strong> molekulė atrasta<br />
1985 metais. Šiuo atradimu<br />
prasidėjo nauja anglies medžiagų<br />
era. 1991 metais Sumio Iijima atrado<br />
anglies vamzdelius t<strong>ir</strong>damas<br />
suodžius, susidariusius ant elektrodo<br />
garo vykstant lankiniam išlydžiui. Šie<br />
vamzdeliai buvo susimaišę su kitomis<br />
anglies formomis, todėl juos buvo<br />
sunku pastebėti <strong>ir</strong> išsk<strong>ir</strong>ti iš suodžių<br />
masės. Idealiu atveju anglies nanovamzdelį<br />
sudaro į cilindrą susisukęs<br />
grafito lakštas (vienasienis nanovamzdelis).<br />
Kitais atvejais vamzdelis<br />
gali būti daugiasienis, jame atstumas<br />
tarp atsk<strong>ir</strong>ų vamzdelių sienelių yra<br />
0,34–0,36 nm, tai yra maždaug lygus<br />
tokiam, koks būna tarp grafito atomų<br />
heksagoninės gardelės pagrindo<br />
plokštumoje, C-C ryšiai yra 0,14 nm<br />
ilgio, tai yra atomai išsidėstę arčiau<br />
negu deimante. Dėl šios priežasties<br />
vamzdelio medžiaga yra stipresnė už<br />
deimantą.<br />
Tokiuose daugiasieniuose anglies<br />
vamzdeliuose yra 2–50 koncentrinių<br />
grafito cilindrų (5 pav.), kurių skersmuo<br />
– 3–10 nm, ilgis – iki l μm. Šis<br />
darbas inicijavo daugybę tyrimų, kaip<br />
gaminti <strong>ir</strong> išgryninti nanovamzdelius.<br />
Greitai tapo aišku, kad jie pasižymi unikaliomis<br />
elektrinėmis <strong>ir</strong> mechaninėmis<br />
ypatybėmis. Vėliau pavyko pagaminti<br />
<strong>ir</strong> vienasienius nanovamzdelius.<br />
Anglies<br />
nanovamzdelių<br />
skaičius, proc.,<br />
nuo cementinio<br />
putbetonio mišinio<br />
masės<br />
Dėl adhezijos jėgų nanovamzdeliai<br />
dažnai grupuojasi į v<strong>ir</strong>vutės formos<br />
darinius (6 pav.). Šie vamzdžiai gali<br />
būti atv<strong>ir</strong>u arba uždaru galu, kurį formuoja<br />
pusė C<strong>60</strong> molekulės.<br />
5 pav. Daugiasienis<br />
anglies nanovamzdelis.<br />
6 pav. Du sp<strong>ir</strong>aliniai lygiagretūs<br />
nanovamzdeliai, supinti į<br />
vamzdelių pynę.<br />
Nanovamzdeliai yra labai maži,<br />
todėl išmatuoti jų fizines, mechanines<br />
<strong>ir</strong> kitas ypatybes yra labai sunku.<br />
Nors jie, būdami ultraaukštajame<br />
vakuume, pasižymi idealiomis charakteristikomis,<br />
įprastomis sąlygo-<br />
FiZinės <strong>ir</strong> Mechaninės Putų ceMentBetonio yPatyBės<br />
Putbetonio<br />
tankis, kg/m 3<br />
Gniuždymo<br />
stipris, MPa<br />
Šilumos<br />
laidumo<br />
koeficientas,<br />
λ, W/m 0 C<br />
mis, kai juos veikia oras, vanduo,<br />
garai, charakteristikos pakinta. Nanovamzdeliai<br />
labai jautrūs teršalams<br />
(tokiems kaip deguonis), nes šie gali<br />
pakeisti elektrines nanovamzdelių<br />
ypatybes <strong>ir</strong> pakenkti prietaisams,<br />
kuriuose naudojami nanovamzdeliai.<br />
Anglies nanovamzdelių stipris yra<br />
11–63 GPa, o plieno lydinių – apie<br />
2 GPa. Gniuždomi nanovamzdeliai<br />
prieš ats<strong>ir</strong>andant plyšiui <strong>ir</strong> yrant<br />
vamzdeliui gali išlinkti. Reikia nepam<strong>ir</strong>šti,<br />
kad visos šios deformacijos<br />
yra elastingosios, <strong>ir</strong> nanovamzdelis<br />
atgauna savo pradinę geometrinę<br />
formą, kai tik apkrova pašalinama.<br />
Būdami stipresni negu deimantas šie<br />
vamzdeliai yra stipriausia pasaulyje<br />
žinoma medžiaga. Nanovamzdeliai<br />
pasitelkiami gaminant nanostruktūrines<br />
kompozicines medžiagas, polimerus<br />
<strong>ir</strong> betoną.<br />
VGTU Statybinių medžiagų katedroje,<br />
dalyvaujant katedros magistrantūros<br />
studijų studentams,<br />
buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti<br />
anglies nanovamzdelių įtaką<br />
pagrindinėms putų cementbetonio<br />
ypatybėms. Projektinis putų cementbetonio<br />
tankis buvo 300 kg/m 3 . Putų<br />
cementbetonio mišinys buvo modifikuotas<br />
anglies nanovamzdeliais. Jų<br />
buvo dėta 0,05 proc. putų cementbetonio<br />
mišinio masės.<br />
Mišinys buvo intensyviai maišomas,<br />
siekiant jame tolygiai pask<strong>ir</strong>styti anglies<br />
nanovamzdelius. Iš lentelėje pateiktų<br />
duomenų matyti, kad nanomedžiaga<br />
modifikuoto putbetonio tankis<br />
sumažėjo, o gniuždymo stipris, esant<br />
net <strong>ir</strong> mažesniam tankiui, padidėjo<br />
1,7 karto, mat anglies nanovamzdeliai<br />
atliko savotišką porų sienučių mikroarmavimo<br />
poveikį. Šilumos laidumas<br />
sumažėjo 20 proc. Tai galima paaiškinti<br />
geresne <strong>ir</strong> orų sienučių, <strong>ir</strong> putbetonio<br />
struktūra.<br />
Porų<br />
skersmuo,<br />
mkm<br />
Porų sienučių<br />
struktūra<br />
1 0 330 0,18 0,07 40–<strong>60</strong>0 perforuotos<br />
2 0,05 309 0,306 0,056 <strong>60</strong>–150 homogeniškos<br />
Peikko PETRA<br />
ŠIUOLAIKIŠKAS SPRENDIMAS ANGOMS FORMUOTI GELŽBETONIO PERDANGOSE<br />
UAB „pEIkko Lietuva“<br />
Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva<br />
Tel. / faks. +370 37 37 00 88<br />
El. 2013 p. info@peikko.com<br />
Nr. 3 technoloGijos<br />
Įgyvendinant bet kurį statybų projektą, vieni pagrindinių<br />
vertinimo kriterijų yra įgyvendinimo trukmė <strong>ir</strong> sąnaudos.<br />
Atsižvelgiant į tai, atlikus p<strong>ir</strong>minius laikomųjų konstrukcijų tipų<br />
palyginimus, neretai pas<strong>ir</strong>enkamas surenkamasis gelžbetonis.<br />
Ši šiuolaikiška <strong>ir</strong> universali medžiaga suteikia galimybę<br />
standartizuotus plataus asortimento gaminius suderinti su reikliais<br />
architektūriniais <strong>ir</strong> funkciniais statinio sprendimais.<br />
Projektuojant <strong>ir</strong> vėliau montuojant surenkamojo gelžbetonio<br />
plokštes, ypač aktualu perdangoje įrengti angas. Senąja metodika<br />
ši problema buvo sprendžiama įrengiant papildomas kolonas ar<br />
kitokio tipo atramas, perstumdant laikomąsias konstrukcijas ar<br />
pačias angas, taip pat įrengiant papildomus monolitinius ruožus.<br />
Visi šie sprendimai, palyginti su „Peikko PETRA“, reikalauja daug<br />
papildomų laiko, darbo <strong>ir</strong> galiausiai finansinių resursų.<br />
„Peikko PETRA“ – tai plieninė kiaurymėtųjų plokščių pakabinimo sija,<br />
sk<strong>ir</strong>ta atremti net iki 500 mm aukščio <strong>ir</strong> iki 10 m ilgio plokštes. Šis sertifikuotas<br />
produktas Skandinavijoje plačiai naudojamas jau beveik 20 metų (ankstesnis<br />
pavadinimas – POK), šiame regione jis sėkmingai pakeitė kitus panašius<br />
sprendimus. Šio gaminio populiarumą tarp projektuotojų <strong>ir</strong> rangovų lėmė<br />
gamintojo „Peikko“ gebėjimas užtikrinti produkto kokybės kontrolę <strong>ir</strong> techninę<br />
pagalbą visose projekto stadijose: nuo projektavimo iki montavimo. „Peikko“<br />
grupei sėkmingai tęsiant plėtrą Europoje <strong>ir</strong> visame pasaulyje, produktas sėkmingai<br />
atnaujintas pagal eurokodo reikalavimus <strong>ir</strong> pristatytas kitose Europos šalyse, tarp<br />
jų <strong>ir</strong> Lietuvoje. Pakabinimo sija PETRA lengvai pritaikoma bet kokios pask<strong>ir</strong>ties<br />
angoms – nesvarbu, ar tai paprasčiausia laiptų anga privataus namo perdangoje,<br />
ar technologinė sudėtingos konfigūracijos anga pramoniniame statinyje.<br />
Pakabinimo sijos PETRA veikimo esmė yra atremiamų kiaurymėtųjų<br />
plokščių apkrovos perdavimas šalia esančioms gretutinėms plokštėms. Taip<br />
pat sijas galima atremti į koloną, sieną ar kitą pav<strong>ir</strong>šių. Esant poreikiui jas galima<br />
pagaminti su papildomomis atramomis iš kampuočių – monolitiniam ruožui,<br />
įrengiamam angoje, atremti ar kitokioms konstrukcijoms tv<strong>ir</strong>tinti. Kartu galima<br />
naudoti sk<strong>ir</strong>tingo aukščio plokštes <strong>ir</strong> formuoti specialias išėmas sijoje.<br />
Siją PETRA sudaro L formos atraminė lentyna <strong>ir</strong> prie jos priv<strong>ir</strong>intos šoninės<br />
lenktos plokštės. Sijos ugnies atsparumas dėl konstrukcinių ypatumų siekia<br />
net R<strong>60</strong> (jokios papildomos apsaugos priemonės nenaudojamos).<br />
techninės konsultacijos<br />
<strong>ir</strong> PardaViMai<br />
Priklausomai nuo pask<strong>ir</strong>ties sija PETRA<br />
būna trijų pagrindinių konfigūracijų:<br />
• PETRA – paprasčiausia pakabinimo sija, daugiausia sk<strong>ir</strong>ta naudoti gyvenamojoje<br />
statyboje <strong>ir</strong> plokštėms vidutiniškai iki 4 m ilgio atremti esant standartinei apkrovai;<br />
• PETRA strong – pakabinimo sija, tinkama naudoti esant didesnėms apkrovoms ar<br />
ilgesnėms atremiamoms perdangos plokštėms;<br />
• PETRA special – nestandartinio tipo sija su papildomomis atramomis ar pasižyminti<br />
kitais individualiai apskaičiuojamais parametrais.<br />
„Peikko PETRA“ privalumai:<br />
sertifikuotas, kokybiškas <strong>ir</strong> nebrangus gaminys;<br />
plačiai pritaikomas produktas, sk<strong>ir</strong>tas bet kokio tipo <strong>ir</strong> konfigūracijos angoms;<br />
lengvas <strong>ir</strong> greitas montavimas – nereikalingi papildomi sudėtingi mechanizmai;<br />
greitas pristatymas – standartinių matmenų gaminius sandėliuojame, o specialius<br />
greitai suprojektuojame <strong>ir</strong> pagaminame;<br />
profesionali techninė pagalba nuo projektavimo iki montavimo.<br />
LINAS LELEŠIUS<br />
Pardavimų vadybininkas<br />
linas.lelesius@peikko.com<br />
+370 679 43 851<br />
SPRENDIMAI<br />
SURENKAMAM IR MONOLITINIAM<br />
GELŽBETONIUI<br />
KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS<br />
KONSTRUKCIJOS<br />
NERIJUS KAČIUKAS<br />
Pardavimų vadybininkas<br />
nerijus.kaciukas@peikko.com<br />
+370 645 73 113<br />
29<br />
WWW.peiKKo.com Peikko Group - Concrete Connection since 1965<br />
peiKKo.lt
nuoMonė 2013 Nr. 3 2013 Nr. 3 nuoMonė<br />
30<br />
neBenoriMe<br />
toBulėti?<br />
gintautas KaZlausKas<br />
inžinierius statybininkas, uab „Keista“ vadovas<br />
Vienaip ar kitaip man teko prisidėti įrengiant beveik pusės<br />
milijono kvadratinių metrų ploto pastatus, kurių karkasą<br />
sudarė monolitinio gelžbetonio konstrukcijos. Prieš<br />
atsakant į klausimą, ar moka Lietuvos statybininkai gerai<br />
betonuoti, reikia numatyti atskaitos tašką <strong>ir</strong> vertinimo kriterijus.<br />
sutarus, kad atskaitos taškas – iki 1997 metų naudotos<br />
betonavimo technologijos, kai klojinius kaldavome<br />
iš plautos medienos, paramstydavome plonrąsčiais, o<br />
pagrindinis betonuotojo darbo įrankis – didelis kastuvas,<br />
galima sakyti, kad šiandien betonuojame puikiai. Vis dėlto<br />
lyginsiu, kaip tobulėjome per pastaruosius dešimt metų.<br />
Našumas – dukart didesnis<br />
2003 metais jau turėjome „Peri“, „Doka“,<br />
„Hunnebeck“ klojinių sistemas <strong>ir</strong> kvalifikuotus<br />
specialistus, apmokančius jomis<br />
naudotis. Turėjome įva<strong>ir</strong>ių amplitudžių,<br />
dažnių bei diametrų vibratorius, rankinius<br />
armatūros rišimo automatus, šimtą<br />
<strong>ir</strong> daugiau metrų betono mišinį pakeliančius<br />
siurblius. Sudėtingus armatūrinius<br />
karkasus <strong>ir</strong> lankstinius gamino specializuotos<br />
įmonės, projektuotojai įsigijo programinę<br />
įrangą. Betono gamyklos buvo<br />
modernizuojamos, pradėti bandymai<br />
sovietinę statybas reglamentuojančią<br />
teisinę bazę jungti su išsivysčiusių šalių<br />
standartais. Vieną monolitinio karkaso<br />
pastatų aukštą betonavome savaitę, vidutinį<br />
išd<strong>ir</strong>bį padidinome keturis kartus<br />
<strong>ir</strong> pasiekėme 0,33–0,37 kubinio metro<br />
vienam darbininkui per pamainą.<br />
Darbo komand<strong>ir</strong>uočių metu susipažinau<br />
su didelėmis solidžiausių Europos<br />
statybos valdymo kompanijų<br />
vykdomomis statybomis Vokietijoje,<br />
Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje.<br />
Antai Norvegijos sostinės Oslo centre<br />
kompanija NCC betonavo administracinį<br />
20 aukštų pastatą. Susipažinau <strong>ir</strong><br />
su darbų grafikais, atspindinčiais darbo<br />
jėgos poreikį, <strong>ir</strong> su sąmatos skaičiavimo<br />
metodikomis. Grįžęs apskaičiavau,<br />
kad ten vidutinis darbininko išd<strong>ir</strong>bis<br />
per pamainą – apie 0,65 kubinio metro<br />
gelžbetonio konstrukcijų. Tada <strong>ir</strong> kilo<br />
įkyrus klausimas: kodėl norvegų darbininko,<br />
kuris pagal sutartį tarp darbdavio<br />
<strong>ir</strong> profsąjungų privalo dvidešimt<br />
minučių per valandą sėdėti, darbo našumas<br />
yra dukart didesnis nei darbščių<br />
Lietuvos žmonių?<br />
Reikia pažymėti, kad tai skandinavų<br />
netenkino. Išplėtota statybos industrija,<br />
beveik dešimt metų užsitęsusi Švedijos<br />
nekilnojamojo turto paskolų krizė,<br />
labai didelės socialinės garantijos<br />
<strong>ir</strong> mokesčiai lėmė, kad skandinavai,<br />
kai mes tik mokėmės betonuoti, grįžo<br />
prie surenkamųjų pastatų.<br />
Neseniai darbo komand<strong>ir</strong>uotės į<br />
Stokholmą metu apžiūrėjau dideles<br />
statybas. Monolitinio gelžbetonio<br />
konstrukcijų likę tik tiek, kiek neracionalu<br />
naudoti surenkamąsias.<br />
Absoliuti specializacija<br />
Atsakymą į klausimą, kodėl Lietuvoje<br />
toks mažas betonavimo tempas, radau<br />
dvi dienas vaikščiodamas po dideles<br />
Berlyno centrinės geležinkelių stoties<br />
<strong>ir</strong> valstybinės bibliotekos statybas. Kadangi<br />
visa stoties statyba buvo matyti<br />
iš v<strong>ir</strong>šaus, suskaičiavau 27 kranus <strong>ir</strong> tik<br />
50–<strong>60</strong> darbininkų. Į pastebėjimą, esą<br />
turbūt prasidėjęs atostogų metas, kad<br />
tiek mažai žmonių d<strong>ir</strong>ba, vokietis paaiškino:<br />
ne, darbai pačiame įkarštyje.<br />
Pasišaipiau, kad jis, ko gero, nežino, ką<br />
reiškia, kai jie verda. Lietuvoje tokiose<br />
statybose sukinėtųsi penki kranai <strong>ir</strong><br />
triūstų trys keturi šimtai darbininkų.<br />
Gerai, kad vertėjas neišvertė.<br />
Bibliotekos statybų aikštelę pradėjome<br />
apžiūrinėti rytą. Darbininkai ant<br />
rostverko montavo armatūros karkasus<br />
maždaug 80 metrų ilgio <strong>ir</strong> daugiau<br />
kaip 3 metrų aukščio sienai. Darbams<br />
vadovavo inžinieriaus diplomą turintis<br />
darbininkas. Keturi asmenys (įskaitant<br />
prikabinėtoją) montavo armatūrinius<br />
karkasus, jungdami juos po ranka<br />
išdėliotais ruošiniais pasitelkę automatinius<br />
armatūros rišimo įrankius.<br />
Įspūdis buvo toks, lyg d<strong>ir</strong>btų robotai.<br />
Iš kur ką imti <strong>ir</strong> kur dėti, jiems nurodydavo<br />
vadovas – jo kišenėse buvo visos<br />
technologinės schemos. Bet koks<br />
reikalingas įrankis darbininkui į rankas<br />
buvo paduodamas kranu.<br />
Bežiūrint buvo pradėti montuoti<br />
klojiniai. Darbą atliko kiti keturi darbininkai.<br />
Visi reikalingi nestandartiniai<br />
klojinių skydai buvo pagaminti<br />
gamykloje. Jie buvo išrikiuoti tokia eile,<br />
kokia reikėjo sumontuoti. Darbams<br />
vadovavo tas pats žmogus, tik šįkart<br />
jis buvo išsitraukęs kitą technologinę<br />
schemą. Darbo vieta buvo saugi, neužkrauta,<br />
atrodė, kad galima d<strong>ir</strong>bti užsimerkus.<br />
Bekalbant į darbą įsijungė trys<br />
betono klojėjai. Armatūrą montuojanti<br />
grandis jau buvo toli priekyje, klojinių<br />
montuotojų <strong>ir</strong>gi nesimatė. Absoliuti<br />
specializacija – armatūros montuotojas<br />
nekloja betono, klojinių montavimo<br />
specialistai daro tik savo darbą.<br />
Kita ekskursijos dalis – statybos valdymo<br />
štabas. Suskaičiavau 42 kompiuterizuotas<br />
darbo vietas erdviose salėse<br />
kelių aukštų statybinių vagonėlių miestelyje,<br />
įrengtame statybvietėje. Tapo<br />
aišku, kodėl darbininkui nereikia mąstyti,<br />
kurti, fantazuoti – už jį galvoja.<br />
Dar keletas pokalbių, eskizų, maketų,<br />
schemų, grafikų, programinės įrangos<br />
galimybių demonstravimo, keli filmukai,<br />
vaizdas monitoriuose iš kiekvienos<br />
statybvietės vietos, <strong>ir</strong> atėjo pietų metas.<br />
Grįžęs į statybos aikštelę prieš darbo<br />
dienos pabaigą, negalėjau patikėti tuo,<br />
ką pamačiau: betonuotojai klojo betoną<br />
sienos gale, klojinių montuotojai jau<br />
rinko klojinius ten, kur rytą buvo rišama<br />
armatūra, <strong>ir</strong> darė kosmetinius sienos<br />
pataisymus, valė klojinius, armatūros rišėjai<br />
kraustėsi į naują darbo vietą.<br />
Tiesa, siena nebuvo sudėtinga – tiesi <strong>ir</strong><br />
be angų. Bet darbo našumas įspūdingas:<br />
apie 100 kubinių metrų monolitinio<br />
gelžbetonio konstrukcijų, 12 darbininkų<br />
kartu su vadovu <strong>ir</strong> tik dvi darbo pamainos.<br />
Atsilikimas – akivaizdus<br />
Kitoje statybvietėje buvo parodyta,<br />
kaip daromos apdailinio gelžbetonio<br />
sienos. Žiūrėdamas į išbaigtą sieną iš<br />
dešimties metrų atstumo galėjau ginčytis,<br />
kad tai baltu glaistu apdailinta<br />
konstrukcija. Man gana atsainiai kaip<br />
labai paprastą dalyką paaiškino: baltas<br />
cementas, išrūšiuoti plauti užpildai <strong>ir</strong><br />
smulkmena – 32 cheminiai priedai bei<br />
specialiai apmokyti darbininkai. Tik to<br />
<strong>ir</strong> tereikia norint pasiekti rezultatą.<br />
Nusistačiau labai aukštus vertinimo<br />
kriterijus. Palyginti su geriausiais<br />
vakariečių pasiekimais, betonuoti dar<br />
nemokame. Vis dar d<strong>ir</strong>bame rankomis,<br />
o ne galva. Prieš krizę pasiektas<br />
darbo našumas, kai darbininkas per<br />
pamainą išlieja 0,5–0,6 kubinio metro<br />
betono, nebeauga. Gal šiandien mums<br />
to pakanka?<br />
Gerų pavyzdžių <strong>ir</strong>gi yra<br />
Vis dėlto keli prieškrizinės statybos pavyzdžiai<br />
neleidžia nuvertinti mūsų statybininkų.<br />
Galima paminėti du įgyvendintus<br />
projektus, nors jų yra <strong>ir</strong> daugiau.<br />
„Europos“ komplekso aukštuminiams<br />
pastatams betonuoti buvo<br />
naudojama vadinamoji klojinių stalų<br />
technologija. Esmė tokia: ant keturių<br />
galingų atramų sukonstruojami 30–40<br />
kvadratinių metrų ploto klojiniai (stalai),<br />
<strong>ir</strong> jie iš aukšto į aukštą perkeliami<br />
specialia traversa. Tokių stalų buvo<br />
pagaminti du komplektai po 21 vienam<br />
aukštui – pakaitomis jie buvo<br />
perkeliami į kas antrą naują aukštą.<br />
Stalai turėjo stacionariai pritv<strong>ir</strong>tintus<br />
apsauginius aptvėrimus <strong>ir</strong> tin-<br />
klus – gaudykles, ne tik sk<strong>ir</strong>tas krintantiems<br />
daiktams neleisti sužeisti apačioje<br />
d<strong>ir</strong>bančių žmonių, bet <strong>ir</strong> atlaikančias<br />
krintančio nuo perdangos darbininko<br />
svorį. Įdiegti tokią technologiją nėra paprasta.<br />
Reikia, kad ją priimtų projekto<br />
architektas, konstruktorius <strong>ir</strong> rimtai pad<strong>ir</strong>bėtų<br />
rangovo technologai, statybos<br />
vadovai. Būtina įtikinti <strong>ir</strong> darbininkus,<br />
kad jiems bus saugu <strong>ir</strong> paprasta d<strong>ir</strong>bti,<br />
kai viską išmoks.<br />
Pati mintis panaudoti klojinių stalų<br />
technologiją kilo bendraujant su darbininkais.<br />
Tos brigados betonavo jau<br />
ne p<strong>ir</strong>mą daugiaaukštį pastatą. Klausdavau<br />
žmonių, ar nebaisu d<strong>ir</strong>bti tokiame<br />
aukštyje. Vienas brigadininkas<br />
paaiškino, kad pakilus v<strong>ir</strong>š dešimto<br />
aukšto dingsta aukščio suvokimas <strong>ir</strong><br />
savisaugos jausmas. Dėl tokio konvejerio<br />
išnyksta natūralūs savisaugos<br />
refleksai. Kylant aukštyn stiprėja vėjo<br />
gūsiai <strong>ir</strong> darosi vis pavojingiau, kad<br />
nešantį klojinių faneros skydus darbininką<br />
nupūs nuo perdangos. Didesnis<br />
darbo našumas šiuo atveju – be saugaus<br />
žmonių darbo, tik papildomas<br />
privalumas. O <strong>ir</strong> statybos procesas<br />
tiesiog gražus.<br />
Kitas įsimintinas geros statybos naudojant<br />
monolitinį gelžbetonį pavyzdys<br />
– statinys v<strong>ir</strong>š Geležinio Vilko gatvės<br />
tunelio. Gelžbetoniu reikėjo perdengti<br />
didelius tarpatramius <strong>ir</strong> kartu kuo labiau<br />
sumažinti nuosavą konstrukcijų svorį.<br />
Buvo suprojektuotos sijinės perdangos,<br />
kurių įrengimo našumas labai mažas,<br />
vadinasi, brangus <strong>ir</strong> lėtas. Toks būdas<br />
netiko <strong>ir</strong> dėl trumpai gauto leidimo riboti<br />
eismą Geležinio Vilko gatve.<br />
Staiga buvo prisiminta sena gera kesoninių<br />
perdenginių liejimo technologija.<br />
Tai traktuočiau kaip technologinę<br />
naujovę nepriklausomos Lietuvos statybose.<br />
Ir konstruktoriai, <strong>ir</strong> technologai<br />
gerai pad<strong>ir</strong>bėjo. Buvo suprojektuoti<br />
<strong>ir</strong> išlieti du stiklo pluošto kevalų<br />
komplektai. Ant plokščio klojinio, kurį<br />
įrengti paprasta <strong>ir</strong> ilgai neužtrunka,<br />
buvo tv<strong>ir</strong>tinami kevalai. Jie ne tik lengvino<br />
konstrukciją, taupė betoną, bet <strong>ir</strong><br />
formavo sijas bei ploną perdangą. Nors<br />
statinio geometrija buvo sudėtinga, betonavimo<br />
darbai atlikti saugiai, greitai,<br />
kokybiškai <strong>ir</strong> iš dalies pigiai.<br />
Vieno konstrukcinio elemento betonavimo<br />
technologiją net vokiečiai<br />
įtraukė į savo katalogus kaip puikios<br />
idėjos <strong>ir</strong> gero jos išpildymo pavyzdį.<br />
Tai Konstitucijos prospekte 7 numeriu<br />
pažymėto gyvenamojo namo pasv<strong>ir</strong>usių<br />
atraminių kolonų įrengimas<br />
nepertraukiamo betonavimo metodu.<br />
Išvada galėtų būti tokia: betonuoti<br />
mes mokame, tik tam reikia sąlygų.<br />
O tai, ko mūsų statybininkai dar nemoka<br />
– kompensuoja darbštumu.<br />
31
sPren diMas 2013 Nr. 3<br />
32<br />
hidroiZoliacija<br />
toBulėja, Bet<br />
klaidų lieka<br />
statybų technologijos nuolat tobulėja. Taupant brangių<br />
sklypų plotus, vis labiau mėginama išnaudoti požeminę<br />
erdvę, statybos skverbiasi gilyn. Tačiau specialistai pastebi,<br />
kad lietuvių statybininkų supratimas <strong>ir</strong> mąstymas apie požeminių<br />
gelžbetonio konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimą<br />
per eilę metų nedaug tepakito, maža kuo patobulėjo.<br />
Nebeliko specializuotų įmonių<br />
Bendrovės „Begasta“ d<strong>ir</strong>ektorius Antanas<br />
Beganskas pastebėjo, kad net<br />
labai patyrę statybininkai, turintys<br />
didelį darbų atlikimo stažą, nesuka<br />
galvos, kaip teisingai hidroizoliuoti<br />
konstrukcijas.<br />
„Statybininkai paprastai galvoja,<br />
kad užteks šiek tiek pateplioti pav<strong>ir</strong>šių<br />
<strong>ir</strong> bus gerai. O vėliau, kai išlenda<br />
tokio darbo brokas, stebisi, kaip čia<br />
atsitiko, kad per sienas teka vanduo.<br />
Sakyčiau, ne klaidos, o netinkamas<br />
mąstymas <strong>ir</strong> priėjimas prie šios problemos<br />
sprendimo turi didžiausią<br />
įtaką. Turi būti tinkamas požiūris<br />
į visos grandinės darbą, pradedant<br />
medžiagų tiekėjų parinkimu, baigiant<br />
galutiniais darbų atlikėjais“, – sakė<br />
A. Beganskas.<br />
Jam keistai atrodo, kai medžiagų<br />
tiekėjo atstovas, neturintis nei statybinio,<br />
nei inžinerinio išsilavinimo,<br />
seminaruose statybininkus, projek-<br />
tuotojus, konstruktorius, turinčius<br />
atitinkamą kvalifikaciją bei darbo<br />
atestatus, moko, kaip reikia d<strong>ir</strong>bti <strong>ir</strong><br />
projektuoti. Tad nereikia stebėtis, jei<br />
projektuose nurodoma tik tai, kokias<br />
sistemas <strong>ir</strong> medžiagas reikėtų naudoti.<br />
Pats hidroizoliacijos įrengimo sprendimas<br />
nebūna pateikiamas.<br />
Anot A. Begansko, nereikia pam<strong>ir</strong>šti<br />
<strong>ir</strong> žmogiškojo faktoriaus atliekant<br />
darbus. Situaciją statybose vargu ar<br />
galima pavadinti normalia, todėl kone<br />
nebeliko specializuotų įmonių, kurios<br />
atliktų požeminių gelžbetonio konstrukcijų<br />
hidroizoliavimo darbus. Stogų<br />
<strong>ir</strong> požeminių statinio konstrukcijų<br />
hidroizoliacijos įrengimas nėra viena<br />
<strong>ir</strong> tas pat. Tačiau toli gražu ne visi tai<br />
supranta, <strong>ir</strong> būtent dėl to padaroma<br />
klaidų, kurias vėliau taisyti labai sudėtinga.<br />
Praėjus tam tikram laikotarpiui<br />
nuo statybų pabaigos nustatyti sienose<br />
ats<strong>ir</strong>adusių pratekėjimų priežastis<br />
būna nelengva. Ištaisyti klaidas <strong>ir</strong>gi labai<br />
sunku, <strong>ir</strong> tai padaryti pavyksta itin<br />
retai. Rasti tinkamus tokių pratekėjimų<br />
lokalizavimo būdus <strong>ir</strong>gi ne visada<br />
pavyksta iš karto.<br />
Reikia patikimų sprendimų<br />
Kai pastatų gylis būna nedidelis, gruntas<br />
yra smėlis arba žvyras, o gruntiniai<br />
vandenys telkšo gana giliai, galimi paprastesni<br />
hidroizoliaciniai konstrukcijų<br />
sprendimai. Tačiau kai konstrukcijų<br />
gylis būna keli ar keliolika metrų, o<br />
gruntiniai vandenys yra aukštai, hidroizoliacijai<br />
įrengti reikia patikimų<br />
inžinerinių sprendimų.<br />
„Negalima tik apšiltinti konstrukcijas<br />
polist<strong>ir</strong>eniniu putplasčiu <strong>ir</strong> galvoti,<br />
kad hidroizoliacija nereikalinga. Tačiau<br />
pasitaiko <strong>ir</strong> tokių atvejų, nes ne<br />
visų statybos inžinierių mąstymas pasikeitęs.<br />
Būna, kad požeminių statinio<br />
dalių hidroizoliacijai įrengti naudojamos<br />
stogams sk<strong>ir</strong>tos medžiagos, kurių<br />
pask<strong>ir</strong>tis tam visiškai netinkama, jas<br />
naudoti tokiems darbams nenumatyta“,<br />
– stebėjosi A. Beganskas.<br />
Viena vertus, neįrengus tinkamos<br />
požeminės statinio dalies hidroizoliacijos<br />
prastėja jo eksploatavimo ypatybės<br />
<strong>ir</strong> trumpėja ilgaamžiškumas.<br />
O pastato remontas ne visada įmanomas.<br />
Kita vertus, remontuojant ne<br />
visada pasiekiami norimi rezultatai,<br />
o hidroizoliacijos atkūrimo sąnaudos<br />
būna jau kelis kartus didesnės.<br />
Bendrovės „Begasta“ vadovo pat<strong>ir</strong>tis<br />
leidžia daryti išvadą, kad hidroizoliuoti<br />
požemines gelžbetonio konstrukcijas<br />
yra privalu. Žinoma, šiuo metu yra<br />
nemažai įva<strong>ir</strong>ių priedų, kuriuos pasitelkus<br />
galima pagaminti vandeniui<br />
nelaidų vadinamąjį hidrotechninį betoną.<br />
Tačiau kiekvienas užbaigtas sta-<br />
tinys dar keletą metų nuo savo svorio<br />
sėda. Todėl negalima atmesti, kad jo<br />
atitvarinėse konstrukcijose neats<strong>ir</strong>as<br />
įtrūkimų, nors <strong>ir</strong> mažų.<br />
Bitumą keičia geotekstilė<br />
Šiuo metu naudojamos technologijos<br />
yra gana pažangios. Kiekvienu konkrečiu<br />
atveju reikia žiūrėti individualiai,<br />
kokias medžiagas ar sistemas parinkti.<br />
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina<br />
atkreipti dėmesį – technologiškumas,<br />
galimybė atlikti kokybės kontrolę, pr<strong>ir</strong>eikus<br />
– remontą, atsparumas eksploatacinėms<br />
sąlygoms, kokia reikalinga<br />
kvalifikacija hidroizoliacijai įrengti.<br />
Ne mažiau svarbu <strong>ir</strong> tai, ar gamintojas<br />
pateikia išsamią techninę informaciją.<br />
Kad hidroizoliacija tarnautų patikimai<br />
<strong>ir</strong> ilgai, įrengiant ją būtina spręsti<br />
drenažo įrengimo, apšiltinimo, rasos<br />
taško vidaus patalpose ats<strong>ir</strong>adimo<br />
bei ventiliacijos klausimus. Į visa tai<br />
nekreipiant dėmesio, hidroizoliacijos<br />
efektyvumas gali būti niekinis.<br />
Šiandien statybos procesas turi vykti<br />
sparčiai, todėl ieškoma technolo-<br />
gijų bei medžiagų, kurios ne tik būtų<br />
kokybiškos, bet <strong>ir</strong> leistų darbus atlikti<br />
greitai. Kalbant apie hidroizoliaciją, tokius<br />
sprendimus siūlo bendrovė „Delta<br />
Nova“. Jos rekomenduojamas hidroizoliacinis<br />
paklotas „Easy Seal“ sudarytas<br />
iš specialios neaustinės geotekstilės,<br />
dengtos vandenį sugeriančiais polimerais.<br />
Paklotą galima naudoti visur, kur<br />
tik reikia konstrukcijas apsaugoti nuo<br />
vandens. Dažniausiai „Easy Seal“ naudojamas<br />
pamatams bei kitoms požeminėms<br />
konstrukcijoms, betoniniams<br />
poliams, sienutėms izoliuoti.<br />
Ši geotekstilė pasižymi ypatingomis<br />
sandarumo ypatybėmis, net jei danga<br />
pažeidžiama mechaniškai. „Easy Seal“<br />
medžiagos įgertis siekia 500 proc. Didelis<br />
pranašumas yra tai, kad paklotas<br />
gali būti įrengiamas bet kokiomis<br />
oro sąlygomis. Tekstilės paklotas yra<br />
daugiau kaip dešimt kartų lengvesnis<br />
(~450 g/m 2 ) už įprastus panašiu principu<br />
veikiančius bentonito kilimus,<br />
kuriuos įrengti dėl jų svorio (~ 4,5–5,5<br />
kg/m 2 ) dažnai būna gana problemiška.<br />
„Easy Seal“ medžiagą paprasta montuoti,<br />
nesunku transportuoti.<br />
2013 Nr. 3 sPrendi Mas<br />
Tinkamai neįrengus hidroizoliacijos<br />
<strong>ir</strong> drenažinio sluoksnio, taisyti klaidas<br />
vėliau gali būti labai sudėtinga <strong>ir</strong><br />
brangu.<br />
Itin aukštą vandens įgerties lygį lemia<br />
„Easy Seal“ sandara. Prasiskverbęs<br />
vanduo aktyvina brinkstančius<br />
polimerus, <strong>ir</strong> sluoksnis tampa nelaidus<br />
vandeniui. Taip pastato konstrukcija<br />
visam laikui apsaugoma nuo<br />
vandens prasiskverbimo, nes betone<br />
užsandarinami net <strong>ir</strong> nedideli plyšiai.<br />
Vanduo tolygiai pask<strong>ir</strong>stomas geotekstilės<br />
veltinyje, kuris užsandarina jį<br />
pakloto viduje. „Easy Seal“ bandymai<br />
atlikti Braunšveigo (Vokietija) laboratorijoje.<br />
„Easy Seal“ dėl savo ypatybių gali<br />
pakeisti bentonito molio <strong>ir</strong> bituminės<br />
hidroizoliacijos gaminius. „Easy Seal“<br />
<strong>ir</strong> sintetinės plėvelės derinys duoda<br />
ypač gerą rezultatą. Specialistų vertinimu,<br />
tai viena pažangiausių konstrukcijų<br />
hidroizoliavimo bei sandarinimo<br />
technologijų.<br />
UAB „Apastata“ projektuoja <strong>ir</strong> stato<br />
sandėliavimo angarus, žemės ūkio<br />
bei pramoninės pask<strong>ir</strong>ties pastatus.<br />
Laisvės g. 85G, LT-72310 Tauragė<br />
Tel. / faks. +370 446 69 256<br />
Mob. +370 616 15 080<br />
www.apastata.lt<br />
33
sPren sPrendiMas diMas 2013 Nr. Nr. 3<br />
34<br />
Betoną aPsauGo<br />
dauGiau nei ŠiMtMetį<br />
Įprastiniai betono apsaugos būdai,<br />
kurie iki šiol buvo taikomi, pagrįsti<br />
nelaidaus vandeniui <strong>ir</strong> agresyvioms<br />
medžiagoms sluoksnio sudarymu.<br />
Pagrindiniai pav<strong>ir</strong>šinių hidroizoliacinių<br />
membranų trūkumai yra tie, kad<br />
membraninės dangos dengiamos tik<br />
iš tos pusės, kur betonas kontaktuoja<br />
su vandeniu ar kitais skysčiais. Jos<br />
nėra tinkamos betono hidroizoliacijai<br />
iš priešingos vandens slėgio veikimui<br />
pusės. Membranines dangas galima<br />
pažeisti, dėl to vanduo patenka į betoną,<br />
keliauja jo kapiliarų, trūkių sistema<br />
<strong>ir</strong> patenka į pastato vidų, o jei tai<br />
rezervuaras – į aplinką. Remontuojant<br />
tokius defektus iš priešingos vandens<br />
spaudimui pusės tenka sandarinti<br />
gana didelį plotą.<br />
Dar vienas trūkumas yra tai, kad dėl<br />
temperatūros sk<strong>ir</strong>tumo esant šlapiam<br />
betonui tikėtina, kad pav<strong>ir</strong>šinė danga<br />
atšoks nuo pav<strong>ir</strong>šiaus, susidarys pūslių<br />
<strong>ir</strong> hidroizoliacija bus pažeista. Be<br />
to, membraninės dangos sensta <strong>ir</strong> laikui<br />
bėgant praranda savo ypatybes.<br />
Siekiant išvengti šių hidroizoliacinių<br />
sistemų trūkumų, 1969 metais Kanadoje<br />
sukurta kristalinė hidroizoliacija<br />
„Xypex“. Ji buvo išbandyta <strong>ir</strong> patikrinta<br />
įva<strong>ir</strong>iomis klimato sąlygomis, naudota<br />
labai sk<strong>ir</strong>tingoms konstrukcijoms.<br />
Vienas pagrindinių kristalinės<br />
hidroizoliacijos privalumų yra tai,<br />
atliekami darbai:<br />
- rūsių <strong>ir</strong> požeminių<br />
konstrukcijų hidroizoliavimas<br />
iš patalpų<br />
vidaus <strong>ir</strong> išorės;<br />
- plokščių sutapdintųjų<br />
stogų dengimas<br />
<strong>ir</strong> remontas.<br />
kad medžiaga veikia betono viduje.<br />
Kristalizacijos technologija naudoja<br />
vandenį kapiliariniuose takuose kaip<br />
difuzijos terpę pernešti hidroizoliacijos<br />
chemikalus į betoną. Chemikalai<br />
migruoja porų tinklo vandens keliais,<br />
ten reaguoja <strong>ir</strong> tampa net<strong>ir</strong>piais adatos<br />
pavidalo kristalais, uždarančiais<br />
poras. Kristalams augant, po kelių<br />
savaičių skysčiai daugiau nebegali<br />
prasiskverbti.<br />
Šis efektas yra ilgalaikis. Technologija<br />
pati pataiso naujus mikroįtrūkimus,<br />
jei jų ats<strong>ir</strong>anda net praėjus keleriems<br />
metams po užtepimo. Vieną kartą<br />
panaudojus negalima sumažinti poveikio<br />
ar sustabdyti veikimo. Betonas<br />
tampa nelaidus, apsaugotas nuo skysčių<br />
įsiskverbimo iš bet kurios pusės.<br />
Betono pav<strong>ir</strong>šiaus nebereikia saugoti<br />
nuo pažeidimų. Tai ypač aktualu, kai<br />
reikia atlikti montavimo darbus ant<br />
hidroizoliuoto pav<strong>ir</strong>šiaus. Kadangi hidroizoliacinis<br />
efektas veikia 20 <strong>ir</strong> daugiau<br />
centimetrų nuo pav<strong>ir</strong>šiaus, tai net<br />
jei kai kuriuose taškuose dėl defektų<br />
ar nešvarumų liks nepadengta danga,<br />
hidroizoliacinis efektas nesusilpnės,<br />
nes kristalizacija veiks iš aplinkinių<br />
pav<strong>ir</strong>šių. Hidroizoliuojant baseinus,<br />
rezervuarus, užtvankas <strong>ir</strong> kitas povandenines<br />
bei požemines konstrukcijas,<br />
labai svarbu betoną apsaugoti nuo<br />
spaudiminio vandens. Kadangi „Xy-<br />
Prekiaujame:<br />
- kristaline betono hidroizoliacija „Xypex“;<br />
- pav<strong>ir</strong>šinėmis hidroizoliacinėmis medžiagomis;<br />
- gilumine hidroizoliacija mūrui „Freezteq“;<br />
- įva<strong>ir</strong>iais cementiniais mišiniais betonui remontuoti <strong>ir</strong> reprofiliuoti;<br />
- betono priedais;<br />
- hidroizoliacinėmis <strong>ir</strong> apsauginėmis grindų dangomis;<br />
- prilydoma hidroizoliacine membrana stogams;<br />
- plieninėmis stogo <strong>ir</strong> fasado dangomis „Ruukki“.<br />
pex“ poveikis nesusijęs su sukibimu<br />
su pav<strong>ir</strong>šiumi <strong>ir</strong> veikia betono viduje,<br />
ši hidroizoliacija apsaugo betoną nuo<br />
spaudiminio vandens poveikio.<br />
Nepriklausomų tyrimų rezultatai<br />
parodė, kad dengtas dviem kristalinės<br />
hidroizoliacijos sluoksniais betonas<br />
tampa atsparus 122 metrų vandens<br />
stulpui iš bet kurios užtepimo pusės.<br />
Susidariusioje kristalų struktūroje<br />
yra vienodo dydžio oro tarpų. Jie tokie<br />
maži, kad vanduo pro juos negali<br />
pratekėti, tačiau prasiskverbia oras <strong>ir</strong><br />
garai – taip betonas kvėpuoja, bet visuomet<br />
išlieka sausas, nesusidaro garų<br />
kondensacijos.<br />
Sustabdydama chemikalų, sūraus<br />
vandens, agresyvių reagentų, esančių<br />
nuotekose, <strong>ir</strong> kitų žalingų betonui medžiagų<br />
skverbimąsi, kristalinė hidroizoliacija<br />
apsaugo betoną <strong>ir</strong> armatūrą<br />
nuo korozijos. Betonas apsaugomas<br />
nuo mechaninio <strong>ir</strong>imo <strong>ir</strong> kitų pažeidimų,<br />
kurių ats<strong>ir</strong>anda dėl aplinkos temperatūros<br />
svyravimo.<br />
Atlikus testą nustatyta, kad dauguma<br />
agresyvių medžiagų (silpnos rūgštys,<br />
t<strong>ir</strong>pikliai, chloridai <strong>ir</strong> ėsdinamosios<br />
medžiagos) neveikia „Xypex“ dangos.<br />
Ji apsaugo betoną nuo bet kokių agresyvių<br />
medžiagų, kurių pH yra nuo 3,0<br />
iki 11,0, šioms nuolat kontaktuojant<br />
su betonu, arba nuo periodiškai kontaktuojančių<br />
medžiagų, kurių pH yra<br />
nuo 2,0 iki 12,0.<br />
Lietuvoje betoninių konstrukcijų<br />
hidroizoliavimo darbus naudojant<br />
„Xypex“ medžiagą atlieka bendrovė<br />
„Vizgintos statyba“.<br />
UAB „Vizgintos statyba“<br />
Savanorių pr. 192, LT-44151 Kaunas<br />
Tel. / faks. +370 37 33 06 86<br />
www.vizginta.lt<br />
Betonas<br />
neleidŽia<br />
sustinGti<br />
Gilias tradicijas turinčio gelžbetonio<br />
gamintojo – „Ukmergės gelžbetonio“<br />
– komanda nesitiki, kad klientus<br />
jai garantuos vien daugiau nei<br />
pusę amžiaus žinomas pavadinimas.<br />
Keitėsi laikai, tobulėjo <strong>ir</strong> įmonė – būtinybė<br />
gaminti europinius standartus<br />
atitinkančius produktus įpareigoja<br />
„Ukmergės gelžbetonį“ nuolat investuoti<br />
į betono <strong>ir</strong> gelžbetonio gamybos<br />
technologijas.<br />
2007 metais rekonstruotas gelžbetonio<br />
gamybos cechas – įrengus<br />
technologinę Suomijos gamintojo<br />
„Elematic“ liniją, ekstruziniu būdu<br />
pradėta gaminti kiaurymėtąsias perdangos<br />
plokštes <strong>ir</strong> briaunotąsias TT<br />
profilio denginio plokštes. Investicijos<br />
atsiperka – 2012 metais gauta<br />
užsakymų pagaminti daugiau kaip<br />
100 tūkst. kvadratinių metrų kiaurymėtųjų<br />
perdangos plokščių. Ketv<strong>ir</strong>tadalis<br />
šio kiekio atiteko bendrovės<br />
„BOD Group“ statytam Aukštųjų technologijų<br />
tyrimų centrui. Didžiausias<br />
„Ukmergės gelžbetonio“ gaminamų<br />
TT profilio plokščių užsakovas 2012<br />
metais buvo Vilniuje įsikuriantis prekybos<br />
centras IKEA.<br />
Įspūdingi bendrovės „Ukmergės<br />
gelžbetonis“ gaminiai – 21,3 metro<br />
ilgio TT profilio plokštės – neseniai iškeliavo<br />
į betono gaminių kokybei itin<br />
reiklią valstybę – Švediją, <strong>ir</strong> ten panaudotos<br />
autobusų stovėjimo aikštelės<br />
statyboje. Bendrovės vadovai tikisi,<br />
kad šis užsakymas – tik darbų Skandinavijos<br />
rinkai pradžia. „Ukmergės<br />
gelžbetonis“ rengiasi prisistatyti didžiausioje<br />
šiame regione statybų pramonės<br />
parodoje „Nordbygg 2014“.<br />
2010 metais „Ukmergės gelžbetonis“<br />
įs<strong>ir</strong>engė kelias vertikalias Vokietijos<br />
gamintojo NUSPL laiptatakių<br />
gamybos formas, kuriose galima pagaminti<br />
laiptatakius su viena ar dviem<br />
aikštelėmis arba be jų. Pasak technikos<br />
d<strong>ir</strong>ektoriaus Arnoldo Baško, dauguma<br />
Lietuvos gamintojų specialių metalinių,<br />
reguliuojamų formų neturi, laiptus<br />
gamina surenkamose medinėse<br />
formose. Prioritetine sritimi laiptatakių<br />
gamybą pas<strong>ir</strong>inkę ukmergiškiai džiaugiasi,<br />
kad jų įsigyta įranga padeda<br />
sutaupyti <strong>ir</strong> laiko, <strong>ir</strong> lėšų, leidžia laiptatakių<br />
pakopas daryti stačiakampes<br />
arba su nuolydžiu. Artimiausiu metu<br />
planuojama įsigyti <strong>ir</strong> daugiau laiptatakių<br />
gamybos formų. Jau montuojama<br />
horizontali forma, kurioje bus galima<br />
gaminti iki 18 pakopų turinčius 2,5<br />
metro pločio laiptatakius.<br />
Plečiant produkcijos asortimentą<br />
<strong>ir</strong> siekiant užtikrinti visą kompleksą<br />
gelžbetonio elementų gyvenamajai<br />
statybai, 2011 metais pradėta gaminti<br />
balkonus <strong>ir</strong> netipines sijas.<br />
Rinkai nebeaktualūs tipiniai gaminiai<br />
– šiandien tokių pagaminama tik<br />
apie 5 proc., o visi kiti užsakymai specializuoti,<br />
daromi pagal konkrečius<br />
projektus. Kokybiniai gelžbetonio<br />
gaminių reikalavimai yra derinami<br />
kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant<br />
į projektuotojų <strong>ir</strong> statybininkų<br />
reikalavimus.<br />
Didelį dėmesį įmonė sk<strong>ir</strong>ia produkcijos<br />
<strong>ir</strong> gamybos kontrolei, gamybos<br />
padalinių personalo ugdymui. Bendrovės<br />
darbuotojai kasmet tobulina<br />
žinias Kauno technologijos universiteto<br />
organizuojamuose kursuose, se-<br />
minaruose, konsultuojasi su Vilniaus<br />
Gedimino technikos universiteto<br />
mokslininkais. Kvalifikuoto personalo<br />
žinios, ilgametė pat<strong>ir</strong>tis <strong>ir</strong> šiuolaikinės<br />
technologijos užtikrina, kad į statybų<br />
aikšteles patektų tik aukštos kokybės<br />
produktai.<br />
AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminių<br />
ypatybės reguliariai bandomos notifikuotose<br />
laboratorijose, produkciją<br />
bendrovė yra sertifikavusi pagal europinius<br />
standartus, todėl ją parduodant<br />
kitose šalyse nebereikia papildomo<br />
sertifikavimo, pakanka ekspertų vizito<br />
įvertinti gamybos <strong>ir</strong> kontrolės sąlygas.<br />
Šiuo metu rengiami sertifikavimo dokumentai<br />
Baltarusijos rinkai.<br />
2012-aisiais atnaujinus „Ukmergės<br />
gelžbetonio“ laboratoriją išaugo čia<br />
d<strong>ir</strong>bančių specialistų skaičius. Jų užduotis<br />
– nustatyti <strong>ir</strong> tikrinti gelžbetonio<br />
bei betono gaminių, betono,<br />
statybinių skiedinių, armatūros <strong>ir</strong> statybinių<br />
užpildų ypatybes, koreguoti<br />
betono sudėtį, atlikti naujų cheminių<br />
priedų efektyvumo bandymus.<br />
„2012 metai parodė, kad klientai<br />
mus vertina kaip patikimą <strong>ir</strong> profesionalią<br />
įmonę. Žadame <strong>ir</strong> toliau koncentruotis<br />
į gaminių kokybę <strong>ir</strong> produkcijos<br />
tiekimą reikiamu laiku. Tikimės,<br />
kad kryptinga naujovių paieška <strong>ir</strong><br />
ilgalaikių santykių su klientais palaikymas<br />
bus vienas sėkmės faktorių <strong>ir</strong><br />
2013 metais“, – sakė „Ukmergės gelžbetonio“<br />
p<strong>ir</strong>kimo <strong>ir</strong> rinkodaros vadovas<br />
Tadas Larinas.<br />
tel. (8 340) 64 616, faks. (8 340) 64 749<br />
el. paštas info@ug.lt<br />
www.ukmergesgelzbetonis.lt<br />
35<br />
r
36<br />
Betono nuotekų<br />
sisteMos – racionalus<br />
Pas<strong>ir</strong>inkiMas<br />
Betono <strong>ir</strong> gelžbetonio šulinių bei<br />
vamzdynų nuotekų sistemų gamybos<br />
lyderiu Baltijos regione pretenduojanti<br />
tapti įmonė „Gelgaudiškio<br />
gelžbetonis“ kryptingai ruošiasi racionaliam<br />
Europos Sąjungos lėšų<br />
panaudojimo periodui – 2014–2020<br />
metų. „Betono nuotekų sistemų naudojimas<br />
vandentvarkoje būtų tikrai<br />
šeimininkiškas požiūris sprendžiant<br />
vandentvarkos problemas Baltijos<br />
regione. Todėl tikiu, kad naujajam<br />
periodui prasidėjus vandentvarkos<br />
įmonės, vartotojai, projektuotojai,<br />
valstybės politikai supras, kad vieną<br />
kartą įrengus betono nuotekų<br />
sistemas jas reikės tvarkyti tik mūsų<br />
vaikaičiams“, – sakė „Gelgaudiškio<br />
gelžbetonio“ d<strong>ir</strong>ektorius Edmundas<br />
Rinkevičius.<br />
Kaip drenažo <strong>ir</strong> nuotakyno tinklo<br />
pagrindas surenkamojo gelžbetonio<br />
sistemos naudojamos jau daugiau<br />
nei 140 metų. Per tą laiką šie gaminiai<br />
įrodė savo patikimumą: ekonomiškumą,<br />
ilgaamžiškumą, saugumą, montavimo<br />
greitį, ekologiškumą.<br />
sistemų ekonomiškumas. Atlikti<br />
laiko sąnaudų įrengiant lengvąsias<br />
nuotekų sistemas tyrimai rodo, kad<br />
iki 35 proc. šių sistemų įrengimo<br />
laiko užima grunto išvežimas, tankinimas<br />
bei užpylimas. Betono <strong>ir</strong><br />
gelžbetonio sistemos gali būti įrengiamos<br />
nenaudojant filtro aplink<br />
šulinį ar vamzdį, iškastas gruntas<br />
gali būti pakartotinai panaudojamas<br />
įrengiant sistemą, dar kartą pasitelkiant<br />
gruntą iki minimumo sumažinamos<br />
jo išvežimo išlaidos, tad<br />
taupomas ne tik laikas, bet <strong>ir</strong> lėšos.<br />
Betono nuotekų sistemoms įrengti<br />
reikia mažiau pastangų tankinant<br />
pagrindą, tad mažėja statybvietės<br />
darbo sąnaudos. Verta atkreipti dėmesį,<br />
kad betono nuotekų sistemų<br />
medžiagų kainos Lietuvoje jau daug<br />
metų išlieka stabilios, kitaip nei gaminių<br />
iš plastikų, kuriems įtakos gali<br />
turėti išaugusios naftos kainos.<br />
sistemų ilgaamžiškumas. Ilgesnė<br />
nei 100 metų sistemų eksploatacija<br />
– privalumas, kurio negali<br />
nepastebėti <strong>ir</strong> projektuotojas,<br />
<strong>ir</strong> nuotekų tvarkymo paslaugų<br />
tiekėjas, <strong>ir</strong> politikai. Pat<strong>ir</strong>tis jau<br />
įrodė, kad betono nuotekų sistemos<br />
yra ilgaamžės – tarnauja daugiau<br />
nei 100 metų nereikalaudamos beveik<br />
jokių išlaidų priežiūrai <strong>ir</strong> atnaujinimui<br />
– betonas sendamas tv<strong>ir</strong>tėja.<br />
Tuo nepasižymi alternatyvios medžiagos.<br />
Pastaruoju metu rinkoje<br />
pas<strong>ir</strong>odžius nuotekų sistemoms iš<br />
įva<strong>ir</strong>ių plastikų, jų gamintojai tv<strong>ir</strong>tina,<br />
kad ats<strong>ir</strong>ado lygiavertė pamaina<br />
betono ar gelžbetonio sistemoms.<br />
Betono nuotekų sistemų gamintojai<br />
su tuo nesutinka <strong>ir</strong> tikina, kad nuotekų<br />
sistemų avarijų padarinių likvidavimo<br />
kaina bei didelės eksploatavimo<br />
sąnaudos gali keliskart v<strong>ir</strong>šyti<br />
statybos kainą, todėl labai svarbu<br />
užtikrinti ilgalaikį nuotekų sistemų<br />
patikimumą <strong>ir</strong> jas įrengti, eksploatuoti<br />
mažiausiomis sąnaudomis.<br />
Atlikti bandymai rodo, kad net daugiau<br />
nei prieš 100 metų paklotos<br />
betono nuotekų sistemos atitinka<br />
šiandienius standartus. O gaminiai<br />
iš termoplastinių medžiagų naudojami<br />
tik 50–<strong>60</strong> metų, tad prognozuoti<br />
jų patvarumą sunku.<br />
aukšti darbo saugos standartai.<br />
Dėl taikomų pažangių gamybos technologijų,<br />
patikimo transportavimo<br />
proceso, tinkamo krovinių tvarkymo<br />
<strong>ir</strong> greito įrengimo sistemos yra labai<br />
saugios. Jų elementai turi integruotus<br />
kėlimo inkarus, sistemos taip pat<br />
naudojamos saugiam specialios gran-<br />
dinės transportavimui, klojimui <strong>ir</strong> sujungimui.<br />
O lengvesni gaminiai iš kitų<br />
medžiagų gali tik atrodyti lengviau<br />
naudojami. Kai kurie lengvųjų sistemų<br />
tiekėjai vietoj mechaninių kėlimo<br />
įrenginių siūlo naudoti tik rankų jėgą,<br />
nors elementai v<strong>ir</strong>šija v<strong>ir</strong>šutinę dviejų<br />
žmonių saugaus kėlimo nuo žemės<br />
normos ribą. Taip formuojamas klaidingas<br />
požiūris, kad lengviau yra saugiau.<br />
Buvo kilę sunkių darbo saugos<br />
incidentų iškraunant lengvųjų sistemų<br />
gaminius. Rinkodaros specialistų<br />
vartojamas terminas „lengvas“ gali<br />
suklaidinti vertinant riziką <strong>ir</strong> darbų<br />
saugą statybvietėje.<br />
sistemos yra nedegios. Betono<br />
sistemos yra nedegios, nes pagamintos<br />
iš neorganinių medžiagų. Jei<br />
įvyksta nelaimingas atsitikimas išsiliejus<br />
degiesiems skysčiams, betono<br />
šuliniai <strong>ir</strong> vamzdžiai neužsidega, tai<br />
yra neišsisk<strong>ir</strong>ia jokių nuodingųjų<br />
dujų, nepažeidžiamas sistemų pav<strong>ir</strong>šius.<br />
Dėl šių priežasčių jos ypač<br />
tinkamos montuoti degalinėse, kitose<br />
degalų pildymo vietose, oro,<br />
jūrų, upių uostuose, intensyvaus<br />
eismo gatvėse, greitkeliuose <strong>ir</strong> geležinkeliuose.<br />
Betoninėms nuotekų<br />
sistemoms nekenkia trumpalaikė<br />
95°C nutekamųjų vandenų temperatūra,<br />
o nuolatinė nuotėkio temperatūra<br />
gali siekti 35°C. Formą betono<br />
<strong>ir</strong> gelžbetonio šuliniai bei vamzdžiai<br />
išlaiko <strong>ir</strong> padidėjus temperatūrai<br />
(priešingai nei termoplastinės medžiagos,<br />
pavyzdžiui, plastmasė), be<br />
to, dėl to nesikeičia jų maksimali<br />
leistina apkrova.<br />
sistemų stabilumas. Dėl didelio<br />
svorio betono sistemos, palyginti su<br />
kitų medžiagų gaminiais, yra atsparesnės<br />
iškilnojimui ar išplukdymui,<br />
ypač per potvynius arba pakilus<br />
gruntiniam vandeniui. To negali užtikrinti<br />
lengvųjų sistemų tiekėjai. Betono<br />
sistemas galima suprojektuoti<br />
su lanksčiomis jungtimis, kurios padėtų<br />
amortizuoti žemės judėjimą.<br />
Be to, šios sistemos yra ne tokios<br />
jautrios nepakankamam pagrindo<br />
ar blogam sistemos įrengimui kaip<br />
lengvosios sistemos.<br />
Techninės priežiūros <strong>ir</strong> remonto<br />
betono sistemoms nereikia tikrai<br />
ilgus metus. Vamzdžiai <strong>ir</strong> šuliniai<br />
suprojektuoti didelių stiprio klasių<br />
<strong>ir</strong> yra iš esmės stipriausi rinkoje. Jie<br />
ypač tinka, kai v<strong>ir</strong>š sistemos numatomas<br />
eismas ar kai ji įrengiama<br />
didesniame gylyje, kur didesnis <strong>ir</strong><br />
spaudimas.<br />
Betono sistemos atsparios išlinkimui,<br />
tad priimant statybos objektą<br />
nereikia atlikti jokių deformacijos<br />
matavimų. Sistemos ilgainiui išsaugo<br />
struktūrinį vientisumą bei hidraulinį<br />
efektyvumą. Dėl pernelyg<br />
didelės apkrovos ats<strong>ir</strong>adę įtrūkiai<br />
betone laikui bėgant gali užsiverti –<br />
betone esančiam kalcio hidroksidui<br />
reaguojant su anglies dvideginiu <strong>ir</strong><br />
vandeniu susidaro kalcio karbonatas,<br />
kuris užplombuoja įtrūkimus.<br />
Betono nuotekų sistemos atsparios<br />
dilimui <strong>ir</strong> korozijai, o tai ypač aktualu<br />
lietaus drenažo sistemoms, į kurias<br />
vanduo patenka su abrazyviomis<br />
smėlio dalelėmis.<br />
sistemų atsparumas aukšto slėgio<br />
srovei. Betono vamzdžiai <strong>ir</strong> šuliniai<br />
yra atsparūs plovimui aukšto slėgio<br />
vandens srove. Plaunant užtikrinama,<br />
kad sistema veiktų neužsikimšdama<br />
<strong>ir</strong> nekauptų nuosėdų, kurios galėtų<br />
pakenkti hidraulinėms charakteristikoms.<br />
Sistemos atlaiko vandens<br />
srovės iki 300 barų slėgį. Palyginkime<br />
– plastmasiniams vamzdžiams<br />
valyti Europos standartai leidžia ne<br />
didesnį nei 120 barų slėgį.<br />
tausoja aplinką. Tai garantuoja<br />
daugeliu atvejų trumpesni žaliavų <strong>ir</strong><br />
pagamintos produkcijos maršrutai,<br />
beje, skatinantys <strong>ir</strong> pridėtinės vertės<br />
kūrimą regione – sistemos gaminamos<br />
iš atsakingai parinktų medžiagų,<br />
randamų tame regione, o cementas<br />
keliauja kur kas trumpesnį<br />
kelią, palyginti su daugeliu alternatyvių<br />
produktų. Sistemos gali būti<br />
gaminamos <strong>ir</strong> naudojant perd<strong>ir</strong>btas<br />
medžiagas bei cemento pakaitalus,<br />
pavyzdžiui, pelenus ar granuliuotą<br />
šlaką. Patys produktai gali būti perd<strong>ir</strong>bami<br />
po 100+ metų tarnavimo <strong>ir</strong><br />
panaudojami naujiems gaminiams.<br />
Betono nuotekų sistemų gamyba<br />
atitinka Europos Komisijos Žaliosios<br />
knygos reikalavimus. Gaminant sistemų<br />
elementus sunaudojama kur<br />
kas mažiau energijos (mažesnė CO 2<br />
emisija), negu gaminant lengvųjų<br />
sistemų elementus. Produktai yra<br />
inertiški, todėl į aplinką nepatenka<br />
kenksmingųjų cheminių medžiagų.<br />
Tai yra esminė bet kokios substruktūros<br />
medžiagos, tiesiogiai sąveikaujančios<br />
su gruntiniu vandeniu,<br />
ypatybė. Dėl šių ypatumų betono<br />
gaminiai yra saugi alternatyva drenažo<br />
<strong>ir</strong> lietaus nuotekoms tvarkyti.<br />
Betono vamzdžiai gali būti klojami<br />
betranšėju būdu, žinomu kaip vamzdžių<br />
stūmimas arba mikrotunelis. Šis<br />
metodas leidžia išvengti trikdžių dėl<br />
kasybos <strong>ir</strong> griovių. Be to, mažėja darbo<br />
sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.<br />
aPie įMonę „GelGaudiŠkio<br />
GelŽBetonis“<br />
Investavusi 20 mln. litų į modernius<br />
Baltijos šalyse įrenginius,<br />
įmonė gamina surenkamojo gelžbetonio<br />
elementus (šulinių elementus,<br />
dangčius, dugnus, žiedus<br />
su dugnais, išlyginamuosius žiedus).<br />
„Gelgaudiškio gelžbetonis“<br />
klientams siūlo didžiausią šulinių<br />
elementų pas<strong>ir</strong>inkimą Lietuvoje,<br />
Latvijoje, Kaliningrade, Estijoje,<br />
bendradarbiauja su garsiausiais<br />
Europos betono pramonės įrangos<br />
gamintojais, mokslo bei finansų<br />
institucijomis, todėl nuolatos jaučia<br />
šio verslo tendencijas. Įmonės<br />
produkcija sertifikuota LR Statybos<br />
produkcijos sertifikavimo centre <strong>ir</strong><br />
ženklinama CE ženklu.<br />
Šiuo metu įmonė pas<strong>ir</strong>yžusi<br />
sk<strong>ir</strong>ti daugiau dėmesio produkcijos<br />
eksportui. Neseniai čia pradėta<br />
dugninių žiedų su prijungimo<br />
angomis bei nuotekų kanalais<br />
gamyba. Sujungimo vietas sandarina<br />
tarpinė, pagaminta iš tankios<br />
struktūros elastingos medžiagos.<br />
Ji leidžia prie gelžbetonio žiedų<br />
jungti vamzdžius iš įva<strong>ir</strong>ių medžiagų:<br />
betono, ketaus, keramikos,<br />
plastiko.<br />
37<br />
r
enoVacija 2013 Nr. 3 2013 Nr. 3 renoVacija<br />
38<br />
VysiMės lenkus?<br />
Kaimyninėje šalyje masinė daugiabučių renovacija<br />
prasidėjo tik panaikinus šildymo lengvatas<br />
darius babicKas<br />
Tie, kurie prisibijo daugiabučių namų renovacijos <strong>ir</strong> džiūgauja<br />
dėl to, kad procesas buksuoja, greičiausiai nusivils.<br />
Aiškėja tendencija, kad naujoji valdžia pasinaudojo<br />
patarimu žiūrėti, kaip daroma kitose Europos šalyse, <strong>ir</strong><br />
žengia jau patikrintus žingsnius, kuriuos prieš keliolika<br />
metų žengė kaimynai lenkai, slovakai bei kiti.<br />
Vytautas turonis<br />
lietuVos Pastatų<br />
adMinistratorių<br />
asociacijos taryBos<br />
Postūmis – panaikinus lengvatas<br />
Lenkijoje daugiabučių renovacijos<br />
procesas pajudėjo tik tuomet, kai valdžia<br />
ėmėsi ryžtingų sprendimų <strong>ir</strong> panaikino<br />
bet kokias kompensacijas už<br />
šildymą. 1998 metais Lenkijos daugiabučių<br />
gyventojams liepta susiprasti:<br />
savo turtu turite pas<strong>ir</strong>ūpinti patys.<br />
„Be abejonės, valdžia bijojo gyventojų<br />
reakcijos, iš jų pusės buvo kilęs<br />
Norint, kad Lietuvoje realiai pradėtų<br />
veikti daugiabučių renovacijos procesas,<br />
būtinos trys pagrindinės sąlygos:<br />
visuotinis lėšų kaupimas, aiški <strong>ir</strong> skaidri<br />
valstybės parama bei sankcijos.<br />
Kalbant apie lėšų kaupimą, tai<br />
aktualu <strong>ir</strong> planuojantiesiems atnaujinti<br />
savo namus dabar, <strong>ir</strong> tiems, kuriems<br />
tai rūpi ateityje. Tie, kurie nori<br />
renovacijos dabar, visos reikiamos<br />
sumos, žinoma, nesukaups greitai.<br />
Tačiau pradėję rinkti pinigus į fondą,<br />
P<strong>ir</strong>Mininkas chowskis prieš kurį laiką lankėsi Lietuvoje<br />
<strong>ir</strong> sužinojo, kad Augustave jau<br />
nepasitenkinimas. Žmones buvo galima<br />
suprasti – jie gaudavo kompensacijas<br />
<strong>ir</strong> nesukdavo galvos dėl didesnių<br />
šildymo išlaidų. Tačiau tvarkyti<br />
daugiabučius buvo privalu, <strong>ir</strong> tik lengvatų<br />
panaikinimas davė postūmį<br />
masinei renovacijai“, – pasakojo netoli<br />
Lietuvos esančio Augustavo miesto<br />
burmistras Kazimierzas Kożuchowskis.<br />
Jis pridūrė, kad panaikinus kompensacijas<br />
už šildymą gyventojai protesto<br />
gyventojai dar prieš pradedant modernizaciją<br />
jau turės tam tikrą dalį<br />
pinigų, o trūkstamą turės skolintis<br />
iš banko arba įgyvendinti renovaciją<br />
dalimis. Taip, kaip darė lenkai.<br />
Mat renovacija akim<strong>ir</strong>ksniu neprasideda<br />
– reikia laiko sutvarkyti dokumentus,<br />
parengti techninį projektą.<br />
Tad per tą laiką į fondą bus surinkta<br />
tam tikra dalis pinigų, už kuriuos,<br />
pavyzdžiui, bus galima apšiltinti<br />
galines namo sienas.<br />
akcijų nerengė. Kurį laiką reiškę savo<br />
nepasitenkinimą, jie ėmė mąstyti, kad<br />
verta sus<strong>ir</strong>ūpinti namų būkle. Tuomet<br />
ėmė kurtis daugiabučių namų kooperatyvai,<br />
jie <strong>ir</strong> organizavo renovacijos<br />
procesą.<br />
Augustavo miesto vadovas įsitikinęs,<br />
kad mūsų šalyje daugiabučių<br />
renovacija tol akivaizdžiai nepajudės<br />
iš vietos, kol gyventojai negaus<br />
kompensacijų už šildymą. K. Kożu-<br />
prieš kelerius metus buvo renovuota<br />
daugiau daugiabučių nei visoje mūsų<br />
šalyje.<br />
Pinigus moka į fondus<br />
Renovacijos procesas Lenkijoje gana<br />
paprastas: gyventojai moka pinigus<br />
į specialius fondus, o kai susikaupia<br />
pakankama suma, imamasi darbų.<br />
Augustavo daugiabučių namų kooperatyvo<br />
p<strong>ir</strong>mininkas Zdisławas<br />
Szorcas aiškino, kad jų kooperatyvui<br />
priklauso 120 daugiabučių. Visų jų<br />
gyventojai pinigus kaupia bendrai.<br />
Kuriuos namus atnaujinti p<strong>ir</strong>miau,<br />
sprendžiama pagal jų amžių bei susidėvėjimą.<br />
„Dėl to kai kurių namų gyventojai<br />
kiek pyksta, ragina mus greičiau renovuoti<br />
būtent jų namą. Tačiau nė vienas<br />
nesako, kad renovacijos nereikia, kad<br />
ji neapsimoka. Visi pamatė šio pro-<br />
ceso naudą“, – tv<strong>ir</strong>tino kooperatyvo<br />
vadovas.<br />
Dauguma lenkų pinigus moka į<br />
namo remonto fondą, centrinio šildymo<br />
fondą <strong>ir</strong> kaupia eksploatavimo<br />
lėšas. Renovacijai naudojamos remonto<br />
fondo lėšos, rinkliavos dydis<br />
šiuo metu yra maždaug 70 centų (0,85<br />
zloto) už kvadratinį metrą. Tiesa, iš<br />
pradžių rinkliava į namo atnaujinimo<br />
fondą buvo daugiau nei per pusę mažesnė<br />
– apie 24 centus (0,30 zloto) už<br />
kvadratinį metrą.<br />
Į centrinio šildymo fondą gyventojai<br />
<strong>ir</strong>gi moka fiksuotą sumą. Ne tik<br />
žiemą, bet <strong>ir</strong> vasarą – ištisus metus.<br />
Antai viename Augustavo daugiabučių<br />
gyvenanti Maria Gedo už 61 kvadratinio<br />
metro ploto buto šildymą kas<br />
mėnesį moka maždaug po 278 litus<br />
(335 zlotus). Šitiek moteris mokėdavo<br />
<strong>ir</strong> tuomet, kai namas dar nebuvo renovuotas.<br />
Dabar daugiabutis apšiltin-<br />
riMantas januŠeViČius<br />
BendroVės „reVitalis“<br />
Plėtros VadoVas<br />
Renovacijos procesu Lenkijoje domėjausi<br />
išsamiau. Mūsų kaimynai visuomet<br />
pasižymėjo verslumu, <strong>ir</strong> dėl<br />
to juos reikia sveikinti – greitai sugalvojo<br />
planą, kaip renovuoti senus<br />
daugiabučius. Tačiau urmu atliekant<br />
darbus klaidų neišvengiama.<br />
Palyginti su daugiabučių renovacija<br />
Čekijoje ar juo labiau Vokietijoje,<br />
Lenkijoje procesą vertinti galima<br />
mažesniu pažymiu. Čia jau dabar<br />
yra renovuotų namų, kuriuos reikia<br />
iš naujo renovuoti. O priežastis labai<br />
paprasta – kontrolės stygius.<br />
Lenkijoje, kaip, beje, <strong>ir</strong> Lietuvoje,<br />
statybų bei renovacijos darbus<br />
organizuoja generalinis rangovas.<br />
Jeigu Lenkijoje namų kooperatyvai<br />
imtųsi organizatoriaus <strong>ir</strong> prižiūrėtojo<br />
vaidmens, rezultatas būtų kur kas<br />
tas, sandarus <strong>ir</strong> šilumos energijos sunaudoja<br />
bemaž trečdaliu mažiau. Tad<br />
sumokėtos įmokos bus perskaičiuotos<br />
<strong>ir</strong> permoka už šildymą grąžinta. M.<br />
Gedo tikisi atgauti apie 556 litus (670<br />
zlotų) – tai jai tarsi kalėdinė dovana.<br />
Ne visi sprendimai racionalūs<br />
Augustave seni daugiabučiai statyti<br />
prieš 30–40 metų. Vienų būklė geresnė,<br />
kitų – prastesnė. Iš 120 daugiabučių<br />
visiškai atnaujintų yra 51. Kiti<br />
renovuoti iš dalies: apšiltintos galinės<br />
namų sienos, o kai kurių pastatų <strong>ir</strong><br />
lauko sienų tarpai tarp langų.<br />
„P<strong>ir</strong>miausia pradedame nuo to,<br />
kad apšiltiname galines pastatų sienas.<br />
Kai sukaupiame pakankamai<br />
pinigų, imamės visiškos renovacijos.<br />
Tuomet atnaujinami stogai, šiltinamos<br />
visos išorės sienos, renovuojami<br />
šilumos punktai, keičiami langai.<br />
kokybiškesnis. Antai Vokietijoje bei<br />
Čekijoje bendrijų vadovai samdo<br />
atsk<strong>ir</strong>ai specializuotas įmones, jomis<br />
pasitiki. O <strong>ir</strong> prižiūrėti jas lengviau,<br />
paprasčiau kontroliuoti kokybę.<br />
Kad pinigai nebūtų išmetami veltui,<br />
turime viską gerai įvertinti, numatyti<br />
gerą darbų kontrolės mechanizmą.<br />
Tada <strong>ir</strong> gyventojai imtų pasitikėti<br />
renovacija. Juk užtenka menkiausios<br />
neigiamos informacijos, o rezonansas<br />
būna didžiulis. Tada jau sunku<br />
žmonėms įrodyti, kad galima viską<br />
padaryti gerai. Jeigu pas mus naujai<br />
sukurta agentūra tinkamai atliks savo<br />
funkcijas, gal <strong>ir</strong> mes džiaugsimės pajudėjusia<br />
renovacija kaip kaimynai<br />
lenkai.<br />
Tačiau yra kita medalio pusė, apie<br />
kurią kol kas nešnekama – ar renovacijos<br />
darbus atliksiančios įmonės<br />
nepradės smarkiai didinti paslaugų<br />
kainų? Nes čia gali suveikti paprasta<br />
logika: valdžia inicijuoja, kodėl tuo<br />
nepasinaudoti? Panašiai buvo, kai<br />
valstybė ėmė kompensuoti išlaidas<br />
už renovacijos projektus. Tada ne<br />
tik projektuotojai padidino įkainius,<br />
bet <strong>ir</strong> darbų sąmatas buvo mėginta<br />
nepagrįstai išpūsti, kad būtų galima<br />
gauti didesnę kompensaciją.<br />
Manau, mums reikia daryti viską,<br />
kad galėtume žmones sudominti<br />
veikti, kad jiems rūpėtų atnaujinti<br />
savo būstą. Tačiau privalu pas<strong>ir</strong>ūpinti<br />
<strong>ir</strong> tinkama proceso priežiūra.<br />
U R B A N I S T I K<br />
A39
enoVacija 2013 Nr. 3<br />
40<br />
juoZas antanaitis<br />
resPuBlikinių Būsto<br />
ValdyMo <strong>ir</strong> PrieŽiūros rūMų<br />
PreZidentas<br />
Renovacijos įgyvendinimo principas,<br />
taikomas Lenkijoje, pas mus tikrai<br />
įmanomas. Ten panaikintos visos<br />
kompensacijos už šildymą. Ten veikia<br />
fondas, kuriame nuolatos kaupiamos<br />
lėšos pastatams remontuoti <strong>ir</strong><br />
atnaujinti. Darbų planavimas ten – ilgalaikis,<br />
nes kuo daugiau surenkama<br />
pinigų į modernizavimo fondą, tuo<br />
mažiau reikia skolintis iš banko. Visa<br />
tai nebūtų sunku įgyvendinti <strong>ir</strong> pas<br />
mus. Kaip <strong>ir</strong> gyventojų reiškiamos<br />
valios sąlygas. Jeigu yra darbų, kurie<br />
turi būti atlikti privaloma tvarka,<br />
nebegali būti nustatoma papildomų<br />
sąlygų, nebereikia gyventojų pritarimo<br />
norint juos atlikti.<br />
Vienintelis sk<strong>ir</strong>tumas tarp Lietuvos<br />
<strong>ir</strong> Lenkijos – pas mus butai priklauso<br />
gyventojams, o likusi namo dalis yra<br />
dalinė nuosavybė. Kai egzistuoja tokia<br />
tvarka, iš viso nežinia, kas yra namo<br />
šeimininkas. Lenkijoje išliko kooperatinė<br />
sistema. Nors bendrojo naudojimo<br />
patalpos <strong>ir</strong>gi priklauso visiems<br />
gyventojams, jos priklauso kooperatyvui,<br />
kuris <strong>ir</strong> rūpinasi visu pastatu. Pas<br />
mus kooperatyvų sistema sunaikinta<br />
prieš aštuoniolika metų.<br />
Galbūt negalėtume visiškai nukopijuoti<br />
lenkų renovacijos modelio.<br />
Tačiau geranoriškumo įgyvendinti renovacijos<br />
programą, neieškant priešų,<br />
nenukreipiant problemos verslininkams,<br />
tikrai galime pasimokyti.<br />
Per metus visiškai atnaujinami penki<br />
daugiabučiai“, – sakė Z. Szorcas.<br />
Statybų specialistai abejoja, ar racionalu<br />
šiltinti tik galines pastatų<br />
sienas, sienų tarpus tarp langų <strong>ir</strong> tik<br />
po kurio laiko grįžti kompleksiškai<br />
renovuoti pastatą. Tačiau Augustavo<br />
daugiabučių kooperatyvo p<strong>ir</strong>mininkas<br />
teigė, kad <strong>ir</strong> toks žingsnis duoda<br />
naudos. Visų p<strong>ir</strong>ma dėl to, kad užsandarinamos<br />
galinės sienos plokščių<br />
sujungimų siūlės, kurios kelia nemažai<br />
bėdų: skilinėja nuo atmosferos<br />
poveikio, ardo konstrukciją.<br />
Lenkijoje nereikalaujama, kad renovuojant<br />
būtų pakeisti visi butų<br />
langai, netgi seni mediniai. Tad kai<br />
kuriuose net kompleksiškai atnaujintuose<br />
daugiabučiuose galima pamatyti<br />
senus patrūnijusius medinius<br />
langus. Nors namų fasadai ryškūs <strong>ir</strong><br />
įva<strong>ir</strong>iaspalviai, estetinio vaizdo nepagerina<br />
kompleksiškai nestiklinami<br />
balkonai. Vieni jų iš viso neįstiklinti,<br />
kiti įstiklinti mediniais rėmais, dar<br />
kiti – plastikiniais. Reikalavimų balkonams<br />
stiklinti nėra.<br />
Atnaujinant daugiabučius Lenkijoje<br />
privalu radiatoriuose sumontuoti termostatinius<br />
vožtuvus. Tačiau sureguliuoti<br />
taip, kad temperatūra bute būtų<br />
mažesnė nei 16 laipsnių šilumos, negalima<br />
– to neleidžia Lenkijos teisės<br />
aktai, be to, patys termostatiniai vožtuvai<br />
būna užblokuoti ties mažiausia<br />
leistina riba.<br />
Lenkai apskaičiavo, kad investicija<br />
į renovaciją visiškai atsiperka maždaug<br />
po 13 metų, nes sunaudojama<br />
kur kas mažiau šilumos energijos,<br />
sąskaitos vidutiniškai sumažėja apie<br />
30 proc.<br />
VienaMe leidinyje – Visa inForMacija<br />
Ir statybos inžinerijos krypties studentai, <strong>ir</strong> jau d<strong>ir</strong>bantys specialistai<br />
turėtų atkreipti dėmesį į neseniai išleistą itin naudingą leidinį – Vytenio<br />
Razgūno parengtą geros praktikos taisyklių rinkinį, kuriame pateikta<br />
visa pagrindinė informacija, reikalinga norint kokybiškai įrengti pramonines<br />
betonines grindis.<br />
Leidinyje p<strong>ir</strong>miausia pristatomi specialūs terminai, susiję su betoninių<br />
grindų įrengimu. Toliau pateikiami pramoninių betoninių grindų<br />
konstrukcijų tipai bei klasės, išsamios, suprantamos instrukcijos,<br />
kaip įrengti grindų pagrindą, patikrinti kokybę, pas<strong>ir</strong>inkti grindų<br />
konstrukciją, įvertinti būtinas betono ypatybes <strong>ir</strong> aplinkos sąlygas,<br />
pagaliau kaip suprojektuoti <strong>ir</strong> įrengti betonines grindis. Leidinyje rasite<br />
glaustą, bet aiškią informaciją apie grindims armuoti <strong>ir</strong> stiprinti<br />
naudojamą armatūrą, metalinius <strong>ir</strong> sintetinius pluoštus. Pateikiamos<br />
rekomendacijos, kaip padaryti grindų betono pav<strong>ir</strong>šių atsparesnį<br />
dilimui. Aptariami pramoninių betoninių grindų siūlių tipai <strong>ir</strong><br />
rekomendacijos joms įrengti. Verta pasidomėti betono priežiūros<br />
rekomendacijomis, kaip pasiekti norimas betono ypatybes.<br />
Vartotojams bus naudinga <strong>ir</strong> glausta informacija<br />
apie grindų betonavimo<br />
problemas <strong>ir</strong> jų sprendimo<br />
būdus.<br />
Specialistai čia ras profesionaliai<br />
išdėstytą informaciją<br />
apie cemento tipus,<br />
betono priedus, grindų<br />
siūlių konstrukcijas bei mazgus.<br />
Palyginimui pateikiami<br />
pramoninių betoninių grindų<br />
Suomijos <strong>ir</strong> DIN 18202 normatyvai.<br />
Vytautas Adomavičius,<br />
inžinierius technologas<br />
Norėdami įsigyti leidinį „Pramoninių<br />
betoninių grindų įrengimas“<br />
(leidykla „Print for you“, 96 p.), apsilankykite<br />
adresu www.durocem.lt.<br />
2013 Nr. 3 renoVacija<br />
41
42<br />
ar Biokurui<br />
naudosiMe<br />
kelMus?<br />
inga luKŠytė<br />
Biokuru vis labiau domisi ne tik mažieji, bet <strong>ir</strong> didieji miestai,<br />
nors visos urėdijų biokurui paruošiamos žaliavos jie<br />
dar neišperka. Trūksta <strong>ir</strong> medienos atliekoms pritaikytų<br />
katilinių. Tačiau miškininkai raginami ieškoti naujų galimybių<br />
gaminti biokuro žaliavą – skandinavų pavyzdžiu jai<br />
naudoti ne tik šakas ar medžių v<strong>ir</strong>šūnes, bet <strong>ir</strong> kelmus.<br />
technika per brangi<br />
Aplinkos ministerija, sus<strong>ir</strong>ūpinusi<br />
efektyvesniu miško k<strong>ir</strong>timo atliekų<br />
naudojimu, 2011 metais Miško k<strong>ir</strong>timų<br />
taisyklėse numatė galimybę<br />
ketv<strong>ir</strong>tos grupės miškuose, kurie<br />
neprisk<strong>ir</strong>ti saugomoms teritorijoms,<br />
rauti kelmus <strong>ir</strong> juos naudoti kaip biokuro<br />
žaliavą. Kelmų mediena biokurui<br />
gali būti naudojama tik iš plynų<br />
k<strong>ir</strong>taviečių. Panaši praktika taikoma<br />
<strong>ir</strong> Skandinavijoje. Tokių galimų k<strong>ir</strong>taviečių<br />
Valkininkų miškų urėdijos<br />
vadovas Arvydas Strazdas urėdijos<br />
teritorijoje suskaičiavo maždaug<br />
90 hektarų. Per metus kelmų skiedrų<br />
gamybai susidarytų maždaug<br />
5 tūkst. kietmetrių.<br />
A. Strazdas paaiškino, kad šiuo<br />
metu miško k<strong>ir</strong>timo atliekos bioku-<br />
rui ruošiamos čia pat – pagrindinių<br />
k<strong>ir</strong>timų b<strong>ir</strong>žėse. Biokuro gamintojai,<br />
iš urėdijų k<strong>ir</strong>timo vietose arba sandėliuose<br />
įsigiję k<strong>ir</strong>timo atliekų, medienos<br />
smulkintuvais šakas <strong>ir</strong> kitas<br />
k<strong>ir</strong>timo atliekas sudrožia į skiedras.<br />
Norint išrauti plynoje k<strong>ir</strong>tavietėje likusius<br />
kelmus, urėdijoms pr<strong>ir</strong>eiktų<br />
specialios galingos technikos – kelmarovių.<br />
Tokia technika, pasak miškų<br />
urėdo, jiems per brangi. Ir vargu<br />
ar atsip<strong>ir</strong>ktų.<br />
apsunkintų medienos pardavimus<br />
Kelmų medienos tankis didesnis,<br />
todėl ji kaloringesnė už kitų medžio<br />
dalių medieną. Sukūrenus toną paprastos<br />
medienos išsisk<strong>ir</strong>ia 2 MWh<br />
šilumos energijos, o sudeginus tiek<br />
pat kelmų – apie 4 MWh. Tačiau<br />
A. Strazdas įsitikinęs, kad pradėjus<br />
rauti kelmus žalos būtų daugiau nei<br />
naudos: būtų suardyta miško paklotė,<br />
sunaikintas derlingas žemės<br />
sluoksnis, suniokotos b<strong>ir</strong>žės. Juk<br />
šiuo metu eksploatuojant k<strong>ir</strong>tavietes<br />
miško k<strong>ir</strong>timo technika gali važiuoti<br />
tik valksmomis, kad nebūtų<br />
pažeista aplink esanti paklotė. O<br />
kelmus reikėtų rinkti visame k<strong>ir</strong>tavietės<br />
plote.<br />
2004 metais Valkininkų miškų<br />
urėdijai suteiktas FSC miškų tvarkymo<br />
sertifikatas, kuris užtikrina,<br />
kad miškai tvarkomi <strong>ir</strong> naudojami<br />
nekenkiant jų ekologinėms, socialinėms<br />
bei ekonominėms funkcijoms.<br />
Jei tektų rauti kelmus, gali būti, kad<br />
urėdija tokio sertifikato netektų. Tai<br />
apsunkintų <strong>ir</strong> apvaliosios medienos<br />
pardavimus.<br />
sprendimai vėluoja<br />
Varėnos amatų <strong>ir</strong> verslo asociacijos<br />
vadovas Jonas Semsė nurodė <strong>ir</strong><br />
daugiau priežasčių, kodėl skiedrų<br />
bent kol kas iš kelmų drožti neverta.<br />
Dauguma biokuro katilinių nepritaikytos<br />
ne tik kelmams, bet <strong>ir</strong> kitoms<br />
medienos atliekoms deginti, todėl<br />
daugeliui miškų urėdijų sudėtinga<br />
parduoti jau paruoštą žaliavą biokurui.<br />
Mat medienos atliekos yra gana<br />
drėgnos, o šakos <strong>ir</strong> spygliai – mažesnės<br />
energinės vertės nei malkinė<br />
mediena.<br />
Iki šiol Lietuvoje biokurui nenaudojami<br />
ne tik kelmai, bet <strong>ir</strong> šiaudai,<br />
o jų <strong>ir</strong>gi netrūksta. Šalyje vis dar<br />
nėra iš šiaudų pagaminto biokuro<br />
katilinių. Kol kas aps<strong>ir</strong>ibojama siūlymais<br />
modernizuoti esamas katilines,<br />
kad jose būtų galima naudoti<br />
<strong>ir</strong> šiaudus.<br />
išbandė praktiškai<br />
Varėniškis J. Semsė pasakojo kartu<br />
su kolegomis bandęs 12 hektarų<br />
ploto miško k<strong>ir</strong>tavietėje išrautus<br />
kelmus panaudoti kaip biokuro žaliavą.<br />
Sunkiausiai išsprendžiama<br />
problema, pasak pašnekovo, pas<strong>ir</strong>odė<br />
ne gauti reikiamą techniką, bet<br />
šalinti kelmų šaknyse susikaupusį<br />
smėlį. Vokiečiai smėlį siūlo šalinti<br />
suspaustu oru arba plauti vandeniu.<br />
Bet brangi <strong>ir</strong> vienu, <strong>ir</strong> kitu atveju<br />
“<br />
jonas seMsė<br />
Varėnos amatų <strong>ir</strong> verslo<br />
asociacijos jonas semsė vadovas<br />
Varėnos amatų <strong>ir</strong> verslo<br />
asociacijos vadovas<br />
Dauguma biokuro<br />
katilinių Dauguma biokuro nepritaikytos<br />
katilinių neprit- ne<br />
aikytos ne tik kel-<br />
tik<br />
mams,<br />
kelmams,<br />
bet <strong>ir</strong> kitoms<br />
bet medienos <strong>ir</strong> kitoms atliekoms<br />
medienos atliekoms<br />
deginti.<br />
deginti.“<br />
naudojama įranga, o jos atsip<strong>ir</strong>kimą<br />
sunku prognozuoti nežinant<br />
paslaugos poreikio. Didelės būtų <strong>ir</strong><br />
vandens sąnaudos.<br />
ne naujiena<br />
Kelmus panaudoti Valkininkuose<br />
mėginta <strong>ir</strong> prieš keliasdešimt metų.<br />
Tuomet terpentino <strong>ir</strong> dervos gamybos<br />
fabrike kaip žaliava buvo<br />
naudojami spygliuočių kelmai.<br />
K<strong>ir</strong>tavietėje jie būdavo laikomi tol,<br />
kol apipūdavo, tuomet – raunami.<br />
Panašių siūlymų pasig<strong>ir</strong>sta <strong>ir</strong> dabar.<br />
Be to, išrautus kelmus rekomenduojama<br />
palikti sukrautus krūvose pusę<br />
metų, kad lietus nuplautų didžiąją<br />
dalį žemių, <strong>ir</strong> tik tada apdoroti.<br />
Miškų urėdui A. Strazdui toks kelmų<br />
naudojimo biokurui scenarijus<br />
kelia abejonių. Mat laukiant, kol<br />
kelmai supus, nebus galima vykdyti<br />
miško atkūrimo darbų. O jam ėmus<br />
atželti <strong>ir</strong> pradėjus rauti kelmus, savaime<br />
išdygę medeliai būtų sunaikinami.<br />
gali prisidėti privačios įmonės<br />
Valkininkų miškų urėdija jau kelerius<br />
metus parduoda po 7 tūkst. kietmetrių<br />
žaliavos biokuro gamybai. Ji viena<br />
daugiausia Lietuvoje parduodančių<br />
miško k<strong>ir</strong>timo atliekų. Kietmetris<br />
malkinės medienos urėdijoje kainuoja<br />
<strong>60</strong>–65 litus, o už kietmetrį nesmulkintų<br />
k<strong>ir</strong>timo atliekų prašoma<br />
maždaug 40 litų. A. Strazdas mato<br />
vienintelę galimybę kelmus panaudoti<br />
biokuro gamybai – jeigu jai būtų<br />
pasitelkiami tie kelmai, kuriuos privalu<br />
išrauti per miškus tiesiant kelius ar,<br />
pavyzdžiui, dujotiekį. Dabar jie paliekami<br />
supūti. Tuo padėtų pas<strong>ir</strong>ūpinti<br />
privačios įmonės.<br />
privalu palikti atliekų<br />
Urėdijas siūloma įpareigoti pačioms<br />
gaminti medienos skiedras <strong>ir</strong> tiekti<br />
į kol kas vangiai veikiančią biokuro<br />
b<strong>ir</strong>žą „Baltpool“. Taip tikimasi kovoti<br />
su galimais rinkos monopolininkais.<br />
Valkininkų miškų urėdui tokie užmojai<br />
sunkiai suprantami. „Prekybos<br />
mediena taisyklėse nenumatytas<br />
urėdijų dalyvavimas biokuro b<strong>ir</strong>žoje.<br />
Be to, yra daug privačių įmonių,<br />
įsigijusių biokurui gaminti reikiamą<br />
techniką“, – atkreipė dėmesį<br />
A. Strazdas.<br />
O tai, kad į urėdijas baksnojama<br />
p<strong>ir</strong>štu, esą jos daug k<strong>ir</strong>timo atliekų<br />
palieka pūti miškuose, A. Strazdo<br />
nestebina. Tačiau situacija, anot jo,<br />
kiek kitokia: nederlingose augavietėse<br />
privalu palikti dalį k<strong>ir</strong>timo<br />
atliekų. O šlapiose k<strong>ir</strong>tavietėse net<br />
<strong>ir</strong> malkinę medieną, medžio atliekų<br />
nesuklojus po mašinų ratais, sunku<br />
išvežti.<br />
Tos miško k<strong>ir</strong>timo atliekos, kurias<br />
galima paimti <strong>ir</strong> apdoroti, miškuose<br />
neužsiguli. Ir jų bent kol kas urėdija<br />
pritrūkti nežada.<br />
O dėl galimybių Lietuvoje kelmų<br />
medieną naudoti kaip biokuro žaliavą<br />
savo nuomonę turėtų pareikšti<br />
mokslininkai: įvertinti ne tik ekologinę<br />
riziką kelmus imant iš k<strong>ir</strong>taviečių,<br />
bet <strong>ir</strong> ekonominę kelmų perd<strong>ir</strong>bimo<br />
į skiedras naudą.<br />
43<br />
r
ŽVilGsnis naujiena 2013 2013 Nr. Nr. 3 3<br />
darni Plėtra –<br />
BūtinyBė<br />
Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo<br />
turto bumas, sparti miestų statybos<br />
raida, stichiška priemiestinių zonų<br />
plėtra, fragmentiškai išplėtota susisiekimo,<br />
socialinė <strong>ir</strong> inžinerinė infrastruktūra<br />
nesukūrė sąlygų darniai<br />
plėtrai.<br />
Įgyvendinant paprojektį „Darnios<br />
plėtros akademijos institucinių gebėjimų<br />
stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos<br />
bendruomenių plėtrą“ siekiama<br />
padėti sukurti urbanistinę politiką,<br />
kuri leistų kurtis <strong>ir</strong> gyvuoti gyvybingoms,<br />
atv<strong>ir</strong>oms, saugioms, aktyvioms<br />
bendruomenėms.<br />
Šveicarijos Konfederacijos <strong>ir</strong> Lietuvos<br />
Respublikos bendradarbiavimo<br />
programos finansuojamas paprojektis<br />
padės spręsti šias problemas siekiant:<br />
• tobulinti urbanistinę valstybės politiką,<br />
orientuojant ją į darnią plėtrą<br />
<strong>ir</strong> bendruomenių gyvenimo kokybės<br />
kėlimą (bendruomenių modernizavimas,<br />
prioritetą teikiant racionaliam<br />
socialinės, sveikatos, švietimo, kultūros,<br />
sporto infrastruktūros kūrimui);<br />
• stiprinti nevyriausybinio sektoriaus<br />
iniciatyvą, gebėjimus bei vaidmenį<br />
sprendžiant bendruomenių plėtros<br />
problemas (nuolat kelti nevyriausybinio<br />
sektoriaus atstovų gebėjimus;<br />
įtraukti juos į bendrus projektus; skatinti<br />
veikti savarankiškai);<br />
• stiprinti savivaldybių iniciatyvą, gebėjimus<br />
<strong>ir</strong> vaidmenį plėtojant savo regionus<br />
(kelti savivaldos atstovų gebėjimus;<br />
nuolat skatinti diskusijas, kaip<br />
spręsti bendruomenių problemas;<br />
teikti siūlymų dėl konkrečių bendruo-<br />
menių plėtros; įtraukti į bendrus projektus);<br />
• įtraukti visuomenines organizacijas<br />
<strong>ir</strong> privatų sektorių į valdžios sprendimų<br />
priėmimo procesą (puoselėti šių<br />
subjektų bendradarbiavimą <strong>ir</strong> partnerystę,<br />
dalytis gerąja pat<strong>ir</strong>timi, įgyvendinti<br />
bendrus projektus);<br />
• kad urbanistinės <strong>ir</strong> regioninės plėtros<br />
projektai būtų įgyvendinami<br />
kompleksiškai (tvari infrastruktūros<br />
plėtra; kompaktiškų miestų <strong>ir</strong> gyvenviečių<br />
kūrimas; efektyvus žemės<br />
naudojimas; gamtos bei kultūros vertybių<br />
apsauga; valstybės investicijų<br />
į regionų plėtrą sąnaudų <strong>ir</strong> naudos<br />
analizė);<br />
• skatinti tarptautinį bendradarbiavimą<br />
<strong>ir</strong> perimti pažangią Vakarų Europos<br />
valstybių pat<strong>ir</strong>tį plėtojant bendruomenes;<br />
• įgyvendinant viešosios infrastruktūros<br />
projektus ar teikiant viešąsias<br />
paslaugas prioritetą teikti viešosios<br />
<strong>ir</strong> privačios partnerystės projektams.<br />
Darnios plėtros koncepcijos idėja<br />
pripažįstama kaip viena pažangiausių<br />
<strong>ir</strong> pasiteisinusių siekiant visavertės<br />
plėtros. Darni plėtra įteisinta kaip pagrindinė<br />
ilgalaikė visuomenės plėtros<br />
ideologija. Pagrindiniai nuostatai su-<br />
formuluoti pasaulio v<strong>ir</strong>šūnių susitikime<br />
Rio de Žane<strong>ir</strong>e 1992 metais.<br />
Darnios plėtros koncepcijos pagrindą<br />
sudaro 3 lygiaverčiai komponentai:<br />
aplinkosauga, ekonominė <strong>ir</strong> socialinė<br />
plėtra. O pati darni plėtra – tai nuosekli,<br />
gerai suplanuota <strong>ir</strong> kryptingai<br />
įgyvendinama bendruomenių plėtra.<br />
Ją sudaro elementų kompleksas: sveikatos<br />
apsauga, švietimas, mokymas,<br />
socialinė apsauga, bendruomeninė<br />
veikla, mokyklos, ligoninės <strong>ir</strong> kt.<br />
Bendruomenių lygmeniu darnią<br />
plėtrą labiausiai lemia šie veiksniai:<br />
• sveika aplinka (švarus oras, žemė,<br />
vanduo; biologinė įva<strong>ir</strong>ovė; gamtinių išteklių<br />
naudojimas yra pagrįstas <strong>ir</strong> daro<br />
tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei);<br />
• gyvybinga ekonomika (plati ekonominė<br />
bazė, pritaikoma prie kintamų<br />
sąlygų, konkuruojanti su kitomis šalies<br />
bendruomenėmis; garantuojanti<br />
gyventojų užimtumą trumpam ar<br />
ilgam laikotarpiui, gebanti pritraukti<br />
naujų investicijų);<br />
• socialinė gerovė (gyventojų saugumas;<br />
visiškas <strong>ir</strong> kokybiškas kultūrinių<br />
bei dvasinių poreikių tenkinimas;<br />
prieinamas būstas <strong>ir</strong> komunalinės paslaugos);<br />
• aktyvus <strong>ir</strong> konstruktyvus bendruomenės<br />
gyventojų dalyvavimas visais<br />
plėtros etapais.<br />
Įgyvendinant paprojektį bus parengta<br />
<strong>ir</strong> konferencijoje pristatyta<br />
Darnios plėtros akademijos (DPA)<br />
plėtros galimybių studija, parengta<br />
ilgalaikė DPA veiklos strategija. Taip<br />
pat vyks nevyriausybinių organizacijų,<br />
savivaldos institucijų, DPA partnerių,<br />
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros<br />
asociacijos darbuotojų mokymai, bus<br />
sukurtas interneto tinklalapis <strong>ir</strong> informacinė<br />
duomenų bazė.<br />
Tikimasi, kad esminiai paprojekčio<br />
rezultatai prisidės prie gyvybingos,<br />
atv<strong>ir</strong>os, patrauklios, saugios, tvarios <strong>ir</strong><br />
sveikos bendruomenės kūrimo.<br />
Paprojektis finansuojamas Lietuvos <strong>ir</strong><br />
Šveicarijos bendradarbiavimo programos<br />
lėšomis. Bendra suma – 291 420<br />
litų. Paramos lėšos – 76,50 proc., bendrojo<br />
finansavimo – 13,50 proc., nuosavas<br />
vykdytojo indėlis – 10 proc.<br />
įteMPtojo<br />
GelŽBetonio Vėjo<br />
jėGainių eleMentai<br />
iŠ ssB<br />
Dauguma vėjo jėgainių buvo gaminamos<br />
iš plieninių elementų. Cheminių<br />
betono priedų gamintojas<br />
„Stachema“ sukūrė, ištyrė <strong>ir</strong> įdiegė<br />
surenkamųjų betono elementų gamybą<br />
iš savaime susitankinančių<br />
betono mišinių SSB. Buvo atlikti dideli<br />
preliminarūs mišinio <strong>ir</strong> jo komponentų<br />
parinkimo darbai. Vienas<br />
svarbiausių – parinkti įva<strong>ir</strong>ioje temperatūroje<br />
greitai kietėjantį cementą<br />
<strong>ir</strong> prie jo derantį mišinio superplastiklį<br />
– kietėjimo greitiklį.<br />
Paminėtina, kad „Stachema“ yra<br />
mobiliosios gamybos šalininkė,<br />
prisitaikanti prie didelių vartotojų<br />
reikalavimų, cheminius betono<br />
priedus galinti tiekti pagal naudojamą<br />
cementą <strong>ir</strong> užpildus. Aptariamu<br />
atveju buvo d<strong>ir</strong>bama su trijų gamintojų<br />
CEM I 52,5 R klasės cementu.<br />
Rezultatai nelabai skyrėsi vieni nuo<br />
kitų, tačiau greičiausiai stipris augo<br />
d<strong>ir</strong>bant su Ispanijos CEM I 52,5 R UltraVAL<br />
cementu.<br />
gamybos metu reikėjo išspręsti šias<br />
problemas:<br />
• Elementai buvo gaminami už<br />
20 km nuo betono mišinio gamybos<br />
vietos.<br />
• Gamyba buvo pradėta rugsėjį<br />
esant +20–25°C temperatūrai, o<br />
baigta gruodį esant neigiamai temperatūrai.<br />
• Vieno elemento tūris buvo 22–<br />
25 m 3 , formavimas buvo pradedamas,<br />
kai visas mišinio kiekis jau būdavo<br />
vietoje (3–4 betonvežiai).<br />
• Gamybai buvo suprojektuotas SSB<br />
C<strong>60</strong>/75 klasės mišinys su V : C < 0,39,<br />
sklidumas – ne mažiau kaip 700 mm<br />
po 90 min. nuo užmaišymo.<br />
• Mišinio gamintojas galėjo naudoti<br />
tik vieną cheminį priedą.<br />
Gaminiai nebuvo šildomi, tik sezono<br />
pabaigoje teko kaitinti vandenį, kartais<br />
<strong>ir</strong> užpildus. Buvo naudojamas tokios<br />
sudėties betono mišinys (kg/m 3 ):<br />
• cementas – 430;<br />
• klintmilčiai – <strong>60</strong>;<br />
• smėlis 0/2 – 855;<br />
• granitinė skalda 2/8 – 395;<br />
• granitinė skalda 8/11 – 480;<br />
• vanduo – 162;<br />
• priedas STACHEMENT 2701 – 7,96.<br />
gamybos metu buvo laikomasi šių<br />
taisyklių:<br />
• Kiekvieno maišymo apimtis buvo<br />
tokia pat – 1,86 m 3 , <strong>ir</strong> truko 240 sek.<br />
• Betono mišinys buvo tikrinamas<br />
gamybos vietoje <strong>ir</strong> formavimo aikštelėje.<br />
• Įtemptojo gelžbetonio elementai<br />
buvo išformuojami po 6–8 val.<br />
Vidutiniai stipriai: po 8 val. – 42,3<br />
MPa, po 12 val. – 57,7 MPa, po 24 val. –<br />
76,8 MPa, po 28 parų – 92,1 MPa.<br />
Per visą gamybos laikotarpį formų<br />
apyvartumas buvo 2–3 formos per<br />
24 val. Naudojant novatoriškiau-<br />
sią polimerinį priedą STACHEMENT<br />
2701, įvykdyti labai griežti surenkamųjų<br />
elementų gamintojo reikalavimai,<br />
buvo galima patogiai d<strong>ir</strong>bti<br />
su specialiu cementu UltraVAL. Betono<br />
nelaidumo vandeniui <strong>ir</strong> šalčio<br />
atsparumo bandymai v<strong>ir</strong>šijo W12 <strong>ir</strong><br />
F200 reikalavimus.<br />
Betono mišinio gamybą galite pamatyti atsidarę filmo<br />
nuorodą http://yuotu.be/WX0zZrt0yCO<br />
Tomasz Nowacki, „Stachema Polska“, www.stachema.pl<br />
Vidmantas Vaišnoras, UAB „Variva“, www.variva.lt<br />
Vladas Jakštas, UAB „Stachelita“, www.stachema.lt<br />
45<br />
r
ŽVilGsnis<br />
ŽVilGsnis<br />
2013<br />
2013<br />
Nr.<br />
Nr.<br />
3<br />
2013 Nr. 3 ŽVilGsnis<br />
Betono danGa<br />
keliuose – Bėda ar<br />
alternatyVa?<br />
doc. dr. audrius vaitKus, mgr. rita KleiZienė<br />
vgtu aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas<br />
Ekonomistai įrodė, kad susisiekimo komunikacijų infrastruktūra<br />
yra visos šalies ekonomikos atspindys. Išsivysčiusios<br />
šalys šio sektoriaus priežiūrai <strong>ir</strong> plėtrai sk<strong>ir</strong>ia ženklią<br />
valstybės biudžeto dalį. Gerai išplėtota <strong>ir</strong> prižiūrima susisiekimo<br />
komunikacijų infrastruktūra ne tik garantuoja<br />
saugias, patogias, greitas keliones, bet <strong>ir</strong> reprezentuoja<br />
valstybę svečiams.<br />
Būtina rinktis tvarią dangą<br />
Norint užtikrinti gerą šios infrastruktūros<br />
būklę bei tvarų naudojimą, reikia<br />
daugelio priemonių <strong>ir</strong> procedūrų.<br />
Kalbant konkrečiai apie vieną susisiekimo<br />
komunikacijų statinių grupę –<br />
Lietuvos automobilių kelius – išsk<strong>ir</strong>tina<br />
keletas pagrindinių problemų.<br />
Spartus automobilizacijos augimas,<br />
nuolat didėjantis automobilių transporto<br />
eismo intensyvumas, krovinių<br />
pervežimo apimtys, nepakankamas<br />
kelių priežiūros bei plėtros finansavimas<br />
kelia naujų iššūkių. Vos prieš<br />
10–15 metų projektuoti <strong>ir</strong> nutiesti ar<br />
rekonstruoti keliai šiandien jau lai-<br />
komi nepakankamai funkcionaliais:<br />
ne tokie pralaidūs, tvarūs, saugūs,<br />
informatyvūs. Todėl plėtojant <strong>ir</strong> atnaujinant<br />
valstybės turtą – automobilių<br />
kelius – būtina taikyti novatoriškus<br />
principus. Vienas tokių – tvarios automobilių<br />
kelių dangos naudojimas.<br />
Kelio dangos konstrukcija – tai daugiasluoksnė<br />
sistema, susidedanti iš<br />
dangos <strong>ir</strong> pagrindo sluoksnių, įrengtų<br />
ant sutankinto žemės sankasos pav<strong>ir</strong>šiaus.<br />
Šios sistemos funkcionavimas<br />
ypač priklauso nuo v<strong>ir</strong>šutinio konstrukcinio<br />
sluoksnio (dangos) medžiagos<br />
rūšies <strong>ir</strong> ypatybių. Automobilių<br />
kelių <strong>ir</strong> gatvių danga pagal rūšis sk<strong>ir</strong>stoma<br />
į tris pagrindines grupes:<br />
• nestandžioji – vienasluoksnė arba<br />
daugiasluoksnė asfalto danga, įrengta<br />
ant surištojo ar nesurištojo mineralinių<br />
medžiagų pagrindo sluoksnio;<br />
• pusiau standžioji – asfalto danga,<br />
įrengta ant standaus dangos (pagrindo)<br />
sluoksnio;<br />
• standžioji – betono dangos sluoksnis,<br />
įrengtas ant nestandaus pagrindo<br />
sluoksnio.<br />
Asfalto dangos alternatyva<br />
Ir Lietuvos, <strong>ir</strong> kitų šalių automobilių<br />
keliuose bei gatvėse dažniausiai klojama<br />
nestandžioji, t. y. asfalto, danga.<br />
Svarbu paminėti, kad ji projektuojama<br />
15–20 metų laikotarpiui, tačiau<br />
jau p<strong>ir</strong>maisiais eksploatavimo metais<br />
susidaro pažaidų, <strong>ir</strong> jų nuolatos daugėja.<br />
Asfalto danga remontuojama<br />
8–10 eksploatavimo metais: pažaidos<br />
užtaisomos, pav<strong>ir</strong>šius apdorojamas,<br />
nusidėvėjęs sluoksnis pakeičiamas<br />
nauju. Tiesa, nusidėvėjęs sluoksnis<br />
dažniausiai keičiamas nauju 15–17<br />
dangos eksploatavimo metais. Priklausomai<br />
nuo eksploatavimo sąlygų<br />
dažnai tenka keisti apatinį, o kartais – net<br />
pagrindo sluoksnį.<br />
Eksploatacinis tinkamai įrengtos<br />
standžiosios, t. y. betono, dangos lai-<br />
kotarpis yra 40 metų. Deramai prižiūrima<br />
ji gali būti eksploatuojama<br />
<strong>ir</strong> ilgiau. Betono dangos priežiūra iki<br />
20–25 eksploatavimo metų paprastai<br />
aps<strong>ir</strong>iboja tik siūlių remontu, o tolesnė<br />
priklauso nuo dangos būklės. Atliekami<br />
siūlių tv<strong>ir</strong>tinimo, įdėklų keitimo,<br />
plokščių perbetonavimo darbai, atnaujinamos<br />
eksploatacinės dangos<br />
pav<strong>ir</strong>šiaus charakteristikos.<br />
Betono dangos įrengimas.<br />
Europos betono dangos asociacijos<br />
EUPAVE teigimu, neigiamas betono<br />
dangos gamybos, įrengimo <strong>ir</strong> priežiūros<br />
poveikis aplinkai yra 9,6 karto<br />
mažesnis nei asfalto. Betono danga<br />
yra šviesi, todėl tamsiuoju paros metu<br />
gerėja matomumas – keliams su betono<br />
danga apšviesti reikia iki 31 proc.<br />
mažiau elektros energijos. Šviesi kelio<br />
ar gatvės danga mažiau įkaista negu<br />
tamsi – betono pav<strong>ir</strong>šiaus temperatūra<br />
yra iki 12°C žemesnė nei asfalto<br />
dangos. Betono dangos stiprumas<br />
nuo temperatūros poveikio nesikeičia<br />
arba keičiasi labai nežymiai, o asfalto<br />
dangos stiprumas esant aukštai<br />
aplinkos temperatūrai mažėja, dėl to<br />
susidaro plastinių deformacijų.<br />
2 pav. Deformacinių siūlių<br />
konstrukcijos. skersinės:<br />
susitraukimo (a),<br />
išsiplėtimo (b),<br />
technologinės (c).<br />
Išilginės: susitraukimo (d) <strong>ir</strong><br />
technologinės (e1 <strong>ir</strong> e2).<br />
Nuomonės prieštaringos<br />
Dėl nuolat didėjančio sunkiojo transporto<br />
intensyvumo, pervežamų krovinių<br />
kiekio <strong>ir</strong> svorio asfalto danga<br />
degraduoja greičiau. Nuolat augančios<br />
išlaidos kelių priežiūrai verčia<br />
susimąstyti apie betono dangos naudojimą<br />
Lietuvos automobilių kelių <strong>ir</strong><br />
gatvių tiesyboje.<br />
Tačiau šiuo klausimu nuomonės<br />
prieštaringos. Yra nuostata, kad betono<br />
danga nepasiteisins, nes sunkiojo<br />
transporto srautai yra per maži, betono<br />
dangos eksploatavimas sudėtingas<br />
<strong>ir</strong> brangus, ja važiuoti nepatogu<br />
<strong>ir</strong> nesaugu. Vis dėlto ar šios abejonės<br />
pagrįstos? Ar tikrai šiandienos betono<br />
dangos įrengimo technologijos neužtikrina<br />
gerų važiavimo sąlygų? Ar<br />
išties betono danga ekonomiškai neefektyvi?<br />
O gal kaip tik tai yra šiuolaikinių<br />
technologijų produktas, skatinantis<br />
naudoti vietines medžiagas: smėlį,<br />
žvyrą, portlandcementį?<br />
Taikytina sunkiojo transporto eismui<br />
Austrijos mokslininkas Giunteris Breyeris<br />
teigia, kad, sunkiojo transporto<br />
1 pav. sujungtų betono plokščių dangos konstrukcijos schema.
ŽVilGsnis 2013 Nr. 3 2013 Nr. 3 ŽVilGsnis<br />
eismui siekiant > 8000 automobilių per<br />
parą, betono danga yra vienareikšmiškai<br />
pranašesnė už asfalto <strong>ir</strong> ją naudoti<br />
ekonomiškai naudingiau. Sunkiojo<br />
transporto eismui kintant 5000÷8000<br />
automobilių per parą, reikia atlikti<br />
ekonominio efektyvumo skaičiavimus.<br />
Kai danga veikiama ypatingąja apkrova<br />
(esant transporto priemonių stabdymui,<br />
greitėjimui, statinėms apkrovoms,<br />
lėtaeigiam <strong>ir</strong> (arba) nepertraukiamam<br />
sunkiojo transporto srautui), betono<br />
danga gali būti efektyvi <strong>ir</strong> esant mažesniems<br />
eismo srautams.<br />
Betono danga dažniausiai naudojama<br />
įrengiant aerodromų, krantinių <strong>ir</strong><br />
sandėliavimo aikštelių dangas. Taip<br />
pat ji įrengiama magistraliniuose keliuose<br />
<strong>ir</strong> greitojo eismo gatvėse, kur<br />
fiksuojamas didelis sunkiojo transporto<br />
eismo intensyvumas, apkrautose<br />
gatvių sankryžų zonose <strong>ir</strong> visuomeninio<br />
transporto eismo juostose.<br />
Daugiausia betono dangos keliuose<br />
įrengta Kinijoje – apie 24<strong>60</strong> tūkst.<br />
kilometrų, Jungtinėse Amerikos<br />
Valstijose – 130,4 tūkst. kilometrų,<br />
Rusijoje – 8,1 tūkst. kilometrų. Betono<br />
danga plačiai naudojama <strong>ir</strong> Europoje:<br />
Belgijoje (apie 25,5 tūkst. kilometrų),<br />
Vokietijoje (apie 5,5 tūkst.<br />
kilometrų). Pastaruoju metu ji dažnai<br />
naudojama Lenkijos bei Čekijos<br />
kelių tiesyboje.<br />
Taikymas Lietuvoje<br />
Lietuvoje betono dangos įrengta vos<br />
72,5 kilometro, <strong>ir</strong> tai nesudaro nė<br />
1 proc. kelių tinklo. Magistralinio kelio<br />
A14 Vilnius–Utena betono danga buvo<br />
pradėta kloti 1975 metais. Kelias atidarytas<br />
1987-aisiais, taigi skaičiuojami<br />
26-i jo eksploatavimo metai. Nors važiuoti<br />
šiuo keliu nėra komfortabilu dėl<br />
padidėjusių tarpų deformacinėse siūlėse,<br />
plastinių deformacijų dangoje nėra.<br />
Šiame kelyje betono danga nepasiteisino<br />
dėl galimo netinkamo įrengimo bei<br />
priežiūros <strong>ir</strong> suformavo prieštaringą<br />
nuomonę apie betono dangą.<br />
Lietuvoje betono danga naudojama<br />
ne tik keliams. Prieš 30–40 metų ji<br />
buvo įrengta dalyje Vilniaus oro uosto<br />
kilimo–tūpimo tako <strong>ir</strong> Šiaulių karinio<br />
oro uosto kilimo–tūpimo take. Surenkamų<br />
betono plokščių danga naudota<br />
Kauno aerodromo kilimo–tūpimo takui<br />
<strong>ir</strong> peronui įrengti. Taip pat reikėtų<br />
pasidžiaugti, kad 2010 metais Lietuvos<br />
kelių tiesybos įmonės, taikydamos klo-<br />
tuvo slenkamaisiais klojiniais technologiją,<br />
sėkmingai įrengė betono dangą<br />
Šiaulių aerodromo orlaivių stovėjimo<br />
vietose. Čia buvo panaudota šiuolaikinė<br />
technologija įrengiant skersines <strong>ir</strong><br />
išilgines deformacines siūles.<br />
Sk<strong>ir</strong>tingos technologijos<br />
Priklausomai nuo įrengimo <strong>ir</strong> armavimo<br />
sk<strong>ir</strong>iami keturi pagrindiniai betono<br />
dangos tipai:<br />
• Sujungtų betono plokščių danga – iš<br />
nearmuoto betono, kuris kietėdamas<br />
skersine kryptimi supjaustomas į<br />
3,5÷6,0 metrų ilgio plokštes, jos sujungiamos<br />
specialiais strypais (įdėklais).<br />
Danga taisyklingos formos stačiakampiais<br />
pjaustoma siekiant išvengti neprognozuojamų<br />
plyšių ats<strong>ir</strong>adimo;<br />
• Sujungtų gelžbetonio plokščių dan-<br />
ga – iš armuoto betono 10–15 metrų<br />
ilgio plokščių, sujungtų inkariniais strypais<br />
<strong>ir</strong> įdėklais. Šio tipo danga gali būti<br />
įrengiama iš surenkamų elementų, pagamintų<br />
gamykloje arba kelyje;<br />
• Nepertraukiamai armuota betono<br />
danga – iš armuoto per visą ilgį betono,<br />
kurio galuose (kito tipo dangos sandūroje)<br />
arba prie kitų statinių (pastatų,<br />
tiltų, viadukų <strong>ir</strong> pan.) armatūra yra<br />
užinkaruojama. Šio tipo danga klojama<br />
objekte prieš tai surinkus armatūros<br />
tinklą. Dangoje nėra deformacinių<br />
siūlių, nes kietėjant betonui natūraliai<br />
susiformavę mikroplyšiai standžiai sujungiami<br />
armatūros tinklu;<br />
• Dispersiškai armuota betono danga – iš<br />
metalinėmis fibromis patobulinto betono.<br />
Klojama taip, kaip <strong>ir</strong> sujungtų betono<br />
plokščių danga – kietėdama supjaustoma<br />
į plokštes, kurių sukibimą pagerina<br />
fibros. Naudojama nedidelio eismo intensyvumo<br />
keliams.<br />
Dažniausiai klojama sujungtų betono<br />
plokščių danga, nes ją įrengti yra<br />
ekonomiškiausia <strong>ir</strong> užima mažiausiai<br />
laiko (1 pav.).<br />
Norint kontroliuoti betono dangoje<br />
vykstančius susitraukimo (kietėjant<br />
betonui) <strong>ir</strong> plokščių išsiplėtimo<br />
bei susitraukimo (keičiantis aplinkos<br />
temperatūrai) įtempimus, turi būti<br />
įrengiamos deformacinės skersinės <strong>ir</strong><br />
išilginės siūlės (2 pav.). Betonui pasiekus<br />
norminį stiprumą <strong>ir</strong> sukietėjus,<br />
deformacinės siūlės turi būti užsandarinamos<br />
bitumine mastika arba specialiu<br />
silikonu. Atstumai tarp siūlių priklauso<br />
nuo betono dangos sluoksnio<br />
storio <strong>ir</strong> pagrindo sluoksnių bei žemės<br />
aPie kelių tyriMo institutą<br />
Instituto tikslas – vykdyti mokslinius<br />
tarptautinio lygio susisiekimo<br />
komunikacijų tyrimus <strong>ir</strong> teikti<br />
inžinerines paslaugas. Siekdamas<br />
užsibrėžto tikslo institutas svariai<br />
prisideda prie tiesiamų bei rekonstruojamų<br />
kelių kokybės gerinimo.<br />
Aukščiausių veiklos rezultatų siekiama<br />
bendradarbiaujant su VGTU<br />
Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių<br />
katedros mokslininkais. Kelių tyrimo<br />
institutas mokslinių tyrimų<br />
srityje aktyviai bendradarbiauja su<br />
Baltarusijos nacionaliniu kelių tyrimo<br />
institutu BELDORNII, Kelių <strong>ir</strong><br />
tiltų tyrimo institutu Varšuvoje IB-<br />
DIM. Institutas yra šių organizacijų<br />
narys: Statybos produktų bandymų<br />
laboratorijų asociacijos, Statybos<br />
medžiagų, sistemų <strong>ir</strong> statinių<br />
laboratorijų <strong>ir</strong> ekspertų tarptautinės<br />
sąjungos (RILEM), Tarptautinės<br />
geosintetinių medžiagų asociacijos<br />
(IGS), Pasaulio kelininkų asociacijos<br />
(PIARC) techninio komiteto „Kelio<br />
dangos“, Europos nacionalinių kelių<br />
tyrimo laboratorijų asociacijos<br />
(FEHRL).<br />
sankasos stiprumo, tačiau dažniausiai<br />
atstumas būna 5 metrų.<br />
Šiuolaikinė sujungtų betono plokščių<br />
danga įrengiama klotuvais slenkančių<br />
klojinių principu. Klojama<br />
betono danga tankinama giluminiais<br />
vibratoriais, jos tekstūra formuojama<br />
prie klotuvo galo prikabinta lyginamąja<br />
mente. Paklotą dangą būtina apsaugoti<br />
nuo per greito išdžiūvimo <strong>ir</strong> per didelio<br />
drėgmės (lietaus) poveikio. Pradėjus<br />
betonui kietėti, ne vėliau kaip po<br />
2 dienų nuo paklojimo dangoje turi<br />
būti išpjaunamos deformacinės siūlės.<br />
Betonui pasiekus norminį stiprį, jos<br />
užsandarinamos.<br />
Remiasi tyrimų rezultatais<br />
Siekiant nustatyti, ar Lietuvoje gaminamas<br />
betonas gali būti naudojamas kelių<br />
tiesyboje, Vilniaus Gedimino technikos<br />
universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos<br />
fakulteto Kelių tyrimo instituto<br />
akredituotoje Automobilių kelių mokslo<br />
laboratorijoje buvo atlikti betono stiprio<br />
gniuždant bandymai. Laboratorijoje<br />
buvo bandomi sk<strong>ir</strong>tingų gamintojų <strong>ir</strong><br />
stiprumo klasių įva<strong>ir</strong>ių objektų statybos<br />
metu pagaminti kontroliniai betono<br />
bandiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad<br />
Lietuvoje gaminamo betono stipris<br />
gniuždant sk<strong>ir</strong>iasi priklausomai nuo gamintojo<br />
gamybos proceso. Norint naudoti<br />
betoną kelių tiesyboje <strong>ir</strong> siekiant<br />
užtikrinti betono dangos homogeniškumą,<br />
rekomenduojama atidžiai tikrinti<br />
betono produkcijos kokybę <strong>ir</strong> atitinkamai<br />
reguliuoti gamybos procesą.<br />
Tęsdami mokslinius tyrimus Kelių<br />
tyrimo instituto specialistai atliko asfalto<br />
<strong>ir</strong> betono dangos taikymo greitojo<br />
eismo gatvei rekonstruoti sustambintą<br />
ekonominį vertinimą. Skaičiavimams<br />
buvo pas<strong>ir</strong>inkta Vilniaus miesto greitojo<br />
eismo gatvės (Savanorių pr.) 100 metrų<br />
ilgio atkarpos rekonstrukcija <strong>ir</strong> priežiūra<br />
35 metams. Esama asfalto danga yra degradavusi,<br />
susidėvėjusi, joje dėl temperatūros<br />
svyravimų ats<strong>ir</strong>ado plyšių – susidarė<br />
50–70 milimetrų gylio provėžų.<br />
Projektinė apkrova buvo apskaičiuota<br />
35 metų eksploataciniam laikotarpiui<br />
įvertinant perspektyvinį sunkiojo transporto<br />
eismo intensyvumo kitimą. Nu-<br />
• Griovimo darbai<br />
• Angų pjovimas <strong>ir</strong> k<strong>ir</strong>timas<br />
• Sąramų, metalinių konstrukcijų montavimas<br />
• Ekskavatorių, buldozerių nuoma<br />
• Mini krautuvų nuoma<br />
• Hidraulinių plaktukų nuoma<br />
• Savivarčių, savikrovių nuoma<br />
• Statybinio laužo išvežimas<br />
• Statybos darbai<br />
Mosėdžio g. 7-108, LT-48177 Kaunas<br />
Tel. / faks. +370 37 26 02 86<br />
Mob. +370 659 98 349, +370 670 17 211<br />
www.griovimodarbai.lt<br />
statyta, kad projektinė rekonstruojamos<br />
atkarpos dangos konstrukcijos klasė<br />
turėtų būti SV. Ekonominio vertinimo<br />
metu buvo lyginami trijų sluoksnių asfalto<br />
dangos, kurios bendras storis – 28<br />
centimetrai, <strong>ir</strong> vieno 26 centimetrų storio<br />
betono dangos, kurioje kas 5 metrus<br />
įrengiamos skersinės susitraukimo <strong>ir</strong><br />
kas 30 metrų – skersinės išsiplėtimo<br />
siūlės, variantai.<br />
Rekonstravimo išlaidos buvo vertinamos<br />
pagal tris kriterijus: paruošiamuosius<br />
darbus, dangos įrengimą <strong>ir</strong> remonto<br />
darbus 35 metų eksploataciniam<br />
laikotarpiui. Asfalto dangos remontas<br />
numatytas 15, 23 <strong>ir</strong> 29 eksploatavimo<br />
metais. Betono dangos remontas – 20<br />
<strong>ir</strong> 30 eksploatavimo metais.<br />
Tyrimo metu nustatyta, kad betono<br />
dangos 35 metų eksploatacijos<br />
laikotarpiui remonto darbų sąnaudos<br />
yra net 80 proc. mažesnės už asfalto<br />
dangos to paties periodo remonto<br />
darbų sąnaudas. Bendrosios išlaidos<br />
100 metrų ilgio <strong>ir</strong> 12 metrų pločio (3<br />
eismo juostų) dangos rekonstrukcijai<br />
betono danga yra 37 proc. (479 745,26<br />
<strong>Lt</strong>) mažesnės nei asfalto dangos (758<br />
915,51 <strong>Lt</strong>). Atsižvelgiant į išlaidas eksploatavimo<br />
metu, tinkamai įrengta <strong>ir</strong><br />
prižiūrėta betono danga gali būti ekonomiškai<br />
labai patraukli.<br />
Senkantys naftos ištekliai lemia naftos<br />
produktų kainos kilimą. Ekonomistų<br />
teigimu, ateityje ji turėtų <strong>ir</strong> toliau didėti.<br />
Todėl labai svarbu ieškoti alternatyvių<br />
sprendinių <strong>ir</strong> būdų siekiant mažinti<br />
sąnaudas kelių tiesybai, tačiau tiesiant<br />
<strong>ir</strong> kuriant novatorišką, saugų, tvarų bei<br />
ekonomišką kelią. Betono danga tam tikrais<br />
atvejais gali būti efektyvesnė už asfalto<br />
<strong>ir</strong> naudotina keliams bei gatvėms.<br />
Juolab kad taip būtų skatinama pasitelkti<br />
valstybės vidaus išteklius.<br />
Apibendrinant galima teigti, kad betono<br />
dangos taikymo Lietuvos automobilių<br />
keliams <strong>ir</strong> gatvėms modelis turi<br />
būti pagrįstas gerąja kitų šalių pat<strong>ir</strong>timi<br />
<strong>ir</strong> mokslinių tyrimų bei eksperimentinės<br />
plėtros principais.<br />
GrioViMo <strong>ir</strong> statyBos darBai
eFektyVus Pastatas 2013 Nr. 3<br />
50<br />
eFektyVi renoVacija –<br />
ne Vien Geresnė<br />
sienų VarŽa<br />
darius babicKas<br />
senus daugiabučius modernizuoti būtina. Ši tiesa, atrodo,<br />
nėra ginčijama. Bet kyla keli klausimai: ar tikrai visus<br />
daugiabučius racionalu renovuoti, ar renovuojant galima<br />
pasiekti gerų energijos naudojimo efektyvumo rodiklių, ar<br />
pastaraisiais metais atnaujinti pastatai gali būti tinkamas<br />
pavyzdys kitiems?<br />
Keliasdešimt metų – be pokyčių<br />
Neseniai vykusiame Putų polist<strong>ir</strong>olo<br />
gamintojų <strong>ir</strong> vartotojų asociacijos<br />
inicijuotame seminare „Renovacija<br />
2013 – misija (ne)įmanoma?“ dalyviams<br />
buvo parodyta iš paukščio<br />
skrydžio daryta vieno iš sostinės gyvenamųjų<br />
namų kvartalų nuotrauka.<br />
Respublikinių būsto valdymo <strong>ir</strong><br />
priežiūros rūmų prezidentas Juozas<br />
Antanaitis, rodydamas senų blokinių<br />
daugiabučių vaizdą klausė, ar kas gali<br />
pasakyti, kada maždaug daryta ši nuotrauka.<br />
„Vieni sako, kad ši nuotrauka daryta<br />
prieš metus, kitiems atrodo, kad prieš<br />
dešimt ar penkiolika, o gal dar seniau.<br />
Tokie atsakymai liudija, kad senų daugiabučių<br />
padėtis jau ilgus metus nesikeičia.<br />
Taip, modernizacijos procesas<br />
stringa. Tad gal jis iš viso nereikalingas?<br />
Tam turbūt daugelis specialistų<br />
paprieštarautų: neatnaujinę senų pastatų<br />
turėsime nemažai problemų. O<br />
modernizacija, mano manymu, stringa<br />
dėl to, kad paprasčiausiai neįvertinta,<br />
ko siekiame atnaujindami daugiabučius“,<br />
– sakė J. Antanaitis.<br />
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos<br />
d<strong>ir</strong>ektorius Aidas Vaičiulis<br />
neslėpė, kad jo vadovaujama asociacija<br />
– turbūt vienintelė, kuri džiaugiasi,<br />
jog renovacija stringa <strong>ir</strong> nevyksta taip,<br />
kaip vyko iki šiol. „Problema yra tai,<br />
kad užsakovai nesupranta, ką nori pasiekti<br />
modernizuodami daugiabučius,<br />
jų kompetencija to neleidžia. O kai<br />
nežinai, ko nori, gauni tai, ką tuo metu<br />
pasiūlo rinka. Sprendimai tikrai gali<br />
būti ne patys geriausi, vėliau, žinoma,<br />
juos visi kritikuos. Bet tai jau bus rezultatas<br />
to, kas buvo užsakyta“, – kalbėjo<br />
A. Vaičiulis.<br />
Jis dar kartą priminė, kad p<strong>ir</strong>miausia<br />
reikia apibrėžti projektavimo užduotį:<br />
kokius kriterijus atitinkantį pastato<br />
renovacijos projektą parengti, kokius<br />
sprendimus numatyti siekiant išvengti<br />
vadinamųjų šalčio tiltų, kaip turėtų<br />
būti atnaujinami balkonai <strong>ir</strong> pan. Investiciniame<br />
projekte turėtų atsispindėti,<br />
kokie parametrai bus gauti investavus<br />
vienokią sumą, kokie – kitokią.<br />
Vėl priminė griovimą<br />
Pagal atliktus skaičiavimus laikomasi<br />
nuostatos, kad miestas efektyvus<br />
tuomet, kai viename jo hektare gyvena<br />
vidutiniškai ne mažiau kaip 30<br />
gyventojų. Tuomet apsimoka rajonus<br />
plėtoti, kurti socialinės bei inžinerinės<br />
infrastruktūros projektus <strong>ir</strong> juos įgyvendinti.<br />
Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus<br />
planas“ vyriausiasis architektas<br />
Mindaugas Pakalnis pateikė gyventojų<br />
išsidėstymą gyvenamuosiuose kvartaluose<br />
pagal amžių. Analizė parodė,<br />
kad jauni darbingo amžiaus žmonės<br />
daugiausia yra išsikraustę į priemiesčius.<br />
Arčiau centrinės miesto dalies<br />
didžioji dalis gyventojų yra pensinio<br />
amžiaus, jie įsikūrę senuose daugiabučiuose.<br />
Naujai pastatytuose gyvenamuosiuose<br />
kvartaluose dominuoja<br />
jaunesnio amžiaus žmonės.<br />
„Rajonus, kur yra senų daugiabučių,<br />
galima vadinti pensininkų kvartalais.<br />
Vertinant tai peršasi išvada, kad reno-<br />
Prof. Č. Ignatavičiaus teigimu,<br />
renovuojant senus daugiabučius<br />
šilumos sutaupymas didėja, vadinasi,<br />
gerėja <strong>ir</strong> atliktų darbų kokybė.<br />
vacijos procesas orientuotas į pensininkus.<br />
Ar bus efektyvi senų daugiabučių<br />
renovacija, jeigu laikui bėgant<br />
nebebus kam juose gyventi?“ – klausė<br />
M. Pakalnis.<br />
Anot jo, sovietmečiu statytų kvartalų,<br />
kuriuose dabar stovi renovuotini<br />
namai, struktūra nėra saugi gyventi.<br />
Butų planavimas <strong>ir</strong> kokybė neatitinka<br />
dabarties reikalavimų. Kambariai –<br />
atsk<strong>ir</strong>ti vieni nuo kitų, prasti santechnikos<br />
mazgai, mažos v<strong>ir</strong>tuvės. Šeimos<br />
nariai kartais net nepabendrauja tarpusavyje.<br />
Toks būstas nėra patrauklus<br />
jauniems žmonėms“, – konstatavo architektas.<br />
Kalbėdamas apie renovaciją M. Pakalnis<br />
pabrėžė, kad ne tik reikia žiūrėti,<br />
kaip atnaujinti sienas ar stogą<br />
<strong>ir</strong> pagerinti šiluminę varžą. Anot jo,<br />
būtina įvertinti <strong>ir</strong> gyvenimo kokybę,<br />
galvoti, kaip jaunus žmones pritraukti<br />
į miestą. Pavyzdžiu gali būti gyvenamieji<br />
kvartalai Vokietijos miestuose,<br />
kur tarp senų daugiabučių buvo suformuota<br />
sklypų <strong>ir</strong> ten leista statyti individualiuosius<br />
namus. Toks žingsnis<br />
buvo teisingas – apm<strong>ir</strong>ę kvartalai tarsi<br />
atgimė iš naujo.<br />
O pas mus pasiūlyta renovaciją pradėti<br />
nuo pačios prasčiausios būklės daugiabučių.<br />
M. Pakalnio nuomone, tikrai<br />
neefektyvu investuoti į bendrabutinio<br />
tipo daugiabutį sostinės Šnipiškių rajone<br />
ar Savanorių prospekte – į namus,<br />
kurie beveik neturi ateities perspektyvų.<br />
Ką daryti su tokiu būstu? Griauti. O tada<br />
efektyviai išnaudoti laisvą sklypą.<br />
„Renovacija gali būti efektyvi tuose<br />
šalies rajonuose, kurie yra labiau nutolę<br />
nuo sostinės ar kitų didmiesčių. Ten<br />
demografinė padėtis tokia, kad šimtui<br />
senelių tenka penkiasdešimt vaikaičių.<br />
Akivaizdu, naujo būsto čia greitai nebus<br />
statoma, tad atnaujinti senus galbūt<br />
verta. O ten, kur gyventojų nemažėja <strong>ir</strong><br />
naujas būstas turi paklausą, reikia gerai<br />
pasvarstyti, ar efektyvu renovuoti. Man<br />
tai tolygu mėginimui naujam gyvenimui<br />
prikelti seną sovietinį automobilį<br />
sumontuojant vieną kitą vakarietišką<br />
detalę“, – sakė M. Pakalnis.<br />
Kada atsiperka investicija?<br />
Putų polist<strong>ir</strong>olo gamintojų <strong>ir</strong> vartotojų<br />
asociacijos prezidento prof. Česlovo<br />
Ignatavičiaus teigimu, didžiausia blogybė<br />
renovacijos procese – užsakovai<br />
<strong>ir</strong> rangovai mažai bendrauja su projektuotojais<br />
arba to visiškai nedaro. Dėl<br />
to ne visi sprendimai būna efektyvūs.<br />
Lietuvos projektavimo inžinierių<br />
asociacijos valdybos p<strong>ir</strong>mininkas Jonas<br />
Mulevičius pastebėjo, kad požiūris<br />
į renovaciją turi būti kompleksiškas.<br />
Tik tuomet bus pasiektas efektyvumas.<br />
O jo siekiant būtina nepam<strong>ir</strong>šti kai<br />
kurių inžinerinių sprendimų: šilumos<br />
punktų atnaujinimo, ventiliacijos, langų<br />
su vėdinimo funkcija. Nepriėmus<br />
tam tikrų sprendimų <strong>ir</strong> neatlikus būtinų<br />
darbų, vėliau tikėtis gero rezultato<br />
beprasmiška.<br />
Europos audito rūmai vertino ekonominį<br />
investicijų į energijos efektyvumą<br />
renovuojant visuomeninius<br />
pastatus Lietuvoje veiksmingumą.<br />
Vertinimo rezultatas – investicijos<br />
neefektyvios, jų atsip<strong>ir</strong>kimo laikas gali<br />
siekti 50 metų, o kraštutiniais atvejais<br />
– net 150. Taip yra dėl to, kad pas<strong>ir</strong>enkami<br />
pernelyg brangūs, ekonomiškai<br />
ne visuomet naudingi sprendimai.<br />
Č. Ignatavičiaus teigimu, renovuojant<br />
senus daugiabučius šilumos sutaupymas<br />
didėja, vadinasi, gerėja <strong>ir</strong><br />
atliktų darbų kokybė. O kalbant apie<br />
investicijų atsiperkamumą, jos yra kur<br />
kas veiksmingesnės – atsiperka per<br />
4–6 metus. Panaudojus brangesnes<br />
sistemas atsip<strong>ir</strong>kimo laikas pailgėja,<br />
tačiau nev<strong>ir</strong>šija dešimties metų.<br />
2013 Nr. 3 eFektyVus Pastatas<br />
51
<strong>architektūra</strong> 2013 Nr. 3<br />
<strong>architektūra</strong> 2013 Nr. 3<br />
52<br />
laukia<br />
reaBilitacijos<br />
Architektai stengiasi išsklaidyti slogų įspūdį,<br />
paliktą betoninių sovietmečio statinių<br />
bitė rimKutė<br />
Kėdainių krematoriumas.<br />
G. Česonio nuotr.<br />
Didelei daliai žmonių betono pilkumas asocijuojasi su<br />
pilka <strong>ir</strong> nevalyva sovietinių laikų mikrorajonų realybe. Ir<br />
tai, sako architektai Gintautas Natkevičius <strong>ir</strong> rolandas<br />
Palekas, yra pagrindinė bei suprantama priežastis, kodėl<br />
ši medžiaga šiandien neretai vertinama skeptiškai.<br />
Blogos pat<strong>ir</strong>ties šleifas<br />
2013 Nr. Nr. 3 <strong>architektūra</strong><br />
architek tūra<br />
Kaip tik dėl minėtų priežasčių Lietuvoje<br />
atv<strong>ir</strong>ų betono pav<strong>ir</strong>šių reta – betoną<br />
ar gelžbetonį įprasta slėpti: nutinkuoti,<br />
apklijuoti klinkerio plytelėmis<br />
ar kitaip apdailinti.<br />
„Sovietiniais metais betonas buvo<br />
tikrai baisus, <strong>ir</strong> žmonės iki šiol žegnojasi<br />
– šitaip daugiau nebenoriu.<br />
Gaila – prarandame galimybę pasinaudoti<br />
betono privalumais. P<strong>ir</strong>miausia<br />
tuo, kad kokybiškai išbetonavus<br />
nereikia daryti apdailos, – komentavo<br />
G. Natkevičius. – Tiesa, atlikti apdailą<br />
pasitelkiant šią medžiagą tikrai nėra<br />
paprasta, o gilintis į betono liejimo<br />
technologiją, tobulinti įgūdžius niekas<br />
nenori.“<br />
Negausu <strong>ir</strong> tokių projektų. Vienu<br />
sėkmingiausių betono eksploatuotojų<br />
kolegos vadina architektą Audrių Ambrasą.<br />
G. Natkevičius mini bene patį<br />
p<strong>ir</strong>mąjį ar bent vieną ryškesnių posovietiniu<br />
laikotarpiu ats<strong>ir</strong>adusių objektų,<br />
kurio eksterjere panaudotas natūralus<br />
betonas – architektų Daliaus<br />
Nainio <strong>ir</strong> Jūratės Raguckienės suprojektuotą,<br />
1999 metais pastatytą administracinį–komercinį<br />
pastatą Kęstučio <strong>ir</strong><br />
D. Poškos gatvių sankryžoje Vilniuje.<br />
Šis darbas 2002 metais įvertintas Lietuvos<br />
architektų sąjungos prizu „Architektūrinė<br />
vinis“.<br />
Klaidos suteikia šilumos<br />
Vokiškai kalbančiuose kraštuose, Šveicarijoje,<br />
taip pat Didžiojoje Britanijoje<br />
betonas – išties populiari medžiaga, o<br />
jo liejimo lygis yra kur kas aukštesnis.<br />
„Gal tai susiję su gilesnėmis jų betono<br />
liejimo tradicijomis, o gal mūsų technologinis<br />
raštingumas žemokas. Bet<br />
kuris turbūt pasakys: mes nemokame<br />
gražiai išlieti betono. Labai retai statybininkams<br />
pavyksta tinkamai susimodeliuoti<br />
klojinius <strong>ir</strong> nepriekaištingai<br />
atlikti technologinę dalį“, – problemą<br />
pripažino <strong>ir</strong> R. Palekas.<br />
Iš tiesų viskas priklauso nuo požiūrio<br />
į betono liejiniuose pasitaikančias<br />
klaidas. Abu „Statybos <strong>ir</strong> architektūros“<br />
kalbinti architektai linkę jas toleruoti,<br />
tv<strong>ir</strong>tindami, kad taip tik parodo-<br />
a r c h i t e k t ū r a a r c h i t e k t ū r a<br />
53
<strong>architektūra</strong> 2013 Nr. 3<br />
54<br />
ma šios medžiagos gyvybė, atspindimi<br />
žmogaus gebėjimai, įamžinama sudrebėjusi<br />
ranka <strong>ir</strong> tas nesumeluotas<br />
tikrumas yra žavus.<br />
Natūralių medžiagų šalininkams patrauklus<br />
<strong>ir</strong> betono vaizdo unikalumas,<br />
kurį galima lyginti su niekada nepasikartojančiu<br />
medžio rievės piešiniu.<br />
Be to, vertinant pragmatiškai, tai yra<br />
išties tv<strong>ir</strong>ta <strong>ir</strong> atspari medžiaga.<br />
G. Natkevičiaus <strong>ir</strong> R. Paleko simpatija<br />
betonui nėra deklaratyvi – jųdviejų<br />
kūryboje yra tai įrodančių darbų.<br />
Išsk<strong>ir</strong>tinis šiuo požiūriu Lietuvos architektų<br />
sąjungos rengiamuose apdovanojimuose<br />
„Žvilgsnis į save 2010–<br />
2012“ nominuotas G. Natkevičiaus<br />
suprojektuotas Kėdainių krematoriumas,<br />
kur atv<strong>ir</strong>i betono pav<strong>ir</strong>šiai palikti<br />
<strong>ir</strong> pastato išorėje, <strong>ir</strong> viduje, taigi rangovams<br />
teko įvykdyti itin sudėtingą<br />
užduotį – išlieti trisluoksnį betoną.<br />
„Kai betonas naudojamas fasade, jis<br />
turi būti tam tikro storio – 6–8 centimetrų,<br />
po juo turi būti apšiltinimas<br />
<strong>ir</strong> tada – vidinė konstruktyvinė medžiaga.<br />
Reikia išmanyti daug technologinių<br />
niuansų norint tai padaryti<br />
kokybiškai, o statybininkai, beje, nesidžiaugia<br />
<strong>ir</strong> tuo, kad vos pradėjus darbus<br />
reikia daryti dailyraštį, – aiškino<br />
G. Natkevičius. – Visiems priimtiniau<br />
p<strong>ir</strong>miausia lipdyti kreivą šleivą sieną,<br />
prie jos klijuoti putplastį arba akmens<br />
vatą <strong>ir</strong> tada, pačioje pabaigoje, atlikti<br />
apdailą.“<br />
Nors technologinių klaidų liejant<br />
trigubą betoną išvengti nepavyko, architektas<br />
tv<strong>ir</strong>tino, kad rangovų darbas<br />
vertas pagarbos. Betono įtrūkių pastebėjusius<br />
užsakovus architektas ramino<br />
tais pačiais argumentais – tai tik<br />
Kėdainių krematoriumo vestibiulis.<br />
G. Česonio nuotr.<br />
Banko „swedbank“<br />
administracinis pastatas Vilniuje.<br />
G. Bartuškos nuotr.<br />
Gintautas natkeViČius<br />
architektas<br />
“<br />
Sovietiniais metais betonas<br />
buvo tikrai baisus,<br />
<strong>ir</strong> žmonės iki šiol<br />
žegnojasi – šitaip daugiau<br />
nebenoriu.<br />
Gaila – prarandame<br />
galimybę pasinaudoti betono<br />
privalumais.<br />
šilumos objektui suteikiantis žmogaus<br />
rankos prisilietimo liudijimas.<br />
Užsakovai patiki ne visada<br />
“<br />
G. Natkevičius atkreipia dėmesį – betonui<br />
reikia priderintos aplinkos. Jis<br />
suskamba tada, kai šalia ats<strong>ir</strong>anda<br />
kokybiška medžiaga: medis, stiklas ar<br />
kiliminė danga.<br />
Architektas džiaugiasi savo sumanymu<br />
panaudoti trisluoksnę betono<br />
plokštę statant bendrovės „Yvabaltė“<br />
žemės ūkio technikos prekybos <strong>ir</strong><br />
priežiūros centrą Kėdainių rajone.<br />
Ten panaudotos surenkamosios betono<br />
plokštės, kurios nuspalvinamos<br />
dar gamybos metu. Geltonas pernai<br />
“<br />
rolandas Palekas<br />
architektas<br />
Labai retai statybininkams<br />
pavyksta<br />
tinkamai susimodeliuoti<br />
klojinius<br />
<strong>ir</strong> nepriekaištingai<br />
atlikti technologinę<br />
dalį.<br />
“<br />
atidaryto centro pastatas šviečia iš<br />
tolo.<br />
„Tiesa, užsakovas buvo truputį išsigandęs<br />
dėl spalvos nelygumo. Supratome,<br />
kad jis kiek kitaip įsivaizdavo<br />
galutinį rezultatą, o <strong>ir</strong> minia patarėjų<br />
siūlė pastatą nudažyti lygiai. Bet čia<br />
ne plastikas, čia – akvarelė, gyva,<br />
besikeičianti spalva. Neseniai pravažiavau<br />
– jis tikrai puikiai atrodo:<br />
minkštas, jaukus pastatas“, – patikino<br />
G. Natkevičius.<br />
R. Palekas vietos natūralaus betono<br />
fragmentams randa beveik visuose<br />
projektuojamuose objektuose. Prieš<br />
du mėnesius oficialiai atidarytas Vilniaus<br />
universiteto Mokslinės komunikacijos<br />
<strong>ir</strong> informacijos centras – ne<br />
administracinio–komercinio<br />
pastato Žvėryno rajone,<br />
Vilniuje, interjeras.<br />
G. Bartuškos nuotr.<br />
2013 Nr. 3 architek tūra<br />
išimtis. Čia iš betono išlietas įėjimo<br />
tambūras. Medžiaga <strong>ir</strong> šiuokart parodė<br />
savo kaprizingumą, bet nedidelės<br />
problemos buvo išspręstos lengviau<br />
nei 2005–2006 metais statant naująjį<br />
parodų centro „Litexpo“ pastatą, kur<br />
betoninė buvo visa prie įėjimo esanti<br />
siena bei kolonos. Tada užsakovai<br />
primygtinai prašė panaikinti išsiskyrusio<br />
cemento pienelio pėdsakus. „Aš<br />
pats to tikrai nebūčiau daręs, bet tąkart<br />
parinkome kuo mažiau natūralaus<br />
betono jausmą keičiančią emulsiją<br />
<strong>ir</strong>, padengę ją, išlyginome sienos<br />
spalvą“, – komentavo architektas.<br />
2004–2005 metais sostinėje iškilusiame<br />
R. Paleko komandos projektuotame<br />
verslo centre „Victoria“ <strong>ir</strong>gi turėjo<br />
būti atiduota duoklė betonui – tokią<br />
apdailą norėta padaryti visame komunikacijų<br />
branduolyje: laiptinėje, liftų<br />
aikštelėse. „Dėl tam tikrų priežasčių<br />
palikti natūralų, netinkuotą betoną<br />
neišėjo, tad tiesiog pajuokavome toje<br />
erdvėje eksponuodami tą patį betoną<br />
vaizduojančią fotografiką“, – pasakojo<br />
R. Palekas. Lankytojams betono poros<br />
primena mėnulio vaizdus.<br />
Prieš kelerius metus R. Palekas <strong>ir</strong> jo<br />
kolegos buvo suprojektavę visą betoninį<br />
pastatą – tai buvo kultūros centro<br />
Siguldoje projektas. „Buvome jau<br />
net klojinius pasibraižę. Bet projektas<br />
neįgyvendintas, nes prasidėjo krizė,<br />
visi procesai sustojo, – apgailestavo<br />
R. Palekas. – Be to, tai būtų buvusi<br />
tikrai sudėtinga užduotis. Kartais nutinka,<br />
kad jau padaręs darbo brėžinius<br />
pamatai realias statybininkų galimybes<br />
<strong>ir</strong> supranti, kad nieko nebus – jie<br />
to tiesiog nepadarys.“<br />
55
<strong>architektūra</strong> 2013 Nr. 3<br />
56<br />
Betonas Be aPdailos –<br />
jau ne taBu<br />
Atv<strong>ir</strong>i betono pav<strong>ir</strong>šiai – naujos galimybės architektams<br />
realizuojant savo sumanymus. Paslėpti betoną apdailos<br />
sluoksniu nesudėtinga. Todėl architektai linkę priimti iššūkį<br />
palikti jį atv<strong>ir</strong>ą kuo gražesniu pav<strong>ir</strong>šiumi. Ši mada skverbiasi<br />
ne tik į verslo objektus, bet <strong>ir</strong> gyvenamuosius, individualiuosius<br />
namus.<br />
Reikalinga sinergija<br />
Pav<strong>ir</strong>šiaus kokybė priklauso ne tik<br />
nuo betonavimo. Didele dalimi galutinio<br />
produkto kokybę lemia žinios<br />
apie būsimą procesą: darbininkams<br />
reikia tiksliai išaiškinti, ką jie turi daryti,<br />
kokius klojinius naudoti, kaip tai<br />
daryti, kaip pilti betoną, kada nuimti<br />
klojinius.<br />
Bendrovės „Doka Lietuva“ technologas<br />
Vytautas Adomavičius teigė,<br />
kad galutinis rezultatas geras bus<br />
tuomet, jeigu bus tiksliai išpildytos<br />
visos proceso dalys. Jeigu darbas organizuojamas<br />
ne kompleksiškai, o<br />
pavieniais žingsniais, garantuoti gerą<br />
rezultatą specialistas nedrįstų.<br />
„Įtakos turi daugelis faktorių. Antai<br />
jei oro temperatūra nuo 20 laipsnių<br />
nukrinta iki 5, porų skaičius pav<strong>ir</strong>šiuje<br />
gali padvigubėti. Nežinodami to <strong>ir</strong><br />
nenumatydami veiksnių, kaip minimizuoti<br />
šį neigiamą aspektą, kai kurie<br />
užsakovai dėl gauto prasto rezultato<br />
kaltina neva blogus klojinius. Toli gražu<br />
ne viskas priklauso nuo jų“, – sakė<br />
V. Adomavičius.<br />
Svarbi detalė siekiant išgauti gražų<br />
atv<strong>ir</strong>o betono pav<strong>ir</strong>šių – reikia teisingai<br />
sutepti klojinius. Dažnai darbininkai,<br />
jeigu jiems nepaaiškinama, juos<br />
ištepa maksimaliai storu sluoksniu.<br />
Vis dėlto per didelis tepalo sluoksnis<br />
betono pav<strong>ir</strong>šiaus išvaizdai kenkia.<br />
Prie storesnio sluoksnio prilimpa daugiau<br />
dulkių, kitokių nešvarumų.<br />
Reikia <strong>ir</strong> g<strong>ir</strong>dėti, <strong>ir</strong> suprasti<br />
Didžiausią įtaką padaromoms klaidoms,<br />
dėl kurių atv<strong>ir</strong>as betono pav<strong>ir</strong>šius<br />
neišgaunamas toks, kokio norima,<br />
turi darbininkų kvalifikacijos stoka.<br />
Toliau seka betono sudėtis, jo tankis,<br />
užpylimas, armatūros projektavimas<br />
bei jos tankis. Tik trečioje vietoje pagal<br />
įtakos faktorius – klojiniai bei jų<br />
paruošimas.<br />
„Darbininkų kvalifikacija turi maždaug<br />
70 proc. įtakos galutiniam rezultatui.<br />
Apie 20 proc. lemia betonas<br />
<strong>ir</strong> armatūra, o likusią dalį – klojiniai<br />
<strong>ir</strong> jų paruošimas. Viena vertus, jeigu<br />
darbininkas žinos, kad tepant mažesnį<br />
tepalo sluoksnį betono pav<strong>ir</strong>šius bus<br />
gražesnis, jis taip <strong>ir</strong> darys. O jei nežinos<br />
– d<strong>ir</strong>bs taip, kaip išmanys. Kita<br />
vertus, reikia, kad darbininkai ne tik<br />
išklausytų jiems suteikiamą informaciją<br />
apie teisingą darbų atlikimo eigą,<br />
bet <strong>ir</strong> ją suprastų“, – kalbėjo V. Adomavičius.<br />
Panašiai yra <strong>ir</strong> su betono tankinimu.<br />
Dažnai darbininkai, manydami, kad<br />
gražesnis pav<strong>ir</strong>šius taps betoną labiau<br />
suvibravus, persistengia. Ilgiau vibruojamas<br />
betonas persisluoksniuoja,<br />
dėl to pav<strong>ir</strong>šius nebebūna gražiausios<br />
išvaizdos. Specialisto teigimu, visuose<br />
procesuose turi būti laikomasi optimalių<br />
reikalavimų.<br />
Betono parinkimas turi įtakos jo lygumui,<br />
vadinasi, <strong>ir</strong> atsparumui atmosferos<br />
poveikiui. Žinoma, vertikalius<br />
pav<strong>ir</strong>šius reikia ne taip smarkiai papildomai<br />
apsaugoti nuo atmosferos<br />
poveikio, nes tokiais vanduo paprasčiausiai<br />
nubėga. Jis užsilaiko tik didesniuose<br />
plyšiuose ar porose. Horizonta-<br />
lius pav<strong>ir</strong>šius privalu apsaugoti labiau,<br />
todėl jiems tinkamas ilgaamžiškumą<br />
užtikrinantis betonas.<br />
<strong>Kaina</strong> – jau kitokia<br />
Įva<strong>ir</strong>ios sandūros, kuriose aiškiai matyti<br />
pasislinkimų, bene labiausiai krinta<br />
į akis kaip prasto darbo įrodymas.<br />
Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad kito<br />
etapo betonavimui ruošiami klojiniai<br />
nepasislinktų <strong>ir</strong> išliktų lygios plokštumos.<br />
Yra papildomų priemonių<br />
klojiniams užsandarinti, kad betono<br />
masė nepratekėtų <strong>ir</strong> nesugadintų pav<strong>ir</strong>šiaus.<br />
„Kai norima palikti atv<strong>ir</strong>ą betono<br />
pav<strong>ir</strong>šių, medžiagų, įrangos bei darbų<br />
atlikimo kaina išauga kone pusantro<br />
karto, negu betonuojant konstrukcijas<br />
<strong>ir</strong> žinant, kad jos bus padengtos apdailos<br />
sluoksniu. Atv<strong>ir</strong>am betono pav<strong>ir</strong>šiui<br />
reikia <strong>ir</strong> papildomų priemonių,<br />
<strong>ir</strong> geresnių medžiagų, <strong>ir</strong> dar pastudijuoti<br />
technologijas“, – lygino bendrovės<br />
„Doka Lietuva“ projektų vadovas<br />
Arūnas Stašauskas.<br />
Anot jo, statybos darbus atliekančios<br />
įmonės to neįvertina. Norėdamos<br />
gauti užsakymų, jos pasišauna<br />
išlieti betoną už standartinę kainą,<br />
tačiau vėliau paaiškėja, kad rezultatas<br />
– prastas. Rangovai tikrai ne<br />
visuomet pas<strong>ir</strong>enka teisingą kelią,<br />
p<strong>ir</strong>miniuose projekto įgyvendinimo<br />
etapuose nebendraudami su archi-<br />
tektais <strong>ir</strong> projektuotojais. O tai sumažintų<br />
broko ar padaromų klaidų<br />
įtaką.<br />
„Dažnas atvejis, kai atvykstama išsinuomoti<br />
klojinius jau užsakius betoną.<br />
Tuomet d<strong>ir</strong>bama skubotai, nepaisoma<br />
svarbių detalių. Žodžiu, netinkamai pas<strong>ir</strong>uošiama<br />
procesui. O eiliškumas turi<br />
būti toks: išklausyti architekto norus<br />
<strong>ir</strong> numatyti standartus tiems norams<br />
įgyvendinti – kokie turi būti klojiniai,<br />
kas gamins betoną, kas atliks darbus.<br />
Toliau reikia supažindinti darbininkus,<br />
kaip teisingai atlikti darbus, išaiškinti<br />
visas smulkmenas, kurios gali turėti<br />
įtakos galutiniam rezultatui“, – pasakojo<br />
A. Stašauskas.<br />
Betonas yra viena sudėtingiausių statybinių<br />
medžiagų, bet kartu <strong>ir</strong> universaliausia,<br />
todėl galima išgauti kuo įva<strong>ir</strong>iausias<br />
formas. Svarbu tik kvalifikuotai<br />
atlikti darbus <strong>ir</strong> nesugadinti galutinio<br />
rezultato. Reikia <strong>ir</strong> gerų vykdytojų. Lietuvoje<br />
nedaug kompanijų, kurios galėtų<br />
drąsiai pareikšti, kad sugeba nepriekaištingai<br />
atlikti betonavimo darbus palikdamos<br />
atv<strong>ir</strong>o betono pav<strong>ir</strong>šius.<br />
„Pasitaiko įva<strong>ir</strong>ių situacijų. Ateina<br />
įmonės atstovas, <strong>ir</strong> jį domina tik vienas<br />
klausimas – kiek kainuoja klojinių<br />
nuoma. Nežinia, nei kokiems darbams<br />
reikia klojinių, nei kokios pask<strong>ir</strong>ties.<br />
Tokių galima paklausti, ar jie pasakytų,<br />
kiek kainuoja metras knygų, sudėtų<br />
lentynoje“, – kalbėjo „Doka Lietuva“<br />
atstovas V. Adomavičius.<br />
BetonaViMas Masę<br />
Pilant iŠ aPaČios<br />
2013 Nr. 3 architek tūra<br />
Gražesnį atv<strong>ir</strong>ą betono pav<strong>ir</strong>šių galima<br />
išgauti naudojant technologiją, kai betonas<br />
ne pilamas iš v<strong>ir</strong>šaus, bet paduodamas<br />
iš apačios. Tačiau tokiam darbui<br />
reikia rimtai pas<strong>ir</strong>uošti. Pavyzdžiui, norint<br />
išbetonuoti 3 metrų aukščio sieną<br />
paduodamas betonas klojinius slegia<br />
maždaug 7 tonų svoriu. Toli gražu ne kiekviena<br />
klojinių sistema atlaiko tokį slėgį.<br />
Tokiu atveju projektuojant klojinius<br />
reikėtų numatyti, kokiu aukščiu išdėstyti<br />
betono padavimo angas, kad susidarytų<br />
kuo mažesnis slėgis. Viena vertus,<br />
pilant betoną iš apačios galimas mažesnis<br />
medžiagos išsisluoksniavimas.<br />
Kita vertus, kildamas iš apačios betonas<br />
labiau užpildo visas poras, masė mažiau<br />
pakimba ant armatūros. Pilant betoną<br />
iš apačios, į masę patenka mažiau oro,<br />
negu pilant iš v<strong>ir</strong>šaus. Jeigu naudojamas<br />
savaime sutankėjantis betonas<br />
(pilant betoną iš apačios tokį <strong>ir</strong> reikia<br />
naudoti), neužpildytų porų lieka dar<br />
mažiau. Tačiau toks betonas yra kur kas<br />
brangesnis, <strong>ir</strong> ne kiekviena gamykla gali<br />
pagaminti kokybiško savaime sutankėjančio<br />
betono.<br />
Pilant betoną iš apačios, galima<br />
labiau kontroliuoti <strong>ir</strong> jo kiekį. Pilant iš<br />
v<strong>ir</strong>šaus, jį būtina suvibruoti. O kai vibruojant<br />
užsipildo visos ertmės, reikia papildomai<br />
pripilti masės, kad užsipildytų<br />
visas norimas klojinio plotas. Paduodant<br />
betoną iš apačios, jo nereikia vibruoti, be<br />
to, galima tiksliai matyti, kokį kiekį masės<br />
pilti į klojinį. Paduodamas iš apačios betonas<br />
pasisk<strong>ir</strong>sto tolygiai.<br />
Specialistai įžvelgia dar vieną teigiamą<br />
aspektą pilant betoną iš apačios.<br />
Kadangi nereikia naudoti vibratoriaus<br />
arba jis naudojamas minimaliai,<br />
mažėja triukšmo lygis statybvietėje.<br />
Eliminuojamas <strong>ir</strong> neigiamas poveikis<br />
žmonių sveikatai dėl paties vibratoriaus<br />
naudojimo. Mat ilgą laiką pad<strong>ir</strong>bus<br />
šiuo įrankiu tenka nemažas krūvis<br />
sąnariams.<br />
Vis dėlto klojinių sistemos paduodant<br />
betoną iš apačios tv<strong>ir</strong>tumas riboja<br />
maksimalų betonuojamos konstrukcijos<br />
aukštį. Žinoma, sk<strong>ir</strong>tingos klojinių<br />
sistemos išlaiko sk<strong>ir</strong>tingą slėgį. Tačiau<br />
skaičiuojama, kad aukštesnę kaip 2,3<br />
metro sieną pilant betoną iš apačios<br />
vargu ar įmanoma išbetonuoti per vieną<br />
kartą.<br />
Specialistai teigia, kad betonavimas<br />
pilant masę iš apačios yra kur kas<br />
sudėtingesnis. Dažniausiai jis pasiteisina<br />
tose vietose, kur neįmanoma betoną<br />
pilti iš v<strong>ir</strong>šaus.<br />
57
<strong>architektūra</strong> 2013 Nr. 3<br />
58<br />
PaV<strong>ir</strong>Šių<br />
įVa<strong>ir</strong>oVė –<br />
BeriBė<br />
Pastaruoju metu populiaru ne betono<br />
konstrukcijas maskuoti apdailos<br />
medžiagomis, bet jo pav<strong>ir</strong>šiui suteikti<br />
faktūrą, ornamentus. Tokiu atveju<br />
prie klojinių klijuojamos vadinamosios<br />
matricos. Jos yra tarsi trafaretai,<br />
kurių būna kuo įva<strong>ir</strong>iausių raštų: medžio,<br />
plytų mūro, akmens, augalų bei<br />
kitokių imitacijų. Tokios priemonės<br />
leidžia įgyvendinti įva<strong>ir</strong>esnius architektų<br />
sumanymus.<br />
Viena žinomiausių pasaulyje kompanijų,<br />
gaminančių įva<strong>ir</strong>ios faktūros<br />
matricas <strong>ir</strong> medžiagas reljefiniam betono<br />
pav<strong>ir</strong>šiui formuoti, yra vokiečių<br />
įmonė RECKLI. Lietuvoje šiai kompanijai<br />
atstovauja bendrovė „Delta Nova“.<br />
RECKLI matricų teikiamas galimybes<br />
Lietuvoje jau kurį laiką naudoja surenkamojo<br />
gelžbetonio elementų – sienų<br />
plokščių – gamintojai („Betonika“,<br />
„Aksa“, „Markučiai“). Formuojant monolitinius<br />
betono pav<strong>ir</strong>šius Lietuvoje<br />
atvejų, kai buvo panaudotos matricos<br />
norimai faktūrai išgauti, kol kas dar<br />
nepasitaikė.<br />
Naudojant matricas, betoninis pav<strong>ir</strong>šius<br />
gali būti stilizuojamas ne tik<br />
kaip statybinės apdailos medžiagos,<br />
bet net <strong>ir</strong> kaip glamžytas audinys. Ant<br />
jo galima išgauti <strong>ir</strong> nuotraukos atvaizdą.<br />
RECKLI taip pat turi specialių natūralių<br />
vandens pagrindu pagamintų<br />
dažų betono pav<strong>ir</strong>šiui. Jie įsigeria į<br />
betoną suteikdami norimą atspalvį,<br />
bet nesudarydami plėvelės. Todėl betono<br />
pav<strong>ir</strong>šiaus faktūra lieka natūrali.<br />
Taip pat yra specialių rūgščių atv<strong>ir</strong>o<br />
betono efektui (kai matomas mineralinis<br />
betono užpildas) išgauti.<br />
Kalbant apie matricas, jų yra kelių<br />
sk<strong>ir</strong>tingų variantų. Standartinės ma-<br />
tricos rašto gylis – iki 20 milimetrų.<br />
Standartiniame kataloge yra daugiau<br />
kaip 150 sk<strong>ir</strong>tingų reljefų tokių matricų.<br />
Kitas variantas – matricų reljefo<br />
gylis yra didesnis nei 20 milimetrų.<br />
Tokių matricų kataloge yra daugiau<br />
nei 50 raštų. Taip pat yra individualios<br />
bei vienkartinės matricos.<br />
2013 Nr. 3 architek <strong>architektūra</strong><br />
tūra<br />
Standartines <strong>ir</strong> individualias matricas<br />
galima naudoti iki 100 kartų.<br />
Žinoma, svarbu laikytis gamintojo<br />
rekomendacijų <strong>ir</strong> reikalavimų,<br />
kaip teisingai atlikti darbus. Nuo<br />
to priklauso ne tik matricos naudojimo<br />
dažnumas, bet <strong>ir</strong> pav<strong>ir</strong>šiaus<br />
kokybė.<br />
59
<strong>60</strong><br />
PaVeldui –<br />
ProFesionalūs<br />
sPrendiMai<br />
Atgimusiame dvare šeimininkaus menininkai<br />
Šakių rajone esančiame Zyplių dvare tvarkybos darbai<br />
nesibaigia kone dešimtmetį. Tiek laiko dvaro šeimininku<br />
vadinamas Lukšių seniūnas Vidas Cikana nenuilsdamas<br />
varstė rajono <strong>ir</strong> sostinės valdininkų kabinetų duris įrodinėdamas,<br />
kad Zyplių dvaro pastatai verti būti atgaivinti.<br />
dviejų šimtmečių istorija<br />
Vienas jauniausių Lietuvoje Zyplių<br />
dvaras netoli Lukšių pastatytas XIX<br />
amžiaus viduryje. XIX amžiaus pabaigoje<br />
jis buvo iš esmės pertvarkytas,<br />
tuomet architektūrinis pastatų<br />
ansamblis įgavo istorizmo epochos<br />
bruožų. 1919–1922 metais Zypliuose<br />
veikė kunigų seminarija, vėliau – iki<br />
Antrojo pasaulinio karo – žemės ūkio<br />
mokykla. Po karo rūmuose įkurta kolūkio<br />
valdyba, ligoninė, vėliau – gyvenamosios<br />
patalpos. Dvaro istorijoje<br />
būta metų, kai rūmuose kolūkiečiai<br />
augino kiaules, o krosnis kūreno kambarių<br />
parketu, tad dvaras labai nugyventas.<br />
2002–2003 metais restauruotas<br />
Zyplių dvaro rūmų stogas – taip istorinis<br />
pastatas išgelbėtas nuo pražūties.<br />
Vietiniams gyventojams padedant<br />
iš dalies sutvarkytas dvaro<br />
parkas, buvusiose arklidėse įsteigtas<br />
muziejus, galerija. Kultūros paveldo<br />
departamentui (KPD) skyrus lėšų,<br />
2009 metais pakeisti dvaro rūmų<br />
langai, sutvarkyti pamatai, vandens<br />
nubėgimo latakai.<br />
išgelbėjo es lėšos<br />
2009-aisiais parengtas Zyplių dvaro<br />
rūmų, dviejų oficinų bei v<strong>ir</strong>tuvės<br />
restauravimo <strong>ir</strong> pritaikymo kultūriniam<br />
turizmui techninis projektas.<br />
4,9 mln. litų numatytiems darbams<br />
atlikti sk<strong>ir</strong>ta iš Europos Sąjungos<br />
fondų, lėšų skyrė <strong>ir</strong> Vyriausybė, KPD<br />
bei Šakių rajono savivaldybė. Rūmuose<br />
restauruotos patalpos <strong>ir</strong> atkurti<br />
interjerų elementai: krosnys,<br />
parketas, sienų plokštės, lipdiniai,<br />
laiptai, stalių gaminiai, restauruoti<br />
fasadai. Restauruoti <strong>ir</strong> dviejų oficinų<br />
bei v<strong>ir</strong>tuvės fasadai, sutv<strong>ir</strong>tintos<br />
stogų konstrukcijos, pakeista stogų<br />
danga. Tvarkybos darbų projektą<br />
nuo 2010 metų sėkmingai realizavo<br />
Kaune įkurtos statybų bendrovės<br />
„Vilungė“ specialistai. Pagrindinis<br />
rūmų pastatas šiandien jau baigtas<br />
tvarkyti, kitiems, pasak įmonės d<strong>ir</strong>ektoriaus<br />
Algimanto Visockio, kol<br />
kas bent negresia sugriūti. Pakeitus<br />
jų stogus, langus bei duris toliau<br />
laukiama valdžios dėmesio <strong>ir</strong> interjero<br />
tvarkybai reikalingų lėšų.<br />
Pagrindiniame rūmų pastate rekonstruota<br />
p<strong>ir</strong>mo aukšto perdanga.<br />
Pakeistos medinių grindų sijos <strong>ir</strong><br />
įrengtas naujas mozaikinis ąžuolo<br />
parketas. Pašalinus seno tinko<br />
sluoksnį, rūmų sienos naujai nutinkuotos<br />
<strong>ir</strong> perdažytos autentiškų<br />
spalvų dažais. Įrengtos ąžuolinės<br />
sienų plokštės, pokylių, parodų, šokių<br />
bei kultūros renginių salių sie-<br />
nos išklijuotos tekstiliniais flizelino<br />
tapetais. Įrengta signalizacija, vėdinimo<br />
<strong>ir</strong> priešgaisrinės apsaugos sistemos.<br />
Nutiesti inžineriniai tinklai,<br />
naujai išvedžioti elektros tinklai.<br />
Rūmuose veikia <strong>ir</strong> telefono ryšys bei<br />
internetas.<br />
Remiantis rastais brėžiniais, vietos<br />
gyventojų prisiminimais bei išsaugotu<br />
istorinio koklio pavyzdžiu,<br />
nemažai pastangų, anot A. Visockio,<br />
pr<strong>ir</strong>eikė trims autentiškoms koklinėms<br />
krosnims atkurti.<br />
Nors Zyplių dvaro tvarkybos darbams<br />
planuota gauti 9 mln. litų, o sulaukta<br />
tik kiek daugiau nei pusės, UAB<br />
„Vilungė“ atstovų teigimu, darbų kokybė<br />
nenukentėjo. Dalį neplanuotų<br />
darbų minėtos įmonės specialistams<br />
teko atlikti <strong>ir</strong> savo lėšomis – būtent<br />
atkuriant pastato vidaus nuotekų<br />
sistemą, pertvarkant viso statinio<br />
lauko nuotekų sistemas <strong>ir</strong> pan., ką <strong>ir</strong><br />
kalbėti apie aibę įva<strong>ir</strong>ių smulkių darbų.<br />
Lukšių seniūnas V. Cikana atidžiai<br />
stebėjo <strong>ir</strong> kontroliavo, kad medžiagos<br />
būtų panaudotos tokios, kokių reikia.<br />
„Pinigus taupėme, bet ne medžiagų<br />
ar ne iki galo padarytų darbų sąskai-<br />
ta“, – tv<strong>ir</strong>tino UAB „Vilungė“ d<strong>ir</strong>ektorius<br />
A. Visockis.<br />
sunkumų neišvengta<br />
Paveldo objekte privalu suderinti<br />
griežtus paveldosaugos <strong>ir</strong> kitus<br />
statinio reglamentus – vienodi<br />
reikalavimai taikomi <strong>ir</strong> naujos statybos<br />
pastatų projektams, <strong>ir</strong> paveldo<br />
objektams. Problemiška šiame<br />
objekte, anot A. Visockio, buvo įgyvendinti<br />
gaisrinės saugos reikalavimus.<br />
Išlikusiojo autentiško kamino<br />
vietoje pagal techninį projektą turėjo<br />
būti sumontuotas priešgaisrinis<br />
skydas. Nepažeidžiant autentiško<br />
kamino, priešgaisrinį skydą<br />
nuspręsta įrengti kitoje vietoje.<br />
Nors šiam sprendimui prieštaravo<br />
specialistai, pavyko rasti bendrą<br />
sutarimą, kuris nesik<strong>ir</strong>stų su paveldosaugos<br />
<strong>ir</strong> gaisrinės saugos reikalavimais.<br />
UAB „Vilungė“ pakeitė <strong>ir</strong> dviejų<br />
oficinų bei v<strong>ir</strong>tuvės pastatų stogus,<br />
nutiesė inžinerinius lauko tinklus.<br />
Naujais pakeisti mediniai pastatų<br />
langai <strong>ir</strong> durys. Jų restauruoti, išskyrus<br />
vieninteles oficinos įėjimo duris,<br />
nebuvo įmanoma, nes, A. Visockio<br />
teigimu, visi langai <strong>ir</strong> durys buvo<br />
nusidėvėję nepataisomai.<br />
P<strong>ir</strong>miausia nuardyti griūvantys<br />
senieji stogai, pakeistos kai kurios<br />
perdangų sijos. Stogams dengti pas<strong>ir</strong>inkta<br />
ilgaamžė aliumininė skarda.<br />
Šių dvaro pastatų interjeras vis dar<br />
laukia projektuotojų.<br />
Dvaro rūmų <strong>ir</strong> dviejų oficinų bei<br />
v<strong>ir</strong>tuvės tvarkybos darbų projektas<br />
keistas keliskart – ats<strong>ir</strong>adus papildomai<br />
informacijai <strong>ir</strong> iš žmonių pasakojimų,<br />
<strong>ir</strong> iš senesnės literatūros.<br />
Pavyzdžiui, šviestuvai buvo suprojektuoti<br />
vienokie, tačiau įvertinus<br />
gautą informaciją parinkti kiti, artimesni<br />
autentiškiems. Jie buvo<br />
sukurti pagal Italijoje gaminamų<br />
šviestuvų pavyzdžius, kurie labiausiai<br />
atitinka autentiškus. Prieš pradedant<br />
tvarkybos darbus atlikti <strong>ir</strong><br />
archeologiniai tyrimai. Jų metu rasti<br />
takeliai bei autentiškos tvoros segmentas.<br />
Baigus tvarkybos darbus Zyplių<br />
dvaro lankytojai galės ne tik aplankyti<br />
galeriją bei tautodailės d<strong>ir</strong>binių<br />
muziejų, bet <strong>ir</strong> gauti rūpimą informaciją<br />
turizmo informacijos centre.<br />
Taip pat jie galės užsisakyti konferencijų<br />
ar pokylių sales, pernakvoti<br />
čia įrengtame viešbutyje.<br />
Paveldo tvarkybos darbai reikalauja<br />
profesionalumo, pat<strong>ir</strong>ties <strong>ir</strong><br />
žinių. Nuo 1995 metų veikiančios<br />
UAB „Vilungė“ specialistai darbo paveldo<br />
objektuose pat<strong>ir</strong>ties sukaupė<br />
tvarkybos darbus atlikę senajame<br />
Kauno tardymo izoliatoriaus pastate,<br />
pagrindiniame Karinių oro pajėgų<br />
štabo pastate, atkuriant Sintautų<br />
pradinės mokyklos pastatą <strong>ir</strong> daugelyje<br />
kitų paveldosaugos objektų.<br />
uab „vilungė“<br />
Kapsų g. 96B,<br />
LT-44144 Kaunas<br />
Tel. +370 37 73 23 62<br />
El. p. info@vilunge.lt<br />
www.vilunge.lt<br />
61<br />
r
Pasaulis 2013 Nr. 33<br />
62<br />
noVatoriŠkos<br />
technoloGijos<br />
Nieko nėra neįmanoma – šiuolaikinės technologijos<br />
leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus neįtikimose<br />
vietose, ekstremaliomis sąlygomis <strong>ir</strong> per fantastiškai<br />
trumpą laiką.<br />
Sprendimai išsk<strong>ir</strong>tinei <strong>architektūra</strong>i<br />
Gruzijos Kaukazo kalnuose dunksantis<br />
dar viduramžiais išaugęs Mestijos<br />
miestelis garsus daugybe iš akmens<br />
pastatytų gynybinių bokštų. Kadangi<br />
miestelis yra UNESCO pasaulinio<br />
paveldo vietovė <strong>ir</strong> pagrindinių žiemos<br />
sporto šakų centras, jo turizmo potencialas<br />
tikrai nemažas, o jam plėtoti<br />
Gruzijos vyriausybė deda nemažai<br />
pastangų. Akivaizdus tokių pastangų<br />
pavyzdys – naujasis policijos nuovados<br />
pastatas, pasižymintis novatoriška<br />
apdailinio betono <strong>architektūra</strong>.<br />
Abu pastatus suprojektavo Berlyno<br />
J. Mayer H. architektų studija. Statant<br />
penkiaaukštį policijos nuovados<br />
pastatą „Doka“ parūpino ypač našius<br />
klojinių sistemų sprendimus.<br />
Nupjautos p<strong>ir</strong>amidės formos policijos<br />
nuovados pastatą dengia bangos<br />
formos stogas, suprojektuoti liepsnos<br />
formos langai. Visa pastato konstrukcija<br />
– iš apdailinio betono, kurio specifinė<br />
pav<strong>ir</strong>šiaus struktūra primena iš<br />
viduramžių laikų išlikusias akmenines<br />
miestelio pastatų sienas.<br />
Savo geometrine forma pastatas<br />
panašus į p<strong>ir</strong>amidės pagrindą – taip<br />
siekta aliuzijos su akmeniniais Mestijos<br />
bokštais. Kadangi kylant į v<strong>ir</strong>šų<br />
nuo apatinės dalies, kurios plotas – 140<br />
m², pastatas smailėja, klojinių elementus<br />
buvo galima panaudoti tik po<br />
vieną kartą. Dar sudėtingiau buvo tai,<br />
Policijos nuovada Gruzijos<br />
Mestijos miestelyje.<br />
kad esant įtemptam statybos darbų<br />
grafikui – visiems darbams turėtos tik<br />
6 savaitės – prastovų negalėjo būti.<br />
Todėl teko sumodeliuoti atitinkamą<br />
klojinių sistemų sprendimą, kurio<br />
esmė – 380 m² klojinių sistema „Top<br />
50“ <strong>ir</strong> išradinga formavimo seka. Kol<br />
viena brigada rinko <strong>ir</strong> derino klojinių<br />
sistemą, kita tiesiai statybvietėje iš<br />
anksto surinkdavo kitam betonavimo<br />
segmentui sk<strong>ir</strong>tus klojinių sistemos<br />
skydus. Ypatinga betoninė apdaila išgauta<br />
į klojinius įdedant formuojančias<br />
matricas.<br />
Dar vienas iššūkis buvo ertmės<br />
liepsnos formos langams, kurie fasade<br />
nusitęsia per kelis aukštus. Kiekviena<br />
ertmė unikali <strong>ir</strong> forma, <strong>ir</strong> matmenimis.<br />
Gamyklinėmis sąlygomis profesionaliai<br />
pagaminus surenkamąsias<br />
klojinio dalis, pavyko sutaupyti montavimo<br />
išlaidų <strong>ir</strong> iš betono gauti nepakartojamus<br />
rezultatus.<br />
Išbandymas jūros bangomis<br />
Norvegijoje<br />
Vienas Tvelandsbrua tilto, sujungsiančio<br />
Liodingą <strong>ir</strong> Vikaną Nordlande (Šiaurės<br />
Norvegija), iššūkių – iš karto už fiordo<br />
atsiverianti atv<strong>ir</strong>a jūra, kurios 10 metrų<br />
siekiančios bangos bus rimtas išbandymas<br />
technikos specialistams <strong>ir</strong> statybininkų<br />
komandai.<br />
Tiltas eina per magistralinį kelią. Jo ilgis<br />
– 670 metrų, o išilginis nuolydis – ne<br />
mažesnis kaip 4,5 proc. Tilto forma primena<br />
sp<strong>ir</strong>ale einančią kreivę su kintančiu<br />
spinduliu. Fiordą jis kerta „Saltfjorden“<br />
septyniais tarpatramiais, kuriuos<br />
laiko šešios iki 13 metrų aukštį siekiančios<br />
atramos. Trys jų yra sudvejintos.<br />
Šioje statybvietėje naudojamos keturios<br />
„Doka“ gembinės formavimo<br />
pavažos. Kadangi antžeminė statinio<br />
dalis labai plati (22,6 metro), pavažoms<br />
naudojamos išilginės santvaros iš nuomojamų<br />
komponentų. Sienelės yra su<br />
nuolinkiu, todėl būtinai reikėjo išplatinti<br />
apatinį klojinį, o tai reiškė, kad apatinis<br />
tinklelis (įskaitant platformas) turi būti<br />
Gulbių kaklai v<strong>ir</strong>š Zalcacho upės<br />
Lėheno hidroelektrinės Zalcburge pastatas<br />
išsk<strong>ir</strong>tinis daugeliu aspektų: originalia<br />
projekto <strong>architektūra</strong>, neįprasta vieta <strong>ir</strong><br />
ypatingais matmenimis. Kartu visa tai<br />
kelia <strong>ir</strong> didžiulių iššūkių. Vienas jų – riboto<br />
dydžio statybvietėje Zalcacho vidurupyje<br />
tonas betono <strong>ir</strong> plieno ne tik paversti<br />
nepaprastai žavia bei funkcionalia forma,<br />
bet <strong>ir</strong> iki minimumo sumažinti statybos<br />
darbų keliamą poveikį aplinkiniams gyventojams<br />
bei aplinkai.<br />
Kad pasiektų šiuos tikslus, konsor-<br />
ciumas projektus įgyvendina dviem atsk<strong>ir</strong>ais<br />
etapais. Per p<strong>ir</strong>mąjį etapą, 2010<br />
metų rugsėjį–2011 metų gruodį, Zalcacho<br />
upės tėkmė nukreipta taip, kad<br />
dešiniajame upės krante ats<strong>ir</strong>astų vietos<br />
statinio pamatų šachtai. Čia statybininkai<br />
pastatė p<strong>ir</strong>muosius tris užtvankos<br />
skyrius <strong>ir</strong> kertantį tiltą. Savitos formos<br />
užtvankos statiniai yra 2,5 metro pločio<br />
<strong>ir</strong> iki 50 metrų ilgio. Kiekvienas jų išlietas<br />
iš keturių sekcijų. Šioms 4,70 metro<br />
aukščio <strong>ir</strong> 12 metrų ilgio sekcijoms formuoti<br />
panaudota didelio našumo sienų<br />
klojinių sistema FF20.<br />
Gatavi standartiniai elementai šiai<br />
klojinių sistemai suteikia privalumų,<br />
kuriuos turi klojiniai su medienos sijo-<br />
sumontuotas taip, kad galėtų slankioti.<br />
Tada statybininkai gali apatinį klojinį<br />
greitai <strong>ir</strong> saugiai pritaikyti prie kito<br />
segmento. CFT modulinė koncepcija<br />
leidžia efektyviai <strong>ir</strong> ekonomiškai prisitaikyti<br />
prie kintančio antžeminės platformos<br />
skerspjūvio.<br />
Kai atėjo laikas statyti tris tilto atramas,<br />
nuo kurių turi pradėti judėti CFT,<br />
pr<strong>ir</strong>eikė išsk<strong>ir</strong>tinio stiprumo klojinių<br />
sistemos, nes esant audringam orui fiorde<br />
susiformuojančios 10 metrų aukščio<br />
bangos naudojamiems įrengimams yra<br />
tikras patvarumo<br />
išbandymas. Kiekviena<br />
iš sudvejintų<br />
atramų buvo užbetonuota<br />
per vieną<br />
etapą. Kad klojinį<br />
būtų galima stabilizuoti,platformos<br />
pastatytos ant<br />
atramų apačioje<br />
esančių pamatų.<br />
Vėjo sukuriamą<br />
apkrovą ašinis statramstis<br />
perkelia<br />
platformoms. Sta-<br />
mis (nelieka rėmų<br />
atspaudo), <strong>ir</strong> kar-<br />
tu – rėminės klojinių<br />
sistemos tinklelio<br />
pranašumų.<br />
Specialios FF20<br />
klojinių sistemos<br />
elementų jungtys<br />
užtikrina, kad kėlimas<br />
kranu būtų<br />
saugus, o surinkta<br />
sistema – tv<strong>ir</strong>ta<br />
<strong>ir</strong> neslystanti.<br />
Kaip fiksuojančius<br />
klojinius S raid-<br />
ės – gulbės kaklo – formos statiniams<br />
<strong>ir</strong> šoninėms sienoms statybos brigada<br />
naudojo iš klojinių sistemos „Top 50“,<br />
profiliuotų medienos karkasų <strong>ir</strong> „Dokaplex“<br />
klojinių plokščių pagamintus<br />
elementus. Į statybvietę pristatytus<br />
elementus buvo galima naudoti iš<br />
karto. Klojinių plokštės, kurios buvo<br />
naudojamos išoriniam pav<strong>ir</strong>šiui suformuoti,<br />
leido sukurti nepriekaištingą<br />
apdailinio betono pav<strong>ir</strong>šių. Stambios,<br />
pakopinės, pagal užsakymą pagamintos<br />
platformos užtikrino saugią darbo<br />
aplinką atliekant betonavimo darbus.<br />
Be to, reikalui esant kranu jas buvo galima<br />
perkelti į kitą padėtį.<br />
2013 Nr. 3 Pasau lis<br />
tant platformas buvo naudojamos CFT<br />
sijos (iš gembinių formavimo pavažų) <strong>ir</strong><br />
SL-1 sistemų sijos.<br />
Šie įrenginiai buvo naudojami <strong>ir</strong> statant<br />
atramų galvutes: sijos liko ant horizontaliai<br />
sumontuotų atraminių konstrukcijų<br />
rėmų, todėl gali atlaikyti atramų<br />
galvučių duodamą apkrovą. Atramų<br />
galvutės buvo užbetonuotos per tris etapus,<br />
tuo tikslu buvo naudojama klojinių<br />
sistema „Top 50“.<br />
Tvelandsbrua tilto Norvegijoje statyba.<br />
Lėheno hidroelektrinės Zalcburge statyba.<br />
Pabaigus statinius dešiniajame upės<br />
krante, Zalcacho tėkmė nuo 2012 metų<br />
sausio nukreipta v<strong>ir</strong>š naujai pastatytų užtvankos<br />
skyrių, taip sukuriant vietą antrajam<br />
statybos darbų barui. Per antrąjį<br />
etapą, kuris pradėtas 2012 metų sausį <strong>ir</strong><br />
truks iki 2013 metų vidurio, darbai vyksta<br />
ka<strong>ir</strong>iajame upės krante, <strong>ir</strong> bus statomas<br />
sk<strong>ir</strong>iamasis pylimas, elektrinės pastatas<br />
dviem „Kaplan“ tipo turbinoms su pasukamomis<br />
mentėmis <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>š vandens bei<br />
po vandeniu esančios šoninės sienos su<br />
žuvitakiu. Du hidroelektrinės blokai turėtų<br />
pradėti veikti 2013 metų gegužę.<br />
63
Pasaulis 2013 Nr. 3<br />
64<br />
Hidrauliniu būdu valdoma<br />
formavimo sistema sudėtingo<br />
skerspjūvio statiniams<br />
2010 metais baigtas tiesti 57 kilometrų<br />
ilgio Gotardo geležinkelio tunelis<br />
taps centriniu elementu naujoje<br />
magistralėje, sujungsiančioje Europos<br />
šiaurės <strong>ir</strong> pietryčių regionus.<br />
Geležinkelis, kurį tikimasi atidaryti<br />
2017-aisiais, turėtų sumažinti krovininių<br />
<strong>ir</strong> lengvųjų automobilių eismo<br />
intensyvumą Centrinės Šveicarijos<br />
Alpėse.<br />
Dėl sudėtingų geologinių vietovės<br />
sąlygų ilgiausio pasaulyje geležinkelio<br />
tunelio statyba buvo vertinama<br />
kaip ypatingo sudėtingumo projektas.<br />
<strong>Statyba</strong> truko 15 metų, kainavo<br />
apie 25 mlrd. litų.<br />
Konsorciumas AGN turėjo užduotį<br />
atlikti statybos darbus Amstego <strong>ir</strong><br />
Erstfeldo ruožuose. Abu yra šiaurinėje<br />
tunelio pusėje, o bendras abiejų<br />
ruožų ilgis – 19 kilometrų. Liejant<br />
vidines dviejų Y formos statinių,<br />
esančių Erstfeldo ruože, sienas,<br />
darbai vyko visą parą naudojant hidrauliniu<br />
būdu valdomas <strong>ir</strong> didžiausias<br />
pritaikymo galimybes turinčias<br />
„Doka“ tunelių formavimo pavažas.<br />
ilgiausio<br />
pasaulyje<br />
Gotardo<br />
geležinkelio<br />
tunelio statyba.<br />
Erstfeldo statybos ruožo ilgis – 7400<br />
metrų. Statybininkai naudojosi tunelių<br />
gręžimo įrenginiais, o dvi Y formos<br />
atšakas suformavo atlikdami sprogdinimo<br />
darbus <strong>ir</strong> po to klodami betono<br />
dangą. Kiekvienos šiųdviejų atšakų<br />
ilgis – 400 metrų.<br />
Pagrindinis abiejų Y formos atšakų<br />
statinio ypatumas yra tai, kad smarkiai<br />
keičiasi skerspjūvis – nuo 5,72 metro<br />
pločio <strong>ir</strong> 7,92 metro aukščio p<strong>ir</strong>moje<br />
betonuojamoje sekcijoje iki 17,65<br />
metro pločio <strong>ir</strong> 10,40 metro aukščio<br />
paskutinėje betonuojamoje sekcijoje.<br />
Suprojektavus 37-ias betonavimo<br />
sekcijas, statyba pradėta nuo plačiosios<br />
dalies, <strong>ir</strong> kiekviena paskesnė sekcija<br />
buvo vis mažesnio skerspjūvio.<br />
Modulinis sprendimas ypatingo<br />
skerspjūvio statiniams<br />
Rumunijos nacionalinė greitkelių statybos<br />
bendrovė 2011 metais šalies vaka-<br />
Gembinio tilto<br />
per Murešo upę<br />
rumunijoje statyba.<br />
ruose tiesė 16,6 kilometro ilgio šalies A1<br />
greitkelio ruožą. Šis projektas apėmė <strong>ir</strong><br />
Arado aplinkkelį, kertantį Murešo upę.<br />
Teko pastatyti naują tiltą, kurio bendras<br />
ilgis – 340 metrų. Per pačią upę einančios<br />
atkarpos ilgis – 150 metrų.<br />
2013 Nr. 3 Pasau lis<br />
305 metrų ilgio gembinio tipo greitkelio<br />
ruožas per Murešo upę pastatytas<br />
kaip dviejų skyrių tiltas su dėžinio<br />
skerspjūvio sijomis <strong>ir</strong> vertikaliomis<br />
šoninėmis sienomis. Esant 900 metrų<br />
spinduliui, skerspjūvio nuolydis keitėsi<br />
nuo 2,5 iki 4,5 proc. 63 segmentams,<br />
kurių kiekvieno didžiausias ilgis buvo<br />
5 metrai, išlieti panaudoti klojinių formavimo<br />
vežimėliai (CFT).<br />
Dėl didelio statinio skerspjūvio<br />
pločio, kuris siekė 27,5 metro, tiltų<br />
statybos specialistai suprojektavo<br />
CFT su trimis išilginėmis santvaromis,<br />
surenkamomis iš modulių sistemos.<br />
Tokie dideli šios antžeminės<br />
statinio dalies matmenys reiškė, kad<br />
kiekvieno atsk<strong>ir</strong>ai paimto segmento<br />
svoris siekė apie 300 tonų. Varomieji<br />
komponentai, kurie buvo sukonstruoti<br />
specialiai šiam projektui įgyvendinti,<br />
užtikrino, kad CFT į priekį<br />
galėtų judėti <strong>ir</strong> sklandžiai, <strong>ir</strong> greitai.<br />
Dėl didžiulio pločio dugno tinklelyje<br />
būtinai reikėjo įrengti skersines sijas.<br />
Tam tikslui panaudotos standartizuotos<br />
apatinės santvaros.<br />
65
konkursas 2013 Nr. 3<br />
66<br />
Makaronų<br />
konstruktorių<br />
VarŽyBos<br />
Profesinėms pratyboms būsimieji architektai <strong>ir</strong><br />
inžinieriai naudoja studentų mėgstamą produktą<br />
sporto varžybose nugalėtojas aiškus <strong>ir</strong> neginčijamas<br />
beveik visada: laimi greičiausias, stipriausias, ištvermingiausias,<br />
taikliausias. Kokios varžybos galėtų atspindėti<br />
architektų, konstruktorių <strong>ir</strong> inžinierių gebėjimus? Kad <strong>ir</strong><br />
statybos iš makaronų – jei varžybų dalyviai sutaria dėl žaidimo<br />
taisyklių <strong>ir</strong> randa objektyvius nugalėtojo išaiškinimo<br />
kriterijus.<br />
Būtinos specialios žinios<br />
P<strong>ir</strong>majame Lietuvoje čempionate<br />
„Makaronų tiltai 2012“, surengtame<br />
Vilniaus Gedimino technikos universitete<br />
(VGTU), savo idėjas tikrino inžinerinės<br />
<strong>ir</strong> architektūrinės pakraipų<br />
studentai. Varžybų taisyklės paprastos:<br />
iš riboto kiekio medžiagų reikia<br />
sukonstruoti 1 metro tarpatramio tiltą.<br />
<strong>Statyba</strong>i galima naudoti tik įprastus<br />
spagečius <strong>ir</strong> klijus, o bendra tilto masė<br />
turi būti ne didesnė kaip 1 kilogramas.<br />
Pagamintas tiltas veikiamas koncentruota<br />
jėga tarpatramio viduryje tol,<br />
kol suyra. Laimėtoja skelbiama komanda,<br />
kurios sukonstruotas tiltas<br />
išlaiko didžiausią apkrovą.<br />
Tokia tiltų iš makaronų statymo<br />
idėja kilo 1983 metais Okanagano<br />
kolegijoje Kanadoje. 1988-aisiais čia<br />
vyko p<strong>ir</strong>mas atv<strong>ir</strong>asis tiltų iš makaronų<br />
statymo čempionatas, kuriame<br />
galėjo dalyvauti studentai iš viso pasaulio.<br />
Nuo to laiko varžybų taisyklės<br />
nežymiai keitėsi, tačiau esminė<br />
idėja – ribotos masės tiltas turi išlaikyti<br />
maksimalią apkrovą – liko tokia<br />
pat. Šiandien galiojančios taisyklės<br />
leidžia tilto statybai naudoti tik spagečius,<br />
o tilto masė <strong>ir</strong> tarpatramis<br />
turi atitikti minėtus svorio <strong>ir</strong> ilgio<br />
parametrus. Kasmet Okanagane<br />
rengiamos varžybos pripažintos oficialiu<br />
pasaulio čempionatu, kuriame<br />
dalyvauja komandos iš viso pasaulio<br />
universitetų.<br />
2012 metais VGTU surengtos varžybos<br />
buvo tarsi nacionalinis čempionatas.<br />
Iš viso renginyje dalyvavo<br />
6 komandos, pas<strong>ir</strong>inkusios savitus <strong>ir</strong><br />
architektūrinius, <strong>ir</strong> inžinerinius bei<br />
technologinius tilto sprendimus.<br />
Varžybos – lyg praktinis darbas<br />
Iš esmės makaroninio tilto projektavimas<br />
<strong>ir</strong> statyba visiškai atitinka bet<br />
kurio realaus statinio projekto įgyvendinimą.<br />
Čia susiduriama su analogiškomis<br />
problemomis: architektūrinės<br />
formos paieška, projektavimu, kompiuterine<br />
analize, medžiagų sąnaudų<br />
optimizavimu, mazgų konstravimu.<br />
Spagečiai šiam darbui pas<strong>ir</strong>inkti neatsitiktinai<br />
– tai puikiai pažįstamas,<br />
nebrangus <strong>ir</strong> nepavojingas produktas.<br />
Svarbu <strong>ir</strong> tai, kad spagečių mechaninė<br />
elgsena artima statybinio plieno profiliuočių.<br />
Grynojo tempimo veikiamas<br />
spagetis gali atlaikyti didžiules jėgas,<br />
dvigubos arkos konstrukcija: pagal<br />
skaičiavimus tiltas turėjo atlaikyti<br />
2 kn (200 kg) jėgą, eksperimentinis<br />
rezultatas tesiekė 16,2 kg.<br />
o gniuždomas greitai netenka pastovumo<br />
<strong>ir</strong> suklumpa. Jei spagetį pabandytume<br />
sulenkti, pastebėtume, kad <strong>ir</strong><br />
lenkimui jis nėra atsparus – trapioji<br />
<strong>ir</strong>tis vyksta veikiant visai mažoms<br />
apkrovoms. Analogiški mechaniniai<br />
dėsniai galioja <strong>ir</strong> realioms plieninėms<br />
spragoto tipo konstrukcijoms, sudarytoms<br />
iš mazguose sujungtų plieninių<br />
profiliuočių.<br />
Kadangi medžiagų kiekis ribojamas<br />
<strong>ir</strong> statant tiltus, būtina siekti<br />
efektyvaus tempiamųjų, gniuždomųjų<br />
<strong>ir</strong> lenkiamųjų strypų stiprio išnaudojimo.<br />
Tuo tikslu reikia nustatyti<br />
kiekvieno atsk<strong>ir</strong>o strypo įrąžas.<br />
Dauguma varžybose dalyvavusių komandų<br />
taikė kompiuterinės analizės<br />
metodus <strong>ir</strong> kūrė tiltų konstrukcijų<br />
skaičiavimo schemas naudodamosi<br />
tam tikromis baigtinių elementų<br />
programomis.<br />
Prieš varžybas – eksperimentai<br />
Statybos inžinieriams yra žinoma, kad<br />
adekvatūs kompiuterinio skaičiavimo<br />
rezultatai gaunami tik tada, kai tiksliai<br />
apibūdinama mechaninė modeliavimui<br />
taikomų medžiagų elgsena. Tuo<br />
tikslu viena varžybose dalyvavusių<br />
komandų atliko eksperimentinius tyrimus<br />
tempiamajam įva<strong>ir</strong>ių makaronų<br />
rūšių stipriui nustatyti. Grynojo<br />
tempimo veikiamas spagetis, kurio<br />
arkinė tilto konstrukcija yra viena<br />
populiariausių tokiose varžybose.<br />
arkinius tiltus statė visos trys<br />
p<strong>ir</strong>mąsias vietas užėmusios<br />
komandos.<br />
skerspjūvio plotas sudaro apie 2 mm 2 ,<br />
atlaikė 4 kg apkrovą. Tokiu būdu tempiamasis<br />
medžiagos stipris sudaro<br />
20–30 MPa (apie 100 kartų mažiau<br />
nei plieno). Tam, kad būtų įmanoma<br />
tinkamai įvertinti gniuždomųjų<br />
strypų pastovumą, ta pati komanda<br />
eksperimentuodama nustatė <strong>ir</strong> tilto<br />
konstravimui pas<strong>ir</strong>inktų makaronų<br />
tamprumo modulį – jis buvo apie 200<br />
kartų mažesnis negu statybinio plieno<br />
<strong>ir</strong> sudarė 1 GPa.<br />
Būtent gniuždomųjų strypų pastovumo<br />
užtikrinimas yra sudėtingiausia<br />
problema, su kuria susiduria <strong>ir</strong> tiltų iš<br />
makaronų, <strong>ir</strong> realių statinių projektuotojai.<br />
Sakykime, grynojo tempimo<br />
veikiamas spagetis, atlaikantis apie<br />
5 kg apkrovą, gniuždymo atveju gali<br />
būti kelis ar net keliasdešimt kartų<br />
silpnesnis (priklausomai nuo jo ilgio).<br />
Kitas labai sudėtingas uždavinys yra<br />
mazgų standumo (arba pasiduodamumo)<br />
įvertinimas – makaroninių<br />
tiltų atveju tam lemiamą įtaką turi<br />
naudojamų klijų ypatybės, o realių<br />
statinių atveju – varžtų, mazginių<br />
lakštų, plokštelių, v<strong>ir</strong>intinių siūlių išdėstymas.<br />
Makaronus klijavo kaip medieną<br />
Varžybose dalyvavusių komandų atliktos<br />
kompiuterinės analizės rezultatai<br />
kelis kartus skyrėsi nuo ekspe-<br />
2013 Nr. 3 konkursas<br />
rimentiškai nustatytos maksimalios<br />
apkrovos. Labai didelę įtaką tam turėjo<br />
ne tik sudėtingas strypo pastovumo<br />
<strong>ir</strong> mazgų pasiduodamumo vertinimas,<br />
bet <strong>ir</strong> technologiniai tilto statybos aspektai.<br />
P<strong>ir</strong>miausia tam, kad tiltas atitiktų<br />
skaičiavimo schemą, statybos<br />
metu reikia išlaikyti idealią geometriją.<br />
Net <strong>ir</strong> nedidelis nuokrypis nuo projektinio<br />
gali sukelti įrąžų persisk<strong>ir</strong>stymą<br />
<strong>ir</strong> įtempių koncentraciją tam tikruose<br />
elementuose. Be to, ypač svarbi yra <strong>ir</strong><br />
pačių tilto elementų gamyba. Nugalėtojų<br />
komanda pabrėžė, kad jos sėkmę<br />
iš esmės lėmė tai, kad gniuždomieji<br />
tilto elementai buvo pagaminti remiantis<br />
klijuotos medienos analogija,<br />
išvengiant susilpninimų skerspjūvyje<br />
<strong>ir</strong> elementų sandūrose.<br />
P<strong>ir</strong>mą vietą čempionate laimėjo<br />
architektūros inžinerijos studentų<br />
komanda „Makarena“. Jos sukonstruotas<br />
tiltas atlaikė net 56,7 kilogramo<br />
<strong>ir</strong> buvo aiškus vakaro čempionas.<br />
Beje, pats tiltas liko visiškai sveikas,<br />
lūžo tik centriniame mazge naudota<br />
medinė detalė. Antros vietos laimėtojų<br />
tiltas atlaikė 43,6, o trečios –<br />
34 kilogramų apkrovą.<br />
Tiltų iš makaronų konstravimo<br />
varžybos VGTU vyks <strong>ir</strong> šių metų<br />
lapkričio mėnesį. Čempionate „Makaronų<br />
tiltai 2013“ architektūrinius,<br />
inžinerinius <strong>ir</strong> konstravimo įgūdžius<br />
kviečiami išbandyti <strong>ir</strong> kitų Lietuvos<br />
universitetų studentai.<br />
Parengė Ronaldas Jakubovskis,<br />
Tiltų <strong>ir</strong> specialiųjų statinių katedra,<br />
Statybos fakultetas, VGTU<br />
El. p. ronaldas.jakubovskis@vgtu.lt<br />
santvarinė tilto konstrukcija pasižymėjo<br />
grakštumu, bet ne didele laikomąja<br />
galia. tiltas atlaikė 7,6 kg apkrovą.<br />
67
konkursas 2013 Nr. 3<br />
68<br />
GyVentojaMs<br />
Žada PatoGuMą<br />
<strong>ir</strong> jaukuMą<br />
„Šilo namų“ projektą, kurį įgyvendina<br />
bendrovė „YIT Kausta“, galima vadinti<br />
vienu išsk<strong>ir</strong>tinių Kaune. Bene daugiausia<br />
tam įtakos turi vietovė – šalia<br />
tekančio Nemuno vingis, medžiais<br />
apaugusios kalvos. Miesto centras <strong>ir</strong>gi<br />
netoli. „Šilo namus“ projektavo architektas<br />
Tomas Kriaučiūnas, generalinis<br />
rangovas – „YIT Kausta“.<br />
„Šilo namų“ kvartalas, kaip <strong>ir</strong> kiti<br />
„YIT Kausta“ projektai, statomas<br />
vadovaujantis Suomijos koncerno<br />
taikomais statybos kokybės reikalavimais.<br />
Ypatingas dėmesys sk<strong>ir</strong>iamas<br />
patogiam butų <strong>ir</strong> bendrųjų erdvių<br />
planavimui, taupiai eksploatacijai <strong>ir</strong><br />
komfortiškoms gyvenimo sąlygoms.<br />
Butų planavimas gali būti nesunkiai<br />
keičiamas pagal gyventojų pageidavimą.<br />
Antai dviejų kambarių butą<br />
pertvaromis galima transformuoti į<br />
trijų. V<strong>ir</strong>šutinių aukštų butai, išsidės-<br />
2013 Nr. 3 konkursas<br />
tę per du aukštus, turi terasas, iš kur<br />
galima grožėtis upės peizažu. Dalyje<br />
butų planuojama įrengti pažangias<br />
<strong>ir</strong> energiją taupančias rekuperacines<br />
sistemas, tad naujakuriai gyvens itin<br />
taupiuose butuose, kur bus nuolat<br />
užtikrinamas gaivus oras <strong>ir</strong> sveikas<br />
mikroklimatas.<br />
„Šilo namų“ kiemo erdvėje įrengti<br />
pėsčiųjų takai, automobilių eismas<br />
kvartalo ribose numatomas tik iki<br />
požeminių <strong>ir</strong> antžeminių automobilių<br />
stovėjimo aikštelių. Likusi kiemo<br />
erdvė paliekama pėsčiųjų takams,<br />
vaikų žaidimų aikštelėms <strong>ir</strong> poilsio<br />
zonoms. Kvartalo ašimi turėtų tapti<br />
pėsčiųjų alėja.<br />
„Šilo namai“ įsikūrę B<strong>ir</strong>žiškių gatvėje,<br />
toliau nuo pagrindinių Kauno eismo<br />
arterijų. Netoliese gyventojai ras<br />
svarbiausius visuomeninius objektus:<br />
prekybos centrus, mokslo įstaigas,<br />
darželius. Būsimiems butų p<strong>ir</strong>kėjams<br />
nesunku įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti<br />
jų būstas – statomame name<br />
yra ekspozicinis butas, o kai kurie jau<br />
laukia būsimųjų naujakurių.<br />
69
jaukus naMas 2013 Nr. 3<br />
70<br />
Grande<br />
PreliMinari statyBos kaina <strong>Lt</strong> *<br />
Namas be vidaus apdailos: 462 000<br />
Vidaus įranga: 46 200<br />
visa kaina be pvm: 508 200<br />
Ūkio būdu: 318 900<br />
* Namas be apdailos: nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name<br />
<strong>ir</strong> terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į<br />
mansardą <strong>ir</strong> nėra vidaus įrangos.<br />
Vidaus įranga: elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės <strong>ir</strong> kita.<br />
Visa kaina: galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu.<br />
Ūkio būdu: galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm<br />
statybas organizuojant pačiam.<br />
PrOJEKTO PArTNErIs<br />
Verkių g. 34A, Vilnius<br />
Tel. +370 5 233 63<strong>60</strong>, mob. +370 616 21 263<br />
autorius: robert Wójciak<br />
namo aprašymas<br />
Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, sk<strong>ir</strong>tas 4–5 asmenų šeimai. su vienviečiu<br />
garažu. P<strong>ir</strong>mame aukšte yra v<strong>ir</strong>tuvė, svetainė su valgomuoju <strong>ir</strong> kambarys. Taip<br />
pat čia yra didelė katilinė <strong>ir</strong> tualetas. svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje<br />
yra trys miegamieji, drabužinė <strong>ir</strong> du dideli vonios kambariai. Patogus <strong>ir</strong> aiškus<br />
patalpų planavimas užtikrina komfortišką naudojimą. Labai jauki vieta – plati<br />
terasa. Namas klasikinis, fasado apdaila kombinuota, panaudotos medžiagos<br />
gražiai dera tarpusavyje. Namas labai elegantiškas <strong>ir</strong> prabangus.<br />
technologija<br />
Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai<br />
laiptai mediniai, langai – mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku <strong>ir</strong><br />
klinkeriu.<br />
naudingas plotas.......................................... 155,65 m²<br />
Garažas........................................................................ 20,49 m²<br />
Katilinė........................................................................... 6,40 m²<br />
Bendras plotas......................................................225,44 m²<br />
užstatymo plotas................................................134,06 m²<br />
statinio aukštis............................................................9,71 m<br />
stogo nuolydis....................................................................45°<br />
p<strong>ir</strong>mas aukštas..................................................105,91 m²<br />
1. Tambūras..................................................................8,21 m²<br />
2. Holas...........................................................................8,96 m²<br />
3. V<strong>ir</strong>tuvė.....................................................................11,38 m²<br />
4. sandėliukas.............................................................2,94 m²<br />
5. Bendras kambarys, valgomasis................34,20 m²<br />
6. Kabinetas...............................................................10,89 m²<br />
7. Tualetas......................................................................2,44 m²<br />
8. Katilinė........................................................................6,40 m²<br />
10. Garažas..................................................................20,49 m²<br />
pastogė........................................................................76,63 m²<br />
1. Koridorius...................................................................7,16 m²<br />
2. Miegamasis.............................................................23,00 m²<br />
3. Vonia................................................................................3,95m²<br />
4. Miegamasis.............................................................13,85 m²<br />
5. Miegamasis.............................................................13,62 m²<br />
6. Vonia..............................................................................9,55 m²<br />
7. Drabužinė...................................................................5,50 m²<br />
2013 Nr. 3 jaukusnaMas<br />
71
„Spiegelhaus“, naujoji pagrindinė „Spiegel Group“ būstinė<br />
„Kad naujajame pagrindiniame<br />
„Spiegel Group“ biure būtų<br />
įvykdyti visi aplinkosauginiai<br />
<strong>ir</strong> ekonominiai reikalavimai,<br />
atlikome kompleksinius pastato<br />
infrastruktūros projektavimo <strong>ir</strong><br />
inžinerinius darbus. Energijos<br />
taupymo koncepcijai įgyvendinti<br />
pas<strong>ir</strong>inkome gruntinius<br />
šilumokaičius <strong>ir</strong> centrinio šildymo<br />
sistemą, kuri patenkins didesnį<br />
poreikį piko apkrovų metu, taip pat<br />
spindulinį šildymą bei vėsinimą“, –<br />
apie iššūkius Hamburgo Hafensičio<br />
kvartale pasakojo Ralphas Valtinke<br />
iš „DS-Plan Ingenieurgesellschaft<br />
für ganzheitliche Bauberatung und<br />
Generalfachplanung GmbH“.<br />
tvarumas<br />
Hafensičiui suteiktas auksinis tvarumo ženklas,<br />
bazinis šildymo poreikis yra 100 kWh/m², energija<br />
tiekiama iš centrinio šildymo sistemos <strong>ir</strong> gruntinių<br />
šilumokaičių<br />
Vieta Hamburgas, Hafensitis (Vokietija)<br />
„Uponor“ sistemos<br />
„Uponor“ TABS (Thermally Activated Building<br />
Systems, liet. termiškai aktyvinamos pastatų<br />
sistemos) + grindinis šildymas <strong>ir</strong> vėsinimas<br />
Dydis Biurų plotas – 50 000 m²<br />
Architektas Henningas Larsenas<br />
Inžinerinės šildymo,<br />
ventiliacijos <strong>ir</strong> oro<br />
kondicionavimo<br />
sistemos<br />
„DS-Plan Ingenieurgesellschaft für ganzheitliche<br />
Bauberatung und Generalfachplanung GmbH“<br />
Investuotojas „Robert Vogel GmbH & Co. KG“
Change language