Nušviesk rudenį

KAS, PASAK MITYBOS SPECIALIS-
TĖS, YRA LIEKNĖJIMAS?
Manau, kad nėra nė vienos moters,
kuri būtų nuoširdžiai patenkinta tuo,
ką turi. Yra moterų, norinčių priaugti
svorio ir, patikėkite, jos kankinasi nė
kiek ne mažiau nei tos, kurios bando
nereikalingus kilogramus numesti.
Pastebiu, kad ypač liekno kūno kultas
blėsta, tačiau tarp ateinančiųjų į mano
kursus yra daugiau norinčių sulieknėti
(du trečdaliai) nei norinčių tiesiog jaustis
geriau (vienas trečdalis). Aš dėstau
apie sveiką mitybą geresnei žmogaus
savijautai, o pradėjus sveikai maitintis
– sulieknėjama tiek, kiek norisi.
Svarbu paminėti, jog pradėjus maitintis
sveikai savijautos pokyčiai jaučiami
kasdien, o svoris keičiasi pamažu.
KAS TUOMET YRA SVEIKA MITYBA?
Apklausos metu paaiškėjo, kad žmonės
Lietuvoje sveiką mitybą supranta
labai įvairiai. Pavyzdžiui, vieni mano,
kad sveika mityba – tai mėsos atsisakymas.
Kiti – visų gyvūninės kilmės
produktų nevalgymas. Tretiems atrodo,
kad tik žaliavalgiai maitinasi sveikai
ir pan. Mano nuomone, tiek visavalgis,
tiek vegetaras, tiek veganas gali maitintis
sveikai arba nesveikai. Mityba
visais atvejais turi būti subalansuota.
Man sveika mityba – tai sąmoningas
valgymas ir natūralių produktų vartojimas.
Taip pat gebėjimas apdoroti
maistą jo nesugadinant, kad organizmas
gautų maksimalų kiekį naudingų
medžiagų, o sotumas jaustųsi ilgą laiką.
Be to, labai svarbu valgymui skirti
laiko ir būtinai vartoti skysčių.
AR SUDĖTINGA IŠ ESMĖS KEISTI
MITYBĄ?
Susiimti ir pabadauti arba valgyti neskaniai
ribotą laiką yra lengviau nei iš
esmės pakeisti savo mitybą ir ją tokią
išlaikyti. Pasiryžus keisti mitybos įpročius
reikia pakeisti nemažą gyvenimo
dalį. Juk mes nuolat susitinkame su
kolegomis, draugais, šeima, perkame
maistą, galvojame apie jį ir gaminame.
Maistas – didelė gyvenimo dalis. Jei
esame įpratę maitintis vienaip, pakeisti
mitybą iš esmės reikia laiko ir žinių.
Dažniausiai tai užtrunka bent mėnesį
ar kelis. Teigiama, kad naujiems mitybos
įpročiams įgyti reikia net aštuoniolikos
mėnesių. Todėl aš vedu ilgalaikes
programas, o vienkartinius seminarus
darau rečiau. Be to, norint pasikeisti visam
laikui, būtini labai aiškūs motyvai.
Turėdami tikslą galime pastatyti save
į diskomforto zoną ir siekti joje pasijausti
patogiai. Jei aiškių motyvų nėra,
tuomet mūsų noras keistis dingsta ties
pirmu sunkumu. Beje, dalis žmonių
„bijo“ sveikos mitybos, nes įsitikinę, kad
valgiai bus neskanūs. Tai senas mitas.
Tiesa tokia, kad sveikas maistas privalo
būti skanus ir sotus. Esu tikra, kad valgymo
malonumą išlaikyti būtina, jei
norime ilgalaikio pokyčio. Kai aplinkui
tiek skanaus maisto, kiek ilgai gali išbūti
valgydamas neskaniai ar būdamas
alkanas? Bent jau aš – labai trumpai.
KOKIE BŪNA ŽMONIŲ MOTYVAI
NORINT SULIEKNĖTI?
Vyrus dažniausiai motyvuoja medicinos
tyrimų rezultatai – aiškiai juodu
ant balto užrašytos problemos. Beje,
ir vyresnėms moterims viena iš svarbių
motyvacijų tampa sveikatos sutrikimai,
tačiau ne ką mažiau joms
svarbus ir estetinis grožis. Visada savo
klientams sakau, kad sveika mityba –
tai ne plastinė operacija. Siūlau bent
kelis mėnesius maitintis sveikai pagal
mano rekomendacijas ir, jei rezultatai
nepatiks, bet kada galima grįžti prie
senų įpročių... Tačiau atgal grįžti juk
nesinori (šypsosi). Be to, pradėjus maitintis
sveikai atsiranda vidinė ramybė:
nebijoma sustorėti, suvalgyti kažką
netinkamo ir pan. Atsiranda malonus
santykis su maistu, o ta ramybė persiduoda
ir į kitas gyvenimo sudedamąsias
dalis: santykius (mažiau pykčio),
fizinį aktyvumą (daugiau judėjimo,
nes norisi), sveikatą (nustoja skaudėti
galvą, jei tai ne migrena). Labai greitai
galima pamatyti pokyčius ir medicinos
tyrimų rezultatuose: pavyzdžiui, jei yra
problema dėl padidėjusio cholesterolio,
jis labai greitai sumažėja. Galiu pateikti
konkrečių pavyzdžių, kaip per kursų
lankymo laiką cholesterolio rodmuo
žmonėms sumažėjo nuo 10 iki 8, nuo
9,2 iki 7,4, ir palaipsniui mažėja toliau.
Tokie dalykai ypač motyvuoja! Manau,
kiekvienas gali turėti skirtingų motyvų.
Ir nebūtinai vieną. Svarbu, kad žmogui
tas dalykas būtų iš tiesų svarbus.
EGZISTUOJA MITAS, KAD SVEIKAI
MAITINTIS YRA BRANGU. AR TAI
TIESA?
Nesu dariusi specialios apklausos, tačiau
mano klientai vis pasidalija nuostaba,
kad pradėjus sveikai maitintis
kinta jų išlaidos maistui. Dauguma
teigia, jog sutaupo nuo 10 proc. iki 50
proc. šeimos biudžeto. Žinoma, išskyrus
tuos atvejus, kai žmonės pradeda
pirkti tik ekologiškus arba gurmaniškus
produktus. Tačiau paskaitose apie
tai nekalbu ir nemanau, kad tai yra
prioritetas. Aš pati dažnai apsiperku
didžiuosiuose prekybos centruose. Žinoma,
kaimišką naminę produkciją
vertinu labiau, tačiau ne visada yra galimybė
įsigyti tokių produktų. Taigi sveikai
maitintis nėra brangu, nes nustojama
pirkti blogą maistą, mityba tampa
sezoninė (produktai sezono metu yra
akivaizdžiai pigesni) ir pan. Pavyzdžiui,
atšalus orams nebereiktų pirkti agurkų
ir salotų, o reiktų pereiti prie kopūstų,
morkų, burokėlių ir kitų šakninių daržovių.
Gyvenant Lietuvoje dažniausiai
neverta pirkti vandens buteliuose,
norsdaug kas įpratę. Juokiuosi, kad
kursai greitai atsiperka net finansiškai,
jau nekalbant apie sumažėjusias išlaidas
sveikatos reikmėms. Tiesa, išauga
išlaidos garderobui, nes kai moterys
pradeda patikti sau veidrodyje, išauga
ir noras puoštis (šypsosi).
KOKS YRA SVEIKAI BESIMAITINAN-
ČIO ŽMOGAUS MITYBOS RACIO-
NAS?
Vienos dienos racionas neatspindės
visavertės mitybos. Per savaitę svarbu
suvalgyti visadalių grūdų, pupelių, kalną
įvairių sezoninių daržovių, riebios ir
liesos žuvies, raudonos ir baltos mėsos,
kiaušinių, rūgštaus pieno produktų ir t. t.
Jei kurios nors produktų grupės žmogus
nevalgo, vis tiek galima subalansuoti
mitybą tinkamai, tik tam reikia
dar daugiau žinių. Rytus rekomenduoju
pradėti nuo grūdinių produktų (avižos,
nekepinti grikiai, soros, perlinės kruopos,
bolivinė balanda, burnočio sėklos,
spelta, kietieji kviečiai, rugiai, miežiai ir
pan.) ir pasikrauti energijos visai dienai.
Beje, neretai košės žmonėms tampa
atradimu. Žinant įdomių receptų (pridedant
sviesto, grietinės, daržovių,
patarkuoto sūrio, džiovintų pomidorų,
pesto padažo, alyvuogių ir t. t.),
tikrai lengva pamėgti košes. Pietums
žmogaus organizmas turi gauti šviežių
daržovių, o prie jų – ko tik širdis geidžia.
Tiks lęšiai ar pupelės, žuvis, mėsa, rudieji
ryžiai ar viso grūdo makaronai.
Svarbu pavalgyti sočiai, o tai yra paprasta
renkantis natūralius produktus.
Tada labai greitai dingsta ir saldumynų
bei miltinių patiekalų noras.
VIENI ŽMONĖS MANO, KAD JIEMS
NETINKA PRODUKTAI, TURINTYS
GLITIMO, KITI SAKO, KAD NETOLE-
RUOJA LAKTOZĖS... TAI MADA AR
XXI A. PROBLEMOS?
Manau, kad pirmiausia reiktų įsitikinti,
ar tikrai organizmas netoleruoja laktozės,
glitimo ir pan., o jau tada priimti
sprendimus, galbūt kažko atsisakyti.
Jeigu žmogus alergiškas kviečiams
arba jis turi celiakiją, natūralu, kad jam
negalima valgyti produktų, turinčių
glitimo. Statistikos duomenimis glitimo
Lietuvoje netoleruoja 2 proc. žmonių, o
laktozės – net 32–34 proc. Galima sakyti,
kad kas trečiam Lietuvos gyventojui
reiktų vengti produktų su laktoze
arba rinktis nedidelius kiekius rūgščių
pieno produktų (kefyrą, pasukas, varškę
ir pan.), kuriuose laktozės yra mažiau.
Dažniausiai žmogaus organizmas
netoleruoja perdirbtų produktų arba
netinkamai namie apdoroto maisto.
KOKS GALĖTŲ BŪTI JŪSŲ VIENAS
SVEIKOS MITYBOS PATARIMAS?
Manau, kad labai svarbūs yra du patarimai.
Pirmas – jeigu nepatinka esamas
rezultatas, reikia keisti kasdienius
įpročius, pasiliekant mažas išimtis. Jei
darote tą patį, tai ir rezultatas bus tas
pats. Antras – nustokite dėl savo nelaimių
kaltinti antrąją pusę, šeimą ar
aplinkybes. Prisiimkite atsakomybę už
savo veiksmus, būkite jau šiandien geriausia
savo versija. Patikėkite, rezultatas
nustebins jus pačius. Ir labai greitai.
Fotografuota desertinėje „Sugamour“ Vilniuje
35