19.04.2017 Views

38145469

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti;<br />

qristianobis istoriis mimarTuleba da<br />

studentTa samecniero-kvleviTi centri (Tbilisi)<br />

Ivane Javakhishvili Tbisisi State University,<br />

Faculity of Humanities. History of Christianity and<br />

Center of students’s in the History of Christianity (Tbilisi)<br />

qristianobis kvlevebi<br />

Christian Researches<br />

I<br />

gamomcemloba `universali~<br />

Tbilisi 2008<br />

Tbilisi 2008


Q~qristianobis kvlevebi” warmoadgens qristianobis<br />

istoriisa da masTan momqmedi studentTa samecniero<br />

wris periodul gamocemas. Jurnali interdisciplinuria<br />

da misi pirveli tomi eTmoba<br />

studentTa samecniero konferenciis_~qristianoba<br />

da kultura” _masalebs.<br />

redaqtori: qeTevan pavliaSvili<br />

profesori, istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori.<br />

recenzentebi: 1) giorgi oTxmezuri<br />

profesori, istoriis mecnierebaTa<br />

doqtori.<br />

2) giorgi papuaSvili<br />

docenti, istoriis mecnierebaTa<br />

kandidati<br />

gamomcemloba `universali~, 2008<br />

Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, (: 22 36 09, 8(99) 17 22 30<br />

E-mail: universal@internet.ge<br />

ISBN 978-9941-12-265-1<br />

2


sarCevi<br />

mariam nozaZe<br />

qristianobis safuZvlebis sakiTxi<br />

gviandeli stoicizmis warmomadgenelTa<br />

naazrevSi ................................................................................................ 5<br />

mixeil qarTveliSvili<br />

erovnul-sarwmunoebrivi identurobis<br />

problema ioseb stalinis TxzulebebSi ............ 20<br />

ana doliZe<br />

religiuri motivebis zogierTi aspeqti<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi ..................................... 28<br />

daviT rekvava<br />

xeTebis gansaxlebisa da eTnikuri vinaobis<br />

sakiTxi bibliis mixedviT .................................................. 38<br />

arCil xaCiZe<br />

saeklesio Semosavlebis gankargvis da<br />

klirikosTa Senaxvis sakiTxebi Crd. afrikis<br />

eklesiaSi ................................................................................................ 46<br />

Tamar adamia<br />

“wminda ninos cxovrebis” paradigmatuli<br />

saxismetyveleba. xis simbolika .................................... 57<br />

gvanca burduli<br />

wminda mamaTa swavlebani siyvarulisa da<br />

sinanulisaTvis (basili didi, ioane<br />

oqropiri, efrem asuri) ......................................................... 67<br />

giorgi gelutaSvili<br />

ierusalimis jvris monastris metoqi<br />

jvarismamis eklesia TbilisSi..................................... 76<br />

3


naTia Skubuliani<br />

mcire sjuliskanonisa da Tanamedrove<br />

qarTuli sisxlis samarTlis kodeqsis<br />

SedarebiTi analizisaTvis<br />

(mkvlelobis Sesaxeb) ................................................................. 87<br />

eTer bokelavaZe<br />

saeklesio-istoriul safuZvelTa<br />

falsifikaciisaTvis kosovosa da afxazeTSi<br />

(istoriuli paralelebi) .................................................... 96<br />

cira SaloSvili<br />

~didi sjuliskanonisa~ da saqarTvelos<br />

sisxlisa da samoqalaqo samarTlis kodeqsebis<br />

SedarebiTi analizi (qonebrivi sakuTrebis<br />

winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebebi) ............... 119<br />

giorgi metreveli<br />

saqarTvelos sapatriarqos adgilis<br />

istoriisaTvis msoflio marTlmadideblur<br />

diptixSi .................................................................................................. 133<br />

sandro nikolaiSvili<br />

saxelmwifosa da eklesiis urTierToba<br />

adre Sua saukuneebSi ............................................................. 142<br />

Tamar tlaSaZe<br />

wmindanTa kanonizaciis evolucia<br />

dasavleTis eklesiaSi ........................................................ 155<br />

4


mariam nozaZe<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti,<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

I kursi<br />

qristianobis safuZvlebis sakiTxi<br />

gviandeli stoicizmis warmomadgenelTa<br />

naazrevSi<br />

qristianobis warmoSobis Taobaze arsebul<br />

mraval polemikur mosazrebas Soris erT-erTi<br />

aris versia, romlis mixedviTac qristianobis safuZlebi<br />

gviandeli stoicizmis wiaRSi unda veZioT.<br />

upirveles yovlisa, unda aRiniSnos, rom stoiciozmi<br />

Zv.w III saukunidan mkvidrdeba saberZneT-<br />

Si, rogorc filisofiuri mimdinareoba, romlis<br />

fuZemdebelia Zenon kitioneli (Zv.w 335-262 ww) 1<br />

stoicizmi dayofilia sam periodad da swored mesames,<br />

gviandel stoicizms ukavSireben qristianobas,<br />

kerZod, gviandeli stoicizmis (ax.w. I s. ) sam<br />

gamoCenil filosofoss: lucius anius senekas,<br />

epiqtetesa da markus avrelius antoninuss.<br />

sanam uSualod sakiTxis ganxilvaze gadavidodeT,<br />

saWirod migvaCnia, aRvniSnoT, Tu ra gav-<br />

1<br />

r. gordeziani, m. danelia, Sesavali klasikur<br />

filologiaSi, 2007, gv 217<br />

5


lena hqonda imdroindel politikur viTarebas<br />

sazogadoebasa da, gansakuTrebiT, filosofiur<br />

skolebze. ax.w. I saukuneSi imperator oqtavianes<br />

mmarTvelobidan moyolebuli (DZv.w 27 w. ) romSi,<br />

formalurad, respublikuri mmarTveloba SenarCunebuli<br />

iyo, magram princepsi, (anu “pirveli pirvelTa<br />

Soris” ) saTaveSi edga magistratebsac da<br />

senatsac. faqtobrivad, imperia erTi piris mier<br />

imarTeboda, rac , upirveles yovlisa, niSnavda<br />

imas, rom filosofia imperatoris survilebis<br />

gavlenis qveS mainc eqceoda, winaaRmdegobis miuxedavad.<br />

amis magaliTia senekas is traqtatebi,<br />

romlebic ideurad neronis mmarTvelobas upirispirdeba<br />

(romelTa gamoc gauCnda senekas mowinaaRmdegeebi).<br />

Tumca, aseve, gavlenis sasargeblo<br />

formis arsebobac SeiniSneba: rogorc cnobilia,<br />

markus avreliusi exmareboda filosofiur skolebs<br />

aTenSi. man daaarsa kaTedrebi, romlebsac<br />

ori mowinaaRmdege filosofiuri mimdinareobis,<br />

stoicizmisa da epikureizmis popularizacia unda<br />

gaewiaT 2 . gavlenis avkargianobis miuxedavad, faqtia,<br />

rom politika da filosofia mWidrod iyo<br />

dakavSirebuli erTmaneTTan. albaT, es gaxda mize-<br />

2 markus avreliusi fiqrebi, Targmani b.bregvaZisa 1984,<br />

gv 39, winasityvaoba<br />

6


zi imisa, rom XX saukunis mecnierebi saubroben<br />

imis Taobaze, Tu ramdenad axlos iyo im period-<br />

Si dabal fenebSi gavrcelebuli da politikurad<br />

devnili qristianuli ideologia da filosofiis<br />

esa Tu is mimdinareoba. ase magaliTad, q-ni meri<br />

WeliZe Tavis or naSromSi “elinizmis filosofia”<br />

(1992 w. Tb.) da “elinizmis filosofia adreul<br />

qristianul epoqaSi” (1998 w. Tb.) stoikos filosofosTa<br />

naSromebis ganxilvisas wers, rom<br />

qristianobis wanamZRvrebi swored stoicizmis wiaRSi<br />

momzadda da, rom maTma Semoqmedebam Teoriuli<br />

safuZveli moumzada qristianobas.<br />

gansxavebul daskvnamde mivyavarT gviandeli<br />

stoikosebis biografiul cnobebs. aq, ra Tqma unda,<br />

igulisxmeba is cnobebi da varaudebi, romlebic<br />

istoriulad SemogvrCa da, romlebze dayrdnobiTac,<br />

vfiqrob, warmoiSveba sawinaaRmdego<br />

mosazreba. biografiaze yuradRebis gamaxvileba,<br />

Tavis mxriv, gulisxmobs maTi azrovnebis gamovlenas<br />

da xorcSesxmas realobaSi, radgan qmedeba,<br />

upirvelesad, ganpirobebulia msoflmxedvelobiTa<br />

da miznebiT. es ori motivi ki metad Taviseburi<br />

iyo I saukunis romSi. am periodSi sazogadoebis<br />

yvela fenaSi igrZnoba ampartavnebiTa da pativmoyvareobiT<br />

ganpirobebuli gulgriloba garkveul<br />

7


RirebulebaTa mimarT. saberZneTis diadi kulturis<br />

saxecvlileba da daknineba romis yoveldRiurobis<br />

maxasiaTebelia. stoeli filosofosebi,<br />

eladuri kulturis gavleniT, am idealebis misaRwevad<br />

axal gzebs eZieben. es maT traqtatebSi naTlad<br />

ikveTeba, magram biografiuli cnobebi, garkveulwilad,<br />

sapirispiroze metyvelebs da eWvqveS<br />

ayenebs filosofosTa miznebis gansazRvris sakiTxs.<br />

gviandeli stoicizmis pirveli warmomadgeneli<br />

lucius anius seneka (Zv.w. 4 – ax.w. 62 ww.) ma-<br />

Ral senatorul sazogadoebas miekuTvneboda. man<br />

kargi ganaTleba miiRo da 31 wels, egviptidan<br />

dabrunebulma, iurisprudenciaSi saqmianoba daiwyo<br />

3 . karieris dasawyisSi igi Tavisi filosofiuri<br />

SexedulebebiT cdilobda, gavlena moexdina imdroindel<br />

politikaze, magram es survili warumatebeli<br />

aRmoCnda. mas araerTi brali wauyena imperatorma<br />

klavdiusma, ris Semdegac kunZul korsikaze<br />

gadaasaxles. romSi igi mxolod 49 wels<br />

dabrunda dedofal agripinas SemweobiT da misi<br />

vaJis, neronis aRmzrdelad dainiSna. neronis taxtze<br />

asvlis Semdeg ki (54 w.) udides politikur<br />

3<br />

r. gordeziani, n. tonia, antikuri literatura 2007,<br />

gv 373<br />

8


figurad iqca. am xanaSi senekas qoneba sagrZnoblad<br />

gaizarda da is erT-erT umdidresi kaci gaxda<br />

romSi. Tumca mis imdroindel traqtatebSi<br />

vawydebiT, rom igi materialuri faseulobebis<br />

warmavlobaze “qadagebs” simdidris dagrovabis<br />

paralelurad. am da sxva saxis acilebas xSirad<br />

ganumartavs megobrebs da ambobs, rom misTvis ar<br />

aris aucilebeli im “sikeTeebiT” cxovreba, romlebzec<br />

wers: ”me ara var brZeni... amitom miznad<br />

ar visaxav mivaRwio mTlian srulyofilebas, aramed<br />

me minda mxolod ugunur adamianze ukeTesi<br />

viyo...” 4 kidev erTi aspeqti, romelzec seneka msjelobs,<br />

aris socialuri Tanasworobis sakiTxi. igi<br />

araerTgzis ganixilavs Tavis SromebSi monaTa<br />

problemas: ” mona adamiania, Tanaswori sxva adamianisa.<br />

monis sulSi iseTivea siamaye, pativmoyvareoba,<br />

simamace, didsulovneba, rogorc sxva adamianebSi,<br />

rogoric ar unda iyos maTi sazogadoebrivi<br />

mdgomareoba... me metyvian: isini xom monebi arian,<br />

magram im monas aqvs Tavisufali suli” 5 .<br />

am da sxva Tamamma gancxadebebma mecnierebis<br />

garkveuli nawili miiyvana im mosazrebamde, rom<br />

4 m. WeliZe, elinizmis filosofia, 1992, gv 274<br />

5 m. WeliZe, dasax. naSr. gv 275<br />

9


senekas Tavisi kacTmoyvare werilebiT aucileblad<br />

eqneboda kavSiri qristianobasTan, maT Soris<br />

m. WeliZis zemoTxsenebul naSromSi aRniSnulia: “<br />

sayovelTaod aRiarebulia, rom senekas eTikis saxiT<br />

qristianobis wanamZRvrebi momzadda, rom seneka<br />

iyo qristianobis biZa, masTan Teologiam moraluri<br />

dasabuTeba moipova, radgan adamianis mier<br />

zneobrivi movaleobebis dacva RmerTis arsebobis<br />

gamarTlebul erT-erT argumentad Camoyalibda<br />

“.<br />

6<br />

sainteresoa, am mosazrebis gamoTqmis dros,<br />

gaTvaliswinebuli iqna Tu ara senekas piradi<br />

cxovrebis gza, radgan Tu sakiTxs sxva kuTxiT<br />

SevxedavT, davinaxavT, rom Cvens xelT arsebuli<br />

istoriuli cnobebidan gamomdinare, dasaSvebia varaudi<br />

imisa, rom seneka “aRiarebebs” Tavdacvis<br />

mizniT werda. ufro zustad, Tavisi politikuri<br />

poziciebis SesaniRbavad mas, ubralod, sWirdeboda<br />

Tavdacva im ideiT, rom sikeTis mTesveli<br />

iyo. aq, ra Tqma unda, niSandoblivia is faqti,<br />

rom senekas mravali mowinaaRmdege gauCnda, maT<br />

Soris imperator neronis saxiT. istoriulad<br />

cnobilia, rom aRmzrdelisa da aRzrdilis urTi-<br />

6<br />

m. WeliZe, dasax. naSr, gv 272<br />

10


erToba, sawyisi etapisagan gansxvavebiT, droTa<br />

ganmavlobaSi ufro da ufro garTulda. miuxedavad<br />

imisa, rom Tavis swavlebebSi seneka zneobriobisaken<br />

mouwodebs nerons da traqtatSi “Semwynareblobis<br />

Sesaxeb” igi mmarTvelis idealur saxes<br />

warmoaCens, misi aRsazrdeli ver gaxda znesruli<br />

monarqi da aRmzrdelTan dapirispirebiT, upirveles<br />

yovlisa, mis moZRvrebas aRudga win. es dapirispireba,<br />

sabolood, neronis xeliT sikvdils<br />

uqadda senekas, magram aq filosofosma Caidina<br />

qristianuli TvalsazrisiT yvelaze gaumarTlebeli<br />

saqcieli: abazanaSi venebi gadaiWra da Tavi<br />

moikla. es faqti, upirvelesad, logikurad migvi-<br />

TiTebs imaze, rom senekas SeuZlebelia hqonoda<br />

rwmena qristianobisa, radgan aseT SemTxvevaSi igi<br />

aucileblad Tamamad Sexvdeboda gardauval sikvdils<br />

da sicocxles TviTmkvlelobiT ar daasrulebda.<br />

7 miT umetes, rom mas mravali magaliTi<br />

hqonda imisa, Tu rogor SeeZloT Tavis gawirva<br />

ideologiisaTvis ubralo adamianebs. raRa Tqma<br />

unda, aq igulisxmeba qristianTa masobrivi Jleti-<br />

7<br />

mecnierTa nawili am nabijs, ubralod, stuikuri<br />

moZRvrebis praqtikul cxovrebaSi realizebad miiCnevs,<br />

r.gordeziani, m. danelia, Sesavali klasikur<br />

filologiaSi, 2007, gv 217, Tbilisi<br />

11


sa da Seviwroebis faqtebi, romlebic neronis<br />

epoqaSi arnaxuli simravliT gamoirCeoda.<br />

8<br />

12<br />

gviandeli stoicizmis meore warmomadgeneli<br />

epiqtete (50-138 ax.ww.) monad hyavda neronis yofil<br />

monas epafrodites, romlis dawinaurebis<br />

Semdeg, epiqtete ganTavisuflda. gaazatebis Semdeg<br />

man filosofias miuZRvna Tavi da 89 wels nikopolSi<br />

daaarsa filosofiuri skola. 9 misi narkvevebidan<br />

Cvenamde mxolod mcire nawilma moaRwia.<br />

es gasakviri arcaa, radgan epiqtetes Tavad<br />

araferi dauweria; misi moZRvreba Semogvinaxa istorikos<br />

Flavius adrianes wignma “mogonebebi<br />

epiqteteze” 10 . am cnobebis mixedviT, igi TxzulebebSi<br />

saubrobs eTikaze, rogorc filosofiuri<br />

moZRvrebis umTavres sakiTxze. aseve, ganixilavs<br />

monobis sakiTxs da wers, rom mona SeiZleba ufro<br />

metad iyos Tavisufali, vidre batoni. misi mosazrebiT,<br />

namdvili Tavisufleba Sinagania: ” wamarTviT<br />

Cemi sxeuli, qoneba, patiosneba, ojaxi,<br />

magram Cemi azrebi da neba aravis SeuZlia wamar-<br />

Tvas, aravis SeuZlia daTrgunos” 11 . mecnierTa nawili<br />

aqac imave pozicias inarCunebs; m. WeliZis<br />

8<br />

g. koplataZe, dasax. naSr. gv 40-48<br />

9<br />

m. WeliZe, dasax. naSr. gv 277<br />

10<br />

b. bregvaZe, dasax. naSr. gv 280<br />

11<br />

m. WeliZe, dasax. naSr, gv 279


“elinizmis filosofiaSi” epiqtetesTan dakavSirebiT<br />

aRniSnulia, rom : “eptqtetes moZRvreba, senekasTan<br />

erTad, imis nimuSia, gviandeli stoicizmis<br />

formiT rogor mzaddeboda adrindeli qristianobis<br />

epoqa Tavisi axali moraluri normebiT,<br />

moTxovnilebebiT da interesebiT” 12 . epiqtetes<br />

dros, marTlac, mzaddeboda ideologia qristianobis<br />

momZlavrebisaTvis, magram epiqtetes miCneva<br />

qristanobis fuZemdeblad misi SemorCenili Sromebis<br />

mTavar aspeqtTa gaTvaliswinebiT sakmarisi<br />

ar aris. Aaq, erTi mxriv, ufro mniSvnelovania<br />

epiqtetes socialuri mdgomareoba. bunrebrivia,<br />

Tavisuflebis mopovebis Semdeg yvela adamiani daiwyebda<br />

brZolas monaTa eqspulataciis winaaRmdeg.<br />

gansakuTrebiT ki swavluli epiqtete ar<br />

darCeboda umoqmedod. igi, marTalia, ewinaaRmdegeba<br />

monobas da Tanasworobis moTxovniT gamodis,<br />

magram es ar unda iyos safuZvliani argumenti<br />

imisaTvis, rom epiqtete qristianobis fuZemdeblad<br />

miviCioT. miT umetes, romQI saukunidan ukve<br />

sagrZnoblad gaizarda monaTa uflebebis damcvelTa<br />

ricxvi. amas adasturebs Tavad imperator<br />

markus avreliusis gadwyvetileba monaTa uflebe-<br />

12<br />

m. WeliZe, dasax. naSr. gv 282<br />

13


is gazrdis gamo; maT Soris aRsaniSnavia is faqti,<br />

rom am reformis Semdeg monis mokvla danaSaulad<br />

CaiTvala da, aseve, monas mieniWa sasamar-<br />

Tlos winaSe wardgomis ufleba. es imaze metyvelebs,<br />

rom monaTa ganTavisuflebaze msjeloba imdroisaTvis<br />

Cveuli movlenaa. iuristTa nawili ki<br />

dResac fiqrobs, rom romaulma stoicizmma pirvelad<br />

Sexeda monas, rogorc sruluflebian adamians.<br />

13<br />

gansxvavebulia gviandeli stoicizmis mesame<br />

warmomadgenlis markus avrelius antoninus avgustusis<br />

(121-180 ax.w ) cxovrebis gza da mis Sesaxeb<br />

SemorCenili arc Tu ise mwiri cnobebi. igi<br />

taxtze 40 wlisa avida 161 wels. 14 istorikosis<br />

cnobiT, igi siyrmidanve seriozuli da dinji iyo,<br />

ris gamoc misma babuam, imperatorma hadrianem “<br />

verrissimus “, anu “znefaqizi” 15 uwoda. Tumca mis<br />

pirovnebas yvelaze ukeT warmoaCens Tavad markus<br />

avreliusis Txzuleba “fiqrebi” , romelic keisarma<br />

germanul tomebTan omis dros dawera duna-<br />

13<br />

v. metreveli, g. daviTaSvili, politikur da<br />

samarTlebriv moZRvrebaTa istoria, 2002, gv..49.<br />

14<br />

b. bregvaZe, dasax. naSr. gv 8<br />

15<br />

Targmanis meore variantis mixedviT, dasaSvebia<br />

“umarTlesi” r. gordeziani, n. tonia, antikuri<br />

literatura gv 418<br />

14


ispireTSi. naSromi warmoadgens sakuTari miznebisa<br />

da miswrafebebis, SexedulebaTa da SecdomaTa<br />

ganxilvas, romelic imdenad gulwrfelad da bunebrivad<br />

aris gadmocemuli, rom mkiTxvels aucileblad<br />

afiqrebinebs, rom mis winaSe gamocdili<br />

da dabrZenebuli kacis aRsarebaa. am varauds ufro<br />

metad amtkicebs is faqti, rom markus avreliusis<br />

“fiqrebi” farTo sazogadoebisaTvis ar aris<br />

gankuTvnili ( Txzulebis arsebobis Sesaxeb mxolod<br />

avtoris sikvdilis Semdeg gaxda cnobili) 16<br />

. am mizezTa gamo ki, vfiqrobT, safuZvliania im<br />

mosazrebis sarwmunod miCneva, romelsac avreliusi<br />

Tavis TxzulebaSi qristianebis Sesaxeb gamoTqvams.<br />

kerZod, igi kicxavs sulis cxonebisaTvis<br />

Tavgadadebul qristianebs, amis mizezad ki asaxelebs<br />

imas, rom sikvdilTan Sexvedrisas Sinagan<br />

mzadyofnas Tavad tragizmisagan Tavisufal movlenad<br />

miiCnevs da sikvdilTan miaxlovebisas<br />

qristianTa “brma sikerpes” arafris momtans uwodebs.<br />

17 magram, isev da isev, “fiqrebidan” gamomdinare,<br />

mecnierTa Soris aris eWvi markus avreliu-<br />

16<br />

r. gordeziani, n, tonia, antiluri literatura, 2007,<br />

gv 422<br />

17<br />

markus avreliusi, fiqrebi, dasax. Targmani, gv 247<br />

15


sis moZRvrebasa da qristianobas Soris kavSiris<br />

Taobaze. am mxriv, sayuradRebo epizodia vnebaTa<br />

da zraxvaTa daTmenis Sesaxeb mowodeba: “aris kaci,<br />

romelic loculobs: ,,rogor daveuflo am<br />

qals?!“ Sen ki iloce: ,,rogor davaRwio Tavi am<br />

qalis flobis survils?!“ is: ,,rogor movicilo<br />

Tavidan es kaci?!“ Sen: ,,rogor moviqce, rom ar<br />

damWidres Tavidan mocileba misi?!“ is: ,,nu momaswreb<br />

Svilis sikvdils!” Sen: ,,nu momaswreb imas,<br />

rom meSinodes Svilis dakargvis!“ 18 am da sxva<br />

msgavsi saxis mowodebebis simravlem, bunebrivia,<br />

mecnierebi daafiqra imaze, SesaZlebeli iyo Tu<br />

ara, imperators hqonoda kavSiri qristianebTan.<br />

magram istoriuli cnobebi ar adasturebs am varauds:<br />

cnobilia, rom markus avrelius antoninusi<br />

romma yvela tradiciis aRsrulebiT dakrZala da<br />

mis pativsacemad taZari aigo, daarsda qurumTa<br />

kolegia, xolo xalxma “keTilmowyale RmerTad”<br />

gamoacxada imperatori. im SemTxvevaSic ki, Tu istorikosTa<br />

cnobebs yalbad miviCnevT, isedac bunebrivia<br />

imis Tqma, rom, markus avreliuss, rogorc<br />

reformator da, amave dros, siqveliT gamorCeul<br />

keisars, saxelmwifoebrivi religia unda<br />

18<br />

markus avreliusi, fiqrebi, dasax. Targm. gv 222<br />

16


daecva, rogorc romis erTianobis SenarCunebis<br />

erT-erTi umTavresi piroba 19 . amitom, gacilebiT<br />

marTebulia imis mtkiceba, rom markus avreliusi<br />

qristianTa winaaRmdeg gamovidoda, vidre imisa,<br />

rom maTi, rogorc “seqtantebis” pozicias daicavda.<br />

ganxilul magaliTTa safuZvelze, SeiZleba<br />

iTqvas, rom qristianobis warmoSobis am versias<br />

ar gaaCnia istoriul cnobebze damyarebuli safuZveli<br />

da, rom igi konkretul mecnierTa subieqtur<br />

mosazrebas warmoadgens. amaze mianiSnebs is<br />

naSromi senekasa da pavle mociqulis mimoweris<br />

Sesaxeb, romelic, dadasturda, rom gviandel periods<br />

ekuTvnis, 20 rac, Tavis mxriv, asaxavs imis<br />

mcdelobas, rom SuasaukuneebSi senekas moZRvrebis<br />

araswori gageba iSviaTi ar iyo. amitom, dasaSvebi<br />

iqneba varaudi imisa, rom stoicizmisa da<br />

qristianobis kavSiri dRemde arasando faqtebze<br />

dayrdnobiT ivaraudes, radgan, rogorc Tavad<br />

stoicizmis warmoSoba iyo logikuri da istoriuli<br />

aucileblobis mqone elinizmis filosofiaSi,<br />

aseve, mniSvnelovani da gardauvali movlena iyo<br />

19<br />

b. bregvaZe, dasax. naSr. gv 44-45<br />

20 r.gordeziani, n.tonia, antikuri literatura, gv.374,<br />

Tb.2007<br />

17


msoflio istoriaSi qristianobis ideologiis<br />

TandaTanobiT damkvidreba. ase rom, SeiZleba iTqvas,<br />

Cv.w. I saukuneSi qristanobasa da stoicizms<br />

mxolod epoqa aerTianebdaT, rac safuZvliani argumenti<br />

ar aris imisaTvis, rom gviandeli stoicizmis<br />

warmomadgenlebi qristianobis fuZemdeblad<br />

miviCnioT.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. markus avreliusi, fiqrebi, Targmani baCana bregvaZisa,<br />

Tbilisi 1984<br />

2. r. gordeziani, n, tonia, antikuri literatura, Tbilisi<br />

2007<br />

3. r. gordeziani, m. danelia, Sesavali klasikur filologiaSi,<br />

Tbilisi 2007<br />

4. m. WeliZe, elinizmis filosofia, Tbilisi 1992<br />

5. g. koplataZe, qristianuli eklesiis istoria, Tbilisi<br />

2007<br />

6. v. metreveli, g. daviTaSvili, politikur da samar-<br />

Tlebriv moZRvrebaTa istoria, Tbilisi 2002<br />

18


Mariam Nozadze<br />

Ivane Javakhishvili Tbilisi State University<br />

Faculity of Humanities, First year<br />

The question of Christianity’s bases in the<br />

conception of Late Stoicism<br />

S u m m a r y<br />

The article is about the versions of the bases of Christianity, which<br />

has a connection with the Stoicism, a philosophical course, which was<br />

created at the III century B.C. in Greece. The latest representatives of<br />

Stoicism Seneca, Epictete and Marci Aurelii, mainly wrote about such<br />

themes into their treatises, that they were considered to be very close to<br />

Christianity, as they, herewith, were forming in the same epoch. But as<br />

we look about the historical facts and biographical notifications of that<br />

philosophers’ life we found that it’s practically impossible to announce<br />

something resolutely about the relationship between Stoics and<br />

Christianity.<br />

19


mixeil qarTveliSvili<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti,<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

magistraturis I kursi,<br />

specialoba_saqarTvelos istoria<br />

erovnul-sarwmunoebrivi identurobis<br />

problema iosen stalinis TxzulebebSi<br />

qarTul realobaSi erovnul-sarwmunoebrivi<br />

identurobis problemis mecnierul Seswavlas<br />

udidesi mniSvneloba eniWeba, radgan man didwilad<br />

ganapiroba saqarTvelos saxelmwifoebrivi<br />

ganviTarebis araerTi umniSvnelovanesi sakiTxi.<br />

aRniSnuli TvalsazrisiT vfiqrobT, rom gansakuTrebiT<br />

saintereso periods warmoadgens sabWo-<br />

Ta epoqis saqarTvelo, radgan swored am period-<br />

Si eyreba safuZveli saazrovno sistemis anu mentalitetis<br />

imgvar formas, romelic Cvens cnobierebaze<br />

dRemde sakmaod did gavlenas axdens. aqedan<br />

gamomdinare am problemis mecnieruli Seswavla<br />

uaRresad mniSvnelovan da saSur saqmed migvaCnia.<br />

viziarebT ra samecniero literaturaSi gamoTqmul<br />

mosazrebas, romlis mixedviTac sabWoTa periodis<br />

saqarTvelos istoria unda gaviazroT<br />

sabWoTa kavSiris mTlian istoriasTan erTad, mig-<br />

20


vaCnia, rom am epoqis mecnieruli Seswavla TiTqmis<br />

SeuZlebelia marqsizm-leninizmis Teoriuli<br />

memkvidreobis saTanado gaazrebis gareSe, radgan<br />

aRniSnuli gaxlavT is Teoriuli bazisi, romlesac<br />

daefuZna sabWoTa saxelmwifoebrioba da mas<br />

gverds ver auvlis sabWoTa epoqaze momuSave vercerTi<br />

mkvlevari.<br />

aRniSnuli TvalsazrisiT vfiqrobT gansakuTrebuli<br />

yuradReba unda mivaqcioT vladimer leninis,<br />

lev trockisa da ioseb stalinis SemoqmedebiTi<br />

memkvidreobis saTanado gaazrebas, radgan<br />

maTma naazrevma Teoriuli safuZveli moumzada<br />

sabWoTa politikur sistemas.<br />

winamdebare gamokvlevis mokrZalebuli mizania<br />

SeviswavloT ioseb stalinis TxzulebebSi erovnul-sarwmunoebrivi<br />

identurobis problemis adgili<br />

da mniSvneloba. savsebiT bunebrivia, rom aRniSnuli<br />

uaRresad rTuli sakiTxis srulyofili<br />

Seswavlis pretenzia ar gagvaCnia da am etapze<br />

mxolod sakiTxis dasmiT SemovifarglebiT.<br />

Semdgomi gaugebrobebis Tavidan acilebis mizniT<br />

gvsurs ganvmartoT, rom Tanamedrove samecniero<br />

azrovnebaSi identurobis cneba ar gaiazreba,<br />

rogorc udavo erTianoba. igi SeiZleba gaviaz-<br />

21


oT problemad, romelic saerTo maxasiaTeblebiT<br />

gamoirCeva.<br />

qarTul, rusul da evropulenovan samecniero<br />

literaturaSi ioseb stalini savsebiT samarTlianadaa<br />

miCneuli politikur moRvawed, romelic<br />

Tavis Teoriul Tu praqtikul moRvaweobaSi gansakuTrebiT<br />

did adgils uTmobda erovnul igive<br />

nacionalur sakiTxs. misi mosazrebebi mTeli rigi<br />

kritikuli SeniSvnebis miuxedavad dRemde didi<br />

popularobiT sargeblobs da erovnuli sakiTxis<br />

gadawyvetis erT-erT originalur, Tavisebur da<br />

saintereso SemTxvevadaa miCneuli.<br />

ioseb stalini bolSevik moRvaweTagan erT-er-<br />

Ti gamorCeulia, vinc erovnuli sakiTxi siRrmiseulad<br />

Seiswavla da am Temas araerTi publicisturi<br />

werili da broSura miuZRvna. unda vivaraudoT,<br />

rom aRniSnuli muSaoba Tavdapirvelad vladimer<br />

leninis uSualo iniciativiT xorcildeboda,<br />

razec savsebiT samarTlianad SeniSnavs saer-<br />

TaSoriso urTierTobebis Teoriis aRiarebuli<br />

specialisti keneT n. uoleci. erovnul sakiTxSi<br />

„Tavisi Tavdapirveli mosazrebebis mcdarobis aRmoCenis<br />

Semdeg lenini gulmodgined Seudga sxva<br />

axsnis Ziebas, radgan es socialisturi Teoriis<br />

22


gadasarCenad iyo aucilebeli“ aseTi axsna ki man<br />

swored ioseb stalinis naazrevSi ipova.<br />

Tavidanve unda iTqvas, rom ioseb stalinis mTeli<br />

SemoqmedebiTi memkvidreoba Zlieraa ideologizirebuli,<br />

metic aRniSnuli TvalsazrisiT ioseb<br />

stalini Tavad gvevlineba ideologiis er-<br />

Tgvar Camomyalibeblad.<br />

pirveli naSromi, romlic ioseb stalinma<br />

erovnuli sakiTxis ganxilvas miuZRvna aris ~rogor<br />

esmis social-demokratias nacionaluri sakiTxi“,<br />

romelic gazeT ~proletariatis brZolis“<br />

1904 wlis 1 seqtembris me-7 nomerSi daibeWda.<br />

statiaSi uaResad saintereso daskvnebia gake-<br />

Tebuli, kerZod ioseb stalini pirdapir wers:<br />

„nacionaluri sakiTxi sxvadasxva dros sxvadasxva<br />

interesebs emsaxureba, sxvadsxva elfers iRebs<br />

imis mixedviT Tu romeli klasi da rodis wamowevs<br />

mas.“ aRniSnuli fraza mniSvnelovania, imiT,<br />

rom ioseb stalini pirdapir aRniSnavs, rom erovnuli<br />

sakiTxis erTjeradad gadawyveta marTebuli<br />

ar iqneba da igi epoqasTan mimarTebaSi unda gaiazrebodes.<br />

marTlac, SemdgomSi naTlad davrwmundebiT,<br />

rom ioseb stalinis mTelma rigma Sexedulebebma<br />

drois Sesabamisi cvlilebebi ganicada.<br />

23


zemoaRniSnuli statia warmnoadgens qarTul<br />

sinamdvileSi arsebuli nacionalisturi miswrafebebis<br />

erTgvar mimoxilviT analizs.<br />

mTeli rigi sakiTxebis ganxilvisas ioseb stalini<br />

midis saintereso daskvnamde, romlis mixedviTac<br />

ruseTis imperiaSi Semavali xalxebis nacionaluri<br />

sakiTxi ruseTis proletariatma unda<br />

gadawyvitos.<br />

amave statiaSi ioseb stalini axasiaTebs ra<br />

qarTul feodalur nacionalizms masTan erTad<br />

ganixilavs samRvdeloebis rolsac, romelic mas<br />

ukiduresad uaryofiTad miaCnia, Tumca aRniSnul<br />

sakiTxze vrclad ar Cerdeba da mxolod SeniSvnis<br />

saxiT akeTebs.<br />

Semdgomi publicisturi naSromi, sadac ioseb<br />

stalini erovnul sakiTxs exeba aris ~marqsizmi<br />

da nacionaluri sakiTxi“. es werili funamenturi<br />

xasiaTisaa da mas gverds ver auvlis sabWoTa<br />

erovnul sakiTxze momuSave vercerTi mkvlevari,<br />

masSi ioseb stalinis adrindelma mosazrebebma<br />

ramdenadme cvlilebebi ganicades da Camoyalibebuli<br />

saxe miiRes. masSi naTladaa Camoyalibebuli<br />

erTaTviTgamorkvevis principi, romelic rogorc<br />

cnobilia proletariatis internacionalur Tanasworobasa<br />

da Zmobas unda dafuZneboda.<br />

24


aRniSnul naSromSi yuradRebas iqcevs erTi saintereso<br />

fraza ~saeklesio rwmena feodaluri<br />

erovnuli grZnobebis gamoxatulebas warmoadgens“<br />

aqedan gamomdinare SeiZleba vivaraudoT, rom ioseb<br />

stalini ar uaryofda sarwmunoebis rols.<br />

savsebiT bunebrivia, rom igi am mimarTulebiT<br />

msjelobas ar agrZelebs, radgan es kategoriulad<br />

ewinaaRmdegeboda sociial-demokratTa oficialur<br />

Sexedulebebs, religiisadmi, romelic am<br />

ukanasknelis Taviuflebis ideiT praqtikulad<br />

aTeizmis propagandirebas axdenda.<br />

am werilSi ioseb stalini ukve aqtiurad SeewinaaRmdega<br />

partiis SigniT arsebul dapirispirebebs<br />

da cdilobs Tavisi Sexedulebebi warmoadginos,<br />

rogorc erTaderTi uryevi WeSmariteba.<br />

oqtombris revoluciis Semdeg sabWoTa xelisuflebis<br />

gamarjvebis Semdeg ioseb stalini<br />

erovnul sakiTxs sainteresod ganixilavs broSuraSi<br />

~mimdinare sakiTxebi“, sadac oqtombris revolucias<br />

ruseTis imperiaSi myofi erebis ganTavisuflebis<br />

istoriul Sanss uwodebs, aq ioseb<br />

stalini SedarebiT vrclad Cerdeba eklesiis<br />

rolze da mas kategoriulad uaryofiTad axasia-<br />

Tebs.<br />

25


odesac ioseb stalinis TxzulebebSi erovnul<br />

sakiTxze vsaubrobT yuradReba unda mivaqcioT<br />

im faqts, rom masSi sarwmunoebrivi aspeqtebis<br />

Sesaxeb laparaki TiTqmis saerTod ar gvxvdeba,<br />

Tumca aris calkeuli miniSnebebi, „sulier rolze“,<br />

„idealur ganxilvaze“, sadac SeiZleba vivaraudoT,<br />

rom sarwmunoeba unda igulisxmebodes.<br />

daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom ioseb stalinis<br />

TxzulebebSi erovnuli sakiTxis gadawyvets<br />

uaRresad mniSvnelovani adgili uWiravs,<br />

rac Tavis mxriv ganpirobebulia problemaTa aqtualurobiTa<br />

da gansakuTrebuli mniSvnelobiT,<br />

rac Seexeba sarwmunoebas igi gaiazreba, rogorc<br />

wmenis Tavisuflebis Sedegi.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. ioseb stalini, Txzulebani, tomi I, Tb., 1947<br />

2. erasti axobaZe, erovnuli sakiTxis istoriidan<br />

saqarTveloSi (1900-1917ww.), Tb., 1965<br />

3. vaxtang guruli, ioseb juRaSvilis arCevani,<br />

Tb., 2007<br />

26


4. qeTevan pavliaSvili, saqarTvelos samociqulo<br />

marTlmadidebeli eklesiis istoria,<br />

1800-1945, naw. I, Tb., 2008<br />

5. nodar naTaZe, eri da erovnuli kultura,<br />

Tb., 1990<br />

6. Francoit Furet, Staline et la question nationale, Paris,<br />

1987<br />

7. keneT n. uolci, adamiani, saxelmwifo da<br />

omi, Teoriuli analizi, Tb., 2003<br />

MMikheil Kartvelishvili<br />

The first year MA student of Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of humanities,<br />

direction of history of Georgia<br />

Natiional and religional identical problems in the Ioseb<br />

Stalin’s works<br />

Summary<br />

In this article is disscused national and religional identical<br />

problems in the Ioseb Stalin’s works. the main stages it’s<br />

development and charactericts, it are concrete historicalpolitical<br />

and cultural importartance.<br />

27


ana doliZe<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti,<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

I kursi<br />

religiuri motivebis zogierTi aspeqti<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi<br />

msoflio litraturaSi realizmis damkvidrebas<br />

Tan axlda erTgvari skepticizmi religiisadmi,<br />

rac renesansuli motivebiT iyo nakarnaxevi. aRor-<br />

Zinebis xanis zegavlena an pirdapir daetyo<br />

teqsts ( balzaki, stendali, floberi), an garkveuli<br />

improvizaciis ufleba daitova (tolstoi).<br />

rwmenisadmi Tanmimdevruli damokidebuleba, misi<br />

konceptualuri gadmotana literaturaSi TiTqmis<br />

uaryofili iyo. am mxriv gamonakliss qarTuli<br />

realizmi, kerZod ilia WavWavaZis Semoqmedeba<br />

warmoadgens. qarTveli klasikosis nawarmoebebis<br />

erT-erTi ZiriTadi (Tu umTavresi ara) ganmsaz-<br />

Rvreli xazi swored ufalTan mimarTebas, marTmadideblur-qristianuli<br />

msoflxedvis mkiTxvelTan<br />

mxatvruli formiT mitanas gulisxmobs.<br />

amis nimuSia ilias `locva~, romelic saxarebiseuli<br />

mcnebebis da cnebebis leqsis saxiT ametyvelebis<br />

qrestomaTiuli magaliTia. ilias `loc-<br />

28


va~ leqsikiTac ki mihyveba `mamao Cvenos~ _`mamao<br />

Cveno, romelica xar caTa Sina.., “im gansxvavebiT,<br />

rom ilias locvaSi naxsenebi ar aris `puri arsobisa~,<br />

magram TavisTavad igulisxmeba. leqsSi yuradReba<br />

gamaxvilebulia sulier sazrdelze, romelic<br />

xels uwyobs adamianis SemoqmedTan kav-<br />

Sirs, misi sulis zeaRsvlas. poeti muxlmodrekili<br />

da `lmobieri~ dgas uflis winaSe. `lmobieri~<br />

niSnavs sxvis Semwyalebels, mzad myofs, Seundos<br />

sxvas Secodeba.<br />

uflis locvis citirebas eklesiasturi xedva<br />

mosdevs _ ,,arca simdidris, arc didebis Txovna<br />

ar minda” da winaswarmetyveluri fraza,Mromel-<br />

Sic cxadadaa bibliuri sentenciebi warmodgenili.<br />

SeadareT: ,,giyvardes mteri Seni...” da<br />

,,... mterTaTvisac, romelT<br />

Tundac guls laxvari mkran,<br />

gTxovde, Seunde, ar ician<br />

RmerTo, ras iqman.”<br />

poetis Txovna uflisadmi ar aris gansazRvruli<br />

piradi sargebliT. iliam icis, rom misi locva<br />

wmindaa (Tavad uwodebs ase) da ar unda Seuracxyos<br />

is miwieri surviliT:<br />

`ar minda amiT Seuracxvyo me locva wminda...~<br />

29


poeti mxolod erTi TxovniT mimarTavs ufals<br />

_ mieniWos mas RvTaebrivis Secnobis unari, raTa<br />

Seimecnos uflis mier `namcnebi siyvaruli~. iliam<br />

kargad uwyis, ras niSnavs siyvaruli, rom uflis<br />

trfoba mas mxolod moyvasis siyvaruls ar<br />

avaldebulebs; rom moyvruli siyvaruli moicavs<br />

moyvrisa da mtris _ orives _ siyvaruls.<br />

`xolo me getyui Tqven: giyuarded mterni Tquenni<br />

da akurTxevdiT mwyevarTa TquenTa da keTilsa<br />

uyofdiT moZuleTa TquenTa da ulocevdiT<br />

maT, romelni gmZlavrobdnen Tquen da gdevniden<br />

Tquen~ (mate 5, 44).<br />

mxolod am gziT _ mtris siyvaruliT _ Seicnobs<br />

adamiani srulyofil siyvaruls; swored am<br />

gziT aRwevs misi locvac srulyofas. mtris siyvarulis<br />

motivis warmoCeniT ilias locva wminda<br />

xdeba, radgan poeti Zlevs adanianTaTvis dauZlevels<br />

da mtris Sendobas, mtris kargadmyofobas<br />

SesTxovs ufals.<br />

ilias kidev ori locviTi Janris leqsi aqvs<br />

Seqmnili. esenia: `locva~(`odes demoni urwmunoebis~)<br />

da `g. abx…~. orive leqsi uflisadmi mimar-<br />

Tvas warmoadgens. `odes demoni...~ saxarebiseuli<br />

ambis, uflis cxovrebis erTi monakveTis _ geTsemaniaSi<br />

iesos locvisa da qcevis _ Tanagancdaa.<br />

30


urwmunoebis demoni, adamianTa macdunebeli, sawamlaviT<br />

savse Tass awvdis wmindans, romelic Tavisi<br />

cxovrebiT baZavs ufals da mzadaa mis Sesasmelad.<br />

da mainc, miuxedavad amisa, igi dazRveuli<br />

araa xorcieli grZnobisgan, romelsac SiSi hqvia.<br />

amitom SesTxovs poeti ufals:<br />

`da ukeTu ars SesaZlebeli,<br />

me ganmariden igi sasmeli!~<br />

da rogorc ki iesos am sityvebs ebmis misi<br />

uaryofa, iliasac maSinve ukan miaqvs Tavisi sityvebi:<br />

`magram Tu RmerTo, Sen RvTaebas surs,<br />

raTa gamocda miT hqondes Cems suls,<br />

ganhqren Sen xmasTan survilni Cemni<br />

da iyavn neba, ufalo, Seni!~<br />

`iyavn neba Seni~ _ es sityvebi locvis umaRlesi<br />

safexuria, wminda locvaa; xolo mTeli leqsi<br />

wmindanis msoflxedvis gamoxatulebaa, kacis, romelic<br />

mzad aris tanjvisaTvis. `sulieri Serigeba,<br />

Cven unda gavigoT da gamovsaxoT rogorc qmedeba,<br />

rogorc moZraoba sulisa, rogorc procesi,<br />

romlis msvlelobaSi Tavs iCens Zal-Ronis daZabva<br />

da brZola da arsebiT momentad gvevlineba<br />

tkivili, sikvdili, mwuxare grZnoba araraobisa,<br />

tanjva sulisa da xorcisa (g. farulava, mxatvru-<br />

31


li saxis bunebisaTvis Zvel qarTul prozaSi, Tb.,<br />

1982)<br />

rac Seexeba leqss `g. abx/azs/~, konkretul miZ-<br />

Rvnas warmoadgens, poetis pirad survilebs yrmisadmi,<br />

anu aq Cans moyvruli siyvarulis gamom-<br />

JRavneba, romelic `sawuTros kacTa~ cnobierebiT<br />

_ keTili survilebiT _ ki ar ganisazRvreba, aramed<br />

qristianuli idealiT, yrmisaTvis tanjvis nugeSis<br />

STagonebiT.<br />

literaturis kritikaSi SeniSnulia erTi aspeqtic<br />

,,yvarlis mTebidan”. poeti Tavis saprogramo<br />

sityvaSi adresats vertikalurad miemarTeba.<br />

igi TiTqos Tavis gegmas ufals gaandobs da miabarebs.<br />

am leqsSi isic kargad warmoCndeba, rom<br />

`yrma~ axlos dgas ufalTan, swvdeba mis simaRles,<br />

magram zrdasTan erTad Sordeba mas da saWiro<br />

xdeba sxva gza moZebnos ufalTan misasvlelad.<br />

es gza ganaTlebaa, romelic ilias SemoqmedebaSi<br />

aRiqmeba ara mxolod rogorc swavla-ganaTleba<br />

(risTvisac miemgzavreba is peterburgSi),<br />

aramed rogorc _ amaRleba, sulis ganaTleba. es<br />

kargad Cans ilias mTel rig nawarmoebebSi mkveTrad<br />

gamoxatuli `kvali ganaTlebulis~ motividan.<br />

gavixsenoT ilias leqsi `qarTvlis dedas~:<br />

`dedav! ismine qarTvlis vedreba:<br />

32


ise aRzarde Sen Svilis suli,<br />

rom win gauZRves WeSmariteba,<br />

ukan hrCes kvali ganaTlebuli~.<br />

ilias locvebidan erT-erTi umniSvnelovanesia<br />

`aCrdilSi~ CarTuli `dedao RvTisav...~<br />

,,dedao RvTisav, es qveyana Seni xvedria…...<br />

Sens meoxebas nu moakleb am tanjuls xalxsa;<br />

saRmrTod miiRe sisxli, romel am xalxs uRvria,<br />

CagrulT sasoo, nu arideb mowyale Tvalsa!~<br />

_ es sityvebi pirdapiri miniSnebaa imaze, rom<br />

ilias mTeli programa, `Sromis axsnis~ CaTvliT,<br />

konstituciuri modelisaa da transcendentalur<br />

nebas ukavSirdeba. Txovnac Sesabamisia:<br />

`CagrulT sasoo, nu gvarideb mowyale Tvalsa...~<br />

vfiqrobT, poemis SesavalSic daxatulia adamianis<br />

ganwmendis, amaRlebis procesi, romlis gare-<br />

Sec SeuZlebelia `wminda locva~. es procesi am<br />

sityvebiT gamoixateba:<br />

`ama nugeSiT aRZruli suli<br />

aRmevso nelis sixaruliTa,<br />

eWvTagan winaT gvemuli guli<br />

gancxovlda wmindis siyvaruliTa;<br />

gardmomevlina yovlad SemZlebi<br />

33


qveynisa amis sikeTis rwmena,<br />

aRmifrTovana man ocnebebi<br />

da ganmiwminda xedva da smena.~<br />

calke Temaa ilias `gandegili~; Cven mxolod<br />

erT frazas SevexebiT _ `xsna yvelgan aris~, romelic<br />

am SemTxvevaSi imiT aris saintereso, rom<br />

termini `xsna~ usaTuod religias, qristianobas<br />

ukavSirdeba. ilia fiqrobs, rom yvelgan, yvela<br />

sferoSi, yvela mxares adamiani swored xsnisaTvis<br />

unda iRvwodes, mxolod am Rvwis formebia<br />

sxvadasxvagvari.<br />

marTmadideblur-qristianuli msoflxedva<br />

TvalsaCinod aisaxeba ilias prozaSic. oTaraanT<br />

qvrivi qristianuli mcnebebis matarebeli adamianis<br />

magaliTia, luarsabi ki maTi naklebobis;<br />

,,mgzavris werilebis” manifestic amgvar ideebs<br />

aviTarebs, rom araferi vTqvaT `glaxis naambobs”<br />

moZRvarze, romelic nimuSia WeSmariti mRvdelmsaxurisa,<br />

adamianuri siTbos, siyvarulis da sulierebisa.<br />

magaliTad mogvyavs mTavari gmiris, gabrielis<br />

sityvebi, miseuli daxasiaTeba moZRvrisa:<br />

`me im mRvdelzed sityva Zalian gagigrZele,<br />

batono, da ybedobaSi nu CamomarTmevT. oriode na-<br />

Teli dRe me imasTan gamitarebia, gonebisa da adamianobis<br />

Tvali,_ avad Tu kargad,_ imasTan amixi-<br />

34


lebia. Cemis bnelis cxovrebis gzazed imis meti<br />

varskvlavi ar amosula, _ da am upiro qveyanam<br />

sxva nura damayvedros ra. amitom miyvars me im<br />

mRvdelzed laparaki. roca ki vlaparakob xolme,<br />

suli isev sulobs, roca imas vaxseneb, damijereT,<br />

rom me imis xsenebazed am qveynad kidev madli<br />

RvTisa mwams, kidev mgonia, rom es qveyana Sesaferia<br />

da am qveyanasTan Zafi ar gamwydomia. daloca<br />

RmerTma is kacad-kaci!..~ `kacad-kaci~ RvTis saxea,<br />

zneobis etalonia, rwmenis Camnergavia, adamianTa<br />

gadamrCenelia iseve, rogorc ufali.<br />

ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi naTlad gamoixata<br />

qristianuli motivebi: yrmis ufalTan siaxlovis,<br />

tanjviT bednierebis mopovebis, uflis mcneba-<br />

Ta qadagebis, sisrulisaken swrafvis, moyvasisa da<br />

mtris siyvarulis, mtris siyvaruliT ki srulyofilis<br />

_ uflis _ Secnobis, uflisadmi baZvis da<br />

rwmeniT saukuno cxovrebis mopovebis. Cven mxolod<br />

am motivebis zogierT aspeqts SevexeT.<br />

35


gamoyenebuli literatura:<br />

1. axali aRTqumai, saqarTvelos sapatriarqos<br />

gamomcemloba, Tbilisi, 1955.<br />

2. farulava griver, mxatvruli saxis bunebisaTvis<br />

Zvel qarTul prozaSi, Tbilisi,<br />

1982.<br />

3. WavWavaZe ilia, TxzulebaTa sruli krebuli<br />

oc tomad, t. I, `mecniereba~, `sab-<br />

WoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1987.<br />

4. WavWavaZe ilia, TxzulebaTa sruli krebuli<br />

oc tomad, t. II, `mecniereba~, `sab-<br />

WoTa saqarTvelo~, Tbilisi, 1987.<br />

36


Anna Dolidze<br />

Ivane Javakhishvili Tbilisi State University<br />

Faculity of Humanities, First year<br />

Some Aspects of Religious Motives In the Literary Works of<br />

Ilia Chavchavadze<br />

Summary<br />

This paper analyzes religious motives in the literary works of<br />

XIX century Georgian classical author Ilia Chavchavadze. These<br />

motives are not represented in his works perfectly; author speaks<br />

only about some of them: about the closeness of the Father and<br />

Son; the achievement of the happiness by the way of torture,<br />

preaching the Divine commandments, love one’s neighbor and<br />

enemy – the way which shows us how to attain the perfection - to<br />

conceive the God - and to achieve the eternal life by faith.<br />

37


daviT rekvava<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

specialoba: Turquli ena da literatura<br />

III kursi<br />

xeTebis gansaxlebisa da eTnikuri vinaobis<br />

sakiTxi bibliis mixedviT<br />

Tanamedrove TurqeTis aziuri nawili _<br />

anatolia, romelsac ZvelTaganve uwodebdnen agreTve<br />

`mcire azias~, kacobriobis civilizaciis<br />

erT-erT uZveles keradaa ariarebuli. es aris sakmaod<br />

vrceli teritoria, sadac aTaswleulTa man-<br />

Zilze xdeboda sxvadasxva warmoSobis tomTa Tu<br />

xalxTa Sereva. Zv. aRmosavleT xanaSi aq araerTi<br />

didi Tu patara saxelmwifo warmoiqmna, magram<br />

sxvadsxva garemoebaTa gamo isiniTndaTan gaqrnen<br />

istoriis aspaerezidan ise, rom verc erTma maTganma<br />

ver moaRwia Cvens epoqamde.<br />

am uzarmazar teritoriaze kulturulad<br />

uZvelesi xanebidanve dawinaurda aR. anatolia,<br />

gansakuTrebiT ki mcire aziis centraluri nawili,<br />

sadac Camoyalibda saxelmwifo, romelic<br />

erT-erT udides politikur Zalad gadaiqca ara<br />

marto mcire aziaSi, aramed maSindel axlo aRmo-<br />

38


savleTSic. es iyo xeTebis samefo anu x a T i,<br />

romelic Zv. w II aTaswleulSi arsebobda da mcire<br />

aziis Zvel istoriaSi mTeli epoqa Seqmna.<br />

`Zvel aRTqmaSi~ `xeTebi~ ramdenimejeraa<br />

naxsenebi, magram aq igulisxmebian ara II aTaswleulis<br />

centralur mcire aziaSi mosaxle tomebi,<br />

aramed is xeTebi, romlebic Crd. siriaSi cxovrobdnen<br />

Zv. w. I aTaswleulSi, e.w. `gviandeli xe-<br />

Tebi~.<br />

`Zveli aRTqmis~ xeTebis Sesaxeb arsebul<br />

cnobaTa Soris mniSvnelovani adgili ukavia miTi-<br />

Tebebs, romlebic saSualebas gvaZlevs ganvsaz-<br />

RvroT xeTebis gansaxlebis areali siria-palestinaSi.<br />

`dabadeba~ (10,15) gvanmcnobs, rom xeTebi<br />

qanaanis Svilis qetelis STamomavlebad iTvlebian<br />

da sxva moZme qanaanis tomebTan erTad mosaxleoben<br />

sidonidan gerasamde, anu samxreT siriidan<br />

samxeT palestinamde gadaWimul teritoriaze.<br />

asurul babilonur wyaroebSi `xaTis~ uZvelesi<br />

moxsenieba ganekuTvneba samsudiTanas mefobis<br />

xanas, roca xeTebmababilons ilaSqres da<br />

bolo mouRes babilonis I dinastias.<br />

Zv. w. I aTaswleulis droindeli asuruli<br />

da urartuli wyaroebi Crd. siriiasa da mcire<br />

aziis aR. nawils `xaTes qveyanas~ uwodebdnen.<br />

39


swored es garemoeba aisaxa `Zvel aRTqmaSi~, romlis<br />

mixedviT `Zeni qetisni~ Crd. siriis mcxovrebni<br />

gamodian.<br />

`dabadebaSi~ (15,18) moTxrobilia RmerTsa<br />

da abraams Soris dadebuli pirobis Sesaxeb, romlis<br />

ZaliTac: `mas dResa Sina aRuTqva ufalman<br />

aRTqumaÁ metYvelman: `Teslsa Sensa mivscne qveyana<br />

es emdinariTgan egviptisad, vidre mdinaredmde<br />

didad evfratad. kinevelni da kenezelni da kedmazelni<br />

da qetelni da ferezelni...~<br />

amgvarad RmerTis pirobis Tanaxmad abraamis<br />

STamomavlobis e.i. ebraelebis xelSi unda gadavides<br />

qanaanuri tomebiT da maT Soris dsaxlebuli<br />

teritoria nilosidan evfratamde, e.i. siria-palestina<br />

SuamdinareTamde. adre ganxiluli<br />

cnobis msgavsad es miTiTebac ar gvaZlevs saSualebas<br />

konkretulad ganvsazvRoT xeTebis adgilmdebareoba<br />

siria-palestinaSi.<br />

`dabadebaSi~ xeTebi kidev sam adgilas<br />

arian moxseniebulni. I cnoba exeba abraamis dakrZalvas<br />

(25,9), meore gvamcnobs iakobis anderZis<br />

(49,29), xolo mesame mogviTxrobs iakobis dakrZalvis<br />

Sesaxeb (50,13).<br />

40


~gamosvlaTa wignSi~ xeTebi 6 adgilas<br />

arian moxseniebulni. eqvsive cnoba CvenTvis saintereso<br />

problemas exeba.<br />

`Zveli aRTqmis~ pirveli 2 wignisgan gansxvavebiT,<br />

danarCeni 3 wigni mwir cnobebs gvawvdis<br />

xeTebis Taobaze.<br />

...da kidev erTi cnoba, romelic xeTebis<br />

adgilmdebareobaze migviTiTebs. cnoba, romelSic<br />

CamoTvlilia iso naves (`Zveli aRTqmis~ VI wigni)<br />

mier iordanis dasavleT mxares dapyrobil samefoTa<br />

saxelebi. (T. 12,7-8): `da ese mefeni amorevelni,<br />

romelni moisrna iso da ZeTa israelisaTa wiaR<br />

iordanesa da zRuasa Tana balgads, velsa zeda<br />

libanisasa vidre mTadmde alegisad aRmaval-<br />

Tasa seirad da misca igi iso naTesavTa israelisaTa<br />

samkvidrebelad nawilad maTa~.<br />

amrigad, es miTiTeba xeTebis samkvdro adgilad<br />

palestinis Crd. nawils asaxelebs.<br />

sxva qanaanuir tomebTan erTad xeTebi<br />

cxovrobdnen palestinis iseT qalaqebS, rogoricaa<br />

ierusalimi, sodomi samaria, razec mowmobs<br />

iezekielis wignSi daculi 2 cnoba: aRniSnul qalaqebSi,<br />

dasaxlebulma ebraelebma daiviwyes is<br />

adaT-wesebi, romlis mixedviTac ekrZalebodaT<br />

ucxo tomebTan qorwineba. amas ki Sedegad is moh-<br />

41


yva, rom xalxi gadagvarda da gamoiwvia winaswarmetyvel<br />

iezekielis mier ierusalimis mcxovrebTa<br />

dawyevla: `Ziri Seni da Soba Seni queyanisagan qanaanisa.<br />

mama Seni amoreveli da deda Seni qettela~<br />

(T. 16,3).<br />

amrigad, xeTebi mosaxleobdnen zemoaRniSnul<br />

qalaqebSi, xSirad qorwindebodnen ebraelebze,<br />

risTvisac am ukanasknelT RmerTi risxva daatydaT<br />

Tavs.<br />

`Zvel aRTqmaSi~ mravlad moipoveba cnobebi<br />

xeTebios eTnikuri vinaobis Sesaxeb. `dabadeba~<br />

(T 10,15) mogviTxrobs: `ese Sobani ZeTa noesTan:<br />

sem, qam da iafet. da iyvnes maTda Zeni Semdgomad<br />

wyliT rRunisa... xolo qanan Sva sidon pirmSod<br />

da qeteli da iobosleli da amoreveli da gergeseveli...Semdgomad<br />

ganeTesnes tomni qanaanelTani~.<br />

am cnobis mixedviT, xeTebis winapari qeteli,<br />

noes SviliSvilis-qanaanis Zea, xolo misi Zmebi<br />

qanaanuri-semituri tomrbis mamamTavrebi.<br />

amgvarad, Tu zemoxsenebul miTiTeba sverwmunebiT,<br />

maSin xeTebi qanaanur-semitur warmomavlobis<br />

eTnikur jgufad unda miviCnioT, aqedan gamomdinare<br />

biblia xeTebs semitebad Tvlis. miuxedavad<br />

imisa, rom ebraelebi warmomavlobiT imave<br />

qanaanur-semitur jgufs miekuTvnebian, rogorc<br />

42


zemoT CamoTvlili tomebi. `Zveli aRTqma~ maT aSkarad<br />

apirispiurebs erTmaneTTan. xeTebis eTnikuri<br />

dapirispireba semit-ebraelebTan aSkarad<br />

vlindeba `mefeTa III wgnSi~ (11,3): `da mefe solomon<br />

iyo dedaTmoyuare da moiyvanna colni ucxo<br />

TeslTagan mravalni da asuli igi faraosi da moavelTa<br />

da amoniotelTa da idumelTa da asurastani<br />

da qetelTa da amorevelTa~.<br />

aqedan gamomdinare bibliuri tradicia xe-<br />

Tebs miakuTvnebs qanaanur-semitur warmomavlobis<br />

tomebs, Tumca aSkarad mijnavs semit-ebraelebisagan.<br />

xeTebis eTnikuri vinaobis garkvevisTvis<br />

aucilebelia SeviswavloT Tu ras niSnavs sakuTriv<br />

termini “hatti” da Zvel aRTqmaSi moxseniebuli<br />

xeTuri sakuTari saxelebi.<br />

istoriulad dadasturebuli, rom termini<br />

“hatti”-s qveS moiazreboda xaTis qveyana, qalaqi<br />

xaTusa da am qalaqis uZvelesi mosaxleoba `xaTebi~<br />

an kidev `protoxeTebi~. termini “hatti” aRniSnavda<br />

im samefos, romlis dedaqalaqic iyo “hattutas”<br />

anu `xeTebis samefo~.<br />

asuruli, elamuri, gvianbabilonuri da<br />

urartuli wyaroebi amave terminis qveS gulis-<br />

43


xmoben xeTebis imperiis yofili teritoriis mosaxleobas<br />

(mcire azia, siria-palestina).<br />

pirvelad `xeTuri~ sakuTari saxelebi<br />

gvxvdeba `dabadebis~ 23-e TavSi, sadac laparakia<br />

abraamis meuRlis saras dasaflavebis Sesaxeb.<br />

arabulad `abu~ niSnavs mamas, xolo `meliqi~<br />

mefes. aSkaraa, romes saxelic semituri<br />

warmomavlobisaa. saxeli `uria~ aseve semituria<br />

da iTragmneba, rogorc `naTeli RvTisa~.<br />

yovelive es sulac ar gulisxmobs<br />

imas, rom am saxelis matarebeli xalxi aucileblad<br />

semitebi unda yofiliyvnen. savaraudoa isic,<br />

rom terminSi `xeTi~ `Zveli aRTqma~ miiCnevs ara<br />

romelime gansazRvrul xalxs, aramed arasemituri<br />

zedafenis warmomadgenlebs.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. Zveli aRmosavleTis xalxTa istoria, § 5 –<br />

xeTebis Zveli samefo, gv. 218-223, Tb. 1988w;<br />

2. erekle astaxiSvili – xeTebi bibliaSi, Tb.<br />

2005w;<br />

3. erekle astaxiSvili _ xeTebis adgilmdebareoba<br />

bibliis mixedviT, Tb. 2005w;<br />

44


4. erekle astaxiSvili _ xeTebis eTnikuri vinaoba,<br />

Tb. 2005w;<br />

5. biblia, Zveli aRTqma.<br />

David Rekvava<br />

Ivane Javakhishvili Tbilisi State University<br />

Faculity of Humanities, Direction Turkish<br />

Language and Literature.Third year<br />

The question of the lokalization an the etnic personality of Hittes by<br />

the Bible<br />

S u m m a r y<br />

In the work I discussed the living site of the “hitittes”<br />

tribe. There is discussed historical events and notifications of the<br />

first millenium B. C. as well.<br />

I have also directed my attention to the “hitittes” ethical<br />

personality and to the origin of the word “hatti”.<br />

45


arCil xaCiZe<br />

Tbilisis sasuliero akademia,<br />

RvTismetyvelebis fakulteti<br />

III kursi<br />

saeklesio Semosavlebis gankargvis da<br />

klirikosTa Senaxvis sakiTxebi<br />

Crd. afrikis eklesiaSi<br />

sxvadasxva adgilobriv eklesiebs Soris<br />

erT-erTi yvelaze nayofieri da gamorCeuli CrdiloeT<br />

afrikis eklesia iyo. am eklesiaSi gansakuTrebuli<br />

yuradReba eqceoda kanonSemoqmedebiT<br />

process da saeklesio cxovrebis praqtikuli mxaris<br />

aseTi saxiT fiqsacias. amaze am eklesiaSi gamarTuli<br />

mravali saeklesio krebac metyvelebs,<br />

romlebze ganxilulTa Soris umniSvnelovanes sakiTxTagani<br />

Semosavlebis gankargva iyo. msgavsad<br />

yvela sxva eklesiisa, afrikis eklesiaSic sam-<br />

RvdeloebisaTvis, rogorc saeroTagan gansxvavebuli<br />

klasis adamianebze, romlebic RmrTismsaxurebas<br />

aRasrulebdnen, SemowirulobiT arseboba<br />

iyo dadgenili. netari avgustine samRvdeloebis<br />

aseT rCenas macxovrisa da misi mowafeebis magaliTTan<br />

akavSirebs. afrikeli samRvdeloebis rCenis<br />

pirvel wyaros morwmuneTa nebayoflobiTi Se-<br />

46


mowiruloba warmoadgenda. metad sarwmunoa, rom<br />

II da III saukuneebSi sasuliero wodebis SenaxvisaTvis<br />

rogorc iudevlebidan ise warmarTebidan<br />

axalmoqceulTagan metad uxvi Semowirulobebi<br />

Sedioda eklesiaSi. es Sesawiravebi upiratesad<br />

fulis saxis iyo, risTvisac ukve tertulianes<br />

dros eklesiebSi arsebobda gansakuTrebuli Wur-<br />

Weli, romelSic yovelTviuri nebayoflobiTi Sesawiravi<br />

ikribeboda. fuladi Sesawiravebis garda<br />

wiravdnen xils da miwis nayofs, Rvinos, rZes da<br />

purs, romlebic rogorc wesi kvira dRes mihqondaT<br />

xolme eklesiaSi. karTagenis mesame saeklesio<br />

krebam daadgina, rom trapezisaTvis Rvino da<br />

puri SeewiraT. karTagenis IV krebis dadgenilebebi<br />

gvaZlevs safuZvels vivaraudoT, rom arsebobda<br />

ori saxis Sesawiravi, erTi trapezisaTvis, sakurTxevlisaTvis,<br />

xolo meore _ eklesiis salarosaTvis.<br />

sakurTxevels Rvinis da puris garda<br />

arafers swiravdnen. gamonakliss warmoadgenda<br />

rZe da Tafli, romelsac eklesia locviT akur-<br />

Txebda, maT iyenebdnen kaTakmevelTa naTlobisas,<br />

romlebsac sTavazobdnen SeesvaT rZe da Tafli,<br />

rogorc qristianTa ucodvelobis niSani da agreTve<br />

simbolo naTlobis gziT aRTqmul miwaze<br />

damkvidrebisa, sadac moedineba rZe da Tafli, anu<br />

47


qristes eklesiaSi. netari avgustine aseve axsenebs<br />

kerZo sacavebs – salaroebs, sadac inaxavdnen<br />

sels, selis Sesamosels da sxv. iyo Tu ara<br />

afrikis eklesiaSi meaTedis wesi gavrcelebuli<br />

pirveli sami saukunis ganmavlobaSi, dazustebiT<br />

Tqma ar SegviZlia, am sakiTxs garkveviT pirveli<br />

avgustine axeba. rogorc Cans, afrikis eklesiaSi<br />

garda mudmivi Semosavlisa, rasac meaTedi da Sesawiravebi<br />

warmoadgenda, arsebobda gadasaxadi<br />

mRvdelmoqmedebisaTvisac, aseTi varaudis safuZvels<br />

gvaZlevs netari avgustines wuxili da Civili<br />

imasTan dakavSirebiT, rom bevri asrulebs<br />

mRvdelmoqmedebas da qadagebs ara imdenad Tavisi<br />

valdebulebis gancdiT da Tavad am moqmedebebis<br />

mniSvnelobis SegnebiT, ramdenadac amaSi garkveuli<br />

gadasaxadis aRebis surviliT. garda yovel-<br />

Tviuri da yoveldRiuri nebayoflobiTi Sesawiravisa<br />

samRvdeloebisaTvis, gansakuTrebul SemTxvevebSi<br />

xdeboda xolme morwmuneTagan eqstraordinaluri<br />

Sesakrebelis mokrebac. aseT Sesakrebels<br />

axsenebs kviprianec, romelmac, roca Seityo numidieli<br />

qristianebis barbarosebis mier datyvevebis<br />

ambavi, maT gamosasyidad amgvari xerxiT 1 000 000<br />

sestercia Seagrova. xandaxan iyo xolme SemTxveviTi<br />

Semowirulobeic xelisuflebis mxridan. ma-<br />

48


galiTad unda aRvniSnoT konstantine didis Sewiruloba<br />

afrikeli samRvdeloebisaTvis. aseTi Sem-<br />

TxveviTi Semosavlebis garda samRvdeloeba mudmiv<br />

Semosavals iRebda misTvis Sewiruli miwebidan,<br />

agarakebidan, savargulebidan, saxlebidan da<br />

im yvelafridan, rasac uZravi qoneba qvia. CrdiloeT<br />

afrikis samRvdeloebis sasaxelod unda<br />

iTqvas, rom aseTi saxis Semowirulobebs isini<br />

mxolod maSin iRebdnen, roca igi nebayoflobiT<br />

iyo gacemuli da aranair wyenas ar gaaCenda Semwirvelis<br />

naTesavebSi. Tavad avgustinec, romelic<br />

xSirad kicxavda mavanT, rom maT metad mcirediT<br />

gaamdires eklesia, acxadebda, rom man, visac surs<br />

sakuTar Zes daaklos memkvidreoba da eklesia Caanacvlos<br />

mas (rogorc memkvidre), jobia sxva vinme<br />

moZebnos, vinc aseT memkvidreobas miiRebs,<br />

oRond ara avgustine; igi urTavda kidec, rom:<br />

`RmerTma qnas, rom veravin ver naxos~. amitom, roca<br />

erTma hiponielma warCinebulma TavisTvis mxolod<br />

mcire Semosavali daitova da TiTqmis mTeli<br />

qoneba eklesias gadasca, Semdeg ki inana saqcieli,<br />

ukan gamoiTxova naCuqrobis furceli da<br />

mis nacvlad garkveuli Tanxa gaagzavna, avgustinem<br />

mas erTic daubruna da meorec, da daumata,<br />

rom eklesia miiRebs mxolod nebayoflobiT Semo-<br />

49


wirulobas da arasodes iZulebiTs. sasuliero<br />

wodebis Senaxvis saukeTeso saSualebad avgustines<br />

ar miaCnda miwebi, uZravi qoneba da a.S. aramed<br />

amtkicebda, rom urCevnia icxovros mrevlis SemowirulobiT,<br />

vidre marTos saeklesio qoneba da<br />

mzadaa gasces kidec igi, Tuki eklesiis msaxurebi<br />

Zveli aRTqmis RvTismsaxurTa msgavsad icxovrebdnen<br />

da maTive msgavsad trapezidanve gamoikvebebodnen.<br />

unda aRvniSnoT isic, rom eklesia ar miiCnevda<br />

arcerT Semowirulobas mxolod Tavis sakuTrebad,<br />

aramed mis did nawils iyenebda qvrivebis,<br />

oblebis, Raribebis, patimrebis da sxvebis Sesanaxad<br />

da gamosakvebad. eklesiis am msaxurebisaTvis<br />

avgustine araviTar sazRvars ar cnobda<br />

da saswrafod cdilobda maT dakmayofilebas,<br />

radgan Sesawiris mesakuTreebad miaCnda ara mxolod<br />

klirikosebi, aramed Raribebi da gaWirvebulebi.<br />

saeklesio qonebis mTavari ganmkargveli episkoposi<br />

iyo, rac kviprianes araerTi weriliTac<br />

dasturdeba. magaliTad erTgan is ambobs, rom or<br />

aRmsarebels _ celerines da avreliuss, romlebic<br />

wignismkiTxvelebad daniSna, presviteris wili<br />

mieRoT. sxvagan is ambobs, rom devnulebaSi<br />

myof presviterebsa da diakvnebs SeunarCundeT Ta-<br />

50


visi wili saeklesio Semosavlebidan. igi aseve<br />

sjis zogierT urC da gamousworebel klirikoss<br />

erTTviani anazRaurebis dakavebiT. SeuZlebelia<br />

ar vTqvaT, rom episkoposi ar iyo ukontrolo batoni<br />

da ganmkargveli da ar SeeZlo am qonebis<br />

Tavis nebaze xarjva, aramed unda gafrTxileboda<br />

mas da Seenaxa Raribebi. saerTod ki afrikis eklesiaSi<br />

sasuliero pirebi saeklesio qonebis gankargvis<br />

movaleobas erT-erT yvelaze mZime da TavisTvis<br />

usiamovno saqmed Tvlidnen, radgan igi<br />

wyvetda maTi ZiriTadi movaleobis aRsrulebas.<br />

imisaTvis, rom episkoposisaTvis saeklesio qonebis<br />

gankargvis mZime saqme SeemsubuqebinaT, am eklesiis<br />

krebebze dadginda, rom mis damxmared arqipresviteri<br />

da arqidiakoni gamorCeuliyvnen,<br />

romlebic Raribebze da oblebze izrunebdnen.<br />

amave krebam gansazRvra, rom maT, vinc qristes-<br />

Tvis ewama, diakvnebisagan mieRoT Tavisi arsebobisaTvis<br />

saWiro saxsari. Cans rom saeklesio qonebis<br />

ganmkargveli garkveuli organo afrikis eklesiaSi<br />

namdvilad arsebobda. zogierT afrikul<br />

eklesiaSi savaraudoa ekonomosis specialuri Tanamdebobis<br />

arsebobac. amas gvafiqrebinebs is, rom<br />

netarma avgustinem sikvdilis win mTeli Tavisi<br />

qineba erT presviters gadasca, romelsac mis si-<br />

51


cocxleSive ebara saeklesio saxli, evaleboda<br />

Semosavlebze zrunva da maT Semodineba-gadinebaze<br />

angariSis Cabareba.<br />

erT-erTi yvelaze bundovani sakiTxia, Tu rogor<br />

iyofoda saeklesio Semosavlebi klirikosebs<br />

Soris. avgustinesagan vigebT, rom Semosavlebis<br />

gayofisas gansakuTrebuli uflebebiT sargeblobda<br />

episkoposi, Tumca isic aucileblad jdeboda<br />

samarTlianobisa da kacTmoyvareobis CarCoebSi.<br />

cota mets vigebT kviprianesagan. is gvamcnobs,<br />

rom Tavis karTagenel klirikosebs TveSi erTxel<br />

unawilebda Semosavals, mRvdlebs ki orjer ufro<br />

mets aZlevda vidre sxvebs, pavle mociqulis<br />

sityvebis Tanaxmad: `romelni keTilad ZRodian<br />

xucesni, oris nawilisa pativisa Rirs iyvned, ufroÁs<br />

xolo, romelni Surebian sityviTa da moZ-<br />

RurebiTa~ (1 tim. 5. 17). sxvaTa Soris didi wili<br />

da TviT presviterebis odenic ki SeeZloT mie-<br />

RoT dabal klirikosebs, Tu isini gansakuTrebul<br />

gulmodginebas gamoiCendnen, an TavdadebiT daamowmebdnen<br />

qristes sarwmunoebas. safiqrebelia,<br />

rom yovelTviurad iyofoda mxolod fuli, sxvagvari<br />

Sesawiravebi ki yoveldRiurad, ukidures<br />

SemTxvevaSi ki yovelkvireulad nawildeboda. mag.<br />

puri da Rvino. Tumca ki yvelanairi Sesawiravidan<br />

52


garkveuli wili gaWirvebulebisaTvis iyo gankuTvnili<br />

da amaSi eklesiis gulmowyalebas ar SeiZleboda<br />

sazRvrebi hqonoda, karTagenis IV krebam<br />

daadgina, rom eklesiaSi momsaxure Raribebs, moxucebs<br />

da yvela uZlur adamians meti miscemoda,<br />

vidre axalgazrdasa da janmrTels. Tu eklesiis<br />

Semosavali ver akmayofilebda klirikosTa Senaxvis<br />

moTxovnebs, episkoposs neba eZleoda gaeyida<br />

eklesiis qoneba maTi cxovrebiseuli moTxovnebis<br />

dasakmayofileblad. magram raTa am uflebiT romelime<br />

episkoposs borotad ar esargebla, kanonebiT<br />

gansazRvruli iyo, rom eklesiis qonebis gayidvamde<br />

igi jer sakuTar samRvdeloebas dakiTxoda,<br />

Semdeg mxaris primass da sxva mezobel<br />

episkoposebs, imis dasadgenad, marTla saWiroa<br />

Tu ara iseTi ukiduresi zomebisaTvis mimarTva,<br />

rogoricaa eklesiis qonebis gayidva.<br />

CrdiloeT afrikis eklesiaSi ara marto nebadarTuli,<br />

aramed rekomendirebulic ki iyo, rom<br />

klirikosebi damatebiTi xelobiT dakavebuliyvnen.<br />

savaraudoa, rom es wesi mxolod dabal klirikosebze<br />

vrceldeboda, romlebsac naklebi valdebuleba<br />

hqondaT eklesiis winaSe da amasTan xSirad<br />

sakmaod didi ojaxis rCenac uwevdaT, rasac saeklesio<br />

Semosavali da wili ver eyofoda. netari<br />

53


avgustine aramarto emxroboda, aramed moiTxovda<br />

kidec rogorc samRvdeloebisagan, ise monazvnebisagan<br />

rame xelobiT dakavebas. TviTon ki wuxda,<br />

rom qristianTa Soris davebis mudmivi momrigeblobis<br />

gamo ver axerxebda TviTonac dakavebuliyo<br />

rame saqmiT. igives emxroboda ruspiis episkoposi<br />

fulgenciusi da monazvnebs monastrebTan ba-<br />

Rebis gaSenebas avalebda, riTac ara marto TiTon<br />

ikmayofilebdnen saWiroebebs, aramed exmarebodnen<br />

sxvebsac.<br />

Tumca samRvdeloebas neba hqonda darTuli<br />

dakavebuliyo xelsaqmiT da sxvadasxva sasargeblo<br />

xelobiT, meores mxriv mas ekrZaleboda imgvari<br />

saqmianoba, rasac SeeZlo Crdili mieyenebina<br />

an eWvi gaeCina misi avtoritetis mimarT. qristes<br />

mRvdlisaTvis Seufereblad iyo miCneuli da ukve<br />

kviprianes dros ekrZaleboda samRvdeloebas raime<br />

saxis saero valdebulebebis, magaliTad meurveobis<br />

an Tavdebobis kisreba, radgan, vinc er-<br />

Txel Tavi Seswira trapezs, SemdegSi locviTa<br />

da kurTxeviT unda ecxovra. sxva mraval moTxovnebs<br />

Soris unda gamovyoT, rom gansakuTrebiT ikrZaleboda<br />

mevaxSeoba. samRvdelo wodebis warmomadgenels<br />

aseve ekrZaleboda vaWroba, radgan amas<br />

SeeZlo igi sixarbisaken miedrika, rasac Tan sic-<br />

54


ue da tyuili sdevda. aseve ekrZalebodaT sar-<br />

Cos Sovna Teatralur warmodgenebSi monawileobiT.<br />

imisaTvis, rom sasuliero wodebis gamorCenisaken<br />

swrafva SeezRudaT, karTagenis adgilobrivi<br />

krebis 41-e kanoniT dadginda, rom is klirikosebi,<br />

romlebsac aranairi qoneba ar gaaCndaT Tavis<br />

saxelze xarisxSi ayvanamde da SemdegSi gaxdnen<br />

miwebis da sxva saxis qonebis mflobelebi,<br />

uflis salaros mZarcvelebad iqnebodnen gamocxadebulni<br />

Tu am yvelafers eklesias ar gadascemdnen.<br />

Tavis nebaze klirikosebs SeeZloT gamoeyenebinaT<br />

is, rac memkvidreobiT, an vinmesagan sa-<br />

Cuqrad hqondaT miRebuli. aseve episkoposebs ekrZalebodaT<br />

memkvidred warmarTis gamocxadeba<br />

da valdebulni iyvnen daetovaT anderZi, raTa titulis<br />

Sesaferisi qoneba sworad miemarTaT. magaliTad,<br />

ruspiis episkoposma fulgenciusma Tavisi<br />

eklesiis ekonomoss sikvdilis win dautova zustad<br />

gawerili anderZi, sadac miTiTebuli iyo<br />

ramden Tanxas tovebda da radgan qonebas Raribebze<br />

anawilebda, saxelebiT CamoTvlida TiToeul<br />

maTgans da imas, Tu vis ramdeni rCeboda. netarma<br />

avgustinem naTesavebs araferi dautova, radgan<br />

mxolod biblioTeka gaCnda da isic hiponis eklesias<br />

uanderZa. igi fuls naTesavebs sicocxleSic<br />

55


mxolod maSin da imdens aZlevda, ramdensac hiponis<br />

eklesiis sxva gaWirvebuls miscemda.<br />

zogadad Crd. afrikis eklesiis klirikosebs<br />

Tavisi neba-surviliT mxolod im qonebis gankargva<br />

SeeZloT, romelic sasuliero wodebaSi Sesvlamde<br />

hqondaT SeZenili, an amis Semdeg, mxolod<br />

memkvidreobis an saCuqris saxiT miRebuli, sxva<br />

SemTxvevaSi, anu, roca qoneba sasuliero wodeba-<br />

Si yofnisas iyo SeZenili, is eklesias unda dar-<br />

Cenoda, winaaRmdeg SemTxvevaSi SeiZleboda sasuliero<br />

piri gankveTiliyo kidec.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

56<br />

1. Извеков Николай, Иерархия Северо-Африканской<br />

церкви. Вильна. 1884.<br />

Archil Khachidze<br />

Tbilisi Theological Academy<br />

Faculity of Theology<br />

Third year<br />

To manage church income and klerguman keeping questions<br />

in the church of north Africa<br />

Summary<br />

The subject is about the one of the oldest church of north Africa and<br />

the practice of Carthage church to distribute incomes and about the<br />

feeding of members of the church. in the subject is shortly retell about<br />

bishops and the meaning of clergymans and the place according this.


Tamar adamia<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

I kursi<br />

“wminda ninos cxovrebis” paradigmatuli<br />

saxismetyveleba. xis simbolika<br />

me-4 saukune yvelaze mniSvnelovani periodia<br />

saqarTvelos istoriaSi .am epoqas ukavSirdeba<br />

movlena,romelmac,SeiZleba iTqvas,gansazRvra eris<br />

Semdgomi bedi,ganviTarebis gza da erTgvari gadatrialeba<br />

moaxdina adamianTa cnobierebaSi. es<br />

saqarTveloSi qristianobis saxelmwifo religiad<br />

gamocxadeba iyo.<br />

udavoa,rom warmartobidan qristianobaze gadasvla<br />

ar aris ioli,igi umtkivneules Zvrebs<br />

ukavSirdeba.amasTanave, Zalian sainteresoa kulturaTa<br />

cnobierebebis Serwymis,gardasaxva-gadamu-<br />

Savebis procesi,rac cxadad Tu dafaruladaa gamovlenili<br />

unikalur qarTul agiografiul nawarmoebSi_”wm.ninos<br />

cxovreba”.<br />

marTalia,Zegli me_9 saukuniT TariRdeba magram<br />

mecnierTa nawili miiCnevs,rom “ninos cxovrebis”<br />

teqsti sxvadasxva drosaa Sesrulebuli da<br />

masSi uZvelesi pasaJebis gamovlenaa SesaZlebe-<br />

57


li.r.siraZem “ninos cxovrebis” mxatvrul saxeTa<br />

sistemas mniSvnelovani gamokvleva uZRvna,romel-<br />

Sic gamokveTilia Txzulebis araerTi saxe-simbolo.am<br />

mravalsaxeobidan Cven varCevT xis simbolikas.Cveni<br />

Temis mizania,gamovkveToT “ninos cxovrebis”<br />

redaqciaTa mixedviT xeTa simboluri datvirTva.SevisawavloT,Tu<br />

ramdenad mihyveba igi mi-<br />

Toss da rogor xdeba misi “moqceva”;bibliuri<br />

wignebis, saRvTismetyvelo literaturis moSveliebiT<br />

davZebnoT misi winamZRvrebi da vaCvenoT misi<br />

paradigmuli Sinaarsi.<br />

sxvadasxva tradiciaSi bevri xe iTvleboda<br />

wmindad an magiurad.aseTi damokidebuleba xeebis<br />

jadosnuri Zalisadmi warmomdgaria primitiuli<br />

rwmenisagan,rom xeSi cxovroben RvTaebebi an sulebi.gasulierebuli<br />

xeebis simbolika Semonaxulia<br />

evropul folklorSi adamiani-xis da mwvane<br />

adamianis saxiT.xis jadosnuri Zala araerTxel<br />

vlindeba zRaprebSi.<br />

TandaTanobiT Zlevamosili xis idea,rogorc<br />

RvTaebrivi Zalis gamovlineba da SemaerTebeli<br />

cisa da miwisa gadaiqca simbolur gamoxatulebad<br />

sicocxlisa da kosmogoniuri xisa.misi fesvebi<br />

aris qvesknelSi,Rero amodis sknelSi,xolo misi<br />

wvero zecas swvdeba.es simbolo TiTqmis yvela<br />

58


xalxis miTologiaSia.es xe,sxvadasxva tradiciaSi<br />

izrdeba wminda mTaze an samoTxeSi da misi fesvebidan<br />

moedineba RvTaebrivi wyaro(2,82).adamini<br />

odiTganve eTayvaneboda am saocar qmnilebas.<br />

qarTul xalxur sityvierebaSi daculi sakmaod<br />

vrceli masala ki miuTiTebs,rom aranakleb<br />

popularuli unda yofiliyo xis kulti CvenSic.<br />

al.oCiauris xevsurul masalebSi daculia<br />

gadmocema Subnuris xatis daarsebis Taobaze.erTerTi<br />

ojaxis keraSi amosula ifnis xe,rac imis ni-<br />

Sani iyo,rom am adgils RvTaeba daepatrona.mar-<br />

Tlac,mosaxleobas miutovebia igi da aq Subnuris<br />

xati damkvidrebula.saintereso warmodgenebi ukav-<br />

Sirdeba xevsurTa saxlis Tavxes,romelsac kezi<br />

ewodeba.kezi Zalian msxvili xea da Zirs boZebi<br />

udgas.igi mTel saxls amagrebs,ris gamoc saxlSi<br />

mTavar sayrdenad Tvlian.amboben,rom yvela saxls<br />

yavs “mekeziswvre angelozi”,romelsac ojaxis<br />

mfarvelobas SesTxoven.<br />

am ori SemTxvevidan _ erTgan keraSi amosuli<br />

xe RvTaebis gamovlinebas warmoadgens,xolo<br />

meoregan saxlis sayrdenSi damkvidrebulia ojaxis<br />

mfarveli suli.<br />

orive magaliTi cxadhyofs,rom saxlis arqiteqturaSi<br />

Sesuli xis sakraluri xasiTi ukavSir-<br />

59


deba bunebaSi arsebuli,gaRmerTebuli xeebis<br />

rwmenas.xis kultis farTod gavrcaelebas saqar-<br />

TveloSi miuTiTeben iv.javaxiSvili,n.mari da<br />

v.bardaveliZe.maT xis kultis gadmonaSTebi daadastures<br />

rogorc yofaSi,ise werilobiT wyaroeb-<br />

Si kultmsaxurebaSi,enobriv monacemebsa da toponimikaSi<br />

aRsaniSnavia,rom saqarTvelos mTielTa<br />

Soris xis dargva salocavSi bevrad ufro mniSvnelovan<br />

samsaxurad iTvleboda,vidre cxovelis<br />

Sewirva(3,98)<br />

xis kultTan dakavSirebuli legendebi gviCvenebs,rom<br />

Cveni winaprebis kosmogoniur SexedulebebSi<br />

xes gardamavali rgolis funqciac ekisreboda.misi<br />

an xidan caSi asuli Sibis saSualebiT<br />

RvTaebebi,romlebic xSirad astralur sxeulebs<br />

ganasaxierebdnen,cidan eSvebodnen da xeze<br />

daivanebdnen(4,187).xe moiazreboda rogorc kavSiri<br />

casa da miwas Soris,rogorc dedaboZi,romelic<br />

samyaros centrSi iyo aRmarTuli da bibliuri<br />

iakobis kibis datvirTvas imeorebda.xe iyo nayofierebisa<br />

da sicocxlis ZalTa gamgebeli,samyarosa<br />

da,Sesabamisad,kulturis centri.<br />

“wminda ninos cxovrebis” uZveles,Satberdul-WeliSur<br />

redaqciaSi gvxvdeba xis kultTan<br />

dakavSirebuli araerTi epizodi,romelTa Seswav-<br />

60


liTa da amave nawarmoebis sxvadasxva redaqcieb-<br />

Tan SedarebiT araerTi saintereso Sexeduleba<br />

da varaudi warmoiSva.<br />

wm.ninos mier brinjis xisTvis Tavis Sefareba<br />

da masze jvris gamosaxva davukavSireT qarTulxalxur<br />

warmodgenebSi Semonaxul legendas,romlis<br />

Tanaxmadac,me-17 s. lanCxuTSi,eklesiis dangrevis<br />

Semdeg wm.giorgis xati davanebula iqve<br />

mdgomi muxis xis totebze. xati iqidan axladaSenebul<br />

eklesiaSi gadausvenebiaT,magram is isev xeze<br />

dabrunebula.ase grZeldeboda manam,sanam muxis<br />

adgilas axali eklesia ar aages,sadac xati sabolood<br />

damkvidrebula(4.187).<br />

rogorc vxedavT,RvTaebis miwieri sadgomi<br />

aris sakulto xe,romelic TavisTavad kultis<br />

obieqtia an sakulto nagebobasTan dgas.”wm.ninos<br />

cxovrebaSi” naxsenebi brinjis xec sakulto adgilas,armazis<br />

mTaze idga.wm.nino swored am sakralur<br />

adgilas mivida da jvris gamosaxviT erTgvarad<br />

qristes rwmeniT dabeWda,suli STabera,axali<br />

SinaarsiT datvirTa es miTologema.nawarmoebSi<br />

pirvelad swored am epizodSia warmodgenili mi-<br />

Tosuri xis qristianuli adaptacia.mxatvruli da<br />

saxismetyvelebiTi TvalsazrisiT metad mniSvnelovania<br />

wm.ninos sizmris epizodi,sadac saubaria<br />

61


samefo baRze,romlis aRwerilobac sakmaod damajereblad<br />

hgavs bibliuri samoTxis baRs,da<br />

frinvelebze ,romlebic mdinareSi Cadian,”babilosa<br />

moisTulebdian” da amboben,rom wm.ninos ekuTvnis<br />

samoTxe.sayuradreboa is momenti,rom sxvadasxva<br />

redaqciaSi sxvadasxva xezea saubari da zogan,misi<br />

saxeli saerTod ar ixsenieba.es faqti SeiZleba<br />

samefo baRis bibliuri samoTxis baRTan<br />

msgavsebis kidev erT magaliTad miviCnioT,radgan<br />

zustad ar aris cnobili Tu risi xe idga samoTxeSi.rogorc<br />

bibliur,ise am siuJetSi yuradReba<br />

gamaxvilebulia ara xeebis saxeobaze,aramed maT<br />

mniSvnelobaze,aseve SesaZlebelia,is mdinare,romelic<br />

samefo baRSi moedineboda da romelSic Citebi<br />

Cadiodnen,samoTxis baRis oTx mdinares davukavSiroT.frinveli<br />

suliwmindis simboloa,romelic<br />

mdinareSi Cadis,anu erTgvarad simbolurad<br />

madls gadascems,romelic Semdgom mTel baRs moefineba.samoTxis<br />

oTx mdinaresac,romlebic sicocxlis<br />

xesTan iRebda saTaves,sasicocxlo energia<br />

gadahqonda samyaros oTxive kuTxeSi(8,73).Tu wina<br />

epizods qarTuli xalxuri legenda davukavSireT,rogorc<br />

vxedavT,am SemTxvevaSi ukve bibliur<br />

winamZRvrebTan gvaqvs saqme .<br />

62


Zalian sainteresoa samefo baRSi sparsi xuras<br />

gankurnebis epizodi,radgan aRniSnul monakveTSi<br />

kargad Cans,Tu raoden didi Zalis matarebelia<br />

odesRac warmarTuli xis kulti,rogori<br />

siwmindiTa da saswaulebrivi ZaliT gamoirCeva.kurneba<br />

swored am gamorCeuli xeebis samyofelSi<br />

aResruleba,radgan is qristianuli madliT<br />

aivso,Zvels daefuZna axali,qristianuli<br />

cnobiereba.<br />

saxismetyvelebis TvalsazrisiT mniSvnelovania<br />

abiaTar mRvdlis monaTxrobi mcxeTeli uriebis<br />

mier mis “baginTan”mdgari xis moWris Sesaxeb,radgan<br />

am epizodSi SegviZlia aRmovaCinoT<br />

warmarTuli rwmenis kvali,romlis mixedviTac<br />

xis waqceva,moWra niSnavda xis sulis mokvlas,rwmenis<br />

Seryevas.SesaZloa am aqtiT mcxeTeli<br />

uriebi mRvdlisTvis sarwmunoebrivi zianis miyenebas<br />

apirebdnen.d.frezeri wignSi “zolotaia<br />

vetv” aRniSnavs,rom Zveli slavebi muxas eTayvanebodnen<br />

da roca qristianebs am wminda xeebis moWra<br />

dauwyiaT,xalxi Zalian ganicdida,radgan es ma-<br />

Ti rwmenis mospobas niSnavdao.<br />

sayuradReboa sajvre xesTan dakavSirebuli<br />

epizodi,romlis moWris TariRad miCneulia 25<br />

marti da Zalin sainteresoa,rom swored am dges<br />

63


xdeboda warmarTuli kultis mixedviT sakulto<br />

xis moWra.es xe Tavisuflad SegviZlia davukavSiroT<br />

bibliur sicocxlis xes,romlis Sesaxeb warmodgenebi<br />

farTod Cans gavrcelebuli mTel saqaTveloSi.v.bardaveliZis<br />

mixedviT,sicocxlis xis<br />

variantebia CiCilaki,aseve saqorwino ritualebSi<br />

gavrcelebuli “maSxala” an “CiraRdani”.rogorc<br />

vxedavT,erTi da igive monakveTi erTdroulad<br />

bibliur simbolikasac atarebs da Zvel qarTul<br />

xalxur warmodgenebsac exmaureba.Cven SegviZlia<br />

davimowmoT r.siraZis mosazreba,rom “wm.ninos<br />

cxovrebaSi “ uSualo Sexvedra gvaqvs miTosuri<br />

da Suasaukuneobrivi saxismetyvelebisa.<br />

yovelive zemoTqmulidan gamomdinare SegviZlia<br />

davaskvnaT,rom xe uZvelesi miTologiuri<br />

kultmsaxurebis obieqtia rogorc msoflioSi,ise<br />

saqarTveloSi.sxvadasxva tradiciaSi is iyo gaazrebuli,rogorc<br />

sicocxlis,sikvdilisa da ganaxlebis,dinamiuri<br />

zrdis,cisa dam iwis kavSiris,RvTaebaTa<br />

sadguris da TviTon RvTaebis simbolo.da<br />

bolos,rac yvelaze mniSvnelovania,qristianulma<br />

sarwmunoebam es warmarTuli simbolo<br />

ki ar akrZala da uaryo _ SeiTvisa da axleburad<br />

gaiazra,qristianul kanonikas moargo.am ori kulturis<br />

Serwyma-morigebis magaliTebi ki TvalsaCi-<br />

64


nodaa warmodgenili unikalur qarTul agiografiul<br />

nawarmoebSi “wminda ninos cxovreba”.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1.revaz siraZe; “qarTuli agiografia” ;nakaduli<br />

;Tbilisi; 1987w.<br />

2.simboloTa leqsikoni; jek tresideri; moskovi;<br />

2001w.<br />

3.v.bardaveliZe; ”uZvelesi religiuri warmodgenebi”;<br />

1957w<br />

4.i.surgulaZe;” qarTuli xalxuri ornamentis simbolika”;<br />

Tbilisi; 1993w.<br />

5.Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi;<br />

t. 1; Tbilisi;1963w.<br />

6.”cxovreba wminda ninosi Sedgenili didis arsenic<br />

qarTlisa kaTalikozisa mier”;gamocema saeklesio<br />

muzeumisa; Tbilisi;1902w.<br />

7.ucnobi avtoris “ninos cxovreba”;qarTuli proza;<br />

Tbilisi; 1982w.<br />

8.simboloTa,niSanTa da emblemaTa enciklopedia;<br />

moskovi; 2 000w.<br />

9.”moqcevai qarTlisai”; axladaRmoCenili sinuri<br />

redaqciebi ;Tbilisi;2007w.<br />

65


10.a.SaniZe; qarTuli xalxuri poezia;xevsuruli;Tbilisi;<br />

1931w.<br />

11. Zveli qarTuli mwerlobis Zeglebi;Satberdis<br />

krebuli; mecniereba;Tbilisi;1979w.<br />

12.k.kekeliZe; etiudebi Zveli qarTuli literaturis<br />

istoriidan; Tbilisi;1956w.<br />

Tamar Adamia<br />

Ivane Javakhishvili Tbilisi State University<br />

Faculity of Humanities, First year<br />

S u m m a r y<br />

It’s a khown fact, that in old times some people edolized trees.<br />

The tree is one of the Symbols in christian religion too.<br />

Imaging coposition is about threes heathenish and Christian<br />

simbolic which is shown in “Life of saint Nino”<br />

66


gvanca burduli<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

magistraturis I kursi,<br />

specialoba_saqarTvelos istoria<br />

wminda mamaTa swavlebani siyvarulisa da<br />

sinanulisaTvis<br />

(basili didi, ioane oqropiri,<br />

efrem asuri)<br />

Q<br />

qristianobis umTavresi mcneba siyvarulia. gankacebuli<br />

ufali aris yovelis arsebis mizezi da<br />

piroba. Qqristianobam sul sxva saxiT dagvanaxa<br />

RvTis arsi: “RmerTi siyvarul ars” (ioane 4,8) –<br />

vkiTxulobT saxarebaSi. esaa yvelaze saukeTeso<br />

ganszRvra RvTis bunebisa da Cvendami misi damokidebulebisa.<br />

Aamitomac namdvili qristianis mTeli<br />

moRvaweoba gansaxierebaa WeSmariti siyvarulisa<br />

da saTnoebisa, radganac igi grZnobs, rom ufali<br />

misi usazRvrod mosiyvarule, mowyale da codva-<br />

Ta mimtevebelia.<br />

Mmxolod uflis siyvaruli aris erTaderTi<br />

gza, romelsac adamiani WeSmaritebis Secnobamde<br />

mihyavs. Mmxolod RvTis siyvaruli aniWebs adami-<br />

67


ans im madls, romelic mas sikeTis samsaxurSi<br />

ayenebs.<br />

rodesac mociquleba hkiTxes macxovars, Tu<br />

ra iyo Yyvelaze umTavresi mcneba, macxovarma upasuxa:<br />

“Seiyvaro ufali RmerTi Seni yovliTa guliTa<br />

SeniTa da YyovliTa suliTa SeniTa da<br />

YyovliTa gonebiTa SeniTa. Eese ars didi da pirveli<br />

mcnebai da meore, msgavsi misi: “Seiyvaro<br />

moyvasi Seni, viTarca Tavi Tvisi.” (maTe, 37-39) um-<br />

Tavresi mainc siyvarulis mcnebaa.<br />

Qqristianuli cxovrebis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

safexuria sinanuli da aRsareba. Qqristiani<br />

mudam unda fiqrobdes Tavis codvebze. yuradRebiT<br />

unda Cxrekdes ara marto saqciels, aramed<br />

gulis siRmesac.<br />

Aam TvalsazrisiT gansakuTrebiT sainteresoa<br />

wminda mamaTa swavlebebi. amjerad mxolod basili<br />

didisa, ioane oqropirisa da efrem mcires<br />

swavlebebze SevCerdebi romelic siyvarulsa da<br />

sinanuls exeba.<br />

B basili didi werda, rom adamianis dacema da<br />

uflisagan moSoreba codviT iwyeba, amitomac yoveli<br />

adamiani Tavis-TavSi unda ebrZodes codvas<br />

da ganeSoros mas. Ppirvel rigSi adamianma unda<br />

68


mospos Tavis-TavSi codvis mizezi, risi saSvalebac<br />

adamianebs Tavdad ufalma uboZa.<br />

wminda mama Tvlis, rom codviT dacema adamianisa<br />

pirvel rigSi gulis dabinZurebiT iwyeba.<br />

ukeTuri saqmeebi boroti ganzraxvidan modis, xolo<br />

ufalma ki adamianebs yoveli ukeTuris dasaTrguunda<br />

sikeTe uboZa.<br />

U ufalma yovel borotebas sikeTe daupirispira<br />

da adamianebsac cxovrebaSi am principiT xelmZRvaneloba<br />

urCia. Mmankierebebis daZleva sxvadasxva<br />

saSualebebiT SeiZleba. Aai, ras wers basili<br />

didi amis<br />

Sesaxeb: “RmerTs moucia Cvenda sabrZolvelad,<br />

gansaromelad yovlisagan borotisa, TiToeulad<br />

wina-aRsadgomli: winaaRsadgomlad bnelisanaTeli,<br />

da simwarisa- sitkboebai, da Zilisa winaaRsadgomlad<br />

– mRviZarebai da SimSilisa- ganZRomai,<br />

gemoTmoyvarebisa- marxvai, Surisa – siyvaruli,<br />

ampartavnebisa – simdable da sinanuli.” 21<br />

Aadamianis cxovrebaSi movlenili gansacdeli<br />

Tu sixaruli uflis mieraa daSvebuli, amitomac<br />

wminda mamaebi gvaswavlian, rom yovelive sixaruli<br />

iqneba Tu satanjveli madlobiT SevxvdeT,<br />

21<br />

wminda mamaTa swavlani; gv. 187. Tb. 2002<br />

69


adgan RvTis nebis gareSe araferi xdeba cxovrebaSi.<br />

Uuflismier dawesebuli kanonebiT cxovreba da<br />

am gzaze siaruli arc iseTi advilia, rogorc SeiZelba<br />

erTi SexedvT Candes, magram roca adamiani<br />

erTxel am gzas daadgeba, sxvagan aRar unda gadauxvios,<br />

radgan maSin sasjeli ufro didia.<br />

“ukeTu ganewesos kaci marjveniT, ara miidrikos<br />

igi marcxeniT da ukeTu ara uvar-yos samar-<br />

Tali ara SeerTos igi sacdursa usamarTlobisasa.”<br />

B basili didi werda, rom qristes mcnebaTa<br />

dacva iyo pirveli gamomxatveli uflismieri sayvarulisa,<br />

xolo vinc ar icavda qristes mcnebebs,<br />

mas arc ufali uyvarda. 22<br />

wminda mama ioane oqropiri Tvlida, rom adamianis<br />

ganwmendis erTaderTi saSvaleba sinanulia,<br />

radgan sinanulSi myof adamians ufali Seundobs<br />

da Seiwyalebs. ase Saewyala ufalma sinanulSi<br />

myofi petre.<br />

ioane oqropiri sinanulSi myof adamians dasneulebuls,<br />

sikvdilis piras misuls adarebda,<br />

romelic mkurnalisa da moZRvris meSveobiT gani-<br />

22 RvTisaTno cxovrebis wesebi- wminda basili didi; Tb.<br />

2005<br />

70


kura, ise codvils, codviT dacemuls aRadgens<br />

ufali Senanebis Semdeg.<br />

“moviswrafoT cremlTa sinanulad, rameTu<br />

cremlTa mier aRadgina qristeman safalviT lazare<br />

oTxisa dRisa mkudari, rajams-igi mariam dai<br />

misi cremloda winaSe misa.”<br />

“moviswrafoT sinanulad mowyalebiTa glaxak-<br />

Ta, obolTa da qvrivTa da romelni-igi daglaxaknes<br />

mermisisaTvis simdidrisa. mieciT mas, romelman<br />

igi Tqva, viTarmed “mSioda da ara meciT me<br />

Wamadi; mwyuroda da ara masviT; ucxo viyav da<br />

ara SemiwynareT me; SiSuel viyav da ara SemmoseT<br />

me; sapyrobiles viyav da ara moxved Cemda.” ( maTe<br />

25, 42-42)<br />

ioane oqropiris swavlebiT gza xsnisa da<br />

codviT dacemulis aRdgomisa aris mowyaleba da<br />

qvelmoqmedeba, radgan Tavad ufali aris mowyale<br />

da saxieri, radganac ufali Seundobs kacT mraval<br />

Secodebas, aseve adamianebsac misca Zala Sewyalebisa<br />

da Sendobisa.<br />

codva udidesi satanjvelia, radgan yovelgavri<br />

codva nebayofilebiT uaris Tqmaa RvTaebriv<br />

naTelze, xolo yovelgvari codva Secodebaa Tavad<br />

siyvarulis winaaRmdeg, imdenad ramdenadac<br />

ufali Tavad siyvarulia.<br />

71


ac Seexeba siyvaruls, ioane oqropirma ase<br />

martivad ganmarta igi: “siyvaruli aris saZirkveli,<br />

wyaro da deda yovelTa keTilTa”, rasac sxva<br />

wminda mamebic eTanxmebian. isaak asurma siyvaruli<br />

zeciur samoTxes Seadara, xes cxovrebisas,<br />

sufevas uflisas, rac fasalmuniT gavmcno. (fs.<br />

109,15)<br />

rogorc Cveni wminda mamebi aseve efrem asuric<br />

adamianis cxovrebis gamsazRvrel faqtorad siyvaruls<br />

miiCnevs da mas umTavres adgils miakuTvnebs.<br />

Eefrem asuris swavlebiT siyvaruliT gake-<br />

Tebul saqmeebs ufali Seiwiravs, siyvaruli aris<br />

is Zala, romelic ixsnis adamianebs codvisagan,<br />

magaram wminda mama gvaswavlis aseve imasac, rom<br />

crua is adamiani vinc ambobs ufali miyvarso da<br />

gverdSi mdgomi moyvasis siyvaruli ar gaaCnia.<br />

“ mtyuar ars da WeSmaritebai ara ars mis Tana,<br />

rameTu romelasa ara uyvardes Zmai Tvisi, romel<br />

ixila, viTar uyvardes RmerTi, romel ara uxilavs?”<br />

( ioane, 4,20)<br />

cxadia, rom uflis siyvaruli moyvasis siyvaruls<br />

gulisxmobs, TviT rjulic amazea damyarebuli,<br />

radgan RvTis mcnebaTa Sesruleba siyvaruliT<br />

SeiZleba mxolod.<br />

72


wminda efrem mcires swavlebiT ar arsebobs<br />

qveyanaze da arc caTa Sina upatiosnesi imaze, rogoric<br />

siyvarulia. saRmrTo siyvaruli aris saTave<br />

yovelive sikeTisa, siyvaruli aris mizezi saTnoebisa<br />

da udidesi magaliTi siyvarulisa da misken<br />

mowodebisa TviTon ufalia.<br />

U ufalma siyvaruliT sikvdili daTrguna. siyvarulma<br />

samoTxis kari gaaRo da caTa sasufeveli<br />

Seamzada mokvdavTaTvis. ioanes saxareba ki gvamcnobs,<br />

rom imaze didi siyavruli ar arsebobs am<br />

qveyanaze, roca moyvasisaTvis Tavganwirva SeuZlia<br />

adamians.<br />

U uflismier siyvarulTan dakavSirebiT marTebuli<br />

iqneba Tu gavixsenebT uwmindesisa da unetaresis<br />

sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis<br />

ilia meoris sityvebs:<br />

“ axalSobili yrmis, ieso qristes saxiT<br />

RvTaebrivi siyvaruli gardamovida qveynad, raTa<br />

adamiani sauflo didiebis Tanaziari gamxdariyo.<br />

RvTis gankacebis diad saidumlos bolomde verasdros<br />

Seicnobs Cveni goneba. Uufalma ganxorcielebiT<br />

cxadyo Tavisi unapiro siyvaruli kacTa<br />

modgmisaTvis, siyvaruli, romeli aris aRmadginebeli,<br />

mkurnali, SemakavSirebeli, gadamrCeneli.<br />

beTlemis gamoqvabulis bagaSi mwoli Cvili, mac-<br />

73


xovari maradiuli magaliTia Tavmdablobisa, maswavlebeli<br />

Tanadgomisa, Zmobisa, Tanasworobisa,<br />

Tanxmobisa da siyvarulisa.<br />

Aam saTnoebebiT, rom SevimosoT, jer sakuTar<br />

sulSi Caxedva unda SevZloT, unda SevicnoT Tavi<br />

Tvisi.” 23<br />

Dda marTlac siyvaruli Znelad asaxsneli<br />

grZnobaa, magram erTi ram ki cxadia, rom siyvaruli<br />

RvTisagan gamodis da amave dros Cveni mimyvanebelia<br />

RmerTTan.<br />

Ggamoyenebuli literatura<br />

1) saqarTvelos eklesiis kalendari; Tbilisi;<br />

1989<br />

2) saqarTvelos eklesiis kalendari; Tbilisi;<br />

1995<br />

3) saRvTimetyvelo krebuli #2; Tbilisi; 1897<br />

4) RvTisaTno cxovrebis wesebi – wminda mama basili<br />

didi kesaria- kabadokiis arqiepiskoposi;<br />

Tbilisi; 2005<br />

5) wmindanTa cxovreba; t. I; Tbilisi; 2003<br />

6) wminda mamaTa swavlani (basili didi, ioane<br />

oqropiri, wm. efrem asuri da sxvani); Tbilisi;<br />

2002<br />

7) qarTuli oTxTavis ori bolo redaqcia; Tbilisi;<br />

1979<br />

23<br />

saRvTismetyvelo krebuli ; Tbilisi; 1987<br />

74


MGvanca Burduli<br />

The first year MA student of Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of humanities,<br />

direction of history of Georgia<br />

Saint Fathers tought about love and regert<br />

It is very interesting to know saint fathers explanation about<br />

real love and regert.The main point af this work is that fact that<br />

“God is love.”<br />

It is very difficult to explaine what is love but it is clear that it<br />

comes from God and it is the oniy way which lead people away to<br />

God.<br />

75


giorgi gelutaSvili<br />

Tbilisis sasuliero akademia,<br />

RvTismetyvelebis fakulteti<br />

II kursi<br />

ierusalimis jvris monastris metoqi<br />

jvarismamis eklesia TbilisSi<br />

mravalsaukunovani qarTuli saxelmwifos istoriis<br />

sxvadasxva etapze gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

eniWeba mis saerTaSoriso kontaqtebsa da<br />

kavSir-urTierTobebs.<br />

saerTaSoriso sarbielze uZvelesi droidan<br />

did rols asrulebdnen, rogorc saero, ise sasuliero<br />

moRvaweni.<br />

uflis moRvaweobis vrceli areali palestinaierusalimi<br />

adreve moeqca Cvens gonier winaparTa<br />

yuradRebis sferoSi. isini didad zrunavdnen<br />

@”wmida miwaze” qarTvelTa saqmianobis gasafarToeblad.<br />

ierusalimTan saqarTvelos urTierToba saukuneTa<br />

siRrmeSi iRebs saTaves.<br />

qarTvel saxelmwifo da sasuliero moRvaweTa<br />

erToblivma Zalisxmevam daamSvena palestinis<br />

sxvadasxva adgili, gansakuTrebiT “wminda qalaqi”<br />

– ierusalimi.<br />

76


qristianobis gavrcelebas Tan mohyva eklesiamonastrebis<br />

mSenebloba, rogorc saqarTveloSi<br />

ise mis farglebs gareT.<br />

ierusalimis eklesia-monastrebSi qarTvelebis<br />

moRvaweobis xana, anu rogorc xSirad ixsenieba,<br />

ierusalimis qarTuli koloniis istoria, moicavs<br />

daaxloebiT Tormetsaukunovan periods: V s-is<br />

pirveli naxevridan, petre iberis mier ierusalim-<br />

Si da mis maxloblad qarTuli monastrebis daarsebidan,<br />

XVIII s-is dasawyisamde, rodesac qarTvelebma<br />

dakarges uflebebi TavianT monastrebze.(1,<br />

69-92)<br />

saqarTvelos politikuri Sesustebisa da samefo-samTavroebad<br />

daSlas ucxoeTSi mdebare qar-<br />

Tul monastrebsac daetyo. Semcirda saqarTvelodan<br />

wasuli berebisa da momlocvelebis raodenobac,<br />

ris gamoc mZime ekonomikur viTarebaSi aRmoCnda<br />

ierusalimis jvris monasteri.<br />

qarTveli mefeebi da didebulebi xSirad swiravdnen<br />

ierusalimis wminda adgilebs sxvadasxva<br />

Sewirulobebs. (2,14)<br />

TandaTanobiT, saqarTvelos mefe-mTavrebis ga-<br />

Rebuli Sewiruloba aRar kmaroda sameurneo xarjebisa<br />

da osmalTagan dadebuli gadasaxadebis<br />

dasafaravad.<br />

77


amitom Tavisi ekonomikuri mdgomareobis gansamtkiceblad<br />

monastrebs sWirdebodaT (stabiluri)<br />

Semosavali, rac umTavresad mxolod uZravi<br />

qonebis mesakuTreobas SeeZlo uzrunveleyo.<br />

cnobebi ierusalimis metoqi eklesiebis Sesaxeb<br />

qarTul istoriul wyaroebSi dadasturebulia<br />

XVI-XVII saukunidan da dakavSirebulia yma-mamulis<br />

SewirvasTan ierusalimisadmi, romelic daiwyo<br />

am droidan saqarTvelos teritoriaze. XVI s-<br />

is dasasrulze ufro adrindeli cnobebi jvris<br />

monastris kuTvnili eklesiebisa da yma-mamulebis<br />

Sesaxeb, romlebic aRmosavleT saqarTveloSi (da<br />

saerTod saqarTveloSi) mdebareobdnen,@@ ar mogvepoveba.<br />

sainteresoa, rom aseTi cnobebi ar SeunaxavT<br />

jvris monastris svinaqsarul aRapebs, maSin,<br />

rodesac es aRapebi warmogvidgenen mdidar masalas<br />

im SewirulebaTa Sesaxeb, romlebic misdioda<br />

jvars XI-XVII saukuneebis manZilze. maT Soris<br />

aris cnobebi im uZravi qonebis Sesaxeb, romelsac<br />

flobda jvari palestinaSi (3,14)<br />

metoqi, rogorc am sityvas sulxan-saba ganmartavs,<br />

aris “samyofi monacvle”. (4) Zveli qarTuli<br />

enis leqsikonSi metoqis Sesaxeb weria: “monastris<br />

kuTvnili daqvemdebarebuli eklesia mamuliT” (5)<br />

78


iv. javaxiSvili ,,cxovreba ioanesi da efTÂmesi”<br />

da aTonis aRapebidan motanili magaliTebis ganxilvisas<br />

werda: “metoqis damaxasiaTebel Tvisebas<br />

is garemoeba Seadgens, rom igi monastris ,,gareT”<br />

mdebareobda, xSirad moSorebiTac… metoqebSi<br />

xilnarebi da sasoflo meurneobis sxva dargis<br />

uZravi qoneba hqondaT, rasakvirvelia, eklesiac<br />

iyo. amgvarad, irkveva, rom metoqi monastris er-<br />

Tnairi axalSeni iyo, romelic mTavari deda monastrisagansaWiro<br />

sameurneo, an sxva raime miznebs<br />

emsaxureboda, magaliTad mimosvlisas, rogorc<br />

gzaze sadgomi sastumro. (6,25-26) amgvarad,<br />

metoqi anu nacvali eklesiebi, DSendeboda mTavari<br />

monastrisagan Sors mdebare samonastro mamulSi<br />

da warmoadgenda administraciul centrs maTi<br />

marTva-gamgeobis saqmeSi. jvris monasteri aRm. saqarTveloSi<br />

miwebs flobda qar-<br />

Tlisa da kaxeTis samefoSi, Sesabamisad<br />

ToToeul am kuTxeSi<br />

jvars ekuTvnoda erTi an ramdenime<br />

eklesia. (7,116-120)<br />

jvaris mamis eklesia<br />

ierusalimis jvris monasters TbilisSi ekuTvnoda<br />

jvaris mamis eklesia, rogorc saxelwodeba<br />

79


migvaniSnebs is iyo ierusalimis arqimandritis,<br />

jvris monastris winamZRvris da yma-mamulebis gamgeblis,<br />

jvaris mamis rezidencia, “ierusalimis mamaTa<br />

sadguri.” (8,5) eklesia mdebareobs Zvel TbilisSi,<br />

sionis mopirdapire mxares. vaxuSti bagrationi<br />

mis Sesaxeb ambobs: “eklesia jvaris, gumba-<br />

Tiani, mSvenieri.”(9,55) igi miCneulia XVI s-is meore<br />

naxevris nagebobad.(10,32,;51) platon ioseliani<br />

CvenTvis ucnob, romeliRac wyaroze dayrdnobiT<br />

wers, rom ierusalimis sapatriarqos ukve V saukuneSive<br />

hqonia TbilisSi Tavisi metoqi eklesia,<br />

romelic dangreula XIV s-is bolos Temur-lengis<br />

Semosevis Sedegad. MmogvianebiT, mis nangrevebze<br />

aSenebula axali dRemde arsebuli. garda amisa,<br />

jvaris mamis eklesia Tavisi arsebobis manZilze<br />

iyo metoqi ierusalimis sami qarTuli monastrisa:<br />

ilia winaswarmetyvelisa, jvarisa da wminda<br />

iakobisa. jvaris mamis istoriis aseTi adreuli<br />

xanis Sesaxeb garda platon ioselianis am<br />

cnobisa, sxva raime sabuTi ar mogvepoveba. (11,27)<br />

dokumenturad dadasturebuli cnobebi jvaris mamis<br />

eklesiis Sesaxeb gvxvdeba XVII s-is dasasrulidan.<br />

ierusalimis patriarqi dosiTeosi (1666-<br />

1707ww.) erT-erT Tavis werilSi Txovs erekle I-s,<br />

rom man gamouyos jvris monasters erTi eklesia<br />

80


TbilisSi, sadac misi warmomadgeneli papa sergi<br />

moawyobda senakebs wminda saflavis mamebisaTvis.<br />

Nnazaralixanis(erekle 1) mier 1692 wels gacemul<br />

erT sabuTSi naTqvamia: “mokiTxul vqeniT da aq qalaqSi,<br />

jvaris monastris metoqi saydari yofiliyo.<br />

JamTa viTarebisagan iq, im saydris garSemo,<br />

somxebi dasaxlebuliyvnen. isini iqdan avyareT da<br />

is adgili, viTac jvaris monastrisa yofiliyo, is<br />

jvaris monasters SevwireT da jvaris mama par-<br />

Tens uboZeT"(12) disiTeos patriarqis werils exmaureba<br />

1694 wels nazaralixanis mier gacemuli<br />

kidev erTi sabuTi, sadac weria: ”viguleT da vigulsmodgineT<br />

raiTamca mcired raime msaxurebabina<br />

taZrisa TqvenisaTvis, awe vixileT tfilis qalaqsa<br />

Sina metoqi jvaris monastrisa eklesia Jam-<br />

Ta viTarebisagan gaoxrebuliyo, ganvawmendineT da<br />

wmindiT aiazmiT vakurTxebineT tfilel mitropolit<br />

domentis.”(13) imave sabuTSi aRniSnulia, rom<br />

eklesiis maxloblad mcxovrebi ori komli erovnebiT<br />

somxebi, vinme yuTluaSvilebi jvris monastrisaTvis<br />

SeuwiravT da, rogorc amgvar SemTxvevaSi<br />

xdeboda xolme, yovelgvari saxelmwifo gadasaxadebisagan<br />

gauTavisuflebiaT.<br />

aRniSnul sabuTebSi yuradRebas iqcevs eklesiis<br />

maxloblad mcxovrebi somxebis ayra, xolo<br />

81


Semdeg maTi Sewirva jvris monastrisadmi. b. arvelaZis<br />

azriT es gamowveuli unda yofiliyo Semdegi<br />

mizeziT: somexi moqalaqeebis kompaqturad dasaxleba<br />

qarTuli eklesiebis maxloblad xSirad<br />

mTavrdeboda imiT, rom isini epatronebodnen xolme<br />

am eklesiebs da gadaaqcevdnen maT somxur eklesiebad,<br />

sxva SemTxvevaSi marTlac gaugebaria,<br />

ratom unda moeTxova nazaralixans am teritoriebis<br />

somexi moqalaqeebisagan gaTavisufleba. (14,28)<br />

imave sabuTSi aRniSnulia, rom eklesiis maxloblad<br />

mcxovrebi ori komli erovnebiT somxebi,<br />

vinme yuTluaSvilebi jvris monastrisaTvis SeuwiravT<br />

da, rogorc amgvar SemTxvevaSi xdeboda<br />

xolme, yovelgvari saxelmwifo gadasaxadebisagan<br />

gauTavisuflebiaT.<br />

aRniSnul sabuTebSi yuradRebas iqcevs eklesiis<br />

maxloblad mcxovrebi somxebis ayra, xolo<br />

Semdeg maTi Sewirva jvris monastrisadmi. b. arvelaZis<br />

azriT es gamowveuli unda yofiliyo Semdegi<br />

mizeziT: somexi moqalaqeebis kompaqturad dasaxleba<br />

qarTuli eklesiebis maxloblad xSirad<br />

mTavrdeboda imiT, rom isini epatronebodnen xolme<br />

am eklesiebs da gadaaqcevdnen maT somxur eklesiebad,<br />

sxva SemTxvevaSi marTlac gaugebaria,<br />

82


atom unda moeTxova nazaralixans am teritoriebis<br />

somexi moqalaqeebisagan gaTavisufleba (15,28).<br />

rogorc am warweridan irkveva karibWe da saxlebi<br />

auSenebiaT 1825 w-s. es karibWe XX saukunis<br />

20-ian wlebamde jer kidev arsebobda.(16,28) (amJamad<br />

aRniSnuli karibWis qva samreklos karibWeSia<br />

CaSenebuli. g. g.).\<br />

eklesiis aRmosavleT kedelze marcxena mxares<br />

aris qvis fila berZnul-rusul-qarTuli warweriT.<br />

berZnuli warweris qarTuli Targmani aseTia: “ arqimandriti<br />

ieroTeosis samoseli ganisvenebs Rmer-<br />

TSi. 12 noemberi 1896 w.”<br />

yuradRebas iqcevs, agreTve, erTi garemoeba: saistorio<br />

wyaroebSi ierusalimis jvris monastris<br />

metoqi eklesia TbilisSi ramdenimenairadaa moxseniebuli.<br />

nazaralixanis mier gacemul sabuTSi igi<br />

iwodeba “jvris monastris metoqi saydari.” (17)<br />

anton kaTalikosi uwodebs “jvris mamis monasters”,<br />

xolo 1844 wels Sedgenil eklesiaTa nusxa-<br />

Si meeqvse adgilze dgas da ixsenieba “ierusalimis<br />

jvaris amaRlebis eklesia.” (18)<br />

saistorio sabuTebidan aSkaraa, rom saqarTveloSi<br />

ierusalimis miwismflobeloba ZiriTadad<br />

Camoyalibda XVI saukunis meore naxevridan, XVII<br />

s-is meore naxevramde da miwebis Sewirvis parale-<br />

83


lurad xdeboda eklesiebis Sewirvac. jvarismamis<br />

eklesia warmoadgenda yma-mamulebis mmarTveli<br />

berZeni sasuliero piris rezidencias. misi aSenebis<br />

dro XVI saukunis meore naxevriTaa daTariRebuli<br />

da amave droisaTvis unda iyos Sewiruli<br />

ierusalimisadmi.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. e. mamisTvalisSvili. qarTvelebi da bibliuri<br />

samyaro, Tb., 1998,<br />

2. el. metreveli. masalebi ierusalimis qar-<br />

Tuli koloniis istoriisaTvis (XI-XVII saukuneebi),<br />

Tb., 1962,<br />

3. iqve<br />

4. sulxan-saba orbeliani, leqsikoni qarTuli,<br />

t. II, Tb., 1991<br />

5. il. abulaZe, Zveli qarTuli enis leqsikoni,<br />

Tb., 1973<br />

6. n. xuciSvili, ierusalimis jvris monastris<br />

miwis mflobeloba saqarTveloSi, Tb., 1999,<br />

7. n. xuciSvili, istoriul-filologiuri krebuli,<br />

Tb., 1997, ierusalimis jvris monastris<br />

metoqi eklesiebi<br />

8. pl. ioseliani, cxovreba giorgi XII, Tb.,<br />

1978,<br />

84


9. vaxuSti bagrationi, saqarTvelos geografia,<br />

Tb., 1997<br />

10. v. beriZe, XVI-XVIII saukuneebis qarTuli saeklesio<br />

xuroTmoZRvreba, Tb., 1999<br />

11. v. beriZe, iqve; n. xuciSvili, ierusalimis<br />

jvris monastris miwis mflobeloba saqar-<br />

TveloSi, Tb., 1999,<br />

12. saqarTvelos centraluri saistorio arqivi<br />

(scsa), 1450-51/183<br />

13. scsa, 1450-51/177<br />

14. n. xuciSvili, ierusalimis jvris monastris<br />

miwis mflobeloba saqarTveloSi, Tb., 1999<br />

15. v. dondua. kalmasoba, rogorc yofa-cxovrebiTi<br />

movlena Zvel saqarTveloSi, v. beriZe.<br />

XVI-XVIII saukuneebis qarTuli saeklesio<br />

xuroTmoZRvreba, Tb., 1999,<br />

16. v. beriZe, iqve<br />

17. scsa, 1450-51/188<br />

18. xelnawerTa instituti. AD-799<br />

85


Summary<br />

In the work presented us we discussed as fast as possible<br />

the church (dependent on the Jerusalem Cross Monastery),<br />

the history of the Cross Father church. The exact date of the<br />

church's construction is not know, but it considered to be<br />

built in the second half of the 16 th century.<br />

Supposedly Cross Father Church was donated to the<br />

Jerusalem Cross Monastery immediately after it was built<br />

and was the residence of the archimandrites who had arrived<br />

from Jerusalem and were the rulers of patrimony.<br />

86


naTia Skubuliani<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universiteti,<br />

iuridiuli fakulteti<br />

I kursi<br />

mcire sjuliskanonisa”<br />

da Tanamedrove qarTuli sisxlis<br />

samarTlis kodeqsis SedarebiTi<br />

analizisaTvis<br />

(mkvlelobis Sesaxeb)<br />

saeklesio Sinaarsis Zeglebs qristianul qveynebSi,<br />

da kerZod, saqarTveloSi, moqmedi samar-<br />

Tlis mniSvneloba hqondaT. aseTi Zeglebi orgvaria:<br />

msoflio krebebis kanonmdebloba, romelic<br />

gadmoTargmnili iyo qarTulad da qarTuli, e.i.<br />

adgilobrivi saeklesio krebebis dadgenilebebi.<br />

“mcire sjuliskanoni” swored msoflio krebebis<br />

kanonmdeblobas miekuTvneba, romelic aTonis<br />

iverTa monasterSi moRvawe qarTvelma saeklesio<br />

samarTlis cnobilma specialistma eqvTime mTawmindelma<br />

Seadgina, berZnuli kanonikuri samar-<br />

Tlis sxvadasxva wyaros gadamuSavebisa da masSi<br />

qarTuli masalebis Setanis gziT. Zegli Sedgenilia<br />

1005-1028 wlebSi.<br />

sasurveli iqneba, oriode sityviT ganvixiloT<br />

ra kavSiria “mcire sjuliskanonsa” da “did<br />

sjuliskanons” Soris. am ori Zeglis Sedarebisas<br />

87


irkveva, rom garkveul sakiTxebTan dakavSirebiT<br />

maTi avtorebi erTi da imave wyaroebiT sargeblobdnen.<br />

bralis sakiTxi orive ZeglSi erTnairad<br />

aris gadmocemuli. maT Soris gansxvaveba<br />

terminebSi SeiniSneba. “didi sjuliskanoni” gansakuTrebiT<br />

mdidaria samarTlebrivi Sinaarsis terminebiT.<br />

“mcire sjuliskanoni” oTxi nawilisgan<br />

Sedgeba: 1) meeqvse msoflio krebis (trulis 692w.<br />

kreba) kanonebi. 2) kanonni SecodebulTani ioane<br />

mmarxvelisa. 3) kanonni dRiTi-dReTa cdomaTani. 4)<br />

Zeglis wera sarwmunoebisa. eqvTime mTawmindelma<br />

msoflio saeklesio krebis kanonebi gadaamuSava<br />

da qarTul sinamdviles miusadaga. am ZeglSi mravali<br />

muxli Tavad eqvTimes dawerilia. “mcire<br />

sjuliskanoni” metad mniSvnelovan cnobebs Seicavs<br />

sisxlis samarTlis problemebis Sesaxeb.<br />

kerZod, danaSaulis, sasjelis Sesaxeb da rac<br />

mTavaria, masSi damuSavebulia bralis problema<br />

da misi calkeuli saxeebi.<br />

ioane monazoni Tavis SromaSi – “kanonni<br />

SecodebulTani” – acxadebs, rom amqveynad rva<br />

xorcieli codva arsebobs, rogoricaa siZva, mru-<br />

Soba, mamaTmavloba, sisxlaRreva, uasakoTgamxrwneloba<br />

da a.S. Tumca, yvelaze uares codvad<br />

88


nebsiT da uneblie mkvlelobas miiCnevs. swored<br />

am danaSaulis sakiTxs ganvixilavT winamdebare<br />

naSromSi da SevecdebiT, aq moyvanili mkvlelobis<br />

saxeebi da sasjelebi dRevandelobisas SevadaroT.<br />

upriani iqneba, “mcire sjuliskanonTan” er-<br />

Tad mokled ganvixiloT Tanamedrove sisxlis samarTlis<br />

kodeqsi. saqarTvelos saxelmwifos meTauris<br />

1993 wlis 26 dekembris gankargulebiT dafuZnda<br />

samarTlebrivi reformis saxelmwifo komisia,<br />

romelmac miznad daisaxa samarTlis Ziri-<br />

Tad dargebSi fundamenturi sakanonmdeblo aqtebis<br />

– kodeqsebis momzadeba. qarTuli sisxlis samarTlis<br />

kodeqsis SemmuSavebeli dargobrivi komisiis<br />

Sromis Sedegad Seiqmna kodeqsi, romelic<br />

saqarTvelos parlamentma 1999 wlis 22 ivliss miiRo.<br />

xolo ukve 2000 wlis 1 ivnisidan sisxlis samarTlis<br />

kodeqsi ZalaSi Sevida da amoqmedda. am<br />

sakanonmdeblo aqtis Seqmna mniSvnelovani movlenaa<br />

Cveni qveynis istoriaSi. *<br />

ioane monazoni Tavis SromaSi mkvlelobis<br />

Sesaxeb Zalzed mcire informacias gvawvdis. mas<br />

erTmaneTisagan gamijnuli aqvs nebsiTi da uneb-<br />

* saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi. 2007 w.<br />

89


lie mkvleloba da ar saubrobs mis sxva saxeebze.<br />

danaSaulis aseT dayofas dRevandeli terminologiiT<br />

ganzraxva da gaufrTxilebloba Seesabameba.<br />

avtoris azriT, “nebsiTi mkvlelobis codva<br />

aris yvelaze ufro gaumarTlebeli, Tumca arc<br />

esaa miutevebeli. rac Seexeba uneblie mkvlelobas,<br />

igi Rirsia yovelgvari Sendobisa rogorc advilad<br />

gasamarTlebeli.” * aRsaniSnavia is garemoeba,<br />

rom XI saukunis dasawyisSi, anu im periodSi,<br />

rodesac “mcire sjuliskanoni” Seiqmna, sasjelis<br />

ZiriTad saxes uziarebloba warmoadgenda. amis<br />

Sesabamisad, nebsiTi mkvlelobis epitimia oc weliwads<br />

Seadgenda, xolo unebliesi – aTs.<br />

saqarTvelos konstituciis me–15 muxlis<br />

mixedviT, sicocxle adamianis xelSeuvali uflebaa<br />

da mas icavs kanoni. igi uzenaes samarTlebriv<br />

Rirebulebas warmoadgens.* sisxlis samarTlis<br />

kodeqsic, ra Tqma unda, Seesabameba konstitucias<br />

da sicocxlis mospobisTvis gansakuTrebiT mZime<br />

sasjelebs awesebs. ganzraxi mkvleloba isjeba<br />

Tavisuflebis aRkveTiT vadiT Svididan Txutmet<br />

wlamde da mas gaaCnia sxvadasxva saxeebi: ganzrax<br />

mkvleloba damamZimebel garemoebaSi, mkvleloba<br />

* “mcire sjuliskanoni”. Tbilisi.2003w. gv 3<br />

90


msxverplis TxovniT, mkvleloba uecari, Zlieri<br />

sulieri aRelvebis mdgomareobaSi, adamianis<br />

TviTmkvlelobamde miyvana, dedis mier axalSobilis<br />

ganzraxi mkvleloba da a.S. xolo sicocxlis<br />

mospoba gaufrTxileblobiT isjeba Tavisuflebis<br />

SezRudviT vadiT xuT wlamde an Tavisuflebis<br />

aRkveTiT vadiT oridan oTx wlamde.<br />

rogorc vxedavT, Tanamedrove kanonmdebloba<br />

mkvlelobas ufro farTo masStabiT ganixilavs<br />

da ar Semoifargleba mxolod da mxolod<br />

ganzraxi da gaufrTxileblobiTi mkvlelobiT.<br />

sasjelis daniSvnis dros yuradReba eqceva mraval<br />

garemoebas: rogor sulier mdgomareobaSi imyofeboda<br />

damnaSave danaSaulis Cadenis dros,<br />

surda Tu ara mas am Sedegis dadgoma, Caidina Tu<br />

ara man es danaSauli iZulebiT, muqariT, Santa-<br />

JiT da a.S. “mcire sjuliskanonSi” ki mkvleloba<br />

ase dakonkretebiT ar aris ganxiluli. es faqti,<br />

ra Tqma unda, mravali garemoebiT aris gamowveuli,<br />

maTgan yvelaze mTavari ki is aris, rom eqvTime<br />

mTawmindelis naSromsa da Tanamedrove kanonmdeblobas<br />

erTmaneTs 9 saukune aSorebs.<br />

“mcire sjuliskanonis” mesame nawilSi –<br />

“yoveldRiur SecodebaTa kanonebSi” – basili<br />

dids, ioanes msgavsad, moxseniebuli aqvs nebsiTi<br />

91


da uneblie mkvleloba. Tumca, amis garda, igi<br />

mkvlelobis sxva ramdenime saxesac ganixilavs. magaliTad,<br />

yaCaRuri mkvleloba, romelic isjeboda<br />

21 wlis uziareblobiT, brZolaSi kvla - isjeboda<br />

14 wlis uziareblobiT da a.S. aRsaniSnavia,<br />

rom mkvlels sasjeli umsubuqdeboda im SemTxvevaSi,<br />

Tu igi Tavis Cadenil codvas sinanuliT ekideboda.<br />

es movlena SegviZlia SevadaroT im garemoebas,<br />

rom dRevandeli kanonmdeblobis gaTvaliswinebiT,<br />

im SemTxvevaSi, Tu mkvleli danaSauls<br />

aRiarebs, mas SedarebiT msubuqi sasjeli Seefardeba.<br />

wminda basili didi calke muxlebSi saubrobs<br />

Cvil da uSobel bavSvTa mkvlelobaze da<br />

ganasxvavebs sasjelebs imis mixedviT, Tu rogor<br />

aris Cadenili danaSauli. mag.: “Tu vinme Cvils<br />

Sobs, magram ugulebelyofs mas da amis gamo Cvili<br />

mokvdeba, mkvlelobis sasjels daeqvemdebaros.”*<br />

xolo isini, vinc wamlebis miRebiT klaven<br />

uSobel isjeba jarimiT an sazogadoebisTvis sasargeblo<br />

SromiT vadiT oras ormoc saaTamde,<br />

anda gamasworebeli samuSaoTi vadiT erTidan or<br />

wlamde. ufro mZime sasjeli edeba abortis Cam-<br />

92


dens im SemTxvevaSi, Tu is gamoiwvevs Svilosnobis<br />

samudamo moSlas an sicocxlis mospobas. *<br />

sainteresoa is faqti, rom wminda basili<br />

didi erT-erT muxlSi ambobs: “is qali, romelic<br />

Zaldatanebuli iqneba da iZulebiT gaixrwneba<br />

vinmesgan, Tu mSveleli aravin iyo, aseTi qalwuli<br />

udanaSauloa, xolo moZalade – mkvleli.”***<br />

anu avtori am codvas mkvlalobas adarebs da<br />

iseTsave sasjels uwesebs mis Camdens, rogorc sicocxlis<br />

momspobs.<br />

“mcire sjuliskanons” erTiani sakanonmdeblo<br />

aqtis mniSvneloba ar aqvs, radganac igi<br />

eqvTime mTawmindelma sxvadasxva berZnuli wyarodan<br />

Targmna, Tumca igi XI saukunis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

samarTlis Zeglia. Zalzed samwuxaroa<br />

is faqti, rom dReisaTvis XI saukuneSi yvelaze<br />

gavrcelebul sasjels – uziareblobas –<br />

ar gaaCnia raime<br />

datvirTva da es sasjeli Tavisuflebis aRkveTam<br />

Secvala. Tumca, yuradsaRebia is garemoebac, rom<br />

“mcire sjuliskanonSi” moxseniebul ZiriTad sasjels<br />

ar gaaCnia samarTlebrivi datvirTva da sa-<br />

* saqarTvelos konstitucia. 2007w. muxli 15<br />

93


eWvoa, am sasjelma Tanamedrove epoqaSi danaSaulis<br />

raodenobis Semcireba an aRkveTa gamoiwvios.<br />

_________<br />

* “mcire sjuliskanoni”.Tbilisi..2003w. gv.113<br />

* saqarTvelos konstitucia. 2008 w. muxli 15<br />

* „mcire sjuliskanoni“. Tbilisi. 2003w. gv.132.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. “mcire sjuliskanoni”, Tb., 2003<br />

2. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi. gam.<br />

„samarTali’. 2007w.<br />

3. saqarTvelos konstitucia.<br />

4. ivane surgulaZe – “qarTuli samarTlis istoriis<br />

wyaroebi”..<br />

5. “saqarTvelos saxelmwifosa da samarTlis istoria”.<br />

-valerian metreveli. gam. “meridiani”.<br />

2003 w.<br />

6. “saqarTvelos konstituciis komentari”. – avtorTa<br />

koleqtivi.<br />

7. ”sisxlis samarTlis zogadi nawili.” – avtor-<br />

Ta koleqtivi ( a. gabiani, n. gvenetaZe, i. dvaliZe,<br />

n. Todua, m. mamulaSvili, g.naWyebia, g.<br />

tyeSelaZe, g. xuroSvili.) gam. „meridiani“.<br />

2007w.<br />

94


“Mcire sjuliskanoni”comparative<br />

analisis of Georgian Criminal Law.<br />

(About murder)<br />

S ummary<br />

MNatia Shkubuliani<br />

Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of law,<br />

first year<br />

Comparative analysis about crimy against the propersty<br />

between church law “mcire sjuliskanoni” and conterprorary<br />

Georgian Criminal Law is discussed in this work the similarities<br />

and differences are marked between the old and todays Georgian<br />

Law.<br />

95


eTer bokelavaZe<br />

ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis<br />

saxelmwifo universitetis humanitarul<br />

mecnerebaTa fakulteti.<br />

specialoba istoria IV kursi<br />

saeklesio-istoriul safuZvelTa<br />

falsifikaciisaTvis kosovosa da<br />

afxazeTSi<br />

(istoriuli paralelebi)<br />

kosovosa da afxazeTis problemaTa Sinaarsobrivi<br />

msgavsebebis Sesaxeb ukanaskneli<br />

aTwleulis manZilze mravali mosazreba iqna<br />

gamoTqmuli rogorc qarTul, ise ucxour samecniero<br />

wreebSi. mkvlevarTa nawili maT<br />

identurobas usvams xazs, nawilis azriTi ki,<br />

maT urTierTgamijvnas didi mniSvneloba aqvs<br />

rigi politikuri procesebis regulirebis<br />

kuTxiT. aRsaniSnavia is, rom kosovosa da afxazeTis<br />

sakiTxTa irgvliv gamoqveynebul naSromTa<br />

umravlesoba mis politikur WrilSi<br />

ganxilvasa da umTavresad, politikur aspeqtebze<br />

aqcentirebas moicavs. aRniSnulis fon-<br />

96


ze, sainteresod mogvaCnia sakiTxis dasma da<br />

gaanalizeba sarwmunoebriv-kulturuli faqtoris<br />

farTod ganxilvis safuZvelze.<br />

kosovosa da afxazeTis regionebi ZvelTaganve<br />

serbul da qarTul saxelmwifoTa umniSvnelovanes<br />

geopolitikur da kulturul<br />

centrebs warmoadgendnen. geografiulma mdebareobam<br />

mniSvnelovnad Seuwyo xeli maT dawinaurebas<br />

savaWro-ekonomikuri kuTxiT jer<br />

kidev antikuri periodidan; mogvianebiT ki,<br />

romis, bizantiisa Tu nacionalur saxelmwifoTa<br />

sazRvrebSi, maT uaRresad mniSvnelovani<br />

politikuri da kulturuli roli mieni-<br />

WaT.<br />

kosovosa da afxazeTis teritoria iTvleba<br />

macxovris mociqulTa mier ganaTlebul miwebad.<br />

kerZod, saxarebiseuli gadmocemebiTa<br />

da istoriuli wyaroTa mowmobiT, cnobilia,<br />

rom balkaneTis n/k-is samxreT da aRmosavleT<br />

nawilSi qristes sityva iqadages wminda andriapirvelwodebulma<br />

da pavle mociqulma,<br />

CrdiloeT SavizRvispireTSi ki mociqulma andriam<br />

da svimon kananelma. I-IV ss-Si am teri-<br />

97


toriebze ukve Camoyalibda qristianuli saepiskoposoebi.<br />

ax. w. V-VI ss-Si serbTa balkaneTis<br />

n/k-ze damkvidrebisaTanave kosovosa da<br />

metoqiis teritoria (~kosovo” warmodgeba<br />

serbuli sityvisagan “kos:~, rac qarTulad<br />

~Sav SaSvs” niSnavs, ~metoqia~ ki berZnuli<br />

sityvaa da samonastro miwas aRniSnavs) iqca<br />

serbTa ganaxlebisa da kulturis mniSvnelovan<br />

punqtad.<br />

istoriulad cnobilia, rom serbTa masobrivi<br />

qristianizacia daiwyo VII-s-is pirvel<br />

naxevarSi bizantiis imperator herakles mmar-<br />

Tvelobis Jams. cnobili rusi mkvlevaris skuratis<br />

mixedviT, sawyis etapze serbTa qristianuli<br />

Temebi romis eklesiis samwysos warmoadgendnen,<br />

Tumca mas Semdeg, rac 732 wels<br />

imperatorma leon isavrielma romis paps CamoarTva<br />

serbebiT dasaxlebuli aRmosavleT<br />

iliriis teritoria, serbebi konstantinepolis<br />

sapatriarqos daqvemdebarebaSi gadavidnen<br />

(13, 100). aRniSnul faqts didi mniSvneloba<br />

aqvs Tanamedrove albanur istoriografia-<br />

Si Zveli iliriis mkvidr albanelTa kaToli-<br />

98


kobisa da uSualod kosovos teritoriaze<br />

Suasaukunovani albanuri kaTolikuri eklesia-monastrebis<br />

arsebobis Sesaxeb mosazrebis<br />

farTod gavrcelebis pirobebSi. kerZod, albanel<br />

mkvlevarTa nawili (i. ragova, m. sopi)<br />

~ilirizmis~ Teoriaze dayrdnobiT, miiCnevs,<br />

ra albanelebs kosovos avtoqtonur mosaxleobad,<br />

aRniSnul teritoriaze arsebul Suasaukunovan<br />

qristianul taZrebs albanur kaTolikur<br />

kerebad naTlavs. sainteresoa is, rom<br />

maTi garkveuli nawili kosovoSi priStinas<br />

axlos, q. ulpianaSi asaxelebs pirvel albanel<br />

qristian mowameebs. aRniSnulTan dakavSirebiT<br />

unda iTqvas, rom istoriul wyaroebSi<br />

albanelTa moxseniebas ~arberebis~ saxelwodebiT,<br />

vxvdebiT mxolod ax. w. XI saukunidan,<br />

bizantiur qronikebSi, romelTa mixedviTac<br />

arberia mdebareobda Tanamedrove albaneTis<br />

centralur nawilSi. serbuli wyaroebi ki<br />

mxolod XIV saukunidan icnoben informacias<br />

kosovos teritorize albanur tomTa gansaxlebis<br />

Sesaxeb. rac Seexeba kosovoSi ulpianas<br />

pirvelmowameebsa da kaTolikuri eklesia-<br />

99


monastrebis arsebobis faqts unda aRiniSnos,<br />

is rom q. ulpianaSi IIs-Si marTlac vxvdebiT<br />

pirvelmowameebs florassa da lorass, romelTac<br />

orTodoqsaluri eklesia pativs miagebs.<br />

kosovoel albanelTa Soris ki arcerTi<br />

wyaro ar adasturebs am wmindanTa kultis<br />

arsebobas. niSandoblivia agreTve isic, rom<br />

kaTolikur eklesia-monastrebs kosovos teritoriaze<br />

vxvdebiT jer kidev XIIIs-dan, uSualod<br />

serbeTis samefo dinastiis warmomadgenelTa<br />

iniciativiTa da mfarvelobiT agebuls<br />

(23).<br />

albanel istorikosTa mxridan Sua saukunovan<br />

serbul taZarTa sakuTar sarwmunoebriv-kulturul<br />

centrebad gamocxadebis tendencias<br />

saintereso paraleli SeiZleba moe-<br />

Zebnos qarTul sinamdvileSi afxazeTis sakiTxis<br />

saxiT. kosovosagan gansxvavebulma pirobebma<br />

da umTavresad saerTo rwmenis faqtorma<br />

aq dRis wesrigSi daayena afxazeTis<br />

damoukidebeli eklesiis arsebobis sakiTxi.<br />

gasuli saukunis 90-iani wlebSi afxazeTis xelisuflebis<br />

iniciativiT, kvlav ganaxlda af-<br />

100


xazeTis eklesiis saqarTvelos sapatriarqosgan<br />

gamoyofis procesi. kerZod, cnobilia,<br />

rom 1995 wels afxazeTis xelisuflebis meTaurma<br />

(v. arZinba) TxovniT mimarTa moskovisa<br />

da sruliad ruseTis patriarqs aleqsi II-s<br />

afxazeTis eparqiis ruseTis eklesiasTan SeerTebis<br />

Sesaxeb. 1997 wlis ianvarSi ki gaimar-<br />

Ta cxum-afxazeTis samRvdeloebis kreba, romelmac<br />

miiRo dadgenileba saqarTvelos sapatriarqos<br />

iurisdiqciidan gasvlisa da e.w.<br />

CrdiloeT kavkasiis eparqiasTan mierTebis Sesaxeb<br />

(sinamdvielSi, ruseTis eklesiasTan SeerTebis<br />

Sesaxeb, radgan Crd. kavkasiis yvela<br />

eparqia Sedis ruseTis marTlmadidebeli eklesiis<br />

iurisdiqciaSi) (1,3-5). aRniSnuli procesebis<br />

paralelurad, afxazur da rusul samecniero<br />

wreebSi daiwyo afxazeTis eparqiis<br />

saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiisagan<br />

gamoyofis istoriuli safuZvlebis Zieba. rac<br />

maTi mxridan (e. ajinjali, d. dbari, e. smiri,<br />

d. sarsania) afxazeTis sakaTalikosos-afsuur<br />

eklesiad, xolo afxazeTis teritoriaze arsebul<br />

qarTul eklesia-monasterTa _ afsuur<br />

101


qristianul centrebad gamocxadebaSi gamoixata.<br />

SemuSavebul iqna Teoria afsuaTa I_VI ss-<br />

Si monaTvlis Sesaxeb (1, 9-16).<br />

qarTul istoriografiaSi gamoTqmuli mosazrebis<br />

Tanaxmad, mociqulTa qadagebis Semdeg,<br />

afxazeTis miwaze qristianuli sarwmunoebis<br />

kvlav ganvrcoba da ganmtkiceba dakavSirebulia<br />

romis imperiisagan devnili qristiani<br />

meomrebisa (mag. orentiosi) da mRvdelmTavrebis<br />

(klimenti romaeli (Is), ioane oqropiri)<br />

saxelebTan (1, 51-55). afxazeTSi qristianobis<br />

farTod gavrcelebis udavo faqtze metyvelebs<br />

biWvinTis episkopos stratofiles monawileoba<br />

I msoflio saeklesio krebaze. qar-<br />

Tul da ucxour wyaroTa mixedviT, aRniSnuli<br />

periodisaTvis Tanamedrove afxazeTis teritoria<br />

dasaxlebuli iyo dasavlur qarTuli-kolxuri<br />

tomebiT. cxadia, swored isini<br />

warmoadgenden Crd-das saqarTvelos teritoriaze<br />

arsebuli eklesiis samwysos. rac Seexeba<br />

afsuebs, maTi I-VI ss-Si monaTvlis faqti<br />

seriozul eWvs badebs, radgan aRniSnuli periodisaTvis<br />

maTi afxazeTSi gansaxlebis faq-<br />

102


ti arcerTi saistorio wyaroTi ar dasturdeba.<br />

serbeTisa da saqarTvelos marTlmadidebel<br />

eklesiaTa istoriidan farTodaa cnobili<br />

is samonastro kerebi Tu saepiskoposo<br />

kaTedrebi, romlebic saukuneTa manZilze serbuli<br />

da qarTuli sasuliero mwerlobisa da<br />

saeklesio-diplomatiur centrebs warmoadgendnen<br />

da, romlebic swored kosovosa da afxazeTis<br />

teritoriazea ganfenili. aRniSnuli<br />

TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvnelobis<br />

mqonea kosovoSi peCis, xolo afxazeTSi _biWvinTis<br />

sakaTedro taZrebi. peCis samonastro<br />

kompleqsi XIIIs-is Sua xanebSi, serbeTis arqiepiskopos<br />

arsen I-is mier iqna agebuli. 1253<br />

wels aq q. JiCidan gadatanil iqna saarqiepiskoposo<br />

rezidencia. 1346 wlidan ki rodesac<br />

serbeTis marTlmadidebeli eklesia saarqiepiskoposodan<br />

ayvanil iqna sapatriarqo rangSi,<br />

peCis monasterma ~peCis sapatriarqos~ saxelwodeba<br />

miiRo (13, 19).<br />

103


peCi<br />

aRniSnuli saxelwodeba SemdgomSi sruliad<br />

serbeTis marTlmadidebeli eklesiis<br />

aRmniSvnel sinonimad iqca. niSandoblivia is,<br />

rom peCis sapatriarqos arseboba ar Seuwyvetia<br />

osmalTa batonobis periodSic da Tanamedrove<br />

etapze, uaRresad saintereso faqts<br />

warmoadgens, is rom, serbeTis marTlmadidebel<br />

eklesiaSi arsebuli tradiciis Tanaxmad,<br />

yoveli axali serbi patriarqis belgradSi<br />

intronizaciis Semdeg, misi aRsaydreba xdeba<br />

peCis monasterSic (peCis arqiepiskoposis taxtze)<br />

(13, 115). serbeTis marTlmadidebeli eklesiis<br />

saWeTmpyrobeli ki iwodeba ~peCis mTavarepiskoposad,<br />

belgrad-karlovacis mitropolitad<br />

da sruliad serbeTis patriarqad~.<br />

104


peCis sapatriarqo taZarTan SedarebiT<br />

gacilebiT met saukunes iTvlis biWvinTis ka-<br />

Tedra afxazeTSi, romelic jer kidev adreqristianul<br />

xanaSi daarsebula. saqarTvelos<br />

gaerTianebis periodSi igi manamde arsebul<br />

berZnuli eklesiis iurisdiqciisadmi daqvemdebarebuli<br />

kaTedridan qarTul saepiskoposo<br />

biWvinTa<br />

kaTedrad gadaiqca. IXs-Si biWvinTa ukve dasavleT<br />

saqarTvelos sakaTalikoso rezidencias<br />

warmoadgenda. biWvinTis (afxazeTis) sakaTalikosos<br />

arseboba ar Seuwyvetia saqarTvelos<br />

marTlmadidebeli eklesiis sapatriarqo<br />

rangSi ayvanis Semdeg, aramed igi warmoadgenda<br />

saqarTvelos sapatriaqoSi Semaval saeklesio<br />

samTavros (3, 45). XVs-is 70-ian ww-Si<br />

saqarTvelos calkeul politikur erTeule-<br />

105


ad daSlis pirobebSi, afxazeTis sakaTalikoso<br />

dawinaurda. man TviT ierusalimel-antioqieli<br />

patriarqisgan miiRo avtokefalia da<br />

mitropolit ananias SefasebiT, Tavi ~qristes<br />

mier~ dadgenil ~yovlisa saqarTvelos~ mwyemsad<br />

gamoacxada. Cvenamde moaRwia erTma sabuTma<br />

dadasturebulma biWvinTis mamamTavar<br />

grigolis mier, sadac igi ~yovlisa saqarTvelos<br />

kaTalikozad~ iwodeba (3, 49). XVIs-Si afxazeTis<br />

teritoriaze Crd. kavkasiur tomTa<br />

da maT Soris afsuaTa Camowolis Sedegad<br />

biWvinTis kaTedra gauqmebul iqna.. sakaTalikoso<br />

rezidenciam ki biWvinTidan gelaTSi<br />

gadmoinacvla (3, 55).<br />

kosovosa da afxazeTis teritoriaze umniSvnelovanes<br />

serbul da qarTul saeklesio<br />

centrebs warmoadgendnen agreTve studenica<br />

da bedia. studenicas monasteri XII s-is miwurulsa<br />

da XIII s-is damdegs, serbeTis didi<br />

mTavris stefane nemanis mier iqna agebuli.<br />

amave taZarSi aRikveca igi berad svimeonis saxeliT<br />

da aqve iqna dabrZanebuli misi mironmdinare<br />

sxeulic. studenicas monasterSi moR-<br />

106


vaweobda stefane nemanis vaJi da serbeTis<br />

marTlmadidebeli avtokefaluri eklesiis<br />

pirveli saWeTmpyrobeli wminda saba (rastislav<br />

nemani) (7, 24).<br />

studenica<br />

stefane nemani<br />

(umcrosi)<br />

studenicas monasterSi dRemdea SemorCenili<br />

nemanTa samefo dinastiis warmomadgenelTa<br />

gamosaxulebani da, rac uaRresad mniSvnelovania,<br />

aq ganisvenebs gaerTianebuli serbeTis<br />

pirveli mefe_stefane nemani (umcrosi) (7, 36).<br />

Tavisi mniSvnelobiT studenicas monasters<br />

afxazeTSi utoldeba bediis taZari.<br />

cnobilia, rom igi ~afxazTa mefem~ da<br />

SemdgomSi erTiani saqarTvelos pirvelma<br />

107


edia<br />

bagrat III<br />

xelisufalma bagrat III-m aago X saukuneSi.<br />

manve daarsa bediis saepiskoposo kaTedrac.<br />

taZarSi Semonaxulia bagrat III-is gamosaxuleba<br />

eklesiis modeliT xelSi (samxreT kedlis<br />

aRmosavleT nawilSi) (9, 21-22). 1014 wels<br />

bediis taZarSi dakrZalul iqna gaerTianebuli<br />

saqarTvelos pirveli mefe bagrat III, ris<br />

gamoc SemdgomSi bedieli episkoposi samefo<br />

saflavis mfarvelad iTvleboda. (~xelmwifis<br />

karis garigeba”) (9, 24).<br />

afxazeTisa da kosovos teritoriaze garda<br />

zemoaaRniSnulis samonastro kerebisa,<br />

funqcionirebda iseTi mniSvnelobis saeklesio-diplomatiuri<br />

centrebi, rogorebicaa Ji-<br />

Cisa da prizrenis saepiskoposoebi kosovoSi,<br />

108


xolo drandisa da moqvis saepiskoposoebi<br />

afxazeTSi.<br />

JiCis monastris daarseba serbuli eklesiis<br />

didi reformatoris wminda sabasa da misi<br />

Zmis (SemdgomSi serbeTis pirveli mefe) stefane<br />

pirvelkurTxeulis saxelebTan aris dakavSirebuli.<br />

serbeTis marTlmadidebeli avtokefaluri<br />

eklesiis dafuZnebis dRidan<br />

(1219w.) vidre 1253 wlamde igi serbeTis mTavarepiskposis<br />

sakaTedro taZars warmoadgenda.<br />

JiCi<br />

prizreni<br />

serbi xalxi mas dRemde ~serbul eklesiaTa<br />

dedas” uwodebs (17). rac Seexeba prizrenis<br />

saepiskoposos igi jer kidev wminda sabas<br />

moRvaweobamde warmoadgenda mniSvnelovan saepiskoposo<br />

kaTedras kosovos centrSi. ganvi-<br />

Tarebul Sua saukunebSi ki man serbeTis<br />

109


mZlavri ekonomikuri da politikur-diplomatiuri<br />

centris funqciebi SeiTavsa. serbeTis<br />

nacionalur poeziaSi mas xSirad ~serbeTis<br />

konstantinepoladac~ ki moixsenieben (40).<br />

aranaklebi mniSvnelobis mqone iyo dasavlur<br />

qarTuli samefosaTvis Sua saukunovani<br />

moqvisa da drandis saepiskoposoebi. orive<br />

maTgani Xs-Si iqna daarsebuli. msgavsad prizrenisa,<br />

cnobilia, rom moqvis saepiskoposo<br />

garda sasuliero daniSnulebisa, saxelmwifo<br />

mniSvnelobis diplomatiur funqciebs asrulebda<br />

gvian SuasaukuneebSi. kerZod, cnobilia,<br />

rusi elCebis pavle zaxarievisa da<br />

moqvi<br />

dranda<br />

fedot elCinis viziti 1640 wels moqvis saepiskoposoSi,<br />

samegrelos mmarTvel levan II<br />

110


dadianTan diplomatiuri molaparakebis mizniT<br />

(12, 117-118). moqvis taZari XIX saukuneSi<br />

warmoadgenda SarvaSiZeTa sagvareulo saZvales<br />

(33, 65). aRsaniSnavia is faqti, rom rogorc<br />

moqvis, ise drandis saepiskoposoebma<br />

arseboba Sewyvites XVII-XVIII saukuneebSi<br />

Crdilo kavkasiidan afxazur tomTa moZalebis<br />

gamo (b. lominaZe. T. Jordania).<br />

yovelive zemoaRniSnulis safuZvelze,<br />

vfiqrobT, naTeli unda iyos Tanamedrove afxaz<br />

(da maTTan erTad rus) Tu albanel<br />

mkvlevarTa argumentaciis usafuZvloba, qar-<br />

Tul da serbul qristianul keraTa sakuTar<br />

erovnuli kulturis Zeglebad warmoCenis sakiTxSi.<br />

istoriis falsifikaciis utyuar dasturs<br />

warmoadgens Tavad kosovos (deCani, ban-<br />

Ska, mitrovica, lJeviSka, priStinas monasteri)<br />

da afxazur miwebze (lixni, ilori, Zveli<br />

gagra, komani, soxumis sakaTedro taZari) arsebul<br />

eklesia-monasterTa arqiteqturuli<br />

stili; arqeologiuri, lingvisturi, epigrafikuli,<br />

anTropo-geografiuli monacemebi da<br />

sxv.<br />

111


Kkosovosa da afxazeTis miwaTa udidesi<br />

sarwmunoebriv-kulturuli da istoriuli<br />

mniSvnelobis gaazreba qmnis safuZvels serb<br />

da qarTvel mkvlevarTa Soris xSir SemTxvevaSi,<br />

tendenciur SefasebaTa CamoyalibebisaTvis.<br />

Tumca, unda aRiniSnos is, rom maTi umravlesoba<br />

obieqtur, istoriul safuZvlebs<br />

eyrdnoba. Aase, mag: cnobili serbi mkvlevari<br />

duzan batakoviCi Tavis naSromSi “kosovosa<br />

da metoqiis Sesaxeb” wers: “igi warmoadgens<br />

im Senobis qvakuTxeds, rogoricaa serbeTis<br />

erovnuli panTeoni. rodesac saubroben, rom<br />

kosovos gareSe ar arsebobs araviTari serbeTi<br />

da serbi eri, es ar aris marto XIX s-is<br />

erovnuli romantizmis aRorZineba, igi gulisxmobs<br />

gacilebiT ufro mets, vidre mxolod<br />

teritorias, romelic dafarulia misi kulturisa<br />

da civilizaciis ZeglebiT, ufro metia,<br />

vidre myarad warmodgenili erovnuli da<br />

saxelmwifoebrivi damoukidebloba, _ miiCneven,<br />

rom Kkosovo da metoqia serbTa identurobis<br />

gasaRebia” (14).<br />

112


d. batakoviCis Sefasebas exmianeba amerikeli<br />

mkvlevaris protopresviter Tomas hopkos<br />

Sexeduleba kosovosa da metoqiis Sesaxeb:<br />

“kosovos olqi aris serbuli qristianobisa<br />

da erovnuli TviTmyofadobis akvani. . .<br />

kosovo igivea serbebisTvis, rac ierusalimi<br />

da sioni ebraelTaTvis, bostoni da axali inglisi_TeTri<br />

rasis anglosaqsi protestanti<br />

amerikelebisaTvis” (The Newspaper “OCA”, 1999,<br />

june).<br />

vfiqrobT, msgavs SefasebaTa ganvrcoba<br />

SesaZlebelia afxazeTzec. Crdilo-dasavleT<br />

saqarTvelos teritoria, romelic erTiani<br />

qarTuli samefos SeqmnisTanave iqca qarTuli<br />

erovnuli saxelmwifoebriobis ganuyofel nawilad,<br />

warmoadgens saqarTvelos eklesiisa<br />

da qarTuli sulierebis saZirkvels. saqveynod<br />

cnobil zogad sruliad saqristiano<br />

siwmindeTa (wminda mociqul svimon kananelis<br />

saflavi, wminda ioane oqropiris gansasvenebeli(amJamad<br />

mxolod sarkofagi inaxeba afxazeTSi),<br />

wminda RvTismSoblis sartyeli bedia-<br />

Si da sxv.) mis wiaRSi arsebobis faqti kidev<br />

113


erTxel adasturebs mis usazRvro mniSvnelobas<br />

rogorc sakuTriv erTiani qarTuli saxelmwifoebriobisaTvis,<br />

ise msoflio qristianuli<br />

samyarosaTvis.<br />

Bb i b l i o g r a f i a<br />

samecniero literatura da wyaroebi<br />

1. gamaxaria j, afxazeTi da marTlmadidebloba<br />

(Is._1921), Tb., 2005<br />

2. gasviani g. ~mcnebai sasjuloi” qristianuli<br />

sarwmunoebis mdgomareobisa da afxazeTis<br />

cnebaze. marTlmadidebloba afxazeTSi da<br />

erovnuli TviTidentifikaciis sakiTxebi,<br />

Tb., 2005<br />

3. mTavarepiskoposi anania jafariZe, afxazeTi,<br />

qarTvelTa gaafxazeba, Tb., 2007<br />

4. ~mosaxsenebeli mimosvlaTaTvis da qadageba-<br />

Ta yovladqebulisa da didebulisa mociqulisa<br />

andriasi”.<br />

5. mRvdelmTavari inokenti xersoneli, ~wminda<br />

mociqul pavles cxovreba, Rvawli, dasja”<br />

Targmani g. royva, Tb., 2004<br />

114


6. pavliaSvili q, marTlmadidebluri afxaze-<br />

Ti (recenzia m. i. tarnavas naSromze), ~afxazeTi”<br />

#1, Tb., 2004<br />

7. ~cxovreba wminda sabasi, serbeTis mTavarepiskoposisa,<br />

Tb., 2003<br />

8. xvistani r, bedia_Sua saukuneebis saqarTvelos<br />

religiur-politikuri centri, Jurn.<br />

~saistorio Ziebani”, #3, Tb., 2000<br />

9. xorava b, bediis saepiskoposo, Jurn. ~saistorio<br />

Ziebani”, #3, Tb., 2000<br />

10. xorava b, drandis saepiskoposo, marTlmadidebloba.<br />

afxazeTSi da erovnuli TviTidentifikaciis<br />

sakiTxebi, Tb., 2005<br />

11. jojua d, kosovos precendenti, Jurn. ~saistorio<br />

Ziebani”, #8-9, Tb., 2006<br />

12. Воронов Ю.Н,В Мире архитектурных Памятников<br />

Абхазии, М.,1978<br />

13. Скурат К.Е. История поместних Православних<br />

Церквей,М., 1994,т,1<br />

14. Batakovic D, Kosovo and Metohia (internet versia)<br />

15. Bogdanovic D, The Kosovo Question: Past and Present<br />

(internet versia)<br />

16. Cirkovic S, Rises and Falls of the Serbian Statehood in<br />

Middleages. (internet versia)<br />

115


17. Dragnic A, Todorovic S, The Saga of Kosovo (internet<br />

versia)<br />

18. Non-Albanian Elements within the Fabric of Albanian<br />

People(internet versia)<br />

19. Patriachate of Pec(internet versia)<br />

20. Patriachate of Serbia(internet versia)<br />

21. Popovic R, Serbian church in History(internet versia)<br />

22. Tbeolojikal V, Kosovo in the History of Serbian<br />

Church(internet versia)<br />

23. The Spiritual and Cultural heritage of Kosovo and<br />

Metofia. (internet versia)<br />

Pperioduli gamocemebi:<br />

24. gaz. “madli” Tb. 1996 #6(111)<br />

25. gaz. “mrevli” Tb. 1999 #1<br />

26. gaz. “sapatriarqos uwyebani” Tb. 1999 #18<br />

27. gaz. “sapatriarqos uwyebani” Tb. 2000 #11<br />

28. gaz. “sapatriarqos uwyebani” Tb. 2008 #8<br />

29. Jurn. “gumbaTi” Tb. 2007 #4<br />

30. Jurn. “karibWe” Tb. 2006 #4 (39)<br />

31. Jurn. “karibWe” Tb. 2006 #8 (43)<br />

116


32. Jurn. “karibWe” Tb. 2008 #9 (96)<br />

33. Jurn. “jvari vazisa” Tb. 1995 #1<br />

internet saitebi<br />

34. www.rastko.org.yu/kosovo/pecarsija/istorijat/img/jpg<br />

35. http://en.wikipedia.org/wiki/Patriarch of Serbia<br />

36. http// www.serbianorthodoxchurch.net/historyofchurch<br />

37. http//lamar.coostate.edu/~grjan/kosovohistory.html<br />

38. http//www.rastko.org.yu/kosovo/pecarsija/istorijat/indexeng.html<br />

39. http//www.kosovo.net/kosovo1.html<br />

40. http//www.kosovo.net/default3.html<br />

41. http://religion.ng.ru/facts/2004-04-07/1-albania.html.<br />

117


MEter Bokelavadze<br />

Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of humanities,<br />

specialization –history<br />

IV year<br />

Temperal and historical fountations’s falsification in Kosovo<br />

and in Abkhazia (historical paralels)<br />

Summary<br />

In this article is disscused very important question in modern<br />

historiographie- temperal and historical fountations’s falsification<br />

and historical paralels in Kosovo and in Abkhazia, the questions<br />

lern’s actuality and importance . The basic of this researches are<br />

modern therotical and methodological approaches and scientifical<br />

researches.<br />

118


cira SaloSvili<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

iuridiuli fakulteti<br />

I kursi<br />

~didi sjuliskanonisa~ da<br />

saqarTvelos sisxlisa da samoqalaqo<br />

kodeqsebis SedarebiTi analizi<br />

(qonebrivi_sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli<br />

danaSaulebebi)O<br />

saqarTvelo erT_erTi ZirZveli qristianuli qveyanaa.<br />

Cvens samSobloSi qristianobas misi xangrZlivi<br />

istoriis ganmavlobaSi, didi gavlena<br />

aqvs cxovrebis yvela sferoze, maT Soris samar-<br />

Talzec. saukuneTa manZilze qveyanaSi iqmneboda<br />

da iTargmneboda samarTlis saeklesio Zeglebi<br />

da eWvgareSea, rom moqmedebda kidec; amjerad<br />

Tqvens yuradRebas mivapyrobT ~did skuliskanons~<br />

da vecdebiT, aRmovaCinoT msgavseba Tu gansxvaveba<br />

imdroindel realobasa da Tanamedroveobas Soris.<br />

aRniSnuli Zegli marTlmadidebluri qristianuli<br />

eklesiis ZiriTadi kanonikuri kodeqsia da<br />

sabolood Camoyalibda IX saukunis ukanasknel<br />

meoxedSi 14_titulovani nomokanonis e.w. 883 wlis<br />

redaqciis saxiT. konstantinopolis 980 wlis saeklesio<br />

krebaze ki zogadqristianuli saxel-<br />

119


mZRvanelos saxe miiRo. 1 Zegli qarTulad Targmna<br />

arsen iyalToelma XI_XII saukuneebis mijnaze.<br />

berZnulad ~sjuliskanoni~ aris nomokanoni, rac<br />

niSnavs kanons, wess; nomokanonebi ewodeboda mar-<br />

Tlmadidebluri saeklesio samarTlis krebulebs,<br />

romlebic Seicaven eklesiis Sinaganawess, agreTve,<br />

yofa_cxovrebisa da saojaxo samarTlis debulebebs.<br />

2 ~didi skuliskanoni~ pirobiTad iyofa<br />

oTx nawilad: ~mociqulTa~, ~msoflio saekleso<br />

krebebis kanonebi~, ~adgilobrivi saeklesio kanonebi~,<br />

~adgilobriv saeklesio moRvaweTa epistolaruli<br />

kanonmdebloba~.<br />

upriani iqneba, naSromSi ramdenime sityviT<br />

davaxasiaToT saqarTvelos sisxlisa da samoqalaqo<br />

kodeqsebic. saqarTvelos saxelmwifos meTauris<br />

1993 wlis 26 dekembris gankargulebiT, dafuZnda<br />

samarTlebrivi reformis saxelwifo komisia,<br />

romelmac miznad daisaxa samarTlis ZiriTad<br />

dargebSi fundamenturi sakanonmdeblo aqtebis _<br />

kodeqsebis _ momzadeba. qarTuli sisxlis samar-<br />

Tlis kodeqsis SemmuSavebeli dargobrivi komisia<br />

Tavdauzogavad Sromobda, ris Sedegadac Seiqmna<br />

kodeqsi, romelic 1999 wlis 22 ivniss miiRo sa-<br />

1 ~didi sjuliskanoni~, e. gabiZaSvili, red. Tb., 1975. gv 5<br />

2 k. kekeliZe, ~Zveli qarTuli mwerlobis istoria~, Tb., 1957, tomi I, gv 531<br />

120


qarTvelos parlamentma, xolo ZalaSi Sevida 2000<br />

wlis 1_el ivniss. unda aRiniSnos, rom axali sazogadoebrivi<br />

urTierTobebis Sesatryvisi sisxlis<br />

samarTlis kanonmdeblobis Seqmnam, arsebuli<br />

samarTlebrivi tradiciebisa da dasavlur samarTalTan<br />

harmonizaciis gaTvaliswinebiT, didi<br />

garja da Zalisxmeva moiTxova. kanonSemoqmedTa<br />

azriT, sisxlis samarTlis kodeqsi gardamavali<br />

periodis sakanonmdeblo aqtia, romelic amoqmedebis<br />

Semdeg TandaTan ixveweba, Tumca ar egebis<br />

imis SeumCnevloba, rom is pirveli sisxlis samar-<br />

Tlis kodeqsia, romelSic qarTvel kanonSemoqmed-<br />

Ta damoukidebeli sakanonmdeblo neba gamJRavnda.<br />

3 rac Seexeba saqarTvelos samoqalaqo kodeqss,<br />

igi 1997 wlis 25 nombers amoqmedda. misi mi-<br />

Reba umniSvnelovanesi niSansvetia qveynis kanonSemoqmedebis<br />

ganviTarebaSi. axali kodeqsiT, administraciul<br />

_ mbrZanebluri ekonomikis dominirebuli<br />

mdgomareobis nacvlad, wesrigdeba civilizebuli<br />

samarTlebrivi urTierTobani. samoqalaqo<br />

3 saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi, gamomcemloba ~samarTali~,<br />

2007, gv 3<br />

121


kodeqsi yoveldRiurobis momwesrigebel normebs<br />

yvelasa da TiToeuls exeba. 4<br />

rogorc naSromis saTaurSi aRiniSna, ganvixilavT<br />

qonebriv _ sakuTrebis winaaRmdeg mimar-<br />

Tul danaSaulebTan dakavSirebul muxlebs ~didi<br />

sjuliskanonsa~ da axal kanonmdeblobaSi. dasawyisisaTvis<br />

upriani iqneba, movaxdinoT qonebisa da<br />

sakuTrebis cnebebis definicia: ~qoneba, am kodeqsis<br />

mixedviT, aris yvela nivTi da aramaterialuri<br />

qonebrivi sikeTe, romelTa floba, sargebloba<br />

da gankargva SeuZliaT rogorc fizikur, ise iuridiul<br />

pirebs da romelTa SeZenac SeiZleba SeuzRudavad,<br />

Tuki es akrZaluli ar aris kanoniT,<br />

da ar ewinaaRmdegeba zneobis normebs, _ ambobs<br />

samoqalaqo kodeqsis 147_e muxli. 5 ~didi sjulikanonSi~<br />

ar aris saubari qonebis cnebaze; Zveli<br />

qarTuli samarTlis mkvlevarebi qonebis Semdegnair<br />

ganmartebas iZlevian: termini ~saqoneli~ sxvadasxva<br />

mniSvnelobisa da Sinaarsis matarebeli<br />

iyo. Zvel epoqaSi ~saqoneli~ niSnavda rogorc sulier,<br />

ise usulo sikeTes, Rirebulebas. Zalze iS-<br />

4 saqarTvelas samoqalaqo kodeqsis komentari_gamomcemloba~samarTali~,<br />

2002, wigni pirveli, gv 7<br />

5 saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi_ gamomcemloba ~bona<br />

kauza~, Tb, 1007. gv.47<br />

122


viaTad, magram igi zogadad qonebis aRmniSvneli<br />

terminicaa, _ ambobs valerian metreveli, 6 Tumca<br />

ar akonkretebs zust termins, romelic am cnebas<br />

gamoxatavda. rac Seexeba sakuTrebas, saqarTvelos<br />

samoqalaqo kodedeqsis 170_e muxlis mixedviT: ~mesakuTres<br />

SeuZlia, kanonismieri an sxvagvari, ker-<br />

Zod, saxelSekrulebo SeboWvis farglebSi Tavisuflad<br />

flobdes da sargeblobdes qonebiT (niv-<br />

TiT), ar dauSvas sxva pirTa mier am qonebiT sargebloba,<br />

gankargos igi, Tuki amiT ar ilaxeba mezoblebisa<br />

an sxva mesame pirTa uflebebi anda,<br />

Tu es moqmedeba ar warmoadgens uflebis borotad<br />

gamoyenebas.~ 7 iv. javaxiSvilis azriT, piradi<br />

sakuTrebis aRmniSvneli termini iyo ~sazepuro~.<br />

igi warCinebul pirTa sakuTrebis aRsaniSnavad gamoiyeneboda,<br />

Tumca es ar aris am uflebis zogadi<br />

cnebis gamomxatveli termini. ~sakuTreba~, rogorc<br />

aseTi, pirvelad V saukuneSi gvxvdeba ~Su-<br />

Sanikis wamebaSi~. v. metreveli sxvadasaxva samar-<br />

Tlis Zeglebis dakvirvebis Sedegad sakuTrebis<br />

cnebis aseT definicias axdens: ~qarTul samar-<br />

6<br />

v. metreveli_saqarTvelos saxelmwifosa da samar-<br />

Tlis istoria_ gam. ~meridiani~2003, gv307<br />

7 saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi_ gamomcemloba ~bona<br />

kauza~, Tb, 1007. gv51<br />

123


TalSi sakuTreba gansazRvrulia, rogorc sruli<br />

da gansakuTrebuli batonoba sxvadasxva saxis sikeTeze,<br />

anu sakuTrebis uflebis obieqtebze~. 8<br />

qarTuli Tanamedrove samarTali gamoyofs<br />

qonebrivi _ sakuTrebis winaaRmdeg mimarTuli danaSaulebis<br />

ramdenime saxes: qurdoba, yaCaRoba,<br />

Zarcva, TaRliToba, gamoZalva... saqarTvelos sisxlis<br />

samarTlis kodeqsis 177_e muxlis mixedviT:<br />

~qurdoba, ese igi sxvisi nivTis faruli daufleba<br />

marTlsawinaaRmdego misakuTrebis mizniT, _<br />

_ isjeba Tavisuflebis SezRudviT vadiT erTidan<br />

sam wlamde anda Tavisuflebis aRkveTiT imave<br />

vadiT.~ 9<br />

aqve aRvniSnavT, rom sisxlis samarTalSi<br />

yoveli danaSauli, romelic Cadenilia ganmeorebiT<br />

an damamZimebel garemoebebSi, amkacrebs sasjels.<br />

~didi sjuliskanonSi~ vkiTxulobT: ~Tu<br />

qurdma TviTon moinanios da Tavi TviTon gaam-<br />

JRavnos, mxolod erTi weli aekrZalos mas siw-<br />

8<br />

v. metreveli_saqarTvelos saxelmwifosa da samar-<br />

Tlis istoria_ gam. ~meridiani~2003, gv309<br />

9 saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi, gamomcemloba<br />

~samarTali~, 2007. gv 124<br />

124


mindeTa ziareba~. 10 _ basili didi, muxli 61. _<br />

Zegli erTmaneTisagan mijnavs saflavTa da eklesiaTa<br />

gaqurdvas da ufro mkacr sasjels awesebs:<br />

~saflavTa mZarcveleba ganiyofeba Sesandoblad<br />

da Seundoblad. Tu vinme cxedars moeridos, damarxuli<br />

sxeuli xeluxleblad datovos da damarxos<br />

isev... Tumca saqebeli arc es iyos, magram<br />

Cveulebas es miuCnevia Sesandoblad... xolo gaCxreva,<br />

mtvrad da miwadqceuli xorcisa da Zvlebis<br />

aqeT_iqiT mimoyra... unda daisajos im kanonis<br />

mixedviT, romliTac ganakanoneben martiv siZvas.~ 11<br />

qarTuli sisxlis samarTlis kodeqsi ar ganar-<br />

Cevs erTmaneTisagan saflavebis, taZrebisa da sxva<br />

sazogadoebriv adgilebsa Tu kerZo sakuTrbaSi<br />

momxdar qurdobas. albaT, imitom, rom TviTon<br />

faqti ukve marTlsawinaaRmdego da dasjadia; pasuxismgeblobis<br />

damZimeba damnaSavis interesebs<br />

ewinaaRmdegeba; . Tanamedrove kanonmdeblobisa da<br />

sasjelaRsrulebis sistemaSi ki erT_erTi yvelaze<br />

aqtualuri damnaSaveTa da patimarTa uflebebia.<br />

Tumca, isic unda aRiniSnos, rom praqtikaSi,<br />

xSirad, mniSvneloba eniWeba danaSaulis adgils.<br />

10 saqarTvelos eklesiis kalendari _ sapatriarqos<br />

gamocema, 1987, gv. 418<br />

11 iqve: 441<br />

125


didi sjuliskanonSi~ vkiTxulobT: ~siwmindeTa<br />

mkrexeloba, saeklesio nivTebis mitaceba, Zveli<br />

aRTqmis mixedviT, Rirsia, aranaklebi sasjelisa,<br />

vidre mkvleloba, radgan kacismkvlelica da<br />

RvTisaTvis Sewiruli qonebis momxveWelic CaqolviT<br />

isjeba~ 12 , _ basili didi.<br />

sisxlis samarTlis kodeqsisagan gansxvavebiT<br />

vaxtangis samarTlis wigni axdens diferencirebas<br />

qurdobisa, imis mixedviT, Tu sad aris Cadenili<br />

igi. 155_e muxli saydris gatexvas, jvrisa<br />

da xatis damtvrevas, xelmwifis salaros gatexvas<br />

Cveulebriv qurdobaze mZime danaSaulad miiCnevs,<br />

Tumca sasjelis gadawyvetas mefesa da kaTalikoss<br />

miandobs. 13 am muxliT irkveva, rom Zvelad<br />

msgavs danaSaulebs saero xasiaTis ZeglebSic<br />

eniWeboda mniSvneloba, rac, albaT, saero da sasuliero<br />

xelisuflebis erTianobaze mianiSnebs;<br />

es tendencia, saubedurod, dRes aRar aris gamokveTili.<br />

~didi sjuliskanonSi~ sakmaod xangrZlivi<br />

Ziebis Sedegadac versad wavawydiT sxva qonebriv<br />

danaSaulebs, Tumca dRevandelobaSi am qmedebaTa<br />

statistika sakmaod did ricxvebs xatavs,<br />

12 iqve:<br />

441<br />

13 v .metreveli “saqarTvelos saxelmwigosa da samarTlis<br />

istoria”, gam “meridiani” 2003, gv<br />

126


is gamoc miviCnevT, rom saWiroa TiToeuli ganvixiloT<br />

cal_calke. aqve davZenT dananebiT, rom,<br />

rogorc Cans, es qmedebebi dRevandelobaSi gaxda<br />

aseTi ~aqtualuri~, ~didi sjuliskanonis~ SemqmnelT<br />

ki saWirod ar CaTvales misi moxsenieba.<br />

SeiZleba vivaraudoT, rom im epoqaSi saerTod ar<br />

xdeboda msgavsi danaSaulebi, an imdenad umniSvnelo<br />

raodenobiT, rom ZeglSi ar asaxula. axla ki<br />

ganvixiloT TiToeuli: ~Zarcva, ese igi, sxvisi<br />

moZravi nivTis aSkara daufleba marTlsawinaaRmdego<br />

misakuTrebis mizniT, _<br />

_isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT<br />

oridan sam wlamde anda Tavisuflebis aRkveTiT<br />

vadiT samadan xuT wlamde, _ vkiTxulobT sisxlis<br />

samarTlis kodeqsis 178_e muxlSi. kodeqsis<br />

179_e muxliT yaCaRoba ganimarteba, rogorc qmedeba<br />

sxvisi moZravi nivTis marTsawinaaRmdego mitacebis<br />

mizniT, Cadenili sicocxlisaTvis an janmrTelobisaTvis<br />

saSiSi ZaladobiT anda aseTi Zaladobis<br />

gamoyenebis muqariT.<br />

TaRliTobaze saubaria 180-e muxlSi. TaRli-<br />

Toba ewodeba sxvisi nivTis an qonebrivi sikeTis<br />

motyuebiT miRebas, xolo gamoZalva (181-e muxli)<br />

es aris pirisaTvis nivTis, qonebrivi sikeTis, an<br />

qonebiT sargeblobis moTxovna, rasac Tan axlavs<br />

127


dazaralebulis an misi axloblebis likvidaciis<br />

da maTi jamrTlelobis dazianebis an raime sxva<br />

muqara. 14 aq kidev erTxel gavavlebT paralels<br />

vaxtang VI-is samarTlis wignTan; amjerad yaCaRobasTan<br />

dakavSirebiT:”... …dedakacs rom zed Sebmuli<br />

an kidebuli iaraRi an Tma, an Tmis satani,<br />

rac ram feri samkauli zed Sexsnas an SeaWras,<br />

monaparic Svideulad misces da sisxlis naxevarica”<br />

15 _ aqedan varkvevT, rom am qmedebas Zegli<br />

lamis mkvlelobamde amZimebs. dasafiqrebelia is<br />

faqtic, ratom aris moxseniebuli qmedeba mxolod<br />

saero xasiaTis samarTlis wyaroebSi. rTuli dasajerebelia<br />

CvenTvis rom “didi sjulikanonis”<br />

Seqmnis periodSi saerTod ar gvxvdeboda qmedeba<br />

da mxolod mogvianebiT iCina Tavi.<br />

Zveli qarTuli samarTali mkacrad ebrZoda<br />

sakuTrebis winaaRmdeg mimarTul danaSaulebs. dawesebuli<br />

iyo Semdegnairi sasjeli _ naparavis CamorTmeva<br />

da patronisaTvis dabruneba. garda amisa,<br />

parvisaTvis naqurdalis Svidmagi Rirebuleba<br />

unda gadaexada qurds. iv. javaxiSvilis azriT,<br />

14 saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi, gamomcemloba ~samarTali~,<br />

2007. gv 124_127<br />

15 v .metreveli “saqarTvelos saxelmwigosa da samarTlis<br />

istoria”, gam “meridiani” 2003, gv 303<br />

128


aseTi sasjeli pirvelad Cadenili danaSaulisaTvis<br />

iyo dawesebuli, xolo Tu qurdoba meored an<br />

warmdebobiT (midrekilebiT) iyo Cadenili, igi<br />

ufro mkacrad isjeboda. 16 dasanania, rom aRniSnuli<br />

danaSaulebi ar aris moxseniebuli “didi sjuliskanonSi”,<br />

radgan saintereso iqneboda sasuliero<br />

pirebis mier qmedebaTa definicia da dakvaficireba,<br />

maTi Sedareba TanamedroveobasTan. aRniSnuli<br />

sakiTxis kvlevas SevecadeT imitom, rom<br />

gagverikvia mizezi, Tu ratom ar aris moxseniebuli<br />

qonebrivi danaSaulebis bevri saxe Zvel sasuliero<br />

kanonmdeblobaSi. miuxedavad Cven mier wamoyenebuli<br />

ramdenime varaudisa, dazustebiT verafers<br />

vityviT. agreTve sainteresoa isic, Tu ratom<br />

ar aris dRevandel kanonmdeblobaSi diferencirebuli<br />

Cveulebrivi qurdoba da saflavebisa<br />

da taZrebis gaqurdva. es faqti garkveulwilad<br />

icavs sisxlis samarTlis saerTaSoriso “humanizmis<br />

princips” _ romelic aris ormagi gagebis;<br />

erTi mxriv es principi gamoiyeneba im pirebis<br />

mimarT, romelTac pirvelad da arc Tu ise mZime<br />

danaSauli Caidines, maT winaaRmdeg iyeneben humanur<br />

RonisZiebebs. humanizmis meore arc Tu umniS-<br />

16 iqve : gv 272<br />

129


vnelo mxares warmoadgens _ sazogadoebis da misi<br />

wevrebis dacva danaSaulisagan. am SemTxvevaSi<br />

humanizmi gamoixateba daundobel brZolaSi im pirebis<br />

mimarT, romelTac mravaljer Caidines mZime<br />

danaSauli. humanizmis principis pirvel SemTxveva-<br />

Si, albaT, isic moiazreba, rom danaSaulis simZimis<br />

gansazRvrisas mniSvneloba ar unda mieniWos<br />

misi Cadenis adgils. amas mowmobs isic, rom samarTlianobis<br />

principis mixedviT sisxlis samar-<br />

Tlis pasuxisgebaSi micema unda emyarebodes mxolod<br />

obieqtur, damajerebel da kanonisadmi zustad<br />

Sesatyvis monacemebs. obieqturobaze saubari<br />

SeuZlebeli iqneba Tu pirs sasjels davumZimebT<br />

danaSaulis adgilis mixedviT, miuxedavad imisa,<br />

rom zneobrivi Tu qristianuli, am SemTxvevaSi _<br />

subieqturi _ principebi, absoluturad sxvas<br />

gvkarnaxoben.<br />

dananebiT davZenT, rom Tanamedrove kanonmdeblobaSi<br />

aRmofxvrilia “did sjuliskanonSi”<br />

moxseniebuli sasjeli _ uziarebloba. rac, saubedurod,<br />

Cveni azriT, kidev ufro gvafiqrebinebs,<br />

rom saero da sasuliero xelisufleba gamijnulia<br />

erTmaneTisagan, an ubralod, maTi erTianobis<br />

damadasturebeli faqtebi ar aris asaxuli kanonmdeblobaSi.<br />

Tumca aq Cndeba kidev erTi kiTxva,<br />

130


omelzec pasuxs ver vpoulobT da amas dros mivandobT:<br />

gaamarTlebs ki dRes es sasjeli, aRkveTs<br />

danaSauls?!<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

· k. kekeliZe_ ~Zveli qarTuli mwerlobis istoria~_<br />

Tb, 1957<br />

· e. gabiZaSvili_ ~didi sjuliskanoni~, red.,<br />

1975<br />

· ~saqarTvelos eklesiis kalendari~_ sapatriarqos<br />

gamomcemloba, 1987<br />

· ~saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsi~_gam.<br />

~samarTali~, 2007<br />

· sisxlis samarTlis zogadi nawili~, saxelmZRvanelo,<br />

avtorTa kolegia: a. gabiani, n.<br />

gvenetaZe, i. dvaliZe, n. Todua, mg. mamulaSvili,<br />

g. naWyebia, g. tyeSelaiZe, g. xuroSvili.<br />

gam. ~meridiani~, 2007<br />

· ~saqarTvelos samoqalaqo kodeqsi~_ gam.<br />

~bona kauza~, 2007<br />

· ~saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis komentari~_<br />

I wigni. gam. ~samarTali~ 2002<br />

131


· v. metreveli_ ~saqarTvelos saxelmwifosa<br />

da samarTlis istoria~_ gam, ~meridiani~_<br />

2003<br />

· iv. surgulaZe_ ~qarTuli samarTlis istoriis<br />

wyaroebi~, 2002<br />

MCira Shaloshvili<br />

Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of law,first year<br />

“Didi sjuliskanoni” comparative analisis of Georgian<br />

Civil and criminal law. (Crime against the property)<br />

S u m m a r y<br />

Comperative analysis abaut crimy against the propersty<br />

beatween Church Low, “Didi sjuliskanoni” and conterprorary<br />

Georgian civil low is discuced in this work the similarities and<br />

differenes are marked beatween the old and todays Georgian low.<br />

In several cases paralel is given with “book of Low” by King<br />

Vakhtang the VI.<br />

132


giorgi metreveli<br />

Tbilisis sasuliero akademia,<br />

RvTismetyvelebis fakulteti<br />

II kursi<br />

saqarTvelos sapatriarqos adgilis<br />

istoriisaTvis msoflio<br />

marTlmadideblur diptixSi<br />

diptixi aris marTlmadidebluri RvTismsaxurebis<br />

dros adgilobriv eklesiaTa moxsenebis rigiToba,<br />

anu msoflios marTlmadidebel eklesia-<br />

Ta moxseniebis rigi. Tavdapirveli diptixis Seqmnis<br />

mizezi aRm. romis imperiaSi warmoiqmna. eklesiaTa<br />

rigi imdenad didi iyo, rom imperiis erTianobisa<br />

da dauSlelobis saWiroebam moiTxova gansazRvruliyo<br />

eklesiaTa rigiToba da damokidebuleba<br />

erTmaneTis mimarT. aRsaniSnavia, rom sarwmunoebrivTan<br />

erTad eklesiaTa mimdevrobas da ama<br />

Tu im eklesiebis adgils ditixSi gansazRvravda<br />

konkretuli kaTedris an misi saxelmwifos politukuri<br />

da ekonomikuri siZliere.<br />

diptixis Sedgenas gansakuTrebuli yuradReba<br />

mieqca IV-V saukunis Semdeg, konstantinepolis<br />

episkoposis adgilis gansazRvrisas (konstaninepolisa<br />

da qalkedonis msoflio saeklesio krebaze)<br />

(6:275). trulis krebam ki gansazRvra V-VI ss-Si<br />

133


arsebuli urTierTdamokidebuleba. imperiis eklesiaTa<br />

Soris pirveli iy romis saydari, meore konstantinepolis,<br />

mesame aleqsandriis, meoTxe antioqiim<br />

mexuTe ki ierusalimisa.<br />

bagrat III-is mier qarTuli samefo-samTavroebis<br />

gaerTianebas saqarTvelos teritoriaze moqmedi<br />

ori adgilobrivi eklesiis, ~afxazeTisa“ da<br />

„mcxeTis“ sakaTalikosos gaerTianeba mohyva. daarsda<br />

erTiani qarTuli eklesia saqarTvelos sapatriarqos<br />

saxelwodebiT, daisva sakiTxi saqar-<br />

Tvelos sapatriarqos adgilisa msoflio mar-<br />

Tlmadideblur diptixSi.<br />

Cvens mier zemoTmoyvanil qalkedonisa da trulis<br />

msoflio saeklesio krebebis dadgenilebebSi<br />

diptixis Sesaxeb, araferia naTqvami saqarTvelos<br />

kaTolikosze, radgan es krebebi gansazRvravdnen<br />

mxolod imperiis SigniT Semavali avtokefaluri<br />

eklesiebis moxseniebis rigiTobas. aseT dros ibadeba<br />

kiTxva, Tu riTi vixelmZRvaneloT saqarTvelos<br />

mamamTavris adgilis ZiebaSi.<br />

sanam uSualod adgilis Ziebas SevudgebodeT,<br />

mogaxsenebT Tu romel adgilze Tvlidnen Tavs<br />

saqarTvelos kaTolikos-patiarqebi da rogori<br />

diptixiT sargeblobdnen isini.<br />

134


saqarTvelos eklesia, rogorc yovelTvis erTguli<br />

damcveli msoflo saeklesio dadgenilebebisa,<br />

aRiarebda qalkedonisa da trulis krebebis dadgenilebebs,<br />

romliTac msoflios pirveli xuTi<br />

eklesiis diptixi gansazRvruli iyo. Tavis adgils<br />

ki qarTveli patriarqebi yovelTvis maT Semdeg<br />

Tvlidnen.<br />

1057 wels mefe bagrat IV-is Sewirulobis sigels<br />

SiomRvimisadmi aqvs eklesiis meTauris minaweri,<br />

romlis Tanaxmadac is Tavs ayenebs meeqvse<br />

adgilze. vinc es sigeli daarRvioso wers patriarqi<br />

„krulmca ars. . . xuTTa patriarqTa juariTa.<br />

.. Cem glaxakisa juariTa“ (3;5-7)<br />

1259 wlis Sewirulobis dawerils rkonis monastrisadmi<br />

amtkicebs saqarTvelos eklesiis meTauri<br />

~Cuenca, glaxakni, qristes mier Semdgomad<br />

xuTTa patriarqTa... suetis cxovelis meequsisa<br />

patriaqs da qristes mier yovlisa saqarTvelos<br />

kaTalikozi nikoloz vamtkiceb da warvswer...“<br />

zemoT moyvanili amonaridebidan Cans, rom qarTveli<br />

patriarqebi Tavs meeqvse adgilze Tvlidnen.<br />

cnobila, rom Sua saukuneebis istoriis dasasruli<br />

bizantiis dacemis TariRiT aris gansaz-<br />

Rvruli, ris gamoc italiis qalaqebSi ferarasa<br />

da florenciaSi 1437-39 ww Catarda gaxmaurebeli<br />

135


uniaturi kreba, romelic miznad isaxavda dasavleTisa<br />

da aRmosavleTis ekleisebis gaerTianebas.<br />

am gaerTianebis sanacvlod bizantias evropisagan<br />

arsebobis SenarCunebisaTvis aucilebeli daxmarebis<br />

imedi hqonda.<br />

msoflio saeklesio krebebma XV s. pirvel naxevarSi<br />

Tavisi ganviTarebis umaRles dones miaRwies.<br />

isi saerTaSoriso kanonmdeblobis organoebs<br />

warmoadgendenen da ganixilavdnen aramarto sasuliero,<br />

aramed saero da politikur sakiTxebsac<br />

(4;10)<br />

ferara-florenciis saeklesio krebis Cvenamde<br />

moRweul wyaroebs warmoadgens aqtebi, romlebic<br />

kaTolikeTa da prolaTinurad ganwyobili ber-<br />

Znuli delegaciis nawilis Tvalsazriss gadmogvcems.<br />

mesame wyaros warmoadgens diakvnisa da didi<br />

eklesiarxis silvestris memuarebi, romlebic<br />

man 1444 w. axlo xanebSi dawera. laTinur versias<br />

pirobiTad „Acta Latina“-s uwodeben, xolo ber-<br />

Znuls ki „Acta Graeca“-s. es wyaroebi ganxiluli<br />

aqvs oleg JuJunaZes naSromSi „saqarTvelos warmomadgenelTa<br />

monawileoba 1437-39 wlebis feraraflorenciis<br />

saekleso krebaze“.<br />

sanam uSualod CvenTvis saintereso sakiTxs SevudgebodeT,<br />

gavixsenoT saqarTvelos samefosa da<br />

136


misi eklesiis maSindeli mdgomareoba. iseT dros,<br />

roca bizantiis imperia arsebobis ukanasknel<br />

dReebs iTvlida saqarTvelos saTaveSi didad wodebuli<br />

mefe aleqsandre idga. igi cdilobda Temur<br />

lengis Semosevebisagan dasustebuli saqar-<br />

Tvelos maqsimalur gaZlierebas da misi eklesiis<br />

udidesi mzrunveli iyo. faqtebidan Cans, rom Tu<br />

qveynis politikur-ekonomikur gaZlierebas eqceoda<br />

ufro didi yuradReba, igi eklesiis gaZlierebsken<br />

iyo mimarTuli. amas adasturebs diakvan<br />

siropulosis cnobebi. memuarebidan vgebulobT,<br />

rom konstantinepolis patriarqs survili hqonda<br />

krebis konstantinepolSi Catarebisa, risTvisac<br />

is Tanxebis miRebas ruseTis Semdeg saqarTvelosa<br />

da serbeTis arqiepiskoposebisagan imedovnebda.<br />

igive memuarebidan vgebulobT berZenTa azrs saqarTvelos<br />

patriarqze „mas uxvad aqvs simdidre,<br />

masTan arqaukli mivida da misgan mxolod oci<br />

aTasi miiRo... igi mTeli aRmosvleTis patriarqia...“<br />

saqarTvelos samefosa da eklesiis aseTi politikur-ekonomikuri<br />

siZlieris fonze ar unda iyos<br />

gasakviri eklesiisaTvis kuTvnili meeqvse adgili<br />

ferara-florenciis saeklesio krebaze, romelic<br />

gadmocemulia „Acta Latina“-Si. mogvyvavs nawyveti<br />

137


aqtebidan: ~patriarqis Semdeg oTx skamze ganlagebuli<br />

iyvnen herakliis arqiepiskoposi (romelsac<br />

aleqsandriis patriarqis kanonieri mandati hqonda<br />

da misi adgili ekava), antioqiis patriarqis mier<br />

gamogzavnili efesos arqiepiskoposi, ierusalimis<br />

patriarqis warmomadgeneli – menezis arqiepiskoposi<br />

da iberiis mefis warmomadgebeli-iberiis<br />

mitropoliti“ (5;214). maS ase, saqarTvelos eklesiis<br />

warmomadgenels ferara-florenciis saeklesio<br />

krebaze ekava marTlmadidebelTa rigSi mexuTe,<br />

xolo zogadad eklesaTa diptixSi meeqvse<br />

adgili.<br />

am krebiT Cven SegviZlia davaskvnaT, rom Sua<br />

saukuneebSi saqarTvelos eklesias Tavisi sarwmunoebrivi<br />

da politikur-ekonomikuri siZlieris gamo<br />

msoflio diptixSi meeqvse adgili ekava.<br />

1453 wels daeca bizantiis imperia. 1490 wlis aqtiT<br />

faqtobrivad gaformda saqarTvelos daSla<br />

samefo samTavroebad, amieridan saqarTvelos eklesias<br />

saerTaSoriso asparezze veRar umagrebda<br />

zurgs Zlieri qarTuli saxelmwifo da aseT viTarebaSi<br />

msoflioSi gamoCnda axali Zala romelic<br />

Tavs „mesame roms“ uwodebda da Tavs bizantiis<br />

memkvdred acxadebda. XVI-s-Si ruseTma manamde arnaxul<br />

siZlieres miaRwia. mefed nakurTxma ivane<br />

138


IV mrisxanem (1553-1584) mTeli epoqa Seqmna ruseTis<br />

istoriaSi da igi Zlier centralur samefod Camoayaliba.<br />

1588 wels moskovSi Cavida konstantinepolis<br />

patriarqi ieremia, romelTanac molaparakebis<br />

Semdeg, 1598 wels mitropoliti iobi ruseTis<br />

patiarqad ikurTxa.<br />

ruseTis sapatriarqos daarsebiT situacia icvleba<br />

diptixSic. bizantiis dacemiT aRmosavlurri<br />

qristianoba Zlier ekonomikur kriziss ganicdida.<br />

ruseTma ki Tavisi politikuri da ekonomikuri<br />

siZlieriT moaxerxa, rom msoflo patriarqebs<br />

da maT Soris saqarTvelosac, igi mexuTe adgilze<br />

eRiarebinaT.<br />

amasve adasturebs kaTolikos-patriarqi anton I-<br />

ic, roca mas ruseTSi Casuls sinodis wevrebis<br />

winaSe mouwia Tavisi marTlmadideblobis dacva<br />

„rasaca aRiarebs da daamtkicebs, Seiwynarebs da<br />

miiRebs dRes wminda eklesia aRmosavleTisa, romel<br />

ars konstantinepolisa, aleqsandriisa, antioqiisaa<br />

da ierusalimisa da yovlisa ruseTisa meca<br />

aRviareb ...“ Cvens mier moyvanili es dokumenti<br />

faqtobrivad asaxavs marTlmadideblur eklesiaTa<br />

diptixs Sua saukuneebis Semdeg. 1881 wels, anton<br />

II-is ruseTSi gawveviT moixsna saqarTvelos sa-<br />

139


patriarqos adgilis sakiTxi marTlmadideblur<br />

eklesiaTa rigSi.<br />

dasasruls, SegviZlia vTqvaT, rom Sua saukuneebSi<br />

roca saqarTvelo Tavisi ganviTarebis maRal<br />

safexurxe idga da rodesac saqaRvelos sapatriarqo<br />

Zlieri qveynis, Zlier eklesias warmoadgenda,<br />

mas mowinave adgili ekava msoflio eklesiaTa<br />

rigSi. misi adgili ganisazRvreboda marTlmadideblur<br />

diptixSi mexuTe, xolo msoflio eklesiaTa<br />

rigSi meeqvese adgiliT. daSlili saqarTvelos<br />

arsebobis periodSi saqarTvelos eklesiam<br />

da misma saWeTmpyrobelma kuTvnili adgili ruseTs<br />

dauTmo da TviTon erTi adgiliT ukan gadainacvla.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos<br />

samociqulo eklesiis istoria, tomi II,<br />

Tb. 1998.<br />

2. merab vaCnaZe, vaxtang guruli, ruseTis istoria<br />

(uZvelesi droidan 1801 wlamde), Tb.<br />

2004.<br />

3. qarTuli samarTlis Zeglebi, tomi II, Tb.<br />

1965.<br />

140


4. oleg JuJunaZe, saqarTvelos warmomadgenelTa<br />

monawieloba 1437-39 wlebis feraraflorenciis<br />

saekleso krebaze.<br />

5. ilia tabaRua, saqarTvelo evropis arqivebsa<br />

da wignTsacavebSi (XIII-XVIss), Tb. 1984.<br />

6. didi sjuliskanoni, Tb. 1975.<br />

7. mTavarepiskoposi anania jafariZe, saqarTvelos<br />

samociqulo eklesiis istoria, tomi<br />

III, Tb. 1999.<br />

8. evsevi nikolaZe, saqarTvelos eklesiis istoria,<br />

tf. 1918.<br />

141


sandro nikolaiSvili<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

humanitarul mecnierebaTa fakultetis<br />

magistraturis I kursi,<br />

specialoba_msoflio istoria<br />

saxelmwifosa da eklesiis urTierToba<br />

adre Sua saukuneebSi<br />

saxelmwifosa da eklesiis urTierToba Sua<br />

saukuneebis erT-erTi ZiriTadi maxasiaTebelia. sakiTxi<br />

uaRresad mniSvnelovani iyo mTeli Sua saukuneebis<br />

ganmavlobaSi da mas aqtualuroba dResac<br />

ar daukargavs.<br />

am problemis ganxilvisas, aucileblad migvaCnia<br />

SevexoT saero da sasuliero xelisuflebis<br />

urTierTobis erTmaneTisagan kardinalurad<br />

gansxvavebul or models: aRmosavlur (bizantiur)<br />

da dasavlur qristianul modelebs. mecnierTa<br />

garkveuli nawili qristianul samyaroSi arsebuli<br />

urTierTobis zemoaRniSnuli modelebis identifikaciisas<br />

iyeneben iseT terminebs, rogoricaa<br />

“cezaropapizmi” da “Teokratia”.<br />

cezaropapizms SeiZleba mivakuTvnoT mmarTvelobis<br />

iseTi forma, rodesac saero xelisufali,<br />

xSir SemTxvevaSi imperatori, gvevlineba umaRles<br />

142


avtoritetad religiis sferoSi da acxadebs pretenzias<br />

papobaze, anu is aris mefe-mRvdeli [4,2].<br />

Teokratia, mmarTvelobis iseTi formaa, rodesac<br />

umaRlesi sasuliero xelisufali (romis<br />

papi) axorcielebs politikur Zalauflebas da<br />

Tavis avtoritets saero saqmeebSi mefeze an imperatorze<br />

maRla ayenebs. SesaZlebelia, es koncefcia<br />

ar aris srulyofili da rTulia maTi aseTi<br />

formiT aRmosavlur an dasavlur qristianuli<br />

samyarosTvis mikuTvneba. am sakiTxze dResac azrTa<br />

sxvadasxvaobaa.<br />

zemoaRniSnuli kvlevis mizans warmoadgens<br />

im mizezebis dadgena, romlebmac ganapiroba saero<br />

da sasuliero xelisuflebis urTierTobis<br />

Taviseburebebis Camoyalibeba bizantiis imperiasa<br />

da dasavleT evropaSi.<br />

IV saukuneSi romis imperiaSi arsebuli krizisi<br />

ara marto politikur, aramed cxovrebis yvela<br />

sferoSi vlindeba. mosaxleobis didi nawilis<br />

religiuri grZnobebi aSkara kriziss ganicdis.<br />

warmarTuli kultebi veRar akmayofilebs xalxis<br />

sulier moTxovnilebebs, kargavs ra pirvandel<br />

mniSvnelobas, isini Cveulebriv yofiTi kulturis<br />

nawilebi xdeba. romis imperiaSi aSkarad mZlavrobs<br />

aRmosavluri provinciebidan Semosuli kul-<br />

143


tebi da filosofiur-mistikuri ideebi, xdeba<br />

RvTaebebis sinkretizacia. xSir SemTxvevaSi, mosaxleobis<br />

didi nawilisaTvis gaugebaria axali<br />

filosofiur-mistikuri ideebi. axali religia _<br />

qristianoba, Tavisi sayovelTao, gasagebi ideebi-<br />

Ta da monoTeizmis wyalobiT swrafad vrceldeba<br />

mosaxleobaSi.<br />

ax. w. IV saukuneSi romis imperiaSi qristianobis<br />

saxelmwifo religiad gamocxadebam warmar-<br />

Tuli saxelmwifos transformacia gamoiwvia, rac<br />

gamoixata rogorc religiur, aseve politikur da<br />

socialur-ekonomiur sferoebSi mimdinare mniSvnelovani<br />

gardaqmnebiT. gansakuTrebuli Zvrebi saxelmwifo<br />

wyobilebasa da politikur instituteb-<br />

Si SeimCneoda.<br />

oqtaviane avgustusis reformis Sedegad Camoyalibda<br />

imperatoris tradiciuli kulti, romelmac<br />

odnav saxecvlili formiT mravali saukune<br />

iarseba, maT Soris qristianul periodSic. imperatori<br />

erTpirovneuli mmarTveli, UUumaRlesi qurumi<br />

(pontifex maxzimus) da RvTebac gaxda. paralelurad<br />

SeizRuda senatis uflebebi da misi mniSvneloba<br />

politikur cxovrebaSi formaluri gaxda.<br />

imperiis aRmosavluri provinciebis mzardma<br />

progresma imperatoris yuradRebisa da politiku-<br />

144


i centris am mimarTulebiT gadatana gamoiwvia.<br />

diokletiane Tavisi rezidenciisaTvis ukve aRmosavleTs<br />

irCevs, cvlis mmarTvelobis sistemas da<br />

rac mTavaria, imperatoris kultis sruliad axlebur,<br />

aRmosavlur models qmnis. mmarTvelobis<br />

aRmosavluri sistemis mimzidveloba aSkarad<br />

TvalSisacemi gaxda _ imperatoris Tayvaniscema<br />

sparsul stilSi xorcieldeba, sul ufro ikargeba<br />

Zveli romauli xasiaTi da sabolood, imperatori<br />

kidev ufro ganyenebul pirovnebad gvevlineba.<br />

yovelive es aSkarad warmatebuli aRmoCnda<br />

imperatoris Zlierebisa da didebis xazgasasmelad.<br />

konstantine I-ma kargad moirgo da SeiTvisa<br />

diokletianes novatoruli ideebi da misi srulyofac<br />

moaxdina.<br />

rodesac sakiTxi eklesiisa da saxelmwifos<br />

urTierTobis adreul etaps Seexeba, gverds ver<br />

avuvliT “pirveli qristiani imperatoris” _ konstantine<br />

I didisa da misi epoqis daxasiaTebas.<br />

swored konstantines saxelTan aris dakavSirebuli<br />

qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadeba<br />

da mTeli rigi Kkulturul-politikuri xasiaTis<br />

reformebi, romelmac warmarTuli saxelmwifos<br />

qristianul imperiad gardaqmnas Seuwyo<br />

145


xeli. ra Tqma unda Zveli, warmarTuli tradiciebis,<br />

azrovnebis formis da religiuri kultebis<br />

transpormacia rTuli da xangrZlivi procesi aRmoCnda.<br />

qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebis<br />

pirvelsave etapze gamovlinda is sir-<br />

Tuleebi, romelic dakavSirebuli iyo axali<br />

“qristiani imperatoris” koncefciis CamoyalibebasTan,<br />

kerZod, imdroindeli sazogadoebisaTvis<br />

Zalze problemuri aRmoCnda antikur-elinuri<br />

msoflmxedvelobisagan erTbaSad gaTavisufleba.<br />

yvelaze naTlad antikur-elinuri ideebis gavlena<br />

gamoixata imperatoris kultis gardaqmnisas, rodesac<br />

man qristianuli ideebic SeiTvisa. qristianuli<br />

moZRvrebis Tanaxmad, saxelmwifo da religia<br />

erTmaneTisagan damoukideblad unda yofiliyo,<br />

xolo es azri ewinaaRmdegeboda imas, rac<br />

mTeli antikuri periodis ganmavlobaSi erTmane-<br />

Tisagan ganuyofelad da Serwymulad arsebobda[4,6].<br />

konstantinesa da imdroindeli politikuri<br />

elitisaTvis rTuli aRmoCnda antikuri memkvidreobis<br />

uaryofa, amitomac “umaRlesi qurumi”<br />

(pontifex maximus) gardaiqmna “RvTiT kurTxeul monarqad”,<br />

romelsac Zalaufleba TviT uflisagan<br />

hqonda boZebuli. am SemTxvevaSi, aSkarad hqonda<br />

adgili warmarTuli da Kqristianuli ideebis<br />

146


sinkretizacias, rac imperators uflebas aZlevda<br />

gamxdariyo umaRlesi avtoriteti saeklesio saqmeebSic<br />

ki. inteleqtualuri da impulsuri aRmosavleTisaTvis<br />

imperatori eklesiisa da imperiis er-<br />

Tianobis simbolod Camoyalibda da IV saukuneSi<br />

Seqmnili mmarTvelobis es modeli karga xans SemorCa<br />

bizantielTa cnobierebaSi.<br />

zemoaRniSnuli koncefciis SemuSavebaSi didi<br />

wvlili IV saukunis istorikoss, Teologsa da<br />

saeklesio moRvawes evsevi kesariels miuZRvis,<br />

romelmac Zalze gadaWarbebulad Seafasa imperatoris<br />

roli TviT qristiani xalxebis gadarCenis<br />

saqmeSi da amiT pirdapir daamkvidra antikuri<br />

gadmonaSTi qristianul azrovnebaSi. mecnierTa<br />

garkveuli nawili, maT Soris fiustel de kulan-<br />

Ji, mas bizantiuri “cezaropapizmis” sulisCamdgmeladac<br />

miiCnevs[4,8]. Tumca xelaRebiT mtkiceba<br />

imisa, rom bizantiaSi eklesia da saxelmwifo ar<br />

iyo erTmaneTisagan gamijnuli, ise, rogor amas<br />

dasavleli mecnierebi miiCneven, simarTles ar Seesabameba.<br />

qristianobis gamarjvebis Semdeg, imperiaSi<br />

Tavis adgilis damkvidreba daiwyo Zlierma da saxelmwifos<br />

msgavsad ierarqiulad organizebulma<br />

eklesiam, romelic sakuTari erTobiT mkveTrad<br />

147


gansxvavdeboda misi winamorbedi, warmarTuli religiuri<br />

sistemisagan. saero xelisuflebis gverdiT<br />

aRmocenda Zlieri, organizebuli da mtkice<br />

ideologiis mqone instituti. swored aqedan moyolebuli<br />

iwyeba imperatorisa da eklesiis uflebebis<br />

arealis gansazRvra.<br />

325 wels qalaq nikeaSi mowveulma I msoflio<br />

saeklesio krebam zustad gamoxata saero da sasuliero<br />

xelisuflebis urTierTdamokidebulebis<br />

is forma, romelic aRmosavluri qristianuli<br />

samyarosaTvis xangrZlivad ucvleli darCa. Aariozulma<br />

eresma saxelmwifos orad gaxleCis sa-<br />

SiSroeba Seuqmna. swored am konkretul situacia-<br />

Si, imperatorma gamoiyena Tavisi Zalaufleba da<br />

misi brZanebiT mowveul iqna saeklesio kreba. krebas<br />

uSualod imperatori adevnebda Tvalyurs,<br />

krebis sxdomasac igi xsnida da misi avtoritetic<br />

saeklesio saqmeebSi sasuliero pirebisaTvis absoluturad<br />

misaRebi iyo. sazeimo sxdomaze imperatoris<br />

mier warmoTqmuli misasalmebeli sityva<br />

misi avtoritetisa da amave dros, krebis legitimurobis<br />

kidev erTi xazgasmaa. swored aqedan moyolebuli,<br />

aRmosavleT romis imperiaSi saeklesio<br />

krebebi sasuliero sferoSi umaRles avtoritetadaa<br />

miCneuli. xSir SemTxvevaSi, saeklesio<br />

148


krebebis mowvevis gadawyvetilebac da masze saboloo<br />

sityvis warmoTqmac imperatoris prerogativas<br />

warmoadgens. kardinalurad gansxvavebulia vi-<br />

Tardeba dasavleT qristianul samyaroSi, sadac<br />

umaRlesi sasuliero piri - romis papi pretenzias<br />

acxadebs iyos uzanaesi xelisufali ara marto<br />

saeklesio, aramed politikur cxovrebaSic. amas<br />

ramodenime mizezi ganapirobebda. romis imperiis<br />

krizisi ufro TvalSisacemia mis dasavleT nawilSi<br />

da swored amiT aixsneba imperatoris aRmosavleTisaken<br />

swrafva, rac 330w. axali dedaqalaqis<br />

_ konstantinopolis daarsebiT dagirgvinda.<br />

odesRac didebiT mosili qalaqi romi da<br />

mTlianad italia Tavis pirvandel mniSvnelobas<br />

kargavs. inteleqtualur-SemoqmedebiTi unaris<br />

mqone mosaxleobis nawilic aRmosavleTisaken iswrafvis.<br />

germanel tomTa Semosevebi sul ufro<br />

da ufro autanels xdis politikur mdgomareobas.<br />

centraluri xelisufleba dezorganizebulia.<br />

476 wels dasavleT romis ukanaskneli imperatori<br />

goTebis mier taxtidan iqna Camogdebuli, riTac<br />

xangrZlivad daesva wertili imperiaSi mSvidobasa<br />

da stabilurobas. anarqiis periodSi papis mniSvneloba<br />

TandaTanobiT izrdeba. xSiria SemTxvevebi,<br />

rodesac umaRlesi sasuliero piri sakuTari<br />

149


niWisa da unaris wyalobiT axerxebs Tavidan aacilos<br />

mosaxleobas mZime krizisi. 451 wels erTaderTi<br />

Zala, romelmac molaparakebebisa da didi<br />

gamosasyidis safasurad romi kidev erTi, amjerad<br />

atilas, darbevisagan ixsna papi leo I iyo. politikuri<br />

anarqia da centraluri xelisuflebis sisuste<br />

papis, rogorc erTaderTi xelisuflis rolis<br />

zrdas mniSvnelovnad aCqarebda. amave dros,<br />

dasavleT qristianul samyaroSi romi erTaderTi<br />

samociqulo avtokefaluri eklesia iyo, rasac<br />

ver vityviT aRmosavleTze, sadac ukve arsebobda:<br />

antioqiis, ierusalimis, aleqsandriisa da konstantinopolis<br />

kaTedrebi.<br />

dasavleTis inteleqtualuri SesaZleblobebis<br />

daqveiTebas Tan mohyva elinistur-antikuri<br />

tradiciebisa da memkvidreobis ufro mkveTri Sesusteba<br />

aq, vidre aRmosavleTSi. aRmosavluri<br />

sivrcisagan gansxvavebiT, swavla-ganaTlebis sistema<br />

mTlianad sasuliero wodebis xelSi moeqca,<br />

ramac eklesiis Zlierebis arsebobas Seuwyo xeli.<br />

adre Sua saukuneebSi dasavleTSi aSkarad igrZnoboda<br />

eklesiis dominirebis procesi. sainteresoa<br />

IV saukunis Teologisa da saeklesio piris netari<br />

augustines koncefcia sasuliero da saero xelisuflebis<br />

Sesaxeb, romelic man Tavis ,,RvTis<br />

150


qalaqSi” Camoayaliba. man sasuliero xelisufleba<br />

saeroze maRla daayena evsevi keserielisagan<br />

gansxvavebiT, romelic imperators gansakuTrebul<br />

mniSvnelobas aniWebda. netari augustine kaTolikuri<br />

eklesiisaTvis uaRresad didi avtoriteti<br />

iyo da romis papebic warmatebiT iyenebdnen mis<br />

naSromebs sakuTari uzenaesobis dasabuTebisaTvis.<br />

amgvarad, saxelmwifosa da eklesiis urTierTobis<br />

ori erTmaneTisagan gansxvavebuli sistemis<br />

Camoyalibebas qristianul samyaroSi ramodenime<br />

faqtori ganapirobebda: politikuri, socialur-ekonomikuri<br />

da mentaluri. aRmosavleTis eklesiis<br />

gansxvavebuli mdgomareoba ganpirobebuli<br />

iyo bizantiis imperatoris ganuzomeli avtoritetiT,<br />

mosaxleobis gansxvavebuli cnobierebiTa da<br />

Zlieri antikuri memkvidreobis SenarCunebis wyalobiT.<br />

xolo dasavleTSi politikuri xelisuflebis<br />

sisustem, germanuli tomebis migraciam da<br />

erTaderTi romis saeklesio kaTedris arsebobam<br />

saxelmwifosa da eklesiis xangrZliv dapirispirebas<br />

Seuwyo xeli.<br />

151


gamoyenebuli wyaroebi daLliteratura:<br />

1. В.В. Болотов, Лекции по истории Древней Церкви<br />

2..А.А. Васильев, История Византийской империи, т. 1, M.<br />

1996<br />

3. Енё Гергей, Иcтория Папства, М, 1996<br />

4. Жилъбер Дагрон, Восточный цезаропапизм.<br />

www.gummer.info.<br />

5. Шарль Диль, Основные проблемы<br />

византийской истории, M., 1947.<br />

6. А.В. Карташев, Вселенские Соборы, M., 2006<br />

7. А.П. Лебедев, Христианский Мир и Эллино-Римская<br />

Цивилизация, СП., 2005<br />

8. Й.Лортц. История Церкви рассмотренная в связи с<br />

историей идей<br />

9. М.Э. Поснов, История Христианской Церкви<br />

10. Б.Рассел, История Западной философии, Новосибирск,<br />

2003<br />

11. CHRISTOPHER BRYAN. Render to Caesar: Jesus, the Early<br />

Church, and the Roman Superpower, Оoxford. 2005<br />

152


MSandro Nikolaishvili<br />

The first year MA student of Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of humanities,<br />

direction of history of World<br />

The relationship between church and state in early<br />

middle ages<br />

Summary<br />

The relationship between church and state is one of the most<br />

important issues in Medieval History. When Christianity was<br />

declared as state religion in Roman Empire a newly formed<br />

church became the strongest organization. After division of the<br />

Roman Empire two different distinctive relations formed between<br />

secular and Church authorities. In the west, strong, ideological<br />

and political circumstances determined the Pope’s dominant<br />

power. After the fall of Western Roman Empire in 5 th century no<br />

signal secular power emerged in West and the Pope religious<br />

authority gained also secular functions.<br />

Different process took place in Eastern Roman Empire also<br />

known as Byzantium. The strong secular power and authority of<br />

emperor didn’t give possibility church to be dominant, on the<br />

contrary church and state were separate. Sometimes church was<br />

under the big influence of the state... It will be very useful finally<br />

to conclude and analyze the characteristic of ‘Caesaropapism”.<br />

153


Was it typical for Western Europe in middle ages or for<br />

Byzantium?<br />

When we are dealing with relationship between state and<br />

church we have to mention about Constantine I who transformed<br />

the religious and political ideology, created new Christian empire,<br />

with strong cult of Christian emperor.<br />

The different cultural, religious and exceptional form of<br />

thinking which developed in Byzantium and in Europe was very<br />

important. Those issues determine the totally different relation<br />

between State and Church.<br />

154


Tamar tlaSaZe<br />

ivane javaxiSvilis saxelobis<br />

Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />

humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

specialoba-filosofia<br />

IV kursi<br />

wmindanTa kanonizaciis evolucia<br />

dasavleTis eklesiaSi<br />

qristianuli eklesia Tavisi arsebobis adreuli<br />

sawyisebidanve pativs miagebs im pirovnebebs,<br />

romlebmac sagangebo RvawliTa da saTnoebiT<br />

gamoiara amqveyniuri cxovreba da didi msaxureba<br />

gauwia eklesias. xSirad es mowameobrivi aRsasruliTac<br />

ki gamovlindeboda.<br />

Tavdapirvelad ,,wmindanad” iwodaboda yoveli<br />

monaTluli qristiani, eklesiis wevri, magram<br />

IV saukunidan am sityvam sagangebo Sinaarsi SeiZina<br />

da mxolod garkveul pirovnebebze gavrcelda.<br />

pirvelni, romelTac miiRes ,,wmindanis”saxelwodaba,<br />

am sityvis sagangebo mniSvnelobiT iyvnen mociqulebi<br />

da mowameebi.<br />

wmindanTa dasSi Seracxva, romelic X saukunidan<br />

laTinuri sityviT `kanonizaciiT~ moixsenieboda,<br />

warmoadgenda saeklesio xelisuflebis<br />

garkveul qmedebas, aqts, sarwmunoebis gardacvlil<br />

moRvaweze. eklesiis istoriaSi kanonizaci-<br />

155


am mravali saxecvlileba ganicada. xSirad masTan<br />

iyo dakavSirebuli mcdeloba aecilebinaT wmindanTa<br />

dasSi siwmindiT saeWvo pirTa Seracxva.ase<br />

magaliTad, Zvel eklesiaSi wmindanad Seracxul<br />

adamianTa gancalkevebuli aqti ar moiTxoveboda<br />

da saqme Semoifargleboda mxolod maTi saxelebis<br />

zepiri moxseniebiTa da aRsasrulis dReze<br />

dResaswaulis dawesebiT.<br />

ukve II saukunis saeklesio wyaroebSi saxarebiseul<br />

movlenaTa aRsaniSnavad dawesebuli<br />

sadResaswaulo dReebis gverdiT gvxvdeba cnobebi<br />

mowameTa xsenebis dReebis aRniSvnis Sesaxeb. adreuli<br />

periodis eklesiaSi Tayvaniscemul wmindanTa<br />

ricxvis Sesaxeb SeiZleba vimsjeloT Cvenamde<br />

moRweuli kalendrebis, martirologebisa<br />

da monologiebis mixedviT. maT Soris yvelaze adrindeli<br />

III_IV saukunis martirologebi ZiriTadad<br />

laTinuri sasamarTlo aqtebis, e.w. ,,prokonsulTa<br />

aqtebis” Targmans, an gadamuSavebul variants<br />

warmoadgenen.es aqtebi imperator konstantines<br />

brZanebiT imperiis yvela did qalaqSi inaxeboda.<br />

romis xelisuflebis faqtobrivi aqtebis<br />

garda, I_II sakuneebidan Cvenamde SemorCenilia ama<br />

Tu im mowamis cxovrebis aRweris pirveli mcde-<br />

156


lobebi eklesiis mxridanac, rac mowameTa Tayvaniscemaze<br />

metyvelebs.<br />

Zveli eklesiis mowameTa Sesaxeb Semor-<br />

Cenili Canawerebi sakmaod moklea, radgan romis<br />

sasamarTloze stenografistTa mier xdeboda mxolod<br />

mosamarTleTa SekiTxvebisa da braldebul-<br />

Ta pasuxebis Cawera. sasamarTlo Canawerebs hqonda<br />

dakiTxvis oqmis saxe, sadac dasawyisSi aRniSnuli<br />

iyo prokonsulis saxeli, romlis olqSic<br />

imarTeboda sasamarTlo, Semdeg weli, Tve, ricxvi,<br />

zogjer miTiTebuli iyo droc. bolos mocemuli<br />

iyo dakiTxvis teqsti, romelic warmoadgenda<br />

dialogs sasamarTlo moxeleebsa da braldebuls<br />

Soris. dakiTxvis dasasruls igi prokonsulis<br />

brZanebiT xmamaRla ikiTxeboda. Semdeg ki gamohqondaT<br />

gadawyvetileba da acxadebdnen gana-<br />

Cens.<br />

wmindanTa Soris iricxeboda qristesaTvis<br />

yveli wamebuli, romelTa saxelebic, rogorc mowameobrivi<br />

sisxliT ganwmendilebisa maTi cxovrebis<br />

gamoZiebis gareSe avsebdnen wmindanTa dass.<br />

eklesia zogjer am sasamarTloebze gzavnida pirs<br />

romelsac evaleboda Caewera dakiTxulis naambobi.<br />

es Canawerebi mogvianebiT SeuerTda monologiebs<br />

rogorc ,,wamebani” da dalagebul iqna romis<br />

157


kalendris dReebis mixedviT.IV saukunis bolos<br />

kalendari sruli gaxda. wmindanTa ricxvi ki imdenad<br />

gaizarda, rom wlis manZilze maTi xsenebis<br />

gareSe ar rCeboda arc erTi dRe. magram aseTi<br />

sruli Zveli qristianuli kalendari Cvenamde ar<br />

SemorCenila.<br />

imis gamo, rom V saukunis dasawyisisaTvis<br />

wmindanTa pativad dResaswaulebis gamarTvam sakmaod<br />

farTo xasiaTi miiRo, saeklesio xelisufleba<br />

valdebuli gaxda Tvalyuri edevnebina wmindanTa<br />

SeracxvisaTvis da aseve aRekveTa cru kanonizebis<br />

faqtebi. aRsaniSnavia, rom Tavdapirvelad<br />

wmindanebi umetes SemTxvevaSi adgilobrivi TayvaniscemiT<br />

ganididebodnen, Semdeg ki maT mier aRsrulebul<br />

saswaulTa gamovlenasTan erTad, maTi<br />

Tayvaniscema saerTo saeklesio xasiaTis xdeboda.<br />

kanonizacia wesebis dacviT rom Sesrulebuliyo,<br />

dasavleTis eklesiaSi, adgilobriv<br />

episkoposs evaleboda Tvalyuri edevnebina am<br />

procesisaTvis da Tavisi azri Seetyobinebina romis<br />

papisaTvis, romelsac kardinalebTan erTad<br />

gadamwyveti xma ekuTvnoda ama Tu im pirovnebis<br />

wmindanad aRiarebis sakiTxSi. pirveli kanonizeba<br />

exeboda augsburgis episkopos ulrixs, romelic<br />

158


993 wels Sesrulebul iqna pap ioane XV-s mier<br />

romis provinciis episkoposTa krebulTan er-<br />

Tad.mogvianebiT episkoposTa krebam dakarga Tavisi<br />

mniSvneloba wmindanTa kanonizaciis saqmeSi,<br />

rac mTlianad papisa da kardinalebis xelSi aRmoCnda.<br />

romaul-kaTolikur eklesiaSi wmindanad<br />

Sesaracxi pirovnebisTvis arsebobda garkveuli<br />

pirobebi, romelTa dakmayofilebis SemTxvevaSi da<br />

gardacvalebidan xuTi wlis gasvlis Semdeg iwyeboda<br />

kanonizaciis procesi. pirobebi iyo Semdegi:<br />

kuTvnileba eklesiisadmi, kanonizebadi sikvdili,<br />

Sesaracxi pirovnebis cxovrebis siwminde da saswaulebis<br />

gamovlineba. saswaulis aRsruleba wmindanad<br />

Seracxvis erT-erTi mniSvnelovani pirobaa,<br />

romelic sikvdilis Semdeg unda aResrulebodes<br />

moRvawis mier, amasTan es unda iyos aranakleb<br />

oTxi saswaulisa,romelic damowmebul iqneba<br />

TviTmxilvelebis mier.<br />

dasavleTis eklesiaSi kanonizaciis aqts<br />

XVII saukunidan win uZRoda beaTifikaciis aqti,<br />

romelic warmoadgenda kanonizaciis dabal safexurs,<br />

rodesac adamiani sikvdilis Semdeg cxaddeboda<br />

netarad, Tumca amiT ar wydeboda misi wmindanobis<br />

sakiTxi. pirveli yvela wesiT gaformebu-<br />

159


li beaTifikacia Sesrulebul iqna francisko<br />

solskovos mimarT 1662 wels papis benediqte XIVs<br />

mier. manve daawesa gansazRvruli moTxovnebi beaTifikaciis<br />

procesis, romlis Tanaxmadac unda<br />

Semowmebuliyo wmindanad Sesaracxi pirovnebisaTvis<br />

dawerili Txzuleba (aseTis arsebobis Sem-<br />

TxvevaSi), unda Sefasebuliyo gmirobis xarisxi<br />

da aseve gamocxadebuliyo mis mier Sesrulebuli<br />

saswaulis faqti.<br />

beaTifikaciis aqti dayofili iyo gamosacdel<br />

processa da TviT beaTifikaciis aqtad. masSi<br />

monawileobdnen rqmenis win wamomwevni, romelTac<br />

sxvagvarad eSmakis winaSe wmindanis damcvelic<br />

ewodeboda, romlis movaleoba iyo naTeli moefina<br />

wmindanad gamosacxadebeli kandidatis cxovrebidan<br />

garkveul momentebisaTvis. mas hyavda oponenti,<br />

romelic cdilobda dasaxelebuli argumentebis<br />

uaryofas. adgilobrivi episkoposis mier<br />

moZiebuli da mopovebuli masalebi Sesaracxi pirovnebis<br />

Sesaxeb, gansaxilvelad waredgineboda<br />

sagangebo kongregacias da amiT amoiwureboda gamosacdeli<br />

procesi, ris Semdegac dgeboda Tavad<br />

beaTifikaciis aqti, romelic mdgomareobda specialur<br />

da generalur inkviziciaSi, ganacxadebda<br />

ra sakiTxs didebisa da saswaulebis Sesaxeb, ri-<br />

160


Tac garkveuli unda yofiliyo damtkicebulia Tu<br />

ara moRvawis siwminde, mis mier aRsrulebuli<br />

saswaulebi.<br />

beaTifikaciis ceremonia rogorc wesi tardeboda<br />

da tardeba wminda petres taZarSi, sadac<br />

farads xdidnen netaris xats, ikiTxeboda dekreti<br />

beaTifikaciis Sesaxeb, wmindanis locva da<br />

sruldeboda himni.<br />

beaTifikaciis aqtis Semdeg papis TanxmobiT<br />

dgeba kanonizebis aqti, imave rigiT, riTac beaTifikacia<br />

aRsrulda. Tumca zogierT SemTxvevaSi<br />

SeiZleba gamoyenebul iqnas specialuri ganCineba,<br />

yovelgvari formalobis gareSe wmindanad Seracxvis<br />

Sesaxeb.<br />

dasasruls, SeiZleba iTqvas, rom wmindanTa<br />

kanonizacia eklesiis istoriaSi arasdros ar yofila<br />

erTsaxovani. Seracxvis yovel calkeul Sem-<br />

TxvevaSi arsebobda gansakuTrebuli mizezebi,<br />

romlebic SeiZleba damokidebuli yofiliyo rogorc<br />

moRvawis mier arCeul Rvawlze, aseve im sulier<br />

moTxovnilebebze,romlebic yovel istoriul<br />

momentSi eklesias miaCnda aucileblad.<br />

eklesiis arsebobis sxvadasxva istoriul periodSi,<br />

wmindanTa kanonizebis mizezebisa da saxesxvaobisas<br />

erTi ram yovelTvis ucvleli rCebo-<br />

161


da: yovelgvari Tayvaniscema wmindanisa warmoadgenda<br />

RvTis siwmindis gancxadebas da yovelTvis<br />

aResruleboda eklesiis neba-surviliT.<br />

gamoyenebuli literatura<br />

1. Канонизация святых в ХХ веке, М., 1999<br />

2. Полный православный богословний словарь, М., 1992<br />

3. Католическая Энциклопедия<br />

4. panaiotis bumisi, kanonikuri samarTali,<br />

Tb., 2007<br />

162


MTamar Tlashadze<br />

Ivane Javakhishvili<br />

Tbilisi State University,<br />

Faculty of humanities,<br />

specialization –philosophy<br />

IV year<br />

The evolution of canonization of saints in West<br />

Christian Church<br />

Summary<br />

This work describes the evolution of canonization in West<br />

Christian Church. Here are discussed first steps of canonization<br />

when adoration of saints require any separate formal acts. in this<br />

work there are represented the changes which were happening<br />

during centuries and there are also characterized the canonization<br />

and beatification acts the remain the same until today.<br />

163

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!