cdb_K_Li_Zvejo-ABC_fl
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Žvejo<br />
Mėgėjų žūklės vadovas
Turinys<br />
Kas yra mėgėjų žūklė . ......................................................7<br />
Nuo ko pradėti .................................................................7<br />
Mėgėjų žūklės leidimai ....................................................... 10<br />
Mėgėjų žūklės taisyklės ...................................................... 10<br />
Žūklė ir gamtos reiškiniai .............................................. 14<br />
Biologinis žuvų gyvenimo ciklas ............................................. 14<br />
Vandens temperatūros pokyčiai .............................................. 15<br />
Vandens lygio svyravimai .................................................... 15<br />
Vandens skaidrumas ......................................................... 15<br />
Ištirpusio deguonies koncentracija . .......................................... 16<br />
Slėgis, vėjas ir mėnulio fazė .................................................. 16<br />
Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojas ............................ 18<br />
Mėgėjų žūklės būdai . ..................................................... 19<br />
Žūklė plūdine meškere ....................................................... 21<br />
Žūklė dugnine meškere . ...................................................... 21<br />
Žūklė spiningu ............................................................... 22<br />
Žūklė museline meškere . ..................................................... 23<br />
Kiti žūklės būdai . ............................................................. 24<br />
Mėgėjų žūklės įrankiai .................................................. 25<br />
Meškerykočiai ................................................................ 25<br />
Meškerykočio linkis, reakcijos į apkrovą greitis ir galia ...................... 27<br />
Meškerykočių priežiūra ...................................................... 27<br />
Ritės .......................................................................... 28<br />
Žvejybinis valas . .............................................................. 30<br />
Žvejybiniai mazgai ........................................................... 32<br />
5
TURINYS<br />
Masalai ir jaukai .......................................................... 35<br />
Gyvūninės kilmės masalai .................................................... 35<br />
Masalai, kurių galima aptikti priekrantėje ................................... 39<br />
Augalinės kilmės masalai ..................................................... 43<br />
Nuo mūsų stalo . .............................................................. 46<br />
Granuliuoti masalai .......................................................... 48<br />
Baltyminiai kukuliai .......................................................... 48<br />
Tešla .......................................................................... 49<br />
Masalo žuvelės ............................................................... 52<br />
Jaukinimo būdai ............................................................. 54<br />
Sauso jauko mišinių sudėtis .................................................. 58<br />
Žūklė plūdine meškere .................................................. 61<br />
Plūdinės meškerės istorija ir raida ........................................... 61<br />
Plūdinės meškerės be ritės ................................................... 64<br />
Palaidynės .................................................................... 67<br />
Plūdės ir jų įvairovė . .......................................................... 69<br />
Svareliai ...................................................................... 74<br />
Žūklė plūdine meškere stovinčio vandens telkiniuose ....................... 75<br />
Žūklė plūdine meškere upėse . ................................................ 83<br />
Žūklė dugnine meškere .................................................. 90<br />
Meškerykočiai ................................................................ 90<br />
Ritės .......................................................................... 93<br />
Dugninės meškerės valas ..................................................... 93<br />
Kibimo indikatoriai . .......................................................... 94<br />
Svareliai ...................................................................... 96<br />
Šėryklės ...................................................................... 98<br />
Sistemėlės ................................................................... 101<br />
Keletas techninių smulkmenų . .............................................. 107<br />
Žūklė dugnine meškere stovinčio vandens telkiniuose . ..................... 109<br />
Žūklė dugnine meškere upėse ............................................... 111<br />
Žūklė spiningu ........................................................... 114<br />
Spiningo masalai ............................................................ 117<br />
Spiningavimo būdai ......................................................... 121<br />
Kiti populiarūs žūklės būdai .......................................... 134<br />
Jūrinė žūklė ................................................................. 134<br />
Žūklė museline meškere . .................................................... 144<br />
Žieminė žūklė ............................................................... 150<br />
Rodyklė ..................................................................... 167<br />
<strong>Li</strong>teratūra ................................................................... 170<br />
Kas yra mėgėjų žūklė<br />
Mėgėjų žūklė – vienas populiariausių aktyvių laisvalaikio leidimo būdų mūsų<br />
šalyje, sutraukiantis prie upių ir ežerų šimtus tūkstančių entuziastų. Nepaisant<br />
to, metodinės literatūros pradedantiesiems meškeriotojams lietuvių kalba iki šiol<br />
beveik nebuvo. Šiuo pažintiniu gausiai iliustruotu leidiniu tikimasi užpildyti esamą<br />
spragą.<br />
Knygoje suprantamai pateikiama ne tik pagrindinė informacija apie klasikinius<br />
žūklės būdus, įrankius, jaukus ir masalus, bet ir gausybė naudingų praktinių<br />
patarimų, kuriais dalijasi ne vieno dešimtmečio žūklės patirtį turintys leidinio<br />
autoriai. Tekstas iliustruojamas daugybe informatyvių ir originalių schemų, piešinių<br />
ir nuotraukų, padedančių lengviau suvokti skaitomą medžiagą.<br />
Nuo ko pradėti<br />
Niekada nežvejojusiam žmogui natūraliai kyla klausimas – nuo ko pradėti? Jei<br />
iki šiol neteko žvejoti arba asmeninė patirtis įgyta tik vaikystėje gaudant žuvis<br />
savadarbe meškere, be gero žūklės mokytojo vargu ar apsieisite. Žinoma, naudingos<br />
informacijos galima rasti specializuotuose žūklės žurnaluose, žinynuose,<br />
6 7
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
KAS YRA MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ<br />
Žūklė museline meškere<br />
Žūklė ežere nuo liepto teleskopine<br />
plūdine meškere be ritės<br />
interneto svetainėse, kuriose demonstruojami mokomieji filmukai, tačiau būtina<br />
ir patyrusio žvejo pagalba, patarimai. Keletas išvykų prie vandens telkinio su patyrusiu<br />
meškeriotoju padės lengviau perprasti ir iki tol turėtas tik teorines žinias.<br />
Žūklė, skirtingai nei daugelis kitų laisvalaikio leidimo būdų, pavyzdžiui, medžioklė,<br />
vandens ar automobilių sportas, bent jau iš pradžių nereikalauja didelių<br />
finansinių investicijų. Kol neturite didesnės patirties ir negalite spręsti, koks žūklės<br />
būdas Jums labiausiai patiks ir seksis, nepatariama pirkti brangios specializuotos<br />
žvejybos įrangos ir, atvirkščiai – nesusigundyti pirmais pasitaikiusiais<br />
pigiais meškerykočiais ar jų priedais. Rekomenduojama derinti kokybės ir kainos<br />
santykį. Be to, pasirūpinkite reikiama įranga ir apranga, kad oro pokyčiai nekeltų<br />
rūpesčių. Žvejys, išsiruošęs dienai ar juo labiau kelioms prie upės ar ežero, nežino,<br />
koks bus oras, todėl jo apranga turi būti tinkama bet kokiomis oro sąlygomis.<br />
Svarbiausia, kad drabužiai būtų tinkamo dydžio, parinkti pagal metų laiką ir orą,<br />
nevaržytų judesių. Geriausia, kad jie dengtų visą kūną, saugotų nuo saulės, vėjo,<br />
uodų, aštrių šakelių, augalų (pvz., dilgėlių). Taip pat būtina turėti neperšlampamą<br />
striukę arba bent polietileninį lietpaltį. Ypač svarbu, kad drabužiai apsaugotų<br />
pažeidžiamiausias vietas: nugarą, strėnas, kojas, todėl šaltuoju metu pravartu dėvėti<br />
vientisą ar dviejų dalių kombinezoną, šiltus specialius apatinius ir kitus tam<br />
skirtus drabužius.<br />
Aprangos spalva ne tokia svarbi kaip funkcionalumas. Visgi renkantis žūklės<br />
būdus, reikalaujančius meškeriotojo maskuotės, geriausiai tinka iš aplinkos neišsiskiriančių<br />
spalvų drabužiai. Be to, jie turi saugoti nuo saulės, vėjo, drėgmės.<br />
Saulėtą dieną reikia rinktis drabužius, dengiančius visą kūną, arba bent jau<br />
naudoti specialų kremą, dėvėti visą galvą dengiančią kepurę ir akinius nuo saulės.<br />
Meškeriotojai paprastai renkasi akinius poliarizuotais lęšiais. Jie ne tik saugo<br />
akis nuo saulės, bet ir padeda stebėti upę. Poliarizuoti akiniai itin juodais lęšiais<br />
apsunkins matomumą, todėl patartina rinktis šviesiai pilkus, rudus ar<br />
geltonus lęšius. Akinius reikėtų pritvirtinti grandinėle ar gumele, kad netrukdytų<br />
aktyviai judėti (pavyzdžiui, žvejojant spiningu, museline meškere,<br />
vaikštant apžėlusiais upelių krantais).<br />
Labai svarbu pasirinkti patogų, kiek didesnio dydžio apavą, kad prireikus<br />
būtų galima apsimauti šiltas kojines. Žvejojant nuo kranto, daugeliu<br />
atvejų reikia bristi į vandenį, todėl nemažai meškeriotų renkasi trumpus<br />
guminius batus ar ilgus atraitojamus brydbačius. Ši avalynė pigi, visiškai<br />
nepraleidžia vandens, tačiau turi ir trūkumų – nepralaidi orui, nemažai<br />
sveria. Todėl reikėtų rinktis guminius batus su specialiais į veltinį panašiais<br />
įklotais arba pagamintus iš lengvos ir šilumai nelaidžios medžiagos.<br />
Žvejojant gamtoje verta pasirūpinti įvairius vabzdžius (uodus, erkes ir<br />
pan.) atbaidančiais repelentais ir purškalais, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui,<br />
žvejojant birželio mėnesį Nemune Dzūkijoje, pravers net specialus<br />
tinklelis, kokius paprastai naudoja tik į Užpoliarę išsiruošę keliautojai.<br />
Jei ketinate rinktis santykinai nejudrius žvejybos būdus, pavyzdžiui,<br />
plūdine ar dugnine meškere, verta įsigyti sulankstomą kėdutę, o dar geriau<br />
– specialų sudedamą krėslą, kurio kojų ilgis reguliuojamas ir kurį<br />
galima pastatyti kone bet kokio reljefo pakrantėje. Taip pat būtinas ir<br />
tinklelis pagautoms žuvims laikyti. Geriau iškart įsigyti ilgą ir erdvų<br />
tinklelį – ne trumpesnį kaip 2 m ilgio. Jame žuvims netrūks deguonies,<br />
todėl jas bus galima laikyti ilgą laiką, o norint – vėl paleisti. Daugeliu<br />
atvejų reikalingas ir ilgakotis graibštas, padedantis ištraukti užkibusią<br />
didesnę žuvį.<br />
Neatsiejami meškeriotojo palydovai – svarstyklės ir fotoaparatas, kad<br />
galėtumėte ne tik nustatyti pagauto įspūdingo laimikio svorį, bet ir įamžinti<br />
jį ar įsiamžinti kartu ir pats. Šiais laikais ir <strong>Li</strong>etuvoje nemažai meškeriotojų,<br />
kurie, pasidžiaugę puikia kova su žuvimi, ją paleidžia ir taip<br />
prisideda prie mūsų žuvų išteklių tausojimo.<br />
Žvejojant iš valties, ir ne tik, vienas didžiausių šiuolaikinės technikos<br />
meškeriotojo pagalbininkų – GPS imtuvas ir jo pagrindu veikiantis navigacinis<br />
įrenginys su žemėlapiais ar net atskirų vandens telkinių dugno<br />
batimetrija. Ruošiantis žvejoti iš valties svarbu iš anksto pasirūpinti gelbėjimo<br />
liemenėmis ir kitomis gelbėjimosi priemonėmis.<br />
Reikalinga ir vaistinėlė: pirmosios pagalbos rinkinys, vaistai nuo peršalimo,<br />
skausmą malšinantys preparatai, medžiagos vabzdžių įkandimams<br />
dezinfekuoti ir žaizdoms tvarstyti. Be to, prieš vykstant į žvejybą<br />
būtina įkrauti mobiliojo telefono bateriją, kad prireikus būtų galima išsikviesti<br />
pagalbą ir pan.<br />
Nors ir nėra būtini, bet žūklėje dažnai praverčia degtukai ar žiebtuvėlis,<br />
prie galvos tvirtinamas prožektorius, aštrus lenktinis peilis ir žirklės,<br />
adata ar yla, žiogelis, stiprus siūlas, izoliacinė juosta, nedidelis atlenkiamas<br />
pjūkliukas, kirvukas, nedidelių atsuktuvų rinkinys, virvė, maišelis<br />
druskos.<br />
Brydkelnės ir braidymo batai<br />
Graibštas<br />
8 9
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
KAS YRA MĖGĖJŲ ŽŪKLĖ<br />
Tokio dydžio šamus<br />
gaudyti draudžiama.<br />
Mėgėjų žūklės leidimai<br />
Prieš pradedant žvejoti, derėtų pasidomėti, kam priklauso vandens telkinys, ir<br />
įsigyti leidimą. Deja, prie vandens telkinio tokia informacija ne visada nurodoma.<br />
Ją galima sužinoti iš anksto planuojant išvyką – tereikia įvesti į naršyklės paieškos<br />
sistemą vandens telkinio pavadinimą ir susirasti dominančius duomenis. Kitas<br />
būdas – paskambinti į vietinį Medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių arba Aplinkos<br />
apsaugos departamentą. Vertingos informacijos šiuo klausimu gali suteikti ir<br />
vietiniai meškeriotojai ar savivaldos pareigūnai.<br />
Daugiausia vandens telkinių – beveik visas upes ir dalį ežerų bei tvenkinių –<br />
valdo valstybė. Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (įsikūrusiuose didžiuosiuose<br />
<strong>Li</strong>etuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,<br />
Alytuje, Marijampolėje ir Utenoje) įsigijus leidimą (meškeriotojo bilietą)<br />
žvejoti visuose <strong>Li</strong>etuvos neišnuomotose vandens telkiniuose, galima žūklauti<br />
daugelyje krašto ežerų ir upių. Jų sąrašą taip pat rasite internete, Aplinkos ministerijos<br />
svetainėje. Ieškant informacijos reikia atkreipti dėmesį į paskelbimo datą,<br />
nes sąrašas kasmet koreguojamas.<br />
Iš valstybės nuomojantys vandens telkinius asmenys ir organizacijos taip pat<br />
privalo išduoti mėgėjų žvejybos leidimus. Didžiausia vandens telkinių nuomininkė<br />
<strong>Li</strong>etuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja leidimų pardavimą daugelyje<br />
<strong>Li</strong>etuvos regionų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad leidimai dažniausiai parduodami<br />
tik darbo dienomis darbo laiku.<br />
Aplinkos ministerija ir kitos žinybos jau parengė naują žūklės leidimų išdavimų<br />
tvarką, numatančią galimybę įsigyti žūklės leidimą SMS žinute ar internetu, o<br />
tai iš esmės supaprastina žvejybos leidimų įsigijimo procedūrą.<br />
<strong>Li</strong>etuvos įstatymai numato, kad vaikai iki 16 m. ir vyresni kaip 65 m. amžiaus<br />
asmenys turi teisę valstybei priklausančiuose vandens telkiniuose žvejoti nemokamai.<br />
Žinoma, išskyrus draustinius, rezervatus ir kitas teritorijas, kuriose mėgėjų<br />
žūklė ribojama arba draudžiama, taip pat licencinės žūklės statusą turinčiuose<br />
vandens telkiniuose. Tačiau ir šiuo atveju privalu gauti leidimą, kuris išduodamas<br />
nemokamai. Be leidimo, žvejojant būtina su savimi turėti asmens dokumentą, pagal<br />
kurį galima nustatyti asmens amžių.<br />
Žūklės tvarką ir taisykles privačiuose vandens telkiniuose nustato patys jų savininkai.<br />
Mėgėjų žūklės taisyklės<br />
Kiekvienas meškeriotojas privalo laikytis mėgėjų žūklės taisyklių. Jas galima<br />
rasti internete, Aplinkos ministerijos ar <strong>Li</strong>etuvos Respublikos Seimo tinklalapyje,<br />
į paieškos langelį įvedus pavadinimą „Mėgėjų žūklės taisyklės“.<br />
Šiame skyriuje pateikiame tik pagrindines taisykles ir informaciją, kokias žuvis<br />
ir kada galima gaudyti, koks leistino pasiimti laimikio dydis, atsižvelgiant į<br />
žuvies rūšį, kiek sugautų žuvų galima pasiimti per parą.<br />
2005 m. priimtos mėgėjų žūklės taisyklės numato, kad vienu metu vienas žvejys<br />
mėgėjas negali naudoti daugiau kaip 4 žūklės įrankių, kurių bendras kabliukų<br />
skaičius negali viršyti 6 vienetų. Išimtis – Kuršių marios, kuriose leidžiama naudoti<br />
iki 12 kabliukų gaudant stintas, ir Baltijos jūra, kurioje galima naudoti iki 15<br />
kabliukų. Dvišakis ar vienšakis kabliukas laikomas vienu.<br />
Žūklės taisyklės taip pat riboja pagautos žuvies kiekį ir svorį. Per parą leidžiama<br />
sugauti tik vieną šlakį, lašišą (Baltijos jūroje) ar šamą, ne daugiau kaip tris<br />
marguosius upėtakius, ungurius, salačius, kiršlius ar ūsorius, ne daugiau kaip<br />
penkis sterkus, lydekas, sykus, šapalus, otus (bendras šiame punkte išvardytų<br />
žuvų skaičius negali viršyti 5 vienetų; pavyzdžiui, pagavus 2 lydekas, 2 šapalus<br />
ir 1 sterką, daugiau šių žuvų pasiimti negalima), 15 vienetų menkių. Per parą pagautų<br />
ir šiame punkte nenurodytų žuvų bendras svoris neturi viršyti 5 kg, Kuršių<br />
mariose – 7 kg, Baltijos jūroje – 15 kg, neįskaitant paskutinės sugautos žuvies,<br />
ir tų atvejų, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei nustatyta norma. Į laimikį<br />
neįskaitomos žuvys, kurios buvo pagautos ir gyvybingos nedelsiant paleistos į tą<br />
patį vandens telkinį.<br />
Saugant lydekų išteklius, nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. visuose vandens<br />
telkiniuose, išskyrus Kuršių marias, yra draudžiama žūklė gyva žuvele. Nuo spalio<br />
1 d. draudžiama žūklė be specialių licencijų (meškeriotojo kortelių) kai kuriose<br />
<strong>Li</strong>etuvos upėse ir upeliuose, kur neršti migruoja lašišinės žuvys – šlakiai ir lašišos.<br />
Ne visuose vandens telkiniuose ar jų dalyse mėgėjų žūklė leidžiama, todėl<br />
perkant leidimą vertėtų pasidomėti, kur jis suteikia teisę žvejoti. Beveik visada<br />
mėgėjų žūklė draudžiama rezervatuose ir draustiniuose bei kitose saugomose<br />
teritorijose. Kartais dėl vertingų žuvų migracijos ar nerštaviečių vietų apsaugos<br />
draudžiama žvejoti tam tikruose upių ruožuose. Tikslesnė informacija, kur žūklė<br />
yra ribojama ar draudžiama, dažniausiai skelbiama spaudoje arba Aplinkos ministerijos<br />
svetainėje.<br />
Draudžiamų žvejoti vandens telkinių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.<br />
Jį taip pat galima rasti internete. Kai kuriais atvejais net ir valstybei priklausančiuose<br />
vandens telkiniuose gali galioti papildomi draudimai. Pavyzdžiui,<br />
Nemuno deltos regioninis parkas savo teritorijoje nuo balandžio 20 d. iki birželio<br />
20 d. draudžia karšių žūklę. Kai kurios savivaldybės jų jurisdikcijai priklausančiuose<br />
uždaro tipo vandens telkiniuose taip pat gali drausti ar riboti mėgėjų žūklę,<br />
nustatyti griežtesnes taisykles ir kitus apribojimus.<br />
Šlakių žūklė upėse<br />
leidžiama tik turint<br />
specialią meškeriotojo<br />
kortelę.<br />
10 11
MĖGĖJŲ MėGėJų ŽŪKLĖS ŽūKLė S TAISYKLIŲ TAISyKLIų SANTRAUKA<br />
MėGėJų MĖGĖJŲ ŽūKLė ŽŪKLĖS S TAISyKLIų TAISYKLIŲ SANTRAUKA<br />
Pavadinimas<br />
Minimalus<br />
dydis<br />
Pavadinimas<br />
Angl./rus./vok.<br />
Per parą<br />
leidžiama<br />
pasiimti<br />
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis <strong>Li</strong>epa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis<br />
1 15<br />
1 1<br />
1 20 15 20 15 15 31<br />
15 15 1 15<br />
1 15 31<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
DrAuDžiAMO gAuDyti LAikOtArpiO nėrA<br />
Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis <strong>Li</strong>epa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis<br />
1 15<br />
1 1<br />
1 20 15 20 15 15 31<br />
15 15 1 15<br />
1 15 31<br />
MASALO žuveLe<br />
upėSe, nurODytOSe 1 prieDe*<br />
upėSe, nurODytOSe 2 prieDe*<br />
upėSe Ar jų AtkArpOSe, nurODytOSe 3 prieDe, neturint MeŠkeriOtOjO kOrte<strong>Li</strong>ų*<br />
upėSe Ar jų AtkArpOSe, nurODytOSe 3 prieDe*<br />
ArčiAu kAip 50 M nuO Spec. ženkLAiS pAžyMėtų verS<strong>Li</strong>nėS žūkLėS vietų<br />
ArčiAu kAip 100 M nuO žuvitAkių ir užtvAnkų*<br />
*2005 m. liepos 1 d. Mėgėjų žūklės taisyklės (2012 m. redakcija)<br />
Draudžiama<br />
žvejoti:<br />
Lašiša<br />
Salmo salar (L.)<br />
65 cm<br />
Šlakys<br />
Salmo trutta trutta<br />
(L.)<br />
65 cm<br />
Šamas<br />
Silurus<br />
glanis (L.)<br />
75 cm<br />
kiršlys<br />
Thymallus<br />
thymallus (L.)<br />
29 cm<br />
Lydeka<br />
Esox lucius (L.)<br />
Margasis<br />
upėtakis<br />
Salmo trutta fario (L.)<br />
45 cm<br />
30 cm<br />
Meknė<br />
Leuciscus idus (L.)<br />
28 cm<br />
Otas<br />
Scopthalmus<br />
maximus (L.)<br />
neribojama<br />
Salatis<br />
Aspius aspius (L.)<br />
52 cm<br />
Sykas<br />
Coregonus<br />
lavaretus (L.)<br />
neribojama<br />
Sterkas<br />
Sander<br />
lucioperca (L.)<br />
46 cm<br />
Šapalas<br />
Leuciscus<br />
cephalus (L.)<br />
25 cm<br />
ungurys<br />
Anguilla<br />
anguilla (L.)<br />
neribojama<br />
ūsorius<br />
Barbus barbus (L.)<br />
47 cm<br />
vėgėlė<br />
Lota lota (L.)<br />
49 cm kuršių<br />
mariose,<br />
40 cm kitur<br />
Menkė<br />
Gadus morhua (L.)<br />
neribojama<br />
jūrinė nėgė<br />
Petromyzon<br />
marinus (L.)<br />
Mažoji nėgė<br />
Lampetra<br />
planeri (L.)<br />
Skersnukis<br />
Chondrostoma<br />
nasus (L.)<br />
vijūnas<br />
Misgurnus<br />
fossilis (L.)<br />
upinė nėgė<br />
Lampetra<br />
<strong>fl</strong>uviatilis (L.)<br />
karšis<br />
Abramis<br />
brama (L.)<br />
neribojama<br />
Lynas<br />
Tinca tinca (L.)<br />
25 cm<br />
žiobris<br />
Vimba vimba (L.)<br />
28 cm<br />
karpis<br />
Cyprinus<br />
carpio (L.)<br />
Baltasis<br />
amūras<br />
Ctenopharyngodon<br />
idella (L.)<br />
idella (L.)<br />
Margasis<br />
plačiakaktis<br />
Artistichtys<br />
nobilis (L.)<br />
kitos čia neįvardytos, bet leidžiamos gaudyti žuvys<br />
(kuoja, pūgžlys, ešerys, plakis ir kt.)<br />
plačiažnyplis<br />
vėžys<br />
Astacus astacus (L.)<br />
Siauražnyp lis<br />
vėžys<br />
Astacus leptodactylus (L.)<br />
30 cm<br />
30 cm<br />
30 cm<br />
10 cm<br />
10 cm<br />
1 vnt.<br />
1 vnt.<br />
1 vnt.<br />
3 vnt.<br />
5 vnt.<br />
3 vnt.<br />
5 vnt.<br />
5 vnt.<br />
3 vnt.<br />
5 vnt.<br />
5 vnt.<br />
5 vnt.<br />
3 vnt.<br />
3 vnt.<br />
5 vnt.<br />
15 vnt.<br />
Bendras svoris – ne daugiau kaip 5 kg,<br />
kuršių mariose – 7 kg,<br />
Baltijos jūroje – 15 kg<br />
Salmon<br />
Лосось<br />
Lachs<br />
Sea trout<br />
Кумжа<br />
Bachforelle<br />
Catfish<br />
Сом<br />
Wels<br />
Grayling<br />
Хариус<br />
Europaische Äsche<br />
Pike<br />
Щука<br />
Hecht<br />
Brown trout<br />
Форель<br />
Regenbogenforelle<br />
Ide, Orfe<br />
Язь<br />
Aland<br />
Turbot<br />
Тюрбо<br />
Steinbutt<br />
Asp<br />
Жерех<br />
Raphen<br />
Whitefish<br />
Сиг<br />
Felchen<br />
Zander<br />
Судак<br />
Zander<br />
Chub<br />
Голавль<br />
Döbel<br />
Eel<br />
Угорь<br />
Aal<br />
Barbel<br />
Обыкновенный<br />
Обыкновенный<br />
усач<br />
усач<br />
Flussbarbe<br />
Burbot<br />
Налим<br />
Quappe<br />
Cod<br />
Треска<br />
Kabeljau<br />
Sea lamprey<br />
Морская минога<br />
Neunauge<br />
Brook lamprey<br />
Ручьевая минога<br />
Bachneunauge<br />
Nase<br />
Подуст<br />
обыкновенный<br />
Nase<br />
Loach<br />
Обыкновенный вьюн<br />
Schlammpeitzger<br />
River lamprey<br />
Речная минога<br />
Flussneunauge<br />
Bream<br />
Лещ<br />
Brasse<br />
Tench<br />
Линь<br />
Schleie<br />
Vimba<br />
Рыбец, сырть<br />
Zährte<br />
amūras<br />
Ctenopharyngodon<br />
Carp<br />
Карп<br />
Karpfen<br />
Grass carp<br />
Белый амур<br />
Graskarpfen<br />
Bighead carp<br />
Пёстрый толстолоб<br />
Marmorkarpfen<br />
Broad-fingered<br />
crayfish<br />
crayfish<br />
Ширококопалый<br />
Ширококопалый<br />
рак<br />
рак<br />
Edelkrebs<br />
Edelkrebs<br />
Narrow-clawed<br />
crayfish<br />
crayfish<br />
Узкопалый рак<br />
Узкопалый рак<br />
Galizischer<br />
Galizischer<br />
Sumpfkrebs<br />
50 vnt.<br />
50 vnt.<br />
viDAuS vAnDenySe Be MeŠkeriOtOjO kOrteLėS (<strong>Li</strong>cencijOS)<br />
BALtijOS jūrOje 0,5 kM SpinDu<strong>Li</strong>u nuO ŠventOSiOS upėS žiOčių ir 0,5 kM SpinDu<strong>Li</strong>u nuO kLAipėDOS uOStO ŠiAuriniO ir pietiniO MOLų<br />
viDAuS vAnDenySe Bet kuriuO Atveju<br />
nAtūrA<strong>Li</strong>OS kiLMėS MASALAiS<br />
viDAuS vAnDenySe Be MeŠkeriOtOjO kOrteLėS (<strong>Li</strong>cencijOS)<br />
BALtijOS jūrOje 0,5 kM SpinDu<strong>Li</strong>u nuO ŠventOSiOS upėS žiOčių ir 0,5 kM SpinDu<strong>Li</strong>u nuO kLAipėDOS uOStO ŠiAuriniO ir pietiniO MOLų<br />
viDAuS vAnDenySe Bet kuriuO Atveju<br />
nAtūrA<strong>Li</strong>OS kiLMėS MASALAiS<br />
DirBtiniAiS MASALAiS<br />
nAtūrA<strong>Li</strong>OS kiLMėS MASALAiS<br />
MASALO žuveLe<br />
DirBtiniAiS MASALAiS<br />
DirBtiniAiS MASALAiS<br />
nAtūrA<strong>Li</strong>OS kiLMėS MASALAiS<br />
viDAuS vAnDenySe Be MeŠkeriOtOjO kOrteLėS (<strong>Li</strong>cencijOS)<br />
viDAuS vAnDenySe Bet kuriuO Atveju<br />
DrAuDžiAMA gAuDyti<br />
DrAuDžiAMA gAuDyti<br />
DrAuDžiAMA gAuDyti<br />
DrAuDžiAMA gAuDyti<br />
viDAuS vAnDenySe Be MeŠkeriOtOjO kOrteLėS (<strong>Li</strong>cencijOS)<br />
neMunO DeLtOS<br />
regiOniniAMe<br />
pArke<br />
12<br />
13
ŽŪKLĖ IR GAMTOS REIŠKINIAI<br />
Vandens temperatūros pokyčiai<br />
Į vandens temperatūros pokyčius žuvys reaguoja bene greičiausiai, o jų reakcija<br />
priklauso nuo sezono ir situacijos. Beveik visos žuvys geriausiai jaučiasi ir yra<br />
aktyviausios tam tikros temperatūros vandenyje, o temperatūrai per daug pakilus<br />
ar nukritus tampa visai pasyvios ir gali net žūti. Vandens temperatūros pokyčiai<br />
turi ir momentinį, ir ilgalaikį poveikį. Temperatūrai staigiai nukritus, pavyzdžiui,<br />
po liūties, nemažai žuvų nustoja maitintis, tačiau po kelių valandų prisitaiko, ir jų<br />
aktyvumas, lyginant su buvusiu iki temperatūros pokyčių, gali net padidėti, ypač,<br />
jei ankstesnė temperatūra joms buvo per aukšta.<br />
Ilgalaikiai temperatūros pokyčiai dažniausiai susiję su sezonų kaita ir lemia<br />
vienokią ar kitokią žuvų elgseną ir gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, pašildžius pavasario<br />
saulei ir vandens temperatūrai per savaitę pakilus keliais laipsniais, atkunta<br />
ir pradeda aktyviai maisto ieškoti šilumą mėgstančios žuvys, kaip antai karpiai<br />
ar lynai, nors iki tol jos buvo visai vangios. Ir atvirkščiai – tokiai šalto vandens<br />
mėgėjai, kaip vėgėlei, jis gali visai atimti norą maitintis.<br />
Patarimas. Įpraskite,<br />
be meškerės, į žvejybą<br />
neštis vandens termometrą<br />
ir kiekvieną kartą matuokite<br />
vandens temperatūrą,<br />
o rodmenis, pastabas<br />
ir žūklės rezultatus<br />
kruopščiai fiksuokite<br />
užrašų knygelėje ar kompiuteryje.<br />
Kitais metais<br />
žvejodami tame pačiame<br />
telkinyje vien pamatavę<br />
temperatūrą žinosite, ko<br />
galite tikėtis.<br />
Žūklė ir gamtos reiškiniai<br />
Žuvies elgsena ir aktyvumas, o kartu ir potencialūs žūklės rezultatai neatsiejamai<br />
susiję su gamtoje vykstančiais reiškiniais. Kiekvienas jų vienaip ar kitaip<br />
įtakoja žuvų elgseną. Trumpai aptarkime pagrindinius veiksnius, darančius didžiausią<br />
įtaką žuvų elgsenai vandenyje.<br />
Vandens lygio svyravimai<br />
Pakilusio vandens lygio poveikį taip pat galima skirstyti į trumpalaikį ir ilgalaikį.<br />
Staigiai pakilęs upės vandens lygis verčia žuvis plaukti į kitas vietas, o neretai<br />
ir keisti mitybos įpročius. Ilgą laiką periodiškai trunkantys vandens lygio svyravimai<br />
žuvų suvokiami kaip sezono kaita, dėl ko iš esmės pakinta ir jų elgsena.<br />
Pavyzdžiui, rudens pradžioje ar viduryje upeliuose pakilęs vanduo yra signalas<br />
kantriai, gal net kelias savaites, prie žiočių laukusiems šlakiams ar lašišoms kilti<br />
aukštyn į nerštavietes. O pavasarį upėse pradėjęs slūgti polaidžio vanduo skatina<br />
maitintis kuojas ir kitas karpinių šeimos žuvis, nes jos ruošiasi nerštui, prieš kurį<br />
būtina pasistiprinti.<br />
Vandens skaidrumas<br />
Vandens skaidrumas dažniausiai tiesiogiai susijęs su vandens lygio svyravimais,<br />
nors pasitaiko ir išimčių. Staigūs vandens skaidrumo pokyčiai, pavyzdžiui,<br />
iš skaidraus kaip ašara į kakavos spalvos dėl įvairių nešmenų, dažniausiai žuvims<br />
Patarimas. Kai upės<br />
vandens lygis aukštas –<br />
žuvys būna arčiau<br />
kranto, kai žemas, o<br />
vanduo skaidrus – žuvys<br />
traukiasi į vagą.<br />
Biologinis žuvų gyvenimo ciklas<br />
Visoms žuvims būdingas natūralus biologinis ciklas, kurį sudaro gyvenimas iki<br />
neršto, pasiruošimas neršti, nerštas ir vėl grįžimas į ciklo pradžią. Nuo šio ciklo<br />
priklauso, kuriose vietose žuvys gyvens, koks bus jų aktyvumas. Vienoms žuvims<br />
biologinis gyvenimo ciklas daro labai ryškią įtaką, kaip antai migruojantiems iš<br />
jūros į nerštavietes upėse šlakiams, lašišoms, žiobriams, stintoms. Kitoms, kurios<br />
taip toli nekeliauja, jo poveikis ne toks stiprus, bet vis tiek lemia elgsenos pokyčius.<br />
Tik išmanydamas žuvų gyvenimo biologinį ciklą meškeriotojas gali numatyti,<br />
kur vienu ar kitu metu reikėtų ieškoti jį dominančių žuvų. Žinoma, šis ciklas<br />
labai susijęs su vandens temperatūros ir lygio pokyčiais, dienos ir nakties kaita bei<br />
kitais veiksniais.<br />
14 15
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
ŽŪKLĖ IR GAMTOS REIŠKINIAI<br />
Patarimas. Jei atvažiavote prie<br />
vandens telkinio per vidurvasario<br />
karščius ar viduržiemį, kai žuvims<br />
trūksta oro, visada ieškokite vietų,<br />
kuriose į ežerą ar upę įteka koks<br />
nors upeliukas. Jei žinote, kur<br />
ežere yra povandeninis šaltinis, –<br />
būtinai išbandykite laimę ten.<br />
Šiose vietose žuvų koncentracija,<br />
ir, tikėtina, apetitas bus žymiai didesnis<br />
nei kitur. Per vasaros karščius<br />
gaudyti karšių ar kitų taikiųjų<br />
žuvų išsiruoškite naktį – šaltesnis<br />
oras atvėsina vandenį, ir žuvys tuo<br />
metu būna aktyvesnės.<br />
Patarimas. Žvejodami turėkite<br />
omeny, kad, esant aukštam<br />
atmosferos slėgiui, žuvys linkusios<br />
pakilti nuo dugno, žemam –<br />
spaustis prie jo.<br />
turi neigiamą poveikį, tačiau per kelias dienas jos geba prisitaikyti ir pradeda<br />
sėkmingai maitintis. Pradedantieji meškeriotojai neretai mano, jog<br />
žuvis geriausia gaudyti kuo skaidresniame vandenyje, bet tai nėra visiška<br />
tiesa. Drumstame vandenyje žuvys prasčiau mato ir orientuojasi vadovaudamosi<br />
labiau šonine linija ir kitais organais, o ne rega. Todėl ne taip<br />
greitai pastebi ir patį meškeriotoją, ir jo naudojamo masalo apgaulę. Ir<br />
atvirkščiai – skaidriame vandenyje žuvys mato puikiai ir yra daug atsargesnės.<br />
Antra vertus, kai kuriems žūklės būdams, pavyzdžiui, žūklei museline<br />
meškere, skaidrus ar bent vidutiniškai skaidrus vanduo yra būtina<br />
sąlyga.<br />
Ištirpusio deguonies koncentracija<br />
Kaip žinome, žuvys kvėpuoja vandenyje ištirpusiu deguonimi. Tačiau<br />
keičiantis metų laikams jo koncentracija taip pat smarkiai kinta, sąlygojama<br />
vandens ir oro temperatūros bei kitų veiksnių.<br />
Daugiausia deguonies yra šaltame vandenyje, mažiausiai – šiltame.<br />
Todėl vidurvasarį, kai per karščius upių vandens temperatūra perkopia<br />
kai kurių rūšių žuvims pavojingą 20 laipsnių ribą, nemažai jų palieka pamėgtas<br />
ramias vietas ir keliauja į rėvas ir kitus greitesnės tėkmės vandens<br />
ruožus, nes juose daugiau deguonies. Mažai pratakiuose vandens telkiniuose,<br />
pavyzdžiui, Kuršių ar Kauno mariose, kai kuriuose ežeruose, žuvims<br />
nėra kur dėtis, todėl čia beveik kiekvienais metais daug kai kurių rūšių<br />
žuvų žūva dėl deguonies stygiaus. Paradoksalu, bet dar daugiau žuvų<br />
žūva nepratakiuose ežeruose ar tvenkiniuose žiemą. Pro storą sniego ir<br />
ledo sluoksnį nepatenka saulės spinduliai, augalai ne tik neišskiria deguonies,<br />
bet ir pradeda jį naudoti puvimo procesui. Dėl atsiradusio deguonies<br />
bado žuvys, jei ir lieka gyvos, tikrai nesimaitina, ir tik visiškai nepatyręs<br />
meškeriotojas tokiame vandens telkinyje gali tikėtis ką nors sužvejoti.<br />
Slėgis, vėjas ir mėnulio fazė<br />
Meškeriotojai tvirtina, kad žuvų kibimui didelę įtaką turi atmosferos<br />
slėgio stabilumas, vėjo kryptis ir net mėnulio fazė. Nors šis teiginys moksliniu<br />
požiūriu vertinamas gana prieštaringai, vis dėlto negalima ignoruoti<br />
ir patyrusių žvejų nuomonės, paremtos didele asmenine patirtimi. Manoma,<br />
kad prasčiausiai dauguma žuvų kimba pučiant rytų ar šiaurės krypties<br />
vėjams ir greitai kintant atmosferos slėgiui, nesvarbu, krentant ar kylant.<br />
Ir atvirkščiai, sėkmingiausia žvejyba būna pučiant vakarų krypties<br />
vėjui, kai slėgis ilgą laiką išlieka stabilus. Žinoma, daug kas priklauso ir<br />
nuo konkretaus vandens telkinio ypatybių, gaudomų žuvų rūšies ar konkrečios<br />
vietos.<br />
Šie ir kiti veiksniai daro įtaką žuvų aktyvumui ir žūklės rezultatams.<br />
Lentelėje pateikiama orientacinė informacija, kada geriausiai kimba populiariausios<br />
mūsų vidaus vandenų žuvys.<br />
Žuvies rūšis I II III IV V VI VII VIII IX X XI XII<br />
Aukšlė S S S V G G G G G S S S<br />
Baltasis amūras N N N S V G G G V S N N<br />
Ešerys V G V S V V G G G V S G<br />
Gružlys S S S V G G G G V S S S<br />
Karosas (paprastasis) N N N V G G V V V S N N<br />
Karosas (sidabrinis) N N N S G V V V S S N N<br />
Karpis N N N S G G V V G S N N<br />
Karšis S V V S G V G G G S S S<br />
Kiršlys N N D D D V V G G V V S<br />
Kuoja V G G G G V V V V S S V<br />
Lydeka V D D V G V V G G G V V<br />
Lynas N N N S G G V V V S N N<br />
Meknė S S V G G V V V V S S S<br />
Nuodėgulinis grundalas V S S V G G G G G G V V<br />
Ožka N N S V G V V G G S N N<br />
Plakis V G G V G V V G G S S S<br />
Pūgžlys G G G S G G G G G V V G<br />
Salatis N N D D G V V V G V S N<br />
Sterkas S V D D G G V V G G V S<br />
Strepetys S S S V G G V G G V S S<br />
Šamas N N N S S G G V S N N N<br />
Šapalas S S S V G V G G V V S S<br />
Ungurys N N N N S V G G S N N N<br />
Upėtakis (margasis) S S V G V V V V G D D D<br />
Vėgėlė G G G S N N N N S V G G<br />
Žiobris N N V G G D N N N S V N<br />
Simbolių reikšmės:<br />
Žuvų aktyvumas pagal mėnesius: I – sausis, II – vasaris ir t. t.<br />
N – nekimba, S – silpnai kimba, V – vidutiniškai kimba, G – gerai kimba, D – žvejoti draudžiama<br />
16 17
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
Karpiai vasarą dažnai maistą<br />
renka ir vandens paviršiuje.<br />
Lydeka<br />
Žuvų fiziologija – ką turėtų žinoti meškeriotojas<br />
Žuvys – ganėtinai sudėtingi gyvūnai, turintys nemažai išlavėjusių gebėjimų,<br />
kuriuos paprasčiausiai būtina žinoti meškeriotojams, norintiems pergudrauti patyrusias<br />
ir atsargias žuvis.<br />
Skirtingų žuvų rūšių regėjimas taip pat skirtingai išsivystęs. Didžiausiu akylumu<br />
garsėja upėtakiai ir salačiai, gebantys pamatyti meškeriotoją iš keliolikos<br />
ar net daugiau metrų ir į tai reaguoti. O štai, pavyzdžiui, sterkas į tolį mato gal ir<br />
mažiau, bet dėl savo akių sandaros geba skirti menkiausius atspalvius net bemaž<br />
visiškoje tamsoje.<br />
Žuvys mato kitaip, nei žmonės paprastai mano, nes vanduo turi savybę laužti<br />
šviesą tam tikru kampu. Įdomu, kad žuvys labai gerai mato į priekį ir į šonus, bet<br />
prasčiau iš uodegos pusės.<br />
Neblogai išlavėję ir žuvų klausos organai. Ypač gerai žuvys girdi trepsėjimą,<br />
stuksenimą į akmenis, lūžtančias šakeles ir kt., o štai negarsi žmonių kalba atsimuša<br />
į vandenį ir žuvys jos negirdi.<br />
Taikiosios žuvys pasižymi ir gana geromis skonio ir uoslės juslėmis. Paragavusios<br />
nematyto maisto, žuvys gana greitai įvertina jo tinkamumą. Dauguma taikiųjų<br />
žuvų, kaip antai karpiai ar karšiai, tikri smaližiai, mėgstantys saldų maistą<br />
ir gebantys atsirinkti skaniausius kąsnius. Dauguma augalėdžių žuvų turi savo<br />
mėgstamus kvapus, kurių įdėjus į jauką žūklės rezultatai pagerėja.<br />
Plėšriosios žuvys turi dar vieną organą – vadinamąją šoninę liniją, kuria gali<br />
jausti menkiausius vandens virpesius, nustatyti objekto dydį, atstumą, judėjimo<br />
kryptį. Todėl, pavyzdžiui, lydeka geba sėkmingai medžioti net būdama akla. Tuo,<br />
žinoma, naudojasi meškeriotojai, siūlydami dirbtinius masalus, kaip tik labiausiai<br />
ir veikiančius šoninę žuvų liniją.<br />
Mėgėjų žūklės būdai<br />
Mėgėjų žūklė – labai plati sąvoka, apimanti daugybę skirtingų žūklės būdų.<br />
Kiekvienas jų turi savų ypatumų, privalumų ir trūkumų. Beveik visas žuvis galima<br />
pagauti įvairiais būdais, todėl nė vienas jų nėra apčiuopiamai pranašesnis už<br />
kitus. Populiariausi žūklės būdai <strong>Li</strong>etuvoje – žvejyba plūdine meškere, dugnine<br />
meškere ir spiningu. Vis labiau plinta ir žūklė museline meškere, kuri šiek tiek<br />
sudėtingesnė ir reikalauja daugiau žinių bei praktikos.<br />
Nuo ko pradėti? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra. Dažnai žmonės<br />
mėgstamiausią žūklės būdą pasirenka ne tik pagal norimų pagauti žuvų rūšis, bet<br />
ir pagal savo charakterį. Mėgstantys ramiai laukti, kol žuvis suras jauką, dažniau<br />
renkasi plūdinę ar dugninę, o judrūs ir nenustygstantys vietoje – spiningą ar muselinę<br />
meškerę. Tačiau dauguma žvejų meškerioja įvairiais būdais. Pavyzdžiui,<br />
jei ne itin sekasi žvejoti plūdine ar dugnine ir pastebima, kad aktyviai maitinasi<br />
plėšrūnės, galima pakeisti taktiką ir į rankas paimti spiningą ir atvirkščiai. Ne<br />
vienas patyręs meškeriotojas laikosi nuostatos, jog nereikia apsiriboti tik vienu<br />
būdu. Priešingai, reikia stebėti, kas vyksta vandenyje, ir prisitaikyti. Kalbant apie<br />
dar vieną svarbų aspektą – meškeriotojo piniginę – kiekvienas žūklės būdas daugiau<br />
ar mažiau kainuoja ir negalima išskirti brangesnio ar pigesnio. Spiningaujant<br />
18 19
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
MĖGĖJŲ ŽŪKLĖS BŪDAI<br />
Žuvies rūšis<br />
Aukšlė<br />
Ešerys<br />
Gružlys<br />
Karpis<br />
Karšis<br />
Kiršlys<br />
Kuoja<br />
Lydeka<br />
Lynas<br />
neretai prireikia vietoj prarastų masalų įsigyti naujus, kainuojančius nuo kelių iki<br />
keliasdešimties litų. Žvejojant dugnine ar plūdine tenka pirkti jaukus ir jų priedus,<br />
kitus aksesuarus. Pasirinkus muselinę meškerę, kaip ir spiningaujant, prireikia<br />
keisti žvejojant nutrūkusias ar nutrauktas museles, o norint išmokti jas<br />
rišti patiems reikia įsigyti tam skirtą įrangą ir medžiagas. Lentelėje nurodytos<br />
dažniausiai <strong>Li</strong>etuvos vidaus vandenyse pagaunamos žuvys ir populiariausi jų gaudymo<br />
būdai.<br />
Žūklės būdas<br />
Plūdinė<br />
Plūdinė, dugninė, spiningas, gyva žuvelė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė, gyva žuvelė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Žūklė plūdine meškere<br />
Ko gero, didžioji dalis žvejų, pradėdami žvejoti, pirmiausia išbandė žūklę plūdine<br />
meškere. Šis būdas gana universalus, tinkamas tiek stovinčio, tiek tekančio<br />
vandens telkiniuose. Išmokti žvejoti plūdine meškere nėra labai sunku. Jau<br />
pats pavadinimas nurodo pagrindinį elementą – plūdę. Būtent plūdė signalizuoja<br />
meškeriotojui, kad žuvis kimba, todėl ji turi būti nuolat stebima. Jei mėgintume<br />
įsivaizduoti supaprastintą plūdinės meškerės schemą, ji būtų labai paprasta: kabliukas<br />
su masalu, virš jo ant valo užspausti svareliai, o virš jų plūdė. Svareliai ne<br />
tik gramzdina masalą, bet ir subalansuoja plūdę, kad ši plūduriuotų vandens paviršiuje.<br />
Atsižvelgiant į žūklės sąlygas, svarelius išdėstyti galima įvairiai. Paprastai<br />
ant plūdžių nurodoma jų keliamoji galia, kuria remiantis jas lengviau subalansuoti.<br />
Dažniausiai naudojamos dviejų tipų plūdės: stacionarios, tvirtinamos ant<br />
valo kembrikais, ir slankiojančios, kurios laisvai slenka valu iki aukščiau užverto<br />
vadinamojo „stop“ mazgo. Šio tipo plūdės labiausiai tinka stovinčio vandens telkiniuose,<br />
kuriuose vyrauja gylis, didesnis nei meškerykočio ilgis.<br />
Žūklė plūdine meškere gali būti ir gana dinamiška, ypač, jei žvejojama upėje.<br />
Srovėje masalas dažnai prilaikomas, o meškerė nepaleidžiama iš rankų. Žvilgsnis<br />
prikaustytas prie plūdės, nes žuvys gali kibti labai atsargiai ir tai vos pastebima.<br />
Tiesa, žvejojant stovinčio vandens telkiniuose, meškerę galima padėti ant kuoliuko<br />
ir tada telieka stebėti plūdę. Jei nėra didelio bangavimo, o masalas užmestas<br />
nelabai toli, tai daryti gana lengva. Tačiau jei plūdė užmesta tolėliau, o pučia<br />
stiprus vėjas, ir bangos nuolat kilnoja plūdę, pastebėti, kad žuvis kimba, gali tik<br />
įgudusio meškeriotojo akis.<br />
Plūdė, pagaminta<br />
iš žąsies plunksnos<br />
stiebelio<br />
Plakis<br />
Pūgžlys<br />
Raudė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Plūdinė, dugninė<br />
Žūklė dugnine meškere<br />
Žvejojant dugnine meškere masalas guli ant dugno, ir kibimą rodo ne plūdė,<br />
o signalizatorius. Šis būdas nereikalauja aktyvaus judėjimo ir turi keletą privalumų.<br />
Žvejojant dugnine, meškerė pastatoma ant kuoliukų ar kitų atramų, todėl<br />
Salatis<br />
Sterkas<br />
Spiningas, muselinė<br />
Dugninė, spiningas, gyva žuvelė<br />
Dugninės meškerės<br />
su elektroniniais<br />
signalizatoriais<br />
Šamas<br />
Dugninė, spiningas, gyva žuvelė<br />
Šapalas<br />
Plūdinė, dugninė, spiningas, muselinė<br />
Ungurys<br />
Dugninė, gyva žuvelė<br />
Upėtakis (margasis)<br />
Spiningas, muselinė (draudžiama gaudyti natūralios kilmės masalais)<br />
Ūsorius<br />
Dugninė, spiningas<br />
Vėgėlė<br />
Dugninė, gyva žuvelė<br />
Žiobris<br />
Plūdinė, dugninė<br />
20 21
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
MĖGĖJŲ ŽŪKLĖS BŪDAI<br />
jos nereikia laikyti rankoje. Paprasčiausias kibimą rodantis įrenginys – dugninės<br />
meškerės viršūnėlė. Ji dažniausiai būna liauna, nudažyta ryškia spalva ir lanksti.<br />
Kai kurios meškerės turi keičiamas viršūnėles, kurios skiriasi savo lankstumu.<br />
Pastačius meškerę maždaug 45–70 laipsnių kampu ir įtempus valą, žuvies kibimą<br />
signalizuos lanksti viršūnėlė. Žvejojant stovinčio ar lėtai tekančio vandens<br />
telkiniuose, meškerė guldoma ant kuoliukų, ant valo tarp pirmo ir antro meškerės<br />
žiedelių užkabinami signalizatoriai, kurie gali būti įvairių tipų. Labiausiai<br />
dugninę žūklę palengvino atsiradę elektroniniai signalizatoriai. Užmestos meškerės<br />
valas dedamas ant signalizatoriuje esančio ratuko, kuriam pasisukus į bet<br />
kurią pusę pasigirsta garsinis signalas. Meškeriotojams nebereikia nuolat stebėti<br />
signalizatoriaus.<br />
Žvejojant dugnine meškere reikia turėti žinių ir apie vandens telkinį, ir apie<br />
pačias žuvis. Dažniausiai, žvejojant šiuo būdu, žuvys jaukinamos, siekiant jas privilioti<br />
arčiau kabliuko su masalu. Tam galima naudoti specialias šėrykles, kartu<br />
atstojančias ir svarelį.<br />
Žūklė spiningu<br />
Spiningavimas – ypač dinamiškas žūklės būdas, naudojant vien tik dirbtinius<br />
masalus. Spiningas skirtas plėšriųjų žuvų žūklei, tačiau šiuolaikiniai masalai ir<br />
įrankiai smarkiai praplėtė juo gaudomų žuvų rūšių skaičių. Mikromasalai leidžia<br />
sėkmingai vilioti taikiosiomis vadinamas žuvis, pavyzdžiui, raudes, kuojas, karšius<br />
ir pan. Su spiningu yra ką veikti beveik kiekviename vandens telkinyje, pradedant<br />
nedideliais upeliais ir baigiant jūra. Galima teigti, kad spiningavimas, kaip<br />
mėgėjų žūklės būdas, labiausiai ir greičiausiai lavina užmetimo techniką. Kartais<br />
masalą reikia užmesti kiek įmanoma toliau, o kartais atstumas siekia vos kelis<br />
metrus, tačiau jis turi būti labai tikslus, nes trukdo įvairios kliūtys (pvz., medžių<br />
šakos). Spiningautojai turi susitaikyti ir su vienu nemaloniu dalyku – masalų praradimais.<br />
Blizgę ar kitą dirbtinį masalą dažnai reikia traukti šalia įvairių kliuvinių,<br />
kuriuose tūno plėšrūnės. Neretai masalo kabliukai visam laikui lieka po vandeniu,<br />
įsikabinę į šakas, kelmus ar kitus kliuvinius.<br />
Spiningautojams sukurta daugybė skirtingų įrankių ir masalų. Masalų įvairovė<br />
leidžia prisitaikyti prie įvairių žūklės sąlygų ir žuvų rūšių. Patį žūklės būdą reikėtų<br />
skirstyti į žvejojimą nuo kranto (arba įsibridus) ir žūklę iš valties. Didesniuose vandens<br />
telkiniuose spiningavimas iš valties gali duoti daugiau naudos nei nuo kranto,<br />
ypač ežeruose, kurių pakrantės seklios ir gausiai apaugusios švendrais ar krūmais.<br />
Museline meškere<br />
dažniausiai žvejojama<br />
įsibridus.<br />
Neinercinė ritė su<br />
galiniu stabdžiu<br />
Žūklė museline meškere<br />
<strong>Li</strong>etuvoje vis dar įsišaknijęs stereotipas, kad muselinė – profesionalų žūklės<br />
būdas ir naujokams netinka. Iš tiesų žūklė museline meškere gana smarkiai skiriasi<br />
nuo jau minėtų būdų, tačiau tai nereiškia, kad jis labai sudėtingas. Pagrindinis<br />
skirtumas nuo kitų būdų tas, jog vabzdį ar kitą gyvį imituojantis masalas<br />
yra gana lengvas ir jį užmesti padeda specialus šiam žūklės būdui sukurtas valas.<br />
Žūklę museline meškere galima skirstyti į žūklę sausosiomis ir šlapiosiomis muselėmis.<br />
Sausosios muselės skirtos žvejoti vandens paviršiuje, o šlapiosios – gilesniuose<br />
vandens sluoksniuose.<br />
Ritė, žvejojant museline, dažniausiai reikalinga tik valui suvynioti. Kai kuriais<br />
atvejais, kai gaudomos didelės ir stiprios žuvys, ritės vaidmuo žymiai didesnis.<br />
Stambių žuvų žūklei sukurtos didelės talpos ritės. Į jas vyniojamas muselinis ir<br />
daug paprasto tvirto (dažnai pinto) valo, skirto museliniam pailginti, nes pastarasis<br />
dažniausiai yra 25–30 m ilgio. Užkibusi didelė žuvis muselinį valą išvynioja<br />
22 23
ŽVEJO <strong>ABC</strong><br />
labai greitai, todėl reikia didesnių papildomo valo atsargų (angl. Backing).<br />
Taip pat šios ritės dažniausiai turi gerus diskinius stabdžius,<br />
padedančius nuvarginti žuvį. Muselinių meškerių kotai skirstomi į<br />
klases – koto klasė turi atitikti valo svorį. Šiais laikais gaminami kotai<br />
nuo 0 iki 12 klasės. Kadangi masalas užmetamas valu, reikalinga<br />
ir specifinė užmetimo technika, kuri smarkiai skiriasi nuo įprastos<br />
kitų žūklės būdų technikos. Kelias valandas pasitreniravus, pagrindinį<br />
užmetimo būdą įmanoma nesunkiai išmokti.<br />
Museline meškere galima vilioti įvairias žuvis. Labai populiari<br />
upėtakių ir kiršlių žvejyba, tačiau <strong>Li</strong>etuvoje vis labiau pamėgstama ir<br />
kitų rūšių žuvų žūklė, pavyzdžiui, lydekų, šapalų ar net karpių. Dauguma<br />
muselininkų patys riša museles, naudodami įvairių paukščių<br />
plunksnas, gyvūnų šerius ir kitas natūralias ar sintetines medžiagas.<br />
Tai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir entomologijos (mokslo apie<br />
vabzdžius) žinių.<br />
Vaivorykštiniai upėtakiai<br />
dažnai žvejojami<br />
museline meškere.<br />
Kiti žūklės būdai<br />
Yra nemažai specifinių ir labai specializuotų, tačiau tam tikrais<br />
atvejais nepaprastai efektyvių žūklės būdų.<br />
Žūklės vien tik masalu (angl. Free <strong>Li</strong>ning) metodo esmė paprasta.<br />
Čia nenaudojama nei plūdė, nei kiti signalizatoriai, rodantys žuvies<br />
kibimą. Prie valo rišamas kabliukas, gaudoma vandens paviršiuje<br />
(užspaudus kelis švino šratelius galima žvejoti viduriniuose vandens<br />
sluoksniuose ar netoli dugno). Upėse masalą leidžiama nešti srovei,<br />
visą laiką kontroliuojant valo įtempimą. Kibimas arba matomas plika<br />
akimi, arba pajuntamas žuviai pradėjus tempti valą. Stovinčio vandens<br />
telkiniuose taip dažnai gaudomos žuvys vandens paviršiuje,<br />
masalui naudojant plaukiančius maisto produktus (pvz., duoną).<br />
Velkiavimas – žūklės būdas, kai paskui plaukiančią valtį traukiamas<br />
dirbtinis masalas ar masalai. Leidus išsivynioti tam tikrai daliai<br />
valo, spiningas laikomas rankoje arba įstatomas į valtyje sumontuotus<br />
laikiklius. Tai geras būdas plėšriosioms žuvims gaudyti dideliuose<br />
vandens telkiniuose, nes patikrinami dideli plotai. Velkiavimui yra<br />
sukurti ne tik specialūs masalai, bet ir tam skirta įranga: meškerių<br />
laikikliai, inkarinių gervių sistemos (angl. Downrigger), leidžiančios<br />
masalą traukti norimame gylyje, laiveliai, atitraukiantys masalą toliau<br />
nuo valties, ir pan.<br />
Vertikalusis blizgiavimas – nesudėtingas žūklės būdas, naudojamas<br />
žvejojant iš valties, dažniausiai – jai palengva dreifuojant. Masalas<br />
kilnojamas aukštyn žemyn, stuksenant į vandens telkinio dugną.<br />
Taip žvejojant labai nuosekliai patikrinamas pasirinktas plotas. Yra<br />
ir specialių masalų, tinkamų masalui kilnoti vertikaliai.<br />
Mėgėjų žūklės įrankiai<br />
Nieko stebėtina, kad pirmą kartą atėjus į žūklės įrangos parduotuvę nusipirkti<br />
pirmųjų žūklės įrankių ir meškerės akys apraibsta nuo didelės pasiūlos. Tokia<br />
problema iškyla ne tik pradedantiesiems, bet neretai ir jau šiek tiek praktikos turintiems<br />
meškeriotojams. Žūklės mados ir technologijos neatsilieka nuo kitų gyvenimo<br />
sričių naujovių. Todėl meškeriotojai yra išradę tiek daug skirtingų žūklės<br />
būdų ir jiems skirtos įrangos.<br />
Meškerykočiai<br />
Prieš pradedant nagrinėti specializuotus vienam ar kitam žūklės būdui pritaikytus<br />
kotus, reikėtų aptarti meškerykočio sandarą ir medžiagas, iš kurių jie gaminami.<br />
Pagal tipus meškerykočius galima suskirstyti į tris grupes: teleskopinius,<br />
sudurtinius ir vienos dalies. Dabar dauguma meškerių gaminamos iš kompozitų.<br />
Populiariausias – anglies pluoštas, nes jis lengvas ir tvirtas. Pigesni meškerykočiai<br />
gaminami iš kompozicinių stiklo pluošto dervų. Šios medžiagos taip pat pasižymi<br />
tvirtumu ir lankstumu, tačiau yra sunkesnės už anglies pluoštą.<br />
24 25
Change language