Katalogas

Neturintiems laiko sirgti 

Sveikatos ir geros 

savijautos vadovas 

1 

www.kraujotyrimai.lt 8 700 55511

Vienintelė visiškai automatizuota ir robotizuota laboratorija Baltijos šalyse. 

Laboratorijos robotizavimas ir automatizavimas leido pakelti laboratorinės 

diagnostikos paslaugų lygį iki technologiškai moderniausių Vakarų Europos, 

JAV ir Japonijos tyrimų centrų. 

Tai viena pirmųjų akredituotų laboratorijų Lietuvoje, įdiegusių kokybės vadybos 

sistemą pagal ISO 15189 standarto reikalavimus. Tyrimų kokybę garantuoja vidinės, 

išorinės bei tarplaboratorinės kokybės kontrolės procedūros. 

Kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai padeda ligas diagnozuoti ankstyvose stadijose, 

todėl galima laiku užkirsti kelią ligų progresavimui – tai daug pigiau ir saugiau 

nei gydyti ligą. 

Skiepai – patikimiausia profilaktinė priemonė siekiant išvengti užkrečiamų 

ligų. Siūlomos ne tik įprastos – gripo, erkinio encefalito, roto viruso, stabligės, 

tačiau ir nesezoninių ligų – geltonojo drugio, vidurių šiltinės – vakcinos. 

Teikiamos nemokamos gydytojų konsultacijos, kurių metu įvertinami pacientų 

tyrimų rodikliai, konsultuojama ligų profilaktikos bei gydymo klausimais. Itin 

svarbu, kad tyrimų atsakymus vertintų gydytojas-specialistas, teisingai interpretuotas 

tyrimas – kelias į tikslesnį ir greitesnį gydymą. 

IŠSITIRTI DAR NEBUVO TAIP PAPRASTA! 

• Į procedūrų kabinetą Jums atvykti tereikės vieną 

kartą – kraujo paėmimo procedūrai. 

• Užregistravus Jus mūsų sistemoje, žinute gausite 

prisijungimo kodus, su kuriais prisijungę, tyrimų 

eigą galėsite sekti tiesiog iš namų! 

• Atlikus tyrimus, Jus pakartotinai informuosime 

žinute apie proceso pabaigą. 

• Jums pageidaujant, atlikus tyrimus, telefonu su 

Jumis susisieks gydytojas ir suteiks nemokamą 

konsultaciją bei pateiks tyrimų įvertinimą ir savo 

rekomendacijas. 

Konsultuokitės 

Gaukite 

rezultatus 

Užsiregistruokite 

1 2 

5 3 

4 

Sekite tyrimų 

eigą 

Prisijunkite 

2

MŪSŲ LABORATORIJŲ TINKLO ŽEMĖLAPIS 

VILNIUS 

KAUNAS 

KLAIPĖDA 

ŠIAULIAI 

PANEVĖŽYS 

S. Konarskio g. 2 

Viršuliškių g. 65A 

Pamėnkalnio g. 1 

Žemaičių pl. 37 

Savanorių pr. 235 

Lukšio g. 3 

Priestočio g. 12 

Šaulių g. 21 

Jūreivių g. 19 

Bandužių g. 16 

Taikos pr. 28 

Gegužių g. 49 

Vytauto g. 108 

Respublikos g. 44 

MARIJAMPOLĖ 

ALYTUS 

TAURAGĖ 

RASEINIAI 

TRAKAI 

Kosmonautų g. 14A 

Kauno g. 62 

S. Dariaus ir S. Girėno g. 3 

Naujoji g. 48 

Dariaus ir Girėno g. 28A 

Jūros g. 5 

T. Daugirdo g. 8 

Vytauto g. 19 

TELŠIAI 

KURŠĖNAI 

KĖDAINIAI 

UTENA 

PLUNGĖ 

Turgaus a. 8 Vytauto g. 5 

Senosios Rinkos a. 5 

Maironio g. 4 

J. Tumo-Vaižganto g. 34 

KELMĖ 

PALANGA 

ZARASAI 

KRETINGA 

UKMERGĖ 

Vytauto Didžiojo g. 53 Vytauto g. 92 

Malūno g. 4 

Birutės g. 1 

Anykščių skg. 3 

VILKAVIŠKIS 

DRUSKININKAI 

Statybininkų g. 3 M. K. Čiurlionio g. 65 

3

PROFILAKTINĖS IR DIAGNOSTINĖS 

TYRIMŲ PROGRAMOS 

Norint gerai jaustis ir apsisaugoti nuo ligų bei jų komplikacijų, būtina kasmet pasitikrinti sveikatą. 

Šiam tikslui mūsų gydytojai yra sudarę profilaktines ir diagnostines programas – tyrimų 

rinkinius, padėsiančius nuodugniai patikrinti gyvybiškai svarbių – širdies, kepenų, inkstų, kasos, 

skydliaukės ir kitų organizmo sistemų bei organų funkcijas. 

8 psl. 10 psl. 12 psl. 

Išsamiausios ir geriausiai pacientų įvertintos tyrimų programos! 

14 psl. 16 psl. 18 psl. 20 psl. 

22 psl. 24 psl. 26 psl. 

27 psl. 

4 

28 psl. 30 psl. 32 psl. 34 psl.

35 psl. 36 psl. 

38 psl. 

40 psl. 

42 psl. 43 psl. 

44 psl. 45 psl. 

46 psl. 

47 psl. 48 psl. 49 psl. 

50 psl. 

51 psl. 

52 psl. 54 psl. 

56 psl. 

5

KODĖL REIKALINGI KRAUJO TYRIMAI? 

DANGIRA BABENSKIENĖ 

laboratorinės medicinos gydytoja 

Nuolat skubėdami neretai pamirštame savo 

sveikatą. Atrodo, kad visas problemas išsprendžia 

gydytojo paskirta vaistų tabletė ar taip išpopuliarėję 

maisto papildai, todėl dažnai net 

nepastebime iš pasalų prislinkusios klastingos ligos, 

kurios požymių neišdavė nei simptomai, nei 

pati moderniausia instrumentinės diagnostikos 

įranga. Apie tai, kodėl svarbūs kraujo tyrimai ir 

kokias ligas galima juos pasitelkus aptikti, kalbamės 

su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių 

tyrimų asociacijos prezidente, laboratorinės 

medicinos gydytoja Dangira Babenskiene. 

Kodėl svarbūs kraujo tyrimai? 

Kiekvienas žmogaus organas organizme atlieka 

tam tikrą funkciją ir į kraują išskiria atitinkamas 

medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė 

išskiria keturis hormonus, todėl norint patikrinti 

skydliaukės veiklą, turime atlikti kraujo 

tyrimus ir žiūrėti, kiek hormonų skydliaukė 

išskiria. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno 

hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno 

išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius 

visų skydliaukės hormonų tyrimus, gauname 

rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. 

Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra 

problema ir žmogus gydosi. 

Kiekvienas turime savo šeimos gydytoją. 

Ar vien jo užtenka norint pasirūpinti savo 

sveikata? 

Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Paprastai 

šeimos klinikose nemokamai atliekama 

vos keletas tyrimų: bendras kraujo, šlapimo, 

cholesterolio ir elektrolitų. Šie tyrimai 

kompleksiškai bendros organizmo būklės neatskleidžia. 

Pavyzdžiui, vienas bendro cholesterolio 

tyrimas yra visiškai neinformatyvus. 

Reikia atlikti lipidogramos tyrimą, kuris susideda 

iš keturių cholesterolio frakcijų, todėl 

konstatavimas, jog padidėjęs bendrasis cholesterolis, 

dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, 

nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, o tai yra 

labai gerai. Vadinasi, šeimos gydytojo skiriamų 

tyrimų visiškai nepakanka išsamiam sveikatos 

ištyrimui. 

Ar laboratoriniai tyrimai naujas dalykas? 

Daugelis nežino, kad iš kraujo galima pasitikrinti 

sveikatą. 

Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai 

pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės 

diagnostikos galimybės, tačiau kol kas apie 

tai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet 

ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės 

diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu 

– reikia tiksliai žinoti, kurią detalę keisti 

norint išspręsti problemą. Žinoma, galima eks- 

6

perimentuoti, iš pradžių pakeisti bet kurią vieną 

detalę, jei dar barška, keisti kitą ir t. t. Lygiai 

taip pat ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji 

susirgimą, tu eksperimentuoji, skiri brangius 

ir nepadedančius vaistus, tai užima laiko, ima 

blogėti paciento sveikata, išleidžiama daug pinigų. 

Kiek netiksli diagnozė yra lemtinga? 

Manau, kad nemažą mirčių nuo ligų atvejų 

skaičių sudaro netiksli diagnozė. Gal reikėtų to 

klausti patologų? Laiku neatlikti tyrimai – per 

greitos pacientų mirtys. 

Kokia situacija Lietuvoje su profilaktiniais 

tyrimais? 

Tokių tyrimų atliekama labai mažai, o ankstyvos 

mirtys viršija Europos Sąjungos vidurkį. 

Valstybė sistemingai jų nevykdo, jie nėra privalomi, 

viskas palikta savieigai. Dažnai profilaktiniai 

tyrimai atliekami tik pagal sanitarines 

knygeles ar rizikos grupes. Mano manymu, 

toks profilaktinis patikrinimas – per menkas. 

Žmogui, besirūpinančiam savo sveikata, reikėtų 

atlikti išsamesnius kraujo tyrimus. 

Visuomenėje populiarėja sveiko gyvenimo 

būdo idėjos. Ar tai padidins norą profilaktiškai 

tirtis? 

Jau dabar tai vyksta, žmonės supranta sveiko 

gyvenimo svarbą. Pacientai prašo medikų skirti 

tyrimus profilaktiškai, ypač grįžę iš užsienio. 

Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti 

sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų. 

Vyresnio amžiaus žmonės tikrinasi dar dažniau, 

nes vyresniame amžiuje ligos – dažnesnės. 

Kokius kraujo tyrimus rekomenduotumėte 

atlikti pirmiausia ir kokie yra patys svarbiausi? 

Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie 

padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje 

sukeliančius susirgimus, t. y. pasitikrinti 

nuo to, nuo ko dažniausiai miršta žmonės. 

Kaip žinia, turime dvi dideles rykštes – širdies ir 

kraujagyslių ligas bei onkologinius susirgimus. 

Tad cholesterolio ir jo frakcijų, vyrų prostatos 

ir moterų kiaušidžių vėžio žymenų, mikroelementų 

kiekio bei bendraklinikiniai kraujo tyrimai, 

manyčiau, yra patys svarbiausi. Kaip rodo 

duomenys, reguliariai atliekantys tyrimus ir 

besirūpinantys savo sveikata serga rečiau. 

Koks Lietuvoje veikiančių medicinos diagnostikos 

laboratorijų lygis lyginant su Vakarų šalimis? 

Nemanau, kad mes atsiliekame. Dirbame pagal 

tuos pačius ISO standartus, kurie patvirtinti 

visoje Europoje – vykdoma kokybės kontrolė, 

darbuotojų mokymai, dirba kvalifikuoti 

specialistai. Džiugu tai, kad Kaune turime pirmąją 

Baltijos šalyse visiškai robotizuotą ir automatizuotą 

laboratoriją – tai didelis žingsnis 

į priekį. 

„Pirmiausia reikėtų atlikti tuos tyrimus, kurie 

padeda diagnozuoti didelį mirtingumą Lietuvoje 

sukeliančius susirgimus.“ 

7

MOTERS PROFILAKTINIS IŠTYRIMAS 

Moters profilaktinis ištyrimas – gydytojų sudarytas tyrimų rinkinys 

moterims, kuriuo siekiama laiku užkirsti kelią Lietuvoje dažniausiai 

pasitaikančioms ligoms, jų vystymuisi. Reguliarus sveikatos patikrinimas, 

siekiant įvertinti moters bendrą sveikatos būklę, organizmo sistemų 

veiklą, medžiagų apykaitą, infekcinių, onkologinių ar alerginių 

rodiklių pakitimus, gali padėti laiku nustatyti ligas ir išvengti rimtų jų 

komplikacijų. 

10031 10032 10033 10034 

Bendraklinikiniai tyrimai: 

BKV Bendras kraujo tyrimas + + + + 

CRB C reaktyvus baltymas + + 

GLU Gliukozė / HbA1c Glikozilintas hemoglobinas + + + + 

VitD Vitaminas D (D2+D3) + 

Inkstų funkcijos tyrimai: 

CREA Kreatininas + + 

UREA Šlapalas + + 

TP Bendras baltymas + + 

Vėžio žymenų tyrimai: 

Vėžio žymuo CEA Karcinoembrioninis antigenas + + 

Vėžio žymuo Ca 125 + + + 

Vėžio žymuo Ca 15-3 + + + 

Vėžio žymuo Ca 19-9 + + 

AFP Alfa fetoproteinas + 

Vėžio žymuo Ca 72-4 + 

Vėžio žymuo Cyfra 21-1 + 

Kasos funkcijos tyrimai: 

P-AMYL Pankreatinė amilazė + + 

Širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimai: 

djCRB CRB didelio jautrumo + + 

CHOL Cholesterolis bendras + + + + 

DTL Cholesterolis + + + + 

MTL Cholesterolis / Tiesioginis MTL cholesterolis + + + + 

TGL Trigliceridai + + + + 

Aterogeniškumo indeksas + + 

10061 10064 10065 10067 

8

10031 10032 10033 10034 

Skydliaukės tyrimai: 

TTH Tirotropinis hormonas + + + 

FT4 Laisvas tiroksinas + + + 

FT3 Laisvas trijodtironinas + + 

aTPO (anti-TPO) Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę + + 

Mikroelementų ir elektrolitų tyrimai: 

K Kalis + + 

Na Natris + + 

Mg Magnis + + 

Ca Kalcis + + 

Ca++ Jonizuotas kalcis + 

Kepenų funkcijos tyrimai: 

ALT Alanininė aminotransferazė + + + + 

AST Asparagininė aminotransferazė + + + + 

GGT Gamaglutamiltransferazė + + + + 

ALP Šarminė fosfatazė + + + + 

TBI Bilirubinas bendras + + 

DBIL Bilirubinas tiesioginis + + 

IBIL Bilirubinas netiesioginis + + 

Infekcinių ligų tyrimai: 

HBsAg Hepatito B viruso paviršinis antigenas + 

aHBc Hepatito B viruso Hbcore antikūnai + 

aHBs Hepatito B viruso HBs antikūnai + 

aHCV Hepatito C viruso antikūnai + 

ŽIV + 

Alergijų tyrimai: 

Ig E Imunoglobulinas E (bendras) + 

Kiti tyrimai: 

Helicobacter pylori IgG antikūnai + 

10061 10064 10065 10067 

25,00 € 57,00 € 138,00 € 265,00 € 

29,00 € 66,00 € 161,00 € 311,00 € 

9

VYRO PROFILAKTINIS IŠTYRIMAS 

Vyro profilaktinis ištyrimas – gydytojų sudaryta programa, kuri 

padeda išvengti sveikatos sutrikimų ir laiku pradėti juos gydyti. Programą 

sudaro tyrimai, kurie leidžia aptikti dažniausiai vyrams pasitaikančius 

susirgimus Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių, onkologines, 

virškinamojo trakto ligas, įvairias infekcijas bei medžiagų apykaitos 

sutrikimus. 

10038 10039 10040 10041 


BKV Bendras kraujo tyrimas + + + + 


GLU Gliukozė / HbA1c Glikozilintas hemoglobinas + + + + 



K Kalis + + 

Na Natris + + 

Mg Magnis + + 

Ca Kalcis + + 



ALT Alanininė aminotransferazė + + + + 

AST Asparagininė aminotransferazė + + + + 

GGT Gamaglutamiltransferazė + + + + 

ALP Šarminė fosfatazė + + + + 







djCRB CRB didelio jautrumo + + 

CHOL Cholesterolis bendras + + + + 

DTL Cholesterolis + + + + 

MTL Cholesterolis / Tiesioginis MTL cholesterolis + + + + 

TGL Trigliceridai + + + + 

Aterogeniškumo indeksas + + 

10072 10075 10076 10078 

10

10038 10039 10040 10041 



FT4 Laisvas tiroksinas + + + 







Hormonų tyrimai: 

TESTO Testosteronas + 


Vėžio žymuo CEA Karcinoembrioninis antigenas + + 

PSA Prostatos specifinis antigenas (serume) + + + 

FPSA Laisvas prostatos specifinis antigenas + 

FPSA ir PSA santykis + 


AFP Alfa fetoproteinas + + + 


Vėžio žymuo Cyfra 21-1 + 

Infekcinių ligų tyrimai: 

HBsAg Hepatito B viruso paviršinis antigenas + 

aHBc Hepatito B viruso Hbcore antikūnai + 

aHBs Hepatito B viruso HBs antikūnai + 

aHCV Hepatito C viruso antikūnai + 

ŽIV + 



Kiti tyrimai: 


10072 10075 10076 10078 

23,00 € 53,00 € 135,00 € 290,00 € 

27,00 € 61,00 € 165,00 € 332,00 € 

11

KODĖL BLOGĖJA VAIKŲ SVEIKATA? 

EGLĖ MARCIUŠKIENĖ 

laboratorinės medicinos gydytoja 

Atlikus vaikų profilaktinius sveikatos patikrinimus 

aiškėja, kad vaikų sveikatos būklė 

blogėja kiekvienais metais. Pasak medikų, tik 

kas dešimtas vaikas – sveikas. Apie tai, kodėl 

blogėja vaikų sveikata, kalbamės su Medicinos 

diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos 

valdybos pirmininke, laboratorinės medicinos 

gydytoja Egle Marciuškiene. 

Kokios sveikatos problemos dažniausiai kamuoja 

vaikus? 

Visiškai sveikų vaikų yra labai mažai. Dažniausiai 

vaikus kamuoja kaulų sistemos ligos – iškrypęs 

stuburas, netaisyklinga laikysena, taip pat yra labai 

daug vaikų, sergančių ūmiais kvėpavimo takų 

uždegimais, mažakraujyste, virškinamojo trakto 

ligomis, alergijomis, regėjimo sutrikimais. Blogėjančią 

vaikų sveikatą lemia pakitęs gyvenimo būdas: 

nesveikas, nevisavertis maistas, laisvalaikis 

prie kompiuterio, vaikai vis mažiau laiko praleidžia 

lauke, iš saulės gauna nepakankamą vitamino 

D kiekį. 

Norite pasakyti, kad vaikų sveikatą gadina ne 

tiek mažas fizinis aktyvumas, kiek akivaizdus vitamino 

D trūkumas? 

Kūdikiams, sulaukusiems mėnesio amžiaus, pediatras 

visuomet skiria vartoti vitamino D lašiukus. 

Be abejo, mamytės klauso gydytojo nurodymų, 

tačiau vaikučiui paaugus dozė mažinama ir 

galiausiai nutraukiama. Nežinau, kodėl tarp mamyčių 

vyrauja nuomonė, kad vitamino D vaikučiui 

reikia duoti iki dvejų metukų. Viena priežasčių 

gali būti ta, jog kol vaikučiui sukaks metukai 

bijomasi rachito, kad kauliukai iškryps ar kojytės 

susiformuos šiuo metu jau retai pasitaikančios O 

ar X formos, vėliau tai pasimiršta. Tačiau vaikai 

auga iki 18–20 metų ir kaulams nuolat reikia vitamino 

D bei kalcio. Būtent dėl vitamino D trūkumo 

prasideda sveikatos problemos: alergijos, regos 

sutrikimai, visos kaulų bei raumenų sistemos ligos. 

Jūs esate sudariusi specialias vaikų profilaktikai 

skirtas laboratorinių tyrimų programas. Kokius 

kraujo tyrimus rekomenduojate kasmet atlikti 

vaikams? 

Rengiant programą vaikams, perskaičiau labai 

daug rekomendacijų, todėl įtraukti pagrindiniai 

– bendro kraujo, bendro cholesterolio, gliukozės 

– tyrimai. Vaikai labai dažnai suserga I tipo 

cukriniu diabetu, kuris neretai nustatomas vaikui 

patyrus komą, nes vaikams profilaktiškai netiriamas 

gliukozės kiekis kraujyje. Jei bent kartą per 

metus vaikams tirtume gliukozės kiekį kraujyje, 

galbūt žymiai anksčiau atrastume angliavandenių 

apykaitos sutrikimus. Tas pat su cholesterolio 

tyrimais. 

Vaikų tyrimų programa padeda iš anksto nustatyti 

vaiko sveikatos pakitimus, ją atlikdami profilaktiškai, 

išvengtumėme 15–16 metų paaugliams 

staiga diagnozuojamų rimtų patologijų. Vaikams, 

ypač paaugliams ir bręstančioms mergaitėms, itin 

svarbu ištirti skydliaukės veiklą, tokiame amžiuje 

suaktyvėja įvairių endokrininių liaukų procesai. 

Dėl skydliaukės pakitimų mergaitėms ima kristi 

svoris, tėvai mano, kad jos lieknėja, norėdamos 

būti gražios ir net nepagalvoja, kad tai skydliaukės 

sutrikimų problema. 

Kodėl vaikų sveikatos būklės statistika taip šokiruoja, 

kad tik 1 iš 10 vaikų yra visiškai sveikas? 

Pas mus labai daug prevencijos draudimo būdu, 

jei paauglys vaikas rūko, tai baudžiame tėvus. 

Galima pagalvoti, kad tėvai nuolat stovi vaikams 

už nugaros ir žiūri, ką jie daro, o kai pamato, kad 

blogai – sako „nu nu nu“. 

Bloga vaikų sveikata, tai pinigų stygiaus ir spartaus 

gyvenimo tempo problema, dėl kurios vaikams 

skiriama per mažai dėmesio. Aš prisimenu 

savo vaikystę: pusryčiai su tėvais, pietūs su 

tėvais, vakarienė su tėvais. Mes bendraudavom, 

tėvai matydavo, ką valgau ir stengdavosi duoti 

kokybišką, visavertį maistą. Dabar tėvai anksti 

išbėga į darbą, vaikai atsikėlę dažnai nepavalgo, 

išeina į mokyklą, o mokykloje vėl greitas maistas, 

bulvių traškučiai ar cukraus perpildyti gėrimai. 

Vakare tėvai neretai pareina, kai vaikai jau miega. 

Ir drauskim mes nedraudę, bet kol nesudarysime 

sąlygų auginti vaikus ir skirti jiems tiek dėmesio, 

kiek užsienyje mamos skiria dirbdamos puse etato, 

mes tikrai nepasieksime gerų rezultatų – vaikai 

nevalgys sveiko maisto, nebus prižiūrėti. 

12

VAIKO PROFILAKTINIS IŠTYRIMAS 

Vaiko ištyrimo programa – gydytojų sudarytas tyrimų rinkinys, skirtas įvertinti vaiko bendrą 

sveikatos būklę ir riziką susirgti dažniausiai Lietuvoje pasitaikančiomis hormonų, vitaminų 

ir medžiagų apykaitos, virškinimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Augantis vaikas ar 

paauglys – pati pažeidžiamiausia grupė, kuriai vienos ar kelių organizmo sistemų sutrikimai 

gali turėti įtakos tolimesniems augimo ir vystymosi procesams. 

10003 10002 10001 


BKV Bendras kraujo tyrimas + + + 

VitD Vitaminas D (D2+D3) + + 

vitB12 Vitaminas B12 + 

FR Folinė rūgštis + 

FER Feritinas + 

Medžiagų apykaitos tyrimai: 

CHOL Cholesterolis bendras + + + 

GLU Gliukozė / HbA1c Glikozilintas hemoglobinas + + + 

ALB Albuminas + 


ALT Alanininė aminotransferazė + + 

AST Asparagininė aminotransferazė + + 

GGT Gamaglutamiltransferazė + + 

ALP Šarminė fosfatazė + + 

TBI Bilirubinas bendras + 


P-AMYL Pankreatinė amilazė + 


K Kalis + + 

Na Natris + + 

Mg Magnis + + + 

Ca Kalcis + + + 

Ca++ Jonizuotas kalcis + + 

IP Fosforas + 







FT4 Laisvas tiroksinas + + 

10055 10056 10058 

23,00 € 68,00 € 120,00 € 

27,00 € 78,00 € 140,00 € 

13

SKYDLIAUKĖ GALI BAIGTIS VĖŽIU 

Lietuvoje dviem iš dešimties pacientų diagnozuojami 

skydliaukės funkcijos sutrikimai. Vilniaus universiteto 

Onkologijos instituto Vėžio informacijos centro duomenimis, 

vidutiniškai per metus Lietuvoje nustatoma apie 300 

naujų skydliaukės vėžio atvejų. Šia vėžio forma dažniausiai 

suserga vidutinio ir vyresnio amžiaus moterys, nors 

ir vyrams vis dažniau diagnozuojamas skydliaukės vėžys. 

Skydliaukės gūžys – vėžio rizika 

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos 

valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė 

teigia, kad labai daug žmonių nepaiso skydliaukės 

funkcijos sutrikimams būdingų simptomų, laiku nesikreipia 

į medikus, o neretai laukia kol susiformavęs 

mazginis skydliaukės gūžys tampa piktybiniu naviku. 

Nors apie 90 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai, 

tačiau sergamumas onkologinėmis skydliaukės ligomis 

pasaulyje ir Lietuvoje didėja. Skydliaukės vėžys neretai 

vystosi be jokių simptomų, nes kai kurios vėžio formos 

ilgą laiką nesukelia jokių skydliaukės hormonų gamybos 

sutrikimų. 

Skydliaukės priešai – radiacija ir stresas 

Kodėl didėja skydliaukės ligų skaičius, daug versijų 

kelia ir medikai, ir visuomenė. Populiariausios ir daugiausiai 

pagrindo turinčios yra dvi – padidėjęs radiacijos 

fonas po Černobylio atominės elektrinės avarijos 

ir vis labiau žmones kamuojantis stresas. Baltarusijos 

onkologai jau dešimtmetį stebi neįprastą skydliaukės 

vėžio statistikos augimą. Pasienio su Ukraina zonose, 

kur užterštumas jodo turinčiais radionuklidais buvo 

itin didelis, fiksuojama neįprastai daug onkologinių 

susirgimų. Tai laikoma Černobylio atominės elektrinės 

avarijos padariniais, nes skydliaukė kaupia jodą, o su 

juo į organizmą patenka radiacija. 

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, skydliaukės funkcija 

taip pat sutrinka dėl lėtinio nuovargio ir įtempto gyvenimo 

ritmo. „Dėl skydliaukės dalyvavimo reguliuojant 

organizmo pusiausvyrą, ši liauka dar vadinama streso 

liauka. Vis daugiau dirbame, kasdien patiriame stresą, 

nebemokame ilsėtis be išmaniųjų telefonų, planšečių 

ir alkoholio. Dėl to skydliaukė neretai pradeda didėti, 

keičiasi organizmui svarbių hormonų gamyba ir pokyčiai 

vyksta tol, kol skydliaukės funkcija visai sutrinka“, 

– aiškina E. Marciuškienė. Kai kurie specialistai nurodo 

ir kitas skydliaukės ligų didėjimo priežastis – rūkymą, 

jodo stygių, nevisavertę mitybą, genetinį paveldimumą, 

kartais – lėtinę infekciją, fiziologinius organizmo 

pokyčius (brendimas, klimaksas). 

per mažai hormonų, išryškėja vangumas, mieguistumas, 

išsausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, auga 

svoris, sutrinka virškinimas ir užkietėja viduriai, moterims 

sutrinka menstruacijos, pastebimas paburkęs 

veidas ryte. Kai skydliaukė pradeda gaminti per daug 

hormonų, dažniau plaka širdis, daugiau prakaituojama, 

krenta svoris. Esant skydliaukės funkcijos sutrikimams, 

padidėja jautrumas, sunku susikaupti, kankina 

nemiga, galvos skausmas, taip pat sumažėja fizinis aktyvumas 

ir kamuoja lėtinis nuovargis. Jeigu pastebėjote 

nors vieną ryškesnį iš čia išvardintų simptomų, labai 

rekomenduoju pradėti negalavimų priežasčių paieškas 

nuo skydliaukės tyrimų“, – pataria gydytoja E. Marciuškienė. 

Kraujo tyrimai skydliaukės funkcijai stebėti 

Pasak medikų, sutrikusios skydliaukės veiklos simptomai 

yra neryškūs, dažnai palaikomi natūraliais senėjimo 

požymiais ir dėl to gana dažnai nenustatoma tikroji 

negalavimų priežastis. Labai svarbu tiek esant simptomams, 

tiek profilaktiškai stebėti skydliaukės funkciją. 

Tai daroma atliekant skydliaukės hormonų kraujo tyrimą. 

• TTH (tireotropinis arba skydliaukę stimuliuojantis 

hormonas) — skydliaukės veiklą reguliuojantis 

hormonas, kurį gamina smegenys. 

• Laisvas trijodtironinas FT3 (LT3) ir laisvas tiroksinas 

FT4 (LT4) reguliuoja medžiagų apykaitą organizme. 

Nuo šių hormonų priklauso širdies ir kraujagyslių, 

nervų, virškinamojo trakto, inkstų ir lytinės sistemos 

veikla bei cholesterolio kiekis kraujyje. 

• Anti–TPO (antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę) 

— vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio 

proceso rodiklių. Šis žymuo padeda anksti diagnozuoti 

autoimuninį procesą, kai dar nėra ryškūs skydliaukės 

nepakankamumo požymiai. 

• Anti-Tg Antikūnai prieš tiroglobuliną – rodiklis naudojamas 

autoimuniniams skydliaukės pažeidimams diagnozuoti. 

• Tg Tiroglobulinas matuojamas skydliaukės vėžio ir 

skydliaukės ligų diagnostikai. 

• CEA Karcinoembrioninis antigenas – glikoproteinas, 

kurį išskiria virškinamojo trakto ląstelės. Šis tyrimas 

reikšmingas ir skydliaukės ligų diagnostikai. 

Kada reikia pasitikrinti skydliaukę? 

JAV skydliaukės draugijos medikų rekomendacijos byloja, 

kad skydliaukės hormonų tyrimus reikia atlikti kas 

penkerius metus, nuo 35 metų amžiaus. Dėl genetinio 

skydliaukės ligų paveldimumo, profilaktiškai pasitikrinti 

skydliaukę privalo tie, kurių šeimoje skydliaukės 

ligomis, o ypač piktybiniais skydliaukės navikais, sirgo 

artimi giminaičiai. Taip pat nėščiosios, esant padidėjusiam 

kraujospūdžiui ir cholesterolio kiekiui. Medicinos 

diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos 

pirmininkė, gydytoja E. Marciuškienė rekomenduoja 

atkreipti dėmesį į tam tikrus blogą skydliaukės funkciją 

rodančius simptomus. „Skydliaukei pradėjus gaminti 

14

SKYDLIAUKĖS LIGŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su skydliaukės ligomis: 

Nereguliarus menstruacijų ciklas 

Dažnai jaučiamas silpnumas, nerimas 

Šaltkrėtis arba karščiavimas 

Sutrikęs širdies ritmas 

Staigus svorio netekimas ar priaugimas 

Nuolatos šalta/karšta 

Jeigu jaučiate nors vieną ar kelis iš šių simptomų, Jums 

reikėtų atlikti šią tyrimų programą: 

10004 10005 


TTH Tirotropinis hormonas + + 

FT4 Laisvas tiroksinas + + 



anti-Tg Antikūnai prieš tiroglobuliną + 

Tg Tiroglobulinas + 

Vėžio žymuo CEA Karcinoembrioninis antigenas + 

32,00 € 74,00 € 

+ kraujo paėmimo mokestis 

15

VIRŠKINIMO SUTRIKIMAI GALI 

BAIGTIS NET REANIMACIJOJE 


prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė tikina, 

kad įvairius virškinamojo trakto sutrikimus sukelia ne tik 

riebus keptas maistas, bet ir alkoholis. Atlikus kepenų ir 

kasos funkcijų kraujo tyrimus kas antram, besikreipiančiam 

dėl virškinimo problemų, nustatomi kepenų ir kasos 

funkcijos sutrikimai. Apie virškinimo sutrikimų pavojų ir 

diagnostiką kalbamės su laboratorinės medicinos gydytoja 

D. Babenskiene. 

Ar maistas yra daugelio ligų priežastis? 

Maisto pramonėje gaminamas vis saldesnis ir riebesnis 

maistas. Daug kartų perdirbti, saldikliais ir konservantais 

prisotinti maisto produktai tampa beverte, sunkiau 

virškinama žaliava – toks maistas toli gražu nepatenkina 

mūsų organizmui reikalingų medžiagų poreikio. 

Beveik nebeliko natūralių maisto produktų, maistas 

yra daug kaloringesnis, vartojama daugiau prieskonių 

ir kitų priedų, todėl norime daugiau ir dažniau valgyti. 

Tobulėjant technologijoms, žmonių fizinis aktyvumas mažėja, 

kadangi darbo rinkoje žmogiškuosius išteklius ima 

keisti robotai. Mažėjant fiziniam aktyvumui, o maistui 

turint daugiau kalorijų ir energijos, žmonės pradeda 

tukti. Taigi, maistas, užuot atlikęs savo pagrindinę 

funkciją, iš tikrųjų sutrikdo mūsų organizmo veiklą. 

Ar virškinamojo trakto ligos yra dažnos? 

Kiekvienas gyventojas yra pajutęs tam tikrų virškinimo 

trakto sutrikimų ir trumpų apsinuodijimų. Statistika 

rodo, jog kas dešimtas žmogus serga virškinamojo 

trakto ligomis, tačiau to net neįtaria. Bendrinius simptomus, 

tokius kaip dažnas nuovargis, apetito sutrikimai, 

nemiga, sumažėjęs darbingumas, žmonės sieja 

su nuovargiu darbe ir yra linkę ignoruoti. Tačiau šie 

simptomai gali signalizuoti apie virškinamojo trakto ligas. 

Jeigu organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų, 

vystosi mažakraujystė, ima trūkti vitaminų. Tai tarsi 

grandininė reakcija – visi cheminiai procesai išbalansuoja 

žmogaus organizmą, galiausiai kyla rizika susirgti 

visai su virškinimu nesusijusiomis ligomis. 

Kokie simptomai labiausiai atspindi virškinimo ligas? 

Pavalgius iš karto jaučiami specifiniai simptomai – 

skausmas skrandžio duobutėje arba epigastriume. Gali 

kamuoti pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, 

rūgšties jutimas gerklėje arba bendriniai simptomai 

– nuovargis, silpnumas, sumažėjęs darbingumas. Pajutus 

skausmą, būdingą šitoms ligoms, kreipiamasi į 

gydytojus ir ieškoma priežasties. Deja, dažnai žmonės, 

jaučiantys bendrinius simptomus, į medikus nesikreipia, 

o bando ,,pralaukti“, pailsėti, tačiau noriu pabrėžti, 

jei tai tęsiasi ne dieną, ne dvi, būtina kreiptis į gydytojus 

ir vis tik ieškoti negalavimų priežasties. 

Kokios yra dažniausios ir pačios pavojingiausios 

virškinimo sistemos ligos? 

Laboratorijose atliekami kraujo tyrimai atskleidžia, kad 

labai dažni kepenų ir kasos funkcijos sutrikimai, žarnyno, 

t. y. opaligės, ir skrandžio ligos. Žmonės neretai šias 

ligas užmaskuoja įvairiais papildais, medikamentais, 

virškinimą gerinančiais preparatais, tiesiog laukdami: 

„pavalgiau, man dabar blogai, išgėriau tabletę, šiuo 

metu suvirškino ir iki kito karto gerai“. Taip nereikėtų 

piktnaudžiauti, kad ir tą pačią opaligę gydant galima 

išgydyti, tačiau delsiant – opos perforuoja, pratrūksta 

ir atsiranda sudėtingos komplikacijos. Opa gali suvešėti, 

t. y. išsivystyti vėžys, o mes vėžinio susirgimo, nei 

skrandžio, nei kepenų, nejausime iki tam tikrų stadijų. 

Pažengusią ligą atrasime, kai vėžinės ląstelės peraugs 

ar atsiras metastazės į kitus organus. Taigi, nereiktų 

laukti ir geriau kuo anksčiau išsitirti. 

Nuo kokių tyrimų reikėtų pradėti aiškintis virškinimo 

sutrikimus? 

Pakitimai kraujyje gali atsirasti nors ir jaučiamės visiškai 

gerai, todėl pasitikrinti sveikatą reikia profilaktiškai, 

kol dar nekamuoja simptomai. Virškinimo sistema – ne 

išimtis. Šeimos gydytojas ar kitas medikas turėtų ne tik 

apžiūrėti, bet ir apklausti pacientą. Nors tokia informacija 

tėra subjektyvi, kadangi pacientas ne visada apibūdins 

ar tiksliai nurodys, ką skauda, tačiau vertinga, 

siekiant nustatyti tikslią diagnozę. 

Priešingai nei apklausa, kraujo tyrimai – objektyvi informacija. 

Tyrimai atliekami pasitelkiant robotus ir 

analizatorius, todėl rezultatai neiškreipiami ir vertinami 

taip, kaip yra. Pirmiausia reikėtų atlikti elementariausią 

– bendrą kraujo tyrimą, galintį įvertinti anemijos 

ar uždegimų riziką. Taip pat vertėtų ištirti kepenų 

fermentus, kasos funkciją, nustatyti, ar nesergama B 

ir C hepatitais, kurie net 20–30 metų gali tūnoti organizme 

visiškai nebylūs. Deja, kepenų skausmas ar kiti 

simptomai nekamuoja ir tik išsivysčius kepenų cirozei 

ar net vėžiui aptinkama, kad to priežastis – virusiniai 

hepatitai. Be to, būtina išsitirti dėl H. Pylori bakterijų, 

kurios dirgina skrandį ir žaloja organizmą. 

Tik atlikus tyrimus, galima nustatyti ligą, išsiaiškinti jos 

priežastį ir atitolinti padarinius. Jeigu randama pakitimų, 

tuomet pasitelkiami instrumentiniai tyrimai: ir 

echoskopija, ir gastrofibroskopija, ir sudėtingesni metodai 

diagnozei patikslinti. 

16

VIRŠKINAMOJO TRAKTO TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su virškinamojo trakto ligomis: 

Skausmas 

Skausmingas rijimas 

Kraujavimas iš virškinamojo kanalo 

Pilvo pūtimas 

Viduriavimas 

Atsirūgimai 

Pablogėjęs apetitas 

Vėmimas 

Vidurių užkietėjimas 

Atpylimai 

Rėmens graužimas 

Jeigu jaučiate nors vieną ar kelis iš šių simptomų, Jums reikėtų 

atlikti šią tyrimų programą: 

10006 10007 


BKV Bendras kraujo tyrimas + 

CRB C reaktyvus baltymas + 







DBIL Bilirubinas tiesioginis + 

IBIL Bilirubinas netiesioginis + 








Kiti tyrimai: 


20,50 € 104,00 € 


17

BE KEPENŲ – IŠGYVENTI NEĮMANOMA 

Kepenys – didžiausia ir viena svarbiausių virškinimo liaukų. 

Kepenų funkcijos apsiriboja ne vien virškinimo sistema, 

bet ir tulžies rūgšties gaminimu, kuri reikalinga virškinant 

riebalus, kaupiant bei dalyvaujant vitaminų A, B12, D 

ir K apykaitoje ar net detoksikuojant organizmą. Kepenys 

svarbios ir kraujo krešėjimo sistemai – jeigu sutrinka kepenų 

funkcija, sutriks ir krešėjimo sistema. Vaisiaus kepenys 

atlieka net kraujodaros funkciją, t. y. gamina kraują. Apie 

kepenų atliekamą funkciją bei ligas kalbamės su laboratorinės 

medicinos gydytoja D. Babenskiene. 

Sakykite, kuo pavojingas hepatito C virusas? 

Hepatitas C yra pats pavojingiausias virusinis hepatitas. 

Tai kepenų uždegimas, kuris kepenis gali alinti 

daugelį metų, nesukeldamas jokių simptomų. Užsikrėtimo 

kelias gali būti labai paprastas – odontologijos 

kabinetas, manikiūro, pedikiūro metu, ypač dažnai užsikrečiama 

darant tatuiruotes. Taip pat didelei rizikos 

grupei užsikrėsti hepatito C virusu priklauso žmonės, 

kuriems buvo perpiltas kraujas iki 1993 metų. Sergantis 

žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą ir apie tai, 

kad serga neįtarti, tačiau nežinodamas jis gali užkrėsti 

aplinkinius asmenis. 

Kaip ir minėjau, kepenų neskauda. Iš pradžių kepenyse 

vyksta tam tikri sutrikimai, t. y. kepenų riebėjimas, 

po to kepenys perauga jungiamuoju audiniu – išsivysto 

kepenų cirozė. Kai sutrinka sveikata, kraujo krešėjimo 

procesai, vitaminų apykaita, toksinų pašalinimas, kreipiamės 

į gydytojus, pradedame ieškoti blogos savijautos 

priežasčių, tada atrandame, kad nešiojame hepatito 

C virusą. Diagnostika, šiuo atveju, yra labai paprasta 

– tereikia tyrimams paimti kraujo mėginį. Labai džiaugiuosi, 

kad dabar yra naujų vaistų. Hepatitų gydymas 

yra ilgas ir sudėtingas procesas, bet pagydyti ir sustabdyti 

ligą galima, jei tik ji anksti diagnozuota. 

Kepenys yra vienas iš organų, kuris labai gerai regeneruoja, 

t. y. atsinaujina. Jeigu kepenų nuolat nevarginsime, 

prižiūrėsime – kepenys gali atsistatyti. Paprastais 

žodžiais tariant, jei per vakarėlį padauginote alkoholio, 

tačiau juo nepiktnaudžiaujate kasdien, tuomet ,,pailsėjusios“ 

kepenys atsistatys. 

Ar skrandžio, kepenų vėžys gali išsivystyti dėl persivalgymo, 

nesveiko maisto, alkoholio, ar vis tik 

yra kitų priežasčių? 

Virškinamojo trakto onkologinių ligų priežastis yra lygiai 

tokia pati, kaip ir visų kitų onkologinių ligų. Visų 

pirma, tai – genetika, gyvenimo būdas, dažnos ligos, lėtiniai 

uždegimai. Žinoma, dėl maisto gali sutrikti virškinimo 

trakto veikla, kilti uždegimas ir galiausiai išsivystyti 

onkologinė liga. Dažniausiai susergama skrandžio 

arba storosios žarnos vėžiu, rečiau – kepenų, kadangi 

dažniausiai kepenyse atrandamos kitų onkologinių 

ligų metastazės. Žarnyno vėžys, tikriausiai, nusineša 

daugiausiai gyvybių ir jis ilgą laiką yra visiškai nebylus, 

besimptomis. Mes jį pastebime, kai prasideda kraujavimas. 

Tik tada žmogus išsigąsta ir kreipiasi į medikus. 

Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu jūsų šeimoje 

kažkas sirgo, BŪTINA profilaktiškai pasitikrinti. Jeigu viduriavimas 

keičiasi su vidurių užkietėjimu, taip pat atkreipkite 

dėmesį. Šiandien yra valstybės finansuojama 

programa – iFOB testas slaptam kraujavimui susekti. 

Mes galime kraujo visiškai nepastebėti, o simptomai 

išryškėja, kai yra peraugusios žarnyno sienelės, peraugę 

kiti organai, pradeda irti navikas. Tuos tyrimus, 

kurie yra valstybės finansuojami, reikia pasidaryti būtinai. 

Žmonės turi žinoti ir išsitirti. Taip pat yra vėžio 

žymenys, bet juos turi įvertinti gydytojas. Žmogus jokiu 

būdu negali pats interpretuoti šitų kraujo tyrimų rezultatų, 

„pasigooglinti“ ir nuspręsti yra onkologinė liga ar 

ne. Tam yra medikai. 

18

KEPENŲ PAŽEIDIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su kepenų ligomis: 

Pilvo srities skausmai, apimties padidėjimas 

Kraujo krešėjimo sutrikimai 

Antsvoris 

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje 

Diskomfortas ar skausmas po dešiniuoju 

šonkaulių lanku 

Gelta 

Jeigu jaučiate nors vieną ar kelis iš šių simptomų, 

Jums reikėtų atlikti šią tyrimų programą: 

10008 10009 















24,00 € 61,00 € 


19

HEPATITAI – NEBYLŪS ŽUDIKAI 

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų 

asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros Babenskienės, 

dažnai tik kitų žmonių mirtys paskatina pagalvoti 

apie sveikatą ir prisiminti klastingą hepatito C 

infekciją. „Skaičiuojama, kad Lietuvoje gali būti apie 

50–70 tūkstančių hepatitu C užsikrėtusių ir apie tai nežinančių 

žmonių. Lietuvoje kasmet gydoma apie 600 

ligonių, sergančių lėtiniu virusiniu hepatitu C“, – sako 

gydytoja D. Babenskienė. 

Medikų teigimu, hepatitas C savo juodą darbą tyliai 

„dirba“ dešimtmečiais, nesukeldamas žmogui virusą 

išduodančių simptomų. Ilgai nepastebėtas virusas 

sukelia kepenų uždegimą, cirozę, o daliai ligonių – 

net kepenų vėžį ir mirtį. 

„Hepatito C virusu dažniausiai užsikrečiama per 

infekuotą kraują, naudojantis infekuoto žmogaus 

manikiūro priemonėmis, dantų šepetėliu, skutimosi 

peiliuku, darantis tatuiruotes, veriantis auskarus, 

naudojant nešvarias adatas. Rečiau hepatitu C užsikrečiama 

lytinių santykių metu. Pasitikrinti dėl hepatito 

C viruso turėtų tie žmonės, kuriems iki 1993 

metų buvo atliktos chirurginės operacijos, perpiltas 

kraujas, daryta inkstų dializė, nes tuomet hepatito C 

virusas plito ir gydymo įstaigose“, – pasakoja gydytoja 

D. Babenskienė. 

Hepatitas C – klastinga infekcija, daugumai (80 proc.) 

sergančiųjų nepasireiškianti jokiais ligos simptomais, 

todėl gana dažnai liga išlieka ilgai nediagnozuota. 

Kasmet pasaulyje nuo lėtinio hepatito C sukeltų 

komplikacijų miršta 0,5 mln. žmonių. Lėtinis virusinis 

hepatitas C dažniausia kepenų transplantacijos 

priežastis JAV ir Europoje. 

Hepatitas C – klastinga infekcija, daugumai (80 proc.) sergančiųjų 

nepasireiškianti jokiais ligos simptomais, todėl gana dažnai liga 

išlieka ilgai nediagnozuota. 

Jei į nors vieną klausimą atsakysite teigiamai, Jums būtina pasitikrinti ir atlikti kraujo tyrimus dėl 

hepatito C. 

• Ar buvote kraujo donoru iki 1993 m.? 

• Ar jums buvo perpiltas kraujas/kraujo komponentai iki 1993 m.? 

• Ar jums buvo atlikta hemodializė? 

• Ar jums buvo atliktos chirurginės operacijos (įskaitant cezario pjūvį)? 

• Ar darėtės tatuiruotę? 

• Ar esate nors kartą vartojęs švirkščiamųjų narkotikų? 

• Ar atlikote bausmę įkalinimo įstaigoje? 

• Ar naudojatės grožio salonų paslaugomis (darėtės manikiūrą / pedikiūrą)? 

• Ar turėjote tiesioginį sąlytį su kito asmens krauju? 

• Ar jūsų šeimos nariui yra/buvo diagnozuotas hepatitas C? 

• Ar naudojotės sergančiojo hepatitu C asmens higienos priemonėmis, pvz., dantų šepetuku, skustuvu, manikiūro, 

pedikiūro reikmenimis? 

20

HEPATITŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su hepatitais: 

Silpnumas 

Blogas apetitas 

Pykinimas 

Vėmimas 

Sąnarių skausmas 

Odos niežulys 

Patamsėjęs šlapimas 

Maudžiantis ir „laužantis” skausmas 

Skausmas ar diskomfortas 

dešiniajame pilvo šone 



10010 10011 

Hepatitų tyrimai: 

HBsAg Hepatito B viruso paviršinis antigenas + + 

aHBc Hepatito B viruso Hbcore antikūnai + + 

aHBs Hepatito B viruso HBs antikūnai + + 

aHCV Hepatito C viruso antikūnai + + 


ALT Alanininė aminotransferazė + 

AST Asparagininė aminotransferazė + 

GGT Gamaglutamiltransferazė + 

ALP Šarminė fosfatazė + 



IBIL Bilirubinas netiesioginis + 

38,00 € 59,00 € 


21

AR SALDUMYNAI IR SULTYS YRA 

CUKRINIO DIABETO PRIEŽASTIS? 

Sveikos gyvensenos šalininkai dažnai akcentuoja, 

kad vaisių sultis gerti sveika, nes tai yra natūralus 

ir daug naudingų medžiagų organizmui suteikiantis 

produktas. Tačiau medikai įspėja, kad vaisių sultys 

nėra labai sveikas gėrimas, o jas gausiai vartojant 

galima pakenkti sveikatai. Daug saldumynų ir sulčių 

vartojantys asmenys rizikuoja susirgti cukriniu 

diabetu, nutukti, juos dažniau kamuoja metabolinis 

sindromas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, 

kepenų riebėjimas, dantų kariesas. Itin gausus vaisių 

sulčių vartojimas gali sukelti net virškinimo sutrikimus 

ir skrandžio rūgštingumo padidėjimą. 

Gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė mano, kad Lietuvoje 

vėl išpopuliarėjęs rudeninis obuolių sulčių 

spaudimas ir gausus jų vartojimas ne padeda sustiprinti 

imunitetą, kaip tikimasi, o gali išprovokuoti 

įvairias ligas, pirmiausia – cukrinį diabetą. 

„Situacija yra nenormali, kuomet daugelis sodininkų 

džiaugdamiesi savo sodo obuoliais, iš jų išspaudžia 

šimtus litrų sulčių, kurias gausiai vartoja nežinodami 

apie tai, kad kenkia savo sveikatai. Mamytės vaikučius 

nuo mažumės taip pat pratina prie parduotuvėse 

pirktų sulčių. Deja, laboratoriniai tyrimai rodo, 

kad išgėrus sulčių, kraujyje greitai padidėja gliukozės 

kiekis. Tai įvyksta todėl, kad vaisiuose yra didelis kiekis 

cukraus, kuris sudarytas iš gliukozės ir fruktozės. 

Nuolat vartojant daug sulčių, organizme fiksuojamas 

padidėjęs gliukozės kiekis, o tai gali išprovokuoti kasos 

sutrikimus, rezistenciją insulinui, cukrinį diabetą, 

kepenų riebėjimą. Cukriniu diabetu susergama dėl 

nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio 

jo veikimo audiniuose. Insulino reikia, kad iš 

kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta 

energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla 

didina gliukozės kiekį kraujyje, dėl to ilgainiui pažeidžiamos 

organizmo kraujagyslės, vystosi aklumas, 

širdies ligos, prireikia amputuoti apatines galūnes“, 

– teigia gydytoja L. Viniarskaitė. 

Pasak dietologės, pasterizuotose vaisių sultyse vitaminų 

ir mikroelementų lieka labai nedaug. Pašnekovė 

pataria sodininkams geriau valgyti obuolius ir kitus 

vaisius bei daržoves, o sulčių iš jų spausti mažiau. 

Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė 

teigia, kad sergantiems cukriniu diabetu sulčių 

vartojimas yra itin ribojamas ir nerekomenduojama 

jų išgerti daugiau nei pusę stiklinės per dieną. 

Raginame atkreipti dėmesį į sveiką gyvenseną ir 

mitybą, kaip vieną svarbiausių cukrinio diabeto prevencijos 

priemonių. Šiandien pasaulyje yra per 382 

mln. diabetu sergančių žmonių. Pernai dėl diabeto 

komplikacijų mirė apie 5 mln. sergančiųjų. Skaičiuojama, 

kad Lietuvoje cukriniu diabetu serga daugiau 

kaip 111 tūkst. gyventojų. Tačiau labai daug žmonių 

nežino, kad serga cukriniu diabetu, todėl nieko neįtardami 

vartoja daug cukraus turinčių maisto produktų: 

konditerijos gaminių, vaisių ir sulčių. Vaisių 

sultis reikėtų gerti labai saikingai. Be to, būtina daugiau 

dėmesio skirti ir fiziniam aktyvumui, o dėl cukrinio 

diabeto – nuolat pasitikrinti ir taip apsisaugoti nuo baisių 

ligos padarinių“, – pataria sergančiuosius cukriniu 

diabetu vienijančios asociacijos vadovė V. Augustinienė. 



mano, kad cukrinį diabetą lemia ne tik gausus 

saldžių produktų vartojimas. Dažniau dėl cukrinio 

diabeto reikėtų pasitikrinti ne vien saldumynus, sultis ir 

vaisius mėgstantiems žmonėms. 

„Laboratorijoje atlikdami kraujo tyrimus pastebime, 

kad didesnis gliukozės kiekis kraujyje dažniau 

nustatomas antsvorį turintiems arba nutukusiems, 

padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje bei aukšto 

kraujospūdžio kamuojamiems asmenims. Šiems ir 

saldumynus mėgstantiems žmonėms pasitikrinti dėl 

cukrinio diabeto rizikos reikėtų bent kartą per metus 

atliekant glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimą. 

Šis tyrimas parodo paciento cukraus kiekio kraujyje 

vidurkį per paskutinius 3–4 mėnesius, todėl yra 

daug tikslesnis ir informatyvesnis už įprastą gliukozės 

kiekio nustatymą. Kai kuriose Vakarų Europos 

šalyse glikuoto hemoglobino tyrimas visiškai pakeitė 

mums įprastą gliukozės kiekio kraujyje nustatymą, 

rodantį cukraus kiekį tik tyrimo atlikimo metu. Glikuoto 

hemoglobino tyrimas reguliariai atliekamas 

pacientams, sergantiesiems cukriniu diabetu, todėl 

pagal šio tyrimo rezultatus yra koreguojamas gydymas“, 

– aiškina laboratorinės medicinos gydytoja E. 

Marciuškienė. 

Didesnis gliukozės kiekis kraujyje 

dažniau nustatomas antsvorį 

turintiems arba nutukusiems, 

padidėjusio cholesterolio kiekio 

kraujyje bei aukšto kraujospūdžio 

kamuojamiems asmenims. 

Gydytojos teigimu, nedelsdami pasitikrinti dėl cukrinio 

diabeto turėtų asmenys, jaučiantys šiuos simptomus: 

dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis 

alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, negebėjimas 

susikaupti ar išlaikyti dėmesį, suprastėjusi rega, vėmimas 

ir skrandžio skausmai, plaštakų ir pėdų dilgčiojimas 

ar nejautrumas, neryškus matymas, dažnos 

infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Daugeliu atvejų 

cukrinis diabetas ilgą laiką nesukelia jokių simptomų 

arba jie labai neryškūs. 

22

CUKRINIO DIABETO TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su cukriniu diabetu: 

Neįprastas troškulys 

Staigus svorio netekimas 

Susilpnėjęs regėjimas 

Bendras silpnumas 

Silpnumas pavalgius 

Odos, nagų, gleivinių grybelis 

Dažnas šlapinimasis 

Labai ilgai gyjančios žaizdos 

Dažnai jaučiamas dilgčiojimas bei 

nutirpimas rankose ar pėdose 



10012 10013 


BKV Bendras kraujo tyrimas + + 


GLU Gliukozė + + 

HbA1c Glikozilintas hemoglobinas + + 




CREA Kreatininas + 

UREA Šlapalas + 

Šlapimo tyrimai: 

µALB(š) Mikroalbuminas šlapime + 

Mikroalbumino / Kreatinino santykis šlapime + 

BŠT Bendras šlapimo tyrimas + 

15,00 € 45,00 € 


23

MEDIKAI ĮSPĖJA: CHOLESTEROLIS 

UŽKEMŠA KRAUJAGYSLES 

Riebus maistas virsta ne tik nereikalingais kilogramais, 

bet ir užkemša kraujagysles, sukeldamas mirtinas ligas. 

Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau 

nei pusė gyventojų, o miokardo infarktas ir insultas 

nesitraukia iš daugiausiai gyvybių nusinešančių ligų žemėlapio. 

Su antsvorio problemomis stengiamasi kovoti 

sportuojant ir renkantis sveikesnį maistą, tačiau apie 

riebalus kraujyje daugelis net nepagalvoja. 

Pasak medikų, aterosklerozė arba kitaip vadinamas 

kraujagyslių susiaurėjimas yra besimptomis ir daugelį 

metų besiformuojantis procesas. Dėl per didelio 

cholesterolio kiekio kraujyje ir kitų rizikos veiksnių 

kraujagyslėse susiformuoja aterosklerotinė plokštelė, 

kurios vietoje arba jai atitrūkus užkemšamos 

gyvybiškai svarbios arterijos. Apie tai, kad žmogaus 

kraujagyslės pažeistos aterosklerotinių plokštelių, 

sužinoma staiga – ištikus miokardo infarktui ar insultui. 

Lipidograma – keturių kraujo 

riebalų tyrimas, parodantis 

bendrojo cholesterolio, „gerojo“ 

(DTL, didelio tankio), „blogojo“ 

(MTL, mažo tankio) cholesterolio 

ir trigliceridų koncentraciją 

kraujyje. 

Cholesterolis: draugas ar priešas? 



teigia, kad cholesterolis, tai kraujyje aptinkama 

į riebalus panaši medžiaga. „Nors cholesterolis yra 

gyvybiškai reikalingas, tačiau per didelė jo koncentracija 

kraujyje gali tapti mirtinų širdies ir kraujagyslių 

ligų priežastimi. Laboratorijoje atlikdami tūkstančius 

tyrimų pastebime, kad per didelė mažo tankio 

cholesterolio koncentracija kraujyje atrandama net 

dvidešimtmečiams. Lietuvoje įgyvendinama valstybinė 

širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, 

kurios rezultatai parodė, kad dislipidemija diagnozuojama 

daugiau kaip 60 proc. tirtųjų. Pagal šį rodiklį 

Lietuva pirmauja Europoje“, – pastebi gydytoja E. 

Marciuškienė. 

lietuvių organizmuose cholesterolio gaminama per 

daug“, – tikina gydytoja. 

Žinoti cholesterolio kiekį – būtinybė 

Kai mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujyje 

viršija normos ribas, organizmo „riebalai“ ima kauptis 

ant kraujagyslių sienelių, susiaurėja jų skersmuo 

ir ima vystytis aterosklerozė. Dažniausiai aterosklerozė 

pasireiškia be jokių simptomų. Gydytojos E. 

Marciuškienės teigimu, dėl šios priežasties kiekvienam 

žmogui būtina pasitikrinti – kartą per metus atlikti 

lipidogramos ir kitus apie širdies bei kraujagyslių 

ligų riziką iš anksto įspėjančius tyrimus (ištirti didelio 

jautrumo C reaktyvų baltymą, vitaminą D). 

Lipidograma – keturių kraujo riebalų tyrimas, parodantis 

bendrojo cholesterolio, „gerojo“ (DTL, didelio 

tankio), „blogojo“ (MTL, mažo tankio) cholesterolio ir 

trigliceridų koncentraciją kraujyje. Šis, visų cholesterolio 

frakcijų, tyrimas leidžia ligą nustatyti ankstyvoje 

stadijoje, kuomet dar gali nereikėti brangių vaistų ir 

ilgo gydymo. Neretai pakanka pakoreguoti mitybą ir 

daugiau mankštintis. 

„Daugelis pacientų mano, jei bendrojo cholesterolio 

kiekis neviršija rekomenduojamų normų, vadinasi, 

viskas gerai. Deja, taip nėra. Tik atlikus lipidogramą, 

paaiškėja, jog mažo tankio lipoproteinų cholesterolis 

ar trigliceridai viršija normos ribas, nors bendrasis 

apgaulingai rodo, kad viskas gerai. Jei bendrasis cholesterolis 

atitinka rekomenduojamas normos ribas, 

visuomet yra tikimybė kraujagyslėms kimštis nuo 

per didelio kiekio „blogojo“ cholesterolio“, – akcentuoja 

gydytoja E. Marciuškienė. 

Medikės teigimu, cholesterolio kiekis kraujyje priklauso 

nuo žmogaus gyvenimo būdo. „Jeigu mėgstate 

riebų maistą ir visiškai nesimankštinate, nenustebkite 

sužinoję apie per didelį cholesterolio kiekį 

kraujyje. Cholesterolio kiekiui kraujyje daug įtakos 

turi genetika – galbūt Jūsų šeimoje širdies ir kraujagyslių 

ligos yra paveldimos. Be to, pastebėta, kad 

didelė dalis žmonių Lietuvoje turi aktyvesnį cholesterolio 

gamybos „geną“ kepenyse, todėl daugelio 

24

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ 

PREVENCIJOS PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis: 

Dažni širdies ploto skausmai 

Nepastovus širdies ritmas 

Galvos svaigimas 

Alpimas 

Dusulys 

Silpnumas 

Kojų skausmas 

Kojų tinimas 

Odos spalvos pokyčiai 

/ žaizdos blauzdose 

Jeigu jaučiate nors vieną ar kelis iš šių simptomų, Jums reikėtų atlikti 

šią tyrimų programą: 

10014 10015 10016 


BKV Bendras kraujo tyrimas + + + 

djCRB CRB didelio jautrumo + + + 



CHOL Cholesterolis bendras + + + 

DTL Cholesterolis + + + 

MTL Cholesterolis / Tiesioginis MTL cholesterolis + + + 

TGL Trigliceridai + + + 

Aterogeniškumo indeksas + + + 

Krešėjimo sistemos tyrimai: 

PT / INR Protrombino aktyvumas + + 

D-Dimerai + + 

FIBR Fibrinogenas + + 


K Kalis + + + 

Na Natris + + + 

Mg Magnis + + + 





TTH Tirotropinis hormonas + 

FT4 Laisvas tiroksinas + 

10077 

10074 10073 

35,10 € 66,10 € 95,60 € 


25

SĄNARIŲ LIGŲ DIAGNOSTIKOS PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su sąnarių ligomis: 


Sąnarių deformacijos 

Raumenų silpnumas 

Bendras nuovargis 

Odos mazgeliai 

Rytinis sąnarių sustingimas 

Kūno masės mažėjimas 

Sąnarių srities paraudimas 

Veido srities (peteliškės tipo) 

bėrimas 



10017 10018 




RF Reumatoidinis faktorius (kiekybinis) + + 

UA Šlapimo rūgštis + + 

Kiti tyrimai: 

ASLO Antistreptolizinas O (kiekybinis) + 

Anti-CCP Ciklinis citrulizuotas peptidas + 

ANA Antibranduoliniai antikūnai + 

23,00 € 67,50 € 

26 

+ kraujo paėmimo mokestis

MEDŽIAGŲ APYKAITOS TYRIMŲ PROGRAMOS 

Šie simptomai gali būti susiję su medžiagų apykaitos sutrikimais: 

Mieguistumas 

Padidėjęs raumenų įtemptumas 

Pakitęs kūno ar šlapimo kvapas 

Dirglumas 

Apetito stoka 

Traukuliai 

Vėmimas 

Viduriavimas 

Normos ribų neatitinkantis KMI 


šias tyrimų programas: 

10019 

10069 

Riebalų apykaitos rodikliai: 

CHOL Cholesterolis bendras + 

DTL Cholesterolis + 

MTL Cholesterolis / Tiesioginis MTL cholesterolis + 

TGL Trigliceridai + 

6,60 € 

10020 

10070 

Angliavandenių ir riebalų apykaitos rodikliai: 





GLU Gliukozė / HbA1c Glikozilintas hemoglobinas + 

8,60 € 

10021 

10071 

Angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos rodikliai: 






TP Bendras baltymas + 


14,60 € 


27

KUO PAVOJINGOS INKSTŲ LIGOS? 

Medikai įspėja, jog Lietuvoje didėja susirgimų inkstų 

ligomis skaičius. Remiantis statistiniais duomenimis, 

problemų su inkstais turi kas dešimtas žmogus 

pasaulyje, o Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 

350 naujų susirgimų. Gydytojai inkstų ligas vadina 

„tiksinčia bomba“, kadangi širdies ar žarnyno sutrikimus 

pajuntame iš karto, o inkstų ligas – tik ligai 

progresavus. 

Inkstų ligas išprovokuoja infekcijos 

Nors įprasta manyti, kad inkstų ligos pasibeldžia tik 

į genetinį polinkį turinčių, rūkančių, nutukusių ir vyresnių 

žmonių duris, tačiau praktika rodo, jog inkstų 

ligos neaplenkia ir propaguojančių sveiką gyvenimo 

būdą. Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių 

tyrimų asociacijos prezidentės, gydytojos Dangiros 

Babenskienės, istorijos apie medikų bandymus gelbėti 

pacientų gyvybes, kuriems po gripo ar anginos 

nustatomas inkstų nepakankamumas – vis dažnesnės. 

„Inkstų funkcijos sutrikimus gali lemti aukštas arterinis 

kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, širdies ir 

kraujagyslių ar lėtinės infekcinės ligos. Pagrindinė 

infekcinių ligų priežastis – mikrobinė flora. Pačios 

pavojingiausios bakterijos yra chlamidijos, mikoplazmos, 

ureaplazmos, trichomonos ir gonokokai. 

Infekcijos sukėlėjai, prasiskverbę į inkstų kraujagysles, 

dažniausiai sukelia uždegimą tada, kai nusilpsta 

imunitetas“, – pasakoja laboratorinės medicinos gydytoja 

D. Babenskienė. 

Inkstuose kaupiasi ne tik akmenys 

Sutrikusi inkstų veikla išprovokuoja pokyčius visame 

organizme. Inkstai, negebėdami iš organizmo pašalinti 

kenksmingų medžiagų, ima jų perteklių kaupti 

viduje. Dėl nepakankamos inkstų veiklos vystosi 

mažakraujystė, dažnai kenčia širdis ir kraujagyslės, 

didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu bei inkstų ir 

šlapimo takų akmenlige. 

Gydytojos D. Babenskienės teigimu, inkstų ir šlapimo 

takų akmenligė yra viena dažniausių ir ūmiausių 

ligų, dėl kurios kreipiamasi į skubios pagalbos skyrių. 

Skaičiuojama, kad net 400 tūkst. žmonių Lietuvoje 

gali turėti mažesnius ar didesnius akmenis. 

„Dažniausiai akmenligė užklumpa netikėtai ir ją lydi 

šlapimtakiuose susidariusių akmenų keliami itin nemalonūs 

spazminiai skausmai šone, pilve ar apatinėje 

nugaros dalyje. Nemažai pacientų atvirauja, kad 

šių skausmų intensyvumas gali būti palygintas tik 

su gimdymo ar lūžtančių kaulų skausmu. Skausmus 

lydi pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šaltkrėtis, 

skausmingas ir dažnas šlapinimasis. Ligonio agonija 

gali tęstis nuo kelių minučių iki keletos dienų, taip pat 

neatmetama galimybė, kad net ir po gydymo kurso, 

neretai ir chirurginės operacijos, inkstų akmenys gali 

susiformuoti iš naujo“, – aiškina gydytoja. 

Inkstus reikia pasitikrinti kasmet 

Patekus į „užburtą“ ligų ratą sunku iš jo ištrūkti, todėl 

reikėtų užbėgti įvykiams už akių ir sveikata susirūpinti, 

kol esame sveiki. „Profilaktiniai tyrimai padeda 

anksti išaiškinti inkstų funkcijos nepakankamumą, 

kai dar galima sulėtinti ligos progresavimą ir atitolinti 

dializę ar transplantaciją. Inkstų funkcijai įvertinti 

pakanka kelių laboratorinių tyrimų. Klastingas ligas 

padeda aptikti kraujyje esančių medžiagų (lipidų, 

hormonų, baltymų, fermentų ir kt.) tyrimai. Iš jų pokyčių 

galima nustatyti, ar organai funkcionuoja tinkamai, 

ar žmogus net ir gerai jausdamasis – serga“, 

– akcentuoja gydytoja D. Babenskienė. 

Įsitikinti, ar negresia klastingos inkstų ligos galima atlikus 

šlapimo ir keletą kraujo tyrimų. Gliukozės ir baltymų 

kiekis šlapime parodo inkstų pažeidimo laipsnį 

– kuo daugiau randama, tuo didesnė inkstų nepakankamumo 

rizika. Stebint kreatino ir šlapalo koncentracijos 

pakitimus kraujyje, nustatomi medžiagų 

apykaitos sutrikimai, padedantys „pagauti“ ligą 

pradinėje stadijoje. Pakitę albumino, kalcio, kalio, 

fosforo ir šlapimo nuosėdų duomenys signalizuoja 

organizmo vidinės terpės disbalansą, akmenų formavimąsi 

ir bakterinių darinių atsiradimo tikimybę. 

Pasitikrinti inkstus būtina, jeigu: 

• jaučiami diegliai, skausmas šone; 

• pastebimas kraujas šlapime; 

• vargina dažnas ir skausmingas šlapinimasis; 

• dažnas pykinimas, pilvo pūtimas; 

• krečia šaltkrėtis arba karščiuojama. 

Rizikos veiksniai susirgti inkstų ir šlapimo takų akmenlige: 

• šeimos nariai ar giminės sirgo inkstų akmenlige; 

• vartojate nedaug skysčių; 

• mėgstate saldžius ir sūrius patiekalus, vartojate daug baltymų; 

• kamuoja antsvoris ar nutukimas; 

• esate vyresnio amžiaus vyras. 

28

INKSTŲ FUNKCIJOS TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su inkstų ligomis: 

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas 

Šleikštulys, pykinimas, vėmimas 

Paakių, veido tinimas 

Dėmesio koncentravimo sutrikimai 

Nugaros skausmai 

Miego sutrikimai 

Apetito stoka 

Kojų tinimas 

Silpnumas 



10024 10025 






UA Šlapimo rūgštis + + 




Na Natris + 

K Kalis + 

Ca Kalcis + 


IP Fosforas + 

Cl Chloridų koncentracija + 

9,00 € 38,50 € 

10066 


29

NET IR NESUDĖTINGA LIGA GALI 

TAPTI ITIN KOMPLIKUOTA 

Medikai pastebi, kad pacientai vis dažniau skundžiasi 

įvairiais simptomais: silpnumu, mieguistumu, 

emocijų nevaldymu, dirglumu, galvos svaigimu, 

dusuliu, širdies veiklos sutrikimais. Dažnam 

pasireiškia odos pleiskanojimas, plaukai tampa 

sausi, ima lūžinėti nagai, įtrūksta lūpų kampučiai, 

dingsta apetitas, jaučiamas pykinimas, viduriuojama 

arba užkietėja viduriai. 

Gydytoja Dangira Babenskienė teigia, kad į 

šiuos simptomus žmonės linkę numoti ranka. 

„Dažnai į nežymius organizmo siunčiamus signalus 

nekreipiame dėmesio, nes neturime tam laiko. 

Manome, kad negalime sirgti ir tikimės, kad savijauta 

pagerės savaime, praėjus pavasariniam 

vitaminų stygiui. Tačiau jaučiami simptomai 

gali būti labai rimtos ir sunkios ligos pradžia“, 

– įspėja gydytoja. 

Dažniausiai kamuoja mažakraujystė 

Už minėtų simptomų gali tykoti įvairūs susirgimai, 

tačiau vienas dažniausių – mažakraujystė 

(anemija). Pasak gydytojos D. Babenskienės, 

mažakraujystę be išsamių kraujo tyrimų, ypač 

pradinėse stadijose, nustatyti sunku, kadangi 

ligos simptomai neryškūs ir gali būti painiojami 

su kitų ligų požymiais arba kai kurių vaistų šalutiniu 

poveikiu. 

„Laiku nustačius blogos savijautos priežastį 

bei pradėjus gydymą, mažakraujystė nesunkiai 

suvaldoma paprastais metodais: dieta, maisto 

papildais. Tačiau ligai pažengus, laukia ilgas ir 

sudėtingas gydymas, negydoma, įsisenėjusi 

liga gali baigtis net mirtimi“, – sako D. Babenskienė. 

Kas yra mažakraujystė? 

Mažakraujystė – dėl sumažėjusios hemoglobino 

koncentracijos ir eritrocitų kiekio kraujyje, 

organizme sutrikusi deguonies apykaita. Lietuvoje 

dažniausiai diagnozuojama geležies deficito 

anemija. Geležies stokos mažakraujystė gali 

išsivystyti sutrikus geležies įsisavinimui, vartojant 

per mažai geležies turinčio maisto, taip pat 

sergant virškinamojo trakto ligomis. Manoma, 

kad apie 50 proc. žmonių gali sirgti viena ar kita 

anemijos forma arba turėti padidėjusią riziką 

susirgti šia liga. 

Pavojingiausia – slapta mažakraujystė 

Pasak medikų, itin pavojinga slapta mažakraujystė, 

kai liga dar tik vystosi arba yra polinkis 

į ją. Tuomet pasireiškia silpnumas, nuovargis, 

mieguistumas, atsiranda apetito, moterims – 

menstruacijų sutrikimai. „Bendro kraujo tyrimas 

slaptos mažakraujystės neparodo. Slapta 

mažakraujystė, tai tarsi riba, kurioje įmanoma 

pasveikti nevartojant vaistų, tačiau jei liga pažengusi 

tenka vartoti medikamentus“, – aiškina 

gydytoja D. Babenskienė. 

Mažakraujystės rizikai įvertinti medikai rekomenduoja 

atlikti išsamius kraujo tyrimus: nustatyti 

hemoglobino, geležies, feritino (organizmo 

geležies atsargų) kiekį kraujyje, įvertinti 

kitus kraujo rodiklius. Tai labai svarbu atlikti 

profilaktiškai, nes mažakraujystės pradžia gali 

būti besimptomė ar turėti labai nežymius požymius. 

Pasak medikų, itin pavojinga slapta mažakraujystė, kai liga 

dar tik vystosi arba yra polinkis į ją. Tuomet pasireiškia 

silpnumas, nuovargis, mieguistumas, atsiranda apetito, 

moterims – menstruacijų sutrikimai. 

30

ANEMIJOS (MAŽAKRAUJYSTĖS) TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su mažakraujyste: 

Silpnumas, energijos stoka 

Tirpstančios ir šąlančios galūnės 

Greitas ir neritmingas širdies plakimas 

Krūtinės skausmas 

Pasunkėjęs kvėpavimas 

Galvos skausmas 

Plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas 

Blyški, sausa, pleiskanojanti oda 

Svaigulys 

Jeigu jaučiate nors vieną ar kelis iš šių simptomų, Jums reikėtų atlikti šią 

tyrimų programą: 

10026 10027 



ENG Eritrocitų nusėdimo greitis (Westergreno būdu) + 


FER Feritinas + + 




Fe Geležis + + 

18,50 € 67,00 € 


31

NUO VĖŽIO LIETUVOJE MIRŠTA 

KAS PENKTAS 

Dar visai neseniai medikai galėjo diagnozuoti tik III ar 

IV stadijos onkologinius susirgimus. Visa tai – praeityje, 

šiuolaikinė diagnostinė medicina ženkliai pasistūmėjusi 

į priekį. Vėžiniai susirgimai nustatomi I–II stadijose, 

negana to, įvertinama ir šių susirgimų rizika. 

Medikai teigia, jog svarbiausia laiku atlikti tyrimus, kol 

liga neprogresavusi, tuomet net ir baisiausia diagnozė 

gali prognozuoti lengvą ligos eigą ir gydymą. 

Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 

žmonių, o iš viso šalyje onkologinėmis ligomis serga 

apie 100 tūkst. pacientų. Vyrams dažniausiai nustatomas 

prostatos vėžys, moterims – krūtų, kiaušidžių, 

odos, plaučių ir žarnyno. Higienos instituto 

duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų 

mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. 

Didesnė tikimybė pasveikti 


prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė 

teigia, kad dažnai pacientai išgirdę vėžio diagnozę, 

iš karto pagalvoja apie mirtį. „Tokiems pacientams 

sakau, kad onkologinių ligų gydymas gerokai pažengęs, 

todėl diagnozuotas vėžys – dar ne mirties 

nuosprendis. Svarbu, ligą kuo anksčiau nustatyti 

bei pradėti jos gydymą. Deja, bet tik maža dalis gyventojų 

reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl neretai 

ligos diagnozuojamos per vėlai, esant sunkioms 

komplikacijoms, kai žmogui nebegalima padėti“, – 

aiškina gydytoja. 

Ar iš kraujo tyrimų diagnozuojamas vėžys? 

Šių dienų ankstyvoji ligų diagnostika pažengusi į 

priekį. Naudojamos modernios diagnostikos priemonės: 

instrumentiniai (echoskopija, tomografija, 

rentgenas) bei laboratoriniai kraujo tyrimai. Tik 

kompleksiškas organizmo ištyrimas gali užkirsti kelią 

sunkioms ligoms ir jų komplikacijoms. 

Viena efektyviausių ankstyvosios diagnostikos 

priemonių – vėžio žymenų tyrimai. Sergančio žmogaus 

organizme vėžinės ląstelės linkusios sparčiau 

gaminti tam tikras baltymines medžiagas, kurių 

sveikame organizme aptinkama labai nedaug. 

„Daugiausia Lietuvos medicininių tyrimų laboratorijose 

atliekama vyrų prostatos specifinio antigeno 

(PSA) ir moterų kiaušidžių (Ca125) vėžio žymenų 

tyrimų. Šie tyrimai yra itin efektyvūs ir reikšmingai 

pagerina onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką. 

Gana sėkmingai Lietuvoje vykdoma prostatos vėžio 

ankstyvosios diagnostikos programa, jos metu 

nustatoma daugiau kaip pusė prostatos vėžio 

atvejų ankstyvose stadijose“, – teigia gydytoja D. 

Babenskienė. 

Vėžio simptomai 

Ankstyvąsias vėžio stadijas itin sunku nustatyti, 

kadangi pradžioje simptomai nejaučiami arba yra 

neryškūs, gana dažnai painiojami su kitų ligų požymiais. 

Dėl vėžinių ligų rekomenduojama tikrintis 

profilaktiškai, didesnį dėmesį reikėtų atkreipti 

tiems žmonėms, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, 

limfmazgių pokyčius, dažnai kosti arba atsikosėja 

krauju, šlapime ar išmatose pastebi raudoną tamsų 

kraują, apčiuopia pokyčius krūtyse, pažastyse ar 

odoje. Gana ryškus vėžio simptomas – svorio pokyčiai. 

„Jei priaugote keletą kilogramų, nieko tokio, tačiau 

jei svoris auga kelis mėnesius, o jūs nepersivalgote 

– vertėtų sunerimti. Svoris gali augti ne tik besiformuojant 

augliams, bet ir sergant kiaušidžių vėžiu, 

kai organizme pradeda kauptis skysčiai. Svorio kritimas 

gali įspėti apie piktybinius susirgimus, tai gali 

būti kasos, skrandžio, stemplės arba plaučių vėžio 

požymis“, – aiškina gydytoja D. Babenskienė. 

Ankstyvąsias vėžio stadijas itin sunku nustatyti, kadangi 

pradžioje simptomai nejaučiami arba yra neryškūs, gana 

dažnai painiojami su kitų ligų požymiais. 

32

VĖŽIO ŽYMENŲ TYRIMŲ PROGRAMA MOTERIMS 

Šie simptomai gali būti susiję su vėžinėmis ligomis: 

Nuolatinis kosulys 

Staigūs svorio pokyčiai 

Lėtiniai skausmai 

Odos spalvos pokyčiai (blyškumas, gelta) 

Tuštinimosi pokyčiai 

Nuovargis 

Negyjančios žaizdos 


Nereguliarus menstruacijų 

ciklas 

Spalvą keičiantys apgamai 

Pokyčiai krūtyse 



10028 10029 10030 




Vėžio žymuo CEA Karcinoembrioninis antigenas + + + 

Vėžio žymuo Ca 125 + + + 




Vėžio žymuo Cyfra 21-1 + + 


Vėžio žymuo He4 + 

Vėžio žymuo BHCG Beta chorioninis gonadotropinas + 


PRL Prolaktinas + 

59,00 € 104,00 € 180,50 € 


33

VĖŽIO ŽYMENŲ TYRIMŲ PROGRAMA VYRAMS 

Šie simptomai gali būti susiję su vėžinėmis ligomis: 

Ilgai besitęsiantis kosulys 

Svorio svyravimai 

Lėtiniai skausmai 


Tuštinimosi pokyčiai 

Nuovargis 

Negyjančios žaizdos 

Šlapinimosi sutrikimai 

Erekcijos sutrikimai 

Spalvą ar formą keičiantys apgamai 

Odos spalvos pokyčiai (blyškumas, gelta) 



10035 10036 10037 




Vėžio žymuo CEA Karcinoembrioninis antigenas + + + 

PSA Prostatos specifinis antigenas (serume) + + + 

FPSA Laisvas prostatos specifinis antigenas + + + 

FPSA ir PSA santykis + 




Vėžio žymuo Cyfra 21-1 + + 


PRL Prolaktinas + 

Vėžio žymuo BHCG Beta chorioninis gonadotropinas + 

56,00 € 101,00 € 160,50 € 

34 


LĖTINIO NUOVARGIO TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su lėtiniu nuovargiu: 


Atminties pablogėjimas 

Širdies permušimai 

Raumenų skausmas 


Nuotaikų svyravimai 

Per žema / padidėjusi temperatūra 


Sunkiau sukoncentruojamas dėmesys 



10043 




























K Kalis + 

Na Natris + 

Mg Magnis serume + 

Ca Kalcis + 

Kiti tyrimai: 

CORTr Kortizolis rytinis (7-9 val.) + 

141,59 € 


10057 

35

KAIP PADIDINTI SUMAŽĖJUSĮ DARBINGUMĄ IR 

ATSIKRATYTI NUOVARGIO? 

Pavasarį vis daugiau aktyvių ir darbingo amžiaus žmonių 

pastebi jėgų trūkumą, kamuojančią nemigą ar mieguistumą, 

nuolatinį nuovargį ir dėl to sumažėjusį darbo 

našumą. 

Apie tai, kaip padidinti sumažėjusį darbingumą ir su 

kokiomis ligomis tai gali būti susiję, pokalbis su Medicinos 

diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos 

prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ 

direktore medicinai, gydytoja Dangira Babenskiene. 

Vyrauja nuomonė, kad daugelį darbingo amžiaus 

žmonių nuovargis užklumpa pavasarį. Ar tiesa, 

kad daugiausia išsekusių pacientų sulaukiate 

pavasarį? 

Žmonės kasdien patiria įtampą bei stresą, gyvenimo 

tempas greitėja. „Diena praėjo, daug dirbau, tačiau 

rezultatų nėra, o po darbo dienos jaučiu milžinišką 

nuovargį,“ – apie sumažėjusį darbingumą ir kamuojantį 

nuovargį sako pacientai. Daugelis jų atvyksta 

išsiaiškinti, kodėl darbe nėra tokie produktyvūs ir 

nuolat jaučiasi pavargę. Mes, gydytojai, pastebime, 

kad sumažėjęs darbingumas gali būti ligos pradžia. 

Nuovargis, sumažėjęs darbingumas, miego sutrikimai 

– nėra vien tik streso padariniai, tai gali būti ligos 

pradžia ar net įsisenėjusi liga. 

Chroniško nuovargio sindromas dažniau kamuoja 

dirbančius įtemptą protinį darbą, susiduriančius 

su stresinėmis situacijomis. Dėl kokių ligų 

gali smarkiai sumažėti darbingumas? 

Darbingumas gana dažnai sumažėja dėl mažakraujystės, 

geležies, vitamino B12 trūkumo, lėtinių kraujavimų. 

Dėl nepastebimo kraujavimo organizme sumažėja 

hemoglobino kiekis, audiniai nepakankamai 

aprūpinami deguonimi, dėl to pacientai ima jausti 

chronišką nuovargį, bendrą organizmo silpnumą. 

Taip pat darbingumas gali sumažėti ir dėl skydliaukės 

ligų. Sutrikusi skydliaukės funkcija gali išbalansuoti 

įvairias organizmo sistemas – medžiagų apykaitą, 

širdies darbą, kraujotaką. 

Būtina atrasti priežastį, dėl kurios jaučiamas nuovargis, 

nepakanka vartoti vitaminus ar maisto papildus 

– reikia gydyti pagrindinę ligą. 

Kaip manote, kodėl jauni žmonės jaučia chronišką 

nuovargį? 

Jauni žmonės turėtų jaustis gerai, būti kupini energijos, 

ryte jausti jėgų antplūdį, o ne nuovargį. Neseniai 

į mus kreipėsi jauna trisdešimtmetė moteris, 

kuri intensyviai dirba, labai daug laiko praleidžia 

prie kompiuterio, darbas – sėdimas. Ji skundžiasi didžiuliu 

nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu, sako 

grįžtanti penktą valandą ir nebenorinti nei tvarkytis 

namie, nei praustis, nei valgyti, tik gulti į lovą ir miegoti. 

Darbingo amžiaus žmonės neturėtų taip jaustis, 

po darbo dienos jie turėtų prisiminti savo pomėgius, 

atrasti jėgų sportuoti ir užsiimti malonia veikla. Chroniškas 

nuovargis gali būti tiek dėl minėtų ligų, tiek 

dėl psichologinių problemų. Dažnai jauni žmonės 

intensyviai siekia karjeros, pamiršta rūpintis savimi, 

tačiau vėliau pervargsta tiek fiziškai, tiek emociškai. 

O jeigu vien tik gero poilsio nepakanka ir ryškūs 

chroniško nuovargio simptomai išlieka, ką daryti 

tuomet? 

Jei nuovargio simptomai išlieka ilgai, mėnesį ar dar ilgiau, 

tai gali būti ligos pradžia. Pirmiausia reikėtų atlikti 

kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti organizmo 

būklę, išsitirti mineralų kiekį, pasitikrinti skydliaukę, 

virškinimo sistemą ir t. t. 

Kokias su nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu 

susijusias ligas dažniausiai išaiškinate atlikę 

kraujo tyrimus? 

Dažniausiai išaiškinama mažakraujystė ar skydliaukės 

funkcijos sutrikimai jauniems, darbingiems 

žmonėms. Mažakraujystė dažnesnė moterims dėl 

sutrikusio ciklo ir gausių menstruacijų, taip pat mikroelementų 

trūkumo pavasarį. Pasaulio sveikatos 

organizacijos duomenimis, net apie 30 proc. gyventojų 

kenčia nuo mažakraujystės. Lietuvoje ši liga kasmet 

diagnozuojama maždaug 30 tūkst. pacientų. 

Darbingo amžiaus vyrai vis dažniau serga skydliaukės 

ligomis ir dažnai vengia dėl neryškių simptomų 

kreiptis į medikus, todėl ilgą laiką kenčia nuo skydliaukės 

sutrikimų sukelto chroniško nuovargio bei 

sumažėjusio darbingumo. 

36

NUOVARGIO TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su nuovargiu: 

Darbingumo sumažėjimas 

Atminties pablogėjimas 

Žema / padidėjusi temperatūra 





Dirglumas 

Sunkiau sukoncentruojamas 

dėmesys 



10042 





















10054 

56,09 € 


37

NESAUGIOS MEILĖS PASEKMĖ – NEVAISINGUMAS? 

Nors oficialiai sergamumas lytiškai plintančiomis 

ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau 

tikslios statistikos nėra, o tokios ligos, 

pasak dermatovenerologų, diagnozuojamos 

vis jaunesniems pacientams. Sifilis, 

gonorėja ar chlamidiozė nustatomos net 

nepilnamečiams. Lytiniu keliu plinta ir 

žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusas bei 

hepatitai. Nesaugios meilės „dovanos“ – LPL 

– diagnozuojamos net ir nedaug partnerių turėjusiems 

pacientams. Medikai pastebi, kad 

vis daugiau žmonių dėl laiku neišgydytų 

lytiškai plintančių ligų tampa nevaisingi. 

Apie lytiškai plintančias ligas ir jų pasekmes 

kalbamės su gydytoju dermatovenerologu 

Andriumi Vagoru. 

Kokios dažniausios ir pavojingiausios sveikatai 

LPL diagnozuojamos lietuviams? 

Vyrams dažniausiai nustatomas uretritas, pasireiškiantis 

skausmingu šlapinimusi ar skausmu 

po šlapinimosi. Bene pavojingiausia ŽIV infekcija, 

kuri perduodama nesaugių lytinių santykių 

metu, dėl šios infekcijos gali ištikti net mirtis. 

Populiariausios lytiniu keliu plintančios, mažos 

simptominės raiškos infekcijos – Chlamydia 

trachomatis ir vis dažniau diagnozuojama Neisseria 

gonorrhoea. Dėl šių infekcijų ilgainiui prarandamas 

vaisingumas. 

Chlamidiozė ir gonorėja pavojingos tuo, kad 

daugelis žmonių apsikrėtę lytinių santykių 

metu nejaučia jokių arba jaučia labai neryškius 

simptomus, dėl kurių nesikreipia į medikus. 

Maždaug pusė užsikrėtusiųjų, kurie šias infekcijas 

nešioja daugiau nei pusę metų, vėliau savotiškai 

„pasveiksta“, visiškai nieko nejaučia, tačiau 

jų organizme toliau vyksta pakitimai, kurie 

nulemia reprodukcinius sveikatos pažeidimus 

ir net visišką nevaisingumą. Be to, tokie žmonės 

toliau platina LPL užkratą. 

Kokie simptomai išduoda, kad galite būti 

užsikrėtęs LPL? 

Tai priklauso nuo individualaus žmogaus jautrumo. 

Vyrai dažniau pajunta simptomus, nes 

jų organizmas yra jautresnis. Vyras labai gerai 

jaučia, kada jis sveikas, todėl bet koks, net menkiausias 

pokytis, tarkime, išskyros, padažnėjęs 

arba skausmingas šlapinimasis yra greitai 

pastebimi ir kreipiamasi į medikus. Moterims 

fiksuoti pakitimus sudėtingiau, kadangi net ir 

būdamos sveikos jos jaučia tam tikrus jutimus 

iš lyties organų, beveik visuomet yra kažkiek išskyrų. 

Minėjote, kad lytiniu keliu plintančios ligos 

neturi ryškių simptomų. Ar rekomenduotumėte 

profilaktiškai, be gydytojo siuntimo, 

pasitikrinti dėl populiariausių LPL? 

Jeigu yra ryškūs simptomai – padažnėjęs ar 

skausmingas šlapinimasis, išskyros iš lytinių 

organų, paraudimai, žaizdelės, gumbeliai, manau, 

vertingiau būtų pirmiau kreiptis į gydytoją, 

nes pačiame simptomų atsiradimo epizode yra 

nemažai informacijos, kuri gali būti naudinga 

parenkant tinkamus tyrimus. Kai ryškių simptomų 

nėra, o norima įsitikinti, ar nesergame, tuomet 

itin vertingas profilaktinis pasitikrinimas 

dėl dažniausių lytiškai plintančių infekcijų. 

Kokius laboratorinius tyrimus rekomenduotumėte 

atlikti profilaktikos tikslais? 

Idealiausias variantas – tikrintis dėl lytiškai plintančių 

infekcijų prieš planuojant pradėti santykius 

su nauju partneriu. Po nesaugių lytinių 

santykių vertinga pasitikrinti ne vien nuo įprastinių 

lytiškai plintančių infekcijų (chlamidiozės, 

gonorėjos, sifilio, minkštojo šankerio, kirkšnies 

granuliomos, venerinės limfogranuliomatozės, 

bakterinės vaginozės, kandidozės, trichomonozės, 

ureaplazmozės, mikoplazmozės, herpes 

viruso), kurios infekuoja lyties takus ir pasireiškia 

lyties takų uždegimais, bet ir dėl infekcijų, 

kurios gali sukelti kitų organų ligas (virusinis 

hepatitas B ir ŽIV). 

„Idealiausias variantas – tikrintis 

dėl lytiškai plintančių infekcijų 

prieš planuojant pradėti santykius 

su nauju partneriu.” 

Tačiau būtina žinoti, kad inkubacinis laikotarpis, 

po kurio šie tyrimai bus informatyvūs, yra 

nevienodas, tad reikėtų pasitarti su laboratorijos 

specialistu arba gydytoju. LPL tyrimams 

tinkama medžiaga yra lyties takų išskyros arba 

šlapimas (vyrui). Neseniai tapo įmanoma nustatyti 

praktiškai visas infekcijas tiriant tik šlapimą. 

Tai labai patogu pacientui, kuomet jis pirmąją 

rytinio šlapimo porciją pristato į laboratoriją ir 

po kelių dienų gauna atsakymą – ar jis užsikrėtęs, 

ar sveikas. 

38

LYTIŠKAI PLINTANČIŲ LIGŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su lytiškai plintančiomis ligomis: 

Deginantis pojūtis šlapinantis 

Skausmas lytinio akto metu 

Niežulys lyties organų srityje 

Neįprastas kraujavimas 

Bėrimai 

Pakitusios išskyros 

(kiekis, kvapas, spalva) 

Dažnos infekcijos 

Dažni pilvo skausmai 



10044 10045 

Lytiškai plintančių ligų tyrimai: 

HBsAg Hepatito B viruso paviršinis antigenas + + 

aHCV Hepatito C viruso antikūnai + + 

ŽIV + + 

Sifilio antikūnų nustatymas RPR testu + + 

Molekulinė diagnostika PGR metodu (šlapimas): 

Neisseria gonorrhoeae DNR (PGR metodu) šlapime + 

Mycoplasma genitalium DNR (PGR metodu) šlapime + 

Trichomona vaginalis DNR (PGR metodu) šlapime + 

Chlamydia trachomatis DNR (PGR metodu) šlapime + 

30,50 € 94,50 € 

7 iš 10-ies užsikrėtusiujų chlamidioze nejaučia simptomų! 


39

VITAMINAI IR MIKROELEMENTAI BŪTINI GERAI 

ORGANIZMO VEIKLAI PALAIKYTI 

Bent kartą metuose dažnas ima skųstis pablogėjusia savijauta. 

Daugelį kamuoja nuovargis, mieguistumas, lūžinėjantys 

nagai ir plaukų galiukai, papilkėjusi veido oda, 

neaiškios kilmės skausmas, prastėjanti atmintis ir galybė 

kitų sveikam organizmui nebūdingų simptomų. Pasak 

medikų, viena dažniausių šių negalavimų priežasčių – vitaminų 

ir mikroelementų stygius. 

Greičiausiai išsenka vitamino D atsargos 

Vitaminas D, arba dar kitaip vadinamas saulės vitaminas, 

yra vienas būtiniausių elementų gerai organizmo 

funkcijai palaikyti. Kaip žinome, pagrindinės vitamino 

D atsargos gaunamos iš saulės – net iki 90 procentų 

vitamino D organizme pasigamina būnant saulėkaitoje. 

Tačiau ilgas ruduo ir niūri žiema Lietuvoje neleidžia 

mėgautis saulės spinduliais, dėl to dažnam sumažėja 

vitamino D kiekis organizme. 

Pasak Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų 

asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės 

Marciuškienės, vitamino D trūkumas mokslininkų siejamas 

su vis daugiau susirgimų ir jų simptomų: nuovargiu, 

nuotaikų kaita, kaulų ar raumenų skausmais, 

susilpnėjusiu imunitetu, padidėjusiu kraujospūdžiu. 

„Vitaminas D dalyvauja daugybėje kūne vykstančių 

procesų ir yra viena reikšmingiausių medžiagų organizmui, 

kuri iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta. Tai ne 

tik rachito priežastis, bet turi įtakos ir daugeliui vėžio 

rūšių, abiejų tipų cukriniam diabetui, įvairioms imuninės 

sistemos ligoms, net depresijai ar Alzhaimerio 

ligai. Sureguliavus vitamino D kiekį organizme, mirtingumas 

nuo tam tikrų ligų mažėja, ypač nuo storojo 

žarnyno vėžio ir išeminės širdies ligos“, – teigia gydytoja 

E. Marciuškienė. 

Pasak gydytojos, kad vitaminas D – uždegimų slopintojas, 

todėl jis labai svarbus peršalus, sergant bakterinėmis 

infekcijomis, gydant cukrinį diabetą, alergiją, gripą, padeda 

organizmui įsisavinti fosforą, kalį, magnį, stiprina 

nervų sistemą ir imunitetą. Nereikėtų pamiršti, kad ne 

taip seniai net ir tuberkuliozė buvo gydoma saule bei 

menkių kepenų aliejumi! Todėl svarbu į savo racioną 

įtraukti kuo daugiau vitamino D turinčių produktų: 

riebios žuvies, ikrų, pieno, sūrio, sviesto. 

„Geriausias būdas sužinoti, ar organizme yra pakankamas 

vitamino D kiekis, – atlikti kraujo tyrimą, nelaukiant 

pirmųjų ligos simptomų. Kai jau išretėja kaulai, 

vitaminą D tirtis yra per vėlu. Reikia nelaukti, kol situacija 

pablogės, o visada žinoti vitamino D kiekį ir, jeigu 

trūksta, imtis priemonių papildyti jo atsargas organizme“, 

– pataria gydytoja E. Marciuškienė. 

Vitaminas B9 svarbus besilaukiančioms 

Kraujo tyrimus atliekančios medicininių tyrimų laboratorijos 

pastebi, kad neretai pastebimas B grupės vitaminų 

stygius. Vienas jų – vitaminas B9 (folio rūgštis) 

– itin svarbus naujų ląstelių susidarymui, DNR sintezei 

bei raudonųjų kraujo ląstelių gamybai. Vitamino B9 

trūkumas dažniausiai kamuoja besilaukiančias moteris, 

senyvo amžiaus, onkologinėmis ligomis sergančius 

žmones. 

Pasak gydytojos E. Marciuškienės, bene labiausiai paplitusi 

avitaminozė – folio rūgšties stoka. „Dažniausiai 

vitamino trūkumas pasireiškia nėščioms moterims, 

kadangi folio rūgštį pirmiausia įsisavina augantis vaisius. 

Esant ryškiam folio rūgšties trūkumui, išsivysto 

anemija, jaučiamas bendras silpnumas, greitas nuovargis, 

anoreksija, viduriavimas, burnos, stemplės, 

skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, galvos skausmas, 

nuotaikų kaita, irzlumas, depresija. Taip pat 

sumažėjęs folio rūgšties kiekis didina priešlaikinio 

gimdymo tikimybę, vaisiaus apsigimimų, Dauno sindromo 

riziką“, – aiškina gydytoja. 

Vitamino B12 stygius gali būti depresijos priežastis 

Vitaminas B12 vienas svarbiausių elementų gerai 

nervų sistemos veiklai palaikyti. Gydytojos E. Marciuškienės 

teigimu, vitaminas B12 reguliuoja maisto energijos 

kaupimą ir kraujodarą, suaktyvina folio rūgštį, 

mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. 

„Neretai vitamino B12 deficito požymiai sutampa su 

mažakraujystės simptomais: išblyškusia oda, bendru 

silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, nemiga, sutrikusia 

pusiausvyra, koncentracijos stoka, prastėjančia 

atmintimi. Ilgalaikis vitamino B12 trūkumas gali 

sutrikdyti nervų sistemos veiklą, sukelti depresiją 

ir haliucinacijas, paranoją, atminties ir psichikos sutrikimus. 

Šio vitamino trūkumą jaučia žaliavalgiai ir 

vegetarai, kadangi pagrindinis šio vitamino šaltinis – 

mėsos ir gyvulinės kilmės produktai“, – perspėja gydytoja. 

Magnis – ginklas prieš stresą 

Dažniau jaučiamas stresas gali būti magnio trūkumo 

pasekmė. Šis elementas itin svarbus organizmui – 

magnis padeda palaikyti gerą širdies, kraujagyslių ir 

nervų sistemos veiklą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, 

atpalaiduoja raumenis ir plečia kraujagysles. 

Gydytoja nurodo, kad pagrindinė magnio trūkumo 

priežastis – nevisavertė mityba, o magnio stygius 

organizme gali sukelti nemalonius pojūčius: nerimą, 

nemigą, raumenų traukulius ar skausmą, mėšlungį, 

galūnių tirpimą, širdies ir virškinamojo trakto veiklos 

sutrikimus, galvos skausmą. 

Druska būtina sveikam organizmui 

Nors dauguma dietologų purtosi, kad būtina mažinti 

suvartojamos druskos kiekį, tačiau natrio trūkumas 

organizme gali sukelti nemalonių pojūčių. Natris itin 

svarbus skysčių pusiausvyrai, reguliuoja šarmų ir 

rūgščių balansą, gerina raumenų susitraukinėjimą, 

padeda gaminti energiją ir įsisavinti vitaminą D. 

Anot gydytojos E. Marciuškienės, nepakankamas natrio 

kiekis sukelia hiponatremiją, kuri pasireiškia tokiais 

simptomais kaip nuovargis, dirglumas, galvos 

skausmas, apetito praradimas, pykinimas, vėmimas. 

Daugiausia natrio gaunama su valgomąja druska, tačiau 

vertėtų atkreipti dėmesį, kad per didelis natrio 

kiekis gali sukelti dehidrataciją. 

40

VITAMINŲ TYRIMŲ PROGRAMOS 

Šie simptomai gali būti susiję su vitaminų trūkumu: 

Susilpnėjęs regėjimas 

Akių jautrumas ir paraudimas 

Pajuodę paakiai 

Plaukų slinkimas 

Lūžinėjantys nagai 

Įvairūs odos bėrimai 

Nusilpęs imunitetas 

Mėšlungis / raumenų spazmai 

Galūnių tirpimas 



VITAMINŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

10046 



Vitaminų tyrimai: 




VITAMINO D APYKAITOS TYRIMAI 

10068 

Vitaminų tyrimai: 



IP Fosforas + 

Ca Kalcis + 

Kiti hormonai: 

iPTH Parathormonas + 

60,99 € 

34,99 € 


41

MIKROELEMENTŲ IR ELEKTROLITŲ 

APYKAITOS TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su mikroelementų ir elektrolitų trūkumu: 

Metalo skonis burnoje 

Svorio svyravimai 

Lėtinis skausmas 

Nuovargis 

Užmaršumas 

Galvos svaigimas 

Mėšlungis 

Nuotaikų svyravimai 

Nervinis tikas 



10022 10023 





Na Natris + + 

K Kalis + + 

Mg Magnis + + 

Ca Kalcis + + 


Fe Geležis + 

IP Fosforas + + 

Cl Chloridų koncentracija + 

14,50 € 43,50 € 

42 


OSTEOPOROZĖS TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su osteoporoze: 

Dažni kaulų lūžiai 

Stuburo iškrypimas 

Nugaros ir kaklo skausmai 

Raumenų silpnumas 

Juosmens skausmas 

„Našlės kupra” 

Kaulų tankio retėjimas 

Ūgio mažėjimas 

Apatinės kūno dalies skausmas 



10047 

Mikroelementų ir elektrolitų bei vitaminų tyrimai: 


Ca Kalcis + 


IP Fosforas + 

Inkstų funkcijos rodikliai: 



Kepenų fermentai: 


38,49 € 


43

PROSTATOS TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su prostatos ligomis: 

Dažnas, skausmingas šlapinimasis 

Kraujas šlapime 

Susilpnėjusi šlapinimosi srovė 

Staigus svorio netekimas 

Noras šlapintis naktį 

Sunku pradėti šlapintis 

Pilvo skausmai 

Erekcijos sutrikimai 

Nenumaldomas noras šlapintis 



10048 


PSA Prostatos specifinis antigenas + 

FPSA Laisvas prostatos specifinis antigenas + 

PSA ir FPSA santykis + 

43,00 € 

44 


KAULŲ, RAUMENŲ, DANTŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su kaulų, raumenų, dantų ligomis: 

Raumenų skausmas, silpnumas 

Kaulų skausmas 

Dantų skausmas 

Mėšlungis 

Kaulų tankio mažėjimas 

Dažni kaulų lūžiai 

Nugaros skausmas 

Depresija 

Ilgi gijimo procesai 



10049 




Ca Kalcis + 


IP Fosforas + 

Mg Magnis + 






41,99 € 


45

ANTSVORIO VALDYMO TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su svorio pokyčiais: 

Didėjanti kūno masė 

Padidėjęs apetitas 

Nuovargis 

Prakaitavimas 

Dusulys 

Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas 

Menstruacijų ciklo sutrikimai 

Sąnarių skausmai 



10050 





K Kalis + 

Na Natris + 

















aTPO (anti-TPO) Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę + 

Lytinių hormonų tyrimai: 

E2 Estradiolis + 

DHEA - S Dehidroepiandrosterono sulfatas + 


SHBG (lytinius h. sujungiantis globlulinas) + 

10060 

46 


106,10 €

PROBLEMATIŠKOS ODOS TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su odos problemomis: 

Odos spalvos pokyčiai 

Odos bėrimai 

Sausa oda 

Gausus prakaitavimas 

Odos elastingumo praradimas 

Padidėjęs plaukuotumas moterims 

Plikimas 

Kraujagyslių išryškėjimas po oda 



10051 





Inkstų funkcijos rodikliai: 












Lytinių hormonų tyrimai: 

LAI Laisvų androgenų indeksas + 

SHBG (lytinius h. sujungiantis globulinas) + 


DHEA-S Dehidroepiandrosterono sulfatas + 


IgE Imunoglobulinas E (bendras) + 

Kiti tyrimai: 

Helicobacter pylori IgG + 

10059 

141,49 € 


47

ŪMAUS IR LĖTINIO KOSULIO TYRIMŲ 

PROGRAMOS 

Šie simptomai gali būti susiję su kvėpavimo takų problemomis: 

Sausas kosulys 

Drėgnas kosulys (su skrepliais) 

Skreplių atkosėjimas 

Kraujo atkosėjimas 

Dusulys 

Užgulusi nosis, sloga 

Švilpimas krūtinėje 

Karščiavimas 

48 + kraujo paėmimo mokestis Krūtinės skausmas 



ŪMAUS KOSULIO TYRIMŲ PROGRAMA 

10062 

Kvėpavimo takų infekcijos: 

Antikūnai IgA prieš Chlamydia pneumoniae + 

Antikūnai IgM prieš Chlamydia pneumoniae + 

Antikūnai IgA prieš B. pertussis toksiną (kokliušas) + 64,50 € 

Antikūnai IgM prieš Mycoplasma pneumoniae + 



LĖTINIO KOSULIO TYRIMŲ PROGRAMA 

10063 

Kvėpavimo takų infekcijos: 

Antikūnai IgG prieš Chlamydia pneumoniae + 

Antikūnai IgG prieš B. pertussis toksiną (kokliušas) + 

48,50 € 

Antikūnai IgG prieš Mycoplasma pneumoniae + 


Ig E Imunoglobulinas E (bendras) +

TYRIMŲ PROGRAMA SPORTUOJANTIEMS 

Sportuojantiems asmenims gali pasireikšti šie simptomai: 



Mėšlungis 

Galūnių tirpimas 

Troškulys 

Mieguistumas po sporto 

Neįprastai gausus prakaitavimas 



10079 





Elektrolitų ir vitaminų tyrimai: 

K Kalis + 

Na Natris + 

Mg Magnis serume + 

IP Fosforas + 

Ca Kalcis + 

Vit. D Vitaminas D (D2+D3) + 












Skeleto ir raumenų tyrimai: 

CK Kreatinkinazė + 

LDH Laktatdehidrogenazė + 

10080 

84,49 € 


49

GENETINIŲ TYRIMŲ PROGRAMA 

NĖŠČIOSIOMS 

Naujiena! 

Genetinių tyrimų programa nėščiosioms VERACITY NIPT 

tiksliai nustato trijų dažniausiai aptinkamų vaisiaus genetinių 

sindromų – Dauno, Edvardso, Patau – riziką. 

Programą sudaro neinvazinis prenatalinės diagnostikos tyrimas, 

kuriam atlikti naudojamas nėščiosios veninis kraujas, 

todėl tyrimo metu nesukeliama persileidimo rizika. Tai naujas 

genetinis tyrimas, kuris gali būti atliekamas nuo 10-osios nėštumo 

savaitės, po dirbtinio apvaisinimo ar net esant dviejų vaisių 

nėštumui. 

Šiuo tyrimu papildomai galima nustatyti lytinių chromosomų 

patologijas: Ternerio, Klainfelterio, Triplo X, Jakobo sindromus 

ar nustatyti vaisiaus lytį. Tyrimo tikslumas siekia net iki 99 %. 

VERACITY NIPT Neinvazinis prenatalinės diagnostikos tyrimas + 

34843 

590,00 € 

Išsamesnė informacija telefonu 8 700 55511 

50 


BAKTERINĖS VAGINOZĖS SUKĖLĖJŲ PGR 

TYRIMŲ PROGRAMA 

Šie simptomai gali būti susiję su bakterine vaginoze: 

Naujiena! 

Bakterinė vaginozė – Gardnerella vaginalis ar Atopobium vaginae 

bakterijų sukelta makšties infekcija. Šios bakterijos natūraliai egzistuoja 

makšties mikrofloroje, kuriai sutrikus dėl išorės veiksnių, 

ima sparčiai daugintis ir sukelia infekciją. Negydoma liga gali sukelti 

įvairius lyties ir šlapimo takų gleivinės uždegimus, nėštumo 

komplikacijas ar net NEVAISINGUMĄ. 

Lyties organų perštėjimas 

Pakitusios spalvos išskyros 

Nemalonaus kvapo išskyros 

Deginimo pojūtis 

Dirginimas 

Skausmas 



Gardnerella vaginalis DNR (PGR) metodu + 

Atopobium vaginae DNR (PGR) metodu + 

Lactobacillus spp. DNR (PGR) metodu + 

3344 

Tyrimas atliekamas TIK: 

Konarskio g. 2, VILNIUS 

Viršuliškių g. 65A, VILNIUS 

Žemaičių pl. 37, KAUNAS 

Šaulių g. 21, KLAIPĖDA 

Vytauto g. 108, ŠIAULIAI 

51,20 € 

+ mėginio paėmimo mokestis 

51

MAISTO NETOLERAVIMO TYRIMAS 

108 IgG 

Euroline-food maisto netoleravimo 108 IgG – tyrimas, kurio metu nustatomi 

IgG klasės antikūnai prieš maisto produktų bei jų priedų antigenus. 

Euroline-food maisto netoleravimo testas susideda iš 2 juostelių, 

kurios yra padengtos 108 skirtingais maisto produktų bei maisto priedų 

ekstraktais. Tyrimas padeda nustatyti nepageidaujamas reakcijas į 

maistą sukeliančius produktus. 

3731 

220,00 € 

Mėsa 

Grūdai 

Riešutai 

Žuvis 

Grybai 

Jautiena 

Vištiena 

Aviena 

Kiauliena 

Kalakutiena 

Daržovės 

Baklažanai 

Burokėliai 

Paprikos 

Brokoliai 

Morkos 

Salierai 

Agurkai 

Porai 

Alyvuogės 

Svogūnai 

Bulvės 

Raudonieji kopūstai 

Pomidorai 

Ropės 

Cukinijos 

Artišokai 

Smidrai 

Špinatai 

Salotos 

Sultenė 

Miežiai 

Gliadinas/glitimas 

Avižos 

Rugiai 

Speltos 

Kviečiai 

Grikiai 

Sėmenys 

Kukurūzai 

Soros 

Ryžiai 

Vaisiai 

Kiviai 

Citrinos 

Nektarinai 

Apelsinai 

Ananasai 

Arbūzai 

Kriaušės 

Slyvos 

Greipfrutai 

Persikai 

Datulės 

Obuoliai 

Abrikosai 

Bananai 

Migdolai 

Anakardžio riešutai 

Kakavos pupelės 

Lazdyno riešutai 

Žemės riešutai 

Pistacijos 

Graikiniai riešutai 

Kokosai 

Pieno produktai 

Karvės pienas 

Ožkos sūris 

Ožkos pienas 

Avies pienas 

Avies sūris 

Jogurtas 

Kiaušiniai 

Kiaušinio trynys 

Kiaušinio baltymas 

Sūriai 

Kamamberas 

Ementalio sūris 

Grūdėta varškė 

Mocarela 

Apdirbtas sūris 

Krešinto pieno sūris 

Lašiša 

Tunas 

Kardžuvė 

Upėtakis 

Menkė 

Ančiuviai 

Jūrų liežuvis 

Kiti produktai 

Krienai 

Bazilikas 

Pipirai (juodieji/ 

baltieji) 

Cinamonas 

Česnakai 

Garstyčių sėklos 

Muškatas 

Raudonėliai 

Petražolės 

Pipirmėtės 

Aguonų sėklos 

Rozmarinas 

Čiobrelis 

Vanilė 

Sezamai 

Saulėgrąžų sėklos 

Medus 

Kava 

Grybų mišinys 1: 

gluosninė kreivabudė, 

pievagrybiai, 

Shiitake grybai, 

voveraitės 


rudakepuris 

aksombaravykis, 

baravykas 

Ankštiniai 

Šparaginės pupelės 

Žirneliai 

Sojos pupelės 

Lęšiai 

Uogos 

Vyšnios 

Vynuogės (žaliosios/ 

mėlynosios) 

Braškės 

Jūros gėrybės 

Gėlavandenis vėžys 

Moliuskai 

Krevetės 

Juodoji arbata 

Alaus mielės 

Kepimo mielės 

Baltosios pupelės 

52 


MAISTO NETOLERAVIMO TYRIMAS 

216 IgG 

Mėsa 

Antiena 

Ožkiena 

Žąsiena 

Strutiena 

Putpelių mėsa 

Triušiena 

Stirniena 

Patarškinių mėsa 

Arkliena 

Jautiena 

Vištiena 

Aviena 

Kiauliena 

Kalakutiena 

Daržovės 

Briuselio kopūstai 

Kalafiorai 

Paprastieji runkeliai 

Kininiai kopūstai 

Pankoliai 

Moliūgai 

Topinambai 

Lapiniai kopūstai 

Savojos kopūstai 

Saldžiosios bulvės 

Baltieji kopūstai 

Aisbergo salotos 

Gražgarstės (rukola) 

Avokadai 

Laiškiniai česnakai 

Baklažanai 

Burokėliai 

Morkos 

Salierai 

Agurkai 

Porai 

Alyvuogės 

Svogūnai 

Bulvės 

Raudonieji kopūstai 

Pomidorai 

Ropės 

Cukinijos 

Artišokai 

Smidrai 

Špinatai 

Salotos 

Sultenės 

Grūdai 

Rapsai 

Bambuko ūgliai 

Miežiai 

Gliadinas/glitimas 

Avižos 

Rugiai 

Speltos 

Kviečiai 

Grikiai 

Sėmenys 

Kukurūzai 

Soros 

Ryžiai 

Ankštiniai 

Saldžiosios ceratonijos 

Euroline-food maisto netoleravimo 216 IgG – tyrimas, 

kurio metu nustatomi IgG klasės antikūnai 

prieš maisto produktų bei jų priedų antigenus. 

Euroline-food maisto netoleravimo testas susideda 

iš 4 juostelių, kurios yra padegtos 216 skirtingų 

maisto produktų bei maisto priedų ekstraktais. Tyrimas 

padeda nustatyti nepageidaujamas reakcijas 

į maistą sukeliančius produktus. 

3733 

351,00 € 

Avinžirniai 

Spindulinė pupuolė 

Daržinės pupelės 


Žirneliai 


Lęšiai 


Sūriai 

Kamamberas 



Mocarela 


Krešinto pieno sūris 

Vaisiai 

Figos 

Melionai 

Žaliosios citrinos 

Ličiai 

Mangai 

Papajos 

Granatai 

Erškėčiai 

Melionas kantalupa 

Kiviai 

Citrinos 

Nektarinai 

Apelsinai 

Ananasai 

Arbūzai 

Kriaušės 

Slyvos 

Datulės 

Obuoliai 

Abrikosai 

Bananai 

Uogos 

Gervuogės 

Šilauogės 

Spanguolės 

Raudonieji serbentai 

Juodieji serbentai 

Agrastai 

Avietės 

Razinos 

Vyšnios 

Vynuogės 

Braškės 

Kiaušiniai 



Riešutai 

Brazilinė bertoletija 

Makadamijų riešutai 

Kedrų riešutai 

Kola riešutai 

Migdolai 

Anakardžio riešutai 

Kakavos pupelės 



Pistacijos 


Kokosai 

Kiti produktai 

Vynmedžio lapai 

Askaloninis česnakas 

Saldymedžio šaknis 

Trūkažolė (cikorija) 

Ramunėlės 

Kaparėliai 

Gvazdikėliai 

Kalendra 

Kmynai 

Krapai 

Imbierai 

Mairūnai 

Šafranas 

Šalavijas 

Kajeno pipirai 

Karis 

Peletrūnai 

Apyniai 

Mėtos 

Kaštonai 

Agarai 

Alijošius 

Žalioji arbata 

Kepimo milteliai 

Dygminų aliejus 

Krienai 

Bazilikai 

Pipirai 

Cinamonas 

Česnakai 

Garstyčių sėklos 

Muskatai 

Raudonėliai 

Petražolės 

Pipirmėtės 

Aguonų sėklos 

Rozmarinai 

Čiobreliai 

Vanilė 

Sezamai 


Medus 

Kava 

Juodoji arbata 

Alaus mielės 

Kepimo mielės 

Pieno produktai 

Kefyras 

Beta-laktoglobulinas 

Sviestas 

Kamamberas 

Kazeinas 


Mocarela 


Krešintas pieno sūris 


Ožkos sūris 

Ožkos pienas 

Avies pienas 

Avies sūris 

Jogurtas 

Žuvis 

Karpis 

Ungurys 

Dorada 

Juodadėmė menkė 

Lydeka 

Otas 

Silkė 

Skumbrė 

Sardinė 

Vandenyno ešerys 

Jūros ešerys 

Ikrai 

Lašiša 

Tunas 

Kardžuvė 

Upėtakis 

Menkė 

Ančiuviai 

Jūrų liežuvis 

Jūros gėrybės 

Kalmaras 

Omaras 

Aštuonkojis 

Austrės 

Krabas 

Gėlavandenis vėžys 

Grybai 


gluosninė kreivabudė, 

pievagrybiai, 

Shiitake grybai, 

voveraitės 


rudakepuris 

aksombaravykis, 

baravykas 

Paprikos 

Žirniai 

Greipfrutai 

Anyžius 


Brokoliai 

Pupos 

Persikai 

Lauro lapai 



53

ALERGENŲ TYRIMŲ PROGRAMOS 

Alergija, tai neįprasta ir itin jautri organizmo reakcija į įvairius aplinkos veiksnius, alergines ir antigenines 

medžiagas – namų dulkes, chemines medžiagas, žiedadulkes, maisto produktus. Alergijos metu 

imuninė sistema į natūraliai gamtoje esančias daleles – alergenus – reaguoja kaip į grėsmingus svetimkūnius 

ir sukelia alerginę reakciją. Skiriami įkvepiamieji, maisto ir mišrūs alergenai. 

ĮKVEPIAMIEJI ALERGENAI – per kvėpavimo takus į organizmą patenkančios 

dalelės, kurias imuninė sistema atpažįsta kaip kenkėjiškas organizmo veiklai. 

Tiriamų alergenų sąrašas 58-59 puslapiuose. 


3709 EUROIMMUN Įkvepiamieji alergenai: 30 specifinių IgE prieš 59 

3718 EUROIMMUN Įkvepiamieji alergenai: 20 specifinių IgE prieš 23 

58,00 € 

37,00 € 

MAISTO ALERGENAI – su maistu į organizmą patenkančios dalelės, kurias 

imuninė sistema atpažįsta kaip kenkėjiškas organizmo veiklai. 



3710 EUROIMMUN Maisto alergenai: 35 specifiniai IgE prieš 41 

3712 EUROIMMUN Maisto alergenai: 44 specifiniai IgE prieš 51 + bendras IgE 

3713 EUROIMMUN Maisto alergenai: 44 specifiniai IgE prieš 51 

48,00 € 

65,00 € 

69,00 € 

54 



MIŠRŪS ALERGENAI – per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą ar odą į organizmą 

patenkančios dalelės, kurias imuninė sistema atpažįsta kaip kenkėjiškas 

organizmo veiklai. 



3702 EUROIMMUN Mišrūs alergenai: 55 specifiniai IgE prieš 64 





3727 Polychek mišrūs alergenai: 30 specifinių IgE prieš 41 alergeną 

68,00 € 

55,00 € 

54,00 € 

39,00 € 

68,00 € 

39,00 € 

KITI ALERGENAI 



3701 IgE Imunoglobulinas E (bendras) 

3725 Vabzdžių alergenų programa 

3726 Alergija antibiotikams 

10,00 € 

22,00 € 

25,00 € 


55

MOLEKULINĖS DIAGNOSTIKOS (PGR) 

TYRIMAI 

PGR (polimerazės grandininė reakcija) – itin specifiškas, greitai 

atliekamas, didelio jautrumo paveldimų bei infekcinių ligų tyrimo 

metodas. PGR tyrimo pranašumas – nustatomas tikslus ligos sukėlėjas, 

kai kraujyje dar nėra susiformavusių antikūnų, kuriuos 

organizmas gamina kovai su virusais (antikūnų susiformavimas 

užtrunka iki 20 d.). 

Tikslu 

Specifiška 

Universalu 

Kokybiška 


2647 Hepatito B viruso DNR (PGR metodu) 

2682 Hepatito C viruso genotipų tipavimas (PGR metodu) 

2684 HCV RNR Hepatito C viruso (PGR metodu) 

3117 CMV Citomegalo viruso DNR (PGR metodu) 

3324 ŽPV DNR nustatymas (PGR metodu) 

3326 ŽPV genotipų (16, 18) DNR (PGR metodu) 

3327 ŽPV 13 genotipų DNR (PGR metodu) 

3337 ŽPV aukštos rizikos 19 genotipų DNR (PGR metodu) 

3405 ŽPV infekcijos aukštos rizikos tipų ištyrimas be tipavimo 

3301/3304 Candida albicans DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3302/3335 Candita glabrata DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3303/3336 Candida krusei DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3306/3307 Chlamydia trachomatis DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3308/3309 Gardnerella vaginalis DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3110 Herpes simplex viruso (HSV) 1/2 DNR (PGR metodu) 

3310/3311 Mycoplasma genitalium DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3312/3313 Mycoplasma hominis DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3315/3316 Neisseria gonorrhoeae DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3317/3318 Trichomona vaginalis DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3319/3320 Ureaplasma spp. DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3331/3332 Ureaplasma urealyticum DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

3333/3334 Ureaplasma parvum DNR (PGR metodu) nuograndose/šlapime 

115,00 € 

100,00 € 

100,00 € 

79,00 € 

38,00 € 

30,00 € 

50,00 € 

72,00 € 

35,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

16,00 € 

56 

+ mėginio paėmimo mokestis

57


EUROIMMUN Mišrūs alergenai: 

55 specifiniai IgE prieš 64 





EUROIMMUN Maisto alergenai: 


EUROIMMUN Įkvepiamieji alergenai: 


Motiejukas 

Kultūriniai rugiai 

Alksnis 

Beržas 

Lazdynas 

Pelynas (kietis) 

Gyslotis 

Namų dulkių erkės 

(Dermatophagoides pteronyssinus) 


(Dermatophagoides farinae) 

Katės epitelis ir kiti proteinai 

Šuns epitelis 

Arklio epitelis 

Jūros kiaulytės epitelis 

Triušio epitelis 

Žiurkėno epitelis 

Pelėjūnas (Penicillium notatum) 

pelėsinis grybas 

Juodgrybis (Cladosporium herbarum) 


Galvenis (Aspergillus fumigatus) 


Sausgrybis (Alternaria alternata) 


Plunksnų mišinys (banguotosios 

papūgėlės, vištos, kanarėlių, žasų 

plunksnos) 




Karvės pienas (apdorotas itin 

aukšta temperatūra) 

Kazeinas (pieno baltymas) 

Kvietiniai miltai 

Gliutenas 

Ryžiai 


Sezamo sėklos 



Pistacijos riešutai 


Moliūgų sėklos 

Kakava 

Apelsinai 

Braškės 

Obuoliai 

Bananai 

Kiviai 

Šilkmedžio uogos 

Figos 

Pomidorai 

Morkos 

Bulvės 


Gyslotis 

Dilgėlė 

Rapsas 

Beržas 

Lazdynas 

Platanas 

Motiejukas 

Javų žiedadulkių mišinys (rugiai, 

avižos, miežiai, kviečiai) 

Katė 

Šuo 

Arklys 

Karvė 

Triušis 

Plunksnų mišinys (vištos, žąsies, 

anties plunksnos) 

Namų dulkių erkių mišinys 

Pelėsinių grybelių mišinys 

Candida albicans 

Kakava 

Kiaušinis (kiaušinio baltymas, 

kiaušinio trynys) 

Pienas 

Cheddar sūris 






Žirneliai 


Braškės 

Citrusinių vaisių mišinys 

(greipfrutas, citrina, apelsinas, 

mandarinas) 

Kiauliena 

Jautiena 

Vištiena 

Obuoliai 

Menkė 

CCD žymuo 




Balandžių išmatos 

Balandžių plunksnos 



Narveliuose auginamų paukščių 

mišinys 

Bičių nuodai 

Vapsvų nuodai 

Tarakonai 









Eukaliptas 

Lateksas 

Saulėgrąžos 

Rožės 

Namų dulkių erkės (Dermatophagoides 

pteronyssinus) 


farinae) 


Gliutenas 



Krabai 

Skumbrė 



Kvinoja (bolivinė balanda) 

Šokoladas 

Kiauliena 


Braškės 

Obuoliai 

CCD žymuo 




Karvės pienas, (apdorotas itin 

aukšta temperatūra) 



Gliutenas 

Ryžiai 








Kakava 

Apelsinai 

Braškės 

Obuoliai 

Bananai 

Kiviai 

Šilkmedžio vaisiai (uogos) 

Figos 

Pomidorai 

Morkos 

Bulvės 

Svogūnai 

Persikai 

Vyšnios 

Alyvuogės 


Žuvies mišinys (menkė, silkė, 

skumbrė, plekšnė) 

Kiautuotųjų vėžiagyvių mišinys 

(dygliuotasis omaras, austrės, 

moliuskai) 

Mėsos mišinys (jautiena, aviena/ 

ėriena) 

Vištiena 

CCD žymuo 

Kiaulpienė 




farinae) 



Arklio proteinai 

Karvės pleiskanos 


Ožio epitelis 

Avies epitelis 











Ankstyvo žydėjimo žolių mišinys 

(kvapioji gardūnytė, paprastoji šunažolė, 

motiejukas) 

Vėlyvo žydėjimo žolių mišinys 

(knisažolė, paprastoji nendrė, pūkuotoji 

vilnūnė) 

Javų žiedadulkių mišinys (kultūriniai 

rugiai, avižos, miežiai, kviečiai) 

Ankstyvo žydėjimo medžių mišinys 

(alksnis, beržas, lazdynas, baltas uosis, 

kiparisas) 

Vėlyvo žydėjimo medžių mišinys (ąžuolas, 

alyvmedis, graikinis riešutmedis, klevalapis 

platanas, veimutinė pušis) 

Šilkmedžio medis 

Gėlių mišinys (chrizantema, rožė, 

tulpė, hiacintas) 

Gėlių mišinys (ambrozijos žiedadulkės, 

Rusijos usnis, dagišius, rūgštynė, 

dilgėlės) 

Piktžolių derinys (pelynas (kietis), gyslotis, 

balanda, vaistinė sienažolė) 

Tarakonai 

Plunksnų mišinys (vištos, žąsų, anties 

plunksnos) 

Narveliuose auginamų paukščių 

mišinys (banguotosios papūgėlės, 

kanarėlių, papūgos, ilgauodegės 

žieduotosios papūgos, kikilio plunksnos) 

Pelėsinių grybų mišinys (Candida 

albicans pelėsinis grybas, Rhizopus 

nigricans pelėsinis grybas) 

Pelėsinių grybų mišinys (Aureobasidium 

pullulans pelėsinis grybas, 

Penicillium roqueforti pelėsinis grybas, 

Bipolaris spicefera pelėsinis grybas) 

CCD žymuo 

Svogūnai 

Persikai 

Vyšnios 

Alyvuogės 


Žuvies mišinys (menkė, silkė, 

skumbrė, plekšnė) 


(dygliuotasis omaras, austrės, 

moliuskas) 

Mėsos mišinys (jautiena, aviena/ 

ėriena) 

Vištiena 

CCD žymuo 

58 


EUROIMMUN Maisto 

alergenai: 44 specifiniai IgE 

prieš 51 + bendras IgE 

Soja 

Čederio sūris 

Krevetės 

Tunas 

Lašiša 

Krabai 

Kiauliena 

Vištiena 

Citrusų mišinys (apelsinas, 

žalioji citrina) 

Persikai 


Miežiai 

Ryžiai 

Kukurūzai 

Česnakai 

Svogūnai 




Karvės pienas, (apdorotas 

itin aukšta temperatūra) 


Gliutenas 







Kakava 

Braškės 

Obuoliai 

Bananai 

Kiviai 


Figos 

Pomidorai 

Morkos 

Bulvės 

Vyšnios 

Alyvuogės 


Žuvies mišinys (menkė, 

silkė, skumbrė, plekšnė) 


(dygliuotasis omaras, 

austrės, moliuskai) 

Mėsos mišinys (jautiena, 

aviena/ėriena) 

Bendras IgE 

CCD žymuo 

EUROIMMUN Maisto 


prieš 51 




Karvės pienas, (apdorotas 

itin aukšta temperatūra) 



Gliutenas 

Ryžiai 








Kakava 

Apelsinai 

Braškės 

Obuoliai 

Bananai 

Kiviai 


Figos 

Pomidorai 

Morkos 

Bulvės 

Svogūnai 

Persikai 

Vyšnios 

Alyvuogės 






austrės, moliuskai) 


aviena/ėriena) 

Vištiena 

Pieno milteliai 

Kokosas 

Vynuogės 

Špinatai 

Agurkai 

Garstyčios 

Kava 

Imbieras 

Krabai 

Krevetės 

EUROIMMUN Įkvepiamieji 

alergenai: 20 specifinių IgE 

prieš 23 

Motiejukas 


Alksnis 

Beržas 

Lazdynas 


Gyslotis 


(Dermatophagoides 












Juodgrybis (Cladosporium 

herbarum) pelėsinis grybas 





Plunksnų mišinys (banguotosios 

papūgėlės, vištos, 

kanarėlių, žąsų plunksnos) 

EUROIMMUN Mišrūs 


prieš 28 

Žolių mišinys (motiejukas, 

kultūriniai rugiai) 

Beržas 



(Dermatophagoides 






Arklio proteinai 





Sausgrybis (Alternaria alternate) 




Atlantinė menkė 

Kviečiai 

Ryžiai 




Morkos 

Bulvės 

Obuoliai 


α-laktalbuminas 

β-laktoglobulinas 


Galvijų serumo albuminas 

EUROIMMUN Mišrūs 


prieš 61 

Motiejukas 


Alksnis 

Beržas 

Lazdynas 


Kiaulpienė 

Gyslotis 




farinae) 

Katės epitelis ir kiti 

proteinai 

















Pasterizuotas karvės pienas 



Gliutenas 

Ryžiai 








Kakava 

Apelsinas 

Braškės 

Obuoliai 

Bananai 

Kiviai 

Šilkmedžio uogos 

Figos 

Pomidorai 

Morkos 

Bulvės 

Svogūnai 

Persikai 

Vyšnios 

Alyvuogės 






austrės, moliuskas) 


aviena / ėriena) 

Vištiena 

CCD žymuo 

Polychek mišrūs alergenai: 

30 specifinių IgE prieš 41 

alergeną 


α-laktoglobulinas 

β-laktoglobulinas 

Kazeinas 



Menkė 


Kakava 

Soja 

Obuoliai 

Morkos 

Pomidorai 

Miltų mišinys (kviečiai, 

rugiai, miežiai, avižos (miltai, 

turintys gliuteno) 

Vištiena 


(citrinos, žaliosios citrinos, 

apelsinai, mandarinai) 

Ryžiai 

Žolių mišinys (šunažolė, 

eraičiukas, kult.rugiai, 

motiejūkas, pievų žolė, 

vilnūnė) 

Rugių žiedadulkės 

Šuns epitelis/šuns 

pleiskanos 

Katės epitelis 

Juodgrybis (Clodasporium 

herbarum) pelėsinis grybelis 


pelėsinis grybelis 


pelėsinis grybelis 


pteronyssimus) 


farinae) 

Lazdynas 

Beržas 


Rugiai 

CCD žymuo 

Vabzdžių alergenų paletė 

Bitė 

Vapsva 

Širšė 

Uodas 

Mašalas 

CCD žymuo 

Alergija antibiotikams 

Penicilin G 

Penicilin V 

Ampicillin 

Amoxicillin 

Sulfamethoxazol 

Cephalosporin 

Ofloxacin 

Cefaclor 

Tetracyclin 

Erythromycin 

59

Neturintiems laiko sirgti 

Taupykite laiką, 

įsigykite internetu! 

www.kraujotyrimai.lt 

60 

www.kraujotyrimai.lt 8 700 55511

Katalogas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?