Vidaus ligos - VU Medicinos fakultetas - Vilniaus universitetas

VILNIAUS UNIVERSITETASPATVIRTINTA:Medicinos fakulteto tarybosposėdyje 2005 m. lapkričio mėn. 8 d.protokolo Nr. 3(503)Vilniaus universitetoSenato komisijos posėdyje2005 m. lapkričio mėn. 10 d.protokolo Nr. SK 2005 - 15VIDAUS LIGŲREZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAVilniaus universiteto rektorius.............................. akad. B.Juodka(parašas)A. V.Rezidentūros programosrengimo vadovas .................................. doc.V.Šapoka(parašas)Vilnius, 2005 m. spalis

2Rezidentūros studijų programos duomenysRezidentūros studijų programaStudijų sritisStudijų kryptisStudijų rūšisVidaus ligųbiomedicinos mokslaimedicinarezidentūraStudijų trukmė (metais) 5Programos apimtis kreditais 220Būtina stojančiojo kvalifikacijaSuteikiama profesinė kvalifikacijaMedicinos gydytojasVidaus ligų gydytojoProgramos rengimo grupėEil.Nr.Pedagoginis vardas(mokslo laipsnis),vardas, pavardėPareigosTelefonas(darbo irmobilusis)Elektronininis paštas1. Doc. VirginijusŠapokaVidaus ligų, šeimosmedicinos ironkologijos klinikosvadovas2365075 virginijus.sapoka@santa.lt2

3TURINYS1. Tituliniai puslapiai ..............................................................................................1-21.1 Titulinis puslapis ................................................................................11.2 Antrasis titulinis puslapis ....................................................................22. Nutarimas dėl rezidentūros studijų programos teikimo (patvirtinimo) .............4-53. Programos paskirtis ir tikslai ..............................................................................64. Programos sandara ir turinys............................................ ....................................75. Studijų vykdymas.................................................................................................9-126. Programos aprūpinimas ...................................... ..................................................12-137. Išoriniai ryšiai .......................................................................................................138.Vidinis studijų kokybės užtikrinimas.......................................................................13-149. Numatomas rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija .................................................14PRIEDAI:P1. Dalyko (ciklo) modulio programos ........................ .....................................15-142P2. Numatomų dėstytojų ir rezidentų vadovų, koordinatorių sąrašai ...... 143-149P4.Kiti priedai ........................................................................................... 262-2843

43. Programos paskirtis ir tikslaiPaskirtis – trečiosios pakopos universitetinės medicinos studijos, skirtos specialistoparuošimui.Teisiniai aktai, kuriais grindžiama programa LR Vyriausybės 2003 10 31 nutarimas Nr 1359 “Dėl gydytojų rengimo”. LR Švietimo ir mokslo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministrų 2004 06 17 įsakymasNr. ISAK-969/V-445 “Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos irvertinimo nuostatų patvirtinimo”. LR Švietimo ir mokslo ministro 2004 08 24 įsakymas Nr. ISAK-1310 “Dėl medicinos,odontologijos bei veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vertinimo ir registravimo”. Profesinės kvalifikacijos normos. 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/686/EEB dėl dantų gydytojų diplomų,pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitantpriemones, padedančias veiksmingai naudotis įsteigimo teise ir laisve teikti paslaugas. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/16/EEB, skirta padėti laisvam gydytojųjudėjimui ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentųabipusiam pripažinimui. Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentas, 2004vasario 5.Studijų tikslai1. Suteikti žinias ir įgyti praktinius įgūdžius, atitinkančius vidaus ligų gydytojo specialybėskvalifikaciniams reikalavimams.2. Lavinti dalykines, žmogiškąsias, moralines savybes bei etikos normų laikymąsiklinikinėje medicinoje.3. Formuoti mokslinio darbo įgūdžius.Studijų rezultatai1. Įgyjamos žinios, atitinkančios vidaus ligų gydytojo profesiniams kvalifikaciniamsreikalavimams.2. Įgyjami gebėjimai, atitinkantys vidaus ligų gydytojui reikalingiems praktiniamsįgūdžiams.3. Įgyjama vidaus ligų gydytojo profesinė kvalifikacija.4.Programos sudėtis ir turinys4

5Studijų apimtis: 5-eri metai, 220 kreditų.Praktinė dalis – 8 366 val., teorinė dalis – 434 val. Iš viso 8 800 val.Pirmuosius 2 metus studijuoja kaip ir kiti vidaus ligų profilio rezidentai - vidaus ligųspecialybės profilinėse klinikose.Pirmųjų dviejų metų programa sudaro bazinio vidaus ligų išsilavinimo bloką.Dviejų metų programaEil.nr. Ciklas Mėnesiai Kreditai1. Nefrologija 2 82. Hematologija 2 83. Endokrinologija 2 84. Gastroenterologija ir dietologija 2,5 105. Onkologija 1,5 66. Kardiologija 4 167. Pulmonologija 2 88. Alergologija 1 49. Infekcinės ligos 2 810. Reumatologija 2 811. Reanimacija 1 4Paskaitos 2 val. per sav. (viso 144 val.)Seminarai 2 val. kas antrą sav. (viso 88 val.).Po kiekvieno pabaigto ciklo laikoma įskaita. Rezidento teorinės žinios ir gebėjimaivertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje. Išlaikius įskaitą gaunamas parašas, pažymintissėkmingą ciklo pabaigimą. Dviejų metų bazinės studijos laikomos pabaigtomis, jeigu rezidentassurenka visų programoje numatytų ciklų įskaitų parašus ir pateikia paruoštą ir (arba) atspausdintąmokslinį straipsnį arba jo kopiją.Trečiaisiais rezidentūros metais studijuojamos tos specialybės, kurios nebuvo įtrauktos įpirmųjų dviejų metų rezidentūros programą (neurologija, geriatrija, dermatovenerologija),įsisavinami radiologiniai bei endoskopiniai vidaus ligų diagnostikos metodai, echokardiografija beikrūvio mėginiai, numatomas 4 kreditų trukmės elektyvinis kursas. Baigęs trečiųjų metų programą,rezidentas išmoksta atlikti ir įvertinti vidaus organų ultragarsinius tyrimus,ezofagofibrogastroskopiją bei širdies krūvio mėginius. Sėkmingą trečiųjų metų baigimą liudija visųtais metais būtinų ciklų išlaikytų įskaitų parašai. Trečiaisiais studijų metais rezidentai gali pasirinktielektyvinį kursą, t.y. vieną iš kelių siūlomų variantų: reabilitaciją, psichiatriją ir psichoterapiją,laboratorinę mediciną, genetiką.5

6Trečiųjų metų rezidentūros programaEil.Dalykas Mėnesiai KreditaiNr.1. Neurologija 1 42. Dermatovenerologija 1 43. Geriatrija 1 44. Radiologija (vidaus organų echoskopija) 3 125. Endoskopiniai tyrimai2 8(ezofagofibrogastroskopija irrektoskopija)6. Širdies-kraujagyslių tyrimai:2 8echokardiografija bei krūvio mėginiai7. Elektyvinis kursas (pasirinktinai1 4reabilitacija, psichiatrija ir psichoterapija,laboratorinė medicina, genetika)VISO 11 44Trečiaisiais rezidentūros metais skaitomos paskaitos po 2 val. per sav. (88 val.) ir seminaraipo 2 val. kas antrą sav. (44 sav.). Trečiaisiais metais pradedamas ruošti naujas arba tęsiamas pirmųdviejų studijų metų pradėtas mokslinis darbas.Ketvirtaisiais ir penktaisiais rezidentūros metais studijuojama polisisteminė vidaus ligųpatologija, atliekama visų bazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė reta vidaus ligų patologija beividaus ligų diferencinė diagnostika, pritaikoma praktikoje įgyti klinikiniai įgūdžiai, įsisavinamikvėpavimo sistemos funkciniai tyrimai, nagrinėjama nėščiųjų patologija ir nėščiųjų priežiūra.Pabaigiamas mokslinis darbas, kuris apibendrinamas straipsniu (-iais) recenzuojamoje Lietuvos aružsienio spaudoje ir moksliniu referatu. Šiais rezidentūros metais, derindami su klinikiniu darbu,rezidentai lanko etikos, profilaktinės medicinos ir klinikinės epidemiologijos paskaitas.Ketvirtaisiais bei penktaisiais rezidentūros metais rezidentai gali pasirinkti 2 mėn. trukmėselektyvinį kursą, t.y. pasigilinti vienoje iš disciplinų, kurias studijavo pirmaisiais ir antraisiaisrezidentūros metais (kardiologijoje, pulmonologijoje, endokrinologijoje, gastroenterologijoje,nefrologijoje, reumatologijoje, hematologijoje ir patologijoje).Įvykdžius penkerių metų vidaus ligų gydytojo rezidentūros studijas – laikomas baigiamasisegzaminas. Sėkmingai išlaikius baigiamąjį egzaminą – suteikiama vidaus ligų gydytojo profesinėkvalifikacija.6

7Ketvirtųjų ir penktųjų mokslo metų rezidentūros programaEil.Ciklas Mėnesiai KreditaiNr.1. Vidaus ligos (polisisteminė, reta15 60patologija, diferencinė diagnostika)2. Konsultacinė medicina 3 123. Nėsčiųjų terapinė priežiūra 2 84. Elektyvinis kursas (pasirinktinai2 8kardiologija, pulmonologija,gastroenterologija, nefrologija,reumatologija, endokrinologija,hematologija, patologija)VISO 22 88* Darbas derinamas su moksliniu darbu, ultragarsinių, endoskopinių ir kitų procedūrųatlikimu.Numatomi 44 seminarai po 2 val. (88 val.).5. Studijų vykdymasDarbo diena, darbo savaitė – numatoma 8 val. darbo dienos trukmė, 40 val. darbo savaitė.Pagal Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros 2004 vasario 5 dienosreglamentą rezidentui numatomi 4 budėjimai per mėnesį. Budėjimų valandos atimamos iš savaitėsdarbo valandų. Tokiu būdu darbo savaitės valandos sutrumpėja. Jeigu rezidentas budi 4 kartus permėn., t.y. vidutiniškai vieną kartą per savaitę, tai darbo savaitė sutrumpėja iki 28 val., t.y. – 5,6 val.per dieną.Darbo dienos organizavimasDarbas prasideda 7 arba 8 val. ryte (priklausomai nuo darbo organizavimo atskiruosepadaliniuose). Darbo laiko grafikas ambulatorinėje grandyje gali būti ir kitoks, tame tarpe irslenkantis. Rezidentas privalo dalyvauti rytiniame gydytojų susirinkime. Po budėjimo jis atsiskaitouž atliktą darbą. Vadovaujant ir prižiūrint rezidento vadovui, kuruoja jam priskirtus ligonius.Darbas su ligoniais: rytines ir dienines vizitacijos, medicinos dokumentų (ligos istorijų, išrašų,formų ir t.t.) pildymas ir tvarkymas, tyrimo ir gydymo plano sudarymas, tyrimų organizavimas ir jųįvertinimas bei aptarimas su gydančiu gydytoju ir (arba) skyriaus vedėju, rezidento vadovu. Pradinįir (arba) vėliau keičiamą tyrimų ir gydymo planą rezidentas privalo aptarti su gydančiu gydytoju arrezidento vadovu. Jam nesant - su skyriaus vedėjų, vyr. ordinatoriumi ar klinikos vadovu.Laboratorinių ir instrumentinių bei kitų tyrimų duomenis išanalizuoja savarankiškai ir savo išvadasvertinimui pateikia rezidentų vadovui arba skyriaus vadovui. Rezidentai dalyvauja bendrosevizitacijose, susirinkimuose, konsiliumuose, konsultacijose, klinikinėse – patologinėse7

8konferencijose ir t.t. Jeigu rezidentas budi kartą per savaitę po 12 val. ir darbą pradeda 8 val. - darbąklinikoje baigia 13 40 val. Budėjimų valandoms pagal atitinkamą skyriaus tvarką esant trumpesnėms,darbo diena atitinkamai pailgėja. Rezidentai budėjimų metu dirba budinčio gydytojo priežiūroje. Jiesavarankiškai arba kartu su budinčiu gydytoju apžiūri naujus bei klinikoje gydomus ligonius, pildoir tvarko reikiamą medicininę dokumentaciją, surašo ligos istorijas, numato tyrimo bei gydymoplaną. Sutvarkytą medicininę dokumentaciją pasirašo ir pateikia vertinimui budinčiam gydytojui,kuris viską patikrinęs, tai patvirtina savo parašu ir antspaudu.Nurodžius klinikos, skyriaus ar rezidento vadovui, parengia medžiagą pacientų aptarimamsvizitacijų, konsiliumu metu, ruošia pranešimus klinikinėms – patologinėms konferencijoms irseminarams. Rezidento paruoštą medžiagą įvertina rezidentūros vadovas. Rezidentai privalodalyvauti ne tik visose rezidentūros programoje numatytose paskaitose, seminaruose, bet ir klinikos,skyriaus bei ligoninės organizuojamuose klinikiniuose renginiuose (jeigu tik šie renginiai nesikertasu rezidentūros programoje numatytais darbais), turi teisę juose daryti pranešimus, užduotiklausimus, dalyvauti diskusijose.Savarankiškumo laipsnis, jo keitimasis rezidentūros eigoje.Pirmaisiais ir antraisiais rezidentūros metais studijuojama kartu su kitais vidaus ligų profiliorezidentais bazines vidaus ligų disciplinas: pulmonologiją ir alergologiją, kardiologiją,gastroenterologiją, reumatologiją, nefrologiją, hematologiją, endokrinologiją, infektologiją,onkologiją bei intensyvią terapiją. Tai pradiniai studijų metai ir rezidentų savarankiškumo laipsnispalyginus yra nedidelis: visus savo veiksmus rezidentas derina su savo vadovu, stebi procedūras,kurias atlieka gydytojai. Tretieji rezidentūros metai – tai tyrimų įsisavinimo laikotarpis. Rezidentaiišmoksta atlikti ir įvertinti vidaus organų echoskopiją, širdies echokardioskopiją ir krūvio mėginius,endoskopinius tyrimus – ezofagogastroskopiją bei rektoskopiją. Šiuos tyrimus išmoksta iki tokiolygio, kad gali atlikti ir vertinti savarankiškai. Ketvirtaisiais ir penktaisiais metais, neišeinant išpirmųjų trijų metų studijų įgytų praktikinio darbo kompetencijos ribų, dirba vidaus ligų skyriuose:kuruoja ligonius, tvarko medicininę dokumentaciją, atlieka ligoniams reikiamus tyrimus:spirografiją, širdies echokardiografiją ir krūvio mėginius, vidaus organų echoskopiją,ezofagofibrogastroskopiją bei rektoskopiją. Taip pat atlieka reikiamas procedūras: pleuros ertmės,sternalinę, ascito punkcijas, kraujo paėmimas iš arterijos (stipininės arba šlaunies). Greta rezidentoparašo medicinėje dokumentacijoje privalo būti ir rezidento vadovo parašas, patvirtinantis rezidentopriimtų sprendimų teisingumą. Ketvirtaisiais ir penktaisiais studijų metais rezidentas atliekakonsultacinį darbą. Konsultacinis darbas tiek konsultacinėje poliklinikoje, tiek ir kituose neterapinio profilio stacionarų skyriuose vykdomas rezidento vadovo priežiūroje.Gebėjimų seka8

9Rezidento gebėjimai didėja priklausomai nuo įsisavintų disciplinų ir praktikinių įgūdžių.Pirmaisiais ir antraisiais metais gebėjimai pasiekiami iki tokio lygio, kad įsisavinami teoriniai irpraktiniai pulmonologijos ir alergologijos, kardiologijos, gastroenterologijos, reumatologijos,nefrologijos, hematologijos, endokrinologijos, infektologijos, onkologijos bei intensyvios terapijospagrindai. Sėkmingai pabaigus atskiras disciplinas, gebėjimai toje srityje neturi viršyti studijuotosdisciplinos teorinės praktinės apimties. Tretieji metai yra pašvęsti tyrimų ir procedūrų įsisavinimuibei neurologijos, dermatovenerologijos ir geriatrijos studijoms. Ketvirtaisiais ir penktaisiaisrezidentūros metais pasiekiamas aukščiausias savarankiškumo laipsnis, t.y. rezidentas pats atliekatyrimus ir procedūras.Mokslinis darbasRezidentai studijų metu privalo ne tik studijuoti teorines žinias bei įgyti reikalingų praktiniųįgūdžių, bet ir dirbti mokslinį darbą.Mokslinio darbo tema aptariama su rezidentūros vadovu. Vadovaujant vadovui, rezidentasparuošia mokslinio darbo projektą ir pateikia tvirtinimui rezidentūros koordinatoriui. Temaaptariama ir patvirtinama Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos darbuotojųposėdyje. Jeigu tai klinikinė tema, susijusi su žmonių tyrimu bei gydymu, paruoštas projektas turibūti patvirtintas VU etikos komitete. Temos vykdymą prižiūri paskirtas mokslinio darbo vadovas.Turi būti numatyta temos vykdymo trukmė, trumpesnė nei pati rezidentūra. Temos rezultatai,statistiniai duomenys aptariami su mokslinio darbo vadovu ir rezidentūros koordinatoriumi beipateikiami publikuoti į recenzuojamus Lietuvos ir užsienio žurnalus. Rezidentūros bėgyjerezidentas turi publikuoti bent vieną recenzuojamą mokslinį straipsnį bei paruošti mokslinį referatą.Temos rezultatus rezidentai privalo pristatyti Lietuvos ar užsienio gydytojų bei rezidentųkonferencijose, seminaruose bei kituose renginiuose.Pagrindinis mokslinio darbo vertinimo kriterijus – publikacija recenzuojamame leidinyje.Aukščiausias darbo vertinimo kriterijus (10 balų) – rezultatų publikavimas tarptautiniuoseleidiniuose, turinčiuose svorio koeficientą (tarptautinį statistinį indeksą).Baigiamasis kvalifikacinis egzaminas1. Vilniaus universiteto Medicinos ir odontologijos rezidentūros ir VU studijų kokybėsreglamentas numato baigiamojo kvalifikacinio rezidentūros egzamino vykdymo tvarką.2. Egzaminas susideda iš teorinės ir praktinės dalies.Praktinė dalis – tai egzaminas prie ligonio lovos. Atsitiktinės atrankos būdu parinktą ligonįrezidentas ištiria, nustato preliminarinę diagnozę, sudaro tyrimų bei gydymo planą, įvertinapateiktus tyrimus, vykdo diferencinę diagnostiką.Teorinė egzamino dalis vykdoma raštu. Rezidentai atsako į 10 teorinių klausimų, parinktųatsitiktinės atrankos būdu iš skirtingų vidaus ligų sričių.9

3. Egzamino vykdymo tvarka.Iš pradžių rezidentai laiko praktinį egzaminą, vėliau – teorinį. Tam parenkamos atskirosegzamino dienos. Darbai raštu yra koduojami.4. Komisijos sudėtis, vertinimo tvarka.2 sav. prieš egzaminą rezidentūros koordinatorius sudaro egzaminavimo komisiją, kurią turisudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Egzaminų komisijos pirmininkas – rezidentūros koordinatorius. Įkomisijos sudėtį turi įeiti profesoriai, docentai, lektoriai. Praktinį egzaminą prie ligonio lovospriiminėja 1- 2 dėstytojai. Teorinį egzaminą – ne mažiau kaip 3 dėstytojai. Vienas dėstytojas galitaisyti ne daugiau kaip 4 teorinius klausimus. Dėstytojai prieš taisydami darbus parengia atsakymostandartus. Tiek teorinis, tiek ir praktinis egzaminas vertinamas 10 balų sistema. Rezidentas išlaikoegzaminą, jeigu įvertinimas prie ligonio lovos yra “penki” ir daugiau. Teorinį egzaminą išlaiko,jeigu bendras visų 10-ies atsakymų vidurkis yra “penki” ir daugiau. Būtina, kad bent 7 iš 10klausimų būtų įvertinti “penki” ir daugiau.Rezidentas neišlaiko egzamino:1) neišlaiko praktinio egzamino;2) teorinio egzamino 10-ies klausimų atsakymų vidurkis mažiau “penkių”;3) 3 ir daugiau klausimų iš teorinės dalies įvertinti mažiau “penkių”.6. Rezidentūros koordinatorius, rezidentų vadovaiRezidentūros koordinatorius koordinuoja ir atsako už Vidaus ligų rezidentūros studijųprogramos vykdymą VU Medicinos fakultete.Vidaus ligų rezidentūros koordinatorius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijosklinikos vadovas doc. Virginijus ŠapokaRezidentų vadovai. Kadangi per penkis rezidentūros metus Vidaus ligų rezidentai studijuosįvairiose VU MF klinikiniuose padaliniuose, todėl kiekvienas padalinys deleguoja rezidentūrosvadovą skiriamai studijų trukmei prižiūrėti. Rezidento vadovu skiriamas VU MF dėstytojas –dirbantys toje rezidentūros bazėje specialistas, turintis pagal profesinę kvalifikaciją ne mažesnį kaip5 m. darbo stažą7. Programos aprūpinimasRezidentūros bazės1.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos2.Vilniaus universiteto onkologijos institutas3.Všį respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė4.Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialas5. Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų dermatovenerologijoscentras6.Vilniaus universiteto eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto gerintologikosir reabilitacijos centras7.Valstybinis patologijos centras1010

8.Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras11Rezidentūros programos įgyvendinime dalyvaus šie VU MF padaliniai:1.Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinika2.Pulmonologijos, radiologijos, ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika3.Širdies ir kraujagyslių ligų klinika4.Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos klinika5.Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika6.Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika7.Neurologijos ir neurochirurgijos klinika8.Patologijos,teismo medicinos ir farmakologijos katedra9.Psichiatrijos klinika10.Žmogaus ir medicininės genetikos katedra11.Fiziologijos , biochemijos ir laboratorinės medicinos katedra12. Gastroenterologijos, nefrourologijos ir abdominalinės chirurgijos klinikaRezidentai yra pilnateisiai VU MF bendruomenės nariai ir turi galimybę naudotis visomisgalimomis MF paslaugomis, kuriomis naudojasi dėstytojai ir studentai: MF biblioteka ir skaitykla,kompiuterių ir interneto salės ir t.t. Rezidentai turi teisę dalyvauti visuose VU MF ir jo bazėseorganizuojamose renginiuose (jeigu jie nėra uždari).Kiekviename klinikiniame padalinyje, kur rezidentai studijuoja turi būti sudarytosgalimybės kuruoti 3-6 ligonius, tiesiogiai dalyvauti konsultacinės poliklinikos, priėmimo skyriausdarbe, konsultacijose (tame tarpe konsultuojant ir ne terapinio profilio skyrių ligonius).8. Išoriniai ryšiai1. Programa suderinta su Kauno medicinos universiteto Vidaus ligų rezidentūros programa.2. Tam tikrą dalį rezidentūros programos rezidentai galės vykdyti ir Kauno medicinosuniversitete ar kituose Lietuvos valstybės oficialiai pripažintuose užsienio valstybių universitetuose.Į Kauno universitetą rezidentai galės vykti studijuoti pagal KMU ir VU sutartis.ligų klinika.Į užsienio valstybių universitetus studijuoti rezidentai išleidžiami tik suderinus programas.3. Įgyvendinant programą bus bendradarbiaujama su Kauno medicinos universiteto Vidaus4. Rezidentai ir jų vadovai pagal galimybes dalyvaus rezidentų ir akademinio personalomainų programose.9. Vidinis studijų kokybės užtikrinimasUž rezidentų kokybiškas studijas atsako rezidentų ir ciklų vadovai. Gale kiekvienųrezidentūros studijų metų rezultatai aptariami su rezidentūros koordinatoriumi. Papildomas studijųkokybės vertinimas – tai ne tik rezidentūros ir ciklo vadovų charakteristikos, tvarkingai užpildytasdienynas, įsisavinti praktiniai įgūdžiai, bet padalinių, kuriuose dirbo rezidentai, gydytojų bei kitomedicinos personalo apklausa apie rezidento veiklą. Be to, baigus kiekvienus rezidentūros metus,11

12rezidentai atsakys į anoniminę rezidentūros koordinatoriaus sudarytą anketą apie padalinius,kuriuose vyko rezidentūra bei pravestų seminarų kokybę.10. Rezidentų skaičius ir jų kvalifikacija1. Vidaus ligų rezidentūroje galėtų studijuoti 4-8 rezidentai.2. Išsilavinimo reikalavimas – baigta internatūra.3. Specialieji reikalavimai – geras lietuvių kalbos žinojimas.4. Priede P6 pateikta priėmimo į rezidentūrą tvarka.PRIEDAIP1DisciplinosPirmųjų dviejų metų programa12

Eil.nr. Ciklai Mėnesiai Kreditai1. Nefrologija 2 82. Hematologija 2 83. Endokrinologija 2 84. Gastroenterologija ir dietologija 2,5 105. Onkologija 1,5 66. Kardiologija 4 167. Pulmonologija 2 88. Alergologija 1 49. Infekcinės ligos 2 810. Reumatologija 2 811. Reanimacija 1 4131. Ciklo pavadinimas: Nefrologija.2. Apimtis kreditais : 8 kreditai ( 320) val.3. Ciklo praktinė dalis: 264 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis val.1. Klinikinės inkstų anatomijos ir fiziologijos ypatybės 22. Ūminis glomerulonefritas 23. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. 24. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinės ir morfologinės formos. 25. Nefrozinis sindromas 26. Inkstų amiloidozė 27. Šlapimo takų infekcija. 28. Intersticiniai nefritai 29. Sisteminė raudonoji vilkligė 210. ANCA vaslulitai 211. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 212. Ūminis inkstų nepakankamumas 213. Lėtinis inkstų nepakankamumas 214. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 215. Inkstų transplantacija 216. Diabetinė nefropatija 217. Hipertenzinė nefropatija 218. Išeminė inkstų liga 219. Inkstinių hipertenzijų diferencinė diagnostika 220. Imunosupresinė terapija 24. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiCiklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų programai. Nefrologijos ciklo tikslas– išmokinti rezidentus naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žmogaus inkstų ligas, jų diagnozę irdiferencinę diagnozę, gydymą bei profilaktiką.. Teoriniams užsiėmimams numatyta 14 paskaitų.13

5.6Tema. Šlapimo takų infekcija – labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo takų infekcijostarp ambulatorinių ligonių, pirmoje – tarp besigydančių stacionare. Skiriama viršutinė(pielonefritai) ir apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai). Įsisavinama diagnostika, gydymas,prevencija. Ypač aktuali šlapimo takų infekcija nėštumo metu.5.7Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstų patologijos dalis, apie kurią gydytojai labaimažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai, kuriuos dažniausiai sukelia daugybė įvairiųvaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniai nefritai. Rezidentams žinotina, kad į šiasinkstų ligas reikia žiūrėti labai rimtai ir atsakingai, jos taip pat linkusios chronizuotis ir sukelti lėtinįinkstų nepakankamumą.5.8Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus ) nefritu. Tarp visų jungiamojoaudinio ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pabloginaligonio būklę ir prognozę. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritąpastaruoju metu pasiekta nemaža pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenkagriebtis invazinės diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėlvadinamosios pulsterapijos su ciklofosfamidu ir metilprednizolonu.5.9Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiais antikūnaisdažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė ir pusmenulinisglomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C –ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3.Mikroskopinio poliangito ir pusmenulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimasteigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios ligos yrapalyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerus rezultatus.5.10Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino –Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visiškupasveikimu, bet gali sukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarpvaikų. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąjąinkstinę krizę su greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija.5.11Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstųsindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausiųmedicinos specialybiųgydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir anesteziologai, kt.). Iki“dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc. mirštamumą, bet ir šiandien jisišlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai – dažniausiai taiankstyva, intensyvi infuzinė terapija).5.12Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų nefrologijossindromų kategorijai. Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijosproblema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapopandemine liga. Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didinamirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų.5.13Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomishemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo metodasyra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis peritoninėmisdializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji dauguma ligonių jąatlieka patys.5.14 Tema. Inksto transplantacija.timaliausias LIN gydymo variantas – inksto transplantacija. Posėkmingo inksto persodinimo moterys gimdo vaikus, vyrai tampa tėvais. Apsigimimų nuošimtisneviršija jo bendroje gyventojų populiacijoje. Svarbiausia inksto transplantacijos problema –donorų trukumas. Vis dar laukiama ir efektingesnių imunosupresinių vaistų. Yra dvi svarbiausiospriežastys, bloginančios inkstų transolantacijos rezultatus: 1) ūminė ir lėtinė transplantato atmetimoreakcija, 2) infekcinės komplikacijos.5.15. Diabetinė nefropatija. Komplikuoja ir pirmą ir antrą cukraligės tipą. Ankstyiausias klinikinispožymis - mikroalbuminurija. Ji paprastai atsiranda jau esant trečiąjai cukraligės stadijai (30-1515

300mg baltymo albumino paros šlapime). Taip pat mikroalbuminurija yra savarankiškaskardiovaskulinio sergamumo ir mištamumo prognozės veiksnys. Šiam simptomui debiutavus turibūti suintensyvintas hiperglikemijos ir hipertenzijos gydymas: siekiame normoglikemijos irnormotenzijos . Taip gydant, mikroalbuminurija gali net sumažėti. 4-5 diabetinės nefropatijosstadijoje atsiranda ir progresuoja inkstų nepakankamumas, ligoniai pradedani gydyti sistemingomisdializėmis.5.16. Hipertenzinė nefropatija. Inkstai yra arterinės hipertenzijos taikininis organas. Jeigu gydant,normotenzija nepastovi, o taip pat veikiant geniniams veiksniams inkstų kamulėliuose atsirandaskleroziniai pokčiai .6. Rekomenduojama literatūra:6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V.,Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p.6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios.2005, V, 384 p.6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1,2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001.7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas. Ciklo pabaigojerezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimai paruošti pagal ciklo programą. Klausimuose yrateorinė ir praktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą.8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų nefrologijos skyrius.9. Rezidentų vadovai:Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinos daktaras, praktinio darbopatirtis 36 metai.Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras, praktinio darbo patirtis 18m.16Ciklo pavadinimas: Klinikinė hematologijaApimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.)Ciklo praktinė dalis: 310 val.Ciklo pavadinimasTeorinė dalis, val.Klinikinė hematologija 10Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie kraujo ligas, jų diagnostiką, stebėjimo ir gydymo principus.Cikle numatyta trylika temų, joms skiriama penki teoriniai užsiėmimai po dvi valandas. Teoriniųužsiėmimų metu Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro darbuotojai skaitopaskaitas. Likusi dalis – 310 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:­ skyriaus ir bendros ligoninės penkminutės, kurių metų aptariami neatidėliotini su pacientųdiagnostika bei gydymu susiję klausimai;­ pacientų apklausa, apžiūra, tyrimų taktikos nustatymas, jų interpretacija, gydymo taktikosnustatymas, jos keitimas, medicininės dokumentacijos pildymas;­ bendros vizitacijos, kurių metu aptariami sudėtingi hospitalizuotų ligonių diagnostikos irgydymo atvejai;16

­ bendri savaitiniai aptarimai, kurių metu aptariami sudėtingi ambulatorinių ligoniųdiagnostikos ir gydymo atvejai.Įgyjamos žinios ir gebėjimai:­ įvertinti pacientą, kuriam įtariama kraujo liga,­ diagnozuoti ir gydyti kraujo ligas, kurios yra vidaus ligų gydytojo kompetencijoje;­ interpretuoti kraujo tyrimą;­ įgydyti kraujo ligų bazinės diferencinės diagnostikos pagridus;­ nustayti indikacijas hematologo konsultacijai;­ diagnozuoti ir gydyti ūmines būkles hematologijoje.Seminarų planasEil. Nr. Pavadinimas Trukmė, val.1. Anemija, diferencinė diagnostika2 val.Eritrocitozė, diferencinė diagnostika2. Leukocitozė, leukopenija, diferencinė diagnostika2 val.Trombocitozė, trombocitopenija, diferencinėdiagnostika3. Leukemijos2 val.LimfomosParaproteinemijos4. Ūminės būklės hematologijoje 2 val.5. Krešėjimo sutrikimai 2 val.17Temos ir trumpas turinio apibūdinimasNagrinėjama ligų ir sindromų etiologija, klinikinė, laboratorinė ir instrumentinė diagnostika,diferencinė diagnostika, gydymas bei prevencija.Anemija. Hipoproliferacinės anemijos: geležies stokos anemija, lėtinių ligų anemija, anemija dėllėtinio inkstų nepakankamumo, endokrinopatijų anemija, aplazinė anemija, anemija dėl kaulųčiulpų infiltracijos, vit. B 12 stokos anemija, folatų stokos anemija, MDS; hiperproliferacinėsanemijos: autoimuninė hemolizė, aloimuninė hemolizė – naujagimių hemolizinė liga, vaistų sukeltaimuninė hemolizė, neimuninė (Coombs neigiama) hemolizė; kraujodaros regeneracijaEritrocitozė. Eritremija (Tikroji policitemija), antrinė eritrocitozėLeukocitozė, leukopenija. Neutrofilija, limfocitozė, monocitozė, eozinofilija, bazofilija;neutropenija, limfopenijaTrombocitozė, trombocitoepnija. Simptominė trombocitozė, esencinė trombocitemija;trombocitopenija.Leukemijos. Ūminės leukemijos: ūminė mieloleukemija, ūminė limfoleukemija; lėtinėsleukemijos: lėtinė mieloleukemija, lėtinė limfoleukemija.Limfomos. Hodgkino limfoma; ne Hodgkino limfomos: B ne Hodgkino limfomos, T ne Hodgkinolimfomos.Paraproteinemijos. Neapibrėžtos reikšmės monokloninė gamapatija, mielominė liga.17

Mielodisplazijos sindromai18Agnogeninė mielofibrozėŪminė būklės hematologijoje. Febrili neutropenija, trombocitopeninis kraujavimas, leukostazė,hiperkalcemija, hiperviskozė, ūminė hemolizė, DIK, ūminis kraujavimas hemofilijos metu.,trombozinė trombocitopeninė purpura, ūminė potransfuzinė reakcija, ankstyvoji ūminėpotransfuzinė reakcija, vėlyvoji ūminė potransfuzinė reakcija.Krešėjimo sutrikimai. Krešėjimo sistemos fiziologija, laboratoriniai krešėjimo tyrimai,trombocitopenija infekcijos metu, DIK, trombocitopenija nėštumo metu, hipersplenizmas,trombocitopenija dėl kaulų čiulpų infiltracijos, trombocitopenija dėl kraujodaros sutrikimo,trombozinė trombocitopeninė purpura-hemolizinis ureminis sindromas, asocijuota autoimuninėtrombocitopeninė purpura, heparino indukuota trombocitopenija, kitos trombocitopenijospriežastys, pseudotrombocitopenija, idiopatinė autoimuninė trombocitopeninė purpura;trombocitopatija, Von Willebrandt liga, kraujagyslinė purpura; hemofilijos; trombofilijos;diseminuotos intravazalinės koagulopatijos sindromas.Rekomenduojamos literatūros sąrašas:­ Kelley's Textbook of Internal Medicine, August 2000, Lippincott Williams and Wilkins­ Harrisons Principles of Internal Medicine, T. R. Harrison, Dennis Kasper, July 2004,McGraw-Hill Education­ Postgraduate Haematology, A. Victor Hoffbrand, March 2005, Blackwell­ Oxford Handbook Of Clinical Haematology, D. Provan, 2004, OxfordŽinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos,onkologijos ir transfuziologijos centrasRezidentų vadovai:Laimonas Griškevičius (gydytojas hematologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktiniodarbo patirtis – 5 metai).I. Ciklo pavadinimas: EndokrinologijaII. Apimtis kreditais: 8 kreditai (280 val.)III. Ciklo praktinė dalis: 260 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos 2 val.principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiaiendokrininų ligų aspektai2. Necukrinis diabetas 2 val.3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos ir hipofizionepakankamumas2 val.18

4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val.5. Endeminė struma, hipotirozė, tirotoksikozė, 2 val.skydliaukės adenomos6. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, 2 val.hipoparatirozė7. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo 2 val.sindromas, aldosteroma, feochromocitoma8. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų 2 val.klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai.Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostika9. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 2 val.10. Lytinių liaukų ligos 2 val.19IV.Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie įvairias žmogaus endokrinines ligas, jų diagnostiką, stebėjimo irgydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvivalandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujantrezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 260 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų ir gydymorezultatai ir jų interpretacija;b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., ligosistorijos vedimas);c) endokrininių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligų klinikinėseigos ir gydymo poveikio stebėjimas.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius;b) indikacijas endokrinologo konsultavimui;c) suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrininių tyrimų rezultatus bei šiųtyrimų indikacijas;d) taikyti endokrininių ligų gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus.5.1.Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai,epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų aspektaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pagumburio hormonai ir jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos reguliavimoprincipai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys. Adenohipofizės ir neurohipofizėshormonai. Difūzinė endokrininė sistema.5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetasTrumpas turinio apibūdinimas:Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika. Centrinisir inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai.5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizionepakankamumas.Trumpas turinio apibūdinimas:Hipofizio adenomų klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių hipofizioadenomų klinikinė eiga, jų diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegenųpažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymo principai.5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinomaTrumpas temos apibūdinimas:19

Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymo principai.Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė diagnostika irgydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai požymiai,diagnostika ir gydymo principai.5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, tiroiditai, hipotirozė, tirotoksikozė, skydliaukėsadenomosTrumpas temos apibūdinimas:Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje. Dažniausiaipasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinėsstrumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dažniausiai pasitaikančiųtiroiditų etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozės priežastys,klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozės priežastys, klinikiniai aspektai,diagnostika ir gydymas.5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozėTrumpas temos apibūdinimas:Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinėeiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozėsetiologija, klinikinė eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir gydymo principai.5.7. Temos pavadinimas. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas,aldosteroma, feochromocitomaTrumpas temos apibūdinimas:Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai. Pirminio antinksčių nepakankamumoklinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika ir ilgalaikis gydymas. Hiperkorticizmopriežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė diagnostika ir gydymas. Aldosteroma: paplitimas,etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. Feochromocitoma: etiologija,klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas.5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija,diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, diagnostikosir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Šiuolaikinė cukrinio diabetoklasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos.Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir diferencinėdiagnostika.5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir jų etiopatogenezė. Cukrinio diabeto komplikacijųklinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir gydymas.5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligosTrumpas temos apibūdinimas:Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymoprincipai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo formos.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992William’s Textbook of EndocrinologyG.Herold. Vidaus ligos, Vilnius, 1998Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005Papildoma literatūraJ.Danilevičius.Endokrininių ligų diagnostika ir gydymas.2020

218. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijoscentras10. Rezidentų vadovai:Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 25 metai);Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo patirtis 35 metai).1. Ciklo pavadinimas: GASTROENTEROLOGIJA, DIETOLOGIJA (2,5 mėn.)2. Apimtis kreditais: 10 kreditų (400 val.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 326 val.21

22Eil.Temos pavadinimasNr.1. Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ligųetiopatogeneziniai aspektai predisponuojantys ir rizikos veiksniai.2. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijosreikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinėsdispepsijos etiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikosTeorinėdalis, val.66veiksniai.3. Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikai ypatumai.Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos 6sindromo etiopatogenezė, predisponuojantys ir rizikos veiksniai.4. Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemosreikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė 6charakteristika.5. Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezės aspektai. 66. Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys veiksniai.Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas. 67. Lėtinio pankreatito etiopatogenezės klasifikacija, kasos egzokrininės irendokrininės funkcijų įvertinimas. 68. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos. 189. Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. 810. Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. 6744. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros pirmų metų studijų programai. Šio ciklotikslai: susipažinti su virškinimo organų anatomijos, fiziologijos ir patologijos reikšmingaisklinikai ypatumais, ligų etiopatogeneze, predisponuojančiais ir rizikos veiksniais; susipažinti su šiuolaikine dietetika ir dietoterapija.22

23Cikle numatyta 10 skirtingų temų gastroenterologijoje. Teorinių užsiėmimų metuHepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, vedaseminarus. Likusi dalis – 326 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami paplitusiomis irretesnėmis virškinimo ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo ypatumai, kitosgastroenterologijos aktualijosb) dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje,ligonių aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus patyrusių gydytojų irrezidentų vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų pildymas (ligos istorijų, epikrizių irkt.). Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekamų klinikinių-instrumentinių tyrimųstebėjimas bei susipažinimas su jų atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos,gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariškių klinikose vykstančiuose seminaruosebei konferencijose.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) teisingai įvertinti virškinimo organų pakenkimo simptomus bei sindromus, objektyvizavimometodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos, interpretuoti klinikinių,laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus;b) indikacijas ir kontraindikacijas invazyvių ir neinvazyvių tyrimų atlikimui, galimaskomplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą;c) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įvairios virškinimmo patologijosatvejais, stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei nepageidaujamą poveikį, urgentinėspagalbos teikimą;d) tiksliai įvertinti ligos dinamiką ir gydymo eigą, numatyti postacionarinio ligonio stebėjimo,gydymo, reabilitacijos bei prevencijos būdus ir rekomendacijas.5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:5.1.Stemplės anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikaiypatumai. Gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ezofagitų, stemplės motorikos ligųetiopatogeneziniai aspektai predisponuojantys ir rizikos veiksniai.Anatominių stemplės susiaurėjimų vietos sfinkteriai anatominis priešrefliuksinis barjeras,fiziologinė stemplės apsauga nuo gastroezofaginio refliukso. Stemplės gleivinės patologiniaipokyčiai bei jų klinikinė interpretacija. GERL išsivystymą lemiantys, predisponuojantys ir rizikosveiksniai. Infekcinio, korozinio spindulinio ezofagitų etiopatogenezė. Achalazijos, difuziniostemplės spazmo priežastys ir išsivystymas.23

245.2.Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatomijos, fiziologijos, patologijosreikšmingi klinikai ypatumai. Lėtinio gastrito, opinės ligos, funkcinės dispepsijosetiopatogeneziniai aspektai; predisponuojantys ir rizikos veiksniai.Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos anatominiai bei fiziologiniai ypatumai, jų svarbapatologijos išsivystymui. Virškinimo sultis sekretuojančios ląstelės bei jų rūšys. Makroskopinių irmikroskopinių gastroduodeninės gleivinės patologiniai pokyčiai bei jų įvertinimas. Lėtinio gastritoir opaligės egzogeninės ir endogeninės priežastys. Išskirtinė Helicobacter pylori svarba. Aktualesnipatogenezės aspektai, dispepsijos apibūdinimas.5.3.Žarnų anatomijos, fiziologijos, patologijos reikšmingi klinikaiypatumai. Uždegiminių žarnų ligų, dirgliosios žarnos sindromo, malabsorbcijos sindromoetiopatogenezė, predisponuojantys ir rizikos veiksniai.Plonosios ir storosios žarnos anatominiai, fiziologiniai sutrikimai. Opinio kolito ir Kronoligos etiopatogenetinių veiksnių (genetinių, imuninių, aplinkos) charakteristika. Makroskopinių irhistologinių pokyčių apibūdinimas. Kitų lėtinių kolitų (pseudomembraninio, kolageninio,mikroskopinio, ischeminio, spindulinio) aptarimas. Funkcinių žarnų ligų klasifikavimas. Dirgliosiosžarnos sindromas, patfiziologijos ypatumai – žarnų sensomotorinių sutrikimų, CNSmoduliuojančios veiklos pokyčių charakteristika, psichosocialinių veiksnių poveikis.Malabsorbcijos sindromo etiopatogenetiniai bruožai – ertminėje ir žarninėje fazėse vykstančiųprocesų sutrikimų priežasčių charakteristika. Malabsorbcijos sindromą sukeliančių ligų bendrasapibūdinimas.5.4.Kepenų makro ir mikrosandaros, kraujotakos, tulžies latakų sistemosreikšmingi klinikai ypatumai. Kepenų pažeidimo sindromų klinikinė charakteristika.Kepenų patologijos sukeliami kepenų makro ir mikrosandaros, tulžies latakų pokyčiai beikraujotakos sutrikimai. Biocheminių kepenų pažeidimo sindromų klinikinė interpretacija.Bilirubino apykaitos ypatumai, esant skirtingai kepenų patologijai. Geltų klasifikacija ircharakteristika.5.5.Lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiopatogenezės, morfogenezėsaspektai.Pagrindinių lėtinio hepatito ir kepenų cirozės etiologinių veiksnių (virusinės infekcijos,alkoholio, hepatotoksinių medžiagų, autoimuninių ir metabolinių procesų ir kt.) apibūdinimas. LHir KC morfogenezės būdingų bruožų charakteristika. Kepenų uždegimo aktyvumo ir fibrozėslaipsnio vertinimo sistemos. LH ir KC etiologinės klinikinės-morfologinės klasifikacijos taikymasklinikinėje praktikoje.5.6.Tulžies akmenligės etiopatogenezės aspektai, predisponuojantys24

25veiksniai. Supratimas apie Oddi rauko ir tulžies pūslės disfunkcijas.Veiksnių, skatinančių susidaryti tulžies akmenis, charakterizavimas. Cholesterolinių irpigmentinių konkrementų susidarymo ypatumai. Rizikos veiksnių akmenims susidaryti(paveldimumas, lytis, amžius, mityba, kūno masė, ligos, vaistai) aptarimas.Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų atsiradimą lemiantys veiksniai. Oddi rauko ir tulžiespūslės disfunkcijų patogenezė bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai.5.7.Lėtinio pankreatito etiopatogenezės klasifikacija, kasos egzokrininės irendokrininės funkcijų įvertinimas.Lėtinio pankreatito (LP) svarbesnių priežasčių (alkoholio vartojimas, metaboliniaisutrikimai, įgimtos ir paveldimi veiksniai) kritiškas aptarimas ir įvertinimas. Pankreatitųklasifikacijos, jų palyginimas. LP makroskopinių ir mikroskopinių pokyčių klinikinė interpretacija.Kasos egzokrininės ir endokrininės funkcijų tyrimo mėginiai, jų duomenų interpretavimas beidiagnostinė vertė.5.8. Dietiniam gydymui skirtų dietų charakteristika ir indikacijos.Dietiniam gydymui skirtų dietų nomenklatūra. Pagrindinė dieta.Dietos skyrimo tikslai.Pagrindinės dietos principai.Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai, indikacijos, dietosprincipai:Baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos. Angliavandeniųkiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų ir elektrolitų kiekį koreguojančios dietos.Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją koreguojančios dietos. Pooperacinėsdietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio) dietos.5.9.Klinikinė mityba: enterinis ir parenterinis maitinimas. Parenterinio ir eteriniomaitinimo būdo skyrimo indikacijos. Dirbtiniam maitinimui naudojama įranga bei maitinimomišiniai, tirpalai. Dirbtinio maitinimo kontraindikacijos, komplikacijos.5.10.Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija. Valgymo sutrikimų paplitimas pasaulyjeir Lietuvoje. Nervinė anoreksija: ligos apibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Nervinė bulimija: ligosapibudinimas, diagnostiniai kriterijai. Kiti valgymo sutrikimai (persivalgymo sutrikimas ir kt.),jųdiagnostiniai kriterijai. Sergančiųjų valgymo sutrikimais dietinis gydymas.6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos): privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:7.1.Klinikinė gastroenterologija (autorių koletkyvas). –V., 2002, 493 p.7.2.Bierontienė D. Gastroenterologija. –V., 2001, 451 p.25

267.3.Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodenineipatologijai ir jos gydymas. – V., 1997, 96 p.7.4.Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė,diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba. –V., 1998, 36 p.7.5.Valantinas J. Dirglios žarnos sindromas. – V., 1999, 59 p.7.6.Talley N.J., Stangellini V., et al. Functional gastrointestinal disorders // Gut. – 1999, 45,Suppl. 11, p. 1137-1142.7.7.Mitybos medicinos vadovas. Vilnius, 1999.7.8.Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomis gydymas.Vilnius, 2000.7.9.Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija ir maisto netoleravimu dietinisgydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų onkologinėmis ligomis dietinisgydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis gydymas. Dietinis gydymas po organųtransplantacijos. Širdies funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenų funkcijosnepakankamumo dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumo dietinisgydymas. Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius, 2000.7.10.Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas ir jo koregavimas dieta.Valgymo sutrikimai ir jų koregavimas dieta. Nėščiųjų ir žindyvių maitinimasis.Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas. Vilnius, 2001.7.11. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. – USA, 1996.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje rezidento žinios ir gebėjimai vertinamipažymiu dešimtbalėje sistemoje.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos irdietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val.10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc. D. Speičienė,doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė (priedas 3).26

27IV. Ciklo pavadinimas: OnkologijaV. Apimtis kreditais: 6 kreditai (240 val.)VI. Ciklo praktinė dalis: 140 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyje 2 val.2. Ląstelės malignizacijos priežastys ir mechanizmai 2 val.3. Vėžio profilaktikos pagrindai 2 val.4. Chemoprofilaktika 2 val.5. Antrinė vėžio profilaktika 2 val.6. Piktybinių navikų išplitimo įvertinimas (TNM 2 val.sistema)7. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų 2 val.diagnostikos pagrindai8. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, 2 val.kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonansopanaudojimas onkologijos klinikoje9. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos 2 val.pagrindai10. Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas 2 val.poveikis organizmui11. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai 2 val.12. Piktybinių navikų spindulinės terapijos 2 val.nepageidaujamas poveikis organizmui13. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumai 2 val.14. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principai 2 val.15. Reabilitacijos onkologijoje galimybės 2 val.VII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams žinių apie sergamumą piktybiniais navikais Lietuvoje ir pasaulyje, piktybinių navikųprofilaktikos galimybes, onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimtskirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teoriniųužsiėmimų metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojai skaito paskaitas. Likusidalis – 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariama pacientų diagnostikos ir tyrimotaktika;b) darbas mokslinėse laboratorijose, kur rezidentas susipažįsta su mokslo tiriamuoju darbu;c) dalyvavimas pacientų vizitacijoje, diagnostikos ir gydymo taktikos aptarimas, gydymorezultatų vertinimas;d) referato rengimas.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) įgyti teorinių žinių apie piktybinių navikų profilaktikos ir gydymo galimybes;b) išmanyti piktybinių navikų diagnostikos principus;c) žinoti piktybinių navikų gydymo pagrindus;d) įgyti gebėjimų susijusių su onkologinių pacientų slauga ir onkologinio skausmo malšinimu.27

2810.1. Temos pavadinimas. Piktybiniai navikai Lietuvoje ir pasaulyjeTrumpas turinio apibūdinimas:Vėžio registrai sveikatos apsaugoje ir valstybėje. Pagrindiniai registrų tipai ir jų charakteristika.Susirgimų registracija. Registro duomenų panaudojimas ligų gydymo, tyrimo ir statistikostikslams.5.2. Temos pavadinimas. Ląstelės malignizacijos priežastys ir mechanizmaiTrumpas turinio apibūdinimas:Chromosomų translokacijos. Genomo nestabilumas. Protoonkogenai ir onkogenai. Navikąslopinantys genai.5.3. Temos pavadinimas. Vėžio profilaktikos pagrindaiTrumpas turinio apibūdinimas:Gyvūnų modelinės sistemos ir multistadijinė kancerogenezė. Piktybinių navikų rizikosveiksniai. Piktybinių navikų chemoprofilaktika. Klinikinė vėžio profilaktika. Atrankiniogyventojų sveikatos tikrinimo programos dėl gimdos kaklelio patologijos ir krūties vėžio.Europos kodeksas prieš vėžį.5.4. Temos pavadinimas. ChemoprofilakikaTrumpas turinio apibūdinimas:Chemoprofilaktikos praktinės prielaidos. Cheminiai junginiai, vartojami chemoprofilaktikoje.Antioksidantai onkologijoje. Vartojimo nauda ir rizika. Vėžio rizikos grupės, kuriomisindikuotina chemoprofilaktika. Vėžio chemoprofilaktikos moksliniai tyrimai.5.5. Temos pavadinimas. Antrinė vėžio profilaktikaTrumpas temos apibūdinimas:Obligatiniai ir fakultatyviai ikivėžiai. Atrankinio gyventojų sveikatos būklės tikrinimoprogramos. Atrankinės moterų sveikatos būklės tikrinimo programos dėl gimdos kakleliopatologijos bei krūties vėžio.5.6. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų išplitimo įvertinimas (TNM sistema)Trumpas temos apibūdinimas:Bendrosios TNM klasifikacijos taisyklės. Klinikinė TNM klasifikacija. Patologinė p TNMklasifikacija.5.7. Temos pavadinimas. Šiuolaikinės kompleksinės piktybinių navikų diagnostikospagrindaiTrumpas turinio apibūdinimas:Piktybinių navikų radiologinė semiotika. Diagnostinių klaidų analizė. Mamografijos reikšmėtikrinant moterų sveikatos būklę dėl krūties vėžio. Krūties navikų diferencinė diagnostika.Virškinamojo trakto navikų diferencinė diagnostika.5.8. Temos pavadinimas. Onkologinių ligų ultragarsinė diagnostika, kompiuterinėstomografijos ir magnetinio rezonanso panaudojimas onkologijos klinikojeTrumpas temos apibūdinimas:Ultragarsinio tyrimo aparatai, jų įvairovė. Pacientų parengimas ultragarsiniam tyrimui.Ultragarsinių tyrimų galimybės diagnozuojant įvairių lokalizacijų piktybinius navikus.Kompiuterinė tomografija (KT) diagnozuojant piktybinius navikus. Plaučių ir tarpuplaučio28

navikų KT diagnostika. Galvos-kaklo navikų KT diagnostika. Pilvo organų KT diagnostika.Onkoginekologinių ir onkourologinių ligų KT diagnostika.5.9. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų medikamentinės terapijos pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas:Gera klinikinė praktika: naujų vaistų klinikinių tyrimų fazės ir farmakologinis budrumas.Priešnavikinių vaistų klasės. Piktybinių navikų biologinės terapijos principai ir perspektyvos.Nauji piktybinių navikų terapijos taikiniai. Neoadjuvantinė ir adjuvantinė piktybinių navikųmedikamentinė terapija.5.10. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas poveikisorganizmuiTrumpas temos apibūdinimas:Mielosupresija. Dispepsinis sindromas: anoreksija, pykinimas, vėmimas, stomatitas,viduriavimas. Odos pakitimas. Kardiotoksiškumas. Neurotoksiškumas. Kepenų, inkstų ir kitųorganų parenchiminių bei endokrininių funkcijų sutrikimas. Embriotoksinis ir onkogeninispoveikis. Agranulocitozės gydymas. Dispepsinio sindromo profilaktika.5.11. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindaiTrumpas temos apibūdinimas:Fizikiniai ir radiobiologiniai piktybinių navikų spindulinės terapijos pagrindai. Spindulinėsterapijos dozimetrinis planavimas. Šiuolaikinės piktybinių navikų spindulinės terapijosgalimybės. Priešoperacinė, intraoperacinė, pooperacinė spindulinė terapija. Suderinta spindulinėterapija. Intraaudinė ir intraertminė spindulinė terapija. Spindulinės terapijos kokybės laidavimoproblemos.5.12. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų spindulinės terapijos nepageidaujamaspoveikis organizmuiTrumpas temos apibūdinimas:Piktybinių navikų chemoterapijos nepageidaujamas poveikis organizmui: komplikacijos ir jųgydymas. Spindulinės terapijos reakcijos ir komplikacijos bei jų gydymas. Piktybinių navikųbiologinės terapijos nepageidaujamas poveikis organizmui.5.13. Temos pavadinimas. Piktybinių navikų chirurginio gydymo ypatumaiTrumpas temos apibūdinimas:Chirurgija – kombinuoto vėžio gydymo sudėtinė dalis. Šiuolaikinės onkologinės chirurgijostendencijos. Tausojanti onkologinė chirurgija, vadovaujantis kombinuoto vėžio gydymoprincipais.Navikinio proceso išplitimo įvertinimas parenkant chirurginį gydymą. Prediktyviniai irprognoziniai vėžio žymenys. Vėžio žymenų svarba operacijos radikalumui įvertinti. Vėžiožymenų nustatymo svarba pooperaciniu laikotarpiu. Vėžio žymenų panaudojimas siekiant ankstiišaiškinti ligos recidyvą. Sarginio limfmazgio reikšmė šiuolaikinėje onkologijoje.5.14. Temos pavadinimas. Onkologinių pacientų paliatyvaus gydymo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Paliatyvus ir simptominis gydymas sergant onkologinėmis ligomis. Onkologinio skausmoypatybės. Onkologinio skausmo gydymas. Nenarkotiniai (neopioidiniai) analgetikai, opioidai,opioidų bei jų vartojimo būdo pasirinkimas, opioidų šalutiniai reiškiniai. Paliatyvi radioterapija.Terapiniai pokalbiai. Onkologinė pacientu slauga.5.15. Temos pavadinimas. Reabilitacijos onkologijoje galimybėsTrumpas temos apibūdinimas:2929

Onkologinių pacientų reabilitacijos principai. Pacientų, sergančių įvairių lokalizacijųpiktybiniais navikais, reabilitacijos galimybės. Ambulatorinė ir stacionarinė reabilitacija.Socialinė reabilitacija. Psichologinė pagalba sergant onkologinėmis ligomis.11. Pasirenkamas dalykas12. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) Griciūtė L., Adomaitienė D. Kancerogenezė ir vėžio biologija, Vilnius: Mintis, 1998. – 324P.b) Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas, Vilnius: Lietuvos onkologijos centras, 2001. – 48 P.c) Griciūtė L., Uleckienė S., Didžiapetrienė J. Vėžio profilaktikos pagrindai, Vilnius: Lietuvoskovos su vėžio liga draugija, 2001.- 35 P.d) Vokes E.E., Golomb H.M. Oncologic Therapies, Berlin, Heidelberg, New York, HongKong, London, Milan, Paris, Tokyo: Springer, 2003. – 659 P.e) Stratilatovas E. Aktualūs skrandžio vėžio gydymo klausimai, Vilnius: VU Onkologijosinstitutas, 2004. – 127 P.f) Valuckas K.P., Aleknavičienė B. Pagrindinių lokalizacijų piktybinių navikų diagnostikos irgydymo pagrindai, Vilnius: VU Onkolgijos institutas, 2004. – 323 P.g) Didžiapetrienė J., Uleckienė S., Griciūtė L., Valuckas K.P., Atkočius V., Kadziauskas J.Antioksidantai onkologijoje. Nauda ir vartojimo rizika, Vilnius: VĮ Mokslotyros institutas,2004. – 153 P.13. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.14. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto Onkologijos institutas15. Rezidentų vadovas:Janina Didžiapetrienė (vyriausioji mokslo darbuotoja, medicinos mokslų daktarė).301. Ciklo pavadinimas: Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija.2. Apimtis kreditais: 16 kreditų (640 val.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 526 val.Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,1. Elektrokardiografijos pagrindai 22. Širdies hipertrofijų EKG diagnostika 23. Sinoatrialinio ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimų 2EKG diagnsotika.4. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. (EKG) 25. Širdies aritmijos (EKG) 26. Tachikardijos (EKG) 27. Koronarinės širdies ligos EKG diagnostika 28. Perikarditų EKG diagnostika 29. Plaučių arterijos trombembolijos EKG diagnostika 210. Elektrolitų balanso sutrikimai, hipotermija, ankstyvos 2repoliarizacijos sindromas ir kt. EKG diagnostika11. Pirminė arterinė hipertenzija 2val.30

12. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 413.. Širdies ir krujagyslių ligų prevencija 214. Aterosklerozė. 215. Dislipidemijų gydymas 216. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos2nuorodos17. Lėtinė koronarinė širdies liga. Stabili krūtinės angina 418. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 219. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento4pakilimo20. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento4pakilimu.21. Miokardo infarkto komplikacijos. 422. Tachiaritmijos 423. Bradiaritmijos. 424. Kardiomiopatijos 425. Miokarditai 226. Įgytos širdies ydos 627. Aortos ligos 228. Plaučių arterijos trombembolija. 229. Pirminė plautinė hipertenzija 230.. Perikarditai 431. Širdies nepakankamumas 232. Reanimacijos ABC 233. Išplėstinė reanimacija 234. Staigi mirtis 235. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių 2venų ir arterijų punkcija ir kateterizavimas36. Sinkopės. 237. Hipertenzinė krizė 238. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 2terapija39. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija 240. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija.2Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija41. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė2kontrapulsacija.42. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 2korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija.Transfuziologijos principai.43. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais2medikamentais44. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje2kardiologijoje45. Infekcinis endokarditas. 246. Nėštumas ir širdies ligos 2314. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai31

32Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas: įsisavintišiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligų patofiziologiją, diagnostiką,diferencinę diagnostiką, mokėti tinkamai pasirinkti gydymo taktiką, teikti pirmą pagalbą atveju.Įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus, įgyti praktinius įgūdžius įvertinant standartinęelektrokardiogramą. Įsisavinti visų invazinių (elektrofiziologinių, perkateterinių intervencijų) irneinvazinių tyrimų (echokardiografijos, krūvio mėginių), taikomų širdies-kraujagyslių ligomsdiagnozuoti, parodymus ir priešparodymus, mokėti interpretuoti tyrimų rezultatus.Cikle numatyta 46 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų metu Širdies ir kraujagyslių ligų klinikosdarbuotojai skaito paskaitas.Praktikinę ciklo dalį sudaro:1. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija;2. rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu dirba priėmimo skyriuje, intensyviosios kardiologijosskyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimo skyriuje konsultuoja ligonius,sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosios kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmiųširdies ligų diagnostikos, išmoksta teikti pirmą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijosskyriuje rezidentai dalyvauja rytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, apžiūrintnaujus ligonius, sudarant tyrimų ir gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos istorijas, išmokstataikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju kuruoja stacionaroligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu.Kartu su gydytojais įvertinami visų atliekamų neinvazinių ir invazinių tyrimų duomenys. Rezidentodarbą kontroliuoja kartu dirbantis gydytojas.3. rezidentas susipažįsta su EKG registravimo aparatūra, išmoksta pats užrašyti EKG, dirba sugydytoju, kuris aprašo elektrokardiogramą, vėliau rezidentas aprašo EKG savarankiškai,įvertina pakitimus.Ciklo metu rezidentai privalo:a) įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę,b) išmokti interpretuoti atliktus tyrimus,c) įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus, savarankiškai aprašyti 30 EKG,d) išmokti diagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies-kraujagyslių ligas, teikti pirmą pagalbą5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:32

331. Elektrokardiografijos pagrindai. Širdies laidžioji sistema. Depoliarizacija ir repoliarizacija.Prieširdžių ir skilvelių komplekso bangų genezė. Derivacijos. Normalios EKG komponentųcharakteristika ir normatyvai. Elektrinė širdies ašis ir pozicija. Širdies elektrofiziologiniaipagrindai. EKG užrašymo technika, artefaktai. Kompiuterinė EKG analizė. EKG interpretacija.Konsultavimo galimybės interneto ir intraneto pagalba.2. Širdies hipertrofija. Prieširdžių padidėjimas. Kairio skilvelio hipertrofija. Dešinio skilveliohipertrofija. Abiejų skilvelių hipertrofija.3. Ritmo vadovo ir dažnio lokalizacijos kitimai. Normalus sinusinis ritmas. Sinusinėtachikardija. Sinusinė bradikardija. Sinusinė aritmija. Ritmo vadovo migracija. Prieširdžiųritmas. Atrioventrikulinio mazgo ritmas. Skilvelių ritmas. Sinusinio mazgo silpnumo sindromas.Gelbstintys impulsai ir ritmai4. Sinoatrialinio ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimai. Sinoatrialinė (SA) blokada.Atrioventrikulinė (AV) blokada. Pirmo laipsnio AV blokadaro laipsnio antro tipo . Antrolaipsnio AV blokada. Antro laipsnio ir antro tipo AV blokada (Venkebacho tipo). Antro laipsniotrečio tipo AV blokada (Miobico tipo). Visiška AV blokada. Elektrinė širdies stimuliacija5. Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Hiso pluošto dešiniosios kojytės blokada. Hiso pluoštokairiosios kojytės blokada. Monofascikulinės blokados. Kairio priekinio fascikulo blokada.Bifascikulinės blokados. Trifascikulinės blokados6. Širdies aritmijos. Skilvelinė ekstrasistolija. Supraventrikulinė ekstrasistolija. AV disociacija.Pagreitėjęs AV mazgo ritmas. Sveikų žmonių staigios aritmogeninės mirtys (Brugadasindromas, ilgo Q-T sindromas, idiopatinis skilvelių virpėjimas).Skilvelių priešlaikiniosužadinimo fenomenas. WPW fenomenas. Trumpo P-Q intervalo fenomenas. Mahaimofenomenas.7. Tachikardijos .. Tachikardijos. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Prieširdinė tachikardija.AV mazgo paroksizminė tachikardija. WPW sindromo sukeltos tachikardijos. Skilvelinėstachikardijo. Tachikardijų su plačiais QRS kompleksais diferencinė diagnostika. Skilveliųvirpėjimas ir plazdėjimas8. Koronarinė širdies liga. Miokardo išemija, pažeidimas, nekrozė. Stabilios krūtinės anginosEKG diagnostika. Ūmių koronarinių sindromų EKG diagnostika . Miokardo infarktolokalizacija, EKG stadijos. Miokardo infarkto diferencinė diagnostika9. Perikarditų EKG diagnsotika10. Plaučių arterijos trombembolijos EKG diagnostika11. Elektrolitų balanso sutrikimai, hipotermija, ankstyvos repoliarizacijos sindromas ir kt.12. Pirminė arterinė hipertenzija. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija.Arterinės hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių ligonių ištyrimas. Arterinė33

34hipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas. Diagnozių formulavimas. Ūminėshipertenzinės būklės.13. Arterinės hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentiniogydymo strategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Diuretikai.Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai.Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija.Arterinės hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacientų grupėse.14. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijosLietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikosveiksniai). Prevencinių programų taikymo patirtis įvairiose šalyse. Pirminė ir antrinėprevencija..15. Aterosklerozė. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos.Aterosklerozės vystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija. Stabilios irnestabilios plokštelės požymiai. Klinikiniai aterosklerozės pasireiškimai ir komplikacijos.16. Dislipidemijos. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai.Bendras ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL cholesterolis.Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų kiekį kraujyjemažinantys vaistai HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės rūgšties dariniai(fibratai) Omega-3 riebalų rūgštys Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžies rūgščiųsurišikliai (rezinai) Nikotino rūgšties dariniai17. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europoskardiovaskulinių ligų prevencijos nuorodos CORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos2001 m. Amerikos Nacionalinės cholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymonuorodos III. Nauji nuorodų papildymai. Didelės rizikos koncepcija, pacientų atranka,dispanserizacija.18. Lėtinė koronarinė širdies liga. Stabili krūtinės angina. Rizikos faktoriai. Patogenezė(endotelio disfunkcija, stabili aterosklerozinė plokštelė). Išemijos poveikis. Stabili krūtinėsangina (klinika, fizikinis ištyrimas). Klasifikacija. Diagnostika: krūvio mėginiai(veloergometrija, dobutamino mėginys), koronarografija. Vazospastinės krūtinės anginos ir Xsindromo diagnostika. Prognozė. Stabilios krūtinės anginos gydymo principai. Medikamentinisgydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, kalio kanalų blokatoriai,AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninės koronarinės intervencijos.19. Ūminiai koronariniai sindromai. Rizikos faktoriai. Etiologija. Patofiziologija (koronarinėskraujotakos reguliavimas, miokardo išemija, koronarinių arterijų aterosklerozė, nestabiliplokštelė, trombo susidarymas, ne-ateromatozinė koronarinių arterijų liga). Ryšys tarp34

35koronarinių arterijų okliuzijoa ir klinikinių simptomų (nestabili krūtinės angina, angiospastinėkrūtinės angina, miokardo infarktas).20. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krūtinėsangina/miokardo infarktas). Apibrėžimas, klinika, diagnostika (EKG, Holterio monitoravimas,biocheminiai miokardo pažeidimo žymenys). Rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje ir išrašant įnamus. Gydymo principai. Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas. Medikamentinisgydymas: antitrombozitiniai vaistai (aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptorių blokatoriai),antitrombinai ( nefrakcionuotas heparinas, mažos molekulinės masės heparinai, tiesioginiaitrombino inhibitoriai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, AKFI,statinai.Indikacijos revaskuliarizaciniam gydymui.21. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Apibrėžimas. Patologiniaipokyčiai (remodeliavimas, koleteralinė kraujotaka, neuroendokrinė stimuliacija). Diagnostika:EKG, biocheminiai miokardo pažeidimo žymenys, skausminis sindromas, kr(tinės ląstosrentgenologinis tyrimas, magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, radioizotopiniaityrimai.. Rizikos stratifikavimas. Gydymo principai. Gydymas iki ligoninės (nuskausminimas,prehospitalinė fibrinolizė). Gydymas ligoninėje: reperfuzinio (fibrinolizinio arbaangiografija/angioplastika) gydymo parinkimas . Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai,antitrombinai, antitrombocitiniai (aspirinas, glikoproteinai IIb/IIIa receptorių blokatoriai)medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, statinai, AKFI.Perkutaninės koronarinės intervencijos indikacijos, technika, antitrombozinis gydymasangioplastikų metu. Aortokoronarinių jungčių operacijos, pacientų parinkimas. Rizikosstratifikavimas (krūvio mėginiai, echokardiografija, radioizotopiniai tyrimai) Antrinė prevencija(aspirinas, AKFI, beta blokatoriai, statinai, antikoaguliantai). Rizikos faktorių korekcija.Reabilitacinis gydymas.22. Miokardo infarkto komplikacijos. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo infarktoekstenzija, miokardo infarkto ekspansija ir skilvelio remodeliavimas. Širdies plyšimai:laisvosios sienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio aneurizma.Skilvelio pseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai ir trombembolijos. Perikarditas (ankstyvas,vėlyvas Dreslerio). Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Apibrėžimas. Etiopatogenezė.Klinikiniai simptomai. Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymo principai23. Tachiaritmijos. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Supraventrikulinės tachikardijos.Skilvelinės tachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė diagnostika.Medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai.24. Bradiaritmijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės blokados.Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas.35

3625. Kardiomiopatijos. Klasifikacija. Diliatacinė: epidemiologija, klinika, EKG, Krūvio mėginiai,echokardiografija, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, magnetinis rezonansas,radioizotopiniai tyrimai, endomiokardo biopsija. Gydymas: širdies nepakankamumo gydymas,trombembolijų prevencija, resinchronizacija, kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas,chirurginis gydymas, transplantacija. Hipertrofinė: epidemiologija, morfologinėcharakteristika, genetiniai pakitimai, patofiziologija, diagnostika (EKG, echokardiografija).Gydymas: medikamentinis (betablokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, amiodaronas),implantuojami kardioverteriai-defibriliatoriai, stimuliacija, alkoholinė septalinėabliacija,chirurginis. Restrikcinė. Klasifikacija, Klinika. Diagnostika (EKG, echokardiografija,širdies kateterizacija, endomiokardo biopsija. Gydymas26. Miokarditai: etiologija, Virusinis miokarditas: klinika, diagnostika laboratoriniai tyrimai,EKG, echokardiografija, magnetinis rezonansas su kontrastavimu. Gydymas (širdiesnepakankamumo, dirbtinė širdis). Ne-virusinis miokarditas 9laimo, toksoplazminis, Chago liga,reumatinis karditas.27. Įgytos širdies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos vožtuvostenozė, aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnezė, objektyvusištyrimas echokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniamgydymui. Ūminis vožtuvų protezų nepakankamumas. Mechaninis vožtuvų protezųnepakankamumas, protezo žiedo plyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika, gydymotaktika.28. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma. Klinika.Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinėtomografija, angiografija. Gydymas (medikamentinis, chirurginis).29. Plaučių arterijos trombembolija. Epidemiologija. Diagnostika: EKG, d-dimerai,echokardioskopija, kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais:fibrinolitikai, antikoaguliantai.30. Pirminė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika.Diagnostika; rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, spiralinė KT. Magnetinis rezonansas.Plaučių funkcijos tyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas31. Perikarditai. Epidemiologija. Patofiziologija. Perikarditų etiologija. Klinika. Diagnostika:krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas, EKG, echokardiografija, kompiuterinė tomografija,magnetinis rezonansas. Eksudacinis perikarditas. Širdies tamponada: patofiziologija, klinika.Gydymas: perikardocentezė, perkutaninė punkcija, perikardo biopsija, chirurginis drenažas.Konstrikcinis perikarditas. Gydymas (gydoma liga, kuri sukėlė perikarditą, perikardoektomija).36

3732. Širdies nepakankamumas. Epidemiologija. Širdies nepakankamumo prevencija. Nauja ŠNklasifikacija. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis irdiastolinis ŠN. Širdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Širdies nepakankamumosimptomų priežastys. Širdies nepakankamumu sergančių ligonių klinikinis įvertinimas.Diagnostinės procedūros žinomo ir įtariamo širdies nepakankamumo atvejais. Ūminio širdiesnepakankamumo gydymas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės.Nefarmakologinės priemonės: pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvioprograma; reabilitacinės priemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas:simptomų ir požymių dinamika; fizinio krūvio tolerancijos ir širdies darbo gerėjimas;neurohormoninio aktyvumo pokyčiai. Imunizacija. Medikamentinė terapija. Diuretikai. AKFinhibitoriai. Angiotenzino II receptorių blokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Betaadrenoreceptoriųblokatoriai. Aldosterono antagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai.Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdies stimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieširdžiųstimuliacijos privalumai. Elektrinės širdies stimuliacijos rūšys lėtinio ŠN atvejais.Resinchronizacinė terapija. Chirurginiai gydymo metodai Širdies nepakankamumo prognozė.33. Reanimacijos ABC. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminės reanimacijosalgoritmas. Pirmoji pagalba užspringus.34. Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinėsreanimacijos metu, ir jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai.35. Staigi mirtis. Epidemiologija. Staigios mirties priežastys. Klinikinės charakteritikos. Asistolija.Skilvelių virpėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija. Gydymas. Staigios mirtiesprevencija.36. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų ir arterijų punkcija irkateterizavimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimo metodai. Invazinishemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinio veninio spaudimomatavimas, pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio širdies tūrio nustatymastermodiliucijos metodu. Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimo metodikos,indikacijos, komplikacijos. Plaučių arterijos kateterizacija.37. Sinkopės. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika. gydymas38. Hipertenzinė krizė. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas39. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapija. Gyvybei grėsmingų ritmosutrikimų skubi diagnostika, pirmoji pagalba. Elektroimpulsinės terapijos metodika,komplikacijos.40. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija. Bradiaritmijų diagnostika,indikacijos laikinąjai elektrinei širdies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos37

38būdai: išorinė, endokardinė, epikardinė. Laikinosios endokardinės stimuliacijos metodika,komplikacijos.41. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. Hidrotoraksas ir pleuros ertmėspunkcija. Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios perikardo ertmėspunkcijos indikacijos , metodika ir komplikacijos. Hidrotoraksas: klinika, etiologija,diagnostika. Skubios pleuros ertmės punkcijos indikacijos, metodika, komplikacijos.42. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija, patofiziologija,klinika. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai,metodika, komplikacijos.43. Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika (bendri simptomai, ūžesiai,ūmus širdies nepakankamumas, embolizacija, smegenų kraujotakos sutrikimo simptomai, inkstųnepakankamumas. Diagnostika (laboratoriniai tyrimai, mikrobiologija, EKG,echokardiografija). Gydymas: antibakterinis, profilaktinės priemonės, operacinis.PrognozėInfekcinio endokardito komplikacijų diagnostika ir gydymas: ūminis širdiesnepakankamumas, septinis šokas, embolinės komplikacijos.44. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmiakardiovaskuline patologija. Transfuziologijos principai. Hipovolemijos korekcija.Hipokalemijos bei hiperkalemijos klinika, korekcija. Hiponatremijos ir hiponatremijoskorekcija. Hemotransfuzijos strategija.45. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija širdįveikiančiais glikozidais: klinika, diagnostika, gydymas. Antiaritminių medikamentųperdozavimas: klinika, elektrokardiografinė diagnostika, gydymas. Antikoaguliantųperdozavimas, gydymas.46. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė anestezija.Trumpalaikė intraveninė anestezija. Narkotiniai analgetikai: dozavimas, perdozavimas,antidotai.47. Nėštumas ir širdies ligos. Širdies ir kraujagyslių fiziologija nėštumo metu. Širdies irkraujagyslių ištyrimas nėštumo metu: ūžesiai, EKG, echokardiografija, krūvio mėginiai,magnetinis rezonansas, krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas. Vožtuvų ligos nėštumo metu.Protezuoti vožtuvai, antikoaguliantai. Koronarinė širdies liga, ūmus miokardo infarktas.Aritmijos. Kardiomiopatijos. Arterinė hipertenzija. Medikamentinis gydymas6. Literatūra:38

391. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P. Zipes, EugeneBraunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004.2. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with ST segmentelevation 2003 - www.escardio .org3. Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org4. Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org5. Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio .org6. Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY.7. Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston.8. Cardiac Intensive Care. Brown. 2001.9. www.escardio.org/guidlines7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį beiįvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas rezidentūros vadovobei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėjesistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.8. Rezidentūros bazė:VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika.Rezidento vadovas:Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 26metai);Birutė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 36metai);Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 21metai);Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 29 metai);Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 28metai);Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 29metai);Birutė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis26 metai);39

40Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis20 metų);Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis32 metai);Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 22metai);Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis19 metai);Pulmonologijos ciklo programaBendra pulmonologijos ciklo apimtis 8 kreditai (320 valandų). Ciklo praktinės dalies apimtis 160valandų. Pulmonologijos ciklas vykdomas VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos iralergologijos centre Vilniuje.Programos tikslas supažindinti terapijos specialybės gydytoją rezidentą su klinikinėspulmonologijos pagrindais, plaučių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo principais. Susipažintisu bronchoskopijos ir bronchologinių procedūrų, pleuros ertmės punkcijos ir drenavimo, pleurosbiopsijos, plaučių funkcijos mėginių indikacijomis, kontraindikacijomis, jų atlikimo techniką.Terapijos specialybės gydytojas rezidentas turi įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organųtyrimą, gebėti įtarti dažniausiai pasitaikančias plaučių ligas, suteikti pirmąją medicininę pagalbąurgentinių plaučių būklių atvejais.Pulmonologijos ciklą sudaro dvi dalys (temos), skirtos skirtingiems pulmonologinių ligoniųdiagnostikos ir gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos ciklo dalys (temos) pateiktoslentelėje.Pulmonologijos ciklo dalys (temos)Nr. Temos pavadinimas TrukmėkreditaisTeorinėdalis, val.1 Klinikinė pulmonologija 4 802 Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymas 4 80Klinikinės pulmonologijos dalies potemės:40

411. Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija; bronchų,plaučių ir pleuros histologija; imunokompetentinės kvėpavimo takų ir plaučių parenchimosląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai, kvėpavimo sistemos fiziologija.2. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniai plaučiųtyrimo metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas; bronchologiniai tyrimo metodai;nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai.3. Pulmonologiniai sindromai ir patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas; kvėpavimonepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas; diferencinė periferinių plaučiųdarinių diagnostika; diferencinė diseminacijos ir difuzinių intersticinių plaučių pokyčiųdiagnostika; kraujavimas iš plaučių.4. Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai ir paveldimos ligos.5. Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga;bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas; bronchektazės; cistinė fibrozė;trachėjos ir bronchų osteochondropatija; bronchų svetimkūniai.6. Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas; aktinimikozė irnokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos plaučių ligos.7. Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas;obliteruojantis bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas; eozinofilinė pneumonija, retosintersticinės plaučių ligos.8. Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas.9. Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija; plaučiųarterijos tromboembolija; lėtinė plautinė širdis.10. Plaučių vėžys.11. Miego apnėjos sindromas.12. Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo įtaka kvėpavimoorganams; pagalba metantiesiems rūkyti.Plaučių ligų instrumentinės diagnostikos ir gydymo dalies potemės:1. Indikacijos ir kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai rigininiu(kietuoju) bronchoskopu. Tiriamojo paruošimas bronchoskopijai.2. Bronchų ir plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė ir žnyplelinė biopsija;bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija.3. Bronchoalveolinis lavažas.4. Bronchų sanacija.5. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija.41

426. Kraujavimo iš plaučių stabdymas.7. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai (autofluorescensinėbronchoskopija ir kt.).8. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai.9. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleuros biopsijai.Ligonio paruošimas šioms procedūroms.10. Pleuros ertmės punkcijos technika.11. Pleuros ir plaučių sonoskopija.12. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmis ligomis.13. Spirometrija: atlikimo technika, vertinimas.14. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys.15. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas.16. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas.17. Polisomnografija.18. Kraujo dujų tyrimas.Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaPulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniaiįgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstosrentgenogramas ir kompiuterines tomogramas, plaučių funkcijos tyrimo rodiklius, žinoti indikacijasir kontraindikacijas kvėpavimo sistemos instrumentiniams tyrimams.Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojas rezidentas teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiaiįvertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. NargėlaRezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas), doc. dr.E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas).Rezidentūros vieta: VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras.Rekomenduojamas literatūros sąrašas:1. Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai. Vilnius,2004.2. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001.42

433. Dubakienė R. Alergologija. Vilnius, 2002.4. Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998.5. Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas: Kaunomedicinos universiteto leidykla, 2000.6. Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003. Santrauka.2003.7. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E. Vaikų ir suaugusiųjųastmos diagnostikos ir gydymo sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278.8. Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinės rekomendacijos).Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p.9. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas.Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p.10. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe//Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15.11. Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the management ofcommunity-acquired pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis. 2000. Vol. 31. P. 347-382.12. Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 26.13. Buist S., Mapp C.E. Respiratory diseases in Women// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 25.14. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N.28.15. Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23.16. Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention. Nationalinstitutes of health, 2003.17. Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascular pathology: aclinical update// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27.18. Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27.19. Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Respir.Mon. 2005. Vol. 10. N. 31.20. Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Respir.Mon. 2002. Vol. 7. N. 22.21. Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community asquired pneumoniain adults, 2004 update.22. Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines for themanagement of community-asquired pneumonia in immunocompetent adults. IDSAquidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433.23. Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11.24. McNicholas W.T. Respiratory disorders during sleep// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 10.43

4425. Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 14.26. Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis, management,and prevention of chronic obstructive pulmonary disease: NHLBI/WHO Workshop, 2003.27. Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care// Eur.Respir.Mon.1998. Vol. 3. N. 8.28. Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Respir.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2.29. Spiro S.G. Lung cancer// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17.30. Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Respir.Mon. 1998. Vol. 3. N.9.31. Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol.N. 18.1.Ciklo pavadinimas: Alergologija ir klinikinė imunologija2. Apimtis kreditais: 4( 160 val.)3.Ciklo praktinė dalis: 128 val.Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos 4val.2. Alerginės akių ligos 2val.3. Alerginės odos ligos 6val.4. Anafilaksija 2val.5. Maisto alergija ir netoleravimas 2 val.6. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas 4 val.7. Alergija vabzdžiams 2 val.8. Imunodeficitai 2 val.9. Specifinė alerginių ligų diagnostika 2 val.10. Alerginių ligų gydymo metodai 2 val.11. Alerginių ligų profilaktika 2val.12. Imuninės sistemos sandara ir funkcijos 2 val.1. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų rezisdentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti gydytojamsrezidentams žinias apie alergines ligas ir imunodeficitines būkles, jų diagnostiką, gydymą ir44

45prevenciją. Cikle numatyta 12 temų. Teoriniams užsiėmimams skiriama 32 valandų. Teoriniaiužsiėmimai – tai paskaitos, seminarai, literatūros referavimas. Likusi ciklo (128 valandų) dalisskirta praktiniams užsiėmimams. Praktinių užsiėmimų metu gydytojas-rezidentas dirbaambulatoriniame kabinete ar stacionare kartu su gydytoju alergologu-klinikiniu imunologu,gydytojo priežiūroje atlieka visas diagnostines ir gydomąsias procedūras (odos alerginiaimėginiai, provokaciniai alerginiai mėginiai, specifinė imunoterapija ir kt.), dalyvauja ligoniųvizitacijose, konsultacijos, konsiliumuose, pildo medicininius dokumentus. Ciklo meturezidentas privalo išmokti:1. Surinkti alerginę anamnezę, nustatyti ir įvertinti paciento ekoalergologinę situaciją darbe,namuose;2. ištirti ligonį įprastiniais klinikiniais metodais, įtarti alerginę ligą iš jai būdingų simptomų irsindromų;3. atlikti ir įvertinti alerginius dūrio ir aplikacinius odos mėginius su įvairiais alergenais(žiedadulkių, buitiniais, epiderminiais, maisto alergenais, cheminėmis medžiagomis);4. mokėti sudaryti eliminacinę;5. mokėti įvertinti išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimus (spirogramą, PEF-metriją, kilpą “srovėtūris”,broncholizinį testą su β 2 -agonistais).6. mokėti įvertinti nosies sekreto, akių junginės išskyrų ir skreplių citologinį tyrimą.7. įvertinti bendro IgE, specifinių IgE tyrimus;.8. mokėti įvertinti imunogramą ir komplemento sistemos tyrimo rezultatus;9. įsisavinti alerginių ligų ir imunodeficitinių būklių medikamentinius gydymo principus;10. mokėti gydyti ūmias alergines būkles.5.1.Temos pavadinimas. Alerginės kvėpavimo sistemos ligos.Trumpas turinio apibūdinimas:Alerginis rinitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinėdiagnostika, gydymas, prevencija. Alerginė bronchinė astma: etiologija, klasifikacija,patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Bronchinėsastmos ir alerginio rinito gydymo ypatumai nėštumo metu. Egzogeninis pneumonitas: etiologija,patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija.5.2. Temos pavadinimas. Alerginės akių ligos.Trumpas turinio apibūdinimas:Alerginis konjunktyvitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinėdiagnostika, gydymas, prevencija.45

5.3.Temos pavadinimas. Alerginės odos ligos.46Trumpas turinio apibūdinimas:Dilgėlinė: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika,gydymas, prevencija. Agioedema: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika,diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Atopinis dermatitas: etiologija, klasifikacija,patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas, prevencija. Kontaktinisalerginis dermatitas: etiologija, klasifikacija, patofiziologija, klinika, diagnostika, diferencinėdiagnostika, gydymas, prevencija. Alerginės reakcijos kosmetikai.5.4. Temos pavadinimas. Maisto alergija ir netoleravimasTrumpas turinio apibūdinimas:Maisto alergijos ir maisto netoleravimo klasifikacija, priežastys, diagnostika, gydymas irprevencija.5.5. Temos pavadinimas. Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimasTrumpas turinio apibūdinimas:Medikamentinė alergija ir vaistų netoleravimas: klasifikacija, priežastys, išsivystymo mechanizmai,klinika, diagnostika in vivo ir in vitro, gydymas ir prevencija. Kryžminės alerginės reakcijos.Polivalentinės medikamentinės ligos sindromas. IgE priklausomos reakcijos. Citotoksinės alerginėsreakcijos. Imunokompleksinės reakcijos. Seruminė liga. Daugiaformė eksudacinė eritema. Stivenso– Džonsono sindromas. Lailio sindromas. Jautrumas aspirinui ir kitiems nesteroidiniams vaistamsnuo uždegimo.5.6. Temos pavadinimas. AnafilaksijaTrumpas turinio apibūdinimas:Anafilaksijos epidemiologija, etiologija, predisponuojantys veiksniai, klasifikacija, klinika, gyvybeipavojingos anafilaksinės būklės, diagnostika, neatidėliotina pagalba ir intensyvi terapija, prevencija.5.7. Temos pavadinimas. Alergija vabzdžiamsTrumpas turinio apibūdinimas:Vabzdžių įgėlimų sukeltos alerginės reakcijos: klinika, diagnostika, gydymas.5.8. Temos pavadinimas. ImunodeficitaiTrumpas turinio apibūdinimas:Imunodeficitų klasifikacija. Pirminiai imunodeficitai: klasifikacija, klinika, diagnostika, gydymas,ligos ir gydymo komplikacijos. Antriniai imunodeficitai, su jais susijusios ligos ir būklės,diagnostika ir gydymas. Komplementinės sistemos nepakankamumas.5.9. Temos pavadinimas. Specifinė alerginių ligų diagnostikaTrumpas turinio apibūdinimas:Alerginės anamnezės ypatumai. Alerginiai odos mėginiai. Provokaciniai alerginiai mėginiai.lerginių ligų diagnostika in vitro.5.10. Temos pavadinimas. Alerginių ligų gydymo metodaiTrumpas turinio apibūdinimas:Vaistai alerginių ligų gydymui (antihistamininiai gliukokortikoidai ir kiti, jų taikymas,nepageidaujamas poveikis, vaistų sąveika.46

475.11. Temos pavadinimas. Alerginių ligų profilaktika.Trumpas turinio apibūdinimas: Alerginių ligų epidemiologija. Alergenai, jų tipai, struktūra,poveikis, paplitimas. Alergenų pašalinimo iš aplinkos galimybės ir būdai.5.12. . Temos pavadinimas. Imuninės sistemos sandara ir funkcijosTrumpas turinio apibūdinimas:Imuninės sistemos anatomija ir ląstelės. Imunomoduliacija ir imuninis atsakas.T ir B imuninisatsakas. Komplemento sistema. IgE produkcija ir receptoriai. Imunoreguliaciniai mechanizmai.6. Privalomas dalykas.7. Rekomenduojamas literatūros sąrašas:1. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija. Vilnius: Vaistų žinios, 2001.2. Janulevičiūtė N.. Imunoglobulinai ir komplemento baltymai. Vilnius, 1994.3. Vasiliauskas B.. Klinikinė alergologija. Mokslas, 1991.4. Lelis J., Gailevičius P., Ragaišis S., Balevičienė G.. Odos ir venerinės ligos (vadovėlis). V.:Mokslas, 1985, 320p.5. Blažienė A., Dubakienė R., Ėmužytė R. ir kt. bronchinės astmos diagnostika, gydymas.Rekomendacijos, Vilnius, 2001, 25p.6. Blažienė A., Dubakienė R., Bojarskas J. ir kt. Aerginio rinito diagnostika ir gydymas. Metodinėmokomoji medžiaga, Vilnius, 2000, 19p.7. Lapinskaitė G., Marčiukaitienė I., Dubakienė R. ir kt. Aerginio kontaktinio dermatito diagnostikair gydymas. Metodinė mokomoji medžiaga. Vilnius, 2001, 19p.8. Textbook of Internal Medicine. Ed. by W.N. Kelley. J.B. Lippincott Company, 1989.9. Ed. by J. cande Bennett, F. Plum. Cecil Textbook of Medicine. W.B. saunders Company, 1996.10. Bierman C.W., Peorlman D.S., Shapiro G.G., Busse W.W. Allergy, Asthma and Immunologyfrom Infancy to Adulthood. W.B. Saunders Company, 1996.11. Centher J., de Weck A.L. Atlas of Immuno-Allergology. Molgrefe & Huber Publishers Srattle-Toronto.Bern.Gothingen, 1995.12. Mygind N., Dehl R., Pedersen S., Thestrup-Pedersen K.. Essential Allergy. Blackwwell ScienceLtd, 1996.13. Barnes P.J., Godfrey S. Asthma. Martin Dunitr Ltd, 1996.14. Raitt I., Brostoff J., Male D. Immunology. Mosby, 1993.15. Manual of Allergy and Immunology. Ed. by G.J. Lawlor, T.J. Fischer, D.C. Adelman. 1996.16. Dubakienė R. Alergologija. Vadovėlis. Vilnius: Žiburio leidykla. 2002 m. 255p.17. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A. ir kt. Vaikų ir suaugusiųjų astmos diagnostikos irgydymo sutarimas // Metodinės rekomendacijos. Kaunas. 2005.p. 251-278.47

488. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaRezidento dienyne žymimos kuruotų ligonių sąrašas, atliktos procedūros. Išklausius teorinių žiniųdalį, įvaldžius praktinius įgūdžius ir įvertinus žinias įskaitos metu atliktas ciklas užskaitomas. Taipatvirtinama rezidentūros vadovo ir ciklo kuratoriaus parašais.9. Rezidentūros bazėŠį ciklą rezidentas atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos iralergologijos centre.10. Rezidentų vadovai:1.Doc. Audra Blažienė2. Prof. Rūta Dubakienė1. Ciklo pavadinimas: Infekcinės ligos terapinio profilio rezidentams (8 kreditai)2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 290 val., 30 val. skirta žemiau išdėstytiems teoriniamsužsiėmimams:Eil.Temos pavadinimasTeorinė dalis,Nr.val.1.Žarnyno infekcinių ligų diagnostika, diferencinė diagnostika.Parazitinės invazijos.3 val.2.Karščiavimų diferencinė diagnostika.3 val.3.Karščiavimai su išbėrimais.3 val.4.Karščiavimai su limfodenopatija.3 val.48

495.Ūmūs virusiniai respiraciniai susirgimai. Ūminio tonzilito sindromodiagnostika bei diferencinės diagnostikos kriterijai. Difterija.3 val.6.Meninginio sindromo diferencinė diagnostika. Pūlingi ir virusiniaimeningitai. Meningokokinė infekcija3 val.7.Virusiniai encefalitai, jų diferencinė diagnozė. Botulizmas. Laimoliga.3 val.8.Virusiniai hepatitai A, B, C. Hepatitų diferencinė diagnostika.Lėtiniai hepatitai.3 val.9.Kūno dangalų infekcijos.3 val.10.Žmonių helmintozės.3 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Infekcinių ligų ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šiociklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie infekcinių ligų etiologiją, jųpaplitimą, šiuolaikinę diagnostiką, gydymo principus ir profilaktiką.Cikle numatyti 10 skirtingų temų seminarai, kurių metu su rezidentais nagrinėjami įvairiųgrupių infekciniai susirgimai.Seminarų metu rezidentai mokomi kaip poliklinikos sąlygomis savarankiškai tirti ir gydytikai kurias nekomplikuotas infekcines ligas, bei mokomi kaip atrinkti infekcinius ligoniushospitalizacijai.Rezidentas referuoja vieną straipsnį iš tarptautinio medicininio žurnalo apie infekcinįsusirgimą.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) darbas respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėjeinfekcinių ligų diagnostiniame ir intensyvios terapijos skyriuose ir pirmame infekciniųligų skyriuje, kuruojant ligonius;b) dalyvavimas rytinėse gydytojų sueigose, vizitacijose, kurių metu rezidentas referuoja jovedamus ligonius;c) rezidentas apžiūri visus sunkius ligonius skyriuje, kuriame jis dirba ir reanimacijos -intensyvios terapijos skyriuje. Kartu su gydančiais gydytojais aptaria jų diagnostiką,diferencinę diagnostiką ir gydymo principus.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) įtarti infekcinį susirgimą ūmiai susirgusiam ligoniui;b) įvertinti ligonio būklę, teikti neatidėliotiną infekciniam ligoniui pagalbą,sudaryti tyrimų ir gydymo racionalų planą;49

c) surinkti detalią epidemiologinę anamnezę, išmokti pildyti medicininę ir statistinędokumentaciją;d) vertinti koproskopinius, bakteriologinius, virusologinius ir serologinius tyrimųrezultatus;e) vadovaujantis biocheminiais kraujo, šlapimo ir kitais tyrimais, nustatyti ligospatogenetinį mechanizmą ir racionaliai paskirti gydymą;f) teisingai paimti medžiagą kraujo, likvoro, nosiaryklės sekreto, tonzilių apnašo, įvairiųbėrimo elementų, šlapimo bakterioskopiniams ir bakteriologiniams tyrimams.Rezidentas teorinių žinių semiasi individualiai, naudodamas specialiąja medicinos literatūrąir sekdamas medicinos naujienas, skelbiamas medicinos mokslinėje periodinėje spaudoje beielektroninėse duomenų bazėse.5.1. Temos pavadinimas. Žarnyno infekcinių ligų diagnostika, diferencinėdiagnostika. Parazitinės invazijos.Trumpas turinio apibūdinimas:Viduriavimo sindromai, jų apibūdinimas bei klinikinė ir koproskopinė charakteristika.Salmoneliozės, dabartinis paplitimas, klinikinės formos, diagnostikos ir gydymoypatumai. Šigeliozės, klinika, diagnostika, gydymo ypatumai. Cholera, dabartinėscholeros ypatumai, diagnostika, gydymas, epidemiologinė priežiūra ir kontrolė.Jersiniozės, klinikiniai ir diagnostiniai ypatumai, diferencinė diagnostika. Virusiniaividuriavimai. Rotovirusinis gastroenteritas. Pirmuonių žarnyno invazijos: amebiazė,balantidiazė, jų klinikiniai ypatumai, diagnostikos galimybės, šiuolaikinis gydymas.5.2. Temos pavadinimas. Karščiavimų diferencinė diagnostika.Trumpas turinio apibūdinimas:Vidurių šiltinė, šiuolaikinės diagnostikos ypatumai, gydymo principai. Sepsis, klinikinėsformos, gydymo principai. Maliarija, klinikinės savybės, komplikacijos, diagnostika,gydymo principai. Leišmaniozė. Bruceliozė. ŽIV infekcija ir AIDS, diagnostikos metodai,oportunistinės infekcijos.Hemoraginės karštligės (Marburgo, Lasso, Ebolo karštligės)5.3. Temos pavadinimas. Karščiavimai su išbėrimais.Trumpas turinio apibūdinimas:Vėjaraupiai. Juostinė pūslelinė. Paprastoji pūslelinė.Tymai, raudonukė ir jų diferencinė diagnostika nuo vaistaligės.Dėmėtoji šiltinė.Brilio liga.Leptospirozė.5.4 Temos pavadinimas. Karščiavimai su limfodenopatija.Trumpas turinio apibūdinimas:Mononukleozė. Citomegalo virusinė infekcija. Kačių įdrėskimo liga. Toksoplazmozė.Tuliaremija. Maras.5050

5.5. Temos pavadinimas. Ūmūs virusiniai respiraciniai susirgimai.Ūminio tonzilito sindromo diagnostika beidiferencinės diagnostikos kriterijai. Difterija.51Trumpas turinio apibūdinimas:Gripas, viruso kintamumas, klinikinės formos, diagnostika, šiuolaikinisgydymas, profilaktika. Kiti ŪVRS ir jų diferencinė diagnostika. SŪRS.Legioneliozė, klinika, diagnostika, gydymas.Difterija, klinikinės formos, diagnostika, diferencinė diagnostika nuo kitų tonzilių.Parotitinė infekcija.5.6. Temos pavadinimas. Meninginio sindromo diferencinė diagnostika.Pūlingi ir virusiniai meningitai.Meningokokinė infekcijaTrumpas turinio apibūdinimas:Meninginio sindromo apibūdinimas ir meningitų trumpa charakteristika.Meningokokinės infekcijos klinikinių formų charakteristika, diagnostikosypatumai. Žaibinės meningokokemijos diagnostika ir gydymo principai. Kiti bakteriniaimeningitai, jų diagnostika. Gydymo principai. Virusiniai meningitai, jų apibūdinimas.5.7. Temos pavadinimas.Virusiniai encefalitai, jų diferencinė diagnozė.Botulizmas. Laimo liga.Trumpas turinio apibūdinimas:Virusinių encefalitų klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymo principai.Erkinio encefalito epidemiologija, klinika, ligos formos, šiuolaikinė diagnostika.Pasiutligės epidemiologija, klinika, diagnostika, profilaktika. Botulizmo diagnostika irgydymo taktika. Poliomielito klinika, diagnostikos principai, diferencinė diagnostika nuokitos etiologijos poliradikuloneuritų. Laimo ligos patogenezės, klinikinės stadijos,diagnostika, gydymo principai.5.8. Temos pavadinimas. Virusiniai hepatitai A, B, C. Hepatitų diferencinėdiagnostika. Lėtiniai hepatitai.Trumpas turinio apibūdinimas:Geltinis sindromas ir jo patogenetinė klasifikacija.Virusiniai hepatitai A, B, C, D, E, klinikiniai ypatumai, specifiniai žymenys.Diferencinė diagnostika nuo hemolizinių ir mechaninių geltų. Lėtinių virusiniųdiagnostikos pagrindai ir gydymo principai.hepatitų5.9. Temos pavadinimas. Kūno dangalų infekcijos51

52Trumpas turinio apibūdinimas:Rožė, klinikinės formos, klasifikacija, diagnostika ir diferencinė diagnostika. Gydymas irprofilaktika.Stabligė, diagnostika, gydymo taktika, profilaktika.Juodligė, klinikinės formos, diagnostika, diagnostikos principai, diferencinė diagnostika,gydymas. Bioterorizmo grėsmė.5.10. Temos pavadinimas. Žmonių helmintozės.Trumpas turinio apibūdinimas:Geogelmintai: askoridozė, strongilioidozėBiohelmintai: teniozės, difilobotriozė, trichineliozė, echinokokozė, alviokokozė.Kontaktiniai helmintai, enteriobiozė, himinolepidozė.Helmintų šiuolaikinė diagnostika. Šiuolaikinis gydymas.6. Pasirenkamas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:1. Mandell GL, bennett JE, Dolin R. Principlesw and practice of infectious diseases.Churchill Livingstone, New York, 6 th ed., 2005.2. P. Čibiras, J. Ūsaitis. Infekcinės ligos. Vilnius, 1989.3. A. Ambrozaitis, K. Žagminas. Virusiniai hepatitai. Vilnius, 1997.4. J. Ūsaitis, P. Čibiras. Karščiavimų diferencinė diagnostika. Vilnius, 1988. (VUleidinys)5. A. Laiškonis, M. V. Bareišienė ir kt. Infekcinių ligų žinynas. Kaunas 2003.6. A. Laiškonis. Žmogaus imunodeficito viruso infekcijos diagnostika, gydymas irprofilaktika. Kaunas, 2000.7. Rukovodstvo po infekcionym bolezniam. Red. I. V. Lobzin. Sankt-Peterburg,2000.8. Č. Lenkauskaitė. Žmogaus parazitinės ligos. Vilnius, 1991.9. V. Ūsonis. Skiepų knyga. Vilnius, 2002.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas žodžiu laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė52

Birutės g. 1, Vilnius 08117VU Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinika.Tel.: 8 52724657 el. p. infek@elnet.lt5310. Rezidentų vadovas:Eugenijus Broslavskis (gydytojas infektologas, docentas, mokslų daktaras,darbo patirtis 45 m.)praktikinio1.Ciklo pavadinimas. Reumatologija2. Apimtis kreditais. 8 kreditai/320 val.3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 308 val.Eil. Temos pavadinimasNr.1 Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai,pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymoprincipai.Teorinė dalis,val2 val.2 Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosiosspondiloartropatijos: etiologija, patogenezė,klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinėdiagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas,prognozė.2 val.3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos:etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai,laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas,prognozė.2 val.4 Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinėsklinikinės formos, patogenezė, klinikiniaipožymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos:patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika,gydymas, prognozė.5 Sisteminės jungiamojo audinio ligos:etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinėdiagnostika, gydymas6. Ūmios reumatologinės būklės- patogenezė,klinikiniai požymiai, diagnostika, skubi pagalba,tolimesnis gydymas, prognozė.2 val.2 val.2 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.53

Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklotikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie reumatinių ligų profilaktikos, diagnostikos irgydymo principus. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvivalandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos centro darbuotojaiskaito paskaitas. Likusi dalis – 148 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija;b) rezidentai betarpiškai bendrauja su ligoniais, analizuoja reumatinių ligų sindromus, numatoligonio ištyrimo būdus ir interpretuoja gautus rezultatus su rezidentūroje dalyvaujančiais dėstytojaisir rezidentūros vadovais.c) ieško informacijos šaltinių leidžiančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę..Ciklo metu rezidentas privalo išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą.Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti keičiama arpapildyta naujomis teorinėmis temomis.5. Temos pavadinimas ir trumpas turinys1. Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymoprincipai.Skeleto ir raumenų sistema (anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija, susijusi sureumatinėmis ligomis; biochemijos klausimai, susiję su reumatinėmis ligomis). Imuninė sistema(funkcija, autoimuninis procesas, imunomoduliacijos principai). Reumatinių ligų epidemiologija,klasifikacija, klinikiniai simptomai; reabilitacijos principai. Reumatinėms ligoms gydyti skiriamivaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, šalutinis poveikis irsukeliamos komplikacijos; kortikosteroidai, jų veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, šalutinispoveikis ir sukeliamos komplikacijos; patogeneziniai vaistai, jų veikimo mechanizmai, vartojimobūdai, šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. Sergančiojo reumatine liga tyrimas(anamnezė, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, histopatologiniai,mikrobiologiniai tyrimai ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms; instrumentiniai tyrimai(klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai, elektromiografiniai ir kt.) ir jųpokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms.2. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė,klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas,prognozė.Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis, artritassergant Laimo liga); reaktyviosios ir poinfekcines artropatijos (urogenitalinės, Reiterio liga, podizenterijos, žarnų šuntavimo ir kt.). Reumatas. Ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminėsspondilopatijos. Psoriazinis artritas ir enteropatines artropatijos-3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai,laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas, prognozė.Podagra ir kitos kristalinės artropatijos (chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga).Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinis sinovitas,palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių vandenė). Antriniai reumatiniai sindromai.4. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniaipožymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė,klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitosspondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos). Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenų ligos).5454

Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijos fibroblastinėsligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos). Kaulų tankio ir struktūros pakitimai (osteomaliacija,osteoporozė, osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulų ligos) (algoneurodistrofija,osteolizė). Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitos kremzlės ligos (jaunatvinėosteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas, disekuojantis osteochondritas ir kt.).5. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinėdiagnostika, gydymasSisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Pseudovilkliginissindromas (lupus like sindromas). Dermatomiozitas. Antrinis dermatomiozitas ir jo gydymas.Polimiozitas. Sisteminė sklerozė. CREST sindromas. Kitas sisteminis jungiamojo audiniopažeidimas (Sjogreno sindromas, “dengiantys” sindromai, reumatinė polimialgija, eozinofilinisfascitas, recidyvuojantis panikulitas).6. Ūmios reumatologinės būklėsŪmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpų slopinimas, gydant vaistais; kaulųaseptinė nekrozė; ūmus sinovinės plėvės plyšimas, kaklinės stuburo dalies mielopatija, sergantreumatoidiniu artritu; slankstelio lūžis;”cauda equina” sindromas; ūmi išialgija. Nėštumas irreumatinės ligos.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:1. Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius 2000. 180 p.2. Butrimiene I. Mikrokristaliniai artritai : mokomoji priemonė.Vilnius 1998. 64 p.3. Dadonienė J. Imunologiniai metodai reumatologijoje. Vilnius 1997. 193 p.4. Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius 2004. 243 p.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijoscentras10. Rezidentūros vadovas. Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos šakoje dirbantisnuo 1978 m.5555

561. Ciklo pavadinimas: Anesteziologija ir reanimatologija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.).3. Ciklo praktinė dalis valandomis - 144 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje 2II. Gaivinimas 4III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai. Šokas 2IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai 2V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai 2VI. Infekcija 2VII. Sepsis 2Viso: 16 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiTikslai: atlikti pradinį ir antrinį gaivinimą suaugusiems ligoniams, išnykus organizmogyvybinėms funkcijoms; taikyti intensyviąją terapiją, sutrikus įvairių organų ir sistemųfunkcijoms: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, centrinės nervų, inkstų, kepenų, kraujokrešėjimo, medžiagų apykaitos; įsisavinti svarbiausių intensyvioje terapijoje naudojamųmedikamentų skyrimo principus; reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuosenaudojamos medicinos įrangos veikimo ir naudojimo principus; įgyti svarbiausiusintensyviosios terapijos praktinius įgūdžius.Metodai: rezidentas dirba reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje ir priėmimokonsultacinio skyriaus reanimacinėje palatoje ir kituose ligoninės skyriuose kartu sugydytoju anesteziologu-reanimatologu; išmoksta stebėti ir įvertinti ligonio būklės sunkumą,aparatūros parodymus, fiziologinių funkcijų sutrikimus; sudaryti ligonio paros būklėsstebėjimo, diagnostinių tyrimų ir gydymo planą, daryti įrašus gydymo stacionare ligosistorijoje ir kitoje medicininėje dokumentacijoje. Rezidentas stebi, įsisavina ir atlieka:infuzinę terapiją ir vazoaktyvių medikamentų infuziją, periferinių ir centrinių venų punkcijąir kateterizaciją, kvėpavimo takų praeinamumo užtikrinimą (orofaringinis bei nazofaringinisvamzdelis, laringinė kaukė, endotrachėjinė intubacija, tracheostomija), deguonies terapiją56

57per kaukę, dirbtinę plaučių ventiliaciją, inkstų pakaitinės terapijos metodus; organizmoskysčių bei elektrolitų pusiausvyros koregavimą; elektrinę širdies defibriliaciją beikardioversiją; krūtinės ląstos drenažą; arterijos kateterizaciją tiesioginiam arteriniokraujospūdžio matavimui; šlapimo pūslės kateterizaciją; skrandžio zondavimą. Rezidentassužino gaivinimo, gyvybei pavojingų būklių, gydomų ligų, atliekamų terapinių intervencijųkomplikacijas, jų profilaktikos bei gydymo principus.5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:I. Ligonio būklės monitoringas intensyviojoje terapijoje: elektrokardiograma, arteriniokraujo spaudimo matavimas neinvaziniu ir invaziniu būdu, centrinis veninis spaudimas,širdies minutinis tūris, širdies echoskopija; kvėpavimo funkcijos tyrimai (spirometrija,pulsoksimetrija, kapnometrija, kvėpavimo dujų); kraujo pH, dujų sudėtis; intrakranijinisspaudimas; kūno temperatūra; diurezė; biocheminiai bei klinikiniai laboratoriniai tyrimai;ligonio būklės sunkumo įvertinimo sistemos intensyviojoje terapijoje.II. Gaivinimas: pradinio ir antrinio gaivinimo veiksmų seka; kvėpavimo takų praeinamumopalaikymo priemonės, defibriliacija, kardioversija, medikamentai gaivinimo metu,gaivinimo veiksmų sekos algoritmai esant įvairiems širdies ritmo sutrikimams (skilveliųvirpėjimas / skilvelių tachikardija be pulso, asistolija, elektrinė širdies veikla be pulso,siaurų kompleksų tachikardija, skilvelių tachikardija, bradikardija), pagalba įvykuskvėpavimo takų obstrukcijai.III. Širdies ir kraujagyslių funkcijos sutrikimai: ūminis širdies nepakankamumas dėlischeminės širdies ligų komplikacijų, hipertenzinės būklės, širdies ritmo sutrikimai,plaučių arterijos embolija, šokai (hipovoleminis, kardiogeninis, obstrukcinis,vazodilatacinis/mišrus), infuzinė terapija, kraują bei jo komponentų perpylimas,vazopresorių infuzija.IV. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai: etiologija, klasifikacija, diagnostika, hipokseminis irhiperkapninis kvėpavimo nepakankamumas, ūminis respiracinio distreso sindromas,kardiogeninė plaučių edema, hemotoraksas, pneumotoraksas, lėtinės obstrukcinės plaučiųligos paūmėjimas; oksigenoterapija, neinvazyvi ventiliacija; trachėjos intubacija; dirbtinėplaučių ventiliacija, indikacijos, metodai, ligonio atjungimo nuo dirbtinės ventiliacijosaparato ir trachėjos ekstubacijos kriterijai.V. Centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimai: smegenų kraujotakos sutrikimai (ischemija,hemoragija), galvos smegenų trauma, epilepsinė būklė; komų diferencinė diagnostika;smegenų edemos ir intrakranijinės hipertenzijos gydymas, smegenų mirties diagnostikoskriterijai.57

58VI. Infekcija: bendruomenėje, ligoninėje bei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriujeįgyta infekcija, dažniausios lokalizacijos (centrinės nervų, kvėpavimo, šlapimo išskyrimosistemų, meningitas, pilvo ertmės organų, kraujagyslių kateterių, bakteremija,endokarditas, minkštųjų audinių, žaizdų ir kitos), klinikiniai ir mikrobiologiniaidiagnostikos kriterijai, gydymo ir profilaktikos principai, profilaktinė, empirinė ir tikslingaantibiotikų terapija.VII. Sepsis: sunkios eigos sepsio, sepsinio šoko etiologija, kraujotakos ir kitų organų funkcijųsutrikimai, klinikinė ir laboratorinė diagnostika, gydymo ir profilaktikos principai.6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų ciklų (modulių programos):Privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:1. J.Ivaškevičius, J.Šipylaitė. Bendroji anesteziologija (Mokomoji knyga).- V. VU leidykla.1999, 253 p. ISBN 9986-19-341-9.2. J.Ivaškevičius, A.Lukoševičiūtė, D.Reingardienė, A.Baublys, J.Šipylaitė, P.Šerpytis.Gaivinimas: metodinės rekomendacijos. V. VU leidykla. 2001, 76 p. ISBN 9986-19-414-8.3. Vosylius S. Sepsis ir organų disfunkcijos: mokomoji knyga. Vilnius: VU leidykla, 2002.117 p. ISBN 9986–19–454–7.4. Furger P. Ūminių būklių gydymo žinynas. 2004, 112 p. ISBN 9986-841-08-9.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.Rezidento žinyne žymimas kuruotų ligonių skaičius. Ciklo pabaigoje vertinamos teorinės žinios irgebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu ir žodžiu ir atsiskaito už atliktą praktinį darbą. Rezidentožinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.9. Rezidentūros bazėVilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika (Vilniaus greitosiospagalbos universitetinė ligoninė).10. Rezidento vadovas:Liucija Saltanavičienė (anesteziologė-reanimatologė - 18 m.).58

59PITrečiųjų metų rezidentūros programaEil.Disciplina Mėnesiai KreditaiNr.1. Neurologija 1 42. Dermatovenerologija 1 43. Geriatrija 1 44. Radiologija (vidaus organų echoskopija) 3 125. Endoskopiniai tyrimai2 8(ezofagofibrogastroskopija irrektoskopija)6. Širdies-kraujagyslių tyrimai:2 8echokardiografija bei krūvio mėginiai7. Elektyvinis kursas (pasirinktinai1 4reabilitacija, psichiatrija ir psichoterapija,laboratorinė medicina)VISO 11 44VIII. Ciklo pavadinimas: NeurologijaIX. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)X. Ciklo praktinė dalis: 120 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos 2 val.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai 2 val.4. Meningitai 2 val.5. Encefalitai 2 val.6. Epilepsija. 2 val.7. Galvos skausmai. 2 val.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos 2 val.9. Ataksijos. 2 val.59

6010. Motorinio neurono ligos 2 val.11 Pirminės raumenų ligos 2 val.12 Mioneuralinės jungties ligos 2 val.13 Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis 2 val.14 Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis 2 val.15 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I 2 val.dalis:16 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II 2 val.dalis17 Nervų sistemos raidos ligos 2 val.18 Autonominės nervų sistemos sutrikimai 2 val.19 Demencijos 2 val.20 Sąmonės sutrikimo sindromai 2 val.XI. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie svarbiausias neurologines ligas, jųetiopatogenezę, patologiją, kliniką, klinikinę, laboratorinę bei instrumentinę diagnostiką, gydymą irprofilaktiką. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvi valandasteoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Neurologijos centro darbuotojai skaitopaskaitas.Praktinę ciklo dalį sudaro:4. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija;5. klinikinis darbas su ligoniais: aktyvus dalyvavimas apklausiant, apžiūrint ir kliniškai tiriantneurologinius ligonius kasdieninėse ligonių vizitacijose, sudarant tyrimų ir gydymo planą,vertinant klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis.Ciklo metu rezidentai privalo:e) įgyti praktinius neurologinio profilio paciento ištyrimo įgūdžius;60

61f) išmokti interpretuoti atliktus neurologinius tyrimus (juosmeninės punkcijos duomenis, EEG,ENMG, ultragarsinius smegenų kraujotakos tyrimus, galvos ir nugaros smegenų KT irMRT);g) įsisavinti neurologinių ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos pagrindus.6. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:5.1. Išeminės galvos smegenų kraujotakos ligos.Galvos smegenų kraujagyslių anatomija ir kraujotakos fiziologija. Galvos smegenų pažeidimo sindromai.Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Galvos smegenų infarktas (išeminis insultas). Lėtinėsmegenų išemija. Galvos smegenų išeminių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika.5.2. Hemoraginės galvos smegenų kraujotakos ligos.Spontaninė intracerebrinė kraujosruva. Spontaninė subarachnoidinė kraujosruva. Intrakranijinės arterinėsaneurizmos. Galvos smegenų kraujagyslių malformacijos. Ūminė hipertenzinė encefalopatija. Galvossmegenų hemoraginių kraujotakos ligų gydymas ir profilaktika.5.3. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai.Nugaros smegenų kraujagyslių anatomija. Nugaros smegenų pažeidimo sindromai. Nugaros smegenųinfarktas. Nugaros smegenų kraujagyslių malformacijos.5.4. Meningitai.Meningitų klasifikacija. Meninginis sindromas. Bakteriniai meningitai: pūlingi, seroziniai. Virusinismeningitas. Arachnoiditas.5.5. Encefalitai.Infekcinės kilmės encefalitai. Erkinis encefalitas. Herpinis encefalitas. Poinfekcinės nervų sistemoskomplikacijos.5.6. Epilepsija.Epilepsijos klasifikacija. Epilepsijos klinikinės formos. Febriliniai traukuliai. Epilepsijosdiagnostika. Epilepsinė būklė. Epilepsijos gydymas.5.7. Galvos skausmai.Migrena. Įtampos tipo galvos skausmai. Klasteriniai galvos skausmai. Potrauminis galvosskausmas.5.8. Demielinizuojančios nervų sistemos ligos.Išsėtinė sklerozė: epidemiologija, patogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Centrinė tilto mielinolizė.Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos.5.9. Ataksijos.Koordinacinės nervų sistemos struktūra ir funkcija. Ataksijų rūšys. Fridreicho (šeiminė)ataksija. Vėlyvoji smegenėlių atrofija (Marie-Foix-Alajouanine).61

625.10. Motorinio neurono ligos.Šoninės amiotrofinės sklerozės patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir gydymas. Progresuojantisbulbarinis paralyžius. Paveldimos spinalinės raumenų atrofijos.5.11. Pirminės raumenų ligos.Progresuojančios raumenų distrofijos: Duchenne raumenų distrofija. Galūnių – juosmens progresuojančiosraumenų distrofijos.5.12. Mioneuralinės jungties ligos.Miastenijos patogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika ir gydymas. Miasteninė krizė..Miotoninės ligos.5.13. Periferinės nervų sistemos ligos: I dalis.Periferinės nervų sistemos ligų klinikinė anatomija ir klasifikacija. Motorinės ir sensorinės galviniųnervų ligos. Nugarinių nervų (vertebrogeninės) ligos. Pleksopatijos. Radikulopatijos.5.14. Periferinės nervų sistemos ligos: II dalis.Polineuropatijos. Periferinės nervų sistemos ligų diagnostikos ir gydymo principai.5.15. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: I dalis.Parkinsono ligos epidemiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika.Parkinsono ligos gydymas. Parkinsoniniai sindromai. Esencialinis tremoras.5.16. Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai: II dalis.Distonijos, chorėjos ir atetozės. Huntington’o chorėja. Wilsono liga (hepatolentikulinė degeneracija)..5.17. Nervų sistemos raidos ligos.Nervų sistemos formavimasis. Smegenų raidos ani\omalijos. Neurokutaninės ligos (fakomatozės):Recklinghauseno liga, tuberozinė sklerozė. Siringomielija.5.18. Autonominės nervų sistemos sutrikimai.Autonominės nervų sistemos struktūra. Autonominės disfunkcijos klinikiniai sindromai. Sinkopė.Multisisteminė atrofija.5.19. Demencijos.Demencijos sindromo samprata. Alzheimerio liga. Kraujagyslinė demencija. Demencija suLewy kūneliais.5.20. Sąmonės sutrikimo sindromai.Delyras. Vegetacinė būklė. Smegenų mirties samprata ir diagnostika.7. Privalomas ciklas.8. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) Klinikinė neurologija. Red V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2003.b) Neurologijos vadovas gydytojui praktikui. Red.V.Budrys. Vilnius, Vaistų žinios, 2004.62

63c) Avižonienė I ir kt. Nervų ligos. Vilnius; Mokslas,1998.d) Neurologijos seminarai. (Specializuotas periodinis žurnalas).e) Adams R, Victor M, Ropper AH. Principles of Neurology. 7 th ed. New York, 2001.f) Goetz CG, Pappert EJ. Textbook of Clinical Neurology. W.B.Saunders Company, 1999.9. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimosistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal cikloprogramą.10. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijoscentras11. Rezidentų vadovai:Valmantas Budrys (gydytojas neurologas, docentas, biomedicinos mokslųdaktaras, praktinio darbo patirtis 22 metai).Dalius Jatužis (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslųdaktaras, praktinio darbo patirtis 14 metų).Gintaras Kaubrys (gydytojas neurologas, lektorius, biomedicinos mokslųdaktaras, praktinio darbo patirtis 18 metų).XII.XIII.XIV.Ciklo pavadinimas: DermatovenerologijaApimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)Ciklo praktinė dalis: 152 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Bendroji dermatologija ir venerologija. 2 val.2. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai. 2 val.3. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė. 2 val.4. Lytiškai plintančios ligos 2 val.XV. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas terapijos specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie dažniausias odos ir gleivinių ligas. Cikle numatyta keturiosskirtingos temos. Kiekvienai temai skiriamos dvi valandos teoriniams užsiėmimams. Teoriniųužsiėmimų metu Reumatologijos, gerontologijos, dermatovenerologijos ir reabilitacijos katedrosdarbuotojai skaito paskaitas, praveda teorinius seminarus. Likusi dalis – 152 val. skirta praktiniamsužsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, nagrinėjami diferencinėsdiagnostikos klausimai;b) dalyvavimas ambulatorijos pacientų konsultacijose;63

c) dalyvavimas stacionarinių skyrių pacientų konsultacijose (apžiūroje, tyrimo ir gydymo planųsudaryme), medicininių dokumentų pildymas (pvz: ligos istorijos skyriai – ligos anamnezė, odosbūklės aprašymas ir kt.);Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:e) įvertinti ir aprašyti odos bėrimus;f) indikacijas laboratoriniams ir kitiems tyrimams dėl odos, odos priedų ir gleivinių ligų;g) indikacijas vietiniam ir sisteminiam odos, odos priedų ir gleivinių ligų gydymui;h) įvertinti kitų organų sistemų ligų ir jų gydymo poveikį odos ir gleivinės ligoms;i) bendrus vietinio odos ligų gydymo principus.15.1. Temos pavadinimas. Bendroji dermatologija ir venerologija.Trumpas turinio apibūdinimas:Odos struktūra ir funkcijos. Vidiniai ir išoriniai odos ligų veiksniai. Odos patologija: pirminiai irantriniai odos išbėrimo elementai. Odos liga sergančiojo ištyrimas. Sergančiojo odos liga gydymo irslaugos principai. Lytiškai plintančiomis ligomis sergančiųjų ištyrimas.15.2. Temos pavadinimas. Užkrečiamos odos ligos, dermatitai, spuogai.Trumpas turinio apibūdinimas:Impetiga ir ektima. Folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Niežai. Dermatofitijos. Pėdų odos irnagų mikozės. Paprastoji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė. Iritacinis ir alerginis kontaktinisdermatitai. Monetiškasis dermatitas. Atopinis dermatitas.6415.3. Temos pavadinimas. Papuloskvamozinės, pūslinės odos ligos, dilgėlinė.Trumpas turinio apibūdinimas:Psoriazė. Raudonoji kerpligė. Rožinė dedervinė. Pemphigus (pūslinė). Pūslinis pemfigoidas.Dilgėlinė.15.4. Temos pavadinimas. Lytiškai plintančios ligos.Trumpas turinio apibūdinimas:Sifilis. Gonokokinė infekcija. Chlamidinė šlapimo ir lyties takų infekcija. Genitalijųherpetinė infekcija. Lytiškai plintančių ligų diagnostikos principai. Lytiškai plintančių ligųgydymo ir profilaktikos principai.16. Privalomas ciklas.17. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) J.Lelis, G.Balevičienė, P.Gailevičius ir kt. Odos ir venerinių ligų atlasas, Kaunas, 1998, 119psl.b) Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas, Vilnius, 2000, 102 psl.c) Balevičienė G., Maciulevičienė R. Odos ligų atlasas, Vilnius, 2002, 367 psl.d) T.Fitzpatrick et al. Dermatologija. Praktika, Maskva, 1999.e) O. Brown-Falco et al. Dermatology. Second edition. Springer-verlag Berlin Heidelberg NewYork, 2000.f) Holmes KK, et all. Sexually transmitted diseases. Third edition. USA: McGraw-Hill, 2000.18. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama pažymiu dešimtbalėje vertinimosistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal cikloprogramą.19. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikųDermatovenerologijos centras20. Rezidentų vadovai:Irena Marčiukaitienė (gydytoja dermatovenerologė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė,praktinio darbo patirtis 40 metų);64

Andrius Vagoras (gydytojas dermatovenerologas, lektorius, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 5 metai).65Ciklo pavadinimas: Geriatrija2. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)3. Ciklo praktinė dalis: 130 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Organizmo pokyčiai senstant. 3 val.2. Funkcinės būklės raida senatvėje. 3 val.3. Ligų eigos ypatumai senatvėje. 3 val.4. Psichogeriatrijos pagrindai. 3 val.5. Geriatrinė farmakoterapija. 3 val.6. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas. 3 val.7. Mitybos nepakankamumas senatvėje. 3 val.8. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje. 3 val.9. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai. 3 val.10. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika. 3 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie seno amžiaus žmonių vidaus ligų diagnostikos ir gydymoypatumus.Cikle numatyta dešimt temų. Teorinių užsiėmimų metu vyksta seminarai, rezidentai referuojaliteratūrą.Praktinės ciklo dalies metu rezidentai kuruoja geriatrinius ligonius, dalyvauja vizitacijose,ligonių aptarimuose, konsiliumuose, dalyvauja interdisciplininės komandos darbe.Įsisavinęs teorines ir praktines žinias rezidentas privalo mokėti diagnozuoti ir gydytipagyvenusių žmonių vidaus ligas ir specifinius geriatrinius sindromus, išmokti kompleksiškaispręsti pagyvenusio paciento problemas, esant polipatologijai, negaliai, socialinėms irpsichologinėms problemoms, sudaryti problemų sąrašą, išskirti prioritetus, sudaryti tyrimo,gydymo, reabilitacijos planą.5.1. Temos pavadinimas. Organizmo pokyčiai senstant.Trumpas turinio apibūdinimas:Žmogaus organų ir sistemų struktūriniai ir funkciniai pokyčiai, atsirandantys senėjimo procesometu. Laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rodiklių amžiniai pokyčiai.5.2. Temos pavadinimas. Funkcinės būklės raida senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Žmogaus funkcinės būklės kitimas senstant, negalios ir senatvinio nusilpimo išsivystymomechanizmai. Negalios laipsnio ir pobūdžio įvertinimo būdai ir priemonės.5.3. Temos pavadinimas. Ligų eigos ypatumai senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Ūminių ir lėtinių ligų eigos pokyčiai senstant – simptomų, trukmės, ryšio tarp organų patologijos irsimptomų pokyčiai, netipinės simptomatikos. Polipatologija – diagnostika ir gydymo taktikospasirinkimas.65

5.4. Temos pavadinimas. Vyresnio amžiaus žmonių psichogeriatrijos pagrindai.Trumpas turinio apibūdinimas:Amžiaus tarpsnių psichologijos ypatumai, kritiniai periodai, socialinė adaptacija, bendravimoproblemos. Demencijos vyresniame amžiuje, atrankos ir diagnostikos metodai, palaikomasisgydymas. Delyrai vyresniame amžiuje, priežastys, diagnostika, pirmoji pagalba.5.5. Temos pavadinimas. Geriatrinė farmakoterapija.Trumpas turinio apibūdinimas:Farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčiai senstant. Senų žmonių medikamentinio gydymoprincipai, dozavimo apskaičiavimas. Polipgragmazija. Vaistų derinimo principai. Netinkami senųžmonių gydymui vaistai.5.6. Temos pavadinimas. Visapusiško geriatrinio įvertinimo metodas.Trumpas turinio apibūdinimas:Geriatrinio ligonio fizinės sveikatos, funkcinio savarankiškumo, protinės ir emocinės būklėsištyrimas, socialinės ir ekonominės būklės bei gyvenamosios aplinkos įvertinimo metodikos.Pagyvenusio ligonio įtraukimo į visapusiško geriatrinio įvertinimo tyrimą kriterijai, lygiai irapimtys.5.7. Temos pavadinimas. Mitybos nepakankamumas senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Valgymo sutrikimai ir maitinimosi problemos senatvėje. Rizikos faktoriai, priežastys. Diagnostikosmetodai. Gydymo ir maitinimo plano sudarymas. Racionali senų žmonių mityba. Maisto papildai.5.8. Temos pavadinimas. Eisenos ir judėjimo sutrikimai senatvėje.Trumpas turinio apibūdinimas:Nebudrumas, nestabilumas, alpimai, griuvimai. Griuvimų vidinės ir išorinės priežastys. Tyrimometodai ir priemonės. Nestabilumo testai. Griuvimų prevencijos priemonės.5.9. Temos pavadinimas. Specifinės geriatrinės būklės ir sindromai.Trumpas turinio apibūdinimas:Šlapimo nelaikymas. Išmatų nelaikymas. Obstipacijos. Viduriavimai. Miego sutrikimai.Hipotermija ir hipertermija. Diagnostikos metodai. Gydymo principai. Stebėjimas. Prevencijospriemonės.5.10. Temos pavadinimas. Pagyvenusių žmonių ligų ir negalios profilaktika.Trumpas turinio apibūdinimas:Pagyvenusių žmonių imunizacijos schemos, profilaktinių patikrinimų apimtis ir periodiškumas.Fizinio aktyvumo palaikymo metodai. Kova su kenksmingais įpročiais. Saugios ir funkcionaliosgyvenamosios aplinkos sudarymas.6. Privalomas dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:7.1. Geriatrija. Vadovėlis medicinos specialybių studentams. Vilnius. 1998.7.2. Alekna V. Senatvinė osteoporozė. Mokomoji knyga. Vilnius. 2001.7.3. Practice of Geriatrics. Duthie E.H., Katz P.R. (eds.). 3rd ed. JAV. 1998.7.4. The Merck Manual of Geriatrics. Abrams W.B., Beers M.H., Berkow R. (eds.) 2 nd ed.USA, 1995.7.5. British Geriatrics Society. Standards of Care for Specialist Services for Older People.2002. http://www.gbs.org.uk6666

7.6. Standardised assessment scales for elderly people. The Royal College of Physicians ofLondon and the British Geriatrics society. 1992.7.7. Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos. Mokymo knyga. Kaunas, 2002, 336 p.7.8. Brocklehursts Textbook of Geriatric Medicine and Gerontology. Tallis R., Fillit H.,Brocklehursts J.C. (eds.). 5th ed. Edinburgh. 1998.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: VU Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos irreabilitacijos centras10. Rezidentų vadovai:Vidmantas Alekna (gydytojas geriatras, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 25 metai);Rima Filipavičiūtė (gydytoja geriatrė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo patirtis 30 metų).67Radiologijos programa vidaus ligų gydytojamsCiklo pavadinimas: RadiologijaApimtis: 12 kreditų (480 val.)Ciklo praktinė dalis: 96 val.Nr. Ciklo pavadinimas TrukmėkreditaisTeorinėdalis val.1. Baziniai mokslai 1 82. Rutininė rentgenologijos metodika 1 83. Kompiuterinė tomografijos metodika 1 84. Magnetinio rezonanso tomografijos metodika 1 85. Ultragarsinės diagnostikos metodika 1 86. Radionuklidinės diagnostikos metodika 1 8Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas išmokytirezidentus bazinių ir klinikinių radiologijos žinių. Mokymasis visuose radiologijos klinikosskyriuose, išsamiai susipažįstant su visais atliekamais tyrimais, jų metodikomis, visų anatominiųsričių radiologine anatomija, fiziologija, pagrindinėmis patologinėmis būklėmis ir jų radiologinesimptomatika. Rezidentai aktyviai dalyvauja praktiniame klinikiniame darbe – įvairiuoseradiologiniuose tyrimuose.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:67

68a) radiologinio vaizdo susidarymo principus, radiacinės saugos reikalavimus;b) radiologinių tyrimų metodikų veikimo principus;c) suprasti ir interpretuoti radiologinių tyrimų rezultatus, žinoti jų indikacijas irkontraindikacijas;d) naudotis informacinėmis technologijomis.Temos pavadinimas. Baziniai mokslaiTemos apibūdinimas:Radiologijos mokslo apibrėžimas, jos sudedamosios dalys. Radiologijos mokslo istorija.Pagrindinės radiologijos mokslo datos. Nobelio premijos. (Supažindinama su pagrindiniaisradiologijos terminais bei radiologijos mokslo raida, svarbiausiais Lietuvos bei užsieniomokslininkais). Įstatymai, direktyvos ir instrukcijos reglamentuojantys radiologinės tarnybos veiklą.(Nagrinėjami radiologinės tarnybos veiklą reglamentuojantys įstatymai, Lietuvos higienos normos,radiacinės saugos įstatymas, jų sudedamosios dalys, pagrindiniai principai).Rentgeno kabinetų ir rentgeno skyriaus darbo organizacija bei materialinių sąnaudų apskaita iratsiskaitomybė. (Supažindinama su rentgeno kabinetų ir rentgeno skyriaus darbo organizacija,pagrindiniais dokumentais). Rentgenologijos skyrius, rentgeno kabinetas bei jo patalpos.Laboratorija. Rentgeno aparatai. Jų tipai. Svarbiausios rentgeno aparatų dalys. Prietaisai, reikalingispecialiems rentgenologiniams tyrimams atlikti bei pagerinti rentgeno vaizdo kokybę.(Supažindinama su rentgeno kabinetais bei jo patalpomis, fotolaboratorija. Nagrinėjami rentgenoaparatai, jų sudedamosios dalys, supažindinama su rentgeno aparatų tipais).Fizikiniai ir techniniai radiologijos mokslo pagrindai. Rentgeno spinduliai, jų generavimas irsavitumai. Rentgeno vaizdo susidarymas. Fotoprocesas, fotomedžiagos, ekranai, fotocheminisapdorojimas, artefaktai. Atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai. (Nagrinėjamaradiologijos fizika, aiškinami rentgeno spindulių bei rentgeno vaizdo susidarymo principai,fotoprocesas. Nagrinėjami atskirų organų ir jų sistemų radiologinio tyrimo ypatumai).Radiacinio saugumo pagrindai rentgeno skyriuose ir kabinetuose. Priemonės, naudojamosrentgenologų ir jų tiriamų pacientų apsaugai. Dozimetrija. (Supažindinama su radiacinės saugosprincipais, saugos reikavalimais, apsauginėmis priemonėmis bei radiacinių dozių nustatymoprincipais).Pagrindiniai rentgenologinio tyrimo metodai – fluoroskopija ir rentgenografija, jų variantai.Specialieji radiologiniai tyrimo metodai – tomografija, rentgenografija su tiesioginiu vaizdopadidinimu, telerentgenografija, rentgenokontrastiniai tyrimai. (Nagrinėjami įprastiniai beispecialieji radiologinio tyrimo metodai, supažindinama su jų panaudojimu bei pritaikymu).68

70Kontrastinės medžiagos naudojamos kompiuterinėje tomografijoje, šalutinis poveikis,kontraindikacijos. KTA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, uždelsimolaikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatinis nustatymas.KT angiografijos(KTA) atradimo ir vystymosi istorija. Indikacijos KTA. Vaizdų rekonstravimo pagrindai.KT artefaktai, jų susiformavimo priežastys ir rūšys. Dažniausiai radiologinėje praktikoje sutinkamiKT artefaktai ir jų išvengimo būdai bei galimybės.Vaizdų rekonstrukcija: daugiaplokštuminės reformacijos (MPR - Multiplanar Reformations),kreivinės reformacijos (curved), maksimalaus intensyvumo projekcijos (MIP – Maximum IntensityProjections), minimalaus intensyvumo projekcijos (MinIP – Minimum Intensity Projections), 3D ir4D vaizdavimas. Automatizuoto vaizdų apdorojimo ateities perspektyvos.Galvos ir stuburo smegenų KT indikacijos, metodika, normos variantai. Galvos smegenų ligų KTdiagnostika – kraujo išsiliejimai į smegenis ir smegenų dangalus, smegenų infarktai, kaulų lūžimai,navikai, encefalitai ir t.t. Stuburo KT indikacijos: osteochondrozė, spondiliozė, išvaržos, lūžimai,navikai ir kt., metodika, normos variantai, kontraindikacijos.Temos pavadinimas. Magnetinio rezonanso tomografijaTemos apibūdinimas:Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) atradimo istorija, fizikiniai veikimo principai,vandenilio protonai, k – erdvė.T1 ir T2, T2 *, riebalų eliminavimo, juodo kraujo ir tt sekos.Specialios greitos MRT sekos – „haste „ trufi“, fukciniai MRT tyrimai. Elektromagnetinių ričiųnaudojamų MRT tyrimams klasifikacijaTomografų klasifikacija pagal įrenginyje naudojamo nuolatinio magnetinio lauko indukciją: labaižemos “galios” (0.1 T), žemos (0.1-0.5 T), vidutinės (0.5-1 T), aukštos (1-2 T) ir labai aukštos(virš 2 T). Atviro ir uždaro tipo magnetinio rezonso tomografai – jų panaudojimo galimybės irindikacijos.Biosijų ir operacijų atlikimo galimybės žemos „ galios“ MRT.Magnetinio rezonanso tomografijos kontraindikacijos, ligonio paruošimas MRT tyrimui.MRT kontrastinės medžiagos, klasifikacija, pašalinis poveikis, ateities panaudojimo perpektyvos.MRA fizikiniai veikimo principai. Kontrastinės medžiagos efektas, k- erdvė, saturacijos efektas,uždelsimo laikas, jo nustatymas, bolus testas, dinaminis testas, automatomatinis nustatymas.Tekėjimo laiko MRA, dvimatė tekėjimo laiko MRA. Tekėjimo fenomenas MRA technika irmetodai: “Tekėjimo laiko” tof - MRA. Dvimatė tekmės laiko MRA. Trimatė tekmės laiko MRA.Kontrastinė tekėjimo laiko MRA.Fazės kontrasto MRA, veikimo principai, trūkumai irprivalumai.Juodo kraujo MRA, klinikinis pritaikymas.70

71MRA duomenų apdorojimas. MRA pradiniai pjūviai. MIP, SSD, MPR, rekonstrukcijos. Virtualinėendoskopija MRT artefaktai ,jų susiformavimo mechanizmas ir išvengimo galimybėsGalvos ir stuburo smegenų KT indikacijos, metodika, normos variantai. Galvos smegenų ligų KTdiagnostika – kraujo išsiliejimai į smegenis ir smegenų dangalus, smegenų infarktai, kaulų lūžimai,navikai, encefalitai ir t.t. Stuburo KT indikacijos: osteochondrozė, spondiliozė, išvaržos, lūžimai,navikai ir kt., metodika, normos variantai, kontraindikacijosTemos pavadinimas. Ultragarsinė diagnostikaTemos apibūdinimas:Ultragarso bangų generavimas, jų sklidimo fizika, ultragarso sąveika su audiniais. A (amplitude), B(brightness), M (motion) režimų principai. B režimo naujovės: audinių harmonikos vaizdavimas,erdvinis sudėtinis vaizdavimas (spatial compound imaging), 3D ir 4D vaizdavimas.Ultragarsinėaparatūra, davikliai, skeneriai, ultragarsinių vaizdų registravimo principai ir interpretacija.Ultragarsinio daviklio sandara, veikimo principas, tipai.Artefaktai, jų rūšys, įtaka vaizdo formavimui ir diagnostikai. Ultragarso poveikis į biologinę terpę irsaugaus darbo principai.Dopleriniai kraujagyslių tyrimai. Kraujotakos fizikiniai principai, fiziologija. Kristian Doppleraprašytas efektas. Spalvotas ir galios dopleriai, jų veikimo principai.Ekstrakranijinė spalvinėduplekssonografija. Indikacijos: įgimtos kraujagyslinės anomalijos, ateroskleroziniai pokyčiai,disekacija, aneurizmos, arterioveninės fistulės, glomus navikai.Transkranijinė spalvinėduplekssonografija. Indikacijos: galvos smegenų išeminė liga, intrakranijinės hemoragijos,vazospazmas, aneurizmos, arterioveninės malformacijos, skilvelių sistemos vertinimas. Pacientopozicionavimas, daviklio padėtys: transtemporalinė, transforaminalinė, transorbitalinė,transokcipitalinė insonacija. Intrakranijinių galvos smegenų arterijų stenozės, okliuzijosdiagnostikos kriterijai (doplerio signalo kitimas, kraujotakos greičių matavimas).Širdies tyrimas ultragarso pagalba. Indikacijos echokardiografijai (kairiojo skilvelio funkcijosįvertinimas, ūžesių ultragarsinis įvertinimas, patologija susijusi su prieširdžių virpėjimu, galvossmegenų insultas ar praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), skryningas). Specilializuotostechnologijos ir naujausi echokardiografijos pasiekimai (trasnezofaginė echokardiografija, krūvioechokardiografija, kontrastinė echokardiografija, 3D echokardiografija, doplerinis audiniųvaizdavimas).Endosonografija (vidinis ertminis tyrimas)Trimatinis ultragarsinis tyrimas 3DTemos pavadinimas. Radionuklidinė diagnostika. Spindulinis gydymas. Radioterapija71

72Temos apibūdinimas:Radiologijos fizika.Radionuklidinės diagnostikos metodai – statinė scintigrafinė, positroninėemisinė tomografija – PET (angl. single photon emssion computed tomography ), SPECT (angl.positron emission tomography )Radionuklidų apibrėžimas. Žymėtieji izotopai.Radionuklidų tyrimo metodai, įranga. Gama kamera. Įvairių organų scintigrafiniai tyrimai „invitro”. Skydliaukės funkcijos tyrimas. Lytinių liaukų tyrimas. Hepatitų diagnozė. Hormonųtyrimai. Vėžio žymenys. Kaulų scintigrafija.Nr. Klinikinė radiologija Kreditai Praktinėdalis val.1. Krūtinės ląstos radiologiniai tyrimai 2 162. Pilvo organų radiologiniai tyrimai 2 163. Mažojo dubens ligų radiologinė 1 8diagnostika4. Pasirenkamaoji klinikinė radiologijostema1 8Temos pavadinimas. Krūtinės ląstos radiologiniai tyrimaiTemos apibūdinimas:Skiltinė ir segmentinė plaučių sandara. Normalios plaučių kraujotakos rentgeniniai požymiai.Plaučių ligų rentenosimptomatikos pagrindai. Plaučių piešinys, normos variantas. Plaučių edema.Ūmus respiratorinis distres sindromas – ŪDRS. Pneumonijų klasifikacija. Pagrindiniairadiologiniai simptomai. Plaučių abscesai. Diagnostiniai kriterijai. Bronchinės cistos, cistiniaidariniai. Plaučių emfizema. Pneumosklerozė. Bronchinė astma. Bronchektazių diagnostika. Plaučiųtuberkuliozės klinikorentgenologinė klasifikacija, semiotika ir diagnostika. Plaučių navikųrentgenologinė klasifikacija. Centrinis plaučių navikas. Plaučių atelektazė, jos pagrindiniairadiologiniai simptomai. Periferinis plaučių navikas. Pagrindiniai rentgenologiniai simptomai.Pankosto navikas. Bronchoalveolinis plaučių navikas, jo radiologiniai simptomai. Metastaziniaiplaučių pakitimai, diferencinė diagnostika. Radiologinė diagnostika. Plaučių fibrozės.Fibrozuojantis alveolitas. Egzogeninis alerginis alveolitas. Pneumokoniozės. Plaučių sarkoidozė,histiocitozė X, limfangiozė, pneumokoniozė ir kt. Radiologinė diagnostika. Pleuritai, jųrentgenologinė klasifikacija. Pleuros empiema. Pneumotoraksas, hidropneumotoraksas. Pleurossąaugos ir apkalkėjimai. Pleuros piktybiniai ir nepiktybiniai navikai. Tarpuplaučio ligų72

73rentgenodiagnostika. Tarpuplaučio ligų tyrimo metodika ir rentgenoanatomija. Tarpuplaučionavikai, jų klasifikacija. Rentgenologinis tyrimas po radikalių plaučių operacijų. Pagrindinėskomplikacijos ir jų diagnostika. Poodinė emfizema. Bronchų fistulės. Plaučių traumos. Diafragmosrentgenologiniai tyrimo metodai. Rentgenoanatomija, rentgenofiziologija. Operuotas plautis –radiologiniai tyrimai. KT, MRT, UG, PET, perfuzijos ir ventiliacinės scintigrafijos metodųindikacijos ir kontraindikacijos, diagnozuojant plaučių ir tarpuplaučio ligas.Širdies ir stambiųjų kraujagyslių rutininiai rentgenologiniai tyrimo metodai. Širdies irstambiųjų kraujagyslių rentgenoanatomija. Amžiaus, kūno sandaros, profesijos ir sporto įtakaširdies formai, padėčiai ir dydžiui. Atskirų širdies ertmių padidėjimo vertinimo kriterijaistandartinėse projekcijose, normos variantai. Širdies ertmių hipertrofija ir diletacija. Plaučiųhemodinamikos vertinimo rentgeniniai žymenys – arterioveninis koeficientas, veninis koeficientas,arteriobronhinis koeficientas – Muro koeficientas. Plaučių veninis sąstovis. Kerlio linijos. Širdiesydos ir jų radiodiagnostika. Prieširdžių pertvaros defektas, skilvelių pertvaros defektas, atvirasarterinis latakas. Izoliuota plautinės arterijos vožtuvinė stenozė. Įgimta aortos stenozė. Aortoskoaraktacija. Fallot tetrada. Įgytos širdies ydos – mitralinio vožtuvo nesandarumas, mitralinės angosstenozė. Aortos vožtuvo nesandarumas, aortos angos stenozė. Triburio vožtuvo nesandarumas,triburės angos stenozė. Kombinuotos širdies ydos ir jų radiodiagnostika. Hipertoninė liga. Aortosateromatozė, aortos sifilis. Plautinė širdis. Plaučių arterinės hipertenzijos rentegniniai žymenys.Eksudacinių ir sąauginių perikardo pakitimų rentgenodiagnostika. KT, MRT, UG, PET, SPECTmetodų indikacijos ir kontraindikacijos, diagnozuojant širdies ir kraujagyslių ligas. Širdiesanatomija ir morfologija (įgimtų širdies ligų, intrakardinių ir ekstrakardinių navikų diagnostika KTir MRT, UG metodais. KT ir MRT pagrinfinės indikacijos ir kontraindikacijos. Širdies sistolinėsfunkcijos rodikliai – KT, MRT ir UG metodais. Miokardo perfuzija diagnostika KT, MRT, PET,SPECT metodais. Miokardo gyvybingumas (tiksliai užfiksuoti pakenkto miokardo plotą infarkto,miokardito ar kito susirgimo atveju) – diagnostika MRT, PET, SPECT metodais. Vainikinių arterijųpatologiniai pakitimai (koronarinių arterijų ateroskleroziniai pakitimai) – diagnostika KT ir MRTmetodais. KT ir MRT angiografija (arterijų anomalijos, aneurizmos, arterioveninės malformacijos,disekacijos). Plaučių kraujagyslių MRT bei KT angiografija: nustatymas anatomių kraujagysliųvariantų, įgimtos anomalijos, tromboembolijų diagnostika. Arterinė hipertenzijos diagnostika - KT,MRT, UG, PET, SPECT tyrimo metodais. Eksudacinių ir sąauginių perikardo pakitimųradiodiagnostika – KT, MRT, UG tyrimo metodais. KT, MRT, UG, radionuklidinių tyrimo metodųpalyginimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių ligas.Temos pavadinimas. Pilvo organų radiologiniai tyrimaiTemos apibūdinimas:73

74Kontrastinių medžiagų panaudojimo galimybės. Virškinimo organų pakitimų rentgenosemiotika –dydžio, formos, padėties, kontūrų, gleivinės reljefų pakitimai. Nišos ir prisipildymo defektai.Ryklės ir stemplės rentgenologinė tyrimo metodika, rentgenoanatomija bei rentgenofiziologija.Stemplės pakitimų rentgenosemiotika – susiaurėjimas, išsiplėtimas, kontūrų nelygumai, reljefopakitimai. Svetimkūnių diagnostika. Stemplės spazmų, kardijos achaliazija, stemplės vėžio,lejomiomos, nudegimų, divertikulų, venų išsiplėtimo radiodiagnostika. Skrandžio ir dvylikapirštėsžarnos radiologinio tyrimo metodai. Kontrastinių medžiagų klasifikacija. Peristaltikos tyrimas.Hipotonija. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos rentgenoanatomija ir rentgenofiziologija (tonusas,peristaltika, evakuacija, sekrecija). Skrandžio formos anatominiai variantai, kaskadinis skrandis.Skrandžio pažeidimų radiodiagnostika. Opa (lokalizacija, įvairūs variantai – penetruojanti,perforuojanti, kraujuojanti ir kt.). Įvairių skrandžio vėžio formų radiodiagnostika – polipozinio,infiltracinio, endofitinio, fibroplastinio, dubenėlio formos navikai. Ankstyvų (mažų formų)skrandžio vėžio formų – destrukcinio (opinio), konstrukcinio (polipozinio) ir plokštelinioradiodiagnostika. Skrandžio polipai, sarkoma, limfogranuliomatozė. Plonųjų žarnų radiologiniotyrimo metodika ir rentgenoanatomija, vystymosi anomalijų radiodiagnostika. Enteroklizė, šiometodo indikacijos ir kontraindikacijos. Enteritų, divertikulų, navikų, cistų, terminalinio ileito,askaridozės radiodiagnostika. Mezenterinė išemija. Storosios žarnos radiologinio ištyrimo metodikair rentgenoanatomija. Retrogradinis storosios žarnos tyrimas, indikacijos ir kontraindikacijos.Vystymosi anomalijų, įvairių kolitų, tuberkuliozės, lėtinio apendicito, divertikulų, perikolitų,polipų, Hiršprungo ligos, navikų radiodiagnostika, pagrindiniai radiologiniai simptomai. Ūminio irlėtinio žarnų nepraeinamumo radiologiniai simptomai, perforacijos, svetimkūniai. Antriniųpakitimų dėl gretimų organų ir audinių patologijos (randai, periprocesai, peritonitas, ascitas,metastazės, padidinti limfmazgiai, abscesai) radiodiagnostika. Kepenų, tulžies pūslės, latakų, kasosrentgenoanatomija ir rentgenofiziologija. Radiologinių tyrimų – peroralinės cholecistografijos,endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos – ERCP - indikacijos ir kontraindikacijos.KT, MRT, UG, radionuklidinių tyrimo metodų indikacijos ir kontraindikacijos, diagnozuojantvirškinimo sistemos ir pilvo organų ligas. Virškinimo sistemos ir pilvo organų radioanatomoja irfiziologiai pakitimai – UG, KT, MRT, radionuklidiniais tyrimo metodais. Kepenų ligų -uždegiminių, navikinių kepenų židininių pakitimų (nepiktybiniai ir piktybiniai navikai), diagnostikaKT, MRT, UG tyrimo metodais. Arterinė, veninė, portinė fazės atliekant kontrastinius KT ir MRTtyrimus. Kepenų ar tulžies latakų įvertinimas UG, KT, MRT, radionuklidinių tyrimo metodais.MRT cholangiografijos galimybės. Ūmaus ir lėtinio pankreatito diagnostika –UG, KT, MRT tyrimometodais. Balthazar skalė. Kasos navikų, abscesų diagnostika - UG, KT, MRT tyrimo metodais.Pūlinių procesų pilvo ertmėje nustatymas UG, KT, MRT tyrimo metodais. Pilvo vėžio išplitimolaipsnis, penetracijos į gretimus organus. Blužnies piktybinių ir nepiktybinių navikų, plyšimo74

75diagnostika UG, KT, MRT tyrimo metodais. Inkstų ligų diagnostika KT, MTR ir UG tyrimometodais. Pilvinės aortos bei pilvo organų arterijų KT ir MR angiografija: anatominiai variantai,įgimtas anomalijos, aneurizmas, disekacijas, stenozes (inkstų arterijų), arterioveninesmalformacijas. Limfadenopatijos diagnostika. Pooperaciniai pakitimai – skysčio sankaupos,intraabdominalinis kraujavimas, abscedavimas, pilvo sienos komplikacijos. KT, MRT, UG,radionuklidinių tyrimo metodų palyginimas virškinimo sistemos ir pilvo organų ligas.Temos pavadinimas. Mažojo dubens ligų radiologinė diagnostika.Temos apibūdinimas:Moters lytinių organų radioanatomija, normos variantas. Gimdos ir gimdos priedų diagnostika KT,UG, MRT tyrimo metodais. Gimdos anatomijos įvertinimas (gimdos kūno – endometriumo,miometriumo, gimdos kaklelio – stromos ir endocervikalinio kanalo įvertinimas). Miulerio latakųanomalijų įvertinimas (įgimtai patologijai nustatyti). Gimdos navikų diagnostika KT, MRT, UGtyrimo metodais: lokalizacija, morfologinė charakteristika, santykis su aplinkiniais organais,peraugimas į aplinkines struktūras, stadijos nustatymas. Vyro lytinių organų radionatomija, normosvariantai. Prostatos KT, MRT, UG, radionuklidiniai tyrimo metodai. Prostatos matmenys, normosvariantas. Prostatos hiperpalzijos diagnostika. Prostatos navikai: lokalizacija, morfologinėcharakteristika, santykis su aplinkiniais organais, peraugimas į aplinkines struktūras, stadijosnustatymas. Transrektalinė biopsija. Šlapimo pūslės KT, MRT, UG tyrimai, normos variantas.Šlapimo pūslės ir šlapimtakių navikai: lokalizacija, morfologinė charakteristika, santykis suaplinkiniais organais, peraugimas į aplinkines struktūras, stadijos nustatymas. Kolonorektalinionaviko diagnostikos KT, MRT, UG tyrimo metodais. Stadijos nustatymas. Mažojo dubens abscesų,navikų, limfadenopatijos diagnostika KT, MRT, UG tyrimo metodais. KT, MRT, UG,radionuklidinių tyrimo metodų palyginimas, diagnozuojant urogenitalinės sistemos ligasPasirenkamoji radiologijos:Temos pavadinimas. Kaulų – sąnarių ligų radiodiagnostika.Temos apibūdinimas:Distrofiniai degeneraciniai kaulų ir sąnarių pakitimai – diagnostika rentgeniniu, KT, MRT ir UGmetodais. Įgimtos kaulų ir sąnarių ligos - achondroplazija, daugybinė epifizinė displazija,sklerozinės kaulų displazijos, daugybinės kremzlinės egzostozės, chondromatozė, osteopoikilija irt.t. – diagnostika rentgeniniu KT, MRT ir UG tyrimo metodais. Infekcinės kaulų ir sanarių ligos -osteomielitas, septinis artritas – diagnostika KT, MRT, UG metodais. Kaulų ir sąnarių TBdiagnostika rentgeniniu, KT, MRT ir UG metodais. Sifilio diagnostika - rentegniniu, KT, MRT irUG metodais. Grybelinės infekcijos – diagnostika rentgeniniu, KT, MRT ir UG metodais.75

76Parazitinių infekcijų – echinokokozės diagnostika KT, MRT ir UG metodais. Kelio sąnarioreumatoidinio artrito diagnostika rentegniniu KT, MRT ir UG metodais. Metabolinės, endokrininėsir toksinės kaulų – sanarių ligos, osteoporozės, osteomaliacijos, skorbuto, fluorozės diagnostika -KT, MRT ir UG metodais. Kraujo ir limfoidinio audinio kaulų ir sąnarių ligos - leukemija,hemofilija – diagnostika KT, MRT bei UG tyrimo metodais. Kaulų lūžimų bei sanarių trauminiųpakitimų diagnostika KT, MRT bei UG tyrimo metodais. Nepiktybinių kaulų bei sąnarių navikų -osteomos, osteochondromos, hemangiomos, aneurizminės kaulų cistos, paprastos kaulų cistos,chondrofibromos, osteoidinės osteomos, fibromos, sinovijinės osteochondromos, gigantinių ląsteliųnaviko (osteoklastoma) ir t.t. diagnostika KT, MRT bei UG tyrimo metodais. Piktybinių kaulų beisąnarių navikų - chondrosarkomos, hemangioepiteliomos, piktybinės fibrozinės histiocitomos,osteogeninės sarkomos, periosto fibrosarkomos, retikulosarkomos, Jujingo sarkomos,adamantinomos, osteogeninės sarkomos, periosto fibrosarkomos diagnostika KT, MRT, UG beiradionuklidiniais tyrimo metodais. KT, MRT, UG, radionuklidinių tyrimo metodų palyginimas,diagnozuojant kaulų – sąnarių ligas.Temos pavadinimas.Galvos-kaklo, veido ir dantų radiologija.Temos apibūdinimas:Galvos ir kaklo ligų diagnostikos galimybės KT, MRT, UG tyrimo metodais. Galvos ir kakloradioanatomija , normos variantai. Nosies ertmės ir prienosinių ančių patologinių pakitimųdiagnostika KT, MRT, UG tyrimo metodais. Ausų rentgenoanatomija, tyrimo metodai, patologiniaipakitimai. Rentgenogramos pagal Šiulerį, Majerį, Stenversą.Rentgenogramos pagal Reze. Nosies irprienosinių ančių tyrimo metodika – prienosinių ertmių priekinė ir šoninė rentgenograma,pritaikomos rentgenogramos. Prienosinių ančių uždegiminių procesų rentgenodiagnostika. Akiųligos, traumos, svetimkūniai – radiologiniai tyrimo metodai. Prienosinių ančių ir nosies ertmėsuždegiminių procesų diagnostika KT ir MRT metodais. Frontalinių pjūvių reikšmė diagnostikoje.Osteomeatalinis kompleksas. Prienosinių ančių cistinių darinių – mukocelės, piocelės diagnostikaKT metodų. Prienosinių ančių ir nosies ertmės navikų diagnostika – KT, MRT, UG metodais. UGtyrimo reikšmė nustatant kaklo srities navikus ir limfadenopatiją. Doplerinio tyrimo reikšmė.Skydliaukės ligų diagnostika KT ir UG tyrimo metodu. Veido skeleto ir dantų patologinių pakitimųdiagnostika KT, MRT tyrimo metodais. Virtualinės endoskopijos reikšmės galvos ir kaklo ligųdiagnostikoje. KT, MRT, UG, radionuklidinių tyrimo metodų palyginimas, diagnozuojant galvosir kaklo ir stomatologines ligas.Temos pavadinimas. NeuroradiologijaTemos apibūdinimas:76

77Radiologiniai tyrimo metodų reikšmė KT, MRT, UG, radionuklidinių tyrimų neurologinių ligųdiagnostikoje. Kontrastinių medžiagų panaudojimas, indikacijos neuroradiologiniams tyrimams.Angiografinių tyrimų reikšmė – SSA, KTA, MRA – neuroradiologijoje. Magnetinio rezonansoangiografijos teorijos pagrindai. Magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) atradimo ir vystymosiistorija. MRA fizikiniai veikimo principai .Klasikinė magnetinio rezonanso teorija. Atomaimagnetiniame lauke. Relaksacijos laikai - T1, T2 relaksacijos laikas. Tekėjimo fenomenas MRAtechnika ir metodai: “Tekėjimo laiko” tof - MRA. Dvimatė tekmės laiko MRA. Trimatė tekmėslaiko MRA. Kontrastinė tekėjimo laiko MRA. Fazės kontrasto MRA, veikimo principai, trūkumaiir privalumai. Juodo kraujo MRA, klinikinis pritaikymas. MRA duomenų apdorojimas. MRApradiniai pjūviai. MIP, SSD, MPR, rekonstrukcijos. Virtualinė endoskopija. Galvos ir nugarossmegenų bei kaklo kraujagyslių skaitmeninės substrakcinės angiografijos ( SSA ), KTA ir MRA,UG metodais. SSA, KTA, MRA diagnozuojant miego arterijų stenozę ir arteriosklerozę. Miegoarterijų disekacijų nustatymas. Veninių ančių patologijos diagnostika. Intrakranijinių aneurizmųdiagnostika. Galvos ir nugaros smegenų AVM diagnostika MRA metodu. Galvos smegenų navikai,klasifikacija. Pirminių galvos smegenų navikų radiologinė diagnostika. Galvos smegenų metastaziųradiologinė diagnostika. Nugaros smegenų navikai, klasifikacija, radiologinė diagnostika. Galvossmegenų kraujotakos ligos. Išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai. Arterijų stenoziųįvertinimas atliekant KTA ir MRA. Intrakranijinių aneurizmų klasifikacija, tomografinėdiagnostika, dinaminis, prieš ir pooperacinis stebėjimas. Arterioveninių malformacijų tipai,tomografinė diagnostika. Nervų sistemos traumos. Galvos smegenų kraujosrūvos – (epiduralinė,subduralinė, intracerebralinė, subarachnoidinė), radiologinė simptomatika. Kraujo skilimoproduktų paramagnetinis efektas, tiriant ligonį MRT. Degeneracinės distrofinės stuburo ligos –tarpslankstelinių diskų patologija, KT ir MRT diagnostika. Demielinizuojančių susirgimųdiagnostika. Demielinizacijos židiniai, jų radiologinė diferenciacija. Išsėtinės sklerozėstomografiniai diagnostikos kriterijai. Demielinizuojančių plokštelių aktyvumo įvertinimastomografiniais tyrimo metodais. Infekcinių nervų sistemos ligų diagnostika. Židininiai ir difuziniaiparenchiminiai pakitimai, radiologinė diferencijacija. Cistiniai pakitimai (parazitiniai NS susirgimai–echinokokozė, cisticerkozė).Temos pavadinimas. Krūties ligų radiodiagnostika.Temos apibūdinimas:Krūtų radioanatomija. Fukciniai, amžiniai pokyčiai. UG tyrimo reikmė diagnozuojant mastopatijas.UG tyrimo reikšmė diagnozuojant krūtų navikus. UG tyrimo galimybės diagnozuoti krūtų navikusankstyvoje stadijoje. MRT indikacijos ir kontraindikacijos krūtų ligų diagnostikoje. SpecialiosMRT krūtų ritės, jų panaudojimo galimybės, ligonės pozicionavimas. MRT intraveninio77

78kontrastavimo reikšmė ankstyvoje navikų diagnostikoje. Krūtų navikų stadijų įvertinimas UG irMRT metodais. Limfadenopatijos diagnostika UG ir MRT tyrimo metodais. UG ir MRT metodųpalyginimas, diganozuojant krūtų ligas. Biosijos ultargarso ir rentgeno kontrolėjeŽinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Radiologijos centrasRezidentų vadovai:Algirdas Edvardas Tamošiūnas (docentas, biomedicinos mokslų daktarė);Nomeda Rima Valevičienė (docentė, biomedicinos mokslų daktaras).Literatūra:1. Basevičius A., Lukoševičius S., Kiudelis J. Ir kt. Radiologijos pagrindai. Vadovėlis. Kaunas:KMU leidykla, 2005, 207 p.2. Wickr L. Atlas of Radiologic anatomy. Munich-Baltimore, 1987, 288p.3. Punys V. Medicininių vaizdų kokybės vertinimo ir informacijnio petekliškumo metodai.Matematikos ir informatikos institutas. Vilnius. 20014. ACR-Nema. Dicom: Digital imaging and communication in Medicine NEMA Publications,20035. Stevens J.M, Valentine A.R., Karmody B.E. Computes Cranial and Spinal Imaging. Williamsand Wilkins, Baltimore, 19886. Prokop M, Multislice CT angiography. Eur J Radiol, 2000 Nov; 36(2):86-96. Review7. Wegwner O.H. Whole body computed tomography. Second edition. Blackwell ScientificPublications. Boston 19938. Barry Goldberg. Nicer Yearbook of Ultrasonography. 1996 Taylor & Francis.9. Carol M. Rumack. Diagnostic Ultrasound, 3rd edition. 2004 Mosby.10. William J. Zwiebel. Introduction to Vascular Ultrasonography, 5th edition. 2004 Saunders.11. Sandra L. Hagen-Ansert. Textbook of Diagnostic Ultrasonography, 5th edition. 2001 Mosby.12. Charlotte Henningsen. Clinical Guide to Ultrasonography. 2004 Mosby.H. Petterson. A Global book of radiology . Series on Diagnostic Imaging from Nicer Institute.1995 II Volumes13. T.B. Moller, E.Reif. Cross Sectional Anatomy. Thieme. 1995 II Volumes14. T. B. Moller, E.Reif. Normal findings in CT and MRI. Thieme. Stuttgart –New York, 2000.15. David D. Stark, William G. Bradley, JR. Magnetic resonance imaging. Mosby. 199978

7916. S. Howard Lee, Krishne C.V.G. Rao, Robert A. Zimmerman. Cranial MRI and CT. 1992.17. T. J. Vogl, W.Claus, G.-Z.Li, K.M. Yeon. Computer Tomography. State of the art and futureapplications. Springer.1996.18. P. Reimer, P.M. Parizel. F.-A. Stichnoth. Clinical MR imaging. A practical approach. Springer.2003.19. K. Ambrozaitis. Atramos ir Judamojo aparato ligų rentgenodiagnostika. Periodika. Vilnius .199020. Bartusevičienė, A. Vitėnas. Kaulų navikai. Vilnius, 1996.21. Balevičius V., Kimtys L., Misiūnas G. A. Magnetinio rezonanso spektrometrija. 2000.22. Valevičienė N. Magnetinio rezonanso tomografija. Metodinės rekomendacijos, VU . 2002.23. Robert A. Novelline. Squire Fundamentals of Radiology. Harvard University Press. 1997.24. Osborn A. Handbook of Neuroradiology. 1996.Sutton D., Jeremy W.R. Young. A shot textbookof clinical imaging. Springer-Verlag.1990.25. Roland R. Lee. Spinal imaging. Philadelphia.1995.26. Schild HH. MRI made easy. Berlin. Bergkamen.1990.27. Hanni M. Quantification of arterial wall with MRI and Image processing. Acta UniversitatisUpsaliensis. Uppsala 2002.28. Felix R., Heshiki A., Hosten N., Hricak H. Magnevist Monograph, 2 nd revised edition.Blackwell Science. 1997.29. Slichter C. P. Principles of Magnetic Resonanse. New-York: Springer-Verlag, 1990.30. Osborn A.G., Hendrick R.E., Kanal E. Introduction to magnetic resonance imaging. A basicprimer. Lund and Toronto, 199231. Iščenko B.I., Bisenkov L.N., Tiurin I.E. Lučevaja diagnostika dlia torakalnych chirurgov .Sankt-Peterburg, 2001.32. Lindenbraten L.D., Koroliuk I.T. Medicinskaja radiologija. Moskva, 2000.33. Achadof T.A., Panof V.O., Aichof V.I. Magnitnorezonansnaja tomografija spinova mozga ipozvonočnika. Moskva, 2000.34. Reiser M., Semmler W. Magnetresonanstomographie. Springer-Verlag Berlin Heidelberg NewYork, 1992.35. Cholin A.V. Magnitnorezonansnaja tomografija pri zabolevanijach centralnoij nervnoij sistemy.Sankt-Peterburg, 2000.36. Gleiznienė R., Špakauskas B. Lumbosakralinės srities disko išvaržų magnetinio rezonansotomografinė diagnostika. Neurologijos seminarai, 1999, Nr2(6).37. Keleras E., Gleiznienė R. Magnetinio rezonanso naudojimas demielinizuojančių ligųdiagnostikoje.Neurologijos seminarai, 2001, 1-2(11-12).79

8038. Lukoševičius S., Keleras E. Magnetinio rezonanso angiografija tiriant galvos smegenųkraujagysles. Medicina.- 2000,t.36, Nr.10, p.1095-1199.39. Dobrovolskienė L. Krūtinės ląstos MR tyrimo metodika ir diagnostinės galimybės. Medicina.2000,t.36, Nr.10, p. 1103-1109.40. Roberge J.Q. Clinical MRI at 3,0 tesla. Medical Inmaging International, vol. 11 No. 4,7-8/200141. C. M. Rumack, S.R. Wilson, J.W. Charboneau, J. Johnson. Diagnostic Ultrasound. Elsevier, 3rd edition. 2004.42. E. McNally. Practical Musculosceletal Ultrasound. Elsevier. 2004.43. F. Mettler. Essentials of radiology. Elsevier, 2 nd edition. 2004.44. R. Weissleder, J. Wittenberg, M. Harisinghani. Primer of Diagnostic Imaging. Elsevier, 3 rdedition. 2004.45. J.R. Haaga, C.Lanzieri, R.Gillkeson. CT and MR imaging of the whole body. Elsevier, 4 thedition. 2004.46. P. Ell, S. Gambhir. Nuclear Medicine in Clinical Diagnoses and Treatment. Elsevier, 3 rdedition. 2004.47. www.pubmed.com48. www.ajnr.org49. http://www.ajronline.org/50. http://www.gehealthcare.com51. http://www.amershamhealth.com/medcyclopaedia/medical/index.asp52. http://www.eurorad.org/53. http://www.imagemed.org/cerf54. http://www.e2med.com/55. http://radiographics.rsnajnls.org/56. http://radiology.rsnajnls.org/57. http://www.auntminnie.com/1. Ciklo pavadinimas: Echokardiografija ir krūvio mėginiai.2. Apimtis kreditais: 8 kreditai3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 258 val.4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai:Ciklo (modulio) tikslai: Išmokti atlikti, interpretuoti ir aprašyti echokardiografijos (EchoKG) tyrimus(vienmatį, dvimatį, doplerinį, spalvinio doplerio). Išmokti atlikti, interpretuoti ir aprašytitransezofaginės echokardiografijos tyrimus.Įsisavinti fizinio krūvio fiziologiją ir patofiziologiją, elektrokardiografijos, hemodinamikos ir išoriniokvėpavimo monitoravimą krūvio metu. Išmokti atlikti ir įvertinti elektrokardiografinius,80

echokardiografinius krūvio mėginius, ergospirometriją ir 6-ų minučių ėjimo testą. Įsisavinti krūviomėginių indikacijas ir diagnostinę bei prognostinę reikšmę koronarinės širdies ligos, širdiesnepakankamumo ir kitais atvejais.Cikle numatyta 19 skirtingų temų. Teorinių užsiėmimų metu Širdies ir kraujagyslių ligų klinikosdarbuotojai skaito paskaitas.Praktikinę ciklo dalį sudaro:6. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija,;7. Echokardiografijos ciklo pradžioje rezidentai dalyvauja transtorakalinės echokardiografijos(TTE) bei transezofaginės echokardiografijos (TEE) tyrimuose, kuriuos atlieka gydytojas, kartuaptaria, vertina širdies struktūras bei esančią patologiją, apskaičiuoja hemodinamikos rodiklius.Įgiję teorinių žinių, prižiūrimi gydytojo, savarankiškai atlieka TTE bei TEE tyrimus ir juosvertina. Krūvio mėginių ciklo pirmoje pusėje kartu su gydytoju ordinatoriumi, o antroje ciklopusėje savarankiškai gydytojo priežiūroje atlieka ir įvertina elektrokardiografinius,echokardiografinius krūvio mėginius, 6-ų minučių ėjimo testą.Ciklo metu rezidentai privalo: Išmokti atlikti echokardiografinius ir krūvio mėginių tyrimus5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:81Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,val.1. Echokardiografijos fizikiniai pagrindai 22. Ultragarsinių daviklių pozicijos ir standartiniai širdies2pjūviai.3. Širdies ciklas 24. Diastolinės funkcijos tyrimas 25. Koronarinės širdies ligos EchoKG diagnostika 26. Kardiomiopatijų EchoKG diagnostika, gydymo taktikos 4parinkimas7. Perikardo ligų EchoKG diagnostika 28. Mitralinio vožtuvo EchoKG 49. Aortos vožtuvo EchoKG 410. Triburio vožtuvo EchoKG 411. Plaučių arterijos vožtuvo patologija 412. Širdies vožtuvų protezai 413. Infekcinio endokardito ir jo komplikacijų EchoKG2diagnostika14. Įgimtų širdies ydų suaugusiems EchoKG diagnostika ir4gydymo taktika15. Širdies darinių echokardiografinė diagnostika 216 Perstemplinis echokardiografinis tyrimas 417. Aortos patologijos EchoKG diagnostika ir gydymo taktikos 4parinkimas18. Elektrokardiografija (EKG) ir iškvepiamųjų dujų4analizė krūvio metu. 6-ų minučių ėjimo testas.19. Echokardiografinis krūvio mėginys 681

1. Echokardiografijos fizikiniai pagrindai: Ultragarso fizikos pagrindai. Ultragarsiniai virpesiaiir jų sklidimas audiniais. Ultragarsiniai davikliai. Ultragarsinio vaizdavimo rūšys. Vienmatisir dvimatis vaizdai. Doplerinė echokardiografija. Pulsinės bangos doplerografija,nepertraukiamos bangos doplerografija, spalvinė doplerografija. Ultragarsinė įranga.2. Ultragarsinių daviklių pozicijos ir standartiniai širdies pjūviai. Echokardiografiniotyrimo metodika.Vienmačiai ir dvimačiai standartiniai echokardiografiniai vaizdai.Intrakardinės kraujotakos registravimas. Echokardiografinio tyrimo įvertinimas.Normatyvai. Indikacijos echokardiografiniam tyrimui. Indikacijos ekstriniamechokardiografiniam tyrimui.3. Širdies ciklas. Kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos tyrimas vienmatės, dvimatės beidoplerinės echokardiografijos tyrimo metodais. Kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija. Kairiojoskilvelio susitraukimo frakcija. Dešiniojo skilvelio sistolinė funkcija4. Diastolinės funkcijos tyrimas. Diastolės fazės. Diastolinės funkcijos parametrai.Kairiojo skilvelio diastolinė funkcija. Kairiojo skilvelio pildymasis. Kairiojo prieširdžiopildymasis. Dešiniojo prieširdžio pildymasis. Dešiniojo skilvelio diastolinė funkcija.825. Koronarinės širdies ligos EchoKG diagnostika: Koronarinės širdies ligosechokardiografinė diagnostika. Kairiojo skilvelio sienelių judesių vertinimas.Indikacijos krūvio echokardiografiniam tyrimui. Krūvio echokardiografiniotyrimo atlikimas ir įvertinimas. Miokardo infarkto echokardiografinė diagnostika.Miokardo infarkto komplikacijos ir jų diagnostika echokardiografinio tyrimo metu.MV nesandarumas ir jo priežastys. Antrinis tarpskilvelinės pertvaros defektas.KS sienelės plyšimas. Skystis perikardo ertmėje. Skilvelio aneurizma irpseudoaneurizma. Dešiniojo skilvelio miokardo infarktas.6. Kardiomiopatijų EchoKG diagnostika, gydymo taktikos parinkimas. Dilatacinėkardiomiopatija. Hipertrofinė kardiomiopatija. Asimetrinė kairiojo skilvelio hipertrofija.Kairiojo skilvelio išstūmimo trakto obstrukcija. Dinaminė kairiojo skilvelioišstūmimo trakto obstrukcija. Restrikcinė kardiomiopatija. Hipertenzinė kardiopatija: kairiojoskilvelio hipertrofija, sistolinė ir diastolinė funkcija. Nekompaktinis miokardas. Dešiniojoskilvelio aritmogeninė displazija..7. Perikardo ligų EchoKG diagnostika: Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditas.Skystis perikardo ertmėje. Lokalus skysčio susikaupimas perikardo ertmėje. Širdiestamponada. Dešiniojo prieširdžio sistolinis kolapsas. Dešiniojo skilvelio diastolinis kolapsas.Skilvelių tūrių kitimai esant širdies tamponadai. Kraujotakos per vožtuvus kitimai esantširdies tamponadai. Konstrikcinis perikarditas. Konstrikcio perikardito, restrikcinėskardiomiopatijos ir širdies tamponados diferencinė diagnostika.8. Mitralinio vožtuvo EchoKG: . Mitralinės stenozės etiologija, echokardiografinė diagnostikamitralinio vožtuvo stenozės išreikštumo įvertinimas. Mitralinio vožtuvo angos plotoapskaičiavimas. Plaučių arterinės hipertenzijos nustatymas. Mitralinio vožtuvo žiedo kalcinozė.Mitralinio vožtuvo nesandarumo echokardiografinė diagnostika. Mitralinio vožtuvonesandarumo etiologijos nustatymas. Sudėtinė mitralinio vožtuvo yda. Mitralinio vožtuvoprolapsas. Indikacijos chirurginiam gydymui sergant mitralinio vožtuvo ydomis.9. Aortos vožtuvo EchoKG: Aortos vožtuvo ydų echokardiografinė diagnostika.82

Aortos vožtuvo stenozė. Įgimtos aortos vožtuvo stenozės diagnostika ir eiga.Įgytos aortos vožtuvo stenozės etiologija, diagnostika. Aortos vožtuvo stenozėsišreikštumo įvertinimas. Aortos angos ploto apskaičiavimas. Aortos vožtuvostenozės išreikštumo įvertinimas sutrikus kairiojo skilvelio sistolinei funkcijai.Aortos vožtuvo nesandarumas. Netiesioginiai aortos vožtuvo nesandarumopožymiai. Aortos vožtuvo nesandarumo laipsnio nustatymas. Sudėtinė aortosvožtuvo yda. Indikacijos chirurginiam gydymui sergant aortos vožtuvo ydomis.8310. Triburio vožtuvo EchoKG: Triburio vožtuvo stenozės etiologija, echokardiografinė diagnostika.vožtuvo nesandarumo etiologija bei echokardiografinė diagnostika. Reliatyvus triburionesandarumas. Triburio vožtuvo nesandarumo laipsnio nustatymas. Dešiniųjų širdies ertmių dilataci11. Plaučių arterijos vožtuvo patologija Plaučių arterijos vožtuvo stenozės etiologija irechokardiografinė diagnostika. Plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas. Plaučių arterinėhipertenzija. Lėtinė plautinė širdis. Plaučių arterijos tromboembolija. Sistolinio bei diastoliniospaudimo plaučių arterijoje apskaičiavimas echokardiografinio tyrimo duomenimis.12. Širdies vožtuvų protezai: Širdies vožtuvų protezų tipai. Protezų funkcijos vertinimas echokardtyrimo metodu. Vožtuvų protezų disfunkcijos mechanizmai. Protezuoto vožtuvo stenozė, nesantrombozė. Protezinis infekcinis endokarditas13. Infekcinio endokardito ir jo komplikacijų EchoKG diagnostika. Vegetacijos antširdies vožtuvų. Vožtuvų funkcijos sutrikimas. Infekcinio endokardito komplikacijos.Infekcijos plitimas į audinius. Abscesai vožtuvų žieduose. Protezuotų vožtuvų infekcinisEndokarditas14. Įgimtų širdies ydų suaugusiems EchoKG diagnostika ir gydymo taktika. Įgimtosvožtuvų stenozės. Įgimti vožtuvų nesandarumai. Patologiniai intrakardiniai šuntai. Įgimtosaortos vožtuvo anomalijos. Įgimtos aortos anomalijos. Mitralinio ir triburio vožtuvų įgimtos.anomalijos. Prieširdžių pertvaros defektai, jų tipai ir echokardiografinio tyrimo diagnostikosgalimybės. Skilvelių pertvaros defektai. Atviras arterinis latakas. Kitos įgimtos širdies ydos.15. Širdies darinių echokardiografinė diagnostika. Pirminiai ir antriniai širdies augliai.Pirminiai gerybiniai ir piktybiniai širdies augliai. Miksoma. Trombai skilveliuose, sąlygosjiems susiformuoti. Trombai prieširdžiuose, sąlygos jiems susiformuoti.Perstemplinio echokardiografinio tyrimo vertė diagnozuojant darinius širdies ertmėse.Embolizacijos šaltiniai.16. Aortos patologijos EchoKG diagnostika ir gydymo taktikos parinkimas. Aortos ligos.Aortos aterosklerozė. Krūtininės aortos ir pilvo aortos aneurizmos. Valsalvės sinusųaneurizmos. Aortos disekacija: klasikinė, intramuralinė hematoma, penetruojantiaterosklerozinė opa, lokalus intimos plyšimas, jatrogeninė ir trauminė aortos disekacija.Echokardiografinė diagnostika gydymo taktika. Sekimo taktika. Perstemplinioechokardiografinio tyrimo reikšmė diagnozuojant aortos ligas.17. Perstemplinis echokardiografinis tyrimas. Standartiniai perstempliniai echokardiografiniaiširdies pjūviai. Indikacijos perstempliniam echokardiografiniam tyrimui.Perstempliniai echokardiografiniai tyrimai sergant širdies ligomis.18. Elektrokardiografija (EKG) ir iškvepiamųjų dujų analizė krūvio metu. 6-ų minučiųėjimo testas. Fizinio krūvio fiziologija ir patofiziologija. Elektrokardiografijos,hemodinamikos ir išorinio kvėpavimo monitoravimas krūvio metu. Krūvio mėginių83

istorija. Krūvio mėginių atmainos ir protokolai. 6-ų minučių ėjimo testas.Veloergometrijos (VEM) indikacijos, kontraindikacijos, apribojimai. VEMvertė diagnozuojant koronarinį nepakankamumą ir parenkant KŠL gydymą.Iškvepiamųjų dujų analizė krūvio metu – spiroergometrijos metodika. Širdiesnepakankamumo laipsnio nustatymas. Testo prognostinė vertė.8419. Echokardiografiniai krūvio mėginiai. Fizinio krūvio ir farmakologiniai echokardiografijosmėginiai. Mėginių protokolai, indikacijos, kontraindikacijos, nutraukimopriežastys, diagnostinė ir prognostinė vertė. Miokardo patologinės būklės: miokardoišemija, pribloškimas, žiemojimas, infarktas. Koronarinės kraujotakos baseinai.Išeminės kilmės mitralinis nesandarumas. Miokardo gyvybingumo reikšmė parenkantKŠL gydymo strategiją. Miokardo doplerio metodikos taikymas miokardoišemijos diagnostikai echokardiografinio mėginio metu. Dobutamino krūvioechokardiografijos reikšmė vertinant aortos vožtuvo stenozės ir kairiojo skilvelio (KS)išstūmimo trakto obstrukcijos laipsnį.Literatūra:1. Otto CM. Textbook of Clinical Echocardiography. Third edition, 2004.2. Freeman WK, Seward JB, Khanderia BK, Tajik AJ. Transesophageal Echocardiography.1994.3. Dittrich HC. Clinical Transesophageal Echocardiography. 1992.4. Henry WL, DeMaria A, Gramiak R, et al, and the American Society of Echocardiography,Comittee on Nomenclature and Standards: Report on two-dimensional echocardiography.Circulation 62:212-222, 1980.5. Cerqueira MD, Weissman NJ, Dilsizian V, et al: Standardized myocardial segmentation andnomenclature for tomographic imaging of the heart: a statement for healthcare professionalsfrom the cardiac Imaging Committee of the Council of Clinical Cardiology of the AmericanHeart Association. Circulation 105:539-542,2002.6. Julius M, Gardin MD, David B, et al: Reccommendations for standardized report for adulttransthoracic echocardiography: A report from the American Society of Echocardiography‘sNomenclature and Standards Committee and Task Force for a Standardized EchocardiographyReport. J Am Soc Echocardiogr 15:275-290, 2002.7. Cheitlin MD, Alpert JS, Armstrong WF, et al: ACC/AHA/ASE 2003 Guidelines Update forthe Clinical Application of Echocardiography: Summary Article. A report of the AmericanCollege of Cardiolgy/American Heart Association Task Force on Practice Guidelines>Circulation 108:1146-1162, 2003.8. American Society of Echocardiography Committee on Standards, Subcommittee onQuantitation of Two-Dimensional Echocardiograms: Recommendations for quantitaion of theleft ventricle by two-dimensional echocardiography. J Am Soc Echocardiogr 2:361-367, 1989.9. Rakowski H, Appleton C, Chan KL, et al: Canadian consensus recommendations for themeasurement and reporting of diastolic dysfunction by echocardiography. J Am SocEchocardiogr 9:736-760, 1996.10. Zoghbi WA, Enriquez-Sarano M, Foster E, et al: Recommendations for evaluation of theseverity of native valvular regurgitation with two-dimensional and Doppler echocardiography.Eur J Echocardiography 4:237-261, 2003.11. Bonow RO, Carabello B, de Leon AC, et al: Guidelines for the management of patients withvalvular heart disease: executive summary. A report of the American College ofCardiology/American Heart Association Task Force on Practice (Committee on Managementof Patients with Valvuilar Heart Disease). Circulation 98:1949-1984, 1998.84

12. Quinones MA, Otto CM, Stoddard M et al: Recommendations for quantification of Dopplerechocardiography: a report from the Doppler Quantification Task Force of the Nomenclatureand standards Committee of the American Society of Echocardiography. J Am SocEchocardiogr 15:167-184, 2002 .13. ACC/AHA Guidelines for Exercise Testing: Executive Summary. Circulation. 1997;96:345-354.14. ACC/AHA 2002 Guideline Update for Exercise Testing. www.acc.org15. Wasserman K, Hansen JE, Sue DY, et al. Principles of Exercise Testing and InterpretationIncluding Pathophysiology and Clinical Applications. Philadelphia. Lippincott Williams &Wilkins. 2005.16. Stress echocardiography: a well-established diagnostic tool. European Heart Journal, Vol. 18,Suppl D 1997.17. Stress echocardiography: in Feigenbaum. Echocardiography. Philadelphia. LippincottWilliams & Wilkins. 2005.18. Stress Echocardiography: Recommendations for Performance and Interpretation of StressEchocardiography. Stress Echocardiography Task Force of the Nomenclature and StandardsCommittee of the American Society of Echocardiography. Armstrong WF, Pellikka PA, RyanT, Crouse L, Zoghbi WA. J Am Soc Echocardiogr 1998; 11: 97-104.85Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį beiįvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas rezidentūros vadovobei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėjesistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.19. Rezidentūros bazė:VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika.Rezidento vadovas:Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 26metai);7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitos klausimuoseyra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.8. Rezidentūros bazė:Šį rezidentūros ciklą galima atlikti Vilniaus Universiteto Santariškių klinikose. Rezidento darbo dienostrukmė 8 val.Rezidento vadovas:Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, kardiologijos mokslų daktaras, docentas, praktinio darbostažas 29 m.)Virginija Grabauskienė (gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė, docentė, praktinio darbostažas 26 m.)Sigita Aidietienė (gydytoja kardiologė, medicinod mokslų daktarė, praktinio darbo stažas 26 m.)Diana Zakarkaitė (klinikinė fiziologė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo stažas 12 m.Jelena Čelutkienė (gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė, praktinio darbo stažas85

861. Ciklo pavadinimas: VIRŠKINAMOJO TRAKTO ENDOSKOPIJA2. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 304 val.Eil.Nr.Temos pavadinimasTeorinė dalis,val.1. Endoskopas, jo sandara, valdymas 4 val.2. Ezofagogastroduodenoskopija 3 val.3. Kolonoskopija, rektoskopija 2 val.4. Kraujavimas iš virškinamojo trakto 3 val.5. Polipektomija 2 val.6. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija 2 val.4. Ciklo tikslai ir turinys:Įgyti teorinius ir praktinius įgūdžius diagnozuojant ir gydant virškinamojo trakto ligas. Mokomaindividualiai.Metodai: pirmąją savaitę dirbama kartu su gydytoju endoskopuotoju, stebint įvedimo techniką,manipuliacijas, aptariant vertinimo kriterijus. Antrąją savaitę gydytojas rezidentas privaloišmokti, ištraukiant endoskopą, jį valdyti, manipuliuoti, paimti biopsiją. Trečiąją ir ketvirtąjąsavaitę jau pradeda savarankiškai įvesti endoskopą, vertinti pakitimus, daryti tyrimo išvadas.Rezidentūros metu išmoksta diagnostinių procedūrų- EGDS , RRS ,sigmoskopijos , pagalgalimybes kolonoskopijos. Sudėtingiems endoskopiniams tyrimams asistuoja5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas5.1 Endoskopas, jo sandara, valdymasSupažindinama su endoskopų rūšimis, paskirtimi, panaudojimo galimybėmis,endoskopų sandara, valdymo principais, dezinfekcijos metodais. Supažindinama suendoskopo įvedimo pagrindiniais principais, komplikacijų galimybe. Supažindinamasu pagalbiniais instrumentais ir prietaisais naudojamais tyrimo metu: užgriebimožnyplėmis, naudojamomis biopsijoms, svetimkūnių šalinimui, diaterminėmiskilpomis, injektoriais ir kt5.2 EzofagogastroduodenoskopijaSupažindinama su ligonių ir aparatūros paruošimu tyrimui, endoskopo įvedimotechnika. Gydytojas rezidentas supažindinamas su stemplės, skrandžio, 12-tės žarnosendoskopine anatomija ir gleivinės struktūros ypatumais. Supažindinama su pagrindiniųstemplės, skrandžio, 12-tės žarnos susirgimų endoskopine semiotika, vertinimokriterijais, diferencine diagnostika.5.3 Kolonoskopija, rektoskopija86

87Supažindinama su ligonių ir aparatūros paruošimu tyrimui, endoskopo įvedimotechnika. Gydytojas rezidentas supažindinamas su storųjų žarnų endoskopine anatomijair gleivinės struktūros ypatumais. Supažindinama su pagrindinių storųjų žarnųsusirgimų endoskopine semiotika, vertinimo kriterijais, diferencine diagnostika.5.4 Kraujavimas iš virškinamojo traktoKraujavimo šaltinio vertinimas, kraujavimo intensyvumo pagal Forest klasifikacijąvertinimas. Supažindinama su pagrindiniais kraujavimo stabdymo metodais : injekcine ,elektrokoaguliacija. Supažindinama su pagrindinėmis situacijomis:Mallory-Weisssindromu, stemplės varikozėmis , opiniais kraujavimais , navikinės kilmės kraujavimais,angiodisplazijomis ,hemobilija5.5 PolipektomijaSupažindinama su polipų klasifikacijomis ,diferencine diagnostika su pogleiviniaisdariniais , augliais. Polipektomijai indikacijų nustatymu, numatomais jų šalinimobūdais.5.6 Endoskopinė retrogradinėcholangiopankreatografijaSupažindinama su indikacijomis tyrimui, aparatūra, ligonio paruošimu tyrimui, papilėsVateri kaniuliavimo ypatumais, tyrimo vertinimo kriterijais, tolimesnės gydymo taktikosnumatymu , galimomis komplikacijomis ir jų prevencija.6 Rekomenduojamos literatūros sąrašas :1.Blackstone Michael O. Endoscopic interpretation Normal and pathologic apperances ofthe Gastrointestinal Tract , 1984.2.G.N.J.Tytgat and M.Classen Practice of Therapeutic Endoscopy 1994.3.Peter Otto ,Klaus Ewe Atlas der Rectoskopie und Coloskopie 19774.Romanov V.A. Endoskopičeskij Atlas 19965.Saveljev V.S. Bujanov V.M. Lukomskij G.I Rukovodstvo po kliničeskoj endoskopiji 19856.Z.Maržatka Terminology and diagnostic Criteria in digestive endoscopy 19947.Pancyrev J.M.,Galinger J.I Operativnaja endoskopija ,19846. Žinių ir gebėjimo vertinimo tvarka:87

Rezidentas turi žymėti savo dienyne savarankiškai atliktų ir asistuotų tyrimų sąrašą. Išklausiusteorinę dalį ir įsisavinus būtinus praktinius įgūdžius ir atlikus minimalų tyrimų kiekį gaunamasrezidentūros vadovo parašas.887. Rezidentūros bazė: VUL Santariškių klinikosCiklo pavadinimas: Klinikinė genetikaApimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)Ciklo praktinė dalis: 140 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Žmogaus ir medicininės genetikos pgrindiniai 2 val.principai2. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos 2 val.3. Vėžio genetika 2 val.4. Reprodukcinė genetika 2 val.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligos 2 val.6. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligos 2 val.7. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligos 2 val.8. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligos 2 val.9. Endokrininės sistemos genetinės ligos 2 val.10. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos 2 val.XVI. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie įvairių žmogaus sistemų, organų genetines ligas, jų diagnostiką,stebėjimo ir gydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriamapo dvi valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Žmogaus ir medicininėsgenetikos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniamsužsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija, braižomi ir analizuojami genealoginiai medžiai;b) dalyvavimas genetinėje konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., genealoginiomedžio braižymas);c) pacientų sindromologinė analizė, naudojant bioinformatikos sistemas.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:j) vertinti paciento fenotipą;k) indikacijas genetiniam konsultavimui;l) suprasti ir interpretuoti genetinių tyrimų rezultatus bei šių tyrimų indikacijas;m) nubraižyti ir analizuoti genealoginį medį;n) naudotis bioinformatikos sistemomis.20.1. Temos pavadinimas. Žmogaus ir medicininės genetikos pagrindiniai principaiTrumpas turinio apibūdinimas:Nuo genetikos iki genomikos. Žmogaus genomo projektas ir praktiniai šio projekto taikymai.Genetika ir profilaktinė medicina. Genai ir chromosomos. Paveldėjimo tipai. Bioetika.Terminologija klinikinėje genetikoje. Tyrimai genetikoje. Kompleksinių ligų genetika.5.2. Temos pavadinimas. Imuninės sistemos ir kraujo genetinės ligos88

Trumpas turinio apibūdinimas:Fagocitų funkcijos sutrikimų ligos: lėtinė granuliomatozinė liga, G6PD stoka, Chediak –Higashi sindromas, Job sindromas, mieloperoksidazės stoka, įgimta neutropenija. B ląsteliųligos: įgimti imunodeficitai. T ląstelių ligos: DiGeorge sindromas. Kombinuoti imunodeficitai.Komplemento funkcijų sutrikimų ligos. Eritrocitų funkcijų sutrikimų ligos: Blackfan – Diamondsindromas, Fanconi anemija, eritrocitų membranų funkcijų sutrikimų ligos, eritrocitųmetabolizmo sutrikimų ligos (piruvatkinazės stoka), nukleotidų metabolizmo ligos,hemoglobinopatijos, koaguliopatijos.5.3. Temos pavadinimas. Vėžio genetikaTrumpas turinio apibūdinimas:Genai ir vėžys. Daugiapakopė vėžio evoliucija. Genai, turintys įtakos auglių atsiradimui.Sindromai su vėžio atsiradimo rizika.5.4. Temos pavadinimas. Reprodukcinė genetikaTrumpas temos apibūdinimas:Invazinė ir neinvazinė prenatalinė diagnostika, indikacijos. Teratogenų poveikis nėštumo metu.5.5. Temos pavadinimas. Širdies ir kraujagyslių sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Įgimtos širdies ydos. Dažniausi sindromai su širdies anomalijomis: Cornelia de Langesindromas, Down sindromas, Turner sindromas, Holt – Oramo sindromas, Noonano sindromas,Williams sindromas, Goldenhar sindromas, VATER asociacija, Marfano sindromas.Kardiomiopatijos: hipertrofinė, diliatacinė, restrikcinė. Širdies ritmo sutrikimų genetinėspriežastys. Dislipoproteinemijos.5.6. Temos pavadinimas. Inkstų ir šlapimo takų genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Inkstų glomerulų genetinės ligos: Alporto sindromas, paveldima nefrozė. Inkstų tubulinėssistemos ligos: inkstų tubulinė acidozė. Inkstų cistinė liga. Inkstų ir šlapimo takų raidosanomalijos.5.7. Temos pavadinimas. Virškinimo ir kvėpavimo sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Virškinimo ir kvėpavimo sistemų raidos anomalijos. Žarnyno transporto ligos. Uždegiminėsžarnyno ligos. Kepenų ligos. Hiperbilirubinemijos. Cistinė fibrozė. Alfa – 1 antitripsino stoka.5.8. Temos pavadinimas. Nervų sistemos ir psichikos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Nervinio vamzdelio ir CNS raidos anomalijos. Protinio atsilikimo genetika ir sindromai,kuriems būdingas protinis atsilikimas. Epilepsijos genetika. Neurokutaniniai sindromai.Miopatijos. Motorinio neurono ligos. Paveldimos sensorinės ir motorinės neuropatijos.Paveldimos ataksijos. Bazalinių ganglijų genetinės ligos. Demencijų genetika. Psichikos ligų(šizofrenijos, afektinių ligų) genetika.5.9. Temos pavadinimas. Endokrininės sistemos genetinės ligosTrumpas temos apibūdinimas:Hipofizio genetinės ligos. Žmogaus augimo sutrikimo genetinės ligos. Skydliaukės irprieskydinių liaukų genetinės ligos. Antinksčių genetinės ligos. Interseksualios būklės. Cukriniodiabeto genetika. MEN sindromas.5.10. Temos pavadinimas. Paveldimos medžiagų apykaitos ligosTrumpas temos apibūdinimas:Aminorūgščių ir organinių rūgščių apykaitos ligos. Angliavandenių apykaitos ligos.Mitochondropatijos. Peroksisominės ligos. Porfirijos. Purinų ir pirimidinų apykaitos ligos.Metalų metabolizmo ligos. Wilsono liga. Lizosominės ligos. Kaulų mineralizacijos sutrikimųligos.21. Pasirenkamas dalykas22. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:8989

g) Emery and Rimoin‘s Principles and Practice of Medical Genetics. Ed. D.L. Rimoin, J.M.Connor, R.E. Pyeritz, B.R. Korf. 4th ed. Churchill Livingstone, Vol. I – III, 2002.h) Medical Genetics for the Modern Clinician. J.A. Westman. Lippincot Williams and Wilkins,2006.i) Genetics in Primary Care and Clinical Medicine. M.R. Seashore, R.S. Wappner. Appletonand Lange, 1996.23. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.24. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininėsgenetikos centras25. Rezidentų vadovai:Loreta Cimbalistienė (gydytoja genetikė, docentė, biomedicinos mokslų daktarė, praktinio darbopatirtis 20 metų);Algirdas Utkus (gydytojas genetikas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 15 metų).90XVII.XVIII.XIX.Ciklo pavadinimas: Laboratorinė medicina (ne laboratorinės medicinos rezidentams)Apimtis kreditais: 1 kreditas (40 val.)Ciklo praktinė dalis: 30 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams – 3 val.preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapaiir jų ypatumai2. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai 3 val.3. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbospecifika4 val.XX. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai.Laboratorinės medicinos ciklas apima pagrindines laboratorinio tyrimo fazes (akcentuojantpreanalizinę ir poanalizinę), pagrindinius laboratorinių tyrimų metodologinius principus. Rezidentassupažindinamas su įvairių laboratorinės medicinos sričių (klinikinės biochemijos, laboratorinėshematologijos, klinikinės imunologijos, klinikinės mikrobiologijos, urinalizės ir organizmo skysčiųcitologijos) darbo organizavimo specifika ir principais.Cikle numatytos trys skirtingos temos teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metuFiziologijos, biochemijos ir laboratorinės medicinos katedros darbuotojai skaito paskaitas. Likusidalis – 30 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai irjų interpretacija (14 valandų);b) praktikos darbai, kurių metu rezidentas išmoksta atlikti dažniausius skirtingoselaboratorijose atliekamus tyrimus (16 valandų).Ciklo metu rezidentas turi išmokti vertinti klinikinių, preanalizinių, analizinių ir poanaliziniųveiksnių įtaką laboratoriniams tyrimams, interpretuoti laboratorinius rodiklius, susipažinti su90

pagrindiniais laboratorinės dignostikos metodais ir suprasti laboratorinės medicinos vaidmenįbendrame paciento priežiūros procese.26. Ciklo temos26.1. Temos pavadinimas. Įvairių veiksnių įtaka laboratoriniams tyrimams –preanalizinis, analizinis ir poanalizinis tyrimo etapai ir jų ypatumai: Laikas nuo tyrimo užsakymo iki rezultato atidavimo ir įtakojantys veiksniai Natūralus ir įtakojamas biologinio bandinio nepastovumas Ėminių paėmimo metodai ir jų įtaka tyrimo rezultatams Vaistų įtaka tyrimo rezultatams Ligų įtaka tyrimo rezultatams Šiuolaikinės ėminių registravimo ir transportavimo sistemos, kompiuterinės duomenų analizėsprincipai Laboratorinės informacinės sistemos privalumai ir trūkumai.26.2. Temos pavadinimas. Laboratorinių tyrimų metodologiniai principai: rankinio laboratorinio tyrimo ypatumai; instrumentinio laboratorinio tyrimo ypatumai ir principai: pusiau automatinių analizatorių veikimo principai; automatinių analizatorių veikimo principai; kolorimetrinis, spektrofotometrinis, turbidimetrinis, nefelometrinis, liepsnosfotometrinis, elekroforezė, chromatografinis (dujų bei skysčio), imunofermentinis,radioimuninis, imunofluorescentinis, liuminescentinis, impedansinis, radiodažnuminis,tėkmės citometrinis, optinis ir kiti analizatorių tyrimų veikimo principai bei laboratoriniųanaličių nustatymo metodai; molekulinės diagnostikos principai ir metodai .5.3. Temos pavadinimas. Skirtingų Laboratorinės medicinos sričių darbo specifika: Klinikinėje biochemijoje Laboratorinėje hematologijoje Klinikinėje imunologijoje Klinikinėje mikrobiologijoje Urinalizės ir organizmo skysčių citologijos laboratorijoje.27. Pasirenkamas dalykas28. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:1. Pagrindinės literatūros sąrašas Kučinskienė Z. Klininikinė laboratorinė diagnostika. I, II, III,IV dalys. Vilnius, 1994, 1994, 1996, 19982. Abaravičius A. Klininikinė laboratorinė diagnostika. Hemostazės sistemos fiziologija.Vilnius, 1997. 36 p3. Kučinskienė Z. Laboratorinių tyrimų žinynas, Vilnius, 20014. Fundametals of Clinical Chemistry, Ed. Tietz N.W. 1996, 1010p.5. Clinical diagnosis and management by laboratory methods. Ed. Henry J.B. 18 th edition,1979, 1991.6. A.V.Hoffbrand and J.E.Pettit. Essential haematology, 3 rd edition. Blackwell ScientificPublication, 1993.7. Laboratory test handbook, 4 th edition, 1996;8. Clinical laboratory diagnosis. Ed. Lotar Thomas, 1998.9. Laboratorinė medicina. 1999 - tęstinis leidinys.10. Wintrobe's Clinical hematology, 10 th edition, Williams&Willkins, Lippincott, 1999.29. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:9191

Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.30. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Laboratorinės diagnostikos centras31. Rezidentų vadovai:Universiteto dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, licencijuoti laboratorinės medicinosgydytojai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą pagal profesinę kvalifikaciją.Prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis33 metai)Lekt. dr. Reda Matuzevičienė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis 10 metų)Lekt. dr. Loreta Bagdonaitė (laboratorinės medicinos gydytoja, praktinio darbo patirtis 8 metai)92Ciklo pavadinimas: Reabilitacijos pagrindaiXXI. Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)XXII. Ciklo praktinė dalis: 140 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Reabilitacijos vystymosi istoriniai-filosofiniai 1 val.aspektai. Reabilitacijos socialiniai – ekonominiaiaspektai.2. Reabilitacijos sistemos modeliai skirtingose šalyse. 1 val.Reabilitacijos organizacinė struktūra Lietuvoje.3. Neįgaliųjų socialinės integracijos principai, juridiniai 2 val.pagrindai. Negalios rūšys.4. Ligonių ir neįgaliųjų biosocialinių funkcijų sutrikimai 2 val.ir jų klasifikacija. Neįglumo, darbingumo irspecialiųjų poreikių nustatymas.5. Reabilitacijos komanda. Reabilitacijos programos 2 val.sudarymo principai.6. Medicininės reabilitacijos priemonės. 4 val.7. Psichologinės reabilitacijos priemonės. 2 val.8. Socialinės reabilitacijos priemonės. Profesinės 2 val.reabilitacijos principai.9. Ortopedinės priemonės reabilitacijoje. 2 val.Kompensacinės technikos priemonės reabilitacijoje.10. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis antirecidyvinisgydymas.2 val.XXIII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų, šeimos, reumatologijos, chirugijos gydytojų specialybės rezidentūrosstudijų programai. Šio ciklo tikslas pateikti rezidentams žinias apie šiuolaikinės medicininėsreabilitacijos organizavimo principus, teisinius pagrindus, medicinines, socialines, profesinesreabilitacijos priemones, specialiuosius funkcinius tyrimus reabilitacijoje, negalių rūšis ir jųypatumus, reabilitacijos specialistus, jų veiklos sritis bei tarpusavio sąveikos mechanizmus,reabilitacijos programos sudarymo principus.92

Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir teoriniams užsiėmimams skiriama 20 valandų. Teoriniųužsiėmimų metu Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro darbuotojai skaito paskaitas.Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) darbas stacionariniuose ir ambulatoriniuose reabilitacijos skyriuose rezidento vadovo priežiūroje,medicininių dokumentų pildymas;b) dalyvavimas konsultacijose;c) dalyvavimas pacientų vizitacijose, aptarimuose;d) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą.Rezidentas privalo:o) žinoti paciento biosocialinių funkcijų sutrikimų vertinimo metodikas;p) žinoti reabilitacijos organizacinę struktūrą, nukreipimo tvarką reabilitacijai skirtinguosereabilitacijos etapuose;q) suprasti reabilitacijos specialistų komandos narių pagrindines funkcijas, jų darbo principus;r) žinoti įvairių medicininės reabilitacijos priemonių taikymo tikslus ir uždavinius;s) žinoti individualios reabilitacijos programos sudarymo metodikas;t) žinoti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, juridinius pagrindus.5. Ciklo „Reabilitacijos pagrindai“ temos5.1. Temos pavadinimas. Reabilitacijos vystymosi istoriniai-filosofiniai aspektai.Reabilitacijos socialiniai – ekonominiai aspektai.Trumpas turinio apibūdinimas: Reabilitacijos vystymosi etapai. Filosofiniai reabilitacijosaspektai. Pagrindinės sąvokos. Reabilitacijos ekonominiai aspektai. Socialiniai reabilitacijosaspektai.5.2. Temos pavadinimas. Reabilitacijos sistemos modeliai skirtingose šalyse. Reabilitacijosorganizacinė struktūra Lietuvoje.Trumpas turinio apibūdinimas: Vakarų šalių (kompleksinės reabilitacijos) ir Rytų šalių (atskirųreabilitacijos priemonių naudojimas gydymui) reabilitacijos modeliai. Reabilitacijosbendruomenės jėgomis modelis. Reabilitacijos etapai. Reabilitacijos paslaugų rūšys. Norminiaidokumentai ir teisiniai aktai, reglamentuojantys medicininę reabilitaciją. Reabilitacijosprincipai.5.3. Temos pavadinimas. Neįgaliųjų socialinės integracijos principai, juridiniai pagrindai.Negalios rūšys.Trumpas turinio apibūdinimas. Neįgalumas, jo priežastys, profilaktika. Neįgaliųjų socialinėsintegracijos principai. Teisiniai aktai, reglamentuojantys neįgaliųjų socialinę integraciją.Judėjimo, regos, klausos, psichinė, protinė, kalbos ir mišri negalia.5.4. Temos pavadinimas. Ligonių ir neįgaliųjų biosocialinių funkcijų sutrikimai ir jųklasifikacija. Neįglumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymasTrumpas turinio apibūdinimas Žmogaus biosocialinės funkcijos. Biosocialinių funkcijųsutrikimai, jų klasifikacija. Reabilitacijos priemonių parinkimas ir taikymas priklausomai nuobiosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnio. NDNT veikla. Neįgalumo nustatymas. Darbingumolygio nustatymas. Specialiųjų poreikių nustatymas. Siuntimo į NDNT tvarka5.5. Temos pavadinimas. Reabilitacijos komanda. Reabilitacijos programos sudarymoprincipai.Trumpas turinio apibūdinimas: Trumpas turinio apibūdinimas: reabilitacijos komanda.Reabilitacijos specialistų komanda, jos pagrindiniai nariai (FMR gydytojas, slaugytoja,kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas), jų funkcijos. Komandiniodarbo principai, ypatumai reabilitacijoje. Reabilitacijos specialistų sąveikos principai. Pacientas,jo artimieji, visuomenė, kaip reabilitacijos komandos nariai. Reabilitacijos programos sudarymoprincipai. Pacientų ištyrimas ir įvertinimas reabilitacijoje. Funkcinių galimybių įvertinimas,naudojant įvairias skales, testus: Protinės būklės mini tyrimas (MMT - angl. Mini Mental Test),Barthel indeksas, Funkcinio savarankiškumo įvertinimas (FSĮ - angl. FIM), Keitel, skausmo ir9393

kt. Reabilitacijos programų ypatumai įvairių negalios rūšių atvejais: klausos, regos, judėjimo,protinės, psichinės, kalbos, mišrios.5.6. Temos pavadinimas Medicininės reabilitacijos priemonės.Trumpas turinio apibūdinimas: Medicininė reabilitacija, kaip dalis bendros reabilitacijossistemos. Medicininės reabilitacijos priemonės – kineziterapija, ergoterapija, psichoterapija,fizioterapija ir kt., jų taikymo principai priklausomai nuo ligonio fizinės ir funkcinės būklėsskirtinguose reabilitacijos etapuose.5.7. Temos pavadinimas. Psichologinės reabilitacijos priemonės.Trumpas turinio apibūdinimas: Psichologinės ligonių ir neįgaliųjų problemos. Psichologinėsadaptacijos stadijos. Neadaptyvaus elgesio sindromai. Psichologinės būklės įvertinimas,psichologiniai testai. Psichologinės pagalbos teikimo etapai. Psichologinės reabilitacijospriemonės.5.8. Temos pavadinimas Socialinės reabilitacijos priemonės. Profesinės reabilitacijosprincipai.Trumpas turinio apibūdinimas: Socialinė reabilitacija, kaip bendros reabilitacijos sistemos dalis.Socialinė pagalba įvairiuose reabilitacijos etapuose. Globos namų, slaugos ir palaikomojogydymo įstaigų veikla. Neįgaliųjų profesinių galimybių įvertinimas. Profesinės reabilitacijosporeikio nustatymas. Profesinės reabilitacijos sistema Lietuvoje, jos teisiniai pagrindai.5.9. Temos pavadinimas. Ortopedinės priemonės reabilitacijoje. Kompensacinės technikospriemonės reabilitacijoje.Trumpas turinio apibūdinimas: Naudojamos medžiagos, tvarsčiai, ortozės (liemens, apatinių irviršutinių galūnių), protezai. Parinkimo ir pritaikymo principai. Kompensacinės technikospriemonių klasifikacija. Jų parinkimo ir pritaikymo principai. Kompensacinės technikospriemonės buityje ir darbo vietoje. Telekomunikacinė technika. Kompensacinė technika,naudojama esant judėjimo negaliai. Kompensacinė technika, naudojama esant klausos, regossutrikimams. Kompensacinės technikos kompensavimo tvarka.5.10. Temos pavadinimas. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis antirecidyvinis gydymas.Trumpas turinio apibūdinimas: Antirecidyvinio gydymo principai, priemonės. Indikacijos irkontraindikacijos antirecidyviniam gydymui. Natūralių gamtinių veiksnių naudojimasantirecidyviniam gydymui.6. Privalomas (pasirenkamasis) dalykas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) Handbook of Physical Medicine and rehabilitation Basics. Garrison S. J. Philadelphia, 1995.b) Reabilitacija. Kriščiūnas A. ir kt. “Kaunas, 1996.c) Krusen’s Handbook of Physical Medicine and Rehabilitation. Kottke F. J., Lehmann J. F.Philadelphia, 1990.d) The Rehabilitation Specialist’s Handbook, J.M.Rothstein, S.H.Roy, S.Lwolf, 1990.e) Rukovadstvo po reabilitacii bolnych s dvigatelnymi narušenijami (I-II tomas), A.N.Belova,O.N.Ščepetova, 1998, 1999 m. Rus. k.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimties balų sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.3. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos,fizinės ir sporto medicinos centras4. Rezidentų vadovai:doc. dr. Alvydas Juocevičius (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, docentas,biomedicinos mokslų daktaras, praktikinio darbo patirtis 28 metai);dr. Dalia Jurgelevičienė (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, biomedicinos mokslųdaktarė, praktikinio darbo patirtis 9 metai);9494

Jūratė Kesienė (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, praktikinio darbo patirtis 12 metų);Teresė Palšytė (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, praktikinio darbo patirtis 7 metai);95XXIV.XXV.XXVI.Ciklo pavadinimas: PsichiatrijaApimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)Ciklo praktinė dalis: 140 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Psichiatrinės pagalbos organizacija: įstatymai, 2 val.normatyviniai aktai, etika, psichikos sutrikimųklasifikacijos (TLK, DSM).2. Bendroji psichopatologija: suvokimo, mąstymo, 2 val.emocijų, valios, atminties, dėmesio, savimonės,samonės, potraukių, intelekto, pažinimo,psichoorganiniai sutrikimai.3. Psichiatrijoje taikomi tyrimo metodai: klinikinis 2 val.tyrimas, psichodiagnostiniai tyrimo metodai,psichikos sutrikimų įverčio skalės.4. Priklausomybių medicina: priklausomybės 2 val.psichoaktyviom medžiagom, patologinisazartiškumas. Jų diagnostika, gydymas irpsichosocialinė reabilitacija.5. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: 2 val.demencijos, delyrai, psichozės ir kiti sutrikimaisergant Alzhaimerio, Piko, Huntingtono, Parkinsono,AIDS, Epilepsija, kraujagyslinėmis ir endokrininėmisligomis. Jų diagnostika, gydymas ir psichosocialinėreabilitacija.6. Nuotaikos sutrikimai: depresija, manija, mišrus 2 val.afektas, dvipolis sutrikimas. Jų diagnostika, gydymasir psichosocialinė reabilitacija.7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai: 2 val.fobiniai ir kiti nerimo sutrikimai, obsesiniskompulsinissutrikimas, reakcijos į sunkų stresą,adaptacijos sutrikimai, disociaciniai sutrikimai,somatoforminiai sutrikimai. Jų diagnostika, gydymasir psichosocialinė reabilitacija.8. Elgesio sindromai: valgymo, neorganiniai miego, 2 val.seksualinės funkcijos sutrikimai. Jų diagnostika,gydymas, psichosocialinė reabilitacija.9. Biologiniai gydymo būdai: psichofarmakologija, EIT, 2 val.ŠT, TMS, n. vagus stimuliacija ir kt.10. Psichosocialiniai reabilitacijos metodai: dienos 2 val.stacionarai, pacientų klubai, socialinių įgūdžiųlavinimas, psichoedukacija, įvairios saugus būstoformos, bendruomenės psichikos sveikatos centrai,psichosocialinės reabilitacijos centrai, šeimos centraiir kt.95

96XXVII. Ciklo tikslai ir metodai.Tikslai: mokėti nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimus suaugusiems pagal TLK-10.Konsultuoti pacientus ir jų artimuosius dėl sutrikimų pobūdžio, suteikti reikiamą informacijąapie gydymo galimybes ir tinkamai nukreipti pacientą tolimesniam gydymui. Sugebėti suteiktineatideliotiną pagalbą ūmių būklių ir krizių atvejais. Sugebėti taikyti biopsichosocialinęparadigmą psichikos ir elgesio sutrikimų sampratoje bei individualaus gydymo plano sudaryme.Metodai: dirbama supervizuojant rezidentūros vadovui įvairiuose skyriuose, dalyvaujamaligonių aptarimuose, konferencijose. Dirbama kartu aptariant pacientus visos psichikossveikatos priežiūros specialistų komandai. Per mėnesį pageidautina turėti 2 budėjimus. Teoriniųužsiėmimų metu dalyvauja diskusijose, studijuoja literatūrą, naudojasi internetinėmissvetainėmis, audio-video mokomosiomis priemonėmis.5. Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibūdinimas:Psichinės sveikatos supratimas, užduotys.Psichinės pagalbos organizacijos principai, įstatymai, normatyviniai aktai. Psichiatrija irmedicininė etika: šiuolaikiniai psichiatrinės etikos kodeksai. Psichiatrijoje taikomi tyrimųmetodai: klinikinis tyrimo metodas, anamnezė, psichodiagnostinio tyrimo metodai (asmenybėstyrimas, intelekto tyrimas, neuropsichologiniai tyrimai), klinikinės skalės, standartizuotipsichikos būklės tyrimai, laboratoriniai tyrimai, psichotropinių preparatų koncentracijosnustatymas kraujo serume, instrumentiniai tyrimai.Pagrindiniai psichikos sutrikimų simptomai, sindromai, sutrikimai.Psichikos sutrikimų klasifikacijos: DSM ir TLK. Ypatingas dėmesys skiriamas organiniamsir simptominiams psichikos sutrikimams, priklausomybių medicinai, nuotaikos sutrikimams,nerimo ir psichosomatiniams sutrikimams.Biologiniai gydymo metodai.Pagrindinis dėmesys skiriamas psichofarmakologijos pagrindams: psichotropinių vaistųklasifikacijos, gydymo principai. Supažindinama su įvairiomis psichikos sutrikimųneuromediatorinėmis sistemomis: dopaminine, serotonine, noradrenalinine, acetilcholinine,monoaminooksidazės ir kitomis. Teoriškai ir praktiškai išmokstama klaikinių, atipiniųpriešpsichozinių vaistų, antidepresantų, benzodiazepinų, normotimikų, psichostimuliatorių irkitų skyrimo, remiantis sudarytais ligų gydymo algoritmais. Susipažįstama su Elektroimpulsinės terapijos veikimo būdu, techninėmis charakteristikomis, indikacijomis irkontraindikacijomis. Taip pat su Šviesos terapija, Transkranijine magnetine stimuliacija, n.vagus stimuliacija.Psichosocialinė pagalba.Svarbu yra suprasti psichosocialinės reabilitacijos santykio praktikoje, tarnybų modelių irmetodų taikymą, gyvenimo kokybės bei negalios koncepcijas. Destigmatizacijos programas.Tikslinių reabilitacijos grupių nustatymo principus. Psichoedukacijos metodus.6. Rekomenduojama literatūra:1. A. Dembinskas. Psichiatrija: vadovėlis. UAB „Vaistų žiniios“. 2003.2. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. PSO. Ženeva. Vert.Red. R. Bunevičius, A. Žembinskas. – Kaunas: Medicina. 1997.3. Kaplan & Sadock‘s comprehensive textbook of psychiatry. Ed. Sadock BJ, SadockVA. 8th ed. Lippincot Williams & Wilkins. 1997.4. Ph.G.Janicak et al. Principles nad practice of psychopharmacotherapy. 2nd ed.Baltimore: Williams & Wilkins. 20055. A. Šiurkutė. Antidepresantai ir normotimikai. Metodiniai nurodymai. Vilnius. 1994,6. V. Danilevičiūtė. Benzodiazepinai. Vilnius. VU. 1998.96

7. R. Abrams. Electroconvulsove therapy / ed. R. Abrams. 3rd ed. New York: OxfordUniversity Press. 1997.8. N.E. Rosenthal. Winter blues: seasonal affective disorder: what it is and how toovercome it. New York: Guilford Press. 1998.9. Anthony W., Cohen M., Farkas M. Psichiatrinė reabilitacija. Vilnius. 1998.7. Žinių ir gebėjimo įvertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktikinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.8. Rezidentūros bazė:Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinika.9. Rezidentų vadovai:Algirdas Dembinskas (gydytojas psichiatras, profesorius, praktinio darbo patirtis 42 metų)Vita Danilevičiūtė (gydytoja psichiatrė, medicinos daktarė, docentė, praktinio darbo patirtis25 metai)Alvydas Navickas (gydytojas psichiatras, asistentas, praktinio darbo patirtis 17 metų).97Ketvirtųjų ir penktųjų mokslo metų rezidentūros programaEil.Dalykas Mėnesiai KreditaiNr.1. Vidaus ligos (polisisteminė, reta15 60patologija, diferencinė diagnostika)2. Konsultacinė medicina 3 123. Nėsčiųjų terapinė priežiūra 2 84. Elektyvinis kursas (pasirinktinai2 8kardiologija, pulmonologija,gastroenterologija, nefrologija,reumatologija, endokrinologija,hematologija)VISO 22 88Vidaus ligos1. Ciklo pavadinimas – Vidaus ligos.2. Apimtis kreditais – 60 kreditų (2400 val.)3. Praktinė dalis valandomis – 2340 val.Eil.Nr..1E Ciklo pavadinimas1 Vidaus ligos: polisisteminė, reta patologija, vidausligų diferencinė diagnostikaTeorinė dalis, val.604. Ciklo tikslas ir turinys– susisteminti visas vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniais studijųmetais, išstudijuoti retai pasitaikančią vidaus organų patologiją; išmokyti vidaus ligų97

diferencinės diagnostikos pagrindų principus; įtvirtinti įgytus praktikinius įgūdžius. Cikloturinys apima tiek dažnai pasitaikančią vidaus ligų patologiją, tiek ir retesnius susirgimus, otaip pat daugiasisteminius organizmo pažeidimus.5.Studijų metodai. Ciklo metu numatyta išnagrinėti trisdešimt skirtingų temų. Kiekvienaitemai skiriama po dvi valandas teorinų užsiėmimų. Teorinių užsiėmimų metu aptariamidiferencinės diagnostikos ypatumai, gydytojų veiksmų tikslingumas skiriant instrumentiniusir laboratorinius tyrimus, nagrinėjamos ilgalaikės pacientų priežiūros principai, o taip patprofilaktinės priemonės. Studijuojama polisisteminė vidaus ligų patologija, atliekama visųbazinių žinių sintezė, įsisavinama ribinė, reta vidaus ligų patologija, pritaikoma praktikojeįgyti klinikiniai įgūdžiai. Derinant su klinikiniu darbu, vykdomas mokslinis darbas, kurisapibendrinamas straipsniu (-iais) recenzuojamoje Lietuvos ar užsienio spaudoje ir moksliniureferatu. Ketvirtaisiais bei penktaisiais rezidentūros metais rezidentai gali pasirinkti 2 mėn.trukmės elektyvinį kursą, t.y. pasigilinti vienoje iš disciplinų, kurias studijavo pirmaisiais irantraisiais rezidentūros metais (kardiologija, pulmonologija, endokrinologija,gastroenterologija, nefrologija, reumatologija ir hematologija). Studijų procesas vykdomasvidaus ligų diagnostikos, vidaus ligų, priėmimo skyriuose. Konsultacinis darbas vykdomasne tik konsultacijų poliklinikoje, bet ir kituose ne terapinio profilio skyriuose.6. Įgyjamos žiniosRezidentai išmoksta susisteminti vidaus ligų žinias, įgytas ankstesniaisiais studijų metais,išstudijuoja retai pasitaikančią bei “tarpdisciplininę” vidaus organų patologiją, kuri detaliai nebuvostudijuota profilinėse klinikose (pvz., sepsį, giliųjų venų trombozę, periferinių arterijų ligą ir kt.).7. Įgyjami gebėjimaiĮsisavinami diagnozės nustatymo principai: hipotezės parinkimas, vystymas, patvirtinimas.Suformuojamas klinikinis mąstymas: informacijos rinkimo metodologija, klinikinio sindromostruktūrizacija, sintezė, analizės reikšmingumas, išvados.Išmokstama diagnozuoti ir gydyti vidaus organų ligas, savistoviai vykdyti vidaus ligųdiferencinę diganostiką, savarankiškai atlikti ir vertinti vidaus organų echoskopiją, spirografiją,echokardiografiją, krūvio mėginius, ezofagofibrogastroskopiją, rektoskopiją. Taip pat savarankiškaipaimti arterinį kraują iš šlaunies ar stipininės arterijos, atlikti sternalinę, pleuros ertmės, ascitopunkcijas.Seminarų planas ketvirtaisiais ir penktaisiais rezidentūros metais98Eil.Nr.Seminaro pavadinimasTrukmė(val.)1. Klasikinis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 22. Neutropeninis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 23. Hospitalinis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas 24. Sepsio etiopatogenezė klinika, diagnostika. 25. Sepsinis šokas 26. Sepsio gydymo taktika 27. Sinkopių diferencinė diagnostika 28. Ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 29. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumo sindromas 210. Plaučių edemos diferencinė diagnostika 211. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostika 212. Limfadenopatijų diferencinė diagnostika 213. Lėtinių ligų anemijos 214. Diarėjos ir obstipacijų sindromas 215. Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymas 216. Kitų lokalizacijų veninės trombozės 298

17. Aterosklerozė, gydymas ir prevencija 218. Periferinių arterijų ligų diagnostika ir gydymas 219. Galvos skausmo diferencinė diagnostika 220. Geltų sindromo diferencinė diagnostika 221. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostika 222. Niežulio sindromo diferencinė diagnostika 223. Dizurijos sindromo diferencinė diagnostika 224. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymas 225. Antikoaguliantų skyrimo ir laboratorinės kontrolės ypatumai 226. Metabolinis sindromas 227. Lokali, gilioji ir sisteminė grybelinė infekcija 228. Skausmo samprata ir gydymo ypatumai 229. Lėtinių žaizdų (arterinių, veninių, vėžinių, pragulų) gydymo 2principai30. Periferinių edemų sindromo diferencinė diagnostika 2.8. Temos turinio trumpas apibudinimas8.1. Klasikinis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas.Pagrindiniai neaiškios kilmės karščiavimo diagnostikos kriterijai, klasifikacija. Pagrindiniaidiagnostikos principai. Dažniausios šio sindromo priežastys – infekcija, navikiniai susirgimai,kolageninės ligos, granuliominiai ir kiti susirgimai. Sisteminė ir lokalizuota infekcija – diagnostikosir gydymo ypatumai. Neaiškios kilmės karščiavimo sindromo ilgalaikio stebėjimo principai, atokiosišeitys8.2. Neutropeninis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas.Pagrindinės neutropenijos išsivystymo priežastys. Infekcijos diseminacijos, uždegiminioatsako formavimosi ypatumai sergant neutropenija. Grybelinė infekcija, citomegalo, Ebštein-Baroinfekcija. Laboratorinių uždegiminio atsako rodiklių vertinimo ypatumai esant neutropeniniamkarščiavimui. Gydymo taktika, prevencija.8.3. Hospitalinis neaiškios kilmės karščiavimo sindromas.Karščiavimas susijęs su: limfodenopatija, kosuliu ir kvėpavimo nepakankamumu, pykinimuir vėmimu, su odos bėrimu, su lyties ir šlapimo organų pakenkimo simptomais, viduriavimu.Subfebrilus karščiavimas. Gydymo ir prevencijos taktika.8.4. Sepsio etiopatogenezė, klinika, diagnostika.Infekcijos ir sepsio samprata. Dažniausiai pasitaikantys sepsio „vartai“. Sepsio diagnostikoskriterijai: bakteremijos nustatymo svarba; kraujo pasėlių sterilumui paėmimo tvarka ir metodai.Prokalcitonino testo vertinimo ypatumai. Sepsio eigos sunkumo laipsniai.Leukocitozė irleukopenija. Hipertermija ir hipotermija. Pagrindinių sepsio klinikinių požymių kitimai ir jų ryšyssu sepsio eiga.. Laboratorinio ir instrumentinio pagrindinių organų funkcijos sutrikimų sekimoprincipai. Gretutiniai susirgimai, įtakojantys sepsio komplikacijas ir gydymo taktikos pasirinkimą.8.5. Sepsinis šokas.Sepsinio šoko ir su sepsiu asocijuotos hipotenzijos diferencinė diagnostika. Priežastys,ytakojančios sepsinio šoko atsiradimą. Pagrindinių šokų grupių diferencinė diagnostika ir gydymoypatumai. Endotokseminis šokas: pagrindiniai klinikiniai požymiai ir prevencijos taktika. Sepsiniošoko laipsniai ir stadijos. Dauginių organų disfunkcijos sindromas. Pagrindiniai sepsinio šokogydymo principai – gyvybiškai svarbių organų funkcijos išsaugojimas.8.6. Sepsio gydymo taktika.9999

Sepsio gydymo taktika: esant nustatytam sukėlėjui ir nesant įrodytai bakteremijai, esantneutropenijai. Infekcijos židinių šalinimo principai. Sukėlėjų jautrumo antibiotikams vertinimas.Gydymo taktika nustačius kelius sukelėjus, o taip pat pasikeitus mikroorganizmams. Pagrindiniųantibiotikų grupių veikimo į mikroorganizmus ypatumai. Antibiotikų derinamumo principai.Grybelinės infekcijos prevencijos principai. Antibiotikų sukelta endotoksemija. Gydymo trukmė:nesant efekto ir turint gerą atsaką. Wisller‘io pseudosepsis. Eterinės ir parenterinės mitybospagrindai.8.7. Sinkopių diferencinė diagnostika.Sinkopių priežastys: kraujagyslių tonuso, volemijos sutrikimai, kardiovaskulinės ircerebrovaskulinės priežastys. Vazovagalinės sinkopės, posturalinė hipotenzija, karotidinio sinusopadidintas jautrumas, situacinės sinkopės, glosofaringinė neuralgija. Diferencinė diagnostika:hiperventiliacinis sindromas, nerimo, epilepsijos priepuoliai, hipoglikemijos (insulinomos),sinusinio mazgo silpnumas, bradi-tachi sindromas, Stokes-Adams-Morgagni sindromas,WPWsindromas. Sinkopių diferencinės diagnostikos ypatumai: invaziniai ir neinvaziniai tyrimų metodai.Gydymo ir prevencijos principai.8.8.Ūminis kvėpavimo nepakankamumo sindromas.Kvėpavimo funkcijos kontrolės mechanizmų (centrinė nervų sistema, raumenynas,kvėpuojamieji takai, alveolės ir kraujotaka) ūminė disfunkcija. Klinikinis ūminio kvėpavimonepakankamumo įvertinimas. Rūgščių-šarmų ir dujų difuzijos pakitimų vertinimas. Hipoksinė irhiperkapninės komos. Cheine-Stokes kvėpavimas. Paroksizminis naktinis dusulys. Miego apnėja.Plaučių arterijos trombinė embolija, kvėpavimo takų ir alveolių obstrukcija. Svetimkūniai. Gydymoprincipai. Deguonies terapijos indikacijos ir taikymo metodika. Atsiurbiamoji terapija.Bronchodiliatatoriai, mechaninė plaučių ventiliacija.8.9. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas.Lėtinio dusulio periferiniai ir centriniai mechanizmai. Dusulio diferencinė diagnostika.Obstrukcinės kvėpuojamų takų ligos (LOPL, bronchinė astma ir kt.), difuzinės parenchimimėsplaučių ligos (lėtinės intersticinės ligos,bronchektazinė liga ir kt.), lėtinė plaučių kraujagysliųokliuzinė patologija (mazginis periarteriitas, recidyvuojanti plaučių arterijos tromboembolija,anomalijos ir kt.), krūtinės ląstos ir diafragmos patologija (deformacijos, Guillain-Bare sindromas,miastenija), pleuros patologija, širdies ligos. Širdinės ir plautinės kilmės dusulio pagrindiniaikriterijai. Periferinės ir centrinės cianozės diferncinė diagnostika. Plaučių ventiliacinės funkcijos(obstrukcinės, restrikcinės) rodikliai ir jų interpretacija. Cor pulmonale chronicum. Gydymoprincipai.8.10. Plaučių edemos diferencinė diagnostikaPlaučių edemos samprata. Kardiogeninė plaučių edema. Nekardiogeninė plaučių edema.Starlingo dėsnio sutrikimas: padidėjęs spaudimas plaučių kapiliaruose, sumažėjęs plazmosonkotinis slėgis, padidėjęs neigiamas intersticiumo spaudimas. Padidėjęs alveolių-kapiliarųpralaidumas (ūminis respiracinis distreso sindromas): pneumonija, inhaliaciniai toksinai,cirkuliuojantis kraujyje toksinai, aspiracija skarandžio turiniu, ūminis hemoraginis pankreatitas,DIK sindromas ir kt. Limfinis nepakankamumas ir plaučių edema. Didelių aukščių plaučių edema.Neurogeninę, narkotikų perdozavimo edema. Eklamsijos sukelta plaučių edema. Plaučių edemosetippatogenezinio gydymo ypatumai.8.11. Disfagijos sindromo diferencinė diagnostikaAfagija. Odinofagija. Rijimo fiziologija. Disfagijos patofiziologiniai mechanizmai.Mechaninė disfagija: santykinai siauro spindžio sindromas, uždegiminiai veiksniai (stomatitas,faringitas, ezofagitas ir kt.), striktūros, navikai, išorinė kompresija (spondilitas, osteofitai,retrofaringinis abscesas, retrosterninę struma, kraujagyslių kompresija, tarpuplaučio patologija, po100100

vagotominė hematoma ir kt.). Motorinė disfagija: rijimo reflekso sutrikimas (orofaringinėanestezija, Sjogreno sindromas, rijimo centro patologija ir kt), ryklės ir stemplės raumenų patologija(raumenų silpnumas, neuroraumeninė patologija, stemplės sfinkterių patologija). Paciento fizikinėsapžiūros ypatumai, instrumentinė diagnostika. Etiopatogenezinio gyydmo ypatumai.8.12. Limfadenopatijų diferencinė diagnostikaSveikų vaikų ir jaunuolių limfmazgiai. Infekcinės kilmės padidėjusių limfmazgių ypatumai.Regioniniai limfadenitai. Pakaušio limfadenopatija (sisteminė virusinė infekcija, galvos odosbakterinė infekcija), kaklo limfadenopatija (streptokokinė infekcija, Epstein-Barro citomegalovirusai, toksoplazmozė), viršraktikaulinė limfadenopatija (krūtinės, pilvo, krūties navikų mts),pažasties limfadenopatija (lokali rankos infekcija, katės nudraskymo liga, limfoma, krūties vėžiomts), epitrochkarinė limfadenopatija (limfoma, moliarinė tbc, lokali piogeninė infekcija), kirkšnieslimfadenopatija (herpes simplex, venerinė limfogranuloma, sifilis, lokalus celiulitas,limfoma,metastazės). Generalizuota limfadenopatija – įgytas imunodeficito sindromas, infekcinėsmononukleozės sindromas(Epstein-Barro, citomegalo virusai, toksoplazmozė), maliarinė tbc,diseminuota grybelinė infekcija, bruceliozė, infekcinis endokarditas, antrinis sifilis, sarkoidozė,leukemijos, limfomos.8.13. Lėtinių ligų anemijosSveikų vyrų ir moterų eritrocitų ir Hb lygiai. Retikulocitų lygio, koreguoto retikulocitųindekso svarba. Eritrocitų formos ir dydžio svarba (MCV ir MCH , anizocitozė, poikilocitozė,taikinio formos eritrocitai). Megatrombocitai. Polisegmentiški ir oligoregmentiški neutrofilai.Serumo geležis, feritinas,(skirtingi fiziologinių normų lygiai moterims ir vyrams).Transferinoįsotinimo geležimi lygmuo. Fiziologinis feritino sandėlių blokas, sergantlėtinių ligų mažakraujyste,refrakteriškumas gydant geležies preparatais.8.14. Diarėjos ir obstipacijų sindromasSkrandžio ir žarnų motilitetas (sinchronizacija, akomodacija). Vidinė ir išorinė inervacija.Skysčio, esančio žarnyne absorbcija ir sekrecija. Defekacija. Viduriavimo apibrėžimas Ūminėsdiarėjos priežastys. Padidinta rizika infekcijai (keliautojų diareja, maisto gaminimas, imunodeficitasir kt.). Vaistų sukelta diarėja (antibiotikai, NVNU, aqntidepresantai, antacidai, laksatyvai ir kt.).Lėtinė diarėja ir jos priežastys: sekrecijos sutrikimai (vaistai, žarnų operacijos, hormonai ir kt.),osmozinės priežastys (osmoziniai laksatyvai, karbohidratų malabsorbcija), riebalų malabsorbcija,uždegiminės priežastys. Viduriavimo diferencijuotas gydymas, prevencijos priemonės.Obstipacijos. Ūminės ir lėtinės obstipacijos. Žarnų turinio tranzito tyrimai. Obstipacijų gydymoprincipai, prevencija.8.15. Giliųjų venų trombozės diagnostika ir gydymasVeninės trombozės etipatogenezė: Virchovo trijada. Trombofilija (antitrombino III, proteinoC ir S deficitas, aktyvuoto proteino C rezistentiškumas, protrombino mutacijos, antifosfolipidinissindromas). Pacientų padidintos rizikos grupės. Paviršinių ir giliųjų venų trombozės ypatumai.Klinikiniai giliųjų venų trombozės požymiai. Laboratorinė ir instrumentinė veninės trombozėsdiagnostika. D-dimerai: specifiškumas ir jautrumas. Ūminės giliųjų venų trombozės gydymotaktika. Trombolizės ir tromboektomijos indikacijos. Ilgalaikio gydymo taktika. Veninės trombozėsprevencija: priešoperacinė, pirminė ir po persirgtos giliųjų venų trombozės epizodo. Kompresinėskojinės, vyturai, pneumokompresinis gydymas.8.16. Kitų lokalizacijų veninės trombozėsAkių tinklainės venų trombozės klinikiniai požymiai, gydymo taktika ir prevencija. Budd-Ciari sindromo pagrindiniai klinikiniai požymiai, diagnostikos ypatumai, gydymo taktika. Ūminėvartų venos trombozė. Etiologiniai veiksniai, diferencinė diagnostika, gydymas. Lėtinė vartų venostrombozė. Veninės hipertenzijos sindromas (šuntai, varikozė). Blužnies venų trombozė.101101

Mezenterinių kraujagyslių trombozė. Diagnostikos ir gydymo taktika. Inkstų venų trombozė.Placentos venų trombozė: antifosfolipidinio sindromo ypatumai. Antikoaguliacinio gydymoypatumai nėštumo metu. Apatinės tuščiosios venos ir ileofemoralinės venos trombozė. Indikacijostrombolizei.8.17. Aterosklerozė, gydymas ir prevencijaAterosklerozės rizikos faktoriai (rūkymas, hipertenzija, dislipidemija, cukrinis diabetas,amžius, gyvensena, koaguliaciniai faktoriai, uždegiminiai veiksniai ir kt.). Aterosklerozėspatogenezė: riebalinė dėmė, lipoproteinų oksidacija, leukocitai, trombocitai ir jų adhezyvinės iragregacinės sąvybės, putotosios ląstelės. Faktoriai slopinantys ateromos atsiradimą. Uždegimas ir jovaidmuo aterogenėzėje. Ateromos evoliucija ir komplikacijos: kraujo koaguliacinė sistema,mikrokraujagyslės, plokštelės didėjimas. Aterosklerozės klinikiniai sindromai. Aterosklerotinėsplokštelės nestabilumas, plyšimas. Aterosklerozės ūminių ir lėtinių klinikinių sindromų gydymoprincipai. Poveikis į rizikos faktorius.8.18. Periferinių arterijų ligų diagnostika ir gydymasPeriferinių arterijų ligų samprata. Ryšys su su kitais arterijų baseinais ( vainikinėmiskraujagyslėmis, galvos smegenų arterijomis). Periferinių arterijų ligų epidemiologija (ryšys surizikos veiksniais, kitomis ligomis). Pagrindiniai klinikiniai simptomai: protarpinis šlubumas, odospokyčiai, arterinės opos, gangrena. Diagnostikos kriterijai: kulkšnies-žasto indeksas, krūviomėginiai, palpaciniai periferinės kraujotakos diagnostikos metodai, ultragarsinė diagnostika,angiografija, MBR. Krūvio mėginiai. Arterinės kraujotakos vertinimo ypatumai sergant cukriniudiabetu. Periferinių arterijų patologijos diferencinė diagnostika (vaskulitai, embolizacija,mechaninis užspaudimas). Gydymo taktika (vazodilatatoriai, antitrombocitiniai vaistai). Rizikosveiksnių modifikacija.8.19. Galvos skausmo diferencinė diagnostikaGalvos skausmas be akivaizdžių organinių priežasčių. Ūminiai galvos skausmai:hemoragijos, kraujagyslių pertempimas (didėjanti aneurizma), infekcija (meningitas, encefalitas ,sisteminė infekcija), padidėjęs intrakranijinis spaudimas, sumažėjęs intrakranijinis spaudimas,padidėjęs intraokuliarinis spaudimas, optinis neuritas ir kt. Progresuojantis poūmis: ekstrakranijinis(temporalinis arteriitas), intrakranijinis (hematoma, tumoras, abscesas, TBC, sifilis, cisticerkozė irkt.) Rekurentinis: migrena, klasterinis galvos skausmas, sinusitas, paroksizminė hipertenzija(feochromocitozė) ir kt. Lėtinis galvos skausmas: įtampos galvos skausmas, potrauminis,poherpetinė neuralgija, psichogeninis skausmas. Galvos skausmo gydymo ypatumai, prevencija.8.20. Geltų sindromo diferencinė diagnostikaBilirubino metabolizmas. Nekonjuguota hiperbilirubinemija. Fiziologinė naujagimių gelta.Crigler-Najjar'o sindromas, I ir II tipai, Gilbert'o sindromas. Konjuguota hiperbilirubinemija.Dubin-Johnson'o ir Rotor'o sindromai. Intravaskulinės ir ekstravaskulinės hemolizės sindromai.Ūminiai ir lėtiniai virusiniai hepatitai.Steattohepatitai(alkoholinis, nealkoholinis).Obstrukcinėsgeltos(parencheminės- pirminė biliardinė cirozė, pirminis sklerozuojantischolangitas). Mechaninėgelta(latakų akmuo, navikai, trukdantys tulžiai nutekėti).Bilirubinas su frakcijomis. ALT, AST,šarminės fosfatazės γ-GTP, albuminų kiekis serume, APTT, PA, fibrinogeno tyrimų svarbadiferencijuojant geltas.1028.21. Hepatosplenomegalinio sindromo diferencinė diagnostikaHepatosplenomegalijų priežastys – kongestinės, dėl tribūrio vožtuvo nesandarumo,konstrukcinio perikardito, KMP. Veninė stazė ir bilirubino apykaita bei fermentų kitimai(konjuguoto ir nekonjuguoto bilirubino didėjimas, protrombino laiko kitimas, šarminės fosfatazės irgama-GTP padidėjimas) AST ir ALT didėjimo skirtumai esant kongestinei hepatosplenomegalijai.102

Kongestinės splenomegalijos pagrindiniai patognomoniniai požymiai (anemija, leukopenija sunepakitusia % diferenciacija, trombocitopenija). Kitos hepatosplenomegalijų priežastys –limfoproliferacinės, mieloproliferacinės, kaupimo ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos,maliarija. Izoliuotų hepatomegalijos ir mišrios hepatosplenomegalijos – ūminiai ir lėtiniai virusiniaihepatitai, alkoholinė kepenų liga, nealkoholinis steatohepatitas, pirminiai ir antriniai kepenųnavikai. Hepatosplenomegalijos diagnostikos algoritmas. Gydymo principai.1038.22. Niežulio sindromo diferencinė diagnostikaNiežulio priežastys – odos ligos (niežai, pedikuliozė, bičių įkandimas, dilgėlinė, atopinis arkontaktinis dermatitai, herpetiforminis dermatitas, plokščioji raudonoji kerpligė,prakaitinė(maliarija), pagyvenusių asmenų sausa oda). Nėštuminė cholestazė su niežuliu, josgerybinė eiga. Pruritus ani (dėl atopinio dermatito, psoriazės, kontaktinio dermatito, pararitų,vietiniai panaudoto, tepraciklino, cukraligės). Niežulys sergant cholestazinėmis kepenų ligomis(pirminiai ir antriniai kepenų navikai, pirminė biliarinė cirozė, sklerozuojantis cholangitas). Tulžiesrūgštys ir niežulys. Niežulio gydymo ir prevencijos principai..8.23. Dizurijos sindromo diferencinė diagnostikaFiziologinis šlapinimosi mechanizmas. Dažno šlapinimosi, šlapinimosi urgencijos,nokturijos, superpubinio diskomforto vaidmuo dizurijos patogenezėje. Dizurija ir moterys.(pakitimai šlapimo pūslėje, uretroje). Vyrų dizurija – prostatos pakitimai. Dizurija dėl infekcijosinkstuose, virškinimo trakte, genitalijose. Dizurijos sindromo didieji pagrindiniai diagnostikoskriterijai – ženkli bakteriurija( >10 5 bakterijų), cistitas, uretritas, pielonefritas. Mažesnieji :bakteriurija (10 2 -10 4 bakterijų), chlamydia trachomatis ar trichomonas vaginalis sukeltas uretritas,genitourinarinė tbc, idiopatinis intersticinis cistitas, radiacijos sukeltas uropoetinio traktopažeidimas, gastrointesticinis ar ginekologinės kilmės dubens abscesas, sukėlęs uždegimą iš išorės.Nemikrobiniai faktoriai – trauma, personalinė higiena, ūkinis muilas ir kt. Dizurijos diagnostikosalgoritmas. Gydymo principai.8.24. Hemoraginio sindromo diferencinė diagnostika ir gydymasHemoraginio sindromo klinikinė diferencinė diagnostika. Hemoraginis sindromasasocijuotas su kraujagyslės patologija (hiperglobulineminė purpura, avitaminozės, senilinė purpura,hemolizinis–ureminis sindromas, Henocho-Schonleino purpura). Įgimta trombocitų patologija(Bernardo-Souier sindromas, Glanzmann‘o trombocitopatija, Willebrando liga). Įgytostrombocitopatijos: vaistų sukeltos, uremija, kepenų funkcijos sutrikimai. Trombocitopenijųetiopatogeneziniai mechanizmai. Trombocitopenijų gydymo taktika. Trombotinė trombocitopeninėpurpura. Įgimti ir įgyti plazminės koaguliacinės grandies defektai. Hemofilija A ir B. Hemofilijossukeltos komplikacijos. Gydymo principai. Pacientų paruošimas operaciniam gydymui.Afibrinogenemija, vitamio K deficitas. Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas.8.25. Antikoaguliantų skyrimo ir laboratorinės kontrolės ypatumaiAntikoaguliantų vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos. Nefrakcionuoti heparinai, mažosmolekulinės masės heparinai, pentasacharidai, tiesioginiai trombino inhibitoriai. Jų vartojimo irlaboratorinės kontrolės ypatumai. Peroraliniai antikoaguliantai. Faktoriai, įtakojantys peroraliniųantikoaguliantų veikimą. Peroralinių antikoaguliantų įsotinimo metodika. Antikoaguliantųderinimas, nutraukimas, perėjimas nuo vienos antikoaguliantų rūšies prie kitos. Peroraliniaiantikoaguliantai ir operacinis gydymas. Antikoaguliantų sukeltos hipokoaguliacijos korekcijosprincipai.8.26. Metabolinis sindromas103

Metabolinio sindromo pagrindiniai kriterijai. NCEP ATP III, PSO ir tarptautinės diabetoasociacijos metabolinio sindromo klasifikacijos. Rezistencija insulinui, hipertenzija, dislipidemija(žemas DTL cholesterolis, aukšti trigliceridai), centrinis(visceralinis) nutukimo tipas(KMI,juosmens/klubų indeksas), 2 tipo cukrinis diabetas arba sutrikusi gliukozės tolerancija(postprandinėhiperglikemija), padidėjusi alkio glikemija, greitai progresuojanti kardiovaskulinė liga. Hiperinsulinemija ir rezistencija insulinui. Policistinis kiaušidžių sindromas. Metformino irtiazolidnedionų vaidmuo sumažinant hiperinsulinizmą, gerinant hiperandrogenizmą, sukeliantovuliaciją, gerinant plazmos lipidų sąstatą. PPAR-alfa, beta, gama receptoriai ir vaistai įtakojantysjų jaudrumą. Metabolinio sindromo gydymo principai. Ilgalaikė metabolinio sindromo prevencija.1048. 27. Lokali, gilioji ir sisteminė grybelinė infekcijaGrybelinės infekcijos klasifikacija: paviršinė, patogeninė, oportunistinė, poodinė.Kandidomikozės, fikomikozės, aspergiliozės, kriptokokozės. Patogeniniai grybeliai –histoplazmozė, blastomikozė, kokcidioidomokozė. Grybelinės infekcijos patofiziologiniaimechanizmai, kolonizacija. Pulmoninė ie ekstra pulmoninė grybelinė infekcija (odos, cntrinės nervųsistemos, šlapimo takų, akių, prienosinių ančių endokardo) – pagrindiniai klinikiniai požymiai,diagnostika. Grybelinės infekcijos pažeistų audinių ir sekretų ėmimo tyrimui metodika. Lokalios irdiseminuotos kandidamikozės, aspergiliozės gydymo taktika. Grybelinės infekcijos profilaktikosprincipai.8. 28. Skausmo samprata ir gydymo ypatumaiSkausmo tipai: ūminis, poūmis ir lėtinis. Nocicepsinio, neuropatinio ir mišrus skausmopatofiziologiniai mechanizmai. Neurocheminė skausmo reguliacija, skausmo jutimo ir perdavimotinklas. Skausmo objektyvizacijos skalės. Diabetinės neuropatijos, poherpetinės infekcijos, n.trigeminus neuropatinio skausmo diagnostika ir gydymo principai. Skausmo pakopinio gydymoprincipai. Medikamentinis gydymas: skausmą mažinančių vaistų grupės ir jų veikimo mechanizmai.Skausmo ilgalaikio gydymo medikamentais komplikacijos. Neuropatinio skausmo intervenciniaigydymo metodai. Epidurinė anestezija. Nemedikamentinis gydymas: šio gydymo principai,indikacijos ir kontraindikacijos.8. 29. Lėtinių žaizdų (arterinių, veninių, vėžinių, pragulų) gydymo principaiLėtinių žaizdų klasifikacija: arterinės, veninės, arterinės-veninės, pragulos, vėžinės. Žaizdosypatumų ir makroorganizmo atsakų svarba lėtinių žaizdų etiopatogenezėje. Žaizdų, opų atsiradimopatofiziologiniai mechanizmai: odos vientisumo pažaida, hemostazės sistema, uždegimas,granuliacijos fazė, rezorbcija, rando formavimas. Nekrotinių masių šalinimo principai: mechaninisir biologinis žaizdos valymas. Žaizdos gyjimo fazės. Indikacijos odos biopsijai. Žaizdosužterštumas: infekcija, kolonizacija. Indikacijos žaizdos užterštumui vertinti. Antibakteriniogydymo principai. Tradicinė ir moderni tvarsliava. Drėgno žaizdos gyjimo privalumai.Hidrokoloidiniai tvarščiai, alginatai, putos. Indikacijos chirurginiam : arterinio, veninio baseinokraujagyslių kraujotakos korekcijos, odos lopai. Pragulų, veninių bei arterinių opų, žaizdųprevencijos priemonės.8.30. Periferinių edemų sindromo diferencinė diagnostikaEdemos samprata. Periferinės edemos ir anasarka. Edemų patofiziologija – Starlingo dėsnis,kapiliarų pažeidimas, efektyvaus arterinio kraujo tūrio mažėjimo apsauginiai mechanizmai,sumažėjusi širdies išmetimo funkcija, inkstiniai faktoriai. Renio-angiotenzino sistema,vazopresinas, endotelinas, natriouretinis peptidas. Klinikinės edemų priežastys: veninio ir (arba)limfinio drenažo obstrukcija, kongestinis širdies nepakankamumas, nefrozinis sindromas, kitoshipoalbuminemijos, kepenų cirozė, vaistų sukelta edema. Idiopatinis edemų sindromas. Diferencinėdiagnostika lokalizuotos ir generalizuotos edemos. Pirminės ir antrinės limfedemos. Edemų104

diferencijuoto gydymo principai. Lokalių edemų chirurginio gydymo indikacijos. Edemųprevencijos principai.9. Rekomenduojamos literatūros sąrašas1. W. N. Kelley. Textbook of internal medicine, 20002. R.L. Souhami, J. Moxham. Texbook of Medicine, 20023. P. Kumar, M. Clark. Clinical Medicine, 20024. . Cecil textbook of Medicine, 2003.5. Ford J. M. Munro J. F. Clinical examination, 2000.6. Epstein P. Clinical examination, 2000.7. Harison’s principles of Internal Medicine, 20058. Miglinas M. ir kt. Inkstų ligos, 2003.9. Šatkauskas, Danila E. Klinikinė pulmonologija, 2004.10. Naudžiūnas A. ir kt. Veninių tromboembolijų gydymas ir profilaktika, 2003.11. Naudžiūnas A. ir kt. Plaučių arterijos trombinė embolija, 1999.12. Herold G. Vidaus ligos (I ir II dalis), 1998.13. Bierontienė D. Gastroenterologija, 2001.14. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija, 2003.15. Naudžiūnas A. ir kt. Vidaus ligų diagnostikos pagrindai, 2005.16. V. Šapoka. Nenustatytos kilmės karščiavimo diagnósticos algoritmas, 1999.17. V. Šapoka. Grybelinė infekcija vidaus ligų praktikoje, 199818. G. Drąsutienė, A. Venckauskas. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas, 200319. G. Drąsutienė. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje, 200510. Vertinimas10.1. Teorinės žinios vertinamos ciklo pabaigoje, raštu atsakant į 6 klausimus. Rezidentaiatsakymus pateikia raštu. Vertinimas vykdomas 10-ies balų sistema.10.2. Praktikinius gebėjimus vertina rezidento vadovas, nustatęs, kad rezidentas tinkamaiįsisavino praktinius įgūdžius.10.3. Galutinį įvertinimą pateikia ciklo vadovas, nustatęs, kad rezidentas išlaikė teorinęįskaitą, įsisavino gebėjimus bei lankė seminarus.11. Rezidentūros bazėReikalavimai bazės struktūrai:1. VUL SK Vidaus ligų diagnostikos skyrius.2. VUL SK Centro ligoninė,Vidaus ligų skyrius.3. Vidaus ligų gydytojo ambulatorinis kabinetas VUL SK konsultacinėje poliklinikoje.4. Priėmimo skyrius.Reikalavimai personalui: ne mažiau kaip vienas profesorius, 2 docentai bei 10 vidaus ligųgydytojų, turinčių licencijas.Šiam ciklui atrinkta rezidentūros bazė – VUL SK Vidaus ligų centrasTaikomi diagnostikos metodai:Radiologiniai tyrimai, įskaitant kompiuterinę tomografiją ir magnetinį branduoliorezonansą.Klinikinė ir bakteriologinė laboratorija.Endoskopiniai tyrimai (fibrobronkoskopija, gastroskopija, kolonoskopija).Širdies echografiniai ir funkciniai tyrimai.Reikalingos tarnybos:Intensyvios terapijos skyrius.Priėmimo skyrius (neatidėliotina pagalba teikiama 24 val. per parą).105105

Rezidentui garantuojamas darbo krūvis ne mažiau kaip 3 pacientai stacionare, ne mažiau 10ambulatorinių pacientų per dieną.12. Ciklo vadovas – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovasdoc. Virginijus ŠapokaP 2Programoje dėstysiantys profesoriai ir docentai1. Doc. Virginijus Šapoka – rezidentūros koordinatorius, vidaus ligų gydytojas, 29 m. stažas .2 Prof. J.A. Pliuškys – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytojas, 45 m. stažas3. Asist.. Aušra Marcijonienė – rezidento vadovas, vidaus ligų gydytoja ir kardiologė, 5 metų darbostažas.1061. Ciklo pavadinimas: Konsultacinė medicina2. Apimtis kreditais: 12 kreditų (480valandų)3. Ciklo praktinė dalis: 448 valandos4. Ciklo tikslai ir turinys: supažindinti gydytojus rezidentus su ambulatorinio darbo pagrindais irspecifika (indikacijomis hospitalizacijai, diagnostiniais resursais, pacientų nedarbingumoekspertize). Mokoma teisingai atlikti paciento konsultaciją: išsiaiškinti paciento kreipimosipriežastį; rinkti anamnezę; skatinti pacientą bendradarbiauti konsultacijos metu; sudaryti tyrimųplaną ir paaiškinti pacientui; kartu su pacientu sudaryti gydymo planą; apibendrinti ir suteikti aiškiąinformaciją pacientui. Įgyjamos žinios apie pirminio, antrinio, tretinio asmens sveikatos priežiūroslygio paslaugų teikimo veiklos organizavimo ir administravimo ypatybes, sveikatos draudimopagrindus, sveikatos mokymo infrastruktūrą, sanitarinį švietimą, ankstyvosios, pirminės, antrinės,tretinės profilaktikos ypatybes, laikino ir pastovaus nedarbingumo netekimo ekspertizę, GKK,NDTN darbo organizavimą, socialinės globos ir rūpybos įstaigų veiklos įvertinimą, kai kuriųsocialinių ligų aspektus ir kontrolės principus, medicininės statistikos pagrindus. Studijuodamirezidentai privalo įsisavinti: įvairių profilaktinių priemonių metodikas, organizavimą, efektyvumoįvertinimą (gyventojų sveikatos mokymas, profilaktinės apžiūros, dispanserizavimas, vakcinacija irkt.); socialinės apsaugos bei socialinio draudimo, laikinojo ir pastovaus nedarbingumo ekspertizėspagrindus; nacionalinės sveikatos koncepcijos principus, Respublikos Seimo ir Vyriausybėspagrindinius įstatymus, skirtus sveikatos apsaugai gerinti; pirminės ir specializuotos medicinospagalbos organizavimo pagrindus, problemas, vystymosi kryptis, skirtumus kai kurioms gyventojųgrupėms; optimalius sveikatos apsaugos valdymo, planavimo ir finansavimo būdus; sveikatosapsaugos ekonomikos pagrindus, gydymo ir profilaktikos priemonių ekonominio efektyvumometodiką. Įgyjami gebėjimai: baigęs poliklinikos ciklą rezidentas turi mokėti konsultuoti pacientąambulatorinėje praktikoje, išrašyti ir tęsti nedarbingumo pažymėjimą, išrašyti valstybėskompensuojamus vaistus ir priemones, užpildyti siuntimą į GKK ir NDNT.Studijų metodai: Ciklo metu numatyta išnagrinėti aštuonias skirtingas temas. Kiekvienai temaiskiriama po 4 valandas teorinių užsiėmimų. Praktinėje dalyje rezidentai mokomi atvykus naujamligoniui surinkti išsamią anamnezę, atlikti šio ligonio fizikinį ištyrimą ir suderinus su rezidentųvadovu paskirti gydymo planą. Išmokti užpildyti nemažiau kaip 5 siuntimus į GGK ir NDNT ,užpildyti nemažiau kaip 10 nedarbingumo pažymėjimų, išrašyti nemažiau kaip 50 kompensuojamųvaistų receptų, savarankiškai konsultuoti nemažiau kaip 50 pacientų, dalyvauti GKK komisijosdarbe.5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.106

Eil.Nr. Temos pavadinimas ir trumpas turinio apibūdinimas Teorinė1. Engelio biopsichosocialinis ligos modelis. Biomedicininio modeliotrūkumai. (Virchofo ir Kocho teorijos). Holizmo ir redukcionizmoprieštaravimai. Biopsichosocialinio sveikatos priežiūros modelioporeikio susiformavimas. Psichosocialinių faktorių įtaka ligųatsiradimui ir jų eigai. Gydytojo ir paciento bendravimo poveikissveikatos problemų spendimui. Mikro ir makroaplinka. Šeimosmedicinos poreikio susiformavimas JAV ir Europoje XX amžiausviduryje ir antroje pusėje. Pirminės sveikatos priežiūros savybės irorganizavimo principai. Pirminės sveikatos priežiūros tęstinumas.Koordinuojanti šeimos gydytojo veikla. Sveikatos priežiūrossistemos pasaulyje.2. Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktika. Onkologinių susirgimųprevencijos organizavimo principai pirminėje sveikatos priežiūroje,ją užtikrinantys PSP komandos nariai. Sergančiųjų lėtinėmis ligomispacientų mokymas, PSP komandos funkcijos. Bendruomenėsslaugytojų ir socialinių dabuotojų vaidmuo ilgalaikėje lėtinėmisligomis sergančių pacientų priežiūroje.3. Šeimos gyvenimo ciklas. Šeimos sistemos pokyčiai šeimosevoliucijoje. Šeimos vystymosi tendencijos šiuolaikiniamepasaulyje. Pagrindinės šeimos funkcijos. Šeimos gyvenimo ciklas.Šeimos krizės. Šeima kaip maža socialinė grupė. Šiuolaikinėsšeimos ypatumai. Bendravimo šeimoje ypatumai. Šeimyninės rolėsir lyderiavimas. Psichologinis šeimos stabilumas. Tėvų – vaikųtarpusavio santykiai. Vaiko gimimas ir bendravimas su juoįvairiuose jo vystymosi etapuose. Šeimyniniai konfliktai ir jųprofilaktika. Šeimyninių konfliktų tipai. Skyrybų priežastys.Individualios ir socialinės skyrybų priežastys. Šeimos krizių įtakapacientų sveikatai. Šeimos konsultavimo principai. Disfunkcinėsšeimos sistema ir pagalba šioms šeimoms.4. Konsultavimo pagrindai. Šeimos gydytojui reikalingi bendravimoįgūdžiai. Pradiniai konsultavimo etapo ypatumai. Pirminio kontaktosu pacientu valdymas. Gydytojo ir paciento bendradarbiavimokliūtys. Paternalistinio požiūrio trūkumai šiuolaikinėje medicinoje.Pacientų lūkesčiai ir pasitenkinimas sveikatos priežiūra. Į pacientąorientuotos sveikatos priežiūros principai. Konfliktų sprendimobūdai.5. Bendruomenės sveikatos priežiūra. Atskirų pacientų sveikatosporeikių ir visuomenės poreikių derinimas, subalansuota priežiūra.Biopsichosocialinio modelio taikymas atsižvelgiant į kultūrines iregzistencines plotmes. Bendruomenės sveikatos poreikių įvertinimasir bendruomenės ugdymas. Darbo įpatumai įvairiose bendruomenėsgrupėse. Darbingo amžiaus žmonių sveikatos priežiūra. Senyvoamžiaus žmonių sveikatos tikrinimų organizavimas. Sveikatossutrikimų ypatumai senatvėje (desocializacija ir autonomiškumopraradimas).6. Sveikatos draudimas Lietuvoje. Sveikatos draudimo rūšys.Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą.Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu.Privalomojo sveikatos draudimo galiojimo patikrinimas. Iš107dalis, val.4 val.4 val.4 val.4 val.4 val.4 val.107

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmenssveikatos priežiūros paslaugos. Vaistų ir medicinos pagalbospriemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo principai apdraustiesiemsasmenims. TLK atsiskaitymo su sveikatos priežiūros įstaigomisprincipai.7. Nedarbingumas ir negalia gydytojo praktikoje: ekspertizė irpagalbos principai. Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas gydantambulatoriškai. Laikinojo nedarbingumo trukmė. Nedarbingumopažymėjimų pildymo tvarka. Negalios samprata. Žmonių su negaliavieta visuomenėje įvairiais istorijos tarpsniais. Invalidų teisiųdeklaracija ir Europos bendrijos strategijos žmonėms su negaliaprincipai. Lietuvos Respublikos teisinė negalios bazė. Nacionalinėžmonių su negalia socialinės integracijos programa. Socialinėsneįgaliųjų teisės.Ilgalaikė negalia. Darbingumo lygio nustatymotvarka ir kriterijai. Gydytojų konsultacinės komisijos (sutr. GKK) irNeįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie Socialinėsapsaugos ir darbo ministerijos (sutr. NDTN) funkcijos. Medicininės,profesinės, ir socialinės invalidų reabilitacijos programos.Invalidų aprūpinimas kompensacine technika.8. Ambulatorinės pagalbos įstaigos. Poliklinika, jos vieta gyventojųsveikatos apsaugoje. Poliklinikos struktūra. Priėmimų poliklinikojeorganizavimas. Registratūra, jos paskirtis. Profilaktikos skyrius(parengiamasis kabinetas), jo funkcijos. Apylinkės (bendrosiospraktikos) gydytojo darbo turinys ir darbo organizavimas. Apylinkėsmedicinos sesers darbo organizavimas. Apylinkių principas, joreikšmė. Laisvo gydytojo pasirinkimo perspektyva. Infekcinių ligųkabineto darbas. Dispanserinis metodas, jo esmė ir taikymas gydymoprofilaktikos įstaigų veikloje. Profilaktinių apžiūrų organizavimas.Greitoji ir neatidėliotina medicinos pagalba gyventojams, josvystymasis. Ryšiai tarp ambulatorinės ir stacionarinės pagalbos beiprivačios medicinos įstaigų, jų panaudojimas. Gyventojųmedicininio aprūpinimo priklausomybė nuo biologinių(fiziologinių), demografinių charakteristikų bei socialiniųekonominių sąlygų.4 val.4 val.1086. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų programos.Privalomas dalykas.7. Literatūra:1. Roger Jones, Nicky Britten, Larry Culpepper // Oxford Textbook of Primary MedicalCare 20038. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaCiklo pabaigoje vertinamos teorinės žinios ir gebėjimai. Rezidentas laiko įskaitą raštu ir žodžiu iratsiskaito už atliktą praktinį darbą. Rezidento žinios ir gebėjimai vertinami pažymiu dešimtbalėjevertinimo sistemoje.9. Rezidentūros bazė: Ciklas atliekamas VšĮ VUL Santariškių klinikų Konsultacinėje poliklinikoje108

10910. Rezidento (ciklo) vadovas (kvalifikacija ir praktinio darbo patirtis):Vardas, Pavardė Profesinė kvalifikacija Praktinio darbo patirtis1. Kasiulevičius Vytautas Šeimos gydytojas 5 metaiCiklo pavadinimas – Nėščiųjų terapinė priežiūra (vidaus ligų studijų programai)2. Apimtis kreditais – 8 (2 mėn.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis 260 val.Eil.Temos pavadinimasTeorinė dalis, val.Nr.1 2 31.2.3.4.5.6.7.8.9.10.11.12.13.14.15.16.17.18.19.20.Fiziologiniai nėščiųjų pokyčiai.Nėštumo diagnostika.Nėščiųjų priežiūra. Ruošimas gimdymui.Vaisiaus būklės vertinimas nėštumo metu.Normalus gimdymas. Gimdymo priežiūra.Naujagimio priežiūra. Gaivinimo principai.Pogimdyminio laikotarpio fiziologija.Maitinimas krūtimi.Vaistai akušerijoje.Nėščiųjų ir žindyvių mityba.Perinatalinės rizikos veiksniai.Somatinės ligos ir nėštumas, ypatumai.Gresiantis nėštumo nutrūkimas.Nėščiųjų seilėtekis, vėmimas.Hipertenzinės nėščiųjų būklės.Kraujavimas nėštumo metu.Nėščiųjų anemija.Šlapimo takų infekcija nėštumo metu.Pogimdyminis endometritas.Laktostazė. Mastitas.33333333333333333333Iš viso 60Praktiniai įgūdžiai:1. Surinkti akušerinę anamnezę.2. Išorinis ir vidinis akušerinis tyrimas.3. Nėštumo diagnostika. Gimdymo termino nustatymas.4. Perinatalinės rizikos įvertinimas.5. Vaisiaus būklės vertinimas: judesių testas, vaisiaus širdies auskultacija. Gimdos dugno aukščiomatavimas.6. Priimti normalų gimdymą.7. Suteikti skubią pagalbą prasidėjus priešlaikiniam gimdymui.8. Skubi pagalba esant preeklampsijai, eklampsijai.109

9. Laktostazės, mastito diagnostika.10. Pogimdyminio endometrito diagnostika.1104. Ciklo tikslas – įsisavinti dažniausių akušerijos ligų pagrindinius simptomus ir sindromus,komplikacijas, gydymo ir profilaktikos galimybes, indikacijas operaciniam gydymui, nėščiųjųpriežiūros principus.Studijų metodai. Ciklo metu rezidentas mokosi ir dirba gydytojo asistento teisėmis vadovaujamasrezidentūros vadovo jo kuruojamose palatose, dalyvauja bendrose vizitacijose, konsiliumuose,aptariant kuruojamų ligonių diagnostikos ir gydymo taktiką. Atlieka įvairias medicininesintervencijas ir manipuliacijas. Jų apimtį numato ir už jas juridiškai atsako rezidentūros vadovas.Kartu su gydytojų brigada budi akušerijos skyriuje. Rezidentas savarankiškai studijuoja teoriniuskiekvienos temos klausimus, juos aptaria ir diskutuoja su rezidentų vadovu. Konkrečius klinikiniusatvejus aptaria ligonių vizitacijų, rytmetinių konferencijų ar teorinių seminarų metu.5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas.1. Fiziologiniai nėščiųjų pokyčiai. Gemalo ir vaisiaus raida, laikotarpiai. Apsigimimųpriežastys.2. Nėštumo diagnostika. Akušerinė anamnezė. Bendras nėščiosios ištyrimas. Išorinis ir vidinisakušerinis tyrimas. Vaisiaus padėtys ir pirmeigos. Nėštumo testai: hormoninė diagnostika.Tikrieji nėštumo požymiai. Gimdymo termino nustatymas.3. Nėščiųjų priežiūra. Ruošimas gimdymui. Normalaus nėštumo priežiūra. Perinatalinėsrizikos įvertinimas. Mažos ir didelės rizikos nėštumai. Ultragarsinė nėščiųjų patikra.Laboratoriniai tyrimai mažos rizikos nėščiosioms.4. Vaisiaus būklės vertinimas nėštumo metu. Gimdos dugno aukščio kreivė. Vaisiaus judesiųtestas. Vaisiaus širdies auskultacija. Kardiotokografija. Nestresinis testas. Ultragarsinis nėščiųjųtyrimas.5. Normalus gimdymas. Gimdymo priežiūra. Artėjančio gimdymo požymiai. Gimdymolaikotarpiai. Normalaus gimdymo biomechanizmas. Gimdyvės priežiūra, kai gimdymo eiganormali. Gimdymo nuskausminimo principai.6. Naujagimio priežiūra. Gaivinimo principai. Naujagimių klasifikacija. Naujagimio būklėsvertinimas gimdykloje. Apgar schema. Praeinančios naujagimio būklės. Sveiko naujagimiopriežiūra.7. Pogimdyminio laikotarpio fiziologija. Ankstyvas ir vėlyvas pogimdyminis laikotarpis:fiziologiniai pokyčiai. Bendros pagimdžiusios moters būklės vertinimas. Moters priežiūrapogimdyminiu laikotarpiu.8. Maitinimas krūtimi. Nėščiųjų ir gimdyvių krūtų pokyčiai. Krūtų priežiūra nėštumo metu irpogimdyminiame laikotarpyje. Natūralaus maitinimo privalumai, nauda kūdikio sveikatai.Rekomendacijos maitinimui krūtimi, metodika.9. Vaistai akušerijoje. Nėštumas ir vaistai; mutageninis, teratogeninis ir toksinis poveikis.Nėštumo metu siūlomos vaistų grupės (pagal FDA, Food and Drug Administration, JAV).10. Nėščiųjų ir žindyvių mityba. Nėščiosios mitybos poreikiai: baltymai, riebalai,angliavandeniai, vitaminai ir mineralinės medžiagos. Nėščiųjų mitybos principai. Sveikosmitybos piramidė. Maisto papildai nėščiosios mityboje. Žindyvių maisto raciono ypatumai.Žindyvių mitybos principai.11. Perinatalinės rizikos veiksniai. Mažos ir didelės rizikos nėštumas. Didelės rizikos veiksniųgrupės.12. Somatinės ligos ir nėštumas, ypatumai. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INCH), kepenųligos ir nėštumas. INCH etiopatogenezė, klinikiniai simptomai, diferencinė diagnostika sukepenų ligomis, HELLP sindromu ir kt. Gydymas ir akušerinė taktika. Ūminė nėščiųjųriebalinė hepatozė. Komplikacijos. Hepatitas B, hepatitas C nėštumo metu: diagnostika,klinikinė taktika. Cukrinis, gestacinis diabetas ir nėštumas. CD dažnis, klisifikacija pagal P.White. CD eigos ypatumai nėštumo metu, nėštumo komplikacijos, komlikacijos vaisiui ir110

naujagimiui. Diagnostika. Nėščiųjų priežiūros ypatumai. Gydymas. Akušerinė taktika.Prognozė. Gestacinio diabeto rizikos veiksniai, etiologija, diagnostika. Gliukozės tolerancijostesto (GTT) klinikinė reikšmė. Klinikinė taktika, prognozė. Nėštumas ir širdies ligos.Fiziologiniai širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai nėštumo metu. Širdies ligų klasifikacija.Funkcinės širdies būklės vertinimas nėštumo metu (NYHA klasifikacija). Rizika motinai irvaisiui. Pirminė ir antrinė hipertenzija, diagnostika, gydymas. Širdies ydos, ritmo sutrikimai,endokarditai, perikarditai, nėščiųjų kardiomiopatija. Priežiūros principai.13. Gresiantis nėštumo nutrūkimas. Priešlaikinis gimdymas (PG). PG apibrėžimas, dažnis,etiologija ir rizikos veiksniai: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija irsocialiniai-biologiniai veiksniai. PG klinika: latentinė ir aktyvi fazės; diagnostika. Nėštumoprolongavimo kontraindikacijos. PG gydymo principai. Tokolizė. Vaisiaus plaučių brandinimas.Prognozė. Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (PVVN). PVVN dažnis, etiologija,patogenezė, rizikos veiksniai. PVVN diagnostiniai kriterijai, komplikacijos. Intrauterinėsinfekcijos simptomatika.14. Nėščiųjų seilėtekis, vėmimas. Ankstyvųjų specifinių nėščiųjų ligų apibrėžimas,etiopatogenezė, klinikiniai ypatumai. Diferencinė diagnostika su virškinamojo trakto, CNS,inkstų ligomis. Nėščiųjų seilėtekio ir vėmimo gydymas. Nėščiųjų priežiūros ypatumai esantatkakliems vėmimams.15. Hipertenzinės nėščiųjų būklės (HNB). HNB apibrėžimas, dažnis, ACOG, klasifikacija (JAVakušerių ginekologų draugija). Rizikos veiksniai. HNB etiopatogenezė. Nėščiųjų hipertenzijos irpreeklampsijos diagnostika, priežiūra ir gydymas. Eklampsija: klinikiniai požymiai, akušerinėtaktika. Skubi AKS korekcija. Preeklampsijos ir eklampsijos komplikacijos. HELLP sindromas,diagnostika, klinika, gydymo principai.16. Kraujavimas nėštumo metu. Kraujavimo pirmame nėštumo trimestre priežastys. Savaiminionėštumo nutrūkimo klasifikacija pagal klinikinę eigą. Gresiančio persileidimo, progresuojančio,dalinio persileidimo klinikiniai ypatumai, gydymas ir rizika. Nesivystantis nėštumas,diagnostika, gydymas. Kraujavimo priežastys antrame ir trečiame nėštumo trimestre. Placentospirmeiga. Etiologija ir patogenezė. Komplikacijos motinai ir vaisiui. Visiška ir dalinė placentospirmeiga. Žemas placentos prisitvirtinimas. Diagnostika. Nėščiųjų priežiūra. Akušerinė taktika.Placentos atšoka, dažnis, rizikos veiksniai. PA klinikinės formos: lengva, vidutinė, sunki.Diagnostika, komplikacijos, gydymas. Klinikinė taktika.17. Nėščiųjų anemija. Nėščiųjų anemijos etiologija, rizikos veiksniai. Diagnostiniai kriterijai,klinika, gydymas. Nėščiųjų anemija dėl folio rūgšties stokos. Klinikos ir diagnostikos ypatumai,gydymo principai ir profilaktika.18. Šlapimo takų infekcija nėštumo metu. ŠTI dažnis, sukėlėjai, etiopatogenezės ypatumai,rizikos veiksniai. Besimptomė bakteriurija: klinika, diagnostika, gydymas. Cistitas. Ūminispielonefritas: klinika, diagnostika, gydymo principai, komplikacijos, profilaktika.19. Pogimdyminis endometritas. Priežastys, rizikos veiksniai. Klinikinė simptomatika.Gydymas.20. Laktostazė. Mastitas. Spenelių įtrūkimas, priežastys, gydymas, profilaktika. Laktostazė,etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymo principai, profilaktika. Pogimdyminis mastitas:serozinis mastitas, pūlingas mastitas, diagnostika, gydymas, profilaktika.6. Dalykas privalomas7. Rekomenduojama literatūra:1. Gimdymo pagalba. Vadovėlis. J. Ališauskas, A. Arlauskienė, D. Baliutavičienė ir kt. – V.:„Avicena“, 1996. – 415 p.2. Akušerijos ir ginekologijos praktikos vadovas. Sudarytojai G. Drąsutienė, A. Venckauskas. –V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2003. – 508 p.111111

3. Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Sudarytoja G. Drąsutienė. – V.: „Vaistųžinios“, 2005. – 927 p.4. V. Čigriejienė. Priešlaikinis gimdymas. – Kaunas: „Spindulys“, 1998, - 395 p.5. D. Baliutavičienė. Nėštumas ir diabetas. Kaunas: „Vitae Litera“, 2001, – 395 p.6. Geros akušerinės praktikos gairės. Sudarė R. Nadišauskienė, B. Stray-Pedersen. – Kaunas:„Vitae Litera“, 2005, - 224 p.7. A. Arlauskienė. Vaisiaus prenatalinės būklės vertinimas (tyrimo metodai, klinikinėinterpretacija). Mokymo priemonė. – V., 1995, - 35 p.8. A. Arlauskienė, N. Drazdienė. Rh imunizacija: profilaktika, nėščiųjų ir naujagimių priežiūra.Metodinės rekomendacijos. – V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, 1999, - 20p.9. A. Arlauskienė, V. Gintautas. Vaisiaus būklės vertinimas gimdymo metu. Mokymo-metodinėpriemonė. – V.: Perinatologijos programa, Vilniaus universitetas, Kauno Medicinosuniversitetas, 2000, - 24 p.8. Rezidentų teorines žinias ir praktinius įgūdžius vertina rezidento vadovas kasdieninio praktiniodarbo, seminarų metu bei per įskaitą, kuri vykdoma ciklo pabaigoje raštu ir žodžiu.Visą ciklo metu atliktą darbą (teorinį ir praktinį) rezidentas pažymi savo rezidentūrosdienyne (kuruotus ligonius, stebėtas ir atliktas diagnostines bei gydomąsias manipuliacijas irintervencijas, teorinius seminarus, konferencijas, perskaitytą literatūrą, budėjimus). Rezidentūrosvadovas ciklo pabaigoje įskaitos metu įvertina visą rezidento atliktą darbą bei teorines žinias perįskaitą ir galutinį įvertinimą 10 balų sistema įrašo į rezidento dienyną.9. Ciklo bazė – VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinika.10. Rezidentūros vadovas – Audronė Arlauskienė, gydytoja akušerė ginekologė, docentė,biomedicinos mokslų daktarė, darbo stažas 30 m.112Pulmonologijos ciklo programaBendra pulmonologijos ciklo apimtis 8 kreditai (320 valandų). Ciklo praktinės dalies apimtis 160valandų. Pulmonologijos ciklas vykdomas VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos iralergologijos centre Vilniuje.Programos tikslas supažindinti terapijos specialybės gydytoją rezidentą su klinikinėspulmonologijos pagrindais, plaučių ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo principais. Susipažintisu bronchoskopijos ir bronchologinių procedūrų, pleuros ertmės punkcijos ir drenavimo, pleurosbiopsijos, plaučių funkcijos mėginių indikacijomis, kontraindikacijomis, jų atlikimo techniką.Terapijos specialybės gydytojas rezidentas turi įgyti įgūdžių atlikti klinikinį kvėpavimo organųtyrimą, gebėti įtarti dažniausiai pasitaikančias plaučių ligas, suteikti pirmąją medicininę pagalbąurgentinių plaučių būklių atvejais.Pulmonologijos ciklą sudaro dvi dalys (temos), skirtos skirtingiems pulmonologinių ligoniųdiagnostikos ir gydymo klausimams išspręsti. Pulmonologijos ciklo dalys (temos) pateiktoslentelėje.112

Elektyvinis pulmon ologijos ciklas113Nr. Temos pavadinimas TrukmėkreditaisTeorinėdalis, val.1 Klinikinė pulmonologija 4 802 Plaučių ligų instrumentinė diagnostika ir gydymas 4 80Klinikinės pulmonologijos dalies potemės:13. Bronchų ir plaučių anatomija, histologija ir fiziologija: bronchų ir plaučių anatomija; bronchų,plaučių ir pleuros histologija; imunokompetentinės kvėpavimo takų ir plaučių parenchimosląstelės; gynybiniai plaučių mechanizmai, kvėpavimo sistemos fiziologija.14. Plaučių ligomis sergančių ligonių tyrimas: klinikiniai tyrimo metodai; radiologiniai plaučiųtyrimo metodai; plaučių funkcijos tyrimai; skreplių tyrimas; bronchologiniai tyrimo metodai;nebronchoskopiniai plaučių biopsijos metodai.15. Pulmonologiniai sindromai ir patologinės būklės: bronchų obstrukcijos sindromas; kvėpavimonepakankamumas, ūminio respiracinio distreso sindromas; diferencinė periferinių plaučiųdarinių diagnostika; diferencinė diseminacijos ir difuzinių intersticinių plaučių pokyčiųdiagnostika; kraujavimas iš plaučių.16. Bronchų bei plaučių sklaidos sutrikimai ir paveldimos ligos.17. Kvėpavimo takų ligos: ūminis bronchitas; lėtinis bronchitas; lėtinė obstrukcinė plaučių liga;bronchinė astma; kvėpavimo takų uždegimo vertinimas; bronchektazės; cistinė fibrozė;trachėjos ir bronchų osteochondropatija; bronchų svetimkūniai.18. Infekcinės plaučių parenchimos ligos: plaučių uždegimas; plaučių abscesas; aktinimikozė irnokardiozė; grybelių sukeltos plaučių ligos; parazitų sukeltos plaučių ligos.19. Intersticinės plaučių ligos: plaučių sarkoidozė; idiopatinis fibrozuojantis alveolitas;obliteruojantis bronchiolitas; egzogeninis alerginis alveolitas; eozinofilinė pneumonija, retosintersticinės plaučių ligos.20. Pleuros ligos: eksudacinis pleuritas; mezotelioma; spontaninis pneumotoraksas.21. Plaučių kraujagyslių ir kraujotakos ligos bei patologinės būklės: plautinė hipertenzija; plaučiųarterijos tromboembolija; lėtinė plautinė širdis.22. Plaučių vėžys.23. Miego apnėjos sindromas.24. Tabako rūkymas: tabako rūkymo poveikis žmogaus sveikatai; tabako rūkymo įtaka kvėpavimoorganams; pagalba metantiesiems rūkyti.113

114Plaučių ligų instrumentinės diagnostikos ir gydymo dalies potemės:19. Indikacijos ir kontraindikacijos fibrobronchoskopijai bei bronchoskopijai rigininiu(kietuoju) bronchoskopu. Tiriamojo paruošimas bronchoskopijai.20. Bronchų ir plaučių biopsijos metodai: endobronchinė šepetėlinė ir žnyplelinė biopsija;bronchoskopinė plaučių audinio biopsija; adatinė biopsija.21. Bronchoalveolinis lavažas.22. Bronchų sanacija.23. Bronchoskopinė intubacija. Dilatacinė tracheostomija.24. Kraujavimo iš plaučių stabdymas.25. Bronchologiniai ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos būdai (autofluorescensinėbronchoskopija ir kt.).26. Bronchologiniai plaučių vėžio išplitimo (stadijos) nustatymo būdai.27. Indikacijos ir kontraindikacijos pleuros ertmės punkcijai, drenavimui bei pleuros biopsijai.Ligonio paruošimas šioms procedūroms.28. Pleuros ertmės punkcijos technika.29. Pleuros ir plaučių sonoskopija.30. Intervenciniai pleuros ligų gydymo metodai sergant infekcinėmis ir neoplazinėmis ligomis.31. Spirometrija: atlikimo technika, vertinimas.32. Inhaliacinis bronchodilatacinis mėginys. Bronchų provokacinis mėginys.33. Dujų difuzijos plaučiuose tyrimas.34. Fizinio pajėgumo (deguonies suvartojimo) tyrimas.35. Polisomnografija.36. Kraujo dujų tyrimas.Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarkaPulmonologijos ciklo pabaigoje įvertinamos gydytojo rezidento teorinės žinios ir praktiniaiįgūdžiai. Įvertinamas rezidento gebėjimas kliniškai ištirti pacientą, vertinti krūtinės ląstosrentgenogramas ir kompiuterines tomogramas, plaučių funkcijos tyrimo rodiklius, žinoti indikacijasir kontraindikacijas kvėpavimo sistemos instrumentiniams tyrimams.Pulmonologijos ciklo pabaigoje gydytojas rezidentas teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiaiįvertinami pažymiu dešimtbalėje vertinimo sistemoje.Pulmonologijos ciklo koordinatorius: doc. R. NargėlaRezidentų vadovai: doc. dr. R. Nargėla (gydytojas pulmonologas, 37 metų darbo stažas), doc. dr.E. Danila (gydytojas pulmonologas, 12 metų darbo stažas).114

Rezidentūros vieta: VšĮ VUL Santariškių klinikos Pulmonologijos ir alergologijos centras.115Rekomenduojamas literatūros sąrašas:32. Ambrozaitis A., Gulbinovič J., Marcinkutė A. Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai. Vilnius,2004.33. Cicėnas S. Plaučių vėžio gydymas. Vilnius, 2001.34. Dubakienė R. Alergologija. Vilnius, 2002.35. Naudžiūnas A. Plaučių arterijų trombinė embolija. Kaunas, 1998.36. Malakauskas K., Sakalauskas R. Funkcinė kvėpavimo diagnostika. Kaunas: Kaunomedicinos universiteto leidykla, 2000.37. Pasaulinė LOPL diagnostikos, gydymo ir prevencijos strategija. Atnaujinta 2003. Santrauka.2003.38. Sakalauskas R., Bagdonas A., Blažienė A., Bojarskas J., Danila E. Vaikų ir suaugusiųjųastmos diagnostikos ir gydymo sutarimas// Medicina. 2005. 41(3).251-278.39. Stakišaitis D., Danila E. Farmakologinio budrumo pagrindai (metodinės rekomendacijos).Vilnius: Žygimantų spaustuvė, 2004, 112 p.40. Šatkauskas B., Danila E. Klinikinė pulmonologija, antrasis papildytas ir pataisytas leidimas.Vilnius: Vaistų žinios, 2004, 426 p.41. Annesi-Maesano I., Gulsvik A., Viegi G. Respiratory epidemiology in Europe//Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 15.42. Bartlett J.G., Dowell S.F., Mandell L.A. et al. Practice guidelines for the management ofcommunity-acquired pneumonia in adults// Clin. Inf. Dis. 2000. Vol. 31. P. 347-382.43. Boe J., Estenne M., Weder W. Lung transplantation// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 26.44. Buist S., Mapp C.E. Respiratory diseases in Women// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 25.45. Cazzola M., Blasi F., Ewig S. Antibiotics and the lung// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N.28.46. Chung F., Fabbri L.M. Asthma// Eur.Respir.Mon. 2003. Vol. 8. N. 23.47. Clark T.J.H. et al. Global strategy for asthma management and prevention. Nationalinstitutes of health, 2003.48. Demedts M., Delcroix M., Verhaeghe R., Verleden G.M. Pulmonary vascular pathology: aclinical update// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27.49. Evans T.W., Griffiths M.J.D., Keogh B.F. ARDS// Eur.Respir.Mon. 2004. Vol. 9. N. 27.50. Gosselink R., Stam H. Lung function testing// Eur.Respir.Mon. 2005. Vol. 10. N. 31.115

11651. Loddenkemper R., Antony V.B. Pleural diseases// Eur.Respir.Mon. 2002. Vol. 7. N. 22.52. Macfarlane J. et all. BTS guidelines for the management of community asquired pneumoniain adults, 2004 update.53. Mandell L.A., Bartlett J.G., Dowell S.F. et all. Update of practice guidelines for themanagement of community-asquired pneumonia in immunocompetent adults. IDSAquidelines// Clin. Infect. Dis., 2003; 37: 1405-1433.54. Mapp C.E. Occupational lung disorders// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 11.55. McNicholas W.T. Respiratory disorders during sleep// Eur.Respir.Mon. 1999. Vol. 4. N. 10.56. Olivieri D., Bois R.M. Interstitial lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2000. Vol. 5. N. 14.57. Pauwels R., Anthonisen N., Bailey W.C. et al. Global strategy for diagnosis, management,and prevention of chronic obstructive pulmonary disease: NHLBI/WHO Workshop, 2003.58. Roussos C. Mechanical ventilation from intensive care to home care// Eur.Respir.Mon.1998. Vol. 3. N. 8.59. Semenzato G. AIDS and the lung// Eur.Respir.Mon. 1995. Vol. 1. N. 2.60. Spiro S.G. Lung cancer// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol. 6. N. 17.61. Strausz J. Pulmonary endoscopy and biopsy techniques// Eur.Respir.Mon. 1998. Vol. 3. N.9.62. Wallaert B., Chanez P., Godard P. The nose and lung diseases// Eur.Respir.Mon. 2001. Vol.N. 18.Elektyvinis nefrologijos ciklasEil./Nr Temos pavadinimas Teorinė dalis val.___________________________________________________________1. Klinikinės inkstų anatomijos ir fiziologijos ypatybės 22. Ūminis glomerulonefritas 23. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. 24. Lėtinis glomerulonefritas, jo klinikinėsir morfologinės formos. 25. Nefrozinis sindromas 26. Inkstų amiloidozė 27. Šlapimo takų infekcija. 28. Intersticiniai nefritai 29. Sisteminė raudonoji vilkligė 210. ANCA vaslulitai 211. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju 212. Ūminis inkstų nepakankamumas 213. Lėtinis inkstų nepakankamumas 214. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai 215. Inkstų transplantacija 216. Diabetinė nefropatija 2116

17. Hipertenzinė nefropatija 218. Išeminė inkstų liga 219. Inkstinių hipertenzijų diferencinė diagnostika 220. Imunosupresinė terapija 2117___________________________________________________________4. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodaiCiklas skirtas visų vidaus ligų specialybių rezidentūros studijų progranai. Nefrologijos ciklo tikslas– išmokinti rezidentus naujausių teorinių ir praktinių žinių apie žmogaus inkstų ligas, jų diagnozę irdiferencinę diagnozę, gydymą bei profilaktiką.. Teoriniams užsiemimams numatyta 14 paskaitų.Praktiniams užsiemimams skiriamos likusios 132 val. Praktinę ciklo dalį sudaro seminarai ( jų metųnagrinėjami ligoniai, rezidentai referuoja naujausią literatūra, pasinaudodami užsienio ir Lietuvosmedicinine periodika, organizuojamos diskusijos aktualiais nefrologijos klausimais, pvz.,Nefrologija ir arterinė hipertenzija); savarankiškas ligonių kuravimas – rezidentai, kontroliuojantskyriaus vedėjui ir rezidentūros vadovui, tyria, daro paskyrimus, tvarko ligonio dokumentaciią,prižiūri 4-5 ligonius, aktyviai dalyvauja, atliekant sudetingesnius tyrimus, išmoksta atlikti šlapimopasėlį, kateterizuoti šlapimo pūslę, rektalinį tyrimą. Dalyvauja bendrose rytinėse konferencijose ir,pagal galimybes, – mokslinėse konferencijose klinikinėje bazėje ir už jos ribų.Cikle numatyta 20 teorinių temų, kiekvienai – 2 val., iš viso 40 val skiriama teoriniamsužsiemimams: likusios 280 val – praktiniams užsiemimams.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:9. Įvertinti nefrologinį ligonį, surašyti ligos istoriją, sudaryti tyrimų ir gydymo planą,diagnozuoti bei diferencijuoti inkstų ligas, duoti ligoniui patarimus dėl vaistų vartojimo,racionalios mitybos, sveikos gyvensenos, išrašyti kompensuojamų vaistų receptus, pildytisiuntimą I MSEK.10. Įvaldyti inkstų bimanualinės palpacijos metodą.11. Patikrinti inkstų sutrenkimo ( Džordano ) simptomą.12. Atlikti šlapimo pasėlį iš vidurinės šlapimo čiurkšlės dalies.13. Ištirti ligonį rektaliai.14. Atlikti šlapimo pūslės kateterizaciją.15. Interpretuoti šlapimo tyrimą.16. Ivertinti šlapimo bakteriologinį tyrimą.5.1.Tema: Inkstų klinikinė anatomija ir fiziologija. Ši tema tai normalios inkstų anatomijos irfiziologijos kartojimas, susiejant įvairius šio klausimo aspektus su klinikine praktika, pvz.,nagrinėjant nefrono anatomiją ir fiziologiją, aptariami nefrono struktūrų ( kamuolėlių ir kanalėlių )pokyčius kamuolėlių ligų (glomerulonefritų , vilkligės, cukraligės ) atveju. Kanalėlių patologijanagrinėjama ūminio ir lėtinio inkstų nepakamkamumo, įgimtų ir įgytų tubulopatijų metu.5.2. Tema. Ūimis glomerulonefritas. Šiai temai skiriamas didelis dėmesys, nes liga pakankamaidažna, neretai ūminė stadija pereina į lėtinę, o ši baigiasi terminaliniu inkstų nepakankamumu. Ligasvarbi ir tuo požiūriu, kad, laimei retai, gali sukelti ligonio mirtį. Sudėtinga ūminioglomerulonefrito diferencinė diagnostika..5.3 Tema. Poūminis ( pusmėnulinis ) glomerulonefritas. Liga nedažna, bet labai pavojinga.Paveluota diagnozė gali ligoniui kainuoti gyvybę; kita vertus, savalaikis gydymas neretaibaigiasi visišku pasveikimu. Rezidentai įsisavina šios ligos etiologiją, diagnozę ir diferencinędiagnostika, patohistologinius pokyčius pagal inkstų biopsijos duomenis, gydymo principus.117

5.3Tema. Lėtinis glomerulonefritas. Lietuvoje – ši liga dažniausiai, lyginant su kitomis lėtinėmisinkstų ligomis, sukelia terminalinį inkstų nepakankamumą. Suprantama, kad ši aplinkybė skatinaskirti didžiausią dėmėsį šios ligos gydymui ir profilaktikai. Skirtingų morfologinių formų žinojimasįgalina taikyti diferencijuotą gydymą.5.4Tema. Nefrozinis sindromas. Vienas iš “didžiųjų” sindromų nerfologijoje, kuri gal sukeltidaugelis priežasčių. Todėl diferencinė diagnostika sudėtinga, paprastai neapsieinama be invaziniotyrimo – inkstų biopsijos. Ilgai svarstyti jos butinybę neverta, teisinga diagnozė ir savalaikiskryptingas gydymas gerina prognizę.5.5Tema. Inkstų amiloidozė. Skiriama pirminė (AL) ir Antrinė amiloidozė (AA). AL amiloidozė –sunkiausia plazminių ląstelių proliferacijos forma, kai plazminių ląstelių klonas sintetina lengvąsiasimunoglobulinų grandis. Jos sugeba polimerizuotis ir sudaryti fibriles, kurios nusėda audiniuose,pažei2sdamos jų normalią struktūrą. AAamiloidozės atveju fibrilės susidaro iš uždegiminio baltymo- serumo apolipoproteino A. Mokomasiatpažinti ir gydyti inkstų amiloidozę.5.6Tema. Šlapimo takų infekcija – labai paplitusi, antroje vietoje po kvėpavimo takų infekcijostarp ambulatorinių ligonių, pirmoje – tarp besigydančių stacionare. Skiriama viršutinė ( pielonefritai) ir apatinė (cistitai, uretritai, prostatitai). Įsisavinama diagnostika, gydymas, prevencija. Ypačaktuali šlapimo takų infekcija nėštumo metu. 5.7Tema. Intersticiniai nefritai labai svarbi inkstųpatologijos dalis, apie kurią gydytojai labai mažai žino. Ypač dažni ūminiai intersticiniai nefritai,kuriuos dažniausiai sukelia daugybė įvairių vaistų. Retesni infekcijos sukelti ūminiai intersticiniainefritai. Rezidentams žinotina, kad į šias inkstų ligas reikia žiūrėti labai rimtai ir atsakingai, jos taippat linkusios chronizuotis ir sukelti lėtinį inkstų nepakankamumą.5.8Tema. Sisteminė raudonoji vilkligė su vilkliginiu (lupus ) nefritu. Tarp visų jungiamojoaudinio ligų sukelto inkstų pažeidimų vilkliginis nefritas pats dažniausias. Jis labai pabloginaligonio būklę ir prognozę. Tenka pastebėti, kad gydant tiek pačią vilkligę, tiek lupus nefritąpastaruoju metu pasiekta nemaža pažanga. Žinotina, kad gydymo optimizavimui neretai tenkagriebtis invazinės diagnostikos – inkstų biopsijos. Be jos dažnai neįmanoma apsispręsti dėlvadinamosios pulsterapijos su ciklofosfamidu ir metilprednizolonu.5.9Tema. ANCA vaskulitai. ANCA – antineutrofiliniai citoplazmos antikūnai. Su šiais antikūnaisdažniausiai susijusios šios ligos: Vegenerio (Wegener) granuliomatozė ir pusmenulinisglomerulonefritas. Šių ligų atvejais ANCA serologinis tyrimas teigiamas 90 proc., paprastai C –ANCA, kuris nukreiptas prieš neutrofilų citoplazmos granulėse esanti fermentą proteinazę – 3.Mikroskopinio poliangito ir pusmenulinio glomerulonefrito atveju ANCA serologinis tyrimasteigiamas 80 proc., dažniausiai p –ANCA nukreiptas prieš mieloperoksidazę. Šios ligos yrapalyginti retos, ankstyva diagnozė ir gydymas duoda gerus rezultatus.5.10Tema. Kitos inkstų ligos kolagenozių atveju. Tai inkstų pažeidimas, esant Šionleino –Henocho (Schonlein-Henoch) ligai arba hemoraginiam vaskulitui. Liga dažnai baigiasi visiškupasveikimu, bet gali sukelti ir terminalinį inkstų nepakankamumą. Pasitaiko neretai, ypač tarpvaikų. Daug retesnė sisteminė progresuojanti sklerozė (skleroderma), galinti sukelti vadinamąjąinkstinę krizę su greitai progresuojančiu inkstų nepakankamumu ir pyktybine arterinę hipertenzija.5.11Tema. Ūminis inkstų nepakankamumas( ŪIN ) – vienas iš taip vadinamų didžiųjų inkstųsindromų. Traktuojamas kaip bendra medicinos problema, nes su ja susiduria visų svarbiausiųmedicinos specialybiųgydytojai (urologai ir nefrologai, chirurgai ir internistai, toksikologai ir anesteziologai, kt.). Iki“dirbtinio inksto” įdiegimo į klinikinę praktiką sukeldavo 90 proc. mirštamumą, bet ir šiandien jisišlieka didelis (40-50 proc.). Todėl didžiausias dėmesys skiriamas prevencijai – dažniausiai taiankstyva, intensyvi infuzinė terapija).5.12Tema. Lėtinis inkstų nepakankamumas ( LIN ) – taip pat priklauso didžiųjų nefrologijossindromų kategorijai. Pagal problemos mastą ir gydymo kaštus tai aktualiausia nefrologijosproblema. Ypač ją padidino antro tipo cukraligė, kuri turtingiausiose pasaulio valstybėse tapopandemine liga. Jos sukelta diabetinė nefropatija yra svarbiausia LIN priežastis. LIN didinamirštamumą nuo širdies kraujagyslių ligų.118118

5.13Tema. Inkstus pavaduojantys gydymo metodai. 2005 m. pasaulyje sistemingomishemodializėmis buvo gydoma per 2 milijonai žmonių. Šis inkstus pavaduojangtys gydymo metodasyra pats populiariausias. Nelabai daug nuo jo atsilieka gydymas sistemingomis peritoninėmisdializėmis. Šis metodas pigesnis, nereikalinga sudėtinga aparatūra. Didžioji dauguma ligonių jąatlieka patys.5.14 Tema. Inksto transplantacija.Optimaliausias LIN gydymo variantas – inksto transplantacija. Po sėkmingo inksto persodinimomoterys gimdo vaikus, vyrai tampa tėvais. Apsigimimų nuošimtis neviršija jo bendroje gyventojųpopuliacijoje. Svarbiausia inksto transplantacijos problema – donorų trukumas. Vis dar laukiama irefektingesnių imunosupresinių vaistų. Yra dvi svarbiausios priežastys, bloginančios inkstųtransolantacijos rezultatus: 1) ūminė ir lėtinė transplantato atmetimo reakcija, 2) infekcinėskomplikacijos.5.15. Diabetinė nefropatija. Komplikuoja ir pirmą ir antrą cukraligės tipą. Ankstyiausias klinikinispožymis - mikroalbuminurija. Ji paprastai atsiranda jau esant trečiąjai cukraligės stadijai (30-300mg baltymo albumino paros šlapime). Taip pat mikroalbuminurija yra savarankiškaskardiovaskulinio sergamumo ir mištamumo prognozės veiksnys. Šiam simptomui debiutavus turibūti suintensyvintas hiperglikemijos ir hipertenzijos gydymas: siekiame normoglikemijos irnormotenzijos . Taip gydant, mikroalbuminurija gali net sumažėti. 4-5 diabetinės nefropatijosstadijoje atsiranda ir progresuoja inkstų nepakankamumas, ligoniai pradedani gydyti sistemingomisdializėmis.5.16. Hipertenzinė nefropatija. Inkstai yra arterinės hipertenzijos taikininis organas. Jeigu gydant,normotenzija nepastovi, o taip pat veikiant geniniams veiksniams inkstų kamulėliuose atsirandaskleroziniai pokčiai .6. Rekomenduojama literatūra:6.1 Miglinas M., Juknevičius I, Laurinavičius A., Razukas V.,Žekonis M. Inkstų ligos. Vaistų žinios. 2003, V, 473p.6.2 Razukas V. Ūminis inkstų nepakankamumas. Vaistų žinios.2005, V, 384 p.6.3. Disease of the kidney and the urinary tract. Seventh edition, vol 1,2, 3. Edited by Sschrier R. Lippincot, Williams and Wilkins,2001.7. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka.Rezidento dienine žymimas savarankiškai kuruotų ligonių sąrašas.Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą raštu. Įskaitos klausimaiparuošti pagal ciklo programą. Klausimuose yra teorinė irpraktinės dalys. Žinios vertinamoe pagal dešimtbalę sistemą.8. Rezidentūros bazė: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškiųklinikų nefrologijos skyrius.10. Rezidentų vadovai:Vytautas Razukas, gydytojas nefrologas, docentas, medicinosdaktaras, praktinio darbo patirtis 36 metai.Marius Miglinas, gydytojas nefrologas, medicinos daktaras ,Praktinio darbo aptirtis 10 metų.119Elektyvinis endokrinologijos ciklasApimtis kreditais: 8 kreditai (280 val.)119

Ciklo praktinė dalis: 260 val.120Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos 2 val.principai, epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiaiendokrininų ligų aspektai2. Necukrinis diabetas 2 val.3. Nesekretuojančios hipofizio adenomos ir hipofizio 2 val.nepakankamumas4. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinoma 2 val.5. Endeminė struma, hipotirozė, tirotoksikozė, 2 val.skydliaukės adenomos6. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, 2 val.hipoparatirozė7. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo 2 val.sindromas, aldosteroma, feochromocitoma8. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų 2 val.klasifikacija, diagnostikos ir gydymo principai.Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostika9. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principai 2 val.10. Lytinių liaukų ligos 2 val.XXVIII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie įvairias žmogaus endokrinines ligas, jų diagnostiką, stebėjimo irgydymo principus. Cikle numatyta dešimt skirtingų temų ir kiekvienai temai skiriama po dvivalandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu dėstytojai, aktyviai dalyvaujantrezidentams, pristato teorines žinias. Likusi dalis – 260 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų ir gydymorezultatai ir jų interpretacija;b) dalyvavimas endokrinologo konsultacijoje, medicininių dokumentų pildymas (pvz., ligosistorijos vedimas);c) endokrininių ligų diagnostikos ir diferencinės diagnostikos principų įsisavinimas, ligų klinikinėseigos ir gydymo poveikio stebėjimas.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:u) vertinti endokrininių ligų klinikinius požymius;v) indikacijas endokrinologo konsultavimui;w) suprasti ir interpretuoti klinikinius ir laboratorinius endokrininių tyrimų rezultatus bei šiųtyrimų indikacijas;x) taikyti endokrininių ligų gydymo ir ilgalaikio gydymo vertinimo principus.31.1. Temos pavadinimas. Žmogaus endokrininė sistema ir jos reguliacijos principai,epidemiologiniai ir socialiniai-ekonominiai endokrininų ligų aspektaiTrumpas turinio apibūdinimas:Pagumburio hormonai ir jų reikšmė endokrininei sistemai. Endokrininės sistemos reguliavimoprincipai: ilgas, trumpas, ultra-trumpas grįžtamasis ryšys. Adenohipofizės ir neurohipofizėshormonai. Difūzinė endokrininė sistema.5.2. Temos pavadinimas Necukrinis diabetasTrumpas turinio apibūdinimas:120

Necukrinio diabeto etiologija. Necukrinio diabeto klinikiniai požymiai ir diagnostika. Centrinisir inkstinės kilmės necukrinis diabetas. Necukrinio diabeto gydymo principai.5.3. Temos pavadinimas. Nesekretuojančios hipofizio adenomos. Hipofizionepakankamumas.Trumpas turinio apibūdinimas:Hipofizio adenomų klasifikacija ir epidemiologiniai aspektai. Nesekretuojančių hipofizioadenomų klinikinė eiga, jų diagnostika ir gydymo principai. Trauminio galvos smegenųpažeidimo endokrininiai aspektai. Hipofizio nepakankamumo diagnostikos ir gydymo principai.5.4. Temos pavadinimas. Akromegalija, hipofizinis nanizmas, prolaktinomaTrumpas temos apibūdinimas:Akromegalijos paplitimas, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymo principai.Žemaūgiškumo problema, augimo hormono trūkumo diagnostika, diferencinė diagnostika irgydymo principai. Amenorėjos-galaktorėjos sindromas, prolaktinomos klinikiniai požymiai,diagnostika ir gydymo principai.5.5. Temos pavadinimas. Endeminė struma, tiroiditai, hipotirozė, tirotoksikozė, skydliaukėsadenomosTrumpas temos apibūdinimas:Jodo pasaulyje ir Lietuvos aplinkoje svarba skydliaukės ligų etiopatogenezėje. Dažniausiaipasitaikantys skydliaukės funkcijos sutrikimai. Endeminės strumos ir eutiroidinės netoksinėsstrumos klinikiniai, diagnostiniai ir ilgalaikio gydymo aspektai. Dažniausiai pasitaikančiųtiroiditų etiopatogeniniai, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymo aspektai. Hipertirozės priežastys,klinikiniai aspektai, diagnostika ir gydymas. Hipotirozės priežastys, klinikiniai aspektai,diagnostika ir gydymas.5.6. Temos pavadinimas. Osteoporozės problema. Hiperparatirozė, hipoparatirozėTrumpas temos apibūdinimas:Prieskydinių liaukų svarba kalcio apykaitai. Osteoporozės Hiporatirozės etiologija, klinikinėeiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir ilgalaikis gydymas. Hiperpatirozėsetiologija, klinikinė eiga, diagnostikos ir diferencinės diagnostikos aspektai ir gydymo principai.5.7. Temos pavadinimas. Pirminis antinksčių nepakankamumas, Kušingo sindromas,aldosteroma, feochromocitomaTrumpas temos apibūdinimas:Antinksčių žievinės ir šerdinės dalies hormonai. Pirminio antinksčių nepakankamumoklinikiniai aspektai, diagnostika, diferencinė diagnostika ir ilgalaikis gydymas. Hiperkorticizmopriežastys, klinikiniai požymiai, diferencinė diagnostika ir gydymas. Aldosteroma: paplitimas,etiologija, klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas. Feochromocitoma: etiologija,klinikiniai požymiai, diagnostika ir gydymas.5.8. Temos pavadinimas. Gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija,diagnostikos ir gydymo principai. Cukrinio diabeto klasifikacija, epidemiologija,etiologija, diagnostikaTrumpas temos apibūdinimas:Dažniausiai pasitaikantys gliukozės ir lipidų apykaitos sutrikimai, jų klasifikacija, diagnostikosir gydymo principai. Nutukimas ir metabolinis sinromas. Šiuolaikinė cukrinio diabetoklasifikacija. Cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje ir jo vystymosi tendencijos.Etiologiniai cukrinio diabeto aspektai. Šiuolaikinė cukrinio diabeto diagnostika ir diferencinėdiagnostika.5.9. Temos pavadinimas. Cukrinio diabeto komplikacijos ir gydymo principaiTrumpas temos apibūdinimas:Cukrinio diabeto sukeliamos komplikacijos ir jų etiopatogenezė. Cukrinio diabeto komplikacijųklinikiniai ir diagnostiniai aspektai. Cukrinio diabeto komplikacijų prevencija ir gydymas.5.10. Temos pavadinimas. Lytinių liaukų ligosTrumpas temos apibūdinimas:121121

Gonadų hormoninė veikla. Hipogonadizmo etiologija, klinikiniai, diagnostiniai ir gydymoprincipai. Dažniau pasitaikančios genetinės kilmės hipogonadizmo formos.32. Pasirenkamas dalykas33. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:E.A.Grossman.Clinical Endocrinology, Oxford, 1992William’s Textbook of EndocrinologyG.Herold. Vidaus ligos, Vilnius, 1998Harrison's Principles of Internal Medicine, 2005Papildoma literatūraJ.Danilevičius.Endokrininių ligų diagnostika ir gydymas.12234. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.35. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijoscentras36. Rezidentų vadovai:Vaidotas Urbanavičius (gydytojas endokrinologas, docentas, biomedicinos mokslų daktaras,praktinio darbo patirtis 25 metai);Saulius Grigonis (gydytojas endokrinologas, lektorius, praktinio darbo patirtis 35 metai).Elektyvinis reumatologijos ciklas2. Apimtis kreditais. 8 kreditai/320 val.3. Ciklo praktinė dalis valandomis. 308 val.Eil. Temos pavadinimasNr.1 Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai,pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymoprincipai.Teorinė dalis,val2 val.2 Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosiosspondiloartropatijos: etiologija, patogenezė,klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinėdiagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas,prognozė.2 val.3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos:etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai,laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas,prognozė.2 val.4 Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinėsklinikinės formos, patogenezė, klinikiniaipožymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos:2 val.122

patogenezė, klinikiniai požymiai, diagnostika,gydymas, prognozė.5 Sisteminės jungiamojo audinio ligos:etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinėdiagnostika, gydymas6. Ūmios reumatologinės būklės- patogenezė,klinikiniai požymiai, diagnostika, skubi pagalba,tolimesnis gydymas, prognozė.2 val.2 val.1234. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Reumatologijos ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklotikslas pateikti rezidentams naujausias žinias apie reumatinių ligų profilaktikos, diagnostikos irgydymo principus. Cikle numatyta šešios skirtingos temos ir kiekvienai temai skiriama po dvivalandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu Reumatologijos centro darbuotojaiskaito paskaitas. Likusi dalis – 148 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija;b) rezidentai betarpiškai bendrauja su ligoniais, analizuoja reumatinių ligų sindromus, numatoligonio ištyrimo būdus ir interpretuoja gautus rezultatus su rezidentūroje dalyvaujančiais dėstytojaisir rezidentūros vadovais.c) ieško informacijos šaltinių leidžiančių greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę..Ciklo metu rezidentas privalo išmokti diagnozuoti reumatinius sindromus ir įtarti reumatinę ligą.Tikslu užtikrinti nuolatinį studijų kokybės gerinimą, rezidentūros programa gali būti keičiama arpapildyta naujomis teorinėmis temomis.5. Temos pavadinimas ir trumpas turinys1. Reumatinėms ligoms būdingi klinikinai požymiai, pagrindiniai diagnostikos metodai, gydymoprincipai.Skeleto ir raumenų sistema (anatomija, fiziologija, biomechanika; patologija, susijusi sureumatinėmis ligomis; biochemijos klausimai, susiję su reumatinėmis ligomis). Imuninė sistema(funkcija, autoimuninis procesas, imunomoduliacijos principai). Reumatinių ligų epidemiologija,klasifikacija, klinikiniai simptomai; reabilitacijos principai. Reumatinėms ligoms gydyti skiriamivaistai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, šalutinis poveikis irsukeliamos komplikacijos; kortikosteroidai, jų veikimo mechanizmas, vartojimo būdai, šalutinispoveikis ir sukeliamos komplikacijos; patogeneziniai vaistai, jų veikimo mechanizmai, vartojimobūdai, šalutinis poveikis ir sukeliamos komplikacijos. Sergančiojo reumatine liga tyrimas(anamnezė, klinikiniai, hematologiniai, biocheminiai, imunologiniai, citologiniai, histopatologiniai,mikrobiologiniai tyrimai ir jų pokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms; instrumentiniai tyrimai(klinikinės fiziologijos, sonoskopijos, endoskopijos, radiologiniai, elektromiografiniai ir kt.) ir jųpokyčiai, būdingi reumatinėms ligoms.2. Reumatoidinis artritas ir seronegatyviosios spondiloartropatijos: etiologija, patogenezė,klinikiniai požymiai, laboratorinė ir radiologinė diagnostika, diagnostiniai kriterijai, gydymas,prognozė.Reumatoidinis artritas. Infekcinės artropatijos: infekcinis artritas (pūlinis, tuberkuliozinis, artritassergant Laimo liga); reaktyviosios ir poinfekcines artropatijos (urogenitalinės, Reiterio liga, podizenterijos, žarnų šuntavimo ir kt.). Reumatas. Ankilozinis spondilitas ir kitos uždegiminėsspondilopatijos. Psoriazinis artritas ir enteropatines artropatijos-123

3. Mikrokristaliniai artritai ir metabolinės artropatijos: etiologija, patogenezė, klinikiniai požymiai,laboratorinė ir radiologinė diagnostika, gydymas, prognozė.Podagra ir kitos kristalinės artropatijos (chondrokalcinozė, hidroksiapatitų susikaupimo liga).Specifinės artropatijos (Jaccoud, artropatija sergant sarkoidoze, gaurelinis-mazgelinis sinovitas,palindrominis reumatas, intermituojanti sąnarių vandenė). Antriniai reumatiniai sindromai.4. Degeneracinės sąnarių ir stuburo ligos: pagrindinės klinikinės formos, patogenezė, klinikiniaipožymiai, diagnostika, gydymas, prognozė. Minkštųjų audinių, kremzlės, kaulų ligos: patogenezė,klinikiniai požymiai, diagnostika, gydymas, prognozė.Artrozė ir degeneracinės stuburo ligos (deformuojančios dorsopatijos, spondiliozė, kitosspondilopatijos, tarpslankstelinio disko ligos). Raumenų ligos (miozitas, kitos raumenų ligos).Kitos minkštųjų audinių ligos (sinovitas, tenosinovitas, bursopatijos, entezopatijos fibroblastinėsligos, fibromialgija, panikulitas, kitos ligos). Kaulų tankio ir struktūros pakitimai (osteomaliacija,osteoporozė, osteopetrozė, osteonekrozė, Pedžeto liga), kitos kaulų ligos) (algoneurodistrofija,osteolizė). Chondropatijos, osteochondrodisplazijos ir kitos kremzlės ligos (jaunatvinėosteochondrozė, kitos osteochondropatijos, Titce sindromas, disekuojantis osteochondritas ir kt.).5. Sisteminės jungiamojo audinio ligos: etiopatogenezė, klinikiniai požymiai, laboratorinėdiagnostika, gydymasSisteminė raudonoji vilkligė. Nėštumas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Pseudovilkliginissindromas (lupus like sindromas). Dermatomiozitas. Antrinis dermatomiozitas ir jo gydymas.Polimiozitas. Sisteminė sklerozė. CREST sindromas. Kitas sisteminis jungiamojo audiniopažeidimas (Sjogreno sindromas, “dengiantys” sindromai, reumatinė polimialgija, eozinofilinisfascitas, recidyvuojantis panikulitas).6. Ūmios reumatologinės būklėsŪmi autoimuninė krizė; skleroderminis inkstas; kaulų čiulpų slopinimas, gydant vaistais; kaulųaseptinė nekrozė; ūmus sinovinės plėvės plyšimas, kaklinės stuburo dalies mielopatija, sergantreumatoidiniu artritu; slankstelio lūžis;”cauda equina” sindromas; ūmi išialgija. Nėštumas irreumatinės ligos.10. Privalomas dalykas11. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:1. Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius 2000. 180 p.2. Butrimiene I. Mikrokristaliniai artritai : mokomoji priemonė.Vilnius 1998. 64 p.3. Dadonienė J. Imunologiniai metodai reumatologijoje. Vilnius 1997. 193 p.4. Dadonienė J. Sisteminiai vaskulitai ir kitos retos reumatinės ligos. Vilnius 2004. 243 p.12. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.13. Rezidentūros bazė: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijoscentras10. Rezidentūros vadovas. Prof. A.Venalis, habilituotas daktaras, reumatologijos šakoje dirbantisnuo 1978 m.124124

1255. Elektyvinis ciklas: Klinikinė kardiologija ir intensyvi kardiologija.6. Apimtis kreditais: 8 kreditai (320 val.)7. Ciklo praktinė dalis valandomis: 250 val.Eil.Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis,1. Pirminė arterinė hipertenzija 22. Arterinės hipertenzijos gydymo principai 23. Širdies ir krujagyslių ligų prevencija 24. Aterosklerozė. 25. Dislipidemijų gydymas 26. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos2nuorodos7. Lėtinė koronarinė širdies liga. 28. Ūminiai koronariniai sindromai: patofiziologija 29. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento2pakilimo10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento2pakilimu.11. Miokardo infarkto komplikacijos. 212. Tachiaritmijos 213. Bradiaritmijos. 214. Kardiomiopatijos 215. Miokarditai 216. Įgytos širdies ydos 217. Aortos ligos 218. Plaučių arterijos trombembolija. 219. Pirminė plautinė hipertenzija 220.. Perikarditai 221. Širdies nepakankamumas 222. Reanimacijos ABC 223. Išplėstinė reanimacija 224. Staigi mirtis 225. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių 2venų ir arterijų punkcija ir kateterizavimas26. Sinkopės. 227. Hipertenzinė krizė 228. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė 2terapija29. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija 230. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija.2Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė2.kontrapulsacija.32. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso 2korekcija sergant ūmia kardiovaskuline patologija.Transfuziologijos principai.33. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais 2val.125

medikamentais34. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje2kardiologijoje35. Infekcinis endokarditas. 21268. Ciklo tikslai, turinys, studijų metodaiCiklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas: įsisavintišiuolaikinės kardiologijos pagrindus, išmokti kardiovaskulinių ligų patofiziologiją, diagnostiką, diferencinędiagnostiką, mokėti tinkamai pasirinkti gydymo taktiką, teikti pirmą pagalbą atveju. Įsisavinti visųinvazinių ir neinvazinių tyrimų, taikomų širdies-kraujagyslių ligoms diagnozuoti, parodymus irpriešparodymus, mokėti interpretuoti neinvazinių tyrimų rezultatus.Cikle numatyta 35 skirtingos temos. Teorinių užsiėmimų mtu Širdies ri kraujagyslių ligų klinikosdarbuotojai skaito paskaitas.Praktikinę ciklo dalį sudaro:8. seminarai, kuriuose rezidentai referuoja literatūrą, aptariami pacientai, tyrimų rezultatai ir jųinterpretacija,;9. rezidentas šio ciklo metu rotacijos principu dirba priėmimo skyriuje, intensyviosios kardiologijosskyriuje, kardiologiniame skyriuje kartu su gydytoju. Priėmimo skyriuje konsultuoja ligonius,sprendžia hospitalizacijos klausimus. Intensyviosios kardiologijos skyriuje toliau mokomasi ūmiųširdies ligų diagnostikos, išmoksta teikti pirmą pagalbą jų atveju. Intensyviosios kardiologijosskyriuje rezidentai dalyvauja rytinėse pacientų vizitacijose, aktyviai dalyvauja apklausiant, apžiūrintnaujus ligonius, sudarant tyrimų ir gydymo planą, stebi ligonių būklę, pildo ligos istorijas, išmokstataikyti reanimacines priemones. Kardiologijos skyriuje kartu su gydytoju kuruoja stacionaroligonius. Be įprastinio ligonio kuravimo dalyvauja visų diagnostinių bei gydomųjų procedūrų metu.Kartu su gydytojais įvertinami visų atliekamų neinvazinių ir invazinių tyrimų duomenys. Rezidentodarbą kontroliuoja kartu dirbantis gydytojas.Ciklo metu rezidentai privalo:h) įgyti praktinius įgūdžius apklausiant ligonį, įvertinant jo fizinę būklę,i) išmokti interpretuoti atliktus tyrimus, įsisavinti elektrokardiografijos pagrindus,j) išmoktidiagnozuoti ir tinkamai gydyti širdies-kraujagyslių ligas, teikti pirmą pagalbą12. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:1. Pirminė arterinė hipertenzija. Apibrėžimas. Klasifikacija. Rizikos veiksniai. Epidemiologija.Arterinės hipertenzijos patogenezė. Arterine hipertenzija sergančių ligonių ištyrimas. Arterinė126

127hipertenzija sergančių pacientų rizikos stratifikavimas. Diagnozių formulavimas. Ūminėshipertenzinės būklės.2. Arterinės hipertenzijos gydymo principai. Nemedikamentinis AH gydymas. Medikamentiniogydymo strategija. Pagrindinių vaistų grupių apibūdinimas ir jų skyrimo indikacijos. Diuretikai.Beta adrenoblokatoriai. Kalcio kanalų blokatoriai. AKFI ir ARB. Centrinio veikimo vaistai.Arterinės hipertenzijos gydymas vaistų deriniais. Rezistenciška gydymui arterinė hipertenzija.Arterinės hipertenzijos gydymo ypatumai atskirose pacientų grupėse.3. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo tendencijosLietuvoje ir pasaulyje. Rizikos veiksnių klasifikacija (tradiciniai ir naujieji netradiciniai rizikosveiksniai). Prevencinių programų taikymo patirtis įvairiose šalyse. Pirminė ir antrinė prevencija..4. Aterosklerozė. Naujas požiūris į aterosklerozę. Pagrindinės patogenezės teorijos. Aterosklerozėsvystymosi stadijos. Aterosklerozinių plokštelių patomorfologija. Stabilios ir nestabilios plokštelėspožymiai. Klinikiniai aterosklerozės pasireiškimai ir komplikacijos.5. Dislipidemijos. Dislipidemijų patogenezė, etiologija, diagnostika, klasifikacija, normatyvai.Bendras ir MTL-cholesterolis DTL-cholesterolis. Trigliceridai. Ne-DTL cholesterolis.Nemedikamentinis ie medikamentinis dislipidemijų gydymas. Lipidų kiekį kraujyje mažinantysvaistai HMG-KoA reduktazės inhibitoriai (statinai) Fibrinės rūgšties dariniai (fibratai) Omega-3riebalų rūgštys Cholesterolio absorbcijos inhibitoriai Tulžies rūgščių surišikliai (rezinai) Nikotinorūgšties dariniai6. Tarptautinės koronarinės širdies ligos prevencijos nuorodos. 2003 m. Europos kardiovaskuliniųligų prevencijos nuorodos CORE ir SCORECARD rizikos vertinimo sistemos 2001 m. AmerikosNacionalinės cholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymo nuorodos III. Nauji nuorodųpapildymai. Didelės rizikos koncepcija, pacientų atranka, dispanserizacija.7. Lėtinė koronarinė širdies liga. Patogenezė. Stabili krūtinės angina. Klasifikacija. Diagnostika:krūvio mėginiai (veloergometrija, dobutamino mėginys), koronarografija. Stabilios krūtinės anginosgydymo principai. Medikamentinis gydymas: nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalųblokatoriai, AKFI, antiagregantai, statinai. Operacinis gydymas. Perkutaninės koronarinėsintervencijos.8. Ūminiai koronariniai sindromai. Etiologija. Patofiziologija. Nestabili plokštelė. Trombosusidarymas. Klinika. Diagnostika: EKG, laboratoriniai tyrimai, echokardioskopija.9. Ūminiai koronariniai sindromai be ST segmento pakilimo (nestabili krūtinės angina/miokardoinfarktas). Apibrėžimas, rizikos stratifikavimas ūmioje fazėje, išrašant į namus. Gydymo principai.Gydymas ūmioje fazėje, hospitalinis periodas. Medikamentinis gydymas: antitrombozitiniai vaistai(aspirinas, klopidogrelis, GP IIb/IIIa receptorių blokatoriai), antitrombinai ( nefrakcionuotas127

128heparinas, mažos molekulinės masės heparinai), nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalųblokatoriai, AKFI, statinai.10. Ūminiai koronariniai sindromai su ST segmento pakilimu. Diagnostika: EKG, biocheminiaimiokardo pažeidimo žymenys, skausminis sindromas. Rizikos stratifikavimas Gydymoprincipai.Gydymas ūminėje fazėje, hospitaliniame periode. Medikamentinis gydymas: fibrinolitikai,antitrombinai, antitrombocitiniai medikamentai, nitratai, betaadrenoblokatoriai, kalcio kanalųblokatoriai, statinai, AKFI. Perkutaninės koronarinės intervencijos. Antrinė prevencija. Rizikosfaktorių korekcija. Reabilitacinis gydymas.11. Miokardo infarkto komplikacijos. Kardiogeninis šokas, plaučių edema, miokardo infarktoekstenzija, miokardo infarkto ekspansija ir skilvelio remodeliavimas. Širdies plyšimai: laisvosiossienelės, tarpskilvelinės pertvaros, papiliarinio raumens. Skilvelio aneurizma. Skilveliopseudoaneurizma,. Prisieniniai trombai ir trombembolijos. Perikarditas (ankstyvas, vėlyvasDreslerio). Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai. Apibrėžimas. Etiopatogenezė. Pasitaikymo dažnis.Klinikiniai simptomai. Instrumentiniai nustatymo būdai. Gydymo principai12. Tachiaritmijos. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Supraventrikulinės tachikardijos. Skilvelinėstachikardijos. Etiologija, diagnostika, EKG diferencinė diagnostika. Medikamentinis irnemedikamentinis gydymas. Antiaritminiai preparatai.13. Bradiaritmijos. Sinusinė bradikardija. Sinoatrialinės blokados. Atrioventrikulinės blokados.Intraskilvelinio laidumo sutrikimai. Etiologija, diagnostika, gydymas.14. Kardiomiopatijos: diliatacinė, hipertrofinė, restrikcinė. Patologija.Patofiziologija. Etiologija.Klinika. Diagnostika. Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis.15. Miokarditai: etiologija, klinika, diagnostika, gydymas.16. Įgytos širdies ydos: mitralinė, stenozė, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos vožtuvo stenozė,aortos vožtuvo nesandarumas. Kombinuotos ydos. Diagnostika: anamnezė, objektyvus ištyrimasechokardiografija. Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos operaciniam gydymui. Ūminisvožtuvų protezų nepakankamumas. Mechaninis vožtuvų protezų nepakankamumas, protezo žiedoplyšimas, protezo trombozė: klinika, diagnostika, gydymo taktika.17. Aortos ligos. Aortos aneurizmos. Aortos atsisluoksniavimas. Aortos trauma. Klinika.Diagnostika: transtorakalinė echokardioskopija, transezofaginė echokardioskopija, kompiuterinėtomografija, angiografija. Gydymas.18. Plaučių arterijos trombembolija. Epidemiologija. Diagnostika: EKG, echokardioskopija,kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas medikamentais: fibrinolitikai, antikoaguliantai.19. Pirminė plautinė hipertenzija. Epidemiologija, patologija, patofiziologija, klinika. Diagnostika;rentgenologinis tyrimas, echokardiografija, spiralinė KT. Magnetinis rezonansas. Plaučių funkcijostyrimai, krūvio mėginai. Angiografija. Gydymas128

12920. Perikarditai. Perikardo anatomija ir fiziologija. Perikarditų etiologija. Eksudacinis perikarditas.Širdies tamponada: patofiziologija, klinika. Konstrikcinis perikarditas. Gydymas.21. Širdies nepakankamumas. Epidemiologija. Širdies nepakankamumo prevencija. Nauja ŠNklasifikacija. Širdies nepakankamumo patologija. Klinikiniai ŠN modeliai: sistolinis ir diastolinisŠN. Širdies nepakankamumo etiologija. Patofiziologija. Širdies nepakankamumo simptomųpriežastys. Širdies nepakankamumu sergančių ligonių klinikinis įvertinimas. Diagnostinėsprocedūros žinomo ir įtariamo širdies nepakankamumo atvejais. Ūminio širdies nepakankamumogydymas. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymas . Bendros priemonės. Nefarmakologinėspriemonės: pacientų mokymas; dieta; rūkymo nutraukimas; fizinio krūvio programa; reabilitacinėspriemonės. Skysčių balanso kontrolė.Atsako į gydymą vertinimas: simptomų ir požymių dinamika;fizinio krūvio tolerancijos ir širdies darbo gerėjimas; neurohormoninio aktyvumo pokyčiai.Imunizacija. Medikamentinė terapija. Diuretikai. AKF inhibitoriai. Angiotenzino II receptoriųblokatoriai. Kiti (ne-AKFI ) vasodilatatoriai. Beta-adrenoreceptorių blokatoriai. Aldosteronoantagonistai. Dioksinas. Antikoaguliantai. Elektrofiziologinės procedūros. Elektrinė širdiesstimuliacija ūminio ŠN atvejais: prieširdžių stimuliacijos privalumai. Elektrinės širdies stimuliacijosrūšys lėtinio ŠN atvejais. Resinchronizacinė terapija. Chirurginiai gydymo metodai Širdiesnepakankamumo prognozė.22. Reanimacijos ABC. Mirties sąvoka. Klinikinės mirties požymiai. Pirminės reanimacijosalgoritmas. Pirmoji pagalba užspringus.23. Išplėstinė reanimacija. Apibrėžimas, tikslai. Medikamentai, naudojami išplėstinės reanimacijosmetu, ir jų tikslus dozavimas. Asistoliniai donorai.24. Staigi mirtis. Epidemiologija. Staigios mirties priežastys. Klinikinės charakteritikos. Asistolija.Skilvelių virpėjimas/tachikardija. Elektromechaninė disociacija. Gydymas. Staigios mirtiesprevencija.25. Hemodinamikos parametrų monitoravimas. Centrinių venų ir arterijų punkcija irkateterizavimas. Neinvaziniai hemodinamikos parametrų monitoravimo metodai. Invazinishemodinamikos monitoravimas: invazinis AKS matavimas, centrinio veninio spaudimo matavimas,pleištinis plaučių kapiliarų spaudimas, minutinio širdies tūrio nustatymas termodiliucijos metodu.Centrinių kraujagyslių punkcijos ir kateterizavimo metodikos, indikacijos, komplikacijos. Plaučiųarterijos kateterizacija.26. Sinkopės. Epidemiologija. Patofiziologija. Klasifikacija. Diagnostika. gydymas27. Hipertenzinė krizė. Klasifikacija, klinika. Hipertenzinės krizės gydymas28. Gyvybei grėsmingos tachiaritmijos. Elektroimpulsinė terapija. Gyvybei grėsmingų ritmosutrikimų skubi diagnostika, pirmoji pagalba. Elektroimpulsinės terapijos metodika, komplikacijos.129

13029. Bradiaritmijos. Laikinoji elektrinė širdies stimuliacija. Bradiaritmijų diagnostika, indikacijoslaikinąjai elektrinei širdies stimuliacijai. Laikinosios elektrinės širdies stimuliacijos būdai: išorinė,endokardinė, epikardinė. Laikinosios endokardinės stimuliacijos metodika, komplikacijos.30. Širdies tamponada ir perikardo ertmės punkcija. Hidrotoraksas ir pleuros ertmės punkcija.Širdies tamponados klinika, etiologija, diagnostika. Skubios perikardo ertmės punkcijos indikacijos, metodika ir komplikacijos. Hidrotoraksas: klinika, etiologija, diagnostika. Skubios pleuros ertmėspunkcijos indikacijos, metodika, komplikacijos.31. Kardiogeninis šokas. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Etiologija, patofiziologija, klinika.Medikamentinio gydymo principai. Indikacijos intraaortinei balioninei kontrapulsacijai, metodika,komplikacijos.32. Infekcinis endokarditas. Epidemiologija. Patofiziologija. Klinika. Diagnostika ir gydymas.Infekcinio endokardito komplikacijų diagnostika ir gydymas: ūminis širdies nepakankamumas,septinis šokas, embolinės komplikacijos.33. Vandens ir elektrolitų balanso, rūgščių-šarmų balanso korekcija sergant ūmiakardiovaskuline patologija. Transfuziologijos principai. Hipovolemijos korekcija.Hipokalemijos bei hiperkalemijos klinika, korekcija. Hiponatremijos ir hiponatremijos korekcija.Hemotransfuzijos strategija.34. Intoksikacija kardiovaskulinę sistemą veikiančiais medikamentais. Intoksikacija širdįveikiančiais glikozidais: klinika, diagnostika, gydymas. Antiaritminių medikamentų perdozavimas:klinika, elektrokardiografinė diagnostika, gydymas. Antikoaguliantų perdozavimas, gydymas.35. Anestetikai ir analgetikai, vartojami intensyviojoje kardiologijoje. Vietinė anestezija.Trumpalaikė intraveninė anestezija. Narkotiniai analgetikai: dozavimas, perdozavimas, antidotai.9. Literatūra:10. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine. Douglas P. Zipes, EugeneBraunwald. 7th edition. WB Saunders Company, 2004.11. Guidelines on Management of Acute Myocardial infarction in patients presenting with ST segmentelevation 2003 - www.escardio .org12. Joint Task force on Hypertrophic Cardiomyopathy 2003 - www.escardio .org13. Management of cardiovascular diseases during pregnancy 2003 - www.escardio .org14. Gudelines for the diagnosis and treatment of chronic heart failure - www.escardio .org15. Cardiovascular Thrombosis. Valentin Fuster, Eric J. Topol. 2002, NY.16. Management of acute Coronary Syndromes. Christopher P. Connon. 202, Boston.17. Cardiac Intensive Care. Brown. 2001.130

18. www.escardio.org/guidlines13110. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka:Rezidento dienyne žymimas ligonių, kuriuos kuruoja ciklo metu, sąrašas. Išklausius teorinę dalį beiįvaldžius būtinus praktinius įgūdžius ir savarankiškai kuravus 60 ligonių, gaunamas rezidentūros vadovobei ciklo kuratoriaus parašas. Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėjesistemoje. Įskaitos klausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.11. Rezidentūros bazė:VŠĮ Vilniaus Universiteto Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinika.Rezidento vadovas:Audrius Aidietis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 26metai);Birutė Abraitienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 36metai);Egidijus Berūkštis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 21metai);Aleksandras Kibarskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbopatirtis 29 metai);Jonas Misiūra (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 28metai);Alfredas Rudys (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 29metai);Birutė Petrauskienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis26 metai);Žaneta Petrulionienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis20 metų);Rima Steponėnienė (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis32 metai);Pranas Šerpytis (gydytojas kardiologas, vyr.m.darb., medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis 22metai);Germanas Marinskis (gydytojas kardiologas, docentas, medicinos mokslų daktaras, praktinio darbo patirtis19 metai);131

1321. Ciklo pavadinimas: GASTROENTEROLOGIJA, DIETOLOGIJA ELEKTYVINISCIKLAS (2 mėn.)2. Apimtis kreditais: 8 kreditų (320 val.)3. Ciklo praktinė dalis valandomis: 246 val.Eil.Temos pavadinimasNr.1. Funkcinės stemplės ligos. Funkcinis rėmuo, disfagija, nestenokardiniskrūtinės skausmas, kąsnio jausmas, neklasifikuojamuos funkcinėsvirškinimo trakto ligos. Funkcinių ir organinių stemplės ligų diferencinėdiagnostika bei ryšys su stemplės motorikos sutrikimais.2. Funkcinės skrandžio ligos – neopinė ir motorinio pobūdžio funkcinėdispepsija, aerofagija. Funkcinių ir organinių skrandžio ligų diferencinėdiagnostika.Teorinėdalis, val.663. Dirgliosios žarnos sindromas ir jo variantai, kai vyrauja obstipacija,viduriavimas ar pilvo skausmas. Funkcinio viduriavimo, funkcinės 6obstipacijos ir pūtimo diagnostika bei diferencinė diagnostika suorganinėmis žarnų ligomis.4. Kepenų anatomijos ypatumai ir kepenų makroanatomija vertinantsonografinio bei kompiuterinio tomografinio kepenų tyrimo rezultatus. Kitų 6diagnostikos metodų reikšmė vertinant kepenų patologiją.5. Lėtinių B ir C hepatitų diagnostika, gydymas ir profilaktikos metodai. 66. Tulžies pūslės ir latakų ligų diagnostikos aspektai. Kalkulinis ir nekalkulinischolecistitas, Oddi sfinkterio diskinezija. Ūminis ir lėtinis cholangitas. 67. Malabsorbcijos sindromą sukėlusių priežasčių diferencinė diagnostika.Plonosios žarnos ligos. Trumpos žarnos sindromas. 68. Dietinio gydymo reikšmė gydant virškinimo trakto ligas. 189. Malabsorbcijos sindromo, trumpos žarnos sindromo bei kitų maisto8medžiagų rezorbcijos sutrikimų gydymo principai.10. Dietinio gydymo ypatumai, gydant funkcines virškinimo trakto ligas.Medicininės paskirties maisto papildai.674132

1334. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai: pagilinti gastroenterologijos specialybės žinias pagrindinį dėmesį skiriant funkciniųvirškinimo trakto ligų diagnostikos, diferencinės diagnostikos bei gydymo principams, susipažinti su šiuolaikine dietetika ir dietoterapija, taikant specialiuosius šios srities gydymometodus.Cikle numatyta 10 skirtingų temų gastroenterologijoje. Teorinių užsiėmimų metuHepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro darbuotojai skaito paskaitas, vedaseminarus. Likusi dalis – 246 val. skirta praktiniams užsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:c) seminarai, kuriuose rezidentai referuoja naujausią literatūrą, aptariami paplitusiomis irretesnėmis virškinimo ligomis sergančių pacientų diagnostikos ir gydymo ypatumai, kitosgastroenterologijos aktualijosd) dalyvavimas bendrose ligonių vizitacijose Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriuje,ligonių aptarimuose, konsiliumuose. Ligonių kuravimas skyriaus patyrusių gydytojų irrezidentų vadovų priežiūroje, medicininių dokumentų pildymas (ligos istorijų, epikrizių irkt.). Kuruojamiems ir kitiems ligoniams atliekamų klinikinių-instrumentinių tyrimųstebėjimas bei susipažinimas su jų atlikimo metodikomis. Dalyvavimas Hepatologijos,gastroenterologijos ir dietologijos centre ir Santariškių klinikose vykstančiuose seminaruosebei konferencijose.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:e) teisingai įvertinti virškinimo organų funkcinių ligų simptomus bei sindromus,objektyvizavimo metodus, diferencijuoti nuo kitų sistemų organų patologijos, interpretuotiklinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus;f) indikacijas ir kontraindikacijas invazyvių ir neinvazyvių tyrimų atlikimui, galimaskomplikacijas, jų išvengimo būdus bei gydymą;g) suprasti diferencijuoto gydymo paskyrimo principus įvairios virškinimmo patologijosatvejais, stebėti gydymo efektą, vaistų veikimą bei nepageidaujamą poveikį, urgentinėspagalbos teikimą;h) tiksliai įvertinti ligos dinamiką ir gydymo eigą, numatyti postacionarinio ligonio stebėjimo,gydymo, reabilitacijos bei prevencijos būdus ir rekomendacijas.5. Temos pavadinimas, trumpas turinio apibūdinimas:5.1. Funkcinės stemplės ligos. Funkcinis rėmuo, disfagija, nestenokardinis krūtinėsskausmas, kąsnio jausmas, neklasifikuojamuos funkcinės virškinimo trakto ligos. Funkcinių133

134ir organinių stemplės ligų diferencinė diagnostika bei ryšys su stemplės motorikossutrikimais.Funkcinio rėmens apibūdinimas ir jo diferencinė diagnostika su GERL. Disfagijos formos(orofaringinė bei ezofaginė) ir jų diferencinė diagnostika su funkcine disfagija. Nestenokardiniskrūtinės skausmas bei jo ryšys su stenokardija, stemplės motorikos ligomis bei GERL.5.2. Funkcinės skrandžio ligos – neopinė ir motorinio pobūdžio funkcinė dispepsija,aerofagija. Funkcinių ir organinių skrandžio ligų diferencinė diagnostika.Opinio pobūdžio funkcinės dispepsijos apibūdinimas bei jos diagnostika su opalige beikitomis skrandžio ligomis. Motorinio pobūdžio funkcinė dispepsija – diagnostika, diferencinėdiagnostika ir gydymas. Aerofagija ir jos ryšys su kitomis viršutinės virškinimo trakto daliesligomis.5.3. Dirgliosios žarnos sindromas ir jo variantai, kai vyrauja obstipacija, viduriavimasar pilvo skausmas. Funkcinio viduriavimo, funkcinės obstipacijos ir pūtimo diagnostika beidiferencinė diagnostika su organinėmis žarnų ligomis.Dirgliosios žarnos sindromo paplitimas, diagnostikos ypatumai, diferencinė diagnostika sukitomis žarnų ligomis. Dirgliosios žarnos sindromo, žarnų navikų ir uždegiminių žarnų ligųdiferencinė diagnostika.5.4. Kepenų anatomijos ypatumai ir kepenų makroanatomija vertinant sonografiniobei kompiuterinio tomografinio kepenų tyrimo rezultatus. Kitų diagnostikos metodų reikšmėvertinant kepenų patologiją.Kepenų anatomijos ypatumai vertinant židininius kepenų pažeidimus. Gerybiniai irpiktybiniai židininiai kepenų pažeidimai – fokalinė nodulinė hiperplazija, hemangiomos, paprastoskepenų cistos ir policistinė kepenų liga, gerybiniai ir piktybiniai kepenų navikai (hepatoceliulinėadenoma bei karcinoma, reti kepenų navikai). Kitų metodų taikymas vertinant kepenų patologiją –magnetinio rezonanso tomografija, magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija. Endoskopinisultragarsinis hepatoduodenopankreatinės zonos tyrimas.5.5. Lėtinių B ir C hepatitų diagnostika, gydymas ir profilaktikos metodai.Lėtinio B, D ir C hepatito diagnostikos metodai ir ypatumai. Diferencinė diagnostika sukitais hepatitais ir medžiagų apykaitos ligomis (hemochromatoze, Wilson liga ir kt.). Hepatitouždegiminio aktyvumo vertinimas, kepenų fibrozės vertinimas. Lėtinių virusinių hepatitų gydymoprincipai bei profilaktika.5.6. Tulžies pūslės ir latakų ligų diagnostikos aspektai. Kalkulinis ir nekalkulinischolecistitas, Oddi sfinkterio diskinezija. Ūminis ir lėtinis cholangitas.134

135Kalkulinio ir nekalkulinio cholecistito diagnostikos aspektai bei ryšys su tulžies pūslėsakmenlige. Bakterinio cholangito diagnostika ir diferencinė diagnostika su pirminiu sklerozuojančiucholangitu.Funkcinių biliarinės sistemos sutrikimų atsiradimą lemiantys veiksniai. Oddi sfinkterio irtulžies pūslės disfunkcijų patogenezė bruožai, klasifikavimas, diagnostiniai kriterijai.5.7. Malabsorbcijos sindromą sukėlusių priežasčių diferencinė diagnostika. Plonosiosžarnos ligos. Trumpos žarnos sindromas.Maisto medžiagų rezorbcijos plonojoje žarnoje ypatumai ir jos sutrikimo priežastys. Įvairiųmalabsorbciją sukėlusių priežasčių diferencinė diagnostika. Laktozės netoleravimas ir virškinimotrakto funkcijos sutrikimai. Wipplio liga, celiakija, trumpos žarnos sindromas. Retos plonosiosžarnos ligos. Trumpos žarnos sindromo pagrindinės priežastys, variantai ir diatinio gydymoprincipai.5.8. Dietinio gydymo reikšmė gydant virškinimo trakto ligas.Dietiniam gydymui skirtų dietų nomenklatūra. Pagrindinė dieta.Dietos skyrimo tikslai.Pagrindinės dietos principai. Dietos gydant funkcines virškinimo trakto ligas.Pagrindinės dietos modifikacijos. Modifikuotų dietų skyrimo tikslai, indikacijos, dietosprincipai:Baltymų kiekį koreguojančios dietos. Riebalų kiekį koreguojančios dietos. Angliavandeniųkiekį koreguojančios dietos. Mineralinių medžiagų ir elektrolitų kiekį koreguojančios dietos.Malabsorbciją koreguojančios dietos. Maisto konsistenciją koreguojančios dietos. Pooperacinėsdietos. Kitos (koreguoto purinų, oksalatų, kiekio) dietos.5.9. Malabsorbcijos sindromo, trumpos žarnos sindromo bei kitų maisto medžiagųrezorbcijos sutrikimų gydymo principai.Parenterinio ir eterinio maitinimo būdo skyrimo indikacijos gydant trumpos žarnossindromą. Dirbtiniam maitinimui naudojama įranga bei maitinimo mišiniai, tirpalai. Dirbtiniomaitinimo kontraindikacijos, komplikacijos.5.10. Dietinio gydymo ypatumai, gydant funkcines virškinimo trakto ligas. Medicininėspaskirties maisto papildai.Dietinio gydymo skyrimas gydant funkcines stemplės, skrandžio bei žarnų ligas.Obstipacijos dietinis gydymas. Medicininės paskirties maisto papildai ir jų taikymas gydantvirškinimo trakto ligas.6. Privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų (modulių programos): privalomas ciklas7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:7.10. Klinikinė gastroenterologija (autorių koletkyvas). –V., 2002, 493 p.135

1367.11. Bierontienė D. Gastroenterologija. –V., 2001, 451 p.7.12. Valantinas J., Tamulevičiūtė D. Helicobacter pylori reikšmė gastroduodenineipatologijai ir jos gydymas. – V., 1997, 96 p.7.13. Strupas K., Valantinas J. Tulžies pūslės akmenligės epidemiologija, patogenezė,diagnostika, socialinė ir ekonominė svarba. –V., 1998, 36 p.7.14. Valantinas J. Dirglios žarnos sindromas. – V., 1999, 59 p.7.15. Talley N.J., Stangellini V., et al. Functional gastrointestinal disorders // Gut. – 1999,45, Suppl. 11, p. 1137-1142.7.16. Mitybos medicinos vadovas. Vilnius, 1999.7.17. Dietinio gydymo vadovas. Dietinis sergančiųjų virškinimo sistemos ligomisgydymas. Vilnius, 2000.7.18. Dietinio gydymo vadovas. Sergančiųjų maisto alergija ir maisto netoleravimudietinis gydymas. Odos ligų dietinis gydymas. Sergančiųjų onkologinėmis ligomisdietinis gydymas. Sergančiųjų ŽIV dietinis gydymas. Dietinis gydymas po organųtransplantacijos. Širdies funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Kepenų funkcijosnepakankamumo dietinis gydymas. Plaučių funkcijos nepakankamumo dietinisgydymas. Inkstų funkcijos nepakankamumo dietinis gydymas. Vilnius, 2000.7.10.Dietinio gydymo vadovas. Mitybos nepakankamumas ir jo koregavimas dieta.Valgymo sutrikimai ir jų koregavimas dieta. Nėščiųjų ir žindyvių maitinimasis.Dietinis sergančiųjų kaulų ir sąnarių ligomis gydymas. Vilnius, 2001.7.11. M.E.Shils, V.R.Young. Modern nutrition in health and disease. – USA, 1996.8. Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka. Ciklo pabaigoje rezidento žinios ir gebėjimai vertinamipažymiu dešimtbalėje sistemoje.9. Rezidentūros bazė:VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hepatologijos, gastroenterologijos irdietologijos centras. Rezidento darbo dienos trukmė – 8 val.10. Rezidento vadovai: prof. A. Irnius, prof. J.Valantinas, doc. R.Garalevičius, doc. D. Speičienė,doc. H. Čalkauskas, med.m.dr. L.Petkevičienė, gyd. E. Gavelienė (priedas 3).PATOLOGIJOS CIKLASXXIX.XXX.XXXI.Ciklo pavadinimas: Patologija.Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)Ciklo praktinė dalis: 140 val.136

137Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Patologijos autopsija 4 val.2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val.3. Citopatologiniai tyrimai 4 val.4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val.5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val.XXXII. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius,technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temaiskiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu patologijoscentro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniamsužsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:a) ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvauja patologijostyrimų darbo procesuose;b) ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ardaugiau) klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje;c) ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojųkonferencijoje ar rezidentų „žurnalų klube“.Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą;b) užpildyti medicininį mirties liudijimą;c) užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką;d) pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai;e) įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais.5.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija.Trumpas turinio apibūdinimas:Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka.Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijosišorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas.5.2. Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankoshistologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas.5.3. Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimųtechnologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas. Gimdoskaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos sistemaginekologijoje.5.4. Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas.Trumpas turinio apibūdinimas: Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testovariacijos tyrimai ir statistinė analizė. Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybėskontrolė.5.5. Tempos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje.Trumpas turinio apibūdinimas: Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniaipreanalizinėje, analitinėje ir postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė.Kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa.137

6. Pasirenkamas dalykas.7. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic Pathology.- USA,2001.b) Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. – Autopsy Performanse Reporting. – 2nd Edition –USA, 2003.c) Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders, 2000.d) LR SAM įsakymas Nr.631 “Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo”, Vilnius,2000-11-09.e) LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: 1999. Gydytojas patologas, teisės, pareigos,kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, 1999.f) Stalioraitytė E, Pangonytė D – Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromų diagnostika. –Kaunas, 1993.g) Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, 1978.8. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras.10. Rezidentų vadovai:Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų);Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų);Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.)Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.);Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.);Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, bPATOLOGIJOS CIKLAS138XXXIII.XXXIV.XXXV.Ciklo pavadinimas: Patologija.Apimtis kreditais: 4 kreditai (160 val.)Ciklo praktinė dalis: 140 val.Eil. Nr. Temos pavadinimas Teorinė dalis, val.1. Patologijos autopsija 4 val.2. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai 4 val.3. Citopatologiniai tyrimai 4 val.4. Patologijos tyrimų patikimumas 4 val.5. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje 4 val.XXXVI. Ciklo tikslai ir turinys, studijų metodai.Ciklas skirtas vidaus ligų specialybės rezidentūros studijų programai. Šio ciklo tikslas pateiktirezidentams naujausias žinias apie pagrindinių patologijos tyrimo galimybes, klinikinius,technologinius ir teisinius šios veiklos aspektus. Cikle numatyta penkios temos ir kiekvienai temaiskiriama po keturias valandas teoriniams užsiėmimams. Teorinių užsiėmimų metu patologijoscentro darbuotojai (dėstytojai) skaito paskaitas. Likusi dalis – 140 val. skirta praktiniamsužsiėmimams.Praktinę ciklo dalį sudaro:d) ciklo metu rezidentas kartu dėstytojais bei patologijos rezidentais dalyvauja patologijostyrimų darbo procesuose;e) ciklo metu kiekvienas rezidentas kartu su patologijos rezidentu turi parengti vieną (ardaugiau) klinikinį atvejį rezidentų mokomojoje klinikos-patologijos konferencijoje;f) ciklo metu kiekvienas rezidentas pristato vieną mokslo straipsnį VPC gydytojųkonferencijoje ar rezidentų „žurnalų klube“.138

Ciklo metu rezidentas privalo išmokti:a) užpildyti paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą;b) užpildyti medicininį mirties liudijimą;c) užpildyti biopsinės ir citologinės medžiagos siuntimo tirti blanką;d) pasiruošti klinikos-patologijos konferencijai;e) įvertinti patologijos tyrimų patikimumą ir rezultatus terapinių ligų atvejais.1395.1.Temos pavadinimas. Patologijos autopsija.Trumpas turinio apibūdinimas:Autopsijos reikšmė šiuolaikinėje medicinoje. Autopsinio tyrimo indikacijos ir skyrimo tvarka.Teisės aktai, reglamentuojantys autopsijų skyrimo ir atlikimo tvarką Lietuvoje. Autopsijosišorinis ir vidinis tyrimas. Autopsijos duomenų dokumentavimas.5.2. Temos pavadinimas. Biopsiniai ir operacinės medžiagos tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai biopsinių tyrimų kokybės rodikliai. Operacinės medžiagos mėginių atrankoshistologiniam tyrimui principai. Biopsinio tyrimo duomenų dokumentavimas.5.3. Temos pavadinimas. Citopatologiniai tyrimai.Trumpas turinio apibūdinimas:Esminiai citologinių tyrimų kokybės reikalavimai. Tradicinės ir naujos citologinių tyrimųtechnologijos. Plonos adatos aspirato tyrimai. Plonasluoksnė citologija. Ląstelių blokas. Gimdoskaklelio atrankinių citologinių tyrimų organizavimo principai. Bethesda klasifikacijos sistemaginekologijoje.5.4. Temos pavadinimas. Patologijos tyrimų patikimumas.Trumpas turinio apibūdinimas: Testo jautrumas ir specifiškumas, jų nustatymas. Testovariacijos tyrimai ir statistinė analizė. Patologijos tyrimo (testo) atlikimo fazės ir jų kokybėskontrolė.5.5. Tempos pavadinimas. Kokybės sistema patologijoje ir medicinoje.Trumpas turinio apibūdinimas: Procedūrų standartizavimas. Galimi klaidos šaltiniaipreanalizinėje, analitinėje ir postanalizinėje testo fazėse. Vidinė ir išorinė kokybės kontrolė.Kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Kokybės gerinimo programa.9. Pasirenkamas dalykas.10. Rekomenduojamos literatūros sąrašas:a) College of American Pathologists. Quality Improvement Manual in Anatomic Pathology.- USA,2001.b) Collins K.A., MD, Hutchins G.M, MD. – Autopsy Performanse Reporting. – 2nd Edition –USA, 2003.c) Cotran RS, Kumar V, Collins T. Pathologic basis of diseases, 6th ed., W.B.Saunders, 2000.d) LR SAM įsakymas Nr.631 “Dėl patologijos tyrimų kokybės reikalavimų tvirtinimo”, Vilnius,2000-11-09.e) LR SAM Lietuvos medicinos norma MN67: 1999. Gydytojas patologas, teisės, pareigos,kompetencija ir atsakomybė., Vilnius, 1999.f) Stalioraitytė E, Pangonytė D – Pomirtinė širdies ir kraujagyslių ligų bei sindromų diagnostika. –Kaunas, 1993.g) Žygas A, Jurevičius B. Lavono patologinis anatominis skrodimas, Vilnius, 1978.11. Žinių ir gebėjimų vertinimo tvarka:Ciklo pabaigoje rezidentas laiko įskaitą, kuri vertinama dešimtbalėje sistemoje. Įskaitosklausimuose yra teorinė ir praktinė dalys. Klausimai paruošti pagal ciklo programą.9. Rezidentūros bazė: Valstybinis patologijos centras.11. Rezidentų vadovai:Arvydas Laurinavičius (gydytojas patologas, docentas, med.m.dr., darbo stažas 18 metų);Aušrinė Barakauskienė (gydytoja patologė, lektorė, med.m.dr., darbo stažas 12 metų);Edvardas Žurauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.)139

Raimundas Meškauskas (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 12 m.);Ugnius Mickys (gydytojas patologas, asistentas, be laipsnio, darbo stažas 10 m.);Donatas Petroška (gydytojas patologas, asistentas, b140Programoje dėstysiančių profesorių ir docentų sąrašasEil.nr. Vardas, pavardėPedagoginis vardas,mokslinis laipsnisNumatomas dėstytidalykas ar ciklas,kuriam vadovausProfesinė kvalifikacijair darbo stažas1. Vytautas StepasRaukasDocentas, med,dr. Nefrologija Gydytojas nefrologas,36m2. Virginijus Šapoka Docentas, med.dr. Vidaus ligųdif.diagnostikaVidaus ligų gydytojas,28m3. LaimonasGriškevičiusDocentas,med.dr. Hematologija Gydytojas hematologas,11m4. VaidotasUrbanavičiusDocentas, med.dr. Endokrinologija Gydytojasendokrinologas, 26m5. Jurgis AlgirdasPliuškysProfesorius,habil..dr.Vidaus ligų dif.diagnostikaVidaus ligųgydytojas,45m6. Jonas Valantinas Profesorius,habildr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 28m7. Algimantas Irnius Profesorius,habil..dr.Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 40m8. Danutė Speičienė Docentė, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojagastroenterologė, 41m9. HenrikasČalkauskasDocentas, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 29m10. RemigijusGaralevičiusDocentas, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 41m11. JaninaDidžiapetrienėVyr.mokslobendradarbė,med.dr.OnkologijaGydytoja onkologė,42m12. Audrius Aidietis Docentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,26m13. AleksandrasKibarskisDocentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojaskardiologas,29m14. Alfredas Rudys Docentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,29m15. Birutė Abraitienė Docentė, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytoja kardiologė,36m16. EgidijusBerūkštisDocentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,21m140

17. Jonas Misiūra Docentas, med.dr. Klinikinėkardiologija18. Rima Vitalija Docentė, med.dr. KlinikinėSteponėnienėkardiologija19. RemigijusValdemarasNargėla141Gydytojas kardiologas,28mGydytoja kardiologė,32mDocentas. med.dr. Pulmonologija Gydytojaspulmonologas, 36m20. Audra Blažienė Docentė, med.dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 18m21. Rūta Dubakienė Profesorė, habil..dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 30m22. EugenijusBroslavskisDocentas, med.dr. Infekcinės ligos Infekcinių ligųgydytojas,23. Algirdas Venalis Profesorius,habil..dr.Reumatologija Gydytojasreumatologas,28m24. ValmantasBudrysDocentas. Med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas,22m25. IrenaMarčiukaitienėDocentė, med.dr. Dermatovenerologija Gydytojadermatovenerologė,42m26. VidmantasAleknaDocentas. Med.dr. Geriatrija Gydytojas geriatras,30m27. AlgirdasEdvardasTamošiūnasDocentas, med.dr. Radiologija Gydytojas radiologas,17m28. Nomeda RimaValevičienėDocentė, med.dr. Radiologija Gydytoja radiologė,16m29. Alfredas Rudys Docentas. Med.dr. Echokardiografija Gydytojas kardiologas,29m30. GermanasMarinskisDocentas, med.dr. Echokardiografija Gydytojas kardiologas,19m31. Algirdas Utkus Docentas. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikas, 17m32. LoretaDocentė. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikė, 27mCimbalistienė33. AlvydasJuocevičiusDocentas,med.dr. Reabilitacija Fizinės medicinos irreabilitacijos gydytojas,29m34. AlgirdasDembinskasProfesorius, med.dr. Psichiatrija Gydytojas psichiatras,42m35. VitaDanilevičiūtėDocentė, med.dr. Psichiatrija Gydytojapsichiatrė,25m36. Zita AušrelėKučinskienėProfesorė, habil..dr. LaboratorinėmedicinaLaboratorinėsmedicinosgydytoja,29m37. VytautasKasiulevičiusDocentas, med.dr. KonsultacinėmedicinaBendrosios praktikosgydytojas,7m38. AudronėArlauskienėDocentė, med.dr. Nėščiųjų terapinėpriežiūraAkušerė-ginekologė30mEil.nr. Vardas, pavardė Pedagoginis vardas,mokslinis laipsnisNumatomas dėstytidalykas ar ciklas,Profesinė kvalifikacijair darbo stažaskuriam vadovaus1. Vytautas Stepas Docentas, med,dr. Nefrologija Gydytojas nefrologas,141

Raukas36m2. Virginijus Šapoka Docentas, med.dr. Vidaus ligųdif.diagnostikaVidaus ligų gydytojas,28m3. LaimonasGriškevičiusDocentas,med.dr. Hematologija Gydytojas hematologas,11m4. VaidotasUrbanavičiusDocentas, med.dr. Endokrinologija Gydytojasendokrinologas, 26m5. Jurgis AlgirdasPliuškysProfesorius,habil..dr.Vidaus ligų dif.diagnostikaVidaus ligųgydytojas,45m6. Jonas Valantinas Profesorius,habildr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 28m7. Algimantas Irnius Profesorius,habil..dr.Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 40m8. Danutė Speičienė Docentė, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojagastroenterologė, 41m9. HenrikasČalkauskasDocentas, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 29m10. RemigijusGaralevičiusDocentas, med.dr. Gastroenetrologija Gydytojasgastroenterologas, 41m11. JaninaDidžiapetrienėVyr.mokslobendradarbė,med.dr.OnkologijaGydytoja onkologė,42m12. Audrius Aidietis Docentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,26m13. AleksandrasKibarskisDocentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojaskardiologas,29m14. Alfredas Rudys Docentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,29m15. Birutė Abraitienė Docentė, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytoja kardiologė,36m16. EgidijusBerūkštisDocentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,21m17. Jonas Misiūra Docentas, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytojas kardiologas,28m18. Rima VitalijaSteponėnienėDocentė, med.dr. KlinikinėkardiologijaGydytoja kardiologė,32m19. RemigijusValdemarasDocentas. med.dr. Pulmonologija Gydytojaspulmonologas, 36mNargėla20. Audra Blažienė Docentė, med.dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 18m21. Rūta Dubakienė Profesorė, habil..dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 30m22. EugenijusBroslavskisDocentas, med.dr. Infekcinės ligos Infekcinių ligųgydytojas,23. Algirdas Venalis Profesorius,habil..dr.Reumatologija Gydytojasreumatologas,28m24. ValmantasBudrysDocentas. Med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas,22m25. IrenaMarčiukaitienėDocentė, med.dr. Dermatovenerologija Gydytojadermatovenerologė,42m26. Vidmantas Docentas. Med.dr. Geriatrija Gydytojas geriatras,142142

Alekna30m27. AlgirdasEdvardasDocentas, med.dr. Radiologija Gydytojas radiologas,17mTamošiūnas28. Nomeda RimaValevičienėDocentė, med.dr. Radiologija Gydytoja radiologė,16m29. Alfredas Rudys Docentas. Med.dr. Echokardiografija Gydytojas kardiologas,29m30. GermanasMarinskisDocentas, med.dr. Echokardiografija Gydytojas kardiologas,19m31. Algirdas Utkus Docentas. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikas, 17m32. LoretaDocentė. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikė, 27mCimbalistienė33. AlvydasJuocevičiusDocentas,med.dr. Reabilitacija Fizinės medicinos irreabilitacijos gydytojas,29m34. AlgirdasDembinskasProfesorius, med.dr. Psichiatrija Gydytojas psichiatras,42m35. VitaDocentė, med.dr. Psichiatrija GydytojaDanilevičiūtė36. Zita AušrelėKučinskienė37. VytautasKasiulevičius38. AudronėArlauskienė39. ArvydasLaurinavičiusProfesorė, habil..dr.Laboratorinėmedicinapsichiatrė,25mLaboratorinėsmedicinosgydytoja,29m143Docentas, med.dr. KonsultacinėmedicinaBendrosios praktikosgydytojas,7mDocentė, med.dr. Nėščiųjų terapinė Akušerė-ginekologėpriežiūra30mDocentas,med.dr. Patologija Gydytojaspatologas,18mNumatomas rezidentų vadovų(ciklų vadovų) sąrašasEil.nr. Vardas, pavardėPedagoginis vardas,mokslinis laipsnisNumatomas dėstytidalykas ar ciklas,kuriam vadovausProfesinė kvalifikacijair darbo stažas1. Vytautas StepasRazukasDocentas, med,dr. Nefrologija Gydytojasnefrologas,36m2. Virginijus Šapoka Docentas, med.dr. Vidaus ligųdif.diagnostikaVidaus ligų gydytojas,28m3. LaimonasGriškevičiusDocentas,med.dr. Hematologija Gydytojashematologas,11m4. VaidotasUrbanavičiusDocentas, med.dr. Endokrinologija Gydytojasendokrinologas, 26m5. Jurgis AlgirdasPliuškysProfesorius,habil..dr.Vidaus ligų dif.diagnostikaVidaus ligų gydytojas,45m6. Jonas Valantinas Profesorius,habil.dr. Gastroenterologija Gydytojasgastroenterologas,28m7. Algimantas Irnius Profesorius,habil.dr.Gastroenterologija Gydytojasgastroenterologas,143

40m8. Danutė Speičienė Docentė, med.dr. Gastroenetrologija Gydytoja9. HenrikasČalkauskas10. RemigijusGaralevičius144gastroenterologė, 41mDocentas, med.dr. Gastroenterologija Gydytojasgastroenterologas,29mDocentas, med.dr. Gastroenterologija Gydytojasgastroenterologas,41m11. JaninaDidžiapetrienėVyr.mokslobendradarbė,med.dr.Onkologija12. Audrius Aidietis Docentas, med.dr. Klinikinėkardiologija13. Aleksandras Docentas, med.dr. KlinikinėKibarskiskardiologija14. Alfredas Rudys Docentas, med.dr. Klinikinėkardiologija15. Birutė Abraitienė Docentė, med.dr. Klinikinėkardiologija16. Egidijus Berūkštis Docentas, med.dr. Klinikinėkardiologija17. Jonas Misiūra Docentas, med.dr. Klinikinėkardiologija18. Rima Vitalija Docentė, med.dr. KlinikinėSteponėnienėkardiologija19. RemigijusValdemarasNargėlaGydytoja onkologė,42mGydytojaskardiologas, 26mGydytojaskardiologas, 29mGydytojaskardiologas, 29mGydytoja kardiologė,36mGydytojaskardiologas,21mGydytojaskardiologas, 28mGydytoja kardiologė,32mDocentas. med.dr. Pulmonologija Gydytojaspulmonologas, 36m20. Audra Blažienė Docentė, med.dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 18m21. Rūta Dubakienė Profesorė, habil..dr. Alergologija Alergologė-klinikinėimunologė, 30m22. EugenijusBroslavskisDocentas, med.dr. Infekcinės ligos Infekcinių ligųgydytojas, 45m23. Algirdas Venalis Profesorius,habil..dr.Reumatologija Gydytojasreumatologas, 28m24. Valmantas Budrys Docentas. Med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas,22m25. IrenaMarčiukaitienėDocentė, med.dr. Dermatovenerologija Gydytojadermatovenerologė,42m26. Vidmantas Alekna Docentas. Med.dr. Geriatrija Gydytojas geriatras,30m27. Algirdas EdvardasTamošiūnasDocentas, med.dr. Radiologija Gydytojas radiologas,17m28. Nomeda RimaValevičienėDocentė, med.dr. Radiologija Gydytoja radiologė,16m29. Alfredas Rudys Docentas. Med.dr. Echokardiografija Gydytojaskardiologas, 29m30. GermanasMarinskisDocentas, med.dr. Echokardiografija Gydytojaskardiologas, 19m144

31. Algirdas Utkus Docentas. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikas, 17m32. LoretaDocentė. Med.dr. Klinikinė genetika Genetikė, 27mCimbalistienė33. AlvydasJuocevičiusDocentas,med.dr. Reabilitacija Fizinės medicinos irreabilitacijosgydytojas, 29mProfesorius, med.dr. Psichiatrija Gydytojaspsichiatras,42m34. AlgirdasDembinskas35. Vita Danilevičiūtė Docentė, med.dr. Psichiatrija Gydytoja psichiatrė,25m36. Marius Miglinas Lektor., med.dr. Nefrologija Gydytojas nefrologas,18m37. Saulius Grigonis Lektor.,med.dr. Endokrinologija Gydytojasendokrinologas, 34m38. Edvardas Danila Lektor.,med.dr. Pulmonologija Gydytojaspulmonologas, 13m39. LiucijaSaltanavičienėAnesteziologija Gydytojaanesteziologė, 18m40. Dalius Jatužis Lektor., med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas,14m41. Gintaras Kaubrys Lektor., med.dr. Neurologija Gydytojas neurologas,18m42. Andrius Vagoras Lektor., med.dr. Dermatovenerologija Gydytojasdermatovenerologas,9m43. Rima Filipavičiūtė Vyr. moksl.Bendrar\darbė,med.dr.GeriatrijaGydytoja geriatrė,30m44. Sigita Aidėtienė Med.dr. Echokardiografija Gydytoja kardiologė,21m45. Diana Zakaraitė Med.dr. Echokardiografija Gydytoja kardiologė,12m46. Jelena Čelutkienė Med.dr. Echokardiografija Gydytoja kardiologė,14m47. RedaMatuzevičienė48. VytautasKasiulevičius49. Zita AušrelėKučinskienėLektorėDocentas, med.dr.Profesorė, habil..dr.LaboratorinėmedicinaKonsultacinėmedicinaLaboratorinėmedicina medicina145Laboratorinėsmedicinos gydytoja,9mBendr.praktikosgydytojas, 7mLaboratorinėsmedicinosgydytoja,29m50. AudronėArlauskienėDocentė, med.dr. Nėščiųjų terapinėpriežiūraAkušerė-ginekologė,30m51. AušraMarcijonienėVidaus ligų dif.diagnostikaVidaus ligų gydytojair kardiologė, 6m52. Jūratė Kiesienė Reabilitacija Fizinės medicinos i9rreabilitacijosgydytoja, 12m53. Teresė Palšytė Reabilitacija Fizinės medicinos irreabilitacijos145

gydytoja, 7m54. Irena Čepulienė Virškinamojo traktoendoskopijaGydytojagastroenterologė, 36m55. Alvydas Navickas Psichiatrija Gydytojas psichiatras,17m56. Loreta Bagdonaitė LaboratorinėmedicinaLaboratorinėsmedicinos gydytoja,57. ArvydasLaurinavičius10mDocentas,med.dr. Patologija Gydytojaspatologas,18m146146

147VILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL KOMISIJOS2005 m. 04 mėn.20 d. Nr. D- 1781. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004m. birželio 17 d. įsakymu Nr.969/V-445 patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankosnuostatais rezidentūros bazių vertinimui ir atrankai sudarau komisiją:Doc.dr. Algirdas Utkus - Medicinos fakulteto prodekanas, komisijos pirmininkasDr. Juozas Stanaitis – Bendrosios, plastinės chirurgijos, ortopedijos traumatologijos klinikosdocentasDr. Vytautas Kasiulevičius – Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos lektoriusJonas Bartlingas - SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjasRobertas Adomaitis – MF gydytojas rezidentasJolanta Nekrošienė -Vilniaus universiteto Teisės skyriaus vedėjaAsta Gutauskienė – Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vyresnioji specialistė2. Įpareigoju komisiją, išnagrinėjus medicinos įstaigų pateiktas paraiškas, iki š.m. gegužės 13 d.atrinkti bazes, nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta bazė ir pateikti tvirtinti.3. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Doktorantūros ir rezidentūros skyriui.Rektoriusakad. B. JuodkaIšsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., Medicinos fakultetui, komisijos nariamsS. Vaškevičienė, 2687093147

148VILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL KOMISIJOS DARBO REGLAMENTO2005 m. gegužės 5 d. Nr. D – 208VilniusVadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros beiveterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos irvertinimo nuostatų patvirtinimo“ tvirtinu rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darboreglamentą.PRIEDAS. 2 lapai.Prorektoriusdr. A. Pikturna____________________________Doktorantūros ir rezidentūros sk., Finansų ir ekonomikos direkcijai, Medicinos fakultetuiA. Gutauskienė, 2687094148

149VILNIAUS UNIVERSITETASREZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS POSĖDŽIOPROTOKOLAS2005-05-02 Nr. 01VilniusPosėdis įvyko 2005-05-02 15 val.Pirmininkas - doc. Algirdas UtkusSekretorė - Asta GutauskienėDalyvauja: dr. Vytautas Kasiulevičius, Jonas Bartlingas, Jolanta Nekrošienė (komisijos nariai),Doktorantūros ir rezidentūros skyriaus vedėja Stanislava Vaškevičienė.Nedalyvavo: doc. Juozas Stanaitis, Robertas Adomaitis.Darbotvarkė:1. Dėl VU rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos.SVARSTYTA. VU rezidentūros bazių vertinimas ir atranka.Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrų 2004 m. birželio 17 d.įsakymu Nr. ISAK-969/V-455 „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros beiveterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros bazių atrankos irvertinimo nuostatų patvirtinimo“ rezidentūros koordinatoriai parengė rezidentūros bazių vertinimoanketą (toliau – anketa). Sveikatos priežiūros įstaigos, pageidaujančios būti rezidentūros bazėmis,pildė internete pateiktą anketą. 2005-04-20 Rektoriaus įsakymu Nr. D-178 sudaryta rezidentūrosbazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau – komisija) gavo 21 užpildytą anketą. VadovaujantisRezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijos darbo reglamentu išnagrinėjusi gautas anketaskomisija priėmė nutarimus.NUTARTA:1. Atrinkti 4 metų veiklos laikotarpiui šias rezidentūros bazes:1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;1.4. Valstybinis patologijos centras;1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;1.8. VšĮ Centro poliklinika;1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;149

1.15. UAB „Sanitas Familiae“;1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.1502. Atrinkti 2 metų rezidentūros veiklos laikotarpiui:2.1. UAB „Northway medicinos centras“;2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.3. Lietuvos AIDS centro prašyti papildomos informacijos.4. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai, keičiantis įstatams, aratsiradus kitoms nenumatytoms aplinkybėms komisija pasilieka teisę koreguoti atrinktųrezidentūros bazių veiklos laikotarpius.Pirmininkasdoc. Algirdas UtkusSekretorėAsta GutauskienėPATVIRTINTAVU prorektoriausdr. A. Pikturnos2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D-208REZIDENTŪROS BAZIŲ VERTINIMO IR ATRANKOS KOMISIJOS DARBOREGLAMENTASI. BENDROSIOS NUOSTATOS1. Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisija (toliau vadinama – Komisija) sudaromarezidentūros bazių vertinimui ir atrankai, atliekamai Vilniaus universitete nustatyta tvarka,organizuoti ir vykdyti.2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Vilniaus universiteto Statutu, Vilniaus universitetostudijų nuostatais, Vilniaus universiteto medicinos ir odontologijos rezidentūros reglamentu,Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatosapsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos rezidentūros, odontologijos rezidentūros beiveterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų reikalavimų ir rezidentūros baziųatrankos ir vertinimo nuostatų patvirtinimo“, kitais teisės aktais ir šiuo reglamentu.3. Komisija veikia ją sudariusios Vilniaus universiteto vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.4. Komisija vykdo tik raštiškas Vilniaus universiteto užduotis susijusias su rezidentūros baziųvertinimo ir atrankos organizavimu ir jų atlikimu.II.KOMISIJOS FUNKCIJOS5. Komisija vykdo Vilniaus universiteto užduotis, susijusias su rezidentūros bazių vertinimo iratrankos procedūrų atlikimu.150

6. Komisija, organizuodama rezidentūros bazių vertinimą ir atranką bei ją atlikdama;parenka rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos kriterijus;vertina, ar potencialių rezidentūros bazių pasiūlymai attinka keltus reikalavimus;nagrinėja, vertina, palygina pateiktus pasiūlymus;nustato tinkamiausias bazes;patvirtina ir priima sprendimą apie atrinktas rezidentūros bazes;nagrinėja potencialių bazių pretenzijas;atlieka kitus veiksmus, numatytus teisės aktais, reikalingus rezidentūros bazių atrankai irvertinimui organizuoti ir vykdyti.7. Komisija nuo jos sudarymo dienos gauna įgaliojimus šio reglamento 6 punkte nurodytomsfunkcijoms vykdyti.151III.KOMISIJOS TEISĖS IR PAREIGOS8. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:gauti iš potencialių rezidentūros bazių reikalingą informaciją apie įstaigos veiklą, mokymoproceso aprūpinimo, rezidentūros organizavimo galimybes įstaigoje;prašyti, kad potencialios bazės esant reikalui paaiškintų pasiūlymus;gavusi Vilniaus universiteto įgaliojimą, atmesti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos išvadas,jei paaiškėja, kad pasiūlymą užtikrinanti rezidentūros bazė buvo likviduota, reorganizuota arneįvykdė įsipareigojimų, ar netinkamai juos vykdė;susipažinti su informacija, susijusia su bazių vertinimo ir atrankos nagrinėjimu, aiškinimu,vertinimu ir palyginimu.9. Komisija privalo:vykdyti šiame reglamente nurodytas funkcijas ir Vilniaus universiteto nustatytas užduotis;vykdydama funkcijas ir užduotis, laikytis teisės aktų reikalavimų;Vilniaus universitetui pareikalavus, teikti savo veiksmų ir sprendimų susijusių su rezidentūrosbazių vertinimo ir atrankos, paaiškinimus;nustatyti rezidentūros programos ciklą (ciklus), kurie gali būti atliekami rezidentūros bazėje;nustatyti maksimalų galinčių studijuoti rezidentų skaičių bazėje;nustatyti laikotarpį, kuriam atrinkta rezidentūros bazė;apie savo sprendimą raštu informuoti paraiškos teikėją;neatskleisti informacijos, susijusios su atliktomis vertinimo ir atrankos procedūromis, jei josatskleidimas prieštarauja įstatymams.IV.KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS10. Sprendimus Komisija priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nemažiau kaip 2/3 Komisijos narių.11. Komisijos veiklai vadovauja pirmininkas. Pirmininkas skiriamas Vilniaus universitetoRektoriaus įsakymu.12. Jei pirmininkas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti posėdyje, Vilniaus universitetoRektorius paskiria jį pavaduojantį Komisijos narį.13. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu.Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.14. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavęKomisijos nariai. Protokolą rašo vienas iš pirmininko paskirtų Komisijos narių.V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS151

15. Posėdžio protokolai ir kiti rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos procedūrų dokumentaisaugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytatvarka.16. Komisijos veikla pasibaigia pateikus Vilniaus universitetui atrinktas rezidentūros bazes,priėmus sprendimą nutraukti vertinimą ir atranką, įvykdžius visas Vilniaus universitetoužduotis. Nuolatinės Komisijos veikla pasibaigia, ją sudarusiam Vilniaus universitetuipriėmus sprendimą dėl jos išformavimo.17. Komisijos nariai, pažeidę teisės aktus, šį reglamentą, atsakoįstatymų nustatyta tvarka.152VILNIAUS UNIVERSITETOREKTORIUSĮSAKYMASDĖL REZIDENTŪROS BAZIŲ2005 m. 05 mėn. 25 d. Nr. D - 236VilniusVadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministrųįsakymu patvirtintais Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos nuostatais (2004 06 17 Nr. ISAK-969/V-455 2 priedas) ir Vilniaus universiteto Rezidentūros bazių vertinimo ir atrankos komisijossprendimu, įsakau:1. Keturių metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2009 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:1.1. VšĮ Vilniaus gimdymo namai;1.2. VšĮ Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras;1.3. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;1.4. Valstybinis patologijos centras;1.5. VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė;1.6. VšĮ Antakalnio poliklinika;1.7. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras;1.8. VšĮ Centro poliklinika;1.9. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;1.10. Vilniaus priklausomybės ligų centras;1.11. Valstybinė Teismo psichiatrijos tarnyba prie SAM;152

1.12. VšĮ Respublikinė tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinė ligoninė;1.13. VšĮ Šeškinės poliklinika1.14. VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika;1.15. UAB „Sanitas Familiae“;1.16. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“,1.17. Lietuvos teisės universiteto Teismo medicinos institutas.1532. Dviejų metų laikotarpiui nuo 2005 09 01 iki 2007 09 01 tvirtinti šias rezidentūros bazes:2.1. UAB „Northway medicinos centras“;2.2. UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“;2.3. UAB „Pašilaičių šeimos medicinos centras‘.3. Vykstant Vilniaus m. sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijai ar atsiradus kitomsnenumatytoms aplinkybėms, suteikti teisę Rezidentūros bazių atrankos ir vertinimo komisijaikoreguoti patvirtintų rezidentūros bazių veiklos laikotarpius.Rektoriusakad. B. JuodkaIšsiųsti: Doktorantūros ir rezidentūros sk., MedF, rezidentūros bazėmsS. Vaškevičienė, 2687093153